MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU

Size: px
Start display at page:

Download "MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU"

Transcription

1 ISSN TEISE MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU Eimantas Grakauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros lektorius socialinių mokslų daktaras Saulėtekio ai. 9, I rūmai, LT Vilnius-40 Tel. (370 5) Antanas Marcijonas Vilniaus universiteto Teisė fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros vedėjas profesorius socialinių mokslų daktaras Saulėtekio ai. 9, I rūmai, LT Vilnius-40 Tel. (370 5) Europos Sąjungos funkcionavimo ir jos politikos plėtra vidaus rinkos, ekonomikos ir kitose srityse sudaro sąlygas nacionalinės teisė sistemos, kartu mokesčių teisės tolesnės naujos kokybės raidai. Straipsnyje parodoma ES teisės normų įtaka Lietuvos mokesčių sistemai. Analizuojamas šiuolaikinis netiesioginio ir tiesioginio apmokestinimo žemės ūkyje teisinis reglamentavimas, Lietuvai tapus ES nare. Remiantis atliktu tyrimu teikiami pasiūlymai ir išvados tolesnio mokesčių sistemos žemės ūkyje reformavimo reikmėms. The functioning of European Union and the development of its politics in the sphere of internal market, economics, etc. allows further evolution in quality of national legal system, including tax law. This article examines the influence of EU legal norms on the national taxation system. It analyses legal regulation of the contemporary direct and indirect taxation in sphere of agriculture, after Lithuania's entrance into EU. On the basis of the investigation certain proposals and conclusions on further reformation of taxation system in the sphere of agriculture have been formulated. Įvadas Įgyvendinant ES tikslus, išdėstytus Sutarties dėl Konstitucijos Europai (toliau - KE) 1-3 straipsnyje, Sąjungos mastu esant bendram interesui yra formuojama ir Įgyvendinama tam tikra ekonominė politika. Šios politikos pagrindai yra glaudus valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas, vidaus rinka, bendrų tikslų nustatymas ir pats tokios ekonominės politikos įgyvendinimas laikantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principo (KE III 69 str. 1 ir 2 ). Tokios ekonominės politikos Veikla grindžiama Konstitucijoje įtvirtintais pagrindiniais stabilumo principais, kaip antai: a) kainų stabilumas; b) valstybės finansų stabilumas; c) tinkamos monetarinės sąlygos ir mokėjimo balanso stabilumas (KE III 69 str. 3 ). Kaip vienas iš Sąjungos funkcionavimo ir jos politikos elementų yra nustatoma ir vykdoma bendra žemės ūkio politika (apimanti ir žvejybą). Per visą ES plėtros laikotarpį priimtos ir vykdytos agrarinės politikos priemonės ir valstybių narių sukaupta patirtis sudarė prielaidas nuo šio tūkstantmečio ir šimtmečio pradžios suformuluoti ir nustatyti penkis pagrindinius bendros žemės ūkiu politikos tikslus:

2 1) didinti žemės ūkio produktyvumą, skatinti techninę pažangą, užtikrinant žemės ūkio produkcijos gamybos racionalią plėtrą, šios produkcijos gamybos veiksnių ir darbo jėgos optimalų panaudojimą; 2) užtikrinti tinkamą gyventojų, susijusių su žemės ūkiu, gyvenimo lygį, didinant dirbančiųjų žemės ūkyje individualias pajamas; 3) stabilizuoti rinkas (pirmiausia žemės ūkio); 4) garantuoti aprūpinimo (energijos ir kitais ištekliais) saugumą (stabilumą); 5) užtikrinti prieinamas (racionalias) kainas, tiekiant produkciją (žemės ūkio ir ne) vartotojams (KEIII-123 str. 1 ). Bendra žemės ūkio politika numato panaudoti specialius šios politikos įgyvendinimo metodus visų pirma atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos specifinį pobūdį, nulemtą žemės ūkio socialinės sudėties, struktūrinių ir natūralių regioninių žemdirbystės skirtumų; antra, atsižvelgiant į būtinybę laipsniškai vykdyti reikiamą žemės ūkio specifinės veiklos reguliavimą; trečia, atsižvelgiant į nuostatą, kad žemės ūkis valstybėse sudaro sektorių, glaudžiai (tiesiogiai) susijusį su bendra šalių ir Sąjungos ekonomika. KE tikslai, nustatyti III 123 straipsnyje, bus įgyvendinami per žemės ūkio rinkų bendrą organizavimą ir bendrą kainų politiką. Bendram rinkų organizavimui pagal KE III 124 straipsnį galės būti naudojamos visos reikiamos priemonės, iš jų reguliavimas: kainų, subsidijų produkcijos gamybai ir prekybai, produkcijos laikymo ir transportavimo sistemų, importo-eksporto bendrų teisinių veiksnių. Bendros kainų politikos pagrindą sudarys bendrieji kriterijai ir skaičiavimo metodai. Tam, kad žemės ūkio rinkų bendras organizavimas turėtų realias galimybes siekti jam keliamų tikslų, KE III 124 straipsnio 3 nuostatos leidžia steigti net žemės ūkio valdymo ir garantijų fondus. Greta nurodytų pagrindinių bendros žemės ūkio politikos priemonių remiantis KE III 1 straipsniu gali būti numatoma: 1) bendros pastangos įgyvendinti profesinį apmokymą, žemės ūkio studijas ir skleisti žemdirbystės žinias, efektyviai koordinacijai, leidžiančiai finansuoti bendrus projektus ir institucijas; 2) bendri veiksmai didinant tam tikras produkcijos vartojimą. ES bendros ekonominės politikos ir jos sudedamosios dalies -bendros žemės ūkio politikos kontekstu svarbią, esminę reikšmę turi bendros fiskalinės politikos nuostatos ir valstybių narių mokesčių sistemų suvienodinimo, suderinimo, t. y. bendros mokesčių politikos priemonės. Šių priemonių išraiškos Lietuvos nacionalinėje mokesčių sistemoje ir konkrečiai žemės ūkio apmokestinimo srityje analizė yra pagrindinis šio straipsnio tikslas. Atlikti temos tyrimą naudoti sisteminės analizės, loginės, lyginamosios analizės ir kiti metodai. ES antrinės (išvestinės) teisės normų, Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų [2], ES steigimo sutarties ir nacionalinės mokesčių teisinės sistemos normų analizė duoda pagrindą teigti apie vykstančią radikalią šalies mokesčių sistemos reformą ir leidžia suformuluoti šios reformos priežastis. Galima nurodyti penkias pagrindines radikalios mokesčių sistemos reformos Lietuvoje priežastis. Tai: 1) integracijos į ES derybinių pozicijų vykdymas; 2) mokesčių sistemos socialinių ir ekonominių padarinių derinimas ir suvienodinimas su ES ekonomine ir apmokestinimo politika; 3) privataus ir viešojo verslo spartesnio plėtojimo ir vidaus rinkos aktyvinimo poreikis;

