Kancerogenų ekspozicija ir su darbu susijęs vėžys: vertinimo metodų apžvalga. Europos rizikos stebėjimo centras

Size: px
Start display at page:

Download "Kancerogenų ekspozicija ir su darbu susijęs vėžys: vertinimo metodų apžvalga. Europos rizikos stebėjimo centras"

Transcription

1 Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra ISSN: Kancerogenų ekspozicija ir su darbu susijęs vėžys: vertinimo metodų apžvalga Europos rizikos stebėjimo centras

2 Autoriai: Dr. Lothar Lißner, Kooperationsstelle Hamburg IFE GmbH Klaus Kuhl (darbo vadovas), Kooperationsstelle Hamburg IFE GmbH Dr. Timo Kauppinen, Suomijos profesinės sveikatos institutas Sanni Uuksulainen, Suomijos profesinės sveikatos institutas Tikrintoja: profesorė Ulla B. Vogel iš Danijos nacionalinio darbo aplinkos mokslinių tyrimų centro Projekto vadovai: Dr. Elke Schneider Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) Europe Direct yra paslauga, kuria naudodamiesi galėsite surasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą Nemokamas telefono numeris (*): (*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neleidžia skambinti prasidedanč iais numeriais arba šie skambuč iai gali būti apmokestinti. Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą yra internete ( 48TUhttp://europa.euU48T). Katalogo duomenys pateikti ant šio leidinio viršelio. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2014 m. ISBN: doi: 10,2802/33355 Nuotraukos ant viršelio: (pagal laikrodžio rodyklę): Anthony Jay Villalon (Fotolia); Roman Milert (Fotolia); Simona Palijanskaitė; Kari Rissa Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, 2014 m. Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį. 1

3 Turinys 1. Įvadas Vėžio rizikos veiksniai ir kancerogenų ekspozicija darbo aplinkoje Kancerogenų ekspozicijos darbo aplinkoje duomenų šaltiniai Kancerogenų ekspozicija darbo aplinkoje Tradiciniai ir nauji profesinio vėžio vertinimo ir prevencijos metodai Politika ir strategija Išvados ir rekomendacijos Išvados Rekomendacijos Nuorodos Lentelių ir paveikslų sąrašas 1 lentelė. Su PSS susijusių kancerogeninių veiksnių apžvalga lentelė. Informacijos apie ne cheminių kancerogeninių veiksnių ekspoziciją ir pažeidžiamus darbuotojus lentelė. Išvados ir rekomendacijos

4 1. Įvadas Profesinis vėžys yra problema, kurią būtina pažaboti visoje Europos Sąjungoje (ES). Esamos ir būsimos profesinių ligų naštos įverčiai rodo, kad profesinis vėžys tebėra ir liks problema, kadangi darbuotojus veikia kancerogenai. Šia apžvalga norima prisidėti siekiant šių tikslų: apibūdinti kancerogenų ekspoziciją darbo vietoje ir vėžį sukeliančias arba skatinančias darbo sąlygas Europos, nacionaliniu ir darbo vietos lygiais; įvertinti esamus informacijos šaltinius, nustatyti didžiausias žinių spragas ir apibūdinti kai kuriuos naujus metodus, būtinus profesinio vėžio rizikai įvertinti ir jo prevencijai vykdyti; apibūdinti profesinio vėžio prevencines priemones Europos, nacionaliniu ir darbo vietos lygiais; pateikti tam tikrų rekomendacijų dėl atitinkamų žinių spragų užpildymo, būtino, norint veiksmingai užkirsti kelią būsimai profesinio vėžio rizikai. Ataskaitoje svarstomi susiję profesiniai veiksniai: cheminė, fizikinė ir biologinė ekspozicija, taip pat kitos galimai kancerogeninės darbo aplinkos sąlygos (pvz., pamaininis ir naktinis darbas). Joje taip pat nagrinėjamos galimybės nustatyti naujas vėžio priežastis arba sukėliklius. Svarstomas pažeidžiamų darbuotojų grupių (pvz., moterų, jaunų darbuotojų, didelę kancerogenų ekspoziciją patiriančių darbuotojų, rizikingomis sąlygomis dirbančių darbuotojų) klausimas. Mažiau dėmesio bus skirta klausimams, kurie išsamiai apžvelgti kitur, pvz., ligos naštai, profesinio vėžio atpažinimui ir kompensavimui (tam skirtas Eurostat statistinių duomenų rinkinys iš Europos profesinių ligų statistikos) ir sergančiųjų vėžiu darbo našumui (nors pateikiama nuorodų į tam tikras grįžimo į darbą ataskaitas). Ataskaitos tikslinės grupės yra profesinės saugos ir sveikatos (PSS) tyrinėtojai ir politikos formuotojai, taip pat socialiniai partneriai. Ji gali praversti PSS prevencijos suinteresuotiesiems subjektams nustatant prioritetus ir tiems, kas užsiima rizikos vertinimu darbo vietoje. 2. Vėžio rizikos veiksniai ir kancerogenų ekspozicija darbo aplinkoje Rizikos veiksniai Gerai žinomos profesinio vėžio priežastys yra cheminės medžiagos ir spinduliuotė. Tik palyginti maža dalis vėžį sukeliančių cheminių medžiagų ekspozicijos rūšių yra išsamiai ištirtos ir dar reikia daug nuveikti dėl kitos rizikos, pvz., fizikinių, farmacinių ir biologinių veiksnių. Paros ritmą sutrikdantis pamaininis darbas ir sėdimasis darbas neseniai įvardyti kaip galimi su darbu susijusio vėžio išsivystymo veiksniai ir vis daugėja įrodymų, kad su vėžio rizika gali būti susijusi tam tikra nejonizuojančioji spinduliuotė. Netiesioginė vėžio priežastis gali būti su darbu susijęs stresas, nes darbuotojai gali imtis tokių kovos su juo būdų kaip rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas arba perteklinė nesubalansuota mityba. Taip pat randasi nanomedžiagų, pvz., anglies nanovamzdelių, ir endokrininę sistemą ardančių junginių rizika, kuri aptariama ataskaitoje. Vėžį sukeliantys veiksniai ir darbo sąlygos mokslininkų ir mokslo grupių gali būti klasifikuojamos kaip kancerogeninės, tačiau moksliniais tyrimais surinktas žinias reglamentuotojai turi paversti prevencijos priemonėmis ir teisiniais reikalavimais, o tai gali būti labai lėtas procesas. Be to, ekspozicija darbo aplinkoje retai susijusi su vienu veiksniu greičiau su kelių veiksnių deriniu. Tam reikia skirti didesnį dėmesį. Mokslininkai sutinka, kad dabartinis supratimas apie ekspozicijos darbo aplinkoje ir vėžio sąryšį yra toli gražu nepakankamas. Tik keletas atskirų veiksnių įvardyti kaip profesiniai kancerogenai. Apie daugelį kitų nėra aiškių įrodymų, pagrįstų ekspozicija darbuotojams. Tačiau daugeliu atvejų yra nemažai 3

5 įrodymų apie padidėjusią riziką, susijusią su konkrečiomis pramonės šakomis ir profesijomis, nors dažnai neįmanoma įvardyti konkrečių cheminių medžiagų kaip etiologinių veiksnių. O štai teisės aktams dažnai būtini aiškiai apibrėžti veiksniai (Boffetta et al., 2003). Darbuotojams svarbių vėžio rizikos veiksnių apžvalga pateikta 1 lentelėje. 1 lentelė. Su PSS susijusių kancerogeninių veiksnių apžvalga. Grupė Cheminės medžiagos Dujos Lakūs skysčiai Nelakūs skysčiai Kietosios medžiagos, dulkės Kietosios medžiagos, pluoštas Kietosios medžiagos Garai, dūmai Pavyzdys Vinilchloridas Formaldehidas Trichloretilenas Tetrachloretilenas Metilchloridas Stirenas Benzenas Ksilenas Metalo apdirbimo skysčiai Mineralinė alyva Plaukų dažai Kvarcas Medienos dulkės Talkas, kuriame yra asbesto pluošto Asbestas Dirbtinis mineralinis pluoštas, pvz., keraminis pluoštas Švinas Nikelio junginiai Chromo VI junginiai Arsenas Berilis Kadmis Juodanglis Bitumas Suvirinimo garai Dyzelino išmetalai Akmens anglių deguto garai Bitumo garai Ugnis, degimo išmetalai Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai 4

6 Grupė Mišiniai Pesticidai Halogeninti organiniai junginiai Kiti Medikamentai Pavyzdys Tabako dūmai Tirpikliai DDT Etileno dibromidas Amitrolas Antineoplastiniai vaistai MOPP (mustargenas, onkovinas, prokarbazinas ir prednizonas derinio chemoterapijos režimas, taikomas Hodžino ligai gydyti) ir kita derinių chemoterapija, įkaitant alkilinančiąsias medžiagas Anestetikai Nauji veiksniai Oro tarša ir smulkios dalelės Endokrininę sistemą ardantys junginiai Biologiniai veiksniai Bakterijos Virusai Mikotoksiną gaminantys grybeliai Aspergillus flavus, A. parasiticus Penicillium griseofulvum A. ochraceus, A. carbonarius, P. verrucosum Iš in vitro eksperimentų paaiškėjo, kad izofluranas didina vėžio ląstelių augimo ir migravimo potencialą (Barford, 2013; McCausland, Martin & Missair, 2014) Variklinių transporto priemonių, pramonės procesų, energetikos ir kitų aplinkos orą teršiančių šaltinių išmetalai (IARC, 2014). Tam tikri pesticidai Tam tikri antipirenai Helicobacter pylori Hepatitas B Hepatitas C Birių žemės ūkio maisto produktų (riešutų, grūdų, kukurūzų, kavos) tvarkymas, gyvūnų pašarų gamyba, aludarystė, atliekų tvarkymas, kompostavimas, maisto gamyba, darbas su pelėsiais patalpose, daržininkystė Aflatoksinas (A1) Grizeofulvinas (IARC 2B grupė) Ochratoksinas A (2B grupė) A. versicolor, Emericella nidulans, Chaetomium spp., A. flavus, A. parasiticus Fusarium spp. Fizikiniai veiksniai Jonizuojančioji spinduliuotė Ultravioletinė (UVS) spinduliuotė Sterigmatocistinas (2B grupė) Fumonizinas B1 (2B grupė) Radonas Rentgeno spinduliai Saulės spinduliuotė Dirbtinė UVS 5

7 Grupė Ergonomika Pavyzdys Sėdimasis darbas Kita Darbo organizavimas Gyvenimo būdo veiksniai Įvairių veiksnių deriniai Cheminės medžiagos ir spinduliuotė Darbo organizavimas ir cheminės medžiagos Paros ritmą sutrikdantis pamaininis darbas Statiškas darbas Ilgalaikis sėdėjimas ir stovėjimas Su stresu susijęs nutukimas, rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas Metoksalenas ir UVS spinduliuotė Kai kurios cheminės medžiagos, vadinamos sukėlikliais, gali padidinti UVS vėžio sukėlimo gebą. Ir atvirkščiai, UVS gali veikti kaip sukėliklis ir padidinti kai kurių cheminių medžiagų, pirmiausia akmens anglių deguto ir dervos, vėžio sukėlimo gebą (CCOHS, 2012). Pamaininis darbas ir tirpikliai Šaltinis: sudaryta autorių kolektyvo, adaptuota pagal Clapp, Jacobs & Loechler, 2007; Siemiatycki et al., 2004; EU-OSHA, 2012; Boffetta et al., 2003; BAuA, 2007; Heederik, 2007; IARC, 2012; ir BAuA, 2014a 3. Kancerogenų ekspozicijos darbo aplinkoje duomenų šaltiniai Yra trijų tipų duomenų šaltiniai, kuriuose pateikiama informacija apie kancerogenų ekspoziciją darbo aplinkoje: a) nacionaliniai registrai, b) ekspozicijos matavimo duomenų bazės ir c) informacijos apie ekspoziciją sistemos. a) Nacionaliniai registrai Kai kurios šalys įsteigė tam tikrų kancerogenų ekspozicijos nacionalinius registrus, kuriuose pateikiama duomenų apie veikiamų darbuotojų skaičių ir ekspoziciją jiems. Tokie registrai yra Suomijos kancerogenų veikiamų darbuotojų registras ( ASA registras), Italijos kancerogenų ekspozicijos darbo aplinkoje registravimo informacijos sistema ( SIREP ) ir Vokietijos registras ODIN, kuriame renkama informacija apie darbuotojus, kuriuos veikia tam tikrų kategorijų kancerogenai ir kurie turi teisę į medicininius tyrimus dėl kancerogenų ekspozicijos. Kitų šalių, pvz., Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos, šaltiniai sunkiai prieinami kitų šalių specialistams dėl kalbos barjerų. Visas šias sistemas vienija tai, kad jose paprastai pateikiama informacija apie iš anksto nustatytą rinkinį įtariamų arba patvirtintų kancerogenų, dažnų veiksnių arba medžiagų, apie kuriuos jau turimas tam tikras kiekis informacijos. Kai kuriuose šalyse labiau išplėtoti nacionaliniai registrai, kuriuose stebima cheminių kancerogenų ekspozicija. Tačiau jie toli gražu neapima visų susijusių kancerogenų ir labai tikėtina, kad surenkama nepakankamai informacijos. Konkrečiai šiuose oficialiuose registruose dažniausiai nesurenkama pakankamai informacijos apie kartkartinę ir žemo lygio ekspoziciją. Vis dėlto, šie registrai nurodo darbo vietas, kuriose naudojami tam tikri kancerogenai, ir tam tikru laipsniu jie gali paskatinti imtis prevencinių veiksmų ir taip pat gali padėti darbo saugos institucijoms sukonkretinti savo tikrinimo, rekomendavimo ir kontrolės veiklą. Yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad registracija didina informuotumą ir prevencinių priemonių taikymą darbo vietose, kuriose turi būti pranešama veikiamiems darbuotojams (Kauppinen et al., 2007). Kyla pavojus, kad pranešimų teikimas tampa tik kasmetine rutina, dėl kurios nesiimama jokių priemonių mažinti kancerogenų ekspoziciją ir riziką darbo vietose. Tai kelia susirūpinimą ypač jaunų darbuotojų atžvilgiu, nes jie dažnai įdarbinami laikinai ir 6

