LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2013 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA

Transcription

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2013 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA 2014 m. birželis

2 TURINYS SANTRUMPOS... 7 ĮVADAS BENDRŲJŲ SĄLYGŲ PASIKEITIMŲ ANALIZĖ BENDROS SOCIALINĖS EKONOMINĖS SITUACIJOS POKYČIAI LIETUVOJE M LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS POKYČIAI M LIETUVOS KAIMO POKYČIAI M BENDRIJOS IR NACIONALINĖS POLITIKOS PASIKEITIMAI 2013 M., DARANTYS ĮTAKĄ EŽŪFKP IR KITŲ FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ DARNAI Bendrijos politikos pasikeitimai 2013 m Nacionalinės politikos pasikeitimai 2013 m EŽŪFKP IR KITŲ ES FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ SUDERINAMUMAS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ PROGRAMOS I KRYPTIES ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla (111) Priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (112) Priemonė Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos (113) Priemonė Naudojimasis konsultavimo paslaugomis (114) Priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas (121) Priemonė Miškų ekonominės vertės didinimas (122) Priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (123) Priemonė Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (125) Priemonė Dalyvavimas maisto kokybės schemose (132) Priemonė Pusiau natūrinis ūkininkavimas (141) PROGRAMOS II KRYPTIES APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Priemonė Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) (212) Priemonė Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB (213) Priemonė Agrarinės aplinkosaugos išmokos (214) Priemonė Pelno nesiekiančios investicijos (216) Priemonė Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (221) Priemonė Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (223) Priemonė Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) (224) Priemonė Miškų aplinkosaugos išmokos (225) Priemonė Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas (226) Priemonė Pelno nesiekiančios investicijos miškuose (227) PROGRAMOS III KRYPTIES GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Priemonė Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos (311) Priemonė Parama verslo kūrimui ir plėtrai (312) Priemonė Kaimo turizmo veiklos skatinimas (313) Priemonė Kaimo atnaujinimas ir plėtra (322) PROGRAMOS IV KRYPTIES LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Priemonė Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (413) Priemonė Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas (421) Priemonė Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti (431) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2

3 3 FINANSINIS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS TĘSTINIO VERTINIMO VEIKLA 2013 METAIS ĮVADAS STEBĖSENOS IR VERTINIMO SISTEMA TĘSTINIO VERTINIMO EIGA 2013 METAIS DUOMENŲ RINKIMAS DARBUOTOJŲ, DALYVAUJANČIŲ VERTINIME, VEIKLA 2013 METAIS TĘSTINIO VERTINIMO VEIKLOS SUNKUMAI IR PROBLEMOS VALDYMO INSTITUCIJOS IR STEBĖSENOS KOMITETO VEIKSMAI, SIEKIANT UŽTIKRINTI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOKYBĘ IR VEIKSMINGUMĄ STEBĖSENOS IR VERTINIMO PRIEMONĖS Stebėsenos ir vertinimo priemonės Stebėsenos ir vertinimo veikla PROGRAMOS VALDYMAS IR ADMINISTRAVIMAS Komitetai, darbo grupės Sutarčių pasirašymo ir lėšų panaudojimo planai Mokėjimo agentūros akreditavimas ir sertifikavimas, Programos auditai Duomenų kaupimo sistema ir jos tobulinimas PAGRINDINĖS PROBLEMOS, VADOVAUJANT PROGRAMAI, IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROGRAMOS VIEŠINIMO IR INFORMAVIMO VEIKLA Žemės ūkio ministerijos viešinimo ir informavimo veikla Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo ir informavimo veikla PRIEMONĖS TECHNINĖ PAGALBA ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO PAŽANGA NACIONALINIO KAIMO TINKLO ĮGYVENDINIMAS BENDRIJOS POLITIKOS SRIČIŲ LAIKYMOSI APŽVALGA SANTRAUKA SUMMARY Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 3

4 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai m lentelė. Pagrindiniai ekonominiai rodikliai m. žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto pramonės sektoriuose lentelė. Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje m lentelė. Pagrindiniai miškininkystės sektoriaus rodikliai m lentelė. Ekonominiai ir socialiniai kaimo plėtros rodikliai m lentelė. Valdų valdytojų, registruotų žemės ūkio ir kaimo verslo registre, išsilavinimas lentelė. Programos I krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Programos I krypties priemonių pradinių rodiklių dinamika lentelė. Valdytojų išsilavinimo lygis lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Programos II krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Programos II krypties pradinių rodiklių dinamika lentelė. Priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programų finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku finansiniai ir administraciniai rodikliai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 4

5 42 lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Programos III krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Programos III krypties pradinių rodiklių dinamika lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Kaimo atnaujinimo projektai, įgyvendinami planavimo būdu ir LEADER metodu lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Programos IV krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Programos IV krypties pradinių rodiklių dinamika lentelė. Priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Priemonės Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Programos finansinis įgyvendinimas m., EUR lentelė. Naujiems iššūkiams skirtų lėšų panaudojimas m., EUR lentelė. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/ straipsnį susigrąžintos lėšos, EUR lentelė. Pagrindinės problemos ir iššūkiai, įgyvendinant Programą, ir jų sprendimo būdai lentelė m. atlikti Programos pakeitimai lentelė m. ŽŪM įgyvendinti informavimo ir viešinimo veiksmai lentelė m. NMA įgyvendinti informavimo ir viešinimo veiksmai lentelė. Priemonės Techninė pagalba finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Priemonės Techninė pagalba pirmos ir antros veiklos srities stebėsenos rodiklių pasiekimas lentelė. Darbuotojai, visą ar dalį darbo laiko skiriantys su Programos administravimu susijusioms funkcijoms lentelė. LKT finansiniai ir administraciniai rodikliai lentelė. Programos priemonių grupės pagal 2012 m. vertinimo rezultatus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 5

6 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 paveikslas. Užimtųjų skaičiaus dinamika šalyje ir atskiruose sektoriuose m paveikslas. Mišku apželdintas šalies plotas m paveikslas. Gyventojų skaičius 2013 m. pradžioje paveikslas. Nedarbo lygis mieste ir kaime paveikslas. Skurdo rizikos lygis mieste ir kaime paveikslas. Valdų valdytojų ir ūkininkų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes paveikslas. Žemės ūkio valdų dydžiai pagal užimamą plotą paveikslas. Valdų (ūkių) pasiskirstymas, skaičiuojant pagal EDV paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Programos finansinis įgyvendinimas paveikslas. N+2 taisyklės įgyvendinimas m., mln. EUR paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m paveikslas. Išmokėtos lėšos LKT administravimui ir veiklai m. ir 2013 m Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 6

7 SANTRUMPOS BPD - Lietuvos m. bendrasis programavimo dokumentas BPV - Bendroji pridėtinė vertė BST - Bendrijos svarbos teritorijos BVP - Bendrasis vidaus produktas BŽŪP - Bendroji žemės ūkio politika CMEF - Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas (angl. Common Monitoring and Evaluation Framework) DGVT - Didelės gamtinės vertės teritorijos DLK - Didžiausia leidžiama koncentracija DNV - Didelio nepalankumo vietovės EB - Europos Bendrijos EDV - Europinio dydžio vienetas EK - Europos Komisija ES - Europos Sąjunga ESTEP - Viešoji įstaiga Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai EUR - Euras EUROSTAT - Europos Bendrijų statistikos tarnyba EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ha - Hektaras IRT - Informacijos ir ryšių technologijos KMB - Kertinės miško buveinės KPP - Kaimo plėtros m. planas KPPI - Kaimo paukščių populiacijos indeksas LEADER - Programa, skirta kaimo plėtrai, skatinant vietos iniciatyvas ir įvairių kaimo plėtros dalyvių partnerystę LKT - Lietuvos kaimo tinklas LR - Lietuvos Respublika Lt - Litas MSD - Metinis sąlyginis darbuotojas MNV - Mažo nepalankumo vietovės MPŪV - Mažiau palankios ūkininkauti vietovės MVĮ - Mažos ir vidutinės įmonės NMA - Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos NRD - Nacionalinė reformų darbotvarkė NŽT - Nacionalinė žemės tarnyba PAST - Paukščių apsaugai svarbios teritorijos PGS - Perkamosios galios standartas PPIS - Paraiškų priėmimo informacinė sistema PRIS - Pareiškėjų registravimo informacinė sistema proc. - Procentas PVK - Programos valdymo komitetas RAIN - Projektas Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo plėtra RAIN-2 ŠKL - Šviesolaidinės kabelinės linijos t - Tona UAB - Uždaroji akcinė bendrovė VĮ - Valstybinė įmonė VKG - Programos įgyvendinimo vertinimo koordinavimo grupė VVG - Vietos veiklos grupė ŽŪIKVC - Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ŽŪM - Žemės ūkio ministerija ŽŪN - Žemės ūkio naudmenos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 7

8 ĮVADAS Šiame dokumente pateikiama Lietuvos kaimo plėtros m. programos (toliau Programos), patvirtintos 2009 m. gruodžio 14 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216, iš dalies keičiančiu 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimą Nr. C(2007)5076, kuriuo patvirtinta kaimo plėtros programa, 2013 m. pažangos ataskaita. Ataskaita parengta vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/ straipsnio reikalavimais ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 VII priede pateiktomis Programos metų pažangos ataskaitos struktūra ir sudedamosiomis dalimis. Ataskaitoje aptariama Programa yra svarbi Lietuvos ūkiui tiek dėl savo finansinio svorio, tiek dėl finansinėmis intervencijomis sprendžiamų problemų sudėtingumo. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2013 m. pabaigos pagal pateiktas paramos paraiškas pasirašyta sutarčių, patvirtinta paraiškų, kurių paramos suma sudaro 2.066,601 mln. EUR (7.135,562 mln. Lt), iš jų 1.593,673 mln. EUR (5.502,635 mln. Lt) Europos Sąjungos (toliau ES) lėšos, t. y. 90 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų m. laikotarpiu buvo išmokėta 1.734,703 mln. EUR (5.989,583 mln. Lt) paramos, iš jų 1.187,707 mln. EUR (4.100,915 mln. Lt) ES lėšos (išmokėtos paramos suma sudaro 76 proc. visų m. laikotarpiui Programos įgyvendinimui skirtų lėšų). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2013 m. pabaigos Europos Komisijai deklaruota 1.699,837 mln. EUR (5.869,197 mln. Lt) išmokėtų ES ir nacionalinių lėšų (deklaruotos paramos suma sudaro 74 proc. visos Programos įgyvendinimui skirtos lėšų sumos). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 8

9 1 BENDRŲJŲ SĄLYGŲ PASIKEITIMŲ ANALIZĖ 1.1 BENDROS SOCIALINĖS EKONOMINĖS SITUACIJOS POKYČIAI LIETUVOJE M m., lyginant su 2012 m., pastebimas stabilus, bet lėtesnis ekonomikos augimas. Viena iš pagrindinių ekonomikos augimą neigiamai veikusių priežasčių buvo sumažėjęs naftos ir chemijos produktų eksportas. Žemės ūkio sektorius, priešingai nei 2012 m., taip pat nebeturėjo tokios teigiamos įtakos ekonomikos augimui 1. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos 2013 m. buvo 1 proc. didesnės, palyginti su 2012 m. 2 Pastebėtina, jog 2013 m. metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2008 m. Daugiausia 2013 m. brango oro transporto paslaugos (13,7 proc.), daržovės (9,9 proc.), elektros energija (9,4 proc.), būsto nuoma (6,5 proc.). Tarp labiausiai atpigusių prekių ir paslaugų dominuoja: garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir dauginimo įrenginiai (-9,3 proc.), kava, arbata, kakava (-7,3 proc.) ir šilumos energija (-8,4 proc.). Šalies ekonomikos plėtros tempą labiausiai lėmė atsigaunanti vidaus paklausa privatus vartojimas, kuriam įtaką darė išaugusios realiosios pajamos, o jas palankiai veikė gerėjanti įmonių ir darbo rinkos padėtis, mažėjanti infliacija 3. Bendrasis vidaus produktas (toliau BVP) išaugo 5,1 proc. ir 2013 m. siekė 34,631 mlrd. EUR. Lietuvoje sukurta bendroji pridėtinė vertė (toliau BPV) per metus taip pat padidėjo ir sudarė 31,222 mlrd. EUR. 1 lentelė. Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai m. Rodiklis, matavimo vienetas BVP, mlrd. EUR 24,104 28,738 32,414 26,654 27,709 30,958 32,939 34,631 BPV, mlrd. EUR 21,753 25,767 29,061 24,012 24,780 27,671 29,502 31,222 Nedarbo lygis, 5,6 4,2 5,8 13,8 17,8 15,4 13,4 11,8 proc. Užimtųjų , , , , , , ,8 skaičius, tūkst. asmenų Vidutinis 433,2 521,8 623,3 595,4 575,8 592,5 615,1 645,9 mėnesinis darbo užmokestis, EUR Eksporto vertė, 11,262 12,509 16,077 11,796 15,650 20,150 23,047 24,553 mlrd. EUR Importo vertė, 15,429 17,812 21,144 13,122 17,653 22,825 24,882 26,506 mlrd. EUR Tiesioginės užsienio 8,376 10,282 9,190 9,206 10,030 11,028 12,100 12,392 investicijos, mlrd. EUR Materialinės investicijos, mlrd. EUR 4,984 6,750 6,917 3,737 3,260 4,057 4,178 4,802 1 Lietuvos bankas, Lietuvos ekonomikos apžvalga m. lapkričio mėn. 2 Šiame skyriuje naudojami statistiniai duomenys yra iš Lietuvos statistikos departamento, EUROSTAT, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazių. Jei cituojamas kitas šaltinis, jis nurodomas išnašose. 3 Swedbank makroekonomikos apžvalga Ekonomikos apžvalga: Lietuva m. sausio mėn. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 9

10 Po labai palankaus eksporto poveikio ekonomikos augimui 2012 m., jo teigiama įtaka BVP 2013 m. ėmė silpti. Pradėjęs lėtėti išorės paklausos augimas buvo vienas iš svarbiausių eksporto plėtrą mažinusių veiksnių. Per 2013 m. eksportas išaugo 6,5 proc. ir siekė 24,553 mlrd. EUR. Didėjanti vidaus paklausa, ypač importuojamų vartojimo prekių ir gamybos priemonių, lėmė didėjantį importą, kuris 2013 m. sudarė 26,506 mlrd. EUR m. tęsėsi nuo 2011 m. prasidėjęs nedarbo lygio mažėjimas. Lyginant su 2012 m., 2013 m. nedarbo lygis sumažėjo 1,6 proc. ir siekė 11,8 proc. Užimtųjų skaičius taip pat nežymiai augo 2013 m ,8 tūkst. žmonių Lietuvoje buvo užimti. Teigiamos įtakos nedarbo mažėjimui ir užimtumo didėjimui turėjo atsigaunantis statybos sektorius, taip pat didesniu mastu pradėta vykdyti daugiabučių namų renovacija. Per 2013 m. fiksuojama 5 proc. išaugęs vidutinis darbo užmokestis, kuris 2013 m. siekė 645,9 EUR. Padidintas minimalusis darbo užmokestis lėmė spartesnį darbo užmokesčio kilimą, pvz.: pirmąjį 2013 m. pusmetį darbo užmokestis paaugo 4,5 proc. Tiesioginės užsienio investicijos (toliau TUI) ir toliau augo: 2013 m. jos siekė 12,392 mlrd. EUR. Lietuvoje investavo 38 užsienio valstybės. Analizuojamu laikotarpiu Lietuvoje daugiausia naujų įmonių steigė arba plėtros projektus vykdė Skandinavijos šalys, JAV, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Įgyvendinus visus investicinius projektus per 2013 m. buvo planuota sukurti darbo vietą m. net 14,95 proc. išaugo materialinės investicijos, kurios siekė 4,802 mlrd. EUR. Išaugusias investicijas lėmė naujoms vežimo priemonėms skirtas nuo 2014 m. įsigaliojęs taršos normatyvas Euro 6, nes jis skatino įmones naujas transporto priemones įsigyti dar iki normatyvo taikymo. Taip pat 2013 m. pirmą kartą nuo 2012 m. pradžios išaugo investicijos į negyvenamosios paskirties pastatus ir statinius 5. Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai taip pat kaip vienkartinis veiksnys lėmė materialinių investicijų išaugimą. 1.2 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS POKYČIAI M. Lyginant 2013 m. su 2012 m., BPV sukurta žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sumažėjo 1,6 proc. ir sudarė1.198,74 mln. EUR m. augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos buvo pagaminta už 2,641 mlrd. EUR arba 2,8 procento mažiau nei 2012 m. Augalininkystės produkcija 2013 m. sumažėjo 5,2 proc., o gyvulininkystės padidėjo 0,4 proc. Augalininkystės produkcijos sumažėjimą lėmė mažesnis pagrindinių kultūrų derlius: 10 proc. mažiau užauginta cukrinių runkelių, 9,4 proc. rapsų sėklų, 8 proc. bulvių, 7,3 proc. javų. 6 Blogesnius rezultatus lyginant su 2012 m. lėmė mažesnis derlingumas ir sumažėję pasėlių plotai. Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sukurta BPV sudarė 3,83 proc. skaičiuojant nuo visos 2013 m. šalyje sukurtos BPV. 4 VšĮ Investuok Lietuvoje, Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje: Tendencijos ir perspektyvos. 2014, p Lietuvos bankas, Lietuvos ekonomikos apžvalga m. lapkričio mėn. 6 Lietuvos statistikos departamentas, Žemės ūkio pridėtinė vertė 2013 m. < Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 10

11 2 lentelė. Pagrindiniai ekonominiai rodikliai m. žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto pramonės sektoriuose Rodiklis, matavimo vienetas BPV žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, mln. EUR Užimtųjų skaičius žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, tūkst. asmenų Užimtųjų skaičius maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje, tūkst. asmenų Tiesioginės užsienio investicijos žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, mln. EUR Tiesioginės užsienio investicijos maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje, mln. EUR Materialinės investicijos žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, mln. EUR Materialinės investicijos maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje, mln. EUR , , ,51 671, , , , ,99 186,6 159,5 119,8 130,5 121,4 108,7 113,6 108,9 50, ,2 48,6 45,1 n. d. n. d. n. d. 7 50,290 74,713 85,649 91,143 97, , , , , , , , , , , , , , ,907 54,892 55,947 85, , , , , ,617 91,256 80, , , , m. ir toliau augo tiesioginės užsienio investicijos žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje 2013 m. TUI sudarė 138,380 mln. EUR. Materialinės investicijos žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje išaugo 36,5 proc. ir 2013 m. siekė 142,678 mln. EUR. Materialinių investicijų išaugimą lėmė atsigaunanti ekonomika, taip pat 2012 m. gautas rekordinis javų derlius. Pastebėtina, jog materialinės investicijos maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje 2013 m. lyginant su 2012 m. sumažėjo 3,18 proc. ir siekė 148,678 mln. EUR. Analizuojant užimtųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje skaičiaus dinamiką, pastebėtina, kad didžiausias užimtų žmonių skaičius šiame sektoriuje užfiksuotas 2006 m. ir 2007 m. Atsigaunant ekonomikai, žmonės persikėlė dirbti į kitus sektorius, todėl 2008 m. užimtųjų skaičius žemės ūkyje, žuvininkystės ir miškininkystėje sumažėjo. Krizės laikotarpiu dėl didesnio darbo vietų stabilumo užimtųjų skaičius šiame sektoriuje vėl buvo padidėjęs, tačiau, atsigaunant ekonomikai, ėmė mažėti m. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje užimtų šalies gyventojų skaičius siekė daugiau nei 108 tūkst. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiame sektoriuje užimtų asmenų skaičius mažėja ir dėl bendrų tendencijų šalyje, t. y. dėl visos šalies mastu mažėjančio užimtųjų skaičiaus. 7 Pastaba: n.d. oficialiose statistikos duomenų bazėse duomenys nepaskelbti. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 11

12 1 paveikslas. Užimtųjų skaičiaus dinamika šalyje ir atskiruose sektoriuose m m. darbo našumas žemės ūkyje ir toliau stabiliai didėjo. Viena iš pagrindinių darbo našumo didėjimo priežasčių yra vykstanti žemės ūkio sektoriaus modernizacija, kuri leidžia efektyviau sukurti didesnę pridėtinę vertę. 3 lentelė. Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje m. Rodiklis, matavimo vienetas BPV, sukurta per vieną faktiškai dirbtą valandą, EUR Vieno užimtojo sukurta BPV, tūkst. EUR 3,8 4,7 2,7 3,9 5,1 5,4 5,8 6,4 8,8 5,1 7,4 9,9 10,5 11 Remiantis Statistikos departamento duomenimis, žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2013 m., lyginant su 2012 m., sumažėjo 3,8 proc. Tai lėmė 13,9 proc. atpigę augalininkystės ir 5,7 procento pabrangę gyvulių ir gyvulininkystės produktai. Iš augalininkystės produktų labiausiai atpigo: avižos 31,9 proc., kukurūzai 31,8 proc., kvietrugiai 26,8 proc. Užfiksuota, kad bulvės pabrango 43,9 proc., o cukriniai runkeliai 18,7 proc. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų 19,9 proc. padidėjo natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina, 23,5 proc. sumažėjo kiaušinių supirkimo kaina, 17,8 proc. avių ir ožkų, 15,2 proc. galvijų supirkimo kaina m. sausio gruodžio mėn., lyginat su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, supirkta 19 proc. daugiau kiaulių, 18,1 proc. kiaušinių, 15,6 proc. vaisių ir uogų ir 11,6 proc. cukrinių runkelių. Ūkinių gyvūnų registro 2014 m. sausio 1 d. duomenimis Lietuvoje buvo auginama 710,2 tūkst. galvijų, o tai yra 3,7 proc. daugiau lyginant su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais. Laikomų karvių skaičius per 2013 m. sumažėjo 1,9 proc. ir siekė 310,4 tūkst. Karvių skaičiaus mažėjimą lemia jų laikytojų skaičiaus mažėjimas per 2013 m. karvių laikytojų skaičius sumažėjo ir siekė asmenų. Lietuvoje dominuoja pieno ūkiai, kuriuose laikoma mažiau nei 20 karvių, šie ūkiai sudaro 96,6 proc. visų ūkių. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 12

13 2 paveikslas. Mišku apželdintas šalies plotas m m. mišku apželdintas plotas sudarė 33,3 proc. visos Lietuvos Respublikos teritorijos ir išliko nepakitęs lyginant su 2012 m. Per dešimtmetį, t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d., šis plotas padidėjo 128 tūkst. ha, o šalies miškingumas 2,0%. Spygliuočių medynai auga 1 152,9 tūkst. ha plote ir sudaro didžiąją miškų dalį (56,1%). Minkštaisiais lapuočiais apaugę 825,4 tūkst. ha (40,2%), kietaisiais lapuočiais 76,7 tūkst. ha (3,7%). Didžiausius plotus Lietuvoje užima pušynai 721,2 tūkst. ha plotą, eglynai užima 429,1 tūkst. ha plotą. Per 2013 m. nuo 17,2 iki 17,8 padidėjo bendras metinis medienos prieaugis su žieve skaičiuojant mln. kub. metrų. 1,7 proc. išaugo bendras medienos tūris su žieve ir 2013 m. siekė 510,2 mln. kub. metrų. 49,6 proc. viso šalies miškų ploto sudaro valstybinės reikšmės miškai, ha miškų priklauso privatiems savininkams, o 11,2 proc. ( ha) miškų rezervuoti nuosavybės teisei atkurti 8. 4 lentelė. Pagrindiniai miškininkystės sektoriaus rodikliai m. Rodiklis, matavimo vienetas Miško žemė pagal valstybinę miškų apskaitą, tūkst. ha Bendras medienos tūris su žieve, mln. kub. metrų Bendras metinis medienos prieaugis su žieve, mln. kub. metrų ,9 2150,3 2159,8 2169,8 2172,9 2173,6 401,1 404,7 421,6 426,9 479,4 489,8 501,3 510,2 13,1 13,1 13,6 13,8 16,2 16,6 17,2 17,8 1.3 LIETUVOS KAIMO POKYČIAI M m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 971,9 mln. gyventojų. Lyginat su 2012 m., gyventojų skaičius sumažėjo 31,7 tūkst. Kaime 2013 m. gyventojų skaičius sumažėjo 15,4 tūkst. ir siekė 982,6 tūkst. gyventojų. Kaime gyvenantys asmenys sudarė 33 proc. visų Lietuvos gyventojų. Gyventojų pasiskirstymo santykis tarp miesto ir kaimo pastaruosius 8 metus išliko nepakitęs: 1/3 šalies gyventojų gyveno kaime, o 2/3 mieste. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 8 Valstybinė miškų tarnyba prie LR aplinkos apsaugos ministerijos, Lietuvos miškų ūkio statistika m., p. 12, 26. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 13

14 2013 m. iš Lietuvos deklaravę išvykimą emigravo žmonės, o t. y. 5,5 proc. mažiau lyginant su 2012 m. Skaičiuojant nuo visų šalies gyventojų per 2013 m. emigravo 1,3 proc. Lietuvos gyventojų. 3 paveikslas. Gyventojų skaičius 2013 m. pradžioje. Nepaisant nuo 2011 m. mažėjančio nedarbo lygio, nedarbo problema ir toliau išlieka viena svarbiausių kaimo vietovėse. Nedarbo lygis 2013 m. kaime sumažėjo 2,6 proc., lyginant su 2012 m., ir siekė 17,1 proc., tačiau buvo 5,3 proc. didesnis už šalies vidurkį (11,8 proc.). Mieste nedarbo lygis 2013 m. buvo 9,5 proc., t. y. net 7,6 proc. mažesnis nei kaime. Kas trečias Lietuvos darbo biržoje registruotas bedarbis 2013 m. gyveno kaimo vietovėse (32,4 proc.). 9 Nedirbantys kaimo gyventojai 2013 m. sudarė 43,3 proc., skaičiuojant nuo 172,5 tūkst. Lietuvos darbo biržoje registruotų visų šalies bedarbių. 4 paveikslas. Nedarbo lygis mieste ir kaime Per 2013 m. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota laisvos darbo vietos, iš kurių 136 darbo vietos registruotos žemės ūkyje, miškininkystėje ar žuvininkystėje. Labiausiai per 2013 m. I pusmetį laisvų darbo vietų sumažėjo miško darbininkams, žuvies darinėtojams, kvalifikuotiems daržininkystės darbininkams. Didesnį nedarbo lygį kaime lemia struktūrinės nedarbo priežastys. Nors darbo jėgos pasiūla išlieka didelė, tačiau darbo rinkoje jaučiamas kvalifikuotų specialistų trūkumas. Žemės ūkio sektoriuje fiksuojamas traktorininkų, kvalifikuotų miško darbininkų, miško sodintojų, medkirčių trūkumas. Taip pat netolygų nedarbo lygio mažėjimą tarp kaimo ir miesto lemia didesnė darbo jėgos paklausa miestuose absoliuti dauguma laisvų darbo vietų buvo registruotos didžiuosiuose Lietuvos miestuose 31 proc. registruotų laisvų darbo vietų buvo Vilniuje, 19 proc. Kaune, 13 proc. Klaipėdoje Lietuvos darbo birža, Darbo rinkos tendencijos 2013 m. Vilnius:2013, Lietuvos darbo birža, Laisvų darbo vietų analizė 2013 I pusmetį m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 14

15 Pagal paskutinius 2012 m. duomenis, 2012 m. disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 13,7 proc. gyventojų, o kaime 28,5 proc. Lyginant su 2007 m., skurdo rizikos lygis mieste 2012 m. išaugo 1 proc., o kaime sumažėjo 3,7 proc. punktais. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 15

16 5 paveikslas. Skurdo rizikos lygis mieste ir kaime 5 lentelė. Ekonominiai ir socialiniai kaimo plėtros rodikliai m. Rodiklis, matavimo vienetas Nedarbo lygis mieste, proc. Nedarbo lygis kaime, proc. Bedarbiai mieste ir kaime, tūkst. asmenų Bedarbiai kaime, tūkst. asmenų Skurdo rizikos lygis mieste, proc. Skurdo rizikos lygis kaime, proc. Mėnesinis darbo užmokestis žemės ūkyje, medžioklėje ir žuvininkystėje, EUR Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje užimtų kaimo gyventojų skaičius, tūkst. asmenų Paslaugų sektoriuje užimtų kaimo gyventojų skaičius, tūkst. asmenų 5,5 4,1 5,7 12,6 15,9 12,8 10,7 9,5 6 4,5 6,1 16,8 22,7 21,3 19,7 17,1 89,3 64,4 88,3 210,6 270,4 228,0 196,8 172,5 27,4 19,6 25,5 71,6 98,1 94,2 86,4 74,7 13,1 12,7 13,6 14,7 16,6 14,2 13,7 n.d ,2 32,9 31,6 28,4 29,2 28,5 n.d. 329,8 411,3 502,8 467,2 458,5 474,9 501,3 571, , ,6 96,5 98,8 97, ,7 120,5 111, ,3 125,3 6. asdads 2013 m. užimtųjų kaimo gyventojų skaičius kito nežymiai. Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje užimtų kaimo gyventojų skaičius 2013 m. lyginant su 2012 m. sumažėjo 1,3 tūkst. asmenų, o užimtųjų kaimo gyventojų skaičius paslaugų sektoriuje nežymiai padidėjo nuo 122,3 tūkst. iki 125,3 tūkst. Nuo 2011 m. fiksuojamas paslaugų sektoriuje užimtųjų kaimo gyventojų skaičiaus didėjimas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 16

17 Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2014 m. sausio 1 d. buvo registruoti ūkininkų ūkiai. Jų valdomas bendras žemės plotas sudarė ha, o vidutinis ūkio dydis siekė 9,68 ha. Lyginant su 2013 m. sausio 1 d., bendras ūkių skaičius padidėjo ūkininkų ūkiais. Per 2013 m. įregistruotų žemės ūkio valdų skaičius padidėjo ir metų pabaigoje siekė valdų. Lyginat su 2011 m., valdų skaičius sumažėjo 42 proc. Tokį ženklų įregistruotų valdų sumažėjimą lėmė kelios priežastys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 230 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo pakeitimo patvirtinta nauja Registro nuostatų redakcija. Joje teisiškai įforminta galimybė išregistruoti valdą mirus valdytojui ir per nustatytą laikotarpį neatsiradus paveldėtojui, supaprastinta valdos išregistravimo inicijavimo procedūra neatnaujinus valdos duomenų per paskutinius 3 metus. Šios naujovės leido išregistruoti arba inicijuoti išregistravimą tų valdų, kuriose kelerius metus nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla ir kurių duomenys neatitiko realios padėties Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenų apžvalga. 2014, p Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 17

18 6 paveikslas. Valdų valdytojų ir ūkininkų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Valdų valdytojų pasiskirstymas pagal amžių Ūkininkų pasiskirstymas pagal amžių Į registrą įtrauktose valdose esantis žemės plotas 2014 m. sausio 1 d. buvo ha. Lyginant su praėjusias metais, valdų plotas padidėjo nežymiai, t. y ha. žemės. Vidutinis valdos dydis buvo 14,3 ha ir lyginat su 2013 m. sausio 1 d. duomenimis padidėjo 0,1 ha. Per 2012 m. ir 2013 m. valdų žemėvaldos struktūra pasikeitė nežymiai iki 2 proc. Šį pasikeitimą lėmė bendras valdų skaičiaus sumažėjimas 2012 m. pradžioje. Dėl šios priežasties vidutinių ir stambesnių valdų procentinis santykis padidėjo. Lietuvoje ir toliau dominuoja valdos, kurių žemės plotas yra mažesnis nei 10 ha. Tokių valdų 2014 m. sausio 1 d. buvo 77,28 proc. skaičiuojant nuo visų valdų. 18,46 proc. sudaro valdos, kuriose naudojami nuo 10 iki 50 ha žemės plotai (palyginus su 18,44 proc m. sausio 1 d.), stambios valdos (nuo 50 iki 100 ha) sudaro 2,41 proc., o valdos, didesnės nei 100 ha, 1,85 proc. visų valdų (atitinkamai 2,34 proc. ir 1,74 proc m. sausio 1 d.) 12 7 paveikslas. Žemės ūkio valdų dydžiai pagal užimamą plotą Panaši tendencija fiksuojama skirstant valdas pagal žemės ūkio naudmenų plotą (toliau ŽŪN) m. sausio 1 d. duomenimis, valdų procentinis santykis atrodo taip: 81,25 proc. (81,47 proc m. sausio 1 d.) sudarė valdos iki 10 ha ŽŪN, 15,04 proc. (14,99 proc.) valdos nuo 10 iki 50 ha ŽŪN, 2,11 proc. (2,03 proc.) valdos nuo 50 iki 100 ha ir 1,60 proc. (1,51 proc. ) valdos, didesnės nei 100 ha ŽŪN. 12 Ten pat, p. 4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 18

19 8 paveikslas. Valdų (ūkių) pasiskirstymas, skaičiuojant pagal EDV Programos įgyvendinimo tikslais valdų (ūkių) dydis išreiškiamas ekonominio dydžio vienetais (toliau EDV). Lietuvoje absoliučią daugumą sudarė valdos, kurių dydis yra mažesnis nei 2 EDV, t. y. 86,99 proc. Per pastaruosius kelerius metus skirtumas tarp valdų (ūkių) ekonominio dydžio rodiklių išliko beveik nepakitęs, tik šiek sumažėjo valdų, mažesnių nei 2 EDV skaičius, kadangi tokios valdos, kuriose nebuvo vykdoma žemės ūkio arba alternatyvioji veikla, buvo išregistruotos. 6 lentelė. Valdų valdytojų, registruotų žemės ūkio ir kaimo verslo registre, išsilavinimas Valdų valdytojų 2009/01/ /01/ /01/ /01/ /01/ /01/01 išsilavinimas Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštesnysis Profesinis Minimalus profesinis Iš viso: Bendras valdų valdytojų skaičius Nuo 2011 m. fiksuojamas valdų valdytojų skaičiaus mažėjimas, kuris siejamas su anksčiau aprašytomis priežastimis m. 30,6 proc. visų valdų valdytojų turėjo minimalų profesinį išsilavinimą, 21,4 proc. valdytojų buvo įgiję profesinį išlavinimą. Aukštąjį universitetinį išslavinimą turėjo 12,3 proc. skaičiuojant nuo visų valdų valdytojų skaičiaus. Proporcinis valdų valdytojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą nekinta. 1.4 BENDRIJOS IR NACIONALINĖS POLITIKOS PASIKEITIMAI 2013 M., DARANTYS ĮTAKĄ EŽŪFKP IR KITŲ FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ DARNAI Bendrijos politikos pasikeitimai 2013 m. Nuo 2013 m. sausio 3 d. įsigaliojo 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, kuris panaikino 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių ir 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 19

20 vietos nuorodų apsaugos. Įsigaliojus šiam reglamentui, saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN), saugomų geografinių nuorodų (SGN) ir garantuotų tradicinių gaminių (GTG) registravimo paraiškų nagrinėjimo laikotarpis Komisijoje sutrumpėjo nuo dvylikos iki šešių mėnesių, pranešimo apie prieštaravimo SKVN, SGN ir GTG registracijai pateikimo laikotarpis sutrumpėjo nuo šešių mėn. iki trijų mėn. (šis reglamentas netaikomas vynams, aromatizuotiems vynams ir spiritiniams gėrimams). Reglamente taip pat aiškiau apibrėžiami reikalavimai SKVN, SGN ir GTG sistemoms jų apsaugos užtikrinimo priemonės, ypač susijusios su gamintojų grupių ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų vaidmeniu. Paminėtina, kad šie pakeitimai aktualūs dalyvaujantiems priemonėje Dalyvavimas maisto kokybės schemose. Iki 2013 m. pabaigos į ES SKVN ir SGN bei GTG registrus įtraukti 4 lietuviškų produktų pavadinimai. Tai mėsos gaminys Skilandis, kuriam suteikta GTG nuoroda, Seinų / Lazdijų krašto medus, kuriam suteikta SKVN ir Lietuviškas varškės sūris bei midus Stakliškės, kuriems suteikta SGN. Pastarieji du produktai į EK tvarkomus saugomų nuorodų registrus buvo įtraukti būtent 2013 metais m. rugsėjo mėn. Europos Komisija pristatė naują ES miškų strategiją, kurioje numatytos priemonės, skirtos kovoti su iššūkiais miškų sektoriuje. Naujoje strategijoje akcentuojamas miškų išteklių panaudojimas prekėms gaminti ir paslaugoms teikti, t. y. išplečiamas tradicinis požiūris ir pabrėžiama miškų ekonominės vertės didinimo svarba. Strategijoje pabrėžiama, kad miškai yra svarbūs ne tik kaimo plėtrai, bet ir aplinkos bei biologinės įvairovės išsaugojimui, pramonės, kurioje naudojami miško ištekliai, plėtrai, bioenergetikai, klimato kaitos švelninimui. Dokumente įvardijama nacionalinių miškų apsaugos politikų derinimo su ES reikalavimais svarba, be to, pateikiamas pasiūlymas dėl Europos miškų informacijos sistemos kūrimo, siekiant ES mastu turėti vieningą duomenų bazę. Paminėtina, kad dabartinė ES miškų strategija buvo parengta 1998 m., todėl, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, kilo būtinybė iš naujo apibrėžti strateginius tikslus ir pagrindines veiklos kryptis šioje srityje. Nauja miškų strategija dar neturėjo įtakos Programos priemonių įgyvendinimui m., tačiau jos priėmimas ir miškų ekonominės vertės akcentavimas svarbus m. laikotarpiu ES paramos, skirtos kaimo plėtrai, kontekste m. gruodžio mėn. buvo priimti ir paskelbti keturi reglamentai dėl Bendros žemės ūkio politikos, t. y. oficialiai patvirtinti BŽŪP reformos teisės aktai (dėl kaimo plėtros, dėl horizontaliųjų klausimų, dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams ir dėl rinkos priemonių), ir Pereinamųjų BŽŪP nuostatų 2014 metams reglamentas. 13 Patvirtintos pereinamosios BŽŪP nuostatos užtikrins sklandų perėjimą iš esamojo į naująjį m. laikotarpį ir dabartinių BŽŪP paramos priemonių tęstinumą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliosianti reformuota BŽŪP ir 13 Regulation (EU) No 1310/2013 of the European Parliament and of the Council of 17 December 2013 laying down certain transitional provisions on support for rural development by the European Agricultural Fund for Rural Development (EAFRD), amending Regulation (EU) No 1305/2013 of the European Parliament and of the Council as regards resources and their distribution in respect of the year 2014 and amending Council Regulation (EC) No 73/2009 and Regulations (EU) No 1307/2013, (EU) No 1306/2013 and (EU) No 1308/2013of the European Parliament and of the Council as regards their application in the year 2014; Regulation (EU) No 1305/2013 of the European Parliament and of the Council of 17 December 2013 on Support for Rural Development by the European Agricultural Fund for Rural Development (EAFRD) and repealing Council Regulation (EC) No 1698/2005; Regulation (EU) No 1306/2013 of the European Parliament and of the Council of 17 December 2013 on the Financing, Management and Monitoring of the Common Agricultural Policy and repealing Council Regulations (EEC) No 352/78, (EC) No 165/94, (EC) No 2799/98, (EC) No 814/2000, (EC) No 1290/2005 and (EC) No 485/2008; Regulation (EU) No 1307/2013 of the European Parliament and of the Council of 17 December 2013 Establishing Rules for Direct Payments to Farmers under Support Schemes within the Framework of the Common Agricultural Policy and repealing Council Regulation (EC) No 637/2008 and Council Regulation (EC) No 73/2009; Regulation (EU) No 1308/2013 of the European Parliament and of the Council of 17 December 2013 establishing a common organisation of the markets in agricultural products and repealing Council Regulations (EEC) No 922/72, (EEC) No 234/79, (EC) No 1037/2001 and (EC) No 1234/2007. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 20

21 toliau bus esminė ES politika, kuri leis užtikrinti tvarų, produktyvų ir konkurencingą žemės ūkio sektorių. Pereinamojo laikotarpio reglamente numatyta, kad 2014 m. galios faktiškai tos pačios nuostatos kaip ir 2013 m., pareiškėjams deklaruojant plotus tiesioginiams išmokoms gauti metams, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki 2013 metų, pratęsta galimybė mokėti susietąją paramą pagal Reglamento Nr. 73/ straipsnį, taikyti tą pačią vienkartinės išmokos už plotus schemą (toliau VIPS) ir kitas Reglamento Nr. 73/2009 nuostatas. Apibendrinant, tiek žemės ūkio naudmenų deklaravimo, tiek ir tiesioginių išmokų mokėjimo tvarka 2014 m. išliko tokia pat kaip ir 2013 m. Vienas iš esminių pakeitimų, įvestų nuo 2014 m., kurios galios ir m., lyginant su dabar galiojančiomis nuostatomis, yra tas, kad įvedama lanksti lėšų perskirstymo tarp ramsčių galimybė. Tokios ES valstybės narės kaip Lietuva, gaunančios mažiau nei 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, turės galimybę iki 25 proc. kaimo plėtros lėšų (t. y. II ramsčio lėšų) nukreipti tiesioginėms išmokoms finansuoti (t. y. į I ramstį) arba iki 15 proc. tiesioginių išmokų voko nukreipti kaimo plėtros priemonėms finansuoti. Paminėtina, kad 2014 m. Lietuvai numatytas jau didesnis nei 2013 m. tiesioginių išmokų vokas, atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos, vykusios 2013 m. vasario 7-8 d., derybų rezultatus. Nuo 2014 m. Lietuvai skiriama tiesioginių išmokų suma didės kasmet iki tol, kol m. tiesioginės paramos lygis pasieks 196 EUR/ha (t. y. apie 75 proc. ES vidurkio) Nacionalinės politikos pasikeitimai 2013 m m. balandžio 25 d. buvo patvirtintas Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos pakeitimas ir sušvelnintos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pažeidimus, susijusius su gyvulių laikymu 15. Šis pakeitimas aktualus gaunantiems ne tik tiesiogines išmokas, bet ir išmokas pagal Programos plotines priemones. Žemdirbiai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre. Vienam deklaruotų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, 2012 m. turėjo tekti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio (SG), 2013 m. ne mažiau nei 0,2 SG, o 2014 m. turės būti ne mažiau nei 0,3 SG. Jei ūkininkai nevykdo šio reikalavimo, už nusižengimus jiems taikomos sankcijos ir mažinama parama. Patvirtinus metodikos pakeitimą, nuo 2013 m. pavasario sankcijos ūkininkams, deklaruojantiems iki 10 ha pievų ir ganyklų ploto, buvo sušvelnintos. Jei tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai skirti pievų ir ganyklų plotas neviršija 10 ha, gyvulių laikymo reikalavimo pažeidimas vertinamas kaip netyčinis, o tokiems pareiškėjams taikoma 3 proc. sankcija. Jei bendras deklaruotas plotas viršija 10 ha (kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau nei 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto), už reikalavimo laikyti gyvulius pažeidimą taikoma 19 ar 50 proc. sankcija. Paminėtina, kad sankcijos dydžiu mažinama visa pareiškėjui skirtos paramos suma (tiesioginės išmokos ir parama už su plotu susijusias priemones 16 ) m. balandžio mėn. interviu su Žemės ūkio ministru rezultatai. Detalesnė informacija adresu: < 15 Sušvelnintos sankcijos už reikalavimo laikyti gyvulius pažeidimus. Detalesnė informacija adresu: < 16 Pagal priemones Agrarinės aplinkosaugos išmokos, Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankias ūkininkauti vietovės), Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 21

22 Nuo 2013 m. įsigaliojo ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimas, kurio privalo laikytis paramą pagal Programos priemones Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves, Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB, Agrarinės aplinkosaugos išmokos gaunantys paramos gavėjai 17. Reikalavimų, susijusių su gyvūnų gerove, išsamus sąrašas buvo patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais 18. Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimas priklauso valdymo reikalavimų trečiajai daliai (C), o valdymo reikalavimai buvo diegiami palaipsniui m. įsigaliojo pirmoji reikalavimų dalis (A), susijusi su laukinių paukščių, natūralių buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos, požeminio vandens apsauga ir kt. Antroji reikalavimų dalis (B), skirta augalų apsaugos produktų naudojimui, pašarų saugai, maisto saugai, ūkinių gyvūnų sveikatingumui, įsigaliojo nuo 2011 m. Informacija apie ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų laikymąsi kontroliuojančios institucijos bus perduodama NMA, o nesilaikantiems prisiimtų įsipareigojimų gali būti taikomos sankcijos išmokos sumažinamos ar, nustačius sunkių pažeidimų, visai nemokamos. 1.5 EŽŪFKP IR KITŲ ES FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ SUDERINAMUMAS Skirtingų finansinių instrumentų paramos koordinavimas yra susijęs su tinkamu finansavimo takoskyrų nustatymu. Finansavimo takoskyros yra įtvirtintos Programoje, Programos I priede Priemonių aprašymai bei priemonių įgyvendinimo taisyklėse. Programoje numatyta, kad bendrasis principas, nustatant takoskyras tarp paramos, teikiamos iš EŽŪFKP, Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo ir Europos žuvininkystės fondo, yra siekis kuo labiau naudotis paramos teikiamomis galimybėmis ir užtikrinti papildomumo efektą, kai kelios viešosios intervencijos prisideda prie to paties tikslo pasiekimo, bei sinergijos efektą, kai kelių viešųjų intervencijų bendras poveikis yra didesnis nei būtų buvęs kiekvienos atskirai. Pagrindinės finansavimo takoskyros, taikomos panašioms iš EŽŪFKP ir kitų ES finansinių instrumentų remiamoms veikloms, yra pareiškėjo tipas (parama žmogiškųjų išteklių ugdymui, parama vandentvarkai, parama turizmui), pareiškėjo tipas ir geografinė teritorija (parama keliams), geografinė teritorija (parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai), remtinos veiklos pobūdis (parama inovacijoms), remtinos veiklos pobūdis ir dalyvio tipas (parama biologinės įvairovės apsaugai ir kraštovaizdžio išsaugojimui), paramos pobūdis (parama mikroįmonių steigimui bei plėtrai ir žemės ūkio veiklos įvairinimui). Įgyvendinant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas priemones ir EŽŪFKP lėšomis vykdomas priemones, laikomasi principo, kad per EŽŪFKP parama teikiama ūkių kelių pagerinimui, su melioracija ir polderių tvarkymu susijusiai vandentvarkos veiklai, pirminiam javų perdirbimui biokuro gamybai, žmonių, tiesiogiai užsiimančių žemės ir miškų ūkio veikla, švietimui ir mokymui, demonstracinių ūkių steigimui, inovacijų bei taikomųjų tyrimų rezultatų propagavimui ir sklaidai žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuose, paslaugų teikimui žemės ūkiui. Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos tokios veiklos kaip vietinės reikšmės kelių tiesimas kaimo vietovėse, geriamojo vandens šulinių kasimas ir nuotekų įrenginių statyba kaimo vietovėse, biokuro gamyklų steigimas ir modernizavimas, susijusios išmokos, Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose), Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, Miškų aplinkosaugos išmokos ). 17 Detalesnė informacija adresu: < 18 VMVT direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 223 Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų ; VMVT direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 387 Veršelių laikymo reikalavimai ; VMVT direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 387 Kiaulių laikymo reikalavimai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 22

