Komunikacijos ir informacijos mokslai humanitarinių ir socialinių mokslų kontekste

Size: px
Start display at page:

Download "Komunikacijos ir informacijos mokslai humanitarinių ir socialinių mokslų kontekste"

Transcription

1 ISSN INFORMACIJOS MOKSLAI Komunikacijos ir informacijos mokslai humanitarinių ir socialinių mokslų kontekste Audronė Glosienė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorė, docentė, daktarė Director of the Institute of Library and Information Science Faculty of Communication, Vilnius University Assoc. Prof., Doctor Tel. (+370 5) EI. paštas: Straipsnio tikslas - apibūdinti savo esme tarpdisciplininių komunikacijos ir informacijos mokslų (KIM) vietą humanitarinių ir socialinių mokslų sistemoje, aptarti pagrindines KIM raidos tendencijas, pateikti Lietuvoje KIM tiriamų mokslinių ir praktinių problemų žemėlapį, institucijų, personalo' ir kitų išteklių analizę, pasaulinės ir europinės integracijos perspektyvas*. Komunikacijos ir informacijos mokslų (KIM) munikacija įvardijamos tokios mokslų šakos statusas ir vieta mokslų sistemoje nėra vienodai kaip dokumentacija, informacija, bibliotekininsuprantami visame pasaulyje. Pirmiausia jie ne kystė, archyvistika, bibliografija, paleografija, visose šalyse jungiami į tokį kompleksą; antra, knygotyra, epigrafija, papirusologija. KIM dažniausiai traktuojami kaip socialiniai Jei žvelgtume vien į šią formalią mokslų klamokslai. Lietuvoje KIM, kaip savarankiška sifikaciją, turėtume manyti, kad KIM yra labai mokslų sritis, pripažinta palyginti neseniai ir tradicinė humanitarinė mokslų sritis, siejama pagal Lietuvos mokslų klasifikaciją mokslų sri- daugiausia su dokumentine komunikacija ir Uitis Informacija ir komunikacija priskirta huma- rinti gana ribotas plėtotės perspektyvas mūsų sanitariniams mokslams (Dėl mokslo sričių..., lyje (bent jau epigrafija ir papirusologija, iš dalies 1997), nors šios srities studijos priklauso sočia- ir paleografija neturi Lietuvoje gilesnių šaknų), liniams mokslams (Lietuvos švietimo klasifi- Tačiau situacijos analizė rodo ką kita. KIM, kaip kacija). Mokslo srityje 06 H Informacija ir ko- integrali savarankiška mokslų kryptis, yra ne tik. naujas, bet ir labai sparčiai besiplėtojantis, dina- * Straipsnis parengtas komunikacijos ir informacijos mįškas, didelį socialinį poreikį atliepiantis reišmokslų būklės apžvalgos kuri buvo rengta 2003 ra. ^.. į { L etuvoje. Formalioje klasifidalyvaujant Humanitarinių ir socialinių mokslų J r u,, v strategijos darbo grupės veikloje, pagrindu. kacijoje nurodytos mokslo sakos nepagristai

2 susiaurina realųjį probleminį šių mokslų žemėlapį. KIM tiriamų problemų laukas ne tik platesnis, bet ir gerokai peržengia humanitarinių mokslų problematiką, siejasi su socialiniais ir fiziniaismokslais; taip sukuriama gana specifinė KIM savybė - tarpdiscipliniškumas. Kodėl skiriasi KIM formalioji ir realioji sankloda? Ką apima ir ką tiria KIM? Kaip ši mokslų kryptis susiformavo ir kaip ji plėtojama Lietuvoje? Kokius turime išteklius šių vis populiarėjančių mokslo ir studijų krypčių plėtotei? Ieškoti atsakymų į šiuos klausimus ir yra šio straipsnio tikslas. Straipsniu nesiekiama pateikti išsamios šių mokslų raidos Lietuvoje analizės, sąmoningai atsisakoma vertinti pavienių mokslininkų indėlį: tai būtų atskiros studijos objektas. Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmojoje aptariami KIM vidiniai ištekliai ir tendencijos (KIM statusas ir vieta mokslų sistemoje; tarpdiscipliniškumas; istorinis ekskursas; dabartinė institucijų būklė; veiklos sektoriai: moksliniai tyrimai, studijos, taikomoji veikla), antrojoje - KIM aplinka (globalių mokslo raidos tendencijų ir iššūkių poveikis KIM; santykis su Lietuvos mokslo politika; santykis su ES mokslo politika, Europos ir pasaulio mokslo tinklais; KIM poreikis Lietuvos visuomenėje, ūkyje, kultūroje, mokslo sistemoje), trečiojoje pateikiama KIM SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) matrica. Naudoti šie tyrimo metodai: literatūros ir šaltinių analizė, SSGG analizė, nestruktūruotas tiesioginis pokalbis ir interviu ei. paštu. 1. Ištekliai ir tendencijos 1.1. Komunikacijos ir informacijos mokslų statusas ir vieta mokslų sistemoje Dar visai neseniai KIM buvo nežinoma teritorija mokslo žemėlapyje. Suprantama, jie neatsirado ab ovo - iš nieko, kaip apibūdino bibliotekininkystės studijų atsiradimą 1949 m. Vilniaus universitete Levas Vladimirovas (Vladimįrovas, 2003, p. 256). KIM kompleksas susidarė tradicinių ir naujų, įvairiais aspektais tiriančių informacijos ir komunikacijos procesus disciplinų pagrindu. Kaip rodo pats šių mokslų pavadinimas, juos sudaro du gana autonomiški blokai: komunikacijos mokslai ir informacijos mokslai. Jie turi savo objektus, savo metodus, savo paradigmas ir savo istoriją. KIM sudaro skirtingos prigimties ir vidinės laikysenos disciplinos, kurių atstovai ne visada jaučia tarpusavio artumą; KIM integralumą dar sunkiau įžvelgti kitų mokslų atstovams. Masinės komunikacijos, žiniasklaidos, auditorijos, visuomenės nuomonės tyrimai; elektroninių duomenų bazių kūrimas ir naudojimas mokslinėje bibliotekoje; kontrafakcijos kaip spaudos draudimo laikotarpio fenomenas: ką bendra gali turėti šie visiškai skirtingi tyrimai? Vienuose jų dominuoja istorinis aspektas ir akivaizdžiai humanitarinė paradigma, kiti priskirtini socialinių tyrimų sferai, o treti taip glaudžiai susiję su informacinėmis technologijomis, kad panašėja jau ne į socialinius-humanitarinius, o į tiksliuosius mokslus. Toli gražu ne visose pasaulio šalyse šie mokslai integruojami instituciniu, valdymo ar kitais pagrindais. Lietuva čia yra veikiau išimtis, galbūt liudijanti gebėjimą išsiveržti iš tradicinių sampratų rėmų ir pasiūlyti neretai iš paskos mokslui einančiam jo administravimui naujoviškus sprendimus. Taigi komunikacijos ir informacijos mokslai yra ne tik nauja ir sparčiai besiplėtojanti, nepaklūstanti susiformavusių mokslų kanonams, bet ir tarpdisciplininė sritis. Jie, kaip vientisas kompleksas, radosi, kad nutiestų informacinius tiltus ir sužymėtų sąsajas tarp daugelio savarankiškų disciplinų. Kaip teigia R. Gudauskas, informacijos ir komunikacijos mokslai apima 10

3 ir integruoja daugelio mokslų metodus. Ši kryptis jungia įvairias informacijos teorijas: ekonominę, socialinę, matematinę, techninę. Tolesnei informacijos mokslų raidai itin didelę reikšmę turėtų ne tikslieji, o kokybės metodai, kuriuose dominuotų prasminis parametras. Jie padėtų esmingiau siekti žinių, technologijų ir žmogaus vienybės" (Gudauskas, 1994). Po ilgametės kovos už KIM kaip savarankiškos mokslų krypties pripažinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio lld. nutarimu Nr patvirtinta Lietuvos mokslų klasifikacija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 1997). KIM priskiria humanitariniams mokslams ir apima šias šakas: H100 Dokumentacija, informacija, bibliotekininkystė, archyvistika H105 Bibliografija H110 Paleografija, knygotyra, epigrafija, papirusologija. Ši klasifikacija toli gražu neapima visų tyrimų, kuriuos realiai aprėpia KIM. Vilniaus universiteto mokslo darbų Informacijos mokslai vedamuosiuose straipsniuose vardijamos tokios KIM nagrinėjamos temos, kurių pagrindu galima susidaryti gerokai išsamesnį ir platesnį KIM probleminį žemėlapį: Komunikacijos istorija, teorija, politika Masinė komunikacija Žiniasklaidos, taip pat elektroninės, tyrimai Žurnalistika Komunikacijos priemonių vadyba Tarptautinė ir tarpkultūrinė komunikacija Organizacinė komunikacija Tarpasmeninė komunikacija Politikos komunikacija Mokslinė komunikacija Specialioji komunikacija (pvz., lyčių komunikacija, visuomenės sveikatos komunikacija ir kt.) Komunikacijos teisė Viešosios nuomonės tyrimai Viešoji komunikacija; ryšiai su visuomene Rinkodaros ir reklamos komunikacija Informacijos istorija, teorija, politika Visuomenės informacinė sąranga ir sąveika Informacijos teorija, istorija Informacijos reprezentavimas, organizavimas ir klasifikavimas Informacijos iešką Informacijos vadyba Informacijos išteklių, taip pat elektroninių, vadyba Informacijos ekonomika Informacijos verslas Informacijos paslaugos Informacijos teisė; autorių teisės; intelektinės nuosavybės teisė Informacijos sistemos ir tinklai Žinių ekonomika ir vadyba Elektroninė komunikacija Dokumentinė komunikacija Bibliotekininkystė ir informacija Archyvistika Dokumentotyra, dokumentalistika Dokumentų vadyba Muziejininkystė Leidyba, taip pat elektroninė Knygotyra Bibliografija Mokslotyra Lietuvos mokslų klasifikacija atskiria realiai susiklosčiusius įvairialypius komunikacijos ir informacijos mokslų kompleksus, priskirdama juos įvairioms mokslų sritims: pavyzdžiui, spaudos ir komunikacijos mokslai priskiriami socialiniams mokslams (03 S Vadyba ir administ- 11

4 ravimas S 265 Spaudos ir komunikacijos mokslai), teisės mokslų kryptis apima 01S Informatikos teisės S 123 šaką. Taigi galima teigti, kad nors Lietuvos mokslų klasifikacijoje sritis įvardijama kaip informacija ir komunikacija, ji apima daugiausia informacijos tyrimus, komunikacinius priskirdama socialinių mokslų sričiai. Informacinę problematiką tiria ir kitos mokslo sritys, visų pirma technikos ir gamtos mokslai: Fiziniai mokslai P P Technologijos mokslai T T Informatikos inžinerija Biomedicinos mokslai B B Biologija B110 Bioinformatika, medicininė informatika, biomatematika, biometrija B115 Biomechanika, kibernetika 02 B Biofizika Tokia komunikacijos ir informacijos mokslų įvairovė ir dispersija yra natūrali, ji pastebima visame pasaulyje, tačiau sunkina rasti bendrą vardiklį", vientisą žinių, apibrėžiančių informacijos ir komunikacijos specialisto kvalifikaciją ir kompetenciją, branduolį. Pastebimas tiek abipusis artėjimas (informatikos ir informacinių sistemų specialistams suteikiama humanitarinio ir socialinio pobūdžio žinių, o humanitarinę-socialinę studijų programos pakraipą papildo technologinė kompetencija), tiek specializavimasis ir savojo tapatumo paieškos. Informacijos ir komunikacijos studijos Lietuvoje yra priskiriamos ne humanitariniams, o socialiniams mokslams (Lietuvos švietimo klasifikacija). Tokį dualizmą lemia iš dalies heterogcniška šių mokslų prigimtis, tarpdisciplininis jų pobūdis, objekto nevienalytiškumas, skirtingi požiūriai į informaciją ir komunikaciją, komunikacijos ir informacijos, kaip savarankiškos mokslo ir studijų krypties, naujumas. Nors organizaciniu ir administraciniu požiūriu tokia situacija nėra nei logiška, nei pagrįsta, pagaliau ir neracionali, šiame prieštaravime išryškėja ir tarpdisciplininis KIM pobūdis, ir plėtros link autonomiškos mokslų srities galimybės. Būtent taip-kaip peržengiančius tradicines humanitarinių ir socialinių mokslų ribas - KIM šiandien supranta daugelis Lietuvos ir pasaulio tyrinėtojų Tarpdiscipliniškumas ir suvienytą informacijos mokslų idėja Tarpdiscipliniškumas yra vienas svarbiausių KIM požymių. Tiesa, tarpdisciplininis pobūdis, išsibarstymas tiek objektų, tiek metodologijų ir metodų prasme tampa pretekstu abejonėms dėl komunikacijos studijų mokslinio statuso" (Gudonienė, 1996, p. 129), tačiau šios abejonės, specialistų teigimu, nėra primestos kokių oponentų ar kritikų iš šalies, greičiau tai bręstančios mokslo šakos savivokos proceso požymis. Nors ir stokodamos intelektualinės koherencijos", informacijos ir komunikacijos studijos tai laiko ne trūkumu, o pranašumu, leidžiančiu siekti, kad būtų įgyvendinta suvienytų informacijos mokslų" idėja (Gudauskas, 1994, p. 6). Pirmojo Informacijos mokslų mokslo darbų rinkinio (1994) įžangoje tuometinis VU Komunikacijos fakulteto dekanas Renaldas Gudauskas teigia: Nėra vienintelės ir teisingos informacijos teorijos. Tai rodo ir moksliniai tyrinėjimai. Juose vyrauja metodologinė įvairovė, nepakankamas tyrimo objekto neapibrėžtumas, netgi tam tikras konceptualus chaosas. Tam tikras neapibrėžtumas čia yra greičiau taisyklė negu išimtis. Bet dėsniai veikia net ir tada, kai jie nėra mūsų iki galo pažinti. Informacijos poveikis ekonominei, socialinei, politinei, mokslinei ir techninei veiklai tolydžio didėja. Informacijos mokslų raida yra pasiekusi kritinį tašką, jų 12

