PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE

Size: px
Start display at page:

Download "PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE"

Transcription

1 Tyrimo užsakovas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE Tyrimo ATASKAITA Tyrimo grupės vadovė: prof.habil.dr. Palmira Jucevičienė, KTU 2006 * Kaunas

2 2006 metų tyrimo ataskaita Užsakovas: Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija Atlikėjas: tikslinė tyrimo grupė, vadovas prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė, KTU Tel: El. paštas ei@ktu.lt Tyrimą atliko ir ataskaitą rengė: Prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė, tyrinėtojų komandos vadovė, KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto direktorė; Dr.Berita Simonaitienė, KTU Socialinių mokslų fakulteto, Edukologijos instituto mokslo darbuotoja; Dr. Nijolė Bankauskienė, KTU Socialinių mokslų fakulteto, Edukologijos instituto docentė. Dr. Daiva Lepaitė, KTU Socialinių mokslų fakulteto, Edukologijos instituto docentė. Ataskaita pateikta: 2006 m. gegužės mėn.

3 TURINYS Santrauka 1 Įvadas DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO PRINCIPAI IR KOMPETENCIJOS TYRIMO IR JO METODOLOGIJOS PAGRINDIMAS Esminių tyrimo charakteristikų ir kriterijų/indikatorių pagrindimas Tyrimo instrumentų, skirtų tikslinėms grupėms, pagrindimas Studijų programos turinio analizės instrumentai Programos vadovo (koordinatoriaus) instrumentas Dėstytojo apklausos instrumentas Studento apklausos instrumentas Tyrimo imčių pagrindimas Tyrimo organizavimas ir eiga PEDAGOGŲ RENGIMO LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE ANALIZĖ 3.1. Darnaus vystymosi švietimo principų atspindys pedagogų rengimo programose 3.2. Pedagogų rengimo programų universitetuose ir kolegijose orientacija į darnaus vystymosi švietimo kompetencijų įgijimą Studijų programų DVŠ įgyvendinimo potencialo analizė Studijų programų įgyvendinimo analizė Pedagogų rengimo programų tarpdalykiškumo laipsnis Dėstytojų naudojami metodai, atspindintys darnaus vystymosi švietimo kontekstą Išvados 134 Rekomendacijos 144 Literatūra 150 Priedai

4 Santrauka Projekto tikslas nustatyti, ar pedagogų rengimo programos, realizuojamos universitetuose ir kolegijose, remiasi darnaus vystymosi švietimo principais ir yra orientuotas į darnaus vystymosi švietimo koncepcijų įgijimą. Siekiant tikslo, buvo iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti ir susipažinti su darnaus vystymosi švietimo principais ir darnaus vystymosi švietimo kompetencijomis; išanalizuoti, ar pedagogų rengimo programos, realizuojamos universitetuose ir kolegijose, remiasi darnaus vystymosi švietimo principais; išanalizuoti, ar pedagogų rengimo programos, realizuojamos universitetuose ir kolegijose, orientuotos į darnaus vystymosi švietimo kompetencijų įgijimą; išanalizuoti, ar pedagogų rengimo programose išryškėja tarpdalykiškumas ir koks jo laipsnis; nustatyti, kokius metodus naudoja ugdymo procese dėstytojai, įgyvendindami darnaus vystymosi švietimo koncepcijos turinį. Akcentuojami šie tyrimo klausimai: 1. Ar pedagogų rengimo programos yra orientuotos į kompetencijų ugdymą? Kiek yra tokių programų bendrame Lietuvos pedagogų rengimo programų masyve? Kiek tokių programų yra kolegijose, universitetuose? 2. Ar pedagogų rengimo programų, jų pedagoginių modulių tiksluose ir uždaviniuose užsibrėžta ugdyti: - Pedagoginio darbo, remiantis mokymosi paradigma, kompetenciją; - Sisteminis požiūris (tarpdalykinis, integralus, pasireiškiantis globalių/lokalių reiškinių sąveika ir tarpusavio ryšiais); - Pilietinė atsakomybė; - Kritinis mąstymas; - Mokymosi mokytis (mokymosi visą gyvenimą) gebėjimai. 3. Ar mokytojų rengimo programose yra tarpdalykinių modulių? Jei yra, tai kokie? Koks yra mokytojų rengimo programų tarpdalykiškumo laipsnis? 4. Ar šiose studijų programose, jų konkrečiuose pedagoginiuose moduliuose galima aptikti konkrečius darnaus vystymosi švietimo akcentus? 5. Ar studijų programose, pedagoginiuose moduliuose numatyti studentų savarankiški, tarp jų ir projektiniai darbai?ar yra grupinių savarankiškų darbų? Ar numatyti tarpdalykiniai projektai? 1

5 Šiame tyrime buvo laikomasi kokybinių ir kiekybinių tyrimo metodų derinimo strategijos. Kokybiniai tyrimai buvo atliekami analizuojant mokslinę literatūrą (79 šaltiniai, žr. literatūros sąrašą), švietimo dokumentus ir studijų programas (išanalizuota 109 pedagogus rengiančios universitetų ir kolegijų studijų programos). Atliekant kiekybinius tyrimus buvo apklausta studentai, dėstytojai, studijų programų koordinatoriai. Buvo numatyta apklausti bakalauro studijų (1 pakopa) ir specializuotų profesinių studijų (2-a pakopa) studentai bei dėstytojai. Planuota apklausti Lietuvos universitetuose (paskutiniųjų kursų studentai) 1000 respondentų; Lietuvos kolegijos 500 respondentų. Apklausta 1260 studentų (689 bakalauro studijų studentai ir 83 studentai iš specializuotų profesinių studijų; 486 studentai iš kolegijų ir 2 studentai neidentifikavę savo priklausomybės kuriai nors institucijai). Buvo numatyta apklausti 380 dėstytojus iš universitetinių aukštųjų mokyklų ir 120 iš kolegijų. Apklausta 182 dėstytojai ir 51 programas kuratorius iš universitetinių aukštųjų mokyklų. Kolegijose apklausta 112 dėstytojų ir 33 programų kuratoriai. Iš viso ištirta 15 aukštųjų mokyklų ( 7 universitetinės ir 8 neuniversitetinės). Atlikus pedagogų rengimo programų ir pravestų apklausų duomenų analizę gautos šios išvados, atsakančios į iškeltus klausimus: Kokie darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) principai (teorinės nuostatos) ir kompetencijos yra svarbios rengiant pedagogus? Išskirti DVŠ principai ir jų realizavimo pedagogų rengimo programose teorines nuostatos: darnaus vystymosi samprata yra kintama (įgijus daugiau patirties, sprendimai gali keistis); DVŠ apima tarpusavyje susijusius aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinius klausimus. Būtinas visuminis požiūris į pasaulį. švietimo programos rengtinos kaip partnerių programos ir orientuotos į darnų vystymąsi; tradicinės žinios turi būti vertinamos ir saugomos; besimokančiųjų skatinimas kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, svarstant ir vietos, ir pasaulio masto klausimus; DVŠ visą gyvenimą trunkantis procesas ir daug platesnis negu formalus švietimas; DVŠ turi būti įtrauktas į visų lygių (profesinį mokymą, pedagogų rengimą, tęstinį specialistų ir pareigūnų tobulinimą) mokymo programas; aukštasis mokslas turi prisidėti prie DVŠ, kuriant atitinkamas žinias ir ugdant kompetencijas; gausus konteksto derinimas su kitais interesais; DVŠ prisideda prie kaimo ir miesto plėtros; mokslo prieinamumo didinimas ir jo kokybės gerinimas; 2

6 etinis aspektas esminė DVŠ dalis, akcentuojant lygybės, vienybės ir dabartinės kartos bei kitų kartų tarpusavio priklausomybę; DVŠ akcentuoja ne mokykloje įgyjamą gyvenimo ir darbo patirtį; skatinamas studentų, valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dialogas; DVŠ sudaro galimybę įveikti švietimo izoliaciją; partnerystės principas daugiadalykinis ir tarpdalykinis gyvenimo situacijų nagrinėjimas; komandos principas pedagogai ir ugdytiniai yra viena komanda; savišvietos darbo rinkoje užtikrinimo principas; pedagogų rengimo ir perkvalifikavimo kokybė, galimybė keistis patirtimi DVŠ sėkmės garantas; aukštos DVŠ mokymo ir mokymosi kokybės garantas mokymo medžiagos turinys, kokybė ir prieinamumas; specialių DVŠ dalykų programų ir kursų rengimo būtinybės principas; švietimo bendruomenių ir kitų institucijų bendradarbiavimo principai; globalinių, regioninių, nacionalinių ir vietos aplinkos problemų analizės principas; tradicinių ir netradicinių švietimo metodų taikymo DVŠ principas; profesinio rengimo ir tęstinio ugdymo principas; bendradarbiavimo ir partnerystės tyrimų srityje principas. Išryškintos tokios pedagogo DVŠ kompetencijos: Žino ir pritaiko profesinėje veikloje visuomenės darnaus vystymosi paradigmą. Žino ir pritaiko į darnų vystymąsi orientuoto švietimo strategines nuostatas, suvokdami jų įgyvendinimo vaidmenį švietimo kokybei gerinti. Žino ir taiko profesinėje veikloje aktualias ekonomikos socialinės raidos ir aplinkos apsaugos tendencijas bei jų raišką įvairiuose kontekstuose (vietos, nacionaliniame ir globaliniame) ir asmens gyvensenoje. Geba savo dalyko turinyje atskleisti darnaus vystymosi temas ir orientyrus, įtraukia aktualias ekonomikos, visuomenės ir aplinkos problemas ir realias moksleivių gyvenimo situacijas. Planuodami ugdymo turinį ir jo įgyvendinimo priemones atsižvelgia į vietos bendruomenės ypatumus, bendradarbiauja su socialiniais partneriais. Organizuoja moksleivių mokymąsi, orientuodamiesi į jų pagrindinių kompetencijų plėtotę. Motyvuoja moksleivius pagal galimybes dalyvauti svarstant ir sprendžiant bendruomenės problemas. 3

