KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS

Transcription

1 0

2 2.1.1 VEIKLA KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMO ATLIKIMAS KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS Tyrimus atliko ir ataskaitą rengė: dr. Vida Beresnevičiūtė, Vaida Dagytė, dr. Renata Korsakienė, dr. (HP) Arūnas Poviliūnas (grupės vadovas), Dovilė Savičiūtė, dr. Rasa Smaliukienė. 1

3 TURINYS Paveikslų sąrašas 4 Lentelių sąrašas 5 Santrauka 6 Summary 15 Pratarmė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos reglamentuota švietimo konsultantų veikla ir jos apžvalga Švietimo konsultantai Galiojantį švietimo konsultanto pažymėjimą turintys švietimo konsultantai Lietuvoje Švietimo konsultantų veiklos teisinio reglamentavimo ir susiklosčiusios patirties apžvalga Švietimo ekspertų ir konsultantų nuomonė apie konsultavimo paslaugas švietimo srityje Švietimo ekspertų nuomonės apie konsultavimo paslaugas kokybinis tyrimas: bendrųjų gairių interviu Švietimo konsultantų nuomonės apie konsultavimo paslaugas kokybinis tyrimas: fokusuota diskusijų grupė Švietimo ekspertų ir švietimo konsultantų kokybinių tyrimų apibendrinimas Konsultavimo veiklų kontekstas: Lietuvoje atliktų relevantiškų tyrimų apžvalga Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir administracijos atstovų nuomonės apie konsultavimo paslaugas tyrimas Švietimo administracija: viešosios konsultacijos dėl Valstybinės švietimo strategijos m. nuostatų įgyvendinimo Švietimo ekspertai: mokytojų didaktinės kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams Mokytojų bendruomenė: mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tenkinimas Švietimo paslaugas teikiančių institucijų atstovai apie kvalifikacijos tobulinimo tinklą Tyrimų apibendrinimas Konsultavimo praktika kitose, ne švietimo, srityse Konsultavimo praktika viešajame administravime Konsultavimo praktika versle galimybės perkelti konsultavimo praktiką kitose, ne švietimo, srityse į švietimo konsultavimo erdvę Švietimo konsultavimo modelių užsienio šalyse analizė Analizės metodika Švietimo konsultavimo modelių formavimosi istorinis kontekstas Didžioji Britanija Slovėnija Suomija Kanada Švietimo konsultavimo modelių užsienio šalyse analizės įžvalgos Rekomendacinio pobūdžio tyrimo išvados 149 Literatūros sąrašas 152 2

4 1. PRIEDAS. Konsultavimo kryptys ir sritys PRIEDAS. Galiojantį švietimo konsultanto pažymėjimą turinčių konsultantų skaičius pagal apskritį ir konsultavimo kryptį PRIEDAS. Švietimo konsultantų sąrašų prieigos internetu PRIEDAS. Bendrųjų gairių interviu su švietimo ekspertais išrašai PRIEDAS. Fokusuotos diskusijų grupės su švietimo konsultantais išrašas 198 3

5 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1.1 pav. Galiojantį konsultanto pažymėjimą turinčių konsultantų pasiskirstymas pagal 28 konsultavimo kryptį, proc. 1.2 pav. Galiojantį konsultanto pažymėjimą turinčių konsultantų pasiskirstymas pagal juos 29 rengusią instituciją, proc. 1.3 pav. Galiojantį švietimo konsultanto pažymėjimą turinčių konsultantų skaičius pagal 30 savivaldybę 1.4 pav. Vienam dalykines konsultacijas teikiančiam konsultantui tenkantis bendrojo lavinimo 31 mokyklų mokytojų ir mokyklų vadovų skaičius 1.5 pav. Vienam su ugdymo turiniu susijusias konsultacijas teikiančiam konsultantui tenkantis 32 bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir mokyklų vadovų skaičius 1.6 pav. Vienam su ugdymo turiniu įgyvendinimu susijusias konsultacijas teikiančiam 33 konsultantui tenkantis bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir jų vadovų skaičius 1.7 pav. Vienam konsultantui, teikiančiam konsultacijas mokyklų valdymo ir tobulinimo 34 klausimais, tenkantis bendrojo lavinimo mokyklų skaičius 1.8 pav. Vienam švietimo konsultantui, teikiančiam konsultacijas neformalaus vaikų švietimo 35 klausimais, tenkantis bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius 3.1 pav. Konsultavimo inicijavimo šaltiniai pav. Respondentų charakteristikos, proc. (N=407) pav. Mokytojų ir administratorių patirtis per pastaruosius penkerius metus ugdant įvairias 80 kompetencijas, proc pav. Mokytojai ir administratorių įvairių kompetencijų ugdymo vertinimas, (proc.) pav. Mokytojų ir administratorių patirtis dalyvaujant įvairiuose konsultaciniuose renginiuose 82 (proc.) 3.6 pav. Mokytojų ir administratorių įvairaus pobūdžio konsultacinių renginių vertinimas 83 (proc.) 3.7 pav. Mokytojų ir administratorių patirtis bendraujant su įvairiais konsultantais (proc.) pav. Mokytojų ir administratorių įvairių konsultantų vertinimas (proc.) pav. Kvalifikacijos tobulinimo renginių vertinimas vietos, kuriuose jie vyksta požiūriu pav. Skirtingų lektorių vedamų kvalifikacijos tobulinimo renginių vertinimas pav. Kvalifikacijos tobulinimo renginių vertinimas jų pobūdžio atžvilgiu pav. Sričių, kuriose dažniausiai tobulinama kvalifikacija ir kuriose norima ją tobulinti 92 ateityje, palyginimas (proc.) 3.13 pav. Sritys, kuriose mokytojai norėtų tobulinti savo kvalifikaciją ateityje pagal užimamas 93 pareigas (proc.) 4.1 pav. Loginė procesinio konsultavimo schema pav. Konsultavimo telefonu procesas Mokesčių informacijos centre pav. Specialisto konsultavimo draudimo klausimais modelis pav. Specialisto konsultavimo žalų klausimais modelis 112 4

6 LENTELIŲ SĄRAŠAS 2.1 lentelė. Konsultantų rengimo ir jų veiklos SSGG analizė lentelė. Viešojo administravimo institucijų vertinimas pagal gebėjimą įgalinti gyventojus lentelė. Konsultavimo lygiai ir sritys Didžiosios Britanijos švietimo sektoriuje lentelė. Dalyvių skaičius metais lentelė. Konsultavimo lygiai ir sritys Slovėnijos švietimo sektoriuje lentelė. Vakarų šalių ir Suomijos švietimo sistemos modelių palyginimas lentelė. Konsultavimo lygiai ir sritys Suomijos švietimo sektoriuje lentelė. Konsultavimo lygiai ir sritys Kanados švietimo sektoriuje 146 5

