RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME
|
|
- Monica Tyler
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (12) RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje pateiktas apibendrintas ekstremalių situacijų rizikos valdymo modelis ir detaliai išanalizuotas pagrindinis ir sudėtingiausias jo etapas - rizikos vertinimas. Nuo šio vertinimo atlikimo kokybės priklauso rizikos valdymo efektyvumas ir veiksmingumas. Todėl pateikiami rizikos vertinimo metodikos metmenys, atskirai analizuojant kiekvienais 5 rizikos vertinimo žingsnių: aplinkos, grėsmių, pažeidžiamumo, galimų pasekmių vertinimo etapus ir pastarųjų rezultatus sujungiančią rizikos analizę. Siekiant įvertinti, kaip Lietuvos ekstremalių situacijų valdymo (ESV) sistemoje vykdomos rizikos vertinimo funkcijos, buvo atlikta įvairių ESV sistemos lygių specialistų anketinė apklausa. Straipsnyje pateikti apibendrinti apklausos rezultatai, nustatytos pagrindinės problemos šioje srityje ir suformuluoti siūlymai situacijai gerinti. Pagrindiniai žodžiai: ekstremalios situacijos rizikos valdymas, rizikos vertinimas, grėsmė, pažeidžiamumas, galima pasekmė. Įvadas Tyrimo problema ir aktualumas. XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios įvykiai (užkrečiantis žmones paukščių gripas, savižudžių lėktuvai, įsirėžę į dangoraižius ir atėmę tūkstančius gyvybių) rodo, kad, kas šiandien atrodo neįtikėtina ar praktiškai neįmanoma, rytoj gali virsti negailestinga realybe su tragiškomis pasekmėmis. Tuo tarpu išpuoliai Madride 2004 m. ir Londone 2005 m. įrodė, kad ekstremali situacija gali susidaryti iš niekur", praktiškai be jokių išankstinių perspėjimo ženklų. O pastaraisiais metais įvairias šalis užklumpančios vis didesnio masto gamtinės katastrofos nusineša šimtus tūkstančių gyvybių ir ilgam sutrikdo ekonomiką. Gero pasirengimo galimoms ekstremalioms situacijoms pagrindas yra lankstus rizikos vertinimas, o tinkamasjos valdymas - būtina veiksmingo ESV (toliau -ESV) sąlyga. Pateikti pavyzdžiai pagrindžia plataus ir lankstaus rizikos vertinimo poreikį. Praeityje ESV trūkumus daugeliu atvejų lėmė ne tai, kad apskritai nebuvo vertinamos grėsmės, o tai, kad analizuojant ir vertinant grėsmes, buvo vadovaujamasi šiuolaikinės situacijos neatitinkančia paradigma. Griežtas dėmesio sutelkimas į vieną ar kelias labiausiai tikėtinas grėsmes ar rizikos veiksnius gali pateikti nemalonių siurprizų" (Karlsson, 2005). Daugelio vadovų suvokimas dar vis grįstas Šaltojo karo paradigma. Be to, rizikos veiksnių suvokimui didelę įtaką daro konkreti ginkluoto teroristų išpuolio grėsmė, nes tai gana dažnai eskaluojama žiniasklaidoje. Tuo tarpu kitų pavojų galimybė dažnai paliekama už visuomenės suvokimo ribų oficialiai rizikos nevertinant. Nacionalinėje ekstremalių situacijų valdymo sistemoje lankstus vertinimas reiškia ne tik grėsmių, kurias sukelia žmonės ir jų piktavališki veiksmai, vertinimą. Turi būti vertinama ir struktūrinio pobūdžio rizika, ir jos galimi padariniai. Pvz., kaimyninės šalies infrastruktūros pažeidimas arba avarija pavojingame pramonės objekte gali turėti skaudžių pasekmių mūsų valstybei. Tai pagrindžia parengties poreikį blogiausio atvejo" scenarijui. Objektas - rizikos vertinimo funkcijos, vykdomos ekstremalių situacijų valdymo sistemoje. Tikslas - pateikti ekstremalių situacijų rizikos vertinimo metodikos variantą. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti, įvertinti ir apibendrinti mokslo darbuose ir praktikos veikaluose siūlomus ekstremalių situacijų rizikos vertinimo principus ir etapus. 2. Nustatyti ir apibūdinti svarbiausias rizikos vertinimo veiklas (vykdytinas funkcijas). 3. Ištirti, kokia apimtimi Lietuvos ESV sistemos darbuotojai vykdo įvairias funkcijas ekstremalių situacijų rizikų vertinimo srityje. Teoriniai tyrimo pagrindai Ekstremalių situacijų valdymo teorijos pagrindas yra U. Beck suformuluota rizikos visuomenės" paradigma. Jos esmė yra ta, kad šiuolaikinės modernizacijos laikais visuomenės gerovės plėtra sistemiškai susijusi su rizikos plėtra, nes augančių poreikių tenkinimas kuria, gamina" ir paskirsto technomokslinės prigimties rizikas. Dėl to gerovės paskirstymo logika transformuojasi į rizikos paskirstymo logiką. Jos
2 pagrindinė problema - kaip išvengti, minimizuoti, valdyti ar nukreipti modernizacijos proceso metu sukurtas grėsmes ir riziką. Remdamiesi rizikos visuomenės" paradigma, F. Zwicky, A. Wilson, T. Ritcey, C. A. Roper ir daugelis kitų įvairių šalių mokslininkų įvairiomis kryptimis plėtoja ekstremalių situacijų valdymo tematiką, susijusią su rizikos valdymu. Jie iš skirtingų pozicijųkuria ir tobulina ekstremalių situacijų rizikos vertinimo ir valdymo principus, dėsnius bei pritaikytinus praktikoje modelius ir metodikas. Tyrimo metodika Rengiant ekstremalių situacijų rizikos vertinimo metodinius pagrindus, buvo nagrinėta mokslinė literatūra, Italijos Lombardijos regiono ESV departamento, Švedijos ESV Agentūros ekstremalių situacijų rizikos vertinimo rekomendacijos. Siekiant įvertinti Lietuvos ESV sistemos darbuotojų vykdomų rizikos vertinimo funkcijų apimtis, 2008 m. gegužės - liepos mėn. buvo atlikta ESV specialistų anketinė apklausa. Anketos buvo pateiktos ESV sistemos valstybinio (anketąužpildė 45 proc. šio lygmens darbuotojų), apskrities (60 proc.) ir savivaldos (52 proc.) lygmens darbuotojams. Jų buvo prašoma penkių balų sistemoje (kur 1 - labai mažai, 2 - mažai, 3 - šiek tiek, 4 - daug, 5 - labai daug) įvertinti, kiek santykinai laiko skiria įvairioms rizikos vertinimo funkcijoms vykdyti. Šiame straipsnyje pateikiami tik apibendrinti apklausos rezultatai. Tyrimo rezultatai Pateiktas apibendrintas ekstremalių situacijų rizikos valdymo proceso modelis; nustatyti pagrindiniai rizikos vertinimo etapai; suformuluotos rizikų vertinimo metodinės gairės, akcentuojant pagrindinius vertinimo žingsnių aspektus; diagnozuota Lietuvos ESV sistemos veiklos praktika ekstremalių situacijų rizikos vertinimo srityje. Ekstremalių situacijų rizikos vertinimo vieta rizikos valdymo procese Ekstremalių situacijų rizikų valdymas suvokiamas kaip sisteminis procesas, kuriame naudojamos įvairios priemonės, susijusios su ekstremalių įvykių prevencija, parengtimi, atsakomaisiais veiksmais ir padarinių likvidavimu, bei kuris sąlygoja visuomenės elementų ir aplinkos saugumą, kartu sugretina rizikos valdymo ir gero valdymo praktikas (Britton, 2005). Rizikos vertinimas yra vienas svarbiausių rizikos valdymo etapų. Tačiau tai nėra izoliuotas procesas, o tik vienas etapų rizikos valdymo procese. Rizikos vertinimas vykdomas remiantis valdymo srities strateginiais tikslais ir apribojimais, o jo rezultatų pagrindu planuojamos rizikos kontrpriemonės ir jų alternatyvos. Po to pasirenkamos priimtiniausios rizikų valdymo priemonės. Pastarosios įgyvendinamos stebint ir vertinant jų diegimo eigą ir, atsižvelgiant į valdymo priemonių įgyvendinimo vertinimo rezultatus, tikslinami strateginiai tikslai, uždaviniai ir apribojimai. Taigi, rizikos valdymas yra tam tikrais etapais suskirstytas nuolat besitęsiantis, pasikartojantis procesas (žr. 1 pav). Strateginiai tikslai, uždaviniai ir apribojimai I etapas II etapas Rizikų vertinimas Įgyvendinimas, monitoringas ir vertinimas V etapas IV etapas III etapas Kontrpriemonių ir jų alternatyvų vertinimas Valdymo priemonių pasirinkimas 1 pav. Ekstremalių situacijų rizikos valdymo modelis
