EsamE matomi ir vertinami tarptautinėje ErdvėjE

Transcription

1 Nr. 32 (1939) LSMU IR LSMU LIGONINËS KAUNO KLINIKŲ SAVAITRAŠTIS M. SPALIO 5 D. ISSN X po antrosios rekonstrukcijos atidarytas kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka viena iš pačių dažniausių mirties priežasčių. Ištikus netikėtai ir ūminei ligai, labai svarbu neatidėliotina ir kvalifikuota pagalba, todėl ypač svarbus kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus darbas, daugeliui pacientų tampantis paskutine viltimi į sugrąžintą gyvenimą. Skyrius šią savaitę po antrosios rekonstrukcijos, užtrukusios lygiai devynis mėnesius, atveria duris savo pacientams. K. Šimatonio nuotr. Eglė Žemaitienė Pasak LSMU rektoriaus ir Kardiologijos klinikos vadovo prof. Remigijaus Žaliūno, kardiologijos intensyvioji terapija visos kardiologijos stuburas. Džiaugiamės, kad sustiprinus šią ląstelę, mūsų pacientai gaus kokybišką ir laiku pagalbą. Ir ne tik pacientai. Galėsime ugdyti naują kardiologų ir slaugytojų kartą, dirbsiančią naujausia aparatūra, kuri galės savo įgūdžius bei žinias gilinti šioje klinikinėje bazėje sakė prof. R. Žaliūnas. Po remonto vietoj įprastų 12 kos pacientų, bus galima vienu metu priimti ir gydyti 18 pacientų. Dėl didesnio vietų skaičiaus kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius galės greičiau priimti ligonius, pervežamus iš rajono ligoninių, kai jiems reikalinga koronarografija arba stentavimo procedūra. Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje įgyvendinamas ES projektas Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą ir teikiamas paslaugas. 9 p. EsamE matomi ir vertinami tarptautinėje ErdvėjE Universitetą pasiekė gera žinia Sveikatos tyrimų institutas vėl akredituotas PSO Bendradarbiaujančiu centru. Kalbiname ilgametį Universiteto rektorių, Senato pirmininką prof. Vilių Grabauską. Loreta Giedraitienė Gerb. profesoriau, buvote ilgametis PSO Bendradarbiaujančio centro vadovas Universitete. prisiminkime istoriją, įdirbį. Man patinka prof. Rimanto Benečio posakis Išaugome ant milžinų pečių. Mūsų institucija tuometinis Kauno medicinos institutas kaip PSO Bendradarbiaujantis centras oficialiai įteisintas 1983 m. Dabartinė PSO Bendradarbiaujančio centro akreditacija tai ilgalaikio įdirbio įvertinimas. Buvome žinomi ne tik toje didelėje šalyje Tarybų Sąjungoje, bet ir Europoje, ir dar plačiau. Tai buvo didžiulis tuometinio rektoriaus akademiko Zigmo Januškevičiaus, su juo dirbusių žmonių nuopelnas. Tada šio centro vadovas buvo rektorius. Tuo metu dirbau PSO, taigi prie šio reikšmingo sprendimo teko prisidėti. Ryšius su PSO mano mokytojai buvo užmezgę gerokai anksčiau nuo m., pvz., Kauno ir Roterdamo programa prasidėjo 1972 m. Grįžus, po antrosios darbo PSO kadencijos, 1987 m. Kauno medicinos institute įkūrėme Visuomenės sveikatos mokslinį centrą, kuris jungė kelias laboratorijas ir katedras. Ši funkcinė struktūra tapo PSO Bendradarbiaujančiu centru, atlikdama su PSO suderintus darbus. Keitėsi mūsų institucijos pavadinimai, bet darbai tęsiami. Ta garbė ir tarptautinis įpareigojimas, kuris įforminamas per tam tikrą akreditacijos procedūrą, visam laikui nesuteikiama. Atsiskaityti reikia kasmet, o centro statuso sprendimai per akreditaciją priimami PSO kas ketveri metai. Jei vykdomi darbai PSO tenkina, statusas atnaujinamas. Tokių centrų tinklo sukūrimas pasaulyje tai prailginta PSO ranka. Jie vykdo tam tikras užduotis. LSMU centras yra Lėtinių neinfekcinių ligų epidemiologijos, profilaktikos ir specialistų rengimo tarptautinis centras m., kai vyko reformos PSO Europos regioniniame biure, mūsų centrui buvo pavesta papildoma NSD Policy Academy dalyviai. Centre LSMU Senato pirmininkas prof. Vilius Grabauskas. konkreti PSO veiklos funkcija koordinuoti lėtinių ligų profilaktikos ir kontrolės programas Europoje. Taigi Universiteto tarptautinių įsipareigojimų vykdymas įvertintas iš naujo. PSO Bendradarbiaujantis centras pagal procedūrą vėl akredituotas ketveriems metams sudarytas naujas planas ateinančiam periodui, vyko derinimas įvairiais lygmenimis. Laikas, kaip įprasta, prabėga greitai. Šiemet vadovavimo PSO Bendradarbiaujančiam centrui vairą nusprendžiau perduoti jaunajai kartai tam ir rengiami mokiniai. Be to, kiekviena karta problemas mato kitomis A. Verygos nuotr. akimis, o jei mokiniai nepranoksta mokytojų, prastas mokytojas. PSO Bendradarbiaujančio centro veiklą perkėlėme į naujai sukurtą Sveikatos tyrimų institutą, kaip vykdančiąją PSO užduočių struktūrą. Vadovu pasiūliau skirti doc. Aurelijų Verygą. 2 p. rėmėjai:

2 2 avevita/2012 m. spalio 5 d., Nr. 32 informacija spalio 10 d. pasaulinė psichikos sveikatos diena Bendruomenė ir savižudybių profilaktika Lietuvos psichiatrų asociacijos Kauno krašto filialas ir LSMU MA Psichiatrijos klinika organizavo konferenciją Bendruomenė ir savižudybių prevencija. Jungtinis renginys, skirtas paminėti dviem svarbioms datoms Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai, kurią minėjome rugsėjo 10 d., ir Pasaulinei psichikos sveikatos dienai, minimai spalio 10 d. vyko Kauno miesto Savivaldybės salėje. Konferencija skirta gydytojams psichiatrams, vaikų ir paauglių psichiatrams bei kitų specialybių gydytojams ir visai šia skaudžia tema besidominčiai visuomenei. Išduoti LSMU sertifikatai. Visai Lietuvai aktualia tema vykusią konferenciją sutiko pakomentuoti Lietuvos psichiatrų asociacijos Kauno krašto filialo pirmininkė gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė. Džiuljeta Kulvietienė Lietuvos psichiatrų asociacijos Kauno krašto filialas ir LSMU MA Psichiatrijos klinika, vadovaujama prof. Virginijos Adomaitienės, jau kurį laiką aktyviai bendradarbiauja, sakė psichiatrė R. Mazaliauskienė. Šį kartą renginyje dalyvavo lektoriai iš Danijos Alborgo savižudybių profilaktikos centre dirbanti specialistų komanda. Atvyko didžioji šios komandos dalis: gydytojas psichiatras ir trys psichologai, džiaugėsi psichiatrė R. Mazaliauskienė. Pastarųjų dalyvavimas įnešė šiek tiek kitokį, skirtingą nuo psichiatrinio, požiūrį nagrinėjant labai aktualią ir itin skausmingą temą savižudybės. Renginyje pranešimus skaitė svečiai ir LSMU MA Psichiatrijos klinikos lektoriai. R. Mazaliauskienės nuomone, toks skirtingų psichikos sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių skirtingose aplinkose, skirtingose šalyse, suteikė nemažai peno diskusijoms. Pranešimai buvo plataus spektro, apėmė tiek teorinį savižudybių priežasčių bei profilaktikos galimybių nagrinėjimą, tiek diskusijas apie praktinį, kasdienį darbą savižudybių profilaktikos srityje, sakė R. Mazaliauskienė ir trumpai apžvelgė kai kurias temas bei pranešimus. Du pranešimai buvo skirti apžvelgti savižudybių padėtį Lietuvoje ir Danijoje. Deja, renginyje negalėjo dalyvauti Psichiatrijos klinikos vadovė prof. V. Adomaitienė, jos išsamų pranešimą apie savižudybes Lietuvoje, remdamasis LSMU MA Psichiatrijos klinikos duomenimis, perskaitė doc. Darius Leskauskas, pasakojo R. Mazaliauskienė. Įdomu buvo lyginti profesorės surinktus duomenis su kolegų iš Danijos duomenimis, o išvados apie savižudybių profilaktikos galimybes sukėlė didelį tiek svečių, tiek kolegų iš Lietuvos susidomėjimą. Psichiatras Artūras Sutkus iš Danijos kalbėjo apie savižudybių profilaktiką Danijoje. Skandinavijos šalys seniai turi veiksmingas savižudybių profilaktikos programas. Pirmoji ją įdiegė Suomija 1992 m. Ja pasekė Norvegija 1994 m., vėliau Švedija 1995 m. ir Danija 1998 m. Šioms programoms įdiegti buvo kruopščiai pasirengta. Pvz., Suomijoje buvo atlikta vadinamoji psichologinė autopsija išnagrinėtos visos savižudybės, įvykdytos tam tikru 12 os mėn. laikotarpiu. A. Sutkus daug pasakojo ne tik apie praktinį darbą savižudybių profilaktikos centre, bet ir apie mokamąsias programas, skirtas personalui, taip pat skirtas ugdyti gebėjimams įvertinti savižudybės riziką. Auditoriją sudomino informacija apie pagalbą personalui, kurio skyriuje, padalinyje įvyksta nelaimė, pvz., savižudybė. Pagalbos darbuotojui sistema veikia efektyviai, nes kuriant ją buvo numatytos net ir mažiausios smulkmenos, vertino R. Mazaliauskienė. Konferencijoje nagrinėtos skirtingos grupės asmenų savižudybės rizikos ir profilaktikos požiūriu. Aišku, ypač daug dėmesio buvo skirta jaunų žmonių, taip pat vyresniojo amžiaus bei pirmąjį psichozės priepuolį patiriančių asmenų savižudybėms. Psichologas iš Danijos Jan Henrikas Winsloevas nagrinėjo vyresniojo amžiaus asmenų savižudybes. Jis pasakojo apie tarptautiniu mastu sukurtą organizaciją, kurią vienija mokslinis tiriamasis ir klinikinis darbas vyresniojo amžiaus žmonių savižudybių tyrimo srityje. Jo nuomone, ši grupė ypač svarbi, nes juo vyresnis amžius, juo daugiau mirtimi baigiasi savižudybės bandymai, komentavo R. Mazaliauskienė. Vyresniojo amžiaus žmonės žudydamiesi dažniausiai nesudaro galimybių kitiems juos išgelbėti, todėl jų išgyvenimas po bandymo nusižudyti būna daugiau išimtis negu taisyklė. Kolega iš Danijos nurodė įdomų veiksnį, turintį įtakos užkertant kelią vyresniojo amžiaus žmonių savižudybėms: sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie dažnai yra jaunesni už savo pacientus, išankstinės nuostatos vyresniojo amžiaus žmonių atžvilgiu. Jis teigė, kad šios išankstinės nuostatos, jei pats žmogus jų buvimo neįsisąmoninęs, gali trukdyti efektyviai dirbti su vyresniojo amžiaus asmenimis, suprasti jų padėtį, sunkumus ir adekvačiai vertinti savižudybės riziką. Kita grupė, kuri taip pat yra gana savita savižudybių prasme, tai jaunesniojo amžiaus žmonių grupė. Visiems žinoma: juo jaunesnis amžius, juo daugiau savižudiškų bandymų tenka vienai užbaigtai savižudybei. Tyrimų duomenys rodo, kad bandymų nusižudyti tenka vienai užbaigtai savižudybei. Kai kurie autoriai teigia, kad jų gali būti ir daugiau, net iki 400 atvejų. Taigi, kai jaunos merginos bando žudytis, nereiškia, kad jų bandymus nereikia vertinti taip rimtai kaip kitų grupių žmonių bandymus. Buvęs bandymas nusižudyti dažnai yra pakartojamas sulaukus vyresnio amžiaus, jei anuomet nebuvo suteikta reikiama pagalba. Ši tema sulaukė itin didelio dalyvių susidomėjimo ir diskusijų, lyginant lietuviškąją bei daniškąją patirtis, ypač pagalbos ir profilaktikos srityse, pasakojo R. Mazaliauskienė. Kokia galima pagalba savižudybių profilaktikos srityje Danijoje? Ko galime išmokti iš kolegų, kurie jau daug metų aktyviai dirba savižudybių profilaktikos srityje? Į tai atsakė psichologės iš Savižudybių profilaktikos centro Rikke Christiansen pranešimas. Ji nagrinėjo, kaip įvertinti savižudybės riziką, kaip sukurti saugų planą pacientui, kuriam nustatoma rizika nusižudyti. Svarbu, kad minėta rizika nustatoma aktyviai dalyvaujant pačiam pacientui, t. y. riziką įvertina ne tik specialistas, bet ir pats pacientas. Tai padeda gauti labai objektyvų galimos grėsmės vaizdą. Vėliau sukuriamas konkretus saugus planas pacientui: veiksmai surašomi ant popieriaus, konkrečiai nurodoma, ką žmogus turėtų daryti, kai jaučia, kad jo paties būsena blogėja arba išorinė aplinka tampa pernelyg traumuojama. Toks rašytinis planas laikomas jam greitai pasiekiamoje vietoje, pvz., ant stalelio miegamajame, piniginėje, užrašų knygutėje ir pan. Tokiame planelyje nurodyti ne tik veiksmai, kurių gali imtis pacientas, iškilus savižudiškoms mintims, bet ir adresai, telefonai asmenų bei tarnybų, kurios gali jam suteikti reikiamą pagalbą. Konferencija baigta prisimenant Harvardo (JAV) universiteto profesoriaus Roberto Putnamo idėjas apie socialinį kapitalą. Remiantis jo mintimis, psichinė sveikata, kaip ir visa sveikata, yra labai priklausoma nuo to, kokioje bendruomenėje mes gyvename: juo didesnis pasitikėjimas bendruomenėje (be visų kitų veiksnių), juo geresnės yra galimybės užkirsti kelią savižudybei. Tai dar kartą parodė, kokie mes visi susiję ir kaip svarbu būti aktyviu nariu sąmoningoje ir pilietiškoje bendruomenėje, sakė psichiatrė R. Mazaliauskienė, Lietuvos psichiatrų asociacijos Kauno krašto filialo pirmininkė. EsamE matomi ir vertinami tarptautinėje ErdvėjE 1 p. Kuo svarbi