7 SANTRAUKA 1. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS REGLAMENTUOTA ŠVIETIMO KONSULTANTŲ VEIKLA IR JOS APŽVALGA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu parengtuose Švietimo konsultantų veiklos nuostatuose švietimo konsultantas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris vertina ir konsultuoja mokyklų vadovus, jų pavaduotojus ugdymui, ugdymą organizuojančius skyrių vedėjus, mokytojus, pagalbos mokyklai, mokiniui ir mokytojui specialistus ir kitus mokyklų bendruomenių narius prioritetiniais valstybinės švietimo politikos, ugdymo turinio įgyvendinimo, ugdymo proceso organizavimo ir mokyklų valdymo, tobulinimo bei kitais švietimo klausimais. Konsultantų veiklos tikslas padėti mokyklų vadovams ir mokytojams užtikrinti kokybišką mokyklos veiklą ir ugdymo kokybę m. galiojantį švietimo konsultanto pažymėjimą turėjo 45 konsultavimo sričių 1348 švietimo konsultantai, kuriuos parengė LR ŠMM įgaliotos institucijos 1 : Švietimo plėtotės centras, Pedagogų profesines raidos centras, Mokytojų kompetencijos centras, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras. Apibendrinę konsultavimo sritis matome, kad didžioji dalis konsultantų teikia dalykines konsultacijas (40,7 proc. konsultantų) ir konsultuoja mokyklų valdymo ir tobulinimo klausimais (36,4 proc.). Beveik dešimtadalis (9,6 proc.) konsultantų teikia konsultacijas ugdymo turinio įgyvendinimo, 2,4 proc. ugdymo turinio klausimais, ir vos 0,9 proc. neformaliojo vaikų švietimo klausimais. Didžiąją švietimo konsultantų dalį (70 proc.) parengė Pedagogų profesines raidos centras, beveik penktadalį (19 proc.) Mokytojų kompetencijos centras, dešimtadalį (10 proc.) Švietimo plėtotės centras. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro parengti neformaliojo vaikų švietimo konsultantai nesudaro 1 proc. visų konsultantų, turinčių galiojantį švietimo konsultanto pažymėjimą. Švietimo konsultantų tinklo analizė atskleidė, kad daugiausiai galiojantį švietimo konsultanto pažymėjimą turinčių konsultantų yra didžiausių Lietuvos miestų savivaldybėse: Vilniaus (260), Kauno (130), Klaipėdos (83), Panevėžio (63) ir Šiaulių (60). Mažiausiai švietimo konsultantų (po vieną) yra Birštono r., Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybėse. Galiojantį švietimo konsultanto pažymėjimą turinčių konsultantų nėra Neringos ir Rietavo savivaldybėse. Remiantis skirtingoms konsultavimo sritims priklausančių švietimo konsultantų bei konsultavimo tikslinių grupių ir mokyklų skaičių santykių analize, vienam švietimo konsultantui, teikiančiam dalykines konsultacijas, vidutiniškai tenka 76 bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai bei mokyklų vadovai, 348 bendrojo lavinimo mokytojai ir mokyklų vadovai tenka vienam konsultantui, konsultuojančiam ugdymo turinio, 318 dalyko turinio įgyvendinimo klausimais. Vienam konsultantui, teikiančiam konsultacijas mokyklų valdymo ir tobulinimo klausimais, tenka vidutiniškai 3 bendrojo lavinimo mokyklos. Konsultantui, teikiančiam konsultacijas neformaliojo vaikų švietimo klausimais, tenka bendrojo lavinimo mokyklų mokinių. Remiantis atlikta reglamentuotų švietimo konsultantų veiklos apžvalga galima teigti, kad Lietuvoje egzistuoja oficialus konsultavimo paslaugų tinklas, kuris daugiausiai buvo kuriamas iš viršaus, telkiant aktyvesnius švietimo bendruomenės narius švietimo sistemos pertvarkai įgyvendinti. Labiausiai išplėtota dalykinių konsultacijų pasiūla. 1 Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu šios institucijos buvo reorganizuotos ir sujungtos į vieną juridinį asmenį Ugdymo plėtotės centrą. 6

8 Galimybę bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenėms gauti ir teikti konsultacinę pagalbą teisiškai apibrėžia vienas pagrindinių švietimo organizavimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką reglamentuojančių dokumentų Švietimo įstatymas. Šis įstatymas apibrėžia švietimo sistemą, kurioje numatoma informacinė, konsultacinė, kvalifikacijos tobulinimo bei kita pagalba mokytojui ir mokyklai. Teisę teikti informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą turi laisvasis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas. LR ŠMM įsakymu parengti Švietimo konsultantų veiklos nuostatai reglamentuoja švietimo konsultantų veiklos tikslus ir uždavinius, rengimą, veiklos organizavimą, kvalifikacijos tobulinimą, teises, pareigas, atsakomybę, veiklos tęstinumą, finansavimą. Remiantis šiais nuostatais, mokyklos ar įstaigos, kuriose dirba švietimo konsultantas, turi sudaryti sąlygas konsultantui dalyvauti konsultantų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programose bei vykdyti konsultanto veiklą. Konsultantų veikla (konsultavimas, tyrimas, vertinimas, ekspertinė veikla) apmokama teisės aktų nustatyta tvarka. Švietimo įstatymas numato, kad konkrečios mokyklos veiklą, jos bendruomenės narių teises ir pareigas bei atsakomybę reglamentuoja mokyklos nuostatai (statutas), mokyklos steigimo sandoris. Remiantis tuo, mokyklos bendruomenės narių konsultavimo funkcijų atlikimas, švietimo konsultanto pažymėjimą turinčių asmenų konsultacinės praktikos vykdymo galimybės ir sąlygos priklauso nuo atskiros mokyklos, kurioje dirba konsultantas, nuostatų, kurie turi būti suderinti su mokyklos steigėjo teisės aktais, bei vidaus darbo taisyklių. Konsultavimo funkcijos nėra reglamentuotos Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamame mokytojo pavyzdiniame pareigybiniame apraše. Todėl konsultanto funkcijų realizavimo požiūriu ypatingas vaidmuo tenka kiekvienai atskirai mokyklai ar jos steigėjui. Remiantis fokusuotos diskusijų grupės su švietimo konsultantais metu išsakytomis nuomonėmis, sprendimą dėl galimybės derinti konsultanto ir mokytojo pareigas priima mokyklos vadovybė ir jis nėra atskirai reglamentuojamas. Švietimo konsultantų išvykimą ir konsultacinę veiklą apsunkina didesnių finansinių ir žmogiškųjų išteklių poreikis, norint pavaduoti išvykusį mokytoją, mokykla patiria papildomų administracinės veiklos išlaidų. Nesant dokumentams, kurie reglamentuotų mokyklos pareigą sudaryti sąlygas vykdyti konsultavimo veiklą, mokyklos vadovybė gali elgtis savo nuožiūra. Tikėtina, kad mokyklai patiriant papildomų išlaidų dėl mokytojo išvykimo, mokyklos vadovybė gali būti nesuinteresuota leisti švietimo konsultantams vykdyti konsultavimo funkcijų kitose švietimo įstaigose. Švietimo konsultanto atliekamą veiklą kaip pedagoginę veiklą reglamentuoja pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašas. Tačiau švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką reglamentuojančiame apraše švietimo konsultanto vykdomos veiklos apmokėjimo tvarka nėra numatyta. Tai sudaro prielaidas dvigubam apmokėjimui, neteisėtiems darbo santykiams, šešėlinės ekonomikos apraiškoms derinant mokytojo ir konsultanto funkcijas. Darbo organizavimo ir apmokėjimo tvarką nustatančių LR įstatymų, ŠMM dokumentų apžvalga atskleidė, jog dalis teisės aktų numato konsultavimą bendrojo lavinimo mokyklose tiek kaip šios paslaugos teikimą, tiek kaip šios paslaugos gavimą. Tačiau švietimo konsultanto pažymėjimą turinčių asmenų, mokytojų konsultacinės veiklos organizavimo, atlikimo sąlygos ir finansavimo tvarkų detalizavimas numatomas mokyklų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, sudarant galimybę atskiroms mokykloms minėtąsias tvarkas reglamentuoti pagal savo pasirinkimo teisę. 7