7 Bendradarbiauja su kolegomis rengia ir įgyvendina tarpdalykinių (darnaus vystymosi) temų planus. Įtraukia moksleivius į mokymąsi, turinio ir proceso planavimą bei pasiekimų vertinimą. Nuolat vertina inovacijų įgyvendinimo savo profesinėje veikloje pasiekimus, analizuoja problemas ir perspektyvas. Formuoja ir įgyvendina savo mokymosi (kvalifikacijos tobulinimo) tikslus, atsižvelgus į savo institucijos reikmes ir visuomenės raidos aktualijas. Perteikia savo patirtį kolegoms. Ar pedagogų rengimo programos yra orientuotos į kompetencijų ugdymą? Kiek yra tokių programų bendrame Lietuvos pedagogų rengimo programų masyve? Kiek tokių programų yra kolegijose, universitetuose? Į kompetencijos ugdymą (kompetencija žinios, gebėjimai, įgūdžiai, požiūriai, vertybės, kitos asmenybės savybės, sąlygojančios asmens sėkmingą veiklą) yra orientuota tik keletas programų. Į kompetencijų ugdymą yra orientuotos iš esmės pertvarkomos ir atnaujinamos pradinio ir ikimokyklinio ugdymo universitetinių studijų programos. Kolegijų studijų programos (12 programų) savo tiksluose nors ir akcentuoja kompetencijų ugdymą, tačiau dokumentų analizė bei empirinis tyrimas rodo, kad kompetencijos realiai nėra ugdomos. Studijuojantieji nurodė, kad realizuojant studijų programas ypač akcentuojamos žinios ir gerokai mažiau ugdomi žinių taikymo gebėjimai bei praktinės veiklos gebėjimai. Bendrieji gebėjimai, tokie kaip komunikaciniai, komandinio darbo, informaciniai ir pan., ugdomi tik iš dalies. Nepakankamai ugdomos asmenybės savybės bei plėtojamos vertybės. Lyginant kolegijų ir universitetų dėstytojų vertinimus, nustatyta, kad ženkliai daugiau (apie procentinių punktų) kolegijos dėstytojų teigia, kad jų moduliuose ir studijų programose visumoje yra ugdomi žinių taikymo ir praktinės veiklos gebėjimai. Taip pat daugiau kolegijų dėstytojų teigia, kad jų programose yra akcentuojama požiūrių ir vertybių plėtotė, kitų asmenybės savybių vystymas, dėstytojų nuomone, taip pat geriau realizuojamas kolegijose. Tiek kolegijų, tiek universitetų studentai kritiškiau nei dėstytojai vertina studijų programas ir jų vertinimas leidžia studijų programas apibūdinti kaip į žinias bei jų įgijimą orientuotas programas, nepakankamai plėtojančias mokytojui svarbias kompetencijas. Ar pedagogų rengimo programų, jų pedagoginių modulių tiksluose ir uždaviniuose užsibrėžta ugdyti: pedagoginio darbo, remiantis mokymosi paradigma, kompetenciją, sisteminis požiūris 4

8 (tarpdalykinis, integralus, pasireiškiantis globalių/lokalių reiškinių sąveika ir tarpusavio ryšiais), pilietinė atsakomybė, kritinis mąstymas, mokymosi mokytis (mokymosi visą gyvenimą) gebėjimai? Pabrėžtina, tai, kad pavienėse programose yra įgyvendinami mokymosi mokytis moduliai, didinamos būsimųjų pedagogų savarankiško darbo apimtys, mažinant kontaktinių užsiėmimų valandas, suteikiama didesnė reikšmė pedagoginėms praktikoms, turinčioms refleksijos elementus (didinant jų kreditus), todėl galima teigti, kad aktualėja programose nuolatinio mokymosi nuostata. Kolegijose ruošiamų pedagogų programų rengimo standartuose yra net numatyta profesinės kompetencijos tobulinimo kompetencija, tačiau jos išskleidimas įvairių modulių tiksluose yra nepakankamas, t.y. galima teigti, kad tai yra daugiau deklaratyvi nuostata, o ne realiai siekiama kompetencija. Moduliai tik deklaratyviai atliepia šios kompetencijos ugdymo tikslą, programoje neidentifikuota, kad studentai įgytų realias nuostatas nuolat sąmoningai atnaujinti savo profesinės veiklos gebėjimus. Daugumos dėstytojų teigimu, jų dėstomas modulis ugdo ir plėtoja pilietinę atsakomybę, kritinį mąstymą, mokymosi mokytis (mokymąsi visą gyvenimą) gebėjimus, tačiau atliktos apklausos duomenys rodo, kad dėstytojai nepakankamai adekvačiai vertina situaciją (ją pagerina). Baigiantys pedagogus rengiančias studijas studentai nėra pakankamai parengti dirbti šiuolaikiniais mokytojais, t.y., nepakankamai išugdoma pedagoginio darbo, remiantis mokymosi paradigma, kompetencija. Būsimieji mokytojai nėra orientuojami į tarpdalykiniu ar daugiadalykiniu požiūriu grindžiamą mokymą/si. Būsimieji pedagogai taip pat nėra rengiami socialiai reikšmingų temų mokymui, nagrinėjimui, analizei bei socialiai reikšmingų problemų sprendimui ar novacijų diegimui. Dėstytojai teigia, kad pedagoginių studijų absolventai yra nepakankamai parengti koordinuoti ir administruoti mokyklinius projektus, tirti savo veiklą bei dirbti su netradiciniu moksleiviu (gabiu, turinčiu negalią, imigrantu ir t.t.). Studentai mano, kad yra nepakankamas jų ir metodinis/didaktinis, ir pedagoginis/psichologinis bei vadybinis pasirengimas, jie abejoja net ir savo dalyko išmanymu. Problemiška yra ne tik tai, kad studentai nepakankamai įvaldo šiuolaikiniam mokytojui būtinas vadybines kompetencijas. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tos kompetencijos bei gebėjimai, kurie turėtų būti neabejotinai ugdomi specialybės dalykai bei dalyko didaktika (tyrimo duomenys leidžia teigti, kad šiems dalykams studijų programų dokumentuose skiriama labai daug dėmesio), studentų manymu, kelia daugiausiai abejonių. Jie mano, kad jų bendramoksliai, rengiami 5

9 būti mokytojais, nėra pakankamai įvaldę net ir tų dalykų, kas labiausiai akcentuojama studijų programose. Nerimą kelia išryškėjęs studentų ir dėstytojų nuomonių skirtumas, vertinant esminį dalyką kokias kompetencijas ir gebėjimus yra įgiję būsimieji mokytojai. Tai rodo studijų programų teikėjų nepakankamai kritišką esamos situacijos vertinimą, bei iš dalies paaiškina mokyklose nustatytą mokytojų didaktinės kompetencijos neatitikimą šiuolaikiniams švietimo reikalavimams1. Ar mokytojų rengimo programose yra tarpdalykinių modulių? Jei yra, tai kokie? Koks yra mokytojų rengimo programų tarpdalykiškumo laipsnis? Pedagogų rengimą sąlygojančiuose dokumentuose atskleidžiama, kad darnaus vystymosi tikslams pasiekti būtina kurti ir diegti naujus tarpdalykinius ryšius, keisti pedagogų rengimo programų konstravimo ir įgyvendinimo metodus, stiprinti įvairių ugdymo procesuose ar edukacinės aplinkos kūrime dalyvaujančių institucijų tarpusavio ryšius, jų sąveiką su verslo ir socialiniais partneriais bei mokslo institucijomis, diegti nuostatas, kad sprendimų priėmime turi būti įgyvendintas aktyvaus visuomenės įsitraukimo principas. Efektyvios veiklos kompetencijos ugdymo poreikis yra numatytas Pedagogų kvalifikaciniuose reikalavimuose (2004 m. projektas). Darnaus vystymosi principų įgyvendinimas švietimo organizacijoje, atitinkamai, kelia tarpdalykinio pobūdžio reikalavimus pedagogų veiklai ne tik tiesioginiame ugdymo procese, bet ir švietimo organizacijoje. Deja, pedagogo kaip organizacijos nario efektyvaus veikimo nuostatos programose nėra pakankamai išreikštos dėl pernelyg akcentuojamo dalykinių ir didaktinių kompetencijų ugdymo, pabrėžiant pasirengimą tik pedagoginei veiklai, o ne veiklai švietimo organizacijoje, kurios funkcijos neapsiriboja tik ugdymo proceso organizavimu. Tarpdalykiškumo siekis dažniausiai aptinkamas tų studijų programų, kuriose įgyjama pradinio bei ikimokyklinio ugdymo ir kita papildoma specialybė (pvz., muzikos, dailės, technologijų mokytojo), dokumentuose. Pavyzdžiui, pradinio ugdymo bei didaktinės kompetencijos ugdymas realizuojamas tarpdalykiniuose moduliuose, kurie jungia dalyko specifiką ir didaktinius aspektus: Lietuvių kalba ir didaktika; Užsienio kalba ir didaktika; Matematika ir jos didaktika; Dailė, darbeliai ir jų didaktika; Kūno kultūra ir vaikų fizinis ugdymas; Choreografija ir jos didaktika. Akcentuotina tai, kad kitose studijų programose, jungiančiose dvi specialybes (pvz. Anglų ir prancūzų kalba) tarpdalykinių modulių neaptikta. 1 Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytas tyrimas MOKYTOJŲ DIDAKTINĖS KOMPETENCIJOS ATITIKTIS ŠIUOLAIKINIAMS ŠVIETIMO REIKALAVIMAMS 2005 m. 6