centro veikla plačiajai visuomenei? Kaip centras prisideda prie visuomenės sveikatos stiprinimo? Centras palaiko nuolatinius ryšius su PSO tarptautine organizacija, kurios mandatas yra pasaulio bendruomenės sveikata ir gerovė. Prie to savo darbais prisidedame ir mes, esame matomi ir vertinami tarptautinėje erdvėje. Europos regiono biuro Lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos ugdymo departamentas laukė ir siekė mūsų akreditacijos pratęsimo. Iš tiesų aktyviai sukamės tarptautinėje orbitoje, atliekame rimtus darbus: organizuojame įvairius kursus, kuriame duomenų bazes, konsultuojame. Per mūsų Bendradarbiavimo centrą pasiektas pagrindinis rezultatas Lietuva yra lygiavertis partneris tarptautinėje erdvėje. Tai, ką siūlome daryti Lietuvoje lėtinių ligų srityje, nėra mūsų išsigalvojimas, tai yra visuomenės sveikatos mokslu grindžiama veikla, kurios principai įgyvendinami ir Lietuvos sveikatos politikoje. Centro veikla svarbi visuomenei, nes dirbame lėtinių ligų srityje, kuri yra svarbiausia Lietuvos žmonių sveikatos problema: tai širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas, lėtinės plaučių ligos. Netgi formuojant šalies nacionalinę sveikatos politiką, yra naudojamasi mūsų centro tarptautine ir nacionaline patirtimi. Kokiuose tarptautiniuose projektuose dalyvauja centro mokslininkai? Kokie yra žymiausi ekspertai? Pirmiausia CINDI (Countrywide Integrated Noncommunicable Disease Intervention Programme) programa. Būtent Kauno dėka gimė jos koncepcija, ji tęsiama ir vyksta tarptautiniu mastu. Programoje dalyvauja su 30 Europos šalių ir Kanada. Ja domisi JAV atstovai, stengiasi mus įtraukti. Specialistų rengimo ir tobulinimo srityje aktyviai dalyvaujame bei didele dalimi koordinuojame tris mokomuosius tarptautinius kursus. CINDI Winter school Helsinkyje vyksta jau 20 metų. Mano siūlymas pavadinti Winter school skirtingai nuo daugybės vasaros kursų, pasirodė originalus. Gegužės mėn. atšventėme antrojo kurso Evidence Based Public Health vykdomo Austrijoje 10 ąjį jubiliejų, šio kurso koordinatorius nuo 2008 metų yra mūsų centras. Šiemet galų gale įgyvendinta labai inovatyvi bendra mūsų ir Albertos Universiteto (Kanada) idėja: Birštone surengti pirmieji sveikatos politikos, kurios koncepcija sukurta prieš šešerius metus, kursai NCD Policy Academy. Visi šie kursai grindžiami patirtimi ir tarptautiniais ryšiais, kurie atsirado įgyvendinant CINDI programą. Mokslininkai, dalyvaujantys įgyvendinant šią programą bei rengiant kursus, daugiausia yra iš Profilaktinės medicinos katedros ir laboratorijos. Vienas iš CINDI programos elementų yra suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatą lemiančios gyvensenos tyrimas, kurį koordinuoja prof. Jūratė Klumbienė. Prasidėjęs kaip Baltijos ir Suomijos šalių bendradarbiavimas, vėliau išplito visoje CINDI programoje. Projektą, kuris tyrinėja sveikatą lemiančią gyvenseną tarp moksleivių koordinuoja prof. Apolinaras Zaborskis, Socialinės pediatrijos laboratorijos vadovas. Tai taip pat PSO projektas, vykdomas nuo 1994 m. Šie projektai yra vieninteliai Lietuvoje ilgalaikio vertinimo duomenų šaltiniai, kurie padeda nacionaliniu mastu stebėti (monitoruoti) rizikos veiksnius, pradedant vaikyste ir baigiant suaugusiaisiais. Bet kokių darbų tiek minėtų, tiek ir neminėtų be profesionalios komandos, šiais laikais neįmanoma nuveikti. PSO pripažinimą pelnę centro mokslininkai pamažu tapo tarptautiniais ekspertais. Žinoma, PSO centre, kaip ir kiekvienoje komandoje, yra ir lyderis. Birštone įvyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Pasaulio sveikatos organizacijos mokymai NCD Policy Academy. Kaip šie mokymai yra susiję su Sveikatos tyrimų instituto PSO Bendradarbiaujančio centro veikla? LSMU Sveikatos tyrimų instituto PSO Bendradarbiaujančio centro vadovas doc. Aurelijus Veryga vykdomasis šio kurso koordinatorius. NCD Policy Academy neatsirado tuščioje vietoje. Tai yra vienas iš projektų, išaugusių iš bendrosios CINDI programos. PSO labai vertina, kad mes jį pradėjome. Net keturi jos atstovai dalyvavo kaip dėstytojai. Į mokymus buvo sukviesti geriausi Europos, Šiaurės Amerikos ekspertai. Mums siūloma greta sutarties su Kanada įtraukti ir universitetą iš JAV. Jau suplanuotas jų vizitas kitais metais į Kauną, sutarties pasirašymas. PSO Bendradarbiaujantis centras akredituotas ketveriems metams. Kokie darbai numatomi šiam laikotarpiui? Pagal pasirašytą bendradarbiavimo dokumentą numatytos labai konkrečios veiklos. Vieną šių metų užduotį jau įvykdėme organizavome kursus Birštone. Numatoma prisidėti prie sveikatos sistemos vadybinio ir organizacinio tobulinimo, dalytis lėtinių ligų profilaktikos ir kontrolės nacionaline patirtimi, teikti konsultacinę ekspertinę pagalbą PSO Europos regiono biurui. Tą ir darysime, daugiau dėmesio kreipsime į specialistų rengimą, tarptautinį bendradarbiavimą, informacinės sistemos kūrimą, sveikatos ir lėtinių ligų stebėsenos procesus. PSO Europos regiono biuras mus vertina kaip gerosios patirties skleidėją Vidurio ir Rytų Europoje. Kaunas, Kauno medicinos institutas, akademija, universitetas, dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, mūsų specialistai žinomi ir vertinami tarptautinėje erdvėje. Perdavus estafetę naujam vadovui, naujai akredituotam centrui, tikiu, kad egzistuojantis centro įdirbis padės tolesnei pažangai ir plėtrai.

3 lsmu studentai odontologai įstojo į tarptautinę organizaciją lsmu ma pirmakursiai fuksų stovyklose! sfd visuotinis susirinkimas dalyvaukit visur, kur tik įmanoma! visi keliai veda į maltą LSMU MEDICINOS AKADEMIJOS STUDENTŲ LAIKRAŠTIS spalis Nr. 05 (0014) lsmu ma pirmakursiai fuksų stovyklose! Šiais metais visi Medicinos akademijos fakultetai surengė fuksų stovyklas! Įspūdžių ir nuotykių buvo tiek daug, kad mes, studentiškų organizacijų atstovai, aprašėme stovyklų nuotykius ir viską sujungėme į vieną straipsnį. Pateikiame Jums patirtus įspūdžius ir kelias įamžintas akimirkas! Gedas Jašinas, soa info, Rūtelė Žemaitytė, Adelė Pačinskaitė mf fuksų stovykla Tik atvykus į Latežerį visus pasitiko LiMSA iečiai, kurie nieko nelaukdami parodė mums kambarius bei pranešė, kad nesiruoštume anksti eiti miegoti. Buvome suskirstyti į komandas turėjome sugalvoti komandos pavadinimą ir prisistatymą. Manau, kad pasirodėme tikrai originalūs. Buvo tokių komandų pavadinimų kaip Susiklijavę liūtai arba Apelsinų mafija, o prisistatymuose galėjome pamatyti net Gulbių ežero šokius! Artimiau susipažinę perbėgome į sporto aikštelę, kur vyko sportiniai žaidimai. Kiekviena komanda stengėsi įrodyti savo pranašumą prieš kitas. Galiausiai visi smagiai juokdavosi po MS stovykla. nepataikyto kamuolio į vartus futbolo varžybose. Vakaro akcentas buvo orientacinės varžybos. Tai buvo tikras išbandymas mūsų visų naujai draugystei ir tarpusavio pasitikėjimui. Nuotykių buvo daug: nuo pasiklydimo miške, neteisingai supratus instrukcijas, iki įkritimo į ežerą. Tačiau visi pasiekė tikslą, atlikę net ir sunkiausias užduotis. of fuksų stovykla Stovyklos metu vyko susipažinimo žaidimai, kuriuose dalyvavo ne tik pirmojo, bet ir vyresniųjų kursų studentai. Pirmakursiai, perskaitę priesaiką, patvirtino savo pasiryžimą tapti odontologais bučiuodami fantominius dantis ir uostydami eugenolį. Jaunieji kolegos buvo išbandomi įvairiose rungtyse sportiniuose žaidimuose ir orientavimosi sporto varžybose. Taip pat veikė grožio kampelis, kuriame visi norintieji galėjo pasipuošti buvo kuriamos šukuosenos, makiažas ir net laikinosios tatuiruotės. Pirmakursiai, gavę užduotį vyresniesiems iškepti blynų ir išvirti sriubos, atskleidė puikius savo kulinarinius gebėjimus. Visos stovyklos metu vyresnieji studentai dalijosi patirtimi ir profesinėmis paslaptimis su naujokais. Paskutinį vakarą pirmakursių laukė drąsiamūšis, kurio metu jie turėjo atskleisti savo talentus bandydami atlikti vyresniųjų jiems parengtas užduotis. O talentų tarp būsimųjų odontologų yra išties nemažai vieni grojo, kiti dainavo, šoko baletą, pynė plaukus ir net skraidė ore. Galime pasidžiaugti, kad mūsų kolegų gretas papildė labai sumanūs ir originalūs žmonės. ff stovykla Linksmojo savaitgalio veiksmas prasidėjo jau Kaune. Dalyviai draugiškai susėdo į autobusą ir pajudėjo legendinio Latežerio link. Po smagios ir laimingos kelionės visi įsikūrė nameliuose, išklausė stovyklos vadovės ketvirtakursės Indrės instruktažą ir dalyvavo iškilmingame stovyklos atidaryme. Pirmakursiams nuoširdžiai prisiekus būti tikrais studentais farmacininkais, pradėjome žaisti susipažinimo žaidimus. Netrukus įvyko labai naudingi mokymai tema Komandinis darbas, kuriuos parengė trečiakursė Gytė. Vakarėjant įkūrėme laužą. Prasidėjo pirmasis tikras bendravimas tarp įsidrąsinusių pirmakursių ir vyresniųjų studijų draugų. Antrąją dieną Studentų farmacininkų draugijos savanoriai parengė dalyviams staigmeną didžiulį puodą karštos sriubos, kurios galėjo ragauti visi iki soties. Vėliau fuksai susiskirstė į komandas prasidėjo įdomiausia stovyk los dalis. O buvo visko Ir laukinės gamtos madų, ir moderniojo redaktorės žodis Gytė Malciūtė Mieli MES skaitytojai, skaitote pirmąjį šių mokslo metų numerį. Tikiuosi, kad visi praleidote nuostabią vasarą ir dabar jau esate pasirengę rimtai kibti į mokslus. Kol vieni atostogavo prie Ispanijos krantų, kiti mėgavosi mūsų pajūrio smėliu arba tiesiog pas močiutę kaime išsitiesę ant žolės gulėjo, mūsų Universiteto organizacijos nesnaudė net ir vasaros metu. Džiugu, kad redakcija gavo gausybę straipsnių, kuriuos buvo sunku sutalpinti į keturis puslapius, todėl šis MES numeris yra šiek tiek didesnis nei įprastai. Suskirstėme laikraštį į kelias dalis. Pirmoji dalis organizacijų fuksų stovyklos, antroji organizacijų delegatų nuotykiai kongresuose. Trečiojoje dalyje studentai aprašė jau įvykusius rugsėjo renginius. Taip pat nepamiršome interviu su Universiteto studentų organizacijų vadovais ir kampelio, kuriame galėsite prisiminti, kas buvo praeitais mokslo metais. Linkiu Jums pasiekti savo užsibrėžtų tikslų šiais mokslo metais, niekada nenuleisti rankų, kad ir kas atsitiktų. Juk viskas, kas atsitinka gyvenime, visada yra tik į gera! Don t worry, be happy (Bobas Marley). OF stovykla. meno paveikslų, ir naujoviškų muzikos kūrinių. Vieni už kitus pasirodė geriau. Po Bendravimo įgūdžių mokymų, kuriuos pravedė doktorantė Eglė, žaidėme ne vieną smagų žaidimą. Daug susidomėjimo sulaukė ir kinomanų viktorina, ir improvizacinės pratybos, ir su farmacijos praktika susijusios užduotys. Trečiąją dieną pradėjome pusryčiais ir stovyklos aptarimu. Organizavome orientavimosi sporto varžybas. Jas fuksai taip pat puikiai įveikė. Stovyklą vainikavo Protų kova, kurioje geriausiai pasirodė aštrų protą turintis penktakursis Martynas su savo išmaniąja fuksų komanda. Netrukus įvyko ilgai laukti apdovanojimai. Paaiškėjo, kad nesvarbu, kas laimėjo komandines varžybas ar mėtymo į krepšį rungtį. Laimėjo visi, kurie tik čia dalyvavo, bendravo su bendraamžiais, jaunesniais ar vyresniais, nesvarbu. Svarbiausia, kad buvo kartu. vsf/sf stovykla Jau pačią pirmąją dieną buvome supažindinti su būsima savo studijų vieta LSMU veikiančiomis studentų organizacijomis ir studijų dalykais. Netrukus prasidėjo užduotys, reikalavusios komandinio darbo, pasitikėjimo ir pagalbos vieni kitiems. Labiausiai komandas suvienijo pagrindinė ir svarbiausia užduotis vėliavos, šūkio, dovanos komisijai ir LSMU iššifravimo kūrimas. Buvome nedrąsūs, tačiau užduotys sekėsi puikiai. Visi stengėsi savo komandoms rinkti taškus, kurie baigiantis pirmajai dienai lėmė vienos komandos pergalę. Lietaus nežadantis oras neskubino eiti miegoti. Tad vakarą visi praleidome dainuodami prie liepsnojančio laužo. Stovykla ne miegui skirta. Matyt, tai turėdami omenyje kitą rytą organizatoriai šmaikščiai visus traukė iš lovų. Vieniems pasisekė labiau buvo atsipirkta tik garsiakalbio keliamu triukšmu, kiti, deja, turėjo savo drabužius ir miegmaišius džiovintis saulėje, nes rytinis kėlimas neapsiėjo ir be kibiro vandens. Sakoma, kad sveikame kūne sveika ir siela.