9 2. KONSULTAVIMO PASLAUGOS IR KONSULTANTAI ŠVIETIMO SRITYJE DIRBANČIŲ EKSPERTŲ AKIMIS Siekiant atskleisti konsultavimo paslaugų, konsultanto bendrojo lavinimo mokyklų srityje sampratą, atsiradimą bei plėtrą buvo atlikti du kokybiniai socialiniai tyrimai: 9 ekspertų bendrųjų gairių kokybiniai interviu su įvairaus lygmens švietimo ekspertais ir fokusuotos diskusijų grupės pokalbis su galiojantį švietimo konsultanto pažymėjimą turinčiais švietimo konsultantais. Atliktas tyrimas atskleidė, kad konsultavimo paslaugų pradžia galima laikyti naujos kokybės seminarus, mokymus, diegiančius naują požiūrį į ugdymo procesą m. Intensyviausiai konsultavimo veikla švietime pradėta plėtoti apie 2000 m. (įvairios programos, bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis ir kt.). Tyrime dalyvavę švietimo ekspertai išskyrė šias su konsultantų rengimu ir jų veikla susijusias problemas: Konsultantų rengimas nesirėmė kokybės kriterijais; Buvo rengiami žinių multiplikatoriai, nebūtinai turintys atitinkamos profesinės patirties; Dalyvavimas konsultacijose grindžiamas ne konkrečiu poreikiu, savanoriškumo principu, bet formalia prievole; Konsultantų perteikiama informacija nepritaikyta konkrečiam kontekstui; Neparengta koncepcija ar sistema, kaip toliau plėtoti savo kaip konsultanto veiklą. Tyrime dalyvavusių konsultantų teigimu, pagrindinis būdas tapti konsultantu projektas Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimas, kurio mokymų metu parengta didžioji dalis pažymėjimą turinčių švietimo konsultantų. Pažymėtina, kad visi informantai tapo konsultantais, įsitraukę į vienkartinius projektus kaip jų rengėjai arba dalyviai. Ir kiti konsultantai yra rengiami, įtraukiant juos į trumpalaikes bei baigtines iniciatyvas, kurios, deja, nesudaro bendros ilgalaikės, nuolatos finansuojamos konsultantų rengimo sistemos. Nors apibrėžti švietimo konsultavimo paslaugas ir patį konsultantą tyrime dalyvavusiems respondentams buvo sunku, tačiau šalia oficialaus, ŠMM reglamentuotų švietimo konsultantų tinklo, išskiriamas ir Lietuvoje pradėjęs formuotis alternatyvus tinklas, kuris galėtų būti siejamas su konsultavimo paslaugomis. Galima teigti, jog šiuo metu egzistuoja du konsultavimo etosai: oficialus, valstybės institucijų kontroliuojamas tinklas, rengiantis sertifikuotus konsultantus ir formuojantis tam tikras konsultavimo paslaugos, kartu egzistuoja iš įvairių švietimo iniciatyvų susiklostęs nesertifikuotų konsultantų tinklas. ŠMM inicijuotame konsultavimo tinkle formavosi oficiali konsultavimo samprata ir praktika. Tačiau tyrime dalyvavę švietimo ekspertai pabrėžė, kad svarbus ir kitoks, poreikiais,,iš apačios grįstas konsultavimas, suteikiantis naujų reikšmių konsultanto sampratai. Konsultacinės paslaugos apibrėžiamos išskiriant jų ypatybes ir konkrečią konsultavimo praktiką. Pasak tyrime dalyvavusių švietimo ekspertų, konsultavimui būdingas poreikis iš apačios, abipusis sutarimas, individualių problemų sprendimo būdų paieška, orientavimasis į naujoves, integralus santykis su kitomis veiklomis, tikslingas planavimas, konkrečių rezultatų siekimas ir kt. Tyrimo metu buvo išskirti konsultavimo paslaugų tipai pagal konsultavimo paslaugų teikėjus (neformalaus ir formalaus lygmens), pagal tikslines grupes (individualios, mažos bei didelės grupės), pagal turinį (dėl rutininės veiklos mokykloje, dėl valstybinių strateginių naujovių įgyvendinimo), išskirtos paplitusios konsultavimo formos. 8

