Persai išteisinti. Istorikai perrašo propagandinę graikų istoriją
|
|
- Claire Lamb
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 Istorikai perrašo propagandinę graikų istoriją Persai išteisinti Žiaurūs ir ištvirkę. Tokia nuomonė vyravo apie senųjų laikų persus. Nieko nuostabaus, nes apie persus mes žinome iš jų priešų graikų. Šiandien istorikai perrašo istoriją, atmeta graikų propagandą ir gilinasi į tikrus faktus. Šią tautą, prieš 2500 metų sukūrusią pirmąją pasaulyje imperiją, istorikai dabar vaizduoja visiškai kitaip. Didysis graikų istorikas Herodotas suformavo apie persus labai blogą nuomonę. Nimatallah/akg images/scanpix
2 bettmann/corbis/scanpix Prie Salamino salos gausus persų laivynas pakliuvo į graikų pasalą ir buvo priverstas bėgti. Parengė Inge Damm 21 21
3 Graikai kovojo su persais prie Termopilų. Filmas 300 parodo įvykius graikų akimis. warner brothers/the kobal collection F ilme 300 pasakojama apie nedidelį graikų karių būrį, prie Termopilų kovojusį su didžiule persų armija. Tačiau filme atskleidžiama ir kita istorija apie tradicinį mūsų požiūrį į priešus. Šiame filme graikai yra didvyriški ir civilizuoti kariai, o persai nuožmūs ir barbariški. Tai įsišaknijęs tradicinis požiūris, o jo ištakos istoriniai veikalai, parašyti prieš kelis tūkstančius metų. Šiandien daugelis istorikų mano, kad toks požiūris į persus neteisingas. Dėl to, kad apie persus susiformavo neigiama nuomonė, bene didžiausia kaltė tenka didžiajam graikų istorikui Herodotui ( m. pr. Kr.). Blogos reputacijos apie persus šleifas velkasi nuo jo laikų. Natūralu, kad Herodotas vaizduoja graikų ir persų karus savo tautos akimis. Pats istorikas karuose nedalyvavo, bet aprašė juos pasikliovęs liudininkų pasakojimais ir tuo, ką apie karus girdėję kiti žmonės. Herodotas pateikia komentarus ir išreiškia savo požiūrį į aprašomus įvykius. Persai išniekino faraonų mumijas Pasak nūdienos istorikų, ypač daug žalos persų įvaizdžiui padarė Herodoto pasakojimas apie persų karaliaus Kambizo karo žygius Egipte. Graikų istorikas pasakoja, kad persų karalius buvo žiaurus ir despotiškas, jis išvilko iš laidojimo kriptų Egipto faraonų mumijas, apiplėšė jas ir sudegino iki paskutinio kaulelio. Egiptiečiams tai Persai sukūrė pirmąją pasaulio imperiją Maždaug 500 metais pr. Kr. Persijos karalystė driekėsi nuo Indo slėnio iki graikų kolonijų Mažosios Azijos pakrantėse. Tuo metu Graikija buvo visiškai maža susiskaldžiusi šalis, ją sudarė atskiri miestai-valstybės, vadinami poliais, jie dažnai konkuravo ir kovojo tarpusavyje. Kai kuriuos polius persai rėmė. Didžiulė Persijos karalystė buvo įvairių kultūrų katilas nuo rytuose Indo slėnyje gyvenančių tautų ir senovės kultūros žindinių Egipto, Babilonijos ir Asirijos iki graikų vakaruose. Persijos karalystė maždaug 500 m. pr. Kr. Makedonija J u o d o j i j ū r a Kaspijos jūra Persai jautė nenumaldomą trauką kariauti. Šis nedidelis karo vežimas pagamintas iš aukso 4 5 šimtmetyje prieš Kristų. british museum/heritage images/ibl Termopilai Maratonas Sparta Egėjo jūra Atėnai Salaminas Jonija Miletas Asirija Medija Mesopotamija V i d u r ž e m i o j ū r a Egiptas Babilonija Ekbatana Persijos karalystė Sūzai Pasargadai Persepolis Farsas Indo upė mikkel juul jensen 22
4 buvo baisus išniekinimas, nes pagal Egipto papročius mirusiuosius jie balzamuodavo, kad šie išliktų amžini. Kitame epizode Herodotas vaizduoja religinę egiptiečių šventę, joje Kambizas, pagavęs šventąjį jautį Apį, įbeda jam į šlaunį peilį. Jaučio kojai pradėjus kraujuoti, Kambizas aptaško krauju dvasininkus ir kitus šventės dalyvius. Labai tikėtina, kad viskas vyko kitaip. Kitokią įvykių versiją pateikia egiptiečių reljefai ir rašytiniai šaltiniai. Egiptiečių piešiniuose Kambizas vaizduojamas nusilenkęs Apio jaučiui, o egiptiečių laivyno vadas Uza-Horas aprašo, kaip Kambizas atstatė graikų sugriautą šventyklą, vėl pradėjo joje rengti šventes ir aukoti šventyklos deivei. Herodoto aprašomame mūšyje prie Termopilų, apie kurį pasakoja ir filmas 300, persai irgi vaizduojami nepalankiai. Tai dar viena istorija apie tai, kaip didžiulė imperija užpuola mažą, bet drąsią tautą, ir ši kovoja už savo laisvę. Negatyvi nuomonė ir gąsdinančios istorijos apie persus gyvavo daugiau kaip 2000 metų. Viena priežasčių vėlesnių laikų europiečių noras palaikyti mažos demokratinės valstybės kovą su didžiule jėga, tai klasikinė Dovydo ir Galijoto kovos istorija. Pastaraisiais metais kelios mokslininkų grupės detaliai ištyrė senovės šaltinius ir palygino juos su persų reljefais bei raštais. Paaiškėjo, kad Persų karaliai buvo kur kas humaniškesni. Daugeliu teigiamų bruožų pasižymėjo ir karaliaus Kyro valdymas. Kyras, nors buvo kilęs iš nedidelės persų genties, vadinamos achaimenidais, sugebėjo užkariauti pusę pasaulio. Priešai paskirti valdovais Kyras buvo pirmas ir galbūt geriausias pasaulyje imperijos valdovas. Maždaug 550 m. pr. Kr. jis laimėjo pirmąjį mūšį prieš Medijos karalių. Priešingai nei kiti to meto valdovai, jis savo priešininko nenužudė, bet paskyrė jį vadovauti provincijai. Žinant, kaip su nugalėtais priešais elgdavosi, pavyzdžiui, asirai, žiauriai žudydavę nukariautuosius, degindavę valdovus gyvus, galima pasakyti, kad Kyras įvedė naujus etinius standartus (nors šiuolaikiniu požiūriu kariauti ir užimti šalį galbūt ir nėra visiškai etiška). Kyro valdymo laikais nedidelė persų valdoma teritorija plėtėsi look and learn/the bridgeman art library Graikų demokratija galiojo ne visiems Europa šimtmečius žavėjosi miestovalstybės Atėnų kova už nepriklausomybę ir demokratiją. Graikų menas ir literatūra šiais laikais siejami su laisve, teisingumu ir humanizmu, graikų miestų