4 lsmu studentai odontologai įstojo į tarptautinę organizaciją Ši vasara Studentų odontologų asociacijai buvo labai svarbi ir rezultatyvi. Dvi SOA atstovės, studentės Vaiva Jakutytė ir Viltė Masiliūnaitė, baigiantis rugpjūčiui lankėsi tarptautiniame Europos studentų odontologų organizacijas jungiančios asociacijos, EDSA (European dental students association), rengtame kongrese. Su misija reprezentuoti Lietuvą ir įstoti į šią didelę organizaciją nuvykusios studentės, grįžo kupinos neišdildomų įspūdžių, kuriais nusprendė pasidalyti su mūsų laikraščio skaitytojais. Davidas Kasradze ninkams dirbti su kitais Europos profesoriais, organizuoti odontologijos profilaktikos projektus ir daug kitų. Be to, buvo reprezentuotas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Tai buvo puiki reklama, nes Lietuvos vardas kongrese buvo minimas itin dažnai. Ko tikėjotės iš šios kelionės? Ar lūkesčiai buvo patenkinti? Tiesą pasakius, tikėjomės kur kas mažiau. EDSA tarsi didelė šeima, kurioje mes buvome sutiktos labai šiltai ir maloniai. Pagrindinis kelionės tikslas pagaliau pamatyti, susipažinti su šia bendruomene, pabandyti įstoti į jos gretas, papasakoti apie mūsų Universitetą, jame vykstančia akademine veikla. Mes ne tik įstojome į šią tarptautinę organizaciją, bet ir gavome daug patarimų apie akademinę, organizacinę veiklą, aptarėme artėjančių renginių planus. Kokios galimybės atsivėrė SOA nariams, kitiems studentams įstojus į EDsa? Na, pirmiausia nuo šiol visi SOA nariai tapo ir šios tarptautinės organizacijos dalimi. Visi studentai dabar turi progą ir galimybes dalyvauti mokslo, praktiniuose ar edukaciniuose mainuose užsienio šalyse, savanoriauti, pavyzdžiui, dalyvavimas AMCHI projekte suteikia galimybę 10 dienų savanoriauti Indijoje, taip pat projektas SM!LE dar vienas EDSA organizuojamas savanoriavimo renginys, kurio metu yra skatinama odontologijos profilaktika. Renginys vyksta įvairiose šalyse, o profilaktikos programos esmė paprasta skatinti burnos higieną, dantų priežiūrą Europos šalyse. Galbūt jau žinote artimiausią EDSA organizuojamą renginį? Artimiausias jau minėtas SM!LE projektas, šį spalį jis vyks Birmingame, Didžiojoje Britanijoje, o gruodį Lione. Straipsnio autorė kongrese buvo išrinkta profilaktikos programų vadove, todėl dabar koordinuoja šį papasakokit apie EDsa. Kokia tai organizacija? Kodėl verta į ją stoti? EDSA tai Europos studentų odontologų asociacija. Ji vienija 24 Europos šalių studentų odontologų asociacijas. Studentų odontologų asociacija (SOA) dar praeitais metais iškėlė sau tikslą išplaukti į platesnius vandenis, pradėti bendradarbiauti su kolegomis iš užsienio. Ir tai mums pavyko! Nuo šiol esame visaverčiai EDSA nariai ir galime ugdyti naująją kartą bendradarbiaudami su visos Europos odontologijos studentais. Šis įstojimas yra naudingas kone visai LSMU bendruomenei, nes įstojus į EDSA atsiveria galimybės dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, pvz., mainai, mokslo stovyklos, savanoriavimas Indijoje, jauniesiems mokslirenginį. Projektas vykdomas su P&G kompanija, taip pat Europos periodontologijos federacija ir Europos odontologijos švietimo asociacija. Renginio metu vietos odontologijos studentai organizuoja paskaitas odontologijos profilaktikos klausimais, viktorinas, apklausas, kartu atlieka profilaktinę dantų apžiūrą ir gydymą visiems norintiems renginio dalyviams. Tikimės, kad kada nors šis projektas atkeliaus ir į Lietuvą. Galbūt jau turite ir kitų tikslų? Ar yra kitų tarptautinių asociacijų, į kurias manote, kad vertėtų stoti? Taip, išties yra. Mus labai domina IADS (International Association of Dental Students) tai organizacija, vienijanti ne tik Europos, bet viso pasaulio studentus odontologus. Tikimės artimiausiais metais įstoti į jų gretas. Dabar turime sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą su EDSA, nes įstoję įsipareigojome dalyvauti organizuojamuose kongresuose, bendradarbiauti vykdant bendrus projektus ir didinti odontologijos studentų aktyvumą Lietuvoje. Ką patartumėte LSMU studentams? Ar šie projektai verti dėmesio? Be abejo, tai, ko gero, pirmieji tokie studentams odontologams skirti tarptautiniai renginiai, kurie tinka ir kitų fakultetų studentams. Būtinai kviečiame visus norinčius dalyvauti tiek SOA, tiek EDSA organizuojamoje veikloje. Sugaištas laikas čia tikrai atsipirks. Be to, naudodamiesi proga norėtumėme labai padėkoti žmonėms, padėjusiems mums įgyvendinti šią kelionę. Pirmiausia mūsų asociacijos idėją labai palaikė Odontologijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Ričardas Kubilius. Be to, labai dėkingos esame GŽ klinikai bei Odontologų rūmams, kurie parėmė mus tiek finansiškai, tiek morališkai. Mūsų rėmėjų pagalba LSMU odontologijos studentams bus atveriamos naujos durys, skatinama mokytis bei plečiamas akademinis ir socialinis studentų akiratis. limsa nariai generalinėje asamblėjoje indijoje! Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) delegatai rugpjūčio 9 16 d. dalyvavo Tarptautinės medicinos studentų asociacijų federacijos (IFMSA) Generalinėje asamblėjoje Mumbajuje, Indijoje. Šio, jau 62 ojo, pasaulinio susitikimo metu studentai ne tik dalijosi kontaktais ir patirtimi su kolegomis iš užsienio, ieškojo naujų idėjų projektams, bet ir diskutavo diskriminacijos ir visuotinės sveikatos problemų klausimais. Viltė Sauliūnaitė Ši federacijos asamblėja pasižymėjo išskirtine paskaitų ir seminarų tema Visuotinė sveikatos sistema (angl. Universal healthcare). Žymūs lektoriai iš įvairių šalių skyrė daug jėgų šiai temai atskleisti, puikiai pavyzdžiais iliustravo apie sveikatos priežiūros pasiekiamumą bei netolygumus visame pasaulyje. Kai kuriose šalyse sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumas yra savaime suprantamas dalykas, o kitur žmonės miršta nuo paprasčiausio viduriavimo ar uodo įkandimo. Labai džiaugėmės galimybe apsilankyti gimdymo namuose, esančiuose šalia žymiųjų Mumbajaus lūšnynų. Ligoninės personalas ne tik maloniai dalijosi savo patirtimi ir išgyvenimais, bet ir pateikė daug faktų apie gimdyvių bei naujagimių mirštamumą ir jo priežastis, pasakojo limsietė Gabrielė. Kasmet Indijoje gimsta 26 milijonai kūdikių. 1,5 milijono gimsta negyvi arba miršta per pirmąjį gyvenimo mėnesį tai yra daugiau nei ketvirtadalis viso pasaulio kūdikių. Būtent tai, kaip prie tokių aktualių problemų sprendimo galėtų prisidėti jaunoji medicinos bendruomenė, ir svarstė visų šalių delegatai. Generalinė asamblėja šiais metais buvo kaip niekad didelė dalyvavo daugiau nei tūkstantis medicinos studentų iš tolimiausių pasaulio šalių. LiMSA atstovai sugebėjo neleisti Lietuvai likti nepastebėtai tokioje gausybėje. Projektų mugėje pristatytas LiMSA, Europos studentų teisininkų asociacijos Mykolo Romerio universiteto filialo (ELSA MRU) ir Transparency International Lietuvos skyriaus (TILS) bendradarbiavimo rezultatas akcija Geriausia padėka gydytojui Jūsų šypsena. Daug susidomėjimo sulaukė ir lietuvaičių pravesti mokymai Reprodukcinės sveikatos ir AIDS komiteto nariams apie bendravimą su ŽIV užsikrėtusiais pacientais. Kaip ir kiekviename kasmetiniame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija A. Mickevičiaus g. 9, LT Kaunas. Korespondentai: Agnė SLAPŠINSKAITĖ, Rūtelė ŽeMAITyTĖ, eglė SvITojūTĖ, Davidas KASRAdze rugpjūčio susitikime vyko ir kontaktų mugė, kurios metu įvairių šalių atstovai mainėsi profesinių bei mokslinių mainų vietomis. IFMSA organizuojama mainų programa didžiausia savarankiškai studentų organizuojama mainų programa pasaulyje. Lietuvoje ji vykdoma nuo LiMSA įstojimo į IFMSA 1991 metais: tuomet į užsienio ligonines atlikti praktikos išvažiuodavo tik keletas studentų, o šiais metais Lietuva pasirašė net 87 sutartis ateinančiam sezonui. Didėjantis sutarčių skaičius žada daugiau perspektyvų Vilniaus ir Kauno medicinos studentams ateityje. Vis dėlto tikriausiai svarbiausias šio susitikimo įvykis buvo federacijos valdybos narių rinkimų sesija. Jos metu balsavimo teisę turinčių šalių atstovai išrinko IFMSA veiklos sritis ateinančius metus koordinuosiančius žmones. Taip pat pristatyta būsimoji taryba, susidedanti iš naujosios prezidentės amerikietės Roopa Dhatt ir jos komandos narių. Naująją IFMSA valdžią pasveikino ir kadencijas baigiantys pareigūnai, tarp kurių LiMSA didžiuojasi turėdama ir savo narį Luką Sveikatą, IFMSA tarpininką su kitomis studentų organizacijomis. Generalinė asamblėja ne vien tik darbas. Pertraukomis tarp komitetų ir plenarinių sesijų dalyviai galėjo pasitobulinti 20 skirtingų mokymų, kuriuos vedė geriausi IFMSA ir kviestiniai treneriai. Renginio organizacinis komitetas pasirūpino, kad asamblėjoje dalyvaujantys studentai turėtų ką veikti vakarais nacionalinis maisto ir gėrimų vakarėlis, indiškos vestuvės ir šokių pamokos, rankų paišymas tradiciniais motyvais pagyvino darbo atmosferą ir leido pajusti magiškosios Indijos dvasią. Lietuvos delegatai tolimojoje šalyje praleido daugiau nei dvi savaites, tačiau nei dalyvaujant generalinėje asamblėjoje, nei keliaujant laikas neprailgo. Priešingai, norėjosi nepraleisti nė vienos akimirkos ir džiugiai priimti visus iššūkius, kuriuos padovanojo kelionė, mūsų visų pavadinta The Indian experience (indiška patirtis). Redakcija: Gytė Malciūtė, mes redaktorė el. paštas priedas.mes@gmail.com Irena BuBNyTĖ, redaktorė Nijolė dragūnienė, operatorė Aida jakimavičienė, korektorė jelena BABAchINA, maketuotoja už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