3 ESV negali būti grindžiamas vien aiškiai ir iš anksto identifikuojamomis grėsmėmis ir rizikos veiksniais. Jis turi būti grindžiamas bendru gebėjimu valdyti ekstremalias situacijas. Tam pirmiausia reikia įdiegti tokią rizikos tyrimo sistemą, kuri vertintų ir aiškiai diagnozuojamas grėsmes, ir užslėptas rizikas. Rizikos vertinimas turi būti visapusiškas, t. y. apimti ir tikimybių nustatymą, ir galimų pasekmių įvertinimą. Pvz., konkretaus ginkluoto išpuolio socialinės pasekmės nepalyginamai didesnės už teroristų ar kriminalinių grupuočių vykdomo informacinio špionažo padarinius. Tačiau, kita vertus, pastaroji veikla yra labiau tikėtina ir dažnesnė. Tokiu būdu ji sukelia ryškesnį kumuliacinį efektą nacionaliniam saugumui. Tokiose srityse kaip pandemija turi būti labai aukšto lygio parengtis, t. y. reikia rengtis galimai blogiausiam scenarijui, nes realybėje žinios apie įvairių infekcijų poveikį yra ribotos, kaip ir žinios apie blogų žmonių" motyvus ir galimybes. Rizikos tyrėjų problemos yra: kokia yra vieno ar kito scenarijaus tikimybė? kokioje srityje ir kokias priemones reikia sutelkti? kokiais atvejais galima gyventi nustatytos rizikos sąlygomis! Rizikos vertinimas yra sudėtingas procesas, nes rizika pati savaime yra tikimybinis objektas, todėl ekstremalios situacijos gali susidaryti pagal visai kitokį scenarijų nei buvo rengtasi. Tam, kad būtų galima numatyti priemones žmonių, turto ir aplinkos saugumui užtikrinti, pirmiausia reikia išanalizuoti rizikos pasireiškimo veiksnius ir įvertinti pačias rizikas. Rizikos vertinimas - svarbiausia ir sudėtingiausia rizikos valdymo proceso veikla Rizika nėra vienos dimensijos sąvoka. Ji apima kelis svarbius elementus. Rizika apibūdinama kaip tikėtini praradimai dėl neigiamo poveikio tam tikram objektui ir gali būti charakterizuojama trijų komponentų sankirta (Backer at al., 2002): - grėsmės objektui; - objekto pažeidžiamumo; - ekstremalios situacijos sukeltųpasekmių. Grėsmė gali būti matuojama kaip tikimybė, jog tam tikras objektas atsidurs specifinėje ekstremalioje situacijoje per tam tikrą laiko tarpą. Pažeidžiamumas išreiškiamas galimybe, kad grėsmei pasireiškus objektas patirs tam tikrų pažeidimų (pvz., bus sužeisti ar žus žmonės, sugadinamas turtas ir kt). Pasekmės yra grėsmės sukeltos ekstremalios situacijos padarytų pažeidimų dydis ir tipas. Taigi, rizika yra trijų elementų funkcija: grėsmės, pažeidžiamumo ir pasekmių. Šie elementai naudojami nuosekliai matuoti riziką laukiamų pasekmių kontekste (Willis et al., 2005). Grėsmės, pažeidžiamumas, pasekmės ir priemonės apsisaugoti nuo grėsmių, sumažinti pažeidžiamumą ir neigiamas pasekmes yra tarpusavyje susiję ir sudaro rizikos sistemą. Todėl, siekiant įvertinti riziką, reikia analizuoti visus sistemos elementus ir ryšius tarp jų. Norint tai tinkamai atlikti, reikėtų laikytis tam tikro nuoseklumo. Tam naudojama rizikos vertinimo metodika, kuri sujungia įvairių elementų analizes ir kurios rezultatas - rizikos įvertinimas. Si metodika turi padėti sprendimų priėmėjams nustatyti ir įvertinti kritinių 1 objektų potencialias rizikas tam, kad būtų galima sukurti ir įdiegti saugumo ar / ir rizikos mažinimo priemones siekiant išvengti galimų ekstremalių situacijų ar / ir sumažinti jų poveikį, sušvelninti galimas pasekmes. Rizikos vertinimo metodiką sudaro kelios fazės (analizės objektai): - aplinkos vertinimas; - grėsmiųvertinimas; - aplinkos objektų, kuriuose gali susidaryti ekstremali situacija, pažeidžiamumo vertinimas; - pasekmių, jei objekte susidarys ekstremali situacija, vertinimas; - rizikos analizė, kuri atliekama naudojantis aukščiau pateiktų vertinimų rezultatais. 2 pav. iliustruoja, kaip atskiri rizikos vertinimo elementai tam tikra tvarka yra sujungti į sistemą tam, kad rizikos analizė būtų atliekama metodiškai nuosekliai ir konkrečiais etapais. 2 pav. Ekstremalių situacijų rizikos vertinimo metodika 1 Kritinis objektas - objektas, kurio saugumui gali kilti grėsmė irjai pasireiškus bus patirti socialiniai, ekonominiai, ekologiniai, politiniai nuostoliai.
4 Visi etapai yra lygiai svarbūs, nes tik visus juos įvykdžius galima gauti aiškų ir visapusiškai pagrįstą rizikos įvertinimo rezultatą. Kiekvienas etapas turi specifinius tikslus ir metodus, todėl būtina kiekvieną jų panagrinėti detaliau. Aplinkos vertinimas Aplinkos vertinimas yra pirmasis rizikų vertinimo metodikos žingsnis. Aplinkos vertinimo tikslas yra pasiekti visapusišką supratimą apie kritinius objektus. Tokiu objektu gali būti gamykla, kurioje gali įvykti avarija, kaimas, kuris gali būti užtvindytas, strateginės svarbos ar masinio susibūrimo vietos, kuriose gali būti įvykdytas teroristų išpuolis irt. t. Sis tikslas pasiekiamas keliais etapais. Pirmiausia reikia išanalizuoti aplinką, nustatytijoje esančius objektus, identifikuoti jų funkcijas, fizines charakteristikas ir jų veiklos rezultatus. Toliau reikia nustatyti tuos objektus, kurie turi būti analizuojami giliau ir sudaromas jų sąrašas. Siame sąraše esantys objektai bus analizuojami tolesniuose rizikos vertinimo etapuose, t. y. vertinamas jų pažeidžiamumas vienų ar kitų grėsmių atžvilgiu, galimos pasekmės, jei šios grėsmės pasireikš. Vienas svarbiausių etapų visoje rizikų vertinimo proceso eigoje yra kritinių objektų analizė. Kadangi ji yra viena iš pirmųjų žingsnių, nuo jos atlikimo kokybės gali priklausyti rizikos įvertinimo rezultatų tikslumas. Tačiau ši analizė turi vieną esminį trūkumą - ji reikalauja didelių laiko sąnaudų. Kritinių objektų analizė gali būti suskirstyta į penkias tyrimo kategorijas: - fizinių charakteristiką analizė. Kaupiami ir analizuojami duomenys apie fizinius objekto parametrus; - kritinių funkcijų / operacijų analizė. Siame etape išsiaiškinama objekto veiklos specifika, jo teikiamos paslaugos, veiklos rezultatai ar produkcija. Net jei objektas atrodo pasyvus", jis vis tiek atlieka vienokį ar kitokį vaidmenį (pvz., durpyno, kuriame gali kilti gaisras dėl ekstremalios temperatūros, veiklos produktas" yra durpės, kurios ir sukuria objekto vertę). Reikia nustatyti objekto kritines funkcijas, t. y. tas, kurių nebevykdant nutrūktų ar sutriktų objekto funkcionavimas; - žmogiškųjų išteklių analizė. Siame etape analizuojamos kritinio objekto sąsajos su žmonėmis, t. y. ar yra ir kiek žmonių objekte, koks jų vaidmuo, ar anksčiau jame buvo nukentėjusiųjų nuo ekstremalios situacijos, ar nebuvo ekstremali situacija, susidariusi dėl žmonių kaltės. Šie duomenys bus ypač svarbūs tolesniuose rizikų vertinimo etapuose atliekant