stilių perėmė daugelis Europos sostinių. Deja, išliaupsinta graikų demokratija toli gražu neatitinka to, ką mes šiandien laikome demokratija. Oficialiai buvo deklaruojama, kad demokratija galioja visiems žmonėms, gyvenantiems Atėnuose ir Atikoje, suskirstytoje į sritis ir komunas, tačiau tie visi iš ir tapo viena didžiausių daugiakultūrių imperijų. Joje mokesčių mokėtojai turėjo teisę išpažinti savo religiją ir išlaikyti kultūrą, o jos valdovai domėjosi šalies gyventojų gyvenimu ir nuomone. Vienintelis reikalavimas gyventojai turėjo mokėti Kyrui duoklę ir duoti karių. Jeigu tikėtume pačiu Kyru, buvo galima visiškai laisvai pasirinkti, ar leistis jo valdomiems, ar ne. Jo skelbtas idėjas galima perskaityti ant garsiojo Kyro cilindro, dabar saugomo Britų muziejuje. Kyras skelbia etninę ir religinę laisvę, draudžia priespaudą bei vergovę ir deklaruoja teisę pripažinti jo valdžią arba nepripažinti. Matyt, nemaža dalis tautų pasirinko prisijungimą prie didžiosios valstybės, nes imperija 529 metais pr. Kr. mirus Kyrui tikrųjų buvo tik maža gyventojų dalis. Moterys, vergai ir gyventojai, neturintys pilietybės, neturėjo daugelio teisių, pavyzdžiui, negalėjo dalyvauti bendrai priimant sprendimus. Bendruose susirinkimuose, aptariant valstybės valdymo reikalus ir priimant sprendimus, dalyvaudavo tik gyventojų mažuma. Senovės graikų rašytojas Ksenofontas apie moteris Graikijoje rašo, kad jos susirinkimuose dalyvauja tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, nes turi matyti ir girdėti kuo mažiau, ir tik kartais joms leidžiama ko nors paklausti. Antikos laikais tik laisvi vyrai dalyvavo demokratiniame Atėnų valdyme. driekėsi nuo Indo slėnio rytuose iki Viduržemio jūros ir Egėjo jūros vakaruose. Galbūt graikai, kovoję mūšyje prie Termopilų, netikėjo, kad persai laikysis žodžio ir leis jiems laisvai pasirinkti. Veikiausiai graikai, gyvenę Mažosios Azijos pakrantėse, visai nenorėjo būti užkariauti ir buvo prievarta išstumti į pietines Mesopotamijos pelkes. Kyro tekstas yra daugiau utopinės visuomenės aprašymas. Šiandien iraniečiai dažnai primena apie Kyro cilindrą, kai juos neteisingai kaltina ir vadina fanatikais ir teroristais. Karalystė suskirstyta į 20 provincijų Kyrą soste pakeitęs Kambizas užkariavo Egiptą. Vėliau valdovu tapo Darėjas. 23
5 k. nomachi/corbis/scanpix Persijos galybė buvo trumpa Nedidelė achaimenidų gentis, gyvenusi dabartinėje Irano teritorijoje, vadovaujama narsių ir aktyvių karalių, sukūrė milžinišką imperiją. Deja, imperija gyvavo tik 200 metų. Apie m. pr. Kr. Aplink Sūzų miestą, dabartinėje Irano teritorijoje, kūrėsi elamitų civilizacija. Sūzai vėliau tapo viena iš Irano sostinių. Elamitai ir jų kultūra susijusi su Mesopotamijos ir Babilonijos kultūromis, gyvavusiomis į vakarus nuo Sūzų. Apie m. pr. Kr. Iš Centrinės Azijos į Irano teritoriją atkeliauja medai ir maždaug 600 m. pr. Kr. užkariauja elamitus. Lygiai tuo pačiu keliu atkeliauja persų gentys ir įsikuria aplink Pasargadų miestą m. pr. Kr. Kyras Didysis, kilęs iš persų achaimenidų genties, užkariauja Mediją ir tampa pirmuoju Persijos karaliumi. Pralaimėjus medams karalius buvo labai tolerantiškas valdovas. Ant žymiojo Kyro cilindro (nuotrauka apačioje) yra užrašytos jo idėjos apie visų tautų, gyvenančių Persijos imperijoje, etninę ir religinę laisvę. Kai persai nukariavo Babiloną, Kyras išlaisvino Babilone kalintus žydus ir leido jiems grįžti namo (paveikslas dešinėje). the trustees of the british museum Persijos karaliai pastatė Persepolio rūmus kaip savo galybės ir jėgos simbolį m. pr. Kr. Kambizas pradeda Egipto užkariavimą, jį palaiko ir graikai. Herodoto aprašomas despotiškas, nesivaldantis Kambizas pradeda formuoti blogą persų įvaizdį. 522 m. pr. Kr. Bardija, Kambizo broliu, apsimetęs magas Gaumata persų karaliaus soste sėdėjo tik kelis mėnesius. Jį nužudė ir sostą užėmė Darėjas. mary evans picture library Norėdamas įamžinti savo galią, Persepolyje jis pradėjo statyti karalių rūmus. Vėlesni persų karaliai statybas tęsė. Darėjas padalijo karalystę į dvidešimt provincijų ir jas pavadino satrapijomis. Kiekvieną satrapiją valdė karaliaus paskirtas valdytojas satrapas. Darėjas kiekvienam satrapui nurodė, kiek ir kokių mokesčių provincija turi sumokėti valdovui. Kyro laikais mokesčiai nebuvo tiksliai apibrėžti, kiekvienas žemės savininkas mokėdavo kiek išgalėdavo, ir duoklė buvo vadinama dovana. Todėl persai sakydavo, kad Kyras savo pavaldiniams buvo švelnus kaip tėvas, o Darėjas buvo vadinamas pirkliu. Kambizas buvo nesugyvenamas ir nepaisė kitų, todėl jį laikė despotu. Persijos imperija buvo didelė, tačiau dar didesni buvo kultūriniai karalystės gyventojų skirtumai. Pasak Herodoto, paprasti persai perimdavo iš kitų kultūrų tai, kas jiems patikdavo. Daugelis paprastų persų kareivių dėvėjo baltas tunikas ir kovėsi egiptietiškais ginklais. Helenų nuomone, persų vyrai verčiau būtų pabandę homoseksualius santykius, užuot ėmę kuo daugiau žmonų ir dar meilužių graikams tai buvo nesuprantama. Persai stengėsi susilaukti kuo daugiau sūnų. Nuo penkerių metų persų berniukai buvo mokomi tik trijų dalykų: joti, šaudyti iš lanko ir sakyti tiesą. Persų manymu, bjauriausia yda yra melas, antroje vietoje skolos negrąžinimas, nes, anot persų, tie, kas negrąžina skolos, būtinai ką nors nuslepia ar turi šiek tiek pameluoti. Persų meniu kupranugariena ir asiliena Graikai kaltino persus, kad šių gyvenimo būdas amoralus ir nenuosaikus. Iš dalies jie teisūs, nes persai šventė, pavyzdžiui, gimtadienius labai prabangiai, gerdavo daug alkoholio. Turtuoliai kepdavo galvijų, kupranugarių ir asilų mėsą, o vargšai tenkindavosi avimis ir ožkomis. Po pagrindinių patiekalų puotos dalyviams būdavo patiekiama gausybė desertų. Asketiškieji graikai piktindavosi persų nesaikingumu, o persai tvirtindavo, kad graikai baigdavo valgyti iki galo nepasisotinę, nes atsisakydavo deserto. Populiariausias gėrimas buvo vynas, gerdami vyną nevaržančioje aplinkoje persai aptardavo svarbius reikalus. Kitą dieną, jau 24
