APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI

Size: px
Start display at page:

Download "APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI"

Transcription

1 Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN / eissn DOI: /mts Vol. 37. No. 3: APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI Gabija Saveikytė 1, Aušra Butvilaitė 1, Vaida Butkuvienė 2, Inguna Leibus 3 1 Aleksandro Stulginskio universitetas, 2 UAB Aurita, 3 Latvijos žemės ūkio universitetas Įteikta ; priimta Aplinkosauginiai mokesčiai įvardijami kaip viena efektyviausių priemonių aplinkos apsaugos būklei gerinti ir racionaliam išteklių vartojimui. Tačiau nėra ištirta, kokie aplinkosauginiai mokesčiai ir kaip prisideda prie aplinkos taršos mažinimo ir racionalių išteklių panaudojimo skatinimo. Svarbu įvertinti aplinkosauginių mokesčių reikšmę taršai ir gamtos išteklių panaudojimui, pateikti šių mokesčių įtakos aplinkos taršos mažinimui ir gamtos išteklių racionaliam naudojimui didinimo galimybes. Atlikus aplinkosauginių mokesčių pajamų ir išlaidų ES šalyse analizę, paremtą išteklių vartojimui gerinti skiriamomis lėšomis, įvertinta šių mokesčių įtaka aplinkos taršos mažėjimui ir racionaliam išteklių vartojimui bei pasiūlytos šių mokesčių įtakos didinimo galimybės. Raktiniai žodžiai: aplinkosauginiai mokesčiai, aplinkos tarša, mokesčių įtakos vertinimas. JEL kodai: Q51, Q Įvadas Lietuvoje ir kitose ES valstybėse sparčiai didėjant aplinkos taršai bei gamtos išteklių naudojimui, atsiranda būtinybė spręsti aplinkosaugines problemas, kurios tampa vienos iš svarbiausių šiuolaikiniame pasaulyje. Šios problemos glaudžiai susijusios su klimato kaitos pokyčiais ir yra laikomos vienos svarbiausių daugelyje išsivysčiusių ir besivystančių šalių, nes nuo šių problemų sprendimo priklauso ne tik gyventojų sveikata, bet ir visos šalies ekonomikos augimas. Kiekvieną dieną žmonės į aplinką išmeta įvairias medžiagas, preparatus, organizmus ir mikroorganizmus, kurie teršia aplinką, tuo neigiamai veikdami gyvenimo kokybę ir ekosistemas. Todėl imtasi priemonių taršai mažinti ir užterštoms arba išnykusioms teritorijoms bei organizmams atstatyti. Lietuvos bei ES šalių prioritetas, nustatant tinkamą šalies ekonominę politiką, yra aplinkos būklės blogėjimo sustabdymas bei aplinkos kokybės gerinimas, įvesti aplinkosaugos mokesčiai, kuriais siekiama užtikrinti natūralių gamtinių išteklių išlikimą, racionalių išteklių panaudojimą bei taršos sumažėjimą. Lietuvoje įvesti mokesčiai, kuriais siekiama mažinti aplinkos taršą iš stacionarių ir mobiliųjų taršos šaltinių bei tausoti gamtos išteklius yra neveiksmingi. Jų dalis mokestinėje sistemoje išliko nedidelė, Copyright 2015 The Authors. Published by Aleksandras Stulginskis University, Lithuanian Institute of Agrarian Economics. This is an open-access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution- NonCommercial 4.0 (CC BY-NC 4.0) license, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. The material cannot be used for commercial purposes. 425

2 lyginant su mokesčiais, kurie neigiamai veikia rinką, neskatindami efektyvesnių verslo procesų, ekologiškesnių technologijų, visuomenės gerovės ir 2013 m. buvo 572,3 mln. Eur pajamų, kas sudarė tik 0,56 proc. BVP. Be to, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis m. didėjo ir didėjantis šių dujų kiekis lėmė, jog aplinkosauginiai mokesčiai nebuvo efektyvi fiskalinės politikos priemonė, nes aplinkos tarša išaugo. Užsienio mokslininkai labiau linkę analizuoti pavienius aplinkosauginius mokesčius bei tirti jų reikšmę ir įtaką pavieniams darnaus vystymosi komponentams, dažniausiai rezultatus siejant su taršos rodiklių pokyčiu. Lietuvoje aplinkosaugos mokesčių klausimai įtvirtinti valstybiniu lygmeniu, formuojant Lietuvos ūkio plėtros strategijas (nuo 2003 m.), tačiau mokslinių tyrimų, vertinančių aplinkosauginius mokesčius, ypač jų poveikį aplinkos taršai ir gamtos išteklių tausojimui, beveik nėra. Randama keletas mokslinių straipsnių apie aplinkosauginių mokesčių reikšmę, ekologinių mokesčių reformų efektyvumą bei būtinybę tokią reformą vykdyti Lietuvoje (Čiegis, 2012; Mikalauskienė, 2006), Lietuvos gyventojų pasirengimo mokėti už atsinaujinančius energijos išteklius vertinimą (Štreimikienė, 2014), ekologinių mokesčių įtaką energijos savikainai (Kugelevičius, 2005). Pastaraisiais metais mokslininkai V. Čiulevičienė ir A. Miceikienė (2014) pradėjo tirti aplinkosauginių mokesčių įtaką darniam šalies vystymuisi. Tačiau pasigendama empirinių tyrimų, šių mokesčių palyginimo su kitų šalių analogiškais mokesčiais. Tyrimo problema kokie aplinkosauginiai mokesčiai ir kaip prisideda prie aplinkos taršos mažinimo ir racionalių išteklių panaudojimo skatinimo? Tyrimo objektas aplinkosauginiai mokesčiai. Tyrimo tikslas įvertinus aplinkosauginių mokesčių reikšmę taršai ir gamtos išteklių panaudojimui Lietuvoje, įvardinti šių mokesčių įtakos aplinkos taršos mažinimui ir gamtos išteklių racionaliam naudojimui didinimo galimybes. Tyrimo uždaviniai: pagrįsti aplinkosauginių mokesčių naudą valstybei, siekiant mažinti aplinkos taršą ir racionalų išteklių naudojimą; įvertinti aplinkosauginių mokesčių įtaką aplinkos taršos mažinimui ir racionaliam išteklių naudojimui Lietuvoje; nustatyti aplinkosauginių mokesčių pajamų kitimo tendencijas Lietuvoje ir palyginti jas su šių mokesčių tendencijomis Europos Sąjungos valstybėse. Tyrimo metodika. Darbe naudota mokslinės literatūros analizė, aplinkos taršą mažinančių ir aplinkos išteklius tausojančių mokesčių traktuočių, sąvokų susisteminimas, aplinkos taršą mažinančių ir aplinkos išteklius tausojančių mokesčių identifikavimo ir klasifikavimo koncepcijų analizė ir sintezė. Analizuojant aplinkosauginius mokesčius Lietuvoje ir ES bei vertinant šių mokesčių įtaką aplinkos taršai ir gamtos išteklių naudojimui, taikomi statistinių duomenų analizės, grupavimo, palyginimo, dedukcijos ir indukcijos metodai ir grafinio vaizdavimo būdas. Empirinių duomenų analizei naudotos Lietuvos statistikos departamento, Eurostato ir OECD duomenų bazės. Tyrimui naudoti Lietuvos ir ES šalių statistiniai duomenys apie aplinkosauginius mokesčius ir aplinkos taršą. Tyrimui pa- 426