3 4) gyventojų teisėtų materialinių, buitinių ir kultūrinių poreikių geresnio tenkinimo būtinybė; 5) tolesnės Lietuvos raidos ES sudėtyje perspektyvos įgyvendinimas. Manome, kad reformos sėkmę lemiantys veiksniai yra šie: 1) viešo administravimo sistemos tobulinimas ir jos veiksmingumas; 2) šalies ūkio sistemos ekonominių ir struktūrinių reformų vykdymas; 3) pažangios ES valstybių fiskalinės biudžeto pajamų realaus akumuliavimo ir mokesčių patirties perėmimas ir panaudojimas; 4) nuoseklus Konstitucijos Europai nuostatų įgyvendinimas. 1. Netiesioginio apmokestinimo teisinis reglamentavimas Diegiant bendrosios rinkos programą ir šalinant visas keturių pagrindinių laisvių funkcionavimo kliūtis, įgyvendinus bendrą ekonominę ir monetarinę politiką bei įvedus bendrą valiutą, pasiektas naujas būvis - aukščiausia ekonominės integracijos stadija - įkurta ekonominė ir pinigų sąjunga. Šiame integracijos procese vykdoma Sąjungos valstybių mokesčių sistemų vienodinimo ir derinimo (harmonizavimo) programa. Dar EB sutarties 93 straipsnis suteikė Europos Tarybai teisę, o KE įtvirtino Ministrų Tarybos teisę (III-62 str.) priimti Sąjungos norminius teisės aktus netiesioginio apmokestinimo formoms (PVM, akcizai ir muitai) suvienodinti. Taigi šių mokesčių reglamentavimas jau priklauso ES kompetencijai. Netiesioginiai mokesčiai (muito, akcizo ir pridėtinės vertės) yra prekių ir paslaugų kainos dedamasis elementas. Todėl, siekiant laisvo prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo tarp ES šalių judėjimo, šių mokesčių derinimas ir suvienodinimas yra principinis tikslas, suteikiantis galimybę: a) skatinti tarptautinės prekybos liberalizavimą; b) šalinti daugelį nuo seno egzistuojančių protekcinių priemonių. Sąjungoje daugumai pramoninių prekių muito mokesčiai taikomi apskaičiuojant juos pagal importuojamų prekių vertę, o žemės ūkio (agrarinėms) prekėms taikomi specifiniai muito mokesčiai, kurie nėra šio straipsnio tyrimo objektas. Akcizo mokesčiu apmokestinamos tik specifinės prekių grupės, kurios: a) mažai elastingos kainos atžvilgiu; b) paprastai aprėpia tik iki penktadalio pirkėjo (vartotojo) turimų (daromų) išlaidų. Agrariniame ūkyje gamybos procesui aktualūs yra akcizai energijos produktams: benzinui, gazoliams, mazutui, dujoms (naftos ir angliavandenių) ir alkoholiniams gėrimams [1]. Akcizo mokesčiai yra viena iš bendrosios rinkos sudedamųjų detalių. Tolesnė objektyvaus mokestinių pajamų paskirstymo ir mokesčių neutralumo paieška galima: a) įvedus bendrą mokesčių dydį; b) nustačius bendrus mažesnius mokesčius ir suvienodintą mokesčių taisyklių valdymą. Iš netiesioginių mokesčių pagrindinis, turintis esminę įtaką visai Lietuvos ūkio sistemai ir žemės ūkio veiklai, yra pridėtinės vertės mokestis (PVM). Sis mokestis pradėtas taikyti nuo 1994 m. gegužės 1 dienos. Nuo šios datos Lietuvoje PVM reglamentuoja 2002 m. liepos 1 d. priimtas naujos redakcijos įstatymas Nr. DC-751 su 2004 m. sausio d. įstatymo Nr. IX-1960 nustatytais pakeitimais ir papildymais [4; 7]. Šiuo mokesčiu apmokestinamas prekių ir paslaugų parduodamosios ir perkamosios vertės skirtumas įvairiomis gamybos stadijomis (pridedamoji vertė), t. y. mokestis susikaupia, kai galutinis produktas parduodamas - apmokestinamoji vertė ( str.). Toks mokestis yra lygus visų per tarpines operacijas apmokestinamų mokesčių sumai.

4 PVM reikšmė didėja. Šį faktą patvirtina nuostata, kad tokio mokesčio egzistavimas valstybėje yra būtina stojimo į ES sąlyga. Visoje Lietuvos ūkio sistemoje PVM objektu buvo ir yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, atitinkantis PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas tris sąlygas, t. y. kai prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos: a) už atlygį; b) vyksta šalies teritorijoje; c) atliekamas asmenims vykdant ekonominę veiklą. Prievolė apskaičiuoti PVM už prekę ar paslaugą atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita-faktūra (14 str. 1 d.). Apmokestinamasis momentas labai aktualus, realizuojant žemės ūkio produkciją. Tais atvejais, kai atlygis už ją mokamas dalimis arba mokamos subsidijos ar dotacijos, yra galimybė pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką (14 str. 9 d.). Registravimosi PVM mokėtoju privalomumas nekinta, t. y. kai ekonominės veiklos suma per metus viršija 100 tūkst, litų (71 str. 2 d.) Kadangi ES acquis nustatė, kad apriboti du PVM procentinių normų taikymo diapazonai: standartinis ir sumažintas bei vienas papildomas, išimtinis - nulinis, tai Lietuva, vykdydama pagrindinius ES acquis aktus, PVM srityje 1 savo PVM įstatyme nustatė 18 procentų standartinį PVM tarifą (2 str. 32 p.) ir lengvatinius 5 ir 9 procentų tarifus (19 str. 3 d. ir 4 d.). Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas agrarinio ūkio keturioms produktų rūšims ir paslaugoms, teikiamoms savo nariams (19 str. 3 d. 5,6,7,8, 9 punktai). Paslaugų sąrašas yra įstatymo 1 priede. Pagal specialią PVM įstatyme įtvirtintą schemą ( str.) Lietuvos ūkininkams, atitin Tarybos direktyva 77/388 (EEB) - pakeista 22 kartus; Tarybos direktyva 78/ 1035 (EEB) - pakeista du kartus; Tarybos direktyva 79/1072 (EEB); Tarybos direktyva 83/181 (EEB) - ir Tarybos direktyva 86/ 560 (EEB) pakeista tris kartus. kantiems nustatytus reikalavimus (97 str.), taikomas kompensacinis 6 procentų PVM tarifas, t. y. jie už žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas turi teisę gauti iš pirkėjų (klientų) kompensacinį priedą (98 str.). Analizuojant esamą PVM reglamentavimą galima padaryti tokias išvadas: 1) žemė ūkio turėtos lengvatos ženkliai sumažėjo (nebėra neapmokestinamų žemės ūkio paslaugų, mažesnio PVM tarifo pagrindinėms žemės ūkio produkcijos rūšims: šviežiai šaldytai mėsai ir kt.); 2) padidėjus pieno supirkimo kainai iki ES nustatytos tikslinės (didesnė du kartus nei dabartinė) kainos ir siekiant sušvelninti neišvengiamus struktūrinius pokyčius pieno ūkyje nesumažinus PVM tarifo pieno produktams gali stipriai pablogėti pieno perdirbimo įmonių ekonominė būklė; 3) remiantis geros ES šalių PVM administravimo praktikos analize, būtina pasiekti mažesnio PVM tarifo daržovėms, vaisiams ir jų produktams; 4) kadangi mažais laikomų ūkininko ūkių (iki 7 ha žemės) ir tokio mažo grąžinamo PVM procento (6%) nėra nė vienoje ES šalyje, reikėtų mokamo PVM kompensacinio priedo tarifą nuo 6 procentų padidinti iki 9 procentų, o mažu ūkiu, kuriam taikomas šis kompensacinis tarifas, turi būti pripažįstamas iki 20 ha žemės ūkis; 5) atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio finansinė būklė negerėja, žemės ūkio veikla yra nuostolinga, įstatyme nustatyti dar penkeriems metams lengvatinį 9 procentų PVM tarifą parduodamai žemės ūkio produkcijai. Nurodytos priemonės, pirma, leistų sustiprinti ekonominį ūkių potencialą ir sėkmingiau diegti integruotą agrarinio ūkio administravimo sistemą. Antra, tai leistų didėti gamybai, kartu 10