10 Fokusuotos diskusijų grupės dalyvių buvo teiraujamasi apie jų konsultanto vykdytą ar tebevykdomą veiklą. Dažniausiai buvo teikiamos dalykinės konsultacijos, atitinkančios konsultantų dėstomus dalykus, vykdant įsipareigojimą skleisti tam tikrą informaciją. Konsultantų veikla buvo iš dalies kontroliuojama ir koordinuojama tik įgyvendinant pagrindinę paskirtą veiklą informacijos sklaidą, o projektui pasibaigus įsivyrauja,,rinkos dėsniai, kai konsultantų paslaugas perka švietimo centrai, rečiau - atskiros mokyklos. Interviu metu fiksuota asmenine konsultantų iniciatyva organizuoti seminarai ar kita veikla, taip pat teikiamos neformalios konsultacijos savo mokyklos mokytojams ar bendraujant su kitais, pavyzdžiui, savo miesto, mokyklų kolegomis. Per diskusiją su švietimo konsultantais išskirti šie teigiami konsultantų rengimo aspektai: asmeninė nauda, kuri vertinta tiek materialiniais, tiek žinių ir ekspertizės, tiek socialiniais aspektais; pagrindinė svarbi informacija pasiekė daugelį mokytojų iš jų kolegų lūpų (taigi tarsi nebuvo nuleista iš viršaus ), tačiau kvestionuotas šios sklaidos efektyvumas ir kokybė. Kaip prielaidos konsultavimo paslaugoms plėtotis įvardyti šie dalykai: konsultavimosi poreikis, naudos supratimas, kitoks požiūris į problemų pripažinimą ir sprendimą, informacijos apie konsultavimo paslaugas sklaida, galimybė pasikviesti gerą, profesionalų konsultantą, finansavimas, esamos situacijos oficialių ir neoficialių konsultantų integravimas ir formalizavimas. Tyrime dalyvavę švietimo ekspertai išskyrė šias konsultavimo paslaugų plėtros problemas: Finansavimo šaltiniai; Paklausos nebuvimas / neidentifikavimas; Kvalifikuotų konsultavimo paslaugų pasiūlos sistemos ar infrastruktūros nebuvimas; Konsultanto darbo organizavimas ir derinimas su kita veikla, siekiant išvengti,,dvigubo apmokėjimo; Esamų ar projekto pagrindu suburtų konsultantų ar jų tinklų palaikymo, plėtros klausimai; Bendradarbiavimo tarp skirtingų sektorių stoka. Švietimo konsultantų nuomone, pagrindiniai vyravusio konsultantų rengimo modelio trūkumai susiję su tokiomis bendrosiomis konsultanto kompetencijomis kaip auditorijos valdymas, dėstymo suaugusiems žmonėms metodikos išmanymas, konsultantų rengimas nesuteikė tvirto žinojimo apie turimą informaciją ir jos interpretaciją. Teigta, kad konsultantai turėtų būti rengiami kaip platesnio profilio specialistai, kurie gali teikti konsultacijas ne tik savo dalyko rėmuose. Konsultacinių paslaugų teikimo infrastruktūros, sistemos plėtros kontekste minėti tokie trūkumai: Nesudarytos galimybės darbuotojui suderinti tiesiogines pirmaeiles pareigas švietimo įstaigoje ir konsultanto funkcijas (siūlyta spręsti įvedant etatinį mokėjimą); Nesukurta sistema, kuri palaikytų bei koordinuotų tolesnę konsultantų veiklą, užtikrintų parengtų konsultantų kompetencijos ugdymą, kvalifikacijos tobulinimą; Nepakankami finansiniai ištekliai, norint pasinaudoti konsultacinėmis paslaugomis (dažnai apriboti projektine veikla); Nepakankama mokyklos bendruomenės, kurioje dirba švietimo konsultantas, parama. Švietimo konsultantų nuomone, sunkiausiai keistini ir plėtojami dalykai tai konsultavimo švietime sampratos apibrėžimas, plėtimas ar keitimas, konsultavimo poreikio identifikavimas ir tenkinimas. Kokybiniame tyrime dalyvavusių respondentų teigimu, geram konsultantui pirmiausia būdingas savo srities išmanymas ir sukaupta pakankama praktinė patirtis bei įvairios bendrosios (pavyzdžiui, gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti, padėti kitiems mokytis) ir specialiosios (gebėjimas kurti konstrukcinę sąveikos aplinką, dirbti su suaugusiaisiais, analitiniai gebėjimai, tikslo matymas laiko perspektyvoje, psichologinės žinios, tikslinės grupės ir jos aplinkos išmanymas) konsultanto kompetencijos. 9

11 3. KONSULTAVIMO VEIKLŲ KONTEKSTAS: LIETUVOJE ATLIKTŲ RELEVANTIŠKŲ TYRIMŲ APŽVALGA Trečioje ataskaitos dalyje pateikiama Lietuvoje atliktų įvairių socialinių tyrimų apžvalga, kuri atskleidžia platesnį konsultavimo veiklų kontekstą. Šioje dalyje pristatomi naujausios, 2010 m. birželio mėn. atliktos reprezentatyvios Lietuvos bendrojo lavinimo mokytojų ir administracijos atstovų apklausos duomenys. Tyrimo metu paaiškėjo, kad per pastaruosius penkerius metus respondentai dažniausiai ugdė savo dalykines (dėstomojo dalyko) kompetencijas. Kitos dažnai tobulintos kompetencijos buvo metodinės ir didaktinės bei informacinio (kompiuterinio) raštingumo kompetencijos. Šios kompetencijos profesinės veiklos požiūriu laikytos naudingiausiomis. Rečiausiai ugdyta vadybinė kompetencija buvo laikoma ir mažiausiai naudinga. Mokytojai dažniau nei administracijos darbuotojai ugdė dalykines kompetencijas bei informacinį raštingumą, administracijos atstovai daugiau dėmesio skyrė vadybinių kompetencijų tobulinimui. Dažniau ugdytos kompetencijos atitinkamoms respondentų grupėms atrodė ir labiau naudingos jų darbo požiūriu. Respondentai teigė, kad dažniausiai kompetencijos buvo ugdomos per seminarus, vykusius tam skirtose įstaigose bei savo mokyklose, ir individualiose konsultacijose, kurios vykdavo savo mokyklose. Per pastaruosius penkerius metus apklausos dalyviai rečiausiai savo kompetencijas ugdė studijuodami aukštojoje mokykloje. Respondentai naudingiausiais laikė tuos kompetencijų ugdymo renginius, kurie vyko vidutinėse grupėse (iki 15 žmonių) specialiose, tam skirtose įstaigose, bei savo mokyklose vykusias konsultacijas, kuriose dalyvavo iki 15 žmonių. Mažiausiai naudingomis laikytos studijos aukštojoje mokykloje. Respondentai per pastaruosius penkerius metus dažniausiai dalyvavo ir naudingiausiomis laikė tas konsultacijas, kurias vedė labiau patyrę kolegos iš kitos arba savo mokyklos. Respondentai rečiausiai dalyvavo aukštųjų mokyklų dėstytojų konsultacijose. Mažiausiai naudingais respondentai laikė konsultacinių įstaigų organizuotus ir jų konsultantų vedamus renginius. Konsultavimo paslaugų požiūriu labai svarbu yra tai, kad šis tyrimas iš esmės patvirtino ankstesnių tyrimų Mokytojų kvalifikacijos tobulinimosi poreikių tenkinimas ir 2007 m. atliktos Vilniaus miesto mokytojų apklausos rezultatus. Klausiami apie kvalifikacijos tobulinimo poreikius, kurie yra glaudžiai susiję su kompetencijų ugdymu, 2005 m. Lietuvos, o 2007 m. Vilniaus mokytojai patvirtino, kad jiems svarbiausios yra dalykinės ir metodinės kompetencijos, labiausiai jie vertina jų mokyklose ir kvalifikacijos tobulinimo centruose vykstančius renginius, kuriuos veda labiau patyręs kolega iš kitos arba savo mokyklos. 4. KONSULTAVIMO PRAKTIKA KITOSE, NE ŠVIETIMO, SRITYSE Konsultavimo paslaugų praktiką viešajame administravime pagal savo pobūdį ir principus galima sugrupuoti į du tipus. Pirmajam tipui priskirtina praktika iš esmės nesiskiria nuo verslo konsultavimo: taikomi principai yra tiesiogiai perimti iš verslo arba verslo įmonės pačios atlieka viešojo sektoriaus institucijų konsultavimą, taikydamos versle įprastus konsultavimo metodus ir eigą. Šis konsultavimo tipas vadinamas vadybiniu konsultavimu. Dažniausiai toks konsultavimas vyksta įvairių projektų pagrindu, kai siekiama įgyvendinti esminius pokyčius viešojo sektoriaus institucijoje ar jos padalinyje. Antrasis konsultavimo praktikos tipas yra unikalus viešajam administravimui ir yra įvardijamas kaip gyventojų įgalinimas. Tokio tipo konsultavimo tikslas įgalinti konkrečias gyventojų grupes savarankiškai valdyti procesus, nuo kurių priklauso jų gerovė. 10

