Aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrantų) tyrimas Lietuvoje: pasiūla nutolusi nuo paklausos

Transcription

1 LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS BIULETENIS 2008 m. Nr. 8(129) Elektroninės paslaugos darbdaviams: greita ir patogu Aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrantų) tyrimas Lietuvoje: pasiūla nutolusi nuo paklausos Skatinamas darbo jėgos mobilumas šalies viduje Jaunimo integracijos į darbo rinką metodika 1

2 Naujienos Trumpai Pasirinkimas Prabudus vidurnaktį, laukiant žalio šviesoforo, grožėjantis jūros bangavimu ar žiūrint į žalius laukų plotus susimąstau apie gyvenimo prasmingumą ir žmogaus trapumą. Vis tikimės, kad atkakliai dirbant nusišypsos laimė. Jei nepavyksta pasiekti tikslo, jaučiamės beverčiai. Manome, jog būtume populiarūs, jei kažkada tėvai būtų ugdę ir labiau supratę. Savo gyvenimo tikslo ieškome išorėje. Deja, ne daiktai, pareigos svarbiausia. Tikslas yra būti. Kaip gyvename gyvenimą, o ne vaidmuo, kurį pasirinkai visuomenės ar šeimos gyvenime. Būdami greta kitų žmonių įgyjame energijos arba jos netenkame. Apie tai prirašyta ir knygų, ir straipsnių. Galvoju, gal ir gerai elgiasi amerikiečiai visiems šypsodamiesi, nepiršdami savo asmeninių problemų. O mes dažnai pakliūname į spąstus: norėdami būti draugiški ir malonūs, klausomės beviltiškų kalbų, nervinamės dėl netiesioginės kritikos. Į tokius spąstus pakliuvau ir aš. Netiesiogiai. Viešajame, ypač anoniminiame gyvenime, o tiksliau interneto portaluose lietuviai itin drąsūs: bjaurūs žodžiai, kaip sunkioji artilerija, liejasi laisvai. Neseniai Kristinos vardu pasirašytas straipsnelis viename portale sukėlė gausių diskusijų apie darbo biržų veiklą. Ir ko ten neprirašyta?! Manau, tuos anoniminius komentatorius pasodinus prieš TV kameras, išgaruotų visa drąsa. O dabar už savo žodžius neatsakai, jų nereikia pagrįsti argumentais. Tėški paleidi neigiamą energiją ir džiaugiesi, kad pamokei nevykėlius darbo biržos darbuotojus. Kaltinti kitus mums įprasta, čia toks nacionalinis bruožas. Verkšlename, kad blogai aptarnauja, kad kaukia signalizacija, kad kažkas kažko nedavė. Pradėkim nuo savęs: kaip aš elgiuosi darbe su klientais, bendradarbiais, kolegomis ar šeimos nariais?! Įsivaizduokite, kad jus filmuoja. Ar visada patiksite sau? Fantastiška skaityta frazė: Išorinis pasaulis yra tiesioginė jūsų vidinio pasaulio išraiška. Taigi kokiom akim žiūrite tą ir matote. Dvasingumo versmių ieškojimas knygose, dailėje, o ne beviltiškų komentarų rašymas atvers sielą kūrybai, o ne destrukcijai. Redaktorė Milda Jankauskienė Skatinamas darbo jėgos mobilumas šalies viduje Jurgita Kažukauskaitė SADM Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Vyriausybė patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo programą ir jos įgyvendinimo metų priemonių planą. Pagrindinis šios programos tikslas skatinti šalies gyventojų teritorinį mobilumą, siekiant didinti gyventojų užimtumą, gerinti darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumą bei darbdavių apsirūpinimą tinkamais darbuotojais. Didelė darbingo amžiaus žmonių emigracija lėmė, kad šalyje ima stigti darbo jėgos. Todėl, sprendžiant darbo jėgos trūkumo klausimą, labai svarbu kuo efektyviau panaudoti vidinius šalies žmogiškuosius išteklius. Juk vienuose rajonuose trūksta tam tikrų profesijų darbuotojų, o kituose jaučiamas jų perteklius. Ir šias laisvas darbo vietas būtų galima užpildyti, jeigu būtų didesnis gyventojų teritorinis mobilumas. O tuo pačiu augtų ir gyventojų užimtumas, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Skatinti gyventojų teritorinį mobilumą numatoma papildžius Užimtumo rėmimo įstatymą gyventojų teritorinio mobilumo rėmimo nuostatomis, finansiškai skatinant bedarbius ieškoti darbo ne tik šalia gyvenamosios vietos. Užimtumo rėmimo įstatyme turėtų būti numatytas kelionės į darbą išlaidų kompensavimo mechanizmas. Tai ypač aktualu mažiau uždirbantiems darbuotojams, kurie dėl didelių kelionės į darbą išlaidų, palyginti su jų darbo užmokesčiu, nėra suinteresuoti įsidarbinti toliau nuo gyvenamosios vietos. Taip pat siūloma rengti teritorinio mobilumo programas, teikti išsamią informaciją apie teritorinio mobilumo skatinimo priemones. Įgyvendinant Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo programą, būtų mažinami ir teritoriniai nedarbo bei darbo pasiūlos ir paklausos skirtumai. Programos priemonės bus finansuojamos iš valstybės bei savivaldybių biudžetų, Užimtumo, ES struktūrinių fondų. Didinamos draudžiamosios pajamos Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. draudžiamosios pajamos didinamos 74 litais ir sudarys 1488 litus. Paskutinį kartą draudžiamosios pajamos buvo didintos 58 litais nuo šių metų sausio 1 d. Dėl šio pakeitimo didės Lietuvos darbo biržos mokamos nedarbo draudimo išmokos. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. maksimali nedarbo draudimo išmoka bus 1041,60 Lt. 2

3 Aktualijos Ministrė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Kaune Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė ir Seimo narė, Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė lankėsi Kauno darbo biržoje, Sodroje, susitiko su miesto visuomene. Susitikusi su Kauno darbo biržos kolektyvu, ministrė V.Blinkevičiūtė pasidžiaugė, kad institucija sėkmingai įgyvendina pagrindinį nūdienos uždavinį didinti užimtumą, teikiant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas. Kauno miesto įmonėse š.m. pradžioje dirbo 186,7 tūkst. darbuotojų, tai sudaro per 80 proc. visų miesto darbingo amžiaus gyventojų, rajone beveik 70 proc. Pasak ministrės, didesnį dėmesį reikėtų skirti neįgaliesiems, dar ne visi rezervai išnaudoti. Tačiau, jos nuomone, pastangos turėtų būti abipusės neįgalieji turi norėti dirbti, o darbo birža būti pasiruošusi jiems padėti. Vienas iš būdų įgyvendinti šį uždavinį sėkminga socialinių įmonių veikla. Jų šiuo metu Kaune veikia net 19. Kauno darbo biržos direktoriaus pavaduotojo K.Kvaraciejaus nuomone, socialinių įmonių veikla sėkmingai vyksta todėl, kad darbdaviai suprato verslas gali būti ne tik dėl verslo, tai gali būti susieta ir su tikslu - neįgaliųjų grąžinimu į darbo rinką. Darbdaviai steigia naujas darbo vietas neįgaliesiems, gerina infrastruktūrą, rūpinasi jų užimtumu ir galimybe pagerinti jų gyvenimo kokybę. Ministrė akcentavo, kad labai svarbus dėmesys neįgaliųjų psichologinėms problemoms, bendradarbiavimo su neįgaliųjų organizacijomis plėtrai. Tai Kauno darbo birža atlieka deramai. Neformaliai vykusiame susitikime V.Blinkevičiūtė pasidžiaugė, kad sėkmingai įsisavinamos Europos socialinio fondo lėšos, kurios investuojamos į žmonių protus, skiriamos gebėjimams didinti. Tęstinis procesas duoda teigiamų rezultatų, sakė ministrė. SAD ministrė V.Blinkevičiūtė, Kauno darbo biržos direktoriaus pavaduotojas K.Kvaraciejus... ir darbo biržos kolektyvas susitikimo metu. 3

4 ES projektai Aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrantų) tyrimas Lietuvoje: rezultatai atskleidė pasiūlos ir paklausos ypatumus VšĮ Vilniaus verslo konsultacinis centras metų laikotarpiu įgyvendino ES finansuojamą projektą Aukščiausios kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos atitikimo sisteminis įvertinimas. Šio projekto pagrindinis tikslas išanalizuoti aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrų) gebėjimus prisitaikyti prie aukštas technologijas taikančios ir inovacijas naudojančios gamybos poreikių bei sukurti stebėsenos modelį, leidžiantį vykdyti periodinę aukščiausios kvalifikacijos specialistų pasiūlos ir paklausos stebėseną Lietuvoje. Galutiniai projekto rezultatai apie aukštos kvalifikacijos specialistų padėtį šalies darbo rinkoje pristatyti visuomenei aukštųjų mokyklų, darbdavių organizacijų, darbo rinkos institucijų, ministerijų atstovams. Milda JANKAUSKIENĖ Į klausimą, kokia šio modelio praktinė nauda, Vilniaus verslo konsultacinio centro generalinis direktorius dr.romualdas Stankaitis atsakė, jog tikslinė grupė Švietimo ir mokslo mi- nisterija, nes rekomendacijos yra skirtos tiems, kurie planuoja išteklius, kurie rengia aukščiausios kvalifikacijos specialistus, t.y. aukštosioms mokykloms, taip pat ir darbdaviams. Kaip pasakojo R.Stankaitis, vykdant projektą buvo įgyvendinta daug veiklų: atlikta ES aukštos kvalifikacijos specialistų skaičiaus dinamikos darbo rinkoje analizė, nagrinėta atitinkamų magistrantūros studijų programų pasiūla, Lietuvos darbo biržos duomenų analizė, aukštųjų technologijų sektoriaus ekspertų, darbdavių, magistrantų ir magistrų sociologinės apklausos, pateiktos rekomendacijos dėl magistrų rengimo, sukurtas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikio stebėsenos modelis ir jo praktinio įgyvendinimo priemonės. Visos atliktos veiklos, pagrindinių tyrimų rezultatai, išvados ir rekomendacijos aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui pateikiamos specialiai išleistame leidinyje. Pasak R.Stankaičio norime, kad investicija į tokio tyrimo įgyvendinimą duotų tinkamą informaciją ir kad būtų galima priimti tinkamus sprendimus. Kai kurie informacijos fragmentai gali būti įdomūs ir kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims. Kiek bus vadovaujamasi projekto išvadomis ir rekomendacijomis ateityje tai yra už tyrimo ribų, pažymėjo direktorius. Siekis valdyti kokybės procesus, manau, yra svarbus, ar bus ryžtingų žingsnių, žiūrėsime. Mūsų darbo užduotis pateikti adekvačią informaciją, nors vienam ar kitam segmentui galbūt ji ir nepalanki: aukštosioms mokykloms kai kuriais atvejais dėl studijų kokybės vertinimo, darbdaviams dėl jų nedalyvavimo šiuose procesuose, teigė R.Stankaitis. Paprašytas apibūdinti tyrimą Sisteminė Lietuvos darbo biržos metų duomenų analizė, minėto centro vadovas pabrėžė, jog matome besikeičiančią Lietuvos darbo biržos vietą padedant subalansuoti aukščiausios kvalifikacijos specialistų pasiūlą ir paklausą iš vienos pusės, iš kitos norėjome su tyrimų rezultatais, esminiais reiškiniais supažindinti žmones, kurie dirba teritorinėse darbo biržose. Motyvą bendradarbiauti su Lietuvos darbo birža, kaip sakė R.Stankaitis, lėmė ir tai, kad yra daug sričių, kurių žinios neįeina į tradicinių žinių ratą, bet naujoms veikloms pasirinkti ir naujiems metodams taikyti yra naudingos. Direktoriaus nuomone, darbo biržos vaidmuo keičiasi: jei anksčiau daugiausia buvo dirbama paprastų bedarbių srityje, tai dabar taikoma nemažai priemonių specialistams integruoti ne tik į Lietuvos, bet ir tarptautinę darbo rinką. Lietuvos darbo biržos duomenų analizė turi savo reikšmę, pažymint jos besikeičiančią funkciją, situaciją šalies darbo rinkoje ir tokių specialistų pasiūlą ir paklausą. LDB duomenų analizę sudaro įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius aukštųjų technologijų srityje, įregistruotų asmenų pasiskirstymas pagal ankstesnes ekonomines veiklas, aukštųjų technologijų srities specialistų pasiūlos ir paklausos atitikimo pagal profesijas, aukštųjų mokyklų absolventų integracijos į darbo rinką galimybių vertinimai, kalbėjo prelegentas. Įgyvendinto projekto baigiamojoje 4