5 gyventojų užimtumui ir daugiau būtų surenkama PVM. Trečia, tai iš esmės sumažintų nelegalios žemės ūkio produkcijos ir maisto įvežimą. PVM teisinio reglamentavimo praktika rodo, kad šis mokestis turi potencialiai didelę bazę. Šio mokesčio mokėjimo mechanizmas neleidžia jo išvengti. Šį mokestį paprasta surinkti.todėl galima teigti, kad PVM yra gera apmokestinamoji priemonė padidinti šalies mokestines įmokas. Šis mokestis skatina dirbti ir taupyti, tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad jis skatina regresyvių mokesčių didėjimą ir didina administracines išlaidas [12]. Netiesioginių mokesčių (akcizų ir PVM) ES teisės apžvalga rodo, kad valstybės narės formuoja savo nacionalinės teisės normas atsižvelgdamos į atitinkamos acquis nuostatas, kurios apibrėžia šių mokesčių taikymo principus. Antrinės (išvestinės) ES teisės normos (daugiausia direktyvos) praktiškai standartizavo apmokestinimo akcizais ir PVM taisykles. Iš direktyvų turinio galima suformuluoti nuostatą, kad atleidimų nuo mokesčių ir lengvatinių tarifų, t. y. lengvatų taikymo, Sąjungos mastu sąrašas yra baigtinis. Tai reikštų, kad valstybės negali savarankiškai numatyti kitokių, negu nustatyta, arba papildomų (specifinių, išimtinių) lengva- Щ- Tačiau ES pirminėje teisėje (sutartyse) nustatyta, kad ES valstybės narės savarankiškai formuoja savo mokesčių politiką. Todėl nacionalinės teisės reglamentuojamos mokesčių teisės normos gali turėti platesnį būtinų specifinių, tik šiai valstybei būdingų, šalies ūkio teisės sistemai reikalingų mokestinio reglamentavimo nuostatų. 2. Tiesioginio apmokestinimo teisinio reglamentavimo ypatumai ES teisės aktuose nėra normų, leidžiančių Sąjungos institucijoms suderinti, suvienodinti Sąjungos šalių tiesioginius mokesčius. Valstybės narės, neperleisdamos savo kompetencijos nuostatų tiesioginiam apmokestinimui, išlaiko realų fiskalinį suverenitetą. Tačiau Sąjungos bendros demokratinės politikos siekiams įgyvendinti gali būti ir yra panaudojamos teisinės priemonės, skirtos kitoms (nemokestinėms) bendros veiklos sritims Sąjungoje suvienodinti. Štai EB sutarties 94 (100) straipsnyje Europos Tarybai suteikti įgaliojimai priimti direktyvas, kuriomis remiantis Sąjungos mastu derinami nacionaliniai įstatymai ir poįstatyminiai norminiai aktai, reglamentuojantys bendrosios rinkos kūrimo ir plėtojimo normas ir taip darantys tiesioginę įtaką šiems procesams. Analogiška ES norma yra KE Ш-63 straipsnis. Skirtingas tiesioginio apmokestinimo režimas ir nevienoda šių mokesčių struktūra valstybėse Sąjungos narėse tiesiogiai daro įtaką bendrajai rinkai. Todėl ir ši valstybių veiklos sritis pradėta reguliuoti ES teisės lygiu. Valstybės biudžeto mokestinių įplaukų lyginamoji tiesioginių mokesčių dalis yra didžiausia. Daugiausia biudžetinių pajamų iš tiesioginių mokesčių sudaro įplaukos iš įmonių pelno, gyventojų pajamų ir socialinio draudimo įmokų, todėl šie mokesčiai ir įmokos yra laikytini pagrindiniais tiesioginiais mokesčiais ir įmokomis. Dabar ES šalių pagrindinių mokesčių ir įmokų tarifų sudėtis yra plataus diapazono (žr. pridedamą lentelę). Manome, kad tai bus Sąjungos institucijų tolesnės teisinės veiklos terpė Pelno mokestis Vyraujanti, dominuojanti pozicija priskirtina pelno mokesčiui. Šis mokestis daro esminę įtaką tokioms veiklos sritims, kaip antai: investicijos, investicijų rizika ir verslo plėtra. ES valstybėse verslo įmonių pelno mokesčio skirtumai sudaro pagrindą mokestinių galimybių prell

6 Lentele. Europos sąjungos šalių parindinių mokesčių tarifai, %* Airija Austrija Belgija Čekija Danija Didžioji Britanija (JK) Estija Graikija Ispanija Italija Kipras Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai (Olandija) Portugalija Prancūzija Slovakija Slovėnija Suomija Švedija Vengrija Įmonių pelno 12, , , * Sudaryta autorių 2004 m. gegužės 1 d. Gyventojų pajam ų , Socialinio draudimo ,9 36, ,1 36, ,7 34, ,2 27,6 39,8 46,5 PVM , , venciniam auditui, t. y. atlikti jų įvertinimą, kuris gali turėti įtakos tarptautinio kapitalo mobilumui. Todėl Pelno mokesčio tiesioginio reglamentavimo Sąjungoje derinimas ir suvienodinimas j au antrą dešimtmetį yra prioritetinis. Šiam tikslui pasiekti Europos Taryba dar 1985 m. liepos d. priėmė reglamentą (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių ir keletą direktyvų. Pagrindinės keturios direktyvos Lietuvoje yra įgyvendintos priėmus naujos 2001 m. gruodžio 20 d. redakcijos Pelno mokesčio įstatymo 2004 m. balandžio 8 d. pataisas [8]. Įstatyme apibrėžta žemės ūkio veiklos sąvoka (2 str. 29 d.), tiksliai nustatant, kad tokia veikla apima keturias išvardytas jos rūšis. Paskutinioji - paslaugos žemės ūkiui, kurioms taikomos pelno mokesčio lengvatos. Šios paslaugos nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-313 patvirtintame sąraše (LR FM įsakymo Nr. 1K-169 redakcija) [10]. Remiantis Žemės ūkio ministerijos analitiniais duomenimis galima konstatuoti, kad agrariniame ūkyje nuolat esanti bloga žemdirbių (ūkininkų, žemės ūkio kooperatyvų ir bendrovių) finansinė būklė ir toliau blogėja. Priežasčių yra daug. Pagrindinės priežastys: 1) mažos, svyruojančios ir mažėjančios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos; 12