pažeidžiamumo ir galimų pasekmių analizę; - kritiniųfunkcijųpriklausomybės nuo kitų sistemų ir tarpusavio priklausomybės analizės esmė yra nustatyti objekto kritines funkcijas atliekančių elementų ryšį su kitomis sistemomis, kurios daro įtaką kritinių funkcijų vykdymui; - draudimų, apribojimų, reikalavimų analizė. Paskutiniame kritinių objektų analizės etape dėmesys sutelkiamas į jų veiklai keliamus apribojimus, draudimus ar reikalavimus. Tai gali būti apribojimai vykdyti tam tikrą veiklą dėl technologinių galimybių ribotumo, įvairūs teisiniai apribojimai, saugumo reikalavimai, techniniai standartai ar darbo santykių teisinių reglamentų reikalavimai. Išanalizavus kritinių objektų charakteristikas, reikia nustatyti, kokie kritiniai 2 objekto elementai turi būti apsaugoti tam, kad būtų galima užkirsti kelią ekstremaliam įvykiui paveikti visą objektą arba sušvelninti neigiamus padarinius, jei visgi susidarytų ekstremali situacija. Paskutinis aplinkos vertinimo žingsnis yra objekto kritinių elementų registro sudarymas. Šis registras sudaromas naudojantis aplinkos apibūdinimo ir kritinių objektų detalios analizės rezultatais. Jame turėtų būti pateikti duomenys apie objektus ir jų elementus, kuriuos kokiu nors būdu pažeidus gali susidaryti ekstremali situacija. Registro duomenys gali būti naudojami tolesniuose rizikos vertinimo etapuose: vertinant grėsmes, objektų pažeidžiamumą, galimas pasekmes ir atliekant bendrąjąrizikos analizę. Grėsmių vertinimas Grėsmių įvertinimas yra vienas svarbiausių bet kokios rizikos analizės komponentų. Iš esmės grėsmė yra bet kas, kas gali pasinaudoti objekto pažeidžiamumu ir jįpažeisti ar sunaikinti. Grėsmės gali būti gamtinės, techninės, ekologinės ar socialinės prigimties. Pagal kitą klasifikaciją grėsmės gali būti netyčinės (neplanuotos) ir tyčinės. Netyčinės daugiausia yra gamtinės grėsmės. Tuo tarpu techninės ir ekologinės grėsmės gali būti ir avarijas sukeliančios netyčinės klaidos bei gedimai, ir piktavališki suplanuoti veiksmai. Reikėtų įvertinti, kad apsaugos priemonės nuo netyčinių techninių grėsmių taip pat gali būti panaudotos apsisaugoti ir nuo tyčinių grėsmių. Socialinės grėsmės priskirtinos prie tyčinių, nes socialinės ekstremalios situacijos susidaro pagal daugiau ar mažiau žmonių suplanuotą scenarijų. Grėsmių analizė yra žmogaus ar gamtos veiksmų, kurie gali neigiamai paveikti objektą, vertinimas. Šios analizės svarbą sąlygoja tai, kad jos rezultatais remsis sprendimus priimantys asmenys, planuodami saugumo užtikrinimo ir rizikos mažinimo priemones ir joms įgyvendinti reikalingus išteklius. Numatyti grėsmes yra nelengva, ypač sudėtinga analizuoti tyčines 2 Kritiniai objekto elementai yra tie, kurių funkcionavimas yra būtinas užtikrinti viso objekto veikimą, t. y. tam, kad objektas galėtų vykdyti savo misiją".
5 grėsmes, nes numatyti žmogaus poelgius yra labai sunkus uždavinys. Žmonėms įprasta tyrinėti, planuoti, mokytis ir pagal tai gali keisti savo veiksmus. Net pagal visus požymius nustačius, kad labiausiai tikėtina, jog bus elgiamasi pagal tam tikrą scenarijų tam tikro objekto atžvilgiu, ekstremalus įvykis gali būti sukeltas visai pagal kitą scenarijų, kitomis priemonėmis ar kitame objekte. Tam, kad būtų galima paaiškinti grėsmės vertinimo esmę rizikų vertinimo procese, reikia prisiminti rizikos formulę: R=Pax(l-Pe)xC. R - rizika, susijusi su ekstremalia situacija tam tikrame objekte; Pa - tikimybė, kad per tam tikrą laiko tarpą konkrečiame objekte dėl specifinių rizikos veiksnių pagal tam tikrą scenarijų susidarys specifinė ekstremali situacija; Pe - fizinės apsaugos priemonių veiksmingumas pagal konkretų galimos ekstremalios situacijos scenarijų; (1 - Pe) - fizinės apsaugos priemonių neveiksmingumas; C - pasekmės, jei analizuojamajame objekte pagal scenarijų susidarys ekstremali situacija. Šioje formulėje grėsmė išreiškiama Pa, o jos vertinimo esmė - nustatyti tikimybę, kad pagal tam tikrą scenarijų atliekami specifiniai veiksmai (rizikos veiksniai) gali pažeisti ar sunaikinti tam tikrą objektą nustatytame laiko intervale. Taigi, patys svarbiausi grėsmės analizės komponentai yra: - galimos ekstremalios situacijos susidarymo scenarijai, - objektai, kuriuose jie gali pasireikšti, - veiksniai, kurie gali sukelti ekstremalią situaciją. Objektai, kuriuose gali pasireikšti ekstremali situacija, ir jų charakteristikos bei pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie gali pažeisti objektą, buvo nustatyti pirmajame rizikų vertinimo etape (aplinkos vertinime). Todėl grėsmių vertinimo fazės pagrindinis uždavinys yra nustatyti galimus ekstremalių situacijų scenarijus ir pagal kiekvieną iš jų sujungti į sistemą objektų, rizikos veiksnių analizių bei atskiro scenarijaus duomenis ir įvertinti tokio varianto tikimybę. Analizuojant ekstremalios situacijos scenarijus, vertinamos tokios charakteristikos, kaip: - grėsmės poveikio būdas; - poveikio laikas ir trukmė; - poveikio plitimo tipas (statinis ar dinaminis poveikis); - poveikį mažinančios ir didinančios sąlygos. Jei vertinamos socialinės ar tyčiniais veiksmais sukeliamos technologinės grėsmės, tai būtina analizuoti grėsmę galinčių sukelti grupių charakteristikas: grupės tipą, dydį, sudėtį, tikslus, kultūrą, ideologiją, turimus išteklius (žmogiškuosius, daiktinius, finansinius, informacinius), pajėgumus ir galimybes, interesus ir ketinimus, galimas žinias apie objektą, techninius ir organizacinius įgūdžius, ankstesnę grupės veiklą ir kt. Įvertinus grėsmes, kitas rizikų vertinimo žingsnis yra objektųpažeidžiamumo vertinimas. Pažeidžiamumo vertinimas Pažeidžiamumą galima apibrėžti kaip silpnybes, kuriomis gali būti pasinaudota siekiant prieiti (su piktavališkais ketinimais - B.P.) prie tam tikro vertingo dalyko (Roper, 1999). Kitas apibrėžimas gali būti, kad pažeidžiamumas yra sąlyginė sėkmės tikimybė, jog pasitvirtins grėsmės scenarijus (Moteff, 2004). Pažeidžiamumo vertinimas suvokiamas kaip silpnybių fizinėse struktūrose, personalo apsaugos sistemose, procesuose ar kitose srityse nustatymas. Rizikos formulėje R = Pa x (1 - Pe) x C pažeidžiamumas išreiškiamas apsaugos priemonių neveiksmingumu, t. y. (1 - Pe). Iš formulės matyti, kad jei objekte būtų 100 proc. veiksminga ir patikima visų sistemų ir procesų apsauga, rizika neegzistuotų, nes net jei ir pasireikštų grėsmė, objektas nenukentėtų. Tačiau vargu ar realybėje tokios apsaugos sistemos egzistuoja, todėl vertinant rizikas būtina išanalizuoti ir pažeidžiamumą. Pažeidžiamumo analizę sudaro objekto (objekto fizinės apsaugos priemonių) ir grėsmių (ekstremalių situacijų scenarijų) tyrimų derinys. Objekto pažeidžiamumas gali būti matuojamas pagal ekstremalios situacijos susidarymo tikimybės (ekstremalaus įvykio pasireiškimo sėkmės tikimybės) skalę (žr. 1 lent.). Pvz., pažeidžiamumo lygis 5C reiškia, kad objektas yra tiek pažeidžiamas, kad 9 iš 10 įvykių, galinčių sukelti ekstremalią situaciją objekte, bus sėkmingi, t. y. pažeis objektą.