10 Nustatyta, kad daugumoje bendrojo lavinimo dalykų pedagogų rengimo, profesinių dalykų pedagogų rengimo, socialinių pedagogų rengimo analizuotose programose modulių tarpdalykiškumo laipsnis labai nedidelis arba jo visai neaptikta. Nustatyta, kad studijų programų struktūros skaidymas į bendrojo lavinimo, studijų krypties (dalyko) pagrindų, profesinę (pedagoginę) dalis sudaro sąlygas susiformuoti izoliuotiems programos administravimo vienetams, todėl vietoj vienos vientisos studijų programos atsiranda trys tarpusavyje beveik nesusiejančios studijų programos: bendrojo universitetinio lavinimo, dalyko modulių ir pedagoginių modulių. Esant tokioms sąlygoms neįmanomas lygiagretus pedagogo rengimo modelis, nes dalyko studijos pernelyg atitrūkusios nuo pedagoginių studijų. Ypač didelis atotrūkis tarp dalyko ir jo didaktikos (kaip dalyko pedagoginės sistemos). Pozityvu tai, kad jau yra programų (ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir pradinio ugdymo pedagogų rengimo programos), kuriose siekiama realizuoti tarpdalykiškumą modulyje, išplečiant disciplinos socialinio pritaikymo ribas ir tuo prisidedant prie DVŠ kompetencijos ugdymo. Mokymasis šiose studijų programose nors ir vyksta pagal dalykinę sistemą, tačiau ji yra suminkštinama įvairiomis integruojančiomis veiklomis būtent tai ir leidžia realizuoti tarpdalykiškumo siekį. Vertinant dėstytojų bendradarbiavimą programų rengimo procese, galima teigti, kad ypač kolegijų dėstytojai derina modulių tikslus, nes tai juos įpareigoja daryti programos rengimo standarte fiksuoti studijų tikslai. Tačiau šio derinimo rezultatas programos tikslas suskaidomas į pernelyg daug smulkių modulių tikslų. Antra vertus, jų įgyvendinimas taip pat reikalauja dėstytojų bendradarbiavimo, tačiau jis nėra pakankamai realizuojamas tarpdalykinėje integracijoje. Todėl nuolatinis dėstytojų bendradarbiavimas derinant modulių tikslus programos rengimo ir jos įgyvendinimo metu sudarytų geresnes sąlygas realizuoti optimalios struktūrizacijos kompetencijos ugdymo tikslus. Pernelyg smulkiai išskaidytais modulių tikslais pametama kompetencijos ugdymo visuma. Ar šiose studijų programose, jų konkrečiuose pedagoginiuose moduliuose galima aptikti konkrečius darnaus vystymosi švietimo akcentus? Pedagogų rengimo studijų programose neatskleidžiama DVŠ visuma, integruotai apimanti aplinkosaugos, ekonomikos bei socialinius visuomenės raidos aspektus. Analizuotų pedagogų rengimo programų sudarymo konceptualus pagrindas tiek universitetinėse, tiek neuniversitetinėse studijose nesiremia DVŠ principais. Tačiau tas nedaugelis programų, kurios yra rengiamos laikantis šiuolaikinių jų konstravimo principų, 7

11 savo esme orientuojasi į kompetencijų ugdymą, kuris atitinka pirmąjį DVŠ principą, t.y. nuostatą, kad aukštasis mokslas turėtų ženkliai prisidėti prie darnaus vystymosi švietimo, kuriant atitinkamas žinias ir ugdant kompetencijas. Universitetinių ir neuniversitetinių studijų programų savianalizių, atliktų pačių aukštųjų mokyklų, ataskaitų analizė leidžia teigti, kad darnaus vystymosi samprata ir principai šiose programose nėra sistemingai diegiami. Kadangi pedagogų rengimo programų rengėjai nesiremia DVŠ dokumentais rengdami programas, tai geriausiu atveju DVŠ principų įgyvendinimas yra fragmentinis ir atsitiktinis, t.y. priklauso nuo individualaus dėstytojo kompetencijos DVŠ srityje ir motyvacijos tai diegti. Naujai parengtų programų, ypač ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų, tiksluose ir uždaviniuose rengimo siekiuose bent jau deklaruojamas DVŠ principas, akcentuojantis, kad rengiant pedagogus pedagoginei veiklai formaliojo švietimo institucijose pedagogo pagrindinė misija yra prisidėti prie žmogaus gebėjimų ugdymo nuo pat ankstyvo amžiaus - suteikti žinių ir formuoti žmogaus nuostatas ir elgseną. Tačiau šio principo formuluotė artimesnė mokymo paradigmos įgyvendinimui, nes formalaus ugdymo institucija, kurioje pedagogas atlieka savo veiklą, DVŠ principo formuluotės kontekste labiau yra traktuojama kaip žinių suteikėja, o ne mokymosi aplinkos kūrėja. Nustatyta, kad studijų programos, rengiančios mokytojus, daugiausiai akcentuoja rengiamą dėstyti dalyką bei šio dalyko dėstymo didaktinius/metodinius aspektus. Nustatyta, kad pedagogus rengiančiose programose plačiausiai realizuojamas DVŠ bendradarbiavimo ir partnerystės principas: o Pozityvu tai, kad daugelyje studijų programų yra kuriami partnerystės santykiai su darbdaviais. Darbdaviai dažniausiai mokosi trumpalaikiuose kursuose bei gali studijuoti norimus studijų programos modulius, dalyvauja konferencijose. Be to, darbdaviai dirba studijų programoje: dalyvauja kvalifikacinėse komisijose, veda praktinius užsiėmimus, konsultuoja rengiant baigiamuosius darbus, skaito paskaitas, su darbdaviais yra konsultuojamasi, kaip tobulinti studijų programą; o Pozityvu tai, kad jau pasitaiko studijų programų, kurios realizuojamos aktyviai bendradarbiaujant su užsienio partneriais, kai užsienio mokslininkai skaito programos modulius, vadovauja baigiamiesiems darbams ar konsultuoja rengiant baigiamuosius darbus; ne pavieniai studentai, o visos jų grupės išvyksta į užsienio mokyklas trumpalaikėms stažuotėms. Tačiau tokių studijų programų yra labai nedaug; 8

12 o Pozityvu tai, kad pertvarkomos studijų programos, skiria ypatingą dėmesį pedagoginei praktikai, kurdamos vientisą pedagoginės praktikos realizavimo sistemą ir specialiai apmokydamos pedagoginės praktikos vadovus ir pedagoginės praktikos vadovus aukštojoje mokykloje, ir pedagoginės praktikos vadovus praktikos vietoje. Studentai nepakankamai susipažįsta su švietimo dokumentais, kurie pristatytų švietimą darnaus vystymosi kontekste ir aprėptų platesnį kontekstą, t.y., visą švietimo sistemą bei švietimo sistemą platesniame visuomenės ir valstybės vystymosi kontekste bei geriau leistų suprasti mokyklinę organizaciją minėtuose kontekstuose ir jos misiją. DVŠ tematikos (Skurdo mažinimas, Pilietiškumas, Taika, Etika, Atsakomybė vietos ir pasaulio mastu, Demokratija ir valdymas, Teisingumas, Saugumas, Žmogaus teisės, Sveikata, Lyčių lygybė, Kultūrų įvairovė, Kaimo ir miesto plėtra, Ekonomikos, gamybos ir vartojimo modeliai, Bendra atsakomybė, Aplinkosauga, Gamtos išteklių valdymas, Biologinė ir kraštovaizdžio įvairovė) dažniausiai yra nagrinėjamos atskiruose moduliuose, tačiau šios tematikos neintegruojamos būsimiesiems pedagogams mokantis spręsti socialiai reikšmingas ir jautrias problemas. Dažniausiai nagrinėjamos temos - Pilietiškumas, Demokratija ir valdymas, Teisingumas, Saugumas, Žmogaus teisės, Sveikata, Kultūrų įvairovė, Aplinkosauga, Gamtos išteklių valdymas, Biologinė ir kraštovaizdžio įvairovė. Visiškai neanalizuojamos Skurdo mažinimo, Lyčių lygybės tematikos. Nustatyta, kad pedagogus rengiančiose programose iš dalies realizuojamas DVŠ nuolatinio atsinaujinimo principas. Pozityvu yra tai, kad tiek modulio turinys, tiek skaidrės bei skaitinių paketai yra atnaujinami kasmet, nors tie atnaujinimai yra nedideli. Kasmet vykdomas modulio atnaujinimas sietinas su nuolatiniu mokymusi ir tai galima fiksuoti kaip darnaus vystymosi švietimo raiškos elementą. Įvertinant gautas išvadas suformuluotos rekomendacijos konkretiems adresatams. 9