5 tarptautiniame kongrese keturios lietuvos atstovės Egypt where history meets the future žodžiai, kurie nuolat skambėjo tarptautinio kongreso dalyvių galvose. Vasarą vykusiame 58 ajame Tarptautinės studentų farmacininkų federacijos pasauliniame kongrese (58 th International Pharmaceutical Students Federation World Congress) Lietuvai atstovavo keturios Studentų farmacininkų draugijos narės. Gytė Malciūtė Rugpjūčio 1 10 dienomis Studentų farmacininkų draugijos kadenciją baigusi prezidentė Eglė Svitojūtė, antrojo kurso koordinatorė Gytė Malciūtė, draugijos narė Karolina Valavičiūtė ir jau baigusi farmacijos studijas Birutė Paulauskytė atstovavo Lietuvos studentams farmacininkams tarptautiniame kongrese, vykusiame Gurdakoje (Hurgadoje), Egipte. Po ilgos ir varginančios kelionės, išlipus iš lėktuvo, užliejo karščio banga. Lietuvoje praėjusią vasarą saulė savo šiltais spinduliais per daug nelepino, todėl iš pradžių toks karštis buvo gana malonus. Atidarymo ceremonijos metu Lietuvos delegacijai buvo įteikta Lietuvos vėliavėlė, kuri visuomet lydėjo lietuvaites generalinių asamblėjų metu. Šiais metais kongreso dalyvių skaičius nustebino. Į kongresą atvyko per 500 dalyvių iš daugiau kaip 50 šalių. Tai buvo didžiausias iki šiol įvykęs Tarptautinės studentų farmacininkų federacijos pasaulinis kongresas. Nuo pirmųjų kongreso akimirkų stengėmės bendrauti su kuo daugiau užsienio organizacijų atstovų, sužinoti apie kitas organizacijas ir pasisemti patirties. Birutė Paulauskytė, Eglė Svitojūtė, Gytė Malciūtė, Karolina Valavičiūtė. Kongreso metu beveik nebuvo laiko poilsiui. Nuo pat ryto vykdavo Generalinės asamblėjos, mokymai, simpoziumai, kur galėjome daug sužinoti apie laiko planavimą, bendravimo, lyderystės ypatumus ir kita. Taip pat daug dėmesio buvo skirta farmacijos paslaugai, vaistų vartojimo saugumui ir veiksmingumui, kitoms aktualioms farmacijos srities temoms. Įpusėjus kongresui galėjome vieną dieną atsipūsti. Vykome į ekskursiją, į dykumą, kurioje važinėjomės keturračiais motociklais, jodinėjome ant kupranugarių, aplankėme vietinį gyvačių terariumą. Vakare visus linksmino tradicinis egiptiečių šokių pasirodymas. Nors visą dieną dirbome Generalinėje asamblėjoje, seminaruose ir mokymuose, tačiau vakarais vykdavo teminiai vakarėliai. Viena iš kongreso tradicijų internacionalinis vakaras. Šį vakarą delegatai turėjo pristatyti savo šalį šokiu, daina ar dar kokiu nors genialiu pasirodymu. Taip pat visi turėjo atsivežti tradicinių šalies gėrimų arba užkandžių. Surasti draugai, įgyta patirtis ir patirti įspūdžiai giliai išliks mūsų atmintyje! Tikėkimės, kad kitais metais IPSF kongrese Utrechte, Olandijoje, dalyvaus dar daugiau LSMU MA Farmacijos fakulteto studentų ir Studentų farmacininkų draugijos narių, nes patirtis, įgyta šio kongreso metu, yra neįkainojama! dalyvaukit visur, kur tik įmanoma! Toliau tęsiame pažintį su LSMU studentų organizacijomis ir jų vadovais. Praeitų metų MES numeryje turėjote galimybę susipažinti su Studentų odontologų asociacijos prezidente. Šį kartą Jums pristatome LSMU Veterinarijos akademijos studentų asociacijos prezidentą, trečiojo kurso studentą Vilių Dovydauską, su kuriuo kalbėjome apie asociacijos veiklą ir planus. Gytė Malciūtė Kiek laiko priklausai Vasa? LSMU VASA atsirado po KMU ir LVA susijungimo, tačiau kaip oficiali organizacija esame tik nuo 2011 metų kovo mėnesio. Aš asociacijos veikloje dalyvauju nuo pat pirmojo kurso. Papasakok daugiau apie VASA veiklą. Atstovauti studentams negalime (nes tai daro studentų atstovybė), todėl mes stengiamės palaikyti studentų ir dėstytojų dvasią, kurti ir siekti harmonijos ir ja užkrėsti visą Universitetą. Keliami tikslai vis didėja. Ieškome specialybės plėtotės alternatyvų. Tiek dėstytojai, tiek studentai yra labai nuoširdūs, palaikantys idėjas, visur mielai dalyvauja. Ieškome būdų, kad sustiprintume savo poziciją visuomenėje. Kiekviena organizacija turi savo šeimą, kur visi susiburia, tampa draugais, o pati organizacija antraisiais namais. Stengiamės stiprinti tarpusavio ryšius ir Vilius Dovydauskas. dalyvauti ar prisidėti organizuojant renginius, projektus. L. Pankratjevaitės nuotr. Kodėl nusprendei tapti VASA prezidentu? Noriu, kad kuo daugiau studentų iškiltų į viešumą, populiarinti Akademijoje esančias specialybes, keisti nusistovėjusį neteisingą požiūrį į jas. Ilgai mąsčiau, ar tapti prezidentu. Sulaukęs didelio paskatinimo ir raginimo iš draugų, nusprendžiau pabandyti. Manau, kad man neblogai sekasi. Kokių savybių turėtų turėti prezidentas? Mokėti išklausyti kiekvieną narį, leisti veikti, nes kiekvienoje, net ir kvailoje mintyje yra tiesos. Vadovas turėtų būti nuoširdus, pareigingas, lojalus, rasti kompromisą bet kokioje situacijoje. Papasakok apie save. Ką veiki laisvalaikiu, kokie tavo pomėgiai? Kaip ir visi medicinos studentai, sakau, kad laiko ypatingai papildomai veiklai sunku rasti. Todėl mano laisvalaikis yra labai susijęs su Akademijos, Universiteto ir asociacijos veikla. Esame šauni komanda, kolegos ir draugai, todėl išnaudojame laisvą akimirką atrasdami naują laisvalaikį sportinę ar kultūrinę veiklą, kartu kurdami idėjas kitai veiklai. Koks tavo gyvenimo moto? Carpe sensum. Ko palinkėtum MES skaitytojams? Niekada nevertinti mokslo kaip gražios ateities, visada tobulėti ir dalyvauti visur, kur tik įmanoma! Nepabijokite reikšti idėjas ir mintis, nes jas tikrai galime išpildyti, kad ir kartu visos organizacijos! Dėkoju už malonų pokalbį! operacinė, turinti suaugusį pacientą ir kūdikį, kurio nesunkiai galima čiuopti pulsą Pasukę į 5 th Avenue skaitome: Nuo Sietlo iki pat Pietų Afrikos tai šūkis, kuris pasitinka kiekvieną lankytoją Bill o ir Mellindos Gates ų fondo centre. Visi žinome, kad šie žmonės yra susiję su kompiuteriais. Ir langais Ir visi žinome, kad jie, kaip ir visi labai pasiturintys žmonės, užsiima labdaringa veikla. Tačiau kokia? Centre viskas remiasi paprastumu ir trumpomis žinutėmis ir frazėmis, kartais tik žodžiais, kurie šmėščioja ant interaktyviųjų ekranų. Antroji pora batų amerikietiški, tamsiai mėlyni su baltomis juostelėmis šonuose. Tą dieną gaudėme milžinišką žuvį garsiajame Pike s Market turguje (kuris kelionės papenkios amerikietiškos Batų poros Vasara privalo būti ypatinga. Kitokia nei monotonija dvelkiantys mokslo metai. Tai nusprendė padaryti penki medicinos studentai iš Lietuvos savo vasarą pradėdami Vašingtono valstijoje Sietle. Šios šešios atostogų savaitės jiems žadėjo technologijų, medicinos, vaistų, pacientų, diskusijų, mažai miego, daug įspūdžių ir naujas penkias amerikietiškų batų poras! Justinas Vaitkus, Jorūnė Šuipytė, Justas Žilinskas, Kasparas Briedis, LSMU MA MF Pirmoji pora batų. Juodi, lietuviški odiniai batai žengė pirmuosius žingsnius amerikietiškose betono džiunglėse. Po nedidelių nesusipratimų dėl vizų pagaliau pamatėme tuos nepažįstamuosius, pas kuriuos praleisime ilgas (trumpas) šešias savaites. Turbūt visi mes mintyse pagalvojome laukia vienos keisčiausių atostogų Kitą dieną programa prasidėjo ISI laboratorijoje. Tai Vašingtono universitete įsteigta laboratorija, kurioje rezidentai ir gydytojai prieš tam tikras procedūras ar operacijas treniruojasi naudodami imitatorius. Ten dirbantis personalas yra sudaręs daug programų ir kursų, kuriuos baigę gydytojai tobulės atlikdami procedūras. Imitatorių jie turi įvairiausių: chirurgijai, akušerijai ginekologijai, anesteziologijai, ortopedijai traumatologijai ir kt. Taip pat yra įrengta ir interaktyvioji baigoje buvo pagrindinis taškas ieškant lauktuvių), kur žiūrovai lengvai įtraukiami į pasirodymus ir mokomi komandinio darbo pageidaujamos žuvies pavadinimą turi visi sušukti, taip mažėja klaidų tikimybė. Šie žuvų pardavėjai dirba ne tik turguje jie apie savo darbo filosofiją kalba visame pasaulyje rengiamuose seminaruose. Po pirmųjų paskaitų apie onkologijos mokslą aplankėme specialius namus, skirtus onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bei jų artimiesiems. Ligoninė, kuri suteikia namus, taip pat rūpinasi pacientų pervežimu į ligonę ir iš jos. Mokestis už kambarį yra mažas, o jei pacientas negali sumokėti, ieškoma rėmėjų arba pacientai nemoka. Antrąją savaitę turėjome progą apsilankyti žmogaus teisių konferencijoje. Ar žinojote, kad islamo šalyse moteris nebus gydoma, jeigu atvyks be palydos mahram savo vyro. Galų gale, vyras priima sprendimą, kokio gydymo jo moteriai reikia. Taip pat buvo įdomu sužinoti, kad islamo religija pripažįsta abortą, tačiau homoseksualumo ne. Mėlynieji batai puikiai tiko prie baltų chalatų savanoriams Life Science Inovation konferencijoje. Ši konferencija skirta medicininės įrangos gamintojams bei tyrimų ar farmacijos kompanijoms. Dvi dienas trukusioje konferencijoje paaiškėjo, kad Sietlas yra miestas, kuriame buvo išrastas pirmasis defibriliatorius! Ir tai yra miestas, kuriame geriausia patirti širdies smūgį! Čia išgertas pirmasis Starbucks kavos puodelis, sukurta pirmoji Windows programa ir daugelis kitų pirmųjų kartų Inovacija! Būtent dabar inovacija Amerikai yra reikalinga kaip niekad daugelis žmonių serga širdies bei kraujagyslių ligomis, yra nutukę ar jiems gresia demencija.

