370 K A R D A S Nr. 24 (48) Karti, bet teisybė.

Transcription

1 Sėdi (iš kair. į deš.): 1) kap. Jurgutis, 2) pulk. lt. Pečiulionis, 3) kap. Gustaitis. Stovi (iš kair. į deš.): 1) vyr. leit. Valušis, 2) kap. Tarulis, 3) vyr. leit. Jablonskis, 4) vyr. leit. Gražulis, 5) vyr. leit. Meškauskas, 6) vyr. leit. Kraunaitis. Fot. Š. m. vasario m. 16 d. Kardas" eina kiekvieno mėnesio 10, 20 ir 30 d. Leidžia Karo Mokslo Draugija. Prenumeratos kaina kariams ir nekariams: Lietuvoje ir Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje: metams 36 lt., pusei metų 18 lt., mėnesiui 3 lt. Atskiras nr. l lt. Užsienyje: metams 60 lt., pusei metų 30 lt., mėnesiui 5 lt. Redakcijos adresas: Kaunas, Gedimino g. 34. T e l e f. per Vyriausiąjį štabą. Administracija: Karo Mokslo Valdyba. Kulną 1 lt,

2 370 K A R D A S Nr. 24 (48) Karti, bet teisybė. Visi tikresnieji patriotai traukė savanorių kariuomenėn, pametę savo mokslą, tėvus, šiltus namus"... Jurginis. Kiekviena naujai susikūrusi valstybė pirmus žingsnius darydama dažnai klysta,ir tas normalu: nėra prityrusių žmonių, pats aparatas nesutvarkytas, stinga lėšų, pati visuomenė ne visai dar pribrendusi savaimingam gyvenimui. Kuo tolyn, tuo viskas tobulėja, tvarkosi ir teisėtumo principai turi užviešpatauti visame kame. Dabar jau ir mūsų valstybė gerokai susitvarkė, ramiai gyvename, jei nekalbėsime apie įvykius demarkacijos linijoj, jau šeštus metelius, todel ir viskas turėtų būti skirtinga nuo praėjusių, bandymo metų. Savo laiku jau buvo kelta gan opi, būtent, atsargos karininkų būklė, jiems išėjus iš kariuomenės m. tuo reikalu rašė p. Jurginis Gyvenimo klajonė" ( Rytas") ir p. Romas Bu kas Vėl naujas ir labai svarbus klausimas" ( Vairas" 6 nr.). Daug ir šiaip straipsniuose buvo nusiskundimų del tiesiog nepakenčiamos atsargos karininkų būklės. Bet kas iš to: vieni sielojasi, o kiti sau ramiai sėdi ir tik paskaitę pasako: negali būti, kad tai teisybė, Lietuvoj dar badu nieks nemirė". Taip, bet ne viena duona žmogus bus sotus. Užvakar atėjo į vieną įstaigą vyr. ltn. X ir sako: pas mane tik ką buvo užėjęs atsargos karininkas, baigęs gimnaziją, kuris norėjo galų gale gauti nors vyr. policininko vietą, ir tai jo prašymo nepatenkino". Bent kiek pagalvokime. Jo draugai nekariai baigė jau universitetą ir turi šiltas vietas. Jis, vyriausybės įsakytas, buvo mobilizuotas ir, kovodamas su Lietuvos priešais, neturėjo laiko ne tik mokytis, bet ir mąstyti apie tą mokslą, nes tėvynė iš jo reikalavo kitko. Kuo jis nusidėjo, kad už jo pečių sėdėjo ramiai mokydamasis gal nepamainomas" banko ar šiaip kurios nors įstaigos, valdininkas ir mokėsi. O dabar šis ponas, o tas elgeta, neturįs duonos kąsnio gan dažnai didelei šeimai. O kas yra tėvas, brolis, sūnus, tas gerai žino, kaip skaudu nepatenkinti savųjų prašymo, ypač kada tas liečia t i k duonos k ą snio reikalą. Dar klausiu mąstančios visuomenės, kuo jis prieš ją nusidėjo, kad ir norėdamas dirbti negali gauti darbo, kad tik prasimaitintų. Juk per juos gal šiandien ne vienas ir dvarus įsigijo ir turto prisikrovė, o mes ir šiandien pliki, kaip bažnytinės žiurkės. Karininkai lėbauja, ūžia, galėtų susikrauti atsargos skatiką" -- pasakys ne vienas. Gerbiamieji, ar daug karininkų matote kavinėse, restoranuose, teatruose, kinematografuose? Laisvės Alėja eidamas visados matai pilnas kavines ir kitas tokias įstaigas, bet tik... civilių. O gal jie sėdi Karininkų Ramovėj, kviečiu atsilankyti ir įsitikinti, kad ir ten jų nėra. O pas garsųjį Čipurną, Versalyj" ar daug matysite karininkų? Ta- rodo, kad jie neturi atliekamo skatiko, kad jį kur nors pasilink minimui išleistų. Kai kada, ypač rikiuotės dalys, surengia šoklų vakarėlį, bet jis nieko nekaštuoja, nes muzika savo, o kojos šokti irgi neskolintos. Jei jie ten išgeria alaus, tai dažniausiai tat įrašo jiems į amžiną skolų knygą". Tarnyba suėda jo visą laiką, jis faktiškai amžinai tarnyboje, i:es gali kiekvieną momentą gauti įsakymą ir negalės atsisakyti, kaip koks nors civilis valdininkas. Kariškiui įsakymas viskas. Bet grįžkime prie atsargos karininkų. Žmogus sąžiningai tarnavęs turi del šių ar kitų priežasčių apleisti kariuomenės tarnybą. Jis irgi reikalingas existenz minimum'o, ergo, jis turi ieškotis naujos tarnybos. Eina šen, eina ten ir visur gauna dabar negalime, gal vėliau,.." O tas vėliau tai amžinas niekados". Paleistam puskarininkiui jau, einant tam tikru įsakymu, telkiamos pirmenybės valdiškai vietai gauti, karininkas ir to neturį, o juk jis dažnai vadinamas tautos auklėtoju". Štai kur likimo ironija. Kada reikia savo gyvybę gelbėti, tada karininkas dievinamas, į padanges keliamas, o praėjo reikalas, ir jis pamirštamas. Ir taip atsargos karininkas vaikščiodamas iš įstaigos į įstaigą ir kloniodamasis" aukštiems ponams vietos negauna. Lieka vien eiti ir įsiregistruoti darbo biržoj ir gauti pašalpos, ar, pasak p. J. Bylos, važiuoti į Braziliją. O su kokia nuotaika toks karininkas, pašauktas ar tai pakartoti savo žinių, ar vėl tėvynės ginti, eis į tos kariuomenės eiles, kuri iš jo viską paima ir nič nieko neduoda, atsakas aiškus. Kariuomenės tarnyboj karininkas įgyja ne tik iš karo dalykų žinių; jam tenka susidurti ir su visokiais ūkio ir administracijos reikalais, todel jis negali nuo vidutiniško valdininko akiračio nutolti. Jei pastarajam daug kas prieinama, ko šitam negalima, tai kur toji teisybė, apie kurią visose kryžkelėse šaukiama? Mes maitiname visokius atėjūnus, bastūnus, o pamirštame savuosius. Bet ar tai patriotiška, ar taip elgiasi kultūringos Europos kariuomenės, iš kurių mes daug ką skoliname, ne! Karininkas turėtų gauti visur pirmenybę, nes jo buvusioji tarnyba tėvynės labui" jam duoda tą teisę. Mes nesiveržiame į direktorių aukštas vietas, mes norime, kad mums leistų užimti nuovados viršininkų, pradedamųjų mokyklų mokytojų, paprastų valdininkų, nors iki 400 litų, vietas, kad būtų galima sąžiningai dirbant turėti tą juodos duonos kąsnį.