6 būdami blaivūs, apsvarstydavo priimtus sprendimus ir imdavo juos vykdyti, o jei matydavo, kad sumanymai nevykę, atmesdavo. Sveikindavosi persai ir graikai taip pat visiškai skirtingai. Susitikę gatvėje ar namie, persai sveikindavosi apsikabindami ir pasibučiuodami. Jeigu besisveikinančiųjų kilmė vienoda, bučiuodavosi į lūpas, jeigu vienas kiek žemesnės kilmės į skruostą. O štai susitikę du graikai sveikindavosi tik žodžiu. Persai buvo didžiausi graikų priešai, apie graikų ir persų karą jie kalbėdavo panašiai kaip mes šiandien kalbame apie rugsėjo 11-ąją. Kiek jums buvo metų, kai atėjo persai? tokį posakį randame Ksenofonto raštuose. Graikams karai buvo labai svarbūs ir skausmingi, o persams tik nedideli neramumai imperijos pakraščiuose. Pirmąjį karą su graikais 490 m. pr. Kr. pradėjo Darėjas. Mūšį prie Maratono jo kariuomenė pralaimėjo daug mažesnėms graikų pajėgoms. Spartiečiai gynė savo miestą, o atėniečiai grūmėsi mūšio lauke ir nukovę daugybę persų karių pasiekė pergalę. Graikai prarado ne daugiau kaip 200 vyrų. Pagal šio mūšio vietos vardą buvo pavadintas maratono bėgimas atletas Filipidas bėgo per 40 kilometrų iki Atėnų, kad praneštų apie kovos baigtį. Po 10 metų persų imperijos karaliaus sostą užėmė Darėjo sūnus Kserksas. Jis į Graikiją dar kartą nusiuntė kariuomenę užimti graikų žemių ir prijungti jų prie imperijos. Kai kurie Graikijos poliai sutiko Kserkso kariuomenę be pasipriešinimo, tačiau Sparta ir Atėnai susivienijo kovai už savo laisvę. Graikai kaudavosi mūvėdami trumpais sijonėliais. Persai mūvėjo kelnėmis scena iš filmo 300. warner brothers/ the kobal collection Tikri vyrai dėvėjo sijonėlius Tad vardan helenų dievų išgelbėkite jonėnus, savo giminaičius iš vergijos. Jums nesunku tai padaryti. Mat barbarai nėra narsūs, o jūs visus pralenkiate karingumu. Jų ginklai lankas ir trumpos ietys. Į kovą eina apsimovę kelnėmis ir ant galvų užsidėję tiaras. Todėl juos lengva nugalėti. (vert. J. Dumčius. Herodotas. Istorija. Vilnius: Vaga, 1988) Mileto valdovas prašo Kleomeno, Spartos valdovo, pagalbos kovai su persais. Jonėnai gyveno Mažojoje Azijoje, graikų kolonijose, kurias užgrobė persai. Kai kurie jonėnų miestai pasidavė, tačiau Miletas kovojo, buvo beveik sugriautas, o jo gyventojai išvaryti. Graikams persai atrodė švelnūs ir moteriški, nes dėvi papuošalus ir kelnes. Graikai į karą traukdavo nuogomis kojomis, mūvėdami trumpus sijonėlius ir strėnjuostes, užsimaukšlinę bronzinius šalmus, su skydais, apsauga krūtinei ir odiniais antblauzdžiais. Ginkluoti buvo dviejų metrų ilgio ietimis ir trumpais kardais. Kai kuriuose reljefuose, vaizduojančiuose kovų scenas, graikai parodomi beveik nuogi, o kontrastas jiems kelnes dėvintys persai. Tikrovę labiau atitinka graikų apranga piešiniuose ant vazų. Persai pateko į pasalą Pirmasis didelis Kserkso armijos mūšis su graikais įvyko siauroje Termopilų perėjoje. Termopilų mūšis truko dvi dienas, surinkę daug mažesnes pajėgas, graikai jį pralaimėjo. Pasak Herodoto, Spartos didvyriai padėjo galvas mūšio lauke. Graikų pajėgos atsitraukė iki Salamino salos, į pietus nuo Spartos, kur stovėjo graikų laivynas. Persų armija žygiavo per Graikiją. Pakeliui jie užėmė ir sudegino Atėnus, dauguma gyventojų ir karių iš miesto buvo pasitraukę. Tačiau jūrų mūšio persams laimėti nepasisekė. Prie Salamino salos persų laivynas pakliuvo į pasalą, ankštoje įlankoje manevringesni graikų laivai turėjo didesnį pranašumą. Daug persų laivų buvo nuskandinta, o Kserksas su savo kariuomenės likučiais pasitraukė. Kai vienas mūšio vadų graikas Pausanijas įėjo į paliktą persų valdovo palapinę, buvo apstulbintas prabangos: išsiuvinėtos palapinės sienos, iškvepinti kilimai, prabangūs baldai, įrankiai bei kiti apyvokos reikmenys, pagaminti iš aukso ir sidabro. Graikai tokią prabangą siejo su moteriškumu, su vyriškumo stoka. Likusiam gyvam į nelaisvę paimtam persų karaliaus virėjui Pausanijas liepė paruošti persišką vakarienę. Kai imperatoriški patiekalai buvo paruošti, jis pa- 25
7 m. pr. Kr. Darėjo valdymo laikotarpiu zoroastrizmas tapo valstybine religija. Darėjas pietuose nuo Pasargadų miesto pradėjo statyti Persepolio karalių rūmus. Jis nužudė savo pirmtaką, netikrąjį Bardiją, ir Behistun reljefe pasakoja apie nugalėtą apsimetėlį priešą ir sosto uzurpatorių ir taip pateisina savo poelgius. 490 m. pr. Kr. Darėjas pradeda pirmąjį karą su graikais. Didžiausią mūšį prie Maratono ir karą persai pralaimėjo m. pr. Kr. Kserksas tęsia savo tėvo, Darėjo, bandymus užkariauti Graikiją. Mūšyje prie Termopilų persai nugalėjo, tačiau prie Salamino salos pateko į graikų laivyno apsiaustį, pralaimėjo mūšį ir buvo priversti trauktis. Tai buvo paskutinis persų bandymas. Kserksui teko susitaikyti su tuo, kad Persijos karalystė niekada neužims Europos m. pr. Kr. Artakserksas I. Taikus periodas m. pr. Kr. Darėjas II. Taikus periodas m. pr. Kr. Artakserksas II. Kova su broliu, Mažosios Azijos vicekaraliumi. Palaikė Spartą Peloponeso kare, kuriame ši kovojo su Atėnais. Egiptiečiai išsilaisvina iš Persijos imperijos gniaužtų. the art archive liepė išvirti ir paprastą spartietišką sriubą ir pastatyti šalia persiškų patiekalų. Tada pasikvietė savo kariuomenės vadus ir parodė šį kontrastą. Jie galį įsitikinti savo akimis, sakė Pausanijas, kokie neracionalūs ir išpuikę persų karaliai. Lygindami paprastus