13 Įvadas Integralumas vienas svarbiausių šiuolaikinio švietimo bruožų. Kaip nurodo Johanesburgo subalansuotosios plėtros įgyvendinimo planas (2002), svarbu integruoti į visų lygmenų švietimo sistemas, siekti, kad švietimas taptų svarbiausia kaitos iniciatyva. Būtent efektyviam švietimui svarbi ugdymo turinio ir ugdymo proceso vienovė. Gebėjimai ir vertybės, reikalingi aktyviam ir išprususiam piliečiui, noras ir gebėjimas prisidėti prie tobulesnio pasaulio kūrimo būtent ir ugdomi veikloje. Todėl mokykla turėtų tapti konkrečiu ateities pasaulio modeliu. Čia turėtų būti įprasta formuoti problemas ir klausimus, kurie skatintų moksleivius savarankiškai ieškoti atsakymo, visapusiškai analizuoti idėjas ir argumentuoti savo nuomonę, aptarti mokomųjų dalykų žinių ir gebėjimų prasmę realaus gyvenimo kontekste. Tokiu būdu švietimas ne tik viena žmogaus teisių, tai - būtina darnaus vystymosi sąlyga ir esminė gero valdymo, pagrįsto sprendimų priėmimo ir demokratijos skatinimo priemonė. Darnaus vystymosi švietimas gali padėti pakeisti žmonių požiūrį ir taip suteikti jiems galimybę kurti saugesnį, sveikesnį ir turtingesnį pasaulį gerinti gyvenimo kokybę. Šiuo aspektu ypatingas vaidmuo tenka mokytojams. Todėl jiems keliami ypatingi reikalavimai, tuo pačiu ir jų parengimo veikti naujomis sąlygomis kompetencijoms. Pedagogai ne tik turėtų užsiimti darnaus vystymosi švietimu, bet ir turėtų užtikrinti mokyklos darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą ugdymo institucijų bendruomenėse. Lietuvos aukštosios mokyklos, rengiančios pedagogus, turėtų užtikrinti, kad ugdant mokytojus būtų realiai įgyvendinami darnaus vystymosi švietimo principai, o būsimieji pedagogai įgytų tokią kompetenciją, kuri įgalintų įdiegti darnaus vystymosi švietimą į mokymo/ugdymo procesą. Todėl aktualus yra klausimas: ar šiandieninis pedagogų rengimas Lietuvos aukštosiose mokyklose yra orientuotas į darnaus vystymosi švietimo kontekstą? Projekto tikslas nustatyti, ar pedagogų rengimo programos, realizuojamos universitetuose ir kolegijose, remiasi darnaus vystymosi švietimo principais ir yra orientuotas į darnaus vystymosi švietimo koncepcijų įgijimą. Siekiant tikslo, buvo iškelti šie 5 projekto uždaviniai: išanalizuoti ir susipažinti su darnaus vystymosi švietimo principais ir darnaus vystymosi švietimo kompetencijomis; išanalizuoti, ar pedagogų rengimo programos, realizuojamos universitetuose ir kolegijose, remiasi darnaus vystymosi švietimo principais; 10

14 išanalizuoti, ar pedagogų rengimo programos, realizuojamos universitetuose ir kolegijose, orientuotos į darnaus vystymosi švietimo kompetencijų įgijimą; išanalizuoti, ar pedagogų rengimo programose išryškėja tarpdalykiškumas ir koks jo laipsnis; išanalizuoti pedagogų rengimo programas, nustatant, kokius metodus naudoja ugdymo procese dėstytojai, įgyvendindami darnaus vystymosi švietimo koncepcijos turinį. Tyrimo metodologija. Pedagogų rengimo situacija darnaus vystymosi švietimo kontekste tiriama, vadovaujantis Lisabonos strategija bei vyraujančiomis edukologinėmis nuostatomis. Jų perspektyvumas lyginamas su Pedagogų rengimo koncepcija bei LR Vyriausybės nutarimu Dėl valstybinės pedagogų ir vadovų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programos patvirtinimo (2005 m. projektas) ir Jungtinių tautų Europos ekonomikos Darnaus vystymosi švietimo strategija (2005) bei Jungtinių tautų Europos ekonomikos komisijos darnaus vystymosi švietimo strategijos įgyvendinimo Vilniaus gairėmis (2005). Pedagogų kompetencijos struktūros charakteristikos grindžiamos nuostatomis, remiantis ataskaitos rengėjų mokslinėje grupėje sukurtais ir patikrintais modeliais ( Pedagogo veiklos struktūrinis modelis, Studentą įgalinančios edukacinės aplinkos modelis, Karjeros kompetencijos modelis, Kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams ir psichologams, projektas), o taip pat darnaus vystymosi švietimo kompetencijomis bei europinėmis mokymosi visą gyvenimą kompetencijomis. Atsižvelgiant, kad studijų programos yra modulinės ir gali būti keturių tipų (ugdančios žinias, profesinius gebėjimus, mišrios ir plėtojančios kompetencijas), tiriant programas ir jų priklausomumą atitinkamiems tipams, naudojamasi šioje mokslinėje grupėje sukurtais bei patikrintais modeliais: (modulinio mokymo teorija, studijų programų lygio nustatymo metodologija). Akcentuojami šie tyrimo klausimai: 1. Ar pedagogų rengimo programos yra orientuotos į kompetencijų ugdymą? Kiek yra tokių programų bendrame Lietuvos pedagogų rengimo programų masyve? Kiek tokių programų yra kolegijose, universitetuose? 2. Ar pedagogų rengimo programų, jų pedagoginių modulių tiksluose ir uždaviniuose užsibrėžta ugdyti: - pedagoginio darbo, remiantis mokymosi paradigma, kompetenciją; - sisteminis požiūris (tarpdalykinis, integralus, pasireiškiantis globalių/lokalių reiškinių sąveika ir tarpusavio ryšiais); - pilietinė atsakomybė; 11

15 - kritinis mąstymas; - mokymosi mokytis (mokymosi visą gyvenimą) gebėjimai. 3. Ar mokytojų rengimo programose yra tarpdalykinių modulių? Jei yra, tai kokie? Koks yra mokytojų rengimo programų tarpdalykiškumo laipsnis? 4. Ar šiose studijų programose, jų konkrečiuose pedagoginiuose moduliuose galima aptikti konkrečius darnaus vystymosi švietimo akcentus? 5. Ar studijų programose, pedagoginiuose moduliuose numatyti studentų savarankiški, tarp jų ir projektiniai darbai? Ar yra grupinių savarankiškų darbų? Ar numatyti tarpdalykiniai projektai? Kadangi šis, didelės apimties tyrimas turėjo būti atliktas naudojantis gana nedideliais ištekliais, buvo pasinaudota galimybe šį tyrimą atlikti KTU Edukologijos instituto realizuojamo projekto Pedagogų rengimo studijų programų analizės metodologija bazėje, jį išplečiant iki darnaus vystymosi švietimo klausimų nagrinėjimo. Tyrimo metodai Šiame tyrime buvo laikomasi kokybinių ir kiekybinių tyrimo metodų jungimo strategijos. Kokybiniai tyrimai buvo atliekami žengiant I žingsnį. Jo metu buvo atliekama: Švietimo dokumentų analizė (Darnaus vystymosi dokumentai). Žengiant II ir III žingsnius buvo derinami kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Atliekant kiekybinius tyrimus, buvo panaudota: - apklausa raštu (tiriamieji studentai, dėstytojai, studijų programų koordinatoriai). Tyrimo imtis buvo sudaroma, remiantis stratifikuota atranka, įtraukiant į respondentų aibę pedagogines programas teikiančių pagrindinių institucijų studentus ir dėstytojus, atitinkamai, studijuojančius bei dirbančius bakalauro ir profesinėse studijose. Buvo numatyta apklausti bakalauro studijų (1 pakopa) ir specializuotų profesinių studijų (2-a pakopa) studentai bei dėstytojai: Lietuvos universitetuose (paskutiniųjų kursų studentai) 1000 respondentų; Lietuvos kolegijos 500 respondentų. Pavyko apklausti 1260 studentų. Tai 689 bakalauro studijų studentai ir 83 studentai iš specializuotų profesinių studijų; 486 studentai iš kolegijų ir 2 studentai neidentifikavę savo priklausomybės kuriai nors institucijai. Buvo numatyta apklausti 380 dėstytojus iš universitetinių aukštųjų mokyklų ir 120 iš kolegijų. Apklausta 182 dėstytojai ir 51 programas kuratorius iš universitetinių aukštųjų mokyklų. Kolegijose apklausta 112 dėstytojų ir 33 programų kuratoriai. 12

16 Siekiant užtikrinti rezultatų valdumą, buvo taikyta trianguliacijos metodologinė strategija, kai naudojama kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodų kombinacija (žr. 1 pav.). Tai išryškėjo žengiant IV žingsnį. Tyrimo logika. 1-as žingsnis: Darnaus vystymosi strategijos dokumentų, išryškinant darnaus vystymosi švietimo principus ir darnaus vystymosi švietimo kompetencijas, analizė. 2-as žingsnis: Pedagogų rengimo programų, realizuojamų Lietuvos aukštosiose mokyklose, analizė, norint ištirti, ar programos remiasi darnaus vystymosi principais. Tyrėjai susipažino ir pagal galimybes išanalizavo 109 programas. Bandyta atsakyti: 1. Ar pedagogų rengimo programos yra orientuotos į kompetencijų ugdymą? 2. Kiek tokių programų yra bendrame Lietuvos pedagogų rengimo programų masyve? 3. Kiek tokių programų yra kolegijose, universitetuose? 4. Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų programų analizė, ar jos nukreiptos į: - kompetencijų ugdymą; - bendrakultūrinę kompetenciją; - specialiąją pedagoginę kompetenciją; - perkeliamąsias kompetencijas; - ar programos ir moduliai parengti pagal mokymosi paradigmos koncepciją? - ar programose ir pedagoginiuose moduliuose vyrauja sisteminis požiūris, tarpdalykinis ir integralus, pasireiškiantis globalių / lokalių reiškinių sąvoka, tarpusavio ryšiais? - ar programose ir pedagoginiuose moduliuose ryškėja pilietinė atsakomybė, kritinis mąstymas, mokymosi kaip mokytis gebėjimų ugdymas? - ar mokytojų rengimo programose yra tarpdalykinių modulių; jei tokie moduliai yra, tai kokie? - koks mokytojų rengimo programų tarpdalykiškumo laipsnis? - ar aptariama pedagogo tiriamoji veikla mokykloje, savo pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo (Action research) kompetencijos plėtojimas? - projektų valdymo kompetencijos vystymas. Žengiant 2 ąjį žingsnį, atliktas ir kiekybinis tyrimas: nustatyta tyrimo imtis; 13