6 penkios amerikietiškos Batų poros Senėjimo vyksmas virto pagrindine liga. Visos konferencijos metu buvo pabrėžiama nuo šiol medicina turi koncentruotis į profilaktiką. Trečiąją savaitę labai daug laiko praleidome lakstydami paskui savuosius gydytojus ligoninėse. Taigi šiek tiek apie tai, kuo medicina Sietle yra ypatinga Seattle Cancer Care Alliance (SCCA) tai onkologinių ligų gydymo centras, kuris vienija Fred Hutchinson vėžio tyrimų centrą, Sietlo vaikų ligoninę (Seattle Children Hospital), University of Washington ligoninę. Šiame onkologinių ligų centre yra taikomas išskirtinis dėmesys žmogui, sergančiam vėžiu. Pacientui atvykus, tą pačią dieną jį apžiūri chemoterapeutas, radioterapeutas ir chirurgas, kurie kartu sprendžia, koks bus paciento gydymo planas. Tą savaitę taip pat daugiau sužinojome ir apie pačią medicinos studijų programą. Ji yra toli gražu ne tokia pati kaip lietuviškoji. Mediciną amerikiečiai apsisprendžia studijuoti tikrai ne 11 klasėje. Pirmiausia, baigę vidurinę mokyklą, jie stoja į koledžą, kur mokosi (dažniausiai) biologijos ar biochemijos. Tačiau sutikome ir tokių gydytojų, kurie koledže studijavo istoriją ar fotografiją. Kodėl? Kaip jie patys atsakė koledže tu tiesiog supranti, kad tai etapas, kada gali mokytis kažko KITOKIO. Baigus koledžą atsiranda galimybė stoti į universitetą ir pradėti krimsti medicinos mokslus. Patekti į šias studijas nėra taip paprasta. Pirmenybė skiriama tiems, kurie mokydamiesi koledže ar mokykloje savanoriavo ligoninėje, atliko tam tikrus tyrimus ar kitaip prisilietė prie medicinos mokslo. Studijuodamas mediciną dažnas studentas padaro pertrauką ir kelerius metus dirba prie pasirinkto mokslinio tyrimo. Tyrimams atlikti universitetas skiria stipendiją. Tyrinėdamas studentas apsigina PhD daktaro laipsnį ir grįžta tęsti pirmųjų savo studijų. Internatūra yra atliekama paskutiniais pagrindinių studijų metais. Tais pačiais metais yra teikiami prašymai rezidentūros programai. Studentas sudaro savo prioritetų sąrašą, dalyvauja pokalbio procesuose ir po kurio laiko, kada kompiuterizuota sistema randa geriausiai studento norus bei galimybes atitinkančią specialybę, jam yra išsiunčiamas laiškas. Laiškai studentus pasiekia tuo pačiu metu visose valstijose! Didelis puodelis Starbucks Americano juodos kavos ir ką tik nuo Nordstrom Timberland lentynos nukelti rudeniški batai! Ši viena aktyviausių savaičių pralėkė be galo greitai. Ragavome ne tik medicinos, bet ir dalelės Lietuvos tolimajame Sietle. Lietuvių bendruomenė Sietle yra stebinanti. Atvykome į kasmetinį mėlynių rinkimo vakarėlį ir valgėme lietuvišką plokštainį (kugelį) buvo nesunku jaustis lyg namie. Tą vakarą įsitikinome pasaulis tikrai labai mažas. Lietuvių bendruomenėje sutikome sekmadieninės lietuvių mokyklos mokytoją, kuri lankė tą pačią mokyklą kaip ir viena programos dalyvių, mokėsi pas tuos pačius mokytojus ir gyveno vos porą gatvių viena nuo kitos. Ketvirtąją savaitę lankėmės Microsoft centre, kur susitikome su gydytoju, atsakingu už technologijas, kuriamas dar labiau kompiuterizuoti medicinos mokslą bei rašančiu HealthBlog tinklaraštį. Microsoft siekia, kad pacientas iš namų galėtų prisijungti prie savo ligos istorijos, matyti visus gydytojo įrašus, atliktas procedūras bei komentarus. Technologijos suteikia daug galimybių, tačiau ar jos visada yra naudojamos teisingai? Sietlo vaikų ligoninės organizuotoje dviejų dienų konferencijoje Plonytė etinė riba: kai profesiniai apribojimai susikerta su asmeniniais interesais gvildenome atsakymus į klausimus, ar yra etiška gydytojui bendrauti su savo pacientais Facebook, Twitter ar kituose populiariuosiuose tinkluose, ar yra normalu viešai skelbti žinutes apie tai, kaip laikosi ligonis, ar gydytojas gali operuoti savo šeimos narį ar gali pakviesti pacientą į pasimatymą. Teisingu keliu naudojamos technologijos atneša ir beprotišką naudą. Harborview tai ligoninė Sietle, į kurią atvyksta visi kitataučiai pacientai, nemokantys anglų kalbos. Juos pasitinkantis personalas kabinete telefonu iškviečia pageidaujamos kalbos vertėją, kuris tiesioginės transliacijos metu padeda bendrauti gydytojui ir pacientui. Ir vėl dalelė Lietuvos po ilgų laukimo minučių garsiakalbyje išgirdome: Laba diena!. Priešpaskutinė kelionės savaitė buvo itin tinkama porai tamsių išeiginių lakinių batelių. Jos metu turėjome įvairiausių teminių vakarų. Vienas jų Check Your Boobies vakarėlis. Taip, jis vadinasi būtent taip! Tai tokio pat pavadinimo organizacijos Justinas Vaitkus, Jorūnė Šuipytė, Justas Žilinskas, Aistė Milaknytė, Kasparas Briedis. vakarėlis, kuris inicijuojamas moters, pasveikusios nuo krūties vėžio. Įkvėpta savo asmeninės istorijos, Heike Malakoff įkūrė organizaciją, kur kartu su savanoriais rengia vakarėlius ir kuo paprastesne bei lengvesne forma stengiasi mokyti moteris bei vyrus rūpintis savo sveikata, nuolatos tikrintis bei būti budriems. Net tuomet, kai nėra nei mažiausios dvejonės Pilkos spalvos laisvalaikio bateliai jau ant pėdų ir paskutinė savaitė Sietle prasideda! Na, o ją pradėjome lankydamiesi vos prieš metus atidarytoje Swedish ligoninėje, kuri iš pirmo žvilgsnio toli gražu nepanaši į ligoninę Įėjus pasitinka dailus fortepijonas ir švelni muzika. Erdvė užpildyta stilingais minkštasuoliais, čia pat gali išgerti Starbucks kavos ar apsilankyti nedidelėse boutique tipo parduotuvėse. Ir tai tik maža dalis to, ką pamatėme ir patyrėme šią vasarą. O kur mūsų praktikos ligoninėje dienos, Portlandas, beisbolo ir futbolo rungtynės, Kanada, krepšinis, dažasvydis, jodinėjimas, koncertai, muziejai, filmai bei maudynės ežere leidžiantis saulei, kai pažvelgus per petį matai Mount Rainier kalną Juk kiekviena vasara privalo būti ypatinga ir kitokia. Ši tokia ir buvo. Ach, tos nepakartojamos penkios amerikietiškos poros batų G. Balčiūnaitės nuotr. studentų farmacininkų draugijos visuotinis susirinkimas Rugsėjo 20 dieną LSMU Centrinių rūmų J. Žilinsko auditorijoje vyko visuotinis Studentų farmacininkų draugijos (SFD) susirinkimas. Jame dalyvavo daugybė visų kursų Farmacijos fakulteto studentų, draugijos nariai bei Farmacijos fakulteto absolventai. Gytė Malciūtė Susirinkimo pirmininku išrinktas SFD prezidentas Tomas Petryla, sekretore SFD sekretorė Miglė Škadauskaitė. Patvirtinus susirinkimo dienotvarkę prezidentas Tomas Petryla pateikė išsamią metų ataskaitą. Džiugu, kad draugijos nariai šiais metais buvo ypač aktyvūs. Atsirado daugiau visuomenės sveikatos renginių, pvz., Europos supratimo apie antibiotikus diena, Pasaulinė diabeto diena, Tarptautinė studentų diena ar kampanija, skirta retoms ligoms paminėti. Taip pat draugija pradėjo bendradarbiauti su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru. Kartu su jais balandžio dienomis minėjo Europos imunizacijos savaitę. Šiais metais draugijoje atsirado darbo grupės. Tai finansų, informacinių technologijų, visuomenės sveikatos renginių, socialinių renginių ir tobulėjimo darbo grupės. Studentai, pasiskirstę į jas, galėjo dirbti lengviau ir produktyviau. Buvęs SFD prezidentas pastebėjo, kad ypač naudinga buvo Tobulėjimo darbo grupė, net tris kartus surengė mokymus draugijos nariams bei atstovams iš kitų organizacijų. Susirinkimo metu visi džiaugėsi draugijos naujiena SFD TV. Pagrindinė laidos idėja buvo nuotaikingai papasakoti apie vykstantį renginį. Laidas galite pažiūrėti YouTube puslapyje. Į Tarptautinį studentų farmacininkų kongresą, kuris vyko Egipte, šiais metais vyko net keturios delegatės! Taip pat aštuoni delegatai pratęsė EPSA (European Pharmaceutical Students Associacion) organizuojamą projektą Quatrino Maltoje! Aktyviausi nariai nepamiršo ir nuvyko į EPSA kongresus Birmingame, Anglijoje ir Stambule, Turkijoje. Šauniai buvo priimti studentai iš užsienio, kurie atvyko praktikos mainams į Lietuvą. Prezidento ir Tarybos kadenciją užbaigė fuksų stovykla, į kurią atvyko kur kas daugiau pirmakursių nei praeitais metais. Po prezidento kalbos vyko naujo prezidento ir Tarybos rinkimai. Šiais metais buvo net trys kandidatai. Kandidatavo informacinių technologijų koordinatorius Povilas Foktas, visuomenės sveikatos renginių koordinatorė Rasa Mačernytė ir sekretorė Miglė Škadauskaitė. Po visų trijų motyvacinių kalbų buvo daugybė klausimų visiems kandidatams, o po slapto balsavimo didele balsų persvara naujuoju SFD prezidentu tapo Povilas Foktas. SFD prezidentas Povilas Foktas išsirinko Tarybą ir palinkėjo visiems produktyvaus ir sėkmingo darbo šiais metais!