spartiečių patiekalus su persų prabanga, jie stebėjosi, kodėl persai panūdo perplaukti jūrą ir užkariauti neturtingus graikus. Mūšio lauke graikų vergai surinko žuvusių persų papuošalus, brangenybes iš palapinių ir sudėjo viską į vieną krūvą. Auksas buvo panaudotas milžiniškai Atėnės skulptūrai nuliedinti, po graikų ir persų karo Atėnų akropolyje ją Atėnės šventyklai sukūrė skulptorius Fidijus. Tai viena gražiausių pasaulyje deivės skulptūrų ir vienas iškiliausių karo paminklų, turėjęs priminti atėniečiams jų drąsą ir kelti jų savigarbą, kad atsilaikė prieš persų galybę. Daugelis vėliau stebėjosi, kodėl persai jautė tokią nenumaldomą trauką kariauti ir užimti naujas žemes. Kyras, Kambizas ir Darėjas manė, kad Persų imperijos ribos gali plėstis iki begalybės. Darėjas turėjo ypač didelių imperinių ambicijų, jis svajojo ne tik plėsti imperiją, bet ir įsi- the bridgeman art library m. pr. Kr. Artakserksas III. Sumažina biurokratiją imperijoje. Vėl užkariauja Egiptą m. pr. Kr. Arsas. Prasideda konfliktai su Makedonija m. pr. Kr. Darėjas III (paveikslo dešinėje) sutelkia visas pajėgas, kad atremtų graikų šiaurinės kaimynės Makedonijos antpuolius. Makedonijos karalius Aleksandras Didysis (kairėje) 330 m. pr. Kr. nukariauja Persiją ir sukuria naują imperiją, joje graikų ir persų kultūros susimaišo. a. de luca/corbis/scanpix 26 Turtingi persai gyveno labai prabangiai, tai rodo ir šie aukso radiniai. the trustees of the british museum
8 vaizdavo turįs šventą pareigą skleisti persų religiją po pasaulį. Anot jo, visi turėtų melstis Ahūrai Mazdai, zoroastrizmo, arba zaratustrizmo, iškeltam dievui. Religija pavadinta pagal pranašo Zaratustros (Zoroastro) vardą.ahūra Mazda buvo pirmasis pasaulyje visuotinis ir geras dievas. Jo priešybė blogis, šios abi jėgos nuolat tarpusavyje kovoja. Žmogus turėjo teisę pasirinkti, kurią pusę garbinti ir kaip elgtis. Svarbus religinis simbolis buvo ugnis. Tai Ahūro Mazdos simbolis ir tiesos ženklas, ugnis buvo svarbi religinių apeigų dalis, o šventyklose degdavo amžinoji ugnis. Darėjo valdymo laikotarpiu zoroastrizmas buvo valstybinė religija, tačiau žmonės laisvai galėjo išpažinti ir kitą religiją. Maždaug 30 tūkst. iraniečių ir šiandien išpažįsta senąją persų religiją. Mumbajuje, Indijoje, gyvena didelė zoroastristų bendruomenė, ją sudaro apie 100 tūkst. narių. Imperija žlugo per 10 metų Persijos imperija gyvavo maždaug 200 metų. Priešai, užpuolę imperiją iš vakarų, per 10 metų pakeitė pasaulio žemėlapį. Aleksandras Didysis, į šiaurę nuo Graikijos esančios Makedonijos karalius, pirmiausia užėmė Graikiją ir tapo graikų miestųvalstybių federacijos valdovu. Buvo teigiama, kad Aleksandro protėviai buvo graikai, taigi Persijos užpuolimas 334 m. pr. Kr. buvo vertinamas kaip kerštas už persų antpuolius, trukusius 150 metų, ir graikams priklausiusių Mažosios Azijos miestų nukariavimą. Vardas didysis toli gražu neatitiko Aleksandro ūgio. Iš tiesų jis buvo visai neaukštas. Pasakojama, kad, atsisėdęs į persų karaliaus sostą, jis nesiekė kojomis žemės. Tačiau soste jis neturėjo kada sėdėti, nes troško kariauti, užimti visas Persijos imperijos žemes ir sudeginti Persepolį, kaip kad persai savo galybės laikais sudegino Atėnus. Aleksandras siekė užkariauti visą pasaulį ar bent didžiąją jo dalį ir šitai jam per 10 metų beveik pavyko, tačiau 323 m. pr. Kr. jis netikėtai susirgo ir mirė. Valdomi Aleksandro, graikai ir persai vėl tapo vienos karalystės valdiniais. Aleksandro žygiai pradėjo naują heleninę epochą, o joje Rytų ir graikų kultūros susimaišė. Persai ir toliau gyvena Irane Mūsų laikų iranėnai didžiuojasi savo kultūra ir šlovinga praeitimi viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje. Persai turėjo daug įtakos ir arabų beduinų, užėmusių jų kraštą septintame šimtmetyje, kultūrai bei gyvenimo būdui. Užkariavę Persijos karalystę, arabai sukūrė panašią į persų valstybės valdymo struktūrą, pamėgo persų kultūrą, poeziją, architektūrą ir sodų kūrimo meną. Iranėnai niekada netapo arabais. Jie vis dar kalba savo kalba farsi, kuri yra viena seniausių gyvų pasaulio kalbų. Už tai, kad kalba gyvuoja iki šių dienų, reikėtų dėkoti ir persų poetui Ferdousi. Apie 1000 m. po Kr. jis parašė didžiausią savo veikalą Karalių knyga ( Shahnameh ) ir jame papasakojo šlovingą šalies istoriją. Ferdousi šlovinamas ir šias laikais, jo tekstai cituojami atmintinai, o kapą lanko tūkstančiai žmonių. Iraniečiai Karalių knygą laiko svarbiausiu savo kultūriniu paveldu. Tam nepritaria dabartiniai Irano religiniai lyderiai, jie dėl islamo religijos nenori pabrėžti persiškų šalies šaknų. Nors religiniai islamo vadovai nepritaria ir senosios persų religijos zoroastrizmo išpažinimui, pagal zoroastrizmą vis dar švenčiami Naujieji metai Novruz. Šią šventę, rengdami puotas su gausiomis vaišėmis ir eilių deklamavimu, švenčia daugybė iraniečių, o jos uždrausti kol kas niekam nepavyko. Toliau švenčiama ir karaliaus Kyro šventė, tą dieną tūkstančiai žmonių gauna trumpąsias žinutes su raginimu susirinkti prie jo kapo senojoje persų sostinėje Pasargaduose. Apie iraniečių išpažysta senąją persų religiją zaratustrizmą. D. SAGOLJ/reuters/SCANPIX
75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN
Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of
More informationStyle and Harmony of Urban Green Space Landscape
Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted
More informationTapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas
KASDIENIŲ LAIKYSENŲ TYRIMAI M. Liugaitė-Černiauskienė. BALADĖ APIE BAUDŽIAMĄ DUKTERĮ... Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas JURGA JONUTYTĖ Vytauto Didžiojo universitetas ANOTACIJA.
More informationLietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai
Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai Su knygos Lietuvių misijos Amazonėje bendraautorium, indėnų tukanų legendų (mitų) vertėju, misionieriumi Brazilijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse,
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė
More information. 5. VADOVĖLIS I S T O R I J A I S T O R I J A
1 10 TEMOS I S T O R I J A 7 UDK 94(3)(075.3) Is79 Metodikos konsultantė dr. Nelija Kostinienė Leidinio vadovė Jurgita Skominienė Redaktorė Ilona Mugenienė Serijos Atrask dailininkas Jonas Liugaila I S
More informationKinijos versmė ir mes
Kinijos versmė ir mes Liudviko GIEDRAIČIO interviu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektoriumi Vyčiu SILIUMI Kinija nuo amžių išskirtinai milžiniška, žmonių gausi šalis, tačiau gal dėl menkos
More informationLietuvių etnosas ir tautinės kultūros politika atkurtoje Lietuvos Respublikoje
Lietuvių etnosas ir tautinės kultūros politika atkurtoje Lietuvos Respublikoje Romualdas OZOLAS Pranešimas, skaitytas konferencijoje Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: pakilimas ar nuosmukis
More informationKULTŪROS BARAI. dėl Žaliojo tilto skulptūrų / 24 Kūryba ir kūrėjai
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ
More informationĮkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti
Grafomanija #2 / vasara 2011 Sandra Bernotaitė straipsniai iš www.grafomanija.com Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti Dieviškasis teatras Dievas, matydamas, kaip beviltiškai visi nuobodžiauja septintąją pasaulio
More informationAGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?
8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia
More informationLAIŠKAI LIETUVIAMS Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas.
AR JIE BESUPRANTAMI MUMS? Redaktorius 38 STABAI IR TIESA B. Markaitis, S. J. 39 BAŽNYČIOS VIENYBĖ PO II VAT. SUSIRIN. Kard. Suenens 42 EILĖRAŠČIAI Marija Saulaitytė 47 ATEISTAI A. Tamošaitis, S. J. 48
More informationTURINYS gegužė Nr. 5(204)
TURINYS 2011 gegužė Nr. 5(204) POŽIŪRIS Vaclovas Paulauskas. Pasiklydę tarp demokratijos ir pinigų diktatūros 2 Justinas Karosas. Ar jau atėjo laikas surasti save? 4 AKTUALIJOS GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis
More informationSèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo
Sèkmè Pasirinkimas PROCESAS Idèja Pareiga Vizija 2016 m. ruduo redakcijos skiltis Turinys Aktualijos Darbuotojų įsitraukimo tyrimas efektyvumo beieškant...3 Lietuvos valstybės tarnyba: ganėtinai jauna,
More informationKriokšlio kaimo laukai. Dubičių ekspedicija, 1971 m. Danieliaus Šemetulskio nuotrauka. Iš G. Šemetulskienės asmeninio archyvo.
Apie Žemę ir Lietuvį Žemės tema ištisus šimtmečius lietuviams buvo viena svarbiausių ir, atrodo, jau seniai jos nesvarstėme su tokiu dideliu nerimu. Jį sukėlė konkreti politinė realija nuo 2014 metų gegužės
More informationlaiðkai bièiuliams Dievas yra draugas
laiðkai bièiuliams Dievas yra draugas 2013 ruduo-þiema Vyskupo tarnystë Kur dvasios vadovai Magis Šv. Ignacas rašo Dvasines pratybas globojant Švč. Mergelei Marijai Maloningoji Jėzaus Motina, mūsų Motina
More informationVERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE
KultŪra Gauta 2013 06 12 Pabaiga. Pradžia Logos Nr. 76 VALDAS PRUSKUS Vilniaus Gedimino technikos universitetas VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE Values and Cultural Identity
More informationDu politiniai. Oscar Miłosz
66 Oscar Miłosz Du politiniai mesianizmai (De u x messianismes po l i t i q u e s, 1927) Reikšminga Oskaro MILAŠIAUS (Oscar Miłosz, 1877 1939) kūrybos dalis yra jo politiniai rašiniai, publikuoti 1918
More informationKarjeros planavimo vadovas studentui
Karjeros planavimo vadovas studentui Vilnius 2008 UDK 331.5(474.5) Ka431 Prioritetas Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2 prioritetas Žmogiškųjų išteklių plėtra Priemonė Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2.4 priemonė
More informationADMIROLO A. MAHANO IDĖJŲ REIKŠMĖ GEOPOLITIKOJE Dr. Algirdas V. KANAUKA Significance of Admiral A. Mahan s Ideas to Geopolitics
2014 m. Nr. 1 (120) Leidžiamas nuo 1932 m. spalio 25 d. KARIŪNAS (Cadet) The magazine of The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania. Published since October 25, 1932 ISSN 2029-6045 BE REIKALO
More informationLAIŠKAI LIETUVIAMS Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas Jaunimo metai, nr. 4.
PAVASARIŠKI KONTRASTAI Juozas Vaišnys, S. J. 111 NERIMAS BAŽNYČIOJE A. Rubikas 112 LIETUVOS LAISVES ATEITIS Dr. Jonas Grinius 115 NUO KAUNO IKI VOKIETIJOS Br. Petras Kleinotas, S. J. 119 DAIL. ANTANO PETRIKONIO
More informationTARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas
TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią
More informationKai užsidaro durys, atsiveria langas. Naujiena! Du viename: psl. Kaina tik 1,90 / Nr. 80
Naujiena! Du viename: Kaina tik 1,90 / 2010 m. gruodžio 6 d. Nr. 80 Ar dar verta važiuot į Airiją, ar jau laikas krautis lagaminus namo? Teisinės konsultacijos: apie vertėjo paslaugas Sveikata: Atostogos
More informationBŪDAMAS SILPNAS, ESU GALINGAS 292 Chiara Lubich. DIDŽIOJI NELAIMĖ SUNYKĘS AUKOS SUPRATIMAS 297 Kun. Sigitas Tamkevičius
POKALBIS SU KARDINOLU 289 Mindaugas Barysas BŪDAMAS SILPNAS, ESU GALINGAS 292 Chiara Lubich SUGRĮŽĘS PERRAŠYK TESTAMENTĄ 293 Algirdas Nakas DIDŽIOJI NELAIMĖ SUNYKĘS AUKOS SUPRATIMAS 297 Kun. Sigitas Tamkevičius
More informationCAC/SMC ˇ INTERVIU. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius / 2007 vasara (lietuviškas leidimas)
cover_lt:layout 1 5/25/2007 11:19 PM Page 1 ŠMC INTERVIU/CAC INTERVIU 7-8 / 2007 vasara Numerio redaktor2: Mai Abu ElDahab* Redaktoriai: Linara Dovydaitytė, Simon Rees Numerio dizainas: Will Holder (dizainerio
More informationKOVAS / MARCH / XIII / NO. 3
Š I A M E N U M E R Y J E : Reklama, kritika ir savikritika Tikėjimo abejonės Apie pasakas ir vaiko vaizduotę Didysis nerimas Gašlumą kelią leidiniai KOVAS / MARCH / XIII / NO. 3 TURINYS REKLAMA, KRITIKA
More informationPinigai ant medžių neauga. Asta Lasevičiūtė. Nuolatinio bėgimo šešėlyje Žiaurus didmiesčio veidas Kaip susikurti gerovę psl. Nr.