8 trumpą laiką arba kartkartiniams darbams, pvz., priežiūros užduotims, nors tuo pačiu metu dirba darbą, kurio metu patiria kelių vėžio rizikos veiksnių poveikį. Daugelis nustatytų cheminių medžiagų ekspozicijos rūšių atsiranda darbe ir jų nereglamentuoja REACH ES reglamentas dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (pvz., dyzelino išmetalai, suvirinimo garai, kvarcas, endotoksinai ir t. t.). Tačiau toms keletui kancerogeninių medžiagų, kurios į trauktos į REACH teisės aktus (registruotosioms arba įtrauktoms į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašus ), būtinos naudojimo sąlygos ir prevencinės priemonės bus Andrej Potrc nustatytos poveikio scenarijuose, įtrauktuose į reguliuojamų cheminių medžiagų išplėstinius saugos duomenų lapus (SDS). Ši informacija apie saugų kancerogenų naudojimą turi būti perduota ir tolesniems naudotojams, kurie savo ruožtu gali paskatinti arba pagerinti prevenciją. b) Ekspozicijos matavimo duomenų bazės Daugelio cheminių kancerogenų koncentracija yra matuojama ir darbo patalpų ore. Pramoninės higienos matavimų rezultatų duomenys daugelyje šalių kompiuterizuoti. Į kai kuriuos iš šių šaltinių įtraukti ne tik cheminiai kancerogenai, bet ir necheminiai arba įtariami kancerogenai (pvz., jonizuojančioji arba ultravioletinė spinduliuotė, elektromagnetiniai laukai arba naktinis darbas). Šioje ataskaitoje pateikti kai kurie pavyzdžiai, pvz., Vokietijos duomenų bazė MEGA, tarptautinė duomenų bazė ExpoSYN, į kurią įtraukti kvėpavimo takų kancerogenai ir duomenys iš 19 šalių, įskaitant Kanadą, ir Prancūzijos COLCHIC bei SCOLA. Visoms nacionalinėms duomenų bazėms būdinga tai, kad duomenų prieiga yra apribota dėl konfidencialumo sumetimų ir duomenys pateikiami tik nacionaline kalba. Šiose duomenų bazėse pateikti duomenys galimai naudingi prevencijai ir pageidautina, kad būtų išsamiau pranešama apie didelės ekspozicijos situacijas ir platinama informacija apie jas. Ataskaitoje pristatomas Suomijos projektas Nešvarusis tuzinas, kuriuo siekiama integruoti rimčiausios rizikos dėl kancerogenų ir kitų žalingų cheminių medžiagų ekspozicijos darbo aplinkoje identifikavimą, įvertinimą ir prevenciją. Kaip dar vienas pavyzdys aprašytas tendencijų tyrimas, paremtas Suomijos informacijos apie ekspoziciją darbo aplinkoje sistema (Suomijos ekspozicijos darbe matrica FINJEM ). Cheminių medžiagų ekspozicijos tendencijų analizė gali pasitarnauti keletui tikslų, pvz., pavojų stebėjimui, kiekybiniam rizikos vertinimui, profesinės epidemiologijos ekspozicijos vertinimui, prevencinių priemonių prioritetų nustatymui ir būsimos rizikos prognozavimui. Būsimų su darbu susijusių ligų dėl cheminių medžiagų ekspozicijos veiksmingai prevencijai būtinos žinios apie ekspozicijos tendencijas. c) Informacijos apie ekspoziciją sistemos Esama tarptautinių ir nacionalinių kancerogenams skirtų informacijos apie ekspoziciją sistemų, kurios grindžiamos ne pranešimais apie veikiamus darbuotojus ar darbo vietas ir ne matavimais darbo vietoje, o veikiamų darbuotojų ir tam tikrų kancerogenų ekspozicijos jiems lygio apskaičiavimais: praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje buvo įsteigta Tarptautinė informacijos apie kancerogenų ekspoziciją darbo aplinkoje sistema ( CAREX ), į kurią įtraukiami ekspozicijos paplitimo ir veikiamų darbuotojų iš 55 pramonės šakų 15-oje Europos Sąjungos šalių įverčiai per m. laikotarpį (Kauppinen et al., 2000). CAREX daugiausia naudojama pavojams stebėti ir rizikai ir (arba) naštai vertinti. Ji buvo atnaujinta Suomijoje ( CAREX Suomija, atnaujinta ekspozicijos lygio įverčiais, nurodytais tik suomių kalba), Italijoje (Mirabelli & Kauppinen, 2005) ir Ispanijoje. Į CAREX įtraukta naujų šalių (Estija, Latvija, Lietuva, Čekija) (Kauppinen et al., 2001) ir ji taikoma Kosta Rikai, Panamai ir Nikaragvai (šiose šalyse į CAREX įtraukti duomenys apie pesticidus) (Partanen et al., 2003, Blanco-Romero et al., 2011). Vėliau į sistemą įtrauktos medienos dulkės ( WOODEX ), pateikiant 7

9 ekspozicijos įverčius 25-ioms ES valstybėms narėms (Kauppinen et al., 2006). PSO naudojo CAREX, kad įvertintų pasaulinę su darbu susijusio vėžio naštą (Driscoll et al., 2005), ji buvo naudota profesinio vėžio naštai įvertinti Jungtinėje Karalystėje (Rushton et al., 2008) ir kitose ES valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Europos Komisijos finansuotame projekte SHEcan informacija apie ekspoziciją buvo naudojama prioritetizuojant chemines medžiagas ribinėms vertėms darbo aplinkoje (OEL) nustatyti ir sukaupti įrodymų bazę atskiroms cheminėms medžiagoms įvertinti. Kitose informacijos apie ekspoziciją sistemose, į kurias įtrauktos cheminės medžiagos, taip pat nurodomi veikiamų darbuotojų skaičiaus įverčiai ir informacija apie kancerogenus. Ataskaitoje pateikiama keletas pavyzdžių, vienas iš kurių yra FINJEM, apimanti įvairias ekspozicijos rūšis, įskaitant kancerogenus. FINJEM buvo naudojama ir rengiant kitas nacionalines ekspozicijos darbe matricas (EDM), pavyzdžiui Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Islandijoje, kurios buvo naudojamos Šiaurės šalių profesinio vėžio tyrime ( NOCCA ). Informacijos apie kancerogenų ekspoziciją pateikiama ir 1994 m., 2003 m. ir 2010 m. vykdytame Prancūzijos tyrime SUMER (profesinės rizikos medicininio stebėjimo tyrimas), kuris buvo patvirtintas naudojantis nacionaliniais ekspozicijos duomenimis iš COLCHIC. Duomenų bazėje COLCHIC sukaupti visi duomenys apie cheminių medžiagų ekspoziciją darbo aplinkoje, kurią iš Prancūzijos bendrovių surenka regioniniai sveikatos draudimo fondai (Caisses Régionales d'assurance Maladie, CRAM) ir nacionalinis mokslinių tyrimų ir saugos institutas (Institut National de Recherche et de Sécurité, INRS). Kai kuriuose iš šių šaltinių pateikiama ir informacijos apie necheminius veiksnius, pvz., pamaininį darbą, saulės spinduliuotę ir radoną. Apžvalga pateikta 2 lentelėje. 4. Kancerogenų ekspozicija darbo aplinkoje Ataskaitoje pateikiami išsamūs duomenys iš pirmiau aprašytų šaltinių, pateikiant informaciją apie veikiamų darbuotojų skaičių, įvairias chemines medžiagas arba veiksnius, ekspozicijos lygį, sektorius ir t. t. Tačiau ataskaitoje pateikiama informacija apie ekspoziciją iš įvairių šalių negali būti laikoma apžvalga. Informacija apie kancerogeninių medžiagų ekspozicijos dydį ir veiksnius Europoje yra gerokai pasenusi. Kol kas pats išsamiausias bandymas buvo daugiau kaip prieš 20 metų ( m.) vykdytas CAREX projektas, skirtas kancerogenų ekspozicijai darbo aplinkoje 15-oje (vėliau išplėsta iki 19-os) ES valstybių narių (Kauppinen et al., 2000). Remiantis CAREX duomenimis, kancerogenų ekspozicija darbo aplinkoje pasitaiko dažnai ir apskaičiuota, kad praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje veikiamų darbuotojų skaičius viršijo 30 milijonų, o tai sudaro daugiau kaip 20 % visos darbo jėgos. Dažniausios ekspozicijos rūšys buvo ultravioletinė saulės spinduliuotė (įprastai dirbant lauke) ir pasyvus rūkymas (restoranuose ir kitose darbo vietose), kurie sudarė pusė visų ekspozicijos apimčių. Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios pasyvus rūkymas darbe gerokai sumažėjo dėl draudimų ir kitų apribojimų. Kitos palyginti dažnai pasitaikančios ekspozicijos rūšys, kurios greičiausiai tapo retesnės: švino, etileno dibromido (benzine su švinu naudojamo priedo), asbesto ir benzeno. EC Profesinio vėžio prevencijos požiūriu svarbu surinkti žinių apie ekspozicijos lygį įvairiose profesijose, darbuose ir užduotyse. Pavyzdžiui, tokios informacijos sistemos kaip CAREX būtų naudingesnės kaip pavojams stebėti, rizikai bei naštai kiekybiškai įvertinti ir prevencijos prioritetams nustatyti skirtos sistemos, jeigu į jas būtų įtraukti ekspozicijos lygių ją patiriantiems asmenims įverčiai. Kitas naudingas CAREX patobulinimas, be pasenusios informacijos atnaujinimo, galėtų būti svarbių ne kancerogeninių cheminių medžiagų sąrašo išplėtimas, laiko parametro įtraukimas, ekspozicijos matavimo duomenų įtraukimas ir 8

10 geresnis panaudojimas įverčiams, išplėtimas įtraukiant visas ES valstybes nares, lytims ir profesijoms skirtų įverčių įtraukimas ir informacijos apie įverčių neapibrėžtumą įtraukimas. Vienas ar keli tokie patobulinimai buvo įtraukti į kai kurias kitas informacijos apie ekspoziciją sistemas, pvz., WOODEX, TICAREX, Matgéné, FINJEM ir CAREX Canada, į kurią įtraukta dauguma minėtų ypatybių, o be to informacija apie ekspoziciją ir riziką platinama per informatyvią, paprastą naudoti ir nemokamą internetinę programą. Pats pažangiausias modelis šiuo metu greičiausiai yra CAREX Canada, į kurią įtraukta dauguma minėtų ypatybių, o be to informacija apie ekspoziciją ir riziką platinama per informatyvią, paprastą naudoti ir nemokamą internetinę programą. Vertinimo metodai ir ekspozicijos klasių apibrėžtys aiškiai nurodytos specialioje interneto svetainėje, kurioje yra mokomųjų filmukų ir programų, taip pat rizikos įvertinimo priemonė ( erisk ), skirta aplinkos ekspozicijai. Ekspozicijos darbo aplinkoje priemonėje ( ework ) duomenys pateikiami suskirstyti į kancerogenų, regiono, pramonės šakos, profesijos, lyties ir lygio kategorijas. 2 lentelėje išvardyti šaltiniai, kuriuose pateikiama informacija apie kancerogenų ekspoziciją darbo vietoje darbuotojų grupėms, kurioms profesinio vėžio rizika gali būti aukštesnė už vidutinę dėl asmeninių ypatybių arba didesnės už vidutinę kancerogenų ekspozicijos, pvz., nėščiosioms ir jauniems darbuotojams. 2 lentelė. Informacijos apie ne cheminių kancerogeninių veiksnių ekspoziciją ir pažeidžiamus darbuotojus Veiksnys / grupė Informacijos šaltiniai Pastabos Necheminis veiksnys UVS arba saulės spinduliuotė Jonizuojančioji spinduliuotė arba radonas Elektromagnetiniai laukai CAREX, CAREX Canada, TICAREX, NOCCA-JEM, FINJEM CAREX, CAREX Canada, FINJEM Elektromagnetinių laukų EDM, FINJEM Dirbtinė UV ir saulės spinduliuotė CAREX Canada yra registruojamos atskirai Radonas ir jonizuojančioji spinduliuotė CAREX yra registruojamos atskirai Žr. Bowman, Touchstone & Yost, 2007; Koeman et al., 2013 Hepatito virusai Turima tam tikrų duomenų apie hepatito sukeltas profesines ligas ( Eurostat ir nacionaliniai profesinių ligų registrai) Pamaininis darbas, įskaitant naktines darbo pamainas Pažeidžiamos grupės Moterys EWCS, CAREX Canada, nacionaliniai tyrimai CAREX Canada, TICAREX, Matgéné, SUMER, ASA, EWCS duomenis žr. Eurofound svetainėje Jauni darbuotojai SUMER Amžiaus grupė < 25 metai Didelio lygio ekspoziciją patiriantys darbuotojai, kuriems galima didelė rizika CAREX Canada, FINJEM, Matgéné, SUMER, WOODEX, matavimų duomenų bazės, pvz., MEGA ir COLCHIC. Šaltiniai įvairiai apibrėžia sąvoką didelė EWCS, Europos darbo sąlygų tyrimai Šaltinis: autorių apžvalga 9