23 kaimo gyventojų perkvalifikavimas, mokymosi visą gyvenimą programų skatinimas ir žemės ūkio konsultantų mokymas, žemės ūkio ir miškininkystės švietimo sistemų stiprinimas ir kt. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi finansavimo takoskyrų ir išvengta dvigubo finansavimo, yra taikomos administravimo priemonės 19. ŽŪM, kaip vadovaujančioji institucija, įgyvendindama Lietuvos kaimo plėtros m. programą ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus m. programą, dalyvauja Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių m. Lietuvos ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, veikloje. Finansų ministerija, kaip vadovaujančioji institucija, atsakinga už ES struktūrinės paramos fondų panaudojimą, bei kitos su Programos įgyvendinimu susijusios ministerijos (Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kultūros ministerija ir Susisiekimo ministerija) dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros m. programos Stebėsenos komiteto veikloje. Stebėsenos komiteto posėdžiuose derinamos finansavimo takoskyros, planuojami programų pakeitimai, su kitomis institucijomis bei socialiniais ir ekonominiais partneriais derinami remiamų veiklų sąrašai, projektų atrankos kriterijai. Projektų vertinimo ir įgyvendinimo metu dvigubo finansavimo prevenciją vykdo įgyvendinčioji institucija NMA. Vertinant pateiktas paraiškas, vadovaujamasi Paraiškų administravimo darbo procedūros aprašuose ir Mokėjimo prašymų darbo procedūros aprašuose numatytais veiksmais, kuriais tikrinamas dvigubas finansavimas. Paraiškos pateikimo metu investicijų objektas patikrinamas pagal specialų registracijos numerį NMA duomenų bazėje. Paminėtina, kad pareiškėjai, pretenduodami į EŽŪFKP paramą, kartu su paraiška taip pat turi pateikti pasižadėjimą, kad planuojamas įgyvendinti projektas nepažeidžia dvigubo finansavimo nuostatų. Įgyvendinant projektus, dvigubo finansavimo prevencija vykdoma, tikrinant projektų vykdytojų sudaromas sutartis, mokėjimo prašymus, atliekant patikras vietoje. Siekiant išvengti galimo dvigubo finansavimo iš EŽŪFKP ir Europos žuvininkystės fondo, NMA atlieka kryžminius paramos gavėjų patikrinimus, naudodamasi kontrolės duomenų baze. 19 ES struktūrinių fondų paramos pagal Lietuvos m. bendrąjį programavimo dokumentą įgyvendinimo suderinamumo vertinimas. Galutinė vertinimo ataskaita m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 23

24 2 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ 2.1 PROGRAMOS I KRYPTIES ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Programos I krypties įgyvendinimo pažanga 7 lentelė. Programos I krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt * * Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Patvirtinta paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Į bendrą surinktų paraiškų skaičių įtraukiamos ir m. laikotarpio tęstiniai įsipareigojimai, t. y. pagal priemones Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, Žemės ūkio valdų modernizavimas, Pusiau natūrinis ūkininkavimas, Agrarinės aplinkosaugos išmokos ir Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku surinktos paraiškos. I krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas m., lyginant su visam programavimo laikotarpiui skirta parama, pateikiamas paveiksle. 9 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m m. laikotarpiu I krypčiai skirtos ES paramos lėšos buvo įsisavinamos sėkmingai, o paramos paklausa viršijo turimą finansavimą, t. y. prašomos paramos suma buvo 28 proc. didesnė nei šiai krypčiai skirta parama. Iki 2013 m. buvo patvirtinta 94 proc.. o išmokėta 82 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtų paramos lėšų. Sėkmingiausiai parama buvo įsisavinama pagal priemones Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (išmokėta 98 proc. visų priemonei skirtų lėšų), Žemės ūkio valdų modernizavimas (91 proc.), Miškų ekonominės vertės didinimas (89 proc.). Pakankamai lėtai finansavimas įsisavinamas pagal priemones Dalyvavimas maisto kokybės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 24

25 schemose, pagal kurią išmokėtos lėšos iki 2013 m. pabaigos sudarė tik 9 proc. viso šiai priemonei skirto finansavimo, ir Naudojimasis konsultavimo paslaugomis, pagal kurią išmokėta 36 proc. visos skirtos paramos. Programos I krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas Programos I krypties bendrasis tikslas plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius įgyvendinamas per tris išskirtus prioritetus ir 10 priemonių. Pirmasis prioritetas skirtas žemės ūkio ir miškų valdų infrastruktūros gerinimui, antrasis ūkių modernizavimo, technologijų ir inovacijų lygio kėlimui, o trečiasis žmogiškojo kapitalo stiprinimui. Visiems trims prioritetams ir juos įgyvendinančioms I krypties priemonėms Programoje numatyti pradinės padėties rodikliai, kurių dinamika m. laikotarpiu pateikiama lentelėje. 8 lentelė. Programos I krypties priemonių pradinių rodiklių dinamika Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas prioritetas. Gerinti žemės ūkių ir miško valdų struktūrą Darbo našumas žemės ūkyje, B6, 5,5 6,9 8,5 5,0 6,6 7,7 8,5 8,6 medžioklėje ir miškininkystėje (BPV, B14 tenkanti vienam metiniam sąlyginiam darbuotojui), tūkst. EUR/MSD*** Ekonominė pirminio sektoriaus plėtra (BPV pirminiame sektoriuje), mln. EUR B9 921,7 997,8 1061,5 671,3 815,3 1059,4 1179,8 1195,9 Amžiaus struktūra žemės ūkyje B5 12,9 15,2 17,8 19,2 18,9 18,7 18,5 18,5 (santykis tarp jaunesnių nei 35 m. ūkininkų nuošimčio ir 55 m. ar vyresnių ūkininkų nuošimčio), proc.* Amžiaus struktūra žemės ūkyje**: 40 metų 55 metų metai Pusiau natūrinio ūkininkavimo svarba Lietuvoje (ūkių skaičius 1-<4 EDV) Skaičius tūkst. % visų ūkių BC18 B n. d. n. d. n. d. 41,8 14,1 39,1 13,9 38,4 13,1 37,8 15,6 37,9 15,8 1.2 prioritetas. Kelti ūkių modernizavimo, technologijų ir inovacijų lygį Darbo našumas žemės ūkyje, B6, 5,5 6,9 8,5 5,0 6,6 7,7 8,5 8,6 medžioklėje ir miškininkystėje (BPV, B14 tenkanti vienam metiniam sąlyginiam darbuotojui), tūkst. EUR/MSD*** Ekonominė pirminio sektoriaus plėtra (BPV pirminiame sektoriuje), mln. EUR Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas žemės ūkyje, mln. EUR Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas miškų ūkyje, mln. EUR Darbo našumas maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje (BPV, tenkanti maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos pramonės darbuotojui), tūkst. EUR/MSD Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas maisto pramonėje, mln. EUR Užimtųjų skaičius maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje, tūkst. asmenų 1.3 prioritetas. Stiprinti žmogiškąjį kapitalą B9 921,7 997,8 1061,5 671,3 815,2 1059,4 1179,8 1195,9 B7 268,7 288,1 246,1 180,1 211,1 250,2 242,7 n. d. B15 26,8 30,1 30,4 4,6 19,1 34,5 28,9 n. d. B10 14,2 15,3 16,8 21,5 23,4 24,7 28,5 30,7 B11 179,0 220,9 249,9 115,2 131,1 173,6 196,4 n. d. B12 50, ,2 48,6 45,1 n. d. n. d. n. d Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 25

26 Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje (BPV, tenkanti vienam metiniam sąlyginiam darbuotojui), tūkst. EUR/MSD Išsilavinimas žemės ūkyje (žemės ūkio valdų valdytojų dalis su pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu)****, Skaičius (tūkst.) Procentas Amžiaus struktūra žemės ūkyje (santykis tarp jaunesnių nei 35 m. ūkininkų nuošimčio ir 55 m. ar vyresnių ūkininkų nuošimčio), proc.* Amžiaus struktūra žemės ūkyje**: 40 metų 55 metų B6, B14 B4 5,5 6,9 8,5 5,0 6,6 7,7 8,5 8,6 69,1 30 n. d , , , , ,4 B5 12,9 15,2 17,8 19,2 18,9 18,7 18,5 18,5 BC metai *Rodiklis skaičiuotas pagal registruotų ūkių ūkininkų skaičių. **Rodiklis skaičiuotas pagal žemės ūkio valdų valdytojų skaičių. ***Skaičiuojant darbo našumo rodiklį (BPV, tenkančią vienam metiniam sąlyginiam darbuotojui), buvo daroma prielaida, kad metinis sąlyginis darbuotojas (angl. annual work unit) yra toks, kuris dirba ne mažiau nei 1800 darbo valandų per metus. ****Rodiklis apima žemės ūkio valdų valdytojus, turinčius profesinį ir minimalų profesinį išsilavinimą, kadangi, įgyjant profesinį išsilavinimą, taip pat įgyjamas ir vidurinis ar mažiausiai pagrindinis išsilavinimas. Pirmojo prioriteto, susijusio su žemės ūkio ir miškų valdų struktūros gerinimu, įgyvendinimui aktualūs pradinės padėties rodikliai, matuojantys darbo našumo pokyčius, ekonominę pirminio sektoriaus plėtrą, pusiau natūrinių ūkių skaičiaus dinamiką ir ūkininkaujančių asmenų amžiaus tendencijas m. ekonominiai rodikliai (darbo našumas, žemės ūkyje sukurta BPV) didėjo ir viršijo iki krizės buvusius pasiekimus. Darbo našumo pokyčiams įtaką turėjo didėjanti pirminiame sektoriuje sukurta bendroji pridėtinė vertė. Prie darbo našumo pokyčių prisidėjo Programos I krypties priemonės, skirtos žemės ūkio valdų modernizavimui, žemės ūkio produktų perdirbimui ir jų pridėtinės vertės didinimui, taip pat miškų ekonominės vertės didinimui m. amžiaus struktūra žemės ūkyje, lyginant su 2012 m., faktiškai nepasikeitė, o didžiąją dalį ūkininkaujančių asmenų ar valdų valdytojų sudarė vyresni nei 40 metų žmonės. Antrojo prioriteto, susijusios su ūkių modernizavimo, technologijų ir inovacijų lygio kėlimu, įgyvendinimui svarbūs jau aptarti pirminio sektoriaus plėtros rodikliai, o taip pat bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas miškų ūkyje ir maisto pramonėje, darbo našumo tendencijos. Vadovaujantis paskutiniais oficialiai prieinamais statistiniais duomenimis, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas žemės ūkyje ir miškininkystėje 2012 m., lyginant su 2011 m., šiek tiek sumažėjo, o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas maisto pramonėje nuosekliai didėjo. Prie šių rodiklių kaitos prisidėjo ir Programos įgyvendinimas. Pavyzdžiui, pagal priemonę žemės ūkio valdų modernizavimas 4,2 tūkst. valdų m. įsigijo naują žemės ūkio techniką. Pagal priemonę Miškų ekonominės vertės didinimas buvo teikiama parama miško kirtimo technologijoms ir įrangai įsigyti, siekiant modernizuoti miško kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir medžio kuro gamybą. Pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas taip pat buvo investuojama į materialųjį turtą, modernizuojamos žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo įmonės, diegiamos naujos technologijos. Trečiojo prioriteto, skatinančio žmogiškojo kapitalo stiprinimą, įgyvendinimui aktualūs amžiaus ir išsilavinimo žemės ūkio sektoriuje rodikliai m. valdų valdytojų išsilavinimo statistika nesikeitė, nes minimalų profesinį ar aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius sudarė 18 proc. visų valdų valdytojų šalyje, o aukštąjį išsilavinimą (universitetinį ar neuniversitetinį) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 26

27 turinčių valdytojų skaičius 3 proc. Prie ūkininkaujančių ir miškininkystės veikla užsiimančių žmonių švietimo prisideda Programos priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla, taip pat Naudojimasis konsultavimo paslaugomis. Paminėtina, kad jaunųjų ūkininkų ir valdų valdytojų dalis 2013 m. buvo žymiai mažesnė, nei vyresnio amžiaus ūkininkaujančių ar valdas valdančių žmonių dalis, ir atitinkamai sudaro apie 20 proc. Jaunųjų ūkininkų skaičiaus didėjimą skatina priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, kuri m. buvo itin populiari tarp pareiškėjų. Pagal šią priemonę paramą gavusių asmenų skaičius (2.230) sudarė apie 12 proc. viso 2013 m. pabaigoje užfiksuoto jaunesnių nei 40 m. ūkininkų skaičiaus, kuris siekė asmenis. Galima teigti, kad priemonė buvo pakankamai svarbi, skatinant jaunesnio amžiaus gyventojų susidomėjimą žemės ūkio veikla. 9 lentelė. Valdytojų išsilavinimo lygis Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Valdytojų, turinčių minimalų profesinį ir aukštesnį išsilavinimą*, skaičius Dalis nuo bendro valdytojų skaičiaus ,1% 11,3% 11,5% 11,9% 12,2% 17,8% 18,0% 18,0% *Įskaičiuoti valdytojai, turintys minimalų profesinį, profesinį, aukštesnįjį, aukštąjį neuniversitetinį ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 27

28 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla (111) Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Specialusis Veiklos Priemone siekiama sustiprinti žmogiškuosius išteklius kaimo vietovėse ir prisidėti prie tikslo didinti žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant investicijas į žmogiškuosius išteklius. Parama teikiama pagal dvi priemonės veikos sritis: (1) asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymui ir informavimui, bei (2) žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidai. Įgyvendinant pirmąją veiklos sritį, remiami šių krypčių mokymai: pirmoji kryptis ūkio valdymo, agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio gerinimo, verslumo ugdymo ir finansų valdymo, jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo; antroji kryptis žemės ūkio gamybos technologijų ir miškininkystės. Didinti žemės ir miškų ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius ir diegiant pažangias technologijas ir inovacijas. Kelti dirbančių žemės ir miškų ūkyje asmenų profesinę kvalifikaciją bei kompetenciją, sudarant jiems tinkamas sąlygas prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei skatinant jų gebėjimą konkuruoti. Skatinti dirbančius žemės ir miškų ūkyje asmenis sparčiau diegti mokslo naujoves, kuriant konkurencingą ūkį ir gerinant gyvenimo kokybę kaime. Mokyti dirbančius žemės ir miškų ūkio sektoriuose asmenis, gilinti jų žinias, ugdyti profesinę kompetenciją bei verslumo įgūdžius. Skleisti žemės ir miškų ūkio veiklos bei žemės ūkio produktų perdirbimo ūkininko ūkyje ar žemės ūkio įmonėje mokslo žinias bei inovacijas. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: pagal 1 mokymo kryptį vienam projektui iki 800 tūkst. EUR.; pagal 2 mokymo kryptį vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Antroji veiklos sritis: vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų Priemonės įgyvendinimo administravimas Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos kaimo plėtros metų programos lėšos šiai priemonei būtų išmokėtos iki 2015 m. gruodžio 31 d., buvo atlikti abiejų priemonės veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, kuriuose buvo sutrumpintas paskutinio mokėjimo prašymo NMA pateikimas. Planuojama, kad 2014 m. bus sudaryta galimybė paramos paraiškas ir mokėjimo prašymus pildyti informacinėje sistemoje. Paminėtina, kad 2013 m. pradėjo veikti Žemdirbių mokymo ir informavimo informacinė sistema (toliau ŽMIKIS), kurioje centralizuotai kaupiama visa informacija apie žemdirbių mokymus, galima lengvai gauti duomenis apie tai, kaip ir kiek yra mokomas konkretus mokymų dalyvis. Šios sistemos įdiegimas sumažino administracinę naštą pareiškėjams Priemonės įgyvendinimo pažanga 10 lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Patvirtinta paraiškų, vnt. 21* 164 Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Per 2013 metus patvirtintų paraiškų skaičius didesnis nei per metus gautų paraiškų skaičius, kadangi kaip patvirtintos paraiškos nurodytos visos 2013 m. ir ankstesniais metais gautos paraiškos, tačiau jos buvo patvirtintos būtent 2013 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 28

29 2013 m. pagal šią priemonę buvo renkamos paraiškos tik privalomiems jaunųjų ūkininkų mokymo kursams, siekiant užtikrinti žinių tęstinumą, ūkininkavimo žinių įgijimą ir naujų praktikų sklaidą. Paraiškos buvo renkamos pagal abi pirmosios priemonės veiklos srities Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas mokymo kryptis: pagal 1 mokymo kryptį paraiškos rinktos 2013 m. gegužės 13 liepos 12 d., o pagal 2 mokymo krypties formaliąsias mokymo programas 2013 m. gegužės 13 gruodžio 31 d. Pagal priemonės antrąją veiklos sritį Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida paraiškos buvo renkamos 2013 m. gegužės 13 birželio 14 d. bei rugsėjo 9 20 d. Mokslo, studijų ir konsultavimo institucijos, teikdamos paraiškas pagal antrąją priemonės veiklos sritį, turėjo pagrįsti savo projektų ekonominę naudą, nes ūkininkams patraukliausios yra tos inovacijos, kurios duoda ekonominės naudos m. pirmenybė buvo teikiama tiems mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidos projektams, kurie susiję su naujų technologijų diegimu gyvulininkystės sektoriuje, taip pat ekologiniams projektams ir projektams, kurie skirti informacinių technologijų pritaikymui žemės ūkyje. Paraiškų rinkimo, vertinimo ir atrankos procesas vyko sklandžiai, tačiau buvo pateikta daug projektų, kurių bendra prašoma paramos suma viršijo 2013 m. numatytą paramos sumą. Dėl šios priežasties, skirstant lėšas priemonės antros veiklos srities projektams, parama buvo proporcingai mažinama. Per metus buvo gauta 19 paraiškų, kuriose prašomos paramos suma siekė 2,3 mln. EUR. Paminėtina, kad panašios tendencijos buvo ir 2012 m., kada pagal priemonę buvo gauta 20 paraiškų. 10 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo tūkst. EUR sumažintas priemonei skirtas finansavimas, nukreipiant šias lėšas priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas, nes pagal pastarąją priemonę priimtų įsipareigojimų įgyvendinimui trūko lėšų m. profesiniam mokymui ir informavimui skirtų lėšų įsisavinimo sparta buvo pakankama. Iki 2013 m. pabaigos buvo patvirtinta 94 proc. visos priemonei skirtos paramos, o išmokėtų ir Europos Komisijai deklaruotų lėšų sumos sudarė atitinkamai 80 proc. ir 71 proc. Vien per 2013 m. išmokėtos paramos suma siekė 10 proc. visų priemonei skirtų lėšų sumos. Atsižvelgiant į priemonės finansinį rezultatyvumą, galima teigti, kad iki 2015 m. birželio mėn. visas profesinio mokymo ir informavimo veiklai skirtas ES finansavimas turėtų būti įsisavintas. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į tai, kad m. laikotarpiu priemonės produkto ir rezultato stebėsenos rodikliai buvo beveik pasiekti, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 29

30 stebėsenos rodiklių tikslinės reikšmės nebuvo pakeistos, nors bendra priemonei skirtų lėšų suma sumažėjo. Paminėtina, kad suplanuoti stebėsenos rodikliai buvo pasiekti mažesniais kaštais nei planuota programavimo metu. Iki 2013 m. pabaigos mokymo kursų dalyvių skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 113 proc., o išklausytų mokymų dienų skaičiaus rodiklis 103 proc. Didžioji dalis mokymuose dalyvavusių asmenų buvo ūkininkai (92 proc.). Priemonės rezultato rodiklis, matuojantis sėkmingai mokymo veiklas baigusių asmenų skaičių, taip pat buvo pasiektas, nes visi mokymų dalyviai juos sėkmingai baigė. Pagrindinės problemos, su kuriomis susidurta įgyvendinant mokymus, buvo susijusios su nepakankama mokymus vedančių lektorių kompetencija ir kvalifikacija. Įtaką tam daro viešieji pirkimai, nes pirkimo dokumentuose nustatomi per žemi reikalavimai lektoriams ir dėl nepakankamos lektorių kvalifikacijos mokymai ne visuomet būna kokybiški m. laikotarpiu numatyta, kad mokymus galės vykdyti tik tos institucijos, kurios tam turės tinkamus pajėgumus, t. y. kvalifikuotus lektorius. 11 lentelė. Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo Produkto rodikliai Mokymo kursų dalyvių Pagal pobūdį: Iš viso: dalyvių skaičius Ūkininkaujantys dalyviai Miškininkyste užsiimantys dalyviai Išklausytų mokymų dienų skaičius (1 diena 8 mokymo valandos) Rezultato rodikliai Mokymo veiklą, susijusią su žemės ūkiu ir (arba) miško ūkiu sėkmingai baigusių asmenų skaičius unikalių asmenų skaičius (apsilankymų skaičius) % % % dienų skaičius % unikalių asmenų skaičius % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. stabili ekonominė situacija skatino ūkininkus ir miškų savininkus toliau investuoti į žmogiškojo potencialo stiprinimą, siekiant didinti žemės ūkio ir miško valdų konkurencingumą ir produktyvumą, diegti naujas technologijas, pritaikyti mokslo žinias ir inovacinės praktikos rezultatus. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie žmogiškojo potencialo stiprinimo kaimo vietovėse, nes m. pagal priemonę organizuotuose mokymuose dalyvavusių unikalių asmenų skaičius sudarė 31 proc. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje užimtų gyventojų skaičiaus. Vadinasi, ES paramos lėšomis organizuotuose mokymuose dalyvavo net trečdalis šio sektoriaus darbuotojų, todėl priemonės įtaka šalies mastu buvo pakankamai didelė. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 30

31 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (112) Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Specialusis Veiklos Ši priemonė yra vienkartinės įsikūrimo išmokos pobūdžio. Kadangi jaunieji ūkininkai sėkmingiau prisitaiko prie naujų technologijų kaitos, naujos konkurencingos aplinkos ir siekia naudotis mokslinėmis bei techninėmis žiniomis, įgyvendinus šią priemonę, padidės žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas. Be to, ši priemonė skatina jaunus žmones pasilikti kaime ir prisideda prie jaunimo verslumo skatinimo, nes, įgyvendinant priemonės projektus, didėja jaunųjų ūkininkų pajamos ir gerėja jaunųjų ūkininkų šeimų ir kitų valdos narių gyvenimo lygis. Gerinti žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą; skatinti jaunuosius ūkininkus imtis žemės ūkio veiklos ir neutralizuoti ūkininkų senėjimo demografiją daugelyje kaimo vietovių, gerinti gyvenimo kokybę, suteikti galimybes jauniesiems ūkininkams užsitikrinti pakankamas pajamas ir tinkamą gyvenimo lygį sau, savo šeimos nariams ir kitiems jų ūkiuose dirbantiems asmenims. Siekti, kad jaunieji ūkininkai diegtų naujas technologijas, kurtų naują verslo aplinką ir atitiktų visoms investicijoms taikomus Bendrijos standartus; Didinti paramą gavusių jaunųjų ūkininkų dalį nuo visų paramą gavusių ūkininkų skaičiaus; Didinti ūkių plotus. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Didžiausia parama įsikūrimui negali viršyti 40 tūkst. EUR sumos. Paramos dydis priklauso nuo valdomo ŽŪN ploto ir tinkamų finansuoti išlaidų, t. y. už 1 ha ŽŪN, kuriant gyvulininkystės, augalininkystės arba mišrų ūkį, suteikiama iki 1 tūkst. EUR parama, kuriant specializuotą sodininkystės, daržininkystės, vaistažolininkystės, uogininkystės, gėlininkystės ūkį 2 tūkst. EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. buvo atliktas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimas ir palengvinta mokėjimo prašymų vertinimo bei paramos lėšų užsakymo tvarka, taip pat palengvintos Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programos (kodas ) išklausymą patvirtinančių dokumentų pateikimo procedūros. Po pakeitimų informaciją apie šios programos modulių išklausymą NMA teikia Žemės ūkio ministerijos programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centras pagal sąrašą, kuris taip pat viešai skelbiamas Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centro svetainėje Priemonės įgyvendinimo pažanga 12 lentelė. Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Patvirtinta paraiškų, vnt. 23* Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Per 2013 metus patvirtintų paraiškų skaičius nurodo ankstesniais metais gautas, tačiau 2013 m.patvirtintas paraiškas m. paramos paraiškos pagal priemonę nebuvo renkamos, kadangi iki 2012 m. pabaigos buvo rezervuota jau 100 proc. visam programavimo laikotarpiui priemonei skirtos paramos. Vis dėlto, atsižvelgiant į didelį priemonės populiarumą bei siekiant įgyvendinti ES ir nacionalinius tikslus dėl jaunimo užimtumo skatinimo, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu priemonės įgyvendinimui buvo skirta papildomai tūkst. EUR, numatant paremti dar 50 jaunųjų ūkininkų, pateikusių paramos paraiškas 2012 metais, įsikūrimą ir tokiu būdu paskatinti jaunus žmones pasilikti gyventi kaimo vietovėse, įsitraukti į žemės ūkio veiklą, gerinti jų ir jų šeimų gyvenimo sąlygas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 31

32 Paramos teikimas jaunimui tampa itin aktualus dėl po krizės išaugusio jaunų žmonių nedarbo. Pareiškėjai, kurie gali pretenduoti į paramą pagal šią priemonę, turi būti jaunesni nei 40 metų. Didžioji dalis m. programavimo laikotarpiu paramą gavusių jaunųjų ūkininkų buvo jaunesni nei 29 metų. Vadovaujantis ES ir nacionaliniu apibrėžimu, šiai amžiaus kategorijai priklausantys asmenys patenka į jaunimo grupę. Jaunimo reikalų departamento atliktas jaunimo problemų tyrimas nustatė, kad pagrindinė jaunų žmonių emigracijos iš Lietuvos priežastis yra sunkumai susirandant darbą. Paminėtina, kad emigracija tarp m. amžiaus žmonių siekia apie 50 proc., o 37 proc. Lietuvoje gyvenančių jaunų žmonių taip pat teigė galvojantys apie emigraciją m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1310/ , kuriame numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, 1 straipsnyje teigiama, kad 2014 m. valstybės narės gali ir toliau prisiimti naujus teisinius įsipareigojimus paramos gavėjams pagal kaimo plėtros programas (taip pat ir skatinant jaunųjų ūkininkų įsikūrimą), netgi išnaudojus m. laikotarpio finansinius išteklius, su sąlyga, kad paraiška gauti paramą yra pateikta prieš priimant atitinkamą m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros programą. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. pagal priemonę gali būti renkamos paraiškos, siekiant išnaudoti priemonei skirtą papildomą finansavimą. 11 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Nagrinėjant priemonės finansinį rezultatyvumą m., matyti, kad prašomos paramos suma 8 proc. viršijo bendrą numatytų lėšų sumą, o patvirtinta parama sudarė 99 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Paramos išmokėjimo ir deklaravimo Europos Komisijai procesas vyksta sėkmingai (išmokėta ir deklaruota 98 proc. lėšų). Paramos įsisavinimas pagal šią priemonę yra sparčiausias, lyginant su kitomis investicinėmis priemonėmis, kadangi paramos intensyvumas siekia 100 proc., be to, įgyvendinami projektai yra pakankamai nedidelės apimties ir nesudėtingi, nes dažniausiai įsigyjama žemės ūkio technika ir įranga, kurios vertė be PVM retai viršija galimą didžiausią paramos sumą 40 tūkst. EUR. Nepaisant to, kad reikalavimai jauniesiems ūkininkams, norintiems gauti paramą, vis griežtėja (reikalaujama didesnio nuosavybės teise valdomo žemės ploto, verslo plano), tačiau priemonė m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1310/2013, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatos dėl išteklių ir jų skirstymo 2014 m. ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl jų taikymo 2014 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 32

33 Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas išlieka labai populiari. Kita vertus, jaunajam ūkininkui numatyta beveik dvigubai didesnė maksimali paramos suma vienam projektui paremti nei m. laikotarpiu, be to, nustatytas ilgesnis laikas nuo žemės ūkio valdos įregistravimo iki paraiškos paramai gauti pateikimo momento, o tai didina jaunųjų ūkininkų galimybes dalyvauti, įsisavinant paramą. Paminėtina, kad paramos gavimo klausimais aktyviausiai domisi tie jauni žmonės, kurie gyvena našiausiuose šalies regionuose 21. Jaunimo suinteresuotumą užsiimti žemės ūkio veikla ir kreiptis paramos pagal priemonę skatina noras tęsti tėvų ūkininkavimo tradicijas, nuosavų lėšų trūkumas verslui pradėti ir žiniasklaidoje pateikiami sėkmingi paramos įsisavinimo pavyzdžiai. Galima išskirti ir keletą veiksnių, ribojančių jaunų žmonių norą dalyvauti ES paramos lėšomis įgyvendinamoje priemonėje: griežti reikalavimai paramai gauti ir rizika, kad gali tekti grąžinti paramos lėšas 22. Vienas dažniausių pažeidimų, kuris užfiksuojamas priemonės įgyvendinimo metu, yra susijęs su tuo, kad paramos gavėjai nepadidina ŽŪN ploto tiek, kiek buvo numatę paraiškose. Pavyzdžiui, jei paraiškos teiktos pagal 2007 m. priemonės įgyvendinimo taisykles, tai paramos gavėjai turi ne tik išlaikyti paraiškoje nurodytą žemės plotą, bet savo valdas dar ir išplėsti (iki ne mažesnio nei 20 ha ŽŪN ploto). Tie jaunieji ūkininkai, kurie paraiškas teikė pagal 2012 m. priemonės įgyvendinimo taisykles ir kurie kuria gyvulininkystės ūkį, taip pat turi išplėsti ūkį. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 13 lentelė. Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų Iš viso: unikalių % jaunųjų ūkininkų Pagal lytį: Vyrų asmenų skaičius % skaičius Moterų % Pagal sąsajas su priemone Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos : Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ūkiuose % Kituose ūkiuose % Bendra investicijų suma EUR % Vidutinis remiamo ūkio dydis ha 73,6-77,09 105% Bendras paremto žemės ploto dydis ha , ,7 107% Rezultato rodikliai Paramą gavusių ūkių/įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas EUR * - Jaunųjų ūkininkų skaičiaus ūkininkų % padidėjimas skaičius *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusiuose ūkiuose sukurtos BPV reikšmė. 21 E. Ribašauskienė, D. Šalengaitė, Kas skatina ir kas stabdo jaunimą dalyvauti kaimo plėtroje? Detalesnė informacija adresu: < 22 E. Ribašauskienė, D. Šalengaitė, Kas skatina ir kas stabdo jaunimą dalyvauti kaimo plėtroje? Detalesnė informacija adresu: < Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 33

34 Atsižvelgiant į tai, kad priemonei buvo skirtas papildomas finansavimas, bei tai, kad m. daugelis stebėsenos rodiklių jau buvo pasiekti ar viršyti, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo padidintos stebėsenos rodiklių tikslinės reikšmės. Iki 2013 m. pabaigos buvo pasiekti ir viršyti visi priemonės produkto rodikliai. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. taip pat renkamos paraiškos pagal šią priemonę, paremtų jaunųjų ūkininkų skaičiaus rodiklis dar labiau išaugs. 74 proc. visų paramos gavėjų sudarė vyrai, o likusią dalį moterys. Paminėtina, kad vidutinis paremto ūkio plotas buvo 77 ha ir buvo 8 kartus didesnis už vidutinį 2014 m. sausio 1 d. užfiksuotą vidutinį ūkio dydį šalyje, kuris sudarė 9,5 ha. Galima teigti, kad pagal priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas buvo remiami didesni ūkiai, be to, priemonės įgyvendinimo metu pareiškėjai taip pat įsipareigojo išplėsti savo valdas iki ne mažesnio nei 20 ha ŽŪN ploto). Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad jaunųjų ūkininkų skaičiaus padidėjimo tikslas iki Programos įgyvendinimo pradžios nebus pasiektas, nes m. šio rodiklio pasiekimas sudarė 52 proc. Iki 2013 m. pabaigos paramą gavusiuose ūkiuose sukurtos BPV vertė siekė daugiau nei 35,6 mln. EUR, todėl galima teigti, kad priemonė prisidėjo prie paremtų ūkių pelno padidėjimo Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai priemonės įgyvendinimui įtakos neturėjo, tačiau priemonė prisidėjo prie situacijos žemės ūkyje ir kaime gerinimo. Pagal priemonę paremtuose ūkiuose sukurta BPV prisidėjo prie žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sukurtos BPV didėjimo šalies mastu (2013 m. šiame sektoriuje sukurta BPV išaugo iki 1,195 mlrd. EUR). Be to, priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie žmogiškojo potencialo stiprinimo žemės ūkyje ir ūkininkaujančių gyventojų senėjimo tendencijų sušvelninimo m. paramą gavusių jaunųjų ūkininkų skaičius sudarė apie 12 proc. viso 2013 m. pabaigoje užfiksuoto jaunesnių nei 40 m. ūkininkų skaičiaus, kuris siekė asmenis. Pagal priemonę paremtas plotas sudarė apie 19 proc. visos šalies ūkiuose naudojamos žemės ūkio paskirties žemės, 23 todėl galima teigti, kad priemonės poveikis šalies mastu buvo pakankamai ženklus m. sausio 1 d. ūkiuose naudojama žemės ūkio struktūra buvo tokia: žemės ūkio paskirties žemės plotas sudarė ,17 ha, miškai ,7 ha, o vanduo 6.986,65 ha. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 34

35 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos (113) Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Parama pagal priemonę teikiama vyresnio amžiaus žmonės, kurie nutraukia prekinę žemės ūkio gamybą ir perleidžia savo valdą kitiems asmenims, arba ūkio darbuotojams, apsisprendusiems nutraukti ūkio darbuotojo veiklą. Pareiškėjais gali būti žemės ūkio valdų valdytojai ar ūkio darbuotojai, ne jaunesni kaip 55 metų amžiaus, tačiau nesulaukę nustatyto pensinio amžiaus. Parama pagal šią priemonę apima kompensacinę išmoką, kuria kompensuojamos paramos gavėjų, apsisprendusių nutraukti prekinę žemės ūkio gamybą, prarastos pajamos ne ilgesniu kaip 15 metų laikotarpiu (ir kol perleidėjui nesukaks 70 metų, o ūkio darbuotojas nesulauks nustatyto pensinio amžiaus). Pagal dalyvavimo priemonėje sąlygas pareiškėjai galėjo pasilikti žemės (ne daugiau kaip 3 ha ŽŪN) žemės ūkio produkcijos gamybai tik savo reikmėms. Užtikrinti žemės ūkio valdų gyvybingumą ir našumą, stambinant ūkius, ir užtikrinti tam tikro lygio pajamas vyresnio amžiaus žemės ūkio valdų valdytojams, nusprendusiems pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos, bei senyvo amžiaus ūkių darbuotojams, kurie netenka darbo, žemės ūkio valdytojui pasinaudojus parama pagal ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonę. Specialusis Remiant žemės ūkio valdų perleidimą, skatinti vidutinio ūkių dydžio augimą Lietuvoje. Suteikti ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramą žemės savininkams, Veiklos galintiems perleisti savo nenašias žemės ūkio valdas jauniesiems ūkininkams, ir taip didinti ūkių ekonominį gyvybingumą ir našumą. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pastovioji paramos dalis kompensacinė metinė išmoka, apskaičiuojama kaip vidutinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, prognozuojamos m., vidurkis. Jos dydis siekia EUR. Ją dar gali papildyti priedas (kurio suma siekia 774 EUR) už išlaikomą sutuoktinį. Kintamoji paramos dalis metinė išmoka už nuosavybės teise priklausiusią perleistą žemės ūkio paskirties žemę. Mokama metinė 93 EUR išmoka už perleistą ŽŪN hektarą, tačiau ne daugiau kaip už 20 ha. Abi dalys mokamos 15 metų arba kol paramos gavėjui sukaks 70 metų Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. buvo atlikti du priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, kuriais buvo pakeistos nuostatos, susijusios su pareiškėjų tinkamumo kriterijų nustatymu, paramos dydžiu ir trukme, papildomais reikalavimais paramai gauti, administravimo procedūromis ir sankcijomis. Numatyta, kad paramos gavėjo mirties atveju metinė kompensacinė išmoka sutuoktiniui mokama iš valstybės biudžeto lėšų, jei sprendimas dėl paramos skyrimo priimtas iki 2011 m. spalio 19 d. Pakeitimuose numatyta metinės kompensacinės išmokos pastoviosios ir kintamosios dalių išmokėjimo tvarka, taip pat nurodyta, kad pastovioji išmokos dalis gali būti padidinta 774 EUR dydžio priedu, jei paramos gavėjas turi išlaikomą sutuoktinį. Šis priedas mokamas tol, kol sutuoktinis pradeda gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ar darbo užmokestį, socialinio draudimo išmokas. Po atliktų pakeitimų tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus išmokamos tik tuo atveju, jei paramos gavėjas ar jo sutuoktinis paraišką joms gauti pateikė iki informacinio pranešimo apie paramos pagal priemonė suteikimą išsiuntimo iš NMA Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. paraiškos pagal šią priemonę nebuvo renkamos, kadangi dėl vis mažėjančio priemonės populiarumo buvo nuspręsta užbaigti priemonės įgyvendinimą. Nepaisant to, kad kasmet, prieš renkant paraiškas pagal ankstyvam pasitraukimui iš žemės ūkio veiklos skirtą priemonę, buvo organizuojami tematiniai seminarai ir per žiniasklaidos priemones skleidžiama informacija, siekiant padidinti potencialių pareiškėjų susidomėjimą, priemonės populiarumas mažėjo (2007 m. patvirtintų paraiškų skaičius siekė 560, 2008 m. 348, 2009 m. 431, 2010 m. 407, 2011 m. 387, o 2012 m. 194). Paminėtina, kad didžioji dalis suinteresuotų ūkininkų jau pasinaudojo galimybe gauti paramą ankstesniu programavimo laikotarpiu, todėl pareiškėjų aktyvumas m. vis mažėjo. Be to, dėl Europos Komisijos sugriežtintų reikalavimų paramai gauti (pareiškėjai turėjo įrodyti, kad ūkyje buvo vykdoma prekinė žemės ūkio gamyba), priemonės populiarumas dar labiau sumažėjo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 35

36 14 lentelė. Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų*, vnt Prašoma paramos suma*, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai*, vnt Įvertinta neigiamai*, vnt Patvirtinta paraiškų*, vnt *** Patvirtinta paramos suma*, tūkst. EUR *** Išmokėta paramos suma**, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos**, tūkst. EUR *Naujos m. paraiškos. **Įskaitant mokėjimus pagal m. KPP įsipareigojimus. ***Įskaitant tęstinius įsipareigojimus, patvirtintų paraiškų skaičius m. sudarė , o patvirtintos paramos suma tūkst. EUR. Siekiant sumažinti lėšų neįsisavinimo riziką, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimui buvo tūkst. EUR sumažintas priemonei skirtas finansavimas, nukreipiant lėšas populiaresnei priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas. Priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimas, atsižvelgiant į sumažėjusią bendrą skirtos paramos sumą, pagerėjo. Iki 2013 m. išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos siekė atitinkamai 84 proc. Paminėtina, kad didžioji lėšų dalis ( tūkst. EUR, t. y. 85 proc. visų įsisavintų lėšų) buvo išmokėta, įgyvendinant ankstesnio laikotarpio įsipareigojimus. Pagal m. patvirtintas paraiškas išmokėta parama sudarė vos 14 proc. visų išmokėtų lėšų, o tai dar kartą iliustruoja sumažėjusį priemonės populiarumą šiuo programavimo laikotarpiu. Paminėtina, kad vien per 2013 m. išmokėtos ir deklaruotos paramos sumos siekė atitinkamai po 15 proc. per visą m. laikotarpį išmokėtų ir deklaruotų lėšų. 12 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Pastaba: mokėjimai pagal m. KPP įsipareigojimus įtraukti tik į ES deklaruotos ir išmokėtos paramos stulpelius; prašomos ir patvirtintos paramos stulpeliai atspindi tik naujų m. paraiškų lėšas. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo sumažintas priemonei skirtas finansavimas, be to, įvertinus rodiklių pasiekimo situaciją (pareiškėjų aktyvumas yra mažesnis nei tikėtasi, o perleisto ploto dydis ir paremtų jaunųjų ūkininkų skaičius taip pat yra mažesnis nei planuota), buvo sumažintos priemonės produkto ir rezultato rodiklių tikslinės reikšmės. Po atliktų administracinių veiksmų priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. buvo didesnė ir faktiškai visų stebėsenos rodiklių reikšmės buvo pasiektos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 36

37 išskyrus rodiklį Anksti iš veiklos pasitraukusių ūkių darbuotojų skaičius, kurio tikslinė reikšmė pasiekta 33 proc. Atsižvelgiant į vidutinį m. laikotarpiu perleistos žemės ūkio valdos plotą, kuris sudarė 13,3 ha, matyti, kad šis plotas buvo didesnis už vidutinį 2013 m. užfiksuotą ūkio plotą šalyje (9,5 ha), bet mažesnis už vidutinį valdos dydį (14,3 ha). Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad iki 2013 m. pabaigos paramą gavusiose valdose sukurta BPV sudarė daugiau nei 4 mln. EUR. ES paramos lėšos buvo svarbios jas gavusių ūkių ekonominiam gyvybingumui didinti. 15 lentelė. Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Anksti iš veiklos Pagal lytį: pasitraukusių ūkininkų skaičius Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo Iš viso: asmenų skaičius ,5% Vyrų * 99,5% Moterų ,6% Anksti iš veiklos pasitraukusių ūkių asmenų % darbuotojų skaičius skaičius Perleistos žemės plotas ha , ,97 139% Perėmėjų jaunųjų ūkininkų skaičius asmenų skaičius % Rezultato rodikliai Remiamų ūkių (perėmėjų) valdų ir įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas EUR ** - *Ataskaitoje už 2012 m. anksti iš veiklos pasitraukusių vyrų skaičiaus reikšmė buvo didesnė dėl skaičiavimo klaidos. **Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusiuose ūkiuose sukurtos BPV reikšmė Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominiai ir socialiniai pokyčiai priemonės įgyvendinimu įtakos neturėjo, nes paraiškos paga šią priemonę nebuvo renkamos. Priemonė prisidėjo prie žmogiškojo potencialo stiprinimo žemės ūkio sektoriuje ir ūkininkaujančių gyventojų senėjimo tendencijų švelninimo. Pagal priemonę paremtų ir anksti iš žemės ūkio veiklos pasitraukusių ūkininkų skaičius m. laikotarpiu sudarė 2 proc. visų šalies ūkininkų skaičiaus, kuris siekė asmenis. Be to, paramos gavėjų skaičius sudarė 5,4 proc. ūkininkų, vyresnių nei 65 m., skaičiaus šalyje. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 37

38 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Naudojimasis konsultavimo paslaugomis (114) Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Specialusis Veiklos Pagal šią priemonę remiamos išlaidos, susijusios su konsultavimu, siekiant ūkio veiklos pagerinimo. Ši priemonė apima penkias veiklos sritis: pagal pirmąją veiklos sritį remiamos konsultavimo paslaugos dėl įvertinimo, ar ūkis atitinka valdymo reikalavimus ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygas, numatytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/ ir 5 straipsniuose ir III bei IV prieduose, ir darbo saugos standartus; pagal antrąją konsultavimo paslaugos dėl anksčiau įvardintų reikalavimų neatitikimų bei pažeidimų šalinimo; pagal trečiąją ūkininkų konsultavimas dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo; pagal ketvirtąją konsultavimas dėl geresnio buhalterinės apskaitos tvarkymo; pagal penktąją konsultavimas dėl pažangaus ūkininkavimo privačiuose miškuose diegimo. Didinti žemės ir miškų ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius, užtikrinti konkurencingų aukštos kokybės ir didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą ir didinti pajamas žemės, miškų ūkio bei kaimo plėtros sektoriuose. Padėti sėkmingiau įgyvendinti teisės aktų nustatytus valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų reikalavimus (kompleksinis paramos susiejimas) ir darbo saugos standartus; Padėti geriau suvokti agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo svarbą; Pagerinti ūkių buhalterinės apskaitos tvarkymą; Padėti miškų savininkams taikyti pažangius miško tvarkymo metodus. Konsultuoti ūkininkus, norinčius pasinaudoti konsultavimo paslaugomis šiose srityse: dėl teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų (kompleksinis paramos susiejimas), numatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/ ir 5 straipsniuose ir III bei IV prieduose, ir darbo saugos standartų, grindžiamų Bendrijos teisės aktais; dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių diegimo ūkiuose, ūkių buhalterinės apskaitos tvarkymo, miškų ūkio klausimų. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia suma paramos gavėjui 350 EUR. Antroji veiklos sritis: iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia suma paramos gavėjui 650 EUR. Trečioji veiklos sritis: iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia suma paramos gavėjui 500 EUR. Ketvirtoji veiklos sritis: iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia suma paramos gavėjui 500 EUR. Penktoji veikos sritis: iki 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia suma paramos gavėjui 500 EUR. Bendra paramos gavėjui m. suteiktos paramos suma neviršija 1500 EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. buvo atliktas vienas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimas, susijęs su nuostatų dėl tinkamumo kriterijų, paramos paraiškos teikimo, administravimo tvarkos, mokėjimo prašymų teikimo ir kt. tobulinimu. Taip pat numatyta, kad paramos gavėjai pirmiausiai turi pasinaudoti konsultavimo paslaugomis pagal pirmąją veiklos sritį, t. y. konsultacijos dėl valdymo reikalavimų ir geros agrarinės bei aplinkosaugos būklės reikalavimų. Šios konsultacijos paramos gavėjams yra privalomos. Siekiant sumažinti pareiškėjų administracinę naštą, nuo 2013 m. buvo numatyta galimybė paramos paraiškas ir mokėjimo prašymus teikti elektroniniu būdu. Elektroninės paraiškos struktūra ir informacijos išdėstymas buvo supaprastintas, o jos privalumai susiję su mažesnėmis laiko sąnaudomis, galimybe matyti ir iš karto ištaisyti pildant paraišką daromas klaidas, perskaityti paraiškos pildymo instrukciją ir kt. Paminėtina, kad pildydamas elektroninę paraišką, pareiškėjas yra informuojamas apie neteisingai pateiktą informaciją ir negali pateikti paraiškos tol, kol klaida nėra ištaisoma Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. paramos paraiškos pagal priemonę buvo renkamos nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki gruodžio 31 d. Surinktų paraiškų skaičius siekė 342 ir sudarė 8 proc. nuo programavimo laikotarpio pradžios surinktų paraiškų skaičiaus. Paminėtina, kad 2012 m. buvo surinkta du kartus daugiau paraiškų nei 2013 m. Galima teigti, kad priemonės populiarumas tarp potencialių pareiškėjų sumažėjo, nes 2013 m. surinktų paraiškų skaičius buvo mažiausias, lyginant su kitais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 38