5 ES projektai konferencijoje VšĮ Vilniaus verslo konsultacinio centro generalinis direktorius R.Stankaitis pirmiausia ir pažymėjo, jog aukštos kvalifikacijos specialistų šalies aukštosiose mokyklose rengiama santykinai nemažai, bet ūkio sektoriui prilaša nedaug butelio kaklelio fenomenas būdingas susiklosčiusiai padėčiai šių specialistų rengimo srityje, kai tuo tarpu aukštųjų technologijų sektoriaus įmonių plėtrą vienas ribojančių veiksnių yra kvalifikuotų specialistų trūkumas. Aukštos kvalifikacijos darbo vietų Lietuvoje yra mažiausiai UAB ProBaltic Consulting direktorius Mantas Jonauskis pristatė tyrimą, susijusį su aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų skaičiaus pokyčiais visoje Europos Sąjungoje, identifikuojant Lietuvą visų kitų ES šalių narių kontekste. Remiamasi EUROSTAT o duomenų baze. Anot M.Jonauskio, ši parengta studija buvo apibrėžta metodologiškai, orientavosi tik į aukštų technologijų sektorius (t.y. tam tikra sektorių grupė, kur kuriama aukštesnė ir didesnė pridėtinė vertė). Iš kitos pusės, analizuota, kas tai yra aukštos kvalifikacijos specialistas ir kiek jų apskritai dirba visuose ir tyrimo metu išskirtuose sektoriuose, kalbėjo prelegentas. Analizei pasirinkta keletas sektorių, kuriuose daugiausia reikalaujama aukščiausio lygio kvalifikacijų, kompetencijų ir žinių. Tam priskiriami du lygmenys aukštųjų technologijų ir vidutinio / aukšto technologinio imlumo pramonė. Stu- dijoje analizuojami ES ir Lietuvos ūkio sektoriai oro erdvė, su kompiuteriais susijusi veikla, farmacijos, moksliniai tyrimai, elektroninės įrangos, transporto priemonių, chemijos pramonės produktų ir t.t. Pasak M.Jonauskio, palyginti su kitų šalių vidurkiu, Lietuvoje aukštųjų technologijų pramonei priskirta tik 4 proc. nuo visos pramonės, aukšto vidutinio technologinio imlumo pramonei tik 7 proc. Pranešėjo teigimu, palyginti su ES vidurkiu, tai labai prasti rodikliai. M.Jonauskis pažymėjo, jog buvo išskirta tiktai dalis sektorių, kuriuose potencialiai turėtų būti didžiausias aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikis. Būtent šie sektoriai buvo išskirti ir analizuojami tolesnėje apžvalgoje tai yra chemijos, mašinų ir įrangos, elektroninės ir optinės įrangos bei transporto įrangos pramonės sektoriai. Lietuvoje šios pramonės sritys sukuria didesnę pridėtinę vertę vienam darbuotojui, negu visos kitos ūkio šakos. Tačiau, kaip pabrėžė pranešėjas, šios pramonės bendras našumas yra labai žemas skiriasi beveik 5 kartus, palyginti su ES vidurkiu, o su našiausias pramonės sritis turinčiomis Suomija ir Airija skirtumas siekia 10 kartų. Tai rodo, kad darbuotojas sukuria 10 kartų mažesnę pridėtinę vertę, negu toks pat darbuotojas Suomijoje, Švedijoje ar Airijoje, aiškino M.Jonauskis. Jo teigimu, žinioms imlūs aukštųjų technologijų paslaugų sektoriai apima 3 ekonominės veiklos rūšies klasifikatorius paštą ir telekomunikacijas, kompiuterių veiklą bei mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Jos sąlyginai sukuria didesnę pridėtinę vertę vienam asmeniui, negu kiti paslaugų sektoriai. Šie sektoriai nuo ES vidurkio atsilieka 3 kartus. Palyginti su ES šalimis, aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų poreikis Lietuvoje yra mažas. Todėl, M.Jonauskio teigimu, dauguma studentų yra rengiama neegzistuojančioms darbo vietoms. Aukštųjų technologijų sektoriaus užimtųjų skaičiaus santykis su bendru užimtųjų skaičiumi pasirinktuose sektoriuose tolygiai mažėja tiek pramonėje, tiek žinioms imliose paslaugose, pasakojo prelegentas. Tiriant aukštos kvalifikacijos specialistų apimtis darbo rinkoje tarptautiniu lygiu naudojamas terminas žmogiškieji mokslo ir technologijų ištekliai (ŽMTI). Kiek asmenų, dirbančių aukštų technologijų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonėje, sudaro ŽMTI kapitalą? Lietuvoje 30 proc. Didžiausias rodiklis Suomijoje 55 proc. Pasak M.Jonauskio, didžiausias santykio ŽMTI sumažėjimas užfiksuotas Lietuvoje. Kiek asmenų, dirbančių pasirinktose aukštųjų technologijų paslaugų sektoriuose iš tikrųjų atlieka aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą? klausė pranešėjas. Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos rodiklis ketvirtoje vietoje nuo galo, kai tuo tarpu Estija lygiuojasi su Švedija ir Danija yra trečioje vietoje. Pasak M.Jonauskio, nors tam tikra dalis ŽMTI kapitalo augo (didėjo studentų skaičius), tačiau nuo to ŽMTI kapitalas nedidėjo. Kita neigiama tendencija šiandieninėje Lietuvoje darbuotojų, dirbančių aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonės ir paslaugų sektoriuose, skaičius, palyginti su bendru ES šalių vidurkiu, yra santykinai mažas (pramonėje sumažėjo 2,5 karto, paslaugose trečdaliu). Kalbėdamas apie aukštos kvalifikacijos specialistų darbo rinką, tyrimą komentavęs M.Jonauskis pabrėžė, jog reikėtų ne tik prisitaikyti, bet ir kurti darbo rinką, nes aukštos kvalifikacijos darbo vietų, palyginti su ES, yra beveik mažiausiai. (Plačiau apie šį tyrimą skaitykite DBN Nr. 9, 2007 m.) Rengiami ne tie specialistai, kurių reikia ūkiui Darbo ir socialinių tyrimų institutas atliko daugumą veiklų Lietuvos darbo biržos metų duomenų, magistrantūros studijų programų pasiūlos analizes, aukštųjų technologijų sektoriaus ekspertų, įmonių vadovų, Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrantų apklausas, o šiais metais gavus papildomą paramą buvo atlikta aukštųjų technologijų sektoriuje dirbančių magistrų apklausa. Kaip pasakojo šio instituto mokslo darbuotoja dr. Inga Blažienė, atlikus visas šias veiklas, buvo parengtos išvados ir rekomendacijos dėl specialistų rengimo, pasiūlytas specialistų poreikio stebėsenos modelis. Atliekant LDB duomenų analizę buvo siekiama įvertinti pagal turimą išsilavinimą asmenų, galinčių dirbti aukštųjų technologijų sektoriuje, situaciją darbo rinkoje, atliktas LDB registruojamos darbo jėgos pasiūlos ir paklausos įvertinimas. Pasak I.Blažienės, padaryta pagrindinė išvada, kuri patvirtina iš esmės ir ES darbo rinkos specialistų padarytą išvadą darbo jėgos paklausos ir pasiūlos analizė tiek pagal ekonomines veiklas, tiek pagal 5

6 ES projektai profesijų grupes parodė, jog tiriamuoju laikotarpiu sparčiai mažėjant bendram nedarbo lygiui šalyje, augo registruotų specialistų, potencialiai galinčių dirbti aukštųjų technologijų sektoriuje, dalis bendrame LDB registruotų asmenų skaičiuje. Iš pradžių tai atrodė paradoksali išvada, bet, kaip parodė visi kiti tyrimai, iš tikrųjų tų specialistų yra parengiama daug, bet ūkis nesugeba jų įsisavinti, t.y. nesiūloma pakankamai laisvų darbo vietų būtent šiame aukštųjų technologijų sektoriuje, - komentavo mokslo darbuotoja. Supažindindama su atlikta magistrantūros studijų programų pasiūlos analize, I.Blažienė sakė, jog buvo atrinkta per 40 studijų programų, artimiausių aukštųjų technologijų sektoriui matematika, statistika, fizika, chemija, biochemija, informatika, elektros, aplinkos inžinerija ir t.t. Tyrimo metu padaryta išvada, kad iki šiol nėra aiškumo dėl daugelyje šalių egzistuojančių magistrantūros studijų tipų: akademinės ir profesinės. Visos vykdomos magistrantūros studijos yra daugiau akademinio pobūdžio, sakė pranešėja. Tuo tarpu darbdaviai paprastai tikisi kažko, kas arčiau praktikos. Taip pat kaip išvada įvardinta tai, kad analizuotose studijų programose yra išlikę gana griežti akademinės kokybės standartai, todėl parengiami pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistai. Prelegentė taip pat pabrėžė, jog socialiniai partneriai apsiriboja spontanišku dalyvavimu programų kūrimo ar tobulinimo procese, trūksta kryptingesnio bendradarbiavimo su socialinių partnerių institucijomis, aktualia išlieka universitetų uždarumo problema. I.Blažienė akcentavo, jog nepraktikuojama Lietuvos universitetų jungtinių programų vykdymo politika, mažai vykdomos ir leistinos jungtinės programos kartu su užsienio šalių universitetais. Ji įvardijo, kaip ydingą praktiką organizuoti magistrantūros studijas universitetuose, neturinčiuose tinkamos materialinės bazės. Darbdavių netenkina magistrų praktinis pasirengimas Kalbėdama apie įmonių vadovų apklausą, mokslo darbuotoja sakė, jog tyrimo metu buvo apklausta 600 įmonių, veikiančių aukštųjų technologijų sektoriuje chemijos pramonės, mašinų ir įrangos, elektrinės ir optinės įrangos, telekomunikacijų, kompiuterių ir kt. veiklose. Buvo siekiama surinkti informaciją apie aukštųjų technologijų sektoriuje veikiančių įmonių esamą būklę ir jų veiklos perspektyvą, įmonių apsirūpinimo kvalifikuotais specialistais vertinimą, darbdavių siūlymus dėl aukštųjų mokyklų absolventų (magistrų) atitikimo įmonių poreikiams tobulinimo. Anot I.Blažienės, galima daryti prielaidą, kad optimistiniai lūkesčiai ir vertinimai labiau siejami su įmonės apsirūpinimu aukštos kvalifikacijos specialistais, nei su stipria įmonės finansine padėtimi. Į klausimą, kokie veiksniai riboja įmonių veiklą, vėlgi buvo pažymėtas kvalifikuotų specialistų trūkumas. Tai daugiausia akcentuoja apklausoje dalyvavusios didžiosios įmonės. Pateikdama išvadas, pranešėja sakė, jog specialistų parengiama daug, bet jų trūksta, egzistuoja tam tikras neatitikimas tarp to, kokie specialistai yra rengiami ir kokių reikia ūkiui. Apie 15 proc. respondentų nurodė, jog jiems labiausiai trūksta magistro ir aukštesnį išsilavinimą turinčių darbuotojų. Tuo tarpu didžioji dalis apklaustųjų magistrus įdarbina į tas darbo vietas, kuriose galėtų dirbti ir ne magistro išsilavinimą turintys darbuotojai. Pasak I.Blažienės, apklausos metu respondentai nurodė, jog dažniausiai aukštųjų technologijų sektorių įmonėms trūksta programuotojų, elektronikos inžinierių, informacinių technologijų specialistų, projektų vadovų ir vadybininkų, turinčių inžinerinį / techninį išsilavinimą. Tyrimo metu darbdaviai ypač pabrėžė platesnio profilio specialistų, turinčių ir vadybos, ir inžinierinių / techninių žinių, poreikį, kalbėjo prelegentė. Didžioji dauguma darbdavių apie magistrų, įdarbintų apklaustose įmonėse, parengimo kokybę teigė, jog ji yra pakankama. Daugiau nei trečdalis atsakė, jog aukštųjų mokyklų absolventų magistrų kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių. Didžiosios įmonės vertina kritiškiau, sakė tyrėja. Net proc. darbdavių teorinį pasirengimą vertino labai gerai ir gerai, kai praktinį tik 20 proc. Didžiųjų įmonių vadovai nurodė, kad magistrams dažniausiai nepakanka specialybės žinių, o bendrųjų teorinių profesinių žinių (teisės, vadybos, užsienio klb.) trūkumą akcentavo mažų ir vidutinių įmonių vadovai. Bendrųjų gebėjimų kompetencijų vertinimas parodė, jog įdarbintiems magistrams dažniausiai nepakanka savarankiško darbo ir kritinio bei analitinio mąstymo įgūdžių. Apie 40 proc. didžiųjų įmonių darbdavių pažymėjo kūrybinio mąstymo įgūdžių trūkumą. (Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrantų apklausos rezultatai buvo pristatyti DBN Nr. 3, 2008 m.) Absolventų reitingai mažėja stokojant bendrųjų kompetencijų Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius doc. dr. Boguslavas Gruževskis, apibendrindamas atliktų apklausų rezultatus, sakė, jog išsilavinimo sistema yra pakankamai efektyvi kokybinio pasirengimo prasme, parengiama gana daug absolventų, kurie gali aptarnauti pageidaujamas veiklos sferas. Programų, studijų kokybinė analizė parodė, jog išliko aukštosiose mokyklose ir potencialas: profesūra, laboratorijos, standartai ir t.t. Anot B.Gruževskio, turime viską, kad būtų parengta aukštos kokybės darbo jėga, bet ūkio lygmeniu negalime jos panaudoti. Apklausa rodo, jog proc. 6