11 Su darbu susijusių ligų veiksmingai prevencijai būtinos žinios apie ekspozicijos tendencijas. Dabartinė profesinio vėžio ir kitų lėtinių ligų, siejamų su cheminių medžiagų ekspozicija, našta dažnai būdavo vertinama remiantis epidemiologiniais tyrimai ir ankstesne ekspozicija. Prevencijos požiūriu būtų naudinga vertinti būsimą poveikį remiantis esama ekspozicija. Tam reikėtų informacijos apie veikiamų darbuotojų skaičių ir ekspozicijos jiems lygį per laiką. Šių rodiklių kiekybinių įverčių paprastai neturima, tačiau galima nustatyti iš pavienių atvejų naudojant ekspozicijos darbe matricas (EDM). Šioje ataskaitoje aprašyti pavyzdžiai yra naštos įvertinimai, padaryti atliekant JK ir Suomijos ekspozicijos tendencijų analizę. Be to, CAREX ir kitų panašių informacijos sistemų įverčiai nėra patvirtinti taikant kitus skaičiavimo arba matavimo metodus. Iš tiesų patvirtinti netgi neįmanoma, nes įverčių skaičius labai didelis, o alternatyvių duomenų trūksta. Pakartotinai įvertinus CAREX įverčius JK pagal kitą metodą (naudojant kitą duomenų rinkinį ir dirbant kitiems ekspertams), pasirodė, kad pradiniai CAREX įverčiai daugiausia krypo į didesniąją pusę, nors kai kuriais atvejais galėjo būti įvertinta ir nepakankamai (Cherrie, van Tongeren & Semple, 2007). FINJEM įverčiai buvo palyginti su gautais iš Kanados duomenų rinkinio iš didžiojo Monrealio regiono (Lavoué et al., 2012). Pasirodė, kad palyginti sunku dėl metodologinių priežasčių. Nesutapimai atsirado dėl tikrųjų ekspozicijos skirtumų Suomijoje ir Monrealio regione, profesinių kvalifikacijų konversijos, skirtingos FINJEM ir Monrealio duomenų rinkiniuose naudojamos metrikos, mažos ekspozicijos įtraukimo skirtumų (minimumo kriterijų) ir skirtingų turimų duomenų naudojimo būdų. Nors nesutapimus iš dalies galima paaiškinti tikraisiais ekspozicijos lygio skirtumais ir palyginimui būdingomis metodologijos problemomis, tikėtina ir tai, kad juos iš dalies nulėmė vertintojų žinios ir interpretacijos. Kadangi tikroji ekspozicija nežinoma, EDM palyginimai greičiausiai atskleidžia tik EDM perkeliamumą pritaikant kito regiono ir populiacijos ekspozicijai, o ne jų pagrįstumą. Todėl galutinis įverčių pagrįstumas visose išsamiose informacijos sistemose greičiausiai lieka nežinomas. Yra įrodymų, kad įverčių perkeliamumas iš vienos šalies į kitą yra ribotas ir todėl vienoje šalyje nustatytus įverčius tiesiogiai taikant kuriai nors kitai šaliai galima gauti tik pirminį labai apytikslį ekspozicijos įvertinimą. Svarbiausių įverčių (pvz., rodančių didelę ekspoziciją ir ekspoziciją pagrindinėse pramonės šakose ar profesijose) patvirtinimas padidintų bendrųjų rezultatų patikimumą. Simona Palijanskaitė Taip pat pažymėtina, kad daugelis CAREX ir kitų ekspozicijos matricų įverčių pagrįsti ekspertiniu vertinimu. Ekspozicijos paplitimo ir lygio empiriniai duomenys naudojami tik tada, jei yra lengvai prieinami. Net jei turimi matavimo duomenys, jų reprezentatyvumui ir tinkamumui profesijoms ar pramonės šakoms įvertinti būtinas ekspertinis vertinimas, bet dėl to įverčiuose atsiranda subjektyvumo elementas. Ekspozicijos įverčių patikimumas turėtų didėti ateityje, gavus daugiau matavimo duomenų iš įvairių šaltinių kompiuteriniu pavidalu ir bus plačiau imti taikyti vadinamieji bajesiniai matavimo duomenų ir ekspertinių vertinimų (ankstesnių ekspertų nuomonių) derinimo metodai. 5. Tradiciniai ir nauji profesinio vėžio vertinimo ir prevencijos metodai Šiaurės šalių profesinio vėžio tyrimas ( NOCCA ) yra labai platus grupių tyrimas, grindžiamas visos dirbančiųjų populiacijos apklausa viename ar keliuose gyventojų surašymuose Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Bendras apklausiamų darbuotojų skaičius yra 15 milijonų, o per ankstesnį surašymą diagnozuotų vėžio atvejų skaičius buvo 2,8 milijono. Į gyventojų surašymo 10

12 Šiaurės šalyse duomenis įtraukiama kiekvieno dirbančio asmens profesija surašymo metu (kas 5 arba 10 metų), suteikiant kodą pagal nacionalinę klasifikaciją. Vėžio duomenys gaunami iš nacionalinių vėžio registrų. NOCCA siekiama nustatyti su vėžio rizika susijusias profesijas ir etiologinius veiksnius. Standartiniai dažnumo koeficientai apskaičiuoti 54 profesijų kategorijoms, aprėpiant 70 įvairių vėžio rūšių arba histologinių jo potipių (Pukkala et al., 2009). Išsamūs NOCCA duomenys, skirti vėžio rizikai pagal profesiją ir ekspoziciją darbo aplinkoje analizuoti turėtų būti išsamiai panaudoti nustatant prevencijos tikslus ir prioritetizuojant mokslinius tyrimus konkrečiose srityse. Vertinant nacionalinę ir regioninę riziką yra naudingos profesinio vėžio stebėjimo sistemos, padedančios nustatyti įtariamus profesinio vėžio atvejus ir praverčiančios teisiniuose kompensavimo procesuose. Tokių sistemų pavyzdžiai yra Prancūzijos profesinio vėžio mokslinių interesų grupė ( GISCOP ), užsiimanti retrospektyviniu vėžio paliestų darbuotojų ekspozicijos istorijos vertinimu per apklausas ir socialinio draudimo bei užimtumo duomenis, ir Italijos profesinio vėžio stebėjimo ( OCCAM ) projektas, kuriuo aktyviai siekiama surinkti informaciją apie profesinio vėžio aukas registruojant istorijas apie didelę ekspoziciją darbuotojams. WEFS Asbesto pašalinimo darbai po gaisro 6. Politika ir strategija Yra parengta išsami reglamentavimo sistema, skirta apsaugoti darbuotojus nuo cheminių kancerogenų ekspozicijos. Pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir rekomendacijas vyriausybės turi: dažnai nustatinėti kancerogenines medžiagas ir (arba) veiksnius (neapsiribojant cheminėmis medžiagomis ir įskaitant veiksnius, atsirandančius darbo procesų metu), tam naudojant naujausias išvadas; dėti visas pastangas, kad pakeistų kancerogenines medžiagas ir (arba) veiksnius nekenksmingais arba mažiau kenksmingais; paprastai draustų dirbti esant tokių veiksnių ekspozicijai, nors gali būti suteikiamos toliau nurodytos išimtys; išimtis suteikti tik labai griežtomis sąlygomis, įskaitant šias: išduodamas sertifikatas, kuriame kiekvienu atveju nurodoma, kokios apsauginės priemonės turi būti taikomos; medicininė priežiūra ar kiti būtini bandymai ar tyrimai; turi būti dokumentuojama; būtina profesinė kvalifikacija tiems, kurie užsiima nagrinėjamos cheminės medžiagos ar veiksnio ekspozicijos priežiūra; taikoma griežta medicininė priežiūra, kuri tęsiama ir pasibaigus darbuotojo paskyrimui; kai tinka, lygiai nustatomi kaip darbo aplinkos stebėjimo rodikliai, derinant su būtinomis techninėmis prevencijos priemonėmis. 11

13 Panašūs principai nustatyti atitinkamose Europos direktyvose, ypač pabrėžiant kontrolės priemonių hierarchiją, pagal kurią atsisakymas ir pakeitimas yra pirmenybės skalės viršuje, ir išsamaus dokumentavimo prievoles. Tačiau autoriai pastebėjo, kad į ES teisės aktus neįtraukti TDO reikalavimai, kuriais darbas esant kancerogeninių veiksnių ekspozicijai leidžiamas tik nedaugeliu atvejų, o dokumentuoti reikalaujama tik kompetentingai institucijai reikalaujant (Kancerogenų ir mutagenų direktyvos 6 straipsnis) (EC, 2004). Kaip nurodo profesinių sąjungų šaltiniai, dokumentų retai reikalaujama, todėl darbdaviai gali jų neturėti. Tokie dokumentai galėtų būti patikimas pagrindas išsamioms ekspozicijos duomenų bazėms. Tai taikoma cheminėms medžiagoms, o padėtis su kitais galimais rizikos veiksniais laikoma blogesne. Be to, ne visos ES šalys laikėsi TDO rekomendacijos nustatyti privalomą kancerogenų ekspoziciją patiriančių darbuotojų informavimą. Patartina įsteigti išsamų nacionalinį registrą visose šalyse, kad būtų galima surinkti duomenis apie kancerogenų ekspoziciją iš visos Europos. Ateityje į šiuos registrus turėtų būti įtraukti visi susiję kancerogenai ir išspręstos esamos nepakankamo informacijos pateikimo problemos. Kai cheminėms medžiagoms neįmanoma nustatyti saugios ribos, daugelyje šalių privaloma imtis visų priemonių jų koncentracijai sumažinti iki žemiausio įmanomo lygio, jei medžiagų neįmanoma atsisakyti visiškai. Kitose šalyse remiantis toleruojamos (priimtinos) rizikos koncepcija nustatomos ribinės vertės, paprastai atitinkančios nuo 10-2 iki 10-5 vėžio atvejų, atsižvelgiant į tai, ar rizika susijusi su sveikatos būklės pokyčių dažnumu per metus ar per visą gyvenimą. Tai atitinka vidutinę mirtinos nelaimės riziką. Remdamasi šia koncepcija Vokietija parengė sistemą, sudarytą iš trijų rizikos grupių ir pakopinės kontrolės sistemos, skirtą paskatinti minimizavimo pastangas įmonėse (Wriedt, 2012; Bender, 2012). Panašūs bendrieji principai taikomi visoms kitoms šioje ataskaitoje identifikuotoms rizikos rūšims. Vis dėlto jie nebuvo paversti konkretesnėmis taisyklėmis ir trūksta žinių, kaip su šia rizika susidoroti darbo vietos lygiu. Nors Europos Sąjungos valstybėse narėse kompensacijos darbuotojams yra labai lėtas ir daug kliūčių turintis procesas, Danijoje Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (angl. IARC, International Agency for Research on Cancer) pripažinti veiksniai (1 ir 2a grupių) daug nedelsiant buvo įtraukti į profesinių ligų sąrašą. Komisijų sprendimai dėl paraiškų kompensacijoms gauti neprivalo būti vienbalsiai. Taigi, kliūtys paraiškoms kompensacijoms gauti yra gerokai mažesnės nei kitose valstybėse narėse (Melzer, 2014). Ataskaitoje pristatomi tam tikti skirtingi nacionaliniai veiksmai, kurių imtasi su darbu susijusio vėžio problemai spręsti. Nors tai išsami informacija, ji skirta supažindinti su įvairiais metodais, pasirinktais problemoms pažaboti ir prevencijai paskatinti. Visus šiuos metodus vienija tai, kad daugelis veiksmų atliekami sektorių lygiu ir tam, kad jie būtų sėkmingi, reikia aktyvesnio suinteresuotųjų subjekto dalyvavimo. Šiame ataskaitos skyriuje taip pat aprašomos nacionalinės strategijos, integruotos į kitas politikos sritis, pvz., aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos. 7. Išvados ir rekomendacijos 7.1. Išvados Ekspozicija Laikydamiesi OSH teisės aktų tikslų politikos formuotojai turėtų užtikrinti, kad profesinio vėžio rizika būtų identifikuota, o jos veiksnių ekspozicija uždrausta. Jei galima taikyti išimtis, turi būti nustatytos griežtos sąlygos, įskaitant veiksmingos apsaugos kiekvienu atveju įrodymą ir medicininės priežiūros užtikrinimą. Kaip sakoma ataskaitoje, tai vis tiek yra didžiulis iššūkis. Informuotumas apie profesinio vėžio riziką dar nepakankamai išvystytas, turint omenyje daugybę ligą galinčių sukelti veiksnių ir dideles susijusias kančias. Laikoma, kad informuotumas ir žinios apie fizikinius ir biologinius veiksnius yra menki. Vertinant apskritai, informacija apie kancerogenų ekspoziciją darbo aplinkoje Europoje yra pasenusi ir neišsami. O būtent duomenimis apie kancerogenų ekspoziciją darbo aplinkoje remiamasi vertinant riziką, ligų naštą ir kitas ekspozicijos pasekmes, nustatant didelės rizikos darbuotojų grupes ir nustatant prevencijos prioritetus. Reikia atnaujinti praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios CAREX įverčius. 12