39 metais (2008 m. buvo parteikta 90 paraiškų, 2009 m. 816 paraiškų, 2010 m. 750 paraiškų, 2011 m. 959 paraiškos, o 2012 m. 776 paraiškos). 16 lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Patvirtinta paraiškų, vnt. 372* Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Per 2013 metus patvirtintų paraiškų skaičius didesnis nei per metus gautų paraiškų skaičius, kadangi kaip patvirtintos paraiškos nurodytos visos 2013 m. ir ankstesniais metais gautos paraiškos, tačiau jos buvo patvirtintos būtent 2013 m. Mažesnį paraiškų skaičių galėjo nulemti trumpesnis paraiškų rinkimo laikotarpis 2013 m., be to, dalis ūkininkų, kurie yra suinteresuoti pasinaudoti konsultavimo paslaugų gavimu, paraiškas pateikė anksčiau. Svarbi priežastis, neskatinusi pareiškėjų aktyvumo, buvo susijusi su tuo, kad dalis konsultacijų yra privalomos, t. y. pagal priemonę teikiamos konsultacijos privalomai turi apimti konsultavimą dėl valdymo ir geros agrarinės būklės bei aplinkosaugos būklės reikalavimų įgyvendinimo, darbų saugos standartų diegimo. Priemonės įgyvendinimą taip pat riboja veiksnys, įpareigojantis konsultacijose dalyvaujančius ūkininkus ar miškininkus prisidėti nuosavu indėliu. Smulkūs ūkiai negali susigrąžinti PVM už apmokėtas paslaugas, todėl jie nėra suinteresuoti naudotis konsultacijomis. Kai kurie ūkininkai, konsultuodamiesi su nacionalinėmis tarnybomis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba), dažnai nemokamai gauna ir tokias konsultacijas, kurios remiamos pagal 114 priemonę. Priemonės įgyvendinimo paskatinti nepavyko ir atliktais pakeitimais, mažinusiais administracinę naštą (pavyzdžiui, sudarius galimybę teikti elektronines paraiškas). Siekiant sumažinti priemonei skirtų lėšų neįsisavinimo riziką, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimui buvo tūkst. EUR sumažinta šiai priemonei skirtų lėšų suma, perskirstant jas populiaresnei priemonei Žemės ūko valdų modernizavimas. Sumažinus bendrą priemonei skirtų lėšų sumą, pagerėjo jos finansinių rodiklių įgyvendinimas. Iki 2013 m. pagal priemonę prašomos paramos suma sudarė 91 proc., o patvirtintos paramos suma 78 proc. viso skirto finansavimo. 13 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 39

40 2013 m. pagerėjo lėšų įsisavinimo rodikliai (išmokėtos ir Europos Komisijos deklaruotos paramos sumos sudarė atitinkamai po 39 proc.), tačiau, atsižvelgiant į likusį priemonės įgyvendinimo laikotarpį, lėšų įsisavinimo sparta nėra pakankama. Pastebėtina, kad per pirmuosius 2014 m. mėnesius lėšų įsisavinimas paspartėjo, kadangi per sausį ir vasarį buvo išmokėta daugiau nei 289 tūkst. EUR paramos lėšų. Tikėtina, kad 2014 m. šuolį nulėmė 2013 m. pateikti mokėjimo prašymai, o panašios tendencijos (dėl užbaigiamų įgyvendinti projektų ir didesnio skaičiaus pateiktų mokėjimo prašymų) turėtų išlikti. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į priemonei sumažintą finansavimą ir nepakankamą jos įgyvendinimo spartą bei suplanuotų rodiklių nepasiekimo riziką, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo sumažintos produkto rodiklių tikslinės reikšmės. Nepaisant atliktų administravimo veiksmų, priemonės įgyvendinimo sparta nėra pakankama, todėl iki programavimo laikotarpio pabaigos iškelti tikslai nebus pasiekti suplanuota apimtimi m. paremtų ūkininkų skaičiaus rodiklio pasiekimas sudarė 72 proc., o paremtų miško savininkų rodiklio pasiekimas 48 proc. Atsižvelgiant į nustatytą privalomąjį reikalavimą, daugiausiai konsultacijų buvo teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų ir geros žemės ūkio ir aplinkosaugos praktikos sąlygų srityje, taip pat didesnio populiarumo susilaukė konsultacijos dėl ekonominio valdymo ir apskaitos tvarkymo, kurios ūkininkams buvo vienos iš svarbiausių. Nagrinėjant priemonės rezultato rodiklių įgyvendinimą, pastebėtina, kad paramą gavusių ūkių, įmonių ir miško valdų sukurta BPV, lyginant su bendra žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje kasmet sukuriama BPV, buvo nedidelė, ir siekė apie 675 tūkst. EUR. 17 lentelė. Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Paremtų ūkininkų skaičius Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai (R. 1782/03, III priedas) ir geros žemės ūkio ir aplinkosaugos praktikos sąlygos (R. 1782/03, IV priedas) Kitos kompleksiniu paramos susiejimu pagal Reg. Nr. 1782/2003 nesprendžiamos priemonės tokiose srityse: - aplinkosauga, įskaitant agrarinę aplinkosaugą; - visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata; - valdymas (ekonominiai rezultatai, apskaitos tvarkymas ir t.t.) Paremtų miško savininkų skaičius Rezultato rodikliai Remiamų ūkių ir įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas Matavimo vienetai unikalių ūkininkų skaičius unikalių ūkininkų skaičius unikalių ūkininkų skaičius unikalių miško valdytojų skaičius 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % * 87% % 0% 78% % EUR ** - *Duomenys apie pasiskirstymą pagal konsultacijų sritis pateikiami pagal patvirtintas paraiškas (o ne paramą gavusius ūkininkus) m. duomenys perskaičiuoti ir patikslinti. **Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusiuose ūkiuose ir įmonėse sukurtos BPV reikšmė. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 40

41 Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai neturėjo didesnės įtakos priemonės įgyvendinimui, nes esminės jos populiarumą mažinančios priežastys buvo susijusios su reguliacinėmis nuostatomis (pavyzdžiui, galimybės susigrąžinti PVM nebuvimu smulkiems ūkininkams), besidubliuojančiomis konsultacijų temomis (kai kurias konsultacijas nemokamai teikia nacionalinės žemės ūkio tarnybos). Priemonė prisidėjo prie žmogiškojo kapitalo stiprinimo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje, ūkininkų ir miško savininkų kvalifikacijos kėlimo, tačiau jos poveikis šalies mastu buvo nedidelis m. pagal priemonę paremtų ūkininkų skaičius sudarė 2,4 proc. viso šalies ūkininkų skaičiaus, o paremtų miško savininkų skaičius vos 0,03 proc. bendro miško savininkų skaičiaus, kuris 2013 m. Lietuvoje siekė daugiau nei 248 tūkst. asmenų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 41

42 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Žemės ūkio valdų modernizavimas (121) Trumpas aprašymas priemonės Priemonę sudaro dvi dalys pirmoji skirta investicijoms, antroji paskoloms (paskolos pradėtos teikti tik nuo 2009 m. pab., reaguojant į finansinę krizę ir sumažėjusias žemdirbių galimybes gauti paskolas). Parama paskoloms teikiama priemonės pareiškėjams, siekiantiems užtikrinti projekto bendrą finansavimą arba ketinantiems modernizuoti veiklą be investicinės paramos pagal Programą. Abiejų priemonės dalių tikslai, remiamos veiklos sritys, paramos gavėjai, tinkamos finansuoti išlaidos sutampa. Priemonė yra investicinio pobūdžio. Parama skiriama investicijoms į žemės ūkio valdų materialųjį ir nematerialųjį turtą, siekiant gerinti bendrus valdos veiklos rezultatus ir laikytis naujų Bendrijos standartų. Parama teikiama trims veiklos sritims: pagal pirmąją veiklos sritį parama teikiama Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimui; pagal antrąją žemės ūkio produktų gamybai ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimui (pvz., ūkinės paskirties kelių tiesimui/ rekonstravimui, vietinio vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimui/ rekonstravimui ir t. t.); biodujų gamybai iš ūkyje susidarančių atliekų; prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų/ išaugintų ūkio valdoje) apdorojimui, perdirbimui ir pateikimui rinkai; pagal trečiąją trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimui. Bendrasis Didinti žemės ūkio konkurencingumą, diegiant naujus procesus, technologijas ir inovacijas. Modernizuoti ir restruktūrizuoti fizinį potencialą bei atitikti Bendrijos standartus dėl investicijų; Didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos; Skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą ir (arba) su žemės ūkiu susijusių paslaugų teikimą; Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį pirminės energijos balanse, siekiant stabdyti klimato Specialusis kaitą ir gerinti oro kokybę; Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinti Nitratų direktyvą, mažinant vandens taršą ir ypatingą dėmesį skiriant nitratams ir kitiems cheminiams veiksniams, galintiems turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei, pakeisti tradicinį kraštovaizdį. Taip pat siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos vandens telkinius nuo eutrofikacijos. Remti ūkininkus ir didinti modernizuotų žemės ūkio valdų skaičių. Didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio veiklos ir susijusių paslaugų. Gerinti aplinkos apsaugą. Veiklos Didinti žemės ūkyje sukuriamą ekonominę vertę ir darbo našumą. Kaip energijos šaltinį gaminti biomasę, iš dalies ja pakeičiant importuojamas žaliavas (naftą, dujas, anglis) ir sumažinant dvideginio išsiskyrimą, kuris lemia klimato šiltėjimą. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: intensyvumas iki 40 proc. visų tinkamų finansuoto projekto išlaidų; jauniesiems ūkininkams iki 50 proc. Ūkininkaujantiems MPŪV iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų; jauniems ūkininkams šiose vietovėse iki 60 proc. Paramos dydis projektui priklauso nuo SGV skaičiaus, tačiau negali viršyti 200 tūkst. EUR. Antroji veiklos sritis: intensyvumas toks, kaip pirmai veiklos sričiai. Jei pienininkystės ūkis įgyvendina kompleksinį pirminės žemės ūkio produkcijos ir savo žemės ūkio valdoje pagamintų produktų perdirbimo projektą, finansavimo intensyvumas didinamas 10 procentinių punktų. Trečioji veiklos sritis: intensyvumas iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų; jauniesiems ūkininkams iki 60 proc. Ūkininkaujantiems MPŪV iki 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų; jauniesiems ūkininkams šiose vietovėse iki 70 proc. Didžiausia paramos suma visu laikotarpiu iki 400 tūkst. EUR. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR, bet didžiausia parama negali viršyti EUR/ha. Metinės paskolos sumos ribos nuo 3 tūkst. iki 300 tūkst. EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas Iki 2013 m. priemonė buvo įgyvendinama, vadovaujantis dvejomis įgyvendinimo taisyklėmis: vienos iš jų buvo skirtos priemonės pirmajai veiklos sričiai Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas ir 2013 m. buvo keistos du kartus, o antrosios iš jų skirtos antrajai ir trečiajai veiklos sritims bei 2013 m. taip pat keistos du kartus. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. priemonei buvo skirtas papildomas finansavimas, siekiant paremti gyvulininkyste užsiimančius ūkius, buvo parengtos ir patvirtintos antrosios veiklos srities (gyvulininkystės sektoriaus) įgyvendinimo taisyklės, taikomos būtent nuo 2013 m. Pagal šias taisykles reglamentuojamas paramos teikimas žemės ūkio pirminių produktų (mėsos ir pieno) gamybai m. pagal antrąją veiklos sritį taip pat buvo renkamos pienininkystės sektoriaus paraiškos, buvo parengtos ir patvirtintos paramos teikimą pienininkystės sektoriui reglamentuojančios įgyvendinimo taisyklės (pieno gamyba, pieno apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai). Taisyklėse numatyta, kad pareiškėjo ūkis priskiriamas pienininkystės veiklai, jei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 42

43 pareiškėjo praėjusiais arba ataskaitiniais metais iš pienininkystės veiklos gautos pajamos sudaro daugiau nei 50 proc. visų valdos veiklos pajamų Priemonės įgyvendinimo pažanga 18 lentelė. Priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR** m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių*, vnt Patvirtinta paramos suma*, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma*, tūkst. EUR (iš jų (1.193) (1.922) Naujiems iššūkiams) Europos Komisijai deklaruotos lėšos*, tūkst. EUR (iš jų Naujiems iššūkiams) (1.193) (1.922) *Įskaitant mokėjimus pagal m. KPP įsipareigojimus bei naujiems iššūkiams skirtas lėšas m. pagal pirmąją priemonės veiklos sritį, skirtą Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimui, paraiškos nebuvo renkamos, o paraiškų rinkimas vyko tik pagal antrąją veiklos sritį. Nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki spalio 11 d. buvo renkamos paraiškos gyvulininkystės sektoriaus projektams. Šiam kvietimui skirtas biudžetas sudarė apie tūkst. EUR, o lėšos buvo paskirstytos pagal atskiras šakas (galvijininkystei, kiaulininkystei, paukštininkystei ir avininkystei, ožkininkystei bei triušininkystei). Paraiškų rinkimo procesas vyko sklandžiai, buvo gauta 701 paraiška, o prašomos paramos suma siekė tūkst. EUR. Lėšų užteko tik avininkystės, ožkininkystės ir triušininkystės sektoriuose pateiktoms paraiškoms, o kitų sektorių paraiškos buvo sugrupuotos pagal paraiškų pirmumo atrankos kriterijus. Paraiškos, kurioms užteko lėšų, jau buvo įvertintos. Paminėtina, kad nuo programavimo laikotarpio pradžios buvo gauta paraiška gyvulininkystės sektoriaus projektams (9 proc. bendro surinktų paraiškų skaičiaus), o paraiškose prašomos paramos suma sudarė 24 proc. visos m. prašomos paramos sumos. Siekiant papildomai paremti apie 100 gyvulininkyste užsiimančių ūkių ir prisidėti prie gyvulininkystės sektoriaus stabilizavimo šalyje, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu tūkst. EUR buvo padidintas priemonei skirtas finansavimas. Paminėtina, kad papildomos lėšos buvo skirtos, sumažinus finansavimą priemonėms Profesinio mokymo irt informavimo veikla, Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, Naudojimasis konsultavimo paslaugomis, Pusiau natūrinis ūkininkavimas ir Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Per pastarąjį dešimtmetį ūkiuose laikomų gyvulių skaičius Lietuvoje mažėjo. Be to, jis buvo žymiai mažesnis nei ES šalyse. Pavyzdžiui, 2008 m. sąlyginių gyvulių (SG) skaičius 100 ha siekė 28 SG, o ES šalyse narėse gyvulių skaičiaus vidurkis buvo apie 60 SG. Gyvulių skaičiaus mažėjimui įtaką daro tai, kad gyvulininkystė yra daug investicijų ir laiko reikalaujantis sektorius, o investicijų grąžos laikas yra labai ilgas. Smulkūs ūkininkai dėl mažėjančio konkurencingumo neturi galimybių pakankamai investuoti į savo ūkius ir dėl šios priežasties nutraukia veiklą, o stambūs ūkininkai negali stabilizuoti mažėjančio gyvulių skaičiaus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, identifikuota būtinybė papildomai remti gyvulininkyste užsiimančius ūkius, skatinti juose naujų technologijų diegimą m. pagal antrąją priemonės veiklos sritį buvo skelbtas kvietimas teikti paraiškas nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki birželio 14 d. pieno perdirbimo projektams, kuriuose prašoma paramos suma buvo ne didesnė nei EUR. Šiems projektams finansuoti skirtos naujų iššūkių lėšos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 43

44 numatytos pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimui. Nepanaudojus šaukimui skirtų lėšų, buvo paskelbtas papildomas paraiškų rinkimas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki spalio 18 d., didžiausią prašomos paramos sumą projektui padidinus iki EUR. Pareiškėjai buvo neaktyvūs, todėl susidarė daugiau nei 434 tūkst. EUR lėšų likutis, kurį planuojama perskirstyti atsinaujinančių energijos šaltinių projektams, finansuojamiems iš naujų iššūkių lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad po ekonominės krizės pagal priemonę teikiamos paramos paskoloms poreikis sumažėjo, 2013 m. paramos paraiškos nebuvo renkamos m. birželio 4 d. patvirtintu vienuoliktuoju Programos pakeitimu buvo atliktos korekcijos priemonės finansinėje lentelėje. Atsižvelgiant į sumažėjusį finansų inžinerijos priemonių poreikį, buvo tūkst. EUR sumažintos paskoloms skirtos lėšos, atitinkamai perskirstant jas investicinei paramai teikti. Po atlikto pakeitimo paramai paskolomis m. buvo skirta tūkst. EUR, o iki 2013 m. pabaigos paramai paskolomis išmokėtų lėšų suma sudarė tūkst. EUR. 14 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Vertinant priemonės finansinį rezultatyvumą, matyti, kad, nepaisant išaugusios bendros m. laikotarpiui priemonei skirtos lėšų sumos, prašomos paramos suma 38 proc. viršijo numatytą finansavimą. Iki 2013 m. pabaigos patvirtintos paramos suma sudarė 98 proc. visų skirtų lėšų, o išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos atitinkamai po 91 proc. visų priemonės įgyvendinimui numatytų lėšų. Itin didelį priemonės populiarumą ir lėšų įsisavinimo spartą lemia tai, kad šalies ūkių modernizavimo lygis yra pakankamai žemas, todėl jaučiamas nuolatinis investicijų poreikis.). Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į atliktus finansinius pakeitimus, 2013 m. birželio 4 d. patvirtintu vienuoliktuoju Programos pakeitimu buvo sumažintos finansų inžinerijos lėšomis įgyvendintų veiksmų pasiekimą matuojančių stebėsenos rodiklių reikšmės ir atitinkamai padidintos investicinės paramos lėšomis įvykdytus pasiekimus matuojančių rodiklių reikšmės m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu taip pat buvo pakeistos stebėsenos rodiklių reikšmės, padidinant faktiškai visų produkto ir rezultato rodiklių siekiamus tikslus ir sumažinant tik su pirmąja priemonės veiklos sritimi, skirta Nitratų direktyvos įgyvendinimui, susijusių stebėsenos rodiklių reikšmes. Tokių administracinių veiksmų buvo imtasi, atsižvelgiant į menką paramos įsisavinimą pagal pirmąją veiklos sritį. Nitratų direktyvos įgyvendinimui skirta apie 22 proc. visai priemonei numatytų lėšų, tačiau m. pagal šią veiklos sritį patvirtintos paramos suma sudarė tik 3 proc. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 44

45 m. priemonės stebėsenos rodikliai buvo įgyvendinami sėkmingai, o didžioji dalis iš jų buvo pasiekti ar viršyti. Investicinę paramą gavusių ūkių valdų skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 101 proc., paramą suteikus daugiau nei 5,5 tūkst. valdų. Daugiausiai paramos gavėjų paramą gavo pagal antrąją veiklos sritį, pagal kurią buvo finansuojama žemės ūkio produktų gamyba ir paslaugų žemės ūkiui teikimas, biodujų gamyba iš ūkyje susidarančių atliekų, prekinių žemės ūkio produktų apdorojimas, perdirbimas ir pateikimas rinkai. Paminėtina, kad sumažinus stebėsenos rodiklių reikšmes, pagerėjo ir pirmosios veiklos srities, skirtos Nitratų direktyvai, įgyvendinimas. Be to, spartesniam lėšų įsisavinimui įtakos turėjo ir atlikti administravimo veiksmai (padidintas paramos intensyvumas, sudaryta galimybė teikti paramos paraiškas pagal planuojamos turėti bandos dydį). Bendros investicijų sumos rodiklis iki 2013 m. pabaigos buvo pasiektas 108 proc., o didžiausi finansiniai ištekliai buvo skirti antrosios veiklos srities įgyvendinimui. Vertinant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad priemonė prisidėjo prie žemės ūkio sektoriaus techninės bazės modernizavimo, nes apie 77 proc. paramą gavusių ūkių įdiegė naujas technologijas. Šio rodiklio pasiekimą paaiškina būtent antrosios priemonės veiklos srities populiarumas m. paramą gavusiuose ūkiuose sukurta BPV siekė daugiau nei 992 mln. EUR, o vien per 2013 m. sukurta BPV sudarė 38 proc. visos nuo priemonės įgyvendinimo pradžios paramą gavusiuose ūkiuose sukurtos BPV. Galima teigti, kad priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie ūkių ekonominio gyvybingumo didinimo, be to, ūkių gaunamos pajamos programavimo laikotarpio pradžioje ėmė augti dar sparčiau, nes pradėjo atsipirkti atliktos investicijos. 19 lentelė. Priemonės Žemės ūkio valdų modernizavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Produkto rodikliai Investicinę paramą gavusių ūkių valdų skaičius (iš kurių pagal Naujų iššūkių priemones) Rodikliai Iš viso: Matavimo vienetai ūkių valdų skaičius 2013 m. tikslas (33) 2013 m. pasiekta reikšmė 141 (20) m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo (45) 101% (136%) Pagal lytį: Vyrų % Moterų % Pagal teisinį statusą: Fiziniai asmenys % Juridiniai asmenys % Pagal priemonės veiklos sritis: 1 veiklos sritis % 2 veiklos sritis: % - gyvulininkystė (iš jų pagal Pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimas ) - mėsinė galvijininkystė - daržininkystė, sodininkystė - kitos augalininkystės šakos 3 veiklos sritis (iš jų pagal Atsinaujinančius energijos šaltinius ) (30) (3) - (8) (12) (10) (35) 105% (33%) % (1.166%) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 45

46 Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta m. pasiekta reikšmė reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo Paremtų projektų, kuriems suteikta projektų *** 79% parama paskoloms, skaičius skaičius Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas (kur pagal Atsinaujinančius energijos šaltinius ) ha 700 (320) - 340,4** 49% Bendra investicijų Iš viso: EUR ( ) ( ) ( ) 108% (41%) suma (kur Pagal priemonės pagal Naujų iššūkių priemones) veiklos sritis: 1 veiklos sritis EUR % 2 veiklos sritis (iš jų pagal Pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimas ) 3 veiklos sritis (iš jų pagal Atsinaujinančius energijos šaltinius ) Rezultato rodikliai* Valdų, tiekiančių naujus produktus/ diegiančių naujas technologijas skaičius (kur pagal Pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimas ) Bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas paramą gavusiose valdose/įmonėse (kur pagal Naujų iššūkių priemones) EUR ( ) EUR ( ) valdų skaičius EUR (8.000) ( ) ( ) ( ) ( ) 108% (35%) 70% (94%) (30) % * - *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusiuose ūkiuose sukurtos BPV reikšmė. **Lyginant su m. duomenimis, trumpos rotacijos plantaciniais želdiniais apželdinto ploto reikšmė sumažėjo, perskaičiavus unikalių paramos gavėjų paremto ploto reikšmes. ***Ankstesniais metais buvo nurodyti neteisingi duomenys, nes buvo pateiktas ne parama paskoloms pasinaudojusių asmenų, bet paraiškas dėl finansų inžinerijos pateikusių asmenų skaičius. Naujiems iššūkiams skirtų lėšų įsisavinimas Vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 nuostatomis 24, atskirai pateikiama informacija apie naujiems iššūkiams skirtų lėšų įsisavinimo ir stebėsenos rodiklių įgyvendinimo situaciją. Nuo 2009 m. parama pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas teikiama naujų iššūkių įgyvendinimui m. laikotarpiu naujiems iššūkiams (pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimui ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams) skirtos lėšos siekė EUR m. buvo išmokėta 37 proc. (1.922 tūkst. EUR) visos pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimui ir atsinaujinantiems energijos ištekliams skirtos paramos. Paminėtina, kad per 2013 m. išmokėtos paramos suma sudarė apie 65 proc. visos naujiems iššūkiams išmokėtos paramos sumos. Galima teigti, kad programavimo laikotarpiui artėjant į pabaigą lėšų išmokėjimo ir deklaravimo Europos Komisijai procesas darosi spartesnis m. pagal naujų iššūkių priemones paramą gavo 45 valdos ir suplanuotas rodiklis viršytas 36 proc. Bendra investicijų suma pagal naujų iššūkių priemones siekė daugiau nei m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 46

47 3,5 mln. EUR, o suplanuotas tikslinis rodiklis buvo pasiektas 41 proc. Vien per 2013 m. paramą gavo 20 valdų. Iki 2013 m. pabaigos paramą gavo 10 įmonių, prisidedančių prie pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimo, ir 35 valdos, kuriose vykdoma veikla prisideda prie atsinaujinančios energijos gamybos (konkrečiai žemės ūkio / miškų biomasės perdirbimo atsinaujinančios energijos gamybai). Paminėtina, kad paremtų valdų, kurios prisideda prie atsinaujinančios energijos gamybos, skaičiaus rodiklis buvo viršytas daugiau nei 10 kartų, o bendros investicijų sumos rodiklis pasiektas 94 proc. Pastaraisiais metais šalyja auga biokuro gamyba, kuriai naudojami grūdai ir rapsai, taip pat trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai (gluosniniai žilvičiai, karklai ir drebulės), todėl susidomėjimas pagal šią veiklos sritį teikiama parama didėja Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. gerėjanti ekonominė situacija darė teigiamą įtaką priemonės įgyvendinimui, o didėjančios gyvulininkystės produktų supirkimo kainos didino antrosios priemonės veiklos srities populiarumą. Dėl ekonominio augimo mažėjo paramos paskolomis aktualumas, todėl 2013 m., kaip ir 2012 m., paskolos pagal šią priemonę nebuvo teikiamos. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo žemės ūkyje, nes daugiau nei 4,2 tūkst. paremtų valdų investavo būtent į materialųjį turtą ir įsigijo naują techniką. Dėl žemės ūkio sektoriaus modernizacijos augo šio sektoriaus našumas ir konkurencingumas. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių dalies pirminiame energijos balanse didėjimo, nes buvo remiamos valdos, kuriose žemės ūkio / miškų biomasė buvo perdirbama atsinaujinančios energijos gamybai. Pagal priemonę remiamas rapsų ir grūdų auginimas, taip pat trumpos rotacijos plantacinių želdinių (laikas tarp dviejų kirtimų ne ilgesnis nei 5 metai) įveisimas, o iš šių želdinių gaunama energetinė žaliava biomasė. Iš biomasės gaminamas biokuras, galintis iš dalies pakeisti importuojamas žaliavas (naftą, dujas), sumažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekius ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitoje pabrėžiama, 25 kad Lietuva pagal biomasės potencialą, tenkantį vienam gyventojui, užima antrą vietą ES, o pagal tinkamumą gaminti biodegalus pirmąją vietą. Biomasės ištekliai Lietuvoje yra vieni iš svarbiausių ir turėtų būti efektyviai panaudojami biokurui gaminti. 25 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 2010 m. sausio 15 d. valstybinio audito ataskaita Atsinaujinančių energijos išteklių potencialo naudojimas Lietuvoje Nr. VA-P Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 47

48 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Miškų ekonominės vertės didinimas (122) Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Specialusis Veiklos Priemonė yra investicinio pobūdžio ir skirta fiziniam ūkių potencialui stiprinti bei inovacijų diegimui skatinti miškų ūkyje. Remiami miškai, priklausantys privatiems savininkams bei jų asociacijoms, taip pat savivaldybėms ir jų asociacijoms. Pagal priemonę remiamos dvi veiklos sritys: pirmoji apima mažos ekonominės vertės medynų pertvarkymą ir jaunuolynų ugdymą, siekiant didinti privačių miškų ekonominę vertę; antroji miško kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir bioenergijos (medžio kuro) gamybos modernizavimą, skatinant naudoti pažangią miško techniką, įrangą ir technologijas ir ypač daug dėmesio skiriant miško darbų saugai. Investicinė parama miškų sektoriui apima papildomų užimtumo galimybių kūrimą, siekiant sumažinti nedarbą kaimo vietovėse. Kelti modernizacijos, technologijų inovacijos ir rinkodaros lygį, taip užtikrinant subalansuotą konkurencingo miškų ūkio plėtrą. Didinti ekonominę miško valdų vertę. Gerinti ir modernizuoti miškų kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir biokuro (medžio kuro) gamybos technologijas, skatinant pažangios ir saugios miško kirtimo technikos naudojimą, modernius ir našius darbo procesus. Teikti paramą miškų savininkams, investuojantiems į savo miško valdų ekonominės vertės didinimą. Teikti paramą miškų savininkams, diegiantiems modernias ir saugias miško kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir bioenergijos (medžio kuro) gamybos technologijas. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų MPŪV bei Natura 2000 vietovėse esantiems miškams ir iki 50 proc. kitose vietovėse esantiems miškams. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 50 tūkst. EUR. Antroji veiklos sritis: iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 200 tūkst. EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo keistos du kartus, tobulinant nuostatas, susijusias su paramos dydžio nustatymu, tinkamumo kriterijais paramai gauti, tinkamomis ir netinkamomis finansuoti išlaidomis, paramos paraiškų pildymo, teikimo, registravimo ir vertinimo tvarka, paramos paraiškų tvirtinimo ir sutarčių sudarymo procedūromis, mokėjimo prašymo teikimo, administravimo ir paramos išmokėjimo tvarka. Numatyta, kad didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti EUR. Teikdamas paramos paraišką, pareiškėjas paramos gali kreiptis pagal abi priemonės veiklos sritis, tačiau didžiausia paramos suma negali viršyti nurodytų EUR. NMA, įvertinusi paramos paraiškas, parengia paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir nustatytos formos atskirų paramos paraiškų vertinimo ataskaitas bei teikia jas Projektų atrankos komitetui, kuris priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl projektų finansavimo. Galutinį sprendimą priima NMA, kuri informuoja ŽŪM ir pareiškėjus dėl paramos skyrimo ar neskyrimo m. atliktais pakeitimais taip pat buvo nustatyta, kad projekto įgyvendinimo trukmė negali būt ilgesnė nei 24 mėn. nuo paramos sutarties pasirašymo ar nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, o galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau nei 2015 m. birželio 30 d Priemonės įgyvendinimo pažanga 20 lentelė. Priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Patvirtinta paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 48

49 2013 m. buvo renkamos paraiškos projektams, kuriuose prašoma paramos suma buvo ne didesnė nei EUR (pagal supaprastintąją paramos schemą). Paraiškų rinkimo laikotarpis truko nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki birželio 28 d. Buvo gautos 97 paraiškos, kurios sudarė 27 proc. bendro nuo Programos įgyvendinimo pradžios surinktų paraiškų skaičiaus, o per metus surinktose paraiškose prašomos paramos suma 11 proc. nuo visos m. laikotarpiu prašomos paramos. Paminėtina, kad iki 2013 m. pabaigos prašomos paramos suma viršijo bendrą priemonei skirtą finansavimą net 51 proc. Kadangi patvirtintos paramos suma siekė 100 proc. priemonei numatytų lėšų, todėl 2014 m. bus vykdomos tik lėšų išmokėjimo ir deklaravimo Europos Komisijai veiklos. Paminėtina, kad m. laikotarpiu išmokėtos ir deklaruotos paramos sumos sudarė atitinkamai po 89 proc. visos miškų ekonominės vertės didinimui skirtos paramos. 15 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 21 lentelė. Priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Investicijų paramą gavusių miško valdų skaičius Pagal pirmąją veiklos sritį investicijų paramą gavusių miško valdų skaičius Pagal antrąją veiklos sritį investicijų paramą gavusių miško valdų skaičius Matavimo vienetai miško valdų skaičius 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo % % % Bendra investicijų suma EUR % Rezultato rodikliai Remiamų ūkių ir įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas EUR * - Ūkių/įmonių, tiekiančių naujus produktus ir diegiančių naujas technologijas skaičius Įsigytų miškų ūkio mašinų skaičius Pagal pirmąją veiklos sritį paremtos miško žemės plotas, kurio ekonominė vertė išaugo dėl valdų skaičius % miškų ūkio mašinų skaičius % ha ,54 444,54 342% Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 49

50 Rodikliai paramos Sukurta naujų darbo vietų Matavimo vienetai naujų darbo vietų skaičius 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo % *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusiose miško valdose sukurtos BPV reikšmė m. priemonės stebėsenos rodikliai buvo įgyvendinami sėkmingai, o daugelis jų pasiekti ir viršyti. Investicinę paramą gavusių miško valdų skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 157 proc., parėmus 197 valdas. Didžiąją dalį paramos gavėjų sudarė pagal antrąją veiklos sritį, skirtą miško kirtimo, apvaliosios medienos ruošos ir bioenergijos gamybos modernizavimui, paramą gavusios valdos. Šios veiklos srities populiarumą paaiškina vis didėjančios apvaliosios medienos kainos. Bendros investicijų sumos rodiklis iki 2013 m. pabaigos buvo pasiektas 98 proc. ir siekė tūkst. EUR. Paminėtina, kad pusę šios sumos sudarė viešosios išlaidos, o kitą dalį pareiškėjų nuosavos lėšos, kuriomis jie prisidėjo prie projektų įgyvendinimo. Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, kad sėkmingai buvo įgyvendinami tiek su pirmąja, tiek antrąja veiklos sritimis susiję rodikliai. Iki 2013 m. pabaigos 26 proc. paramą gavusių miško valdų įdiegė naują techniką, o įsigytų miškų ūkio mašinų skaičius viršijo 1 tūkst. Remiamuose ūkiuose ar įmonėse sukurta BPV m. sudarė daugiau nei 24 mln. EUR, todėl galima teigti, kad paramos lėšomis buvo prisidėta prie miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimo. Be to, įgyvendinant projektus, buvo sukurta 140 naujų darbo vietų ir iškelta rodiklio tikslinė reikšmė pasiekta 122 proc Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. gerėjanti ekonominė situacija ir augančios apvaliosios medienos kainos, kurios, lyginant su 2012 m., padidėjo 5,5 proc., didino priemonės populiarumą ir skatino investuoti į apvaliosios medienos gamybos modernizavimą. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie miškų sektoriaus konkurencingumo ir darbo našumo didinimo, technologinių naujovių diegimo. Be to, priemonės įgyvendinimas darė teigiamos įtakos socialinės situacijos pokyčiams, nes pagal ją buvo didinamas užimtumas ir prisidedama prie nedarbo lygio kaimo vietovėse mažinimo (2013 m. nedarbo lygis kaime buvo 5,3 proc. didesnis už nedarbo lygio vidurkį šalyje). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 50

51 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (123) Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Specialusis Veiklos Priemonę sudaro dvi dalys pirmoji skirta investicijoms, antroji paskoloms (paskolos pradėtos teikti tik nuo 2009 m. pab., reaguojant į finansinę krizę ir sumažėjusias perdirbimo įmonių galimybes gauti paskolas). Parama paskoloms teikiama priemonės pareiškėjams, siekiantiems užtikrinti projekto bendrą finansavimą, arba įmonėms, ketinančioms modernizuoti veiklą be investicinės paramos pagal Programą. Abiejų priemonės dalių tikslai, remiamos veiklos sritys, paramos gavėjai, tinkamos finansuoti išlaidos sutampa. Ši priemonė yra investicinio pobūdžio. Parama skiriama investicijoms į materialų ir nematerialų turtą, siekiant pagerinti bendruosius įmonės veiklos rezultatus, modernizuoti perdirbimo įmones, diegti naujas technologijas ir inovacijas, didinti produktų kokybę bei pridėtinę vertę, gerinti rinkodarą bei didinti žemės ūkio ir maisto pramonės konkurencingumą. Parama teikiama dviems veiklos sritims: pagal pirmąją Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara 2013 m. buvo remiamas gyvulininkystės produktų perdirbimas ir rinkodara, vaisių, uogų, grybų, daržovių bei kitų ES veikimo sutarties I priede išvardytų produktų perdirbimas ir rinkodara, atliekų perdirbimas; pagal antrąją Pieno sektoriaus restruktūrizavimas steigiant naujas pieno perdirbimo įmones remiamas naujų pieno perdirbimo gamyklų, kurias kontroliuos pieno gamintojai, įkūrimas. Tačiau pagal antrąją veiklos sritį paraiškos 2013 m. nebuvo renkamos. Didinti žemės ūkio ir maisto sektorių konkurencingumą, modernizuojant žemės ir maisto ūkio produktų perdirbimo įmones, užtikrinant technologijų ir inovacijų diegimą, didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, gerinant produktų kokybę ir rinkodarą. Modernizuoti žemės ūkio produktų perdirbimo įmones; Kurti inovatyvius produktus ir diegti inovatyvias technologijas; Gerinti produktų kokybę ir didinti pridėtinę vertę; Gerinti arba racionalizuoti rinkodaros procesus. Remti perdirbimo ir rinkodaros įmones; Restruktūrizuoti pieno sektorių, steigiant pieno gamintojų kontroliuojamas pieno perdirbimo įmones. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: intensyvumas iki 40 proc. Įmonėms, turinčioms nuo 250 iki 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta siekia nuo 50 mln. EUR iki 200 mln. EUR, intensyvumas mažinamas per pusę. Antroji veiklos sritis: intensyvumas 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paskolos suma yra 4 mln. EUR ir 10 mln. EUR, jei skatinama kooperacija Priemonės įgyvendinimo administravimas Priemonė įgyvendinama, vadovaujantis dvejomis įgyvendinimo taisyklėmis, kurių vienos skirtos pirmajai veiklos sričiai Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara, o kitos antrajai veiklos sričiai Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones. Pirmąją veiklos sritį reglamentuojančios taisyklės 2013 m. buvo keistos keturis kartus, o antrosios veiklos srities įgyvendinimo taisyklių pakeitimai nebuvo atlikti. Atlikus pirmąją veiklos sritį reglamentuojančių įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, nustatyta, kad pagal 2013 m. gegužės liepos mėn. surinktas paraiškas remiama vaisių, uogų, daržovių bei grybų perdirbimas ir rinkodara, perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas, mėsos perdirbimas ir rinkodara, pieno perdirbimas ir rinkodara, pieno perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas, o pagal 2013 m. rugsėjo mėn. susirinktas paraiškas remiama vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir rinkodara, perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas. Nurodyta, kad pagal 2013 m. lapkričio gruodžio mėn. surinktas paraiškas bus remiamas perdirbimo procese susidariusių trečiosios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas. Atliktais pakeitimais taip pat numatytos didžiausios paramos sumos vienam projektui bei įtvirtinta nuostata, kad projektas turi būti įgyvendintas ir paskutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 51

52 Priemonės įgyvendinimo pažanga 22 lentelė. Priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR* m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR (iš jų (3.377) (3.377) Naujiems iššūkiams) Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR (iš jų Naujiems iššūkiams) (3.377) (3.377) 2013 m. paramos paraiškos buvo renkamos pagal pirmąją priemonės veiklos sritį Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara perdirbimo procese susidariusių trečiosios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas. Paraiškų rinkimo laikotarpis truko nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. vasario 15 d. Paminėtina, kad iki 2013 m. pabaigos buvo surinktos 22 paraiškos, kuriose prašomos paramos suma siekė daugiau nei tūkst. EUR ir sudarė 4 proc. nuo visose surinktose paraiškose prašomos paramos sumos m. pagal priemonę patvirtintos paramos suma sudarė 95 proc. visų skirtų lėšų, o lėšų išmokėjimo ir deklaravimo Europos Komisijai procesas yra lėtesnis, kadangi išmokėtos ir deklaruotos paramos sumos siekė atitinkamai 58 proc. visos priemonės įgyvendinimui skirtos paramos. Pastebėtina, kad 2013 m. lėšų išmokėjimo procesas, lyginant su 2012 m. rezultatais, tapo dinamiškesnis, kadangi per metus buvo išmokėta 21 proc. visų nuo Programos įgyvendinimo pradžios pagal šią priemonę išmokėtų lėšų. Pasibaigus ekonominei krizei, sumažėjo pagal priemonę teikiamos paramos paskolomis poreikis, todėl 2013 m. birželio 4 d. patvirtintu vienuoliktuoju Programos pakeitimu buvo tūkst. EUR sumažintos pagal priemonę paramai paskolomis skirtos lėšos ir atitinkamai padidintas investicinei paramai skirtas finansavimas. Po atlikto pakeitimo m. paramai paskolomis pagal priemonę buvo skirta tūkst. EUR, o iki 2013 m. pabaigos paskolų, išmokėtų įmonėms, dydis siekė tūkst. EUR. 16 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 52

53 Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į atliktus finansinius pakeitimus, 2013 m. birželio 4 d. patvirtintu vienuoliktuoju Programos pakeitimu buvo pakeistos stebėsenos rodiklių tikslinės reikšmės, t. y. sumažinti paramos paskolomis lėšomis įgyvendintus pasiekimus matuojančių rodiklių tikslai ir atitinkamai padidintos investicinės paramos lėšomis įgyvendintų veiklų pasiekimus matuojančių rodiklių tikslinės reikšmės. Iki 2013 m. pabaigos paremtų įmonių skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 146 proc., o daugiausiai tarp paremtų įmonių buvo labai mažų ir mažų bei vidutinių. Daugiausiai tarp į žemės ūkio produktų perdirbimą ir pridėtinės vertės didinimą investavusių ūkio subjektų buvo lauko kultūrų auginimo įmonės ir pieno sektoriaus įmonės m. laikotarpiu bendra investicijų suma pagal šią priemonę sudarė daugiau nei 216,8 mln. EUR, iš kurių 40 proc. sudarė viešosios išlaidos, o likusią dalį projektų vykdytojų nuosavos lėšos. Galima teigti, kad įgyvendinami projektai buvo pakankamai didelės apimties, todėl įmonės prie jų prisidėjo solidžiu finansiniu indėliu. Iki 2013 m. vienai įmonei vidutiniškai teko prie projektų įgyvendinimo pridėti apie 756 tūkst. EUR nuosavų lėšų. Daugiausiai investavo lauko kultūrų sektoriaus įmonės ir pieno sektoriaus įmonės, o mažiausiai sodininkyste užsiimančios įmonės. Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad priemonė prisidėjo prie naujų produktų gamybos ir tiekimo į rinką maisto pramonės sektoriuje, o rezultato rodiklio tikslinė reikšmė buvo viršyta 144 proc. 40 proc. visų m. paramą gavusių įmonių (66 iš 174 įmonių) į rinką tiekė naujus produktus, o vien per 2013 m. naujus produktus pradėjusių tiekti įmonių skaičius sudarė beveik pusę viso pagal priemonę paremtų ir į rinką naujus produktus teikiančių įmonių skaičiaus. Priemonės įgyvendinimas taip pat prisidėjo prie paramos gavėjų pajamų didėjimo, nes iki 2013 m. pabaigos paramą gavusiose įmonėse sukurta BVP sudarė daugiau nei 105 mln. EUR. Vykdant projektus, buvo didinimas užimtumas kaimo vietovėse, nes buvo sukurtos 467 darbo vietos ir iškeltas rodiklio tikslas pasiektas 117 proc. 23 lentelė. Priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Produkto rodikliai Paremtų įmonių skaičius (iš kurių pagal Naujų Rodikliai Iš viso (iš kurių pagal Naujų iššūkių priemones): Matavimo vienetai įmonių skaičius 2013 m. tikslas 119 (2) 2013 m. pasiekta reikšmė (1) m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo 146% (50%) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 53

54 iššūkių priemones) Bendra investicijų suma (iš kurių pagal Naujų iššūkių priemones) Rodikliai Pagal paramos rūšį: Paremtų įmonių skaičius (parama paskolomis) Pagal įmonės dydį: Labai mažos ir (ar) mažos (<50 darbuotojų,<10 mln. EUR apyvarta) (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui ) Vidutinės (<250 darbuotojų, <50 mln. EUR apyvarta) (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui ) Pusiau didelės (<750 darbuotojų, <200 mln. EUR apyvarta) Pagal sektorių: Pieno (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui ) Kiaulininkystė, Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo 6 0 7** 117% 40 (1) % 47 (1) % % 34 (2) 3 (1) 27 (1) 79% % paukštininkystė Lauko kultūros % Sodininkystė % Ne maisto produktai % Kiti Sutarties dėl ES steigimo I priede išvardinti produktai Pagal sektorių: Pieno (iš kurių Pieno sektoriaus restruktūrizavimui ) Iš viso: EUR ( ) % ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) 72% (23%) 73% (23%) Kiaulininkystė, % paukštininkystė Lauko kultūros % Sodininkystė % Ne maisto produktai % Kiti Sutarties dėl ES steigimo I priede išvardinti produktai % Rezultato rodikliai Įmonių tiekiančių Iš viso: įmonių 27 (2) (1) 244% naujus produktus ir Pagal įmonės rūšį: skaičius diegiančių naujas Žemės ūkio įmonė % technologijas Maisto įmonė (1) 244% skaičius (iš kurių Pagal gamybos profilio Pieno sektoriaus pakeitimą: restruktūrizavimui ) Nauja technologija % Nauji produktai (1) 660% Remiamų įmonių bendrosios pridėtinės vertės EUR * - padidėjimas Sukurtų darbo vietų skaičius naujų % Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 54

55 Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo darbo vietų skaičius *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusiose įmonėse sukurtos BPV reikšmė. **Ankstesniais metais buvo nurodyti neteisingi duomenys, nes buvo pateiktas ne parama paskoloms pasinaudojusių asmenų, bet paraiškas dėl finansų inžinerijos pateikusių asmenų skaičius. Naujiems iššūkiams skirtų lėšų įsisavinimas Vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 nuostatomis, atskirai pateikiama informacija apie naujiems iššūkiams skirtų lėšų įsisavinimo ir stebėsenos rodiklių įgyvendinimo situaciją. Nuo 2009 m. parama pagal priemonę Žemės ūkio produktų perdribimas ir pridėtinės vertės didinimas teikiama naujų iššūkių įgyvendinimui m. laikotarpiu naujiems iššūkiams (pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimui) skirtos lėšos siekė EUR. Iki 2013 m. pabaigos buvo išmokėta tūkst. EUR pieno sektoriaus restruktūrizavimui skirtų paramos lėšų, o tai sudarė 23 proc. viso naujiems iššūkiams numatyto finansavimo. Paminėtina, kad visa parama buvo išmokėta būtent 2013 m., kadangi 2012 m. buvo pasirašyta 1 sutartis dėl paramos teikimo pagal priemonės antrąją veiklos sritį Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones, tačiau paramos lėšų nebuvo išmokėta. Iki 2013 m. naujų iššūkių lėšos buvo skirtos vienai įmonei pagal priemonės antrąją veiklos sritį Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones paremti. Įgyvendinant projektą, skatinama pieno gamintojų kooperacija, nes žemės ūkio kooperatyvas, kuris vienija pieno gamintojus, steigia pieno perdirbimo įmonę Pienas LT m. pavasarį buvo baigti pagrindiniai pieno baltymų gamyklos Kauno laisvoje ekonominėje zonoje statybos darbai ir pradėta montuoti technologinė įranga. Gamykloje bus gaminamas eksportui skirtas nedenatūruotas aukštos koncentracijos pieno baltymas, naudojamas maisto ir farmacijos pramonėse. Naujos gamyklos bendraturčiai yra visi kooperatyvo Pienas LT nariai, kurių skaičius šiuo metu siekia Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. stabilus ekonomikos augimas darė itin teigiamą įtaką priemonės įgyvendinimui, nes gerėjanti įmonių padėtis didino jų galimybes dalyvauti priemonėje bei nuosavu indėliu prisidėti prie pakankamai didelės apimties projektų įgyvendinimo. Taip pat ir bankų kreditavimo politikos pokyčiai bei skolinimo sąlygų sušvelninimas buvo itin palankus priemonės įgyvendinimo skatinimui. Ekonomikos atsigavimas mažino paramos paskolomis poreikį, todėl 2013 m., kaip ir 2012 m., parama paskolomis nebuvo teikiama. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus konkurencingumo didinimo, inovacijų diegimo, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos. Be to, priemonė prisidėjo prie įmonių pajamų augimo ir didino jų konkurencinį pranašumą. Atskiras dėmesys skirtas pieno sektoriaus restruktūrizavimui, steigiant pieno perdirbimo įmones. Steigiant naujas darbo vietas, buvo prisidedama prie užimtumo situacijos kaimo vietovėse gerinimo ir nedarbo problemos, kuri tokia aktuali regionuose dėl nepakankamos darbo pasiūlos, sprendimo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 55