12 Formuojant švietimo konsultavimo erdvę ir kuriant konsultavimo kultūrą švietime, pravartu būtų pasitelkti kitų sričių konsultavimo praktikos aspektus. Pirmiausia, tikslinga būtų konsultavimo paslaugas suskirstyti į du tipus, kaip tai susiformavo viešajame administravime. Pirmojo tipo vadybinės konsultacinės paslaugos, skirtos esminiams pokyčiams mokyklose įgyvendinti. Antrojo tipo konsultacinės paslaugos (įtraukiant ir ugdymo turinio) yra skirtos įgalinti mokyklas ir mokytojus savarankiškai įgyvendinti sprendimus, didinančius mokymo ir ugdymo efektyvumą. Formuojant vadybinio konsultavimo erdvę švietime, turėtų būti remiamasi procesinio konsultavimo modelio elementais, daugelis konsultavimo elementų gali būti perimta tiesiogiai iš verslo praktikos. Iš esmės konsultavimo proceso sėkmė didele dalimi priklausys nuo konsultantų kompetencijos, dėmesio siekiamiems rezultatams, aiškiai ir gerai komunikuojamiems lūkesčiams, akivaizdžios mokyklos vadovų paramos, konsultantų prisitaikymo prie mokyklos pasirengimo keistis, partnerystės su konsultantais ir konsultantų įsitraukimo pokyčių įgyvendinimo etape. Todėl organizacinių pokyčių programos mokyklose turėtų apimti šiuos etapus: pasirengimas, kurio metu identifikuojami suinteresuotieji asmenys, ir pokyčių apimtis; esamos situacijos analizė, kurios metu ne tik analizuojama informacija, bet ir organizuojami susitikimai su mokytojais, įgalinantys diskusijų metu identifikuoti galimus pokyčius; ateities būsenos apibūdinimas, kurio metu numatomas preliminarus pokyčių planas; įgyvendinimas bei nuolatinis tobulėjimas, kurio metu siekiama nuolat tobulinti veiklą. Vadybinis konsultavimas verslo ir viešojo administravimo srityse yra pagrįstas gerosios praktikos institucionalizavimu ir pasiekia aukščiausią efektyvumą, kai geriausi lokalios ir tarptautinės praktikos atvejai yra perteikiami mažiau efektyviems motyvuotiems keistis subjektams. Taigi švietimo vadybinio konsultavimo sistemoje reikėtų numatyti galimybę mokykloms naudotis ne tik vietinių, bet ir užsienio konsultantų paslaugomis, taip išplečiant konsultavimosi galimybes ir geriau patenkinant specifinius mokyklų konsultavimosi poreikius. Remiantis viešojo administravimo institucijos atvejo analize galima teigti, kad vadybinio konsultavimo sėkmę lemia aiškūs tikslai, pakankamai ilgas konsultavimo laikotarpis ir pastovus konsultantų darbas viso konsultacinio laikotarpio metu. Iš esmės šie reikalavimai yra atskleisti teoriniuose procesinio konsultavimo aprašymuose, pagrįstuose verslo konsultavimo praktika, o jų efektyvumas viešajame administravime tik įrodo šių reikalavimų universalumą ir tikslingumą jų laikytis ir kitose veiklos srityse, šiuo atveju švietime. Formuojant sprendimus, įgalinančius konsultavimo erdvę švietime, tikslinga remtis specialisto konsultacijos (arba diagnostikos) ir įgalinančio konsultavimo modeliais. Konsultavimo būdai gali varijuoti nuo informavimo iki sprendimų delegavimo teminiams nagrinėjimo tinklams, priklausomai nuo problemos sudėtingumo. Gyventojų įgalinimo praktikos analizė viešajame administravime atskleidė, kad šiame konsultavime, kitaip nei vadybiniame, didelę įtaką daro optimizavimas ir standartizacija. Įgalinančio konsultavimo kokybę lemia klientų aptarnavimo standarto laikymasis ir išsamios, patikrintos informacijos prieinamumas konsultantui ir konsultuojamajam. Plėtojant konsultacinę erdvę švietime būtent į šiuos aspektus reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį. 5. ŠVIETIMO KONSULTAVIMO MODELIŲ UŽSIENIO ŠALYSE ANALIZĖ Švietimo konsultavimo modelių užsienio šalyse analizei pasirinktos keturios šalys Didžioji Britanija, Suomija, Kanada ir Slovėnija. Pasirinktos šalys turi susiformavusias konsultavimo tradicijas, kurias lėmė viešojo sektoriaus reformos bei orientavimasis į valdymą pagal rezultatus. Šalys analizuotos pasitelkus daugiadimensinės turinio analizės metodą, kuris buvo panaudotas ir validuotas lyginamosiose tarptautinėse švietimo administravimo modelių studijose. Konsultavimo modelių raiška analizuojama pagal tokius kriterijus: pagrindiniai paslaugų teikėjai ir vartotojai, veiklos sritys, konsultavimo formos, konsultavimo 11