7 2) kylančios, svyruojančios ir didėjančios energijos išteklių kainos; 3) nuolatinis lėšų (apyvartai, plėtrai, modernizacijai, restruktūrizacijai) stygius; 4) nepakankama, neefektyvi valstybės parama besikuriantiems (statybos, veislinių gyvulių bandos, prieauglio formavimas iki produktyvios brandos) ūkininkams. Šios esminės žemės ūkio nuostolingumo priežastys buvo ir liko pelno mokesčio įstatyminio reglamentavimo duomenų banke. Todėl ir esant ES pagal Pelno mokesčio įstatymą ir toliau (pradedant nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradžios) žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų pajamos iš šios veiklos, jeigu jos dalis yra 50 procentų ir daugiau visų pajamų, apmokestina taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą. Tokia įstatyminė norma galioja ir galios iki atskiro LR Seimo sprendimo (58 str. 16 d. 1 p.) ES acquis normos, perkeltos į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, suformavo iš esmės naują šio tiesioginio mokesčio praktinio taikymo situaciją, kurioje atsirado ir pradeda veikti, yra ir bus taikomi nemažai naujų tarpvalstybinės mokesčių teisės normų. Iš jų esminę reikšmę turi tokios principinės nuostatos: 1) panaikintas kapitalo prieaugio dėl skirtingų šalių įmonių susijungimo arba akcijų pakeitimo apmokestinimas; 2) leidžiama perkelti neapmokestinamus įmonės mokėjimo atidėjimus ir kitus rezervus bei nepanaudotus mokesčių nuostolius iš vienos šalies įmonės į kitos šalies įmonę šioms įmonėms susijungus; 3) panaikinamas dvigubas pelno apmokestinimas, leidžiantis stambioms ir daug antrinių įmonių skirtingose ES šalyse turinčioms pagrindinėms įmonėms sumažinti mokesčių sąnaudas ir geriau konkuruoti tarptautinėje rinkoje; 4) nustatyta galimybė kreiptis į nepriklausomą patariamąją komisiją dėl kompetentingos nuomonės pelno apskaičiavimo tikrumo (patikimumo) reikalu pareiškimo ( Arbitražo konvencija) 2. Šios nuostatos deklaruoja ES siekį labiau integruoti kapitalo rinkas ir optimizuoti kapitalo ir investicijų paskirstymą. Suprantant ir žinant tolesnius šalies ūkio raidos būtinus ir būsimus struktūrinius pokyčius, didžiulį konkurencinį spaudimą ir silpną nacionalinio ūkio potencialą, tikslinga, kad tiesioginių mokesčių teisinis reglamentavimas ir toliau liktų išimtine šalies kompetencija. Tai suteikia galimybę: 1) nustatyti ir laikytis ekonomiškai pagrįstos apmokestinimo politikos; 2) išvengti žalingos tarpvalstybinės mokestinės konkurencijos; 3) nustatyti ir koreguoti mokestinius tarifus ir lengvatų paketus, ypač būtinus žemės ūkyje. Manome, kad: a) pelno apmokestinimas 0 procentų pelno mokesčio tarifu turi būti taikomas žemės ūkio veiklą vykdančiam vienetui, kurio pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro ne mažiau kaip procentus visų pajamų; b) būtina žemės ūkio veiklos neapmokestinti pelno mokesčiu dar bent penkerius metus; c) ūkininko ūkį nuo įsikūrimo dienos privalu dešimt metų atleisti nuo pelno mokesčio mokėjimo; d) tikslinga neapmokestinti verslo įmonių, steigiančių verslą kaimo vietovėse ir sukuriančių naujas darbo vietas, gaunamo pelno, panaudoto šiems tikslams; e) perspektyvoje agrariniame ūkyje įvedamą pelno apmokestinimą reikia diferencijuoti pagal skirtingų ūkininkavimo galimybių rajonus, siekiant sudaryti vienodos veiklos galimybių sąlygas Gyventojų pajamų mokestis Gyventojų pajamų, kaip ir pelno, apmokestinimas yra (liko) Lietuvos Respublikos kompeten- 2 ET direktyva 90/436 (EEB). 13

8 cija. Šio tiesioginio mokesčio svarba išskirtinė. Gyventojų pajamų mokesčio tarifai turi tiesioginę įtaką šalies gyventojų individualiam taupymui, investiciniams sprendimams, migracijos mastui ir net šalyje esamų įmonių ūkinės ir komercinės veiklos galimybėms. Lietuvoje naujas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (pakeitęs nuo galiojusį daug kartų tobulintą, ilgalaikį laikinąjį Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą) galioja nuo 2003 m. sausio 1 d. [5; 9] m. pradžioje Lietuvoje buvo 666 tūkst, piliečių, kuriems atkurta žemės nuosavybės teisė. Surašyta 332 tūkst, smulkių žemės naudotojų, valdančių iki 1 ha žemės ūkio naudmenų. Dauguma žemės savininkų dėl silpnos valstybės paramos ir lėšų stygiaus dar nepradėjo kurti ūkininkų ūkių arba yra pirminėje kūrimosi stadijoje. Todėl agrariniame ūkyje besiverčiančių gyventojų pajamos, gautos iš užaugintos ir realizavus užaugintą ir perdirbtą žemės ūkio produkciją, toliau lieka neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (17 str. 1 d. 24 p.). Neapmokestinamos ir ūkininkų beijų partnerių pajamos už įregistruotame ūkininko ūkyje vykdomą žemės ūkio veiklą (17 str. 1 d. p.). Tačiau žinant, kad agrarinio ūkio žemdirbių finansinė būklė iki šiolei blogėjo, kad žemės ūkio veikla tiesiogiai priklauso nuo gamtinių, klimatinių sąlygų ir netiesiogiai - nuo rinkos ekonominių sąlygų, nuolat balansuoja ties nuostolingumo riba - tikslinga gyventojams, besiverčiantiems agrariniu verslu, numatyti maksimalius išimtinius neapmokestinamųjų pajamų dydžius (NPD) gerokai didesnius, negu įstatymo nustatyti visiems Lietuvos gyventojams, pajamų mokesčio mokėtojams (20 str.). Įstatymo (20 str. 2 d. 5 p.) nuostata, numatanti žemės ūkio subjektų (įmonių, ūkininko ūkių) darbuotojams individualų NPD tik 330 Lt per mėnesį (anksčiau buvo 2 Lt) yra akivaizdžiai nepakankama. Manome, kad: 1) atsižvelgiant į esamą gerokai mažesnį agrarinio verslo darbuotojų pajamų lygį (kitų Lietuvos ūkio sričių lyginamuoju aspektu); 2) turint tikslą realiai bent iš dalies tvarkyti kaimo gyventojų socialinių problemų, deformacijų Gordijo mazgą - reikia naujų, nestandartinių, radikalių valstybinių sprendimų, iš jų ir kaimo gyventojų apmokestinimo srityje. Todėl galėtų būti naudinga įstatyme (20 str. 2 d.): 1) nustatyti žemės ūkio subjektų darbuotojų NPD, lygų šalyje esančiam minimalaus atlyginimo dydžiui; 2) numatyti minimalaus taupomojo indėlio sumas, nuo kurių nustatomas neapmokestinamas gaunamų palūkanų dydis. Mokestinės lengvatos kaimo gyventojams ir pirmiausia žemdirbiams tikslinga susieti ne tik su pajamomis iš pagamintos ir realizuotos žemės ūkio produkcijos, bet ir su šeimos padėtimi, vaikų skaičiumi, dirbančių šeimoje asmenų skaičiumi, investicijomis į ūkio plėtrą, alternatyvios žemės ūkio veiklos plėtimu. Mokestinių lengvatų agrarinio ūkio darbuotojams ir kaimo gyventojams taikymo patirtis ir praktika ES valstybėse - didelė. Reikia tik geros valios ją panaudoti Lietuvoje Žemės mokestis Žemės ūkio gamybos pagrindas yra žemės ūkio paskirties žemė. Prie šios žemės kategorijos pagal teritorijų planavimo dokumentus yra priskiriami žemės plotai, kurie pagal gamtines jų savybes naudojami arba gali būti naudojami žemės ūkio produktų gamybai ir kitiems su šia veikla susijusiems poreikiams. Tai ūkininkų ūkių, žemės ūkio bendrovių, specializuotų ūkių, mėgėjų sodų, asmeninio ūkio ir kita žemė. Pagal Žemės mokesčio įstatymą privati žemė (ir žemės ūkio paskirties žemė) yra apmokestinimo objektas. Taigi privačios žemės ūkio paskir- 14