5 problemos reikalauja iš principo naujos kokybės konceptualių sprendimų. Šiuo metu infor- plėsti ir gilinti mūsų žinojimo? Žinias nuo seno tvarkyti ir skleisti informaciją, jei ji nepadeda macinės sąveikos visuomenėje problematiką rodo įvairių visuomenės informatizavimo aspektų temologija - žinių teorija, o KIM žinias tiria nagrinėja filosofija,arba tiksliau, jos šaka epis- tyrinėjimai bei informacinės visuomenės koncepcijos. Dėl to informacijos terminui priskiria- intelekto, žinių bazių projektavimo ir valdymo siekdami modeliuoti pažinimą kaip dirbtinio mi įvairūs apibrėžimai, dažnai susiję ne Uksu skir- pagrindą. Randasi naujos mokslo sritys, nagri- tingais tyrimo aspektais, bet ir su skirtingais reiškiniais (išskirta mano-a. G.). [...] Informacijos mokslų tikslas - pažinti informacinius poreikius ir taip organizuoti modernias technologijas, kad jų dėka būtų pasiekta nauja žinių komunikacijos kokybė bei padidintas informacijos poveikis" (Gudauskas, 1994, p. 6). Informacijos sąvoka mūsų dienomis, A. Budrevičiaus teigimu, praplečiama ir imama sieti su mokymu, pažinimu, supratimu, interpretacija ir kitais dalykais. Ji vartojama daugelyje mokslo sričių: lingvistikoje, psichologijoje, biologijoje, kartais netgi laikoma viena pamatinių tikrovę aprašančių sąvokų" (Budrevičius, 2001). Tradiciškai komunikacija buvo (ir tebėra) priskiriama technikai (ryšiai, transportas, statyba); visuomenės kontekste komunikacija apibūdinama kaip socialinė sąveika per pranešimus" (Fiske, 1990, p.16), bendravimas, informacinė sąveika. V. Gudonienės nuomone, komunikacija kaip mokslo objektas yra pernelyg bendras, įvairus ir neartikuliuotas procesas. Jos pasireiškimas gerokai skiriasi priklausomai nuo konteksto, kuriame jis vyksta: dalyvių skaičiaus ir vaidmenų, komunikacijos kanalų ir priemonių, erdvės ir laiko, kultūrinės aplinkos, tikslų bei turinio" (Gudonienė, 1999, p. 8). Taip randasi įvairios komunikacijos traktuotės, o jų pagrindu formuojasi mokslinės teorijos ir mokyklos. Kita itin svarbi, nors ir laikinai tai išnykstanti iš mokslinių tyrimų avangardo, tai vėl jame pasirodanti ir tokia pat universali kaip ir informacija ir komunikacija, sąvoka yra žinios, žinojimas. Kokia prasmė fiksuoti, kaupti, saugoti, nėjančios žinias ir pažinimą ir priskiriamos informacijos mokslų grupei: semognostika (Budrevičius, 1994), kognityvistika, jungianti kompiuterių mokslą, filosofiją, lingvistiką, neurobiologiją, psichologiją (Budrevičius, 2002). Be to, poindustrinėje visuomenėje žinios integruojamos su informacinėmis technologijomis ir tampa vienu iš lemiamų ekonomikos veiksniu" (Budrevičius, 2001). KIM tarpdiscipliniškumą lemia ir jų vidinė sandara, ir ryšiai su kitais mokslais. Tai viena svarbiausių KIM savybių, suteikianti šiems mokslams didelių galimybių, tačiau kelianti savosios tapatybės neapibrėžtumo grėsmę. Nors, kaip matysime išteklių analizės dalyje, beveik visos KIM akademinės institucijos ir programos Lietuvoje deklaruoja tarpdisciplininį, neretai - tarpfakultetinį veiklos pobūdį, atvirumą bendradarbiavimui, reali sąveika dažniausiai yra sudėtingesnė. Tarpdiscipliniškumas galėtų būti traktuojamas kaip viena iš paskatų KIM ambicijoms tapti savarankiška mokslų sritimi. Neretai teigiama, kad komunikacijos ir informacijos problematika perauga socialinių-humanitarinių mokslų sričių ribas; integruodama socialinių, humanitarinių, technikos bei kitų sričių žiniją, ji pretenduoja į savarankiškos mokslo srities statusą (Gudauskas, 1994a, p. 5); raginama pripažinti (nors tai galėtų atrodyti pernelyg neįtikėtina), jog komunikacijos ir informacijos mokslų sistema jau dabar plėtojasi kaip savarankiška specifinė mokslo sritis greta visuomenės, humanitarinių, technikos, tiksliųjų, gamtos mokslų" (Augustinaitis, 1994, p. 14). 13

6 1.3. Istorinis ekskursas Jau minėta, kad KIM, kaip pripažinta, integrali ir savarankiška mokslų sritis, Lietuvoje ir visame pasaulyje yra ganėtinai nauja, nors komunikacinė žiūra, įvairūs komunikaciniai tyrimo metodai {modeliai taikomi jau seniai. Komunikacijos mokslo pradininku pasaulyje laikomas Wilburas Schrammas. Per Antrąjį pasaulinį karą jis planavo komunikacijos programas ir pradėjo jas įgyvendinti 1943 m. Iowa universitete įsteigus komunikacijos aspirantūrą (Gudonienė, 1996, p. 130). Vienu reikšmingiausių ir informacijos, ir komunikacijos teorijos darbų yra 1949 m. pasirodžiusi Čiaudo Shannono knyga Matematinė komunikacijos teorija, kurioje pateiktas komunikacijos modelis atkreipė ne tik technikos, bet ir daugelio humanitarinių, socialinių mokslų atstovų dėmesį, turėjo jiems didelės įtakos. Analizuodami, taikydami ir kritikuodami ribotą siuntėjo-pranešimo-kanalo-gavėjo (recipiento)" linijinę sąveiką, atskleistą matematiniame komunikacijos modelyje, socialinių komunikacijos aspektų tyrinėtojai praturtino jį reikšmių ir grįžtamojo ryšio kategorijomis, apjuosė socialiniu ir psichologiniu kontekstu. Semiotinio, struktūrinio, sisteminio ir funkcinio požiūrio įsigalėjimas komunikacijos moksliniuose tyrimuose paaštrino žiniasklaidos ir propagandos, literatūros proceso, socialinių reikšmių ir vertybių komunikacinius aspektus; vyravusį pranešimo objektyvumo imperatyvą ir siekimą maksimaliai tiksliai jį perduoti pamažu ėmė keisti nuostatos apie recipiento aktyvumą, atvirojo teksto paradigmos, taigi daugelis mokslų, net ir nesivadinusių ir ncsivadinančių komunikaciniais, akcentą perkėlė į pranešimo priėmėjo - auditorijos, grupės, minios, masės, individo - sferą. Masinės komunikacijos, kalbos, meno ir kitų sričių komunikacijos, bendravimo, ypač efektyvaus bendravimo, informacijos perdavimo klausimus nagrinėjo politologai, istorikai, literatūrologai, semiotikai, žurnalistai, psichologai, sociologai, ekonomistai, nors ir nesudarydami vieningo bloko", tačiau vidujai vienijami komunikacinio požiūrio į tiriamus žiniasklaidos, propagandos, reklamos, visuomenės, jos grupių ir individų veiklos aspektus. Masinė komunikacija, reprezentuojama visų pirma periodinės spaudos, radijo ir televizijos, o šiuo metu -ir interneto bei elektroninės žiniasklaidos, yra galingas visuomenės informavimo, viešosios nuomonės formavimo, demokratijos ir žodžio laisvės instrumentas. Kitose institucijose ir kitais pagrindais vykstanti komunikacija, siekiant ją atskirti nuo masinės, buvo pavadinta specialiąja ir apima mokslinę, kultūrinę, politinę, lyčių ir kitą komunikaciją visuomenėje, švietime, moksle, gamyboje, komercijoje, politikoje ir kitose srityse. Kita šiuolaikinius KIM maitinusi versmė buvo vėliau į dokumentinės komunikacijos disciplinų kompleksą sujungtos dokumentalistika, bibliotekininkystė, knygotyra, bibliografija, mokslinės informacijos teorija. Dokumentuose užfiksuotos informacijos ir žinių, visos žmonijos atminties kaupimo, saugojimo, sisteminimo, organizavimo, prieinamumo užtikrinimo reikmės lėmė ne tik šių praktinės veiklos sričių optimizavimo paieškas, bet ir jų konceptualizavimą. Bibliotekose, archyvuose, įstaigose sukauptų dokumentų klasifikavimo sistemos, antrinės, arba metainformacijos ir metaduomenų, schemos pretendavo į universalesnius - žinių apskritai, paieškai būtino visos žmonijos intelektinio kapitalo sisteminimo ir kodavimo modelius. Nors ilgą laiką bibliotekininkystė ir jai gretimos sritys nebuvo pripažintos autonomiškomis ir sictos su filologijos, istorijos ir kitais mokslais, jų vidinis tapatumas jau nuo XX a. vidurio siejosi ne su tradiciniais humanitariniais, o iškylančiais naujais tarpdisciplininiais savo esme informacijos, o vėliau - ir su komunikacijos mokslais. 14