13 paslaugų aprėptis ir teisinis reglamentavimas. Analizės lygmenys apibrėžiami pagal konsultacijos gavėją: nacionalinis, savivaldybės, mokyklos ir individualus. Kiekviename lygmenyje aptariami vienas arba keli konsultavimo modeliai viešosios konsultacijos, specialisto konsultacija, įgalinantis konsultavimas ar procesinis konsultavimas. Konsultavimo tinklas Didžiojoje Britanijoje yra plačiai išplėtotas, skirtinguose lygmenyse vyksta įvairaus tipo konsultacinė praktika. Veikia visi keturi konsultavimo modeliai: viešosios konsultacijos, specialisto konsultacija, įgalinantis konsultavimas ir procesinis konsultavimas. Visuose administraciniuose lygmenyse nacionalinio, savivaldybės ir mokyklos vyksta viešosios konsultacijos. Nacionaliniu ir savivaldybės lygmeniu šis procesas yra griežtai reglamentuotas, bet mokyklų plėtojimas pagal nereglamentuotas gaires. Specialisto konsultacijos modelio raiška, kai konsultantas sprendžia specifinę kilusią problemą nedarydamas įtakos konsultuojamosios institucijos ar asmens vidiniams procesams, yra visuose lygmenyse, ji dažnai kartojasi, apimdama vis naujus dalyvius, tačiau nėra reglamentuojama. Įgalinančio konsultavimo modelio raiška yra identifikuojama tik savivaldybių ir mokyklos lygmenyse. Vietos švietimo administracijoms konsultacijas, remiantis šiuo modeliu, teikia inspektuojanti institucija ir nepriklausomi individualiai veikiantys konsultantai ar konsultavimo institucijos. Didžioji dalis konsultacijų Didžiojoje Britanijoje yra nukreiptos į mokyklą, kaip tiesiogiai švietimo rezultatus kuriančią instituciją. Mokyklos lygmenyje buvo identifikuota visų keturių konsultavimo modelių raiška. Procesinio konsultavimo modelio raiška nėra ryški švietimo sektoriuje, dažniausia ši praktika matyti mokyklos vadovo ar jaunų mokyklos specialistų ugdymo programose, kurias plėtoja ir valstybinės institucijos, ir privačios konsultacinės organizacijos. Šio modelio raiška daugiausia paplitusi teikiant psichologines konsultacijas individualiame lygmenyje. Slovėnijoje konsultavimo praktika yra gana aktyviai plėtojama, todėl galima išskirti skirtingus konsultavimo lygmenis. Veikia šie konsultavimo modeliai: viešosios konsultacijos, specialisto konsultacija ir procesinis konsultavimas. Visuose administraciniuose lygmenyse nacionaliniame, savivaldybės ir mokyklos vyksta viešosios konsultacijos. Nacionaliniu, savivaldybės ir mokyklų lygmeniu šis procesas yra reglamentuotas. Specialisto konsultacijos modelio raiška, kai konsultantas sprendžia specifinę kilusią problemą nedarydamas įtakos konsultuojamosios institucijos ar asmens vidiniams procesams, yra randama nacionaliniame ir individualiame lygmenyse. Procesinio konsultavimo modelio raiška nėra ryški švietimo sektoriuje, dažniausia ši praktika vyksta nacionaliniu lygmeniu, kai siekiant parengti mokyklos programą, formuojamos tyrimo grupės iš mokytojų, priklausančių skirtingoms mokykloms. Šiose grupėse mokyklos programos rengimo procese dalyvauja pedagogikos konsultantai iš Nacionalinio švietimo instituto, kurie vėliau apibendrina įvairius požiūrius ir teikia siūlymus ekspertų taryboms. Remiantis OECD tyrimų duomenimis, Suomijos švietimo sistema sudaro palankias sąlygas mokyklos lyderystei. Susiformavęs pagalbos mokykloms tinkas, teikiantis įvairaus tipo konsultacijas ir paramą, atspindintis švietimo valdymo sistemos įvairovę, finansavo įvairiakryptiškumą, politinę švietimo kultūrą ir orientavimąsi į naujo tipo lyderystę švietime. Švietimo sistema realiai yra įtraukusi įvairius socialinius partnerius, ugdymo praktika remiasi teorija ir matyti aiškiai išmatuojami rezultatai, sistema pasižymi duomenų gausa, prieinamumu ir panaudojimu. Egzistuoja sisteminis orientavimas, nukreipiantis mokyklos vadovų ir mokytojų veiklą į moksleivių rezultatus, kurie interpretuojami ne siaurai, mokyklos lygmeniu, bet platesniu švietimo sistemos ar bendruomenės mastu. Konsultavimas Suomijos švietimo sistemoje yra pagrįstas sisteminės lyderystės idėja, kuri išreiškia šias charakteristikas: vadovavimas besimokančiai organizacijai, vadovavimas besimokančiai bendruomenei, deleguota lyderystė, perduodama, tęstinė lyderystė, horizontalioji lyderystė ir darni lyderystė. Tokios sisteminės lyderystės idėja Suomijoje yra siejama su kultūriniais ir istoriniais aspektais, įvardinama kaip įdomi, neįprasta ir verta gilesnės analizės. Suomijos švietimo sistema grindžiama trimis principais: pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir atsakomybe. Nagrinėjant konsultavimo praktiką, daugiausia dėmesio tikslinga skirti bendradarbiavimui, kurio vienas iš sudedamųjų dalių yra konsultavimas. Daugeliu atvejų konsultavimas nėra formalus, jis yra tiesiogiai skiriamas problemai išspręsti. Kaip teigia Švietimo ministerijos pareigūnai, jei mokyklai duosi išteklių, ji pati ras, kaip išspręsti 12

14 problemą. Mokytojai ir visa mokykla, dalyvaudama įvairiuose teminiuose tinkluose, dirba kartu konsultuodami vieni kitus ir gauna pagalbą bei konsultacijas iš įvairių institucijų, todėl randa būdų, kaip padėti mokiniams, patiriantiems sunkumų. Analizuojant Suomijos konsultavimo praktiką galima teigti, kad švietimo konsultavimo tinklas yra plačiai išplėtotas, didžiausią dėmesį skiriant mokyklai, mokyklos vadovui ir mokytojams. Konsultavimo raiška Suomijos švietimo sistemoje iš esmės negali būti analizuojama taikant tuos pačius principus kaip analizuojant Didžiosios Britanijos ar Kanados atvejį, kadangi skiriasi švietimo sistemos prioritetai. Kanadoje konsultavimo praktika yra gana aktyviai plėtojama, tačiau, lyginant su kitomis analizuotomis šalimis, reikėtų išskirti keletą ypatumų. Kanada neturi nacionalinės vyriausybinės institucijos, atsakingos už švietimą. Remiantis Kanados Konstitucija, švietimas yra provincijos ar teritorijos atsakomybė. Federalinė vyriausybė perveda lėšas dešimčiai provincijų ir trims teritorijoms, kurios turi konstitucinę jurisdikciją švietimo reikalų klausimais. Dėl šios priežasties yra didelė specifinių struktūrų bei pagrindinės ir vidurinės mokyklos sistemų organizavimo įvairovė provincijose ir teritorijose. Ši įvairovė atspindi unikalią kultūrą, istoriją ir geografiją, kuria pasižymi tam tikra provincija ir teritorija. Kanadoje daug dėmesio skiriama profesionalios besimokančios bendruomenės idėjai, kuri integruoja tris viena kitai įtaką darančias koncepcijas: mokyklos kultūrą, pabrėžiančią profesionalumą, pagrįstą žiniomis ir orientuotą į klientą; kultūrą, pabrėžiančią mokymąsi, daug dėmesio skiriant mokytojų apklausai ir refleksijai, bei kultūrą, kuri palaiko bendruomeniškumą ir pabrėžia asmeninius ryšius. Taigi Kanadoje veikia šie konsultavimo modeliai: viešosios konsultacijos, specialisto konsultacija ir įgalinantis konsultavimas. Visuose administraciniuose lygmenyse nacionaliniame (provincijos ar teritorijos) ir mokyklos vyksta viešosios konsultacijos. Nacionaliniu lygmeniu viešosios konsultacijos kai kuriais klausimais (pavyzdžiui, aborigenų) yra numatytos įstatymuose, todėl procesas yra aiškiai reglamentuotas. Specialisto konsultacijos modelio raiška, kai konsultantas sprendžia specifinę kilusią problemą nedarydamas įtakos konsultuojamajai institucijai ar asmens vidiniams procesams, yra randama individualiame lygmenyje. Įgalinančio konsultavimo modelio raiška Kanadoje nėra itin ryški, tačiau matyti mokyklos lygmenyje, kai federacija Namai Mokykla konsultuoja ir padeda steigiant tėvų tarybas arba plėtojant į konsultacijas orientuotos mokyklos koncepciją, yra skatinamas mokytojų ir konsultuojančio personalo bendradarbiavimas. 6. REKOMENDACINIO POBŪDŽIO TYRIMO IŠVADOS Remiantis atlikto konsultacinių švietimo paslaugų ir jų pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimo duomenimis bei rezultatais, pateikiamos rekomendacinio pobūdžio išvados, kurios gali būti svarstomos kuriant galimus švietimo konsultavimo modelius Lietuvoje, aptariant jų veiklos principus. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad Lietuvoje nėra bendros, ilgalaikės, nuolatos finansuojamos konsultantų rengimo sistemos, konsultavimo paslaugų plėtra švietimo sistemoje nebuvo sklandi, sisteminga, rėmėsi vienkartinėmis projektų iniciatyvomis. Švietimo konsultantai, turintys galiojantį pažymėjimą, pasibaigus projektams sistemingai konsultavimo veiklos neplėtoja, o vyravusi konsultanto, kaip informacijos skleidėjo (perteikėjo), veikla iš dalies lėmė gana siaurą konsultavimo sampratą švietimo sistemoje. Neplėtojant švietimo konsultavimo sistemos, bendrojo lavinimo mokyklose nesusiformavo pakankamas poreikis švietimo konsultantų paslaugoms, o mokytojams svarbiausiais prioritetais daugelį metų išlieka dalykinių ir metodinių kompetencijų ugdymas. Švietimo lauke teikiamas konsultacijas tikslingiausia klasifikuoti pagal konsultacijų sritis. Plėtojant švietimo konsultavimo modelius Lietuvoje, turėtų būti panaudojami sąlyginai išskirtų švietimo konsultantų tinklų žmoniškieji ištekliai: oficialaus, valstybės institucijų kontroliuojamo švietimo konsultantai 13