6 Pažeidžiamumo ir ekstremalios situacijos susidarymo tikimybės skalė (Pisapia, 2007) Pažeidžiamumo lygis Tikimybės dešimtainė išraiška Procentinė išraiška Įvykio pasireiškimo sėkmė (galimumas) 5 C % + 9/10>L> 1 B % - 90 % A>L> 9/10 3 A % - 75 % Y 2 >L> % % - 50 % %>L > % % - 25 % 1/8>L > % % - 12 % 1/16>L> 1/ %-6 % 1/32>L> 1/ % 1/32 > L Pažeidžiamumo analizė tiesiogiai susijusi su objekto fizinės apsaugos priemonių patikimumo ir veiksmingumo įvertinimu. Apsaugos priemonės gali būti labai įvairios: fizinė apsauga (žmonės), sustiprinta pastato konstrukcija, sudėtingos elektroninės sistemos ir kt. bei įvairių tipų sistemų deriniai. Pagrindinės apsaugos sistemos funkcijos yra detektavimas, sulaikymas ir atsakas. Tai reiškia, kad veiksminga sistema turi gebėti anksti identifikuoti prisiartinusią grėsmę, ją sulaikyti pakankamai ilgai (uždelsti), kol atvyks atsako pajėgos ir neutralizuos grėsmę. Būtent šių trijų funkcijų vykdymo priemonių patikimumas ir veiksmingumas lemia didesnį ar mažesnį objekto pažeidžiamumą (Pisapia, 2007). Konkretaus objekto pažeidžiamumas priklauso nuo ekstremalios situacijos scenarijaus ir objekto fizinės apsaugos (detektavimo, sulaikymo ir atsako funkcijų). Tobulėjant technologijoms yra galimybė tobulinti apsaugos priemones, taip pakeisti objekto pažeidžiamumą ir tokiu būdu sumažinti ekstremalios situacijos riziką. Pasekmių vertinimas Pasekmes galima apibūdinti kaip tam tikro tipo ir masto nuostolius, patirtus dėl ekstremalios situacijos. Galimas pasekmes būtina vertinti tam, kad būtų galima apskaičiuoti ekstremalaus įvykio riziką ir numatyti reikalingus išteklius rizikos mažinimo priemonėms diegti. Analizuojant pasekmes, vertinami tokie elementai (žr. 2 lent.): A) Galimas poveikis žmonių gyvybei ir sveikatai: mirtini atvejai, sužeidimai objekte ir už objekto ribų. B) Poveikis ekonomikai: veiklos sutrikdymo nuostoliai, veiklos atkūrimo, sunaikinto turto ir jo pakeitimo kaštai, neigiamas poveikis regiono ar nacionalinei ekonomikai, svarbios informacijos praradimas, pakenkimas reputa cijai. C) Poveikis aplinkai: geriamojo vandens, oro gyvenamosiose vietovėse ir šalia jų, vandens telkinių, dirvožemio užteršimas, floros ir faunos teritorijų, gamtinių išteklių klodų sunaikinimas. D) Sociopsichologinis-politinis poveikis: neigiamas poveikis socialinėms vertybėms, simboliams, vykdomoms politinėms programoms, jų rėmimui, pasitikėjimui viešosiomis institucijomis. Ekstremalios situacijos galimos pasekmės turi būti detalizuotos pagal kiekvieną poveikio sritį. Pasekmių rangavimo skalė nuo 1 iki 5 pateikta 3 lent., kur 5 priskiriamos sunkiausios galimos pasekmės, o 1 - mažiausiai nuostolių.
7 Pasekmių rangavimo skalė (Pisapia, 2007) Pasekmių tipas A- poveikis žmonėms B- poveikis ekonomikai C- poveikis aplinkai D- sociopsichologinis A B C D A B C D A B C D A B C D Pasekmių apbūdinimas Rangas (C - pasekmės) Tikėtinas didelis mirtinų atvejų skaičius objekte ir už objekto ribų. Labai daug turtinių netekčių ir labai ilgas objekto veiklos sutrikdymo laikotarpis; Didelis neigiamas poveikis nacionalinei ekonomikai apskritai ir specifinėms viešojo ir privataus sektoriaus veiklos sritims, svarbių duomenų praradimas. Ypač didelis neigiamas poveikis aplinkai (smarkus aplinkos užteršimas) objekte ir/aruž objekto ribų. Labai didelis reputacijos praradimas ir atitinkamai veiklos pajėgumų praradimas. C5 - labai sunkios Tikėtini mirtini atvejai objekte ir sužeidimai už objekto ribų. Dideli turtiniai nuostoliai; Vidutinės trukmės ekonominės veiklos nutrūkimas. C4 - sunkios Žymus poveikis aplinkai objekte ir / ar už objekto ribų. Žymus reputacijos ir atitinkamos veiklos pajėgumo praradimas. Tikėtina daug sunkių sužeidimų atvejų visame objekte, bet be mirtinų atvejų ir sužeidimų už objekto ribų. Vidutiniai turtiniai nuostoliai; C3 - vidutinės Vidutinės trukmės ekonominės veiklos sutrikimas. Poveikis aplinkai objekte ir nežymus už objekto ribų. Vidutinis reputacijos ir atitinkamos veiklos pajėgumo praradimas. Sužeidimai tikėtini tik arti įvykio vietos, nėra sužeidimų ar mirtinų atvejų už objekto ribų. Nedideli turtiniai nuostoliai; C2 - lengvos Trumpas ekonominės veiklos sutrikimas. Nedidelis neigiamas poveikis aplinkai tik nedideliame įvykio plote. Nežymus reputacijos ir atitinkamos veiklos pajėgumo praradimas. Galimi nesunkūs sužeidimai objekte, nėra sužeidimų ar mirtinų atvejų už objekto ribų. Labai maži turtiniai nuostoliai; Cl- labai Labai trumpas ekonominės veiklos sutrikimas. lengvos Nėra neigiamo poveikio aplinkai. Labai mažas reputacijos ir atitinkamos veiklos pajėgumo praradimas. Analizuojant galimas pasekmes įvairiems ekstre- Rizikos analizė malių situacijų scenarijams tikslinga kiekvienam iš Rizikos analizė yra paskutinis rizikų vertinimo mepasekmių tipų naudoti kiekybines skales, t. y. kur įma- todikos etapas, kurio tikslas - apibendrinti, suderinti, noma naudoti skaitinę išraišką pasekmėms išreikšti, kompleksiškai išanalizuoti anksčiau atliktų vertinimų Pvz., Cl rango A tipo pasekmės: 0-50 mirtinų atvejų rezultatus: ir / ar 0-50 sunkių sužeidimų; C2 rango B tipo pasek- - aplinkos ir grėsmių vertinimo; mės: mln.ltekonominiųnuostolių. - pažeidžiamumovertinimo; - pasekmių vertinimo (žr. 3 pav.).