3 Nr. 24 (48) K.A R D A S 371 Tiesa, čia mums turėtų padėti ir mūsų Atsargoj Karininkų Sąjunga". Jai ir priderėtų ne vien atsargos karininkai registruoti, bet ir tarpininkauti vietai gauti. Ji yra Kaune, ji yra jų galva, kuri turėtų turėti galvojančias smegenis ir judrų aparatą. Karininko vardas neturi dar reikalauti kieno nors rekomendacijos, jo rekomendacija jo garbingas karininko vardas. Gali pasilaikyti ir išimčių, bet mūsų valstybė tiek maža, kad apie tokius asmenis tuojau visi sužino. Į šią kategoriją neįskaitau karininkų, teismų nubaustų; čia visai kitas dalykas, nors ir čia karo įstatai žiauriau baudžia karininkus negu civilius, kitą kartą už tuos pačius nusikaltimus. Konkrečiai: 1. Atsargos karininkui turi būti teikiama visur valstybinėse įstaigose pirmenybė vietai gauti, tą reikėtų numatyti įstatymuose. 2. Tarpininku vietoms gauti turi būti Atsargos Karininkų Sąjunga", kuriai turėtų teikti žinių kitos reikalingos tarnautojų ministerijos. 3. Išeinantiems iš kariuomenės karininkams turi būti teikiamos pašalpos, Kaip ir civiliams, l 2 mėn. alga. 4. Reikėtų įstatymais numatyti, kad kiekvienas karininkas, turįs 6 kl. gimnazijos cenzą ir baigęs 2 metų karo mokyklos kursą, turėtų teisę būti pradžios mokyklos mokytoju, baigęs A. K. Kursus, turėtų teisę (? Red.) dėstyti ir 4 kl. mokyklose bendrus dalykus. 5. Viešoj ir pasienio policijoj visų viršininkų vietos nuo nuovados viršininko padėjėjo turėtų būti rezervuojamos vien atsargos karininkams. Taip sutvarkę atsargos karininkų padėjimą, būsime tikri, kad jiems nei bado, tikra to žodžio prasme, kęsti, nei darbo biržoj" registruotis, nei važiuoti į Braziliją nereikės. Karininkas dirba tėvynei, todėl šioji tėvynė ir turi jį gerbti ir su juo elgtis ne kaip su posūniu, bet kaip su savo pirmagimiu sūnumi. Tai ne tuščias prasimanymas, bet teisėtas reikalavimas. Manau gal nors šiuo atveju straipsnis pasieks viršininkų ausis, ir čia iškeltas reikalas bus teigiamai išspręstas. Su gražia ateities viltimi norime žiūrėti į mūsų bent kiek prablaivėjusią pašvaistę ir būti tikri, kad vyriausybė mūsų nepamirš ir išėjus į atsargą, o mūsų balsas nebus balsas šaukiančio tyruose": Teisybė turi užviešpatauti, nes į tai mes šventai tikime. Skausmas. Aukštieji Karininkų D. L. K. Vytauto Kursai ir jų reikšmė mūsų kariuomenei. (Tęsinys). Šių dienų pedagogika stengiasi vartoti tokius auklėjimo ir mokymo metodus, kad duotų auklėtiniams tokių žinių, kurios gyvenime yra tuojau taikytinos; kad jie būtų mokomi pagal jų individualius gabumus ir kad išplėstų juose iniciatyvą ir savarankiškumą darbą atliekant. Pedagogikos reikalavimams patenkinti buvo ir tebėra daug įvairių bandymų mokyklų reorganizacijos reikalui. Dabar daug kalbama ir rašoma apie vadinamąjį darbo bei l a b o r a t o r i n i metodą. Šis metodas pastaruoju laiku visur įsivyrauja. Jis iš esmės yra visiškai priešingas lekcinio mokymo būdui. Lekcinio mokymo būdo mokykla patiekia mokiniams mokytojo apdirbtus gatavus faktus, kuriuos mokiniai pasyviai sau pasisavina. Darbo metodas nustato tokią mokymo sistemą, kur mokiniai patys, mokytojo vadovaujami, ieško reikalingų jiems žinių, mokosi rasti tų žinių ir jas taikyti gyvenime. Šis metodas pagrįstas mokinių aktingumu. Mokiniams suteikiamas platus galėjimas savarankiškai spręsti įvairius dėstomo dalyko klausimus. Prie tokios mokymo sistemos mokiniai n ė r a mokomi, bet j i e p a t y s mokosi. Tai pasiekiama tuo būdu, kad kiekvienam dėstomam dalykui skiriamas atskiras kambarys (kabinetas laboratorija), kur surenkamos visos padedamosios mokymo priemonės, knygos, vadovėliai. Geriausias metodas yra tas, kuris dar mokykloje stengiasi išmokyti visa daryti taip, kaip teks daryti ir veikti už mokyklos sienų. Gyvenime žmonės, dirbą tam tikroje srityje, klausia nusimanančių žmonių, kur ką surasti, ieško atatinkamos literatūros, rašo ištraukas, galvoja ir dirba. Kas neaišku arba ko nežino, klausia tų, kurie žino. Tuo būdu renkama medžiaga, sudaroma nuomonė, įgyjamos žinios. Darbo metodo ideologai randa, kad lygiai taip galima ir mokykloje mokyti: siekiama tai, kad mokinys ne sėdėtų ir kaltų, bet, mokyklos vadovaujamas ir dirbdamas savarankiškai, rinktų medžiagą, darytų išvadas, prieitų prie vienokių ar kitokių sprendimų. Tokia yra iš esmės darbo metodo idėja. Šio metodo principai yra visiškai priimtini ir kariškose mokyklose. Jie praktikuojami ir Aukštuose Karininkų Kursuose. Kiekvienas dėstomas dalykas susideda iš 1) teorijos, t. y. iš reikalingų žinių, paaiškinimų, išvadų, bendrai iš m o k s l o ir 2) Iš praktiškosios pusės, t. y. Iš įgijimo pripratimų ir įgudimų, bendrai iš mokėjimo. Platus akiratis ir teoretinės žinios karo dalykuose yra būtinos, bet jų nepakanka, nes karininkas turi

4 372 K A R D A S Nr. 24 (48) veikti, t. y. mokėti praktiškai savo žiniomis pasinaudoti. Be karo žinių ir pagrindinių vadovaujančių idėjų supratimo, karininkai turi įgyti visą eilę praktiškų pasiteiraujamojo pobūdžio žinių. Daug tokių praktiškų žinių, žinoma, galima surasti įvairiose pasiteiravimo knygose ir statutuose, ir iš karto dažnai atrodo, kad nėra reikalo jų atsiminti. Bet nereikia pamiršti, kad knygos ne visada yra po ranka, antra vertus, reikalas teirautis apie kiekvieną skaitmenį yra sujungtas su laiko gaišinimu. Daug kas reikia žinoti tiksliai ir tvirtai iš atminties. Kad reikalingos pasiteiraujamojo pobodžio žinios tvirtai pasiliktų galvoje, reikia, kad jos įeitų į smegenis įvairiais keliais ir įsitvirtintų atmintyje dažnais kartojimais. Dažni pasiteiravimai, nuolatinis darbas su tais pačiais daviniais, išrašai, konspektų ir schemų sudarymas, braižymas ir kiti tokie būdai laiduoja tvirtą žinių pasisavinimą. Aplinkybės, kuriose per kautynes karininkui teks veikti, labai greitai keičiasi. Galvoti nėra laiko, ir nežiūrint pavojaus reikia greitai spręsti ir savo sprendimą vykdyti. Todel mokymo tikslas yra: nuolatiniais pratimais išdirbti kursantuose gabumus momentališkai, beveik mašinaliai savo pareigų ribose rasti atatinkamą ir praktiškai įvykdomą sprendimą ir tuojau jį vykdyti. Kaip minėjau, pagrindinis kursuose dalykas yra taktika. Taktika, t. y. visų kariuomenės rūšių vartojimas kautynių lauke, yra karininko amatas. Tad prie taktikos reikalavimų ir taikomas visų kitų dalykų dėstymas. Pabrėžiau, kad svarbiausias dalykas yra išdirbti mokėjimą, t. y. pripratimą greitai ir savarankiškai spręsti. Tam pasiekti kursuose vartojama tam tikra praktiškų pamokų sistema, kur sprendžiant uždavinius visos įgytos žinios ir išvados taikomos konkretiems nuotykiams, iš pradžios smėlio dėžėj ir žemėlapiuose, vėliau vietoje. Žiemos periodas yra tik parengimas vasaros darbams. Prieš išeinant į lauką viskas dirbama smėlio dėžėj ir žemėlapiuose; šie pratimai pagrįsti individualiu kursantų darbu. Instruktorius tolydžio kursantams teikia eilę žinių taip, kad jie patys sugebėtų padaryti atatinkamas išvadas. Palaipsniui moko juos analizuoti faktus ir vėliau tuos faktus apibendrinti. Instruktorius iš anksto sudaro uždavinį ir vėliau su visa savo klase jį sprendžia, įeidamas į visas smulkmenas ir plačiai leisdamas nuomonių pasikeitimą. Instruktorių vadovaujami kursantai daro aplinkumos schemas, aplinkumos ir tereno įvertinimą, sustato įsakymus, pranešimus ir t.t. Visa tai darydami, kartu visi palaipsniui nagrinėdami uždavinį eina prie jo sprendimo ir bendro nagrinėjimo. Tam tikro dalyko darbui pasibaigus, instruktorius, apibendrinęs šį konkretų dalyką, padaro ir atatinkamas teoretiškas išvadas. (B. d.). Pulk. leit. Lanskoronskis. Kareivio ruošimas kautynėms. (Pabaiga). 