14 Simona Palijanskaitė Kancerogenų ekspozicija ir su darbu susijęs vėžys: vertinimo metodų apžvalga CAREX atnaujinimas turi būti prioritetinė užduotis, galinti paskatinti įvertinti ir veiksmingai užkirsti kelią su darbu susijusiam vėžiui Europoje. Turi būti imamasi šių veiksmų duomenų analizei paskatinti: atnaujinant įtraukti ekspozicijos lygio įverčius, įtraukti informaciją pagal lytį, įvertinti įverčių neapibrėžtumą ir įtraukti visas ES šalis bei visas susijusias kancerogenų ekspozicijos rūšis (ir galbūt kitas didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas). Jei įmanoma, turi būti įtraukta ir informacija apie ekspozicijos tendencijas. Būtina aiškiai apibrėžti taikymo sritį ir išteklius. Keitimasis informacija apie ekspozicijos duomenis nacionaliniu lygiu galėtų pagerinti žinių bazę, pvz., apie veikiamų žmonių dalį ir ekspozicijos trukmę bei intensyvumą. Nacionaliniai vėžio registrai, ligų registrai ir duomenys apie vėžį, pranešami pagal kompensavimo ir draudimo planus, gali vertingai praplėsti akiratį apie ligų pasiskirstymą ir labiausiai paplitusias ligas konkrečiose profesijose, jei nagrinėjami kartu su užimtumo duomenimis ir socialinio draudimo registrų duomenimis. Suinteresuotieji subjektai turi atsižvelgti ir į naują bei atsirandančią riziką, kuriai priskiriamos nanomedžiagos (pvz., anglies nanovamzdeliai), iš kurių kai kurias IARC neseniai priskyrė kancerogenams, endokrininę sistemą ardantys junginiai ir nejonizuojančioji spinduliuotė, taip pat stresas (per kovos su juo būdus, kaip antai rūkymas, vaistai ir kt.). Pamaininis darbas, sutrikdantis paros ritmą, ir sėdimasis darbas įvardyti kaip galimi su darbu susijusio vėžio sukėlikliai, tačiau jiems beveik neskiriama reikiamo dėmesio nei vertinant ekspoziciją, nei taikant prevenciją. Be to, nepakankamai ištirtas naujų darbo formų poveikis kancerogenų ekspozicijai (ar ekspozicijai apskritai). Darbo stažas tampa labiau fragmentuotas ir kintamas, darbas gali būti atliekamas skirtingose vietose ir nereguliariai šie dalykai taip pat pakeis būsimų darbuotojų ekspozicijos modelį. Reikia atidžiau įvertinti pažeidžiamas grupes Pažeidžiamoms grupėms priskiriamos moterys, jauni darbuotojai ir didelį ekspozicijos lygį patiriantys darbuotojai. Anksčiau tvirtinta, kad kai kurios grupės gali būti laikomos neišvengiamai pažeidžiamomis, ypatingai pažeidžiamomis rizikos grupėmis (pvz., senyvi darbuotojai, jauni darbuotojai, moterys), o tuo tarpu didelį ekspozicijos lygį patiriančių darbuotojų pažeidžiamumas gali būti priskiriamas pačiam darbui (ir galbūt tam, kad atitinkamame sektoriuje aukštas ekspozicijos lygis yra OSH reglamentų nesilaikymo pasekmė). Tačiau šios grupės iš dalies sutampa, o skirtingos sąlygos gali sąveikauti. Todėl, nustatant pažeidžiamas grupes per rizikos darbo vietoje įvertinimo, epidemiologinius arba ekspozicijos matavimus reikia atsižvelgti į medžiagų apykaitą, anksčiau buvusias sveikatos problemas (įskaitant tas, kurios yra darbo pasekmė, pvz., kvėpavimo sutrikimus), sektoriaus normas, saugos kultūrą bei įdarbinimo sąlygas ir konkrečias sąlygas darbo vietoje. Aukšto lygio kancerogenų ekspoziciją patiriančios darbuotojų grupės gali būti laikomos pažeidžiamomis. Informacijos sistemos, kuriose nurodytas ekspozicijos lygis, iš dalies gali atskleisti ypatingo dėmesio reikalaujančias darbuotojų grupes. Pavyzdžiui, ekspozicijos matavimo duomenų bazėse yra naudingos informacijos apie darbus ir užduotis, kurių metu ekspozicija gali būti didelė, tačiau tokia informacija dažnai būna konfidenciali. Įmonė, kurioje nustatyta didelė ekspozicija, gali imtis tiesioginių veiksmų ekspozicijai sumažinti. Informacija apie tai gali būti labai naudinga panašioms įmonėms ir sektoriuje dirbantiems darbo inspektoriams. Informacijos platinimas per internetą, žiniasklaidą ar inspektorius galėtų paskatinti įmones įvertinti ir išmatuoti savo pačių ekspozicijos lygį ir po to jį sumažinti, jeigu paaiškėtų, kad jis per didelis. Informacija apie didelę ekspoziciją vis dar mažai dalijamasi, nes daugumos matavimų duomenų bazių duomenys viešai neprieinami dėl konfidencialumo sumetimų. Iš turimų duomenų atrodo, kad moterys daugeliu atvejų yra mažiau veikiamos kancerogenų nei vyrai. Yra keletas išimčių, o pranešamas kancerogeninių medžiagų veikiamų moterų (įkaitant nėščiąsias) skaičius tebėra didelis. Vis dėlto informacija apie ekspoziciją daugiausia 13

15 grindžiama vyrų dominuojamomis profesijomis, o duomenys, pvz., apie dyzelino išmetalų ekspoziciją, retai teikiami pagal lytis ir retai renkami grupuojant pagal lytį ir vienodai atsižvelgiant į sektorius, kuriuose dirba vyrai ir moterys, nei į jiems tipišką ekspoziciją. Kaip nurodo kai kurie tyrimai, kadangi informuotumas mažas, o profesinė istorija blogai stebima ir aprašoma, tikėtina, kad moterų su darbu susijusio vėžio atvejai yra nepakankamai įvertinami. Moterys gali būti jautresnės tam tikriems veiksniams dėl medžiagų apykaitos skirtumų. Tačiau daugelis poveikio sveikatai tyrimų grindžiami darbuotojais vyrais (EU-OSHA, 2013). Atliekant CAREX tyrimus, kurių metu atsižvelgta į lytį, nustatyta, kad viena iš dažniausių moterų patiriamų ekspozicijų yra dyzelino išmetalai, saulės spinduliuotė ir pasyvus rūkymas, apie kuriuos mažai informacijos registruose, nors jie labai aktualūs įvairioms profesijoms ir sektoriams. Remiantis ribotais duomenimis, gautais iš šioje ataskaitoje aprašytų duomenų šaltinių, moterys yra labiau nei vyrai veikiamos tokių veiksnių kaip formaldehidas, citostatiniai vaistai, biocidai, plaukų dažai ir kai kurios biologinės medžiagos. Šios ekspozicijos rūšys yra ypač aktualios paslaugų sektoriaus darbuotojams ir specialistams, kurių dauguma yra moterys, pvz., sveikatos apsaugos sektoriuje, valymo, plaukų priežiūros ir tekstilės pramonėje. Biologinių medžiagų ekspozicija maisto perdirbimo arba INSHT atliekų tvarkymo ir perdirbimo pramonėje gali smarkiai veikti ten dirbančias moteris, bet yra labai mažai informacijos Medienos dulkių veikiami jauni darbuotojai apie ekspozicijos modelius ir lygius. Be to, daugelyje šalių didelė dalis moterų dirba ne visu etatu ir apie ekspoziciją joms gali likti nepranešta ir į ją neatsižvelgiama nustatant prevencijos priemones. Vis daugėjant netradicinius darbus dirbančių moterų skaičiui, pvz., statybose ir transporte, ir dėl restruktūrizacijos, dėl kurios kai kuriuose sektoriuose didėja moterų dalis, pvz., žemės ūkis, ekspozicijos modeliai pasikeitė. Pavyzdžiui, Danijoje šiuo metu trečdalį namų dažytojų sudaro moterys. Jauni darbuotojai gali būti laikomi pažeidžiamais, nes ekspozicija jiems per gyvenimą gali trukti ilgai ir dėl jų biologinio vystymosi jie gali būti jautresni cheminių medžių toksiškam poveikiui. Be to, remiantis Prancūzijos tyrimu SUMER, kancerogeniniai veiksniai jaunus darbuotojus veikia labiau nei kitus. Didžiausia to tyrimo metu vertintų kancerogeninių medžiagų ekspozicijos rizika tenka priežiūros užduotis atliekantiems darbuotojams, ypač jauniems stažuotojams ir subrangovams. Be to, jiems didžiausia daugkartinės ekspozicijos tikimybė. Remiantis EU-OSHA tyrimu, jaunų darbuotojų grupei tenka didžiausia laikinų darbo sutarčių dalis ir jie dažnai dirba laikinus darbus, nereguliariomis valandomis, tad jiems blogiau prieinamos prevencinės paslaugos. Jie dažnai įdarbinami svetingumo sektoriuje ir žemos kvalifikacijos darbams. Prieš uždraudžiant rūkymą daugelyje ES šalių jauni darbuotojai svetingumo sektoriuje taip pat patirdavo didelę tabako dūmų ekspoziciją. Deja, pagal amžių klasifikuotų duomenų apie kancerogenų ekspoziciją taip pat trūksta, mažai žinoma ir apie ekspozicijos paplitimą ir modelius bei lygius skirtingo amžiaus darbuotojams. Tai gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, pvz., nagrinėjamo kancerogeno ir kultūrinių normų bei pramonės struktūros šalyje, taip pat nuo sutarčių nuostatų ir įdarbinimo modelių skirtingose profesijose ir skirtingose amžiaus grupėse bei sąlygų moterims ir vyrams skirtumų. Kitos naujai atsirandančios problemos, į kurias reikia INSHT 14