3 rinktos ES šalys senbuvės 1, kurios įgyvendino aplinkosaugines mokesčių reformas ir naujosios ES šalys 2, šios reformos neįgyvendinusios. Tyrimo laikotarpis: m. 2. Aplinkosauginių mokesčių nauda valstybei mažinant aplinkos taršą bei didinant racionalų išteklių naudojimą Aplinkosauginiai mokesčiai yra aktuali tema įvairioje mokslinėje literatūroje, kurioje nagrinėjamos jų naudojimo galimybės bei ypatybės. Vienos valstybės sparčiai įveda šiuos mokesčius ir laiko juos svarbiausiais šalies ekonomikai, o kitos juos vertina atsargiai ir pirmenybę teikia pagrindiniams vartojimo mokesčiams (t. y. pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų Tačiau ekologiniai mokesčiai prisideda prie teigiamas poveikio aplinkos taršos mažėjimui ir racionalesniam išteklių vartojimui. Šiuo metu yra daugybė literatūros apie aplinkosauginių mokesčių galimybes prisidėti prie efektyvios ir veiksmingos aplinkos apsaugos politikos. Palyginti su tradicine reguliavimo politika, pagrįsta technologijų įgaliojimais ir išmetamųjų teršalų standartais, šie mokesčiai gali sumažinti patiriamas išlaidas siekiamam aplinkos apsaugos lygiui (Fullerton, 2010). Vis dėlto, aplinkosauginiai mokesčiai yra dar ne visų aplinkos apsaugos problemų panacėja, tačiau jų pagalba galima pasiekti ne tik aplinkos gerinimo tikslų, bet ir ekonominių bei socialinių problemų sprendimo. Daugelis autorių dažniausiai akcentuoja tik aplinkosauginių mokesčių privalumus. Anot jų, įvedant aplinkosauginius mokesčius gali būti pasiekiami šalių darniojo vystymosi tikslai, t. y. sumažinta aplinkos tarša, racionaliau naudojami gamtos ištekliai, taip pat efektyviau sprendžiamos ekonominės ir socialinės šalių problemos. Atsižvelgiant į šalių patirtį įgyvendinant aplinkosauginių mokesčių reformas, nustatyta, kad šios reformos dažniausiai turi tinkamą poveikį tiek iš ekonominių, tiek ir iš aplinkos apsaugos perspektyvų, dėl to gali būti išskiriami įvairūs šių mokesčių privalumai. K. Kosonen ir G. Nicodeme (2009), D. Fullerton, A. Leicester ir S. Smith (2010), C. G. Laragnoit (2009), L. Phil, R. Simmons, L. Yuzhu (2010), B. Bosquet (2000) išskyrė gana skirtingus aplinkosauginių mokesčių privalumus. Rečiausiai yra akcentuojamas reguliacinis susitarimas, nors jis, darbo autorių nuomone, turi ne ką mažesnę reikšmę įvedant šiuos mokesčius, nes svarbu ne tik užtikrinti pajamų neutralumą bei ekologiškų technologijų pažangą, bet ir mokesčių tarifus, kurių pagalba būtų išvengiama nusižengimų, susitarimų nevykdymų teršiant aplinką. Dėl to aplinkosauginiai mokesčiai yra pagrindinė fiskalinės politikos priemonė, kurios dėka vykdomi Rio+20 konferencijos sutarimai ir kiti ES pasirašyti nutarimai. Tačiau šie mokesčiai turi ir tam tikrų trūkumų, kurie mokslininkų nėra akcentuojami (1 lentelė). 1 Šalys narės įstojusios į ES iki 2004 m. 2 Šalys narės įstojusios į ES 2004 m. ir vėliau 427

4 1 lentelė. Aplinkosauginių mokesčių privalumai ir trūkumai Privalumai Socialinių-ekonominių problemų sprendimas Dvigubi dividendai Skatinama dinaminė gamtai palankių technologijų plėtra Ekonominis efektyvumas renkant valstybės pajamas Reguliaciniai valstybių susitarimai gamtos apsaugos srityje 428 Trūkumai Didėja mokesčių vengimas Didelės administracinės ir surinkimo išlaidos Kai kurių valstybių neigiamas politinis požiūris Ne visiškai aiškus poveikis aplinkai Neigiamas poveikis žmonių požiūriams ir supratimui Aplinkosauginių mokesčių dėka ir pramonės įmonės, įgyvendindamos savo tikslus, gali būti lankstesnės. Dėl aplinkosauginių mokesčių įmonės yra atleidžiamos nuo tam tikrų reguliavimo priemonių, pavyzdžiui, standartų ar kitos mokestinės naštos, dėl kurių įmonės tampa konkurencingos, didėja jų prestižas bei vertė. Tai yra labai svarbu norint užimti deramą vietą rinkoje. Tačiau egzistuoja ir kita nuomonė (Barde, 2004), kad valstybės, įgyvendindamos aplinkosauginių mokesčių reformą, susiduria su galimybe prarasti tarptautinį konkurencingumą. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma ekologinių mokesčių yra susiję su energijos vartojimu ir transportu, atsiranda rizika, kad pramonės konkurencingumas bus užgautas. Šalys dėl aplinkosauginių mokesčių patiria nemažai kaštų, todėl atitinkamai didėja ir įmonės produktų kainos, kas ir turi neigiamos įtakos įmonės konkurencingumui.neigianes tada padidėja aplinkosauginiais mokesčiais apmokestintų produktų kainos. Dėl šios priežasties kai kurie pramonės sektoriai (ypač gamybos metu daug suvartojantys energijos) nepritaria ekologinių mokesčių įvedimui ir neretai pasisako tik už savanoriškus, bet ne prievolinius šių mokesčių mokėjimus. Be to, įmonių konkurencingumas gali bųti suprastas skirtingai. Pavyzdžiui, kaip atskirų bendrovių ir ekonomikos sektorių bei šalies ekonomikos konkurencingumas. Taip pat konkurencingumas gali turėti nacionalinį arba tarptautinį aspektą. Aplinkosauginiais mokesčiais yra siekiama tam tikro efektyvumo, kai taršos sukėlėjai skatinami sumažinti aplinkos taršą iki tokio lygio, kai ribinių taršos išlaidų sumažinimas yra lygus mokesčiui. Taip siekiama, kad kiekvienas teršėjas atitinkamai sumokėtų už gamtai padarytą žalą. Žinoma, ekologiniais mokesčiais norima ne tik aplinkos gerinimo,bet ir pajamų neutralumo, kai dėmesys kreipiamas ir į socialinių, ir į ekonominių problemų sprendimo būdus. Dar vienas svarbus aplinkosauginių mokesčių aspektas šie mokesčiai skatina socialiai pageidautiną gyventojų elgseną, neatimant pasirinkimo laisvės. P. Ekins ir kt. (2012) pabrėžia, kad aplinkosauginiai mokesčiai yra reikšmingi, nes suteikia galimybę asmenims, kurie yra atsakingi už aplinkos teršimą, pasverti, kas jiems naudingiau mokėti mokestį ar keisti elgseną ir mokėti mažesnį mokestį arba visiškai išvengti mokesčių naštos. Tačiau vis tiek mokesčio tarifas turi būti nustatytas toks, kad teršėjui būtų per brangu toliau tęsti neigiamą poveikį aplinkai darančią veiklą. Aplinkosauginių mokesčių įvedimu papildomas šalies biudžetas ir to dėka atsiranda galimybė sumažinti kitus mokesčius. Pavyzdžiui, sumažinus įmokas socialinei apsaugai, šalies ekonominė būklė gėrėja,galima tikėtis didesnio sukuriamų darbo vietų skaičiaus. Taip pat atsiranda galimybė mažinti šešėlinę ekonomiką Lietuvoje, kas le-