7 ES projektai darbdavių įdarbina tik magistrus, apie 40 proc. pageidautų įdarbinti. Magistro išsilavinimą turinčių absolventų padėtis darbo rinkoje yra geresnė tai vienas iš rodiklių, taikomų renkantis vadovus. Dr. B.Gruževskis pabrėžė, jog didžiosiose įmonėse kritiškiau vertinamos baigusiųjų žinios, nes jose daugiau reikalaujama specializacijos lygis aukštesnis, vyksta kūrybinis darbas. Mažesnėse įmonėse daugiau yra multifunkcinių pasiskirstymų, reikalingos vadybos, teisės, užsienio kalbų kompetencijos. Darbdaviams bendrosios kompetencijos yra svarbiau, nei teorinis pasirengimas. Kaip sakė docentas, tai gerina jaunimo padėtį darbo rinkoje, jo galimybes įsidarbinti. B.Gruževskis pažymėjo, kad aukštosios mokyklos turėtų daugiau dėmesio skirti užsienio kalbų mokymo specializacijai taikant naują mokymo sistemą. Vėlgi svarbus dalykas, kurį akcentavo ir darbdaviai, ir magistrai praktikų organizavimas. Čia darbdaviai turėtų aktyviau rodyti savo poziciją. Dirbantys magistrantai, magistrai, pabrėždami praktinio mokymo būtinumą, teigė, kad praktika turi būti privaloma, sistemingai ir kryptingai organizuojama universitetų lygmeniu, kalbėjo mokslo darbuotojas. Jo nuomone, praktikas tikslinga atlikti skirtingose vietose (įmonėse), kad būtų galima pajusti skirtumus. Pasak B.Gruževskio, vertas dėmesio pasiūlymas organizuoti praktikas bendradarbiaujant su užsienio universitetais ir darbdaviais. Studentų daug, o kompetentingų specialistų inžinerinei pramonei trūksta Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidentas Vaclovas Šleinota pažymėjo, kad šitas kvalifikuotai atliktas darbas parodė viską, kas vyksta mūsų švietimo sistemoje, ypač ruošiant magistrantus ir jų atitikimą darbo rinkos poreikiams. Tyrimas simptomatiškai parodė padėtį, kur yra šiandien mūsų švietimo sistema, į ką orientuota. Iš tikrųjų ji važiuoja senais socialistiniais bėgiais, įsitikinęs asociacijos prezidentas. Kai reikia naujausioms inovacijoms mažiausiai mln. Lt investicijų, o pasiteisins tik 10 proc., ar pasiruošusi visuomenė tokioms inovacijoms? Niekas nepasiruošę, sakė pranešėjas. Esmė teisingai parašyta. Pasakykit, kas iš čia sėdinčių viso šito nežinojo, nežinojo ką reikia daryti?! Žinojo prieš 5 metus ir prieš 10 metų. Vis kartoju a.a. E.Vilko pasakytus 3 sakinius Mokslo akademijoje, kai buvo svarstomi mokslo tiriamųjų darbų finansavimo klausimai: Nė vienoje iš 10 stojančių šalių į Europos Sąjungą nėra taip nieko nedaroma ta linkme kaip Lietuvoje, kalbėjo V.Šleinota. Anot jo, šiandien studentų tiek priiminėjama dėl to, kad universitetai turi tiek dėstytojų ir patalpų, kad reikia užpildyti. Ignoruojame, ko verslas negali sau leisti. Anot prelegento, sena išmintis sako, kad mokslas suteikia žinių, bet neįkrečia proto. Žinančių, kaip reikia valstybę padaryti turtingą rasime ant kiekvieno kampo, o darančių? Mes ruošiame daug žinančius, orientuotus į akademinį mokymą, o ko reikia gyvenimui? klausė asociacijos prezidentas. Nėra motyvacijos, nėra konkurencijos, nes finansuojama pagal studentų skaičių. Pasak V.Šleinotos, ignoruojame kertinį dalyką švietimo sistemoje: aukštasis mokslas neduoda profesijos, jis suteikia žinių. Profesiją suteikia profesinė mokykla, kolegija. Kai kalbame apie inovacijas, kalbame apie įsitraukimą į konkrečių įmonių arba sektorių veiklą. Teisinga išvada būtina praktika, kuri neišspręsta įstatymų būdu. Kaip sakė darbdavių atstovas, pirmiausia tai daryti neturi motyvacijos aukštosios mokyklos, antra jos neturi ir pats studentas, kadangi jis nemoka už mokslą. Studentas eina ten, kur dirbs ir uždirbs. Kai pats mokės pinigus arba ims kreditą, galvos kitaip. Be konkurencijos nieko nebus, konstatavo pranešėjas. Jis taip pat įsitikinęs, kad visi stojantys į magistrantūrą turi turėti profesiją, būti padirbėję pramonėje, kasmet atlikę praktiką viename kitame sektoriuje, tada įsitikintų, ko jiems reikia. Po specializacijos atėję į įmonę priima naujoves. Pavyzdžiui, po chemijos bakalauro, absolventas apsisprendžia, ar jis yra praktikas, nori dirbti gamyboje, ar nori vadovauti tokiu atveju reikalinga vadybos, o ne chemijos magistrantūra, pasakojo pranešėjas. V.Šleinota sakė palaiko tokį modelį, kai ministerijos užsakymu būtų rengiami aukštųjų mokyklų specialistai bendros kryptys, skaičius, stojančiųjų bendros tendencijos, kompetentingi tyrimai ir t.t. Asociacijos prezidentas sakėsi negirdėjęs, kad aukštoji mokykla atliktų monitoringą. Pasak V.Šleinotos, jis ir parodo konkurencingumą. Inžinerinėje pramonėje šiandien padėtis su darbuotojais, nežiūrint kad įvyko bankrotai, užsidarė įmonės, kvalifikuotų kompetentingų specialistų trūksta visuose lygiuose, kalbėjo darbdavių atstovas. Jo tvirtinimu, aukštosios mokyklos iš esmės magistrantų nemoko, kaip reikia dirbti, kaip valdyti, taikyti žinias ir pan. V.Šleinota pabrėžė, jog aukštosios mokyklos turi vystyti ir ugdyti kūrybingus žmones, kurie turi kurti pridėtinę vertę. Magistrų integracija į darbo rinką: pagrindinės problemos Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius doc. Pranas Žiliukas sakė, jog situacija ir Lietuvoje, ir apskritai pasaulyje nėra jau tokia paprasta: matome, kas darosi su energetika ir daugeliu kitų sričių. Atrodo, reikia rasti vieną sektorių, jame padaryti tvarką, ir viskas grįš į savo vietas. Anot P.Žiliuko, mūsuose dar neaktuali nauja aukštojo mokslo sistema ir, ko gero, reikia bent 30 metų, kad ji taptų kitokia. Darbo rinkos gal ir nedomina mūsų problemos. Bet, kaip sakė docentas, nuo 1992 metų pradėjus diegti bakalauro ir magistro sistemą, atrodė, kad magistrai tai elitas, geriausių absolventų nedidelis skaičius, tiesioginė tąsa į doktorantūrą ir mažai galvota apie darbo rinką, ką jai pateikti. Anot P.Žiliuko, užaugintą inžinerinį elitą pasigrobia akademinės sferos, Vakarai, o į darbo rinką, į gamybą patenka kur kas prastesnis kontingentas. Šių metų priėmimo rezultatai rodo, kad daugelis renkasi socialinius mokslus, nors tai niekaip nepamatuota praktiniu požiūriu, teigė pranešėjas. nukelta į 9 psl. 7

8 Aktualijos Elektroninės paslaugos darbdaviams: plėtra ir perspektyvos Elektroninės paslaugos kiekvieno iš mūsų gyvenime kasdien tampa vis svarbesnės. Jos padeda greičiau susirasti norimą informaciją, be tarpininkų išspręsti vieną ar kitą klausimą. Didėja ir Lietuvos darbo biržos elektroninių paslaugų populiarumas. Darbdavių apklausų tyrimai rodo, kad darbo biržos interneto svetaine naudojasi 67 proc. darbdavių, kas trečias - elektroninėmis darbo biržos paslaugomis. Janina Eleonora Zvicevičienė Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vyr. specialistė Teritorinių darbo biržų duomenimis, 45 proc. aptarnaujamų darbdavių arba 20 tūkst. turi elektroninį ryšį, kuriuo jie informuojami apie darbo biržos teikiamas paslaugas. Šiandien šalies darbdaviai gali naudotis šiomis Lietuvos darbo biržos teikiamomis elektroninėmis paslaugomis: įvesti ir redaguoti laisvas darbo vietas, atrinkti kandidatą pagal darbo vietas, užsisakyti elektroninio pašto žinutes apie tinkamus kandidatus turimai vietai, nusiųsti elektroninį pranešimą kandidatui, užsakyti Darbo mugę, užpildyti prašymą įdarbinti užsieniečius, išsaugoti kandidatų CV, kuriuos pageidauja peržiūrėti vėliau, darbo vietas archyve ir darbuotojų paieškas. Taip pat galimi duomenų mainai kai darbo vietos iš įmonių sistemos automatiškai perkeliamos į LDB duomenų bazę. Šių metų balandžio gegužės mėnesiais darbdaviams buvo surengta informacinė akcija LDB e. paslaugos greita ir patogu. Akcijos tikslas plačiau informuoti įmonių atstovus apie Lietuvos darbo biržos informacinės sistemos teikiamas e. paslaugas, kurios suteikia galimybę darbdaviams savarankiškai atlikti darbuotojų paiešką. Akcijos metu e. paslaugos darbdaviams buvo viešinamos seniūnijose, žiniasklaidos priemonėse, darbo biržų interneto svetainėse. Teritorinės darbo biržos organizavo per 200 seminarų - mokymų darbdaviams, daugiau kaip 3,5 tūkst. tikslinių vizitų, kurių metu apie 4,5 tūkst. darbdavių buvo praktiškai supažindinti su e. paslaugų naudojimosi galimybėmis, jiems išduoti pažymėjimai, patvirtinantys gebėjimą naudotis e. paslaugomis. Per 18 tūkst. šalies darbdavių, besinaudojančių elektroniniu ryšiu, išsiųsti darbo biržos e. paslaugų aprašymai. Akcijos metu kai kurios teritorinės darbo biržos pakartotinai apklausė darbdavius dėl naudojimosi darbo biržos e. paslaugomis. Tyrimų analizė parodė, kad darbdaviai teigiamai vertina e. paslaugas registruojant laisvas darbo vietas, o taip pat ieškant trūkstamos darbo jėgos. Akcijos metu registruojančių laisvas darbo vietas internetu darbdavių skaičius išaugo 1,7 tūkst. Laisvos darbo vietos, įregistruotos per pirmąjį pusmetį Darbdavių naudojimasis elektroninėmis paslaugomis Darbo vietų registravimas ir peržiūra. Pirmąjį ketvirtį internetu darbdaviai įregistravo 15,6 tūkst., t.y. beveik 27 proc. visų laisvų darbo vietų. (Per praėjusių metų tą patį laikotarpį internetu buvo įregistruota 12,7 tūkst., 18 proc. visų laisvų darbo vietų.) 8