9 ties žemės savininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys), be anksčiau nagrinėtų mokesčių, moka ir žemės mokestį. Žemės apmokestinimo santykius, be Žemės mokesčio įstatymo, reguliuoja Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 603 Dėl žemės mokesčio", kiti teisės aktai. Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės kainos, o ji yra lygi žemės vertei, apskaičiuotai pagal Vyriausybės 1992 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 Dėl žemės įvertinimo tvarkos" patvirtintą žemės įvertinimo metodiką. Žemės mokesčio tarifas yra 1,5 žemės vertės. Skaičiuojant žemės mokestį žemės ūkio paskirties žemės kainai, apskaičiuotai pagal minėtą metodiką, yra taikomas koeficientas ~0,35. Už žemę, įsigytą aukcione, žemės mokestis apskaičiuojamas nuo aukcione nustatytos žemės kainos, tačiau ne mažesnės už žemės v ertę, apskaičiuotą pagal Žemės įvertinimo metodiką. Valstybės įmonė Registrų centras duomenis apie apmokestinamąjį žemės sklypą pateikia teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms, kurios ir apskaičiuoja žemės mokestį. Žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo keliai, miško žemė. Žemės mokestis taip pat neįmanomas už saugomų teritorijų (nacionalinių ir regioninių parkų, kraštovaizdžio, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaniniu-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių ir jų apsaugos zonų žemę (išskyrus žemės ūkio naudmenas), taip pat Pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių žemę, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę, gamtos paminklų žemę. Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės sav ininkai, pirmos ir antros grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, iki minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių. Šios lengvatos yra taikomos žemės savininkams, turintiems teisę į lengvatą, neatsižvelgiant į tai, ar jiems nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties ar kitos paskirties žemė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo" nustatyta lengvata ūkininkams, t. y. už ūkininko ūkiui steigti arba plėsti grąžintą ar pirktą žemę ūkininkai žemės mokestį pradeda mokėti praėjus trejiems metams nuo privačios žemės teisinio įregistravimo. Taikant ūkininkams šią lengvatą vadovaujamasi Ūkininkų ūkių registro duomenimis. Ji taikoma tik vieną kartą per trejus metus nuo žemės teisinio įregistravimo. Jeigu jos taikymo metu ūkininkas papildomai įsigyja žemės ir įtraukia į ūkininko ūkio sudėtį, tai mokesčio lengvata taikoma ir tiems sklypams, tačiau nekeičiant lengvatos galiojimo termino, t. y. trejų metų. Lengvata taikoma ir tais atvejais, kai ūkininkas, kurio žemė įregistruota ūkininkų ūkių registre, savo žemę yra išnuomojęs žemės ūkio produkciją gaminantiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Vadinasi, galima teigti, kad žemės ūkio paskirties žemių savininkams žemės mokesčio lengvatos yra taikomos gana ribotai. Būtų tikslinga nustatyti žemės mokesčio lengvatas specializuotiems ūkiams, ūkiams, gaminantiems ekologišką produkciją, tai prisidėtų prie tolesnio žemės ūkio plėtros skatinimo. Išvados Esamos padėties mokesčių srityje analizės duomenys leidžia konstatuoti, kad: 1) tiesioginių mokesčių sistema ES dar nėra net minimaliai suderinta;

10 2) dideli mokesčių tarifai kai kuriose šalyse kliudys ekonominei plėtrai, slopins verslo iniciatyvumą; 3) įmonių apmokestinimo skirtumai darys didelę įtaką investicijoms į verslą ir ypač žemės ūkyje; 4) jei mokesčių našta didės, neišvengiamai sukels smulkių ūkinių vienetų bankrotą ir kapitalo koncentracijos didėjimą jungiantis ir stambėjant įmonėms; 5) ES tikslų tolesnis įgyvendinimas neišvengiamai pareikalaus ir nuosekliai suderinti tiesioginių mokesčių sistemas Sąjungos valstybėse; 6) Lietuvos nacionalinės mokesčių sistemos institucinė bazė (Finansų ministerija ir prie jos: Valstybinė mokesčių inspekcija ir Muitinės departamentas) liko ta pati. Pagrindiniai jos veiklos tikslai: mokesčių surinkimo užtikrinimas ir ES acquis mokesčių srityje įgyvendinimas. LITERATURA 1. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, 2001 m. spalio 30 d. Nr. IX-569 su 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 pataisomis, įsigaliojusiomis nuo 2004 m. gegužės 1 d. // Valstybės žinios. 2001, Nr ir 2004, Nr Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio d. nutarimas Nr. 43 // Valstybės žinios. 2001, Nr Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios. 1992, Nr Valstybės žinios. 2002, Nr Valstybės žinios. 2002, Nr Valstybės žinios, 1993, Nr Valstybės žinios, 2004, Nr Valstybės žinios. 2004, Nr Valstybės žinios. 2004, Nr Valstybės žinios. 2004, Nr Cairn W. Europos Sąjungos teisės įvadas. Vilnius, Damulienė A., Vengrauskas V. EŚ mokesčių sistema ir jos įtaka verslo plėtojimui // Jurisprudencija. 2001, t Winkler T., Łachman P., Ryom S., Naidu D. Europos Sąjungos teisė. Įvadas. Kopenhaga, TAXES AND AGRICULTURE IN THE CONTEXT OF LEGAL REGULATION OF EUROPEAN UNION AND LITHUANIA Eimantas Grakauskas, Antanas Marcijonas Summary The tax system of Lithuania is not standing and it is developing further after Lithuania entered EU. The aim of reform is to create such tax system, which could meet the requirements of EU legal acts and which could promote the growth of economics and vouch for stabilized revenue. There is one problematic part of trie reform. It is legal regulation of taxation of agriculture. The article analyses the developing of legal regulation of indirect taxing after Lithuania entered EU, it analyses what is its influence on agriculture. It also analyses the singularities of legal regulation of direct taxation in the sphere of agriculture, the problems of taxation of habitants who arc in the agriculture and who pay the income-tax. The article makes the proposals how must be the taxation of agriculture developed further. Įteikta 2005 m. kovo 10 d. 16