16 atsižvelgti sudarant informacijos apie ekspoziciją sistemas, yra didėjantis skaičius migruojančių darbuotojų, atliekančių darbą, kuriame galimai didelė ekspozicija, nauji atliekų tvarkymo ir perdirbimo darbai, nanotechnologijų naudojimas ir galima rizika, susijusi su vadinamaisiais žaliaisiais darbais. Reikia nepamiršti, kad kai kuriuos naujai atsirandančius pavojus gali kelti žinomų kancerogenų naudojimas naujuose procesuose ir produktuose. To pavyzdys gali būti silicio ekspozicija abrazyvine čiurkšle apdorojant audinius arba pjaustant dirbtinį akmenį. Nagrinėjant ekspoziciją galima pastebėti socialinį ekonominį gradientą, nes žemos kvalifikacijos darbą dirbantys darbuotojai veikiami dažniau ir didesniu lygiu nei dirbantys protinį darbą. Tas pats pasakytina ir apie priežiūros bei subrangos užduotis, kuriose dažniau pasitaiko didesnė ekspozicija. Taip pat reikia nustatyti ir išspręsti problemas, aktualias po profesinio vėžio atsigaunantiems žmonėms grįžtant į darbą, pvz., pritaikant jų pareigas, padedant jiems susitvarkyti su stresu, kurį kelia grįžimas į darbą, kuris galėjo sukelti vėžį, ir tvarkant darbo organizavimo ir kolektyvo pokyčius. Tam būtini koordinuoti visų darbovietės asmenų veiksmai ir jų bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros institucijomis; į tai reikėtų įtraukti ir prevencijos paslaugas. Strategijos turi būti skirtos tiek moterims, tiek vyrams, ir apimti laikinai ir ne visu etatu dirbančius asmenis. Turint omenyje, kad dirbančiųjų populiacija senėja, reikia parengti strategijas, kaip išlaikyti darbo pajėgumą ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas visiems, įskaitant lėtinėmis ligomis sergančius dirbančiuosius. Reikia surinkti geresnius įrodymus apie veiksmingus intervencijos tipus. Visuomenės sveikatos aktyvistai turėtų imtis aktyvesnio vaidmens nei dabar Rekomendacijos Ši ataskaita parodė, kad būtinos pastangos visais lygiais: geresnis teisės aktų (ypač dėl procesų metu atsirandančių veiksnių ir ne cheminių veiksnių) taikymas, informuotumo didinimo strategijos visų suinteresuotųjų subjektų rizikos suvokimui gerinti, visapusių prevencinių priemonių visiems darbo procesams, susijusiems su tokiais rizikos veiksniais, specifikacijos, pagerintas įgyvendinimas bei vykdymo užtikrinimas ir kliūčių kompensavimui mažinimas. Kalbant apie pastarąsias, Danija neseniai parodė įdomų pavyzdį, kaip sumažinti kliūtis kompensavimui, visus IARC pripažintus veiksnius daugmaž tiesiogiai perimdama į savo nacionalinius reglamentus kaip vėžio rizikos veiksnius. ES Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato užsakymu atliktas svarbus Europos saugos ir sveikatos strategijos įvertinimo tyrimas rekomenduoja naują strategiją, pagal kurią atkreipiamas dėmesys ir į mirtis nuo profesinio vėžio (Europos Komisija, 2013). Ji pirmiausia turėtų būti nukreipta į iššūkius, susijusius su teisinės sistemos įgyvendinimu, ypatingą dėmesį skiriant mažoms ir vidutinėms įmonėmis (MVĮ) ir mikro įmonėms. Ataskaita nurodo, kad daugelio pagrindinių profesinių kancerogenų atžvilgiu reikia keisti požiūrį į galimą riziką ir aiškiai parodyti darbuotojams, kaip sumažinti šių cheminių medžiagų ekspoziciją. Šia prasme suinteresuotieji subjektai valstybių narių lygiu pabrėžė, kad Europos strategija ėmė spausti nacionalinius politikos formuotojus imtis veiksmų ir todėl tapo svarbiu akstinu nacionalinėms strategijoms ir (arba) veiksmams rengti. Strategijoje sakoma, kad bendrąja politika su darbu susijusiam vėžiui pažaboti turi būti atsižvelgta ne tik cheminius, bet ir į biologinius, fizikinius ir organizacinius veiksnius. Ekspozicija darbo aplinkoje retai susijusi su vienu veiksniu dažnai tai yra kelių veiksnių derinys. Naujoji ES m. strategijos dėl sveikatos ir saugos darbe sistema (Europos Komisija, 2014) kaip vieną iš trijų pagrindinių savo iššūkių įvardijo su darbu susijusių ligų prevenciją, pabrėžia profesinio vėžio kainą darbuotojams, bendrovėms ir socialinio draudimo sistemoms ir pažymi, kaip svarbu numatyti galimą neigiamą naujų technologijų poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai. Ji taip pat nurodo darbo organizavimo pokyčių poveikį fizinės ir protinės sveikatos aspektais ir ragina atkreipti ypatingą dėmesį į moterims tenkančią riziką, pvz., savitas vėžio rūšis, dėl kai kurių darbų, kuriose moterų yra dauguma, pobūdžio. Būtina taikyti atsargumo metodiką ten, kur bendrąja prasme nustatyta neapibrėžtumų, pvz., dirbama su mišiniais arba neturima pakankamai duomenų. Reikia naujos vėžio prevencijos paradigmos, pagrįstos supratimu, kad vėžį galiausiai sukelia keletas sąveikaujančių veiksnių. Pagal tokią atsargumo metodiką taip pat reikia atsižvelgti į darbo pasaulio pokyčius, pvz., subrangos, laikinojo darbo, keleto darbų ir darbo kliento patalpose esant ribotoms prisitaikymo galimybėms išaugimą, didėjantį darbo statiškumą, perėjimą nuo pramonės prie paslaugų sektoriaus, didėjančią moterų dalį ekspoziciją patiriančiose profesijose, neįprasto darbo laiko dažnėjimą, daugkartinės ekspozicijos atvejų gausėjimą ir t. t. (EU-OSHA, 2012). 15

17 Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija pasirinko taikyti labiau sistemišką profesinio vėžio naštos mažinimo metodą. Prancūzijoje OSH politika integruota į kitas politikos sritis, pvz., nacionalinį vėžio planą ir visuomenės sveikatos strategiją, kad būtų kuo geriau panaudoti ištekliai ir skirtingas jų potencialas, tad veiksmai taptų visuotiniais. Prancūzijos patirtimi galėtų pasinaudoti kitos šalys, kad kuo geriau panaudotų visus galimus kanalus su darbu susijusio vėžio prevencijai pagerinti. Kitas metodas galėtų būti padaryti kancerogenų ekspozicijos mažinimą ir profesinio vėžio atvejų sumažimą nacionalinių OSH strategijų tikslu, kaip nurodyta naujojoje profesinės saugos ir sveikatos strateginėje sistemoje. Kalbant apie chemines medžiagas, teigiamas REACH ir CLP poveikis galėtų būti toliau didinamas geriau integruojant su OSH teisės aktais, pvz., suteikiant prieigą prie duomenų, gautų taikant REACH ir CLP (pvz., registruotojų nuosavos klasifikacijos duomenų, skirtų cheminėms medžiagoms, kurioms netaikoma suderinta Europos klasifikacija), didinat informuotumą, OSH ir REACH suinteresuotiesiems subjektams keičiantis informacija apie iššūkius, kuriuos kelia savitos ekspozicijos situacijos, ir t. t. Bendravimo kanalai tiekimo grandinėje galėtų būti geriau panaudojami gerai praktikai propaguoti rizikos įvertinimo, rizikos valdymo, instruktavimo ir pakeitimo srityse. Jei DNEL neįmanoma nustatyti, kelete šalių taikoma sveikata pagrįstos arba rizika pagrįstos ekspozicijos ribų sąvoka. Naujos metodikos Vokietijoje ir Nyderlanduose tikslas nuolat mažinti kancerogeninių cheminių medžiagų ekspoziciją iki priimtino lygio (sveikata arba rizika pagrįstos OEL). Ja siekiama žymiai paspartinti prevencinių priemonių įgyvendinimą. Šis metodas turėtų būti atidžiai stebimas ir vertinamas. Iš didžiulio kiekio rinkai pateiktų cheminių medžiagų tik nedaugelis buvo išsamiai ištirtos profesinio vėžio aspektu. Šią padėtį gerina REACH. Vis dėlto, kaip aprašyta ataskaitoje, keletui veiksnių ribinių verčių nustatyti neįmanoma dėl įvairių sunkumų. Todėl rizikos įvertinimas ir susijusios prevencinės priemonės negali remtis matavimais darbo vietoje. Jei pagal mokslinius duomenis negalima apibrėžti arba išmatuoti OEL (pagrįstų ribomis arba rizika) ir rizika atrodo įmanoma, turi būti taikoma atsargumo metodika. Nors proceso metu susidarančios cheminės medžiagos veikia didelį skaičių darbuotojų, jų REACH nereglamentuoja. Yra daug pramonės šakų, procesų ir profesijų, kuriose esama vėžio rizikos ir kurioms cheminių medžiagų reglamentai netaikomi. Be to, darbo procesai keičiasi sparčiai, randasi naujų pramonės šakų ir procesų, pvz., vystantis elektroninei įrangai; žaliuosiuose darbuose, pvz., žaliosios energijos sektoriuje (vėjo energetika ir energijos laikymas; atliekų tvarkymas; ir didėjantis nanomedžiagų naudojimas). Taip pat daugėja dirbančiųjų paslaugų sektoriuje, pvz., sveikatos apsaugos srityje, kur ekspoziciją sunku susekti, o vaistams netaikomi informavimo tiekimo grandinėje per saugos duomenų lapus reikalavimai ir bandymo bei duomenų teikimo reikalavimai. Tokią metodiką turi parengti tyrėjai ir specialistai, ji turi būti įtraukta į gaires ir priemones. Geriausia, jei tokios specifikacijos yra skirtos konkrečiam sektoriui ar profesijai, apimtų visas sąlygas ir veiksnius, pvz., chemines medžiagas, biologines medžiagas, fizikinius veiksnius ir psichosocialinius aspektus. Yra keletas naujai atsirandančių pavojų, kuriems būtinas ypatingas dėmesys visais lygiais, pvz., nanomedžiagos, endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos ir nejonizuojančioji spinduliuotė. Mažai Zijl Reinier žinoma apie dirbtinių nanodalelių poveikį vėžiui ir kitoms susijusioms ligoms. Įprastuose SDS automatiškai neprivalu pranešti apie sudėtyje esančias nanomedžiagas. Norėdama gauti daugiau duomenų apie nanomedžiagų naudojimą ir ekspoziciją Prancūzija įvedė privalomo registravimo sistemą; panašios schemos svarstomos Norvegijoje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje ir Italijoje. Ši procedūra rekomenduojama visai Europai. Būtini projektai, skirti nustatyti darbuotojų grupes, kurioms yra didelė profesinio vėžio rizika, užslėptas grupes ir pažeidžiamas grupes; turėtų būti sumodeliuotos situacijos, kaip sumažinti ekspoziciją tokioms grupėms ar darbo užduotims, o didelės rizikos darbovietėse turi būti platinama informacija apie rizikos prevenciją. Tokios metodikos pavyzdys yra Suomijoje vykdomas projektas, skirtas 16

18 nustatyti ir užkirsti kelią didelės ekspozicijos situacijoms, kuriuo siekiama nustatyti dėl cheminių medžiagų rizikos pavojingiausias darbo užduotis. Būtina atsargumo metodika. Geriausia, kad bendrovėms, darbo inspekcijoms ir nelaimingų atsitikimų bei sveikatos draudimo organizacijoms skirtos gairės būtų interaktyvios išsamaus rizikos įvertinimo priemonės, apimančios visų tipų riziką. Darbuotojai turėtų būti informuojami, ką daryti, jei nėra duomenų arba rezultatai neaiškūs. Svarbu, kad jie būtų instruktuoti, kaip ir kada taikyti atsargumo principą. Ataskaitos autoriai pateikia galimų sprendinių apžvalgą, pabrėždami, kad veiksmingiausia priemonė yra ekspozicijos išvengimas; šis principas turėtų būti stiprinamas įvedant kontrolės priemonių hierarchiją ir dedant daugiau pastangų pateikti įmonėms specializuotas rekomendacijas. Pateikta lentelė, kurioje apžvelgtos išnagrinėtoje literatūroje rekomenduojamos priemonės, taip pat pateiktos priemonės, rekomendacijos ir t. t. Išvadų ir rekomendacijų, plačiai aptartų ataskaitos išvadų skyriuje, apžvalga pateikta 3. 3 lentelė. Išvados ir rekomendacijos Klausimas Rekomendacijos Pastabos Ekspozicijos įvertinimas Informacija apie kancerogenų ekspoziciją darbo aplinkoje Europoje yra pasenusi ir neišsami Duomenys atspindi anksčiau buvusią ekspoziciją, kuri netinka esamai ekspozicijai ir būsimoms tendencijoms įvertinti Kadangi informuotumas mažas, o profesinė istorija blogai stebima ir aprašoma, tikėtina, kad moterų su darbu susijusio vėžio atvejai yra nepakankamai įvertinami. Pagal amžių klasifikuotų duomenų apie ekspoziciją taip pat trūksta, mažai žinoma ir apie ekspozicijos paplitimą ir modelius bei lygius skirtingo amžiaus darbuotojams Dėl kalbos barjerų kitų šalių specialistams sunku suprasti valstybių narių ekspozicijos šaltinius ir gauti prieigą prie jų. Reikia atnaujinti praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios CAREX įverčius Ekspozicijos matavimo duomenų bazių kontekstinių duomenų gerinimas tarptautiniu bendradarbiavimo padėtų geriau naudotis ekspozicijos duomenimis skaičiuojant įverčius Perspektyvinės studijos, apimančios informaciją apie tendencijas (ekspoziciją per laiką) ir ekspozicijos modelius įvairiose profesijose ir užduotyse Duomenis rinkti grupuojant pagal lytį ir vienodai atsižvelgiant į sektorius, kuriuose dirba vyrai ir moterys, ir į jiems tipišką ekspoziciją Įtraukti informaciją apie amžių ir susieti su įdarbinimo modeliais skirtingose profesijose ir sąlygų moterims ir vyrams skirtumais Skatinti mainus ir duomenų teikimo procesus Įtraukti ekspozicijos lygio įverčius Įtraukti informaciją pagal lytį Įvertinti įverčių neapibrėžtumą Pasekti tokiais pavyzdžiai kaip tyrimas SYNERGY, skirtas silicio ekspozicijai Vadovautis valstybių narių pavyzdžiais, pvz., JK pamaininio darbo ir silicio ekspozicijos perspektyvinėmis studijomis. Vadovautis tokiais pavyzdžiai kaip tyrimas GISCOP, kurio metu retrospektyviai tiriama ekspozicijos istorija apklausiant darbuotojus ir naudojantis socialinio draudimo bei užimtumo duomenimis. Jauniems darbuotojams ypač didelė rizika priežiūros, stažuočių, statybos, paslaugų sektoriuose ir svetingumo pramonėje Numatoma, kad duomenų suteiks Europos duomenų bazė Hazchem@work Vykdant projektą NECID 17