17 klausimynų (programų vadovams, dėstytojams, studentams), skirtų pedagogų rengimo studijų programų realizavimo problemoms darnaus vystymosi švietimo kontekste išryškinimui, sudarymas ir validumas. respondentų apklausos organizavimas. Žengiant 3 ąjį žingsnį, atlikti tolimesni ir kokybinis, ir kiekybinis tyrimai. Išanalizuota, kaip studentai įtraukiami į ugdymo procesą, orientuotą į darnaus vystymosi švietimo kompetencijų įsigijimą: ar programose ir pedagoginiuose moduliuose numatyti studentų savarankiški darbai? ar programose ir pedagoginiuose moduliuose yra numatyti projektiniai darbai? ar planuojami grupiniai savarankiški darbai? ar numatyti tarpdalykiniai projektai? ar studentų baigiamieji darbai yra grupės (2 4 žmonės) darbas? ar studentų baigiamieji darbai rengiami su kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentais? ar studentų tarpiniai / baigiamieji darbai rengiami su užsienio aukštųjų mokyklų studentais? ar studentų baigiamiesiems darbams vadovauja kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, dėstytojai iš užsienio, konsultuoja užsienio mokslininkai? ar rengiant / parengus baigiamuosius darbus, vyksta naujų idėjų diegimas edukacinėje praktikoje? ar studentai pripažįsta, jog gerai moka anglų, vokiečių, prancūzų, rusų ir kitas kalbas? 4 as žingsnis 1. Apibendrinamųjų išvadų dėl pedagogų rengimo studijų programų tyrimo, nukreipto į darnaus vystymosi švietimo principų ir kompetencijų įgijimo paiešką, rezultatų apibendrinimas. 2. Rekomendacijų, kaip optimaliausiu būdu pertvarkyti veikiančių pedagogų rengimo studijų programas orientuotis į darnaus vystymosi švietimo strategiją, parengimas. Tyrimo rezultatai: Sukurta universitetinių ir neuniversitetinių pedagogus rengiančių programų analizės metodologija, siekiant ištirti, ar programos yra orientuotos į darnaus vystymosi švietimą; Sudaryti ir validuoti klausimynai, skirti pedagogų rengimo studijų programoms darnaus vystymosi švietimo kontekste analizuoti; Nustatyta pedagogų rengimo studijų programų būklė darnaus vystymosi švietimo kontekste; Išanalizuotas studentų įtraukimas į ugdymo procesą, orientuotą į darnaus vystymosi švietimo kompetencijų įgijimą; Parengtos rekomendacijos, kaip optimaliausiu būdu pertvarkyti veikiančias pedagogų rengimo studijų programas darnaus vystymosi švietimo kontekste. 14

18 Rekomendacijų, kaip pertvarkyti veikiančias pedagogų rengimo programas ir jas nukreipti į DVŠ kontentą Tyrimo išvadų formulavimas Apklausos išvadų formulavimas 4 žingsnis Kokybinio tyrimo rezultatų analizė Kiekybinio tyrimo apklausos duomenų apdorojimas 3 žingsnis Pedagogų rengimo programų kokybinė analizė studentų veiklai išryškinti Kiekybinė studentų veiklos apklausa dėl jų įtraukimo į ugdymo procesą, orientuotą į DVŠ Kiekybinė 1260 studentų, 294 dėstytojų, 84 programų koordinatorių apklausa 2 žingsnis Pedagogų rengimo 109 programų kokybinė analizė, siekiant ištirti, ar programos remiasi darnaus vytymosi švietimo principais Klausimyno kiekybiniam tyrimui parengimas Kiekybinio tyrimo imties nustatymas 1 žingsnis Darnaus vystymosi švietimo strategijos dokumentų kokybinė analizė 1 pav. Tyrimo logikos schema Projekto vykdytojai Projekto vadovas prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė Projekto nariai doc. dr. D. Lepaitė doc. dr. B. Simonaitienė doc. dr. N. Bankauskienė 15

19 1. Darnaus vystymosi švietimo principai ir kompetencijos Kaip nurodo Bendrosios programos (1994), Lietuvos mokyklos uždavinys talkinti taikios ir darnios Europos kūrimuisi. Bendrasis lavinimas įgyja bendrą Europos dimensiją: ugdo Europos tautų sambūriui būtiną kalbinio, kultūrinio, ūkinio, technologinio, teisinio bei politinio bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą, atsakomybės už bendrą Europos likimą sąmonę. Perteikdama ir plėtodama tradicines Europos kultūros vertybes, mokykla padeda išsergėti kultūrinę Europos tapatybę. Šie Lietuvos švietimo dokumento teiginiai tiesiogiai dera su Europos Tarybos Lisabonos (2000 m. kovo mėn.) susitikimo išvadose pažymėtomis mintimis, jog pasaulis įžengė į žinių amžių, kai didžiausią vertę turi nauja informacija, žinios ir gebėjimai bei jų veiksmingas panaudojimas. Socialinė ir ekonominė pažanga priklauso nuo žmonių išsilavinimo. Todėl švietimo ir mokymo sistemos turi prisitaikyti prie naujo XXI a. realijų ( Darbotvarkė 21 mokykloje, 2003). Būtent 2000 metais Lisabonoje buvo paskelbta ekonomikos, visuomenės raidos ir aplinkos apsaugos plėtotės dešimtmečio strategija siekti darnaus vystymosi ir socialinės pažangos, kur buvo pažymėta, kad žmonės yra didžiausia vertybė ir pagrindinis Europos Sąjungos politikos tikslas. Dėmesys įvairialypiams sąlyčiams: - aplinkos, visuomenės, ekonomikos ir kultūros; - praeities, dabarties ir ateities; - mokymosi mokykloje ir realaus pasaulio; - asmens gyvenimo būdo ir jo įtaka kitiems žmonėms bei aplinkai. Išryškinami tokie socialiniai gebėjimai: - saviraiška; - bendradarbiavimas su kitais žmonėmis; - mokymasis; - situacijos vertinimo ir problemų sprendimo; - iniciatyvumo, verslumo - vadybos; - bendravimo su kitų kultūrų/šalių žmonėmis; - vadovavimo žmonėms. Šios idėjos jau išryškėjo JT Aplinkos ir plėtros konferencijoje Rio de Žaneire (Brazilija) 1992 metais. Subalansuotos plėtros strategijai trijose srityse pritarė 178 pasaulio valstybių (vyriausybių) vadovai. (Pažymėtina, kad pirmą kartą subalansuotos plėtros sąvoka buvo pavartota 1987 metais 16

20 Pasaulio aplinkos ir plėtros komisijos ataskaitoje Mūsų bendra ateitis. Subalansuotos plėtros sąvoka trasformuotina į darnaus vystymosi sąvoką) metais Jahanesburge (Pietų Afrikos Respublika) įvyko pasaulinis aukščiausio lygio susitikimas darnaus vystymosi klausimais (Rio + 10) pažangai po Rio de Žaneiro konferencijos aptarti. Šiame susitikime buvo priimtas Įgyvendinimo planas, kuris pritarė Rio konferencijos principams ir Darbotvarkės 21 tolimesniam įgyvendinimui. Šiame Įgyvendinimo plane buvo analizuojamos svarbios globalinės problemos: Skurdo mažinimas (viena iš problemų: kad vaikai visame pasaulyje, tiek berniukai, tiek mergaitės galėtų įgyti visą pradinį išsilavinimą ir visiems būtų prieinami visi išsilavinimo lygiai. Numatyta: skatinti švietimą ir paslaugas, orientuotas į vaikus, kaip į elgsenos pokyčių varomąją jėgą; skatinti prieinamas ir socialine bei kultūrine prasme priimtinas technologija ir metodus ); Nesuderintų vartojimo ir gamybos modelių keitimas (čia pabrėžiamas bendras, tačiau diferencijuotas atsakomybės principas, kad visos šalys turėtų skatinti suderintus vartojimo ir gamybos modelius, o išsivysčiusios šalys čia turėtų atlikti vadovaujantį vaidmenį; taip pat turėtų būti tvarkomas Rio aplinkos ir vystymo deklaracijos 16-as principas teršėjas moka. Akcentuotinos švietėjiškos ir partnerystės programos, rengiamos darbo vietose, įskaitant mokymo ir švietimo programas); Gamtos išteklių saugojimas ir valdymas kaip ekonominio ir socialinio vystymosi pagrindas (akcentuojant, kad subalansuotas ir integruotas išteklių valdymas turi esminę reikšmę darniam vystimuisi); Darnus vystymasis globalizacijos paveiktame pasaulyje; Sveikata ir darnus vystymasis. Aptariant regionine iniciatyvas ir įgyvendinimo priemones, ypač buvo akcentuojama: Informacijos sklaida; Mokslo tyrimai; Švietimas. Pabrėžiama, kad svarbu geriau panaudoti mokslą ir technologija aplinkos monitoringo srityje, kurti tikslių duomenų bazes, integruota informacines sistemas, tobulinti nacionalines statistikos tarnybas, kurios galėtų teikti gerus ir patikimus duomenis apie mokslinį ugdymą, mokslinius tyrimus bei raidą, kurie reikalingi efektyviam mokslo ir technologijų politikos formavimui. Tai pat teigiama, kad tarp politikos vykdytojų ir mokslinės bendruomenės būtų užtikrinti nuolatiniai kanalai, kurių pagalba būtų galima konsultuotis mokslo ir technologijų klausimai, įgyvendinant Darbotvarkę 21, visais lygmenimis kurti ir stiprinti mokslo ir švietimo sistemos tinklą, 17