56 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 56

57 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (125) Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Specialusis Veiklos Ši priemonė yra investicinio pobūdžio. Ją sudaro keturios veiklos sritys. Pagal pirmąją veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka siekiama rekonstruoti anksčiau valstybės įrengtas drenažo sistemas (griovius ir požeminius kolektorius). Pagal ją remiama bendro naudojimo drenažo sistemų ir jų hidrotechninių statinių renovacija ir rekonstrukcija pagal viešuosius projektus, kuriais nesiekiama pelno. Pagal antrąją veiklos sritį Žemės konsolidacija parama gali būti teikiama žemės konsolidacijos projektams, taip pat kompleksiniams žemės ūkio ir kaimo plėtros projektams organizuoti, rengti ir įgyvendinti bei susijusioms išlaidoms padengti. Pagal trečiąją Miškų infrastruktūros gerinimas siekiama gerinti priėjimą prie miško žemės, privačiuose miškuose plėtojant miško kelių su žvyro danga tinklą ir gerinant miško kelių būklę. Taip pat siekiama Natura 2000 tinklui nepriklausančiose teritorijose įrengti ar atnaujinti miško sausinimo sistemas. Pagal ketvirtąją Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas siekiama įsteigti gyvulių veislių vertės nustatymo centrą (ši veikla 2010 m. buvo perkelta iš priemonės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas ). Sudaryti tinkamas sąlygas infrastruktūros plėtrai, kuri pagerintų žemės ir miškų ūkio konkurencingumą. Gerinti kaimo gyventojų darbo sąlygas. Gerinti kaimo vietovių bei miškų infrastruktūros įrangą. Pirmoji veiklos sritis: Gerinti laukų bendro naudojimo melioracijos inžinerinės infrastruktūros techninę būklę. Išsaugoti ir puoselėti žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę. Antroji veiklos sritis: Pagal žemės konsolidacijos projektą, parengtą konkrečiai teritorijai: Suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą. Sudaryti tinkamas prielaidas vietovių infrastruktūrai gerinti. Sudaryti tinkamas prielaidas vietovėse įgyvendinti kitus žemės ūkio, kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus. Trečioji veiklos sritis: Teikti paramą miško infrastruktūrai gerinti. Ketvirtoji veiklos sritis: Įsteigti gyvulių veislių nustatymo centrą. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Pirmoji veiklos sritis: iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 300 tūkst. EUR (polderio rekonstravimo projektui 600 tūkst. EUR). Antroji veiklos sritis: iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia investicinės paramos suma vienam projektui 400 tūkst. EUR. Trečioji veiklos sritis: iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 200 tūkst. EUR. Ketvirtoji veiklos sritis: iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 10 mln. EUR. Nuo didžiausia paramos suma vienam projektui 4,92 mln. EUR Priemonės įgyvendinimo administravimas Priemonė yra įgyvendinama, vadovaujantis kiekvienai iš keturių veiklos sričių parengtomis ir patvirtintomis įgyvendinimo taisyklėmis m. pirmąją veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka reglamentuojančios įgyvendinimo taisyklės buvo keistos du kartus, o, atlikus pakeitimus, buvo nustatyti nauji projektų pirmumo vertinimo kriterijai (pirmenybę turi projektai, kuriuose numatyta dirbtinių vandens telkinių avarinės būklės hidrotechnikos statinių rekonstravimą, kuriuose yra didesnis numatomų rekonstruoti žemės plotų našumo balas bei kuriuose numatoma rekonstruoti polderius), patikslintos taisyklių nuostatos dėl administracinės atitikties vertinimo, mokėjimo prašymų teikimo ir sankcijų taikymo už pavėluotą mokėjimo prašymų pateikimą, mokėjimo prašymo įvertinimo ir paramos lėšų užsakymo. Paminėtina, kad NMA turi užsakyti paramos lėšas per 30 darbo dienų nuo mokėjimo prašymo užregistravimo NMA dienos. Siekiant sumažinti finansinę ir administracinę naštą pareiškėjams, buvo atsisakyta projektų aprašų. Antrosios veiklos srities Žemės konsolidacija įgyvendinimo taisyklės buvo keistos tris kartus. Atliktais pakeitimais numatyti šiai priemonės veiklos sričiai taikomi išlaidų apmokėjimo būdai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 57

58 (išlaidų kompensavimo, išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu, kai avansas yra Europos Komisijai tinkamos deklaruoti išlaidos ir kai avansas nėra Europos Komisijai tinkamos deklaruoti išlaidos), taip pat nurodyta, kad pagal išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimo būdus paramos gavėjui gali būti suteikiamas avansas, kurio dydis gali būti iki 20 proc. nuo projektui numatytos paramos sumos. Po atliktų pakeitimų žemės konsolidacijos projektai turi būti įgyvendinti ir paskutiniai mokėjimo prašymai pateikti iki 2015 m. birželio 30 d. Projektams, kuriems skiriama parama, paramos lėšos turi būti išmokėtos iki 2015 m. gruodžio 31 d. Trečiosios veiklos srities Miškų infrastruktūros gerinimas įgyvendinimo taisyklės buvo keistos keturis kartus. Atlikti pakeitimai buvo susiję su pirmumo kriterijais, numatant, kad prioritetas teikiamas tiems pareiškėjams, kurie nėra gavę investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (išskyrus priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklą Asbestinių stogų dangos keitimas ), yra fiziniai asmenys, investuojantys į didesnes nei 5 ha nuosavybės teise valdomas miško valdas, investuojama į IV miškų grupės miškus, prašoma mažesnė paramos suma. Taip pat buvo numatyta, kad projekto įgyvendinimo trukmė negali viršyti 24 mėn. nuo paramos sutarties pasirašymo, o galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau nei iki 2015 m. birželio 30 d. Ketvirtosios priemonės veiklos srities Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas įgyvendinimo taisyklės buvo parengtos būtent 2013 m. ir keistos du kartus. Šios taisyklės taikomos, teikiant paramą gyvulių ir paukščių veislinės vertės nustatymo centro, kuris koordinuoja veislinės vertės didinimo veiklą, sukūrimui. Atlikus pakeitimus, numatyta, kad paramos gavėjas projekto metu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines Programos priemones (išskyrus paukštininkystės ūkius, taip pat priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra veikloje Asbestinių stogų dangos keitimas dalyvaujančius ir priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra veikloje Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas dalyvaujančius paramos gavėjus), taip išskirtos sąlygos, kada investicinės paramos galima kreiptis pakartotinai. Paramos gavėjas, norintis gauti avansą, turi pateikti mokėjimo prašymą ir finansinės arba lygiavertės institucijos išduotą garantinį raštą, galiojantį ne trumpiau nei iki 2015 m. gruodžio 31 d., dėl avanso draudimo, atitinkančio 110 proc. avanso vertės Priemonės įgyvendinimo pažanga 24 lentelė. Priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR m. pagal priemonės pirmąją veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka buvo skelbtas vienas kvietimas teikti paramos paraiškas (nuo 2013 m. spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.). Buvo gauta 115 paraiškų, o jose prašomos paramos suma siekė daugiau nei tūkst. EUR. Kadangi šiam kvietimui skirta paramos suma sudarė tik apie tūkst. EUR, 2014 m. bus ieškoma papildomų finansinių galimybių bent daliai paraiškose nurodyto lėšų poreikio patenkinti. Paminėtina, kad 2013 m. pagal pirmąją veiklos sritį surinktos paraiškos sudarė net 79 proc. visų per tuos metus pagal priemonę gautų paraiškų skaičiaus. Pastebėtina, kad nuo Programos įgyvendinimo pradžios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 58

59 iki 2013 m. pabaigos pagal pirmąją veiklos sritį pateiktų paraiškų skaičius siekė 410 ir sudarė didžiąją dalį (84 proc.) visų pagal priemonę surinktų paraiškų skaičiaus, o pagal šią veiklos sritį patvirtintos paramos suma 86 proc. visos pagal priemonę m. laikotarpiu patvirtintos paramos. Priemonės pirmosios veiklos srities Žemės ūkio vandentvarka populiarumą lemia tai, kad šalyje įrengtos drenažo sistemos yra pasenusios (apie 70 proc. drenažo sistemų įrengtos prieš 25 metus ar seniau), didėja prastai melioruojamos žemės plotai, auga nusidėvėjusių melioracijos įrenginių skaičius (apie 62 proc. melioracijos įrenginių šalyje yra nusidėvėję). Nacionalinio biudžeto lėšų nepakanka siekiant spręsti šią problemą, todėl tam yra naudojamos ES lėšos. Paminėtina, kad nepaisant kelis kartus šiai veiklos sričiai padidinto finansavimo, paramos pagal šią veiklos sritį paklausa akivaizdžiai viršija pasiūlą m. vykdytos Lietuvos kaimų gyventojų ir asmenų, teikusių paraiškas paramai melioracijos darbams gauti, apklausos 26 metu buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai įvertino naują melioracijos paramos skyrimo tvarką, pagal kurią lėšos skiriamos asociacijoms, o ne savivaldybėms. Kaip esminės kliūtys pasinaudoti skiriama parama buvo įvardintas per sudėtingas projektų valdymas (būtinybė organizuoti viešuosius pirkimus ir nepakankama kompetencija šioje srityje, sudėtinga projekto dokumentų administravimas) ir asociacijų iniciatyvos, susijusios su paraiškų parengimu, stoka. Atsižvelgiant į tai, kad pirmoji priemonės veiklos sritis, skirta žemės ūkio vandentvarkai, buvo itin populiari tarp pareiškėjų, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo atliktas lėšų perskirstymas tarp priemonės veiklos sričių, kuriuo tūkst. EUR iš antrosios veiklos srities Žemės konsolidacija buvo perskirstyti į pirmąją veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka. Pagal priemonės antrąją veiklos sritį Žemės konsolidacija 2013 m. sausio d. buvo pateikta 16 paraiškų (iš kurių viena ir dėl kompleksinio žemės ūkio ir kaimo plėtros projekto), o nuo 2012 m. iki 2013 m. pabaigos iš viso buvo pasirašytos 39 sutartys, todėl produkto rodiklis Paremtų projektų skaičius turėtų būti pasiektas. Dėl mažesnės nei tikėtasi žemės konsolidacijos projektų teritorinės apimties, teikiant paraiškas 2011 m., nebuvo galimybės išnaudoti maksimalią vienam projektui skirtų lėšų sumą (399 tūkst. EUR), todėl liko neįsisavinta apie 5,7 mln. EUR paramos lėšų m. žemės konsolidacijos projektų teritorijos ženkliai padidėjo, todėl net 10 iš 16 projektų pateiktos paraiškos dėl maksimalios paramos sumos vienam projektui. Be to, dėl didesnių teritorijų antrajame paraiškų rinkimo etape 16 projektų prireikė iš viso tūkst. EUR, o pirmajame paraiškų rinkimo etape 23 projektams tūkst. EUR. Pagal priemonės trečiąją veiklos sritį Miškų infrastruktūros gerinimas iki 2013 m. pabaigos surinktos 27 paraiškos, kuriose prašomos paramos suma siekė tūkst. EUR m. pagal šią veiklos sritį patvirtintos paramos suma buvo tūkst. EUR, t. y. 77 proc. priemonės antrosios veiklos srities įgyvendinimui skirtų lėšų. Paramos išmokėjimas pagal šią veiklos sritį kol kas yra lėtesnis, kadangi išmokėtų lėšų suma sudaro 36 proc. visų miškų infrastruktūros gerinimui m. laikotarpiui skirtų lėšų. Pagal priemonės ketvirtąją veiklos sritį Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas m. laikotarpiu buvo gauta 12 paraiškų, iš kurių 9 paraiškos 2013 m. pabaigoje. Įvertintos visos 2013 metais pateiktos paramos paraiškos. 6 iš jų buvo priimtas sprendimas suteikti paramą. Pagal ankstesniais metais pateiktas 3 paraiškas 2013 m. pasirašytos 2 sutartys, o patvirtintos paramos suma siekė tūkst. EUR ir sudarė 18 proc. viso ketvirtajai veiklos sričiai numatyto finansavimo. Iki 2013 m. pabaigos gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimo veikloms buvo 26 Melioracijos problematikos bei paramos skyrimo vertinimo apklausos ataskaita. Užsakovas: VšĮ Vizualinių komunikacijų studija. Vykdytojas: UAB Factus Dominus. Kaunas, 2012 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 59

60 išmokėta 182 tūkst. EUR. Atsižvelgiant į pasirašytas paramos sutartis ir priimtus sprendimus suteikti paramą, tikėtina, kad lėšos bus įsisavintos. Vertinant priemonės finansinį įgyvendinimą, pastebėtina, kad m. prašomos paramos suma 50 proc. viršijo priemonei skirtą finansavimą, o tokia situacija susiklostė dėl itin didelio žemės ūkio vandentvarkai skirtos veiklos srities populiarumo. Pagal priemonę patvirtintos paramos suma sudarė 87 proc., o išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos atitinkamai 64 proc. ir 57 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Galima teigti, kad iki Programos įgyvendinimo pabaigos šiai priemonei skirtas finansavimas turėtų būtin sėkmingai įsisavintas. 17 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į atliktą lėšų perskirstymą tarp priemonės veiklos sričių, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimui buvo pakeistos ir stebėsenos rodiklių tikslinės reikšmės, padidinant pirmosios veiklos srities Žemės ūkio vandentvarka pasiekimus matuojančių rodiklių tikslines reikšmes. 25 lentelė. Priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų Iš viso: unikalių % projektų skaičius Pagal žemės tipą: Ūkių žemė projektų skaičius % Miško žemė % Pagal projekto tipą: Miškų infrastruktūros % gerinimo Vandentvarkos % Žemės konsolidavimo ir gerinimo % Gyvulių ir paukščių % prekinės vertės didinimo Bendra Iš viso: EUR % investicijų suma Pagal žemės tipą: Ūkių žemė % Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 60

61 Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta m. pasiekta reikšmė reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo Miško žemė % Pagal projekto tipą: Miškų infrastruktūros % gerinimo Vandentvarkos % Žemės konsolidavimo ir gerinimo % Gyvulių ir paukščių % prekinės vertės didinimo Rezultato rodikliai Remiamų ūkių ir įmonių bendrosios EUR pridėtinės vertės padidėjimas Nutiesta ar rekonstruota miško kelių km 40 1,46 6,46 16% su žvyro danga Rekonstruota sausinimo sistemų km % Rekonstruota dirbtinių vandens km 5,4-1,86 34% telkinių hidrotechninių statinių (pylimų) Rekonstruota polderių km 35 5,7 63,70 182% Iki 2013 m. pabaigos paremtų projektų skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 90 proc. Didžioji dalis projektų įgyvendinti ūkių žemėje ir vykdyti pagal veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka. Vandentvarkos projektai sudarė net 89 proc. visų pagal šią priemonę paremtų projektų m. bendros investicijų sumos rodiklis buvo pasiektas 57 proc., o daugiausiai investicijų skirta taip pat vandentvarkos projektų įgyvendinimui. Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad beveik visi jie atspindi pirmosios ir trečiosios veiklos sričių pasiekimus. Iki 2013 m. pabaigos vykdant vandentvarkos projektus rekonstruotų polderių rodiklis buvo pasiektas 182 proc., o rekonstruotų sausinimo sistemų rodiklis 45 proc. Be to, paramos lėšomis buvo rekonstruota 1,86 km dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statistinių. Miško infrastruktūros projektų rezultato rodiklio pasiekimai kuklesni, nes iki 2013 m. nutiesta ar rekonstruota kiek daugiau nei 6 km miško kelių su žvyro danga. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie paramos gavėjų pajamų palaikymo ir ekonominio gyvybingumo didinimo, nes m. remiamuose ūkiuose ir įmonėse sukurta BPV siekė daugiau nei 3 mln. EUR Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės situacijos pokyčiai priemonės įgyvendinimui didelės įtakos neturėjo, nes pagal dvi priemonės veiklos sritis (taip pat ir pagal populiariausiąją, skirtą žemės ūkio vandentvarkai) finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Priemonės įgyvendinimas labiausiai prisidėjo prie melioracinės inžinerinės infrastruktūros techninės būklės gerinimo šalyje, nes daugiausiai projektų buvo skirta būtent žemės ūkio vandentvarkai. Nacionalinės lėšos, skiriamos šiai problemai spręsti, nėra pakankamos, o blogos būklės melioruotos žemės plotai šalyje siekia daugiau nei 222,4 tūkst. ha, todėl paramos poreikis visą programavimo laikotarpį yra labai didelis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 61

62 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Dalyvavimas maisto kokybės schemose (132) Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Parama skirta paskatinti ūkininkus gaminti ir pateikti rinkai aukštesnės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus. Sertifikuotų, išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamyba suteikia galimybę ūkininkų šeimoms ir mažiems ūkiams padidinti jų konkurencingumą, sukurti produktui didesnę pridedamąją vertę ir gauti didesnes pajamas. Tai kompensacinio pobūdžio parama, leidžianti finansuoti sertifikavimo ir kontrolės išlaidas, reikalingas produkto atitikčiai specifikacijų reikalavimams patikrinti, taip pat įsitraukimo į maisto kokybės schemą išlaidas ir metinį įnašą už dalyvavimą tokioje schemoje. Gerinti produktų kokybę ir rinkodarą, remiant dalyvavimą maisto kokybės schemose. Didinti dalyvaujančių pripažintose maisto kokybės schemose skaičių. Specialusis Gaminti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktus, puoselėti maisto gamybos tradicijas bei pateikti vartotojams įvairų kokybišką maistą. Veiklos Remti ūkininkus, dalyvaujančius maisto kokybės schemose. Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Parama teikiama ne ilgiau kaip 5 metus, kompensuojant iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Vidutinė metinė paramos suma 5 metų laikotarpiui: - Bendrijos lygiu pripažintų maisto kokybės schemų dalyviams EUR (3.598 Lt) valdai; - Nacionaliniu lygiu pripažintų maisto kokybės schemų dalyviams EUR (7.738 Lt) valdai Priemonės įgyvendinimo administravimas Siekiant padidinti priemonės patrauklumą potencialiems pareiškėjams ir palengvinti jos įgyvendinimą bei administravimą 2013 m. buvo du kartus keistos priemonės įgyvendinimo taisyklės. Įsigaliojus pakeitimams, nustatyta, kad pareiškėjai paramos paraiškas ir mokėjimo prašymus gali pateikti bet kuriame NMA teritoriniame paramos administravimo skyriuje (nebūtinai pagal pareiškėjo gyvenamąją ar buveinės vietą), patikslintas paramos paraiškos pateikimo laikas ir pareiškėjams skirta daugiau laiko surinkti išlaidų pagrindimo dokumentus. Paminėtina, kad taip pat buvo sudarytos teisinės prielaidos pagal priemonę teikiama parama pasinaudoti Lazdijų krašto bitininkams, gaminantiems ES Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruotą Seinų / Lazdijų krašto medų. Tokių veiksmų buvo imtasi po to, kai 2013 m. birželio 4 d. patvirtintu vienuoliktuoju Programos pakeitimu buvo išplėstas tinkamų paramai ES kokybės schemų bei pagal nacionalinės maisto kokybės schemos reikalavimus gaminamų ir sertifikuojamų produktų sąrašas. Siekiant užtikrinti suplanuotų tikslų tęstinumą ir paspartinti paramos administravimo procesą, 2014 m. parengtas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimas, kuriuo išplėstas tinkamų finansuoti įsitraukimo į kokybės schemą išlaidų sąrašas. Taip pat planuojama vykdyti į potencialius priemonės dalyvius bei vartotojus orientuotą informacijos sklaidą apie dalyvavimo priemonėje privalumus bei galimybes Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. paramos paraiškos pagal šią priemonę buvo renkamos nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki gruodžio 31 d. Buvo gauta 81 paraiška ir, lyginant su 2012 m., surinktų paraiškų skaičius išaugo beveik dvigubai. Paminėtina, kad dalis potencialiai tinkamų pareiškėjų nesuspėjo nustatytu laiku pateikti paraiškų, nes iš paslaugų teikėjų ar tiekėjų per vėlai gavo jų tinkamumą paramai pagrindžiančius dokumentus. Kitų nusiskundimų dėl paraiškų rinkimo, vertinimo ir atrankos proceso nebuvo gauta, todėl vertiname, kad jis vyko sklandžiai. Paraiškas galėjo teikti tik tie fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie turėjo galiojantį išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos (IKP) sertifikatą, patvirtinantį, kad produktai ir gamybos procesas atitinka IKP keliamus reikalavimus, arba tie, kurie gamina ES lygiu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotu tradiciniu gaminiu (toliau ES lygiu pripažintus produktus) ir yra įrašyti VMVT tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti garantuotų tradicinių gaminių registre, arba produktų, kurių pavadinimai įregistruoti saugomų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 62

63 kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre, gamintojų sąraše. Siekiant priemonės įgyvendinimo pažangos, nustatyta tvarka priimti sprendimai dėl priemonės administravimo taisyklių tobulinimo. Per 2013 m. pagal priemonę patvirtintos paramos suma siekė 142 tūkst. EUR ir sudarė net 60 proc. visos nuo priemonės įgyvendinimo pradžios patvirtintos paramos sumos. Galima teigti, kad 2013 m. vyko intensyvus paraiškų vertinimo ir lėšų skyrimo procesas. 26 lentelė. Priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR m. išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos sudarė atitinkamai 58 proc. visos m. laikotarpiu išmokėtos ir deklaruotos paramos, tačiau lėšų įsisavinimo sparta buvo lėtesnė nei tikėtasi. Iki 2013 m. pabaigos buvo išmokėta ir deklaruota tik 9 proc. viso priemonės įgyvendinimui skirto finansavimo. Pagrindinės priežastys, lėmusios nepakankamai spartų lėšų įsisavinimą, buvo kompensacinis priemonės pobūdis ir lankstus paramos paraiškų ir mokėjimo prašymų, kuriuos įvertinus išmokama parama, rinkimo grafikas. Neigiamą įtaką lėšų įsisavinimui taip pat darė tai, kad didžioji dalis paraiškų buvo pateiktos 2013 m. IV ketvirčio pabaigoje ir iki metų pabaigos nebuvo spėta jų įvertinti bei išmokėti paramos lėšų. 18 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m m. planuojama skelbti kvietimą teikti paraiškas pagal šią priemonę, kadangi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1310/ , kuriame numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, 1 straipsnyje teigiama, kad 2014 m. valstybės narės gali ir toliau prisiimti naujus teisinius įsipareigojimus paramos gavėjams pagal kaimo plėtros programas 27 Teikiant paramos paraiškas pagal priemonę Dalyvavimas maisto kokybės schemose, prašoma paramos suma nenurodoma, ji apskaičiuojama vertinant mokėjimo prašymus m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1310/2013, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatos dėl išteklių ir jų skirstymo 2014 m. ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl jų taikymo 2014 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 63

64 (taip pat ir remiant maisto kokybės schemose dalyvaujančius ūkininkus), netgi išnaudojus m. laikotarpio finansinius išteklius, su sąlyga, kad paraiška gauti paramą yra pateikta prieš priimant atitinkamą m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros programą. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. pagal priemonę gali būti renkamos paraiškos, siekiant išnaudoti priemonei skirtą finansavimą. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 2013 m. paremtų ūkių ar valdų, dalyvaujančių kokybės schemoje, skaičius sudarė net 54 proc. nuo priemonės įgyvendinimo pradžios šią paramą gavusių valdų skaičiaus. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie sertifikuotų išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų skaičiaus pokyčio šalyje 2013 m., o prie priemonės populiarumo didinimo prisidėjo plačiu mastu vykdyta informacijos sklaidos kampanija m. laikotarpiu visi gamintojai dalyvavo nacionalinėje maisto kokybės schemoje, nes šalyje nebuvo gamintojų, kurie ne tik gamintų ES lygiu pripažintus produktus, bet atitiktų šios priemonės dalyviams keliamus reikalavimus.. Apibendrinant produkto rodiklių pasiekimo situaciją, matyti, kad iki 2013 m. buvo pasiekta tik trečdalis suplanuotų reikšmių. Atsižvelgiant į per metus paremtų valdų skaičių ir likusį Programos įgyvendinimo laikotarpį, galima teigti, kad nustatytos tikslinės reikšmės nebus pasiektos. Priemonės rezultato rodiklis Žemės ūkio produkcijos vertė pagal pripažintus kokybės ženklus ir nustatytus standartus buvo viršytas net 22 kartus. Planuojant priemonę, buvo nustatyta per maža rodiklio tikslinė reikšmė. Nepaisant mažo paremtų valdų skaičiaus, sertifikuotos produkcijos vertė didelė. Galima teigti, kad vienas paramos gavėjas serfitikavo žymiai didesnės vertės produktus nei buvo planuota programavimo metu. 27 lentelė. Priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Paremtų ūkių Iš viso: valdų, Pagal kokybės schemos dalyvaujančių kokybės schemoje kilmę: Bendrijos kokybės maisto ženklinimo sistemos Valstybės narės pripažinta schema Rezultato rodikliai Žemės ūkio produkcijos vertė pagal pripažintus kokybės ženklus ir nustatytus standartus Matavimo vienetai unikalių asmenų skaičius 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % % % EUR % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės situacijos pokyčiai turėjo teigiamos įtakos priemonės įgyvendinimui, nes dėl stabilaus ekonomikos augimo ūkininkai drąsiau investavo į žemės ūkio ir maisto produktų kokybės didinimą. Žemės ūkio subjektai, planuodami investicijas, neturi garantijos apie jų atsiperkamumą, todėl esant stabiliai ekonominei situacijai auga pareiškėjų, pasiruošusių prisiimti riziką, skaičius. Per 2013 m. buvo paremta net 54 proc. visų nuo priemonės įgyvendinimo pradžios paramą gavusių subjektų. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie žemės ūkio sektoriaus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 64

65 konkurencingumo didinimo, nes buvo kuriami ir į rinką teikiami didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktai, didinamas jų gamintojų konkurencinis potencialas tiek Lietuvoje, tiek kitų šalių rinkose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 65

66 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Pusiau natūrinis ūkininkavimas (141) Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Specialusis Veiklos Investicinio pobūdžio priemonė, pagal kurią remiamos smulkios žemės ūkio valdos penkerius metus pagal 3+2 principą. Parama pagal šią priemonę skirta pareiškėjams, kurių valdos ekonominis dydis atitinka 1 3,99 EDV. Pareiškėjai turi pateikti verslo planą (kaip paraiškos sudėtinę dalį), įsipareigodami per trejus metus žemės ūkio valdos ekonominį dydį padidinti 20 proc. Jei verslo planas nevykdomas ir paramos gavėjas negali tinkamai pagrįsti, kodėl vėluojama įgyvendinti verslo plane numatytas investicijas, paramos mokėjimas gali būti nutrauktas jau po trejų paramos teikimo metų. Didinant žemės ūkio valdų konkurencingumą, gerinti jų struktūrą ir plėtoti rinkos poreikius atitinkantį prekinį ūkininkavimą. Didinti valdų valdytojų pajamas; Didinti rinkos poreikius atitinkančių žemės ūkio valdų skaičių. Paremti restruktūrizuojamas pusiau natūrines žemės ūkio valdas, suteikti ūkininkams galimybių įgyti dalyvavimo investicinėje paramos priemonėje patirties (verslo plano rengimas ir pateikimas, investicijų planavimas ir įgyvendinimas, investicijų įgyvendinimo patvirtinamųjų dokumentų pateikimas Agentūrai). Didžiausia paramos suma vienam projektui ir paramos intensyvumas Paramos dydis yra 1500 eurų vienam ūkiui per metus Priemonės įgyvendinimo administravimas Siekiant pagerinti paramos pagal priemonę administravimą, 2013 m. buvo atliktas vienas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimas. Numatyta, kad pareiškėjas, dalyvaujantis įgyvendinant šią priemonę, tuo pat metu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines Programos priemones, išskyrus Programos priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklą Asbestinių stogų dangos keitimas. Taip pat pakeitimuose įtvirtinta galimybė susigrąžinti paramos lėšas už ketvirtus metus, jei ketvirtais ir / ar penktais paramos metais, palyginus su pirmais paramos metais, valdos ekonominio dydžio, išreikšto EDV, padidėjimas yra mažesnis nei 20 proc. Sankcijos nėra taikomos, jei valdos ekonominio dydžio padidėjimas neišlaikytas tik ketvirtais metais ir tai įvyko nuo paramos gavėjo nepriklausančių priežasčių Priemonės įgyvendinimo pažanga 28 lentelė. Priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m. tūkst., EUR m m. Surinkta paraiškų*, vnt Prašoma paramos suma*, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai*, vnt. (atmetus paramos pareiškėjų prašymu nutrauktas sutartis) Įvertinta neigiamai*, vnt Patvirtinta paraiškų*, vnt Patvirtinta paramos suma*, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma**, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos**, tūkst. EUR *Naujos m. paraiškos. **Įskaičiuojant mokėjimus pagal m. KPP įsipareigojimus m. pagal priemonę buvo skelbti du kvietimai teikti paramos paraiškas (2013 m. liepos 15d. rugpjūčio 31 d. ir 2013 m. lapkričio 11 d. gruodžio 13 d.), per kuriuos buvo surinktos paraiškos m. paraiškų rinkimui buvo skirta 2,8 mln. EUR. Paminėtina, kad per metus surinktų paraiškų skaičius sudarė 30 proc. visų m. gautų paraiškų. Tikėtina, kad baigiantis programavimo laikotarpiui pareiškėjai suskubo pasinaudoti galimybėmis gauti paramą. Prie didesnio pareiškėjų aktyvumo galėjo prisidėti ir po 2011 m. patvirtintas Programos pakeitimas, pagal kurį buvo pakeistas vienas iš pagrindinių tinkamumo paramai gauti kriterijų ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 66

67 išplėstas potencialių paramos gavėjų ratas, t. y. nuo 2011 m. Lietuvoje ūkis apibrėžiamas kaip pusiau natūrinis, jei jo dydis siekia 1-4 EDV, o ne 2-4 EDV, kaip buvo iki pakeitimo įsigaliojimo. Nepaisant to, kad per pastaruosius kelerius metus pagal priemonę pateiktų paraiškų skaičius išaugo, vis tiek išliko rizika, kad priemonei skirtos lėšos nebus įsisavintos. Dėl šios priežasties 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo nuspręsta tūkst. EUR sumažinti priemonei skirtą finansavimą ir perskirstyti šias lėšas priemonėms Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas bei Žemės ūkio valdų modernizavimas. Sumažėjus bendrai priemonei skirtų lėšų sumai, jos finansinių rezultatų pasiekimas pagerėjo. Iki 2013 m. pabaigos pagal priemonę prašomos paramos suma sudarė 98 proc., o patvirtintos paramos suma 86 proc. viso priemonei numatyto finansavimo. Lėšų išmokėjimo ir deklaravimo Europos Komisijai procesas taip pat vyko pakankamai sėkmingai, kadangi m. laikotarpiu buvo išmokėta ir deklaruota atitinkamai po 70 proc. visų priemonės įgyvendinimui Programoje numatytų lėšų. 19 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Pastaba: mokėjimai pagal KPP m. įsipareigojimus įtraukti tik į ES deklaruotos ir išmokėtos paramos stulpelius; prašomos ir patvirtintos paramos stulpeliai atspindi tik naujų m. paraiškų lėšas. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos keitimu buvo sumažintas priemonei skirtas finansavimas, buvo sumažintos ir produkto bei rezultato rodiklių tikslinės reikšmės. Po atlikto pakeitimo priemonės produkto rodikliai buvo pasiekti ir viršyti. Vadovaujantis 2013 m. pabaigos duomenimis, matyti, kad pagal priemonę daugiausiai paramos buvo skirta valdoms, kurios yra didesnės nei 10 ha. Tokios valdos sudarė 60 proc. visų pagal priemonę paramą gavusių valdų skaičiaus. Rezultato rodiklis, matuojantis į rinką patekusių ūkių skaičių, m. laikotarpiu buvo pasiektas 36 proc. Vien per 2013 m. į rinką patekusių ūkių skaičius sudarė beveik trečdalį nuo priemonės įgyvendinimo pradžios į rinką patekusių ūkių. Iki Programos įgyvendinimo pabaigos rezultato rodiklio reikšmė nebus pasiekta, nes dauguma pusiau natūrinių ūkių dėl itin nedidelės ūkininkavimo apimties nesukaupia pakankamai lėšų ūkių ekonominiam gyvybingumui didinti. Kasmet paramą gaunantiems ūkiams skiriama EUR. Už šias lėšas ūkininkai dažnai įsigyja įvairių padargų darbui palengvinti, pavyzdžiui, grėblį-vartytuvą, krautuvą ir kt. Parama mokama dalimis, todėl ūkiai negali vykdyti ilgalaikių investicijų. Pusiau natūriniai ūkiai dažniausiai plėtoja tokią žemės ūkio veiklą, kurios laikotarpis nuo gamybos iki piniginių pajamų gavimo yra labai trumpas. Jei atitinka tinkamumo kriterijus, pareiškėjai kreipiasi paramos pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas, pagal kurią visa paramos suma gaunama iš karto ir galima vykdyti ilgalaikes investicijas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 67

68 29 lentelė. Priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo Produkto rodikliai Paremtų Iš viso: unikalių % valdų skaičius Pagal valdos dydį: < 5 ha valdų skaičius % 5 ha - < 10 ha % 10 ha % Rezultato rodikliai Į rinką patenkančių ūkių skaičius unikalių ūkių skaičius % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vyrauja smulkios valdos (87 proc. šalyje valdų dydis yra mažesnis nei 2 EDV), pagal priemonę teikiama parama mikro lygiu buvo labai svarbi m. paramą gavusių valdų skaičius sudarė 1,2 proc. šalyje užfiksuoto tokių valdų skaičiaus ( ). Makro lygiu priemonės įgyvendinimo apimtis buvo maža m. užfiksuotos ekonominio augimo tendencijos, viena vertus, pagerino pusiau natūrinius ūkius turinčių žmonių galimybes investuoti į ūkių ekonominio gyvybingumo didinimą (jiems buvo lengviau prisidėti nuosavu indėliu, esant poreikiui, kreditavimo sąlygos taip pat buvo palankesnės), kita vertus, dėl atsigaunančios ekonomikos besiplėtojant paslaugų sektoriui ir didėjant užimtumui, kai kuriems kaimo gyventojams dėl didesnio darbo užmokesčio buvo patraukliau dirbti būtent paslaugų sektoriuje. Nuo 2011 m. fiksuojamas paslaugų sektoriuje dirbančių kaimo gyventojų skaičiaus didėjimas ir atitinkamai žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje užimtų kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas (pavyzdžiui, pastarasis rodikliais 2013 m. sumažėjo 2,7 tūkst. asmenų, lyginant su 2012 m.). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 68

69 2.2 PROGRAMOS II KRYPTIES APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Programos II krypties įgyvendinimo pažanga 30 lentelė. Programos II krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma*, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos*, tūkst. EUR *Kartu su m. KPP įsipareigojimais. II krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas iki 2013 m. pabaigos, lyginant su visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui skirta parama, pateikiamas paveiksle. 20 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m m. laikotarpiu II krypties priemonėms skirtos paramos lėšos buvo įsisavinamos pakankamai sparčiai, nes surinktose paraiškose prašomos paramos suma iki 2013 m. pabaigos faktiškai pasiekė visam programavimo laikotarpiui II krypčiai suplanuotų lėšų sumą, o patvirtintos paramos suma sudarė 86 proc. visų skirtų lėšų. Priemonių įgyvendinimui išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos siekė 77 proc. viso II krypties priemonėms numatyto finansavimo m., kaip ir 2012 m., sėkmingiausia lėšos buvo įsisavinamos pagal priemones Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) (išmokėta 84 proc. viso priemonei skirto finansavimo), Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas (84 proc.), taip pat Agrarinės aplinkosaugos išmokos (77 proc.). Tarp pareiškėjų itin didelio susidomėjimo sulaukė priemonė Pelno nesiekiančios investicijos, pagal kurią per 2 metus buvo patvirtinta net 90 proc. viso priemonei skirto finansavimo. Iki 2013 m. pabaigos mažiausiai lėšų buvo įsisavinta pagal priemonę Miškų aplinkosaugos išmokos, pagal kurią išmokėtos paramos suma sudarė 19 proc. viso skirto finansavimo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 69

70 Programos II krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas Programos II krypties bendrasis tikslas gerinti aplinką ir kraštovaizdį bei stabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą. Šis tikslas yra įgyvendinamas per tris prioritetus ir 9 priemones. Pirmasis prioritetas skirtas aplinką tausojančiai ūkininkavimo praktikai skatinti, antrasis klimato kaitai mažinti, o trečiasis biologinei įvairovei išsaugoti ir didelės gamtinės vertės bei tradicinėms agrarinėms vietovėms plėsti. Visiems trims II krypties prioritetams ir juos įgyvendinančioms priemonėms Programoje numatyti pradinės padėties rodikliai, kurių dinamika m. laikotarpiu pateikiama lentelėje. 31 lentelė. Programos II krypties pradinių rodiklių dinamika Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas II.1. prioritetas. Aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika Dirvožemis: ekologinis B ūkininkavimas (ŽŪN, skirtos ekologiniam ūkininkavimui), ha Vietovės, kurioms gresia B22 4,4 n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. dirvožemio erozija, tonų/ha/per metus, apytikriai skaičiavimai* Vandens kokybė: bendras B20 57,8 51,6 53,2 52,1 50,7 57,8 60,3 57,7 maistinių medžiagų balansas: mineralinio azoto kiekis dirvožemyje, kg/ha II. 2. Prioritetas. Klimato kaitos mažinimas Klimato kaita: Iš žemės ūkio gaunamas atsinaujinančios energijos biokuras: Biodyzelinas B24 10,3 24,8 64,6 104,7 89,2 79,9 106,7 n. d. gamyba iš Bioetanolis 14, ,3 20,9 24,3 n. d. žemės ir miškų Iš miškų ūkio: ūkio žaliavų, KT Malkos ir B24 899,8 880,5 932,8 998,8 997,5 978,9 986,9 n. d. medienos atliekos II. 3. Prioritetas. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtra Biologinė įvairovė: paukščių B17 - n. d. n. d n. d. n. d. n. d. populiacija žemės ūkio naudmenose (paukščių populiacijų žemės ūkio naudmenose gausos kaita (dinamika)), Indeksas (2000=100) Biologinė įvairovė: Natura 2000 teritorijos: B18 didelės gamtinės vertės agrarinės Paukščių apsaugai svarbios teritorijos 521,9 543,3 545,8 557,2 560, , , ,749 vietovės ir (PAST) miškų (didelės gamtinės vertės agrarinės vietovės, ŽŪN), ha ūkis tūkst. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) Natūralios pusiau natūralios pievos ir Didelės gamtinės vertės 649,3 659,5 661,2 651,7 651, , , , n. d n. d. n. d. 53,681 53,681 53,681 53, n.d n. d. n. d. 605, , , ,833 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 70

71 Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas Biologinė įvairovė: medžių rūšių struktūra (miškų plotas pagal miškų rūšį (proc. FOWL)), proc. Retų saugomų veislių gyvulių bei naminių paukščių skaičius, vnt. miškai Pagal rūšių grupių kategorijas: Spygliuočiai B19 56,4 56,3 56,3 56,4 56,3 56,3 56,1 56,1 Lapuočiai 43,6 43,7 43,7 43,6 43,7 43,7 43,9 43,9 Iš viso: (794 SGV pagal 214) (424 SGV pagal 214) (3.733 SGV pagal 214) (3.315 SGV pagal 214) (3.856 SGV pagal 214) (3.860 SGV pagal 214) Žemaitukai Stambieji žemaitukai Lietuvos sunkieji arkliai Lietuvos šėmieji galvijai Lietuvos juodmargiai galvijai Lietuvos žalieji galvijai Lietuvos baltnugariai galvijai Lietuvos šiurkščiavilnės avys Lietuvos juodgalvės avys Lietuvos vietinės kiaulės Lietuvos baltosios kiaulės Vištinės žąsys *Valstybinis žemės fondas dirvožemio erozijos monitoringo duomenis paskutinį kartą apibendrino 2003 m., todėl m. duomenų apie erozuojančius žemės plotus negalėjo pateikti. Pirmasis prioritetas, skirtas aplinką tausojančios ūkininkavimo praktikos skatinimui, įgyvendinamas per priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programą Ekologinis ūkininkavimas. Šiam prioritetui svarbūs pradinės padėties rodikliai, susiję su dirvožemio ir vandens kokybe, taip pat ekologiniam ūkininkavimui skirtais žemės plotais šalyje m. ŽŪN, skirtų ekologiniam ūkininkavimui, plotas šalyje didėjo ir sudarė apie 163,5 tūkst. ha. Paminėtina, kad pastaraisiais metais pastebima ekologinių ūkių stambėjimo tendencija. Su aplinką tausojančiomis ūkininkavimo praktikomis taip pat yra susijęs vandens kokybės rodiklis, kurį iliustruoja mineralinio azoto kiekis dirvožemyje. Nuo 2005 m. mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje nustatyti ŽŪM užsakymu yra atliekami specialūs tyrimai, kuriuos vykdo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija m. mineralinio azoto kiekis dirvožemyje, lyginant su 2012 m., sumažėjo ir siekė 57,7 kg/ha. Galima teigti, kad, lyginant su praėjusiais metais, daugiau trąšų buvo išplauta į gruntinius vandenis. Vertinant atskirus regionus, dideliu mineralinio azoto kiekiu išsiskyrė Nemuno žemupio šiaurinė dalis (Jurbarko, Raseinių ir Kauno raj.). Šiuose regionuose iškrito mažiau kritulių, todėl mažiau mineralinio azoto buvo išplauta į gruntinis vandenis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 71

72 Antrasis prioritetas, skirtas klimato kaitos mažinimui, įgyvendinamas per penkias miškininkystės priemones, o klimato kaitos mažinimo tikslas įtrauktas į Programą kaip visų miškininkystės priemonių rezultato rodiklis. Šio prioriteto tikslų pasiekimas iliustruoja rodikliai, susiję su atsinaujinančios energijos gamyba iš žemės ir miškų ūkio žaliavų. Paminėtina, kad, vadovaujantis paskutiniais oficialiais duomenimis, m. atsinaujinančios energijos gamyba didėjo m. mišku apželdintas šalies plotas sudarė apie 33 proc. visos teritorijos, o kasmet miškuose susidaro apie pustrečio milijono kietmetrių šakų, krituolių, kelmų ir kirtimo atliekų, kurios gali būti panaudotos biokurui gaminti. Lietuvoje yra didelis potencialas gaminti biokurą, o pagal Programos II krypties priemones, skirtas apželdinimui mišku, prisidedama prie mišku apsodinto šalies ploto didėjimo. Vis dėlto kol kas biokurui panaudojama tik dešimtadalis medienos atliekų, nes jų paruošimas į kurą yra itin imlus darbui, o tai pakelia biokuro kainą. Trečiasis prioritetas skirtas biologinės įvairovės išsaugojimui, didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtrai. Biologinės įvairovės išsaugojimo siekiama pagal visas II krypties priemones, o biologinės įvairovės situaciją iliustruoja tokie rodikliai kaip paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose, didelės gamtinės vertės žemės ir miškų ūkio vietovės, medžių struktūra. Vienas iš biologinės įvairovės rodiklių yra retų ir nykstančių veislių gyvulių bei paukščių skaičiaus rodiklis, kuris 2013 m., lyginant su 2012 m. statistika, padidėjo ir siekė 13,9 tūkst. gyvūnų. Paminėtina, kad daugelio nykstančių rūšių gyvūnų ir paukščių populiacija 2013 m. padidėjo, išskyrus Lietuvos žaluosius galvijus ir Lietuvos šiurkščiavilnes avis. Nykstančių rūšių išsaugojimas yra remiamas pagal priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programą Nykstančių Lietuvos senųjų veikslių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 72

73 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) (212) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialusis Veiklos Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Lietuvoje dėl gamtinių, socialinių, ekonominių ir kitų veiksnių susiformavo regioniniai skirtumai. Šie veiksniai tiesiogiai ar netiesiogiai veikia kiekvieno regiono žemės ūkio produktyvumą, efektyvumą, pajamų lygį ir gyvenimo kokybę. Dirvožemio kokybės skirtumai lemia skirtingą augalų derlingumą, kuris Lietuvoje svyruoja apie 3 kartus. Dėl žemo dirvožemio derlingumo ir menko efektyvumo žemės nebedirbamos, todėl sumažėja ir iš žemės ūkio gaunamos bendrosios pajamos. Kaimo demografinė situacija ir gyventojų gyvybingumas yra kiti svarbūs, gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai. Gimstamumo ir mirtingumo koeficientas ypač mažas rytinėje Lietuvos dalyje. Nepalankios žemės ūkio sąlygos lemia didesnę gyventojų migraciją iš tokių rajonų, mažesnes žemės ūkio veiklos apimtis, mažesnes investicijas į žemės ūkio sektorių ir netgi žemės apleidimą. Atsižvelgiant į šią situaciją ir kylančias problemas, buvo atlikta išsami regioninių skirtumų analizė, įvertinant visus pagrindinius veiksnius, lemiančius gyvenimo kokybę skirtinguose regionuose. Tai lėmė, kad rytinės, pietrytinės ir vakarinės šalies dalys buvo priskirtos vietovėms su kliūtimis. Išmokos turėtų kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai konkrečioje vietovėje ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Išsaugoti kraštovaizdį, biologinę įvairovę bei palaikyti gyvybingą kaimo bendruomenę mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (MPŪV). Užtikrinti subalansuotą žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, įgyvendinant Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Paremti pagal šią priemonę fizinius ir juridinius asmenis, ūkininkaujančius MPŪV. Paramos intensyvumas 1. Lietuvoje parama diferencijuojama pagal natūralių gamtinių veiksnių, ribojančių ūkininkavimą, intensyvumą, ūkio specifiką ir ūkyje gaminamą produkciją. MPŪV analizė parodė žymius šių vietovių skirtumus. Todėl MPŪV skirstomos į dvi kategorijas: 1.1. Didelio nepalankumo vietovės (DNV) Mažo nepalankumo vietovės (MNV). 2. Vietovėse iki 150 ha parama siekia 100 proc. Vėliau išmokos atitinkamai mažinamos: vietovėse nuo 151 ha iki 250 ha 85 proc.; nuo 251 ha iki 500 ha 70 proc.; daugiau nei 501 ha iki 50 proc. 3. Didelio nepalankumo vietovėse išmoka yra iki 75,3 EUR/ha, mažo nepalankumo vietovėse iki 56,5 EUR/ha. 4. Dėl tam tikrų finansavimo apribojimų, 2013 metų paraiškoms yra taikomas 96,6 proc. paramos, apskaičiuotos Lietuvos kaimo plėtros m. programos 9 priedo 34 lentelėje, intensyvumas. Sumažinta paramos suma neturės įtakos priemonės tikslų įgyvendinimui Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. buvo patvirtintos naujos redakcijos Programos priemonių Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves, Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos ir Natura 2000 išmokos įgyvendinimo taisyklės 29. Siekiant tobulinti priemonės administravimą, 2013 m. spalio 31 d. buvo parengtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-745 Dėl 2013 metų kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonę Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) dydžių patvirtinimo. Ruošiantis paramos paraiškų rinkimui, 2013 m. kovo 25 d. balandžio 10 d. buvo organizuoti kasmetiniai ŽŪIKVC mokymai, kuriuose savivaldybių (seniūnijų) darbuotojai buvo mokomi dirbti su paraiškų priėmimo informacine sistema (PPIS). Mokymų ciklą sudarė 24 seminarai Paramos gavimo tvarka ir sąlygos ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir saugomose teritorijose 2013m.. Seminarų metu buvo dėstomi ne tik faktiniai dalykai, bet ir dalyvaujama diskusijose, atsakoma į iškilusius klausimus. 29 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 3D-275. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 73