19 Klausimas Rekomendacijos Pastabos Kaip pavyzdžius galima pateikti Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, taip pat Prancūziją ir Vokietiją. kuriama nanodalelių ekspozicijos duomenų bazė, skirta pastoviai saugoti duomenis apie nanodalelių ekspoziciją ir susijusią informaciją Mažai informacijos apie ekspozicijos lygį Pamaininis darbas, sutrikdantis paros ritmą, ir sėdimasis darbas įvardyti kaip galimi vėžio sukėlikliai, tačiau jiems beveik neskiriama reikiamo dėmesio. Cheminės medžiagos Privalomas informavimas apie cheminių kancerogenų ekspoziciją darbuotojams yra įgyvendintas įvairiais laipsniais ir tik apie tam tikras chemines medžiagas Apie nedidelę ir kartkartinę ekspoziciją nepranešama Kurti EDM ir ekspozicijos duomenų bazes, įtraukiant ekspozicijos lygį ir susijusius duomenis Taikoma teisės aktų sistema, konkrečiai darbo laiko direktyva, o atlikus rizikos įvertinimą galima nustatyti prevencines priemones Daugiau tyrimų, skirtų rizikos ir padarinių santykiui bei veiksmingoms prevencinėms priemonėms Sėdimojo darbo vengimas arba sumažinimas naudojant dinamines darbo zonas ir (arba) stalus su ėjimo taku Darbo organizavimas vengiant statiško darbo, ilgalaikio stovėjimo ir sėdėjimo, pvz., taikant pertraukas ir reorganizuojant darbo procedūras Įsteigti išsamų nacionalinį registrą visose šalyse, kad būtų galima surinkti duomenis apie kancerogenų ekspoziciją iš visos Europos Įtraukti visas ES šalis ir visas aktualias kancerogenų ekspozicijos rūšis (ir galbūt kitas didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas) Įtraukti laikinus darbuotojus, subrangovus ir priežiūros darbuotojus. Įtraukti didėjantį skaičių migruojančių darbuotojų, atliekančių darbą, kuriame galimai didelė ekspozicija, naujus atliekų tvarkymo ir perdirbimo darbus ir galimą riziką, susijusią su vadinamaisiais žaliaisiais darbais Sekti gairių pavyzdžiais, pvz., Kanados dėl tvarkaraščių, šviesos ekspozicijos ir poilsio laikotarpių organizavimo Pasinaudoti JK perspektyvinių tyrimų pavyzdžiu įvairių priemonių, pvz., pamaininio darbo metų skaičiaus sumažinimo, galimam poveikiui vėžio statistikai įvertinti Informacijos teikimas gali tapti nusistovėjusia administracine tvarka Analizuoti rezultatus prevencijai patobulinti Užtikrinti, kad dėl informacijos teikimo atsirastų pakeitimo pastangų 18

20 Klausimas Rekomendacijos Pastabos Į registrus įtrauktos proceso metu susidarančios medžiagos, pvz., lapuočių medienos dulkės, chromas, nitratai, PAH ir asbestas, veikia daug žmonių Kvarco dulkės ir dyzelinių variklių išmetamieji dūmai bei dujos, suvirinimo garai, pasyvus rūkymas, silicis, medienos dulkės ir endotoksinai dar nėra įtraukti į registrus, daugiausia dėl to, kad yra labai plačiai naudojami REACH ir OSH teisės aktai mažai susiję ir sunku gauti REACH informaciją, kuri svarbi rizikai įvertinti Sunku atsirinkti naudingą informaciją iš labai didelių saugos duomenų lapų ir REACH bei CLP duomenų bazių Mažai žinoma apie nanodalelių poveikį Įprastuose SDS automatiškai neprivalu pranešti apie sudėtyje esančias nanomedžiagas Užtikrinti pakankamas informavimo ir prevencijos priemones, nors šioms medžiagoms neskiriami SDS ir apie jas neinformuojama tiekimo grandinėje Norint padidinti darbo vietos apsaugą reikia rasti būdų skatinti prevenciją ir didinti informuotumą ne vien naudojant SDS ir informuojant abiem tiekimo grandinės kryptimis pagal REACH procesus Įvertinti ekspoziciją, išplėsti vertinimo sistemų taikymo sritį, kad šios medžiagos būtų tinkamai įvertintos Laikantis REACH ir CLP sukauptais duomenimis (ypač nuosavos klasifikacijos, kai registruotojai patys klasifikuoja chemines medžiagas ir nėra suderintos klasifikacijos) turėtų būti leidžiama naudotis darbuotojų apsauga užsiimantiems asmenims Gerinti REACH veikėjų ir OSH suinteresuotųjų subjektų keitimąsi informacija apie ekspozicijos aplinkybes SDS ir poveikio scenarijai turėtų būti tikroviški ir atsižvelgti į kontrolės priemonių hierarchiją bei specialiąsias kancerogenų ir mutagenų direktyvos nuostatas Išnagrinėti registracijos ir informacijos teikimo sistemas Į ekspozicijos įvertinimą gali būti neįtraukti stažuotojai ir moterys, nors jie taip pat veikiami; reikia vengti išankstinio nusistatymo dėl to, kas yra veikiamas ir kam kyla rizika Daugiau tyrimų, skirtų ekspozicijai pažeidžiamoms grupėms įvertinti Trūksta duomenų apie jaunus priežiūros darbuotojus ir moteris, pvz., tiekimo, mažmenos ir transporto srityse; reikia užtikrinti, kad ekspozicija jiems taip pat būtų ištirta Pasinaudoti rizikos įvertinimo priemonių, integruojančių REACH informaciją (pvz., Stoffenmanager ir kai kurios OiRA rizikos įvertinimo priemonės, įskaitant skirtąsias paslaugų sektoriui, pvz., plaukų priežiūros ir mažmenos), pavyzdžiais Plėtoti sėkmingas elektronines priemones bendravimui tiekimo grandinėje gerinti (pvz., elektroninio keitimosi su sauga susijusiais duomenimis statybos pramonės tiekimo grandinėje elektroninis procesas SDBtransfer ) Pasinaudoti Norvegijos, Belgijos (kurios turės registrą nuo ), Danijos, Švedijos ir Italijos pavyzdžiais 19

21 Klausimas Rekomendacijos Pastabos Prevencija Ekspozicijos vengimas (atsisakymas) ir pakeitimas yra teisės aktuose nustatyti, bet praktiškai neįgyvendinti principai Bendrovėms reikia daugiau rekomendacijų dėl kancerogeninių medžiagų ir (arba) veiksnių išvengimo ir pakeitimo Beveik nėra ekspozicijos mažinimo veiksmų įvertinimo Informuotumas menkas, o darbdavių žinios ribotos Skatinti atsisakymą ir pakeitimą mokymu, atitinkamomis priemonėmis ir praktiniais pavyzdžiais Rizikos vertinimo priemonės turi pabrėžti pakeitimą ir atsisakymą Kontrolės priemonių hierarchija turėtų įsivyrauti susijusiose politikos srityse (REACH, mašinų, AAP) Įvertinti darbuotojų žinių lygį ir elgsenos pokyčius Įvertinti kampanijų ir informuotumo didinimo veiksmų poveikį Įtraukti keitimosi žiniomis veiklą į kampanijas, transformuojant išvadas į įmonėms prieinamą informaciją ir praktines rekomendacijas, skirtas konkretiems rizikos veiksniams ir sektoriams, profesijoms ir darbo užduotims Būtinos informuotumo didinimo kampanijos, geriausia kaip trišalės iniciatyvos Teikti išsamias rekomendacijas, kaip mažinti konkrečių pavojų ekspoziciją Keletas tyrimų parodė, kad patikrintos bendrovės daug geriau suprato riziką ir buvo daug labiau motyvuotos imtis veiksmų; reikia daugiau darbo inspektorių ir dažnesnių inspekcijų, ypač mažose įmonėse Reikalingos gairės bendrovėms, darbo inspekcijoms ir nelaimingų atsitikimų bei sveikatos draudimo organizacijoms Teikti interaktyvias, visapusiškas rizikos įvertinimo priemones, apimančias visų tipų riziką ir galimas lanksčiai atnaujinti Pasinaudoti esamų sistemų, pakaitalų duomenų bazių ( SubsPort, substitution-cmr.fr) ir sėkmingo pakeitimo atvejų tyrimų pavyzdžiais Toliau plėtoti esamas duomenų bazes Esama ES gairių dėl cheminių medžiagų pakeitimo (EU-OSHA, 2003; Europos Komisija, 2012) Vadovautis valstybių narių pavyzdžiais, pvz., JK asbesto kampanija Sekti valstybių narių pavyzdžiais, pvz., taikyti specialiai procesui ir cheminei medžiagai skirtus kriterijus, kaip Vokietijoje Valstybės narės galėtų pasekti Švedijos pavyzdžiu: profesinės sąjungos skiria regioninius saugos atstovus mažoms darbovietėms ir jie gali tikrinti MVĮ. Dalį inspekcijų išlaidų padengia vyriausybė; teisė darbuotojų organizacijoms bendrai vykdyti patikrinimus galioja ir kitose šalyse 20

22 Klausimas Rekomendacijos Pastabos Informuotumas apie fizikines ir biologines medžiagas yra labai mažas Ekspozicija darbo aplinkoje retai susijusi su vienu veiksniu dažnai tai yra kelių rizikos veiksnių derinys. Paslaugų sektoriuje informuotumas mažas ir darbuotojai mažai mokomi, kaip apsisaugoti, jiems dažnai neprieinamos prevencinės paslaugos, retai konsultuojami apie priemones darbo vietoje ir dažnai turi mažai autonomijos. Prevencinės paslaugos atlieka svarbų vaidmenį vertinant ekspoziciją darbo vietose ir teikiant rekomendacijas bendrovėms, tačiau prevencinių tarnybų vaidmuo ir užduotys dažnai neaiškūs, o kai kuriose valstybėse narėse ištekliai darosi menki (ypač trūksta profesinės krypties gydytojų) Išplėsti EDM, įtraukiant ne vien chemines medžiagas, bet ir kitus rizikos veiksnius, išplėsti taikymo sritį, įtraukiant daugiau medžiagų ir kitų veiksnių (pamaininį darbą ir pan.) Holistinė metodika Konkrečių profesijų ekspozicijos profiliai, atsižvelgiant į fizikinius, cheminius, biologinius ir darbo organizavimo veiksnius ir į socialinį ekonominį statusą. Informaciją apie ekspoziciją susieti su žiniomis, gautomis iš nacionalinių vėžio registrų, ligų registrų ir pranešimų apie vėžio atvejus kompensavimo ir draudimo sistemoms. Tokie šaltiniai kaip vėžio registrai ir ekspozicijos duomenų bazės gali būti naudingi atsekant daugkartines ekspozicijas ir nustatant galimą rizikos veiksnių sietį bei sinergetinį arba didinamąjį poveikį Būtinas informuotumo didinimas ir prevencijos strategijos Sustiprinti prevencines tarnybas su darbu susijusio vėžio prevencijai paremti Užtikrinti tinkamą apimtį ir nuolatinį mokymą CAREX Canada yra išsamiausias informacijos šaltinis, į kurį įtrauktas pamaininis darbas ir kiti rizikos veiksniai Pasinaudoti nacionaliniais tyrimų pavyzdžiais (pvz., SUMER Prancūzijoje), vėžio tyrimais tam tikrose profesijose (pvz., NOCCA ) ir profesinio vėžio registrais, kurie prisideda prie aktyvios su darbu susijusio vėžio aukų paieškos ( OCCAM, pagal kurį vietos sveikatos skyriai praneša profesinės sveikatos tarnyboms apie atvejus, kai pacientas dirbo didelės rizikos pramonės šakoje). Pasekti paslaugų sektorius įtraukiančių nacionalinių strategijų pavyzdžiais Pasekti valstybių narių, kuriose reikalaujami reguliarūs pakartotiniai mokymai, pavyzdžiu 21

23 Klausimas Rekomendacijos Pastabos Mažai žinoma apie naujų darbo formų (pvz., subrangos ir labiau fragmentuoto darbo stažo) poveikį Prevencijos požiūriu būtų naudinga vertinti būsimą poveikį remiantis esama ekspozicija Grįžimas į darbą Beveik nėra jokių grįžimo į darbą strategijų, ypač su darbu susijusio vėžio paveiktiems darbuotojams Privalomas net retsykinės ekspozicijos dokumentavimas Socialinio draudimo registruose esanti informacija apie užimtumą ir darbus galėtų būti susiejama su informacija apie ekspoziciją, kad atsirastų duomenų apie ekspozicijos darbuotojams istoriją Reikia informacijos apie veikiamų darbuotojų skaičių ir ekspozicijos jiems lygį per laiką Šių rodiklių kiekybinių įverčių paprastai neturima, tačiau galima nustatyti naudojant ekspozicijos darbe įverčius Parengti grįžimo į darbą strategiją Pasekti sėkmingais pavyzdžiais Įtraukti visus asmenis įmonės lygius ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros tarnybomis Atsižvelgti į kolegų nuogąstavimus Nano ekspozicijos ir kontekstinės informacijos duomenų bazė NECID Pasekti valstybių narių pavyzdžiais Pasekti tokiais pavyzdžiais kaip JK ir Suomijos ekspozicijos tendencijų analize Strategijos turi būti skirtos tiek moterims, tiek vyrams, ir apimti laikinai ir ne visu etatu dirbančius asmenis. Gali būti sunktu grįžtį į darbą nebepatiriant tų pačių vėžį sukeliančių veiksnių Adam Skrzypczak 22