7 Agnė Šlapšinskaitė Merginos ir futbolas, ir dar Lietuvoje? Skamba labai nesuderinamai? Bet taip nėra! LSMU (anksčiau KMU) merginų futbolo komanda gyvuoja jau ne pirmus metus. Juk mūsų Universitete merginos sudaro tikrai ne mažumą. Todėl kasmet prie komandos prisijungiančios merginos pirmakursės ir ne tik daugiau nei laukiamos! LSMU merginų futbolo komanda TAU gali pasiūlyti ne tik fizinį krūvį, kuris po mokslų krūvio yra toks malonus Bet ir puikią atmosferą komandoje nepavyko pirmasis spyris ne bėda, pavyks 21! Svarbiausia yra noras noras žaisti ir linksmai praleisti laiką ne tik treniruotėje, bet ir varžybose. O dabar šiek tiek rimčiau jau ne pirmus metus gyvuojanti LSMU merginų futbolo komanda dalyvauja sužinok daugiau apie lsmu merginų futbolo komandą LSMU tai vienas iš nedaugelio Lietuvos universitetų, turinčių savo merginų futbolo komandą. Futbolas tai pati populiariausia sporto šaka pasaulyje, tačiau ne Lietuvoje, kur visi (?) sergame krepšinio manija. įvairiuose futbolo čempionatuose, turnyruose ir pan. Vieną pasibaigusį čempionatą keičia kitas čempionatas. Taigi trumpai apie tik pasibaigusias moterų futbolo I lygos pirmenybes. Rugsėjo 16 d. LSMU komanda žaidė paskutines moterų futbolo I lygos pirmenybių II etapo III turo rungtynes su Vilniaus Žalgirio bei Visagino SC. Kaune vykęs mačas buvo paskutinis šiame turnyre. Tarp 18 os I lygos pirmenybėse besivaržiusių merginų komandų mūsų komanda užėmė 16 ąją vietą, aplenkusi Tauragės ir Visagino miestų komandas. Šiame turnyre Kaunui atstovavo trys komandos Kauno FM Žara 2, Kauno LSMU ir Kauno FM Tauras. Susidomėjai futbolu? Platesnės informacijos ieškok socialiniame tinkle (facebook e) LSMU merginų futbolo komanda. visi keliai veda į maltą Jei manęs dabar kas nors paklaustų, kur žemėje rojus, neabejodama atsakyčiau Maltos saloje. Kai Lietuva vasariškais orais per daug nelepino nei birželį, nei liepą, rugpjūčio išvyka į beveik ištisus metus saulėtą salą tik dar labiau viliojo. Reikėtų paminėti, kad ten mūsų laukė ne tik dangus ir smėlis, bet ir neįkainojama patirtis, kurią įgavome bendraudami su dar trijų šalių atstovais. Jie, kaip ir mes, yra farmacijos studentai arba pradedantys vaistininkai. Rūtelė Žemaitytė Tai bendro keturių šalių (Lietuvos, Turkijos, Kroatijos ir Maltos) projekto tęsinys, remiamas Aktyvaus jaunimo programos lėšomis. Quatrino projektas jau gerokai įsibėgėjo prieš dvejus metus pirmą kartą susitikome Kroatijoje, praeitą rugsėjį sulaukėme svečių Lietuvoje, o šią vasarą sėkmingai aplankėme ir Maltą. Šį kartą mūsų projekto tema buvo Aktyvus senėjimas. Vos tik nusileidus lėktuvui mus pasitiko Viduržemio baseino karščio banga. Buvo keista palikti lietuviškai šlapią dangų ir išvysti nuolat žydrą mėlynę. Lietuvis nepratęs nei prie tokių vaiskių spalvų, nei prie tokio klimato. Maltiečiai neįtikėtinai svetingi ir laimingi žmonės. Jie niekur neskuba, mažai dėl ko jaudinasi arba visai nesijaudina, beveik visą laiką šypsosi ir nesupranta tų, kurie pyksta ir kremtasi dėl menkiausių smulkmenų. Nereikėtų stebėtis, nes ši Viduržemio jūros sala viena gražiausių pasaulio vietų, beveik ištisus metus saulėtas kraštas, unikalus žemės gabalėlis, kurio pakrantes skalauja smaragdinės spalvos jūra. Maltiečiai labai myli savo šalį ir didžiuojasi būdami jos piliečiai, yra religingiausia tauta Europos Sąjungoje. Tikras maltietis yra tikras savo valstybės patriotas. Taigi įsikūrėme studentų miestelyje, pilname įvairiausių tautybių studentų. Netrukus suskubome apžiūrėti apylinkes. Keista, kai visą šalį gali apkeliauti vos per kelias valandas. Ir neįtikėtinai įdomu, nes Maltos valstybė sudaryta iš daug mažų savivaldybių, kurios susijungusios sudaro tarsi vieną didelį miestą valstybę. Šalies plotas vos 316 kvadratinių kilometrų. Taigi per pirmąją dieną stengėmės pamatyti kuo daugiau. Vakare buvome vaišinami tradiciniais maltiečių gėrimais ir užkandžiais, kartu susipažinome su naujais dalyviais ir pabendravome su senbuviais. Antrąją dieną jau kibome į darbus. Maltos studentų farmacininkų asociacijos prezidentė pasveikino visus atvykėlius ir palinkėjo sėkmės. Netrukus maltiečiai pademonstravo prezentaciją aktyvaus senėjimo tema, o lietuviai savo pristatyme aptarė, kokios galimybės dabartiniais laikais yra suteikiamos žmonėms, norintiems senėti aktyviai. Vakare laukė nepaprastas renginys Maltos naktys, kurio esmė paragauti tradicinių maltiečių patiekalų ir gėrimų, stebint neeilinį istorinį šou. Trečiąją dieną vėl buvo pristatytos dvi prezentacijos, kurias parengė Kroatijos ir Turkijos atstovai. Parengėme ir specialią anketą bei lankstinuką aktyvaus senėjimo tema. Vakare vykome į gretimą miestelį, kuris žavėjo įspūdinga senovine architektūra ir išskirtinio grožio paplūdimiu. Trečiąją dieną išsiruošėme į ekskursiją po Goco salą. Tai antroji pagal dydį Maltai priklausanti sala, kuri garsėja seniausiomis pasaulyje šventyklomis (įspūdingais statiniais iš didžiulių akmenų), neapsakomo grožio Mėlynąja lagūna ir akmenuotais, druskų nuaštrintais krantais. seimo rinkimai, studentai ir aukštasis mokslas Paskutinį vasaros savaitgalį LSMU Studentų atstovybės atstovai praleido vėjuotame pajūryje, kur Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pakvietė aukštųjų mokyklų studentų atstovybių narius į jau dvyliktąją LSS asamblėją, skirtą paminėti dvidešimt pirmuosius organizacijos veiklos metus. Pirmąją asamblėjos dieną studentai dalyvavo konferencijoje gana simboliniu pavadinimu Pokyčių vėjai. Rudenį įvyksiantys Seimo rinkimai pokyčių atneš į visas mūsų gyvenimo sritis, taip pat ir į mums, studentams, itin aktualią aukštąjį mokslą. LSS išanalizavo kai kurių politinių partijų programas ir padarė išvadas, kad, pasak LSS prezidento Dainiaus Dikšaičio rezultatai nėra džiuginami. Partijų programos buvo rengiamos nepasitarus su studentais, todėl dalis planų jau dabar atrodo neįgyvendinami ir netikslingi, sakė jis. Remdamasi analize, LSS parengė konkrečius (kartais taip pasigendama politikoje) siūlymus, kaip pagerinti aukštojo mokslo kokybę, pavadinę juos 8 ių iššūkių programa LR Seimo rinkimams. Lietuvos studentų sąjunga, norėdama parodyti, jog studentams ne tas pats, kokie tie pokyčiai, pristatė LSS aukštojo mokslo viziją politinių partijų atstovams, akademinės bendruomenės ir visuomenės lyderiams. Konferencijos metu politinių partijų atstovai taip pat turėjo galimybę aptarti partijų programų dalis, kurios aktualios studentams. Ypač didelis dėmesys skirtas diskusijoms apie aukštojo mokslo sistemos tobulinimą, valstybės finansavimą auštojo mokslo, socialinę studentų gerovę ir studijų kokybę. Jūsų dėmesiui 8 ių iššūkių programa LR Seimo rinkimams. Realios paskatos studentams (absolventams) į(si)darbinti Darni valstybės raida neįmanoma, be efektyvios sąsajos tarp studijų ir veiklos (darbo) pasaulio. Jei aukštasis mokslas Lietuvoje stokos ryšio su darbo rinka, verslu, jaunimo nedarbas, išsilavinusio jaunimo emigracija sukels didelių socialinius ir ekonominius sunkumus. Pastarųjų užuomazgos pastebimos jau dabar. Dėl šių priežasčių būtina stiprinti realias paskatas jaunimui dar studijų metu ieškoti ir rasti savo vietą veiklos (darbo) pasaulyje. Verta diegti finansinės paramos mechanizmus, skatinančius glaudesnį studijų ir darbinės veiklos ryšį, t. y. darbdaviams, įdarbinusiems studentą arba neseniai studijas sėkmingai baigusį absolventą, turėtų būti leista valstybei mokėti mažesnius mokesčius (pvz., atsiskaitymai į SODRĄ nuo 30,98 proc. galėtų būti mažinami iki 15 proc. įdarbinus studentus 0,5 etato). Studento arba absolvento (iki dvejų metų po studijų baigimo), dirbančio pagal išsilavinimą (studijuojamą kryptį), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) išlaidos turėtų būti dengiamos valstybės. Tokios paskatos tikslingos taikyti terminuotai tol, kol dirbantis studentas (absolventas) taps visaverčiu darbo rinkos dalyviu, gebančiu be valstybės įsikišimo kurti pridėtinę vertę sau ir aplinkiniams. Finansinio studijų pasiekiamumo laidavimas kiekvienam pagal gebėjimus Valstybėje, kurioje didžiausią vertę kuria ne naudingosios iškasenos, bet žmonių sumanumas, privalu garantuoti finansinį aukštojo mokslo pasiekiamumą kiekvienam pagal gebėjimus. Žinia, Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas kaitos (rotacijos) mechanizmas negarantuoja, kad priėmimo į aukštąją mokyklą metu valstybės finansavimo negavusiam, tačiau studijų metu geriausių rezultatų pasiekusiam studentui atiteks valstybės finansavimas. Rotacijos sėkmė tokiam studentui pagal esamą modelį nulemta ne jo paties pastangų ir studijų rezultatų, bet priėmimo metu finansavimą gavusiojo gebėjimu nenusimokyti per daug. Įstatyme minėtiems rotacijos nesėkmės atvejams sušvelninti numatyta priemonė iki 10 proc. studentų patirtų studijų išlaidų kompensavimas. Pažymėtina, kad tokia priemonė neatitinka aukštojo mokslo atvirumo kiekvienam pagal gebėjimus principo, nes numato ne vadinamąsias grindis, bet lubas, kartu yra nepalanki teisėtų lūkesčių formavimo, studentų finansų planavimo, pasitikėjimo aukštojo mokslo sistema, jos finansavimo stabilumu požiūriais. Dėl šių priežasčių kompensavimas turėtų būti apribotas ne viršutine riba, kaip yra dabar, tačiau numatant žemiausią galimą apatinę procentinę ribą ne mažiau nei 10 proc.. Finansavimo logikos kaita: nuo kiekybės prie kokybės Per daugiau nei dvidešimt atkurtos nepriklausomos Lietuvos metų yra akivaizdu valstybės finansinės galimybės nėra beribės. Sudėtinga išspręsti dilemą tarp siekio turėti kuo daugiau išsilavinusių žmonių ir uždavinio laiduoti visų jų, kaip savo srities specialistų, parengimo kokybę. Tačiau pastarojo meto finansavimo logika labiau priminė bandymą didelio būrio studijuojančiųjų intelektinę gyvybę palaikyti minimaliomis injekcijomis, nei apsisprendimą suderinti lūkesčius, studentų skaičių ir finansavimą. Demografinės duobės visuomenėje belaukiant yra džiūgaujančių, kad finansavimą siejant su studentų skaičiumi (kaip yra dabar) pagaliau bus galima pradėti taupyti aukštojo mokslo sistemai nebereikės tokio finansavimo, koks buvo skiriamas ligi šiol. Reikia mąstyti priešingai: demografinė kaita turėtų būti išnaudota kaip proga rasti aukso vidurį tarp aukštojo mokslo finansavimo, sistemos rezultatyvumo ir studentų skaičiaus.