5 ,21 0, Mln. Eur mia finansavimą, kurį valstybė buvo numačiusi, bet ir skaidrina įmonių konkurenciją. Jos šiek tiek atlaisvinamos nuo mokestinės naštos ir to eigoje didėja jų prestižas ir vertė. Dvigubų dividendų nauda išskiriama kaip pagrindinė aplinkosauginių mokesčių savybė, kuri leidžia sumažinti gerųjų mokesčių naštą, ją perkeliant blogiesiems. Taigi, svarbiausia reikia pasirinkti teisingą aplinkosauginių mokesčių įvedimo kelią fiskalinėje politikoje. Pasirinkus tam tinkamus būdus, galima pasiekti didelių rezultatų aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinime bei valstybės pajamų užtikrinime, taip išvengiant arba sumažinant ekologinių mokesčių trūkumus ir paspartinant šių mokesčių reformos procesus. 3. Aplinkosauginių mokesčių įtakos aplinkos taršai ir racionaliam gamtos išteklių naudojimui vertinimas Siekiant įvertinti aplinkosauginių mokesčių įtaką aplinkos taršai ir gamtos išteklių naudojimui Lietuvoje,būtina nustatyti surenkamas pajamas iš aplinkosauginių mokesčių, išsiaiškinti, ar jos renkamos efektyviai ir išanalizuoti išlaidas, kurias valtybės lėšų skiria gamtos apsaugai ir racionaliam išteklių vartojimui. Todėl atsiranda būtinybė analizuoti ir įvertinti aplinkos apsaugos rodiklius, jų kitimo tendencijas bei kaitos priežastis. Kadangi mokslinėje literatūroje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos taršą mažinančių ir aplinkos išteklius tausojančių mokesčių analizei, didėjančiai klimato kaitos ir visuotinio atšilimo mažinimui bei augančiam oro užterštumui, šiame straipsnyje analizuojami visi Lietuvoje taikomi aplinkosauginiai mokesčiai pagal atskiras jų grupes: taršos mokesčiai, gamtos išteklių mokesčiai, transporto bei energijos mokesčiai, kurie lyginami su ES šalių duomenimis, naudojant Eurostat duomenų bazę m m pav. Pajamos, surenkamos iš taršos mokesčių kai kuriose ES šalyse 2009 ir 2013 m. Iš 1 pav. duomenų matyti, kad šių ES šalių pajamos, surenkamos iš taršos mokesčių, pasiskirsčiusios netolygiai. Nagrinėjamu laikotarpiu daugiausia pajamų iš tar- 429

6 Mln. Eur šos mokesčių surenka senbuvės ES šalys: nuo 1958 m. į ES įstojusi Italija 2013 m. surinko 463 mln. eurų pajamų, o nuo 1986 m. ES narė Ispanija 192 mln.eurų. Naujosios ES narės šiuo laikotarpiu pajamų iš taršos mokesčių surinko mažiau 2007 m. į ES įstojusi Bulgarija 2013 m. surinko 28 mln. eurų, 2004 m. ES nare tapusi Lietuva 2013 m. surinko 19 mln. eurų pajamų. Lyginant 2009 m. ir 2013 m. surinktas Lietuvos pajamas iš taršos mokesčių, pastebima, kad jos padidėjo 1 mln. eurų. Taip pat,lyginant Italijos ir Bulgarijos gautas pajamas 2013 m., matyti, kad Italijospajamos yra beveik 17 kartų didesnės nei Bulgarijos o 2009 m. 20 kartų. Portugalija tiek 2009 m., tiek ir 2013 m. išliko mažiausiai pajamų iš aplinkos taršos mokesčių surinkusia valstybe. Jos pajamos 2009 m. siekė 0,21 mln. Eurų, o 2013 m 0,08 mln. Siekiant išsiaiškinti, ar analizuojamu m. laikotarpiu aplinkos tarša padidėjo, ar sumažėjo,būtina išnagrinėti į aplinką išmetamų teršalų kiekį ir nustatyti jų svyravimus. Išanalizavus išmetamus CO 2 kiekius Lietuvoje, galima teigti, kad šių teršalų kiekis Lietuvoje m. tolygiai didėjo. Daugiausia į aplinką šių dujų išmesta 2011 m., o mažiausiai 2009 m. Palyginus 2011 m. ir 2009 m. rodiklius, pastebima, kad išmetamas CO 2 padidėjo apytiksliai 1,3 tūkst. tonų. Tai rodo, kad šiuo laikotarpiu vis daugiau teršiama aplinka iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių. Neatskiriama aplinkosauginių mokesčių dalis mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius. Siekiant įvertinti jų turimą įtaką aplinkos taršai ir racionaliam gamtos išteklių panaudojimui, nagrinėjamos iš šių mokesčių surinktos pajamos pav. Pajamos už valstybinius gamtos išteklius kai kuriose ES šalyse m. Iš 2 pav. duomenų matyti, kad pajamos už valstybinius gamtos išteklius nagrinėjamose ES šalyse yra pasiskirsčiusios netolygiai. Daugiausiai pajamų iš šių mokesčių 2009 ir 2013 m. surinko senbuvės ES narės. Viena iš jų Ispanija, kurios pajamos 2013 m. siekia 40 mln. eurų. Mažiausia pajamų surinko nauja ES narė Bulgarija, kurios pajamos šiuo laikotarpiu siekė 4 mln. eurų. Palyginus šių valstybių pajamas 2013 m., galima teigti, kad Ispanija surinko apie 10 kartų daugiau pajamų už valstybinius gamtos išteklius nei Bulgarija m. Lietuvoje surinktos pajamos iš šių mokesčių nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 2 kartus. 430

7 Mlrd. EUR Mlrd.EUR Siekiant išsiaiškinti aplinkosauginių mokesčių įtaką aplinkos taršai ir gamtos išteklių naudojimui ES šalyse, svarbu išanalizuoti gautas pajamas iš energijos mokesčių ir įvertinti, ar jos surinktos efektyviai pav. Senųjų ES narių energijos mokesčių surinktos pajamos dviejų (2009 ir 2013) metų Daugiausia pajamų iš energijos mokesčių tarp senųjų ES šalių m. surinko Vokietija 95 mlrd. eurų (3 pav.). Mažiausiai Liuksemburgas (2 mlrd. eurų). Siekiant palyginti skirtingo dydžio valstybių duomenis, lyginama su ES vidurkiu. Vokietijos pajamos 2009 ir 2013 m., palyginus su ES vidurkiu,analizuojamu laikotarpiu buvo aukštos ir siekė 95 mlrd. eurų, t. y. beveik 5 kartus didesnės už ES vidurkį (17 mlrd. eurų).palyginus ES vidurkio pajamas su Liuksemburgo iš energijos mokesčių gautomis pajamomis, matyti, kad jos beveik 9 kartus didesnės. Kadangi Liuksemburgas, vertinant valstybės plotu, yra labai maža valstybė, netgi laikoma nykštukine valstybe, galima teigti, kad ši šalis surenka daug pajamų iš energijos mokesčių. Nuo 2004 m. į ES įstojusių šalių surenkamos pajamos iš energijos mokesčių yra žymiai mažesnės , pav. Naujųjų ES narių energijos mokesčių surenkamos pajamos dviejų (2009 ir 2013) metų 431