15 ir konsultantai, veikiantys iš demokratinės švietimo sistemos patirties. Rengiant švietimo konsultantus turi būti plėtojamos dalykinės (ekspertinės), bendrosios ir specialiosios konsultantų kompetencijos. Plėtojant švietimo konsultavimo sistemą Lietuvoje nacionaliniu lygmeniu rekomenduotina atsižvelgti į nagrinėtų šalių Didžiosios Britanijos, Kanados, Slovėnijos ir Suomijos - praktiką ir plėtoti viešųjų konsultacijų, konsultacijų su ekspertais ir valstybinėmis institucijomis rengimą. Antrinių duomenų apžvalga leidžia teigti, kad visi pagrindiniai viešajame administravime ir versle taikomi konsultavimo būdai jau yra žinomi Lietuvos švietimo lauke, tačiau skiriasi jų paplitimas ir taikymas. Formuojant švietimo konsultavimo erdvę ir kuriant konsultavimo kultūrą švietime, tikslinga pasitelkti konsultavimo praktikos viešajame administravime aspektus, plėtojant vadybines konsultacines paslaugas, skirtas esminiams pokyčiams mokyklose įgyvendinti, ir konsultacines paslaugas (įtraukiant ir ugdymo turinio), skirtas įgalinti mokyklas ir mokytojus savarankiškai įgyvendinti sprendimus, didinančius mokymo ir ugdymo efektyvumą. 14

16 SUMMARY 1. A SURVEY OF THE ACTIVITIES OF EDUCATION CONSULTANTS REGULATED BY THE MINISTRY OF EDUCATION AND SCIENCE (MOES) OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA Provisions for the Activities of Education Consultants prepared pursuant to the decree of the Minister of Education and Science of the Republic of Lithuania define a consultant (counsellor) as a person who evaluates school principals, deputy principals responsible for education, executives of the divisions that organise the education process, professionals who provide assistance to schools, pupils, and teachers, and other members of school communities and consults them on the prioritised issues of national education policy, curriculum implementation, organisation of the education process, school management and improvement, etc. The aim of education consultants is to help school principals and teachers ensure the quality operation of schools and education. In 2009, 1,348 education consultants in 45 areas of consulting were holders of consultant certificates. They were trained by institutions delegated by the MoES of the Republic of Lithuania 2 : the Education Development Centre, the Teacher Professional Development Centre, the Teacher Competence Centre, and the Lithuanian Children and Youth Centre. The summary of the areas of consulting shows that the majority of consultants 40.7% provide subject-specific consultations; 36.4% consult on issues of school management and improvement; a tenth of consultants (9.6%) on curriculum implementation; 2.4% on curriculum issues and only 0.9% on non-formal education of children. The majority of consultants (70%) were trained by the Teacher Professional Development Centre, nearly a fifth (19%) by the Teacher Competence Centre, and a tenth (10%) by the Education Development Centre. Consultants of non-formal education of children trained by the Lithuanian Children and Youth Centre account for under one percent of all consultants holding a valid education consultant certificate. The analysis of the education consultancy network revealed that the majority of the consultants holding a valid education consultant certificate are in the municipal areas of the major cities of Lithuania: Vilnius (260), Kaunas (130), Klaipėda (83), Panevėžys (63), and Šiauliai (60). The smallest numbers of education consultants (one) are in Birštonas District and Kalvarija, Kazlų Rūda, and Pagėgiai municipal areas. No consultants holding a valid education consultant certificate are available in the Neringa and Rietavas municipal areas. According to analysis of the number of target groups and schools consulted by education consultants in the various areas of consulting, the ratio is on average 79 general education school teachers and principals per single education consultant providing subject-specific consultations; 348 per single education consultant consulting on curriculum issues; 318 per single consultant consulting on curriculum implementation; 3 general education schools per single consultant consulting on issues of school management and improvement; and 38,720 pupils of general education schools per single consultant providing consultations on non-formal education of children. In view of the survey of the regulated activities of education consultants, it can be stated that there is a formal network of education consultancy services which was mostly developed from the top down by 2 Since 1 September 2009, pursuant to decree of the Ministry of Education and Science, these institutions were reorganised and amalgamated to form one legal entity Education Development Centre. 15