74 Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo reikalavimai, susiję su ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos inspekcijos direktoriaus įsakymais 30. Informacija apie reikalavimų laikymąsi ar nesilaikymą perduodama NMA, o nesilaikantiems ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų taikomos sankcijos išmokos sumažinamos arba, patikros vietoje ar administracinės patikros metu nustačius sunkių pažeidimų, visai nemokamos Priemonės įgyvendinimo pažanga 32 lentelė. Priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Autorizuota paraiškų, vnt * Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Per 2013 metus patvirtintų paraiškų skaičius didesnis nei per metus gautų paraiškų skaičius, kadangi kaip patvirtintos paraiškos nurodytos visos 2013 m. ir ankstesniais metais gautos paraiškos, tačiau jos buvo patvirtintos būtent 2013 m m. priemonė buvo įgyvendinama sėkmingai ir, nepaisant kasmet šiek tiek mažėjančio pareiškėjų aktyvumo, išliko pačia populiariausia II krypties priemone. Per metus buvo surinkta daugiau nei 76 tūkst. paraiškų, kurios sudarė 12 proc. bendro pagal priemonę nuo jos įgyvendinimo pradžios surinktų paraiškų skaičiaus m. autorizuotų paraiškų skaičius sudarė 15 proc. visų pagal priemonę autorizuotų paraiškų (2012 m. 7 proc.), todėl galima teigti, kad 2013 m. buvo itin aktyviai vykdomos paraiškų vertinimo ir atrankos procedūros m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo koreguotas priemonės aprašymas, nurodant, kad dėl tam tikrų finansavimo apribojimų 2013 metais surinktoms paraiškoms yra taikomas 96,6 proc. paramos, apskaičiuotos Programos 9 priedo 34 lentelėje, intensyvumas o sumažinta išmokų suma neturės įtakos Programos tikslų įgyvendinimui. 21 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. 30 VMVT direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 223 Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų ; VMVT direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 387 Veršelių laikymo reikalavimai ; VMVT direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 387 Kiaulių laikymo reikalavimai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 74

75 Atsižvelgiant į itin didelį priemonės populiarumą ir tai, kad buvo užfiksuotas išmokoms mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse skirtų lėšų trūkumas, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo tūkst. EUR padidintas priemonei skirtas finansavimas. Pavyzdžiui, metinis poreikis išmokoms siekė 43,3 mln. EUR, o lėšų balansas 2013 m. buvo tik 4,9 mln. EUR. Siekiant užtikrinti išmokų mokėjimą 2013 m. ir atsižvelgiant į tai, kad mažiau palankių ūkininkauti vietovių plotas kasmet didėja (nuo ha 2011 m. iki ha 2012 m.), priemonės įgyvendinimui buvo skirtos papildomos lėšos. Iki 2013 m. pagal priemonę prašomos paramos suma 18 proc. viršija bendrą jai numatytą finansavimą, o patvirtintos, išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos sudarė atitinkamai 84 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtos paramos. Atsižvelgiant į lėšų įsisavinimo tendencijas, galima teigti, kad priemonė bus įgyvendinta sėkmingai. Paminėtina, kad paramos įsisavinimo procesą šiek tiek riboja pernelyg aukštas pareiškėjams nustatytas reikalavimas, susijęs su gyvulių intensyvumu 1 ha deklaruotų pievų ir ganyklų (0,5 SG / ha). Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į padidiną priemonei skirtą finansavimą, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju programos pakeitimu buvo padidinta ir produkto rodiklio, matuojančio paremtą plotą, tikslinė reikšmė m. laikotarpiu paramą pagal šią priemonę gavo daugiau nei 107 tūkst. valdų, iš kurių net 65 proc. valdų būtent 2013 m. Paremtų žemės ūkio naudmenų nepalankiose ūkininkauti vietovėse ploto rodiklis buvo pasiektas 113 proc. Visame paremtame plote buvo prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo, klimato kaitos švelninimo ir žemės apleidimo mažinimo. 33 lentelė. Priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Paremtų valdų skaičius, išskyrus kalnuotas vietoves Paremtų žemės ūkio naudmenų nepalankiose teritorijose, išskyrus kalnuotas vietoves, plotas Rezultato rodikliai Sėkmingai tvarkomi žemės plotai, turintys teigiamą poveikį Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo valdų * 90% skaičius ŽŪN ha % Biologinei įvairovei, ha % didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ar miškininkystei Vandens kokybei % Klimato kaitai % Dirvožemio kokybei % Atskirties ir žemės % apleidimo mažinimui * m. paramą gavusių valdų skaičiaus reikšmė yra mažesnė nei 2012 m. pažangos ataskaitoje, nes 2013 m. NMA tikslino ir koregavo ankstesnius duomenis Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės situacijos pokyčiai priemonės įgyvendinimui didelės įtakos nedarė, tačiau priemonė prisidėjo prie ekonominių ir socialinių rodiklių gerėjimo šalyje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 75

76 2013 m. kaimo vietovėse vis dar buvo aktuali nedarbo problema ir nedarbo lygis buvo 5,3 proc. didesnis už šalies vidurkį, pagal priemonę mokamos kompensacinės išmokos už pajamų praradimą, ūkininkaujant mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, buvo svarbus veiksnys, skatinęs užimtumą ir bei didinęs kaimo gyventojų pajamas. Bendras pagal priemonę iki 2013 m. pabaigos paremtas plotas sudarė beveik 20 proc. viso kaimo vietovėms priskiriamo ploto (6.360 tūkst. ha), todėl šiose teritorijose buvo užtikrintas žemės ūkio veiklos tęstinumas, gerinama aplinkosauginė situacija. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 76

77 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB (213) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialusis Veiklos Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Pagal Lietuvos teisės aktus Natura 2000 tinklą sudaro saugomos teritorijos arba jų dalys, kurioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas (atitinka paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) statusą pagal Direktyvą 79/409/EEB), ir teritorijos, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (atitinka pasiūlytų Bendrijos svarbos teritorijų (BST) statusą pagal Direktyvą 92/43/EEB). Šiuo metu numatoma, kad PAST tinklą Lietuvoje sudaro 82 vietovės, o BST sąraše yra 406 vietovės. Žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotas Natura 2000 tinklo vietovėse sudaro 147 tūkst. ha arba 4,4 proc. viso Lietuvos ŽŪN ploto. Ūkininkavimo veikla ribojama apie 54 tūkst. ha ŽŪN, esančių Natura 2000 tinklo vietovėse. Pagal šią priemonę išmokos skiriamos tik tiems ūkininkams, kurie turi laikytis privalomų įsipareigojimų, mažinančių jų gaunamas pajamas arba didinančių veiklos išlaidas. Priemonė yra svarbi Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimui. Padėti spręsti konkrečius sunkumus, patiriamus atitinkamose vietovėse dėl direktyvų 79/409/EEB, 92/43/EEB ir 2000/60/EB įgyvendinimo, taip padedant gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir ugdant vietos bendruomenių ekologinį sąmoningumą. Įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus Natura 2000 tinklo vietovėse, siekiant apsaugoti laukinius paukščius, natūralias buveines, saugomas rūšis ir jų buveines. Paremti žemės ūkio valdų valdytojus Natura 2000 tinklo vietovėse. Taikymas ir veiklos sritis (VS) Ūkininkai gauna metines kompensacijas už papildomas patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimo atitinkamose vietovėse Priemonės įgyvendinimo administravimas Paramos dydis Išmokos žemės ūkyje dydis yra 40 EUR/ha ir atitinka vidutines prarandamas pajamas 1 ha dėl įvairių apribojimų Natura 2000 teritorijose m. buvo patvirtintos naujos redakcijos Programos priemonių Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves, Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos ir Natura 2000 išmokos įgyvendinimo taisyklės 31. Ruošiantis paramos paraiškų rinkimui, 2013 m. kovo 25 d. balandžio 10 d. buvo organizuoti kasmetiniai ŽŪIKVC mokymai, kuriuose savivaldybių (seniūnijų) darbuotojai buvo mokomi dirbti su paraiškų priėmimo informacine sistema (PPIS). Mokymų ciklą sudarė 24 seminarai Paramos gavimo tvarka ir sąlygos ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir saugomose teritorijose 2013m.. Seminarų metu buvo dėstomi ne tik faktiniai dalykai, bet ir dalyvaujama diskusijose, atsakoma į iškilusius klausimus. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo reikalavimai, susiję su ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos inspekcijos direktoriaus įsakymais 32. Informacija apie reikalavimų laikymąsi ar nesilaikymą perduodama NMA, o nesilaikantiems ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų taikomos sankcijos išmokos sumažinamos arba, patikros vietoje ar administracinės patikros metu nustačius sunkių pažeidimų, visai nemokamos Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. pareiškėjų aktyvumas pagal priemonę buvo didesnis nei 2012 m., o surinktų paraiškų skaičius siekė paraiškas (20 proc. bendro nuo priemonės įgyvendinimo surinktų paraiškų skaičiaus). Nepaisant pirminio pareiškėjų skeptiškumo, kasmet šiek tiek didėjo lėšų, reikalingų dėl žemės ūkio veiklos apribojimų saugomose teritorijose prarastoms pajamoms kompensuoti, 31 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 3D VMVT direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 223 Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų ; VMVT direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 387 Veršelių laikymo reikalavimai ; VMVT direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 387 Kiaulių laikymo reikalavimai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 77

78 poreikis. Atsižvelgiant į tai, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo 434 tūkst. EUR padidinta priemonei skirtų lėšų suma, perskirstant jas iš priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. 34 lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Autorizuota paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Vertinant priemonės finansinius rezultatus, paminėtina, kad dėl padidėjusio pareiškėjų aktyvumo priemonės įgyvendinimas pagerėjo. Iki 2013 m. pabaigos surinktose paraiškose prašomos paramos suma sudarė 100 proc. visų priemonei skirtų lėšų, o patvirtintos paramos suma 72 proc. Paramos išmokėjimo ir deklaravimo Europos Komisijai procesas taip pat vyko pakankamai sklandžiai, kadangi išmokėtos ir deklaruotos paramos sumos sudarė 71 proc. visų priemonės įgyvendinimui m. skirtų lėšų. 22 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Efektyvesnį lėšų pagal priemonę įsisavinimą ribojo ir potencialių pareiškėjų apsisprendimui pasinaudoti paramos lėšomis neigiamą įtaką darė tokie veiksniai, kaip: a) maža kompensacinė išmoka, kuri ne visuomet padengia prarastas pajamas, nes skritingų rūšių apribojimų poveikis ūkių pajamoms yra nevienodas (nustatant išmokų dydžius, buvo apskaičiuotas prarastų pajamų vidurkis pagal dažniausiai pasitaikančius apribojimus, tačiau jis tinka ne visiems atvejams); b) padidėjusi administracinė našta, kai nuo 2011 m. ES mastu buvo įvestas reikalavimas daliai pareiškėjų turėti ir įgyvendinti tręšimo planus, vesti buhalterinę apskaitą, naudojamų valdoje trąšų ir augalų apsaugos priemonių žurnalus; c) geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas taikymo reikalavimas, įsigaliojęs nuo 2012 m. ir tapęs privalomu visiems pareiškėjams, nepaisant to, ar jie dalyvauja kokoje nors Programos priemonėje, ar niekur nedalyvauja. Šis standartas ne tik riboja lėšų įsisavinimą, bet ir daugeliu atveju Natura 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbiose teritorijose (PAST) nėra pageidaujamas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 78

79 Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į dvyliktuoju Programos pakeitimu padidintą priemonei skirtą finansavimą, be to, įvertinus, kad daugelis valdų Natura 2000 teritorijose yra smulkios, buvo padidinta produkto rodiklio Paremtų valdų skaičius Natura 2000 teritorijose tikslinė reikšmė m. paremtų valdų skaičiaus rodiklis buvo viršytas ir pasiektas 126 proc., o paremto žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriame taikomi Natura 2000 apribojimai, rodiklis pasiektas 91 proc. Paminėtina, kad vidutinis valdos, kuri gavo paramą, plotas buvo apie 5 ha, t. y. paramos gavėjai buvo smulkios valdos. Visame paremtame plote, kuris iki 2013 m. siekė daugiau nei 12,7 tūkst. ha, buvo prisidedama prie aplinkosauginės situacijos parametrų gerinimo (biologinės įvairovės išsaugojimo, vandens ir dirvožemio kokybės gerinimo, klimato kaitos švelninimo, apleistos žemės plotų mažinimo). 35 lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų valdų Iš viso: valdų % skaičius Natura Pagal vietovės tipą: skaičius 2000 tinklo Natura 2000 teritorijos vietovėse / Teritorijos, pagal Vandens reglamentuojamos politikos direktyvos 2000/60/EB direktyvą (Vandens politikos direktyvos) Paremtas žemės Iš viso: ŽŪN ha % ūkio paskirties žemės plotas, Pagal vietovės tipą: Natura 2000 teritorijos kuriame taikomi Natura Teritorijos, reglamentuojamos / direktyvos 2000/60/EB Vandens (Vandens politikos politikos direktyvos apribojimai direktyvos) Rezultato rodikliai Sėkmingai tvarkomi žemės plotai, teigiamą poveikį turintys Biologinei įvairovei, ha % didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ar miškininkystei Vandens kokybei % Klimato kaitai % Dirvožemio kokybei % Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai neturėjo didelės įtakos priemonės įgyvendinimui, tačiau priemonė prisidėjo prie teigiamų ekonominių ir socialinių tendencijų kaimo vietovėse. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009 m. mažėjo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje užimtų kaimo gyventojų skaičius, pagal priemonę teikiamos kompensacinės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 79

80 išmokos prisidėjo prie Natura 2000 vietovėse ūkininkaujančių asmenų pajamų palaikymo ir tolimesnės jų veiklos užtikrinimo. Be to, įvertinant tai, kad vidutinis darbo užmokestis šiame sektoriuje yra 1,3 karto mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje, papildomos pajamos žemės ūkiu užsiimantiems asmenims, ypač turintiems smulkias valdas, yra labai svarbus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 80

81 Taikymas ir veikos sritys (VS) Kraštovaizdžio tvarkymo programa Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Agrarinės aplinkosaugos išmokos (214) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialieji Veiklos Įgyvendinant bendruosius aplinkosaugos tikslus, siekiama užtikrinti subalansuotą šalies teritorijos plėtrą, kurti ir išsaugoti sveiką ir harmoningą žmonių gyvenamąją aplinką ir natūralius kraštovaizdžio elementus bei užtikrinti bendrą ekologinį stabilumą. Priemonės programas įgyvendina žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, kuriems yra numatytos priemonei įgyvendinti skirtomis lėšomis finansuojamos agrarinės aplinkosaugos išmokos, mokamos savanoriškai prisiėmusiems neprivalomus, bet aplinkai naudingus agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus. Kasmet mokamomis išmokomis siekiama padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas išlaidas bei prarastas pajamas, taip pat sandorių išlaidas. Gerinti aplinką ir kraštovaizdį, subalansuotai naudojant žemės išteklius bei remiant tausojančio žemės ūkio plėtrą. 1. Kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir pusiau natūralių buveinių išsaugojimas. 2. Žemės ūkio veiklos neigiamo poveikio aplinkai mažinimas. 1. Išsaugoti ir tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes ir prireikus atkurti jose ekstensyvaus ūkininkavimo sistemas, mažinti žemdirbystės intensyvumą intensyviai naudojamose pievose. 2. Mažinti vandens taršą maistinėmis medžiagomis dėl intensyvaus ūkininkavimo dirbamoje žemėje. 3. Mažinti dirvožemio eroziją dėl netinkamo žemės dirbimo. 4. Prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. 5. Remti ekologinį ūkininkavimą kaip gamybos sistemą, kuri teikia socialinę ir ekonominę naudą kaimo gyventojams, užtikrina aplinkos apsaugą ir kokybiškų maisto produktų, turinčių didelę paklausą rinkoje, gamybą. 6. Skatinti nykstančių vietinių veislių gyvulių ir naminių paukščių laikymą ir veisimą. 7. Padėti pasiekti Vandens įstatyme apibrėžtą gerą būklę vandens telkiniuose, kurie dėl neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio yra priskirti rizikos grupės telkiniams, kurių geros būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m. VS 1. natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas VS 2. šlapynių tvarkymas VS 3. vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymas pievose VS 4. vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje VS 5. ražienų laukai per žiemą VS 6. medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje VS 7. kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymas VS 8. melioracijos griovių tvarkymas Ekologinio ūkininkavimo programa remti ekologinį ūkininkavimą 33 Tikslas išsaugoti ir gerinti biologinę įvairovę išsaugoti ir prižiūrėti biologinę įvairovę biologinės įvairovės išsaugojimas pakrančių apsaugos juostose vandens telkinių apsauga nuo taršos vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvožemio erozijos laukinių augalų ir gyvūnų buveinių apsaugos plotų įrengimas vietovėse, kuriose intensyviai dirbama žemė biologinės įvairovės išsaugojimas intensyviai dirbamuose plotuose dirvožemio erozijos stabdymas pagerinti biologinę įvairovę intensyviai dirbamoje žemėje išsaugoti ir tvarkyti kraštovaizdžio elementus, saugoti biologinę įvairovę, apsaugoti dirvožemį nuo vėjo sukeliamos erozijos apsaugoti vandens telkinius nuo taršos ir saugoti biologinę įvairovę Paramos intensyvumas(per metus) 98 EUR/ha 229 EUR/ha (ne ŽŪN) ir 168 EUR/ha (ŽŪN) 109 EUR/ha; 100 EUR/ha; 160 EUR/ha 145 EUR/ha 62 EUR/ha 437 EUR/ha (0,437 EUR/10 m²) 100 EUR/ha pareiškėjams, pradėjusiems dalyvauti priemonėje iki 2012 m; 150 EUR/ha pareiškėjams, pradėjusiems dalyvauti priemonėje nuo 2012 m. Gyvulių augintojams; už daugiametes žoles 127 EUR/ha Už daugiametes žoles sėklininkystės ūkiams 127 EUR/ha; už javus 215 EUR/ha; už daržoves ir bulves 440 EUR/ha; už vaistažoles 489 EUR/ha; už uogynus ir sodus 516 EUR/ha. 33 Ekologinis ūkininkavimas šiame kontekste apibrėžiamas kaip gamybos sistema, kuri užtikrina kokybiškų maisto produktų, turinčių geras perspektyvas rinkoje, gamybą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 81

82 Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programa Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programa Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema skatinti laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius padėti pasiekti gerą būklę vandens telkiniuose 34 remti aplinkai palankesnes gamybos technologijas ir mažinti aplinkos taršą Už žemaitukų veislės arklius 198 EUR už arklį; už stambiųjų žemaitukų veislės arklius 198 EUR už arklį; už Lietuvos sunkiuosius arklius 191 EUR už arklį; už Lietuvos šėmuosius galvijus 180 EUR už galviją. Už Lietuvos baltnugarius galvijus 180 EUR už galviją; už Lietuvos juodmargius ir žaluosius galvijus (senasis genotipas) 180 EUR už galviją; Už Lietuvos baltąsias kiaules (senasis genotipas) 65 EUR už kiaulę; už Lietuvos vietines kiaules 65 EUR už kiaulę; Už Lietuvos šiurkščiavilnes avis 28 EUR už avį; už Lietuvos juodgalves avis (senasis genotipas) 28 EUR už avį; Už vištines žąsis 3 EUR už žąsį. Už prarastas pajamas, pavertus ariamą žemę daugiamete ganykla, 118 EUR/ha. Už prarastas pajamas dėl griežtesnių agrarinės aplinkosaugos reikalavimų taikymo: Už daržoves ir bulves 316 EUR/ha; Už serbentus 336 EUR/ha; Už vaisius ir uogas 344 EUR /ha Priemonės įgyvendinimo administravimas Priemonė Agrarinės aplinkosaugos išmokos yra įgyvendinama pagal dvejas priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos įgyvendinimo taisykles: vienos įgyvendinimo taisyklės yra skirtos programoms: Kraštovaizdžio tvarkymas, Ekologinis ūkininkavimas, Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas ir Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema, o kitos programai Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas įgyvendinimui m. pirmosios priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo keistos du kartus, o antrosios vieną kartą. Pastarųjų taisyklių pakeitimai įsigaliojo nuo 2013 m. balandžio 1 d., o juose buvo numatytas naujas sankcijų mechanizmas, taikomas senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių augintojams. Programoje dalyvaujantys ūkininkai paramos paraiškoje nurodo nykstančių gyvulių ar paukščių skaičių ir įsipareigoja penkerius metus jį išlaikyti tokį patį, o už šio reikalavimo nesilaikymą yra taikomos sankcijos. Pagal naują taisyklių redakciją sankcijos pareiškėjams bus taikomos, atsižvelgiant į tai, ar paramos paraiškoje įsipareigotas ūkinių gyvūnų skaičius sumažinamas iki 3 ūkinių gyvūnų, ar daugiau. Parama bus mažinama tam tikra dalimi, atsižvelgiant į sumažintą ūkinių gyvūnų skaičių. Pavyzdžiui, pareiškėjams, paraiškoje įsipareigotą ūkinių gyvūnų skaičių sumažinus iki 3 ūkinių gyvūnų, bus taikomos švelnesnės sankcijos nei prieš tai galiojusiose taisyklėje. Griežtesnės sankcijos bus taikomos tiems pareiškėjams, kurie ūkinių gyvūnų skaičių sumažino daugiau nei 3 ūkiniai gyvūnais. Tokiais atvejais, kai banda ar naminių paukščių būrys sumažės daugiau nei 20 proc., parama einamaisiais metais iš viso nebus skiriama Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. pagal priemonę surinktų paraiškų skaičius buvo 1 proc. mažesnis nei 2012 m. ir sudarė 19 proc. visų nuo programavimo laikotarpio pradžios surinktų paraiškų skaičiaus. Per metus surinktose paraiškose prašomos paramos suma sudarė 23 proc m. pagal priemonę prašomos paramos sumos m. pasirašytų sutarčių skaičius sudarė 23 proc. viso nuo programavimo laikotarpio pradžios pasirašytų sutarčių skaičiaus. Paminėtina, kad m. laikotarpiu buvo įvertinta 77 proc. visų surinktų paraiškų. 34 Programos lėšos orientuotos tik į tuos vandens telkinius, kurie dėl ypač didelio neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio yra priskirti telkiniams, kurių gera būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 82

83 36 lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų*, vnt Prašoma paramos suma*, tūkst. EUR *** Paraiškos, įvertintos teigiamai*, vnt Paraiškos, įvertintos neigiamai*, vnt. 16**** 819 Pasirašyta sutarčių*, vnt Patvirtinta paramos suma**, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma**, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos**, tūkst. EUR *Naujos m. laikotarpio paraiškos. **Įskaitant įsipareigojimus pagal m. KPP. ***Prašomos paramos suma yra mažesnė nei 2012 m. ataskaitoje, kadangi pastarojoje buvo pateikta bendra m. ir m. laikotarpiais prašomos paramos suma, o šioje ataskaitoje tik m. prašomos paramos suma. ****2013 m. teigiamai ir neigiamai įvertintų paraiškų skaičius mažesnis nei per metus surinktų paraiškų skaičius, nes ne visas paraiškas spėta įvertinti m. gautos paraiškos vertinamos iki 2014 m. balandžio mėn. Nagrinėjant priemonės finansinį rezultatyvumą, paminėtina, kad 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo tūkst. EUR sumažinta bendra priemonei skirtų lėšų suma, perskirstant finansavimą populiaresnėms priemonėms. Tokių veiksmų imtasi, siekiant sumažinti riziką, kad priemonės programoms Kraštovaizdžio tvarkymas ir Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas skirtos lėšos nebus įsisavintos Iki 2013 m. pabaigos pagal priemonę patvirtintos paramos suma siekė 78 proc., o išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos atitinkamai po 77 proc. viso priemonei skirto finansinio paketo. 23 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Pastaba: mokėjimai pagal m. KPP įsipareigojimus įtraukti į ES patvirtintos, deklaruotos ir išmokėtos paramos stulpelius; prašomos paramos stulpelis atspindi tik naujų m. paraiškų lėšas. Vertinant atskirų priemonės programų įgyvendinimą, paminėtina, kad populiariausia tarp pareiškėjų buvo Ekologinio ūkininkavimo programa, pagal kurią m. prašomos paramos suma beveik du kartus viršijo šiai programai skirtas lėšas. Taip pat didelio pareiškėjų susidomėjimo sulaukė programa Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema. Nors programa pradėta įgyvendinti tik 2012 m., tačiau pagal ją prašomos paramos suma iki 2013 m. pabaigos sudarė net 92 proc. viso šios programos įgyvendinimui skirto finansavimo. Mažiausio populiarumo tarp pareiškėjų susilaukė Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programa, pagal kurią m. surinktose paraiškose prašomos paramos suma sudarė vos 11 proc. viso programos įgyvendinimui skirto finansavimo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 83

84 m. laikotarpiu sėkmingiausiai buvo įsisavinamos lėšos pagal programas Ekologinis ūkininkavimas ir Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas, pagal kurias išmokėtos faktiškai visos šiam programavimo laikotarpiui skirtos lėšos. Ekologiniam ūkininkavimui skirta programa buvo populiari per visą programavimo laikotarpį, o jos įgyvendinimas tampa ypač aktualus, Lietuvoje didėjant ekologinių ūkių valdomos žemės plotams. Nykstančių veislių išsaugojimui skirta programa prisidėjo prie tokių gyvūnų auginimo populiarinimo, o skiriant paramą augintojams kompensuojamos mažesnės gautos pajamos. Nepaisant to, kad paramos lėšos skatina žmones atsigręžti į nykstančias gyvūnų ir paukščių rūšis, vis dėlto mokamų išmokų nepakanka šiems gyvūnams išlaikyti. Pavyzdžiui, už žemaitukų veislės žirgą kasmet mokamos paramos lėšos siekia 683 Lt, tačiau vienam žirgui išlaikyti tenkančios išlaidos yra maždaug penkis kartus didesnės (lėšos pašarams, vakcinoms, vaistams, kraujo tyrimams, veterinarijos gydytojo paslaugoms, kaustymui). Pagal programą Kraštovaizdžio tvarkymas iki 2013 m. pabaigos buvo įsisavinta 51 proc. visos skirtos paramos, todėl galima teigti, kad paramos išmokėjimo sparta nebuvo pakankama. Didžioji dalis šios programos veiklų m. laikotarpiu buvo įgyvendinamos pirmą kartą, todėl buvo pakankamai sudėtinga numatyti, koks bus pareiškėjų aktyvumas bei lėšų įsisavinimo sparta. Be to, planuojant programą Kraštovaizdžio tvarkymas, nebuvo įvertinti tokie veiksniai kaip didelė žemės fragmentacija (tam pačiam ūkiui priklausantys žemės plotai yra maži ir išsklaidyti), nors jie apsunkina programos įgyvendinimą. Kitos priežastys, lėmusios mažesnį programos populiarumą, buvo susijusios su per ilga įsipareigojimų trukme, kuri buvo nepatraukli pareiškėjams, per mažu išmokų dydžiu ir kt. Pagal programos veiklą Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas buvo nustatytas reikalavimas turėti gyvulius. Siekiant didinti pareiškėjų susidomėjimą programa, buvo rengiami mokymo seminarai, publikuojami straipsniai žiniasklaidos priemonėse, organizuojami susitikimai su ūkininkais regionuose. Mažiausiai paramos lėšų m. laikotarpiu buvo įsisavinta pagal programą Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas, pagal kurią išmokėtos paramos suma siekė vos 6 proc. bendro šiai programai skirto finansavimo. Esminės programos įgyvendinimą apsunkinusios priežastys buvo susijusios su per mažu išmokos dydžiu bei tai, kad plotas, už kurį mokama kompensacinė išmoka, negali būti mažesnis nei 1 ha. Vadinasi, mažesnes valdas turintys žmonės į paramą pretenduoti negali. 37 lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programų finansiniai ir administraciniai rodikliai Programa Kraštovaizdžio tvarkymo Ekologinio ūkininkavimo Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema Gauta paraiškų, vnt. Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Pasirašyta sutarčių, vnt. Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 84

85 * m. laikotarpiui atskirų programų įgyvendinimui skirtos lėšos: Kraštovaizdžio tvarkymo programa EUR, Ekologinio ūkininkavimo programa EUR, Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programa EUR, Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programa EUR, Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema EUR. **Pagal kai kurias programas išmokėtos paramos sumos yra didesnės nei patvirtintos paramos sumos, kadangi patvirtintos paramos suma apima tik naujas paraiškas ( m. laikotarpio), o išmokėtos paramos suma ir tęstinius įsipareigojimus iš m. laikotarpio. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į sumažintą priemonei skirtą finansavimą, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo sumažintos ir priemonės bendrų stebėsenos rodiklių tikslinės reikšmės, be to, atskirai buvo sumažinti programos Kraštovaizdžio tvarkymas įgyvendinimo pažangą matuojantys stebėsenos rodikliai. Iki 2013 m. pabaigos paramą gavusių ūkininkų skaičiaus rodiklis pasiektas 78 proc., o paremto ploto rodiklis 87 proc. Vertinant atskirų programų stebėsenos rodiklių įgyvendinimą, matyti, jog sėkmingiausiai buvo vykdomi programų Kraštovaizdžio tvarkymas ir Ekologinis ūkininkavimas suplanuoti tikslai m. laikotarpiu pagal programą Kraštovaizdžio tvarkymas paremta 90 proc. suplanuotų valdų, o paremto ploto rodiklio tikslinė reikšmė pasiekta 102 proc. Pagal Ekologinio ūkininkavimo programą paremtų valdų skaičiaus ir ploto rodikliai pasiekti atitinkamai 63 proc. ir 91 proc. Galima teigti, kad buvo remiami didesni ekologiniai ūkiai nei suplanuota programavimo metu, o vidutinis paremto ūkio dydis siekė 54 ha. Taip pat sėkmingai įgyvendinami buvo programos Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas ir Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema rodikliai. Atskirai reikėtų paminėti būtent pastarąją programą, nes jai iškelti tikslai buvo didžiąja apimtimi pasiekti būtent per vienerius metus. Per 2013 m. pagal programą Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema patvirtintų paraiškų skaičiaus rodiklis pasiektas 47 proc., o paremto ploto rodiklis net 96 proc. Mažiausias m. laikotarpiu buvo programos Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas stebėsenos rodiklių pasiekimas, nes pagal ją patvirtintų paraiškų skaičiaus rodiklio tikslas pasiektas tik 3 proc., o paremto ploto rodiklis vos 2,4 proc. Nagrinėjant rezultato rodiklių įgyvendinimą, matyti, kad pagal priemonę paremtame plote buvo siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, dirvožemio ir vandens kokybės gerinimo. Paminėtina, kad priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos tiek finansinė apimtis, tiek programų bei veiklų skaičius yra labai didelis, todėl iš II krypties priemonių ji labiausiai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo šalyje. 38 lentelė. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Paremtų ūkininkų valdų ir kitų žemės valdytojų valdų skaičius Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo unikalių valdų skaičius % ha ,31 87% Bendras plotas, kuriam teikiama agrarinės aplinkosaugos parama (išskyrus 10a punktą) Fizinis plotas, kuriam pagal šią priemonę ha ,31 87% teikiama agrarinės aplinkosaugos parama Patvirtintų paraiškų skaičius unikalių % Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 85

86 Rodikliai Paraiškų, susijusių su genetiniais ištekliais, skaičius Kraštovaizdžio Paremtų ūkininkų valdų tvarkymo ir kitų žemės valdytojų programa valdų skaičius Ekologinio ūkininkavimo programa Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programa Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programa Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema Rezultato rodikliai Sėkmingai tvarkomi žemės plotai, turintys teigiamą poveikį Matavimo vienetai įsipareigo jimų skaičius paraiškų skaičius paraiškų skaičius 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % % Paremtas plotas ha , ,67 102% Didžiausias paremtų paraiškų % ekologinių ūkių skaičius skaičius Paremtų ekologinių ūkių ha ,64 91% plotas Paraiškų, susijusių su paraiškų % genetiniais ištekliais, skaičius skaičius Laikomų nykstančių gyvulių ir % rūšių gyvūnų skaičius paukščių skaičius SGV Patvirtintų paraiškų paraiškų * 3% skaičius skaičius Paremtas plotas ha ,13 562,72 2,4% Patvirtintų paraiškų paraiškų % skaičius skaičius Paremtas plotas ha , ,06 96% Biologinei įvairovei, ha ,01* 71% didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ar miškininkystei Vandens kokybei ,81* 783% Klimato kaitai Dirvožemio kokybei ,01* 177% Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui * m. paremto ploto reikšmė yra mažesnė nei 2012 m. pažangos ataskaitoje, nes 2013 m. NMA tikslino ir koregavo ankstesnius duomenis (2012 m. ataskaitoje buvo pateikta informacija apie patvirtintus, bet ne apie paremtus projektus) Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai didelės įtakos priemonės įgyvendinimui neturėjo. Priemonė prisidėjo prie aplinkosauginės situacijos gerinimo, nes bendras pagal ją m. paremtas plotas sudarė 9 proc. Lietuvoje esančio ŽŪN ploto (3.340 tūkst. ha), todėl priemonės poveikis šalies mastu buvo pakankamai žymus. Pagal programą Ekologinis ūkininkavimas paremtas plotas sudarė 95 proc. ekologiniams ūkiams šalyje priskiriamų ŽŪN plotams, todėl šios programos poveikis ekologinio ūkininkavimo plėtrai šalies mastu buvo didelis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 86

87 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Pelno nesiekiančios investicijos (216) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialusis Veiklos Priemonė yra kompensacinio ir pelno nesiekiančių investicijų pobūdžio. Ji susijusi su melioracijos griovių sutvarkymu, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį. Pelno nesiekiančiomis investicijomis padengiami pareiškėjų patiriami kaštai, susiję su krūmų kirtimo ir pašalinimo darbais, žolės pjovimo ir šalinimo darbais bei melioracijos griovių dugno sutvarkymo ir valymo darbais. Nevykdant melioracijos griovių sisteminės priežiūros, sparčiai kinta ekosistema melioracijos griovio šlaituose, ima formuotis krūmais apaugusios tankmės, pakinta smulkioji augmenija ir įsigali stambiakamienė žolinė augmenija. Minėti pokyčiai sąlygoja tose vietovėse įprastinės laukinės faunos ir floros buveinių nykimą. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atkurti laukinės faunos ir floros buveines ir jų mitybos arealą bei palaikyti tvarų ūkininkavimą, siekiant išsaugoti kraštovaizdį. Išsaugoti kraštovaizdį ir bioįvairovę, pusiau natūralias laukinės faunos ir floros buveines. Pašalinti neprižiūrimų melioracijos griovių neigiamą poveikį įprastinei bioįvairovei. Sukurti palankias sąlygas ekosistemų atsikūrimui. Išsaugoti bioįvairovę, atkuriant palankias natūralias sąlygas laukinių pievinių paukščių bei augalų rūšių atsikūrimui tose vietovėse. Padėti išspręsti įprastinės biologinės įvairovės nykimo problemas melioracijos griovių šlaituose ir suformuoti pradines sąlygas sisteminiam kraštovaizdžio bei įprastinės bioįvairovės atkūrimui tose vietovėse. Taikymas ir veiklos sritis (VS) Pelno nesiekianti priemonė taikoma veiksmams, susijusiems su melioracijos griovių sutvarkymu. Naudos gavėjas turi vykdyti tokius melioracijos griovių tvarkymo darbus, kuriais būtų sudarytos prielaidos tose vietovėse įprastinės biologinės įvairovės, pievinių laukinių paukščių buveinių ir jų mitybos arealo atsikūrimui. Išmokos mokamos pareiškėjams padengiant patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dėl savanoriškai prisiimtų įsipareigojimų Priemonės įgyvendinimo administravimas Paramos dydis Kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Siekiant pagerinti priemonės administravimą, 2013 m. buvo du kartus keistos priemonės įgyvendinimo taisyklės, o pakeitimai buvo susiję su nuostatų dėl galimų pareiškėjų ir paramos gavėjų tobulinimu, tinkamumo kriterijais paramai gauti, tinkamomis ir netinkamomis finansuoti išlaidomis, paramos paraiškos pildymo, teikimo, registravimo ir vertinimo tvarka, paraiškų pirmumo vertinimu, administravimo ir paramos išmokėjimo tvarka ir kt. Atlikus pakeitimus, numatyta, kad pagal priemonę pareiškėjas gali teikti daugiau nei vieną paraišką, jei bendra prašomos paramos suma neviršija EUR. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su priemonės įgyvendinimu susijusios išlaidos, padarytos nuo paramos patvirtinimo datos iki 2014 m. birželio 1 d. Paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau nei 30 darbo dienų nuo paramos paraiškos užregistravimo NMA. Paminėtina, kad priemonės Pelno nesiekiančios investicijos įgyvendinimą apsunkina Aplinkos ministerijos teisės aktai, kurie sutvarkytus melioracijos griovius priskiria prie upių ir taiko jiems aplinkosauginius reikalavimus Priemonės įgyvendinimo pažanga 39 lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Autorizuota paraiškų, vnt. 427* 762 Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Per 2013 metus patvirtintų paraiškų skaičius didesnis nei per metus gautų paraiškų skaičius, kadangi kaip patvirtintos paraiškos nurodytos visos 2013 m. ir ankstesniais metais gautos paraiškos, tačiau jos buvo patvirtintos būtent 2013 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 87

88 2013 m. paramos paraiškos pagal priemonę buvo renkamos nuo rugpjūčio 12 d. iki gruodžio 31 d. Per metus buvo gautos 433 paraiškos ir, lyginant su 2012 m., pareiškėjų aktyvumas išliko toks pats didelis (2012 m. surinktos 433 paraiškos). Priemonės aktualumą pagrindžia tai, kad apie 61 proc. visų šalyje esančių melioracijos statinių yra nusidėvėję, beveik 10 proc. (222,4 tūkst. ha) drenažu nusausintos žemės yra blogos būklės (daugiausiai dėl vandenį nuleidžiančių melioracijos griovių nepakankamos priežiūros). Kadangi kompensuojama 100 proc. patirtų išlaidų, ūkininkai aktyviai naudojosi galimybe sutvarkyti savo valdose esančius melioracijos griovius. Be to, pareiškėjų aktyvumą skatino ir tai, kad projektai pagal priemonę Pelno nesiekiančios investicijos turi būti užbaigti įgyvendinti iki 2014 m. birželio 1 d., kad pareiškėjai dar spėtų užsiregistruoti ir dalyvauti m. laikotarpio priemonėje Agrarinės aplinkosaugos išmokos. Tokia nuostata buvo įtraukta į Programą, siekiant užtikrinti melioracijos griovių tvarkymo veiklų tęstinumą. Paminėtina, kad iki 2013 m. pabaigos buvo panaudotos visos priemonei skirtos lėšos m. laikotarpiu buvo autorizuota 89 proc. visų surinktų paraiškų, o patvirtintos paramos suma sudarė 90 proc. viso priemonės įgyvendinimui skirto finansinio paketo m. bus baigtos vertinti likusios 42 paraiškos. Pagal priemonę iki 2013 m. pabaigos išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos siekė atitinkamai 25 proc. viso priemonei numatyto finansavimo. Atsižvelgiant į tai, kad priemonė pradėta vykdyti tik 2012 m., toks paramos išmokėjimo tempas yra pakankamas. Visos lėšos buvo išmokėtos ir deklaruotos būtent 2013 m., kai paramos gavėjai užbaigę projektus apie tai informavo NMA (pateikdami pranešimus raštu) ir po atliktų patikrų vietoje jiems buvo kompensuotos patirtos išlaidos. Daugelis projektų bus užbaigti būtent 2014 m., todėl tais metais, po atliktų patikrų vietoje, bus išmokėta ir didžioji priemonei skirtų lėšų dalis. 24 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Iki 2013 m. pabaigos rodiklio Gaunančių paramą ūkininkų ir kitų žemės valdytojų ūkių skaičius tikslinė reikšmė buvo pasiekta 8 proc., o pelno nesiekiančiomis investicijomis paremto ploto reikšmė 15 proc. Visame paremtame plote, kuris sudarė 986 ha, buvo siekiama prisidėti prie sėkmingos žemėvaldos užtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad melioracijos griovių tvarkymui skirti projektai turi būti užbaigti iki 2014 m. birželio 1 d., be to, įvertinus surinktų ir autorizuotų paraiškų skaičių bei tai, kad buvo panaudotos visos priemonei skirtos lėšos, galima teigti, kad suplanuotos stebėsenos rodiklių reikšmės nebus pasiektos. Bendros investicijų sumos rodiklio reikšmė iki 2013m. pabaigos įgyvendinta 25 proc. Melioracijos grioviai buvo atnaujinami tik viešosios paramos išlaidomis, o pareiškėjai nuosavu indėliu neprisidėjo. Tiesa, svarbu paminėti, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 88

89 kad visos melioracijos griovių tvarkymui skirtos lėšos buvo investuotos būtent 2013 m., nes 2012 m. vyko tik paraiškų rinkimas ir vertinimas. 40 lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Gaunančių paramą ūkininkų ūkių ir kitų žemės valdytojų ūkių skaičius Pelno nesiekiančiomis investicijomis paremtas plotas Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo vnt % ha ,76 986,76 15% Bendra investicijų suma EUR % Rezultato rodikliai Sėkmingos žemėvaldos vietovės ha ,76 986,76 15% Biologinė įvairovė ir didelės gamtinės vertės žemės bei miškų ūkio veikla Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės situacijos pokyčiai įtakos priemonės įgyvendinimui neturėjo, nes pagal ją kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o į bendrą investicijų sumą (1.435 tūkst. EUR) nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2013 m. įėjo tik viešosios išlaidos. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie aplinkosauginės situacijos kaimo vietovėse gerinimo, nes sutvarkius melioracijos griovius buvo užtikrinamas vandens surinkimas iš laukuose esančių sausinimo sistemų, taip pat saugomas kraštovaizdis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 89

90 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (221) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialieji Veiklos Taikymas ir veikos sritys (VS) Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Pagal šią priemonę mišku galima apželdinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamą valstybinę ir privačią žemę. Paramą žemės apželdinimui mišku sudaro: 1) vienkartinė miško įveisimo išmoka; 2) kasmetinis naujai įveisto miško priežiūrai ir apsaugai skirtas priedas už hektarą (netaikoma miškui, veisiamam valstybinėje žemėje, ir trumpos rotacijos plantaciniams želdiniams), mokama 5 metus; 3) metinis priedas už hektarą, padengiantis prarastas pajamas iš žemės ūkio veiklos, įveisus mišką (jis gali būti mokamas ilgiausiai 15 metų ūkininkams ir jų grupėms, kitiems fiziniams ir privatiems juridiniams asmenims; priedas nemokamas už veisiamus trumpos rotacijos plantacinius želdinius). Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku teikiama parama tik miškui įveisimo išlaidoms padengti. Skatinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamos žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės panaudojimą, skatinti miškininkystės plėtrą ir miškų vaidmenį mažinant klimato kaitą, užtikrinti vietos aplinkos sąlygų gerinimą ir padėti spręsti nedarbo problemas kaimo vietovėse. 1. Padidinti šalies miškingumą. 2. Mažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos. 3. Didinti vietovės ir žemės valdų ekonominę, ekologinę ir socialinę vertę. 4. Kurti naujas užimtumo galimybes kaimo vietovėse. 5. Suteikti papildomų pajamų šaltinių. 1 Skatinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku. 2. Skatinti trumpos rotacijos plantacinių želdinių veisimą. Miško ir trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas žemėje, kuri anksčiau buvo naudojama žemės ūkio produkcijos gamybai ir yra tinkama apželdinti aplinkosaugos tikslams įgyvendinti. Paramos intensyvumas (per metus) Miško įveisimo išmoka, EUR/ha Mažiau Palanki Miško želdinių sudėtis palanki ūkininkauti ūkininkauti vietovė vietovė (70 proc.) (80 proc.) Spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais (ne mažiau kaip 20 proc.) ar vien minkštųjų lapuočių želdiniai Spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių želdiniai su ne mažiau kaip 20 proc. kietųjų lapuočių ir (arba) liepų priemaiša Kietųjų lapuočių ir (arba) liepų želdiniai su spygliuočių ir (arba) minkštųjų lapuočių priemaiša iki 40 proc. Kietųjų lapuočių, liepų ar selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) gryni želdiniai Ąžuolo želdiniai, kai pasodinta ir individualiomis apsaugomis apsaugota ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų Greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai Kitų greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai Metinė išmoka už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą, EUR/ha 1.360, ,2 385, , ,6 449, , ,0 513, , ,4 513, , , , , , , Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo pakeistos vieną kartą, numatant galimybę teikti paraiškas elektroninio būdu ir atsisakant reikalavimo paramos gavėjams teikti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymas. Nuo 2013 m. Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pažymas teikia tiesiogiai NMA. Paminėtina, kad tokiu būdu buvo sumažintas nustatytų informacinių įpareigojimų vykdymo, duomenų ir informacijos rinkimo periodiškumas. Teikiant paraišką internetu, ji yra teikiama tik asmeniškai (įgaliotas asmuo negali to padaryti). Drauge su paraiška reikia pateikti ir leidimą veisti mišką iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus bei parengtą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris turi būti suderintas su VĮ Miškų urėdija. Jei mišką ketinama veisti saugomuose plotuose Natura 2000, reikia kreiptis į Valstybinę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 90