8 Iš 4 pav. duomenų matyti, kad 2009 ir 2013 m., daugiausia pajamų iš energijos mokesčių tarp naujai įstojusių ES narių surenka Lenkija 15 mlrd. eurų, o mažiausiai Malta, kurios pajamos sudaro 0,2 mlrd. eurų m. Lenkijos pajamos,lyginant su ES vidurkiu tais pačiais metais, yra aukštos ir siekia 15 mlrd. eurų yra tik 2 mlrd. eurų mažesnės nei ES surenkamų pajamų iš šių mokesčių vidurkiu. Lietuva šiuo analizuojamu laikotarpiu surenka vos 1 mlrd. eurų ir yra 17 kartų mažesnės nei ES vidurkis. Atlikus palyginamąją ES šalių analizę nustatyta, kad m. senosios ES narės surenka daugiau pajamų nei naujai įstojusios valstybės. Šiuo laikotarpiu senųjų ES narių pajamos yra 432 mlrd.eurų, o naujai įstojusių apytiksliai 41 mlrd. eurų. Tai rodo, kad naujai įstojusių ES narių aplinkosauginių mokesčių pajamos yra 10 kartų mažesnės nei senųjų ES narių. Tyriant aplinkosauginių mokesčių įtaką taršai ir racionaliam gamtos išteklių naudojimui, neišvengiamai susiduriama su transporto mokesčiais. Todėl būtina ištirti iš šių mokesčių ir apskritai visų aplinkosauginių mokesčių surenkamas pajamas, siekiant įvertinti jų turimą įtaką aplinkai daromos žalos ir gamtos išteklių panaudojimui, remiantis Eurostat duomenimis. 2 lentelė. Pajamos iš transporto mokesčių ES šalyse 2009 ir 2013 m. mln. Eur 2009 m m. Europos Sąjungos šalys Belgija Bulgarija Čekija Danija Vokietija Estija 6 11 Airija Graikija Ispanija Prancūzija Kroatija Italija Kipras Latvija Lietuva Liuksemburgas Vengrija Malta Olandija Austrija Lenkija Portugalija Rumunija Slovėnija Slovakija Suomija Švedija Jungtinė Karalystė ES vidurkis

9 Iš 2 lentelės duomenų matyti, kad pajamos, surenkamos už transporto mokesčius, ES šalyse yra pasiskirsčiusios netolygiai. Daugiausia pajamų iš transporto mokesčių surenka senbūvės ES narės: 1-oje pozicijoje Jungtinė Karalystė, nuo 1973 m. įstojusi į ES 2013 m. surinko mln. eurų. 2-oje pozicijoje Italija, nuo 1958 m. esanti ES narė ir 2013 m. surinko mln. eurų. pajamų ir 3-oje pozicijoje Vokietija, įstojusi į ES 1958 m. ir 2013 m. surinkusi 9445 mln. eurų. Tuo tarpu naujai įstojusios (2004 m.) į ES dvi Baltijos valstybės surenka mažiausiai pajamų iš transporto mokesčių m. Estija surinko 11 mln. eurų. Lietuva 16 mln. eurų. Be to, 2013 m. lyginant su 2009 m. galima matyti, kad pajamos už transporto mokesčius Lietuvoje išaugo 4 mln. eurų tuo tarpu 217 mln. eurų. pakilo ES vidurkis. Lietuvoje transporto mokesčių pajamos palyginus su ES vidurkiu mažos m. jos siekė vos 12 mln. eurų. o ES vidurkis buvo 2136 mln. eurų. Kroatija vėliausiai įstojusi į ES nares 2013 m. surinko 348 mln. eurų. iš transporto mokesčių. Apskritai išanalizacus viss Es narių duomenis, galima teigti, kad pajamos, surenkamos iš transporto mokesčių 2013 m. palyginsu su 2009 m. padidėjo 6081 mln. Eurų. Pajamos, surenkamos iš aplinkosaugos mokesčių ES šalyse 2009 m. yra pasiskirsčiusios netolygiai. Daugiausiai pajamų surenka senosios ES narės: Vokietija mln. eurų. Italija mln. eurų. ir Jungtinė karalystė mln. eurų. Tuo tarpu mažiausiai pajamų iš aplinkosaugos mokesčių gauna naujosios ES narės: Malta 195 mln. eurų. Estija 413 mln. eurų. Latvija 431 mln. eurų. Nors Lietuva surenka daugiausiai mokesčių iš Baltijos šalių valstybių 543 mln. eurų, tačiau jos pajamos iš aplinkosauginių mokesčių palyginus su ES vidurkiu labai mažos, nes 2009 m. jos siekė 543 mln. eurų, o tuo tarpu ES vidurkis siekė mln. eurų. Lietuva užima 24-ąją poziciją pagal surenkamas pajamas. Viena iš priežasčių mažiausias transporto mokesčių lygis ES po Estijos valstybės, ir tai neskatina mažinti didelį Lietuvos ekonomikos energijos vartojimo intensyvumą. Dabartinė ES aplinkos apsaugos politika grindžiama nuostata, kad aukšti aplinkosaugos standartai skatina inovacijas ir atveria verslo galimybes. Valstybės, tarp jų ir Lietuva, siekdamos sumažinti visuotinio atšilimo pavojų bei klimato kaitą, apsaugoti natūralias buveines ir laukinę gamtą, skatinti gamtos išteklių racionalų panaudojimą ir atliekų mažinimą bei užtikrinti gyventojų sveikatą investuoja ir skiria lėšas aplinkos apsaugai. Vienas pagrindinių rodiklių, atvaizduojančių investicijas į aplinkos apsaugą bei racionalių išteklių panaudojimo skatinimą yra valstybės išlaidos, tenkančios aplinkos apsaugai nuo BVP (7 pav.). 433