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

MOKESČIŲ SISTEMOS POVEIKIS VERSLUI IR JO VERTINIMO TENDENCIJOS

MOKESČIŲ SISTEMOS POVEIKIS VERSLUI IR JO VERTINIMO TENDENCIJOS ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2004 67 (2) MOKESČIŲ SISTEMOS POVEIKIS VERSLUI IR JO VERTINIMO TENDENCIJOS Romas Stačiokas Profesorius socialinių mokslų daktaras Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir

More information

DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT EKOLOGINIUS ŪKIUS

DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT EKOLOGINIUS ŪKIUS ISSN 1822-6760 Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2008. Nr. 15 (4). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT

More information

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Šiame straipsnyje pateikta medžiaga iš 2007 metų tyrimo Ūkių ir įmonių ekonominio konkurencingumo

More information

FINANSŲ VALDYMO TEORIJOS

FINANSŲ VALDYMO TEORIJOS GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Gediminas DUBAUSKAS FINANSŲ VALDYMO TEORIJOS G E N E RO LO J O NO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Gediminas Dubauskas FINANSŲ VALDYMO T E O R I J O S Mokslo

More information

Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai

Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai STATISTICS LITHUANIA ISSN 1648-5130 Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai 2007 Consumer and Producer Price Indices I Vilnius 2007 2 Sutartiniai ženklai Explanation of symbols -... * ** x tokio reiškinio

More information

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2003 61 Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas Aldas Miečinskas Doktorantas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio

More information

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355. DOI: 10.15544/mts.2015.37 2015. Vol. 37. No. 3: 425 437. APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA

More information

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA Rekomendacijos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 2020 m. programą (2014 2020 m. KPP), pagrįstos finansinių priemonių ex-ante vertinimu Galutinė ataskaita 2014 m. gruodžio

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1

More information

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1V-48 VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017 2019 METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS

More information

2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA. dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA. dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 03 27 COM(2014) 167 final 2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

More information

Mokslo darbai (91); 59 64

Mokslo darbai (91); 59 64 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 1(91); 59 64 SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS KELIŲ TRANSPORTO SRITYJE Justinas Usonis * Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Eduardas Jegelavičius VERSLO VERTINIMO METODO PARINKIMO MODELIS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė doc. dr. Alina Stundžienė KAUNAS, 2017 KAUNO

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA MAGISTRO DARBAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA MAGISTRO DARBAS VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA Dieninio skyriaus V kurso finansų ir mokesčių teis s studijų šakos studento Tomo Petriko MAGISTRO DARBAS VALSTYBöS

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 10 02 COM(2013) 676 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais

More information

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE

FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE VIDAUS POLITIKOS GENERALINIS DIREKTORATAS A TEMINIS SKYRIUS. EKONOMIKOS IR MOKSLO POLITIKA FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE TYRIMAS Santrauka Šiame tyrime nagrinėjami

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007 2013 METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA 2015 m. birželis-spalis TURINYS SANTRUMPOS... 4 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS...

More information

LIETUVA. Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga. II dalis Gerosios praktikos palyginimas m. lapkričio mėn.

LIETUVA. Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga. II dalis Gerosios praktikos palyginimas m. lapkričio mėn. LIETUVA Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga II dalis Gerosios praktikos palyginimas 2009 m. lapkričio mėn. PASAULIO BANKAS Privataus ir finansų sektoriaus plėtros departamentas

More information

JESSICA. Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti. Kas yra JESSICA?

JESSICA. Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti. Kas yra JESSICA? Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas JESSICA Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui

More information

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE Valstybinio audito ataskaita VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE 2014 m. lapkričio 14 d. Nr. VA-P-90-2-13 Su valstybinio audito ataskaita galima susipaţinti Valstybės kontrolės

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI I. Įžanga Elektroninių komunikacijų ir ryšio priemonių konvergencija 1 pastaruoju metu

More information

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS. Šalies ataskaita. Lietuva {COM(2015) 85 final}

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS. Šalies ataskaita. Lietuva {COM(2015) 85 final} EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 02 26 SWD(2015) 34 final KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Šalies ataskaita. Lietuva 2015 {COM(2015) 85 final} Šis dokumentas yra Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.

More information

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public

More information

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU ISSN 1648-998 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 29. 3 (16). 6 72 TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU Rimantas Dapkus Kauno technologijos universiteto Regionų plėtros

More information

Socialinis modelis 1

Socialinis modelis 1 Socialinis modelis 1 2 Uždavinys Nr. 2-1 Sukurti darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį SUKURTO TEISINIO-ADMINISTRACINIO MODELIO ATASKAITA 2015 m. kovo mėn. Užsakovas

More information

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ SVEIKATOS MOKSLAI ISSN 1392-6373 2013, 23 tomas, Nr.1, p. 91-95 doi:10.5200/sm-hs.2013.016 VISUOMENĖS SVEIKATA 91 ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ Ingrida

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Ela Dermontaitė AGRARINIO SEKTORIAUS TECHNOLOGINIO MODERNIZAVIMO POVEIKIS AUGALININKYSTĖS ŪKIUI MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė Prof. dr.

More information

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės

More information

Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms

Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms 2011 Įžanginis žodis Valstybės neretai siekia išlaikyti savo rankose strategines įmones arba bendroves, kurios teikia pagrindines

More information

DOMENO IR PREKIŲ ŽENKLO REGULIAVIMO YPATUMAI B a i g i a m a s i s d a r b a s

DOMENO IR PREKIŲ ŽENKLO REGULIAVIMO YPATUMAI B a i g i a m a s i s d a r b a s SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA TEISĖS KADETRA TEISĖS STUDIJŲ PROGRAMA LEIDŽIAMA GINTI Katedros vedėja Jūratė Paulauskienė (parašas) 2016-06-08 (data) DOMENO IR PREKIŲ ŽENKLO REGULIAVIMO YPATUMAI B a i g i

More information

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 06 26 COM(2014) 367 final 2014/0185 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių

More information

GAMYBOS LOGISTIKA GAMYBOS VADYBA

GAMYBOS LOGISTIKA GAMYBOS VADYBA Projektas Socialinių mokslų kolegijos studijų tarptautiškumo skatinimas atnaujinant darbo rinkoje paklausias studijų programas (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-035) finansuojamas pagal 2007 2013 m. Žmogiškųjų

More information

Verslo finansavimo metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinis vertinimas

Verslo finansavimo metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinis vertinimas Verslo finansavimo 2014 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinis vertinimas 2017 m. rugsėjis Turinys Lentelių sąrašas... 5 Paveikslų sąrašas... 7 Santrumpų sąrašas... 9 1 Įvadas...