21 reikalingą darniam vystymuisi įgyvendinti, siekiant dalintis žiniomis, patirtimi ir labiausia pasikeitusia praktika. Minėtame Įgyvendinimo plane (2002) nurodoma, kad būtent išsilavinimas turi lemiamą reikšmę skatinant darnų vystymąsi. Todėl būtina sutelkti reikiamus išteklius, kad būtų galima siekti šių uždavinių: Įgyvendinti Tūkstantmečio deklaracijoje nustatytą vystymosi tikslą iki 2015 metų visi vaikai turi turėti galimybę užbaigti pagrindinį mokyklinio mokymo kursą; Suteikti visiems vaikams, ypač gyvenantiems kaimo teritorijose ir patiriantiems skurdą, ypatingai mergaitėms, galimybę ir sąlygas užbaigti pagrindinį mokymo kursą; Svarstyti priemones, kaip būtų galima išvengti dažnai kylančių rimtų finansinių sunkumų, su kuriais susiduria daugelis aukštojo mokslo institucijų, taip pat ir pasaulio universitetai, ypač besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse. Taip pat skatinama skirti nacionalinius ir tarptautinius išteklius baziniam išsilavinimui (kaip siūloma Dakaro veiksmų plane Išsilavinimas visiems ), bei siekiant geriau integruoti darnų vystymąsi į švietimo koncepciją taip pat skatinti integraciją tarp valstybės finansuojamų tyrimų bei vystymo programų. Akcentuojama integruoti darnų vystymąsi į švietimo programas visuose švietimo lygiuose, siekiant, kad švietimas taptų pagrindine pasikeitimų varomąja jėga. Skatinama užtikrinti visiems bendruomenės nariams galimybes rinktis įvairiausio pobūdžio formalų ir neformalų tęstinį mokymąsi, įskaitant ir savanoriškas tarnavimo bendrijos programas, akcentuoti visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą bei skatinant darnų vystymąsi. Siūloma paremti švietimo panaudojimą darnaus vystymosi skatinimui, įskaitant ir neatidėliotinus veiksmus visais lygiais, siekiant: a) integruoti informacines ir ryšių technologijas į mokyklos dėstomų dalykų tobulinimą, kad tai būtų prieinama ir miesto, ir kaimo bendruomenėms; b) sudaryti, kur galima, galimybes besivystančių šalių studentams, mokslo tyrėjams ir inžinieriams realiai ir dažniau naudotis programomis išsivysčiusių šalių universitetuose ir mokslinių tyrimų institucijose, siekiant skatinti keitimąsi patirtimi ir pajėgumais, kurie būtų pravartūs visiems partneriams. Minėtame plane taip pat skiriamas dėmesys lyčių skirtumų įveikimui: siūloma iki 2005 metų panaikinti lyčių skirtumus, siekiant pradinio ir vidurinio išsilavinimo (kaip numatyta Dakaro plane Išsilavinimas visiems ). Ne vėliau kaip iki 2015 metų užtikrinti lygias galimybes įgyti visų lygių ir formų išsilavinimą, garantuoti mokymų ir gebėjimų stiprinimą vienodai abiem lytims, sukuriant švietimo sistemą, kuri atsižvelgtų į lyčių aktualijas. 18

22 Analizuojant darnaus vystymosi dokumentus, neturėtų būti pamiršti ir kiti dokumentai, aktualūs Lietuvos valstybės darnaus vystymosi švietimui metais paskelbta Subalansuotos plėtros įgyvendinimo nacionalinė ataskaita. Nuo Rio de Žaneiro link Johanesburgo (Vilnius, 2002). Joje paskelbta, kad Lietuvos vyriausybė, vadovaudamasi JT Darbotvarkės skyriumi, 1998 metais patvirtino Lietuvos aplinkosauginio švietimo strategiją ir veiksmų programą m. pagrindinis strategijos tikslas skleisti darnų vystymąsi propaguojančias žinias. Taip pat Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva kartu su Regioninio aplinkos centro biuru Lietuvoje 2000 m. pradėtas įgyvendinti švietimo perorientavimo link darnaus vystymosi projektas Ugdymas darniam vystymuisi. Įgyvendinant šį projektą, buvo parengta Baltijos jūros regiono darbotvarkės XXI a. Švietimo sektoriaus strategija ir veiklos programa, kurią 2002 m. sausio 24 d. patvirtino regiono valstybių švietimo ministrai (Lietuva ir Švedija paskirtos vadovaujančiomis šalimis rengiant minėtos strategijos ir veiklos programas projektą). Regioninis aplinkos apsaugos centro Vidurio ir Rytų Europai Lietuvos biuras inicijavo nacionalinį projektą Mokyklos darbotvarkė 21. Šio projekto tikslas paskatinti moksleivius ir mokytojus nustatyti, imti domėtis ir spręsti savo bendruomenės problemas bei inicijuoti mokyklos darnaus vystymosi programą. Šio proceso metu mokytojai kaupia žinias, kaip darnų vystymąsi integruoti į mokomuosius dalykus, į papildomojo ugdymo veiklą, į mokyklos vadybą, kaip skatinti moksleivius domėtis bendruomenės problemomis ir prisidėti prie jų sprendimo m. buvo priimtas Dakaro veiksmų planas Švietimas visiems. Lietuvos nacionalinis švietimo forumas, atsiliepdamas į šį dokumentą, parengė ir patvirtino Lietuvos Švietimo visiems veiksmų plano gaires metams. Čia pateikta dešimt sėkmės kriterijų: 1. Visiems vaikams turi būti sudarytos sąlygos lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas nuo trejų metų. 2. Daugiau kaip 95 % amžiaus grupės moksleivių turėtų baigti pradinę mokyklą ir įgyti pagrindinį išsilavinimą iki jiems sueis 18 metų. 3. Procentinė dalis asmenų m. amžiaus grupėje, turinčių bent vidurinį išsilavinimą, turi pasiekti 80 % ar daugiau. 4. Nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių procentinė dalis turi neviršyti 9 %. 5. Jaunimas ir suaugusieji, iškritę iš švietimo sistemos, turi galimybę grįžti ir mokytis toliau. 6. Turi pagerėti vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokančių drauge su bendraamžiais įprastinėse bendrojo lavinimo mokyklose, mokymosi rezultatai. 19

23 7. Bendrojo lavinimo turinys turi būti sistemingai derinamas su švietimo socialiniais partneriais, periodiškai atliekant jų poreikių analizę ir pagrindinio bei vidurinio išsilavinimo kokybės vertinimą. 8. Penkiolikmečių moksleivių, nepasiekusių minimalaus skaitymo, rašymo, matematikos, gamtos mokslų ir socialinių mokslų raštingumo lygmens, procentinė dalis turi sumažėti bent per pusę. 9. Pagrindinę mokyklą baigę moksleiviai turi būti įgiję informacinei visuomenei būtinų naujų kompetencijų informacinių technologijų, užsienio kalbų, verslumo, ekonominio raštingumo pagrindus. 10. Besimokančiųjų darbingo amžiaus asmenų santykinė dalis turi augti bent iki 15 %. Taip pat aktuali Baltijos 21 Veiksmų programa ir jos trumpa penkerių metų apžvalga (turint mintyje, kad Baltijos jūros regiono darnaus vystymosi veiksmų programa Baltic 21 buvo patvirtinta 1998 m., dalyvaujant Baltijos jūros regiono valstybių užsienio reikalų ministrams, ir aprėpė 7 veiklos sektorius). Taigi, tam kad švietimas galėtų veiksmingai prisidėti prie visuomenės kaitos, švietimo strategija turėtų būti neatsiejama nuo ekonominės ir socialinės raidos perspektyvų. Anot L. Galkutės (2003), švietimo sistema turi nuolat atskleisti naujus plėtros dėsningumus ir vertybes, nuolat keistis, kad žmogus ir visuomenė sąmoningai planuotų savo ateitį ir argumentuotai rinktųsi sprendimus. Tik besimokanti visuomenė gali suvokti raidos tendencijas ir jomis pasinaudoti. Taigi švietimo strategijose ir praktikoje vis labiau ryškėja transformacinė švietimo funkcija inicijuoti pozityvius visuomenės pokyčius, kurti tobulesnį pasaulį. Minėtoms tendencijoms palankios ir Valstybinės švietimo strategijos metų nuostatos (LR Seimo patvirtintos 2003 m. liepos 4 d.). Jose įvardijama švietimo misija: padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo bendruomenės gyvenimą; padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų, reikalingų jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui; užtikrinti darnią, žiniomis grįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą ir taip stiprinti visuomenės kūrybines galias; laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą, puoselėti šios kultūros atvirumą ir dialogiškumą. 20