2. Manevravimas. Ugnies su judesiu suderinimą vadiname manevru. Abu šie manevro elementai neperskiriami, užtat manevravimas savo svarbumu stovi greta mokymo šaudyti. Galutinis kautynių tikslas visada yra greitas ir paslėptas judesys su kuo mažiausiais nuostoliais materialiu ir moraliu atžvilgiu. To judesio tikslas prisiartinti prie priešo, kad sunaikintum jo gyvąją pajėgą ir technikos priemones. Tai galima padaryti tik vaitojant manevrą, t. y. suderinant ugnį su judesiu. Tačiau ir pats manevras reikia mokėti gerai pritaikyti prie vietos, išnaudoti plačiai jos duodamus patogumus. Todėl, greta manevravimo, kiekvienas kareivis turi būti išmokytas pažinti ir įvertinti vietą. Yra tai nelengvas, ilgas ir atsakingas darbas. Jo svarbumas jau buvo iškeltas aikštėn Karde" kiek anksčiau. Taigi su manevravimu glaudžiai susijęs tereno mokymas. Nesulaikomas greitas slinkimas į priekį galimas tik tada, kai priešas jau demoralizuotas, arba sulaužius jo atsparumą, arba mokant pasinaudoti duodamais mums vietos patogumais. Bet nevisada yra taip. Būna atsitikimų ir priešingų del nepatogios vietos ir kautynių sąlygų, kada kiekvienas slinkimo žingsnis reikalauja nuostolių, kada priešo ugnis stačiai prisiuva" šaulius prie žemės ir yra reikalas sistematiškai, iš lėto vykdyti slinkimą j priekį. Tokiose sąlygose aiškėja reikalas mokėti greit ir vikriai apsikasti. Vadinasi, ir šis dalykas turi santykį su manevravimu ir vietos pažinimu. Taigi manevravimo mokymo darbas nemažas; jam kasdien vidutiniškai reikia valandos su viršum laiko. Nuo pėstininkų reikalaujama, kad jie mokėtų manevruoti įvairioj vietoj, įvairiam ore ir įvairiu metų laiku ir bet kuriuo laiku: diena ir nakčia. Sis paskutinis reikalavimas ypač svarbus, Technikos priemonių augimas labai dažnai dabar privers pėstininkus mokėti veikti nakties metu. Nakties aplinkybės žymiai apriboja technikos priemonių veikimą ir duoda persvarą žmogui. Čia labiau negu dienos metu pasireiškia kareivio moralė, Naktimi galės pasinaudoti tas, kas jausis moralia! stipresnis ir kas prie jos bus labiau pasirengęs taikos metu. Iš čia aiškėja būtinas reikalas mokėti veikti ir manevruoti nakčia. Į tai reikia kreipti daugiau dėmesio. 3. Lauko tarnyba. Kareivio parengimas lauko tarnybai ne mažiau svarbus. Išmokyti žvalgyti, apžiūrėti vietinius daiktus, eiti apsaugos pareigas, stebėti, laikyti ryšį galima tik per praktiškas pamokas. Šiam dalykui vidutiniškai turi būti skiriama per dieną daugiau negu l valanda. Tačiau negalima reikalauti iš kareivio, greta to, dar žinių apie avangardus, ariergardus ir įvairias

5 Nr. 24 (48) K A R D A S 373 rinktines. Kareiviui užtenka gerai žinoti žvalgo, stebėtojo (sekėjo), slapuko, pasiųsto su pranešimu, žygio ir ryšio patrulio pareigas ir eiti apsaugą lauko sargyboje ir apsaugos poste; prie to, dar turi suprasti užtvarą ir jos veiksnius. Tai bene bus viskas, ką turime iš kareivio, reikalauti ir ko jis gerai turi būti išmokytas. Šio dalyko svarba užtenkamai aiški, nors ne visai išdėstyta lauko tarnybos statute. Bendrai, pastarasis savo medžiagos sugrupavimu kiek painus ir ne tik kareiviams, bet ir puskarininkiams dėliai šio mažai prieinamas. 4. Fiziškas lavinimas. Teisingai sakoma, kad karas yra fiziško įtempimo ir vargo sritis. Nuvargęs, nusilpnėjęs kūnas, aišku, neturės sveikos dvasios. Taigi taikos meto pareiga yra užgrūdyti jį ir tuo palaikyti moralę. Praktika rodo, kad moralė individumo pusė glaudžiai susijusi su jo fizišku parengimu. Nors kareivis ir nekaunasi vienas, bet nuo jo fiziško ir moralio padėjimo pareina bendri kautynių vaisiai. Fizišką miklumą, be gimnastikos ir įvairių rūšių sporto, gauname taip pat darydami įvairius pratimus su ginklais (šautuvas, durtuvas, kardas, granata). Šiuo būdu taip pat lavinamas ir patvarumas. Su fiziško lavinimo auklėjimo pagalba, be moralės pakėlimo, žinovų dar patirta, kad legviau palaikyti drausmę. Iki Didžiojo karo vokiečiai fizišką lavinimą laikė vienu iš geriausių būdų kariniam mokymui Ir auklėjimui. Jau su laisvų judesių pagalba atleidžiami sąnariai nuo sustingimo ir nerangumo, plečiasi krūtinė ir alsavimas, prieinama prie sąmoningo kūno valdymo, užgrūdymo. Fiziško lavinimo vaisiai padeda nakties kautynėse nugalėti, nes svarbiausias nakties kautynių ginklas yra durtuvas, o vienas iš reikšmingiausių durtuvų kautynių faktorių yra kojos ir rankos. Kliūčių nugalėjimas, patvarumas visa tai yra racionalaus kūno lavinimo vaisiai. Fiziško lavinimo žinovų įrodyta, kad kiekis darbo, atliekamu kareivio karo metu*) žymiai viršija kiekį kiekvieno kito darbo žmogaus. Iš čia aiški fiziško lavinimo svarba. Šiam dalykui reikia numatyti ne mažiau kaip vieną pilną valandą per dieną. 5. Tankinė rikiuotė ir k i t i dalykai. Nuodugnus ir tvirtas vieno mokymas lieka viso mokymo pagrindu; jis čia neįeina, apie jį minėjau. Lieka paprasčiausi perrikiavimai, statutai, švietimas. Jei darbo dieną laikyti 8 valandas, tai lieka dar tik dvi valandos, kurių, tiksliai suskirstytų, užtenka. Iš statutų reikia paimti tik tai, kas juose yra reikalingiausia, ypač mokant vidaus tarnybos statuto. Bendrai, kareivio mokymo reikalavimai turi būti tie, kurie padeda jį ruošti kautynėms, o ne paradui. V. 1. S ką. *) Vienas milijonas kilogramometrų su viršum. Kavalerijos balno krūvis. Taktiškuose pratimuose, žygyje, manevruose ir kovos lauke kiekvienas karys, be šautuvo, durtuvo, šovinių, granatų ir šancų instrumentų, turi turėti su savim daugybę kitų daiktų, kaip antai: baltinių pamainą, apavą, maisto atsargą, šepečius, tepalą, ginklų valymo įrankius, individualius perrišimo pakietus ir t. t. ir t. t. Visus tuos daiktus pėstininkai nešioja kuprinėse ir duonmaišiuose ant savęs, artileristai veža tas kuprines patrankos ar šovinių dėžės pirmgaly, kitų ginklo rūšių kareiviai atatinkamose transporto priemonėse. O kavaleristai turi juos laikyti savo balne. Be to, jie turi turėti su savim atatinkamą pašaro kiekį ir įrankius arkliams valyti bei šerti viskas tas sudaro balno krūvį. Apie jį aš ir noriu kalbėti, nes kavalerijai jis turi daug daugiau reikšmės, negu kitų ginklo rūšių kariuomenei. Mūsų kavalerijoj balno krūvis yra, bet ne tokio pavidalo, kokio jis turėtų būti, nes jam trūksta: 1) taisyklių, kurie daiktai ir kiek jų jame turi būti; 2) taisyklių, kaip, kokia tvarka ir kur tie daiktai turi būti sudėti; 3) vietos (pav., pridedamų kobūrų), kur tie daiktai turi būti dedami. Aiškumo dėliai tenka išnagrinėti kiekvieną aukščiau nurodytą punktą atskirai. 