9 Aktualijos Daugiausia laisvų darbo vietų internetu registravo Kauno (69 proc.) ir Vilniaus (40 proc.) darbdaviai. Dažniausiai e. paslaugomis naudojasi didžiausių miestų įmonės. Vos 4-7 proc. darbdavių registruoja laisvas darbo vietas internetu Prienų, Pakruojo, Varėnos, Kretingos, Švenčionių, Akmenės rajonuose. Aktyviausi - paslaugų ir pramonės ekonominių veiklų darbdaviai 7 % atkelta iš 7 psl. Kalbėdamas apie tyrimą, P.Žiliukas pabrėžė, jog atliktas titaniškas darbas. Jis pastebėjo, jog viena yra pasakyti aukštųjų technologijų specialistas, o kita aukštųjų technologijų įmonės darbuotojas. Apklausdami įmonės darbuotojus, atsakymus gaunate ne atskirų darbuotojų, o įmonės vardu. O įmonei reikia visokių darbuotojų: vadybininkų, inžinierių, saugos darbuotojų ir t.t. Taigi gaudami atsakymus iš visų kategorijų darbuotojų, nebus išskirta, kurie pagal pradinį išsilavinimą yra inžinieriai, po to įgiję magistro vadybinį išsilavinimą. Įdomu, kaip jie atsakinės ir kam save priskirs? Rezultatų neapibrėžtis didelė, įsitikinęs P.Žiliukas. Dar po 30 metų gal turėsime grynesnę schemą. Dar vienas aspektas žmogus turi teisę dirbti ne pagal išsilavinimą. 23 % 57 % 13 % Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos Žinutes apie ieškančius darbo asmenis 2008 m. užsisakė daugiau kaip 8 tūkst. darbdavių. Tai palyginti nemaža įmonių dalis (apie 48 proc.), kurios turi galimybę naudotis internetu. Ir pernai, ir šiemet išlieka tendencija, kad klientai aktyviau šia paslauga Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje naudojasi kovo rugpjūčio mėn. Tai įtakoja paklausos sezoniškumas, t.y. išaugęs šiuo laikotarpiu darbuotojų poreikis. Dažniausiai aktualią informaciją el. paštu užsisako paslaugų sektoriaus darbdaviai. Atlikta analizė parodė, kad per pirmąjį š.m. ketvirtį darbdaviai dažniausiai pageidavo informacijos apie šių profesijų ieškančius darbo asmenis: buhalterius (28), administracijos darbuotojus (26), administratorius (18), automobilio vairuotojus (19), pardavimo vadybininkus (18), apskaitininkus (12), anglų kalbos mokytojus (9), apskaitininkus buhalterius (7), darbininkus (7), pardavėjus konsultantus (7). Tik praėjusių metų pabaigoje startavusia nauja e. paslauga - darbo mugių užsakymas internetu kol kas pasinaudojo 28 šalies darbdaviai. Daugiausia mugių užsisakė Maxima LT, UAB (14). Džiugu, kad tarp interneto svetainės lankytojų vienas populiariausių išlieka e. paslaugų puslapis. Tai skatina jį tobulinti, siekti, kad jis būtų patogesnis naudoti, labiau tenkintų klientų poreikius. Anot prorektoriaus, britai ir amerikiečiai turi sistemą, kai po ketverių metų praktikos laikotarpio tam tikroje profesijoje, jaunas žmogus laikomas specialistu. Kaip pabrėžė P.Žiliukas, tyrimo prasme, jeigu į jauną darbuotoją, tik pernai baigusį magistrantūrą, žiūrima kaip į profesionalą, tai ne korektiška. Perspektyva reikalauja ir turi būti numatytas tam tikras skaičius žmonių, siekiančių išsilavinimo, nes niekas nežino, ką gamins rytoj ir kokių specialistų reikės. Kaip sakė pranešėjas, gali būti, kad aukštųjų technologijų įmonėms, dirbančioms pagal atsivežtines technologijas nereikės tiek kvalifikuotos darbo jėgos ir atvirkščiai žemųjų technologijų įmonės, kuriančios naujus produktus, turės specialistų poreikį. Kalbėdamas apie magistrantūrą, prorektorius įžvelgė teisinių pokyčių (teisinės bazės) būtinybę. Jo nuomone, 3 kertiniai dalykai inžinerinėse bakalauro ir magistrantūros studijose iš esmės padeda išspręsti problemas tai praktinė patirtis ir teorinės žinios, absolventai turi įsisavinti principinius gebėjimus pirmiausia gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus, inžinerinis patyrimas, socialinio konteksto išmanymas. Visa tai turi būti pritaikyta konkrečiai studijų pakopai. * * * Plačiau apie šio projekto įgyvendintas veiklas, atliktus tyrimus buvo rašyta Darbo biržos naujienų 2008 m. Nr. 3 ir 2007 m. Nr. 9. 9

10 Tarptautiniai projektai Socialiai pažeidžiamų jaunuolių integracijos į darbo rinką metodika Vilma Venta Jankūnienė Socialinių inovacijų instituto tyrėja, metodikos autorė Darbo biržos naujienų Nr. 6 ir Nr. 7 publikavome straipsnius iš tarptautinės baigiamosios konferencijos, kurią organizavo Lietuvos darbo birža. Šiame renginyje dalyvavo viešųjų užimtumo tarnybų atstovai iš 11 Europos Sąjungos šalių. LDB įgyvendinto projekto Naujų inovatyvių paslaugų jaunimui vystymas, siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir palengvinti atėjimą į darbo rinką konferencijoje aptarti metus vykusio projekto rezultatai, pasidalinta darbo patirtimi, kaip užsienio šalių (Maltos, Latvijos, Austrijos, Slovėnijos, Švedijos, Olandijos ir kt.) užimtumo tarnybos dirba su jaunimu ir kokias paslaugas jam teikia Lietuvos darbo birža. Šios institucijos projektas buvo pripažintas geriausiu Europos Komisijos organizuotame konkurse inovatyvių paslaugų jaunimo užimtumui skatinti. Šiame numeryje pristatome Socialinių inovacijų instituto parengtą metodiką, skirtą Jaunimo darbo centrams. Pristatydama metodiką, kuri bus naudojama dirbant su jaunimu, pirmiausia aptarsiu socialiai pažeidžiamo jaunimo terminą ir paaiškinsiu, kodėl mes siūlome jį naudoti. Socialiai pažeidžiamo jaunimo terminas plačiai vartojamas Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose, jis pradeda prigyti ir Lietuvoje. Jaunimo dalis, kuri turi mažiau galimybių konkuruoti darbo rinkoje, dažnai vadinama nekvalifikuotu, nemotyvuotu arba nepasirengusiu darbo rinkai jaunimu. Šioje metodikoje mes vartojame socialiai pažeidžiamo jaunimo terminą, siekdami išvengti šios socialinės grupės stigmatizacijos. Kiti pavadinimai pabrėžia šios asmenų grupės nesugebėjimą integruotis į darbo rinką ir lygiaverčiai konkuruoti joje su kitais. Tačiau modernios socialinės teorijos pabrėžia, kad socialinių problemų priežastis glūdi ne pačiame žmoguje, bet sąlygotos greito socialinių struktūrų kitimo. Dažnai tai jaunuoliai iš šeimų, kurios kenčia nuo priklausomybių, užaugę vaikų globos įstaigose, neturintys juos palaikančios aplinkos. Tai nereiškia, kad tie jaunuoliai piktybiškai nesimoko ar vengia dirbti. Tiesiog šiai jaunimo daliai gyvenimas suteikė mažiau galimybių. Veiksnius, kurie trukdo integruotis į darbo rinką, galima suskirstyti į išorinius ir vidinius. Išoriniai yra susiję su įsidarbinimu, su ankstyvu pasitraukimu iš švietimo sistemos, skurdu ir socialine nepriežiūra, o vidiniai - su patirtomis psichologinėmis traumomis, priklausomybėmis ir socialinių įgūdžių neturėjimu. Tam, kad pažeidžiami jaunuoliai sėkmingai būtų integruojami į darbo rinką, nepakanka vieno ar dviejų veiksnių įtakos sumažinimo, nes dėl asmeninių faktorių jaunuoliai sunkiai adaptuojasi darbo vietoje, greitai pasitraukia iš darbo rinkos ir sunkiai į ją sugrįžta. Dėl šių priežasčių šiems jaunuoliams sunku realizuoti savo troškimus. Todėl yra kuriamos naujos priemonės ir tokios metodikos, kurių pagalba siekiama sumažinti šių veiksnių įtaką. Pagrindinis metodikos tikslas keisti jaunuolių vertybes. Todėl konsultantams, dirbantiems pagal naują metodiką, nebūtina perteikti kuo daugiau informacijos ar suteikti žinių. Pagrindinis uždavinys - parodyti kelią, kaip užmegzti su jaunuoliu šiltą asmeninį santykį ir tokiu būdu keisti jo vertybes. Iš tiesų norint jaunuoliui padėti, reikia pažinti jo socialinę aplinką, svarbu žinoti, kokioje šeimoje jis užaugo, kokie jo draugai, kas jam šiandien svarbu. Tačiau tiek pat svarbus uždavinys konsultantui - užmegzti lygiavertį santykį su šiuo jaunuoliu, parodyti jam pagarbą ir suteikti galimybę patikėti, ko jis vertas ir kad gali keisti savo gyvenimą. Motyvacinių seminarų nekvalifikuotam ir nemotyvuotam jaunimui metodikos tikslas - suteikti grupinio profesinio konsultavimo priemonę Jaunimo darbo centrų darbuotojams, kuri padėtų socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams pasirinkti tinkamą įsitraukimo į darbo rinką būdą. Šešios šios metodikos dalys sudaro metodines rekomendacijas, kaip dirbti su socialiai pažeidžiamų jaunuolių grupe, grupės formavimo proceso ir penkis įsidarbinimo galimybes didinančių temų išsamius aprašymus. Šios konkrečios priemonės ir veikla skirtos tam, kad būtų padidintos jaunuolių įsidarbinimo galimybės, sustiprinti turimi bei įgyti nauji įgūdžiai, o taip pat padėti šiuos įgūdžius panaudoti darbo paieškos procese. Metodines rekomendacijas sudaro šios dalys: socialiai pažeidžiamų jaunuolių integracijos į darbo rinką trukdžiai: čia pateikiamas išsamus jaunuolių problemų spektras, aprašyti veiksniai, kurie trukdo integruotis į darbo rinką; grupinio konsultavimo ypatumai ir įgūdžių įsisavinimo metodai: pristatomi seminaro rengimo principai, grupės formavimosi fazės, grupės proceso ypatumai; konsultanto vertybinė laikysena ir pagalbos technikos: šioje dalyje trumpai apibūdinamas konsultanto vaidmuo grupės darbo procese, darbo su socialiai pažeidžiamais jaunuoliais konsultanto vertybinė laikysena; grupinio konsultavimo aplinka: trumpai pristatoma mokymosi aplinkos ir motyvacijos įtaka jaunuoliams, ugdomosios aplinkos kūrimo ypatybės, fizinės aplinkos reikšmė; grupinio konsultavimo moduliai. Modulius sudaro 70 proc. praktinių užsiėmimų ir 30 proc. teorijos. Šios proporcijos laikytasi atsižvelgiant į ekspertų pastebėjimus, kad šiems jaunuoliams praktinis mokymasis yra daug priimtinesnis, suprantamesnis nei teorinis. Žinant, kad jaunuoliams buvo sunku pritapti mokykloje, kur visos žinios ir informacija perteikiama teoriškai, metodika sudaryta naudojant aktyvius mokymosi būdus, kai žinios įsisavinamos praktikose, dalyviams aktyviai įsitraukiant į mokymosi procesą, kartu prisiimant už jį atsakomybę. Labai daug dėmesio skiriama 10