8 3 pav. Rizikos analizės elementai Siekiant įvertinti ir apskaičiuoti riziką, susijusią su konkrečiu galimu ekstremalios situacijos scenarijumi, riziką galima traktuoti pagal du požiūrius: - santykinis rizikos įvertinimas. Tai kokybinis metodas, pateikiant grubius dydžius tam, kad būtų galima palyginti įvairius ekstremalių situacijų scenarijus rizikos analizės proceso metu; - sąlyginis rizikos įvertinimas. Sis metodas suteikia skaitinę ekstremalios situacijos scenarijaus rizikos analizės išraišką. Santykinis rizikos vertinimas remiasi sąlyga, kad tam tikra ekstremali situacija susidarys, t. y. grėsmės tikimybė Pa = 1. Tuomet rizikos formulė R = Pax(l- Pe) x C įgauna išraišką R = (l- Pe) x C. Todėl rizikos reikšmė yra objekto pažeidžiamumo ir pasekmių funkcija. Sąlyginio rizikos įvertinimo metodo tikslas - pateikti rizikos skaitinę išraišką, remiantis anksčiau atliktu pažeidžiamumo ir pasekmių įvertinimu bei, žinoma, atsižvelgiant į įvairius aplinkos analizės aspektus. Jei norima galimas pasekmes išreikšti intervalu nuo mažiausios iki didžiausios reikšmės, bet nesiekiama apsiriboti konkrečiu šio intervalo skaičiumi, tada tikslinga laikytis sąlygos, kad kiekviena reikšmė intervale yra sugeneruota pagal vienodą tikimybę, todėl kiekviena iš reikšmių turi vienodą galimybę pasitvirtinti (Morgan, Henrion, 1990). Suprantama, kad kai kuriais atvejais labai sudėtinga atlikti tokį rizikų įvertinimą, siekiant gauti konkretų skaičių. Be to, deja, ne visada rezultatai pasitvirtina praktikoje. Tačiau rizikų vertinimas yra vienas svarbiausių procesų ekstremalių situacijų rizikos mažinimo etape, nes nuo jo rezultatų priklauso ekstremalių situacijų prognozės, prevencija ir tolesni ESV etapai. Būtina pažymėti, kad straipsnyje pateikti rizikos vertinimo metmenys turėtų būti detalizuoti ir papildyti įvairiomis metodinėmis rekomendacijomis, kaip žingsnis po žingsnio atlikti kiekvieną iš rizikos vertinimo etapų. Lietuvos ESV sistemos darbuotojų vykdomų rizikos vertinimo funkcijų vykdymo tyrimo rezultatai Analizuojant apibendrintus visų lygių ESV sistemos darbuotojų apklausos apie įvairių rizikos vertinimo funkcijų vykdymą rezultatus, galima pastebėti, kad pakankamai didelė dalis respondentų (nuo 20,5 iki 35,9 proc.) savo veiklos nesieja su rizikos vertinimo funkcijų vykdymu. Be to, nemažai (nuo 28,2 iki 34,6 proc.) ESV darbuotojųpasirinko neutraliąpoziciją. Tik 33,3-44,9 proc. respondentų teigia, kad savo darbe rizikų vertinimui skiria daug ir labai daug dėmesio (žr. 4 pav.).
9 4 pav. Lietuvos ESV sistemos darbuotojų apklausos rezultatai šioje sferoje nustatytos skirtingos užduotys. Todėl rei- kia kiekvieną rizikos vertinimo funkciją nagrinėti at- skirai pagal jos vykdymą skirtinguose ESV sistemos lygmenyse (žr. 3 lent.). 3 lentelė Tačiau tokie apibendrinti rezultatai nepakankamai tiksliai reprezentuoja Lietuvos ESV sistemos praktiką rizikos vertinimo srityje, nes kiekvienam iš ESV sistemos lygmenų (savivaldybės, apskrities ir valstybės) Lietuvos ESV sistemos darbuotojų apklausos rezultatai - rizikos vertinimo funkcijų vykdymas skirtingais sistemos lygmenimis Funkcija Lygmuo Respondentų įvertinimas (proc.) Funkcijų vykdymo apimties vertinimas savivaldos 36,4 21,2 42,4 Aplinkos vertinimas apskrities 33,3 36,1 30,6 valstybinis 50,0 37,5 12,5 savivaldos 24,2 33,3 42,5 Grėsmių vertinimas apskrities 16,7 36,1 47,2 valstybinis 37,5 25,0 37,5 savivaldos 15,2 39,4 45,5 Scenarijų rengimas apskrities 22,2 27,8 50,0 valstybinis 37,5 50,0 12,5 savivaldos 21,2 42,4 36,4 Pažeidžiamumo vertinimas apskrities 27,8 27,8 44,4 valstybinis 75,0 25,0 0 savivaldos 21,2 36,4 42,4 Galimų pasekmių vertinimas apskrities 25,0 30,6 44,4 valstybinis 37,5 25,0 37,5 savivaldos 30,3 36,4 33,3 Rizikos analizė apskrities 27,8 25,0 47,2 valstybinis 75,0 12,5 12,5
10 Civilinės saugos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės lygmeniu civilinės saugos specialistai (paprastai kiekvienoje savivaldybėje yra tik po vieną šios srities darbuotoją) prognozuoja savivaldybės teritorijoje galimas ekstremalias situacijas. Apskrities lygmeniu civilinės saugos padaliniai gauna iš visų į apskritį įeinančių savivaldybių ESV užduotims vykdyti reikalingą informaciją ir organizuoja bei vykdo administracinio vieneto teritorijoje ESV prevencines priemones galimų ekstremalių situacijų atvejais (Civilinės saugos įstatymas). Kaip matyti iš apklausos rezultatų, savivaldybės bei apskrities lygmenimis neigiamų ir neutralių vertinimų (labai mažai, mažai ir šiek tiek vykdoma) dalis pagal kiekvienąfunkcijąviršija net 50 proc. Viena priežasčių, kodėl taip sutampa savivaldybių ir apskričių specialistų atsakymai, galėtų būti ta, kad savivaldybės lygmens specialistams dėl vienokių ar kitokių priežasčių nevertinant aplinkos, grėsmių, pažeidžiamumo ar nevykdant kitų rizikos vertinimo funkcijų, apskrities lygmens specialistai savo ruožtu negauna visų savo atsakomybės srityje esančių savivaldybių duomenų apie rizikas. Todėl apskrityse atitinkamai rizikos vertinimo funkcijų vykdymo apimtys mažesnės nei turėtų būti. Tuo tarpu valstybiniu lygmeniu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tik kontroliuoja ir vertina pavojingų objektų pavojaus ir rizikos analizę. Tai paaiškina, kodėl šio lygmens respondentųteigiami įvertinimai neviršija 37,5 proc. Lietuvos ESV sistemos darbuotojams buvo pateikti ir klausimai, susiję sujau įvykusių ekstremalių situacijų duomenų kaupimu, analize ir vertinimu. Šioje srityje situacija, lyginant su rizikos vertinimo funkcijų vykdymu, yra geresnė - neigiamų ir neutralių atsakymų yra mažiau (žr. 5 pav.). 5 pav. Lietuvos ESV sistemos darbuotojų apklausos rezultatai Tokius rezultatų skirtumus būtų galima paaiškinti tuo, kad rizikų vertinimo funkcijoms vykdyti reikia aukštesnės kvalifikacijos ir geresnių įgūdžių nei faktinių duomenų kaupimui, analizei ir sisteminimui. Be to, darbuotojų apklausos rezultatai rodo, kad rizikos vertinimo srityje jiems suteikiama nepakankamai žinių. Įvairiuose mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursuose bei kituose renginiuose žinių apie rizikų vertinimo ir valdymo metodus suteikimą gerai įvertino 31 proc. darbuotojų ir tik 10 proc. labai gerai, o apie kitų šalių gerą praktiką atitinkamai tik 21 proc. ir 7 proc. Tuo tarpu mokymus apie ekstremalių situacijų valdymo sistemos teisinį reglamentavimą, apie įvairias ekstremalių situacijų metu vykdomas procedūras aukščiau negu vidutinis įvertino net proc. respondentų. Kvalifikacijos rizikos vertinimo srityje problema ypač aktuali savivaldybės lygmeniu, nes, kaip minėta, kiekvienoje savivaldybėje dirba tik po vieną ESV specialistą. Todėl, jei šiam specialistui trūksta kompetencijos ar laiko (o tai yra būtinas išteklius) atlikti rizikos vertinimą, tai šių funkcijų vykdymas atitinkamoje savivaldybėje tampa labai problemiškas. Apskrities lygmeniu, kur ESV veikla užsiima keletas darbuotojų, situacija yra kitokia. Čia yra galimybė ESV funkcijas paskirstyti pagal darbuotojų vykdomų užduočių apimtis ir gebėjimus tam tikroje srityje. Tačiau išlieka ir šio lygmens kompetencijos problema. Tai patvirtina patys Lietuvos ESV sistemos darbuotojai, teikdami, kad viena būtiniausių priemonių ESV sistemos veiklai tobulinti turėtų būti prognozavimo ir prevencijos veiklų tobulinimas. Suprantama, kad šių veiklų efektyvumo ir veiksmingumo pagrindas yra tinkamas ekstremalių situacijų rizikos vertinimas. Būtina pažymėta, kad straipsnyje pateikti tik kiekybiniai rizikos vertinimo praktikos Lietuvoje rezultatai, nevertinant atliekamų funkcijų kokybės. Tačiau, pasak valstybinio lygmens darbuotojų (remiantis interviu sujais metu gauta informacija), rizikos vertinimas
11 yra problemiškas ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu aspektu. Jie dar kartą patvirtina prielaidą, kad žemesniųjų lygmenų ESV specialistams trūksta kompetenci jos šioje srityje. Viena pagrindinių priežasčių, sąlygojančių šį trūkumą, yra mokymo ir metodinės pagalbos specialistams trūkumas. Lietuvoje kol kas nėra pakankamai detalios ir kartu lanksčios ekstremalių situacijų rizikos vertinimo metodikos. Dėl to vertindami rizikas įvairių lygmenų darbuotojai labiau vadovaujasi savo patirtimi, o ne taiko moksliškai pagrįstus ir pritaikytus praktikoje metodus. Apibendrinant Lietuvos ESV sistemos darbuotojų apklausos rezultatus, galima teigti, kad siekiant veiksmingesnio ESV būtina daugiau dėmesio skirti rizikos vertinimui, nes tai yra gero pasirengimo galimoms ekstremalioms situacijoms pagrindas. Išvados 1. Modernizacijos procesai skatina ne tik gerovės, bet ir grėsmių didėjimą, todėl šiuolaikinė visuomenė gyvena nuolat kintančios rizikos aplinkoje. Ekstremalių situacijų valdymo (toliau - ESV) sistema turi numatyti maksimaliai efektyvius veiksmus ne tik klasikinėms", bet ir naujoms ekstremalioms situacijoms valdyti. Turinčių didesnę ESV patirtį nei Lietuva šalių patirtis rodo, kad efektyvaus ir veiksmingo ESV pagrindas yra ekstremalių situacijų rizikos valdymas. Tinkamos ir pakankamos rizikos valdymo priemonės didina galimybę išvengti ekstremalių situacijų ar / ir sumažinti neigiamąjų poveikį. Be to, jos turėtų būti koreguojamos ir tobulinamos atsižvelgiant įvykstančius aplinkos pokyčius. 