1. Daiktų, pav., baltinių ir apavo pamainą, maisto ir pašaro davinių, atsargos pasagų, uknollų, gripų, šepečių, šruopų ir daugybę kitų, skaičius turi būti griežtai nustatytas, atsižiūrint į jų reikalingumą žygyje, manevruose, kovos lauke, krašto ypatybes, priešo kovos būdus ir t.t. Tas daiktų skaičius, kurio negalima nei mažinti, nei didinti, turi būti, jei taip galima pasakyti, įstatymo užfiksuotas ir išleistas statuto ar instrukcijų pavidale. Mūsų kavalerijoj to nėra, todel balno krūvis daromas kiekvieno atskiro viršininko nuomone, o nuomonių skirtumas labai didelis, nes yra karininkų, tarnavusių rusų ir vokiečių kavalerijoj. Kiekvienas iš jų stengiasi daryti krūvį tokį, kokį jis moka. Todel nieko ypatinga, kad kiekvieno eskadrono balno krūviai nepanašūs vienas į kitą. Be to, kadangi nėra griežtų taisyklių, kiekvienas eskadrono vadas ar vachmistras stengiasi mažinti krūvio svorį, kad kiek galėdamas daugiau aplengvintų arklius. Tat visai suprantama bet, iš kitos pusės, tai sudaro daug minusų, pav.: a) vykstant net ir į ilgesnius manevrus, ne visi kavaleristai ima baltinių pamainą, neima rankšluosčių, muilo, šepečių batams ir kitų smulkių daiktų, kurie manevruose ir kare yra būtinai reikalingi; b) del nenustatyto daiktų skaičiaus kavaleristai neišmoksta daryti paties balno krūvio;

6 374 K A R D A S Nr. 24 (48) c) per manevrus ir bendrai arkliai neįtraukiami į kilnojimą krūvio, kuris bus uždėtas ant jo per karą, nes jeigu trumpų manevrų metu kai kurie daiktai kavaleristams ir nereikalingi, tai karo metu, fronte, jie bus būtini ne tik pačiam kavaleristui, bet ir bendriems kovos uždaviniams vykdyti. Karui išlikas, mūsų kavalerijos balno krūvis bus savaime žymiai ir staiga padidintas, nes to reikalaus aplinkybės. Tas staigumas neigiamai paveiks arklius, todėl reikia juos iš anksto prie to krūvio pratinti, kitaip sakant, reikia neatidėliojant išnagrinėti, išmėginti ir griežtai nustatyti, kurie daiktai turi būti balno krūvy ir kiek jų turi būti jame. 2. Griežtai nustačius balno krūvio daiktų skaičių, nemažiau griežtai reikia nustatyti vietą ir tvarką tiems daiktams sudėti į kobūras bei pririšti prie balno. Pav., negalima sudėti daiktų taip, kad dešinioji kobūra svertų 8 klgr., o kairioji 4 klgr., nes tas vers arklį eiti persikreipusį, kad užlaikytų pusiausvyrą. Negalima dėti šepečių ir šruopų žemiau baltinių pamainos, nes pirmieji reikalingi tris sykius per dieną, o antroji vieną sykį per savaitę. Maisto davinys negali būti kartu su tepalu ginklams, ar baltiniai su pasagomis. Kiekvienas smulkiausias daiktas turi turėti krūvy savo vietą, kurią viršininkai turi nustatyti gerai apgalvoję, o valdiniai griežtai žinoti. 3. Prie esančių mūsų kavalerijoj kanadiškų balnų vokiškų kobūrų, be abejo, neužtenka; į juos negalima sudėti visų, kiekvienam kavaleristui būtinai reikalingų daiktų. Todėl reikėtų rasti priemonę krūviui papildyti pridedamomis kobūromis, kurios gali būti pritaisytos balno užpakaliniojo lanko aukštumoje ir žemiau jo iš šonų, kaip tai yra kitų valstybių kavalerijoj. Tos pridedamosios kobūros turi paplokščią formą; padarytos dažniausiai iš stipro ir neperlyjamo brezento, oda apsiūto tose vietose, kurios liečia balną, gūnę ir arklio šoną; pritaikytos jos taip, kad nei kavaleristo, nei arklio judesių nevaržo. Nustačius krūvio daiktų rūšį, skaičių, svorį ir dydį ir pritaikius balną, kad jame tie daiktai tilptų, reikia išmokyti kavaleristus, kad jie trumpiausiu laiku mokėtų padaryti gerą krūvį ir po to nepraleistų nė vienos lauko pamokos, nepasinaudoję ja arkliams pratinti prie krūvio sunkumo, nes kam kam, bet jau mums reikia turėti kiek galint daugiau patvarią kavaleriją. Viena iš didžiausių mūsų kavalerijos balnų krūvio ydų yra avižų davinio pervežimas ir patalpinimas. Kad kiekvienas kavaleristas galėtų su savim paimti savo arkliui avižų davinį vienai ar dviem dienom, jiems išduota audekliniai maišeliai rankovės pavidalo. Jie labai siauri ir labai ilgi, be to, dar baltos spalvos. Rodos, nelabai apsiriksiu pasakęs, kad pripildytas maišelis turi apie pusę metro ilgio. Kur tokią žarną dėti? Į kobūrą netelpa. Tenka juos rišti ar iš priešakio ant kobūrų ir priešakinio lanko, ar užpakaly ant milinės, o žiemos metu ir ant apkloto. O tuo tarpu nėra išduota nei tinkamo skaičiaus dirželių, nei prie balno nėra atatinkamų žiedų. Bet leiskime, kad ir dirželiai ir žiedai yra. Tačiau toks transportavimo būdas yra visai neleistinas del šių priežasčių: 1) audeklinis maišelis nedengia avįžų nei nuo lietaus, nei nuo dulkių, užtat žygy avižos visai apdulka, paskui lietus sušlapina ir, kai reikia Šerti arklius, maišely avižos būna visai purvinos, ir arkliai negali jų ėsti: nieko nuostabaus, kad daug arklių suserga d ėgliais; 2) rišant avižas tame maišelyje žarnoje ant kobūrų ar milinės, balno krūvis darosi labai aukštas, todėl krūvis pajunta pusiausvyrą balnas siūbuoja j šonus; tas vargina arklius ir gali juos primušti, o kartais ir primuša jiems nugarą. Avižas dėti į kobūras, kaip jau minėjau, jokiu būdu negalima, nes, pirma, jos ten netelpa ir, antra, jei tilptų, tai nebūtų kur dėti šepečių, šruopų ir kareivio maisto. Krūvio talpumą reikia būtinai padidinti; 3) einantieji šalia arkliai tuoj pajunta avižas ir, be abejo, stengiasi jas pasiekti; mažas jojiko. neapsižiūrėjimas ir avižos pilasi ant kelio, o per poilsį jų savininkas tik liūdnai žvengia... Žygyje sustojus poilsiui ar nakvynei, avižos arkliams duodamos dažniausiai audekliniuose žiupčiuose (tarbose). Tatai irgi labai bloga, nes nuo arklio seilių ir lietaus žiupčius visai peršlampa ir susipurvina; po šėrimo kavaleristas, ją išmazgojęs, priverstas kišti į kobūra, nes džiovinti nėra laiko. Keletas tokių šėrimų ir žiupčius jau supuvęs. Jis beveik išsyk supūva taip, kad taisyti ir lopyti jau nebegalima. Be to, į peršlapusį žiupčių neįeina oras, todėl uždėjus jį arkliui ant galvos, arklys pradeda uždusti, jis prunkščia ir mėto galvą į šonus, o avižos byra į žemę. Kitų valstybių kavalerijoj nėra nei tų maišelių žarnų, nei tokių žiupčių (tarbų). Ten avižos su-pilamos į du brezentinius žiupčius, kurie žemiau aukštutinio krašto turi ventiliacijos skylutes. Jie pervežami kobūruose, todėl avižos nei apdulka, nei sušlampa, ir poilsy arklys ėda jas ramiai, nes pro ventiliacijos skylutes gryno oro įeina užten- kamai. Tie brezentiniai žiupčiai, kaip teko gir-dėti, laiko labai ilgai Ir, man rodos, jie atsieitų nė kiek ne daugiau, negu mūsų maišeliai ir žiup-čiai Iš audeklo, nes šių pastarųjų amžius labai trumpas, todėl juos nuolat tenka keisti, neatsi-žvelgiant į nustatytą dėvėjimo laiką. Brezentinis kibiras turi būti išduotas kiekvienam arkliui, o ne 3 4 kibirai būriui, nes arklių girdimas užima per daug laiko, o antra, dviem ar daugiau jojikams atsiskyrus nuo būrio, tenka girdyti savo arklius iš gyventojų kibirų. Visi žino, kad kaime sergančių arklių netrūksta.