11 Moksleivių vasara grupės savitarpio santykiams kurti ir gerai atmosferai palaikyti. Sėkmės faktorius - glaudus santykis tarp konsultanto ir jaunuolių. Moduliai sudaryti atsižvelgiant į konsultavimo etapus. Pirmojo modulio Grupės formavimo procesas tikslas - įtraukti, sudominti, motyvuoti dalyvauti programoje, siekti, kad dalyviai prisiimtų atsakomybę už mokymąsi ir suvoktų mokymosi tikslus. Antrojo modulio tema Problemų išsiaiškinimas kur aš esu? - apima asmens savęs ir savo galimybių pažinimą. Šioje dalyje dalyviai pažįsta savo gerąsias savybes, žino savo galimybes, supranta konsultavimo ir mokymo tikslus. Tai formavimo procesas, kai dalyviai motyvuojami suvokti savo galimybes. Trečiasis - Tikslų nusistatymas, kur noriu būti?. Dalyviai skatinami išsikelti tikslus ir derinti juos su galimybėmis, išmokti planuoti savo veiksmus. Ketvirtasis - Profesinis orientavimas ir konsultavimas : pasirinkimo procesas. Šioje dalyje vyksta profesijos pasirinkimo procesas. Penktasis - Darbo paieškos procesas : veiklų plano realizavimas, įgyvendinimo strategijų pasirinkimas. Šeštasis - Verslumo įgūdžių ugdymas. Šios temos tikslas suteikti jaunuoliams žinių apie gyvenimo stiliaus pasirinkimo galimybes, darbo sau ir darbdaviui skirtumus. Prieduose pateiktos praktinės užduotys. Tačiau svarbiausias darbo su šiais jaunuoliais principas - konsultantų žinios ir kompetencijos. Konsultavimas ir pagalba bus efektyvi, jei konsultantas sieks pagrindinės užduoties ir tikslo: jaunuoliai turi prisiimti atsakomybę pasirenkant sprendimus ir veiksmus. Tikslas siekiamas padedant jiems geriau pažinti save, išsikelti tikslus ir suplanuoti veiksmus. Šių rezultatų pasiekti padės užsimezgęs tarpusavio pasitikėjimo jausmas ir sukurta tinkama grupės atmosfera. Moksleivių norai užsidirbti vasaros atostogų metu ir darbdavių galimybės ne visad sutampa Moksleiviai, norintys susipažinti su situacija darbo rinkoje, padirbėti vasaros atostogų metu, gegužės birželio mėnesį buvo kviečiami į darbo biržas. Pastebima, kad kasmet daugėja moksleivių, norinčių išbandyti save, didėja susidomėjimas vasaros atostogų metu organizuojamais renginiais. Moksleiviai aktyviai domisi darbo rinkos naujovėmis ir įsidarbinimo galimybėmis. Atvirų durų dienų bendrojo lavinimo mokyklose ir teritorinėse darbo biržose metu beveik 21 tūkst. moksleivių buvo supažindinti su įsidarbinimo vasarą galimybėmis, paklausiomis profesijomis, darbo paieškos būdais, moksleivių įdarbinimą reglamentuojančiais įstatymais. Vyko seminarai temomis Darbo paieškos būdai, Ką turi žinoti norintis dirbti mokinys?, Pokalbis su darbdaviu, Gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško rengimas bei kiti įdomūs mokymai. Darbo biržų ir Jaunimo darbo centrų darbuotojai profesinio orientavimo ir darbo rinkos klausimais individualiai konsultavo daugiau kaip 22 tūkst. moksleivių. Lankstinukuose Mokiniai, norite dirbti žinokite kiekvienas moksleivis galėjo rasti glaustą informaciją ir patarimus, ką svarbu žinoti ieškant darbo. Vyko 93 darbo mugės, kuriose dalyvavo 1,8 tūkst. moksleivių. Darbo mugių metu moksleiviai tiesiogiai susitiko su darbdaviais, galėjo sužinoti įsidarbinimo pas konkretų darbdavį galimybes, darbdaviams tai buvo puiki proga susirasti jaunų darbuotojų vasarai. Akcijos metu gegužės birželio mėn. šalies darbdaviai įregistravo apie 2,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Į darbdavių pasiūlytas darbo vietas įdarbinta beveik 1,6 tūkst. iš daugiau kaip 8,8 tūkst. įsiregistravusių moksleivių. Nors darbdaviai domisi ir vertina moksleivių darbą, į jų pasiūlytas laisvas darbo vietas iki liepos mėn. pradžios įsidarbino tik apie 18 proc. įsiregistravusių moksleivių, ieškančių darbo vasaros atostogų metu. Bendra situacija šalies darbo rinkoje, mažėjanti laisvų darbo vietų pasiūla pastaraisiais mėnesiais įtakoja ir moksleivių įsidarbinimo vasaros atostogų metu galimybes. Darbdaviai taip pat pažymi, kad įdarbinti moksleivius nėra lengva dėl jaunimo darbą ribojančių šalies teisės aktų, todėl daugelis darbdavių laisvas darbo vietas siūlo jaunuoliams nuo 18 metų. Moksleiviams siūloma platinti spaudą, reklamines skrajutes, lankstinukus, prekiauti ledais, vaisvandeniais, dirbti pagalbinius darbus restoranuose, picerijose, parduotuvėse, sandėliuose, nuomos punktuose. Moksleiviams dažnai siūloma tvarkyti aplinką, dirbti įvairius žemės ūkio darbus - skinti ir rūšiuoti uogas, vaisius, daržoves. Darbas vasarą moksleiviams suteikia ne tik progą užsidirbti, bet ir galimybę susipažinti su darbo aplinka. 11

12 Programos Malūnas atgijo naujam gyvenimui Visuomenei pristatytas vietinių užimtumo iniciatyvų projektas Paslaugų komplekso Johanesburgas įkūrimas. Paprasčiau tariant, buvusiame Plechavičiaus malūne vėl virs gyvenimas, nes čia bus galima rengti konferencijas ir banketus, linksmintis restorane, o atvykus svečiams juos bus galima apgyvendinti patogiuose viešbučio kambariuose. Projekto įgyvendintojai UAB Verslo katedra. Irena Monika Urbonienė Skuodo darbo biržos direktorė Prieš 436-erius metus Skuodui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Jas išrūpino didikas Jonas Chodkevičius. Miestelis buvo pavadintas Johanesburgu aisiais Žemaitijoje, didelėje ūkininkų šeimoje, gimė Povilas Plechavičius, vėliau tapęs Lietuvos kariuomenės generolu, buvęs tikras Lietuvos patriotas aisiais metais jis Skuode pastatė malūną, kuriame dirbo vietiniai gyventojai. Vėliau malūnas paaugo dviem aukštais ir toliau buvo skuodiškių darbo vieta. Kurį laiką malūno pastatas stovėjo niekam nereikalingas, apmiręs. O dabar ir vėl kviečia vietos gyventojus bei miesto svečius. Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo LR Seimo narė Audronė Pitrėnienė, rajono savivaldybės meras Stasys Vainoras, jiems talkino rajono mero pavaduotoja Odeta Žerlauskienė Renginio dalyviai buvo supažindinti su vietinių užimtumo iniciatyvų projektais, kurie rajone įgyvendinami nuo ųjų metų. Iš viso jau gyvuoja aštuoni. Įkūrus naują paslaugų kompleksą, įsteigtos septynios darbo vietos. Tai vienas didžiausių projektų rajone. Svečiai peržiūrėjo mokinių sukurtą filmą apie malūno atgimimą. Projekto koordinatorė Odeta Žerlauskienė dėkojo visiems, padėjusiems atgaivinti pastatą vaiduoklį. Tai padaryti nebuvo lengva. Pasak Odetos, jos brolis Antanas Bakstys sumanė, kad reikia nusipirkti malūną ir kažką jame įkurti. Paraginti darbo biržos, ėmėmės projekto, - pasakojo O.Žerlauskienė. Ji taip pat dėkojo draugams, Informacijos centrui, UAB Kuršasta. Pirmajame aukšte lankytojus pasitiks restoranas, antrajame konferencijų ir banketų salė, įrengti penki erdvūs ir patogūs viešbučio kambariai. Prakalbus apie ateities planus, O.Žerlauskienė teigė, jog planų yra daug. Galvojama įrengti SPA centriuką, jeigu bus paklausus viešbutis, jo valdos bus plečiamos dar kitame pastato aukšte. Rajono savivaldybės meras S.Vainoras džiaugėsi, jog malūnas nusimetė seną rūbą. Anot jo, toliau turėtų būti tvarkomas ir visas Skuodo senamiestis. LR Seimo narė Audronė Pitrėnienė savininkams palinkėjo, kad Johanesburgas taptų miesto svečių, poilsiautojų traukos centru. Po oficialiosios dalies svečiai buvo pakviesti apžiūrėti naujojo paslaugų komplekso Johanesburgas. Jame yra išlikusios autentiškos sienos ir sijos. Tai patalpoms suteikia išskirtinumo bei patrauklumo. Erdvūs viešbučio kambariai turi viską, ko reikia, kad būtų patogu gyventi. 12 Rimanto GAUČO nuotr. VUI projekto pristatymo akimirka