2011 sausio mėn. 17 d. Nr. 82 Nuolatinio bėgimo šešėlyje Žiaurus didmiesčio veidas Kaip susikurti gerovę Asta Lasevičiūtė Pinigai ant medžių neauga 10-11 psl. ISSN 1822-4733 Kaina Lietuvoje: 3.50Lt Sveiki,
More informationRytų Lietuvos kultūrinė tradicija: keli užkalbėtojo paveikslo bruožai
Ž M O G U S F O L K L O R I N Ė J E T R A D I C I J O J E Rytų Lietuvos kultūrinė tradicija: keli užkalbėtojo paveikslo bruožai L I N A B Ū G I E N Ė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Anotacija:
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė
More informationPavasaris pažadina ne tik gyvybines jėgas
Nr. 56 (6617) Piratų laivas iš Juodkrantės amžiams keliasi svetur 4 9 Pavasaris pažadina ne tik gyvybines jėgas spriežastys. Pasak psichikos sveikatos specialistų, polinkį į depresiją lemia ne sezonų kaita,
More informationMIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004
MIESTŲ PRAEITIS, 1 MIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004 REDAKCINĖ KOLEGIJA Agnė ČIVILYTĖ (Lietuvos istorijos institutas) Eimantas MEILUS (Lietuvos istorijos institutas) Rimvydas PETRAUSKAS (Vilniaus Universitetas)
More informationRecenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė
Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Svarstyta Vytauto Didžiojo universiteto EVF Vadybos katedros posėdyje 2009-11-18 (protokolo Nr. 06); EVF fakulteto tarybos posėdyje
More informationLietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 V i d u r n a k č i o veiki, viltiečiai ir visi, kurie šį gražų S leidinuką retkarčiais pavartote. Galime juo didžiuotis.
More informationMinėdami 20-ąsias atkurtos Nepriklausomybės metines su pagarba ir pasididžiavimu prisimename tuos, kurie kovojo su okupantais dėl tikėjimo ir
Minėdami 20-ąsias atkurtos Nepriklausomybės metines su pagarba ir pasididžiavimu prisimename tuos, kurie kovojo su okupantais dėl tikėjimo ir Lietuvos laisvės, savo pasiaukojamu darbu prisidėjo atkuriant
More informationB C D E I Į G F K L M N O P R S T U V P Ž GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA KARINĖ LYDERYSTĖ ATMINTINĖ KARIŪNAMS
A GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA KARINĖ LYDERYSTĖ ATMINTINĖ KARIŪNAMS B C D E I Į G F K L M N O P R S T U V P Ž GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA KARINĖ 1 LYDERYSTĖ ATMINTINĖ
More informationNaujausiųjų laikų kariniai konfliktai
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA KARO ISTORIJOS CENTRAS Jurgis Norgėla Naujausiųjų laikų kariniai konfliktai 1945 1991 Mokomoji knyga Vilnius 2006 UDK 355(075.8) No-66 Leidinio autorius Generolo
More informationAR TIK LITUANISTINĖ MOKYKLA KALTA? 289 Danutė Bindokienė. TRYS KUOLAI ŽMOGUI PALAIKYTI 292 Anicetas Tamošaitis, S.J.
AR TIK LITUANISTINĖ MOKYKLA KALTA? 289 Danutė Bindokienė TRYS KUOLAI ŽMOGUI PALAIKYTI 292 Anicetas Tamošaitis, S.J. NARIŲ DAUG, O KŪNAS VIENAS 296 Chiara Lubich LAIŠKAI LIETUVIAMS IŠ LUXOR 297 Nijolė Jankutė
More informationJaunimo požiūriai į savo pačių, tėvų ir senelių šventes. Mėgstamiausia jaunimo šventė
LITUANISTICA. 2016. T. 62. Nr. 1(103), p. 45 60, Lietuvos mokslų akademija, 2016 Jaunimo požiūriai į savo pačių, tėvų ir senelių šventes. Mėgstamiausia jaunimo šventė ASTA VENSKIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas,
More informationINTELEKTINIŲ INTERESŲ APRĖPTIS KOSTO OSTRAUSKO EPISTOLIKOJE
INTELEKTINIŲ INTERESŲ APRĖPTIS KOSTO OSTRAUSKO EPISTOLIKOJE A SURVEY OF KOSTAS OSTRAUSKAS S INTELLECTUAL INTERESTS IN HIS EPISTOLARY PRODUCTION Maironio lietuvių literatūros muziejus Išeivių skyrius Rotušės
More informationIš chaoso į harmoniją
Iš chaoso į harmoniją Michaelis Laitmanas Iš chaoso į harmoniją UDK 141 La-155 Versta iš: Michael Laitman, From Chaos to Harmony, Laitman Kabbalah Publishers, Toronto, Canada ISBN 978-9955-9935-4-4 Original
More informationAlmanachas m.
Almanachas 2013 2014 m. Filomatai: Almanachas 2013 2014 m. TURINYS Filomatų veikla Vilniaus universitete 3 Agnė Ambrazaitė Nusikaltėlis ir tyrėjas kriminaliniuose romanuose 10 Miglė Anušauskaitė Kelios
More informationVALDOVAS KRISTUS 325 Anicetas Tamošaitis, S.J. KARALIAUS UGNYS TURI DEGTI 328 Iš Sibiro
VALDOVAS KRISTUS 325 Anicetas Tamošaitis, S.J. KARALIAUS UGNYS TURI DEGTI 328 Iš Sibiro AR NEKRIKŠČIONIS GALI BŪTI IŠGANYTAS? 330 Juozas Vaišnys, S.J. SIRENŲ VILIONĖS 332 Anicetas Tamošaitis, S.J. KAS
More informationTvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį
Vertimas iš anglų kalbos Europos švietimo žurnalo 42 tomas, 2007 m. Nr. 2 Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Įvadas 2007 metų pradžioje Tarptautinė klimato pokyčių
More informationKlimato kaita kas tai?
Klimato kaita kas tai? Bevezetés fiataloknak Europos Komisija Klimato kaita kas tai? Pažintinis leidinys jaunimui Europos Komisija Aplinkos generalinis direktoratas Europe Direct tai paslauga, padėsianti
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:
Kultūros ir meno w žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė (muzika) 2 62 38
More informationTURINYS gegužė Nr. 5(214)
TURINYS 2012 gegužė Nr. 5(214) GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis visuomenės gyvenimo, politikos, kultūros ir istorijos žurnalas Leidžiamas nuo 1994 metų Vyriausiasis redaktorius Algis Kusta Redakcija Gediminas
More informationJaunų žmonių grąžinimas į visuomenę
Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ
More informationKęstutis K. Girnius. Filosofija
Filosofija Tauta Kęstutis K. Girnius Sunku pateisinti dar vieną straipsnį apie tautą, kai šia tema jau parašyta tūkstančiai straipsnių ir knygų, nuodugniai išnagrinėjusių šį reiškinį iš įvairiausių perspektyvų.
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Ray BARTKUS. Pusiausvyra (Žmogaus gimimas) Pasakos be galo. Vidmanto Ilčiuko nuotraukos
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Kazys Varnelis. Rex Drobė, aliejus; 170x170. Kęstučio Stoškaus reprod.
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ (teatras)
More informationMIESTIŠKOS GYVENSENOS ĮTAKA AKADEMINIO JAUNIMO LAISVALAIKIUI (VPU atvejis)
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS IR POLITOLOGIJOS KATEDRA Edvinas Babičius Ugdymo sociologijos (Politinės sociologijos šakos) dieninių studijų II kurso magistrantas
More informationMOKOME IR MOKOMĖS 253 Red. GYVENIMO ŽODIS 255 Kostas Paulius. RUOŠKIS DIDŽIAJAM EGZAMINUI 257 Chiara Lubich
MOKOME IR MOKOMĖS 253 Red. GYVENIMO ŽODIS 255 Kostas Paulius RUOŠKIS DIDŽIAJAM EGZAMINUI 257 Chiara Lubich VAISMEDŽIO VAIZDUOJAMAS ŽMOGUS 258 Anicetas Tamošaitis, S.J. LAIŠKAI LIETUVIAMS IŠ CAIRO 261 Nijolė
More informationKULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.:
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, aktualioji užsienio kultū ros prob lematika,
More informationPRATARMĖ. Kiekvienas puikus literatūros kūrinys yra arba Iliada, arba Odisėja. Raymond Queneau, Pratarmė, G. Flaubert, Buvaras ir Pekiušė
Alberto Manguel PRATARMĖ Kiekvienas puikus literatūros kūrinys yra arba Iliada, arba Odisėja. Raymond Queneau, Pratarmė, G. Flaubert, Buvaras ir Pekiušė Atrodo, kad dvi knygos, maitinusios daugiau nei
More informationPAMOKSLAS SAVO PATIES LAIDOTUVĖMS 327 Kun. Pranas Geisčiūnas. SUNKESNIEJI KUNIGO ŠIOKIADIENIAI 328 A. Saulaitis, S.J.