10 Proc. Belgija Bulgarija Čekija Danija Vokietija Estija Ispanija Prancūzija Kroatija Italija Latvija Lietuva Liuksemburgas Vengrija Malta Olandija Austrija Lenkija Portugalija Rumunija Slovėnija Slovakija Suomija Švedija Jungtinė Karalystė 0,02 0,61 0,64 0,43 0,63 0,34 0,29 0,33 0,6 0,31 0,27 Proc. 0,68 0,59 0,48 0,59 0,59 0,59 0,36 0,89 0,88 0,91 1,2 1,05 1,57 1,48 1,80 1,60 1,40 1,20 1,00 0,80 0,60 0,40 0,20 0,00 7 pav. Išlaidos aplinkos apsaugai nuo BVP ES šalyse 2009 m. Daugiausia išlaidų aplinkos apsaugai nuo BVP 2009 m. patiria Malta, t. y. 1,57 proc. o mažiausiai Kroatijai (0,02 proc.). Lietuva pagal išlaidas aplinkos apsaugai nuo BVP 2009 m. sudaro 1,2 proc. ir užima 3-iąją poziciją tarp ES šalių bei 1- ąją poziciją tarp Baltijos šalių. Taigi nuo daugiausiai išlaidų aplinkos apsaugai nuo BVP skiriančios Maltos, Lietuva atsilieka 0,37 proc. punkto. Tai rodo, kad Lietuvos valstybė skiria daug lėšų aplinkos taršai mažinti ir racionalių išteklių panaudojimo didinimui. 1,20 1,00 0,80 0,60 0,40 0,20 0,00 1,06 0,48 0,64 0,32 0,51 0,56 0,57 0,48 0,44 0,46 0,28 0,33 8 pav. Išlaidos aplinkos apsaugai nuo BVP kai kuriose ES šalyse 2013 m. Daugiausia išlaidų aplinkos apsaugai nuo BVP 2013 m. patiria Bulgarijos valstybė (1,06 proc.), o mažiausiai Slovakija (0,28 proc.) (8 pav.). Lietuva pagal išlaidas aplinkos apsaugai nuo BVP šiuo laikotarpiu sudaro 0,56 proc. ir užima 4-ąją poziciją tarp ES šalių. Nuo daugiausiai išlaidų aplinkos apsaugai nuo BVP tenkančios Bulgarijos Lietuva atsilieka 0,5 proc. punkto. Tai rodo, kad Lietuvos valstybė skiria daug lėšų aplinkos taršai mažinti ir racionalių išteklių panaudojimo didinimui. Iš 9 ir 10 pav. matyti, kad išlaidos aplinkos apsaugai Lietuvoje nuo BVP 2013 m. duomenis lyginat su 2009 m. padidėjo 0,64 proc. punkto m. senosios ES narės skyrė dau- 434

11 giau lėšų aplinkos apsaugai nei naujosios ES narės, o 2013 m. priešingai, o naujosios ES narės skiria daugiau lėšų aplinkos apsaugai nei senbuvės ES narės. Taigi, aplinkosauginių mokesčių reikšmė Lietuvoje yra didelė lyginant su kitomis ES šalimis. Remiantis atliktais mokslinių tyrimų ir empirinio tyrimo rezultatais pateikiamos efektyvesnio aplinkosauginių mokesčių taikymo Lietuvoje galimybės: egzistuojančių mokesčių problemų, susijusių su ekonomine-ekologine aplinka, nustatymas bei jų sprendimo priemonių identifikavimas; pasiruošimas aplinkosauginės mokesčių reformos Lietuvoje įgyvendinimui aplinkos apsaugą skatinančiomis priemonėmis; aplinkosauginių mokesčių reformos įgyvendinimas: CO 2 mokesčio įvedimas energijos produktams; papildomas energijos mokestis įmonėms, kurios naudoja senas, neinovatyvias gamybos technologijas, išskiriančias didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekį; darbdavių už darbuotoją mokamų socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas, įvedant papildomus aukščiau minėtus aplinkosauginius mokesčius. 4. Išvados 1. Aplinkosauginių mokesčių problemos yra laikomos vienos iš svarbiausių dabartinėje visuomenėje. Pati svarbiausia - didėjanti aplinkos tarša dėl išmestų CO 2 kiekių tiek iš mobilių, tiek stacionarių šaltinių lemia neigiamus klimato kaitos pokyčius veikia klimatą, gyvenimo kokybę, ekosistemas. 2. Mokesčio už aplinkos teršimą pajamos 2013 m., palyginti su 2009 m., tolygiai didėjo, o tuo tarpu išmestų teršalų kiekis į atmosferą iš stacionarių ir mobilių šaltinių, nuo m. taip pat didėjo netolygiai, kas rodo vis didėjantį teršalų išmetimą į atmosferą Lietuvoje. 3. Mokesčio pajamos už gamtos išteklius Lietuvoje 2013 m., lyginant su 2009 m., didėjo sparčiau nei taršos mokesčių surenkamos pajamas. Šiuo analizuojamu laikotarpiu pajamos, surenkamos iš šių mokesčių, padidėjo 2 kartus. 4. Nors aplinkosauginių mokesčių pajamos, surinktosiš transporto mokesčių Lietuvoje 2013 m., palyginus su 2009 m., padidėjo, tačiau, vertinant su kitomis ES šalimis, pajamos išliko žemos. Todėl Lietuvos valstybėji užėmė žemą poziciją lyginant jos pajamas su kitomis ES narėmis. Tokiems rezultatams daugiausia įtakos mažiausias transporto mokesčių lygis visoje Europos Sąjungoje. 5. Aplinkosauginių mokesčių pajamos, surinktos iš energijos mokesčių, m. Lietuvoje didėjo, tačiau gan stipriai atsilieka nuo bendro ES vidurkio. 6. Nors Lietuva m. pagal visus aplinkosauginius mokesčius yradaugiausia pajamų surenkanti Baltijos šalis, tačiau jos pajamas iš šių mokesčių lyginant su Europos Sąjungos šalimis ir bendru ES vidurkiu, užima gan žemą poziciją. 7. Palyginus aplinkosauginių mokesčių pajamas ir aplinkos apsaugai ir išteklių vartojimui gerinti skiriamas išlaidas, įvertinama šių mokesčių įtaka aplinkos taršos mažėjimui ir racionaliam išteklių vartojimui. Nustatyta, kad Lietuvoje pajamų iš šių mokesčių surenkama nedaug, lyginant su senbuvėmis valstybėmis, tačiau Lietuva ski- 435

12 ria nemažai lėšų aplinkos apsaugai. Pagal šių lėšų dalį nuo BVP, 2009 m. Lietuva užima trečiąją poziciją tarp ES šalių, o 2013 m. ketvirtąją poziciją pagal skiriamų lėšų didumą aplinkos apsaugai. Tai rodo, kad Lietuvos valstybė skiria didelį dėmesį aplinkos taršai mažinti ir racionaliam gamtos išteklių vartojimui gerinti. 8. Siekiant sumažinti aplinkos taršą ir skatinti racionaliai naudoti gamtos išteklius Lietuvoje svarbu kuo greičiau identifikuoti dabartinių mokesčių problemas, susijusias su ekonomine-ekologine aplinka bei jų sprendimo būdus. Būtina suformuoti sąlygas aplinkosauginei reformai Lietuvoje įgyvendinti, įvedant papildomus aplinkosauginius CO 2 ir energijos mokesčius. Literatūra Aplinkosauginiai mokesčiai ir su jais susijusios programos. (2015) ]. Barde, J. P. (2004). Green Tax Reforms in OECD Countries: An Overview. [ ]. Bosquet, B. (2000). Environmental tax reform: does it work? A survey of the empirical evidence // Ecological Economics. Nr. 34: [ ]. Čiegis, R., Tamašauskaitė, E., Pušinaitė, R. (2012). Ekologinės mokesčių reformos efektyvumas: Lietuvos atvejis // Transformations in Business & Economics. No. 3(27): Čiulevičienė, V. (2014). Ekologinių mokesčių reformų poveikis mokesčių naštai // Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. Vol. 36. No. 1: [ ]. Ekins, P., Pollitt, H., Summerton, P., Chewpreecha, U. (2012). Increasing carbon and material productivity through environmental tax reform // Energy Policy. No. 42: [ ]. European Environment Agency. (1996). Environmental Taxes Implementation and Environmental Effectiveness // Environmental issues series No p. Eurostat. Environmental taxes. (2015). Environmental protection expenditure in Europe - EUR per capita and % of GDP. submitviewtableaction.do [ ]. Fullerton, D., Leicester, A., Smith, S. (2010). Environmental taxes. [ ]. Kosonen, K., Nicodeme, G. (2009). The role of fiscal instruments in environmental policy. _papers/taxation_paper_19.pdf [ ]. Kugelevičius, J. A., Kuprys, A., Kugelevičius, J. (2005). Aplinkosauginių ir energetinių energijos gamybos rodiklių įvertinimai // Journal of Environmental Engineering and Landscape Management. Nr. 4: Lapinskienė, G. (2014). Ekonomikos augimo įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai vertinimas: daktaro disertacijos santrauka. Vilnius: Technika. 24 p. Laragnoit, C. G. (2009). Ecotax CO 2. [ ]. Lietuvos klimato kaitos valdymo politika ir jos įgyvendinimas. (2012). [ ]. Medelienė, A.; Žvaigždinienė, I. (2012). Ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas Lietuvoje: mokesčių aspektas // Verslo ir teisės aktualijos. Nr. 7(1): [ ]. 436