7 Biblioteka, muziejus, archyvas, leidykla, periodinio leidinio redakcija yra teksto, informacijos sankaupų - knygos, laikraščio, rankraščio, reportažo - ir vartotojo TARPININKAI. Dokumentinės komunikacijos institucijų, visų pirma bibliotekų, specifika yra ta, kad jos kuriamos ne tik šiandienių informacijos vartotojų ir dabarties visuomenės poreikių tenkinimui, bet ir ateities kartoms. Tam reikia ne tik dokumentų fondų formavimo, jų organizavimo, išsaugojimo, bet ir informacijos paieškos sistemų (katalogų, duomenų bazių, sąrašų ir pan.) konceptualių strategijų, visuomenės socialinių, politinių, mokslinių, kultūrinių ir kitų procesų pažinimo ir įvertinimo. Nemažų iššūkių informacijos disciplinų plėtrai, kaip jau minėta, suteikė tikraisiais informacijos mokslo atstovais" pasivadinę informatikos specialistai. Vis dėlto informatika ir kompiuterija (ComputerScience, Informatics)»nesiekia vystyti bendrosios informacijos teorijos. Tai [...] naujos mokslų šakos, kurią Lietuvoje linkstama vadinti informologija, uždavinys" (Gudauskas, 1994, p. 6). Tą patį teigia ir patys informatikos specialistai: Informatikos disciplinos, kaip kompiuterių mokslo ir kompiuterių inžinerijos visumos, samprata remiasi požiūriu, kad informatika susideda iš 3 paradigmų: matematinės, gamtamokslinės ir inžinerinės paradigmos. [...] yra taikomosios matematikos, gamtos mokslų ir inžinerijos procesų kryžkelėje [...]" (Mitašiūnas, 1998, p ). Socialinių mokslų erdvėje save mąstančios tokios disciplinos kaip mokslinės informacijos teorija, informologija į technologijas žvelgia tik kaip į priemonę, o ne galutinį tikslą. Informologams svarbiausia yra pajėgti valdyti tą informacijos technologijų socialinę ir ekonominę įtaką, kuri transformuoja organizacijas ir iš esmės pertvarko visuomenę (Gudauskas, 2001, p. 7). Takoskyros tarp informacijos mokslų, laikančių save socialiniais, ir informatikos paieška buvo ilgas ir neretai skausmingas procesas. Apskritai KIM, ypač bibliotekininkystės, istorijoje atsispindi visa fizikų" ir lyrikų" ginčo ir prieštaros istorija; net ir dabar KIM viduje atsirandančios naujos šakos (pvz., žinių vadyba, angį. Knowledge management) ieško savo apibrėžties tuo pačiu dalijimo į humanitarus" ir tiksliukus" principu. Prie šalies informacijos mokslų plėtros taip pat esmingai prisidėjo nuo 6-ojo dešimtmečio veikę techninės informacijos biurai, centrai, technikos bibliotekos, o ypač 1970 m. (buvusio Respublikinio mokslinės techninės informacijos ir propagandos instituto pagrindu) įsteigtas Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės institutas (LIMTI). Čia buvo sutelktas tyrinėtojų kolektyvas, vykdomi kompleksiniai moksliniai tyrimai, analizuojami Lietuvos informacijos vartotojų (ypač vadovaujančiųjų darbuotojų) poreikiai ir jų tenkinimo optimizavimo būdai, kuriama automatizuota mokslinės techninės informacijos sistema, leidžiami mokslo darbų rinkiniai, rengiamos konferencijos ir moksliniai seminarai (Voverienė, 1996a, p. 8-16). Vienas iš reikšmingų bibliotekininkystės ir informacijos mokslo tyrimo laukų yra mokslinės produkcijos ir informacijos kūrimas, sklaida, mokslininkų ir tyrinėtojų informacinis aptarnavimas. Mokslinės informacijos analizės ir sintezės metodų taikymas pagimdė referatinius žurnalus kaip vieną iš efektyvių būdų mokslininkams įveikti informacijos perteklių. Citavimo analizė, kiti bibliometrijos, mokslometrijos ir informetrijos metodai KIM glaudžiai sieja su mokslotyra (Voverienė, 1996b). Bibliometrijos ryšius su susijusiomis mokslo sritimis ir taikymo laukais puikiai iliustruoja Nyderlandų mokslininko W. Glaenzclio schema (žr. 1 pav.; Glaenzcl, 2003). 15

8 Bibliotekininkystės, kaip pirmapradės žmonijos informacinės veiklos, ypatumus yra pabrėžę daugelis autorių, ypač šią nuostatą išplėtojo Arūnas Augustinaitis (Augustinaitis, 2002). Virtualių informacijos sankaupų atsiradimas, tinkluose funkcionuojančios ir su bibliotekomis tapo informacijos centrais, mokymosi išteklių centrais, medijos centrais, o bibliotekininkai - informacijos specialistais, informacijos vadybininkais ir pan. Lietuvoje KIM sutelkti ir institucionalizuoti 1991 m., Vilniaus universitete (VU) įkūrus Ko- Mokslometrija Informetnja Technometnja Mokslo pohlika Paslaugos (kam) 1 pav. Bibliometrijos ryšiai su kitomis sritimis Šaltinis: GLAENZEL, W. Bibliomctris as a Research Field: a course on theory and application of bibliometrie indicators. 2003, p nesiejamos informacijos griūtis vertė pakoreguoti klasikinės bibliotekininkystės objektą, formuojantis savarankiškoms pažinimo kryp- munikacijos fakultetą (KF). Pasaulyje aktyviai jos tyrimo ir specialistų kompetencijos ribas. tims, kurių problematika susijusi su informacija, jos gamyba, perdavimu ir naudojimu visuo- Ką vis dėlto tvarko bibliotekos: materialius objektus ar juose užfiksuotas nematerialias žinias? Kiek bibliotekos atsako už jų fonduose atitinkamo profilio mokslinių tyrimų ir studijų menėje, Lietuvoje iškilo būtinumas turėti nesančią, tačiau vartotojui kitais būdais pasiekiamą ir reikalingą informaciją? Visame padinius m. Vilniaus universitete ligtolinių instituciją, atitinkamo profilio mokslinius leisaulyje pastaruosius du dešimtmečius vykusi - bibliotekininkystės ir bibliografijos bei žurnalistikos specialybių, priklausiusių Istorijos fa- ar tebevykstanti? - bibliotekininkystės krizė pasireiškė visuotiniu institucijų, studijų programų kultetui, pagrindu buvo įkurtas Komunikacijos ir mokslinių leidinių bei praktinių veiklos sričių pavadinimų keitimu (bibliotekininkystė ir kos, tiriančios informacijos sąveikos procesus fakultetas, kuriame koncentruojamos mokslo ša- informacija; angį. Library and Information visuomenėje įvairiais aspektais - istoriniu, socialiniu, techniniu, filosofiniu, politiniu, teisi- Science; Information Science; vok. Kommunikations- und Informationswissenschaft, Infor-nimationswissenschaft). Universitetų bibliotekos macijos ir komunikacijos teoriją, tiek ir kt. - ir plėtojančios tiek bendrąją infor- specialias 16

9 Management; Business Information Management). VU KF studijų programos apima platų informacijos ir komunikacijos profesijų spektrą (nuo archyvistikos ir knygotyros iki ryšių su visuomene) ir atspindi integralų požiūrį į komunikaciją ir informaciją. Siekiama rengti specialistus, kurie pajėgtų valdyti informacijos srautus neatsižvelgiant į tai, kokiose įstaigose ar sferose jie generuojami ir kokia forma - publikuotų leidinių ar rankraščių, vaizdo, garso ar elektroninių dokumentų -jie egzistuoja, kur jie sukuriami ir (ar) saugomi. Tačiau būtų klaidinga KIM istoriją Vilniaus universitete sieti vien su pastaraisiais metais. Bibliografinės, knygotyrinės disciplinos VU dėstytos jau XIX a. pirmojoje pusėje, 1940 m. mėginta įsteigti Bibliologijos katedrą (uždaryta 1943 m.), sistemingos žurnalistikos ir bibliotekininkystės studijos pradėtos 1949 m., o nuo 1952 m. čia veikė profilinės katedros metais VU buvo įkurta Žinybinė informacijos problemų mokslinio tyrimo laboratorija, 1973 m. - Mokslinės informacijos katedra (Bibliotekininkystės studijos..., 1999, p. 15). Bibliotekininkystės, bibliografijos ir informacijos specialistai rengti ir šių sričių moksliniai tyrimai buvo atliekami ir VU Kauno humanitariniame fakultete m. (Čepytė, 1999). Per 50 metų VU buvo suformuotas mokslinis-pedagoginis potencialas, sukurtos pažangios studijų programos, leidžiami mokslo ir studijų darbai, atlikti reikšmingi žurnalistikos teorijos, istorijos ir metodikos, spaudos istorijos, knygų leidybos, poligrafijos ir knygų prekybos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, informacijos teorijos, informacijos sistemų, mokslinės komunikacijos, bibliomctrijos, mokslotyros ir kiti jos sritis" (Gudauskas, 1994; Gudauskas 2001). tyrimai, kurie, kaip jau minėta, pagal mokslų Pirmoji nauja KF studijų programa buvo pavadinta Informologįja, netrukus pradėtos Verslo in-gikos, psichologijos, sociologijos, technikos, eko- klasifikaciją buvo priskiriami istorijos, pedagoformacijos vadybos studijos (angį. Information nomikos, informatikos mokslams. Didelis nuopelnas čia priklauso bibliotekininkystės ir informacijos studijų iniciatoriui, kūrėjui, vadovui, pedagogui ir gabiam administratoriui, didelę tarptautinę patirtį ir puikią reputaciją turėjusiam prof. L. Vladimirovui. Kaip pažymėjo A. Augustinaitis, neretai informacijos procesų ir komunikacijos reiškinių tyrimai dokumentinėje komunikacijoje, kilusioje iš tokių neįstabių disciplinų (paryškinta mano -A. G.) kaip bibliotekininkystė, bibliografija ir kt., sukūrė prielaidas informacinėms ir komunikacinėms paradigmoms plisti visuomenės, humanitariniuose, technikos ir tiksliuosiuose moksluose" (Augustinaitis, 1994, p. 18). Taigi naujasis Komunikacijos fakultetas rėmėsi kad ir komunikacijos mokslais savęs nevadinusių, bet šių sričių tyrimus ir studijas realizavusių mokslų patirtimi. Kitose aukštosiose mokyklose (Klaipėdos universitete - KU, Vytauto Didžiojo universitete - VDU, Lietuvos teisės universitete - LTU) KIM pradėti plėtoti tik pastaraisiais metais Dabartinė institucijų būklė Pastarąjį dešimtmetį ir ypač pirmuosius XXI a. metus galima apibūdinti kaip intensyvaus KIM formavimosi, plėtros ir institucionalizavimo(si) laikotarpį: Komunikacijos fakultetas VU įsteigtas 1991 m. Klaipėdos universitete Bibliotekininkystės studijos pradėtos 1997 m., Komunikacijos katedra (iš pradžių vadinta Žurnalistikos katedra) įkurta 2000 m. Žurnalistikos katedra VDU įkurta 1998 m., tais pačiais metais pradėtos žurnalistikos magistro studijos, nuo 2001 m. pertvarkytos į viešosios komunikacijos magistrantūrą. 17

10 Informacijos visuomenės studijų centras (IVSC) VU Filosofijos fakultete įsteigtas 2000 m. Žinių visuomenės vadybos institutas LTU įsteigtas 2002 m. Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras (TŽEŽVC) įsteigtas VU 2003 m. Nors institucijų tinklas plėtojosi labai ekstensyviai ir šiuo metu KIM tyrimai ir studijos vykdomi jau penkiuose šalies universitetuose, tačiau naujos institucijos tebėra mažos, aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų nedaug. Tačiau tai, kad vyrauja jauna ir vidurinioji mokslininkų karta, suteikia disciplinai pozityvių atvirumo naujovėms, rizikai, eksperimentams bruožų. Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakulteto Bibliotekininkystės katedroje dirba du darbuotojai, kurie eina pagrindines pareigas, iš jų vienas profesorius habilituotas daktaras, vienas daktaras m. KU buvo įsteigta specializacija Lietuvių filologija ir bibliotekininkystė, po metų pereita prie bakalauro studijų (Urbonas, 1999, p. 115); šiuo metu KU vykdomos dieninės ir neakivaizdinės bibliotekininkystės studijos (Bibliotekininkystės katedra, 2003). KU Socialinių mokslų fakulteto Žurnalistikos katedroje, įkurtoje 2000 m. ir dabar vadinamoje Komunikacijos katedra, dirba du darbuotojai (iš jų vienas profesorius habilituotas daktaras, vienas daktaras), vykdomi žurnalistikos teorijos ir praktikos tyrimai. Katedra rengia komunikacijos ir informacijos bakalaurus, suteikia žurnalisto profesinę kvalifikaciją. Specializacijos-periodinė spauda, radijas, televizija, ryšiai su visuomene (Komunikacijos katedra, 2003). Kiek didesnį kolektyvą - 4 narius, einančius pagrindines pareigas, ir dar 6 - nepagrindines (iš jų vienas profesorius habilituotas daktaras, 5 mokslų daktarai), jungia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos institute viešosios komunikacijos magistrantūrą kuruojanti ir KIM tyrimus atliekanti Žurnalistikos katedra. VDU Viešosios komunikacijos magistro studijų programa pradėta 2001 m., iki tol studentai buvo priimami į žurnalistikos magistro studijas. Šios katedros išskirtinumas - tarptautinis žiniasklaidos tyrimų ir akademinių interesų pobūdis. Katedros darbuotojai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, organizuoja žiniasklaidos aptarimų ir vertinimų seminarus ir konferencijas, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio žurnalistikos mokyklomis ir žiniasklaidos tyrimų organizacijomis" (VDU Žurnalistikos katedra, 2003). Lietuvos teisės universiteto (LTU) Valstybinio valdymo fakultete 2002 m. įkurtame Žinių visuomenės vadybos institute dirba trys darbuotojai, iš jų -vienas profesorius daktaras. VU Filosofijos fakultete 2000 m. įsteigtas Informacijos visuomenės studijų centras (IVSC) yra daugiadalykis ir atviras kitiems VU padaliniams, akademinės bendruomenės nariams, ty-' rinėjantiems informacinės visuomenės problematiką. IVSC tinklalapyje skelbiama, kad centras turi 14 narių iš VU Filosofijos ir Ekonomikos fakultetų ir LTU Žinių visuomenės vadybos instituto (Informacinės visuomenės...). VU KF sutelktas didžiausias KIM mokslinis pedagoginis potencialas: čia dirba 39 mokslinio pedagoginio personalo darbuotojai, iš jų 1 habilituotas daktaras profesorius, 21 docentas, 11 mokslo daktarų. Šiuo metu VU KF sudaro keturi akademiniai šakiniai padaliniai: Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas, Knygotyros ir dokumentotyros institutas, Žurnalistikos institutas, Komunikacijos ir informacijos katedra. Buvusio KF Žinių vadybos instituto pagrindu 2003 m. buvo įkurtas naujas VU 18