24 8. Nuorodos BAuA ((Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin) (Vokietijos federalinė profesinės saugos ir sveikatos agentūra)) Bedeutung von Mykotoxinen im Rahmen der arbeitsplatzbezogenen Gefährdungsbeurteilung (Mikotoksinų darbo vietoje rizikos įvertinimo svarba. Esamos situacijos ataskaita), Sachstandsbericht, Pateikiama adresu: deutung-von-mykotoxinen.pdf BAuA ((Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin) (Vokietijos federalinė profesinės saugos ir sveikatos agentūra)) (2014 m.). Techninės taisyklės, skirtos biologinėms medžiagoms (TRBA) m. balandžio 1 d. gauta iš: Agents/TRBA/TRBA.html Bender, H.F., Acceptable, tolerable, non-tolerable risks at the workplace (Priimtina, toleruojama ir netoleruojama rizika darbo vietoje), pranešimas EU-OSHA seminare Kancerogenai ir su darbu susijęs vėžys, Berlynas, m. liepos 4 d. gauta iš: Blanco-Romero, L., Vega, L., Lozano-Chavarria, L., Partanen, T., CAREX Nicaragua and Panama: Worker exposures to carcinogenic substances and pesticides ( CAREX Nikaragva ir Panama: kancerogeninių medžiagų ir pesticidų ekspozicija darbuotojams), Int J Occup Health 17, 2011, pp Boffetta, P., Saracci, R., Kogevinas, M., Wilbourn, J.,Vainio, H., Occupational carcinogens (Kancerogenai darbo aplinkoje), ILO encyclopaedia, Pateikiama adresu: Bowman, J., Touchstone, J., Yost, M., A population-based job exposure matrix for power-frequency magnetic fields (Populiacija pagrįsta ekspozicijos matrica pramoninio dažnio magnetiniams laukams), J Occup Environ Hyg 4, 2007, pp CCOHS Kanados profesinės sveikatos ir saugos centras (2012 m.). Odos vėžys ir saulės šviesa m. balandžio 10 d. gauta iš: Cherrie, J., van Tongeren, M., Semple, S., Exposure to occupational carcinogens in Great Britain (Kancerogenų ekspozicija darbo vietose Didžiojoje Britanijoje), Ann Occup Hyg 51, 2007, pp Clapp, R.W., Jacobs, M.M., Loechler, E.L., Environmental and occupational causes of cancer: New evidence, (Aplinkos ir profesinės vėžio priežastys nauji įrodymai, m.), Lowell Center for Sustainable Production, Driscoll, T., Nelson, D., Steenland, K., Leigh, J., Concha-Barrientos, M., Fingerhut, M., Prüss-Üstün, A., The global burden of diseases due to occupational carcinogens (Kancerogenų darbo aplinkoje sukeltų ligų pasaulinė našta), Am J Indust Med 48, 2005, pp EU-OSHA Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, Žinynas Nr. 34 Pavojingų cheminių medžiagų atsisakymas ir pakeitimas, Pateikiama adresu: EU-OSHA Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (2012 m.). Kancerogenams ir su darbu susijusiam vėžiui skirtas seminaras m. balandžio 29 d. gauta iš: EU-OSHA Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (2013 m.), Nauja rizika ir tendencijos moterų saugos ir sveikatos darbe srityje. Pateikiama adresu: 23

25 Europos Komisija, 2004 m. balandžio 29 d. Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 158, Pateikiama adresu: Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, Cheminės rizikos darbuotojų sveikatai ir saugai sumažinimas pakeitimo būdu, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, Pateikiama adresu: stjn4aaaej8pay4e5l Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, m. Europos strategijos dėl sveikatos ir saugos darbe įvertinimas, galutinė ataskaita, kurią parengė Milieu, IOM ir COWI, Pateikiama adresu: ec.europa.eu/social/blobservlet?docid=10016&langid=en Europos Komisija, 2014 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES m. strategijos dėl sveikatos ir saugos darbe sistemos, COM(2014) 332 galutinis. Pateikiama adresu: Heederik, D., Endotoxins: An emerging biological risk? (Endotoksinai: naujai atsirandanti biologinė rizika?), pranešimas EU-OSHA seminare Biologinių medžiagų rizika darbo aplinkoje: akistata su iššūkiais, Briuselis, 2007 m. birželio 6 7 d m. kovo 31 d. gauta iš: IARC Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, Radiation (Spinduliuotė), IARC monografijų 100 D tomas, Lyons, Pateikiama adresu: IARC Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, Air Pollution and Cancer (Oro tarša ir vėžys), IARC mokslinė publikacija Nr. 161, Pateikiama adresu: Kauppinen, T., Karjalainen, A., Pukkala, E., Virtanen, S., Saalo, A., Vuorela, R., Evaluation of a national register on occupational exposure to carcinogens: effectiveness in the prevention of cancer, and cancer risks among the exposed workers (Kancerogenų ekspozicijos darbo aplinkoje nacionalinio registro įvertinimas: vėžio prevencijos veiksmingumas ir vėžio rizika veikiamiems darbuotojams), Ann Occup Hyg 51, 2007, pp Kauppinen, T., Toikkanen, J., Pedersen, D., Young, R., Ahrens, W., Boffetta, P., Hansen, J., Kromhout, H., Maqueda Blasco, J., Mirabelli, D., de la Orden-Rivera, V., Pannett, B., Plato, N., Savela, A., Vincent, R., Kogevinas, M., Occupational exposure to carcinogens in the European Union (Kancerogenų ekspozicija darbo vietoje Europos Sąjungoje), Occ Environ Med 57, 2000, pp Kauppinen, T., Pajarskiene, B., Podniece, Z., Rjazanov, V., Smerhovsky, Z., Veidebaum, T., Leino, T., Occupational exposure to carcinogens in Estonia, Latvia, Lithuania and the Czech Republic in 1997 (Kancerogenų ekspozicija darbo aplinkoje Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Čekijoje), Scand J Work Environ Health 27, 2001, pp Kauppinen, T., Vincent, R., Liukkonen, T., Grzebyk, M., Kauppinen, A., Welling, I., Arezes, P., Black, N., Bochmann, F., Campelo, F., Costa, M., Elsigan, G., Goerens, R., Kikemenis, A., Kromhout, H., Miguel, S., Mirabelli, D., McEneany, R., Pesch, B., Plato, N., Schlünssen, V., Schulze, J., Sonntag, R., Verougstraete, V., De Vicente, M.A., Wolf, J., Zimmermann, M., Husgafvel- Pursiainen, K., Savolainen, K., Occupational exposure to inhalable wood dust in the member states of the European Union (Įkvepiamų medienos dulkių ekspozicija darbo vietoje Europos Sąjungos valstybėse narėse), Ann Occup Hyg 50, 2006, pp Pateikiama adresu: 24

26 Koeman, T., Slottje, P., Kromhout, H., Schouten, L., Goldbohm, R., van den Brandt, P., Vermeulen, R., Occupational exposure to extremely low-frequency magnetic fields and cardiovascular disease mortality in a prospective cohort study (Ypač žemo dažnio magnetinių laukų ekspozicija darbo aplinkoje ir mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų perspektyviniame kohortų tyrime), Occup Environ Med 70, 2013, pp Mirabelli, D., Kauppinen, T., Occupational exposure to carcinogens in Italy: an update of CAREX database (Kancerogenų ekspozicija darbo aplinkoje Italijoje CAREX duomenų bazės naujinys), Int J Occup Environ Health 11, 2005, pp Lavoué, J., Pintos, J., Van Tongeren, M., Kincl, L., Richardson, L., Kauppinen, T., Cardis, E., Siemiatycki, J., Comparison of exposure estimates in the Finnish job-exposure matrix FINJEM with a JEM derived from expert assessments performed in Montreal (Ekspozicijos įverčių Suomijos darbo ir ekspozicijos matricoje FINJEM palyginimas su Monrealyje atliktų ekspertizių metu sudaryta darbo ir ekspozicijos matrica), Occup Environ Med 69, 2012, pp McCausland, K., Martin, N. & Missair, A., 'Anaesthetic technique and cancer recurrence: current understanding' (Nejautros metodika ir vėžio recidyvas šiuolaikinis supratimas), OA Anaesthetics, 2014 Jan 18;2(1):1. Pateikiama adresu: Melzer, F., Nur jeder fünfte Antrag kommt durch [Tik kas penkta paraiška priimama sėkmingai], Metallzeitung 2, Frankfurt, Partanen, T., Chaves, J., Wesseling, C., Chaverri, F., Monge, P., Ruepert, C., Aragon, A., Kogevinas, M., Hogstedt, C., Kauppinen, T., Workplace carcinogen and pesticide exposures in Costa Rica (Kancerogenų ir pesticidų ekspozicija darbo aplinkoje Kosta Rikoje), Int J Occup Environ Health 9, 2003, pp Pukkala, E., Martinsen, J.I., Lynge, E., Gunnarsdottir, H.K., Sparén, P., Tryggvadottir, L., Weiderpass, E., Kjaerheim, K., Occupation and cancer follow-up of 15 million people in five Nordic countries (Profesija ir vėžys 15 milijonų žmonių Šiaurės šalyse apklausa), Acta Oncol 48, 2009, pp Pateikiama adresu: ir Rushton, L., Hutchings, S., Brown, T., The burden of cancer at work: estimation as the first step to prevention (Vėžio našta darbe pirmųjų prevencijos veiksmų įvertinimas), Occup Environ Med 65, 2008, pp Siemiatycki, J., Richardson, L., Straif, K., Latreille, B., Lakhani, R., Campbell, S., Rousseau, M-C. & Boffetta, P., Listing occupational carcinogens, Environmental Health Perspectives, 112(15), Pateikiama adresu: Wriedt, H., The German exposure risk management model (Vokietijos ekspozicijos rizikos valdymo modelis), pranešimas EU-OSHA seminare Kancerogenai ir su darbu susijęs vėžys, Berlynas, 2012 m m. liepos 4 d. gauta iš: 25

27 Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) stengiasi, kad Europoje būtų galima saugiau, sveikiau ir našiau dirbti. Agentūra tiria, rengia ir platina patikimą, subalansuotą ir nešališką informaciją apie saugą bei sveikatą ir organizuoja visos Europos informuotumo didinimo kampanijas. Europos Sąjungos įkurta 1996 m. ir įsikūrusi Bilbao mieste Ispanijoje, Agentūra vienija Europos Komisijos, valstybių šalių vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovus ir geriausius kiekvienos ES valstybės narės bei kitų šalių ekspertus. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra Santiago de Compostela 12, 5th floor Bilbao, Ispanija Тel Faks El. paštas: 26

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės

More information

Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą. Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą. TURINYS 7 Socialinių partnerių įžanga 10 10 10 11 13 SANTRAUKA

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 10 02 COM(2013) 676 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais

More information

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat patvirtintas Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo organizavimo tvarkos aprašas ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

More information

ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE

ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE Algirdas Giedraitis 1 Klaipėdos universitetas (Lietuva) ANOTACIJA Straipsnyje pažymimas nepakankamas įmonės vadovų dėmesys darbuotojų darbo sąlygoms

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Patvirtinta Europos Parlamento generalinio sekretoriaus pavaduotojos Francescos R. RATTI 2013 m. balandžio 20 d. Atnaujinta: 2014 m. kovo 28 d. Turinys 1. Vaizdo

More information

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy

More information

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure

More information

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Vilnius 2007 UDK xxxxxxx xxxx Parengė Narkotikų kontrolės departamentas

More information

Mokslo darbai (91); 59 64

Mokslo darbai (91); 59 64 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 1(91); 59 64 SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS KELIŲ TRANSPORTO SRITYJE Justinas Usonis * Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto

More information

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008

More information

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS Higienos institutas Vilnius, 2013 Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos parengtos vykdant

More information

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės 2016 m. balandžio 13 d. EMA/389923/2016 Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo 1. Pagrindiniai principai Pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 20 straipsnį arba

More information

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje

More information

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Šio dokumento parengimą

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

SVEIKATOS SUTRIKIMŲ RIZIKA IR PREVENCIJOS PRAKTIKA DIRBANT SU FUMIGUOTAIS KONTEINERIAIS Įžanga

SVEIKATOS SUTRIKIMŲ RIZIKA IR PREVENCIJOS PRAKTIKA DIRBANT SU FUMIGUOTAIS KONTEINERIAIS Įžanga SVEIKATOS SUTRIKIMŲ RIZIKA IR PREVENCIJOS PRAKTIKA DIRBANT SU FUMIGUOTAIS KONTEINERIAIS Įžanga Prekių vežimas krovininiuose konteineriuose paplitęs visame pasaulyje. Kasmet pakraunama, vežama ir iškraunama

More information

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS 1. Patvariųjų organinių teršalų koncentracijų lygių aplinkos ore įvertinimas įskaitant pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro

More information

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

Visuomenės sveikatos programų vertinimas Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų

More information

2-1 paveikslas. Užimtumo lygis metų asmenų grupėje ES 2013 metais pagal lytį. Spain. Austria. Bulgaria. Slovakia. Cyprus. Portugal.