8 seimo rinkimai, studentai ir aukštasis mokslas Stabilizavus švietimo finansavimą ties ne mažiau kaip 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir iš jų trečdalį skyrus aukštajam mokslui, galėtų būti pereita nuo ydingo kiekybę, bet ne kokybę galios centru paverčiančio finansavimo modelio. Sistemoje mažėjant studentų, finansavimas vienam studentui turėtų būti didinamas, bendroji finansavimo apimtis studijų vietoms būtina palikti ne mažesnė nei buvo iki šiol. Studijų individualizavimas Siekdama kurti žmogaus intelektu pagrįstas technologijas, valstybė privalės atsigręžti į kūrybiškumą, žmogaus unikalumą. Masiniu tapęs dabarties aukštasis mokslas dažnai neatlaiko asmenybės testo, t. y. standartizuojantis individualumą jis užgniaužia kartais taip stokojamus individo intelektinio proveržio, išsilaisvinimo impulsus. Kad studijos nebūtų vadinamosios pilkosios masės etiketizavimo įrankis, būtina labiau individualizuoti aukštąjį mokslą nuo pat pirmųjų sistemos elementų. Priėmimas į aukštąsias mokyklas turėtų būti grindžiamas ne bendrojo lavinimo mokyklos baigimo rezultatais ir tam tikru matematiniu skaičiavimu, bet daugiau stojančiojo pažinimu, jo pasirengimo studijuoti, motyvacijos, poreikių ir lūkesčių įvertinimu. Asociacija bendrajam priėmimui organizuoti tokiu atveju verčiau atliktų ne skaičiuoklės funkciją, bet daugiau ekspertinio konsultanto, padedančio atrinkti tinkamai pasirengusius studijuoti kandidatus. Kartu ir studijų procesas turėtų būti labiau individualizuotas: reikia visa apimtimi įgyvendinti į studentus orientuotų studijų Europinę koncepciją. Lygios galimybės visų studijų programų studentams Nediskriminavimas vienas esminių šiuolaikinio aukštojo mokslo principų. Lygios galimybės vertybė. Deja, net ir įdiegus Lietuvoje ištęstinių studijų modelį, medicinos programos studentai, studijuojantys nuolatine forma turi mažiau teisių. Pavyzdžiui, ištęstines studijas lankantiems studentams netaikomos transporto lengvatos, jiems negalioja ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lengvata bei kt. Toks studentų priešinimas turėtų būti panaikintas. Pasitikėjimo kultūros įtvirtinimas aukštųjų mokyklų vidaus kokybės laidavimas Juo brandesnė valstybė, juo daugiau pasitikėjimo vienų kitais. Lietuvos aukštojo mokslo sistema Europos požiūriu dar gana jauna, todėl būtina skatinti jos brandą didinant pasitikėjimą ne tik studentais, bet ir aukštosiomis mokyklomis. Šių vidaus kokybės (tiek studijų, tiek valdymo ar kitų administracinių procesų) laidavimo sistemos šiuo metu kuriamos. Jau aišku naujovėms būtini pagalbos, pastiprinimo ir palaikymo mechanizmai iš valstybės pusės. Tarptautinių ekspertų palankiai įvertintas šalyje veikiantis Studijų kokybės vertinimo centras turėtų būti pagrindinis ramstis įtvirtinant ir sėkmingai įgyvendinant abipusiu pasitikėjimu grįstą aukštųjų mokyklų vidinių kokybės sistemų evoliuciją. Fizinis studijų pasiekiamumas: pagalba apsigyventi Šiuo metu Lietuvoje aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių tinklas nėra efektyviai išnaudojamas vienų aukštųjų mokyklų studentai vos išsitenka juose, o kitų užpildo vos dalį laisvų vietų bendrabučiuose. Dažnai atsitinka taip, kad aukštosios mokyklos studentas, negavęs vietos savo aukštosios mokyklos bendrabutyje, jos ieško kitos aukštosios mokyklos bendrabučiuose arba naudojasi būtų nuoma, kur kainos dažniausiai būna didesnės. Gyvenamosios vietos studijų metu klausimas vienas esminių aukštojo mokslo fizinio pasiekiamumo aspektų. Todėl studentams Lietuvoje, kurie negavo gyvenamosios vietos savo aukštosios mokyklos bendrabutyje, turėtų būtų teikiama subsidija, kuri kompensuotų atsiradusį kainų skirtumą. Studentų dalyvavimas ir jo nepriklausomumas Nė vieno sprendimo apie studentus be pačių studentų. Toks šiuolaikinių aukštųjų mokyklų, studentus pripažįstančių lygiaverčiais partneriais, požiūris. Tai nebe naujiena Europos Sąjungos narių ar besiplečiančios Europos aukštojo mokslo erdvės (kitaip Bolonijos šalių) valstybių aukštojo mokslo sistemoms. Lietuva neturėtų būti išimtis. Reikėtų įstatymu įtvirtinti, kad kiekvienas nacionalinio (lokalaus) lygmens sprendimas dėl aukštojo mokslo ir studentų gerovės privalomas tik esant Lietuvos aukštųjų mokyklų Studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) arba atitinkamai konkrečios aukštosios mokyklos Studentų atstovybės išreikštai valiai. Įtraukiant studentus ne tik įgyvendinami pamatiniai demokratinio valdymo principai, bet ir ugdoma atsakomybė už priimtus sprendimus, mažinama sprendimų piktybinio atmetimo rizika. Tam, kad studentų dalyvavimas būtų laisvas ir nepriklausomas nuo bet kokių galios struktūrų (valstybinės valdžios institucijų, pvz., Švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyk lų administracijų), būtina įstatymu garantuoti būtinuosius asocijuotų studentams atstovaujančių struktūrų nacionalinių studentų atstovybių sąjungos(ų) bei Studentų atstovybių finansinius veiklos išteklius, t. y. planuojant valstybės biudžeto išlaidas aukštajam mokslui turi būti nustatytas būtinasis Lietuvos aukštųjų mokyklų Studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) bei tam tikrų aukštųjų mokyklų Studentų savivaldų finansavimas. LSMU SA inf. lsmu ma pirmakursiai fuksų stovyklose! Gytė Malciūtė Rugsėjo 30 dieną Studentų farmacininkų draugija Farmacijos fakulteto pirmakursiams surengė tradicinį nuotaikingą renginį Fuksų pažintinė diena su farmacija. Šią dieną siekiama supažindinti fakulteto naujokus su farmacininko specialybe, Studentų farmacininkų draugija, gražiausiomis Kauno vietomis. SFD nariai renginio metu su pirmakursiais dalijasi sukauptais užrašais, veda žaidimus, skiria žaismingas užduotis. Štai kelios akimirkos iš šios dienos. R. Žemaitytės nuotraukos fuksų pažintinė diena su farmacija Ryto programa prasidėjo mankšta, kuri išsklaidė visus miego likučius ir visai dienai pakėlė nuotaiką. Taip pat buvo komandinės užduotys krepšinis, futbolas, tinklinis. Veiksmo stovykloje tikrai netrūko, visi galėjo parodyti savo galimybes įvairiose srityse. Po intensyvaus judėjimo visi buvo kviečiami pasistiprinti organizatorių gamintu plovu. Papietavę ir šiek tiek atsipūtę rinkomės į žaidimų aikštelę, kur mūsų laukė iššūkiai bulvių skutimas, guminių batų svaidymas, balionų, pilnų vandens, karas tarpusavyje. Juoko ir gerų emocijų netrūko. Vakaras pasitiko didele staigmena organizatorių, t. y. LSMU SA, padovanotu tortu. Vakarui einant į visi keliai veda į maltą Čia mes atlikome vyresnių žmonių apklausą, pildėme anketas, bendravome su jais, dalijome informacinius lankstinukus ir apžiūrinėjome apylinkes. Ketvirtąją dieną vykome į Maltos sostinę Valetą. Po ekskursijos dalyvavome specialiuose mokymuose. Kūrėme trumpametražį filmuką, aptarėme rezultatus, vakare vėl išsirengėme išvykon. Jau su šiokiu tokiu liūdesiu, nes jautėme projekto laikas eina į pabaigą. Per paskutines dvi dienas dar pasidžiaugę šiltu oru ir įvykdę paskutinius uždavinius, pabaigą visi ištvermingiausi dar kartą keliavo prie laužo, dalijosi įspūdžiais, dainavo, žaidė. Kaip ir reikėjo tikėtis, paskutinis rytas stovykloje prasidėjo taip pat nuo kibiro vandens. Mankštą pakeitė stovyklavietės ir kambarių tvarkymas. Popiet būsimi pirmakursiai pajudėjo Kauno link. Tos kelios dienos praėjo kaip viena akimirka, visi buvo kupini įspūdžių. Nebuvo nelaimingų veidų, tik kartais atsirasdavo liūdesys akyse, kai suprasdavome viskas baigiasi. Paskutinį kartą visi susirinkę sporto aikštelėje keitėmės telefonų numeriais, žadėjome dar ne kartą susimatyti. Žinau, visi iš stovyklos iškeliavo kitokie kažko išmokę, kažką sužinoję, susiradę naujų draugų. kelionės namo išvakarėse stengėmės surengti kuo geresnį internacionalinį vakarėlį. Jis pavyko tikrai neblogai. Keturios šalys parengė gausias vaišes, smagias pramogines programas ir spinduliavo gerą nuotaiką. Namo išvykome laimingi, sveiki, pasisėmę daug naujos ir, svarbiausia, kitokios patirties, susiradę draugų įvairiuose pasaulio kampeliuose. Kitų metų vasarį turėtume apsilankyti Turkijoje taip vainikuosime ilgai trukusį keturių šalių projektą, gimusį iš draugystės ir sukūrusį daug naujų gražių tarptautinių draugysčių.

9 informacija avevita/2012 m. spalio 5 d., Nr p. Projekto lėšomis nupirkta ir įdiegta naujos aparatūros: nauji monitoriai, turintys centrinį valdymo pultą, paciento gyvybinėms funkcijoms stebėti ir registruoti, telemetrijos sistemos, monitorius, turintis vaizdo perdavimo galimybę, nuotolinės gyvybinių rodiklių stebėsenos sistemos, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, kardioverteriai defibriliatoriai, būsiantys prie kiekvieno paciento lovos, išorinei širdies stimuliacijai skirti aparapo antrosios rekonstrukcijos atidarytas kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus kolektyvas. tai. Pasak šio skyriaus vadovės dr. Giedrės Bakšytės, visa senajame skyriuje buvusi aparatūra yra pakeista nauja. Skyriuje veiks daugiau intraaortinės kontrapulsacijos aparatų, reikalingų šoko ištiktiems pacientams, kai medikamentinio gydymo nebepakanka. Šių aparatų taip pat prireikia ir pacientams po širdies operacijų. Kauno klinikų kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius per metus gydo apie tris tūkstančius pacientų ne tik iš Kauno miesto ir rajono, tačiau ir iš trečdalio Lietuvos. Beveik pusė čia gydomų pacientų patyrę miokardo infarktą ar jo komplikacijas, taip pat pacientai, sergantys širdies nepakankamumu, sunkiais širdies ritmo sutrikimais. Ši, 2012 metais įvykusi, rekonstrukcija kardiologijos intensyviosios terapijos skyriui jau antroji. Pirmoji įvyko 1999 metais, kai buvo atnaujinta visa esama medicininė įranga, įdiegta nauja stebėsenos sistema, kuria stebimos gyvybinės funkcijos. Tačiau šio skyriaus istorija prasidėjo dar anksčiau 1977 m. spalio 12 d. Tada jis buvo kaip atskiras skyrius, praėjus keliems mėnesiams po to, kai tų pačių metų kovo 30 d. pradėjo veikti naujai pastatytas penkių aukštų Kardiologijos korpusas. Pradinė skyriaus komanda nebuvo gausi trys gydytojai ir trys medicinos seserys, vadovaujami gydytojo G. Lego. Skyriaus vyresnioji sesuo, dabar vyr. slaugytoja slaugos administratorė Violeta Levandavičienė, dirbusi nuo pirmosios skyriaus egzistavimo dienos, tebedirba ir K. Šimatonio nuotr. šiandien. Kartu su kitomis dviem slaugytojomis Birute Naujaliene ir Terese Rudiene. Vėliau kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus vadove buvo išrinkta Anesteziologijosreanimatologijos katedros asistentė Audronė Mickevičienė, vadovavusi skyriui iki 1999 m., skyriuje dirbo trys konsultantai akademikas Zigmas Januškevičius, prof. Aldona Lukoševičiūtė ir prof. Juozas Blužas. Aparatūra, kuria dirbo tuometiniai gydytojai, ir dėl įspūdingo dydžio, ir dėl išvaizdos gana neįprasta šiandieninio tiek paciento, tiek gydytojo akiai. Ilgametė skyriaus konsultantė prof. Aldona Lukoševičiūtė prisimena laikus, kai visoje ligoninėje tebuvo vienas defibriliatorius, svėręs apie 30 kg. Prisimenu, kai su šiuo aparatu bėgome gelbėti ištikto klinikinės mirties paciento. Jį pavyko atgaivinti. Nuostabu, kad dabar defibriliatorius yra prie kiekvieno paciento lovos, pasakojo profesorė m. skyrius rekonstruojamas, jam vadovauti išrenkama šviesios atminties prof. Julija Braždžionytė m. kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus vairą perėmė dr. Giedrė Bakšytė, vadovaujanti skyriui iki šiol. Be intensyvaus klinikinio darbo, skyriuje taip pat vykdoma mokslinė veikla. intriga iki pat galo Rita Oksaitė, MF V kursas Rugsėjo 19 ąją įvykusios tradicinės krepšinio varžybos Fuksai dėstytojai, organizuojamos LSMU sporto centro, intrigą išlaikė iki pat galo, tačiau fuksam nepavyko ir šįkart išplėšti istorinės pergalės. Rungtynės baigėsi taikiai, rezultatu 77 : 77. Renginys, skirtas 2012/2013 mokslo metų sporto sezono atidarymui paminėti, prasidėjo kaip kasmet, įprastai pagerbiant geriausius LSMU MA studentus sportininkus. Sveikinimo žodį tarė SLF dekanė prof. Jūratė Macijauskienė ir OF dekanas prof. Ričardas Kubilius. LSMU Sporto centro medaliu ir simboline dovanėle buvo apdovanoti šie sportininkai: Povilas Žukauskas (FF, V k.), Jūratė Vitkauskaitė (FF absolv.), Simona Laucienė (VSF absolv.), Kęstutis Vaičekauskas (OF rezid.), Simona Gelažiūtė (OF absolv.), Gotfridas Krujalskis (OF, V k.), Evelina Vedlugaitė (OF, III k.), Laima Ribašauskaitė (SLF, III k.), Ingrida Stankutė (MF, rezid.), Aurimas Žibutis (MF, rezid.), Domantas Balsys (MF, V k.), Philipas Perlovas (MF, V k.), Michaelis Prievas (MF, V k.), Aistė Luckutė (MF, IV k.), Almudena Martinez (MF, III k.). Apdovanojus studentus prasidėjo nekantriai lauktos varžybos, kurios sukėlė daug emocijų žiūrovams, nes kova vyko taškas į tašką visų rungtynių metu. Taiklių metimų čia tikrai netrūko, jau pirmoji dėstytojų ataka baigėsi rezultatyviu doc. Laimono Šiupšinsko metimu iš po krepšio. Studentams 1 ajame kėlinyje sunkiai sekėsi stabdyti OF rezidentą K. Vaičekauską, surinkusį šiame kėlinyje net 13 taškų, tačiau fuksai sugebėdavo rasti spragų kietoje dėstytojų gynyboje ir rezultatyviai užbaigti savo atakas. Pirmasis kėlinys baigėsi į abu krepšius įmetus po lygiai 19 : 19. Antrajame kėlinyje daugiausiai žiūrovų ovacijų ir palaikymo sulaukė studentų komandai atstovavusi ir į aikštelę išbėgusi Justina Chaleckaitė (MF). Ji ne tik drąsiai veržėsi po krepšiu, bet ir taikliai baigdavo savo metimus (iš viso 8 Po rugtynių, kurios baigėsi lygiosiomos 77 : 77. tašk.). Be to, po rungtynių jai įteiktas Naudingiausio komandoje žaidėjo prizas. 