11 kamieninis padalinys - Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras (TŽEŽVC). knygotyros ir bibliografijos sritims atstovaujan- Fundamentalesnių darbų skelbia tradicinėms Viena didžiausių KIM problemų tiek VU, ti profesūra. Dėstytojai yra perkrauti su studijomis susijusiais darbais, studentų vis daugėja, tiek kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose ta, kad nėra aukščiausios kvalifikacijos mokslinin- mokslinių darbuotojų bent jau VU KF visai nė- kų, profesūros kritinės masės. Dėl to kyla nemenkų kliūčių kokybiškoms doktorantūros ir magistrantūros studijoms. Iš dalies ši problema sprendžiama organizuojant bendras su kitais fakultetais studijų programas (pvz., VU archyvistika ir muziejininkystė - KF kartu su Istorijos fakultetu, verslo informacijos vadyba ir leidyba - KF su Ekonomikos fakultetu, tarptautinė komunikacija-tžežvc su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu), bendradarbiaujant su kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis, kviečiant talkon į rentą išėjusius profesorius bei intensyvinant tarptautinius ryšius: organizuojamos bendros su užsienio universitetais paskaitos ir seminarai doktorantams ir magistrantams, užsiėmimus veda kitų šalių profesūra. Viena reikšmingiausių pastangų teikti kokybiškas doktorantūros studijas m. pradėtas Šiaurės-Baltijos informacijos ir komunikacijos akademinių institucijų bendras penkerių metų projektas NORSLIS(Norslis,2003) Veiklos sektoriai: moksliniai tyrimai, studijos, taikomoji veikla Šiuo metu santykis tarp trijų KIM veiklos sektorių (mokslinių tyrimų, studijų ir taikomosios veiklos) nėra proporcingas: daugiausia KIM specialistų dirba studijų ir taikomosios veiklos srityje; mokslinių tyrimų, ypač naujuose, netradiciniuose KIM laukuose, trūksta. Tai jrodo ir mažas profesorių skaičius, ir mokslinės produkcijos pobūdis. Moksliniai tyrimai. KIM mokslinė produkcija stokoja fundamentalesnių tyrimų, monografijų. Daugiausia skelbiami straipsniai, konferencijų pranešimai, studijų priemonės. ra, o tai neigiamai atsiliepia mokslinei produkcijai. VU KF šiuo metu atliekami Komunikacijos ir informacijos žinių visuomenėje ix Lietuvos knygotyros kompleksiniai tyrimai. VU leidžiami du pripažinti KIM mokslo žurnalai: Informacijos mokslai (nuo 1994 m.) ir Knygotyra (nuo 1961 m.), kuriuose skelbiami platų informacijos ir komunikacijos mokslų problemų lauką aprėpiantys straipsniai. Knygotyra integruoja labiau tradicinius knygos, spaudos ir bibliotekų, kitų informacijos institucijų istorijos, poligrafijos, knygų prekybos ir platinimo, klasikinės bibliotekininkystės, bibliografijos, biografistikos, kitas dokumentinės komunikacijos sritis. Informacijos mokslai atviri informacijos, komunikacijos ir žinių vadybos, ekonomikos, teisės, teorijos, politikos, žurnalistikos, žiniasklaidos, masinės, viešosios ir organizacinės, tarptautinės ir tarpkultūrinės, lyčių ir politinės, socialinės, kultūrinės komunikacijos, informacijos verslo, rinkodaros ir reklamos, informacijos sistemų ir technologijų, informacijos reprezentavimo, organizavimo, klasifikavimo, informacijos paslaugų, informacijos išteklių, duomenų bazių ir pan. problematikai; per devynerius savo gyvavimo metus šie mokslo darbai tapo humanitariniamsocialiniam ir technologiniam informacinės problematikos sparnui atstovaujančių informatikų bendradarbiavimo forumu m. įkurto LTU Žinių visuomenės valdymo instituto uždavinys - tirti žinių visuomenės valdymo Lietuvoje procesą europiniame ir pasauliniame kontekste, vykdyti tarpdalykinius mokslinius teorinius ir taikomuosius tyrimus, ugdyti tarptautinio lygio kompetenciją turinčius viešojo administravimo, žinių valdymo, infor- 19

12 matikos teisės mokslininkus, taip pat ekspertus ir pedagogus, kurių dalykinis pasirengimas atitiktų šiuolaikines studijų programas. LTU Žinių visuomenės valdymo instituto Teisinės informatikos katedra tiria: Informacinių technologijų teisinio reglamentavimo ir informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje problemas integracijos j Europos Sąjungą sąlygomis; Informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje vadybines problemas. VDU Žurnalistikos katedroje tyrinėjamas demokratinės žiniasklaidos formavimasis pokomunistinėje Lietuvoje. Tyrimų temos: Žiniasklaidos formavimosi pokomunistinėje visuomenėje ypatumai; Interneto įtaka tradicinės žiniasklaidos kaitai; Globalios žiniasklaidos iššūkiai; Populiari žurnalistika kaip alternatyvi viešosios erdvės dalis; Visuomeninio transliuotojo modeliai pokomunistinėse Rytų ir Vidurio Europos šalyse. VU Filosofijos fakulteto Informacijos visuomenės studijų centras vykdo daugiadalykinius mokslinius tyrimus, ekspertizes ir projektus" (Informacijos visuomenės...). Plataus atgarsio sulaukė centro vadovo Mariaus Saulausko ALF užsakymu atliktas tyrimas Skaitmeninė Lietuva 2001 ir jo pagrindu išleista monografija skaitmenine ir tradicine forma (Šaulauskas, 2001). Pažymėtina apie 100 aut. lankų metodinė medžiaga, skelbiama VU interneto svetainėje IVSC išleistos dvi ei. knygos (Informacinės visuomenės studijos). Studijos. Šiuo metu (2004 m.) komunikacijos ir informacijos kvalifikaciją teikiančios studijų programos vykdomos 1 lentelėje išvardytose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose. Čia taip pat įtrauktos ir kitą kvalifikaciją teikian- / lentelė. Socialinių ir humanitarinių mokslų komunikacijos ir informacijos studijos Institucija VU Komunikacijos fakultetas VU Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras VDU Politikos mokslų ir diplomatijos institutas KU LTU Valstybinio valdymo fak Šiaulių universitetas VU Filosofijos fakultetas Bakalauro studijų programos INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA Archyvistika Bibliotekininkyste ir informacija Informologija Verslo informacijos vadyba Žurnalistika INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA Bibliotekininkyste Žurnalistika Magistro studijų programos INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba Knygotyra Komunikacijos mokslai Leidyba Muziejimnkyste Ryšiai su visuomene INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA Informacijos vadyba Informacijos sistemų vadyba Tarptautine komunikacija INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA Viešoji komunikacija TEISES MAGISTRAS Informatikos teise SOCIOLOGIJOS MAGISTRAS Informacijos visuomenes studiios Doktorantūra Humanitariniai mokslai Informacija ir komunikacija Spec prof studijos Žurnalistika Atskiri kursai 1 tyrimai Žinių visuomenes valdymo institutas 20

13 čios, tačiau savo turiniu KIM atstovaujančios studijų programos (pvz., VU Filosofijos fakultetas, kur IVSC teikia ne komunikacijos ir informacijos, o sociologijos magistro kvalifikaciją, ir LTU Valstybinio valdymo fakultetas, kur įgyjama teisės magistro (informatikos teisės) kvalifikacija). Didžiausia KIM studijų institucija Lietuvoje yra VU KĘ kur studijuoja 1054 studentai (884 - bakalauro, magistro ir 32 - doktorantūros studijų programas). Fizinių ir technikos mokslo sričių institucijose vykdomos su informacija susijusių studijų programos, teikiančios informatikos bakalauro/magistro, informatikos inžinerijos bakalauro/magistro ir informatikos teisės magistro kvalifikaciją (2 lentelė). kryptis ar profesija. -tai visuotinis reiškinys, būdingas tam tikram visuomenės išsivystymo etapui" (Mitašiūnas, 1998, p. 38). Iš tiesų IKT yra svarbus ir labiausiai matomas poindustrinės visuomenės elementas, tačiau pačios savaime technologijos tėra tik priemonė kitiems socialiniams, ekonominiams, politiniams tikslams įgyvendinti. IKT, dar vadinamų informacinės visuomenės technologijomis (IVT), socialinė ir ekonominė įtaka sudaro naujas veiklos kokybės prielaidas pagrindiniams atsirandančios informacinės visuomenės dalyviams - piliečiams, organizacijoms, vyriausybėms. [...] Organizacijos tampa nebe hierarchinėmis, kompleksinėmis, o daugiau decentralizuotomis, tikslinėmis tinklinio tipo institucijomis" (Gudauskas, 2001, p. 7). Keičiasi 2 lentelė. Fizinių ir technikos sričių informacijos studijos Institucija Kauno technologijos universitetas Klaipėdos universitetas Lietuvos teises universitetas Matematikos ir informatikos institutas Siaubų universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus pedagoginis universitetas Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vilniaus universitetas Vilniaus vadybos kolerna Bakalauro studijų programa Informacines technologijos Informatikos inžinerija Informacines technologijos Verslo informatika Programu sistemos Magistro studijų programa Programų sistemų inžinerija Informacinių sistemų inžinerija Informacines technologijos Informatikos teise Taikomoji informatika Verslo informatika Informacines technologijos Inžinerine informatika Verslo informatika Kompiuterių modeliavimas Doktorantūra Informatikos ir valdymo technologijos Neuniversitetines studijos Verslo informacines sistemos Taikomoji veikla. Informacinei visuomenei tapus vienu svarbiausių politinių siekių, pasaulyje ir Lietuvoje buvo perdėtai sureikšminta informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) įtaka. Pradėta kalbėti, kad informatika - tai ne tik specifinė mokslo disciplina, ne tik studijų informacijos ir žinių visuomenės kūrimo vertybinė orientacija - prioritetas teikiamas nebe technologijoms, o informacijos turiniui ir jos prieinamumui. iniuinui. Naujoji ekonomika, dažnai vadinama informacijos ekonomika, skaitmenine ir žinių eko- 21