2. Ekstremalių situacijų rizikos valdymas - sudėtingas ESV procesas, kurio pagrindinis ir sunkiausias etapas yra rizikos vertinimas. Nuo šio vertinimo kokybės priklauso rizikos valdymo efektyvumas ir veiksmingumas. Tam, kad rizikos vertinimo rezultatai būtų kuo tikslesni ir patikimesni, jį reikėtų atlikti laikantis tam tikro nuoseklumo. Apibendrinus mokslo darbuose ir geros praktikos veikaluose pateiktas rekomendacijas, rizikos vertinimą galima suskaidyti į 5 sąlyginius etapus: aplinkos, grėsmių, pažeidžiamumo, galimų pasekmių vertinimo etapus ir pastarųjų rezultatus sujungiančią rizikos analizę. ESV sistemoje diegiant rizikų vertinimo metodiką, reikėtų užtikrinti, kad joje būtų pateikiamos pakankamai detalios rekomendacijos, bet kartu metodika būtų lanksti, t.y. ją būtų galima naudoti įvairaus pobūdžio ekstremalių situacijų rizikoms vertinti. 3. Lietuvos ESV sistemos darbuotojų apklausos rezultatai rodo, kad iki šiol vyrauja tendencija analizuoti jau įvykusių ekstremalių situacijų duomenis, o ne prevenciniais tikslais vykdyti rizikų vertinimą. Įvykusių ekstremalių įvykių duomenims apdoroti daug ir labai daug dėmesio skiria 42,3-51,3 proc. respondentų, o rizikos vertinimo įvairioms funkcijoms vykdyti - tik 33,3^4,9 proc. Norint pagerinti situacijąrizikųvertinimo srityje, reikėtų daugiau dėmesio skirti darbuotojų mokymams ir įgūdžių gerinimui, nes kompetencijos trūkumai lemia netinkamą rizikos vertinimo funkcijų vykdymą. Tam, kad šis vertinimas būtų kokybiškas ir patikimas, turėtų būti parengta rizikos vertinimo metodika ir išmokyti darbuotojai ją tinkamai taikyti praktikoje. Tokiai metodikai sudaryti galėtų būti panaudoti straipsnyje pateikti ekstremalių situacijų rizikos vertinimo metodikos metmenys. Literatūra 1. Backer, А. В., Eagan, R. J., Falcone, P. K., Harris, J. M., Herrera, G. V., Hines, W. C, Hutchinson, R. L., Moonka, A. K., Swinson, M. L., Webb, E. K., Woodal, T. D., and Wyss, G. D. (2002). A Scalable Approach for Critical Infrastructure Security. Sandia National Laboratories, SAND Report: SAND New Mexico: Albuquerque. 2. Britton, N. (2005). Developing a Framework for Identifying Sound Practices in Megacities. 1st International Conference on Urban Disaster Research, January 2005, Kobe, Japan, [žiūrėta ]. 3. Civilinės saugos įstatymas. (1998). Valstybės žinios, Nr Karlsson, S. (ed.) (2005). Threats and Risks Report. Swedish Emergency Management Agency (SEMA). Stokholm: SEMA, krisberedskapsmyndigheten.se/templates/ Page 1987.aspx [žiūrėta ]. 5. Morgan, M.G. and Henrion, M. (1995). Uncertainty: A Guide to Dealing with Uncertainty in Quantitative Risk and Policy Analysis. Cambridge University Press. 6. Moteff, J. (2004). Risk Management and Critical Infrastructure Protection: Assessing, Integrating, and Managing Threats, Vulnerabilities and Consequences. Congressional Research Service (CRS): The Library of Congress. 7. Pisapia, G. (2007). The Development of a Terrorism Risk Management Framework (TRMF) for the Protection of Critical Infrastructure (CI) Facilities from Terrorist Physical Attacs (Daktaro disertacija, Universita' Cattolica del Sacro Cuore di Milano, Dottorato di Ricerca in Criminologia, Ciclo XIX, S.S.D. SPS/12, 2007). 8. Willis, H. H., Morral, A. R., Kelly, К. Т., andmedby, J. J. (2005). Estimating Terrorism Risk. MG- 388-RC, Centre for Terrorism Risk Management Policy, RAND Corporation, Santa Monica, California.
12 B. Pitrėnaitė Risk Assessment in Emergency Management Summary Disasters of the last decades have proved that what seemed to be incredible or almost impossible can become a cruel reality with tragic consequences. Meanwhile terrorists attacks in Madrid (year 2004) and in London (year 2005) have demonstrated that emergency can occur "from nowhere" without any warning signals. Likewise recent natural disasters with growing frequency and force of attacks bear along thousands of human lives and disorder economies for long time. Excellence of emergency preparedness is based on flexible Risk Assessment while proper Risk Management is a vital condition for efficient Emergency Management. The examples above motivate for broad and flexible Risk Assessment. For some time past faults in Emergency Management occurred not because Risk Assessment was absent, but because threats analysis and evaluation were based on wrong - cold war - paradigm, which does not represent reality of the modern world. Current conditions require following new "Risk Society" paradigm (reasoned by U.Beck). The essence of the paradigm is that welfare development in modern society has systematic link with risk development. This phenomenon can be explained in the way that fulfilment of growing human needs simultaneously creates, produces and distributes risks of techno-scientific nature. Therefore, distribution of welfare is transforming to distribution of risks. The issues in Emergency Management Systems to be solved are how to escape, minimize, manage or shift threats and risks produced in the light of "Risk Society". F. Zwicky, A. Wilson, T. Ritcey, C. A. Roper and many other scientists from different countries develop the mentioned paradigm in various ways. From different viewpoints, they create and improve principles, laws and techniques on Emergency Risk Management. Countries with rich experiences in Emergency Management pay extreme attention to Emergency Risk Assessment because proper and adequate means of Risk Management increase possibility to escape emergencies and/or reduce their impact. Moreover, Risk Assessment methods are continuously adjusted with changing environment. Emergency Management System in Lithuania is relatively young and yet has not developed Risk Assessment techniques. Furthermore, academic community does not pay enough attention to Emergency Management issues. In such light, this article aims to shape a version of technique for Emergency Risk Assessment. To achieve the aim, the following objectives were set: - to analyze, evaluate and generalize Risk Assessments' principles, rules and phases proposed in scientific and practical pieces: - to identify and define the main functions to be performed in Emergency Risk Assessment: - to explore the practice of Emergency Risk Assessment in Lithuania. To create the basics of Emergency Risk Assessment technique, the author analyzed scientific works and recommendations proposed by Swedish Emergency Management Agency, Lombardy Regional (Italy) Emergency Management Unit. On purpose to diagnose extent of execution of Risk Assessments functions in Lithuanian Emergency Management System, questionnaires to specialists in this field were submitted. The research was carried out during May-July of year 2008 in all three levels of the system: state, county and municipality. Respondents were asked to evaluate how deep they perform different functions of Emergency Risk Assessment. The Article consists of three sections. The first one presents a general model of the process of Emergency Risk Management and proves significance of Risk Assessment in this process. Risk Assessment is executed following strategic goals and restrictions on security, on the base of Risk Assessment results are stated risk countermeasures alternatives. Then the most acceptable measures to manage risks and threats are selected. These are implemented, monitored and evaluated. According results of evaluation, the strategic goals and restrictions are revised. So Risk Management is a process divided in phases, but continuous. The main part of the article focuses on Risk Assessment procedures in details. Aiming to receive possibly right and trusted Risk Assessment results, this work should be performed following the particular sequence. Framing up the Risk Assessment Technique, five phases are identified: environment, vulnerability, threats, possible consequences evaluations and risk analysis to aggregate the results of previous phases. Each phase is specific and requires exact questions to be answered. In order to implement an effective Risk Assessment Technique in practice, it should be ensured that this technique is detailed enough, but also flexible - applicable for different kinds of risks. The last chapter presents empiric research into Lithuanian Emergency Management System. The results demonstrate that in the system prevails practice to analyse data of accomplished emergencies but less of Risk Assessment oriented to possible future events. To the processing of data of past events percent of emergency management professionals pay much and very much attention, while on execution of Risk Assessment functions - only percent. In order to change this practice, more attention should be paid to education and training in the field of Emergency Risk Assessment. Seeking quality of this performance, Lithuanian Emergency Management System should create Risk Assessment Technique (Manual) and train well specialists to use it. For creation of the mentioned Manual, Risk Assessment Technique draft presented in the article could be used.
Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas
ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities
More information75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN
Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of
More informationKOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS
KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,
More informationVisuomenės sveikatos programų vertinimas
Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų
More informationESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas
LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės
More informationPOLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės
POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy
More informationNaujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai
LT Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai ENRD Contact Point 123rf, Manuela Ferreira Valstybių narių kaimo plėtros programos (KPP) 2014 2020 m. laikotarpiu turėtų būti pagrįstos paklausa, orientuotos
More informationLIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
1 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS Vilnius 2013 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Informacinių sistemų audito vadovas Turinys 1. Informacinių sistemų audito
More informationM. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA
2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos
More informationMOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar įmanomas ugdymo kokybės laidavimas be nuolatinio savęs vertinimo? Koks šiandien Lietuvoje metodinis
More informationERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE
ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE Algirdas Giedraitis 1 Klaipėdos universitetas (Lietuva) ANOTACIJA Straipsnyje pažymimas nepakankamas įmonės vadovų dėmesys darbuotojų darbo sąlygoms
More informationTURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU
ISSN 1648-998 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 29. 3 (16). 6 72 TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU Rimantas Dapkus Kauno technologijos universiteto Regionų plėtros
More informationKAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS
EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas
More informationEuropos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios
More informationSavivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste
ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2008. Nr. 25 Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste Ramūnas Vanagas, Aurimas Tumėnas Mykolo Romerio universitetas
More information2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES
Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Turinys Įvadas... 2 Terminai,
More informationKaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos
Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Vilnius 2007 UDK xxxxxxx xxxx Parengė Narkotikų kontrolės departamentas
More informationInga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė
EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.
More informationVISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE
VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE TOTAL QUALITY MANAGEMENT MODELS AT TUBERCULOSIS AND INFECTIOUS DISEASES UNIVERSITY HOSPITAL Arvydas Šilys
More informationI. PASLAUGŲ PAVADINIMAS
TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS 1. Patvariųjų organinių teršalų koncentracijų lygių aplinkos ore įvertinimas įskaitant pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS RAIMONDAS BERNOTAS VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMO PRIELAIDOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovas lekt. dr. Vitalija Venckuvienė KAUNAS
More informationReikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka
Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 315-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka
More informationUgdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? 2017 rugpjūtis, Nr. 4 (160) 2013 2022 ISSN 1822-4156 1989 Naujos visų mokomųjų dalykų programos 1993 1994 1997 2002 Pradinio, pagrindinio
More informationVILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI
VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas
More informationKOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS
Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ
More informationTARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas
TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią
More informationEuropos Parlamento vaizdo stebėjimo politika
Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Patvirtinta Europos Parlamento generalinio sekretoriaus pavaduotojos Francescos R. RATTI 2013 m. balandžio 20 d. Atnaujinta: 2014 m. kovo 28 d. Turinys 1. Vaizdo
More informationTYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS
TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos
More informationPavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms
Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Dėkoju Jungtinių Tautų Vystymo
More informationLietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1
More informationVirginija Limanauskienė Kęstutis Motiejūnas. PrograMinės įrangos diegimo
Virginija Limanauskienė Kęstutis Motiejūnas PrograMinės įrangos diegimo tyrimas Švietimo ir mokslo ministerija Virginija Limanauskienė Kęstutis Motiejūnas Programinės įrangos diegimo Tyrimas MOKOMOJI KNYGA
More informationVeiklos taisyklių specifikavimo šablonais metodika ir jų manipuliavimo tyrimas Magistro tezės
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS INFORMATIKOS FAKULTETAS INFORMACIJOS SISTEMŲ KATEDRA Agnė Ručinskaitė Veiklos taisyklių specifikavimo šablonais metodika ir jų manipuliavimo tyrimas Magistro tezės Darbo
More informationMokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai
Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Šio dokumento parengimą
More informationStyle and Harmony of Urban Green Space Landscape
Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted
More informationpraktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai
2007 At sakingo verslo praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros
More informationT-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje
T-Kit Nr. 10 Youth Partnership T-Kit Sriubos ragavimas 2 UDK 371.3 Kl-148 Susipažinkite T-Kit serija Kai kuriems iš jūsų galbūt kilo klausimas: ką galėtų reikšti T-Kit? Galimi mažiausiai du paaiškinimai.
More informationGAMYBOS LOGISTIKA GAMYBOS VADYBA
Projektas Socialinių mokslų kolegijos studijų tarptautiškumo skatinimas atnaujinant darbo rinkoje paklausias studijų programas (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-035) finansuojamas pagal 2007 2013 m. Žmogiškųjų
More informationVILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS. Rasuolė Drazdauskienė VEIKLOS RIZIKOS VALDYMO MODELIO SUDARYMAS BANKO VERTEI DIDINTI
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS FINANSŲ INŢINERIJOS KATEDRA Rasuolė Drazdauskienė VEIKLOS RIZIKOS VALDYMO MODELIO SUDARYMAS BANKO VERTEI DIDINTI FORMATION OF ENTERPRISE
More informationVISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Paulius Čelkis VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011
More informationNEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS TARPTAUTINĖS FUNKCIONAVIMO, NEGALUMO IR SVEIKATOS KLASIFIKACIJOS DIEGIMO Į NEGALIOS NUSTATYMO PROCEDŪRAS POREIKIO
More informationMOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME
MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Eduardas Jegelavičius VERSLO VERTINIMO METODO PARINKIMO MODELIS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė doc. dr. Alina Stundžienė KAUNAS, 2017 KAUNO
More informationVIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS
PROGRAMOS LEADER IR ŢEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS LOCAL ACTION MANAGEMENT GROUPS IN IMPLEMENTATION OF LOCAL DEVELOPMENT
More informationSèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo
Sèkmè Pasirinkimas PROCESAS Idèja Pareiga Vizija 2016 m. ruduo redakcijos skiltis Turinys Aktualijos Darbuotojų įsitraukimo tyrimas efektyvumo beieškant...3 Lietuvos valstybės tarnyba: ganėtinai jauna,
More informationN LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS
More informationDARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS
DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS Higienos institutas Vilnius, 2013 Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos parengtos vykdant
More informationBendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys
Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council
More informationPasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė
Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė Rengia: Giedra Katilauskienė Kristina Sutkutė Raimonda Siaurusaitytė Recenzuoja: Eglė Šalnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas) Gintaras
More informationAGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?