17 bringing together the more active members of the education community to implement education reform. The supply of subject-specific consultations has been most widely developed. The possibility for general education schools to receive and provide consultancy assistance is legally defined by the Law on Education, one of the main documents that regulate procedures for the organisation and execution of education in the Republic of Lithuania. This law defines an education system in which information, consultancy, qualification training, and other assistance is provided to the teacher and the school. A freelance teacher or other provider of education has the right to provide information, consultancy, and qualification training assistance. Provisions for the Activities of Education Consultants prepared pursuant to the decree of the MoES of the Republic of Lithuania regulate the aims, objectives, education, and organisation of activities, qualification training, rights, obligations, liability, continuity of activities, and financing of the operations of education consultants. According to these provisions, a school or an agency in which an education consultant works must provide conditions for the consultant to participate in consultant education and qualification training programmes and conduct consultancy activities. The activities of the consultants (consulting, research, assessment, and experimental activity) are remunerated in the manner stipulated in legal regulations. The Law on Education establishes that activities of a specific school and rights, obligations, and liability of the members of its community are regulated by the school statute and the incorporation contract. Therefore, fulfilment of consultant functions by members of the school community and opportunities and conditions for education consultants holding consultant certificates to practice consultancy depend on the statute of an individual school in which the consultant works; these must comply with the legal acts issued by the founder of the school and the internal rules of procedure of the school. Consultancy functions are not regulated in the specimen job description for teachers that is being prepared by the MoES of the Republic of Lithuania. As a result, as far as the fulfilment of consultant functions is concerned, a special role is allocated to each individual school and the founder of the school. According to opinions expressed during the focus group discussion with education consultants, the decision to combine the duties of teachers and consultants is adopted by the school managers and there is no special regulation on this matter. The consultant s trips and consultancy activities are hampered by the need for the increased financial and human resources required to substitute for the consulting teacher and which incurs additional administrative expenses for the school. In the absence of any documents regulating the school s obligation to provide conditions for consultancy activities, the school management is given free rein to act at its discretion. It is likely that if additional expenses due to the teacher s absence are incurred by the school, the school management is not interested in allowing education consultants to conduct their consultancy functions in other education institutions outside the school. Pedagogical activities conducted by an education consultant are regulated by a list of tasks the performance of which is considered pedagogical activity. However, the Description Regulating Remuneration Procedure for Employees of Educational Institutions and Educators of Other Agencies does not specify the procedure for remuneration of the activities of education consultants. This gives rise to double remuneration, illegal employment relations, and manifestations of an informal economy when trying to combine the functions of teacher and consultant. The laws of the Republic of Lithuania on the organisation of labour and remuneration and a survey of the documents of the MoES revealed that part of the legal regulations stipulate consultancy at general education schools as both the provision and receipt of consultancy services. However, detailed procedures for the organisation of consultancy activities by individuals holding education consultant certificates and teachers, 16

18 conditions of conducting consultancy, and financing are stipulated in the documents that regulate school activities, thus creating conditions for certain schools to regulate these procedures at their discretion. 2. CONSULTANCY ACTIVITIES AND CONSULTANTS AS SEEN BY EXPERTS WORKING IN THE EDUCATION SYSTEM In order to explore the concept of consultancy services and the consultant in general education schools and the emergence and development of the concept, qualitative social research methods were applied in the qualitative interviews (based on the general guidelines) conducted by 9 experts with education experts at various levels and the focus group of education consultants holding valid consultant certificates. The research showed that the new quality seminars and training implementing new attitudes towards the education process conducted in can be considered the beginning of consultancy activities. Development of broad consultancy activities in education, however, started around the year 2000 (various programmes, collaboration with international organisations, etc.). Education experts who participated in the research identified the following problems related to the education of consultants and their subsequent activities: Education of consultants was not based on quality criteria; Multipliers of knowledge were trained not necessarily with the relevant professional experience; Participation in consultations is not based on a specific need, volunteer principal, but a formal obligation; Information conveyed by consultants is not adapted to a specific context; No concept or system exists of how to further develop consultant activities. As stated by the consultants participating in the research, the main opportunity for becoming a consultant was provided by the project Implementation of the general curricula of the primary and basic education. It was during the training sessions of this project, that the majority of consultants now holding certificates were trained. It should be noted that all the respondents became consultants by participating in one-off projects acting in either an organiser or participant capacity. Other consultants have also been trained by involving them in short-term and finite initiatives which, unfortunately, do not provide for a general, long-term, and regularly funded training system of consultants. It was difficult for respondents participating in the research to define the concepts of consultancy services in education and the consultant, although in addition to the formal network of the consultants whose activities are regulated by MoES in Lithuania, an alternative network has started to develop that could be related to consultancy activities. As a result, two consultancy cultures have come to co-exist in Lithuania: a formal one, controlled by state authorities that trains certified consultants and shapes certain consultancy services and a network of uncertified consultants formed as a result of various education initiatives. The consultancy network initiated by MoES has developed the official concept of consultancy and consultancy practice. Education experts participating in the research emphasised that the the other consultancy based on the bottom-up needs and providing new meaning to the concept of consultant is non-the-less important. Consultancy services are described through identification of their characteristics and the specific consultancy practice. According to the experts participating in the research, consultancy can be characterised as resulting from the bottom-up needs; it is based on mutual agreement, a search for solutions to individual problems, orientation to novelties, integrity with other activities, target planning, search for specific results, etc. 17

19 During the research, types of consultancy services were identified according to the consultancy service providers (non-formal and formal levels), target groups (individuals, small or large groups), and content (routine school operations, implementation of national strategic innovations); in addition, the most widespread consultancy forms were determined. Members of the focus group discussion were asked about the consultancy activities completed or currently in progress. Subject-specific consultations in the subjects that the consultants teach and the obligation to distribute certain information were most frequently mentioned. The consultants activities were partially controlled and coordinated only when they distributed information, i.e. fulfilled the main activity allocated to them, yet at the end of the project, market principles took over and the consultants activities were purchased by education centres and less frequently by schools. During the interviews with consultants, seminars organised by the consultants on their personal initiative and their other activities, non-formal consultations given to the teachers of their own school or consultations provided during cooperation with other colleagues from their own city or schools were recorded. The following positive aspects of training consultants were identified during the discussion: personal benefit (material, social, knowledge, and expertise) and the delivery of the main important information to the majority of teachers by their own colleagues (so it was not directly channelled top down), yet the efficiency and quality of the distribution can be questioned. The following aspects were named as the premises for the development of consultancy services: the need for consultations, an understanding of the benefits of such services, the different approach to identification of problems and problem solving, dissemination of information about consultancy services, the possibility of inviting a good, professional consultant, financing, and integration and formalisation of the current situation of formal and non-formal consultants. Education experts participating in the research identified the following problems in the development of consultancy services: Sources of funding; Lack of/unidentified demand; Absence of a system/infrastructure for the supply of qualified consultancy services; Organisation of the consultant s work and the combining of it with other activities in order to avoid double payment; The issue of support and development of the activities of certain consultants or their networks existing or brought together as a result of a project; Lack of cooperation among different sectors. In the opinion of education consultants, the main drawbacks of the prevailing model for consultant training related to the general competencies of the consultant (such as audience management, knowledge of instruction methodology for adult learners, and educating of consultants) has prevented provision of a firm awareness of the information available and its interpretation. It was stated that consultants should be educated as professionals who have broad competencies rather than those able to consult only on the subject they teach. The following drawbacks were mentioned with respect to the infrastructure of consultancy services and the system development context: No opportunities are provided to combine the primary job at the educational institution with the consultant s functions (introduction of a position based payment for consultants was suggested); No system is in place that would support and coordinate further activities of the consultants and ensure development of their competencies and qualifications; Financial resources are insufficient in order to make use of the consultancy services (provision of consultancy services is usually restricted to the project activities); School community where the education consultant works provides insufficient support to the consultant. 18