13 Miceikienė, A., Čiulevičienė, V., Dijokaitė, G. (2015). Aplinkosauginių mokesčių pajamų kitimo tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje // HOBA 2015: 2nd Helenic Open Business Administration International Conference, 7 8 March. Patras: Miceikienė, A., Čiulevičienė, V. (2014). Mokesčiai kaip aplinkos taršą mažinantis ir aplinkos išteklius tausojantis instrumentas // Science and Studies of Accounting and Finances: Problems and Perspectives. No. 1 (9): Mikalauskienė, A., Štreimikienė D. (2006). Lietuvos mokesčių sistema ES kontekste // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 38: Mokesčių, skatinančių aplinkos apsaugą, identifikavimas bendroje mokesčių sistemoje. Pasiūlymai dėl aplinkos apsaugą skatinančių mokesčių didinimo ir naujų mokesčių įvedimo, atitinkamai mažinant kitų rūšių mokesčius. Tyrimo galutinė ataskaita, 2013 m. Vilnius. 0mokesciu%20tyrimas.pdf [ ]. OECD. (2015). Indicators for CO 2 emissions. ilibrary.org/energy/data/iea-co2-emissions-from-fuel-combustion-statistics/indicators-for-co2- emissions_data en[ ]. Phil, L. M., Simmons, R., Yuzhu, L. (2010). "Green" Taxes making Hong Kong a cleaner and greener city. /2010/25/features_Green_Taxes.pdf [ ]. Slavickienė, A., Čiulevičienė, V. (2014). Ekologinių mokesčių reikšmė Lietuvos darniam vystymuisi. Darnus vystymasis: teorija ir praktika. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas p. Štreimikienė, D., Ališauskaitė-Šeškienė, D. (2014). Willingness to pay for renewable electricity and feedin- prices in Lithuania // Practice and Research in Private and Public Sector : 4th international scientific conference: conference proceedings. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas p. Štreimikienė, D. (2014). Comparison of cost estimates of final disposal facilities for carbon dioxide and high-level radioactive waste // International Journal of Global Energy Issues. Olney: Inderscience Publishers. Vol. 37. No. 1/2/3/4: THE EFFECT OF ENVIRONMENTAL TAXES ON ENVIRONMENTAL POLLUTION AND USE OF NATURAL RESOURCES Gabija Saveikytė 1, Aušra Butvilaitė 1, Vaida Butkuvienė 2, Inguna Leibus 3 1 Aleksandras Stulginskis university, 2 UAB Aurita, 3 Latvia university of agriculture Summary Environmental taxes have a very particular economic role in ensuring higher environmental quality and mitigating its negative and harmful effect on the atmosphere, and as such are viewed as an important instrument of fiscal policy. Environmental taxes have been little studied in Lithuania. Researchers have been raising questions on which environmental taxes contribute to reduction of environmental pollution and promotion of rational use of resources as well as how this is achieved. Although environmental taxes have been integrated into the Lithuanian tax system for this purpose, the research findings presented in the article suggest that the taxes have not been effective in reduction of environmental pollution, have not encouraged rational use of resources for mitigation of the damage to nature. Key words: environmental taxes, environmental pollution, rational use of resources. JEL Codes: Q51, Q

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Šiame straipsnyje pateikta medžiaga iš 2007 metų tyrimo Ūkių ir įmonių ekonominio konkurencingumo

More information

DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT EKOLOGINIUS ŪKIUS

DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT EKOLOGINIUS ŪKIUS ISSN 1822-6760 Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2008. Nr. 15 (4). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT

More information

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29)

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29) ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013. 1 (29). 30 37 Lietuvos konkurencingumo pokyčių vertinimas Europos Sąjungos šalių kontekste Janina Šeputienė, Kristina Brazauskienė

More information

Aprobavo. Recenzentai: Aleksandro Stulginskio universitetas, 2017

Aprobavo. Recenzentai: Aleksandro Stulginskio universitetas, 2017 2 UDK. 316.334.55:[631.1:502.131.1] DARNI ŽEMĖS ŪKIO IR NEURBANIZUOTŲ REGIONŲ PLĖTRA Mokslo studija Sudarytojas: Dalia Štreimikienė Autorių indėlis: Aistė Galnaitytė (1,1.1-1.4) Tomas Baležentis ( 2,2.1-2.5.3)

More information

Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija m.

Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija m. Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-022 2 TURINYS Santrauka 3 Įvadas

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS RAIMONDAS BERNOTAS VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMO PRIELAIDOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovas lekt. dr. Vitalija Venckuvienė KAUNAS

More information

MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU

MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU ISSN 1392-1274. TEISE 2005 55 MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU Eimantas Grakauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės

More information

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės

More information

13070/17 aa/st 1 DGE 1A

13070/17 aa/st 1 DGE 1A Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. spalio 13 d. (OR. en) 13070/17 ENV 830 DEVGEN 225 ONU 131 POSĖDŽIO REZULTATAI nuo: Tarybos generalinio sekretoriato data: 2017 m. spalio 13 d. kam: Delegacijoms

More information

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1

More information

PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI

PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 243-250 PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI Mindaugas Povilaitis, Jadvyga Ciburienė Kauno technologijos universitetas

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE

FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE VIDAUS POLITIKOS GENERALINIS DIREKTORATAS A TEMINIS SKYRIUS. EKONOMIKOS IR MOKSLO POLITIKA FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE TYRIMAS Santrauka Šiame tyrime nagrinėjami

More information

Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Rusiją galimybių studija m.

Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Rusiją galimybių studija m. Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Rusiją galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-022 2 TURINYS Santrauka 3 Įvadas

More information

MOKESČIŲ SISTEMOS POVEIKIS VERSLUI IR JO VERTINIMO TENDENCIJOS

MOKESČIŲ SISTEMOS POVEIKIS VERSLUI IR JO VERTINIMO TENDENCIJOS ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2004 67 (2) MOKESČIŲ SISTEMOS POVEIKIS VERSLUI IR JO VERTINIMO TENDENCIJOS Romas Stačiokas Profesorius socialinių mokslų daktaras Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir

More information

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2003 61 Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas Aldas Miečinskas Doktorantas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio

More information

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public

More information

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS. Šalies ataskaita. Lietuva {COM(2015) 85 final}

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS. Šalies ataskaita. Lietuva {COM(2015) 85 final} EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 02 26 SWD(2015) 34 final KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Šalies ataskaita. Lietuva 2015 {COM(2015) 85 final} Šis dokumentas yra Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.