91 saugomų teritorijų tarnybą, kad ji išduotų pažymą apie galimybę sodinti mišką. Elektroninės paraiškos turi keletą akivaizdžių privalumų: paprastesnės paraiškos struktūra, paraiškos pildymo metu yra tikrinama, ar nėra padaryta klaidų, taip pat tikrinama, ar pateikti visi privalomi dokumentai Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. buvo skelbtas vienas kvietimas teikti paraiškas (nuo gegužės 13 d. iki birželio 28 d.), per kurį surinktos 297 paraiškos. Lyginant su praėjusiais metais, paraiškų skaičius sumažėjo beveik pusantro karto. Vadovaujantis visuomenės nuomonės apklausos rezultatais, 2013 m. padaugėjo pareiškėjų, manančių, jog paramos paraišką parengti buvo paprasta m. tokių respondentų dalis siekė 77 proc., o 2012 m. 67 proc. Paminėtina, kad tokį rezultatą iš dalies galėjo lemti atsiradusi naujovė galimybė paraiškas miškui įveisti pateikti internetu. Elektroniniu būdu pagal priemonę Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku iki 2013 m. pabaigos buvo pateiktos 42 paraiškos. Iki 2013 m. pabaigos buvo įvertintos beveik visos pagal priemonę surinktos paraiškos, o autorizuotų paraiškų skaičius sudarė 82 proc. visų surinktų paraiškų skaičiaus. Pareiškėjai per m. laikotarpį įgavo daug naudingų įgūdžių, todėl pagal priemonę pateikiamų paraiškų kokybė gerėjo, o atitinkamai trumpėjo ir jų vertinimo laikotarpis. Be to, pareiškėjai greitai reagavo į raginimus patikslinti paraiškas ir atsiųsti trūkstamus duomenis. 41 lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų*, vnt Prašoma paramos suma*, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai*, vnt Įvertinta neigiamai*, vnt Autorizuota paraiškų*, vnt *** Patvirtinta paramos suma*, tūkst. EUR *** Išmokėta paramos suma**, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos**, tūkst. EUR *Naujos m. laikotarpio paraiškos. **mokėjimus pagal m. KPP įsipareigojimus. ***Įskaitant tęsinius įsipareigojimus, m. autorizuotų paraiškų skaičius siekia paraiškas, o patvirtintos paramos suma tūkst. EUR. Atsižvelgiant į mažėjantį pagal priemonę pateikiamų paraiškų skaičių ir priemonės finansinius rezultatus, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo tūkst. EUR sumažintas priemonei skirtas finansavimas, perskirstant jį Natura 2000 priemonėms ir priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas. Tokių veiksmų buvo imtasi, kadangi iki 2012 m. pabaigos pagal priemonę buvo patvirtinta 66 proc. viso jai suplanuoto biudžeto ir kilo rizika, kad visos priemonei skirtos lėšos nebus panaudotos. Priemonės patrauklumą potencialiems pareiškėjams mažino rinkoje didėjanti žemės ūkio paskirties žemės paklausa (dėl optimistinių žemės ūkio sektoriaus plėtros perspektyvų) ir atitinkamai mažėjantis tokios žemės apželdinimo mišku patrauklumas. 35 Teikiant paramos paraiškas pagal priemonę Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku prašoma paramos suma nenurodoma, ji apskaičiuojama vertinant paraiškas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 91

92 Sumažinus bendrą priemonei skirtos paramos sumą, m. finansinių rodiklių įgyvendinimas pagerėjo. Iki 2013 m. pabaigos patvirtintos paramos suma sudarė 87 proc. finansinio paketo, o išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos atitinkamai 52 proc. Per 2013 m. buvo išmokėta ir deklaruota 14 proc. visos m. įsisavintos paramos sumos. 25 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Pastaba: mokėjimai pagal m. KPP įsipareigojimus įtraukti į ES deklaruotos ir išmokėtos paramos stulpelius; patvirtintos paramos stulpelis atspindi tik naujų m. paraiškų lėšas. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu atliktus finansinius pakeitimus ir sumažintą bendrą priemonei skirtų lėšų sumą, buvo sumažintos ir priemonei suplanuotos stebėsenos rodiklių tikslinės reikšmės. Po atliktų administravimo veiksmų stebėsenos rodiklių pasiekimas pagerėjo. Vis dėlto, atsižvelgiant į paramos gavėjų skaičių ir jų apželdintą plotą, matyti, kad iki Programos įgyvendinimo pabaigos paramos gavėjų skaičiaus rodikliais greičiausiai nebus pasiektas (vienas paramos gavėjas vidutiniškai apželdina didesnį plotą nei buvo planuota programavimo metu) m. paramos gavėjų skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 50 proc., o rodiklio Apželdintas mišku žemės plotas reikšmė 72 proc. Patvirtinus paramą 2013 m., dalis pareiškėjų apželdinimo darbus atliks 2014 m. Paminėtina, kad pagal strateginius dokumentus miškais apželdinto ploto tikslai jau yra pasiekti, tačiau pagal priemonei suplanuotus tikslus mišku apželdintas plotas dar yra per mažas. Visi paramos gavėjai, apželdinę žemės ūkio paskirties žemę, buvo ūkininkai, o pagrindinė įveisiamų medžių rūšis buvo lapuočiai. Visame apželdiname plote, kuris sudarė daugiau nei 6,3 tūkst. ha, buvo siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, dirvožemio kokybės gerinimo ir apleistos žemės plotų mažinimo. 42 lentelė. Priemonės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Apželdinimo Iš viso: asmenų % mišku Pagal grupės rūšį: skaičius paramos Ūkininkai % gavėjų Asociacijos % skaičius Kiti gavėjai % Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 92

93 Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Apželdintas Iš viso: ha , ,58 72% mišku žemės plotas Pagal medžių rūšis: Spygliuočiai ,91 279,04 6% Lapuočiai , ,84 137% Greitai augančių rūšių ,17 0,4% trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai Mišrūs - 625, ,53 - Rezultato rodikliai Sėkmingai Biologinei įvairovei, didelės ha , ,27 71% tvarkomi gamtinės vertės žemės plotai, ūkininkavimui ar turintys miškininkystei teigiamą Vandens kokybei - 16,53 33,37 - poveikį Klimato kaitai ,01% Dirvožemio kokybei , ,27 71% Atskirties ir žemės , ,27 71% apleidimo mažinimui Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. gerėjanti ekonominė situacija ir didėjantis vidutinis darbo užmokestis darė teigiamą įtaką priemonės įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad priemonė yra kompensacinio pobūdžio ir miško įveisimą reikia finansuoti nuosavomis lėšomis, o tik paskui jas deklaruoti mokėjimo prašymuose, pakankamas finansinių išteklių turėjimas ar galimybės gauti banko kreditą bei prisiimti veiklos riziką yra labai svarbios. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie aplinkosauginės situacijos gerinimo kaimo vietovėse bei prie miškingumo didinimo šalyje, nes m. ES paramos lėšomis apželdintas plotas sudarė 0,5 proc. viso miškų ploto šalyje. Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo mastą, matyti, kad jos poveikis makro lygiu buvo mažas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 93

94 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (223) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialieji Veiklos Taikymas ir veikos sritis (VS) Pagal šią priemonę mišku galima apželdinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistą valstybinę bei privačią žemės ūkio paskirties žemę, kurioje iki tol miškas neaugo. Parama ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui arba apželdinimui trumpos rotacijos plantaciniais želdiniais taikoma miško įveisimo išlaidoms padengti. Teikiant paramą apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku, bus dengiamos miško įveisimo išlaidos ir miško priežiūros išlaidos 5 metų laikotarpį (išskyrus atvejus, kai miškas veisiamas valstybinėje žemėje arba veisiami trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai). Kai apleista žemė savaime apauga mišku ir papildomai želdinti nereikia, parama skiriama tik natūraliai atželiančio miško priežiūros ir apsaugos išlaidoms padengti. Skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės naudojimo būdą, skatinti miškininkystės plėtrą ir jos vaidmenį mažinant klimato kaitą, gerinti vietos aplinkos sąlygas ir padėti spręsti nedarbo problemas kaimo vietovėse. 1. Padidinti šalies miškingumą. 2. Padidinti vietovės ir žemės valdų ekonominę, ekologinę ir socialinę vertę. 3. Kurti naujas užimtumo galimybes kaimo vietovėse. 4. Kurti naujus pajamų šaltinius. 5. Mažinti apleistos žemės plotus. 1 Skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimą mišku. 2. Skatinti trumpos rotacijos plantacinių želdinių veisimą. Miško ir trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas ne žemės ūkio paskirties ir apleistoje žemėje. Paramos intensyvumas (per metus) Miško įveisimo išmoka, EUR/ha Mažiau Palanki Miško želdinių sudėtis palanki ūkininkauti ūkininkauti vietovė vietovė (70 proc.) (80 proc.) Spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais (ne mažiau kaip 20 proc.) ar vien minkštųjų lapuočių želdiniai Spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių želdiniai su ne mažiau kaip 20 proc. kietųjų lapuočių ir (arba) liepų priemaiša Kietųjų lapuočių ir (arba) liepų želdiniai su spygliuočių ir (arba) minkštųjų lapuočių priemaiša iki 40 proc. Kietųjų lapuočių, liepų ar selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) gryni želdiniai Ąžuolo želdiniai, kai pasodinta ir individualiomis apsaugomis apsaugota ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų Greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai Kitų greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai Metinė išmoka už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą, EUR/ha 1, , , , ,268 2, , , , , , , , , Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo pakeistos du kartus, numatant galimybę teikti paraiškas elektroninio būdu ir atsisakant reikalavimo paramos gavėjams teikti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymas. Nuo 2013 m. Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pažymas teikia tiesiogiai NMA. Paminėtina, kad tokiu būdu buvo sumažintas nustatytų informacinių įpareigojimų vykdymo, duomenų ir informacijos rinkimo periodiškumas. Teikiant paraiškas internetu, jas galima teikti tik asmeniškai (įgaliotas asmuo negali to padaryti). Drauge su paraiška reikia pateikti ir leidimą veisti mišką iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus bei parengtą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris turi būti suderintas su VĮ Miškų urėdija. Jei mišką ketinama veisti saugomuose plotuose Natura 2000, reikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 94

95 kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kad ji išduotų pažymą apie galimybę sodinti mišką. Elektroninės paraiškos turi keletą akivaizdžių privalumų: paprastesnės paraiškos struktūra, paraiškos pildymo metu yra tikrinama, ar nėra padaryta klaidų, taip pat tikrinama, ar pateikti visi privalomi dokumentai. Be to, prie paraiškos duomenų laukelių pateikiama informacija, kaip pildyti paraišką, o kai kuriuos langelius sistema užpildo automatiškai (pavyzdžiui, lapuočių ir spygliuočių medžių procentas veisiamame miške) Priemonės įgyvendinimo pažanga 43 lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Autorizuota paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR m. surinktų paraiškų skaičius, lyginant su 2012 m., faktiškai nepasikeitė ir sudarė 22 proc. viso nuo Programos įgyvendinimo pradžios surinktų paraiškų skaičiaus. Buvo skelbti du kvietimai teikti paraiškas: pirmasis paraiškų rinkimo laikotarpis truko nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki birželio 28 d., o antrasis nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki gruodžio 6 d. Elektroniniu būdu pagal priemonę Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku iki 2013 m. pabaigos buvo pateiktos 89 paraiškos. Paminėtina, kad iki 2013 m. pabaigos buvo įvertintos visos pagal priemonę surinktos paraiškos, o per 2013 m. skelbtą antrąjį kvietimą surinktos paraiškos įvertintos per itin trumpą laiką per 14 dienų, nors vertinimui paprastai skiriami 3 mėn. Tokia situacija susiklostė dėl pagerėjusios paraiškų kokybės, pareiškėjams įgavus naudingų žinių ir įgūdžių per m. laikotarpį. Paminėtina, kad prašoma paramos suma pagal šią priemonę jau kelerius metus siekia apie 13 mln. EUR kasmet, todėl vertinant paraiškas buvo atliekamas prioritetinis vertinimas ir taikomi pirmumo kriterijai. 26 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. 36 Teikiant paramos paraiškas pagal priemonę Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku prašoma paramos suma nenurodoma, ji apskaičiuojama vertinant paraiškas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 95

96 Nagrinėjant priemonės finansinį įgyvendinimą, pastebėtina, kad m. buvo patvirtina visa priemonei skirto finansavimo suma, o išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos sudarė atitinkamai 65 proc. visam programavimo laikotarpiui priemonei numatytų lėšų. Vien per 2013 m. išmokėtos ir deklaruotos paramos sumos sudarė 15 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Iki 2013 m. priemonės stebėsenos rodikliai buvo įgyvendinami pakankamai sėkmingai, tačiau vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad mažesnis paramos gavėjų skaičius apželdina miškais didesnį plotą, tikėtina, kad paramos gavėjų skaičiaus rodiklis iki Programos įgyvendinimo pabaigos gali likti nepasiektas m. paramą apželdinimui mišku gavo 66 proc. suplanuotų paramos gavėjų, o rodiklio Apželdintas mišku žemės plotas reikšmė buvo pasiekta 81 proc. Patvirtinus paramą 2013 m., dalis pareiškėjų apželdinimo darbus atliks 2014 m. Didžioji dalis paramos gavėjų pagal šią priemonę buvo ūkininkai, o didžiąją dalį mišku apželdinto žemės ploto sudarė lapuočiai medžiai. Paminėtina, kad visame apželdintame plote siekiama prisidėti prie sėkmingos žemėvaldos (klimato kaitos švelninimo, dirvožemio kokybės gerinimo, atskirties ir žemės apleidimo mažinimo), taip pat dalyje miškais apželdinto ploto buvo siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir vandens kokybės gerinimo. 44 lentelė. Priemonės Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Produkto rodikliai Apželdinimui mišku paramos gavėjų skaičius Apželdintas mišku žemės plotas Rezultato rodikliai Sėkmingai tvarkomi žemės plotai, turintys teigiamą poveikį Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Iš viso: asmenų % Pagal grupės rūšį: skaičius Ūkininkai % Asociacijos % Kiti gavėjai % Iš viso: ha , ,38* 81% Pagal medžių rūšis: Spygliuočiai ,94 64% Lapuočiai , ,68 110% Biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ar miškininkystei ha - 117,54 120,32 - Vandens kokybei - 6,89 259,97 - Klimato kaitai , ,09 79% Dirvožemio kokybei , ,09 79% Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui , ,09 79% * m. mišku apželdinto ploto reikšmė mažesnė nei 2012 m. pažangos ataskaitoje, nes NMA perskaičiavo ir koregavo netikslius duomenis (2012 m. buvo pateiktas ne paremtų, o patvirtintų projektų paremtas žemės plotas) Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. stabili ekonominė situacija didino pareiškėjų susidomėjimą priemone ir skatino prisiimti finansinius kaštus, reikalingus miškui įveisti. Pagal priemonę mišku apželdintas plotas sudarė daugiau nei 4 proc. Lietuvoje esančių apleistų žemės plotų (270 tūkst. ha), todėl ES paramos lėšomis buvo prisidėta prie žemės apleidimo mažinimo šalyje. Be to, priemonė taip pat prisidėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 96

97 prie miškingumo didinimo, nes m. pagal ją apželdintas plotas sudarė 1 proc. viso šalyje esančių miškų ploto. Paminėtina, kad šios priemonės mastas buvo didesnis nei 221 priemonės, nes pagal pastarąją mišku apželdintas plotas buvo du kartus mažesnis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 97

98 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) (224) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialusis Veiklos Taikymas ir veiklos sritis (VS) Privačių miškų savininkai ir jų asociacijos gauna metinę paramos išmoką miško hektarui, siekiant kompensuoti dalį jų patirtų išlaidų ir prarastų pajamų dėl miško ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų įgyvendinant direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB atitinkamoje vietovėje. Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Natura 2000 tinklas Lietuvoje užima 783 tūkst. ha. plotą. Miškai šiame tinkle užima 491 tūkst. ha arba 25 proc. viso Lietuvos miškų ploto. Įprasta miško ūkinė veikla yra apribota apie ha miškų, esančių Natura 2000 tinklo teritorijose. Kituose miškų, priklausančių Natura 2000 tinklui, plotuose ūkinė veikla nėra ribojama konkrečiai saugomai teritorijai taikomu apsaugos režimu (teisės aktais), jei tai nėra būtina Bendrijos svarbos rūšims ar buveinėms išsaugoti. Pagal šią priemonę išmokos skiriamos tik tiems miško savininkams, kurie laikosi privalomų teisės aktais nustatytų veiklos apribojimų, mažinančių jų gaunamas pajamas arba didinančių veiklos sąnaudas. Užtikrinti sėkmingą Direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimą, teikiant specialią paramą privačių miškų savininkams, siekiant padėti jiems spręsti konkrečias problemas, kylančias dėl šių direktyvų įgyvendinimo, taip pat padėti gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir ugdyti vietos bendruomenių ekologinį sąmoningumą. Įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus Natura 2000 tinklo vietovėse, siekiant apsaugoti laukinius paukščius, natūralias buveines, rūšis ir jų buveines. Paremti privačių miškų savininkus, kurių miško valdos yra Natura 2000 vietovėse Priemonės įgyvendinimo administravimas Paramos intensyvumas Natura 2000 išmokos miškų ūkyje apskaičiuotos, įvertinant veiklos apribojimų, nustatytų saugomose teritorijose, poveikį privataus miško savininko ar savininkų asociacijos gaunamoms pajamoms bei susidarančias papildomas išlaidas EUR/ha kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba pagrindiniai miško kirtimai yra atidėti vėlesniam laikui. Išmoka mokama tik tuomet, kai medynas yra pasiekęs IV (prekinės) miškų grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pagrindinių miško kirtimų atidėjimo atveju išmoka mokama tik kirtimų atidėjimo laikotarpiu EUR/ha kai leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, tačiau jie turi būti vykdomi neplynaisiais kirtimais. Išmoka mokama tik laikotarpiui nuo pirmojo kirtimo iki paskutiniojo kirtimo EUR/ha (5 metams) kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių ,5 EUR/ha kai draudžiama 20 metų amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose sanitariniais kirtimais iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Išmoka mokama tik tuomet, kai medynas yra retinimų amžiaus ir vyresnis. Išmokos, numatytos 1 4 punktuose, negali būti teikiamos už tą pačią miško teritoriją m. buvo patvirtintos naujos redakcijos Programos priemonių Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves, Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos ir Natura 2000 išmokos įgyvendinimo taisyklės 37. Ruošiantis paramos paraiškų rinkimui, 2013 m. kovo 25 d. balandžio 10 d. buvo organizuoti kasmetiniai ŽŪIKVC mokymai, kuriuose savivaldybių (seniūnijų) darbuotojai buvo mokomi dirbti su paraiškų priėmimo informacine sistema (PPIS). Mokymų ciklą sudarė 24 seminarai Paramos gavimo tvarka ir sąlygos ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir saugomose teritorijose 2013m.. Seminarų metu buvo dėstomi ne tik faktiniai dalykai, bet ir dalyvaujama diskusijose, atsakoma į iškilusius klausimus Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. pagal priemonę surinktos paraiškos (674) sudarė 29 proc. bendro nuo Programos įgyvendinimo pradžios surinkto paraiškų skaičiaus. Nepaisant to, kad pareiškėjai iš pradžių atsargiai vertino savo galimybes dalyvauti priemonėje, paraiškų skaičius kasmet didėjo, o 2013 m., lyginant su 2012 m., išaugo ketvirtadaliu. Per 2013 m. autorizuotų paraiškų skaičius sudarė 33 proc. viso pagal priemonę autorizuotų paraiškų skaičiaus, todėl galima teigti, kad buvo vykdomi aktyvūs paraiškų vertinimo ir atrankos veiksmai. 37 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 3D-275. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 98

99 45 lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt. 0 6 Autorizuota paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Vertinant priemonės finansinį įgyvendinimą, pastebėtina, kad padidėjus pareiškėjų aktyvumui lėšų, skirtų dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose prarastoms pajamoms kompensuoti, poreikis išaugo. Atsižvelgiant į tai, 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo 318 tūkst. EUR padidintas priemonei skirtas finansavimas. Iki 2013 m. pagal priemonę prašomos paramos suma 2 proc. viršijo jai skirtą finansavimą, o patvirtintos paramos suma sudarė 69 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų m. laikotarpiu priemonei išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos lėšos sudarė atitinkamai po 68 proc. viso priemonei numatyto finansinio paketo. Paminėtina, kad vien per 2013 m. buvo išmokėta ir deklaruota 33 proc. visų įsisavintų paramos lėšų. Galima teigti, kad 2013 m. buvo padaryta ženkli pažanga paramos lėšų išmokėjimo ir deklaravimo procese. Lėšų įsisavinimą tam tikrais atvejais ribojo tokie veiksniai, kaip nepalanki miško valdų struktūra (smulkios miškų valdos, kuriose nevykdoma miškų ūkio veikla), nepatraukli paramos suma už tam tikrų aplinkosauginių įsipareigojimų laikymąsi. Pavyzdžiui, net 97 proc. paraiškų buvo pateiktos paramai pagal pirmąjį apribojimą, susijusį su draudimu vykdyti pagrindinius miško kirtimus, gauti, kadangi už jį mokamos didžiausios išmokos (279 EUR / ha per metus). Kiti apribojimai, už kurių laikymąsi mokamos mažesnės ar tik vienkartinės išmokos, nesulaukė beveik jokio susidomėjimo (tik 3 proc. visų pateiktų paraiškų buvo pagal kitus apribojimus). 27 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 2013 m. spalio 8 patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo sumažintos daugelio stebėsenos rodiklių tikslinės reikšmės, nepaisant to, kad priemonei skirtas finansavimas padidėjo. Tokių veiksmų imtasi, atsižvelgiant į rodiklių pasiekimo tikimybę ir tai, kad mažesniam Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 99

100 pareiškėjų skaičiui skiriamos žymiai didesnės paramos sumos, nei buvo planuota programuojant. Ankstesniu programavimo laikotarpiu nebuvo patirties, įgyvendinant tokias priemones, todėl m. buvo sudėtinga tinkamai nustatyti siekiamus tikslus, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal priemonę mokamos skirtingos išmokos už skirtingo tipo apribojimų laikymąsi saugomoje teritorijoje. Pavyzdžiui, daugiausiai pareiškėjų susidomėjimo sulaukė pirmojo tipo apribojimai (kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus ar pagrindiniai miško kirtimai yra atidėti vėlesniam laikui), už kuriuos mokamos didžiausios išmokos (97 proc. visų pateiktų paraiškų buvo pateikta būtent išmokoms dėl šio apribojimo gauti). Vadinasi, mažesnis pareiškėjų skaičius pretendavo į didesnes paramos sumas. Nustatytiems stebėsenos rodikliams pasiekti būtų buvęs reikalingas didesnis finansavimas, nei planuota iš pradžių, todėl nuspręsta sumažinti pradines stebėsenos rodiklių reikšmes. Iki 2013 m. pabaigos paremtų miško valdų skaičiaus rodiklio tikslinė reikšmė buvo pasiekta 80 proc., o paremto miškų ūkio ploto, kuriame taikomi Natura 2000 apribojimai, ploto reikšmė pasiekta 72 proc. Visame pagal priemonę paremtame plote, kuris m. siekė 3,5 tūkst. ha, buvo pridedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir dirvožemio kokybės gerinimo. Atsižvelgiant į likusį Programos įgyvendinimo laikotarpį, stebėsenos rodiklių reikšmės turėtų būti pasiektos. 46 lentelė. Priemonės Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms miškuose) produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Paremtų miško valdų skaičius Natura 2000 teritorijose Paremtas miškų ūkio paskirties žemės plotas, kuriame taikomi Natura 2000 apribojimai Rezultato rodikliai Sėkmingai Biologinei įvairovei, tvarkomi žemės didelės gamtinės vertės plotai, turintys ūkininkavimui ar teigiamą poveikį miškininkystei Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo valdų * 80% skaičius ha , % ha , % Vandens kokybei ,3 77% Klimato kaitai Dirvožemio kokybei , % Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui * m. paremtų miško valdų skaičiaus reikšmė mažesnė nei m., nes 2012 m. ataskaitoje buvo įtrauktos ne unikalios, o visos patvirtintos valdos Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai didelės įtakos priemonės įgyvendinimui neturėjo. Priemonė prisidėjo prie aplinkosauginės situacijos gerinimo kaimo vietovėse, tiesa, jos poveikis šalies mastu buvo mažas, nes pagal priemonę paremtas plotas sudarė 0,7 proc. Natura 2000 tinklui priskiriamų miškų ploto šalyje. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 100

101 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Miškų aplinkosaugos išmokos (225) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialieji Veiklos Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Šia priemone siekiama padėti išsaugoti natūralią miško aplinką ir ugdyti miško savininkų sąmoningumą, finansiškai remiant jų iniciatyvą prisiimti savanoriškus aplinkosaugos įsipareigojimus, nenustatytus teisės aktais. Priemonė sudaro sąlygas plėtoti aplinkai palankesnę miškų ūkio veiklą ir išsaugoti ypač vertingas kertines miško buveines (KMB) privačiuose brandžiuose miškuose. Privačiuose miškuose nustatytos KMB sudaro 2500 ha. Miškų aplinkosaugos išmokos skiriamos už kiekvieną miško hektarą privačių miškų savininkams, savanoriškai įsipareigojantiems nevykdyti pagrindinių miško kirtimų jų valdose nustatytose KMB arba bet kuriuose kituose miškuose vietoj teisės aktais leidžiamų plynų kirtimų vykdyti neplynus kirtimus. Dėl tokių įsipareigojimų miško savininkai praranda pajamas, taigi jas numatoma kompensuoti pagal šią priemonę. Finansiškai skatinti privačių miškų savininkus vykdyti aplinkosaugos požiūriu tinkamesnę miškų ūkio veiklą, išsaugoti kertines miško buveines ir ugdyti miško savininkų ekologinį sąmoningumą, išsaugoti aukštos kokybės biologinę įvairovę miško buveinėse. 1. Išsaugoti KMB privačiuose miškuose. 2. Skatinti taikyti neplyno miško kirtimo sistemas privačiuose miškuose. Kompensuoti privačių miškų savininkų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl savanoriško teisės aktais nenustatytų aplinkosaugos įsipareigojimų prisiėmimo ir laikymosi. Taikymas ir veiklos sritys (VS) VS 1. Išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB teritorijose. VS 2. Išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų Priemonės įgyvendinimo administravimas Paramos lygis ir diferenciacija Paramos suma apima miškų savininkų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl savanoriško tam tikrų aplinkosauginių apribojimų laikymosi. Parama diferencijuojama: 279 EUR/ha per metus, bet ne ilgiau kaip 7 metus. 140 EUR/ha per metus iki paskutiniojo neplyno kirtimo atvejo, bet ne ilgiau kaip 7 metus. Siekiant gerinti priemonės administravimą, 2013 m. buvo atliktas vienas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimas. Atlikus pakeitimą, buvo patikslinti priemonės tinkamumo kriterijai pagal pirmąją ir antrąją veiklos sritis, taip pat įtrauktos nuostatos dėl to, kad pagal pirmąją veiklos sritį paraiškos pateikimo metais ir septintaisiais metais po paraiškos pateikimo VMT pareigūnai turi tikrinti, ar KMB nevykdyti pagrindiniai miško kirtimai, o pagal antrąją veiklos sritį įsipareigojimų laikotarpiu VMT pareigūnai tikrina, ar miške, už kurį prašoma paramos, yra įvykdytas neplynasis miško kirtimas, kaip suprojektuota miškotvarkos projekte ir (arba) nurodyta leidime kirsti mišką, taip pat tikrina, ar miškas neiškirstas plynai ir ar paraiškos pateikimo metais jame nevykdytas paskutinis miško kirtimo atvejis Priemonės įgyvendinimo pažanga 47 lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Autorizuota paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Teikiant paramos paraiškas pagal priemonę Miškų aplinkosaugos išmokos prašoma paramos suma nenurodoma, ji apskaičiuojama vertinant paraiškas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 101

102 2013 m. pagal priemonę surinktų paraiškų skaičius buvo beveik du kartus mažesnis nei 2012 m., taigi programavimo laikotarpio pabaigoje priemonės populiarumas dar labiau sumažėjo. Pagrindinės mažo susidomėjimo parama pagal šią priemonę priežastys nesikeitė per visą programavimo laikotarpį ir buvo susijusios su ekonominiais motyvais. Dėl Lietuvoje vyraujančių smulkių miško valdų už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą mokamos išmokos nėra patrauklios, kadangi jų dydis priklauso nuo ploto, kuriame vykdomi aplinkosauginiai įsipareigojimai. Kompensacinės išmokos miškų savininkams nėra konkurencingos, nes neatsiperka pastangos, kurias reikia įdėti paramai gauti. Paminėtina, kad papildomos priemonės, kuriomis buvo siekiama padidinti pareiškėjų aktyvumą (seminarai skirtinguose šalies regionuose, potencialiems pareiškėjams išsiųsti laiškai, kuriuose informuojama apie pasinaudojimo parama galimybes ir kt.), menkai prisidėjo prie priemonės populiarumo didinimo. Iki 2013 m. pabaigos pagal priemonę autorizuotų paraiškų skaičius sudarė 64 proc. visų surinktų paraiškų, o patvirtintos paramos suma 60 proc. visam programavimo laikotarpiui priemonei skirto finansavimo. Atsižvelgiant į išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumas (atitinkamai tik 19 proc.), galima teigti, kad paramos įsisavinimo procesas pagal šią priemonę nėra pakankamas, juolab kad per 2013 m. buvo išmokėta ir deklaruota vos 2 proc. visos priemonės įgyvendinimui skirtos paramos. Tikėtina, kad tokios paramos išmokėjimo tendencijos išliks ir toliau, todėl kils rizika, kad priemonei skirtos lėšos nebus įsisavintos. Siekiant užtikrinti efektyvų paramos panaudojimą, 2014 m. vasario mėn. Europos Komisijai pateiktame tryliktajame Programos pakeitime numatyta daugiau nei 410 tūkst. EUR sumažinti priemonei skirtą finansavimą, perskirstant lėšas tarp pareiškėjų populiaresnei priemonei Pelno nesiekiančios investicijos miškuose. Paminėtina, kad turėtų būti svarstytina galimybė sumažinti priemonei skirtą finansavimą dar didesne apimtimi. 28 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Iki 2013 m. pabaigos daugeliui priemonės stebėsenos rodiklių iškelti tikslai buvo pasiekti pakankamai maža apimtimi, todėl tikėtina, kad iki Programos įgyvendinimo pabaigos nustatyti uždaviniai nebus įgyvendinti m. paremtų miško valdų skaičiaus rodiklis pasiektas 32 proc., o ploto, už kurį išmokėtos miškų aplinkosaugos išmokos, rodiklis pasiektas 33 proc. Paminėtina, kad buvo paremta daugiau miško valdų, įgyvendinančių negalutinių kirtimų privačiuose miškuose projektus, o pagal šiuos projektus paremtas plotas sudarė 10 proc. vidutiniškai per metus šalyje plynai iškertamo miško ploto. Pagal priemonę paremtas plotas, kuriame vykdyti KMB apsaugos privačiuose miškuose projektai, sudarė apie 20 proc. privačiuose miškuose nustatyto KMB ploto, todėl priemonės poveiki KMB išsaugojimui buvo pakankamai svarbus. Paminėtina, kad visame m. laikotarpiu paremtame plote, už kurį mokėtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 102

103 miškų aplinkosaugos išmokos, buvo prisidedama prie sėkmingos žemėvaldos (biologinės įvairovės išsaugojimo, klimato kaitos švelninimo). 48 lentelė. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų miško Iš viso: unikalių % valdų skaičius Pagal veiklos sritį: asmenų KMB apsaugos skaičius % privačiuose miškuose projektai Negalutinių kirtimų % privačiuose miškuose paramos projektai Visas miško Iš viso: ha , ,82 33% plotas, už kurį Pagal veiklos sritį: išmokėtos KMB apsaugos ,3 491,8 76% miškų privačiuose miškuose aplinkosaugos išmokos projektai Negalutinių kirtimų ,22 725,02 24% privačiuose miškuose paramos projektai Fizinis miško plotas, už kurį išmokėtos ha , ,82 33% miškų aplinkosaugos išmokos Sutarčių skaičius unikalių įsipareigojimų skaičius % Rezultato rodikliai Sėkmingai Biologinei įvairovei, tvarkomi didelės gamtinės vertės žemės plotai, ūkininkavimui ar turintys miškininkystei teigiamą poveikį ha , ,82 33% Vandens kokybei Klimato kaitai , ,82 33% Dirvožemio kokybei Atskirties ir žemės apleidimo mažinimui Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai priemonės įgyvendinimui didelės įtakos neturėjo. Priemonė prisidėjo prie aplinkosauginės situacijos gerinimo kaimo vietovėse, nors jos apimtis šalies mastu buvo nedidelė (paremtas plotas sudarė 0,09 proc. viso Lietuvoje esančio miškų ploto). Paminėtina, kad didesnį poveikį priemonė turėjo KMB išsaugojimui privačiuose miškuose, nes iki 2013 m. pagal ją paremtų KMB plotas sudarė 20 proc. visų privačiuose miškuose esančių KMB ploto. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 103

104 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas (226) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialieji Veiklos Priemonė yra kompensacinio pobūdžio. Šia priemone pirmiausia siekiama padėti atkurti privačius ir valstybinius miškus, pažeistus stichinių nelaimių ir gaisrų. Taip pat numatoma remti atitinkamas prevencines priemones, išsaugant miškų ekologinę ir ekonominę vertę. Užtikrinti gaisrų ir stichinių nelaimių prevenciją bei pažeistų miškų atkūrimą 1. Atkurti stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistus privačius ir valstybinius miškus. 2. Gerinti valstybinę miškų priešgaisrinės apsaugos sistemą. 1 Teikti paramą miškų savininkams ir valdytojams stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimui ir miško priešgaisrinės apsaugos priemonių taikymui. 2. Teikti paramą subjektams, įgyvendinantiems bendrąją valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą visų nuosavybės formų miškuose. Paramos intensyvumas (per metus) Taikymas ir veiklos sritys (VS) VS1. Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės VS2. Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas Priemonės įgyvendinimo administravimas Kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti šios veiklos srities išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 100 tūkst. EUR. Kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti šios veiklos srities išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 400 tūkst. EUR m. buvo atliktas vienas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimas, kuriame numatyta, kad projekto įgyvendinimo trukmė negali viršyti 24 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos (išskyrus paraiškas, kurios pateiktos nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. spalio mėn. ir pagal kurias vykdomi projektai turi būti užbaigti per 36 mėn. nuo paramos sutarties pasirašymo), o galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau nei iki 2015 m. birželio 30 d Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. buvo skelbtas vienas kvietimas teikti paraiškas (nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki liepos 12 d.), tačiau paraiškos buvo renkamos tik pagal pirmąją priemonės veiklos sritį, skirtą stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimui ir prevencinėms priemonės m. pagal priemonę surinktų paraiškų skaičius buvo nežymiai mažesnis nei 2012 m. Mažesnio pareiškėjų aktyvumo tendencijos buvo visiškai tikėtinos, kadangi po 2010 m. ir 2011 m. užfiksuoto paraiškų bumo, kai, pasinaudojant priemonės lėšomis, buvo siekiama likviduoti 2010 m. škvalo padarinius miškuose, paramos aktualumas miškų savininkams sumažėjo. Vien 2013 m. surinktų paraiškų skaičius sudarė 9 proc. viso pagal priemonę gautų paraiškų skaičiaus, o jose prašomos paramos suma daugiau nei 4 proc m. laikotarpiu prašomos paramos sumos. 49 lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 104

105 Nagrinėjant priemonės finansinį įgyvendinimą, matyti, kad lėšos įsisavinamos sėkmingai m. pagal priemonę prašomos paramos suma daugiau nei 3 mln. EUR viršijo visą priemonei skirtą finansavimą. Iki 2013 m. pabaigos miškininkystės potencialo atkūrimui ir prevencinių priemonių įdiegimui išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos sudarė atitinkamai 84 proc. viso priemonės įgyvendinimui skirto finansinio paketo m. buvo išmokėta ir deklaruota 13 proc. visų išmokėtų ir deklaruotų lėšų. Paminėtina, kad paramos įsisavinimo procesas 2013 m. buvo ne toks spartus kaip 2012 m., tačiau, jei tokios tendencijos išliks ir toliau (t. y. per metus bus įsisavinama apie proc. priemonei skirtos paramos), visos skirtos lėšos iki 2015 m. birželio turėtų būti išmokėtos. 29 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 50 lentelė. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Įgyvendintų Iš viso: unikalių % prevencinių ir atkuriamųjų Pagal veiklas: 1 veikla projektų skaičius % veiksmų skaičius 2 veikla % Paremtas pažeistų miškų plotas ha , ,32 169% Naujų arba rekonstruotų apžvalgos bokštų skaičius unikalių veiksmų 10-17* 170% skaičius Naujų arba rekonstruotų mineralizuotų km * 41% juostų ilgis Bendra investicijų suma EUR % Rezultato rodikliai Sėkmingai Biologinei įvairovei, ha tvarkomi didelės gamtinės vertės žemės plotai, ūkininkavimui ar turintys miškininkystei teigiamą Vandens kokybei poveikį Klimato kaitai , ,97 161% Dirvožemio kokybei , ,97 161% Atskirties ir žemės , ,97 161% apleidimo mažinimui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 105

106 * m. rodiklių reikšmės mažesnės nei m. laikotarpiu, nes NMA koregavo ir tikslino netikslius duomenis. Iki 2013 m. pabaigos daugelis priemonės stebėsenos rodiklių buvo pasiekti ir viršyti. Rodiklis Įgyvendintų prevencinių ir atkuriamųjų veiksmų skaičius iki 2013 m. buvo viršytas 3 kartus, nes didžioji dalis paremtų projektų buvo pagal pirmąją veiklos sritį, pagal kurią maksimali parama yra 4 kartus mažesnė nei pagal 2 veiklos sritį, todėl vykdomi mažesnės apimties projektai, kurių bendras skaičius didesnis. Be to, paramos paraiškos pagal šią veiklos sritį buvo renkamos ir dėl to, kad po 2012 m. siautusių vėtrų Vidurio Lietuvos miškuose buvo aktualios paramos lėšos vėjovartos padarinių likvidavimui m. projektai buvo įgyvendinami sparčiau, todėl mokėjimo prašymai taip pat buvo pateikti greičiau nei suplanuota paramos paraiškose ar sutartyse. Iki 2013 m. pabaigos paremtų veiksmų, skirtų gamtinių nelaimių pasekmėms šalinti (pirmoji veiklos sritis), skaičiaus rodiklis pasiektas 398 proc., o paremtų prevencinių veiksmų, skirtų miško apsaugai nuo gaisrų užtikrinti, skaičiaus rodiklis pasiektas 120 proc. Iki 2013 m. pabaigos paremtas pažeistų miškų ploto rodiklis buvo viršytas 69 proc., o paremtas plotas sudarė daugiau nei 1,6 tūkst. ha. Vieno projekto metu vidutiniškai buvo paremtas 7,4 ha miško plotas. Paminėtina, kad visame paremtame ploto buvo prisidedama prie klimato kaitos velnininko, dirvožemio kokybės gerinimo ir apleistos žemės plotų mažinimo. Bendra investicijų suma m. siekė 15,8 mln. EUR, o iškeltas rodiklio tikslas pasiektas 86 proc. Atsižvelgiant į likusį Programos įgyvendinimo laikotarpį, šis rodiklis turėtų būti pasiektas Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. stabili ekonominė situacijos Lietuvoje užtikrino tolygų pagal priemonę vykdomų projektų įgyvendinimą. Pagal priemonę paremtas plotas sudarė 0,1 proc. viso Lietuvoje esančių miškų ploto (1.270 tūkst. ha), todėl šalies mastu priemonės apimtis nebuvo didelė. Tačiau mikro lygiu ES paramos lėšos buvo labai naudingos, nes privačių miškų savininkai dažnai neturi pakankamai lėšų nuniokotiems miško plotams atkurti. Priemonės paramos lėšomis buvo sutvarkyta daug po 2010 m. kilusio škvalo nuniokotų miškų, taip pat kai kurios miško valdos, nukentėjusios nuo 2012 m. siautusios audros Vidurio Lietuvoje. Paminėtina, kad 2013 m. rugpjūtį vien tik valstybei priklausančiuose miškuose vėtros išvartė apie 15 tūkst. kubinių metrų medienos, o daugiausiai tokių miškų buvo Varėnos ir Šalčininkų rajonuose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 106

107 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Pelno nesiekiančios investicijos miškuose (227) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialieji Veiklos Ši priemonė yra kompensacinio ir investicinio pobūdžio. Pagrindinis priemonės tikslas didinti miškų ekologinę ir visuomeninę estetinę vertę. Ypač svarbu užtikrinti miško ekologines ir socialines funkcijas kaimo plėtros kontekste. Parama bus teikiama miškų ekologinės vertės didinimui, biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimui, visų pirma pamiškių formavimui, medynų papildymui ornitochoriniais medžiais ir krūmais, mažų kūdrų, užtvarų ir informacinių ženklų įrengimui bei rekreacinių miškų infrastruktūros, kuria galės nemokamai naudotis visuomenė, įrengimui ir gerinimui. Įgyvendinti aplinkosaugos tikslus, gerinant aplinkos, biologinės įvairovės bei kraštovaizdžio kokybę, ir didinti miško visuomeninę estetinę vertę, plėtojant rekreacinę infrastruktūrą. 1. Plėsti, įrengti ir atnaujinti miškų rekreacinę infrastruktūrą. 2. Formuoti didesnės ekologinės vertės medynus. Teikti paramą miško savininkams ir valdytojams, atkuriantiems, išsaugantiems bei plėtojantiems miškų ekologines ir rekreacines funkcijas. Taikymas ir veiklos sritys (VS) Miškų ekologinių ir rekreacinių funkcijų kaimo vietovėse atkūrimas, išsaugojimas ir plėtra Priemonės įgyvendinimo administravimas Paramos intensyvumas (per metus) Kompensuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti šios veiklos srities išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui 100 tūkst. EUR m. priemonės įgyvendinimo taisyklės nebuvo keistos, kadangi paraiškos pagal priemonę nebuvo renkamos (vykdomas 2012 m. surinktų paraiškų vertinimas) Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. nebuvo skelbiamas kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę, o buvo vertinamos 2012 m. surinktos paraiškos m. pasirašytos 53 sutartys dėl paramos skyrimo, o jose patvirtintos paramos suma sudarė 31 proc. visos m. pagal priemonę patvirtintos paramos sumos. Paminėtina, kad 165 paraiškos iš 333 surinktų paraiškų dėl lėšų pagal priemonę trūkumo nebus vertinamos. 51 lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt * Pasirašyta sutarčių, vnt. 53** 168 Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Šios surinktos paraiškos dėl lėšų trūkumo nebus vertinamos. **Per 2013 metus patvirtintų paraiškų skaičius didesnis nei per metus gautų paraiškų skaičius, kadangi kaip patvirtintos paraiškos nurodytos visos 2013 m. ir ankstesniais metais gautos paraiškos, tačiau jos buvo patvirtintos būtent 2013 m. Paminėtina, kad ataskaitiniais metais paraiškos pagal priemonę visai nebuvo renkamos. Nagrinėjant priemonės finansinį rezultatyvumą, matyti, kad priemonės lėšos įsisavinamos sėkmingai. Iki 2012 m. pabaigos surinktose paraiškose prašomos paramos suma beveik 150 proc. viršijo priemonei skirtą finansavimą, o patvirtintos paramos suma sudarė 99 proc. viso priemonei skirto finansavimo. Atsižvelgiant į papildomų lėšų poreikį, 2014 m. vasario mėn. Europos Komisijai pateiktame tryliktajame Programos pakeitime siūloma daugiau nei 410 tūkst. EUR padidinti priemonei skirtas lėšas, siekiant patenkinti paraiškose, kurios atitinka atrankos pirmumo kriterijus, bet dar nebuvo įvertintos, prašomos paramos poreikį. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 107

108 30 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Iki 2013 m. pabaigos pagal priemonę išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos sudarė atitinkamai po 66 proc. viso priemonės įgyvendinimui skirto finansinio paketo, todėl, jei per metus ir toliau bus išmokama apie 27 proc. paramos lėšų, priemonei skirtas finansavimas turėtų būti įsisavintas sėkmingai. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 2013 m. pagal priemonę paremtų miško valdytojų skaičius sudarė 35 proc. viso nuo priemonės įgyvendinimo pradžios paramą gavusių valdytojų skaičiaus. Vidutinis paremiamas miško plotas siekė 9,6 ha, o bendras pelno nesiekiančiomis investicijomis paremtas miško plotas sudarė daugiau nei 1,3 tūkst. ha. Paminėtina, kad suplanuoto paremti ploto rodiklio tikslinė reikšmė m. laikotarpiu buvo pasiekta 66 proc. Faktiškai visame paremtame plote buvo prisidedama prie ekologinių ir rekreacinių funkcijų plėtros, nes buvo įrengiami ir atnaujinami rekreacinės infrastruktūros objektai, įrengiamos laužavietės, pavėsinės, pažintiniai takai, žemėlapiai. Prie šių veiklų įgyvendinimo pareiškėjai turėjo prisidėti nuosavomis lėšomis, nes buvo finansuojama iki 90 proc. tinkamų finansuoti projektų išlaidų. Bendros investicijų sumos rodiklis iki 2013 m. pabaigos pasiektas taip pat 66 proc., o į miškų rekreacinės infrastruktūros atnaujinimą investuota daugiau nei 7,3 mln. EUR. 52 lentelė. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Paremtų miško valdytojų skaičius Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo unikalių asmenų skaičius % ha , ,38 66% Pelno nesiekiančiomis investicijomis paremtas miško plotas Naujai įrengtų ar atnaujintų rekreacinės įrenginių % miško infrastruktūros įrenginių skaičius skaičius Bendra investicijų vertė EUR % Rezultato rodikliai Sėkmingai Biologinei įvairovei, ha % tvarkomi žemės didelės gamtinės plotai, turintys teigiamą poveikį vertės ūkininkavimui ar miškininkystei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 108

109 Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. stabili ekonominė situacija darė teigiamą įtaką priemonės įgyvendinimui ir pagerino pareiškėjų galimybes prie projektų prisidėti nuosavomis lėšomis. Būtent atsigavus ekonomikai pareiškėjų aktyvumas buvo labai didelis, todėl 2013 m. pabaigoje buvo patvirtintas visas priemonei skirtas finansavimas, o dalis surinktų paraiškų dėl lėšų trūkumo nebuvo vertinamos. Priemonės įgyvendinimas darė teigiamą įtaką miškų rekreacinių ir ekologinių funkcijų plėtrai, prisidėjo prie visuomenės švietimo, miškų estetinės vertės didinimo, laisvalaikio praleidimo galimybių kaimo vietovėse gerinimo. Priemonės poveikis buvo svarbus mikro lygiu, t. y. tose teritorijose, kuriose įgyvendinti projektai. Šalies mastu priemonės apimtis nebuvo didelė, nes pagal ją paremtas plotas sudarė 0,1 proc. viso Lietuvoje esančių miškų ploto (1.270 tūkst. ha). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 109