24 Taigi šie švietimo misijos teiginiai glaudžiai siejasi ir atliepia Darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) strategijai bei išryškina transformacinę švietimo funkciją darnaus vystymosi nuostatų plėtotę švietime. Tai švietimo turinyje atsirandančios aktualios temos ir kompetencijos, padedančios siekti jo integralumo, naujos vertybės bei kompetencijos keisti asmeninį gyvenimo būdą, prisidėti prie bendruomenės problemų sprendimo ir visuomenės kaitos plačiąja prasme ( Darbotvarkė 21 mokykloje, 2003). Išanalizavus darnaus vystymosi švietime dokumentus (žr. 1 priedas), išryškėja DVŠ strategijos tikslas paskatinti Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komisijos regiono valstybes nares plėtoti ir integruoti DVŠ į formaliojo švietimo sistemas, į neformalų švietimą ir savišvietą. Tokiu būdu visuomenė įgis darnaus vystymosi žinių ir gebėjimų, didės žmonių kompetencija ir pasitikėjimas, galimybė siekti sveiko ir našaus gyvenimo, nesikertant su gamta. Ši DVŠ strategija skirta vyriausybėms, kaip plėtoti DVŠ, kaip integruoti į švietimą ir mokosi politiką ir praktiką, dalyvaujant pedagogams. Galima išskirti šiuos DVŠ principus ir jų realizavimo pedagogų rengimo programose teorines nuostatas (Darnaus vystymosi švietimo strategija, 2005): darnaus vystymosi samprata yra kintama (įgijus daugiau patirties, sprendimai gali keistis); DVŠ apima tarpusavyje susijusius aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinius klausimus. Būtinas visuminis požiūris į pasaulį. švietimo programos rengtinos kaip partnerių programos ir orientuotos į darnų vystymąsi; tradicinės žinios turi būti vertinamos ir saugomos; besimokančiųjų skatinimas kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, svarstant ir vietos, ir pasaulio masto klausimus; DVŠ visą gyvenimą trunkantis procesas ir daug platesnis negu formalus švietimas; DVŠ turi būti įtrauktas į visų lygių (profesinį mokymą, pedagogų rengimą, tęstinį specialistų ir pareigūnų tobulinimą) mokymo programas; aukštasis mokslas turi prisidėti prie DVŠ, kuriant atitinkamas žinias ir ugdant kompetencijas; gausus konteksto derinimas su kitais interesais; DVŠ prisideda prie kaimo ir miesto plėtros; mokslo prieinamumo didinimas ir jo kokybės gerinimas; etinis aspektas esminė DVŠ dalis, akcentuojant lygybės, vienybės ir dabartinės kartos bei kitų kartų tarpusavio priklausomybę; DVŠ akcentuoja ne mokykloje įgyjamą gyvenimo ir darbo patirtį; skatinamas studentų, valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dialogas; 21

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.

More information

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJA

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013 2022 METŲ STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybinė švietimo 2013 2022 metų strategija (toliau Strategija)

More information

NACIONALINĖS STUDIJŲ KREDITŲ SISTEMOS KONCEPCIJA

NACIONALINĖS STUDIJŲ KREDITŲ SISTEMOS KONCEPCIJA Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ects) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr.

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO 2013 2022 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-745 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

More information

KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS

KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ

More information

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo

More information

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas 2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI 2015 01 29 Vytautas Pačiauskas ERASMUS+ PROGRAMA KA1 KA2 KA3 Mobilumas mokymosi tikslais Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais Jean Monnet

More information

Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas

Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) Socialinių mokslų sritis STUDIJŲ IR DARBO

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Švietimas Lietuvoje Švietimas Lietuvoje Šio leidinio vertimas yra suderintas su EBPO. Tai nėra oficialus EBPO vertimas. Vertimo kokybė

More information

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1 Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2 MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ

More information

Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.

More information

STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMAS: KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKA

STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMAS: KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKA Tatjana Bulajeva, Aurelija Jakubė, Daiva Lepaitė, Margarita Teresevičienė, Vaiva Zuzevičiūtė STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMAS: KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKA Europos kreditų

More information

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kodėl svarbu nuolat tobulinti švietimą? Kas yra kokybė? Kaip pasaulyje suprantama švietimo kokybė? Ar Lietuvoje

More information

Vidinio studijų kokybės užtikrinimo situacija Bolonijos proceso kontekste

Vidinio studijų kokybės užtikrinimo situacija Bolonijos proceso kontekste Vidinio studijų kokybės užtikrinimo situacija Bolonijos proceso kontekste VU Kokybės vadybos centro direktorė, Nacionalinė Bolonijos ekspertė Inga Milišiūnaitė Uždaviniai 1.Kokybės sampratos aukštajame

More information

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA Violeta Gevorgianienė, Lidija Kondrašovienė, Romas Lazutka, Rasa Naujanienė, Birutė Švedaitė, Jurgita Zabulytė Kupriūnienė, Laimutė Žalimienė SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

More information

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS?

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kokius tikslus suaugusiųjų mokymuisi kelia Europa ir Lietuva? SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? 2015 birželis, Nr.

More information

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę?

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? 2017 rugpjūtis, Nr. 4 (160) 2013 2022 ISSN 1822-4156 1989 Naujos visų mokomųjų dalykų programos 1993 1994 1997 2002 Pradinio, pagrindinio

More information

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas

More information

INKLIUZINIO ŠVIETIMO MOKYTOJO

INKLIUZINIO ŠVIETIMO MOKYTOJO Mokytojų rengimas inkliuziniam švietimui INKLIUZINIO ŠVIETIMO MOKYTOJO PROFILIS TE I I European Agency for Development in Special Needs Education Mokytojų rengimas inkliuziniam švietimui INKLIUZINIO ŠVIETIMO

More information

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar įmanomas ugdymo kokybės laidavimas be nuolatinio savęs vertinimo? Koks šiandien Lietuvoje metodinis

More information

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos

More information

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE Aurelija Jakubė, Aurimas Juozaitis Metodinės rekomendacijos Log in www.ects.cr.vu.lt Aurelija Jakubė Aurimas M. Juozaitis BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

More information

KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS

KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS 0 2.1.1 VEIKLA KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMO ATLIKIMAS KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS Tyrimus atliko ir ataskaitą

More information

PRO MEMORIA ( ) Kronika 161 ISSN PEDAGOGIKA

PRO MEMORIA ( ) Kronika 161 ISSN PEDAGOGIKA / Chronicle PRO MEMORIA MEILĖ LUKŠIENĖ (1913 2009) Lietuva ir pedagogų bendruomenė liūdi 2009 m. spalio 16 d. anapilin iškeliavusios Meilės Lukšienės, iškilios asmenybės, pasaulinio lygio mokslininkės,

More information

STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr.

STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr. STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr. 1. ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas

More information

NEFORMALIU IR SAVAIMINIU BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMO EKSPERTINIO PERSONALO RENGIMO METODIKA

NEFORMALIU IR SAVAIMINIU BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMO EKSPERTINIO PERSONALO RENGIMO METODIKA VšĮ Lietuvos verslo kolegija VIEŠOJI ĮSTAIGA LIETUVOS VERSLO KOLEGIJA NEFORMALIU IR SAVAIMINIU BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMO EKSPERTINIO PERSONALO RENGIMO METODIKA METODIKĄ RENGĖ: doc. dr. Angelė

More information

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE Aušra Liučvaitienė Vilniaus kolegija Jolanta Paunksnienė Vilniaus Gedimino technikos universitetas Anotacija Verslo aplinkos pokyčiai lemia, kad

More information

IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAMŲ DERMĖS TYRIMO ATASKAITA

IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAMŲ DERMĖS TYRIMO ATASKAITA LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS Tyrimo atlikimo paslauga projektui Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra (IPUP) Nr. VP1-2.3-ŠMM-03-V-02-001 Tyrimo, kuris įvertintų ikimokyklinio, priešmokyklinio

More information

MEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ?

MEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2014 spalis, Nr. 9 (114) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kas yra medijų ir informacinis? Kaip sekasi ugdytis medijų ir informacinį raštingumą Lietuvos mokyklose? Į ką

More information

Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme

Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme Apžvalginis gerosios patirties tyrimas 2010 m. Tyrimo tikslas - įvertinti simuliacinių žaidimų, skirtų ugdyti vadybinės

More information

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. Erasmus+ Programos vadovas Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. 1 versija (2017): 20/10/2016 TURINYS SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS... 8 Kaip skaityti šį Programos

More information

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos WW-06178 1993 Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos Pagal Lisos Hinz leidinį Teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms (angl. Positive Directions for Schools and Communities) Dėl mažėjančio

More information

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Šio dokumento parengimą

More information

POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME

POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME Ilvija Pikturnaitė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija Anotacija Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai

More information

VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA m. sausio 6 7 d., Vilnius

VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA m. sausio 6 7 d., Vilnius VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA Ataskaitos pavadinimas Vilniaus universiteto vidinė studijų kokybės vadybos sistema: išorinio vertinimo ataskaita

More information

MAGISTRANTŪROS IR TĘSTINĖS STUDIJOS 2018

MAGISTRANTŪROS IR TĘSTINĖS STUDIJOS 2018 ŠIAULIŲ UNIVERSITETO MAGISTRANTŪROS IR TĘSTINĖS STUDIJOS 2018 MAGISTRANTŪRA studijos lyderiams! Magistrantūros studijos (antrosios pakopos studijos) tai studijos, suteikiančios galimybę gilinti ir plėtoti

More information

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai

More information

Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu?

Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu? Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu? /Pav./ /Pav./ Omaura nuo O iki A Svarbi produktyvaus mokymosi dalis profesinis orientavimas IPLE/ROC seminaras Hilversume 2008 m. sausio 21 23 d. 1 Ugdymas turi

More information

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PROJEKTAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO RODIKLIŲ ATNAUJINIMAS IR NAUDOJIMO JAIS METODIKOS/REKOMENDACIJŲ SUKŪRIMAS SFMIS NR.: VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-001 BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS 2014 gruodis, Nr. 18 (123) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Pameistrystės vieta Lietuvos profesinio mokymo sistemoje Pameistrystės

More information

Lietuvos sporto universiteto 2013/2014m. DARBŲ PLANO ĮVYKDYMO ATASKAITA

Lietuvos sporto universiteto 2013/2014m. DARBŲ PLANO ĮVYKDYMO ATASKAITA 4 2013-2014 2013-2014 3 2014-01 2 nuolat 1 2014.07.01 Lietuvos sporto universiteto 2013/2014m. DARBŲ PLANO ĮVYKDYMO ATASKAITA Atsakingas Įgyvendinimo metai Įgyvendinimo rezultatai Eil.Nr. Priemonės/uždaviniai

More information

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą 2012, birželis Nr. 8 (72) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Koks tėvų įtraukimo

More information

ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS

ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS Vadovas parengtas Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant projektą Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos vyriausybės

More information

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB05E Pavadinimas lietuvių

More information

MOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams

MOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams 2010 Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant projektą Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra Projektas finansuojamas

More information

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB05E Pavadinimas lietuvių

More information

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI?

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kaip ugdomas pilietiškumas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis? Kokie mūsų aštuntokų kognityviniai

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija

KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija Anotacija. Kalbos žmones jungia ir išskiria. Vis plačiau atsiveriantys vartai į besivienijančią Europą, į bendravimą ir bendradarbiavimą

More information

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:

More information

ISTORIJOS PAMOKA: MOKYTI AR MOKYTIS?

ISTORIJOS PAMOKA: MOKYTI AR MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kokia istorijos mokymo vieta Europos ir Lietuvos mokyklose? Kokia istorijos pamokų kokybė šiandienos

More information

Pažangių mokymosi technologijų naudojimas ugdymo procese

Pažangių mokymosi technologijų naudojimas ugdymo procese ISSN 1392-561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 13 66 Pažangių mokymosi technologijų naudojimas ugdymo procese Daina Gudonienė Kauno technologijos universitetas Kaunas University of Technology Studentų g. 48A, Kaunas

More information

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council

More information

N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus

N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE Kaz.ys Poškus Vilniaus universitetas šiandien į mokymąsi kaip pažinimą ir į mokymą - mokytojo veiklą - tenka pažvelgti ne materialistinio sensualizmo požiūriu,

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE

MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE Anotacija Laima Railienė Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas, Lietuva Vienas optimalių būdų ar galimybių

More information

Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė

Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė Rengia: Giedra Katilauskienė Kristina Sutkutė Raimonda Siaurusaitytė Recenzuoja: Eglė Šalnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas) Gintaras

More information

DALYKŲ INTEGRACIJA MUZIKINIAME UGDYME

DALYKŲ INTEGRACIJA MUZIKINIAME UGDYME LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS MENINIO UGDYMO KATEDRA Rytis Vaičaitis Muzikos edukologija DALYKŲ INTEGRACIJA MUZIKINIAME UGDYME SUBJECTS INTEGRATION IN MUSIC EDUCATION Darbo

More information

PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA

PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA 2017 PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA 2017 ViLniuS 2017 Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengtoje apžvalgoje susisteminta naujausia informacija, atspindinti

More information

VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ FORMAVIMO PRIELAIDOS IR GALIMYBĖS. Rūta Adamonienė Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ FORMAVIMO PRIELAIDOS IR GALIMYBĖS. Rūta Adamonienė Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas ISSN 1822-6760 Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2009. Nr. 16 (1). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA Žymantė Jankauskienė, Rita Liepuonienė, Rimantas Stukas, Genė Šurkienė, Kęstutis Žagminas, Birutė Gostevičienė, Erika Kubilienė, Jurgita Matuizienė, Algimantas Urbelis VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES

More information

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika 2017 gruodis, Nr. 5 (161) ISSN 1822-4156 Elgesio ar (ir) emocijų

More information

Kauno technologijos universiteto PROGRAMOS METROLOGIJA IR MATAVIMAI (621H14001) VERTINIMO IŠVADOS

Kauno technologijos universiteto PROGRAMOS METROLOGIJA IR MATAVIMAI (621H14001) VERTINIMO IŠVADOS STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS Kauno technologijos universiteto PROGRAMOS METROLOGIJA IR MATAVIMAI (621H14001) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF Metrology and measurements (621H14001) STUDY PROGRAMME

More information

PROFESINIAI STANDARTAI GALIMYBĖ DERINTI VEIKLOS PASAULIO IR ŠVIETIMO SISTEMOS POREIKIUS

PROFESINIAI STANDARTAI GALIMYBĖ DERINTI VEIKLOS PASAULIO IR ŠVIETIMO SISTEMOS POREIKIUS VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA BUSINESS: THEORY AND PRACTICE ISSN 1648-0627 print / ISSN 1822-4202 online 2013 14(1): 17 26 doi:10.3846/btp.2013.02 PROFESINIAI STANDARTAI GALIMYBĖ DERINTI VEIKLOS PASAULIO

More information

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengė: doc. med. m. dr. R. Adomaitienė Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA)

More information

KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ?

KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ? KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ? Integruoto socialinio ugdymo gairės 9-10 klasėms: ekonomika, etika, pilietiškumas PARENGĖ: Marija Vyšniauskaitė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas Prof. Dr.

More information

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai LT Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai ENRD Contact Point 123rf, Manuela Ferreira Valstybių narių kaimo plėtros programos (KPP) 2014 2020 m. laikotarpiu turėtų būti pagrįstos paklausa, orientuotos

More information

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ RENGIMO ORGANIZAVIMAS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ RENGIMO ORGANIZAVIMAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA NATALIJA FIODOROVA Edukologijos studijų programos ( specializacija: švietimo vadyba ir andragogika) studentė IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

Socialinių mokslų sritis Edukologijos mokslo kryptis 07S DOKTORANTŪROS STUDIJOS

Socialinių mokslų sritis Edukologijos mokslo kryptis 07S DOKTORANTŪROS STUDIJOS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS (LIETUVA) KLAIPöDOS UNIVERSITETAS (LIETUVA) MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS (LIETUVA) VILNIAUS UNIVERSITETAS (LIETUVA) AVEIRO UNIVERSITETAS (PORTUGALIJA) DOKTORANTŪROS STUDIJOS

More information

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS Lina Miltenienė BENDRADARBIAVIMO MODELIO KONSTRAVIMAS TENKINANT SPECIALIUOSIUS UGDYMOSI POREIKIUS Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, edukologija (07 S) Šiauliai, 2005 Disertacija

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi

More information

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio

More information

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1

More information

ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS

ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS Aušrinė Gumuliauskienė Šiaulių universitetas, Lietuva Santrauka Švietimo politikos turinį atspindintys strateginiai švietimo dokumentai aktualizuoja

More information

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m. Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 359-14-ESD tarp Lietuvos Respublikos

More information

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT naujienlaiškis #4 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT TEMA: Darnaus vystymosi tikslai Lauko virtuvė., Indija Eglė Ščerbinskaitė Konkurso Pasaulis tavo akimis nuotrauka, 2015 m. ŠIAME NUMERYJE: 03 VIETOJ ĮŽANGOS

More information

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

Visuomenės sveikatos programų vertinimas Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų

More information

Siūlymai dėl ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo (AU) kokybės kriterijų

Siūlymai dėl ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo (AU) kokybės kriterijų Siūlymai dėl ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo (AU) kokybės kriterijų Viktoria Bolla Europos Komisijos švietimo ir kultūros generalinis direktoratas 2015 m. spalio mėn. Švietimas ir Europos bendradarbiavimas

More information

Dėstytojo įvaizdis ir jo įtaka studijų kokybei suvokti

Dėstytojo įvaizdis ir jo įtaka studijų kokybei suvokti ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2010 52 Dėstytojo įvaizdis ir jo įtaka studijų kokybei suvokti Greta Drūteikienė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Vadybos katedros docentė Vilnius University,

More information

Aistė Bartkutė PALANKIOS UGDYMUI(SI) PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS APLINKOS KŪRIMAS INKLIUZINĖJE KLASĖJE. Bakalauro darbas

Aistė Bartkutė PALANKIOS UGDYMUI(SI) PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS APLINKOS KŪRIMAS INKLIUZINĖJE KLASĖJE. Bakalauro darbas ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS KATEDRA Specialiosios pedagogikos (specializacija logopedija) studijų programa, IV kursas Aistė Bartkutė

More information

GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI

GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION. ISSN 1648-939X GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI Laima Railienė Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas,

More information

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Dėkoju Jungtinių Tautų Vystymo

More information

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? 8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia

More information

MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS

MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS ŠVIETIMO PROBLEMOS ANALIZĖ 2011, gruodis Nr. 12 (62) ISSN 1822-4156 MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai:

More information

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2003 61 Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas Aldas Miečinskas Doktorantas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio

More information

Mokinio pasiekimų diagnostika. Kompetencijų ugdymas ir vertinimas

Mokinio pasiekimų diagnostika. Kompetencijų ugdymas ir vertinimas Projektas Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas MOKYMAI VERTINIMO EKSPERTAMS Antrasis seminaras Mokinio pasiekimų diagnostika.

More information

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU ISSN 1648-998 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 29. 3 (16). 6 72 TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU Rimantas Dapkus Kauno technologijos universiteto Regionų plėtros

More information