PAMOKSLAS SAVO PATIES LAIDOTUVĖMS 327 Kun. Pranas Geisčiūnas SUNKESNIEJI KUNIGO ŠIOKIADIENIAI 328 A. Saulaitis, S.J. VLADIMIRAS SOLOVJOVAS 329 J. Venckus, S.J. JĖZUITAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE (XXI)
More information> Studentų kampas psl. 6 7/ VDU erdvės fukso akimis. Vytauti Magni. VDU skrydis į šviesios dvasios erdves
Tema psl. 2 3/ > kultūros alėja psl. 4 5/ > Studentų kampas psl. 6 7/ > VDU psl. 8 12/ sportas psl. 15/ Mažai žinomos VDU erdvės Fotografijos studijos bendrabutyje Taika istorija VDU erdvės fukso akimis
More informationMOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS
ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio
More informationPašvaistė. apie pašaukimą, literatūrą, bajorus, teatrą, kiną, muziką / 6. Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui
Pašvaistė Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui 2009 / 6 apie pašaukimą, literatūrą, bajorus, teatrą, kiną, muziką... 1 Turinys Kęstučio Svėrio nuotrauka Audronė Daugnorienė. Kas pašaukė? 1 Skaistė Budrevičiūtė.
More informationLaiškai Lietuviams Laiškai Lietuviams,
TAU LENKIASI GIMTASIS MIESTAS 73 Lacrima GARSIŲJŲ JĖZUITŲ AMŽINO POILSIO VIETA 75 Vytautas P. Jurkštas PAPILDYMAI DĖL ATRADIMŲ 78 Kun. Jonas Boruta, SJ ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 79 Red. APIE ISTORINĘ ATMINTĮ...
More informationfacebook o karta baltų vienybės ugnis piligrimės laiškas Lietuvoje: sužadintos viltys >> 13 p. >> 42 p. >> 36 p m. rugsėjis Nr.
2010 RUGSĖJIS Apžvalga _1 2010 m. rugsėjis Nr. 9 (13) (494) Leidžiama nuo 1889 m. Atkurta 1989 m., 2009 m. facebook o karta A. Merkel Lietuvoje: sužadintos viltys >> 13 p. piligrimės laiškas >> 42 p. baltų
More informationĮspūdžiai iš JAV. Šiame numeryje: Iš kelionių sugrįžus Labdaros vakaras Sausio 13-osios minėjimas Šimtadienio akimirkos Olimpiadų nugalėtojai
Nr. 16 Šiame numeryje: Iš kelionių sugrįžus Labdaros vakaras Sausio 13-osios minėjimas Šimtadienio akimirkos Olimpiadų nugalėtojai 2016 m. žiema Įspūdžiai iš JAV Šių metų rugpjūčio 10 - lapkričio 6 dienomis
More informationEuropos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas
Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai
More informationBAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS FILOSOFINIAI ASPEKTAI
L ISSN 1392-1274. TEISE 2005 54 BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS FILOSOFINIAI ASPEKTAI Romualdas Drakšas aus universiteto Teisės fakulteto audžiamosios teisės katedros docentas s cialinių mokslų daktaras Saulėtekio
More informationIRVIN D. YALOM ŽIŪRĖTI Į SAULĘ. kaip įveikti mirties baimę
IRVIN D. YALOM ŽIŪRĖTI Į SAULĘ kaip įveikti mirties baimę IRVIN D. YALOM Žiūrėti į saulę Kaip įveikti mirties baimę Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė Vilnius, 2016 UDK 159.942 Ia-02 Versta iš:
More informationMUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės
MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos gairės VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS MUZEOLOGIJOS KATEDRA MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos
More informationPsichologinės migracijos pasekmės šeimai
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS KATEDRA Goda Kaniušonytė, Inga Truskauskaitė, Lina Gervinskaitė Psichologinės migracijos pasekmės šeimai Vaikų emocinių ir elgesio
More informationEmpatiškoji kultūrinio kraštovaizdžio versija: folklorinis aspektas
k u l t ū r i n i o k r a š t o v a i z d ž i o a k i r a č i a i B. Stundžienė. EMPATIŠKOJI KULTŪRINIO KRAŠTOVAIZDŽIO VERSIJA... Empatiškoji kultūrinio kraštovaizdžio versija: folklorinis aspektas B R
More informationnaujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT
naujienlaiškis #4 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT TEMA: Darnaus vystymosi tikslai Lauko virtuvė., Indija Eglė Ščerbinskaitė Konkurso Pasaulis tavo akimis nuotrauka, 2015 m. ŠIAME NUMERYJE: 03 VIETOJ ĮŽANGOS
More informationEKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI
ISSN 1392-l 12ti. PROHLEMOS. 2004 65 Kultūros filosofija EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI Valdas Pruskus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra
More informationKULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ Rengia. Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra)
Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė (muzika) 2 62 38
More information> ASMENYBĖ PSL. 8 9/ Arbatėlė su R. Keturakiu: poeto gyvenimo ir kūrybos fragmentai. Vytauti Magni
LAISVĖ IR ATSAKOMYBĖ: PSL. 1 6/ >MOKSLAS PSL. 7/ > ASMENYBĖ PSL. 8 9/ > KULTŪROS ALĖJA PSL. 12 13/ > UVM INTERNATIONAL PSL. 11 12/ Mūsų gyvenime; Žiniasklaidoje; Versle. PMDF konferencija Nepriklausomos
More informationKAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS
EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas
More informationUDK (73)-93 Tv-02. Vers ta iš: Mark Twain. The Adventures of Tom Sawyer, ISBN
UDK 821.111(73)-93 Tv-02 Vers ta iš: Mark Twain. The Adventures of Tom Sawyer, 1876. ISBN 978-609-01-0241-1 ISSN 1822-7171 Leidykla Alma littera, 2012 Pirmas skyrius Tomas žaidžia, kariauja ir slapstosi
More information216 T a u t o s a k o s d a r b a i X L I I I
216 T a u t o s a k o s d a r b a i X L I I I judant nereikėtų pamiršti. Ji ne tiktai filosofiniu požiūriu pagrindžia dar D. Saukos nurodytą būtinybę tautosaką interpretuoti antropologiškai, pripažįstant
More informationKūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012
Braižo pedagogikos projekto galutinė ataskaita Pat Thomson, Christine Hall, Ken Jones*, Julian Sefton Green Notingemo universitetas Goldsmitho kolegija, Londono universitetas Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas
More informationPašvaistė Numeris skirtas Czesławui Miłoszui
Pašvaistė Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui 2011 / 9 Numeris skirtas Czesławui Miłoszui Turinys Ričardas Šileika. 2005 metų rugpjūčio 10-ąją toks buvo dangus virš Miłoszo gimtinės Czesław Miłosz. Mano
More informationANTANAS MACEINA - KRIKŠČIONIŠKOJO EGZISTENCIALIZMO LIETUVOJE PRADININKAS
Gauta 2003-10-02 JONAS BALČIUS Kultūros, filosofijos ir meno institutas ANTANAS MACEINA - KRIKŠČIONIŠKOJO EGZISTENCIALIZMO LIETUVOJE PRADININKAS Antanas Maceina: The Founder of Christian Existentialism
More informationreliginės ir tautinės kultūros žurnalas
ANAPUSINIS PASAULIS IR AŠ 325 Algirdas Paliokas, SJ MAIRONIS 330 Aldona Ruseckaitė BAUSMĖ IŠ MEILĖS 333 Chiara Lubich ŽMOGAUS TEOLOGIJA (IV) 334 Vytautas Bagdanavičius, MIC TIKYBOS IR ETIKOS DĖSTYMAS MOKYKLOSE
More informationŽEMĖS LAPAI. Vilius MIZARAS.