More information

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure

More information

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS 2014 gruodis, Nr. 18 (123) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Pameistrystės vieta Lietuvos profesinio mokymo sistemoje Pameistrystės

More information

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS. dėl m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS. dėl m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 06 06 COM(2018) 434 final 2018/0227 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl 2021 2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo {SEC(2018) 289 final}

More information

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Turinys Įvadas... 2 Terminai,

More information

Visuomen s dalyvavimo vadovas

Visuomen s dalyvavimo vadovas Visuomen s dalyvavimo vadovas TURINYS Įžanga...4 1. Supažindinimas su visuomen s dalyvavimo esme ir dalyvavimo teisiniu pagrindu...5 1.1. Supažindinimas su dalyvavimo id ja...5 1.2. Dalyvavimo teisinis

More information

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Ataskaita gruodis

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Ataskaita gruodis Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Taikomasis mokslinis tyrimas Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006 2010 metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos

More information

GALUTINĖ ATASKAITA. Skirta: LR finansų ministerijai Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai. Parengė: UAB BGI Consulting ir CSIL Milano

GALUTINĖ ATASKAITA. Skirta: LR finansų ministerijai Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai. Parengė: UAB BGI Consulting ir CSIL Milano METODIKOS IR MODELIO, SKIRTO ĮVERTINTI INVESTICIJŲ, FINANSUOJAMŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ IR LIETUVOS NACIONALINIO BIUDŽETO LĖŠOMIS, SOCIALINĮ- EKONOMINĮ POVEIKĮ, SUKŪRIMAS GALUTINĖ ATASKAITA

More information

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29)

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29) ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013. 1 (29). 30 37 Lietuvos konkurencingumo pokyčių vertinimas Europos Sąjungos šalių kontekste Janina Šeputienė, Kristina Brazauskienė

More information

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai LT Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai ENRD Contact Point 123rf, Manuela Ferreira Valstybių narių kaimo plėtros programos (KPP) 2014 2020 m. laikotarpiu turėtų būti pagrįstos paklausa, orientuotos

More information

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengė: doc. med. m. dr. R. Adomaitienė Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA)

More information

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS ISSN 1392-1274. Teisė 2008 67 TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS Eduard Mažul Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Teisės teorijos ir istorijos katedros doktorantas Saulėtekio

More information

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 15 1. PAGRINDAS Europos Sąjungos prekių ženklų tarnybos, įsipareigodamos tęsti

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Dėkoju Jungtinių Tautų Vystymo

More information

Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą

Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą Apie Žmogaus teisių stebėjimo institutą Apie tyrimą Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) nevyriausybinė, pelno nesiekianti

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS RAIMONDAS BERNOTAS VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMO PRIELAIDOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovas lekt. dr. Vitalija Venckuvienė KAUNAS

More information

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2013 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2013 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007 2013 METŲ PROGRAMOS 2013 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA 2014 m. birželis TURINYS SANTRUMPOS... 7 ĮVADAS... 8 1 BENDRŲJŲ SĄLYGŲ PASIKEITIMŲ

More information

AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ

AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ Vilnius, 2014 2 Santrauka. Dėl kredito unijų rinkoje padidėjusios nestabilios ir nepatikimos

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa MAGISTRO DARBAS KOKYBĖS VADYBOS SISTEMŲ INTEGRACIJA Į ORGANIZACIJOS VALDYMĄ QUALITY MANAGEMENT SYSTEMS

More information

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS. dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS. dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 09 27 COM(2017) 548 final 2017/0237 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (Tekstas svarbus

More information

Darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

Darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedra Darjos Volčiok V kurso, darbo teisės studijų šakos studentės Magistro darbas Darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos darbuotojų saugos

More information

7' Ref. Ares(2011) /02/2011. Metinis 2010 finansinių metų struktūrinių veiksmų ir Europos žuvininkystės fondo apibendrinimas

7' Ref. Ares(2011) /02/2011. Metinis 2010 finansinių metų struktūrinių veiksmų ir Europos žuvininkystės fondo apibendrinimas 7' Ref. Ares(2011)163697-15/02/2011 Metinis 2010 finansinių metų struktūrinių veiksmų ir Europos žuvininkystės fondo apibendrinimas Aš, toliau pasirašęs, finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, atstovaudamas

More information

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m. Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 359-14-ESD tarp Lietuvos Respublikos

More information

Gamybos sektoriaus įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių studija

Gamybos sektoriaus įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių studija Gamybos sektoriaus įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Eksporto skatinimas tikslinėse rinkose Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-023 TURINYS SANTRAUKA... 5 1. ĮVADAS...

More information

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1 Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2 MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ

More information

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 2-23

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 2-23 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 2-23 LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS (90.46.1902) 2012 2014 ŲJŲ METŲ STRATEGINIS

More information

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 02 06 COM(2015) 47 final Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (paraiška EGF/2014/016

More information

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS SOCIALINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Laura Žiogelytė BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS THE

More information

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos

More information

LIETUVOJE PRIEIGA PRIE FINANSŲ PRIEIGA PRIE RINKŲ GALIMYBĖ RASTI VERSLO PARTNERIŲ PAGRINDINIS NAUDOS GAVĖJAS NACIONALINĖ.

LIETUVOJE PRIEIGA PRIE FINANSŲ PRIEIGA PRIE RINKŲ GALIMYBĖ RASTI VERSLO PARTNERIŲ PAGRINDINIS NAUDOS GAVĖJAS NACIONALINĖ. EU OPEN FOR BUSINS PARAMOS LIETUVOJE SCHEMOS SCHEMA (LIETUVIŲ K.) SCHEMA (VALSTYBINĖ KALBA) INVEGA INVEGA UAB Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) yra finansų institucija, kurią įsteigė Lietuvos Vyriausybė,

More information

Aprobavo. Recenzentai: Aleksandro Stulginskio universitetas, 2017

Aprobavo. Recenzentai: Aleksandro Stulginskio universitetas, 2017 2 UDK. 316.334.55:[631.1:502.131.1] DARNI ŽEMĖS ŪKIO IR NEURBANIZUOTŲ REGIONŲ PLĖTRA Mokslo studija Sudarytojas: Dalia Štreimikienė Autorių indėlis: Aistė Galnaitytė (1,1.1-1.4) Tomas Baležentis ( 2,2.1-2.5.3)