7 Nr. 24 (48) K A R D A S 375 Būdas vežti su savim šieną regztinėse prie balno irgi niekam tinka, nes žygy su juo pasidaro tokia pat reakcija", kaip ir su avižomis. Pririšus regztines su šienu prie balno, arklys atrodo tikras transporto mulas; pakabinto prie vieno šono šieno svoris gadina arklio pusiausvyrą, užpakaly einantieji arkliai nuolat stengiasi ištraukti šieno žiupsnį, barsto jį ant kelio ir drasko regztines. Jei to šieno puse prieina iki poilsio vietos, tai galima sakyti, kad labai gerai pasisekė jis apsaugoti. Tačiau ir likęs šienas apdulkėjęs ar purvu apdrabstytas, todėl arkliai jo neėda, o žygyje jis tik arklius nervuoja. Prancūzų kavalerija žygyje neveža šieno nei prie krūvio, nei vežimuose; ji gauna šieną pakeliui užtiktose įgulose ar perka vietoje. Man rodos, kad toks šėrimo būdas yra daug geresnis. (B. d.). Kavalerijos vyr. leit. Kraunaitis. Daina kariuomenėje. Kartkartėmis, nors labai retai, tenka skaityti kurį straipsnį bendru dainos, o dar rečiau dainos plėtimo kariuomenėje reikalu. Šalyse, kur aukštas tautinis susipratimas, aukštai pakilusi kultūra, kur miestų bildesys, fabrikų ratų tarškėjimas tildo kiekvieną kitokį garsą, kur kaminų dūmai temdo saulę, tenai daina skamba jau kitose, tobulesnėse formose. Ten susidarę ne tik specialistų dainininkų dideli būriai, bet kiekviena didesnė draugija turi dainos sekcijas, chorus. Mes, žaliųjų pievų, lygiųjų laukų, tamsiųjų girių vaikai, gyvename visai kitokiose sąlygose, tokiose, kuriose kitos tautos seniau gyveno. Mes pirmiausia turime žinoti, kas yra mumyse savo ir brangaus, ir tuomet jau kelti aikštėn savo tautos turtus, kad ne tik platesni visuomenės sluoksniai, bet ir kiti matytų, kas yra mūsų tautoje savotiško, naujo, gražaus, originalaus. Be to, keldami aikštėn savo tautos turtus, turime numatyti, kam ir kuri nauda iš to bus. Nuo čia turime pradėti. Dainos yra didelis mūsų tautos kultūros turtas. Deja, lig šiol mes nė patys nežinome jų kiekybės ir kokybės, nes jos dar nėra surinktos. Bet iš jau surinktų galime spręsti, kad ši amžius kariavusi ir vergavusi tauta yra sukūrusi daug gražaus dvasinio tūrio. Kol kas tik su savo originalėmis dainomis galime mes visur rodytis. Daugiau nieko tokio neturime. Užtat ši meno šaka turėtų buti keliama visokiais būdais: rinkimu, leidimu, harmonizavimu, atlikimu. Sakau, atlikimu, nes mūsų tauta ypač yra apdovanota gražiais, skambiais balsais, tik, deja, neišlavintais, nesukultūrintais, nes daugumas dar neturi bendro muzikos supratimo. Bet vis kopiame, žengiame. ir tas duoda vilties, kad ilgainiui turės išgirsti Europa mūsų pačių atliekamas dainas. O tas laikas jau nebetoli, nes matome, kaip visose mokyklose jau kreipiamas dėmesys į jaunimo muzikalinimą. Kariuomenė pati sveikiausioji dalis to paties jaunimo. Ji irgi muzikalinama. Šį kartą, kalbėsiu apie patį kariuomenės muzikalinimą. Visi žinome, kad didelį įspūdi daro kareivių kariškos dainos gatvėje. Mūsų tauta ir šiandien dar tai smarkiai jaučia. Rusų kariuomenėje tarnavę kariai parnešė į Lietuvą tai, ką jie ten išmoko, ir užkrėtė Lietuvą svetimos dvasios slavų dainomis. Jų mes taip greit neatsikratysime. Kai kur dar yra dainų, nugirstų iš vokiečių okupacijos metų. Be to, mūsų muzikai, ėję rusų mokyklas, taip pat nepasiliko be rusų įtakos. Užtat šiandien iš tikrųjų neturime visai (be vienos kitos) lietuviškų kariškų dainų, tinkamų pėstininkams ir raitininkams. Nors yra ir išleistų, bet tas nieko nauja neduoda karo dainų repertuarui. Kadangi neturime repertuaro, tai labai sunku yra duoti kariuomenei savų dainų. Čia reikia ne tik muzikų specialistų, bet ir žmonių, suaugusių savo siela su liaudies daina, kurie galėtų išrinkti ir nustatyti kariuomenei dainas. Tuo turėtų pasirūpinti karo vadovybė, sušaukdama specialį lietuvių muzikų pasitarimą ir sudarydama nors laikiną tam repertuarui parūpinti muzikų komisiją, pirmininkaujant ne kam kitam, kaip tik p. Stasiui Šimkui. Nuo čia turėtų būti darbas pradėtas. Ne tik dainų pagaminimas, bet ir visų lietuviškų popurri" peržiūrėjimas turėtų čia įeiti, nes tokių yra nesąmonių ir svetimiausių motyvų tuose popurri", kad net graudu, kam juos vadina lietuviškais". Tos komisijos darbas būtų parūpinti nors po vieną maršą kiekvienam pulkui, bet kad tie maršai būtų tikrai lietuviški ir, griežiant orkestrui, kad tie garsai galėtų reikšti bent iš dalies mūsų tautos dvasią. Tuomet galėtume kalbėti apie to repertuaro praplatinimą. Su veikalais orkestrui nedidelis dalykas: bus partitūra, tai nesunku išmokti. Kas kitą dainavimas. Čia reikia rimtai ir ilgai padirbėti. Visų pirma karo mokyk'oje turėtų būti išeinama ne tik dainavimas, bet ir specialė muzikos teorija, solfedžio, susipažinimas su fortepionu. Tas tiktų sumuzikalinti tiems, kurie turi gerą balsą, klausą ir kitas tokias ypatybes. Čia muzikos lektorius turi būti ne tik muzikalus, bet ir lietuvis, mokąs tinkamai išaiškinti muzikos meno reikšmę žmogaus gyvenime ir tuo sudominti karius, kad jie širdingai dainą ir muziką pamėgtų. Tam tikslui reikėtų savaitėje skirti bent po 4 valandas teoretiniems dalykams ir tiek pat bendram dainavimui. Per visą mokymosi laiką karo mokykloje gabesnieji galės pasidaryti neblogais chorų vedėjais kariuomenėje. Išėję su tinkamu repertuaru iš karo mokyklos, jie (kariūnai) paskleis dainą po plačią kariuomenę.