2 asis kėlinys baigėsi rezultatu 15 : 16 dėstytojų naudai. Trečiasis kėlinys išsiskyrė rezultatyvumu, abi komandos įmetė po 25 taškus. Šiame kėlinyje studentų komandai daugiausia taškų pelnė Š. Masys (10 tašk.), o iš dėstytojų komandos nesulaikomas buvo prof. R. Gudas (10 tašk.). Lemiama kova įvyko ketvirtajame kėlinyje. Nei studentai, nei dėstytojai nusileisti neketino. Tokioje atkaklioje kovoje nebuvo išvengta ir traumų. Likus kelioms minutėms iki rungtynių pabaigos, atakuodamas dėstytojų krepšį kelio traumą patyrė fuksas Mykolas Kajėnas. Dėstytojų komandoje žaidęs ortopedas traumatologas prof. R. Gudas pirmasis suskubo į pagalbą. Deja, trauma buvo per daug sunki, kad studentas galėtų toliau tęsti kovą. Paskutinė minutė gniaužė kvapą pasiduoti nenorėjo nė viena komanda, rezultatyviu metimu atakas užbaigdavo abi komandos. 10 p. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija A. Mickevičiaus g. 9, LT Kaunas Tel , , viet. tel. 1527, Faksas el. p.: avevita@lsmuni.lt Išeina kiekvieną penktadienį Redakcinės kolegijos pirmininkas: edgaras STANKevIčIuS, Leidybos namų direktorius Redakcinė kolegija: Algimantas TAMeLIS, Medicinos fakulteto dekanas Antanas SedeRevIčIuS, LSMu prorektorius veterinarijai Daiva zagurskienė, Kauno klinikų direktorė slaugai Ingrida ulozienė, Mokslo centro vadovė Kęstutis LevIŠAuSKAS, Kauno klinikų direktorius motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai vytenis SIMeNAS, Studentų atstovybės prezidentas Korespondentai (viet. tel. 1417): Loreta GIedRAITIeNĖ džiuljeta KuLvIeTIeNĖ eglė SvITojūTĖ Redakcija: eglė ŽeMAITIeNĖ, vyriausioji redaktorė viet. tel.: 6581, 1417, mob. tel. (8 682) Irena BuBNyTĖ, redaktorė Nijolė dragūnienė, operatorė Aida jakimavičienė, korektorė jelena BABAchINA, maketuotoja Spausdino uab Arx Baltica, veiverių g. 142B, Kaunas el. paštas: kaunas@arxbaltica.lt Tiražas 1000 egz. Leidinys skirtas LSMu ir LSMu ligoninės Kauno klinikų darbuotojams, studentams

10 10 avevita/2012 m. spalio 5 d., Nr. 32 informacija respublikinė konferencija dermatologijos ir venerologijos aktualijos Maloniai kviečiame atvykti į respublikinę konferenciją Dermatologijos ir venerologijos aktualijos, skirtą Pasaulinei žvyneline sergančiųjų dienai paminėti. Konferencija vyks spalio 26 d. EUROPA ROYALE viešbučio Konferencijų salėje (Miško g. 11, Kaunas). Renginio pradžia ir registracija val. Konferencija skirta gydytojams dermatovenerologams, kitų medicinos specialybių gydytojams ir slaugos specialistams. Konferencijos dalyvio mokestis: Lietuvos dermatovenerologų draugijos nariams 10 Lt, kitiems specialistams 30 Lt. Būtina išankstinė registracija. Dalomoji konferencijos medžiaga: dalyvio sertifikatas, pranešimų santrumpų leidinys. Konferencijos programa paskelbta: Informacija ir i šankstinė registracija tel./faksas: 8 (37) , el. paštas odos.veneriniu.ligu.klinika@kaunoklinikos.lt šv. pranciškaus ir pasaulinė gyvûnų globos diena Spalio 7 d. (sekmadienį) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija ir akademinė sielovada kviečia švęsti Šv. Pranciškaus ir Pasaulinę gyvūnų globos dieną, dėkoti šventajam globėjui, drauge melstis ir laiminti veterinarijos gydytojus, tam tikrų veterinarijos, gyvūnų sveikatos ir globos tarnybų darbuotojus bei savanorius. Prie Šv. Jurgio (pranciškonų) bažnyčios budės mobilioji veterinarijos gydytojų komanda iš LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos, bus galima nemokamai konsultuotis dėl gyvūnų auginimo, priežiūros ir gydymo, gauti informacijos apie gyvūnų registravimo centrą. PROGRAMA val. šv. Mišios Šv. Jurgio (pranciškonų) bažnyčioje (Papilio g. 9, Kaunas) val. prie bažnyčios broliai pranciškonai bendraus su augintinių žvėrelių šeimininkais, veterinarijos darbu otojais ir gyvūnų globos savanoriais. Mobilioji veterinarijos gydytojų komanda budės ir priims gyvūnus iki val. Gyvūnų šeimininkų prašome laikytis Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių (visą tekstą galite rasti Gyvūno savininkas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Viešose vietose galima vedžioti tik sveikus gyvūnus. Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Maži dekoratyvinių veislių šunys (japonų chinai, pekinai ir kt., kurių aukštis cm) gali būti vedžiojami be antsnukio. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 metro. Gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo pareigūnams, atsakingiems už gyvūnų priežiūrą, pareikalavus privalo pateikti gyvūno registravimo pažymėjimą ar gyvūno paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą. Gyvūnų savininkai privalo laikytis sanitarijos, higienos bei veterinarijos reikalavimų. Asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemonių gyvūnų išmatoms surinkti. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą. Visi laikomi šunys ir katės turi būti paženklinti ir užregistruoti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Už šunų ir kačių registravimą mokama Savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava. Organizatoriai intriga iki pat galo 9 p. Likus 18 sekundžių studentai, savo ataką užbaigę taikliu metimu, rezultatą persvėrė savo naudai (77 : 75). Dar labiau džiūgauti susirinkusius fuksų komandos sirgalius privertė netaiklus dėstytojų metimas, po kurio atkovojo kamuolį studentai ir likus žaisti 8 sekundėms jau atrodė pagaliau fuksai pasieks istorinę pergalę prieš dėstytojus. Patirtis, šaltas protas ir kieta gynyba įrodė savo pranašumą. Dėstytojų komanda aikštės vidury sugebėjo užspausti kamuolį turėjusį fuksą ir Geriausieji LSMU MA sportininkai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos dermatovenerologų draugija, Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija be pražangos iškrapštyti kamuolį. Vėliau buvo staigus perdavimas, per puse aikštės, po krepšiu stovėjusiam K. Vaičekauskui ir, likus 3 sekundėms iki rungtynių pabaigos fuksų komandos žaidėjas buvo priverstas prasižengti, tikintis, kad K. Vaičekauskas prames bent 1 metimą. Tačiau abu metimai buvo taiklūs ir rezultatas lygus 77 : 77. Fuksų paskutinės vilties šūvis iš savos aikštelės pusės skriejo pro šalį. Nuaidėjusi sirena paskelbė rungtynių pabaigą, kartu ir lygiąsias. Iš dėstytojų rezultatyvumu išsiskyrė OF rezid. K. Vaičekauskas (24 tašk.) doc. L. Šiupšinskas (17 tašk.), prof. R. Gudas (15 tašk.). Fuksų komandoje pasižymėjo Š. Masys (16 tašk.), A. Macys ir J. Kupčinskas (po 12 tašk.). Rungtynių pertraukos tarp dviejų kėlinių metu žiūrovai turėjo galimybę išmėginti savo jėgas prieš fuksus ir dėstytojus baudų ir tritaškių metimo rungtyse. Baudų metime nugalėjo fuksas J. Kupčinskas, tritaškių metime rezid. K. Vaičekauskas. Renginio vedėjos A. Butautaitė (MF V k.), E. Vedlugaitė (OF III k.) ir R. Mockutė (MF II k.) atsisveikindamos su renginio dalyviais palinkėjo fuksams siekti užsibrėžtų tikslų studijose ir sporte. A. Jarušaičio nuotraukos ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSĄ EITI ŠIAS PAREIGAS: Medicinos akademijoje: Farmacijos fakultete: 1 docento (1,0 et.) Vaistų chemijos katedroje. Medicinos fakultete: 1 lektoriaus (0,5 et.) Intensyviosios terapijos klinikoje, 2 lektorių (0,35 et. ir 0,3 et.) Nefrologijos klinikoje, 1 lektoriaus (1,0 et.) Psichiatrijos klinikoje, 1 docento (1,0 et.) Vidaus ligų klinikoje. Neuromokslų institute: 1 vyresniojo mokslo darbuotojo (0,25 et.) Biochemijos laboratorijoje, 1 vyresniojo mokslo darbuotojo (0,25 et.) ir 2 mokslo darbuotojų (1,0 et. ir 1,0 et.) Neuroonkologijos ir genetikos laboratorijoje, 1 jaunesniojo mokslo darbuotojo (1,0 et.) Oftalmologijos laboratorijoje. Veterinarijos akademijoje: Gyvulininkystės institute: 1 mokslo darbuotojo (0,8 et.) Gyvūnų veisimo ir genetikos skyriuje. Pretendentai turi atitikti pareigybės kvalifikacinius reikalavimus pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 4 3 patvirtintą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas eiti konkursų organizavimo ir atestavimo tvarką. Dokumentus pateikti iki 2012 m. lapkričio 5 d. Personalo tarnybai (kamb. Nr. 108), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas. Papildoma informacija pateikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tinklalapyje Pasiteirauti: tel Prof. Remigijus Žaliūnas, Rektorius paskaita! spalio 9 d. 14 val. LSMU MA Šeimos medicinos klinikos lektorė dr. Daina Krančiukaitė-Butylkinienė Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos auditorijoje skaitys viešąją paskaitą Persirgusiųjų galvos smegenų insultu gyvenimo kokybės tyrimai. neatlygintinos kraujo donorystės akcija Spalio dienomis val. LSMU MLK (Mokomasis laboratorinis korpusas), Didžiojoje salėje Būk Didvyris tai TAVO kraujyje!!! Kraujo donoras gali būti: sveikas metų amžiaus asmuo, kurio masė ne mažesnė nei 50 kg, pateikęs galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kauno klinikų Kraujo centras, LSMU Studentų atstovybė daktaro disertacijos gynimas lapkričio 9 d. 13 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Dr. S. Jankausko auditorijoje (Tilžės g. 18, LT Kaunas) viešajame Zootechnikos mokslo krypties tarybos posėdyje bus ginama Žydrūno Totilo daktaro disertacija Augalo Macleaya cordata veikliųjų medžiagų, mananooligosacharidų ir Pediococcus acidilactici MA 18/5 priedų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir produkcijos kokybei (žemės ūkio mokslai, zootechnika 03 A) Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Romas Gruþauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, zootechnika 03A) Zootechnikos mokslo krypties taryba: Pirmininkė prof. dr. Vida Juozaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, zootechnika 03A) Nariai: Doc. dr. Sigita Kerzienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, zootechnika 03A) Prof. dr. Ilona Teodora Miceikienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, zootechnika 03A) Prof. dr. Algimantas Paulauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, biomedicinos mokslai, biologija 01B) Prof. habil. dr. Aniolas Sruoga (Vytauto Didžiojo universitetas, biomedicinos mokslai, biologija 01B) Oponentai: Dr. Virginijus Uchockis (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas, žemės ūkio mokslai, zootechnika 03A) Prof. habil. dr. Ramutis Klimas (Šiaulių universitetas, žemės ūkio mokslai, zootechnika 03A) Su disertacija galima susipažinti LSMU Veterinarijos akademijos bibliotekoje (Tilžės g. 18, LT Kaunas) Mokslo centras