13 Aktualijos Lietuvos darbo biržos veikla: 2008 metų pirmasis pusmetis Veiklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimas Per 2008 metų pirmąjį pusmetį: užpildytos laisvos darbo vietos, atsižvelgiant į darbdavių pageidavimus 68,1 proc. (rodiklis ne mažiau proc.); suteiktos naujos užimtumo galimybės (aktyvios darbo politikos ar įdarbinimo) bedarbiams, didinant jų gebėjimus darbo rinkoje: - per 6 nedarbo mėnesius jauniems (iki 25 metų) pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją bedarbiams - 99,0 proc. (rodiklis kiekvienam naujai įregistruotam bedarbiui); - per 12 nedarbo mėnesių suaugusiems (25-64 metų) ir turintiems kvalifikaciją bedarbiams - 96,8 proc. (rodiklis - nemažiau kaip 94,4 proc. naujai įregistruotų bedarbių); įtraukta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones ilgalaikių bedarbių - 21,9 proc. (rodiklis ne mažiau kaip 20,0 proc. vidutinio ilgalaikių bedarbių skaičiaus); nusiųsta bedarbių į aktyvios darbo rinkos politikos priemones - 36,9 proc. (rodiklis ne mažiau kaip 50,0 proc. bedarbių vidutiniškai per metus arba 25,0 proc. per pirmąjį pusmetį); įregistruotų darbo biržose bedarbių dalis, dalyvavusių profesiniame mokyme ar (ir) remiamojo įdarbinimo priemonėse sudarė: - po 3 mėn. - 24,2 proc. (rodiklis ne daugiau 55 proc.); - po 6 mėn. - 17,5 proc. (rodiklis ne daugiau 40 proc.); nusiųsta mokytis bedarbių pagal formalias profesinio mokymo programas - 85,4 proc. (rodiklis ne mažiau kaip 80,0 proc.). Teikiamų paslaugų plėtra bendruomenėms, skatinant jos narius sugrįžti į darbo rinką ir aktyviai joje dalyvauti Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos dinamika, įdarbinimo tarpininkavimas Darbo rinka šalies teritorijoje kito netolygiai. Nedarbas trisdešimt keturiose savivaldybių teritorijose augo, dvidešimt keturiose mažėjo ir dviejose savivaldybėse - nepakito. Per metus nedarbas daugiausiai išaugo Druskininkų (2,0 proc. punkto), Plungės rajono (1,1 proc. punkto) ir Alytaus (1,0 proc. punkto) savivaldybėse. Per šešis 2008 metų mėnesius Lietuvos darbo biržoje įsiregistravo per 110 tūkst. darbo ieškančių asmenų 16,8 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Kas mėnesį buvo vidutiniškai įregistruojama po 18,4 tūkst. asmenų. Apie 40 proc. į darbo biržas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo, beveik kas penktas nedirbęs daugiau kaip 2 metus. Jaunimas tarp besikreipiančių sudarė apie 16 proc. Kas ketvirtas darbo ieškantis asmuo vyresnis kaip 50 metų amžiaus, kas trečias - gyvena kaimo vietovėse. Moterys sudarė 50,8 proc., vyrai 49,2 proc. visų įregistruotų bedarbių. Didelė bedarbių dalis ne tik neturi profesinio pasirengimo, bet ir neapsisprendusi dėl savo profesinės karjeros. Darbo biržos specialistai, siekdami numatyti efektyviausias priemones, padėsiančias bedarbiams įsitvirtinti darbo rinkoje, kartu su jais sudarė beveik 84 tūkst. individualių įsidarbinimo planų. Darbo biržos specialistai pirmąjį š.m. pusmetį ieškantiems darbo asmenims galėjo pasiūlyti 51,7 tūkst. laisvų darbo vietų nuolatiniam ir 6,8 tūkst. terminuotam darbui. Palyginti su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, darbo vietų įregistruota mažiau, nuolatiniam įdarbinimui - 18 proc. arba 11,3 tūkst., terminuotam 7 proc. arba 0,5 tūkst. Daugiausia laisvų darbo vietų įregistruota pardavimo ir verslo paslaugų vadybininkams, draudimo agentams, administratoriams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams, laiškininkams, sandėliavimo tarnautojams. Dažniausiai buvo reikalingi šių profesijų darbininkai: parduotuvių pardavėjai ir prekių demonstruotojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkai, mūrininkai, virėjai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, suvirintojai, statybininkai dailidės ir staliai, betonuotojai, tinkuotojai ir giminiškų profesijų darbininkai, padavėjai, bufetininkai ir siuvėjai. Šių metų liepos 1 d. darbo biržos klientais buvo 101 tūkst. asmenų, apie 4 proc. daugiau negu 2007 m. liepos 1 d. Iš jų bedarbio statusą turėjo 95,1 tūkst. Teritorinėse darbo biržose įregistruoti asmenys sudarė 4,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų (2007 m. liepos 1 d. - 4,6 proc.) m. liepos 1 d. daugiausiai ieškančių darbo asmenų buvo Druskininkų (12,0 proc.), Akmenės (9,1 proc.) ir Jurbarko (8,7 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausiai jų užregistruota Neringos (1,4 proc.), Elektrėnų (1,8), Trakų (2,3 proc.) ir Kretingos (2,3 proc.) savivaldybėse m. liepos 1 d. iš didžiųjų šalies miestų daugiausiai ieškančių darbo asmenų buvo registruota Panevėžyje (5,3 proc.), mažiausiai - Kaune ( 3,4 proc.). Tarp apskričių aukščiausi nedarbo rodikliai buvo Tauragės (6,8 proc.), žemiausi Kauno ir Klaipėdos apskrityse. 13

14 Aktualijos Per 2008 m. I pusmetį darbo biržos specialistai padėjo įsidarbinti 61,6 tūkst. ieškančių darbo asmenų, 6 proc. daugiau negu pernai. Net 54,9 tūkst. arba 89 proc. visų įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. Pernai per I pusmetį buvo įdarbinta 58,3 tūkst., iš jų 87,0 proc. pagal neterminuotas darbo sutartis. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų. Jos sudaro apie 56 proc. įdarbintųjų. Kas septintas įdarbintasis jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus. Dar 10,7 tūkst. asmenų, 5 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį, dirbo įsigiję lengvatinius verslo liudijimus. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, bedarbių įdarbinimas augo. Ypač pagerėjo (15 proc.) įdarbinimas į teritorinėse darbo biržose skelbiamas laisvas darbo vietas. Vidutinė nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė sutrumpėjo: 2007 m. pirmąjį pusmetį ji vidutiniškai buvo mokama 3,45 mėn., 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu - 3,3 mėn. Sąveikos su darbdaviais vystymas Siekiant didinti asmenų užimtumą, teritorinės darbo biržos ieško naujų darbdavių, galinčių įdarbinti bedarbius. Teritorinės darbo biržos 2008 m. liepos 1 d. aptarnavo per 44,2 tūkst. šalies darbdavių. Palyginti su sausio 1 d., aptarnaujamų įmonių skaičius padidėjo beveik dviem tūkstančiais. Naujai sudarytos paslaugų teikimo sutartys su daugiau kaip trimis tūkstančiais įmonių. Įgyvendinant Lietuvos darbo biržos marketingo programą, šalyje buvo organizuota informacinė akcija darbdaviams LDB e. paslaugos greita ir patogu. Akcijos tikslas - plačiau pristatyti darbdaviams Lietuvos darbo biržos informacinės sistemos teikiamas e. paslaugas. Seminarų ir tikslinių vizitų pas darbdavius metu daugiau kaip 4,5 tūkst. darbdavių buvo praktiškai supažindinti su e. paslaugų naudojimosi galimybėmis, jiems išduoti pažymėjimai, patvirtinantys jų gebėjimą naudotis jomis. Pirmąjį 2008 metų pusmetį šalies darbdaviai internetu įregistravo 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų (per praėjusių metų tą patį laikotarpį 23 proc. mažiau). Tai sudaro daugiau kaip ketvirtadalį visų įregistruotų laisvų darbo vietų. SMS žinutėmis informuota beveik 16,3 tūkst. bedarbių apie jų kvalifikaciją atitinkančias įregistruotas laisvas darbo vietas. Beveik 16 tūkst. ieškančių darbo asmenų ir darbdavių užsisakė elektroniniu paštu žinutes apie laisvas darbo vietas ar ieškančius darbo asmenis. Paslaugų plėtra seniūnijose Gyventojų patogumui Lietuvos darbo birža 488 seniūnijose įsteigė 1,3 tūkst. informavimo zonų ieškantiems darbo asmenims. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį jiems teikiamos informavimo, registravimo, tarpininkavimo įdarbinant ir konsultavimo paslaugos. Pirmąjį pusmetį seniūnijose organizuota beveik 850 renginių, kuriuose dalyvavo per 11,7 tūkst. gyventojų. Per 86 tūkst. ieškančių darbo asmenų suteiktos įvairios paslaugos, iš jų registravimo 9,6 tūkst., per 33,5 tūkst. - informavimo, 37,7 tūkst. - individualaus konsultavimo ir 3,9 tūkst.- konsultavimo grupėse. Prevencinių programų rengimas ir įgyvendinimas, švelninant atleidimų įmonėse pasekmes Teritorinės darbo biržos, suderinusios su darbdaviais, rengė tikslines prevencinių veiksmų programas atleidimų įmonėse pasekmėms sušvelninti. Per aptariamą laikotarpį užregistruotas 41 pranešimas apie grupės darbuotojų atleidimus, įspėta apie atleidimą 1,2 tūkst. darbuotojų. Parengtos 25 prevencinių veiksmų programos, numatančios 200 įspėtų apie atleidimą asmenų įtraukti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, 470 įdarbinti į įregistruotas darbo biržose laisvas darbo vietas. Siekiant sumažinti įspėtų apie atleidimą asmenų psichologinę įtampą, padėti atrasti savo vietą esamoje situacijoje, 450 žmonių buvo suteiktos informavimo, konsultavimo, individualios veiklos planavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugos. Įgyvendinant AB Alytaus tekstilė darbuotojų atleidimo pasekmių švelninimo priemonių planą, 239 buvę įmonės darbuotojai nukreipti į aktyvias darbo rinkos priemones, 90 įdarbinta į laisvas darbo vietas ir t.t. Siekiant gauti finansinę paramą atleidimų pasekmėms švelninti, parengta paraiška Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui. Realizuojant VĮ Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atleidžiamų darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą, 165 įspėti apie atleidimą IAE darbuotojai dalyvavo įvairiose priemonėse, skirtose jų individualiems planams parengti, 159 atleistiems darbuotojams buvo teikiamos papildomos socialinės garantijos. Įgyvendinant Priemonių planą AB Ekranas buvusių darbuotojų užimtumui didinti į darbo rinką grąžinta daugiau kaip 100 buvusių įmonės darbuotojų, iš kurių 90 turi nuolatinį darbą. Ieškančių darbo asmenų, iš jų jaunimo, užimtumo skatinimas Profesinis mokymas ir neformalus švietimas Pirmąjį pusmetį įgyti naują ar patobulinti turimą profesinę kvalifikaciją į profesinio mokymo programas nusiųsta 5,2 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų. Daugiausiai - per 2,6 tūkst., asmenų nusiųsta įgyti pirmą, 1,8 tūkst. - naują profesiją, 0,8 tūkst. - tobulinti turimą profesinę kvalifikaciją. Pagal formaliojo profesinio mokymo programas nusiųsti mokytis 85 proc. bedarbių. Įgyti paslaugų sektoriaus profesijas 3,2 tūkst., statybos 1,0 tūkst., pramonės 0,9 tūkst., žemės ūkio - 0,1 tūkst. asmenų. Profesinio mokymo programas baigė ir padidino galimybes konkuruoti darbo rinkoje 8,5 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų. Per ataskaitinį laikotarpį į neformalaus švietimo programas nusiųsta apie 1,0 tūkst. bedarbių. 14