8 376 K A R D A S Nr. 24 (48) Mūsų karininkai Saint-Cyro karo mokykloje. Mokyklos eskadronas (kariūnai) su esk. instruktoriais. (X) Mjr. Bridoux, mokyklos kavalerijos skyriaus viršininkas; iš kairės: kap. Paillon, eskadrono vadas; iš d e š: kap. Luco, Čili respublikos mokyklos klausytojas; jo d e š.: mok. veter. gydytojas. Pirmoj e i l ė j iš k a i r.: mūsų karininkai klausytojai (vyr. lt. Valušis, vyr. lt. Kraunaitis ir kap. Tarulis). Kiti 1. ir 2. eilėje: instruktoriai (būrių vadai). Aukščiau: pranc. kariūnai raitininkai. Fot. š. m. gegužės m. 23 d. Būtų labai geras dalykas, kad dalyse karininkai sudarytų savo atskirus chorus ir atspėjamu laiku mokytųsi dainuoti. Karininkų choras labai veikia karius ir visuomenę. Rašančiam šiuos žodžius teko mokyti vieno pulko karininkų choras ir giedoti bažnyčioje, karo orkestrui pritariant. Ši žinia buvo plačiai pasklidusi, ir kareiviai, daugumas net namo rašydami laiškus, pažymėdavo, kaip didelį įspūdį padarė tai, kad jų vadai giedojo bažnyčioje. Karininkų vakarėliuose taip pat choras dainuodavo. Šitą pagrindą turint, reikia kariuomenėje vyriausio muzikos ir dainų instruktoriaus visai Lietuvos kariuomenei, įtraukiant į tai ir šaulius. Taip veikiant, po dvejeto metų dalykai visai kitaip atrodys, ir kariai, grįžę į savo kraštą, pradės naujas dainas dainuoti. Nuo to kils mūsų sodžiaus autinis ir valstybinis susipratimas, nes žodis daug veikia, o žodis, sujungtas su daina, veikia šimteriopia. Tenai, kur daina skamba, tautos dvasia nemiršta. Tai parodė mūsų prakeiktos verguvės istorija. Ir kiekviena tauta, jei nori parodyti savo gyvybę, originalumą, savybes, tai jas reiškia ne kuo kitu, kaip per meną, o pirmiausia, per muzikos ir dainos meną. Gyvenimas bėga, nereikėtų ir mums nuo jo atsilikti. Kokia muzika ir daina bus kariuomenėje, tokia bus ir liaudyje, tai turėtume žinoti. Reikia mums dabar naujo repertuaro (naujos muzikos ir dainų), reikia, kad tuo būtų rūpinamasi, nes mūsų tauta tik tada bus nenugalima, kada, šalia paskutinių karo technikos išradimų pasisavinimo, bus galinga savo dvasia, savo kultūra. Turime ugdyti kas yra savo, tada mes būsime gerbiami kitų, nes kas pats savęs negerbia, to kitas niekumet negerbs. Taigi ugdykime dainos

9 Nr. 24 (48) K A R D A S 377 Camp de la Courtine (Creuse dep.) lauko pratimuose. Iš kai r. į deš: l) vyr. lt. Kraunaitis; 2) anglų kap.fillingham, ryšio karininkas prie St-Cyro mokyklos ir anglų kalbos lektorius; 3) vyr. lt. Comte de Virel, būrio instruktorius; 4) kap. Tarulis; 5) vyr. lt. Valusis. Fot. š. m. birž. m. 25 d. Mūsų karininkai miške prie St-Cyro. Fot. š. m. geguž. m. 11 d. Apač ioje: St-Cyro karo mokykla išrikiuota paradui sutikti atsilankiusius anglų kadetus (vid. aikštės), išrikiuota mokyklos pėst. batalionas ir eskadr. Fot. š. m. balandžio m. 15 d. diegus kariuomenėje, kurkime lietuviškos dvasios židinius chorus kariuomenės dalyse ir tuomet savo dvasia dar daugiau sustiprėsime! Gal kas kitaip šį reikalą supranta, tepaaiškina. Gal yra dar geresnių kelių šiam reikalui tinkamai išspręsti. Kardo" 20 nr. vyr. leit. Tarasovas priminė, kas reikia ir ko nereikia dainuoti. Tačiau čia, galų gale, melodija užima pirmą vietą, o Eina garsas" kaip tik dainuojama svetima melodija. Be to, Bijūnėlis" ir Eina garsas" nėra pėstininkams tinkamos. Šio takto dainos tinka raitininkams. Lauksime, gal kas šiuo reikalu daugiau išsitars. Reikalas labai svarbus, ir jį, galų gale, reikėtų, ar šiaip ar taip, galutinai išspręsti. A. Vaičiūnas. Klaipėdos vokiečių Schūtzengilde". Jau 88 metai, kai Klaipėdoje gyvuoja vokiečių šaulių gildija. Tai yra iš dalies panaši į Lietuvos šaulių sąjungą organizacija. Ji turi skyrius visame Klaipėdos krašte. Tarp jos narių yra visų luomų!r visokio verslo žmonių. Kiek ji turi narių, neteko patirti. Bet reikia manyti, kad ne mažiau kaip Ši gildija Klaipėdoje turi didelius rūmus, Schūtzenhaus" su keletą salių. Prie rūmų yra didelė šaudymo salė ir nemažas sodas. Praeitų metų rudenį šaulių gildija įrengė arti Klaipėdos miesto didelę šaudymo aikštę su visais patogumais ir patobulinimais ir ten pastatė namus. Šilutėje ji taip pat turi puikią šaudymo aikštę.

10 378 K A R D A S Nr. 24 (48) Klaipėdos vokiečių šaulių gildijos pošūkis šis: Ueb' Aug' und H.nd fürs Vaterland!" ( Lavink akį ir ranką tėvynei!"). Atskyrus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, šaulių gildijos uždavinys, žinoma, siekia toliau. Jai svarbu yra vokiškumas krašte palaikyti. Ir ji tą uždavinį puikiausiai atlieka. Tarp jos narių yra didesnė pusė Klaipėdos krašto lietuvių, kurie, vis dar lavina akį ir ranką tėvynei". Kasmet šaulių gildija rengia šaudymo rungtynes. Geriausias šaulys iškilmingai skelbiamas šaulių karalium". Tas titulas jam lieka iki kitų metų rungtynių. Šaulių rūmuose tam tyčia padarytoje lentoje įrašomi šaulių karalių" vardai ir pavardės. Š. m. liepos mėn d. įvyko kalbamų šaulių karališkasis šaudymas", svarbiausios metinės rungtynės. Susirinko viso krašto geriausieji šauliai. Rungtynės prasidėjo iškilmingu posėdžiu, kuriame buvo pagerbti ir apdovanoti seniausi gildijos nariai. Paskui buvo iškilmingi pietūs ir prakalbos. Rašančiam šias eilutes, žinoma, neteko dalyvauti tuose pietuose ir girdėti kalbų. Pasak Memeler Dampfboot'o" korespondento, pirmiausia prabilo vyriausias gildijos pirmininkas (Obervorsteher) pirklys Domscheit, kuris tarp kitko paaiškino, kad vokiečių šauliai nesą tokie, kokius suprantą D. Lietuvoje. Jų tikslas esąs lavinti akį ir ranką ir auklėti draugiškumą. Klaipėdos krašto šaulių gil-lja esanti grynai sportinė organizacija, kuri toli stovinti nuo politikos. Toliau kalbėjo seimelio pirmininkas J. Kraus, kuris pasidžiaugęs gildijos klestėjimu, priminė, kad šaulių šventa pareiga esanti išlaikyti ir auklėti memelenderių" savotiškumus, kuriuos, girdi, per trejus metus viena clique" su senąja valdžia stengėsi panaikinti. Po jo kalbėjo miesto burmistras Schulz. Pastarasis priminė, kad prieškarinis šaulių pošūkis: Lavink akį ir ranką tėvynei!" tinka vėl, nes šiandien jie turi taip pat tėvynę. Reikią vyrų su ramiu žvilgsniu, tvirta ranka ir gera akimi. Pagaliau koks vokietukas Kleinschmidt, kaip užsienio šaulių atstovas, pasveikino gildiją Rytprūsių šaulių vardu ir perdavė pastarųjų linkėjimus. Čia M. Dampfboot'o korespondentas apie tuos linkėjimus ir pietų dalyvių nusiteikimą plačiau nerašo. Popiet prasidėjo šaudymo rungtynės, kurios truko iki kitus dienos vakaro. Šaulių karalium" tapo kažkoks skutėjų mistras. Trečioji diena buvo skirta pasilinksminimams. Jei kalbamoji gildija stovėtų Lietuvos nepriklausomybės sargyboje, iš tikrųjų galėtumėm didžiuotis šia galinga organizacija su tokiu kilniu pošūkiu: Lavink akį ir ranką tėvynei!" Bet kol kas to negalime daryti. Tačiau būtų gražu ir pagirtina, jei ir mūsų šaulių sąjunga į savo vėliavą įrašytų minėtą pošūkį. Tuo ji nemaža Tėvynei patarnautų. S. Str. Telemechanika, telefotografija, televizija. (Pabaiga). III. T e l e v i z i j a. Paskutiniuoju metu kai kurie mokslininkai nusprendė padaryti aparatus, su kurių pagalba galima būtų matyti daiktus per šimtus ir tūkstančius kilometrų. Minėsiu iš jų tik Mihaly (Vengrija), Jenkins (Amerika) ir Baird (Anglija). Dar 1923 m. pasirodė specialėje užsienio spaudoje pranešimai apie pasiektus televizijos srityje rezultatus, bet tie rezultatai teturėjo grynai teorinę reikšmę: tik buvo įsitikinta, kad televizija galima ir praktikoje metai televizijai yra tokie pat, kaip ir radiotelegrafui 1897 m., tai yra praktiškos televizijos gimimo metai. Pernai užsienio spaudoje pasirodė žinių apie W. Baird'o bandymus. Trumpai apie tai pakalbėsiu. W. Baird'o televizijos siunčiamąją aparatūrą sudaro sukantysis skritulys su spiralės pavidalo lęšių (linzių) eile. Už to skritulio pastatytas kitas pirštuotas ratas,kuris labai greit sukasi (apie 500 sūkių per minutę). Tokiu būdu jo pirštai labai greit pertraukia krintančią j linzes šviesą. Prieš šitą pirštuotą ratą statomas objektas, kuris norima iš tolo pamatyti. Nuo objekto šviesa eina per sukančiojo skritulio linzes ir per pirštuotą ratuką į seleno (arba kitos jautrios medžiagos) plokšteles ir ją atatinkamai apšviečia. Toji įvairi šviesa (kuri atatinka objekto įvairaus šviesumo taškus) bėgančią per seleno plokštelę elektros srovę priverčia pulsuoti į ritmą objekto taškų šviesos laipsniui. Imtuvas susideda taip pat iš sukančiojo skritulio su linzėmis ir pastatytos prieš jį elektros lemputės. Siųstuvo pulsuojanti srovė nuvedama į elektros lemputę, kuri ims šviesti į ritmą pulsuojančiai srovei. Toji pulsuojanti šviesa per sukančiojo skritulio linzes krinta ant tam tikro ekrano. Tuo būdu ekrane matomas vaizdas to paties objekto, kuris stovi prieš siųstuvo ratą. Aišku, kad tarp siųstuvo ir imtuvo turi būti Išlaikytas griežčiausias sinchronizmas. Sinchronizmą palaiko padedamasis įrengimas. Baird'o konstruotas televizijos aparatas skirtas tik eksperimentams daryti ir sudėtas iš laikinų improvizuotų dalių. Nors gauti rezultatai dar ne visai patenkinami, bet paprastus objektus galima buvo matyti. Perduota raidė H" imtuvo ekrane buvo visai aiški; judinant prieš siųstuvą ranką, imtuve gautas neaiškus, nesuprantamas vaizdas. Nesenai buvo perduotas žmogaus veidas. Ant ekrano matėsi ovalas su aiškiai matomomis akimis, burna ir nosimi. Taip pat aiškiai matėsi burnos judesiai. Vyr. Itn. Šulcas.