More information

Desk review Year Vilnius, Lithuania

Desk review Year Vilnius, Lithuania Project Sexual Abuse Against Children in Residential Institutions, financed through the European Commission's Daphne III Programme 2007-2013, JLS/2007/DAP-1/178/-30-CE-0229207/00-68 Desk review Year 2009-2010

More information

No Lithuania and Serbia and Montenegro. Lituanie et Serbie-et-Monténégro

No Lithuania and Serbia and Montenegro. Lituanie et Serbie-et-Monténégro No. 47422 Lithuania and Serbia and Montenegro Agreement between the Government of the Republic of Lithuania and the Council of Ministers of Serbia and Montenegro on the reciprocal promotion and protection

More information

Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą

Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 250-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą 1 International

More information

EKONOMIKOS MOKYMO PROGRAMA IR STANDARTAI

EKONOMIKOS MOKYMO PROGRAMA IR STANDARTAI LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA MOKYKLŲ TOBULINIMO CENTRAS EKONOMIKOS MOKYMO PROGRAMA IR STANDARTAI PROJEKTAS 2001 1 RENGĖJAI Onutė Junevičienė, Kauno kolegija dr. Kazimieras Lipskis,

More information

NEMATERIALAUS TURTO KLASIFIKAVIMO IR PRIPAŽINIMO PROBLEMOS

NEMATERIALAUS TURTO KLASIFIKAVIMO IR PRIPAŽINIMO PROBLEMOS ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 23 64 NEMATERIALAUS TURTO KLASIFIKAVIMO IR PRIPAŽINIMO PROBLEMOS Lionius Gaižauskas Docentas socialinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto Buhalterinės apskaitos katedra Saulėtekio

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo galutinė ataskaita

Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo galutinė ataskaita Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo galutinė ataskaita 1. IDENTIFIKAVIMO INFORMACIJA... 5 2. VEIKSMŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO APŽVALGA... 5 2.1. Tikslų pasiekimas ir įgyvendinimo analizė...

More information

2016 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

2016 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA. POKYČIAI PER DEŠIMTMETĮ 2016 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA TURINYS I. ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA. TEORINIAI ASPEKTAI... 4 1. SAMPRATA... 4 2. ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS VERTINIMO

More information

ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI

ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI Vitas Mačiulis Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas KONFERENCIJA ŽALIOJI EKONOMIKOS REFORMA Vilnius, 2015 m. spalio 19 d. Mes turime sustiprinti atsinaujinančios

More information

Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija m.

Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija m. Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-022 2 TURINYS Santrauka 3 Įvadas

More information

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. Erasmus+ Programos vadovas Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. 1 versija (2017): 20/10/2016 TURINYS SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS... 8 Kaip skaityti šį Programos

More information

EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKO DOKUMENTAS STRATEGIJA LIETUVAI. patvirtinta Direktorių tarybos 2006 m. kovo 23 d.

EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKO DOKUMENTAS STRATEGIJA LIETUVAI. patvirtinta Direktorių tarybos 2006 m. kovo 23 d. Versta iš anglų kalbos EUROPOS REKOSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BAKO DOKUMETAS STRATEGIJA LIETUVAI patvirtinta Direktorių tarybos 2006 m. kovo 23 d. ERPB pateikia originalaus dokumento teksto vertimą tik skaitytojo

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Laura Karosienė NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI GAMYBOS SEKTORIUJE MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė Lekt. Dr.Vitalija Venckuvienė

More information

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio

More information

2012 m. ES biudžetas. Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas

2012 m. ES biudžetas. Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas 2012 m. ES biudžetas Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti 1,4 % Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas 6,4 % ES kaip pasaulinio masto veikėja Gamtos ištekliai: kaimo plėtra,

More information

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS Projektas: 2014-07-07 NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinės mokslo programos Gerovės visuomenė (toliau Programa) paskirtis atlikti kompleksinius gerovės

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRIČIŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRIČIŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS SUDERINTA Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius 2015 m. gruodžio 21 d. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-345 (Lietuvos

More information

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS GALUTINĖ ATASKAITA Užsakovas: LR Švietimo ir mokslo ministerija

More information

m. ES fondų investicijų terminų žodynėlis

m. ES fondų investicijų terminų žodynėlis 2014 2020 m. ES fondų investicijų terminų žodynėlis Šis leidinys svarbiausių su Europos Sąjungos finansavimu susijusių terminų, dažnai naudojamų teisės aktuose, žodynas, skirtas lengvai surasti ir pasitikslinti

More information

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS?

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kokius tikslus suaugusiųjų mokymuisi kelia Europa ir Lietuva? SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? 2015 birželis, Nr.

More information

ELEKTRONINIAI ATSISKAITYMAI: TEISINIO REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS IR ATEITIES PERSPEKTYVOS EUROPOS SĄJUNGOJE IR LIETUVOS RESPULIKOJE

ELEKTRONINIAI ATSISKAITYMAI: TEISINIO REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS IR ATEITIES PERSPEKTYVOS EUROPOS SĄJUNGOJE IR LIETUVOS RESPULIKOJE VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS TARPTAUTINĖS IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS KATEDRA Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės specializacijos V kurso studentas Lauras Butkevičius ELEKTRONINIAI ATSISKAITYMAI:

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA Rūta Katilienė NAUJŲ PASLAUGŲ KŪRIMAS IR VYSTYMAS UAB A4U MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: Dr. N. Langvinienė

More information

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2014. Vol. 36. No. 1. Scientific Journal. ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online) ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ

More information

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 315-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

More information

MOKĖJIMO PRIEMONIŲ PAKEITIMO SEPA MOKĖJIMO PRIEMONĖMIS LIETUVOJE PLANAS

MOKĖJIMO PRIEMONIŲ PAKEITIMO SEPA MOKĖJIMO PRIEMONĖMIS LIETUVOJE PLANAS MOKĖJIMO PRIEMONIŲ PAKEITIMO SEPA MOKĖJIMO PRIEMONĖMIS LIETUVOJE PLANAS v.3.0 2014 Vilnius TURINYS ĮVADAS... 2 1. SEPA KOORDINAVIMO KOMITETAS... 4 2. TEISINĖ APLINKA... 5 3. KREDITO PERVEDIMAI... 7 4.

More information

VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS VERSLO PRIEŽIŪROS VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS LEIDINYS PARENGTAS ĮGYVENDINANT PROJEKTĄ Verslą kontroliuojančių institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo koordinavimas, projekto kodas Nr. VP1-4,3-VRM-02-V-07-001

More information

KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTŲ IR STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO ANALIZĖ Galutinė ataskaita

KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTŲ IR STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO ANALIZĖ Galutinė ataskaita KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTŲ IR STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO ANALIZĖ Galutinė ataskaita 2016-09-06 Advokatų profesinė bendrija 1 TURINYS 1 BENDROSIOS PASTABOS DĖL ATLIKTOS

More information

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en)

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) 9534/15 ENV 382 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio vardu pasirašo direktorius Jordi AYET PUIGARNAU

More information

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje EUROPOS KOMISIJA Bendrijos moksliniai tyrimai idėjos bendradarbiavimas žmonės euratomas pajėgumai Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje kišeninis žinynas pradedantiesiems

More information