15 Aktualijos Remiamasis įdarbinimas Remiamojo įdarbinimo priemonėse 2008 m. pirmąjį pusmetį dalyvavo beveik 11 tūkst. socialiai pažeidžiamų asmenų. Iš jų 8,4 tūkst. nusiųsta į viešuosius darbus, per 1,5 tūkst. įdarbinti subsidijuojant, 1,0 tūkst. dalyvavo darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje. Tarp remiamojo įdarbinimo priemonių dalyvių darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai sudarė 73 proc. (8,0 tūkst.), moterys - 57 proc. (6,2 tūkst.), vyresni nei 50 m. asmenys 38 proc. (4,2 tūkst.), ilgalaikiai bedarbiai- 22 proc. (2,4 tūkst.), neįgalūs asmenys 10 proc.(1,1 tūkst.), jaunimas iki 25 metų 6 proc.(0,7 tūkst.). Įdarbinimas subsidijuojant Per ataskaitinį laikotarpį įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavo per 1,5 tūkst. darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių, iš jų: apie 0,4 tūkst. - asmenys, kuriems nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis. Tarp įdarbintų subsidijuojant neįgaliųjų 51 proc. sudarė asmenys, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis. Apie 1,3 tūkst. socialiai pažeidžiamų asmenų arba 85 proc. įdarbinti pagal neterminuotas darbo sutartis. Priemonėje dalyvavo apie 0,7 tūkst. (42 proc.) vyresnių kaip 50 metų asmenų bei 0,3 tūkst. (20 proc.) ilgalaikių bedarbių. Daugiau kaip pusė (61,0 proc.) priemonės dalyvių įdarbinti paslaugų, 18 proc. pramonės, 9,0 proc. žemės ūkio, 3,4 proc. statybos ir 8,4 proc. kitų veiklos sektorių įmonėse. Ataskaitiniu laikotarpiu, baigus priemonę finansuoti, per 96 proc. dalyvių įsitvirtino darbo rinkoje. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas Darbo įgūdžiams įgyti tiesiogiai darbo vietoje nusiųsta per 1,0 tūkst. asmenų, pradedančių darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar baigusių profesinės reabilitacijos programas. Tarp priemonės dalyvių 91 proc. sudarė asmenys, darbo biržos siuntimu baigę profesinį mokymą, likusieji absolventai. Viešieji darbai Į viešuosius darbus laikinai buvo įdarbinta 8,4 tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų 65 proc. (per 5,4 tūkst.) sudarė darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai, 9 proc. (per 0,7 tūkst.) moksleiviai. Tarp viešųjų darbų dalyvių moterys sudarė apie 47 proc., kaimo gyventojai 58 proc., asmenys, vyresni kaip 50 metų amžiaus - 41 proc., ilgalaikiai bedarbiai 22 proc. Viešųjų darbų metu užsodinta 6401 ha miškų, sutvarkyta 2462 ha parkų ir kapinių teritorijų, 485 ha vandens telkinių ir paplūdimių, 856 socialinės ir visuomeninės paskirties bei istorijos ir kultūros paveldo objektuose atlikti rekonstrukcijos ir smulkaus remonto darbai. Parama darbo vietoms steigti Darbo vietų steigimas subsidijuojant Ataskaitiniu laikotarpiu įsteigtos 97 naujos darbo vietų asmenims, kuriems nustatytas iki 55 proc. darbingumo lygis. Naujas darbo vietas neįgaliesiems įsteigė 27 teritorinės darbo biržos. Daugiausia - Vilniaus darbo birža 19 vietų, Panevėžio - 7, Alytaus - 6. Dauguma vietų įsteigta paslaugų sektoriuje (vairuotojo, pardavimų vadybininko, sargo, ūkio darbininko, registratoriaus, kūriko ir kt.). Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai VUI projektai 2008 m. įgyvendinami 29 savivaldybių teritorijose. Siekiant informuoti visuomenę, darbo biržos klientus apie VUI priemonę bei jos įgyvendinimo rezultatus, Lietuvos ir teritorinės darbo biržos nuolat atnaujina interneto svetainės skyrių Vietinės užimtumo iniciatyvos, kuriame skelbiami teisės aktai, reglamentuojantys VUI projektų įgyvendinimą, reikalavimai projektų teikėjams, paraiškų atrankos tvarka, projektų įgyvendinimo teritorijos, naujienos, skelbimai, rezultatai. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami 25 projektai, kuriuos įgyvendinus numatyta įsteigti 117 naujų darbo vietų, Užimtumo fondo lėšomis paremti 34 projektai, numatyta įsteigti 178 naujas darbo vietas. Iš realizuojamų projektų 29 planuojama įgyvendinti kaime, sukuriant 147 arba 50 proc. nuo numatomų sukurti darbo vietų. Daugiausia (27) projektų planuojama įgyvendinti pramonės sektoriuje, paslaugų sektoriuje 25, statybos - 7. Iki 2008 m. liepos 1 d. įsteigtos 57 naujos darbo vietos arba beveik penktadalis nuo visų numatytų. Savarankiško užimtumo rėmimas Savarankiško užimtumo rėmimo priemonės dėka įsteigta 31 nauja darbo vieta. Galimybe įsteigti sau darbo vietas pasinaudojo 28 neįgalieji, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis. Darbdaviai (buvę bedarbiai), kurie per 3 metus įkūrė savo mikroįmonę, įsteigė 3 darbo vietas ir į jas įdarbino įregistruotus bedarbius. Darbo rotacija Darbo rotacijos priemonėje dalyvavo 263 asmenys. Ją organizavo 210 darbdavių. 63 proc. visų nusiųstų į darbo rotacijos priemonę asmenų įdarbinti paslaugų sektoriuje, 28 proc. - pramonės, 3 proc. žemės ūkio bei 6 proc. kituose sektoriuose. 94 proc. darbo rotacijos priemonės dalyvių pasiliko nuolatiniam darbui. 15

16 Aktualijos Užimtumo rėmimo individualios veiklos planavimas Siekiant, kad bedarbiai greičiau integruotųsi į darbo rinką, 99,1 proc. įregistruotų asmenų sudaryti individualūs įsidarbinimo planai, kuriuose numatytos konkrečios užimtumo rėmimo priemonės. 62,1 proc. asmenų, negalinčių konkuruoti darbo rinkoje, suplanavo savo profesinę karjerą, numatydami dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją, atstatyti ar palaikyti prarastus darbo įgūdžius. 37,9 proc. suplanavo įsidarbinti nekvalifikuotam darbui. Jaunimo užimtumo didinimas Pirmąjį pusmetį teritorinėse darbo biržose įregistruota 14,8 tūkst. ieškančių darbo asmenų iki 25 m. amžiaus (15,5 proc. visų registruotų ieškančių darbo). Per šešis mėnesius įdarbinta 9,1 tūkst. jaunų bedarbių, 2,2 tūkst. nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Telšių, Tauragės, Marijampolės ir Akmenės Jaunimo darbo centruose informavimo ir konsultavimo paslaugos suteiktos daugiau kaip 103 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Daugiau nei 59 tūkst. jaunimo darbo centrų klientų naudojosi savarankiškos darbo paieškos paslauga, profesinio orientavimo ir darbo rinkos klausimais individualiai konsultuota beveik 34 tūkst. jaunų žmonių, vyko jaunimo integravimo į darbo rinką Pirmo darbo programos užsiėmimai, skirti pirmą kartą darbinę veiklą pradedančiam jaunimui abiturientams ir absolventams, kuriuose dalyvavo beveik 0,7 tūkst. jaunuolių. Lietuvos darbo birža siekia diegti jaunuolių poreikius atitinkančias paslaugas ir padėti jiems greičiau integruotis į darbo rinką. Didelė dalis į teritorines darbo biržas besikreipiančio jaunimo neturi profesinės kvalifikacijos (63 proc.), motyvacijos ir nėra apsisprendę dėl profesinės karjeros. Įgyvendinant Europos Komisijos finansuojamą projektą Naujų inovatyvių paslaugų jaunimui vystymas, siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir palengvinti atėjimą į darbo rinką buvo išanalizuota tarptautinių projekto partnerių patirtis, sukurta metodika, kaip dirbti su socialiai pažeidžiamu jaunimu, parengti darbuotojai. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. Jaunimo darbo centruose ir teritorinėse darbo biržose bus teikiamos naujos paslaugos - motyvacijos seminarai nemotyvuotam ir nekvalifikuotam jaunimui. Socialinės rizikos asmenų integracijos į darbo rinką skatinimas Profesinės reabilitacijos programa Pirmąjį pusmetį teritorinėse darbo biržose įregistruoti 184 asmenys, kuriems nustatytas profesinės reabilitacijos poreikis. Į profesinės reabilitacijos programą nusiųsti 154 žmonės. Neįgaliųjų užimtumo rėmimas Teritorinėse darbo biržose įregistruota 7,2 tūkst. neįgalių arba 6,5 proc. visų ieškančių darbo asmenų. Per ataskaitinį laikotarpį įdarbinta per 2,8 tūkst., iš jų 86 proc. - į nuolatines darbo vietas. Dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse nusiųsti 1,3 tūkst. neįgaliųjų. Į subsidijuojamas darbo vietas įdarbinti 159, iš jų 97 - į įsteigtas naujas darbo vietas. Pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę įsteigtos 29 naujos darbo vietos neįgaliesiems. Veiklą pagal lengvatinius verslo liudijimus, rekomendavus darbo biržai, pradėjo 310 neįgalių žmonių. Socialinių įmonių administravimas Liepos 1 d. šalyje veikė 78 socialinės įmonės, iš kurių 56 - neįgaliųjų socialinės įmonės. Socialinėse įmonėse dirbo 2510 darbuotojų, iš kurių 1567 priklausė neįgaliųjų tikslinei grupei. Socialinių įmonių veiklą administruoja 19 TDB. Daugiausia jų įsteigta Vilniuje (26), Kaune (16). Tarptautinis bendradarbiavimas Lietuvos darbo birža bendradarbiauja su Švedijos, Vengrijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rumunijos, Slovakijos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities užimtumo tarnybomis, taip pat dalyvauja Pasaulinės įdarbinimo tarnybų asociacijos (WAPES) bei Tarptautinės užimtumo tarnybų personalo asociacijos (IAWP) veikloje. Lietuvos ir teritorinių darbo biržų darbuotojai įgijo patirties bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, neįgaliųjų reabilitacijos ir integravimo į darbo rinką, marketingo, Europos socialinio fondo projektų administravimo, darbo EURES tinkle, migracijos ir emigracijos klausimais. Pirmąjį pusmetį Lietuvos darbo birža pasirašė bendradarbiavimo protokolus su dviem naujais partneriais: Rumunijos nacionaline įdarbinimo tarnyba ir Slovakijos Respublikos centrine darbo, socialinių reikalų ir šeimos tarnyba. LDB specialistai nuolatos teikia metodinę pagalbą įgyvendinant LDB ir Švedijos užimtumo tarnybų projektą Pagalba tobulinant darbo rinkos ir profesinio mokymo institucijoms Moldovoje. Vilniuje vyko Europos Komisijos finansuojamo projekto Naujų inovatyvių paslaugų jaunimui vystymas, siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir palengvinti atėjimą į darbo rinką baigiamoji konferencija. ESF finansuojamų projektų įgyvendinimas 2008 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos darbo birža sėkmingai įgyvendino du Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo projektus Darbo biržų infrastruktūros modernizavimas ir paslaugų plėtra ir Lietuvos darbo biržos paslaugų efektyvumo tyrimai ir personalo kompetencijų tobulinimas. Toliau sėkmingai vykdomi projektai: Integracijos į darbo rinką galimybių plėtra ir Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas. (Pateikta ataskaitos santrumpa) 16