11 Nr. 24 (48) K A R D A S pėst. pulko sporto diena š. m. liepos mėn. 25 d. Panevėžy. Sportininkų dalis,dalyvavusi šokime i tolį įsibėgėjus. Mokomosios kuopos grupinė mankšta. (Aprašymą žiūr. Kario" 35 nr.) MŪSŲ KARIUOMENĖS GYVENIMAS. Karo Mokslo Draugija. Š. m. rugpiūčio mėn. 26 d. po ilgesnės pertraukos įvyko centro valdybos posėdis. Karo Mokslo D-jos metinis suvažiavimas nutarta šaukti lapkričio mėn. 23 d., kad tuo paminėtų mūsų kariuomenės įsikūrimo šventę. Numatytos tai dienai pritaikytos paskaitos, vainiko uždėjimas prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Skyriai kviečiami iki lapkr. m. l d. sušaukti skyrių suvažiavimus iki to paties laiko visos K. M. D. organizacijos kviečiamos paruošti apyskaitas, peržiūrėti K. M. D-jos statuto projektą, apsvarstyti ateinantiems metams darbų programą ir t. t. Susipažinus su Karių radio mėgėjų ratelio" statuto projektu, nutarta pasiūlyti steigėjams su daryti autonominį ratelį prie Karo Mokslo D jos. Mūsų kariuomenė turi maža mokslinių jėgų, tad svarbu jas spiesti, jungti. Tikimasi, kad skyriai, rateliai ir sekcijos, nedirbę per vasarą, dabar sukrus ir imsis organizacijos ir mokslo darbo. Karo valdini n k a i bus pakelti į kąrininko laipsnį. Vyr. Štabo š. m. rugp. m. l l d. aplinkraščiu, vykdant karo valdininkų laipsnių pakeitimo įstatymą, karo vald. suskirstomi dviem kategorijom. Prie I. kategorijos priskiriami: a) visi karo valdininkai, kurie įgijo karo vald. laipsnį rusų kariuomenėje ligi 1917 m lapkr. m. l d. ir b) visi tie Lietuvos kariuomenėje įgijusieji karo vald. laipsnį asmens, kurie užima ne žemesnę kaip bataliono vado vietą, ir tie kuopų vadų teisėmis karo vald, kurie turi ne mažiau kaip 35 metus amžiaus Prie II. kategorijos priskiriami visi kiti karo valdininkai. Pakeitimui į karininko laipsnį visi pirmosios kategorijos karo valdininkai turės išlaikyti egza- minus iš nustatytos programos š. m. gruodžio 15 d. prie Aukšt. Karininkų Kursų. Visi antrosios kategorijos karo valdininkai turės išeiti kursus nuo š. m. rūgs. m. 15 d. iki gruodžio mėn. 15 d. prie Aukšt. Kar. Kursų ir išlaikyti egzaminus. Apie kursų ir egzaminų programą buvo rašyta Kardo" nr. Dalių vadams ir įstaigų viršininkams paliekama teisė prašyti išimtinais atvejais keisti karo valdininkų priskyrimą prie kategorijų, jei to reikalaus tarnybos nauda. Pakėlimai į laipsnį. Resp. Prezidento rugp. m. 13 d. aktu, Vyr. Štabo Generalio Štabo Valdybos viršininkas gen. lt. J. Kubilius pakeltas į generolo laipsnį, Kariuomenės Teismo nuolatinis narys pulk. J. Grigaitis į generolo leitenanto laipsnį. Karo valdininkai J. Grybauskas, O. Šneideris ir K. Lazarevičius pakelti į administracijos tarnybos kapitono laipsnį. 9 pėst. pulko vyr. pusk. J. Draugelis į pėst. leitenanto laipsnį. Išė j o atsargon. Vyr. Št. Generalio Štabo Valdybos viršininkas gen. Jurgis Kubilius, kavalerijos inspektorius gen. lt. Bronius Skomskis, 1. e. yp. reik. karininko p. prie Kr. Aps. Min. pulk. Vincas Grigaliūnas Glovackis, 1. p. p. vyr. lt. S. Peleckas, 8. p. p. vyr. leit. J. Skukauskas, av. leit. E. Mackus, 2. ulonų pulko vyr. leit. K. Viršila ir leit. J. Keliotis, jiems patiems prašant, Resp. Prez. rugp. m. 13 d. aktu, paleisti iš kariuomenės atsargon. Karo Mokslo Vald. mjr. J. Tomkus paleistas atsargon. Egzaminai pakeltiems iš kareivių į leitenanto l a i p s n į karininkams. Kariuomenės laipsnių įstatymu, karo metu galėjo

12 380 K A R D A S Nr. 24 (48) būti pakelti į karininko leitenanto laipsnį pasižymėję kareiviai. Norėdami pasilikti taikos metu kariuomenėje, tokie karininkai turi išlaikyti, prie karo mokyklos nustatytus ekzaminus. Vyr. Štabo š.m. rugp. m, 17 d. aplinkraščiu, šie iš kareivių pakelti į leit. laipsnį karininkai, kurie dar nėra išlaikę egzaminų iš karo mokyklos kurso arba nėra išėję aukštųjų karininkų kursų, turės laikyti egzaminus. Neturintieji 4 kl. cenzo, be karo dalykų, turės išlaikyti egzaminus ir iš bendrojo mokslo dalykų. Egzaminai įvyks 1927 m. liepos mėn. 25 d. karo mokykloje. Atsargos Karininkų Są jungos skolinamoji kasa priima indėlius ir moka: iki pareikalavimo 6%, 6 mėn. 8% ir l met. 12 / 0. Nariai gali gauti lengvomis sąlygomis paskolų. 5 pėst. pulkas birž. m. 30 d. iškilmingai minėjo savo septynerių metų sukaktuvių šventę. ( iškilmes buvo apsilankę krašto aps. ministeris pulk. leit. Papečkys, vyr. štabo viršininkas gen. št. pulk. lt. Škirpa pulko organizatorius ir pirmasis pulko vadas, ir k. Vakare pulko salėj švietimo komisija kariams suruošė paskaitą ir vaidinimą. Vyr. lt. Leknickas skaitė Kęstutiečiai ir pulko šventės reikšmė"; pulko mėgėjų kuopelė suvaidino komediją Ponaiti". L. L. Lynas. Mūsų skautai. Panevė žio j ū r ų skautai. Panevė žiečiai jūrų skautai gana veiklūs. Jie visi moksleiviai, tad jūrų skautų veikimui skiria vien laisvalaikį. Jie be bendro skautiško darbo, kaip jūrų skautai, specializuojasi jūrų skautystės srity: praktiškai mokosi skęstančius gelbėti ir įvairiais kitais būdais kovoti su vandens aukomis bei nelaimėmis, mokosi gerai valdyti valtis ir sistemingai mokosi jūrininkystės dalykų, įvairių sistemų signalizacijos, pirmosios pagalbos, topografijos, žvalgybos laukuose, daro iškilas, tolimesnius plaukiojimus, praktikuoja visų šakų vandens sportą ir k. Savo darbe vadovaujasi Lietuvos Jūrų Skautijos Štabo direktyvomis ir instrukcijomis. Be to, jiems labai daug padeda šios draugovės rėmėjai instruktoriai: pulk. leit. Rėklaitis, 4-jo pėst. pulko kapelionas kun. Balandis, atsargos karin. Vorobiejus ir k. Panevėžiečiai jūrų skautai š. m. birželio mėn. buvo surengę iškilą valtimis Nevėžio upe iš Panevėžio į Kauną. Reikia pažymėti, jog tai yra labai varginga kelionė: pakely yra net 12 malūnų, aplink kuriuos valtys tenka nešte pernešti jaunomis rankomis. Nevėžio banga. Lenkija. Užsienis. G e n e r a l i o ginkluotų jėgų inspektoriato organizacija. Karo ministeris, pasiremdamas rugpiūčio mėn. 6 d. dekretu, neatidėliodamas pradėjo organizuoti generalio inspektoriato aparatą, kurs sudarys generalio inspektoriaus štabą. Ligi šiol galutinis organizavimas dar nebaigtas. Tuo tarpu numatyta padidinti inspektorių skaičių iki 12 ar 13 generolų. Armijų Inspektoriais bus skiriami ne mažesnio laipsnio kaip