8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia
More information12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS
Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo
More informationSkaidrumo ataskaita. Mūsų nuolatinis dėmesys kokybei. KPMG Baltics, UAB. už 2017 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius metus
Skaidrumo ataskaita Mūsų nuolatinis dėmesys kokybei KPMG Baltics, UAB už 2017 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius metus Turinys 1 2 3 Šalies vyresniojo partnerio laiškas 6 Kas mes esame 7 Įmonės struktūra ir
More informationRecenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė
Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Svarstyta Vytauto Didžiojo universiteto EVF Vadybos katedros posėdyje 2009-11-18 (protokolo Nr. 06); EVF fakulteto tarybos posėdyje
More informationNEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI
NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI Disability influence on sporting persons physical domain of quality of life Algirdas Juozulynas 1,2, Antanas Jurgelėnas 1, Laimutė Samsonienė
More informationŠvietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kodėl svarbu nuolat tobulinti švietimą? Kas yra kokybė? Kaip pasaulyje suprantama švietimo kokybė? Ar Lietuvoje
More informationVILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
PATVIRTINTA Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1V-48 VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017 2019 METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS
More informationŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA. Edita ČALNARĖ. Magistro darbas
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA Edita ČALNARĖ KOKYBĖS VADYBOS METODŲ TAIKYMO GALIMYBĖS VIEŠAJAME SEKTORIUJE: VšĮ ŠIAULIŲ DONORAS ATVEJIS Magistro darbas
More informationSocialinio tyrimo terminija:
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas AURELIJA NOVELSKAITĖ Socialinio tyrimo terminija: tyrimo strategija, tyrimo planas, tyrimo dizainas, tyrimo procesas Metodinė knyga Kultūros vadybos
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Simona Piekutė UAB MICRO MATIC SSC VIDINIŲ FINANSINIŲ IR APSKAITOS PASLAUGŲ TEIKIMO IR KOKYBĖS TOBULINIMAS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė
More informationPRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI
PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI I. Įžanga Elektroninių komunikacijų ir ryšio priemonių konvergencija 1 pastaruoju metu
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Olga Denisova ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: doc. Lina Girdauskienė KAUNAS, 2017
More informationKOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 10 02 COM(2013) 676 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais
More informationVyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje
Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008
More informationŠio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.
Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą. TURINYS 7 Socialinių partnerių įžanga 10 10 10 11 13 SANTRAUKA
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa
VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa MAGISTRO DARBAS KOKYBĖS VADYBOS SISTEMŲ INTEGRACIJA Į ORGANIZACIJOS VALDYMĄ QUALITY MANAGEMENT SYSTEMS
More informationĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA
ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS
More informationINFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE
Julius Griškevičius Romualdas J. Kizlaitis INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant
More informationLR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras
LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras 2011 m. lapkričio 20 d. Švietimo stebėsenos sistemos modelio tobulinimo paslaugos p. Vaino Brazdeikiui, Švietimo informacinių
More informationPASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI
ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 243-250 PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI Mindaugas Povilaitis, Jadvyga Ciburienė Kauno technologijos universitetas
More informationPOKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME
POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME Ilvija Pikturnaitė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija Anotacija Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai
More informationTURINYS. 2 / Liudmila Rupšienė Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija / 3. Pratarmė / 5
2 / Liudmila Rupšienė Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija / 3 TURINYS Pratarmė / 5 1 skyrius. BENDRI DUOMENŲ RINKIMO METODOLOGIJOS KLAUSIMAI / 7 1.1. Tyrimo imtis / 7 1.1.1. Bendri tyrimo imties
More informationFarmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės
2016 m. balandžio 13 d. EMA/389923/2016 Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo 1. Pagrindiniai principai Pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 20 straipsnį arba
More informationLIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas
LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Šiame straipsnyje pateikta medžiaga iš 2007 metų tyrimo Ūkių ir įmonių ekonominio konkurencingumo
More informationILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA
Verslas: Teorija ir praktika Business: Theory and Practice 2008 9(4): 237 244 ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA Jonas Mackevičius Vilniaus universitetas, Saulėtekio al. 9, LT-10222
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Aušra SIMONAVIČIENĖ MAGISTRO DARBAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Aušra SIMONAVIČIENĖ Kokybės vadybos programa MAGISTRO DARBAS SAVĘS ĮSIVERTINIMO KOKYBĖS VADYBOS MODELIŲ TAIKYMO GALIMYBĖS MAŽOSE IR LABAI MAŽOSE
More informationKOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos
More informationInovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas
ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2003 61 Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas Aldas Miečinskas Doktorantas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio
More informationPROFESINIAI STANDARTAI GALIMYBĖ DERINTI VEIKLOS PASAULIO IR ŠVIETIMO SISTEMOS POREIKIUS
VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA BUSINESS: THEORY AND PRACTICE ISSN 1648-0627 print / ISSN 1822-4202 online 2013 14(1): 17 26 doi:10.3846/btp.2013.02 PROFESINIAI STANDARTAI GALIMYBĖ DERINTI VEIKLOS PASAULIO
More informationKONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS
0 2.1.1 VEIKLA KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMO ATLIKIMAS KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS Tyrimus atliko ir ataskaitą
More informationŠeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje
ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2010 22 Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje Lijana Gvaldaitė Lektorė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DINAMINIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS SMULKAUS VIDUTINIO DYDŽIO ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Lina Galvanauskaitė DINAMINIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS SMULKAUS VIDUTINIO DYDŽIO ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ Magistro darbas Darbo
More informationAUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ
AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ Vilnius, 2014 2 Santrauka. Dėl kredito unijų rinkoje padidėjusios nestabilios ir nepatikimos
More information2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos
2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 15 1. PAGRINDAS Europos Sąjungos prekių ženklų tarnybos, įsipareigodamos tęsti
More informationVisuomen s dalyvavimo vadovas
Visuomen s dalyvavimo vadovas TURINYS Įžanga...4 1. Supažindinimas su visuomen s dalyvavimo esme ir dalyvavimo teisiniu pagrindu...5 1.1. Supažindinimas su dalyvavimo id ja...5 1.2. Dalyvavimo teisinis
More information/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio
sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat patvirtintas Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo organizavimo tvarkos aprašas ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio
More informationVILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Verslo administravimo studijų programa Kodas 62603S107 OKSANA PUSKUNIGIENĖ MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS KŪRYBIŠKUMO
More informationPSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI
72 SOCIALINIS DARBAS 2006 m. Nr. 5(1) PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI Rasa Pilkauskaitė Valickienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Psichologijos katedra Valakupiųg.
More informationINOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA
INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės
More informationSTOCHASTINIS VERSLO VERTINIMO MODELIS STOCHASTIC MODEL OF BUSINESS EVALUATION
VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA BUSINESS: HEORY AND PRACTICE 2008 9(3): 229 237 STOCHASTINIS VERSLO VERTINIMO MODELIS Audrius Dzikevičius 1, Edvard Michnevič 2, Olga Ževžikova 3 Vilniaus Gedimino technikos
More informationVERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS SOCIALINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Laura Žiogelytė BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS THE
More informationJaunų žmonių grąžinimas į visuomenę
Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi
More informationMOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS
ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio
More informationGEROS PAMOKOS RECEPTAI
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis
More informationSVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS
SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS Metodinės rekomendacijos Vilnius 2011 2 Parengė: Diana Aleksejevaitė Nijolė Paulauskienė Dalia Sabaliauskienė
More informationĮstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą
Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 250-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą 1 International
More informationŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS
Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2014. Vol. 36. No. 1. Scientific Journal. ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online) ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ
More informationMEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2014 spalis, Nr. 9 (114) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kas yra medijų ir informacinis? Kaip sekasi ugdytis medijų ir informacinį raštingumą Lietuvos mokyklose? Į ką
More informationMOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE
MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE Anotacija Laima Railienė Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas, Lietuva Vienas optimalių būdų ar galimybių
More informationVILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA m. sausio 6 7 d., Vilnius
VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA Ataskaitos pavadinimas Vilniaus universiteto vidinė studijų kokybės vadybos sistema: išorinio vertinimo ataskaita
More informationVALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS
VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS ANTANAS BOSAS Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ANOTACIJA Straipsnyje formuluojami valstybinio bei ūkinių
More informationINTERNETO PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO YPATUMAI PECULIARITIES OF QUALITY ASSESSMENT OF INTERNET SERVICES
VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Mažena TOMAŠEVIČ Kokybės vadybos programa MAGISTRO DARBAS INTERNETO PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO YPATUMAI PECULIARITIES OF QUALITY ASSESSMENT
More information