110 2.3 PROGRAMOS III KRYPTIES GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Programos III krypties įgyvendinimo pažanga 53 lentelė. Programos III krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR III krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas, lyginant su visam Programavimo laikotarpiui skirta parama, pateikiamas paveiksle. 31 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m m. laikotarpiu pagal III krypties priemones prašomos paramos suma viršijo pasiūlą net 60 proc. Paminėtina, kad pagal priemonę Parama verslo kūrimui ir plėtrai prašomos paramos suma buvo 89 proc. didesnė nei šiai priemonei skirtas finansavimas. Iki 2013 m. pabaigos III krypties priemonėms skirtas finansavimas buvo įsisavinamas lėčiau nei I ir II krypties priemonių atveju, nes gyvenimo kokybės gerinimo ir kaimo ekonomikos įvairinimo priemonėms buvo išmokėta 54 proc. viso III krypčiai skirto finansavimo. Likęs Programos įgyvendinimo laikotarpis bus skirtas pradėtiems projektams įgyvendinti ir lėšoms išmokėti. Programos III krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas III krypties bendrasis tikslas gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse. Šis tikslas įgyvendinamas per du prioritetus ir 4 priemones. Pirmasis prioritetas skirtas alternatyvių žemės ūkiui darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimui, o antrasis socialinės ir fizinės infrastruktūros gerinimui, kaimo paveldo išsaugojimui ir puoselėjimui. Dviems III krypties Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 110

111 prioritetams ir juos įgyvendinančioms priemonėms Programoje numatyti pradinės padėties rodikliai, kurių dinamika m. laikotarpiu pateikiama lentelėje. 54 lentelė. Programos III krypties pradinių rodiklių dinamika Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas III. 1. prioritetas. Alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimas Užimtumo padidėjimas ne žemės ūkio sektoriuje (užimtumas antriniame ir tretiniame sektoriuose), tūkst. įdarbintų asmenų Ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje (BPV antriniame ir tretiniame sektoriuose), mln. EUR Savarankiškai dirbančių užimtumo padidėjimas, tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų Paslaugų sektoriaus plėtra (paslaugų BVP kaip visos BVP dalis), proc. Pagal lygį: Šalyje B , , , , , , , ,9 Kaime 267,9 300,5 316,7 269,1 252, ,6 Pagal lygį: Šalyje B , , , , , , , ,0 Kaime 4.013,0 n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. Pagal lygį: Šalyje B30 199,8 183,2 145,9 136,3 115,6 115,2 124,3 137,1 Kaime 109,2 95,0 63,8 65,8 57,9 58,7 62,0 63,9 Pagal lygį: Šalyje B33 62, ,7 69,3 67,1 65,2 68,6 69,4 Kaime 55,1 55,3 56,3 61,9 59,5 57,4 n. d. n. d. Migracijos balansas Pagal (metinis migracijos lygį: balansas tūkst. Šalyje B34-4,9-5,2-7,7-15,5-77,9-38,1-21,3-16,8 gyventojų), dydis Kaime -1,3-1,0 0,5-4,4 19,3 n. d. n. d. n. d gyventojų Turizmo Pagal infrastruktūra kaimo lygį: vietovėse (bendras Šalyje B miegamų vietų Kaime skaičius visose turistų apgyvendinimo vietose), miegamų vietų skaičius III. 2. prioritetas. Socialinės ir fizinės infrastruktūros gerinimas, kaimo paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas Ryšio skverbtis Pagal internetu kaimo lygį: vietovėse (asmenų Šalyje B32 31,7 31,7 39,5 48,4 52,1 55,7 59,6 64,1 prisijungusių prie Kaime 11,9 11,9 25,0 29,9 33,0 39,0 44,4 49,4 skaitmeninės abonento linijos (DSL) procentas iš visų gyventojų skaičiaus), proc. 39 Pirmojo prioriteto, skirto alternatyvioms žemės ūkiui darbo vietoms kurti ir pajamų šaltiniams užtikrinti, įgyvendinimui svarbūs pradinės padėties rodikliai, susiję su užimtumo didėjimu ir ekonomikos augimu ne žemės ūkio sektoriuje, gyventojų migracija, turizmo plėtra kaimo 39 Duomenys atnaujinti, vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento leidinyje Informacinės technologijos Lietuvoje 2013 m. pateikiama informacija apie plačiajuosčio interneto prieigą namuose turinčius namų ūkius pagal gyvenamąją vietovę. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 111

112 vietovėse m. ekonominiai rodikliai ne žemės ūkio sektoriuje, lyginant su 2012 m., buvo dar geresni ir viršijo iki krizės buvusį lygį, taip pat didėjo antriniame ar tretiniame sektoriuose dirbančių kaimo gyventojų skaičius (nuo 255 tūkst. asmenų 2012 m. iki 263,6 tūkst. asmenų 2013 m.). Paminėtina, kad išaugo savarankiškai dirbančių asmenų skaičius kaimo vietovėse, nes šalies mastu per metus buvo užfiksuotas šio rodiklio augimas (nuo 124 tūkst. iki 137 tūkst. asmenų). Gerėjant ekonominei situacijai, gyventojai buvo labiau linkę rizikuoti ir imtis savarankiškų veiklų m. pagerėjo ir metinis migracijos balansas šalyje. Tiesa, jis vis dar išliko neigiamas, t. y. išvykusių žmonių skaičius viršijo atvykusių asmenų skaičių, tačiau, lyginant su kriziniu laikotarpiu, buvo žymiai mažesnis. Prie užimtumo situacijos ir įsidarbinimo rodiklių gerėjimo prisidėjo ir Programos III krypties priemonės, pagal kurias m. sukurtų naujų darbo vietų skaičius siekė daugiau nei 2,1 tūkst. Viena iš III krypties priemonių buvo skirta kaimo turizmo veiklos skatinimui, o jos įgyvendinimas prisidėjo tiek prie naujų darbo vietų kūrimo, tiek prie kaimo turizmo infrastruktūros plėtros m. bendras miegamųjų vietų skaičius tiek šalies turistų apgyvendinimo įstaigose, tiek kaimo turizmo sodybose padidėjo. ES paramos lėšomis įrengtose kaimo turizmo sodybose m. laikotarpiu apsilankiusių turistų skaičius siekė daugiau nei 208,9 tūkst. asmenų. Antrasis prioritetas skirtas gerinti kaimo vietovių socialinę ir fizinę infrastruktūrą, išsaugoti ir puoselėti kaimo paveldą, įgyvendinant kaimo atnaujinimo ir kaimo paveldo išsaugojimo projektus, šalinant asbestinę stogų dangą nuo kaimuose esančių sodybų, plečiant plačiajuosčio ryšio aprėptį kaimo vietovėse m. plačiajuosčio interneto prieigą turinčių namų ūkių skaičius, lyginant su 2012 m., dar labiau padidėjo, iki 64 proc. šalies gyventojų. Paminėtina, kad m. laikotarpiu itin išaugo kaimo gyventojų, turinčių plačiajuosčio interneto prieigą, skaičius, nes 2007 m. tokių namų ūkių kaimo vietovėse buvo 12 proc., o 2013 m. jau beveik 50 proc. Didžiausią įtaką šių rodiklių pasiekimui darė būtent ES struktūrinės paramos intervencijos ir įgyvendinti projektai RAIN ir RAIN-2. Iki 2013 m. pagal Programą plačiajuosčio interneto ryšio diegimo darbai dar nebuvo vykdomi. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 112

113 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos (311) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialieji Veiklos Priemonė yra investicinio pobūdžio. Ji skirta ekonominei veiklai kaime įvairinti, kaimo gyventojams, užsiimantiems žemės ūkio veikla, ypač kaimo moterims, skatinti persiorientuoti į ne žemės ūkio veiklas, paslaugų teikimą ir gauti papildomų pajamų. Be to, siekiant išsaugoti kaimo paveldo unikalumą, šia priemone skatinama amatų, ypač grindžiamų etniniais papročiais, plėtra. Siekiant prisidėti prie socialinės ir ekonominės miesto ir kaimo vietovių sanglaudos, parama pagal šią priemonę teikiama ūkininkams, kaimo gyventojams ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio veikla, tačiau taip pat planuojančioms imtis (ar jau vykdančioms) ne žemės ūkio verslo. Parama teikiama plačiam ne žemės ūkio veiklų ratui, įskaitant paslaugas (tokias kaip kirpyklų, siuvyklų, baldų gamybos ir kt.) ir tradicinius amatus. Yra nustatytas pagal šią priemonę neremtinų veiklų sąrašas. Didinant užimtumą kaimo vietovėse, remiant perėjimą iš žemės ūkio veiklos į ne žemės ūkio veiklą, skatinant paslaugų ir amatų plėtrą, gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. 1. Remti kaimo gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, verslo iniciatyvas. 2. Užtikrinti kaimo gyventojams darbo vietas. 3. Skatinti aukštesnės kokybės, didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų kūrimą ūkininkų ūkiuose. 4. Išsaugoti ir didinti kaimo gyventojų pajamų lygį. 5. Remti ir gaivinti kaimo paveldo vertybes. 1. Skatinti paslaugų plėtrą. 2. Mažinti ūkininkų ir kitų asmenų priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos, remiant platų ne žemės ūkio veiklų diapazoną. 3. Skatinti amatų plėtrą. Paramos intensyvumas 1. Finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 2. Su tradicinių amatų plėtra susijusiems projektams finansuojama iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. 3. Kai paramos gavėjas yra įmonė ar ūkininkas, didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. 4. Kai paramos gavėjas yra kaimo gyventojas, didžiausia paramos suma vienam projektui iki 60 tūkst. EUR. 5. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. didžiausia paramos suma vienam pareiškėjų ūkininkų ar įmonių projektui: 5.1. iki 500 tūkst. EUR (išskyrus projektus, susijusius su mažmenine prekyba ar apgyvendinimo paslaugomis); 5.2. iki 200 tūkst. EUR (projektams, susijusiems su mažmenine prekyba ar apgyvendinimo paslaugomis) Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. buvo atlikti priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, atsižvelgiant į atliktus Lietuvos kaimo plėtros m. programos administravimo taisyklių pakeitimus ir siekiant nedubliuoti tos pačios informacijos. Taip pat 2013 m. pakeista mokėjimo prašymo teikimo, administravimo ir paramos išmokėjimo tvarka. Numatyta, kad priemonei taikant išlaidų kompensavimo mokėjimo būdą paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą savo lėšomis ir paramos sutartyje nustatytais terminais teikia NMA mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas ataskaitinio laikotarpio išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų bei kitų reikiamų dokumentų originalus arba kopijas. LR žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3D-932 buvo patvirtintas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimas, numatantis, kad projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paramos paraiškoje ir verslo plane bei negali viršyti 24 mėn. nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Tam tikrais atvejais projekto įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas, bet ne vėliau nei iki 2015 m. birželio 30 d. Paskutinis mokėjimo prašymas taip pat turi būti pateiktas ne vėliau nei iki 2015 m. birželio 30 d Priemonės įgyvendinimo pažanga 55 lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 113

114 Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt. 25* 200 Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Per 2013 metus patvirtintų paraiškų skaičius didesnis nei per metus gautų paraiškų skaičius, kadangi kaip patvirtintos paraiškos nurodytos visos 2013 m. ir ankstesniais metais gautos paraiškos, tačiau jos buvo patvirtintos būtent 2013 m. Paminėtina, kad ataskaitiniais metais paraiškos pagal priemonę visai nebuvo renkamos m. paraiškos pagal šią priemonę nebuvo renkamos, tačiau tęsėsi 2012 m. surinktų paraiškų vertinimas. Pastebėtina, jog iš 363 paraiškų iki 2014 m. sausio 1 d. dar nebuvo įvertinta 113 paraiškų, t.y. 31 proc. nuo visų surinktų paraiškų m. buvo įvertinta 21 paraiška, o tai yra 81 proc. mažiau lyginat su praėjusias metais. Per 2013 m. išmokėtos paramos suma sudarė 39 proc. bendros išmokėtos paramos per m. 32 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Atsižvelgiant į priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimo situaciją, galima teigti, kad 2013 m. paramos įsisavinimo procesas paspartėjo, nes per metus buvo išmokėta 21 proc. visos pramos, skirtos šios priemonės įgyvendinimui per programavimo laikotarpį. Vis dėlto pastebėtina, jog lėšų išmokėjimo procesas galėtų būti spartesnis, nes m. laikotarpiu įsisavinta 53 proc. lėšų, o iki Programos įgyvendinimo pabaigos liko 1,5 metų. Iki 2014 m. sausio 1 d. buvo patvirtinta 84 proc. visos paramos, skirtos šios priemonės įgyvendinimui, atitinkamai per 2013 m. patvirtinta 11 proc. paramos lėšų. Atsižvelgiant į prašomos paramos dydį ir gautų paraiškų skaičių, galima teigti, jog priemonė yra populiari, nes prašomos paramos dydis buvo 81 proc. didesnis nei bendras visam programavimo laikotarpiui priemonei numatytas finansavimas. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas m. faktiškai visi priemonės stebėsenos rodikliai buvo pasiekti ar viršyti. Per 2013 m. paremtų pareiškėjų skaičius sudarė 31 proc. visų nuo priemonės įgyvendinimo pradžios paramą gavusių asmenų skaičiaus. Didesnė dalis paramos gavėjų buvo vyrai, o pagal statusą tarp paramos gavėjų didžiausią dalį sudarė būtent ūkininkai. Paramą gavusių moterų skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 78 proc. Atsižvelgiant į amžiaus veiksnį, paminėtina, kad didesnė dalis paramos gavėjų buvo vyresni nei 25 metų. Galima teigti, kad priemonės specialusis veiklos tikslas, kuris numato kaimo gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, verslo iniciatyvų skatinimą, buvo įgyvendinamas pakankamai sėkmingai, tačiau, atsižvelgiant į tradicinę žemės ūkio valdų struktūrą (jos daugiausiai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 114

115 yra valdomos vyresnio amžiaus vyrų), paramos dažniau kreipėsi būtent vyrai m. paramą gavę pareiškėjai vykdė veiklą turizmo paslaugų teikimo, amatų plėtros, mažmeninės prekybos, atsinaujinančios energijos gamybos ir kitose srityse (pavyzdžiui, vaikų priežiūros). 40 Bendros investicijų sumos rodiklis buvo pasiektas 71 proc. Paminėtina, kad maždaug pusę bendros investicijų sumos sudarė ES paramos lėšos, o likusią dalį projektų vykdytojų finansinis indėlis, todėl galima teigti, kad alternatyvią žemės ūkiui veiklą plėtojantys žmonės pakankamai aktyviai prisidėjo prie projektų įgyvendinimo. Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad m. pagal priemonę buvo sukurtos 474 darbo vietos, o vien per 2013 m. sukurtų darbo vietų skaičius sudarė 47 proc. viso darbo vietų skaičius. Galima teigti, kad vienam paramos gavėjui teko 3 sukurtos naujos darbo vietos, vadinasi, paramą gavęs asmuo sukurdavo darbo vietą ne tik sau, bet ir dar keliems žmonėms. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie užimtumo situacijos gerinimo tose kaimiškose vietovėse, kuriose buvo vykdomi projektai. Vertinant sukurtų darbo vietų charakteristikas, matyti, kad didesnė dalis darbo vietų buvo sukurta vyrams, nors moterims sukurtų darbo vietų skaičius taip pat buvo taip pat buvo nemažas ir sudarė 39 proc. bendro pagal priemonę sukurtų darbo vietų skaičiaus. Priemonė prisidėjo ne tik prie užimtumo situacijos gerinimo, bet ir prie paramą gavusių subjektų gaunamo pelno padidėjimo m. pelną gavusių subjektų sukurta BPV sudarė daugiau nei 338 tūkst. EUR, o vien per 2013 m. sukurta BPV sudarė net 76 proc. visos sukurtos BPV. Spartesnį pelno augimą 2013 m. lėmė tiek stabili ekonominė situacija ir gerėjanti šalies ekonominė padėtis, tiek tai, kad daugelis projektų vykdytojų, įsibėgėjus ar baigiantis projektams ir sumažėjus išlaidoms, pradėjo gauti didesnį pelną. 56 lentelė. Priemonės Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų Iš viso: asmenų % pareiškėjų Pagal statusą: skaičius skaičius Juridiniai asmenys % (įmonės) Ūkininkai % Fiziniai asmenys % Pagal lytį: Vyrų % Moterų % Pagal amžiaus grupę: < 25 metų % 25 metų % Pagal kaime vykdomos ne žemės ūkio veiklos rūšį: Amatai % Kita % Bendra investicijų apimtis EUR % Rezultato rodikliai Remiamų subjektų bendros (ne žemės ūkio) pridėtinės vertės padidėjimas EUR * paramos gavėjų užsiėmė turizmo paslaugų teikimu, 8 paramos gavėjai amatais, 4 paramos gavėjai mažmenine prekyba, 37 paramos gavėjai atsinaujinančios energijos gamyba, o 108 paramos gavėjai kitų paslaugų teikimu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 115

116 Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta m. pasiekta reikšmė reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo Bendras Iš viso: sukurtų % sukurtų darbo vietų skaičius Pagal lytį: Vyrų darbo vietų skaičius % Moterų % Pagal amžiaus grupę: < 25 metų % 25 metų % *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusių subjektų sukurtos BPV reikšmė Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. palanki makroekonominė situacija darė teigiamą įtaką priemonės įgyvendinimui, nes dėl stabilios ekonominės padėties projektų vykdytojams buvo lengviau prisidėti prie vykdomų veiklų nuosavu indėliu. Be to, dėl ekonomikos atsigavimo didėjo ir paramą gavusių subjektų sukurta BPV. Atsigaunant ekonomikai, buvo palankesnės galimybės didinti užimtumą kaimo vietovėse, todėl tiek 2012 m., tiek 2013 m. pagal priemonę buvo įsteigta daugiau nei 200 naujų darbo vietų. Mikro lygiu priemonė prisidėjo prie užimtumo situacijos gerėjimo kaimo vietovėse ir alternatyvių žemės ūkiui veiklų skatinimo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 116

117 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Parama verslo kūrimui ir plėtrai (312) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialieji Veiklos Priemonė yra investicinio pobūdžio. Ši priemonė skirta kaimo gyventojų verslumui skatinti, užimtumui didinti, kaimo ekonomikai įvairinti ir plėtoti smulkųjį verslą kaime. Parama pagal šią priemonę teikiama labai mažoms įmonėms kaime ir kaimo gyventojams, užsiimantiems ne žemės ūkio veikla. Parama teikiama naujoms labai mažoms įmonėms steigti, taip pat jau veikiančiųjų labai mažų įmonių plėtrai, kaimo gyventojų individualiems verslams plėtoti. Kaimo gyventojas, prašantis paramos pagal šią priemonę, turi vykdyti finansinę apskaitą ir turėti verslo liudijimą ar individualios veiklos, kuri numatyta projekte, pažymėjimą. Parama teikiama ne žemės ūkio veiklai kaime, įskaitant paslaugas (tokias kaip kirpykla, siuvykla, baldų gamybą), nedidelio kiekio produktų, bei maisto ir pašarų produktų gamybą, tradicinius amatus ir tradicinių amatų centrų kūrimą kaimo vietovėse (pelno siekiantys projektai). Remti labai mažų įmonių ir kitų smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą kaime, skatinant ne žemės ūkio srities veiklą, sukuriančią naujų darbo vietų bei papildomų pajamų šaltinių, tokiu būdu gerinant gyvenimo kokybę kaime. 1.Sukurti naujas ir išlaikyti esamas darbo vietas kaimo gyventojams. 2.Didinti ne žemės ūkio srities veiklos įvairovę ir apimtis kaime. 3.Skatinti paslaugų plėtrą. 4.Remti ir gaivinti kaimo paveldo vertybes. 1. Skatinti kaimo gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, verslumą. 2. Remti naujas smulkaus verslo iniciatyvas kaime. 3. Stiprinti veikiančių labai mažų įmonių gyvybingumą ir skatinti jų modernizavimą. 4. Puoselėti amatų technologijas, sudaryti sąlygas reprezentuoti amatų gaminius ir jais prekiauti. Taikymas ir veikos sritys (VS) Paramos intensyvumas VS 1. Parama teikiama ne žemės ūkio srities veiklai, Finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. įskaitant paslaugas ir nedidelės apimties produktų gamybą. VS 2. Parama teikiama tradiciniams amatams ir Finansuojama iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. tradicinių amatų centrų kūrimui (pelno siekiantys projektai). Jeigu paramos gavėjas yra labai maža įmonė, didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. Jeigu paramos gavėjas yra kaimo gyventojas, didžiausia paramos suma vienam projektui iki 60 tūkst. EUR. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. didžiausia paramos suma vienam pareiškėjų veikiančių labai mažų įmonių ar fizinių asmenų, siekiančių kaimo vietovėje steigti naujas labai mažas įmones projektui: 1. iki 500 tūkst. EUR (išskyrus projektus, susijusius su mažmenine prekyba ar apgyvendinimo paslaugomis); 2. iki 200 tūkst. EUR (projektams, susijusiems su mažmenine prekyba ar apgyvendinimo paslaugomis) Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. buvo pakeisti priemonės įgyvendinimo taisyklių, reguliuojančių veikiančių ar naujai įsteigtų labai mažų įmonių plėtrą, tinkamumo paramai gauti kriterijai, numatant, jog NMA pareikalavus paramos gavėjas turi įrodyti, kad ne mažiau kaip 50 proc. įmonės darbuotojų projekto kontrolės laikotarpiu gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje arba gali faktiškai patvirtinti, kad gyvena kaime m. taip pat buvo pakeistos įgyvendinimo taisyklių nuostatos, susijusios su paramos paraiškų pildymu, teikimu, registravimu ir vertinimu. Pakeitimuose numatyta, jog turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir reikalaujamų prie paramos paraiškos pridedamų dokumentų originalai arba kopijos. Remiantis atliktais pakeitimais, 2013 m. paramos paraiškų vertinimas buvo numatytas dviems etapais, iš kurių pirmajam projekto vertinimo etapui pateiktos paramos paraiškos vertinimas numatytas ne ilgesnis nei vienas mėnuo nuo jos užregistravimo NMA dienos. LR žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-917 buvo patvirtintas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimas, numatantis, kad projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paramos paraiškoje ir verslo plane bei neviršyti 24 mėn. nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir nusprendus NMA, projekto įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas, bet ne daugiau nei iki 2015 m. birželio 30 d. Paskutinis mokėjimo prašymas taip pat turi būt pateiktas ne vėliau nei iki 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 117

118 Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. pagal priemonę nebuvo renkamos paraiškos, bet buvo tęsiamas per paskutinį paraiškų rinkimą, vykusį 2011 m., surinktų ir prioritetinėje eilėje pasinaudoti parama laukiančių paraiškų vertinimas. Lyginant su 2012 m. duomenimis, 2013 m. 28 proc. išaugo išmokėtos paramos suma, kuri siekė EUR, o per m. periodą buvo išmokėta 53 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. 57 lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Atsižvelgiant į pagal priemonę Parama verslo kūrimui ir plėtrai jau patvirtintų paraiškų skaičių, patvirtintos paramos sumas ir į 2011 m., kai buvo vykdomas paskutinis paraiškų rinkimas, surinktose paraiškose prašomos paramos sumas, buvo sutaupyta 2,6 mln. EUR. Kadangi priemonei suplanuotų stebėsenos rodiklių tikslinės reikšmės iki programavimo laikotarpio pabaigos turėtų būti pasiektos, nuspręsta sutaupytas lėšas skirti asbestinių stogų dangos keitimui m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo tūkst. EUR sumažintas priemonei Parama verslo kūrimui ir plėtrai skirtas finansavimas, nukreipiant lėšas priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos sričiai Asbestinių stogų dangos keitimas, kuri yra itin populiari tarp pareiškėjų. Nagrinėjant priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimą pastebėtina, kad m. laikotarpiu priemonė buvo populiari, nes prašoma parama 89 proc. viršijo priemonei skirtas paramos lėšas. Per 2013 m. buvo išmokėta 23 proc. visų paramos lėšų ir, lyginat su 2012 m. rezultatais, išmokėtos paramos suma išaugo 6 proc. Pagal priemonę buvo patvirtinta 88 proc. visam programavimo laikotarpiui priemonės įgyvendinimui skirtų paramos lėšų. 33 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 118

119 Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 2013 m. priemonė buvo įgyvendinama sėkmingai, o per metus paremtų pareiškėjų skaičius sudarė 32 proc. viso nuo priemonės įgyvendinimo pradžios paramą gavusių asmenų ir įmonių skaičiaus. Paminėtina, kad m. paremtų pareiškėjų skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 101 proc. Didžiąją dalį paramą gavusių subjektų sudarė juridiniais asmenys, o fiziniai asmenys tik 6 proc m., kaip ir 2012 m., daugiau paramos buvo skirta naujai įkurtoms įmonėms. Galima teigti, kad stabili ekonominė situacija ir palanki skolinimosi aplinka skatino kaimo gyventojus investuoti ir plėtoti verslus, prisiimti su tuo susijusią riziką. Nagrinėjant veiklas, kurias vykdė m. paramą gavusios įmonės ar individualia verslo veikla užsiimantys kaimo gyventojai, galima teigti, kad didžioji dalis paramos gavėjų užsiėmė gamyba, statybos paslaugų teikimu ir statybos medžiagų gamyba, biokuro gamyba, medžio apdirbimu, laisvalaikio paslaugų teikimu, nepavojingų atliekų tvarkymu ir šalinimu, automobilių remontu, baldų gamyba, elektros, vandentiekio ir kitos įrangos įrengimu, kraštovaizdžio tvarkymu, maitinimo paslaugų teikimu, pramoginių valčių nuoma, mažmenine prekyba, tradicinių amatų kaimo vietovėse puoselėjimu, turizmo paslaugų teikimu. 41 Nagrinėjant priemonės rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad sukurtų darbo vietų skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 103 proc. Iš viso buvo sukurta daugiau nei 1,2 tūkst. naujų darbo vietų, iš kurių 45 proc. būtent 2013 m. Galima teigti, kad vienam paramos gavėjui m. laikotarpiu teko maždaug po 3 naujas darbo vietas. Svarbu akcentuoti, kad 2013 m. daugiau darbo vietų buvo sukurta moterims ir jaunesniems nei 25 m. asmenims, todėl priemonė prisidėjo prie su didesnėmis įsidarbinimo problemomis susiduriančių tikslinių grupių užimtumo didėjimo kaimo vietovėse. Iki 2013 m. paramą gavusių subjektų sukurta BPV siekė daugiau nei 1 mln. EUR, o vien 2013 m. sukurta BPV sudarė net daugiau nei 54 proc. visos paramą gavusių subjektų sukurtos pridėtinės vertės. Projektų įgyvendinimo pradžioje paramos gavėjai patyrė didesnes išlaidas, todėl gavo mažesnį pelną, tačiau, besibaigiant projektų įgyvendinimui, investicijos pradėjo duoti grąžą ir pelnas ėmė augti. 58 lentelė. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų Iš viso: kaimo % pareiškėjų skaičius Pagal statusą: Juridiniai asmenys gyventojai ir labai % Fiziniai asmenys mažos % Pagal amžiaus grupę įmonės (kaimo gyventojų ir 41 Gamybos veikla užsiima 98 paramos gavėjai, statyba 60 paramos gavėjų, biokuro gamyba 30 paramos gavėjų, medžio apdirbimu 18 paramos gavėjų, laisvalaikio paslaugų teikimu 15 paramos gavėjų, nepavojingų atliekų tvarkymu ir šalinimu 14 paramos gavėjų, serviso paslaugų teikimu 14 paramos gavėjų, vėjo jėgainėmis 12 paramos gavėjų, turizmo paslaugų teikimu 11 paramos gavėjų, baldų gamyba 10 paramos gavėjų, elektros, vandentiekio ir kitos įrangos įrengimu 8 paramos gavėjai, kepinių kepimu 8 paramos gavėjai, kraštovaizdžio tvarkymo paslaugų teikimu 7 paramos gavėjai, maitinimo paslaugų teikimu 7 paramos gavėjai, pramoginių valčių nuoma 6 paramos gavėjai, amatų puoselėjimu 5 paramos gavėjai, mažmenine prekyba 5 paramos gavėjai, fasavimo paslaugų teikimu 5 paramos gavėjai, kitomis paslaugomis (fotografavimo, kelių tiesimo, maisto produktų gamybos, sandėliavimo ir kt.) 49 paramos gavėjai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 119

120 Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo pagrindinių labai mažų įmonių akcininkų)*: < 25 metų % 25 metų % Pagal labai mažų įmonių rūšį: Naujai įkurtos % Veikiančios % Rezultato rodikliai Remiamų subjektų bendros (ne žemės ūkio) pridėtinės vertės padidėjimas Bendras sukurtų darbo vietų skaičius EUR * - Iš viso: sukurtų % Pagal lytį: Vyrų darbo vietų skaičius % Moterų % Pagal amžiaus grupę: < 25 metų % 25 metų % *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusių subjektų sukurtos BPV reikšmė Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. palanki ekonominė situacija darė teigiamą įtaką priemonės įgyvendinimui, nes dėl stabilios ekonominės aplinkos gyventojams buvo lengviau prisidėti prie verslo plėtros nuosavu indėliu, atsigaunanti vidaus paklausa ir vartojimas bei išaugusios gyventojų realiosios pajamos didino kaimiškose vietovėse teikiamų paslaugų poreikį. Dėl stabilios ekonominės situacijos taip pat didėjo paramą gavusių subjektų sukurta BPV. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie Programos III krypties tikslų pasiekimo ir didino kaimo gyventojų užimtumą. Pagal šią priemonę sukurtų darbo vietų skaičius buvo didžiausias, lyginant su kitomis šios krypties priemonėmis. Priemonė efektyviai prisidėjo prie struktūrinių nedarbo problemų sprendimo ir darbo paklausos didinimo kaimiškose vietovėse, kuriose 2013 m. nedarbo lygis buvo 5,3 proc. didesnis už šalies vidukrį. Be to, priemonė prisidėjo prie verslumo skatinimo ir naujų įmonių steigimo m. laikotarpiu, pasinaudojus paramos lėšomis, buvo įsteigtos net 286 naujos įmonės. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 120

121 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Kaimo turizmo veiklos skatinimas (313) Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialieji Veiklos Priemonė yra investicinio pobūdžio. SAPARD bei m. BPD programavimo laikotarpiais šios priemonės populiarumas tarp pareiškėjų smarkiai išaugo. Atsižvelgiant į tai, m. didelis dėmesys skiriamas kaimo turizmo paslaugų kokybei gerinti, jų įvairovei didinti, taip pat inovacijoms kaimo turizmo versle diegti. Siekiant padidinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę, skatinama jungti tradicines žemės ūkio veiklas su paslaugomis turistams, pavyzdžiui, tiekti poilsiautojams šviežius, ūkyje užaugintus produktus, teikti rekreacines paslaugas (vandens sportas, jodinėjimas, įvadinis kursas į tradicinę žemdirbystę ir t. t.). Tokiu būdu kaimo gyventojai gali užsitikrinti ilgalaikių darbo vietų ir papildomų pajamų. Atsižvelgiant į išaugusį poilsio kaime populiarumą ir siekiant rekreacinių paslaugų kaime įvairovės, parama taip pat teikiama trumpalaikėms stovyklų ir (ar) nakvynės vietoms arba stovyklavietėms kaime kurti, išskyrus miško vietoves, kadangi jos remiamos pagal II krypties priemonę Ne pelno siekiančios investicijos miškuose. Siekiant, kad priemonė prisidėtų prie kultūros paveldo puoselėjimo, skatinamas lietuviškųjų tradicijų laikymasis, kuriant naują kaimo turizmo sodybą. Parama pagal šią priemonę teikiama fiziniams asmenims, t. y. ūkininkams ar kaimo gyventojams. Gerinti gyvenimo kokybę ir didinti užimtumą kaime, plėtojant kaimo turizmą, kuris didina gyventojų užimtumą ir sukuria papildomų pajamų šaltinį. 1. Didinti gyventojų užimtumą ir plėtoti ne žemės ūkio veiklas kaime. 2. Didinti kaimo turizmo sodybų patrauklumą. 3. Didinti nakvynės vietų skaičių kaimo turizmo sodybose. 4. Didinti vietovių kaime (stovyklaviečių), skirtų trumpalaikiam poilsiui ir (arba) nakvynei, skaičių. 5. Gerinti rekreacinę infrastruktūrą kaime. 1. Sukurti didesnę kaimo turizmo sodybų ir paslaugų įvairovę bei gerinti šių paslaugų kokybę. 2. Saugoti kaimo paveldą, atkuriant arba kuriant naujas sodybas, puoselėjančias lietuviškąsias architektūros ir kulinarijos tradicijas. 3. Remti stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimą ir plėtrą. Taikymas ir veikos sritys (VS) Paramos intensyvumas VS 1. Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų 1. Finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. plėtrą kaimo turizmo sodybose. 2. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. VS 2. Turistinių stovyklų turistams kaimo 1. Finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško 2. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 60 tūkst. EUR. vietovėse). Teikdamas paraišką, pareiškėjas paramos gali kreiptis pagal abi priemonės veiklos sritis. Tokiu atveju didžiausia paramos suma bendram projektui negali viršyti 200 tūkst. EUR. Projektui, susijusiam su tradicinių amatų plėtra, finansuojama iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. LR žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos naujai parengtos priemonės įgyvendinimo taisyklės, galiojančios tiems projektams, kurie parengti ir pateikti 2013 m. Parama buvo teikiama pagal supaprastintas taisykles, jeigu prašomos paramos suma neviršijo EUR, ir pagal didesnės vertės (nuo 60 tūkst. iki 200 tūkst. EUR) projektų finansavimo tvarką. Paminėtina, kad 2013 m. gruodžio mėn. buvo atliktas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimas, kuriame numatyta, kad projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paramos paraiškoje ir negali viršyti 24 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Esant projekto vykdytojo prašymui ir įvertinus projekto įgyvendinimo termino pratęsimo priežastis, NMA gali pratęsti projekto įgyvendinimo terminą, bet ne ilgiau nei iki 2015 m. birželio 30 d. Paskutinis mokėjimo prašymas taip pat turi būti pateiktas ne vėliau nei iki 2015 m. birželio 30 d Priemonės įgyvendinimo pažanga 59 lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt Pasirašyta sutarčių, vnt Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 121

122 Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR m. birželio 25 d. liepos 19 d. pagal priemonę buvo surinktos 54 paramos paraiškos. Lyginant su 2012 m., paramos paraiškų skaičius buvo 52 proc. mažesnis m. surinktose paraiškose prašomos paramos suma sudarė 15 proc. visų priemonės įgyvendinimui m. laikotarpiu skirtų lėšų. Per 2013 m. buvo pasirašyta 21 paramos sutartis, o išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos siekė EUR bei sudarė 33 proc. visos per programavimo laikotarpį išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos. 34 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m m. laikotarpiu pagal priemonę prašomos paramos suma 54 proc. viršijo jai skirtą finansavimą, o patvirtintos paramos suma sudarė 86 proc. priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų m. buvo patvirtinta 8 proc. paramos, o tai yra 23 proc. mažiau, lyginat su 2012 m. patvirtintos paramos dydžiu. Per visą programavimo laikotarpį išmokėta 54 proc. visų priemonei skirtų lėšų, iš kurių per 2012 m. išmokėta 16 proc., o per 2013 m. 18 proc. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis priemonės įgyvendinimui skirtos paramos iki 2013 m. pabaigos buvo patvirtinta, svarbu akcentuoti, jog 2014 m. daugiausiai dėmesio reikės skirti būtent lėšų išmokėjimo procesui. Tikėtina, kad jis turėtų būti spartesnis, nes vis daugiau projektų vykdytojų užbaigs įgyvendinamus projektus ir pateiks mokėjimo prašymus. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Priemonės stebėsenos rodiklių pasiekimas, lyginant su kitomis III krypties priemonėmis, buvo mažesnis, tačiau 2013 m. buvo padaryta pakankamai didelė pažanga m. paramą gavusių turizmo plėtros veiklų skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 80 proc. Didžioji dalis projektų buvo skirti kaimo turizmo paslaugų turizmo rinkodarai ir plėtrai (iškeltas tikslas pasiektas 79 proc.), nes poreikis rekreacinės infrastruktūros kūrimui yra mažesnis. Bendros investicijų sumos rodiklis pasiektas 61 proc., o didesnė dalis finansinių išteklių taip pat buvo nukreipta kaimo turizmo paslaugų teikimo rinkodarai. Paminėtina, kad projektų vykdytojų nuosavos lėšos sudarė 40 proc. bendros investicijų sumos. Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad priemonė prisidėjo prie užimtumo didinimo kaimo vietovėse m. laikotarpiu pagal priemonę buvo sukurta 461 darbo vieta, iš kurių 39 proc. darbo vietų (178) būtent 2013 m. Paminėtina, kad šiame sektoriuje sukurtų darbo vietų skaičius tiek vyrams, tiek moterims buvo apylygis, todėl galima teigti, kad kaimo turizmo verslą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 122

123 moterys plėtoja taip pat aktyviai kaip ir vyrai. Kitų alternatyvių žemės ūkiui veiklų atveju pastebimas didesnis vyrų aktyvumas. Iki 2013 m. pabaigos paramą gavusių subjektų skurta BPV siekė daugiau nei 3,4 mln. EUR, o vien per 2013 m. sukurta BPV sudarė net 48 proc. visos paramos gavėjų sukurtos BPV. Kaimo turizmo veiklos teikiamas pelnas išaugo dėl didėjančio turistų srauto kaimo turizmo sodybose, kuris beveik sugrįžo į iki krizės buvusį lygį m. laikotarpiu dėl priemonės įgyvendinimo kaimo turizmo sodybose su nakvyne apsilankiusių turistų skaičius siekė beveik 209 tūkst., o be nakvynės apsilankiusių asmenų skaičius daugiau nei 103 tūkst. Kaimo turizmo sodybų klientai vis dažniau pageidauja aktyvaus poilsio, pažintinių ekskursijų, nori išmokti tradicinių amatų ar domisi agroturizmu. 60 lentelė. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Produkto rodikliai Paramą gavusių turizmo plėtros veiklų skaičius Bendra investicijų apimtis Rodikliai Pagal veiklos rūšį: Rekreacinės infrastruktūros Iš viso: kūrimas (prieiga prie gamtos objektų, nedidelės apimties apgyvendinimas) Matavimo vienetai Investicinių projektų skaičius 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo % % Kaimo turizmo paslaugų teikimo rinkodara / plėtra % Iš viso: EUR % Pagal veiklos rūšį: Rekreacinės % infrastruktūros kūrimas (prieiga prie gamtos objektų, nedidelės apimties apgyvendinimas) Kaimo turizmo paslaugų teikimo rinkodara / plėtra Rezultato rodikliai Remiamų subjektų bendros (ne žemės ūkio) pridėtinės vertės padidėjimas Bendras sukurtų darbo vietų skaičius Papildomai apsilankė turistų Iš viso: Ūkiuose ir ne ūkiuose: Dėl paramos ūkiuose sukurtos darbo vietos % EUR * - sukurtų darbo vietų skaičius % % Dėl paramos ne ūkiuose % sukurtos darbo vietos Pagal lytį: Vyrų % Moterų % Pagal amžiaus grupę: < 25 metų % 25 metų % Nakvynių skaičius Apsilankiusių be nakvynių skaičius Apsilankiusių turistų skaičius % % *Vadovaujantis NMA skaičiavimais, pateikiama bendra m. paramą gavusių subjektų sukurtos BPV reikšmė. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 123

124 Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. stabili ekonominė situacija darė teigiamą įtaką priemonės įgyvendinimui, nes dėl atsigaunančios ekonomikos ir augančių realiųjų pajamų, didėjo vidaus vartojimas ir šalies gyventojai galėjo didesnę dalį šeimos pajamų krepšelio skirti poilsinėms veikloms. Kaimo turizmo veiklų plėtrai itin palankią įtaką darė vidutinio darbo užmokesčio didėjimas m. vidutinis darbo užmokestis šalyje, lyginant su 2012 m., padidėjo nuo 615 EUR iki 678 EUR m. turistų srautai kaimo turizmo sodybose išaugo 8 proc., o toks augimo tempas išlaikomas jau 2 3 metus. Tikimasi, kad 2014 m. bus pasiektas iki krizės užfiksuotas kaimo turizmo sodybas lankančių žmonių srautas, kuris siekė 290 tūkst. asmenų. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie kaimo turizmo infrastruktūros plėtros kaimo vietovėse, prie šių paslaugų rinkodaros, didino kaimo gyventojų užimtumą ir prisidėjo prie didesnes įsidarbinimo problemas patiriančių tikslinių grupių (pavyzdžiui, moterų) situacijos gerinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nedarbo problema ir toliau išlieka viena iš svarbiausių kaimo vietovėse, o nedarbo lygis šiose teritorijose yra didesnis už šalies vidurkį (pavyzdžiui, 2013 m. nedarbo lygis kaime buvo 5,3 proc. didesnis už nedarbo lygį šalyje), bet kokie veiksmai užimtumui didinti vertintini ypač palankiai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 124

125 LEADER metodas Planavi-mo būdas Priemonės I-os dalies tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Kaimo atnaujinimas ir plėtra (322) Ši priemonė yra sudėtinė: I dalis Kaimo atnaujinimas ir plėtra, II dalis Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse. Pirmiausiai aptariami priemonės I dalies pasiekimai, vėliau II dalies įgyvendinimas. I dalis. Kaimo atnaujinimas ir plėtra Pavadinimas Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialieji Veiklos I priemonės dalis Kaimo atnaujinimas ir plėtra I. Priemonė yra investicinio pobūdžio. Parama skiriama kaimo vietovėms atnaujinti ir jų plėtrai, t. y. pastatams atnaujinti, viešajai infrastruktūrai tvarkyti bei kurti ir t. t. Parama taip pat skiriama sąmoningumo aplinkosaugos klausimais ugdymo priemonėms ir investicijoms, susijusioms su gamtos paveldo išsaugojimu, atkūrimu ir atnaujinimu, bei vertingiems gamtos objektams išsaugoti, taip pat investicijoms, skirtoms kultūros paveldui (kaimų ir kaimo kraštovaizdžio kultūros identitetui išlaikyti, atkurti ir modernizuoti). Priemonė skatina gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ekonominės veiklos naudingumą, turistų pritraukimą. Ši priemonė svarbi kaimo identitetui išsaugoti ir migracijai mažinti. Priemonė yra įgyvendinama dviem būdais: 1) LEADER metodu pagal patvirtintas vietos plėtros strategijas ir 2) planavimo būdu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti kaimo vietovėse, turint patrauklesnius ir modernesnius kaimus. 1. Padidinti kaimų gyvenamosios aplinkos patrauklumą. 2. Sumažinti depopuliaciją kaimo vietovėse. 3. Išsaugoti kultūrinį paveldą įkuriant ir vystant tradicinių amatų centrus. 4. Užtikrinti operatyvius kontaktus su vienkiemiais ir kitomis tolimomis gyvenamosiomis kaimo vietovėmis. 1. Rekonstruoti (atnaujinti) pastatus. 2. Atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčius kaimo paveldo objektus ir kraštovaizdžio komponentus. 3. Sutvarkyti ar sukurti viešąją infrastruktūrą. 4. Puoselėti tradicinių amatų technologijas. 5. Sudaryti sąlygas tradicinių amatų reprezentavimui ir prekybai amatų gaminiais. 6. Skubios pagalbos įranga aprūpinti vienkiemius ir kitas tolimas gyvenamąsias kaimo vietoves. Taikymas ir veiklos sritys Ši priemonė yra skirta užtikrinti kaimo vietovių atnaujinimą ir plėtrą: pastatų atnaujinimą, viešosios infrastruktūros tvarkymą ar kūrimą (įskaitant drenažo sistemų įrengimą ir atnaujinimą; viešo geriamojo vandentiekio ir nuotekų tvarkymo, vandens gerinimo ir nugeležinimo sistemų įrengimą kaimuose, turinčiuose iki 500 gyventojų), istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių kaimo paveldo objektų ir kraštovaizdžio komponentų išsaugojimą ir modernizavimą, tradicinių amatų centrų kūrimą ir plėtrą, žmonių ir privačios nuosavybės apsaugą atokiose kaimo vietovėse, asbestinės stogų dangos keitimą bei gyvenimo kokybės gerinimą. Paramos gavėjai Savivaldybių administracijos Fiziniai asmenys Paramos intensyvumas 1. Finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų projekto išlaidų, išskyrus atvejus, kai projektas susijęs su tradicinių amatų centrų įkūrimu ir plėtra tada finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų LR Žemės ūkio ministerijos nurodytu būdu. 2. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. 1. Finanuojama iki 50 proc. visų tinkamų projekto išlaidų. 2. Didžiausia paramos suma vienam projektui EUR. Kaimo bendruomenės, 1. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų projekto išlaidų nevyriausybinės organizacijos, kiti 2. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. kaimo vietovėje įsteigti ir (arba) joje veikiantys juridiniai asmenys, savivaldybės ir jų įmonės. Bendrasis finansavimas: piniginiu įnašu ir (arba) įnašu natūra savanorišku darbu ir (arba) nekilnojamuoju turtu. Neapmokamo savanoriško darbo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į išdirbtą laiką ir valandinę arba dienos užmokesčio vertę (nustatytą Lietuvos statistikos departamento), nekilnojamojo turto vertė nustatoma vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis (vidutinė rinkos kaina) arba nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo išvada. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 125