divizijų generolai. Brigados generolai, kurie bus priskirti prie generalio inspektoriato, neturės inspektorių titulo. Armijų inspektorių darbas yra grynai kariškas šalies paruošimas bei saugumas ir kariuomenės dalių inspektavimas. Armijų inspektoriai ir kiti generolai, priskirti prie generalio inspektoriaus, gyvens Varšuvoje, išskyrus 3 inspektorius, kuriems yra pavesta specialūs teritoriniai uždaviniai ir gyvens pakraščių karo apygardose. Tačiau krašto padalinimas į atskirus inspektoriatus panaikintas. Generalių ir armijų inspektorių dispozicijai bus paskirta apie 100 generalio štabo karininkų ir keliolika žymesnių generolų. Paskirti šie nauj inspektoriai: 1) ginklo generolas Želigovskis; 2) div. generolai Sikorskis, 3) Rydz-Smigly, 4) Romer, 5) Osniskis, 6) Rybak, 7) Norvid-Neuge - bauer, 8) Fara; taip pat priskirtas brig. gen. Burhard Bukacki, kuris yra paskirtas I. armijos inspektorium Vilniuje. Be to, netrukus prie gen. inspektoriato numatoma priskirti dar keletas generolų. Karininkų bū klė s pagerinimas Pilsudskis, gerai suprasdamas, kad vienintelė jo atrama yra kariuomenė, ir norėdamas įgyti karių tarpe kiek galima daugiau savo šalininkų, neužmiršo gana jautraus karininkų gyvenime dalyko būklės pagerinimo. Todel, varydamas plačią reorganizaciją, pareikalavo iš dabartinės vyriausybės pakelti algas karininkams. Suprantama, kad vyriausybė, priversta skaitytis su Pilsudskio reikalavimais, pakėlė karininkams algas, nes zlotui nusmukus, senomis algomis karininkai jokiu būdu nebegalėjo suvesti galų su galais, reikšdami didelio nepasitenkinimo del savo suirusios materialės būklės. Algos pakeltos nuo rugpiūčio mėn. l d. už pareigų ėjimą, ir pats padidinimas pareina nuo

13 Nr. 24 (48) K A R D A S 381 užimamos vietos. Maršalas gauna 2334 zl, ginklo generolas 1732 z., divizijos generolas 1374 z., brigados gen z., pulkininkas 855 z., papulk., majoras 670 z., kapitonas 476 z., poručnikas 371 z. ir papor. 289 z. Priedų negauna šie karininkai: neturintieji etatinės vietos, komandiruoti į kursus arba mokyklas, atleisti nuo pareigų ir areštuoti bei patraukti tieson. Karininkai tokiu jų būklės pagerinimu labai patenkinti. Jie atsiuntė delegaciją priešakyje su gen. štabo viršininku gen. Piskor, kuris visų karininkų vardu pareiškė marš. Pilsudskiui padėką ir didelį karininkų palankumą už jo pastangas karininkų materialei būklei pagerinti. Pastaruoju laiku karo vadovybė pradėjo derybas su finansų ministeriu, reikalaudama ir puskarininkiams algas pakelti, bet finansų ministerija kol kas nenori sutikti. Tuo tarpu atleidžiamiems iš kariuomenės liktiniams puskarininkiams nastatyta toks vienkartinis atlyginimas: 1) Ištarnavusiems nuo 2 iki 3 metų išduodama vieno mėnesio alga. 2) Ištarnav. nuo 3 iki 6 m. 2-ių mėn. alga. 3) 6 10 m. 6-ių. 4) m. 12-os. 5) 1 2 metų su viršum 18-kos mėnesių alga. Paskyrimai. III. DOK (Gardinas) vadas gen. Berbeckis paskirtas VIII. DOK (Torne) vadu; jo vieton į Gardiną paskirtas gen. Dzieržanovskis. A. U, Latvija. Karo mokyklos r e o r g a n i z a c i j a. Gyvenimas parodė latviams, kad jaunieji karininkai, baigę karo mokyklos kavalerijos ir inžinerijos skyrius, pakliuvę į speciales kariuomenės dalis, būdami siaurais specialistais, teturi maža supratimo apie pagrindinį šių dienų kovos elementą pėstininkus, su kuriais jiems nuolat tenka veikti. Vyriausias štabas, pastebėjęs šį trūkumą, rado reikalą reorganizuoti karo mokyklą tuo būdu, kad joje panaikinami buvę iki šiol skyriai: kavalerijos ir inžinerijos (technikos). Ateity, kavalerijos ir karo technikos dalys bus komplektuojama vien karininkais pėstininkais, kurie prabuvę specialėse dalyse l 2 metus, turės laikyti tam tikrus egzaminus, po ko jie bus įskaityti į atatinkamą ginklo rūšį. Latviai rū pinasi savo nepriklausomybė s kovų istorija. Krašto apsaugos ministerio įsakymu, yra paskirta komisija rinkti medžiagai, kuri ateity galės būti sunaudota rašant nepriklausomybės kovų istoriją. Šios komisijos sudėtis: pirmininkas vyr. štabo viršin., nariai kariuomenės vado štabo viršininkas, to paties štabo operacijų skyriaus viršininkas ir mokymo dalies viršininkas. Šios komisijos priežiūra pavesta kariuomenės vadui. Reikalingas šiai komisijai lėšas gaunama biudžeto keliu per vyriausiąjį štabą. Visa surinktoji medžiaga bus laikoma centraliniame kariuomenės archyve. Br. P. Estijai Š. m. rugpiūčio m. l d. papildomųjų karininkų kursų pėstininkų skyrių baigė 59 karininkai. Neturintiems reikalaujamo cenzo stoti į karo mokyklą liktiniams prie karo mokyklos sudaromas atskiras skyrius. Išėję tą skyrių liktiniai stoja į bendrąjį karo mokyklos skyrių. Aviacija. Č ekoslovakijos aeroplano k e l i o - n ė. S. m. liepos m. 2 d. į Kauno aerodromą atskrido iš Rygos Čekoslovakijos štabo kapitonas Stanovsky ir mech. Šimek su aeroplanu Aero" AB 12; motoras taip pat čekų firmos Breitfeld ir Danek Perun" 240 A. J. Skridimas sakytų firmų organizuotas, Čekoslovakijos valdžios paremtas ir daromas propa gandos tikslais. Per savo skridimą (iš viso km.) št. kap. Stanovsky turi aplankyti kuo ne visas Europos valstybių sostines. Ligi šiol jau jis perskrido 9000 km. Išlėkęs gegužės m. 25 d. iš Pragos, jis pralėkė netupdamas 1500 km. ligi Barcelonos (Ispanijoj) per 9 v. 15 m. Šį pirmąjį kelionės etapą jau galima priskirti prie vieno iš geriausių oro reidų, padarytų šiais metais pasaulyje. Turint dar galvoje, kad kap. Stanovskio aeroplanas Aero" AB 12 paprastas kariškas dvivietis su, palyginti, labai silpnu motoru (normališkai dabartiniai dviviečiai A. J ), rezultatai, gauti kap. Stanovskio, teikia daug garbės jam pačiam ir Čekoslovakijos aviacijos industrijai. Iš Barcelonos jo tolesnis maršrutas buvo: Kaza Blanką (Afrikoje) Fec Rabbat Lisabonas Madridas Paryžius Londonas Brukselis Roterdamas Stokholmas Uti Talinas Ryga Kaunas. Kauno aerodrome št. kap. Stanovsky buvo sutiktas Čekoslovakijos konsulo prof. Galia, aviacijos viršininko gen. Itn. Kraucevičiaus ir aviacijos karininkų. Liepos m. 3 d. št. kap. Stanovsky aplankė Čekoslovakijos konsulatą ir karo muziejų, kur jį gen. ltn. Nagevičius labai maloniai sutiko ir, pats aiškindamas eksponatus, supažindino trumpai su Lietuvos istorija ir kovomis už nepriklausomybę.