78 Straipsnio publikaciją parėmė ŽEMĖS LAPAI Laikraščių, žurnalų bei knygų rengimo spaudai ir paties spausdinimo technologija panaši. Žemėlapių rengimas sudėtingesnis ir kiek skiriasi. Vienintelis fabrikas,
More informationTOTALITARIZMO FENOMENAS MODERNIAME PASAULYJE Aušra Vaicekauskaitė Kolpingo kolegija
1. Rinktiniai raštai, N.Makiavelis: konstruktyvios politologijos ištakos, 1992, Mintis 2. Politologija, Gediminas Vitkus, Vilnius, 1997, Danielius 3. Studijuojantiems politologija, Gediminas Vitkus, 1990,
More informationPedagoginės Aktualijos Piličiauskų Akimis
Pedagoginės Aktualijos Piličiauskų Akimis 2010/2011 mokslo metai Mokyklų bendruomenių kūrimosi metai Pedagoginės epitafijų provokacijos Kas jūs esate, mes jau buvome... Kas mes esame, jūs būsite... Mūsų
More informationAPLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI
Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355. DOI: 10.15544/mts.2015.37 2015. Vol. 37. No. 3: 425 437. APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA
More informationLaukite! TIESA pasaulio. lietuviams. free. Service. M. Starkus ir V. Radzevičius: užsienio lietuviai patriotai
tiražas 15 000 free 2009 m. liepos 9 22, Nr. 14 (21) www.tiesa.com LYDERIS! su TV programa TIESA pasaulio G. Sviderskytė prieš televiziją 30 p. lietuviams margaritos narvydaitės Nuotr. www.tiesa.com Laukite!
More informationKalbos mokymosi metodologija T- kit as
T- kit as Sveiki atvykę į T-kitÿų seriją Kai kurie iš jūsų tikriausiai galvojate: ką reiškia? Mes galime pasiūlyti mažiausiai du atsakymus. Pirmasis yra toks pat paprastas, kaip ir visa angliška šio termino
More informationLIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS. Lietuvos mokslininkų sąjungos taryboje
2016 m. birželio 17 d. LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 1 euras Mokslo Lietuva Nr. 11 (565) Leidžiamas nuo 1989 m., du kartus per mėnesį LIETUVOS MOKSLININKŲ SĄJUNGOJE
More information2013 m. vasaris Nr. 1-2 (86-87)
2013 m. vasaris Nr. 1-2 (86-87) Redakcijos žodis Apie revoliucijas ir visagalį Laiką Šįkart numeryje daug svarstome apie visagalį Laiką. Praėjusio amžiaus viduryje kaip keistai tai skambėtų VGTU profesoriai
More informationMoterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas
EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure
More informationBendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys
Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council
More informationOrganizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu
ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2010 53 Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu Lijana Stundžė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros
More informationGalimybė. Europos Komisija
Galimybė pakeisti gyvenimą Europos Komisija Nei Europos Komisija, nei joks jai atstovaujantis asmuo negali būti laikomi atsakingais už šiame leidinyje esančios informacijos panaudojimą. Nuotraukos: Europos
More informationStirlingo variklis. Darbo tikslai ir uždaviniai. Sprendžiamos problemos apžvalga. Tikslas: Stirlingo variklio sukonstravimas.
Stirlingo variklis Darbo tikslai ir uždaviniai Tikslas: Stirlingo variklio sukonstravimas. Uždaviniai: Išanalizuoti skirtingų Stirlingo variklių veikimo principus. Išnagrinėti Stirlingo variklių gamybos
More informationASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ IR MENŲ FAKULTETAS EUROPOS INSTITUTAS Edita Kuznecova ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE Magistro darbas Darbo
More informationBendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams
Europos struktūriniai ir investicijų fondai Gairės valstybėms narėms ir programų valdymo institucijoms Gairės paramos gavėjams Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams 2 redakcija,
More informationŠIAME NUMERYJE rugsėjis Nr. 7(226)
ŠIAME NUMERYJE 2013 rugsėjis Nr. 7(226) GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis visuomenės gyvenimo, politikos, kultūros ir istorijos žurnalas Leidžiamas nuo 1994 metų Vyriausiasis redaktorius Algis Kusta Redaktoriaus
More informationN LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS
More informationRedaktorius Juozas Vaišnys, S. J. Redakcijos nariai: Bruno Markaitis, S. J. ir Anicetas Tamošaitis, S. J.
T U R I N Y S ROŽĖS IR SPYGLIAI Redaktorius... 161 "ŽEMĖS ŽYDINTI GIESMĖ" A. Grauslys... 162 RELIGIJA IR PRIETARAI Dr. P. Celiešius... 166 BENDRINIS ŽMOGAUS PAŠAUKIMAS B. Markaitis, S. J.... 169 ŽMOGAUS
More informationPRISIKĖLIMO SIMBOLIS 327 Juozas Vaišnys, S.J. EILĖRAŠČIAI 332 Ada Karvelytė. ŽMOGAUS GYVENIMAS 335 Ivan Franko. DĖKUI JUMS! 336 Vytenis Statkus
PRISIKĖLIMO SIMBOLIS 327 Juozas Vaišnys, S.J. MINTYS APIE LIETUVĮ KUNIGĄ PRAEITYJE II 328 Paulius Rabikauskas, S.J. EILĖRAŠČIAI 332 Ada Karvelytė ALCIDE DE GASPERI ITALIJOS PRIKĖLĖJAS 333 J. Venckus, S.J.
More informationKaip lietuviams sekasi verslauti Jungtinėje Karalystėje?
Sek mūsų naujienas Facebook.com/Info Ekspresas LIETUVIŠKAS nemokamas LAIKRAŠTIS FREE LITHUANIAN NEWSPAPER Jungtinė Karalystė Kaip lietuviams sekasi verslauti Jungtinėje Karalystėje? Interviu Akcija, palaikanti
More informationdvisavaitinis kultūros ir meno leidinys
n emunas dvisavaitinis kultūros ir meno leidinys Nr.22 (982) 2016 m. gruodžio 22 31 d., Kaina 1,35 Eur Zenono Baltrušio nuotrauka retro n 3 n 4 kūryba Zenono Baltrušio nuotrauka Gražina CIEŠKAITĖ naktyje
More information