14 nomika, iš principo keičia viešosios politikos nuostatas dėl informacijos prieinamumo visuomenei, visuomenės nenutrūkstamo švietimo ir mokymosi. Savo ruožtu technologijos keičia patį informacinės sąveikos, prieigos prie informacijos išteklių ir mokymosi procesus. Visa tai lemia ne tik sparčias permainas profesinėje, socialinėje, politinėje, ekonominėje ir kitose sferose, bet ir labai išplečia KIM socialinių ir profesinių ryšių geografiją. Ją neblogai reprezentuoja VU KF ryšiai su profesinėmis asociacijomis: Lietuvos kompiuterininkų sąjunga; INFOBALT; Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga; Lietuvos informacijos verslo asociacija; Lietuvos žurnalistų sąjunga; Lietuvos bibliotekininkų draugija; Lietuvos muziejų asociacija; Lietuvos leidėjų asociacija. Norint pateikti išsamų KIM socialinių ryšių vaizdą, greta KIM institucijų ryšių reikėtų išanalizuoti ir parengtų KIM specialistų vietą darbo rinkoje. Kol kas tokių tyrimų nėra, todėl pateikiame komunikacijos ir informacijos specialistų kompetencijos taikymo ir KIM plėtros pagal socialinį užsakymą žemėlapį (2 pav.). 2. Aplinka 2.1. Globalių mokslo raidos tendencijų ir iššūkių poveikis KIM Tarptautinė mokslo konjunktūra yra palanki KIM, ypač tyrimams, susijusiems su informacine visuomene, žinių ekonomika, technologijų keliamais socialiniais pokyčiais, žiniasklaidos įtaka visuomenei ir pan. Globalizacijos ir technologijų sąlygojamos naujos socialinės-politinės pasaulio plėtros kryptys (Mokymasis visą gyvenimą; Elektroninis ir nuotolinis mokymas; T A Atminties institucijos" + žiniasklaida + verslas + politika + mokslas + nežinomybė K Y M A S KIM kompetencijos branduolys I Infoimologija Verslo informacijos vadyba Informacijos sistemų. vadyba Žurnalistika Ryšiai su visuomene Viešieji ryžiai Tarptautinė komunikacija Komunikacijos mokslai Leidyba ir reklama Mokslotyra Dokumentų valdymas KITA Žinių ekonomika ir vadyba 2 pav. KIM kompetencijos taikymo ir plėtros žemėlapis 22

15 Mokslo komunikacija) suteikia KIM naujų proveržio galimybių. Globalizacijos sąlygomis iš esmės keičiasi valdymo samprata: valdymas vis labiau įsilieja į rinkos santykius, be to, keičiasi valdymo modeliai ir organizavimo formos. Šie pokyčiai susiję su žinių visuomenės reikalavimais ir yra atsakas į žinių visuomenės iššūkius (Augustinaitis, 2003). Formuojasi nauja-globali ir lokali - darbo rinka KIM kompetencijas turintiems specialistams, dinamiškumas ir perspektyvumas suteikia šiai mokslo ir praktikos krypčiai ne tik paklausą, perspektyvą, bet ir populiarumą visuomenėje Santykis su ES mokslo politika, Europos ir pasaulio mokslo tinklais 2000 m. kovą Lisabonoje įvykęs ES Tarybos susitikimas kaip pagrindinį tikslą iškėlė ES tapimą konkurencingiausia ir dinamiškiausią žiniomis grįsta ekonomine sistema pasaulyje, užtikrinančia tolygų/subalansuotą ekonominį augimą su daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesne socialine sanglauda iki 2010 m." (Lisbon European Council, 2000; paryškinta mano -A. G.). Ši ekonomika vadinama žinių ekonomika arba žiniomis/žinojimu grįsta ekonomika. Nors ES mokslo politika iš esmės nėra palanki humanitariniams mokslams (Glosienė, 2003), KIM turi didesnes galimybes dalyvauti europiniuose projektuose nei kiti humanitariniai mokslai. KIM svarbūs ir palankūs tokie Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo žingsniai kaip eeurope Action Plan 2005, eeurope Action Plan+, econtent, ERA (angl. European Research Area) ir ypač б-oji Bendroji mokslinių tyrimų programa (BP), kurios pirmojoje veiklos srityje Mokslinių tyrimų integracija ir stiprinimas numatomi teminiai prioritetai - Informacinės visuomenės technologijos ir Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje. Su teminiu prioritetu Informacinės visuomenės technologijos susijusią KIM sritį atitinka: taikomieji IVT tyrimai visuomeniniams ir ekonominiams poreikiams tenkinti: [...] technologijų pritaikymas sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos, laisvalaikio, turizmo, kultūrinio paveldo apsaugos srityse; informacijos valdymas ir sklaida: [...] daugiakalbė ir virtuali aplinka siekiant sukurti žinių visuomenę Europoje. Teminis prioritetas Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje skirtas suvienyti ekonomikos, politikos, socialinių ir humanitarinių mokslų specialistus, siekiant sukurti konkurencingą ir dinamišką žinių visuomenę, sugebančią skatinti ekonomikos augimą, kuriančią naujas darbo vietas ir socialinį bendradarbiavimą" (Piliečiai ir valdymas..., 2003). Šiame teminiame prioritete, atsižvelgiant į besiformuojančios Europos žinių visuomenės poreikius, išskiriamos dvi pagrindinės tyrimų kryptys: Žinių visuomenė ir socialinė sanglauda; Pilietiškumas, demokratija ir naujos valdymo formos globalizacijos ir Europos integracijos kontekste. Mūsų dienomis dalyvavimas tarptautiniuose projektuose suteikia akademinėms institucijoms ne tik papildomų finansinių išteklių, unikalios patirties, bet ir kritinį strateginį pranašumą. Taip kaupiama pasaulinė patirtis, perimami tarptautiniai standartai. Tarptautiniai ryšiai yra vienas svarbiausių VU KF strateginių prioritetų nuo jo įkūrimo 1991 metais. VU KF aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose, europiniuose ir Šiaurės kraštų mokslo ir studijų, Atviros visuomenės instituto ir Atviros Lietuvos fondo projektuose, įvairių tarptautinių organizacijų veikloje, bendradarbiauja su daugiau kaip 40 akademinių institucijų 20 pasaulio šalių. KF buvo įgyvendinti du ES TEMPUS programos projektai - Informacijos vadybos programa Lietu- 23

16 vai ir Tarptautinės komunikacijos programa Lie-finansavimastuvai, ES Leonardo da Vinčio programos pro- tie patys reikalavimai kaip ir pripažintoms bei jaunai mokslo krypčiai taikomi jektas Dėkis, dalyvauta NORDINFO programoje Dėstytojų mokymas, ES 5-osios Bendrosios atstovai siekia ne tik dalyvauti Lietuvos mokslo įsišaknijusioms kliudo KIM plėtrai. Tačiau KIM programos projektuosepublica, Cultivate-CEE politikoje, bet ir jai daryti įtaką, aktyviai dalyvaudami įvairiose institucinėse, nacionalinėse ir Pulman, šiuo metu pradedamas 6-osios BP projektas Calimera, realizuojamas Phare 2001 Žmonių išteklių plėtros programos projektas Bibliotemlink. Didžiausios perspektyvos KIM mokslininkams dalyvauti europiniuose projektuose, taip pat panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas Lietuvoje šiuo metu siejamos su atminties institucijų" - muziejų, archyvų ir bibliotekų - skaitmeninių paslaugų bendruomenėms plėtros tyrimais; socialinės sanglaudos, geresnių įsidarbinimo galimybių ir mokymosi visą gyvenimą sąlygų per informacinių paslaugų plėtrą užtikrinimo paieškomis (Bibliotekos ir Europos Sąjungos struktūriniai fondai, 2003). Tikėtina, kad didžiausios sėkmės sulauktų taikomieji tyrimai, kurie šiuo metu šalies universitetų veiklos vertinimo strategijoje nėra aukštai kotiruojami, todėl sukuriama skatinimo dalyvauti europiniuose projektuose ir nacionalinio mokslinės veiklos vertinimo neatitiktis Santykis su Lietuvos mokslo politika Kalbant apie santykį su Lietuvos mokslo politika, KIM patiria tas pačias įtampas, kaip ir kiti humanitariniai ir socialiniai mokslai (Humanitarinių ir socialinių mokslų strategija, 2003). Mokslinės produkcijos vertinimo kriterijų neadekvatumas (daugelis taikomųjų ir socialinę bei profesinc-praktinę vertę turinčių darbų, publikuotų nepripažintuose moksliniuose ir neįtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (Institute of Scientific Information - ISI) sąrašą žurnaluose, lieka už mokslininkų veiklos vertinimo ribų),nepakankamas mokslinių tyrimų ir tarptautinėse struktūrose m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo" iš aštuonių metams numatomų prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių, išplaukiančių iš ES mokslo plėtros prioritetų, KIM palankios visos trys žinių visuomenei kurti numatytos temos: informacinės visuomenės technologijos; piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje;. tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis (Dėl prioritetinių..., 2002) m. gruodį LRV nutarime Dėl ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo" teigiama, kad Lietuvos MTEP silpnai integruota į Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinę erdvę", ir numatoma teikti prioritetą mokslinių tyrimų plėtotei tokiomis kryptimis kaip moksliniai tyrimai, reikšmingi šalies ūkiui (pirmiausia toms ūkio šakoms, kurios jau dabar lemia valstybės ekonominę pažangą ir socialinę gerovę ir yra orientuotos į intelektiniam darbui imlią produkciją); ES prioritetinėmis pripažintų mokslo krypčių aukšto lygio tyrimai; moksliniai tyrimai, vykdomi dalyvaujant tarptautinėse programose ar konkrečiuose projektuose ir padedantys naudotis globalizacijos rezultatais, integruotis į Europos mokslo erdvę" (Dėl ilgalaikės..., 2003). Numatytos pagrindinės programos vykdymo kryptys (Mokslo ir technologijų, ypač 24

17 informacinių, plėtra ir ja grindžiamų inovacijų visose socialinio gyvenimo ir ekonomikos srityse skatinimas; nuolatiniai strateginiai šalies raidos tyrimai, leidžiantys objektyviai analizuoti ir vertinti jos būklę, numatyti perspektyvias tolesnės plėtros kryptis ir būdus; iniciatyvų, padedančių kurti žinių visuomenę, rėmimas) bei atitinkamos mokslinių tyrimų programos, tarp jų»informacinės visuomenės plėtros taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa", sudaro palankias sąlygas KIM plėtotei KIM poreikis Lietuvoje (visuomenėje, ūkyje, kultūroje, studijų ir mokslo sistemoje) KIM yra glaudžiai susiję su socialiniais, politiniais, teisiniais, valdymo, technologiniais, ekonominiais ir kitais pokyčiais Lietuvoje ir pasautyje. Ryškią KIM socialinę orientaciją (KIM tikrai nėra mokslas mokslui") rodo jų siekimas ne tik atsižvelgti į visuomenės poreikius, bet ir daryti jai įtaką, sutelkti dėmesį į žinių vaidmenį, optimalius žinių organizavimo būdus, modeliuoti informacijos poreikius" (Gudauskas, 2001, p. 9), formuoti informacijos ir komunikacijos specialistų darbo rinką Lietuvoje. Daugelis KIM akademinės bendruomenės narių aktyviai dalyvauja valstybės institucijų reformose, atlieka tyrimus bei konsultuojapo/töfaw, verslo, valstybės ir savivaldybių įstaigų užsakymu. KIM siekia veikti valstybės valdymą kaip vieną pagrindinių valstybės reformos ir jos konkurencinio pranašumo globalizacijos kontekste kūrimo sąlygų ( būtinas valstybinio lygmens informacijos menedžmentas, t. y. efektyvių informacijos struktūrų formavimas įstaigose ir organizacijose, informacijos procesų planavimas, realizavimas bei kontrolė"; Gudauskas, 1994). KIM reikšmingi ir pilietinės visuomenės formavimui, demokratijos plėtrai, viešajam diskursui, viešajai politikai ir piliečių dalyvavimui. Politinė viešoji sfera, rašė viešosios sferos teorijos pradininkas J. Habermassas, yra kvintesencinė sąvoka, apibrėžianti visas komunikacijos sąlygas, kuriomis gali rastis ir atsiranda publikos, sudarytos iš valstybės piliečių, diskursyvus nuomonės susiformavimas" (Cit. pagal Gudonienė, 1998, p. 41). Taigi, galima sakyti, kad viešoji sfera įsiterpia tarp ekonomikos ir valstybės, ji yra socialinė komunikacinė veikla" (Gudonienė, 1998, p. 41). Ypatingos svarbos šiuolaikinių organizacijų sėkmei turi jų komunikacijos sistemų efektyvumas. Ryšių su visuomene, reputacijos ir įvaizdžio kūrimo, ryšių su žiniasklaida, reklamos ir kitų komunikacinių kompetencijų paklausa verslo, valstybės ir savivaldybių institucijose, nevyriausybiniame sektoriuje taip pat suponuoja ryškų KIM socialinį užsakymą. Tiek KIM, tiek komunikacijos ir informacijos studijos yra paklausūs ir populiarūs šiuolaikinėje visuomenėje. Jau minėta, kad daugelis KIM atstovų aktyviai dalyvauja valstybės institucijų ir šalies politinėse reformose, kviečiami ekspertais ir konsultantais valstybės, savivaldybių institucijų, verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų vidinės komunikacijos, informacijos vadybos, įvaizdžio kūrimo, politinės komunikacijos, žiniasklaidos efektyvumo ir etikos, įstaigų veiklos modernizavimo ir optimizavimo, informacinės ir skaitmeninės kompetencijos ugdymo ir kitais klausimais. Moksliniai tyrimai ir konsultacijos buvo atliekami Lietuvos statistikos departamente, Lietuvos muitinėje, Vilniaus policijoje, Vilniaus šilumos tinklų įmonėje, daugelyje Lietuvos bibliotekų ir žiniasklaidos institucijų. KIM specialistai dalyvavo ir dalyvauja formuojant tokius svarbius valstybės strateginius dokumentus ir koncepcijas kaip Nacionalinė informacinės visuomenės plėtros strategija, elektroninės vyriausybės ir elektroninės savivaldos koncepcijos, ALF remia- 25