More information

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA Verslas: Teorija ir praktika Business: Theory and Practice 2008 9(4): 237 244 ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA Jonas Mackevičius Vilniaus universitetas, Saulėtekio al. 9, LT-10222

More information

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio

More information

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Ataskaita gruodis

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Ataskaita gruodis Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Taikomasis mokslinis tyrimas Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006 2010 metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos

More information

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS GALUTINĖ ATASKAITA Užsakovas: LR Švietimo ir mokslo ministerija

More information

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Turinys Įvadas... 2 Terminai,

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI

ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI Vitas Mačiulis Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas KONFERENCIJA ŽALIOJI EKONOMIKOS REFORMA Vilnius, 2015 m. spalio 19 d. Mes turime sustiprinti atsinaujinančios

More information

ŽALIOJI KNYGA. dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos

ŽALIOJI KNYGA. dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 03 07 COM(2013) 123 final ŽALIOJI KNYGA dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos LT LT TURINYS ŽALIOJI KNYGA dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos...

More information

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Dėkoju Jungtinių Tautų Vystymo

More information

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje

More information

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos

More information

Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai

Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai STATISTICS LITHUANIA ISSN 1648-5130 Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai 2007 Consumer and Producer Price Indices I Vilnius 2007 2 Sutartiniai ženklai Explanation of symbols -... * ** x tokio reiškinio

More information

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT naujienlaiškis #4 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT TEMA: Darnaus vystymosi tikslai Lauko virtuvė., Indija Eglė Ščerbinskaitė Konkurso Pasaulis tavo akimis nuotrauka, 2015 m. ŠIAME NUMERYJE: 03 VIETOJ ĮŽANGOS

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Paulius Čelkis VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

UAB ŠIAULIŲ VANDENYS VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS IR PERSPEKTYVŲ NUMATYMAS

UAB ŠIAULIŲ VANDENYS VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS IR PERSPEKTYVŲ NUMATYMAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EKONOMIKOS KATEDRA Vaida URMONAITĖ Ekonomikos studijų programos studentė UAB ŠIAULIŲ VANDENYS VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS IR PERSPEKTYVŲ NUMATYMAS Bakalauro

More information

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m. Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 359-14-ESD tarp Lietuvos Respublikos

More information

2012 m. ES biudžetas. Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas

2012 m. ES biudžetas. Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas 2012 m. ES biudžetas Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti 1,4 % Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas 6,4 % ES kaip pasaulinio masto veikėja Gamtos ištekliai: kaimo plėtra,

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Eduardas Jegelavičius VERSLO VERTINIMO METODO PARINKIMO MODELIS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė doc. dr. Alina Stundžienė KAUNAS, 2017 KAUNO

More information

Klimato kaita kas tai?

Klimato kaita kas tai? Klimato kaita kas tai? Bevezetés fiataloknak Europos Komisija Klimato kaita kas tai? Pažintinis leidinys jaunimui Europos Komisija Aplinkos generalinis direktoratas Europe Direct tai paslauga, padėsianti

More information

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS Projektas: 2014-07-07 NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinės mokslo programos Gerovės visuomenė (toliau Programa) paskirtis atlikti kompleksinius gerovės

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Ela Dermontaitė AGRARINIO SEKTORIAUS TECHNOLOGINIO MODERNIZAVIMO POVEIKIS AUGALININKYSTĖS ŪKIUI MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė Prof. dr.

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE

ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE Algirdas Giedraitis 1 Klaipėdos universitetas (Lietuva) ANOTACIJA Straipsnyje pažymimas nepakankamas įmonės vadovų dėmesys darbuotojų darbo sąlygoms

More information

FINANSŲ VALDYMO TEORIJOS

FINANSŲ VALDYMO TEORIJOS GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Gediminas DUBAUSKAS FINANSŲ VALDYMO TEORIJOS G E N E RO LO J O NO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Gediminas Dubauskas FINANSŲ VALDYMO T E O R I J O S Mokslo

More information

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA Rekomendacijos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 2020 m. programą (2014 2020 m. KPP), pagrįstos finansinių priemonių ex-ante vertinimu Galutinė ataskaita 2014 m. gruodžio

More information

EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKO DOKUMENTAS STRATEGIJA LIETUVAI. patvirtinta Direktorių tarybos 2006 m. kovo 23 d.

EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKO DOKUMENTAS STRATEGIJA LIETUVAI. patvirtinta Direktorių tarybos 2006 m. kovo 23 d. Versta iš anglų kalbos EUROPOS REKOSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BAKO DOKUMETAS STRATEGIJA LIETUVAI patvirtinta Direktorių tarybos 2006 m. kovo 23 d. ERPB pateikia originalaus dokumento teksto vertimą tik skaitytojo

More information

Gamybos sektoriaus įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių studija

Gamybos sektoriaus įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių studija Gamybos sektoriaus įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Eksporto skatinimas tikslinėse rinkose Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-023 TURINYS SANTRAUKA... 5 1. ĮVADAS...

More information

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS PROGRAMOS LEADER IR ŢEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS LOCAL ACTION MANAGEMENT GROUPS IN IMPLEMENTATION OF LOCAL DEVELOPMENT

More information

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Švietimas Lietuvoje Švietimas Lietuvoje Šio leidinio vertimas yra suderintas su EBPO. Tai nėra oficialus EBPO vertimas. Vertimo kokybė

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA Rūta Katilienė NAUJŲ PASLAUGŲ KŪRIMAS IR VYSTYMAS UAB A4U MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: Dr. N. Langvinienė

More information

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007 2013 METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA 2015 m. birželis-spalis TURINYS SANTRUMPOS... 4 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS...

More information

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008

More information

GAMYBOS LOGISTIKA GAMYBOS VADYBA

GAMYBOS LOGISTIKA GAMYBOS VADYBA Projektas Socialinių mokslų kolegijos studijų tarptautiškumo skatinimas atnaujinant darbo rinkoje paklausias studijų programas (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-035) finansuojamas pagal 2007 2013 m. Žmogiškųjų

More information

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en)

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) 9534/15 ENV 382 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio vardu pasirašo direktorius Jordi AYET PUIGARNAU

More information

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

Visuomenės sveikatos programų vertinimas Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų

More information

2-1 paveikslas. Užimtumo lygis metų asmenų grupėje ES 2013 metais pagal lytį. Spain. Austria. Bulgaria. Slovakia. Cyprus. Portugal.