17 Aktualijos Situacija darbo rinkoje rugpjucio 1d. Daugėja besiregistruojančių bedarbių Liepos mėnesį į teritorines darbo biržas, ieškodami darbo, kreipėsi 20,8 tūkst. asmenų 29,1 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Iš jų 17,8 tūkst. (85,3 proc.) įregistruoti bedarbiais. Palyginti su birželiu, registruotų bedarbių skaičius išaugo daugiau nei ketvirtadaliu. Nuo metų pradžios teritorinėse darbo biržose įregistruota beveik 131 tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš kurių 112,8 tūkst. buvo suteiktas bedarbio statusas. Daugiau negu kas trečiam bedarbiui paskirtos nedarbo draudimo išmokos. Darbo rinką papildė 1,7 tūkst. absolventų Kaip ir kasmet, liepos mėnesį padaugėjo besikreipiančių absolventų. Jų registruota 1,7 tūkst. (9,8 proc. visų bedarbių). Šiais metais darbo biržą, kaip tarpininkę, darbo paieškoje pasirinko 12,3 proc. daugiau absolventų nei 2007 m. liepos mėn.didesnė dalis visų per mėnesį įregistruotų absolventų yra baigę aukštąsias mokyklas ir kolegijas. Jų pasiskirstymas pagal profesijas labai įvairus: kiekvienos profesijos atstovų yra po keletą. Laisvų darbo vietų mažėja Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje liepos mėnesį buvo įregistruota 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų 23,5 proc. mažiau negu praeitų metų atitinkamu laikotarpiu. Didžiausias darbo jėgos poreikis buvo paslaugų sektoriaus įmonėse - 54 proc. visų laisvų darbo vietų. Ryškėja statybos sektoriaus apimčių mažėjimas. Liepos mėnesį dauguma statybos įmonių, įregistravusių laisvas darbo vietas, ieškojo po 1-5 darbuotojus. Tik dvi įmonės įregistravo daugiau kaip po 100 laisvų darbo vietų. Tačiau statybininkai išlieka tarp paklausiausių profesijų. Laisvos darbo vietos statyboje sudarė apie 20 proc. visų darbo pasiūlymų. Pramonės įmonės, per liepą įregistravusios laisvas darbo vietas, nėra tarp didžiausių darbdavių. Šį mėnesį pramonės sektoriuje didžiausias darbo jėgos poreikis buvo tekstilės ir tekstilės gaminių įmonėse. Liepą siuvėjų poreikis buvo dukart didesnis nei birželį. Žemės ūkyje dabar populiariausi sezoniniai darbai. Šio sektoriaus laisvos darbo vietos sudarė mažiau nei 4 proc. Šiuo metu darbdaviai pageidauja įdarbinti kvalifikuotus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus, vairuotojus ekspeditorius, betono armatūrininkus, siuvėjus, suvirintojus, metalinių konstrukcijų montuotojus, dailides, plytų mūrininkus, mūrininkus tinkuotojus, santechnikus, kitų profesijų darbininkus. tūkst. (proc.) Įregistruota ieškančių darbo asmenų 103,3 Įregistruota bedarbių 69,8 Iš jų: moterų 40,6 (58,1) vyrų 29,2 (41,9) dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse ilgalaikių bedarbių 17,0 gaunančių nedarbo draudimo išmokas 23,8 Ieškančių darbo asmenų santykis su darbingo amžiaus gyventojais 4,8 Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais 3, ( m.) Nedarbas pagal teritorijas Nors šalies mastu nedarbas per mėnesį išaugo 0,1 proc. punkto, tačiau atskirose šalies teritorijose jis kito labai nevienodai: 25 savivaldybių teritorijose mažėjo, 8 liko nepakitęs, 27 augo, labiausiai išaugo Molėtuose (0,5 proc. punkto), o sumažėjo Druskininkuose (0,9 proc. punkto). Rugpjūčio 1 d. didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis ieškojo darbo Druskininkų (11,1 proc.), Akmenės (9,3 proc.) ir Jurbarko (8,6 proc.) rajonų savivaldybėse. Iš didžiųjų šalies miestų didžiausias bedarbių procentas buvo Panevėžyje 5,6 proc., Vilniuje 4,2 proc., mažiausias Kaune (3,6 proc.). Tarp apskričių aukščiausi nedarbo rodikliai Alytaus (6,3 proc.), žemiausi Klaipėdos (3,9 proc.), ir Marijampolės apskrityse ( 4,0 proc.). Mažiausiai ieškančių darbo buvo tarp Neringos (1,3 proc.) ir Elektrėnų (1,7 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų. Nukelta į 18 p. 17

18 Aktualijos Registruota 103,3 tūkst. ieškančių darbo asmenų Rugpjūčio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 103,3 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Jie sudarė 4,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų 0,2 proc. punkto daugiau nei pernai. 67,6 proc. (69,8 tūkst.) ieškančių darbo asmenų turėjo bedarbio statusą. Iš visų darbo biržoje registruotų bedarbių 23,8 tūkst. (34,1 proc.) gavo nedarbo draudimo išmokas. Moterys tarp darbo biržos klientų sudarė 56,2 proc., vyrai - 43,8 proc. Kiekvieną mėnesį mažėja skirtumas tarp bedarbių moterų ir vyrų: šių metų pradžioje moterys sudarė 60 proc. visų ieškančių darbo asmenų. Padėta įsidarbinti beveik 11,9 tūkst. klientų Atsisveikinome su Augustinu Keturakiu Rugpjūčio 26 oji, darganota ir vėsi, vidurdienį nepagailėjusi saulės spindulių, padovanojusi dar vieną gražią besibaigiančios vasaros akimirką, deja, atnešė skaudžią žinią netekome kolegos, Kauno darbo biržos direktoriaus Augustino Keturakio. Pavargusi širdis nusinešė į amžinybę visus šios žemės rūpesčius. Artimiesiems palikusi skausmą. Visiems, ne vienerius metus buvusiems šalia rimties laiką mintims apie gyvenimą, kurio scenarijų kuriame ne mes. Liepą teritorinių darbo biržų specialistai padėjo įsidarbinti 11,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų - beveik 45 proc. daugiau negu 2007 m. liepos mėnesį. Daugiau nei 90 proc. įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. Tarp įdarbintųjų moterys sudarė 54,0 proc., vyrai 46,0 proc. Kas septintas įdarbintas asmuo iki 25 metų amžiaus, kas penktas - vyresnis kaip 50 metų. Nuo metų pradžios pagalba ieškant darbo buvo suteikta 73,5 tūkst. asmenų. Palyginti su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, įdarbinimas išaugo 10,4 proc. Dar 11,8 tūkst. asmenų, 2,9 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį, dirbo įsigiję lengvatinius verslo liudijimus. Toliau didėjo viešųjų darbų apimtys Liepos mėn. į aktyvios darbo rinkos politikos priemones buvo nusiųsta 7,1 tūkst. asmenų, 81,6 proc. daugiau negu birželį. Daugiausia (85,3 proc.) dalyvavo remiamojo įdarbinimo priemonėse: buvo įdarbinti subsidijuojant, gilino darbo įgūdžius, dirbo viešuosius darbus. Pradėtas įgyvendinti ESF dalinai finansuojamas projektas Integracijos į darbo rinką galimybių plėtra sudarė galimybę beveik 2 tūkst. asmenų įdarbinti subsidijuojant. Toliau didėjo viešųjų darbų apimtys. Liepos mėn. buvo pasiūlytas laikinas užimtumas atliekant viešuosius darbus 4,1 tūkst. asmenų 57,1 proc. daugiau negu birželį. Apie 68 proc. iš jų moksleiviai, vasaros atostogų metu tvarkantys mokyklas, parkus. Pirmenybė teikiama vaikams iš socialiai remtinų šeimų. Nuo metų pradžios 25,3 tūkst. darbo biržoje įregistruotų asmenų buvo pasiūlytas laikinas užimtumas dalyvaujant kvalifikacijos kėlimo, įgūdžių įgijimo, remiamojo įdarbinimo ir kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. buvo santūrus. Pareigingas. Padorus. Taktiškas. Tyliai, savyje išgyvenantis stresus, emocijas. Atidavęs septyniolika brandžiausių savo gyvenimo metų nedarbo ištiktiems ir jiems padėti pasiruošusiems žmonėms. Kaip bebūtų skaudu tai žodžiai būtuoju laiku iš bendradarbių lūpų. Apie žmogų, kurio kompetencija ir žinios buvo kelio pradžia pradėjusiems nelengvą darbo karjerą darbo biržoje. Tvirta atrama vyresniems bendraminčiams. Pritrūko vos keletos dienų, kad pagarbos žodžiai jam būtų išsakyti gražios sukakties proga. Deja, paskutiniai vasaros žiedai liūdesio ir atsisveikinimo akimirka, kuri saugos brangaus šeimos žmogaus ir kolegos atminimą. * * * Augustinas Keturakis gimė 1943 m. rugsėjo 3 d. Kaune. Baigęs studijas Kauno politechnikos institute, m. projektavo ir įgyvendino valdymo sistemas įmonėse ir organizacijose, nuo 1991 m. vadovavo Kauno darbo biržai, buvo Kauno apskrities direktorių tarybos narys. 18

19 Summary Situation in Lithuania labour market During July: 20,8 thous. registered unemployed 11,9 thous. placed to jobs, 6,2 thous. granted unemployment insurance benefit, 17,5 thous. registered vacancies, 7,1 thous. job seekers involved in active labour market policy programmes. 1 August 4,8 per cent total unemployment rate, 58,1 per cent women unemployment rate, 41,9 per cent men unemployment rate, 103,3 thous. registered unemployed. DARBO BIRŽOS NAUJIENOS Lietuvos darbo biržos informacinis biuletenis 2008 m. rugpjūtis, Nr. 8(129) Leidybinės grupės adresas: S. Žukausko g.15, Vilnius LT Redaktorė Danutė Šalkauskienė Tel , tel./faks El. paštas: Danute.Salkauskiene@ldb.lt Milda.Jankauskiene@ldb.lt The research of Specialists of high qualification in Lithuania: results reveal peculiarities of labour supply and demand 4 On the year Business center in Vilnius implemented the project Evaluation of correspondence of labour supply and demand of Specialists of high qualification which is financed by ESF. The main aim of this project was to analyze the abilities of Specialists of high qualification to adapt to constantly rising requirements of production using the new high and innovative technologies; create the forecast methodic, which permit to accomplish the periodic observation of labour supply and demand of Specialists of high qualification. The final results of the project about the situation of Specialists of high qualification in labour market was presented to representatives of Ministry, higher schools, trade unions, and employers. More widely about it in the report. E-services for employers: expansion and perspective 8 E-services become more and more important in our everyday life. It makes easier to find the information needed to solve problem directly. J.E Zvicevičienė, chief specialist in the Labour Supply and Demand Division of Lithuanian Labour Exchange states that tendency to use e-services is increasing in Labour Exchange. The results of questioning of employers show that 67 percent of employers use the websites on internet of Labour Exchange, every third employer use e-services. The action E-services of Lithuanian Labour Exchange-quick and convenient was organized with the aim to inform more widely representatives of enterprises about the e-services provided that give the possibility for employers provide oneself with qualified labour force. Activities of Lithuanian Labour Exchange: the first half year of Report provides the main peculiarities about Lithuanian Labour Exchange activities during the first half year. The basic points are: realization of the main objects, the data of expansion of services provided for community in order to solve problems of integration to labour market of youth, highly socially vulnerable persons. The summary of the report is presented. Darbo biržos naujienos - interneto svetainėje: (skyrius informacija/publikacijos) Spausdino UAB Baltijos kopija. LT Vilnius, Kareivių 13B 3,5 sp.l. Užs. Nr ISSN Tiražas 1500 egz. 19

20 ÁSIDARBINIM BAR O GALIMYBIØ M E T RAS UTENOS APSKRITYJE 2008 m. SPECIALISTAI Buhalteriai Finansininkai Apskaitininkai Draudimo vadybininkai Pardavimo vadybininkai Logistikos specialistai Statybos inžinieriai Elektros inžinieriai Elektronikos inžinieriai Statybos inžinerijos technikai Gydytojai Gydytojai odontologai Psichologai Šaltkalviai DARBININKAI Suvirintojai Plataus profilio statybininkai Dažytojai Tinkuotojai Betonuotojai Staliai Baldžiai Santechnikai Ribotos Matematikos mokytojai Darbo saugos inspektoriai Policijos inspektoriai sunkvežimio vairuotojai Automobilinio krautuvo vairuotojai Autobuso vairuotojai Skardininkai Ekskavatoriaus mašinistai Mažos Siuvimo technologai Administracijos darbuotojai Administratoriai Administracijos sekretoriai Inžinieriai Automatikos inžinieriai Mechanikos inžinieriai Verslo organizatoriai Teisininkai Ekologai Ekonomistai Nekilnojamo turto agentai Bendrosios praktikos slaugytojai Kineziterapeutai Ergoterapeutai Vaistininkai Kosmetikai Vairuotojai ekspeditoriai Apdailininkai Gaterininkai Stogdengiai Konditeriai Medienos ruošos darbininkai Apsaugos darbuotojai Elektrikai Pakuotojai 20 Veterinarai Zootechnikai Socialiniai darbuotojai Agronomai Pradinio ugdymo mokytojai Traktorininkai Elektromonteriai Tekintojai Elektromechanikai