18 Pastaraisiais metais taip pat pastebimas padidėjęs komunikacijos ir informacijos disciplinų poreikis kitoms studijų programoms (vadybos, sociologijos, tarptautinio verslo, filologijos, medicinos, visuomenės sveikatos ir kt.). Tai reiškia, kad informacijos ir komunikacijos žinios ir gebėjimai suprantami kaip būtini bet kurios srities specialistui informacinės visuomenės sąlygomis, tačiau akademinė ir administracinė veikla neretai sukelia mokslinę mažakraujystę. Pastebimas didelis komunikacinių ir informacinių gebėjimų ugdymo poreikis tęstinio mokymo, podiplominių studijų pakopoje. Nuo 1999 m. VU KF veikia Bibliotekininkų tęstinio mokymo centras; jo kursuose naujų, veiklai informacinės visuomenės sąlygomis reikalingų gebėjimų ir žinių įgijo per 1,5 tūkst. įvairių tipų bibliotekų darbuotojų. LTU ir VU dėstytojai aktyviai dalyvauja savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojų mokymuose. Lietuvoje plečiantis viešųjų interneto prieigos centrų tinklui, didės ne tik specialistų kvalifika- muose tyrimuose Elektroninė viešojo sektoriauscijos tobulinimo, bet ir plačiųjų visuomenės komponentė, Informacijos technologijos Lietu-sluoksnivos rajonų savivaldybėse, Skaitmeninė Lietuvakompetencijas. Akivaizdus ir įvairaus lygio va- poreikis įgyti reikiamas informacines 2001 ir kt m. jungtinė Pasaulio banko ir dovų poreikis įgyti naujųjų kompetencijų (Gudauskas, 2003). Taigi mokymas, ypač tęstinis, Lietuvos žinių ekonomikos grupė (vadovas prof. R. Gudauskas) vykdė projektą, kuriuo siekta turi vis daugiau perspektyvų, tačiau, kaip ir taikomieji tyrimai, ši veikla nėra pripažįstama in- nustatyti, kaip žinių vadyba gali padaryti egzistuojančias žinių sistemas efektyvesnes" (Gudauskas, 2002). vačiai tegralia universitetų veiklos dalimi ir nėra adek- vertinama. KIM svarbūs ir besikeičiančioje Lietuvos kultūroje. Tradiciniai knygos, periodinės spaudos, rašto, spaudos, bibliotekų, muziejų istorijos tyrimai reikšmingai praplečia kultūros paveldo pažinimo ir tęstinumo sferą, o naujieji kultūros paveldo skaitmeninimo, kultūros ekonomikos bei informacijos ir kultūros politikos, kultūrinių ir informacinių paslaugų žinių visuomenei tyrinėjimai atliepia moderniuosius kultūros institucijų poreikius. KIM institucijos Lietuvoje vienos pirmųjų įsitraukė į nuotolinių studijų programų kūrimą ir šiuo metu yra sukaupusios Europos mastu skatinamo ir palaikomo e. mokymosi patirties. KIM poreikis mokslų sistemoje taip pat akivaizdus ir vis didėja. Informacinė žiūra, kaip teigia A. Augustinaitis, yra vienas šiuolaikinio mokslo metodologinių instrumentų lygioje gretoje su sisteminėmis, struktūrinėmis, tikimybinėmis ir kitomis žiūromis (Augustinaitis, 1994). Informaciniai mokslo tiltai" leidžia kalbėti apie metamokslinę KIM funkciją. Tyrimo objektas ir naudojami metodai sieja KIM su daugeliu mokslo sričių, tarp kurių minėtinos: Vadyba ir administravimas Istorija Sociologija Psichologija (kognityvinė, bendravimo) Ekonomika Politikos mokslai Diskurso teorija Kultūrologija Retorika Semiotika Teisė Filologija Statistika Lyčių studijos ir kt. Nors KIM tarpdalykiškumas akivaizdus, mokslininkų tarpusavio sąveika, įvairių institucijų bendradarbiavimas Lietuvoje nėra pakan- 26

19 karnas ir turėtų būti intensyvesnis. Didelių gali- 3. SSGG matrica mybių teiktų informacijos ir komunikacijos bei Stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių matrica susistemina esmines KIM būklės ir raidos teisės ir viešojo administravimo specialistų (LTU ir VU), politikos mokslų, reklamos ir kitų sričių atstovų bendri tyrimai ir projektai. Reilius su išorės tendencijomis ir taip galbūt valdy- charakteristikas, leidžia susieti vidinius ištekkėtų sukurti nacionalinį KIM tinklą. ti mokslo plėtote (žr. 3 lentelę). SSGG analizė 3 lentelė. KIM SSGG matrica Moksliniai tyrimai Studijos Taikomoji veikla Moksliniai tyrimai Studijos Taikomoji \eikla Globalios mokslo raidos tendencijos ES mokslo Politika Lietuvos visuomenės, Okio, kultūros ir mokslo J>orcikiai Lietuvos mokslo politika Ditriphnm Nauja sparčiai besiplėtojanti sritis Dar iki KIM pripažinimo kaip savarankiška sntis susiformavęs tokių studijų ir tynmų bagažas Erdve improvizacijai ir plėtrai nesame sustabarėję Paradigmų kaita, tarptautines patirties akumuliavimas, perimant Vakarų šalių standartus Metadisciplinirus pobūdis Ryšys su vertybėmis ir pasaulėžiūra Erdve viso mokslo refleksnai Kompetencijų universalumas, horizontali sklaida Sudaro vakarietiško modelio bendrojo universitetinio išsilavinimo pagrindus Didele visuomenine paklausa Tumpinis ryšys su verslu, politika ir kultūra SI Disciplinos Objekto neapibrėžtumas, amorfiškumas Netolygios tradicijos, skirtingos metakalbos, sistemos netolygumas KIM viduje (tradicines ir naujosios KIM šakos) Mokslinių tyrimų spragos LauJ-o fragmentacija Studijų turimo atskilimas nuo mokslo Studijų neakademiškumas Formalus bendrojo universitetinio lavinimo vaidmuo Valstybinių užsakymų nenuoseklumas, fragmentiškumas STIPRYBES Institucijos Vyrauja jauna mokslininkų karta Sparčiai besiformuojantis institucijų tinklas Tarptautiniai mokslo tinklai, programos, projektai ir mainai Platus ir visuotinai prieinamas nacionalinis aukštojo mokslo tinklas, studijų formų ryauove Didele studijų programų pasiūla ir įvairove Studijų programų populiarumas Tarptautiniai studijų mainai Gana pajėgus ir dinamiškas komercinių ir valstybinių taikomųių įstaigų tinklas LPNYBES Institucijos Profesūros kritines mases nebuvimas Susidvejinimas mokslo ir studijų klasifikacijose (mokslas - humanitariniai, studijos - socialiniai) Bendruomenių mažumas (2-3 darbuotojai) Institucijų inercija, uždarumas, bendradarbiavimo stoka Plyšys tarp mokslo ir studijų, mokymo dominavimas mokslo atžvilgiu Protų nuotėkis Nacionalinio KM tinklo nebuvimas Mokymo dominavimas mokslo atžvilgiu Aukštojo mokslo kokybes stoka ir devalvacija Protų nuotėkis GALIMYBES Žinių ekonomikos ir žinių visuomenes tyrimai ir kūrimas Globalizacijos ir jos padarinių tyrimai Įsitraukimas i visuotinius procesus (e mokymo>i, nenutrūkstamo mokymosi) Dalyvavimas ES programose ir projektuose Mokslininkų mobilumo skatinimas Kompetencijos ir kitų mokslinių tinklų kūrimas KIM kompetencijų reikalingumas žinių visuomenes ir žinių ekonomikos plėtrai KIM kompetencijų naudojimas vertinant moksl ir dalyvavimas juose GRĖSMES Globali ir lokali konkurencija Mokslo srities dezintegracija Taikomosios veiklos ir mokslinių tyrimų skilimas Mokslininkų motyvacijos susilpne imas del neadekvataus vertinimo 27

20 buvo atliekama pagal veiklos sektorius (mokslas, studijos, taikomoji veikla) skiriant disciplinos ir institucijų bruožus. Vietoje išvadų KIM kaip atskira mokslų kryptis Lietuvoje oficialiai pripažinta vos prieš šešerius metus. Pagal mokslų klasifikaciją ji priskirta humanitariniams mokslams, nors tai neatitinka realaus KIM tiriamų problemų žemėlapio, kadangi klasifikacijoje spaudos ir komunikacijos tyrimai dirbtinai skiriami socialiniams mokslams, o humanitariniams priskirtoje srityje įvardijamos tik daugiausia su dokumentine komunikacija siejamos, gana tradicinės mokslo šakos. Tai neatitinka realios KIM situacijos. Šios jaunos ir dinamiškos, sparčiai besiplėtojančios srities vienas iš svarbiausių ypatumų yra tarpdalykiškumas. KIM mentalitetas ir vidinis tapatumas galėtų būti apibūdinti ir kitais specifiniais bruožais: Talpus" ir tamprus" objektas; Fizikų" ir lyrikų" požiūrių informacijos moksluose integravimas; Glaudus ryšys su politiniais, socialiniais, teisiniais, ekonominiais ir kt. valstybės, organizacijos, individo gyvenimo ir veiklos pokyčiais, poveikis jiems: informacinė visuomenė, žinių visuomenė, pilietinė visuomenė; Ryškus taikomasis pobūdis; ryšys su verslu, darbo rinka, profesine aplinka; Tradicijos ir modernumo darna; Savivokos, tapatumo stoka; Poveikis bendrai mokslų plėtotei: horizontalioji komunikacinės-informacinės žiūros ir problematikos skvarbą; Savarankiškos mokslų srities ambicijos. KIM yra mažiau nei kiti humanitariniai mokslai susiję su lokaliuoju objektu; globalios žinių ekonomikos ir žinių visuomenės sąlygomis jie turi didesnes galimybes dalyvauti tarptautiniuose mokslo tinkluose, pasauliniuose ir europiniuose projektuose. Europos mokslo politika turi ryškų taikomąjį aspektą, kuris nėra taip palankiai vertinamas Lietuvos mokslo politikų. Dėl to ribojamas Lietuvos KIM atstovų dalyvavimas ES programose, kurios yra vienas iš galingiausių instrumentų, galinčių padėti įveikti KIM plėtrą ribojantį mokslinių bendruomenių mažumą. LITERATURA AUGUSTINAITIS, Arūnas (2002). Bibliotekinio BUDREVIČIUS, Algirdas (1994). Semognostika. universalumo kontūrai. Informacijos mokslai, t. 20, Intelekto reiškiniai ir informacija. Vilnius. 170 p. p BUDREVIČIUS, Algirdas (2002). Interrelation of AUGUSTINAITIS, Arūnas (1994). Informacinė Knowledge, Meaning, Mind, and Information: The mokslo integracija. Informacijos mokslai, t. 2, p Scmognostic Approach. Informacijos mokslai, t. 21, p AUGUSTINAITIS, Arūnas (2003). Valdymo komunikacija: žinių visuomenės įtaka viešajam administ- BUDREVIČIUS, Algirdas (2001). Tradiciniai ir nauji žinių ir informacijos teorijos klausimai. Informacijos mokslai, t. 17, p ravimui. Informacijos mokslai, t. 27, p Bibliotekininkystės katedra I Klaipėdos universitetas Socialinių mokslų fakultetas, Interaktyvus Kauno humanitariniame fakultete. K Bibliotekininkys- ČEPYTĖ, Julija (1999). Vakarinės studijos VU < tės studijos Vilniaus universitete /.sud. Stanislavas Dubauskas. Vilnius: Litimo, p [žiūrėta ] Bibliotekininkystės studijos Vilniaus universitete I sud. Dėl Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentines Stanislavas Dubauskas. Vilnius: Litimo, 1999, p plėtros strategijos bei Lietuvos mokslo ir technologijų 28