2-1 paveikslas. Užimtumo lygis metų asmenų grupėje ES 2013 metais pagal lytį. Spain. Austria. Bulgaria. Slovakia. Cyprus. Portugal. Slovenia Greece Malta Croatia Hungary Luxembourg Poland Romania Belgium Italy Spain Slovakia Austria France Portugal Bulgaria Cyprus European Union Ireland Czech Republic Lithuania Latvia Finland United

More information

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2010 22 Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje Lijana Gvaldaitė Lektorė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto

More information

Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms

Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms 2011 Įžanginis žodis Valstybės neretai siekia išlaikyti savo rankose strategines įmones arba bendroves, kurios teikia pagrindines

More information

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2013 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2013 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007 2013 METŲ PROGRAMOS 2013 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA 2014 m. birželis TURINYS SANTRUMPOS... 7 ĮVADAS... 8 1 BENDRŲJŲ SĄLYGŲ PASIKEITIMŲ

More information

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A

F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A 2 1 8 SANTRUMPOS IR KITI PAAIŠKINIMAI ISSN 1822-571 (ONLINE) AB AKR ASN BVP DSTI EBPO ECB ES ESRV EURIBOR IT JAV KRD IV KRR LTV PFĮ proc. p. RoE TVF

More information

Serija: Intelektinė nuosavybė verslui KURIANT ATEITĮ. Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms

Serija: Intelektinė nuosavybė verslui KURIANT ATEITĮ. Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms Serija: Intelektinė nuosavybė verslui Numeris: 3 KURIANT ATEITĮ Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms Intelektinė nuosavybė verslui seriją sudarantys PINO leidiniai anglų kalba: Prekių ženklo

More information

Akiavimo aukščio ir poskiepių įtaka obelų vegetatyviniam ir generatyviniam vystymuisi

Akiavimo aukščio ir poskiepių įtaka obelų vegetatyviniam ir generatyviniam vystymuisi LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(1). Akiavimo aukščio ir poskiepių įtaka obelų vegetatyviniam

More information

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Laura Karosienė NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI GAMYBOS SEKTORIUJE MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė Lekt. Dr.Vitalija Venckuvienė

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa MAGISTRO DARBAS KOKYBĖS VADYBOS SISTEMŲ INTEGRACIJA Į ORGANIZACIJOS VALDYMĄ QUALITY MANAGEMENT SYSTEMS

More information

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS SOCIALINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Laura Žiogelytė BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS THE

More information

1. Pagrindiniai šalies transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai

1. Pagrindiniai šalies transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai Transporto rinkos statistinių rodiklių apžvalga (2016 m. sausio gruodžio mėn.) 1. Pagrindiniai šalies transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai. 2. Lietuvos logistikos indeksas 3. Europos Sąjungos transporto

More information

INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI M. PLANAS

INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI M. PLANAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI 2016-2020 M. PLANAS Pagrindiniai veiklos rodikliai Investicijų pritraukimo ir išteklių sutelkimo ekonominiam proveržiui 2016 2020 m.

More information

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ SVEIKATOS MOKSLAI ISSN 1392-6373 2013, 23 tomas, Nr.1, p. 91-95 doi:10.5200/sm-hs.2013.016 VISUOMENĖS SVEIKATA 91 ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ Ingrida

More information

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:

More information

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS Tyrimas VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS Daugpilis, LATVIJA 1 Tyrimas Verslo ir mokslo bendradarbiavimo perspektyvos parengtas pagal Latvijos Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos

More information

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI?

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kaip ugdomas pilietiškumas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis? Kokie mūsų aštuntokų kognityviniai

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 10 02 COM(2013) 676 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais

More information

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS?

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kokius tikslus suaugusiųjų mokymuisi kelia Europa ir Lietuva? SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? 2015 birželis, Nr.

More information

6 NUMERIS. Lietuva. Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro

6 NUMERIS. Lietuva. Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro FAKTAI APIE NELEGALIĄ PREKYBĄ TABAKO GAMINIAIS Vadovas: Ernesto U. Savona Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro

More information

Verslo finansavimo metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinis vertinimas

Verslo finansavimo metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinis vertinimas Verslo finansavimo 2014 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinis vertinimas 2017 m. rugsėjis Turinys Lentelių sąrašas... 5 Paveikslų sąrašas... 7 Santrumpų sąrašas... 9 1 Įvadas...

More information

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2014. Vol. 36. No. 1. Scientific Journal. ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online) ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ

More information

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Šio dokumento parengimą

More information

Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą

Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą Apie Žmogaus teisių stebėjimo institutą Apie tyrimą Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) nevyriausybinė, pelno nesiekianti

More information

EKONOMIKOS MOKYMO PROGRAMA IR STANDARTAI

EKONOMIKOS MOKYMO PROGRAMA IR STANDARTAI LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA MOKYKLŲ TOBULINIMO CENTRAS EKONOMIKOS MOKYMO PROGRAMA IR STANDARTAI PROJEKTAS 2001 1 RENGĖJAI Onutė Junevičienė, Kauno kolegija dr. Kazimieras Lipskis,

More information

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy

More information

2016 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

2016 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA. POKYČIAI PER DEŠIMTMETĮ 2016 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA TURINYS I. ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA. TEORINIAI ASPEKTAI... 4 1. SAMPRATA... 4 2. ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS VERTINIMO

More information

BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS

BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS 2016 m. sausio 1 d. 2016 m. rugsėjo 30 d. 1 TARPINIS PRANEŠIMAS 2016 M. 9 MĖN. Turinys Turinys Bendrovės ir Grupės konsoliduotas metinis pranešimas

More information

praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai

praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai 2007 At sakingo verslo praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros

More information

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS

More information

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI Disability influence on sporting persons physical domain of quality of life Algirdas Juozulynas 1,2, Antanas Jurgelėnas 1, Laimutė Samsonienė

More information

AB SEB bankas 2017 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos m. kovo 12 d.

AB SEB bankas 2017 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos m. kovo 12 d. 2017 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos 2018 m. kovo 12 d. TURINYS PUSLAPIS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 9 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 10 25 FINANSINĖS

More information

GALUTINĖ ATASKAITA. Skirta: LR finansų ministerijai Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai. Parengė: UAB BGI Consulting ir CSIL Milano

GALUTINĖ ATASKAITA. Skirta: LR finansų ministerijai Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai. Parengė: UAB BGI Consulting ir CSIL Milano METODIKOS IR MODELIO, SKIRTO ĮVERTINTI INVESTICIJŲ, FINANSUOJAMŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ IR LIETUVOS NACIONALINIO BIUDŽETO LĖŠOMIS, SOCIALINĮ- EKONOMINĮ POVEIKĮ, SUKŪRIMAS GALUTINĖ ATASKAITA

More information

NAUJOJI MIESTU DARBOTVARKE

NAUJOJI MIESTU DARBOTVARKE KITAS 2016 m. SPALIS 17 20 d. Jungtinių Tautų konferencija dėl būsto ir darnaus miestų vystymo Jungtinės Tautos www.habitat3.org #NewUrbanAgenda #Habitat3 NAUJOJI MIESTU DARBOTVARKE Priimta Jungtinių

More information

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS 1. Patvariųjų organinių teršalų koncentracijų lygių aplinkos ore įvertinimas įskaitant pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro

More information

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU ISSN 1648-998 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 29. 3 (16). 6 72 TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU Rimantas Dapkus Kauno technologijos universiteto Regionų plėtros

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Simona Piekutė UAB MICRO MATIC SSC VIDINIŲ FINANSINIŲ IR APSKAITOS PASLAUGŲ TEIKIMO IR KOKYBĖS TOBULINIMAS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė

More information

MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys

MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys Įmonių ir pramonės MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys Europos Komisija ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS Įmonių ir pramonės MVĮ internacionalizacijos rėmimas

More information

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS

More information