2-1 paveikslas. Užimtumo lygis metų asmenų grupėje ES 2013 metais pagal lytį. Spain. Austria. Bulgaria. Slovakia. Cyprus. Portugal. Slovenia Greece Malta Croatia Hungary Luxembourg Poland Romania Belgium Italy Spain Slovakia Austria France Portugal Bulgaria Cyprus European Union Ireland Czech Republic Lithuania Latvia Finland United

More information

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2003 61 Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas Aldas Miečinskas Doktorantas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio

More information

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 315-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

More information

FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE

FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE VIDAUS POLITIKOS GENERALINIS DIREKTORATAS A TEMINIS SKYRIUS. EKONOMIKOS IR MOKSLO POLITIKA FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE TYRIMAS Santrauka Šiame tyrime nagrinėjami

More information

2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA. dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA. dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 03 27 COM(2014) 167 final 2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

More information

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1

More information

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai LT Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai ENRD Contact Point 123rf, Manuela Ferreira Valstybių narių kaimo plėtros programos (KPP) 2014 2020 m. laikotarpiu turėtų būti pagrįstos paklausa, orientuotos

More information

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams Europos struktūriniai ir investicijų fondai Gairės valstybėms narėms ir programų valdymo institucijoms Gairės paramos gavėjams Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams 2 redakcija,

More information

REKOMENDACIJOS, KAIP VALDYTI PSICHOLOGINĮ SMURTĄ DARBO VIETOSE

REKOMENDACIJOS, KAIP VALDYTI PSICHOLOGINĮ SMURTĄ DARBO VIETOSE REKOMENDACIJOS, KAIP VALDYTI PSICHOLOGINĮ SMURTĄ DARBO VIETOSE Birutė Pajarskienė, Ieva Vėbraitė, Toma Jasiukevičiūtė Higienos instituto Profesinės sveikatos centras Šios rekomendacijos parengtos įgyvendinant

More information

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1 Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2 MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ

More information

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje EUROPOS KOMISIJA Bendrijos moksliniai tyrimai idėjos bendradarbiavimas žmonės euratomas pajėgumai Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje kišeninis žinynas pradedantiesiems

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 15 1. PAGRINDAS Europos Sąjungos prekių ženklų tarnybos, įsipareigodamos tęsti

More information

NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS TARPTAUTINĖS FUNKCIONAVIMO, NEGALUMO IR SVEIKATOS KLASIFIKACIJOS DIEGIMO Į NEGALIOS NUSTATYMO PROCEDŪRAS POREIKIO

More information

Darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

Darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedra Darjos Volčiok V kurso, darbo teisės studijų šakos studentės Magistro darbas Darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos darbuotojų saugos

More information

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m. Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 359-14-ESD tarp Lietuvos Respublikos

More information

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

13070/17 aa/st 1 DGE 1A

13070/17 aa/st 1 DGE 1A Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. spalio 13 d. (OR. en) 13070/17 ENV 830 DEVGEN 225 ONU 131 POSĖDŽIO REZULTATAI nuo: Tarybos generalinio sekretoriato data: 2017 m. spalio 13 d. kam: Delegacijoms

More information

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Psichinė sveikata ir jai įtakos turintys veiksniai Savižudybių rodikliai Europoje ir Lietuvoje Savižudybių riziką didinantys veiksniai Prevencinės priemonės

More information

JESSICA. Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti. Kas yra JESSICA?

JESSICA. Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti. Kas yra JESSICA? Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas JESSICA Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA m. sausio 6 7 d., Vilnius

VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA m. sausio 6 7 d., Vilnius VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA Ataskaitos pavadinimas Vilniaus universiteto vidinė studijų kokybės vadybos sistema: išorinio vertinimo ataskaita

More information

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. Erasmus+ Programos vadovas Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. 1 versija (2017): 20/10/2016 TURINYS SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS... 8 Kaip skaityti šį Programos

More information

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1V-48 VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017 2019 METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS

More information

PAIIS galimų veiklos modelių analizė

PAIIS galimų veiklos modelių analizė PAIIS galimų veiklos modelių analizė 2 dalis PAIIS alternatyvų analizės ataskaita 2014 gruodis Turinys LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 4 SANTRAUKA... 6 VARTOJAMOS SĄVOKOS IR TRUMPINIAI... 9 1. REKOMENDUOJAMOS

More information

Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą

Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 250-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą 1 International

More information

Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste

Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2008. Nr. 25 Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste Ramūnas Vanagas, Aurimas Tumėnas Mykolo Romerio universitetas

More information

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI I. Įžanga Elektroninių komunikacijų ir ryšio priemonių konvergencija 1 pastaruoju metu

More information

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS PROGRAMOS LEADER IR ŢEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS LOCAL ACTION MANAGEMENT GROUPS IN IMPLEMENTATION OF LOCAL DEVELOPMENT

More information

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje T-Kit Nr. 10 Youth Partnership T-Kit Sriubos ragavimas 2 UDK 371.3 Kl-148 Susipažinkite T-Kit serija Kai kuriems iš jūsų galbūt kilo klausimas: ką galėtų reikšti T-Kit? Galimi mažiausiai du paaiškinimai.

More information

Skaidrumo ataskaita. Mūsų nuolatinis dėmesys kokybei. KPMG Baltics, UAB. už 2017 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius metus

Skaidrumo ataskaita. Mūsų nuolatinis dėmesys kokybei. KPMG Baltics, UAB. už 2017 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius metus Skaidrumo ataskaita Mūsų nuolatinis dėmesys kokybei KPMG Baltics, UAB už 2017 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius metus Turinys 1 2 3 Šalies vyresniojo partnerio laiškas 6 Kas mes esame 7 Įmonės struktūra ir

More information

Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika

Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika Turinys Santrumpos... 2 Sąvokos... 3 Įvadas... 4 1. Verslo priežiūros politika... 4 1.1. Verslo priežiūros pertvarka... 4 1.2. Verslo priežiūros politikos reglamentavimas...

More information

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ SVEIKATOS MOKSLAI ISSN 1392-6373 2013, 23 tomas, Nr.1, p. 91-95 doi:10.5200/sm-hs.2013.016 VISUOMENĖS SVEIKATA 91 ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ Ingrida

More information

ŽALIOJI KNYGA. dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos

ŽALIOJI KNYGA. dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 03 07 COM(2013) 123 final ŽALIOJI KNYGA dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos LT LT TURINYS ŽALIOJI KNYGA dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos...

More information

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos

More information

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public

More information

Sveikatos stiprinimo ir ligų

Sveikatos stiprinimo ir ligų Giedrius Vanagas, Rugilė Ivanauskienė, Aušra Mickevičienė Sveikatos stiprinimo ir ligų Profilaktikos programų vertinimas Metodinis leidinys ( mokomoji knyga) Kaunas 2014 UDK 613(075.8) Va247 Lietuvos sveikatos

More information

Karjeros planavimo vadovas studentui

Karjeros planavimo vadovas studentui Karjeros planavimo vadovas studentui Vilnius 2008 UDK 331.5(474.5) Ka431 Prioritetas Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2 prioritetas Žmogiškųjų išteklių plėtra Priemonė Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2.4 priemonė

More information

INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE

INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Julius Griškevičius Romualdas J. Kizlaitis INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant

More information

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS. dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS. dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 09 27 COM(2017) 548 final 2017/0237 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (Tekstas svarbus

More information

VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE

VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE TOTAL QUALITY MANAGEMENT MODELS AT TUBERCULOSIS AND INFECTIOUS DISEASES UNIVERSITY HOSPITAL Arvydas Šilys

More information

SĄVEIKOS SKYRIUS EC VGRR TAIKYMO VADOVAS

SĄVEIKOS SKYRIUS EC VGRR TAIKYMO VADOVAS SĄVEIKOS SKYRIUS EC VGRR TAIKYMO VADOVAS ERA nuorodos Nr.: ERA/GUI/01-2010/INT ERA versija: 4.00 Data: 2012 m. liepos 10 d. Dokumentą parengė: Dokumento rūšis: Dokumento statusas: Europos geležinkelio

More information

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council

More information

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 06 26 COM(2014) 367 final 2014/0185 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 1 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS Vilnius 2013 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Informacinių sistemų audito vadovas Turinys 1. Informacinių sistemų audito

More information

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en)

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) 9534/15 ENV 382 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio vardu pasirašo direktorius Jordi AYET PUIGARNAU

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA Žymantė Jankauskienė, Rita Liepuonienė, Rimantas Stukas, Genė Šurkienė, Kęstutis Žagminas, Birutė Gostevičienė, Erika Kubilienė, Jurgita Matuizienė, Algimantas Urbelis VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

Socialinio tyrimo terminija:

Socialinio tyrimo terminija: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas AURELIJA NOVELSKAITĖ Socialinio tyrimo terminija: tyrimo strategija, tyrimo planas, tyrimo dizainas, tyrimo procesas Metodinė knyga Kultūros vadybos

More information

PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ

PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ 4-asis pataisytas leidimas Pranešimas apie gerąją patirtį 1 Atskirtų vaikų Europoje programa (SCEP) pradėta kaip bendra kai kurių Tarptautinio aljanso Gelbėkit vaikus narių

More information

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:

More information

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355. DOI: 10.15544/mts.2015.37 2015. Vol. 37. No. 3: 425 437. APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA

More information

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Švietimas Lietuvoje Švietimas Lietuvoje Šio leidinio vertimas yra suderintas su EBPO. Tai nėra oficialus EBPO vertimas. Vertimo kokybė

More information

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2014. Vol. 36. No. 1. Scientific Journal. ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online) ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ

More information

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė Sveikatos priežiūros specialisto darbas mokykloje priskiriamas pirminei sveikatos priežiūrai. Pirminė

More information

VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS

VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS Visuomenės sveikata literatūros apžvalgos VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS Jovita Margienė 1, Romualdas Gurevičius 2 1 STADA-Nizhpharm-Baltija, 2 Higienos

More information

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas 2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI 2015 01 29 Vytautas Pačiauskas ERASMUS+ PROGRAMA KA1 KA2 KA3 Mobilumas mokymosi tikslais Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais Jean Monnet

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI

PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI Pareigybės pavadinimas: Administracijos padėjėjas (-a) Pareigų grupė ir kategorija: AST 3 Sutarties tipas: Laikinasis darbuotojas Nuoroda: VEXT/18/316/AST

More information

Konsultacijos: darbuotojų nuoma ( secondment )

Konsultacijos: darbuotojų nuoma ( secondment ) Konsultacijos: darbuotojų nuoma ( secondment ) Pirmasis leidimas: 1999 m. birželio mėn. Paskutinį kartą peržiūrėta 2007 m. vasario mėn. Šiame duomenų rinkinyje pateikiamos įvadinės gairės ir: aprašomas

More information

VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS. kalcio gliukonato magnio hipofosfito heksahidrato gliukozės monohidrato boro rūgšties. pagalbinių medžiagų:

VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS. kalcio gliukonato magnio hipofosfito heksahidrato gliukozės monohidrato boro rūgšties. pagalbinių medžiagų: VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS 1. VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 1 ml tirpalo yra: veikliųjų medžiagų: kalcio gliukonato magnio hipofosfito heksahidrato gliukozės monohidrato

More information

praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai

praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai 2007 At sakingo verslo praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros

More information

MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys

MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys Įmonių ir pramonės MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys Europos Komisija ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS Įmonių ir pramonės MVĮ internacionalizacijos rėmimas

More information

INFORMACIJA IR VEIKLA, SUSIJUSI SU DIDŽIAISIAIS DUOMENIMIS

INFORMACIJA IR VEIKLA, SUSIJUSI SU DIDŽIAISIAIS DUOMENIMIS Skaitmeniniai aukso ieškotojai DIDIEJI DUOMENYS INFORMACIJA IR VEIKLA, SUSIJUSI SU DIDŽIAISIAIS DUOMENIMIS INTERNETE 1 Ką? Kas? Kaip? Trys klausimai apie didžiuosius duomenis SUOMIJOS NACIONALINIS GARSO

More information

Bakalauro studijų darbų rengimo METODINĖS REKOMENDACIJOS

Bakalauro studijų darbų rengimo METODINĖS REKOMENDACIJOS Sigitas BALČIŪNAS, Liongina JUOZAITIENĖ, Dalia RUDYTĖ, Rigita TIJŪNAITIENĖ Bakalauro studijų darbų rengimo METODINĖS REKOMENDACIJOS Skirtos Socialinių mokslų fakulteto studentams Vilnius 2014 Metodinės

More information

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Šiame straipsnyje pateikta medžiaga iš 2007 metų tyrimo Ūkių ir įmonių ekonominio konkurencingumo

More information

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS 2014 gruodis, Nr. 18 (123) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Pameistrystės vieta Lietuvos profesinio mokymo sistemoje Pameistrystės

More information

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS Ekonominės politikos katedra MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI Vilnius, 2015 Apsvarstyta, patvirtinta ir rekomenduota vadovautis Ekonominės politikos

More information

Virginija Limanauskienė Kęstutis Motiejūnas. PrograMinės įrangos diegimo

Virginija Limanauskienė Kęstutis Motiejūnas. PrograMinės įrangos diegimo Virginija Limanauskienė Kęstutis Motiejūnas PrograMinės įrangos diegimo tyrimas Švietimo ir mokslo ministerija Virginija Limanauskienė Kęstutis Motiejūnas Programinės įrangos diegimo Tyrimas MOKOMOJI KNYGA

More information

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ VEIKSMŲ PROGRAMŲ, ĮGYVENDINANČIŲ LIETUVOS 2007 2013 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJĄ KONVERGENCIJOS TIKSLUI ĮGYVENDINTI, IŠLAIDŲ

More information

Klimato kaita kas tai?

Klimato kaita kas tai? Klimato kaita kas tai? Bevezetés fiataloknak Europos Komisija Klimato kaita kas tai? Pažintinis leidinys jaunimui Europos Komisija Aplinkos generalinis direktoratas Europe Direct tai paslauga, padėsianti

More information

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29)

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29) ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013. 1 (29). 30 37 Lietuvos konkurencingumo pokyčių vertinimas Europos Sąjungos šalių kontekste Janina Šeputienė, Kristina Brazauskienė

More information