21 baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr Interaktyvus: < cgi-bin/prcps2?conditionl=224097&condition2=> [žiūrėta ]. Dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr Interaktyvus: < klasifikacija.htm> [žiūrėta ]. Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr Interaktyvus: < prcps2?conditionl = &Condition2= > [žiūrėta ]. Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir bibliotekos: galimybių studija / parengė Audronė Glosicnė ir Laima Lapinienė. Interaktyvus: < [žiūrėta ]. FISKE, John (1990). Įvadas į komunikacijos studijas. Vert. iš anglų k. Vilnius: Baltos lankos, 239 p. GLAENZEL, W (2004). Bibliomanes as a Research GUDONIENĖ, Vilija (1996). Komunikacijos mokslas pradeda skaičiuoti savo šeštąjį dešimtmetį. Informacijos mokslai, t. 4, p GUDONIENĖ, Vilija (1998). Pilietinė visuomenė ir informacija. Informacijos mokslai, t. 9, p Lisbon European Council, Interaktyvus: < int/summits/lisl_en.htm> [žiūrėta ]. Humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategija bendrosios Lietuvos mokslo plėtros strategijos kontekste. Vilnius, Interaktyvus: < METM.doo [žiūrėta ]. Informacijos visuomenės studijos: metodinė medžiaga. Pirmasis semestras. Vilnius, 2002 (c.knyga, CD-ROM); Informacijos visuomenės studijos: metodinė medžiaga. Antrasis semestras. Vilnius, 2003 (c.knyga, CD-ROM). Informacijos visuomenės studijų centras I Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas Interaktyvus: < [žiūrėta ]. Komunikacijos fakultetas I Vilniaus universitetas Interaktyvus: < [žiūrėta ]. Field: a course on theory and application of bibliometric Lietuvos švietimo klasifikacija. Interaktyvus: < indicators Intcraktyvas: < [žiūrėta Bib_Modulc_KULpdf>. 115 p. [žiūrėta ]. GLOSIENĖ, Audronė (2003). Humanitariniai ir socialiniai mokslai Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Informacijos mokslai, t. 27, p GUDAUSKAS, Renaldas (1994a). Pratarmė. Informacijos mokslai, t. 1, p GUDAUSKAS, Renaldas (1994b). Pratarmė. Informacijos ]. MITAŠIONAS, Antanas (1998). Lietuvoje šiandien ir rytoj. Informacijos mokslai, t. 8, p NORSLIS: Nordic Research School in Library and Information Science, Interaktyvus: < [žiūrėta ]. Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje I Tarptautinė mokslai, t. 2, p mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra. Vilnius, Interaktyvus: < GUDAUSKAS, Renaldas (1996). Pratarmė. Informacijos mokslai, t. 4, p bp.htm> [žiūrėta ]. Studijų ir mokymo programų registras I Švietimo ir GUDAUSKAS, Renaldas (1998). Pratarmė. Informacijos mokslai, t. 8, p mokslo ministerija, Interaktyvus < wwwлтюl^a^rnm.lt/dpb2лvcbdrivcr.cxe?kalba=lt&mival=/ GUDAUSKAS, Renaldas (1998). Pratarmė. Informacijos karkasb.html> [žiūrėta ]. mokslai, t. 9, p GUDAUSKAS, Renaldas (2001). Pratarmė. Informacijos mokslai, t. 16, p. 7. GUDAUSKAS, Renaldas (2003). Pratarmė. Informacijos mokslai, t. 27, p. 7. GUDAUSKAS, Renaldas (2001). Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas: Informacijos mokslai, 2001, t. 16, p GUDAUSKAS, Renaldas; KODDERITZSCH, Scverin (2002). Lithuania: Starting Knowledge Asccssment. Informacijos mokslai, t. 22, p ŠAULAUSKAS, Marius (2001). Skaitmeninė Lietuva Vilnius: VU leidykla. ŠAULAUSKAS, Marius (2001). Skaitmeninės Lietuvos profiliai. Vilnius: VU leidykla. 211 p. URBONAS, Viktoras (1999). Bibliotekininkų rengimas Klaipėdos universitete. Informacijos mokslai, t , p Valstybinio valdymo fakultetas / LTU, Interaktyvus: < [žiūrėta ]. VDU Žurnalistikos katedra Interaktyvus: GUDONIENĖ, Vilija (1999). Įvadas į masinės komunikacijos teorijas. Vilnius: Žara, 55 p. < ]. [žiūrėta 29

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

Lietuvos sporto universiteto 2013/2014m. DARBŲ PLANO ĮVYKDYMO ATASKAITA

Lietuvos sporto universiteto 2013/2014m. DARBŲ PLANO ĮVYKDYMO ATASKAITA 4 2013-2014 2013-2014 3 2014-01 2 nuolat 1 2014.07.01 Lietuvos sporto universiteto 2013/2014m. DARBŲ PLANO ĮVYKDYMO ATASKAITA Atsakingas Įgyvendinimo metai Įgyvendinimo rezultatai Eil.Nr. Priemonės/uždaviniai

More information

Kultūros paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimas Lietuvoje: 2011 metų situacija *

Kultūros paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimas Lietuvoje: 2011 metų situacija * ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2012 60 KULTŪROS INSTITUCIJŲ INFORMACINĖ VEIKLA Kultūros paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimas Lietuvoje: 2011 metų situacija * Rimvydas Laužikas

More information

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB05E Pavadinimas lietuvių

More information

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA 36 II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA SOCIALINIS DARBAS IR TYRIMAI: SĄVOKOS PAIEŠKA Dr. Jolanta Pivorienė Vytauto Didţiojo universitetas, Socialinio darbo institutas K. Donelaičio g. 52 405, 3000

More information

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB05E Pavadinimas lietuvių

More information

Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.

More information

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI 72 SOCIALINIS DARBAS 2006 m. Nr. 5(1) PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI Rasa Pilkauskaitė Valickienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Psichologijos katedra Valakupiųg.

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

2013 m. vasario mėn. 22 d. Nr. 1-5.

2013 m. vasario mėn. 22 d. Nr. 1-5. PATVIRTINTA Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Taryba 2013 m. vasario mėn. 22 d. Nr. 1-5. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS, 302536989 2013 2015-ŲJŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I. MISIJA

More information

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? 8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

Klaipėdos universiteto LITERATŪROLOGIJA PROGRAMOS (621Q20005) VERTINIMO IŠVADOS

Klaipėdos universiteto LITERATŪROLOGIJA PROGRAMOS (621Q20005) VERTINIMO IŠVADOS STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS Klaipėdos universiteto LITERATŪROLOGIJA PROGRAMOS (621Q20005) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF LITERARY SCIENCE (621Q20005) STUDY PROGRAMME at Klaipeda University

More information

Socialiniai mokslai Viešasis administravimas

Socialiniai mokslai Viešasis administravimas Studijų programos aprašas: Žmonių išteklių vadybos studijų programa Studijų programos pavadinimas: Žmonių išteklių vadyba Valstybinis kodas: 621N60002 Studijų sritis: Socialiniai mokslai Studijų kryptis:

More information

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS Projektas: 2014-07-07 NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinės mokslo programos Gerovės visuomenė (toliau Programa) paskirtis atlikti kompleksinius gerovės

More information

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

MEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ?

MEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2014 spalis, Nr. 9 (114) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kas yra medijų ir informacinis? Kaip sekasi ugdytis medijų ir informacinį raštingumą Lietuvos mokyklose? Į ką

More information

NACIONALINĖS STUDIJŲ KREDITŲ SISTEMOS KONCEPCIJA

NACIONALINĖS STUDIJŲ KREDITŲ SISTEMOS KONCEPCIJA Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ects) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr.

More information

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA Violeta Gevorgianienė, Lidija Kondrašovienė, Romas Lazutka, Rasa Naujanienė, Birutė Švedaitė, Jurgita Zabulytė Kupriūnienė, Laimutė Žalimienė SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

More information

Lietuvos edukologijos universiteto. rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio m. ataskaita

Lietuvos edukologijos universiteto. rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio m. ataskaita Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Vilnius, 2012 Lietuvos edukologijos universitetas, 2012 Turinys Įvadas....................................................................

More information

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos

More information

VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA m. sausio 6 7 d., Vilnius

VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA m. sausio 6 7 d., Vilnius VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA Ataskaitos pavadinimas Vilniaus universiteto vidinė studijų kokybės vadybos sistema: išorinio vertinimo ataskaita

More information

Socialinių mokslų sritis Edukologijos mokslo kryptis 07S DOKTORANTŪROS STUDIJOS

Socialinių mokslų sritis Edukologijos mokslo kryptis 07S DOKTORANTŪROS STUDIJOS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS (LIETUVA) KLAIPöDOS UNIVERSITETAS (LIETUVA) MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS (LIETUVA) VILNIAUS UNIVERSITETAS (LIETUVA) AVEIRO UNIVERSITETAS (PORTUGALIJA) DOKTORANTŪROS STUDIJOS

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Matematikos ir informatikos metodikos katedra El. paštas:

Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Matematikos ir informatikos metodikos katedra El. paštas: INFORMACINöS MOKYMO TECHNOLOGIJOS Mokymo priemon magistrantūros studijų programos Matematikos ir informatikos d stymas studentams Valentina Dagien Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas

More information

Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos

Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos Vilniaus universitetas Tarptautinė mokslinė konferencija Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos 2011 m. birželio 16 17 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos

More information

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio

More information

Kauno technologijos universiteto PROGRAMOS METROLOGIJA IR MATAVIMAI (621H14001) VERTINIMO IŠVADOS

Kauno technologijos universiteto PROGRAMOS METROLOGIJA IR MATAVIMAI (621H14001) VERTINIMO IŠVADOS STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS Kauno technologijos universiteto PROGRAMOS METROLOGIJA IR MATAVIMAI (621H14001) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF Metrology and measurements (621H14001) STUDY PROGRAMME

More information

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje EUROPOS KOMISIJA Bendrijos moksliniai tyrimai idėjos bendradarbiavimas žmonės euratomas pajėgumai Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje kišeninis žinynas pradedantiesiems

More information

Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų

Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų KELRODIS 2011 TurinYS LR švietimo ir mokslo ministro žodis 3 Įvadas 5 Kelrodžio paskirtis ir tikslai 6 Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) 7

More information

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS?

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kokius tikslus suaugusiųjų mokymuisi kelia Europa ir Lietuva? SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? 2015 birželis, Nr.

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA Žymantė Jankauskienė, Rita Liepuonienė, Rimantas Stukas, Genė Šurkienė, Kęstutis Žagminas, Birutė Gostevičienė, Erika Kubilienė, Jurgita Matuizienė, Algimantas Urbelis VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES

More information

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS IŠ ČIA KYLAMA Į ŽVAIGŽDES. Naująjį rektorių sveikina Premjeras Algirdas Butkevičius VU Komunikacijos skyriaus nuotr.

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS IŠ ČIA KYLAMA Į ŽVAIGŽDES. Naująjį rektorių sveikina Premjeras Algirdas Butkevičius VU Komunikacijos skyriaus nuotr. 2015 metų balandžio 16 d. LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 1 euras Mokslo Lietuva Nr. 7 (539) Leidžiamas nuo 1989 m., du kartus per mėnesį VILNIAUS UNIVERSITETE

More information

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2010 22 Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje Lijana Gvaldaitė Lektorė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto

More information

MAGISTRANTŪROS IR TĘSTINĖS STUDIJOS 2018

MAGISTRANTŪROS IR TĘSTINĖS STUDIJOS 2018 ŠIAULIŲ UNIVERSITETO MAGISTRANTŪROS IR TĘSTINĖS STUDIJOS 2018 MAGISTRANTŪRA studijos lyderiams! Magistrantūros studijos (antrosios pakopos studijos) tai studijos, suteikiančios galimybę gilinti ir plėtoti

More information

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE Aušra Liučvaitienė Vilniaus kolegija Jolanta Paunksnienė Vilniaus Gedimino technikos universitetas Anotacija Verslo aplinkos pokyčiai lemia, kad

More information

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ SVEIKATOS MOKSLAI ISSN 1392-6373 2013, 23 tomas, Nr.1, p. 91-95 doi:10.5200/sm-hs.2013.016 VISUOMENĖS SVEIKATA 91 ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ Ingrida

More information

Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas

Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) Socialinių mokslų sritis STUDIJŲ IR DARBO

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. Erasmus+ Programos vadovas Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. 1 versija (2017): 20/10/2016 TURINYS SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS... 8 Kaip skaityti šį Programos

More information

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengė: doc. med. m. dr. R. Adomaitienė Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA)

More information

2015 metų VEIKLOS ATASKAITA

2015 metų VEIKLOS ATASKAITA 2015 metų VEIKLOS ATASKAITA Kaunas, 2016 TURINYS 1. Įvadas 4 2. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenė 6 3. Studijos ir mokymasis visą gyvenimą 10 4. Tarptautinių ryšių ir studijų centras

More information

POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME

POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME Ilvija Pikturnaitė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija Anotacija Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai

More information

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2003 61 Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas Aldas Miečinskas Doktorantas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio

More information

Metinė COST veiklos IS0803 ataskaita už 2009 metus

Metinė COST veiklos IS0803 ataskaita už 2009 metus Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra Strateginio valdymo ir politikos fakultetas, Mykolo Romerio universitetas Sutarties Nr. 31V-232 (2009-11-23 Nr. 1U-348) COST veikla Nr. IS0803

More information

VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS

VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS ANTANAS BOSAS Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ANOTACIJA Straipsnyje formuluojami valstybinio bei ūkinių

More information

LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA

LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA 2011 m., lapkritis 1 TURINYS ĮVADAS...... 6 1. LIETUVOS JŪRINIS SEKTORIUS... 9 2. SLĖNIS LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS PLĖTRAI... 11 3. SU JŪRINIU SEKTORIUMI

More information

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS. Viešoji įstaiga LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO VEIKLOS SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS. Viešoji įstaiga LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO VEIKLOS SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS Viešoji įstaiga 2012 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO VEIKLOS SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS Viešoji įstaiga LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO

More information

NEFORMALIU IR SAVAIMINIU BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMO EKSPERTINIO PERSONALO RENGIMO METODIKA

NEFORMALIU IR SAVAIMINIU BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMO EKSPERTINIO PERSONALO RENGIMO METODIKA VšĮ Lietuvos verslo kolegija VIEŠOJI ĮSTAIGA LIETUVOS VERSLO KOLEGIJA NEFORMALIU IR SAVAIMINIU BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMO EKSPERTINIO PERSONALO RENGIMO METODIKA METODIKĄ RENGĖ: doc. dr. Angelė

More information

STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMAS: KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKA

STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMAS: KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKA Tatjana Bulajeva, Aurelija Jakubė, Daiva Lepaitė, Margarita Teresevičienė, Vaiva Zuzevičiūtė STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMAS: KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKA Europos kreditų

More information

VGTU mokslas, MTEP, studijos: tarptautinė plėtra. Doc. Dr. Asta Radzevičienė VGTU tarptautinių ryšių prorektorė

VGTU mokslas, MTEP, studijos: tarptautinė plėtra. Doc. Dr. Asta Radzevičienė VGTU tarptautinių ryšių prorektorė VGTU mokslas, MTEP, studijos: tarptautinė plėtra Doc. Dr. Asta Radzevičienė VGTU tarptautinių ryšių prorektorė asta.radzeviciene@vgtu.lt 2014-10-20 VGTU (1956 2014) 70 000 alumnų 11 000 studentų, 10 fakultetų

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.

More information

Aleksandras Targamadzė. Technologijomis grįsto mokymosi priemonės ir sistemos

Aleksandras Targamadzė. Technologijomis grįsto mokymosi priemonės ir sistemos Aleksandras Targamadzė Technologijomis grįsto mokymosi priemonės ir sistemos Aleksandras Targamadzė TECHNOLOGIJOMIS GRĮSTO MOKYMOSI PRIEMONĖS IR SISTEMOS Recenzavo: doc. dr. R. Marcinkevičius dr. A. Lopata

More information

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1

More information

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas

More information

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy

More information

Vidinio studijų kokybės užtikrinimo situacija Bolonijos proceso kontekste

Vidinio studijų kokybės užtikrinimo situacija Bolonijos proceso kontekste Vidinio studijų kokybės užtikrinimo situacija Bolonijos proceso kontekste VU Kokybės vadybos centro direktorė, Nacionalinė Bolonijos ekspertė Inga Milišiūnaitė Uždaviniai 1.Kokybės sampratos aukštajame

More information

PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE

PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE Tyrimo užsakovas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE Tyrimo ATASKAITA Tyrimo grupės vadovė: prof.habil.dr. Palmira

More information

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE Aurelija Jakubė, Aurimas Juozaitis Metodinės rekomendacijos Log in www.ects.cr.vu.lt Aurelija Jakubė Aurimas M. Juozaitis BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

More information

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo

More information

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU ISSN 1648-998 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 29. 3 (16). 6 72 TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU Rimantas Dapkus Kauno technologijos universiteto Regionų plėtros

More information

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos gairės VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS MUZEOLOGIJOS KATEDRA MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos

More information

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m. Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 359-14-ESD tarp Lietuvos Respublikos

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme

Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme Apžvalginis gerosios patirties tyrimas 2010 m. Tyrimo tikslas - įvertinti simuliacinių žaidimų, skirtų ugdyti vadybinės

More information

INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE

INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Julius Griškevičius Romualdas J. Kizlaitis INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant

More information

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi

More information

ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS

ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS Aušrinė Gumuliauskienė Šiaulių universitetas, Lietuva Santrauka Švietimo politikos turinį atspindintys strateginiai švietimo dokumentai aktualizuoja

More information

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS

More information

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2014. Vol. 36. No. 1. Scientific Journal. ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online) ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ

More information

DALYKO (MODULIO) APRAŠAS Dalyko (modulio) pavadinimas Rašto, knygos ir kitų medijų istorija

DALYKO (MODULIO) APRAŠAS Dalyko (modulio) pavadinimas Rašto, knygos ir kitų medijų istorija DALYKO (MODULIO) APRAŠAS Dalyko (modulio) pavadinimas Rašto, knygos ir kitų medijų istorija Kodas Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: prof. dr. Aušra Navickienė Padalinys (-iai) Knygotyros ir dokumentotyros

More information

KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS

KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS 0 2.1.1 VEIKLA KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMO ATLIKIMAS KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS Tyrimus atliko ir ataskaitą

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Laura Karosienė NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI GAMYBOS SEKTORIUJE MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė Lekt. Dr.Vitalija Venckuvienė

More information

VILNIAUS UNIVERSITETO TARPTAUTINIS ÞINIØ EKONOMIKOS IR ÞINIØ VADYBOS CENTRAS

VILNIAUS UNIVERSITETO TARPTAUTINIS ÞINIØ EKONOMIKOS IR ÞINIØ VADYBOS CENTRAS VILNIAUS UNIVERSITETO TARPTAUTINIS ÞINIØ EKONOMIKOS IR ÞINIØ VADYBOS CENTRAS 2003 m. birþelio 17 d. VU Senato nutarimu buvusio VU Komunikacijos fakulteto Þiniø vadybos instituto pagrindu buvo ásteigtas

More information

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje T-Kit Nr. 10 Youth Partnership T-Kit Sriubos ragavimas 2 UDK 371.3 Kl-148 Susipažinkite T-Kit serija Kai kuriems iš jūsų galbūt kilo klausimas: ką galėtų reikšti T-Kit? Galimi mažiausiai du paaiškinimai.

More information

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI I. Įžanga Elektroninių komunikacijų ir ryšio priemonių konvergencija 1 pastaruoju metu

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 10 02 COM(2013) 676 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais

More information

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar įmanomas ugdymo kokybės laidavimas be nuolatinio savęs vertinimo? Koks šiandien Lietuvoje metodinis

More information

INFORMATIKOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES. INFORMACINIŲ SISTEMŲ TECHNOLOGIJOS (valstybinis kodas 653E15008)

INFORMATIKOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES. INFORMACINIŲ SISTEMŲ TECHNOLOGIJOS (valstybinis kodas 653E15008) MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA INFORMATIKOS INŽINERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES INFORMACINIŲ SISTEMŲ TECHNOLOGIJOS (valstybinis kodas 653E15008) SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ Marijampolės kolegijos direktorius... dr. Vaidotas

More information

Pažangių mokymosi technologijų naudojimas ugdymo procese

Pažangių mokymosi technologijų naudojimas ugdymo procese ISSN 1392-561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 13 66 Pažangių mokymosi technologijų naudojimas ugdymo procese Daina Gudonienė Kauno technologijos universitetas Kaunas University of Technology Studentų g. 48A, Kaunas

More information

KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS

KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ

More information

VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ FORMAVIMO PRIELAIDOS IR GALIMYBĖS. Rūta Adamonienė Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ FORMAVIMO PRIELAIDOS IR GALIMYBĖS. Rūta Adamonienė Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas ISSN 1822-6760 Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2009. Nr. 16 (1). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ

More information

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę?

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? 2017 rugpjūtis, Nr. 4 (160) 2013 2022 ISSN 1822-4156 1989 Naujos visų mokomųjų dalykų programos 1993 1994 1997 2002 Pradinio, pagrindinio

More information

modernizavimas Europoje

modernizavimas Europoje Aukštojo mokslo modernizavimas Europoje Galimybės studijuoti, baigti studijas ir įsidarbinti 2014 Eurydice ataskaita Švietimas ir mokymas Aukštojo mokslo modernizavimas Europoje: galimybės studijuoti,

More information

NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI

NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI Sektorių bendradarbiavimą reglamentuojančių teisės aktų studija ir rekomendacijos NVO tarybų reglamentavimui

More information

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS SOCIALINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Laura Žiogelytė BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS THE

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public

More information

GEROS PAMOKOS RECEPTAI

GEROS PAMOKOS RECEPTAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis

More information

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS PROGRAMOS LEADER IR ŢEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS LOCAL ACTION MANAGEMENT GROUPS IN IMPLEMENTATION OF LOCAL DEVELOPMENT

More information

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Švietimas Lietuvoje Švietimas Lietuvoje Šio leidinio vertimas yra suderintas su EBPO. Tai nėra oficialus EBPO vertimas. Vertimo kokybė

More information

Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste

Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2008. Nr. 25 Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste Ramūnas Vanagas, Aurimas Tumėnas Mykolo Romerio universitetas

More information

ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS

ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS Vadovas parengtas Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant projektą Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos vyriausybės

More information

ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI

ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI Vitas Mačiulis Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas KONFERENCIJA ŽALIOJI EKONOMIKOS REFORMA Vilnius, 2015 m. spalio 19 d. Mes turime sustiprinti atsinaujinančios

More information

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council

More information

EVALUATION REPORT OF TRANSLATION OF TECHNICAL LANGUAGE (state code - 612U60001) STUDY PROGRAMME at Kaunas University of Technology

EVALUATION REPORT OF TRANSLATION OF TECHNICAL LANGUAGE (state code - 612U60001) STUDY PROGRAMME at Kaunas University of Technology GAUTA 2013-06-03 Nr. SV4-169 STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS Kauno technologijos universiteto TECHNIKOS KALBOS VERTIMO STUDIJŲ PROGRAMOS (valstybinis kodas - 612U60001) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT

More information

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS GALUTINĖ ATASKAITA Užsakovas: LR Švietimo ir mokslo ministerija

More information