126 Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. buvo atlikti du priemonės įgyvendinimo (LEADER metodu) taisyklių pakeitimai, kurių pirmuoju išplėstas galimų pareiškėjų ratas, įtraukiant savivaldybių įmones. Antruoju pakeitimu buvo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti parama, numatant, jog pareiškėjai gali pateikti paramos paraišką antrajam vietos projektui įgyvendinti, neužbaigę pirmojo vietos projekto, tačiau paramos sutartis gali būti pasirašyta tik pateikus pirmojo vietos projekto galutinį mokėjimo prašymą. Taip pat numatyta lankstesnė sankcijų taikymo sistema, kai pareiškėjui ar projekto partneriui įvykdžius paramos gavimo ar naudojimo sąlygų pažeidimą, pareiškėjas vienerius metus neturi teisės pretenduoti į paramą. Sankcijos nėra taikomos, jei padarytas pažeidimas neturėjo ar neturi neigiamos įtakos viešiesiems finansams, projekto rezultatams ir tikslams pasiekti m. keturis kartus pildytos ir keistos priemonės įgyvendinimo planavimo būdu taisyklės. Pakeitimuose numatyta, jog projekto įgyvendinimo trukmė nuo paramos sutarties pasirašymo dienos negali būti ilgesnė kaip 18 mėnesių, o galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2015 m. birželio 30 d. Numatyta, kad pareiškėjui ar projekto partneriui įvykdžius paramos gavimo ir naudojimo reikalavimų ir sąlygų pažeidimą, pareiškėjas vienerius metus neturi teisės pretenduoti į paramą. Šios nuostatos nėra taikomos, jei pareiškėjo ar projekto partnerio padarytas pažeidimas neturėjo ar neturi neigiamos įtakos viešiesiems finansams, projekto rezultatams ir tikslams pasiekti. NMA įvertina pažeidimo poveikį ir nustato, ar taikyti apribojimus. Pažeidimo vertinimas atliekamas paraiškos tinkamumo vertinimo metu NMA sudarytoje komisijoje m. nebuvo keistos priemonės veiklos Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra įgyvendinimo planavimo būdu taisyklės, o veiklos Asbestinių stogų dangos keitimas įgyvendinimo planavimo būdu taisyklės buvo keistos keturis kartus. Šiuose pakeitimuose numatyta, kad pareiškėjai pagal šią veiklos sritį turi būti kaimo gyventojai, ne mažiau nei penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravę kaimo vietovėje, taip pat pareiškėjas ne mažiau nei dvejus pastaruosius metus iki paramos paraiškos pateikimo kaimo vietovėje turi būti vykdę profesinę ir (ar) eknominę veiklą, išskyrus tuo atveju, jei pareiškėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus arba jam pripažintas 0-55 proc. darbingumas. Nuo 2014 m. kovo 13 d. įsigaliojo naujos redakcijos priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos Asbestinių stogų dangos keitimas įgyvendinimo planavimo būdu taisyklės, kuriomis supaprastinta medžiagų, skirtų stogo dangai pakeisti, įsigijimo tvarka (neišskiriant medžiagų į atskiras išlaidų kategorijas, atnaujinti medžiagų įkainiai, sumažinta galima didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti (atsižvelgta į ankstesnių metų patirtį ir į vidutinę prašomą paramos sumą), be to, atnaujinti pirmumo skirti paramą kriterijai ir nustatyta nauja pirmumo skirti paramą kriterijų eilė, numatytas papildomas tinkamumo kriterijus, nurodantis, kad pareiškėjas turi mažiausiai dvejus metus iki paraiškos pateikimo užsiimti ūkine ekonomine veikla kaimo vietovėje Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. buvo surinkta 81 paraiška kaimo atnaujinimo projektams ir 2 paraiškos tradicinių amatų. Daugiausiai paraiškų, kaip ir 2012 m., buvo gauta pagal priemonės veiklą, skirtą asbestinių stogų dangos keitimui (daugiau nei 4,2 tūkst. paraiškų). Bendras pagal priemonę 2013 m. surinktų paraiškų skaičius siekė ir sudarė 34 proc. viso nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2013 m. pabaigos pagal šią priemonę surinktų paraiškų skaičiaus. Per 2013 m. surinktose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 126

127 paraiškose prašomos paramos suma sudarė 21 proc. visam programavimo laikotarpiui skirto finansavimo. Paminėtina, kad dėl asbestinių stogų dangos keitimo veiklos srities populiarumo m. pagal priemonę prašoma bendros paramos suma 4 proc. viršijo priemonei skirtą finansavimą m. buvo užbaigti paraiškų surinkimai pagal priemonę, įgyvendinamą planavimo būdu. Paminėtina, kad pagal LEADER metodu įgyvendinamą priemonę vietos veiklos grupėse paraiškos priimamos dar ir 2014 m. 61 lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR * 2013 m m. Gauta projektinių pasiūlymų kaimo atnaujinimo projektams, vnt. Projektiniuose pasiūlymuose prašoma paramos suma, tūkst. EUR Surinkta paraiškų kaimo atnaujinimo projektams, vnt Surinkta paraiškų tradicinių amatų plėtros projektams, 2 20 vnt. Surinkta paraiškų asbestinių stogų dangos keitimo projektams, vnt. Bendras pagal priemonę surinktų paraiškų skaičius, vnt Paraiškose prašoma paramos suma, tūkst. EUR Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Bendra suma visai priemonei m. laikotarpiui I daliai ( Kaimo atnaujinimas ir plėtra ) skirta tūkst. EUR, o II daliai ( Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse ) skirta tūkst. EUR. Analizuojant priemonės finansinius rodiklius, paminėtina, kad 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo tūkst. EUR padidintas priemonei skirtas finansavimas, nukreipiant lėšas asbestinių stogų dangos keitimui. Ši veikla kaimo vietovėse yra labai svarbi, kadangi ne tik didina kaimo aplinkos patrauklumą, gerina gyvenimo kokybę, bet ir mažina neigiamą poveikį sveikatai. Nepaisant to, kad ši veikla buvo bandomoji, ji sulaukė itin didelio pareiškėjų susidomėjimo, todėl iškilo poreikis skirti jai papildomas lėšas. Padidinus priemonei skirtą finansavimą, bus galima paremti dar maždaug asbestinių stogų pakeitimą kaimo vietovėse. 35 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 127

128 Vadovaujantis paveikslo duomenimis, matyti, kad iki 2013 m. pagal priemonę patvirtintos paramos suma sudarė 87 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtų lėšų, o išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumos atitinkamai 57 proc. ir 56 proc. Tikėtina, kad 2014 m. išmokėtos paramos apimtis išaugs dar labiau, nes bus baigta įgyvendinti dalis asbestinių stogų keitimo pramos projektų. Iki 2013 m. pabaigos pagal priemonę planavimo būdu buvo vykdomi iš viso 154 kaimo atnaujinimo projektai, kuriems skirta paramos suma sudarė 49 proc. visos priemonei įgyvendinti skirtų lėšų sumos. LEADER metodu buvo įgyvendinama projektų, skirtų kaimo atnaujinimui ir plėtrai. 62 lentelė. Kaimo atnaujinimo projektai, įgyvendinami planavimo būdu ir LEADER metodu Veiklos sritis Projektų skaičius Projektai, įgyvendinami planavimo būdu Viešųjų erdvių sutvarkymas ar sukūrimas, kultūrinio kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas 16 ir atnaujinimas Privažiuojamųjų kelių, gyvenvietės ribose esančių vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių, 14 esančių prie viešosios paskirties pastatų, transporto priemonėms privažiuoti ar pastatyti skirtos infrastruktūros prie rekreacinių zonų sutvarkymas ir sukūrimas Vandentvarka 26 Nekilnojamojo turto pagerinimas 79 Viešųjų kultūros paveldo objektų tvarkyba 4 Religinių objektų kapitalinis remontas, rekonstrukcija, konservavimas, restauravimas, 15 atkūrimas Projektai, įgyvendinami LEADER metodu Viešųjų erdvių sutvarkymas, sukūrimas, kultūrinio kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas ir 637 atnaujinimas Privažiuojamųjų kelių, gyvenvietės ribose esančių vietinės reikšmės viešųjų gatvių ar jų 30 atkarpų, priklausančių savivaldybei, transporto priemonėms privažiuoti ir (ar) pastatyti skirtos infrastruktūros sutvarkymas ir sukūrimas Drenažo sistemų įrengimas, atnaujinimas, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sistemų 51 įrengimas, atnaujinimas Vandens gerinimo, geležies šalinimo sistemų įrengimas, atnaujinimas 69 Svarbių statinių statyba, rekonstrukcija, remontas ir pritaikymas visuomenės poreikiams 813 Privačių pastatų atnaujinimas 5 Kultūros paveldo objektų tvarkyba 77 Religinių objektų kapitalinis remontas, rekonstrukcija, konservavimas, restauravimas, 44 atkūrimas Tradicinių amatų centrų ir (arba) kiemelių kūrimas ir (ar) plėtra 40 Sąlygų tradiciniams amatams pristatyti ir prekiauti amatininkų gaminiais sudarymas 10 Vadovaujantis lentelės duomenimis, matyti, kad daugiausiai projektų buvo skirta nekilnojamojo turto pagerinimui ir svarbių statistinių statybai, taip pat daug projektų buvo įgyvendinama viešųjų erdvių sutvarkymo ar sukūrimo, kultūrinio kraštovaizdžio komponentų išsaugojimo ir atnaujinimo srityje. Itin didelio pareiškėjų susidomėjimo sulaukė vandentvarkos sritis, nes ES paramos lėšomis buvo įrengiamos ir atnaujinamos drenažo sistemos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sistemos, įrengiamos ir atnaujinamos vandens gerinimo ir geležies šalinimo sistemos. Paminėtina, kad priemonę įgyvendinant LEADER metodu kaimo vietovėse veikiančios VVG savo administruojamose teritorijose remia tradicinių amatų centrų įkūrimą. Tradicinių amatų centrų ir kiemelių kūrimo bei plėtros srityje iki 2013 m. pabaigos buvo įgyvendinama 40 projektų. Priemonę įgyvendinant planavimo būdu, paramos tradiciniams amatų centrams steigti gali kreiptis savivaldybių administracijos pagal atskirą veiklos sritį, skirtą tradiciniams amatams puoselėti steigiant ne pelno siekiančius tradicinių amatų centrus regionuose. Pagal šią veiklos sritį numatytas tradicinių amatų centrų kūrimas kiekviename regione pagal tam kraštui būdingus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 128

129 tradicinius amatus, kurie padėtų išsaugoti jų įvairovę, užtikrintų tolygų amatų centrų regioninį pasiskirstymą m. laikotarpiu buvo gauta ir pavirtinta 20 paraiškų dėl tradicinių amatų centrų steigimo, o iki 2013 m. pabaigos baigti įgyvendinti 9 projektai (Alytaus r., Anykščių r., Kelmės r., Kretingos r., Molėtų r., Prienų r., Plungės r., Šiaulių r. ir Uteno r. sav.). 42 Analizuojant projektų teritorinį pasiskirstymą, paminėtina, kad daugiausiai kaimo atnaujinimo projektų planavimo būdu buvo vykdoma Kalvarijos sav. (12 projektų), taip pat Rokiškio r. ir Vilkaviškio r. sav. (atitinkamai 10 ir 7 projektai). Daugiausiai projektų LEADER metodu buvo vykdoma Kaišiadorių r. sav. (63 projektai), taip pat Marijampolės sav. (58 projektai), Telšių r. sav. (57 projektai), Mažeikių r. sav. (55 projektai), Kretingos r. ir Kėdainių r. sav. (54 projektai) ir kt. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Atsižvelgiant į priemonei padidintą finansavimą bei siekį papildomai paremti asbestinių stogų dangos keitimo projektus, buvo padidintos priemonės stebėsenos rodiklių ( Kaimų, kuriuose vykdomi projektai, skaičius, Paremtų kaimo atnaujinimo projektų skaičius, Bendra investicijų suma ir Kaimo gyventojai, besinaudojantys geresnėmis paslaugomis ) tikslinės reikšmės. Po atliktų administracinių veiksmų kaimų, kuriuose vykdomi projektai, skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 70 proc., o veiklos buvo vykdomos iš viso daugiau nei 2,8 tūkst. kaimų. Paminėtina, kad projektai buvo įgyvendinami iš viso 174 vienkiemiuose ir tolimose gyvenamosiose vietovėse, tačiau visi jie buvo skirti asbestinių stogų dangos keitimui, o projektai, skirti gyventojų aprūpinimui skubios pagalbos įranga, nebuvo vykdomi. Paminėtina, kad bendras paremtų stogų renovavimo projektų skaičius iki 2013 m. pabaigos siekė daugiau nei 6,4 tūkst. projektų. Bendros investicijų sumos rodiklis m. laikotarpiu buvo pasiektas 56 proc., o būtent 2013 m. kaimo atnaujinimo ir plėtros projektams įgyvendinti investuotos lėšos sudarė 35 proc. visos bendros investicijų sumos. Kaimo gyventojų, besinaudojančių geresnėmis paslaugomis, skaičius iki 2013 m. pabaigos siekė 180,6 tūkst. asmenų. Vis dėlto suplanuota rodiklio tikslinė reikšmė buvo pasiekta 29 proc., o mažas rodiklio pasiekimas aiškinamas netinkama skaičiavimo metodika, kurią taiko pareiškėjai (nurodoma, kad pagerintomis paslaugomis naudosis tik konkretaus miestelio ar kaimo gyventojai, nors reikia nurodyti visą seniūnijos gyventojų skaičių). 63 lentelė. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Produkto rodikliai Kaimų, kuriuose vykdomi projektai, skaičius (322 priemonei) Paremtų kaimo Iš viso: paveldo Pagal paveldą: projektų skaičius Bendra investicijų apimtis Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo kaimų skaičius % investicinių % projektų Gamtos paveldas skaičius % Kultūros paveldas % Iš viso: EUR % Pagal priemones ir jų dalis: Priemonė Kaimo atnaujinimas (322 ir 323) % 42 Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centras. Pažyma dėl projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra (planavimo būdu) ir 4 krypties LEADER metodo įgyvendinimas priemonių, įgyvendinimo m. sausis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 129

130 Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta m. pasiekta reikšmė reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo Iš jų Kaimo paveldo % išsaugojimo ir atnaujinimo projektų (323) Gamtos paveldas % Kultūros paveldas % Paremtų kaimo atnaujinimo projektų skaičius (pagal 322 ir 323 priemones) Iš jų stogų renovavimo (322) projektų skaičius % 64% Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų % pastatų skaičius (pagal 322 priemonę) Vienkiemių ir tolimų gyvenamųjų vietų, kuriose vykdomi projektai, skaičius (pagal 322 priemonę) Rezultato rodikliai Kaimo gyventojai, besinaudojantys geresnėmis paslaugomis skaičius vietų skaičius unikalių asmenų skaičius % % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominė ir socialinė situacija darė teigiamą įtaką priemonės įgyvendinimui, kadangi didėjant vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui, augant gyventojų pajamoms, esant palankesnėms skolinimo iš bankų sąlygoms gyventojai galėjo aktyviau kreiptis dėl paramos ir įgyvendinti projektus, kuriems reikia nuosavo indėlio. Tai buvo ypač aktualu asbestinių stogų dangos keitimo atveju, nes pusę projektų įgyvendinimo sumos reikia padengti iš nuosavų lėšų. Be to, parama mokama išlaidų kompensavimo būdu, t. y. pirmiausiai projektas įgyvendinamas savomis lėšomis ir tik vėliau išlaidos deklaruojamos mokėjimo prašymuose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 130

131 II dalis. Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse Šios priemonės dalies įgyvendinimas yra finansuojamas naujiems iššūkiams skirtomis lėšomis, kadangi plačiajuosčio interneto ryšio kaimo vietovėse diegimą Lietuva pasirinko kaip vieną iš trijų (greta pieno sektoriaus restruktūrizavimo ir klimato kaitos mažinimo priemonių) su naujais iššūkiais susijusių krypčių. Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtrai kaimo vietovėse skirta EUR. Pavadinimas II priemonės dalis Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse Trumpas priemonės aprašymas II priemonės dalies tikslai II. Projektą įgyvendina VšĮ Plačiajuostis Internetas. Sprendimas ją įsteigti priimtas 2005 m. rugsejo 29 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu. Įstaigos tikslas sukurti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus institucijoms ir sudaryti prielaidas teikti plačiajuosčio duomenų perdavimo paslaugas kaimiškųjų vietovių bendruomenių nariams. Projekte neišskiriama kokia nors konkreti technologija ar tinklo platforma paliekant komerciniams operatoriams galimybe pateikti pačius tinkamiausius sprendimus plačiajuoscio ryšio paslaugoms teikti galutiniams vartotojams. 1. Teikti kaimo ekonominės veiklos subjektams ir gyventojams plačiajuosčio ryšio paslaugas; 2. Gerinti tokių paslaugų prieigą kaimo gyventojams ir verslui; 3. Didinti kaimo vietovių patrauklumą, verslo konkurencingumą ir užimtumo galimybes kaimo vietovėse sudarant galimybes naudotis sparčiuoju internetu. Taikymas ir veiklos sritys 1. Plėtoti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, apimant 150 gyvenviečių, turinčių apie 20 tūkst. gyventojų. 2. Prijungti prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros arba padidinti plačiajuosčio ryšio aprėptį iki maždaug 400 žemės ūkio institucijų ir organizacijų, gamybos ir perdirbimo įmonių, kaimo bendruomenių, švietimo įstaigų, bibliotekų, viešųjų interneto prieigos punktų ir kt. 3. Įrengti reikalingą įrangą siekiant užtikrinti tinklo funkcionavimą. 4. Sukurti e-infrastruktūros sistemą, leidžiančią valstybės ir vietos valdžios žemės ūkio institucijoms bei organizacijoms, veikiančioms šalies kaimiškose vietovėse, o taip pat ir suinteresuotoms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms teikti viešąsias paslaugas. Paramos gavėjai Remiama veikla Paramos intensyvumas Viešoji įstaiga Plačiajuostis internetas" Prieigos prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros sukūrimas įskaitant plačiajuosčio ryšio linijų prieigos terminalinius mazgus ir antžemines konstrukcijas (t.y. fiksuoto ryšio, antžeminio bevielio ryšio, palydovinio ryšio ar kombinuoto ryšio technologijas) atitinkančias Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 III priedo reikalavimus. 1. Parama teikiama 100 proc. tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti. 2. Avansinis mokėjimas sudaro iki 50 proc. valstybės paramos 2010 arba iki 20 proc. valstybės paramos m. ir gali būti išmokėtas remiantis Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1974/ straipsnyje nustatyta tvarka Priemonės įgyvendinimo administravimas Siekiant tinkamai įgyvendinti subpriemonę, po subpriemonės patvirtinimo Europos Komisija rekomendavo ją įgyvendinant naudoti valstybės pagalbos schemą Nr. N 183/2009 Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo plėtra (toliau RAIN valstybės pagalbos schema) m. buvo parengtos ir patvirtintos Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse įgyvendinimo taisyklės, kuriose reglamentuota, kad galimas pareiškėjas / paramos gavėjas yra VšĮ Plačiajuostis internetas. Pagal šią priemonę finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto lėšų, o pagal priemonę vykdomo projekto didžiausia galima paramos suma yra EUR m. pabaigoje atlikti taisyklių papildymai, kuriuose numatyta, jog projektas turi būti įgyvendintas iki 2015 metų birželio 30 d., o taip pat pakeista paramos paraiškų tvirtinimo ir paramos sutarčių sudarymo tvarka. Pakeitus taisykles numatyta, jog paramos gavėjas gali teikti keletą mokėjimo prašymų. Remiantis taisyklėmis rekomenduojama teikti iki penkių mokėjimo prašymų, neįskaitant avanso mokėjimo prašymo. Galutinio mokėjimo prašymo suma negali būti mažesnė kaip gauto avanso suma. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 131

132 Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. priemonė dar nebuvo įgyvendinama, todėl priemonės stebėsenos rodikliai taip pat nebuvo pasiekti. 64 lentelė. Priemonės Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų veiksmų skaičius vnt Bendra investicijų suma EUR Įrengta optinio pluošto kabelinių linijų km Rezultato rodikliai Interneto skverbties kaimo vietovėse padidėjimas asmenų skaičius Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 132

133 2.4 PROGRAMOS IV KRYPTIES LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Programos IV krypties įgyvendinimo pažanga 65 lentelė. Programos IV krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt. 0 4* Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR *Neigiamai įvertintų paraiškų skaičius šioje ataskaitoje yra mažesnis nei 2012 m. ataskaitoje, kadangi NMA perskaičiavo ir patikslino duomenis. IV krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas, lyginant su visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui skirta parama, pateikiamas paveiksle. 36 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m m. laikotarpiu buvo patvirtinta faktiškai visa IV krypties priemonėms skirtos paramos suma, o išmokėtos paramos suma sudarė 63 proc. viso šiai krypčiai skirto finansavimo. Per 2013 m. buvo išmokėta ir deklaruota Europos Komisijai atitinkamai 25 proc. ir 24 proc. visos per programavimo laikotarpį išmokėtos ir deklaruotos paramos. Atsižvelgiant į likusį Programos įgyvendinimo laikotarpį ir paramos įsisavinimo spartą, IV krypties veikloms skirtos lėšos turėtų būti įsisavintos sėkmingai. Iki 2013 m. pabaigos daugiausiai paramos lėšų buvo išmokėta pagal priemonę, skirtą paramos teikimui VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti, pagal kurią įsisavintos paramos suma sudarė 79 proc. viso priemonei numatyto finansavimo. Pakankamai sėkmingai lėšos buvo įsisavinamos ir pagal priemonę Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas, pagal kurią išmokėta 60 proc. visos skirtos paramos. Pagal priemonę Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas iki 2013 m. pabaigos buvo išmokėta 38 proc. visų priemonei skirtų lėšų, o net 34 proc. viso skirto finansavimo išmokėta būtent per 2013 m. Paminėtina, kad esant tokiai lėšų išmokėjimo spartai priemonei skirtas finansavimas iki Programos įgyvendinimo pabaigos gali būti įsisavintas. Programos IV krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas IV krypties bendrasis tikslas skatinti kaimo plėtrą per vietos iniciatyvas ir partnerystę. Šiam tikslui įgyvendinti skirtas prioritetas vietos iniciatyvų ir bendradarbiavimo skatinimas bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 133

134 žmogiškųjų gebėjimų ugdymas, siekiant rengti ir sėkmingai įgyvendinti vietos plėtros strategijas. Programoje taip pat suformuluoti trys specialieji tikslai, susiję su vietos iniciatyvų ir partnerysčių skatinimu, įtraukiant kaimo bendruomenių, verslo ir vietos valdžios institucijų atstovus, kaimo gyventojų motyvavimu ir jų gebėjimų veikti kartu ugdymu, integruotų vietos plėtros strategijų rengimu ir jų įgyvendinimu naujais būdais bei metodais organizavimu. Siekiant įgyvendinti šiuos specialiuosius tikslus, iškelti trys veiklos tikslai, kurie vykdomi per tris IV krypties priemones. Paminėtina, kad IV krypties veiklos įgyvendinamos LEADER metodu. 66 lentelė. Programos IV krypties pradinių rodiklių dinamika Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas Užimtumo padidėjimas ne Pagal lygį: žemės ūkio Šalyje B , , , , , , , ,9 sektoriuje (užimtumas antriniame ir Kaime 267,9 300,5 316,7 269,1 252, ,6 tretiniame sektoriuose), tūkst. įdarbintų asmenų Ekonomikos augimas ne žemės Pagal lygį: ūkio sektoriuje Šalyje B , , , , , , , ,0 (BPV antriniame Kaime 4.013,0 n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. ir tretiniame sektoriuose), mln. EUR VVG plėtra (VVG B36 27,3 27,2 n. d dalyvaujančių gyventojų skaičius pagal LEADER programą), proc.* *Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę: Gyventojų skaičius VVG teritorijose / Gyventojų skaičius kaimo vietovėse (proc.). VVG teritorijoms priskiriamų gyventojų skaičius yra didesnis nei apskritai kaimiškose vietovėse Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičius 43, kadangi į VVG teritorijas buvo įtraukti ir maži miesteliai. IV krypčiai numatyti pradinės padėties rodikliai, susiję su užimtumo padidėjimu ir ekonomikos augimu ne žemės ūkio sektoriuje, atitinka III krypčiai numatytus rodiklius, kadangi IV krypties priemonėmis siekiama III krypties priemonių tikslų (alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimo, kaimo paveldo išsaugojimo ir kaimo atnaujinimo veiklų). Detalesnė pradinės padėties rodiklių analizė pateikiama šios ataskaitos 2.3 skyriuje, tačiau svarbu paminėti, kad IV krypties priemonių įgyvendinimas turėjo įtakos tiek užimtumo situacijos gerėjimui kaimo vietovėse, tiek ekonomikos įvairinimui. Vietos iniciatyvų ir bendradarbiavimo sėkmę atspindi aktyvus vietos gyventojų įsitraukimas į bendruomenines iniciatyvas. Tokį įsitraukimą užtikrina dalyvavimas VVG veikloje, o VVG plėtrai matuoti numatytas atskiras pradinės padėties rodiklis, apskaičiuojamas kaip gyventojų skaičiaus VVG teritorijose ir gyventojų skaičiaus kaimo vietovėse procentinis santykis. VVG teritorijose gyvenančių žmonių skaičius 2006 m. sudarė tik 27,3 proc. visų kaimo gyventojų skaičiaus, o 2012 m. net 128 proc. Tokias tendencijas iš pradžių daugiau lėmė besiplečianti VVG veikla ir teritorinė apimtis, o paskutiniaisiais metas kasmet nuosekliai mažėjantis kaimo gyventojų skaičius. 43 Vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, kaimiškose vietovėse gyvenančių Lietuvos gyventojų skaičius 2006 m. siekė , 2007 m , 2008 m , 2009 m , 2010 m , 2011 m , 2012 m , 2013 m Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 134

135 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (413) Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Specialusis Priemonė yra įgyvendinama LEADER metodu, vadovaujantis principu ir iniciatyva iš apačios į viršų. Paramos gavėjai yra VVG, turinčios patvirtintas vietos plėtros strategijas, o galutiniai paramos gavėjai VVG teritorijų kaimo gyventojai, kaimo bendruomenės, NVO, smulkaus verslo subjektai. VVG strategijose pateikta teritorijos socialinės ekonominės situacijos analizė, kaimo vietovės plėtros vizija, prioritetai bei veiksmai numatytiems tikslams pasiekti. Vietos plėtros strategijomis siekiama Programos 3 krypties tikslų. Įgyvendinti LEADER metodą, skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystes, įtraukiant kaimo bendruomenes, vietos valdžios ir verslo atstovus. Gerinti gyvenimo kokybę kaime ir skatinti kaimo ekonomikos įvairinimą, naujais būdais ir metodais įgyvendinant vietos plėtros strategijas, tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą. Remti vietos plėtros strategijų, kuriomis siekiama Programos 3 krypties tikslų, įgyvendinimą. Veiklos Didžiausia paramos suma vietos projektui ir paramos intensyvumas 1. Kai vietos plėtros strategijoje numatytos priemonės, kurias reglamentuoja Programa, didžiausia paramos suma ir paramos intensyvumas yra nustatytas 3 krypties priemonių aprašymuose. 2. Kai vietos plėtros strategijoje numatytos priemonės, kurių nereglamentuoja Programa, finansuojama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų pelno siekiantiems projektams, iki 80 proc. ne pelno siekiantiems vietos projektams, teikiamiems VVG pagal vietos plėtros strategiją. Didžiausia paramos suma vietos projektui negali viršyti 200 tūkst. EUR, tačiau kiekviena VVG, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją, pati sudaro priemonių planą ir nustato didžiausią paramos sumą vienam vietos projektui pagal skirtingas priemones Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. buvo atliktas vienas atrankos taisyklių pakeitimas ir trys priemonės administravimo taisyklių pakeitimai. Atrankos taisyklių pakeitimu buvo numatytos papildomos tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su prisijungimo prie VĮ Registrų centro duomenų bazės leidimo įsigijimu. Šios išlaidos VVG buvo būtinos siekiant užtikrinti spartesnį vietos projektų vertinimą ir tinkamą prisidėjimą įnašu natūra nekilnojamuoju turtu. Administravimo taisyklių pakeitimai buvo atliekami, atsižvelgiant į vietos projektų vykdytojų sunkumus su apyvartinėmis lėšomis ir dėl šios priežasties užtrunkantį vietos projektų įgyvendinimą. Pakeitimuose buvo numatytas papildomas paramos lėšų mokėjimo būdas sąskaitų apmokėjimas (avanso forma, kai paramos gavėjas teikia NMA sąskaitas, apmokėjęs tik nuosavo indėlio dalį). Šis mokėjimo būdas ypač naudingas vietos projektams, kuriuose numatytos didelės apimties investicijos į įrangą, infrastruktūrą, nekilnojamąjį turtą. Taip pat numatytas avanso mokėjimo prašymų teikimas elektroniniu būdu ir lakstesnė sankcijų taikymo sistema, analogiška priemonei Kaimo atnaujinimas ir plėtra. Nuo 2013 m. projektų finansavimas pradėtas vykdyti pagal naują procedūrą: paramos sutartį turi pasirašyti tik VVG ir vietos projektų vykdytojai. Anksčiau ši sutartis buvo trišalė, kadangi ją pasirašydavo ir NMA. Nuo 2013 m. administravimo procesas tapo paprastesnis, o VVG teko didesnė atsakomybė. Kita vertus, NMA pasitikėjimas VVG vis didėja, nes per kelerius metus daugelis VVG įgijo kompetencijos ir vis profesionaliau padeda bendruomenėms įgyvendinti projektus, pastebimai padidėjo teikiamų paraiškų kokybė, daug sklandesnis ir vietos projektų administravimo procesas. VVG kompetencijos didėjimas yra itin svarbi sėkmingo projektų įgyvendinimo sąlyga, kadangi VVG turi išmanyti daug teisės aktų ir kitų procedūrų: savarankiškai parengti visus reikalingus dokumentus, skelbti kvietimus vietos projektų paraiškoms teikti, šias paraiškas rinkti, konsultuoti kaimo bendruomenę, kaip tinkamai užpildyti vietos projekto paraišką, rengti šia tema mokomuosius renginius, parinkti kompetentingus projektų vertintojus, organizuoti vietos projektų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 135

136 atrankos posėdžius ir, gavus NMA pritarimą, skirti atrinktiems projektams paramą. Vėliau reikia pasirašyti dvišalę sutartį ir prižiūrėti projektų vykdymą, rengti mokomuosius kursus. Paminėtina, kad tarp dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias daro VVG, išlieka Viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai Priemonės įgyvendinimo pažanga 2013 m. vietos plėtros strategijos pagal priemonę nebuvo renkamos, kadangi pareiškėjai VVG vietos plėtros strategijas pagal šią priemonę teikė vieną kartą visam programiniam laikotarpiui. Iki 2010 m. pabaigos buvo pasirašytos sutartys su visomis kaimo vietovėse veikiančiomis VVG (51). Paminėtina, kad Lietuvoje VVG pačios turi kompetencijos vertinti paraiškas ir atrinkti projektus, t. y. laikomasi decentralizuoto projektų atrankos modelio m. buvo pasirašytos 438 vietos projektų vykdymo sutartys, lyginat su 2012 m. 57 proc. mažiau. Per 2013 m. vietos projektams įgyvendinti išmokėta tūkst. EUR, o tai sudaro 53 proc. visų vietos projektams išmokėtų paramos lėšų per m. laikotarpį. 67 lentelė. Priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų (vietos plėtros strategijų), vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR * Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt. 0 0 Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR * Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Patvirtinta vietos projektų, vnt Pasirašyta vietos projektų vykdymo sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma vietos projektams įgyvendinti, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma vietos projektų vykdytojams, tūkst. EUR *Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo metu iš rezervo lėšų visoms VVG buvo skirta EUR (kiekvienai VVG po EUR) tarptautinio bendradarbiavimo projektų iniciavimo veikloms. Iki 2013 m. pabaigos VVG patvirtino net 92,25 proc. visų lėšų, skirtų vietos plėtros projektams įgyvendinti. Mažiau nei 80 proc. vietos projektams įgyvendinti skirtų lėšų buvo patvirtinusios tik penkios VVG: Anykščių rajono VVG, kurios patvirtintų projektų dalis sudarė 59,2 proc. visų šiai VVG vietos projektams įgyvendinti skirtų lėšų, VVG Rietavo iniciatyvos (66,3 proc.), Švenčionių rajono VVG Švenčionių partnerystė (74,7 proc.), Varėnos krašto VVG (76 proc.) ir Vilkaviškio krašto VVG (77,4 proc.). Visos kitos VVG buvo patvirtinusios daugiau nei 80 proc. ar 90 proc. visų joms vietos projektams įgyvendinti skirtų lėšų, o šešios VVG 2013 m. pabaigoje jau buvo patvirtinusios visas vietos projektams įgyvendinti skirtas lėšas: Alytaus rajono VVG, asociacija Lamatos žemė, Kretingos rajono kaimo plėtros asociacija, Šakių krašto VVG, Širvintų rajono VVG ir VVG Pakruojo rajono partnerystė. Didžioji dalis VVG jau panaudojo nemažai strategijų administravimo lėšų, tačiau vietos projektų įgyvendinimas tik įsibėgėja m. pabaigoje puikiai lėšas įsisavino keturios VVG: Taruagės rajono VVG, Ukmergės rajono vietos veiklos grupė, VVG Pakruojo rajono partnerystė ir Skuodo VVG. Šios VVG įsisavino daugiau nei 80 proc. vietos projektams įgyvendinti skirtų lėšų. Labai gerai lėšas įsisavino 9 VVG, kuriose buvo įsisavinta daugiau nei 70 proc. vietos projektams įgyvendinti skirtų lėšų (Širvintų r. VVG, Molėtų r. VVG, Kupiškio r. VVG, Šiaulių r. Vietos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 136

137 veiklos grupė, VVG Pagėgių kraštas, Raseinių r. VVG, Sūduvos VVG, Kaišiadorių r. VVG ir VVG Radviliškio lyderis ). Paminėtina, kad puikiai, labai gerai ir gerai lėšas įsisavinančios VVG sudarė 45 proc. viso šalyje veikiančių VVG skaičiaus, patenkinamai lėšas įsisavinančios VVG 20 proc., o blogai ir labai blogai lėšas įsisavinančios VVG 35 proc. Pagrindinės problemos, su kuriomis susidūrė VVG, ir kurios apsunkino vietos plėtros projektų įgyvendinimo procesą, buvo susijusios su: a) kvietimų teikti vietos projektų paraiškas dokumentacijos prieštaravimu vietos plėtros strategijai ir kitiems teisės aktams; b) gebėjimų planuoti veiklas trūkumu, strategijos įgyvendinimo plano nesilaikymu; c) neteisingu procedūrinių veiksmų atlikimu (pavyzdžiui, netinkamai atliekamais projektų atrankos žingsniais); d) netinkamai pildomomis vietos projektų paraiškų vertinimo ataskaitomis. Paminėtina, kad dėl patirties stokos kai kurios VVG pirmiausiai turėjo susipažinti su LEADER metodo įgyvendinimo principais ir nuosekliai juos taikė, o tai lėmė vietos plėtros strategijų įgyvendinimo vėlavimą. Atrankos taisyklėse buvo numatyta, kad didžioji vietos projektams skiriama pramos lėšų dalis (73 proc.) turi būti įgyvendinama pagal priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra. Likusiai lėšų daliai VVG galėjo numatyti verslo skatinimo priemones, atitinkančias Programos III krypties priemones, savarankiškas verslo priemones arba vietos gyventojų aktyvinimo priemones minkštuosius projektus. Paminėtina, kad kai kurios VVG projektus įgyvendino tik pagal priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra, o kitos VVG pasirinko priemonių įvairovę ir numatė verslo skatinimo projektų bei minkštųjų projektų. Paminėtina, kad m. laikotarpiu didžioji dalis visų projektų (61 proc.) buvo vykdomi pagal priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra, kuriai, kaip ir numatyta teisės aktuose, skirta 73 proc. visų vietos projektams įgyvendinti numatytų lėšų. Likusieji 27 proc. lėšų buvo skirti vietos projektams pagal kitas priemones įgyvendinti. Pagal VVG priemones buvo vykdomi 34 proc. visų projektų, pagal priemonę Parama verslo kūrimui ir plėtrai 4 proc., pagal priemonę Kaimo turizmo veiklos skatinimas 1 proc., o pagal priemonę Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 0,04 proc. visų projektų. 37 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Nagrinėjant priemonės finansinių rodiklių pasiekimus, matyti, kad m. buvo išmokėta 60 proc. visam programavimo laikotarpiui priemonei skirtos paramos lėšų, o Europos Komisijai deklaruotos paramos lėšos sudarė 51 proc. viso priemonei m. laikotarpiui skirto finansavimo m. lėšų išmokėjimo procesas buvo itin spartus, nes per metus išmokėta net 27 proc. visos m. pagal priemonę išmokėtos paramos sumos. Lėšų išmokėjimas ir deklaravimas 2013 m. paspartėjo, nes gavusi pastabą iš Europos Komisijos dėl per lėto IV krypties lėšų įsisavinimo ŽŪM pradėjo dar aktyviau konsultuoti VVG ir vykdyti VVG Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 137

138 strategijų įgyvendinimo stebėseną, todėl 2013 m. buvo pasirašyta daugiau sutarčių dėl vietos projektų įgyvendinimo. 44 Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Vertinant priemonės įgyvendinimo pažangą, matyti, kad iki 2013 m. pabaigos VVG skyrė paramą vietos projektų. Atsižvelgiant į privalomąjį reikalavimą, daugiausiai projektų buvo vykdoma pagal Programos III krypties priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra (58 proc. visų paremtų projektų), tačiau taip pat pakankamai daug projektų buvo įgyvendinama pagal VVG pasirinktas priemones ( minkštieji projektą, verslumo skatinimo iniciatyvos), pagal kurias paremtų projektų skaičius sudarė 40 proc. iki 2013 m. paremtų projektų skaičiaus. Paminėtina, kad mažiausiai projektų buvo vykdoma pagal priemones Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos ir Kaimo turizmo veiklos skatinimas. Vietos projektams įgyvendinti paramą gavusių asmenų skaičius m. siekė Didžioji dalis paramos gavėjų priklausė privačiajam sektoriui (84 proc.), o viešajam sektoriui atstovavo apie 16 proc. visų vietos projektų vykdytojų. Paminėtina, kad VVG paremtų projektų skaičiaus ir paramos gavėjų skaičiaus rodiklių tikslinės reikšmės buvo viršytos atitinkamai 4 proc. ir 44 proc m. buvo padaryta itin didelė pažanga išmokant paramos lėšas, todėl per minėtus metus ir bendros investicijų sumos rodiklis išaugo nuo 21,9 mln. EUR 2012 m. pabaigoje iki 53,4 mln. EUR 2013 m. pabaigoje. Bendros investicijų sumos rodiklio tikslinė reikšmė buvo pasiekta 65 proc., o, atsižvelgiant į paramos įsisavinimo tendencijas 2014 m., galima teigti, kad iki Programos įgyvendinimo pabaigos minėtas rodiklis bus pasiektas. Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie užimtumo situacijos gerinimo. Iki 2013 m. pabaigos pagal priemonę buvo sukurta daugiau nei 500 naujų darbo vietų ir iškeltas tikslas 161 proc. Vien per 2013 m. sukurtų darbo vietų skaičius sudarė 44 proc. bendro darbo vietų skaičiaus, todėl galima teigti, kad per metus buvo padaryta itin didelė pažanga šioje srityje. Svarbu akcentuoti, kad didesnė dalis naujų darbo vietų buvo skirta būtent kaimo vietovėse gyvenančioms moterims. Paminėtina, kad priemonė taip pat prisidėjo prie gyvenimo kokybės kaime gerinimo, nes jos įgyvendinimo rezultatais (sukurta infrastruktūra, pagerėjusiomis galimybėmis susirast darbą ir kt.) 2013 m. pabaigoje naudojosi net 35 proc. kaimiškų vietovių gyventojų. 68 lentelė. Priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų Iš viso: vnt % VVG Naujų % skaičius Veikiančių (finansuotų pagal % m. laikotarpį) VVG Iš viso: vnt % paremtų Pagal ašis ir susijusias projektų skaičius priemones: VVG suplanuota priemonė % III ašis: % 44 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija metų veiklos ataskaita m. vasario 28 d. Nr. 8D-97 (16.12). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 138

139 Paramos gavėjų skaičius Bendras VVG teritorijų dydis Bendras gyventojų skaičius VVG teritorijose Bendra investicijų suma kaimams atnaujinti Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo 311 priemonė % 312 priemonė % 313 priemonė % 322 priemonė % Iš viso: unikalių % Pagal ašis ir susijusias asmenų / priemones: VVG suplanuota priemonė organizacijų skaičius % III ašis: % 311 priemonė % 312 priemonė % 313 priemonė % 322 priemonė % Pagal paramos gavėjus: Fiziniai asmenys: % Lytis: Vyrai % Moterys % Amžiaus grupė: < 25 metų % 25 metų % Privatus sektorius % Viešasis sektorius % Iš viso: km ,21 104% Naujų ,92 49% Veikiančių ,29 206% Iš viso: gyventojų % Naujų skaičius % Veikiančių % Iš viso: mln. EUR 81,70 31,56 53,49 65% Pagal projektus: Kaimo atnaujinimo projektai 57,19 30,6 51,98 91% Kaimo paveldo projektai 24,51 0,96 1,51 6% Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi projektai, skaičius Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius Rezultato rodikliai Bendras sukurtų darbo vietų skaičius vnt % vnt % vnt % vnt % Iš viso: naujų % Pagal amžių: < 25 metų darbo vietų % 25 metų skaičius % Pagal lytį: Vyrų % Moterų % Veiklų rūšys, Ne pelno siekianti proc ,4 122% Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 139

140 Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo remiamos pagal Pelno siekianti 20-2,6 13% vietos plėtros strategijas Kaimo gyventojų, kurie naudojasi kaimo proc. nuo % atnaujinimo rezultatais, skaičius visų kaimo gyventojų Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius vnt % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai turėjo mažiau įtakos priemonės įgyvendinimo situacijai, nes pagal priemonę vykdomas veiklas palengvino po Programos pakeitimo įteisintas sąskaitų apmokėjimo būdas, t. y. avanso forma, kai paramos gavėjas teikia NMA sąskaitas, apmokėjęs tik nuosavo indėlio dalį. Šis mokėjimo būdas ypač naudingas vietos projektams, kuriuose numatytos didelės apimties investicijos į įrangą, infrastruktūrą, nekilnojamąjį turtą, o daugelio vietos projektų atveju vykdomi rangos ir statybos darbai. Priemonės įgyvendinimas darė teigiamą įtaką gyvenimo kokybei kaimo vietovėse, nes m. daugiau nei trečdalis šių teritorijų gyventojų naudojosi kaimo atnaujinimo rezultatais. Be to, priemonė prisidėjo prie užimtumo situacijos gerinimo, nes pagal ją buvo sukurtos naujos darbo vietos. Šis indėlis yra ypač svarbus, sprendžiant struktūrines nedarbo problemas, kurios susijusios su maža darbo vietų paklausa kaimo vietovėse. Taip pat buvo skatinamas veiklos diversifikavimas, ugdomi verslumo įgūdžiai, prisidedama prie jaunimo nedarbo mažinimo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 140

141 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas (421) Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Specialusis Veiklos 1. Vienai VVG per visa Programos įgyvendinimo laikotarpi gali buti skirta ne daugiau kaip EUR paramos lešu. VVG šia paramos suma gali naudoti inicijuodama teritorinius ar tarptautinius projektus arba dalyvaudama kitos VVG inicijuotuose teritoriniuose ir (arba) tarptautiniuose projektuose kaip partnerė. Priemonė yra įgyvendinama, vadovaujantis LEADER principais. Įgyvendinti LEADER metodą skatinant bendradarbiavimą kaimo plėtros srityje. Skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystes bendradarbiaujant ir keičiantis gerąja patirtimi kaimo plėtros srityje. Remti tarpteritorinių ir tarptautinių bendradarbiavimo projektų, siekiančių III krypties tikslų, įgyvendinimą. Tinkamos finansuoti išlaidos ir paramos intensyvumas Teritorinis bendradarbiavimas Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti skiriama atsižvelgiant į projekto pobūdį: 1. Projektui, kurį įgyvendinant numatomos su kaimo plėtros gerosios patirties sklaida susijusios veiklos, gali būti skiriama ne daugiau kaip EUR. Finansuojama iki 95 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. 2. Projektui, kurį įgyvendinant numatomos su gyvenimo kokybės gerinimu ir gyventojų užimtumo kaime didinimu susijusios veiklos, gali būti skirta ne daugiau kaip EUR. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 3. VVG, kaip projekto koordinatorė, vienu metu gali įgyvendinti kelis teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus ir (arba) dalyvauti kituose projektuose kaip partnerė. Tarptautinis bendradarbiavimas Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti skiriama atsižvelgiant į projekto pobūdį: 1. Projektui, kuri igyvendinant numatomos su kaimo plėtros gerosios patirties sklaida susijusios veiklos, gali buti skiriama ne daugiau kaip EUR, nepriklausomai nuo projektų dalyvių, veikiančiy Lietuvoje, skaičiaus. Finansuojama iki 100 proc. visu tinkamu finansuoti išlaidu. 2. Projektui, kuri igyvendinant numatomos su gyvenimo kokybės gerinimu ir gyventojų užimtumo kaime didinimu susijusios veiklos, gali buti skirta ne daugiau kaip EUR. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 3. Tinkamu finansuoti projekto išlaidu dalį, kurių nepadengia parama, projekto koordinatorius ir (arba) partneris turi finansuoti piniginiu įnašu Priemonės įgyvendinimo administravimas 2013 m. buvo parengta ir patvirtinta nauja Teritorinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo taisyklių redakcija, kurioje numatyta sumažinta paramos suma gerosios patirties sklaidos projektams (iki EUR), tačiau paramos intensyvumas padidintas iki 95 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektams, susijusiems su gyvenimo kokybės gerinimu ir gyventojų užimtumo didinimu, numatyta didžiausia paramos suma padidinta iki EUR, o taip pat įtvirtintas reikalavimas prisidėti prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis, nes finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Atlikus pakeitimą, iškelti ambicingesni reiklalavimai dėl parnerių skaičiaus projekte: nustatyta, kad mažiausias partnerių skaičius projekte turi būti bent 3 (siekiant susitiprinti bendradarbiavimo elementą), bet numatytos projekto koordinavimo išlaidos (iki 5 proc. arba 10 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, priklausomai nuo projekto dydžio), siekiant lengviau koordinuoti veiklą tarp partnerių. Atlikus pakeitimą, buvo pakoreguotos remiamos veiklos sritys ir numatyta, kad bus remiama bendradarbiavimo veikla, susijusi su gerosios patirties kaimo plėtros srityje sklaida, ir bendradarbiavimo veikla, susijusi su gyvenimo kokybės gerinimu ir gyventojų užimtumo didinimu kaime. Be to, pakeitimais numatyta, kad, jei projekte numatyta įkurti naują bendrą organizacinę struktūrą, ji gali būti sudaroma tik tais atvejais, kai be jos neįmanomas projekte numatytos veiklos įgyvendinimas. Tokios struktūros steigėjai turi būti visi projekto partneriai, turi būti užtikrintas šios struktūros veiklos tęstinumas praėjus bent penkeriems metams nuo paramos sutarties pasirašymo, ji turi būti įkurta ir pradėti vykdyti veiklą iki projekto įgyvendinimo pabaigos, turi būti nurodyta, kokiomis lėšomis bus finansuojamos struktūros patirtos išlaidos. Paminėtina, kad naujos struktūros įkūrimui nustatyti reikalavimai turėtų padėti sustabdyti dirbtinį tokių organizacinių struktūrų kūrimą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 141

142 2013 m. patvirtintos Tarptautinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo taisyklės, kuriose numatyta didžiausia paramos suma gerosios patirties sklaidos projektams (iki EUR projektui). Naujose taisyklėse numatyta didžiausia paramos suma (iki EUR) gyvenimo kokybės gerinimo ir gyventojų užimtumo didinimo projektams. Pažymėtina, jog iki 2013 m. paramos suma nebuvo ribojama. Šiems projektams taip pat padidintas mažiausias partnerių skaičius projekte (nuo 2 iki bent 3). Taip pat padidintos projekto koordinavimo išlaidos nuo 5 proc. iki 10 proc. 45 Paminėtina, kad VVG teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams buvo rezervuoti po EUR,,krepšeliai, siekiant VVG sudaryti galimybes įgyvendinti projektus per visą programavimo laikotarpį. VVG krepšelyje numatytą paramos sumą gali naudoti tiek pati inicijuodama bendradarbiavimo projektus, tiek dalyvaudama kitos VVG inicijuotuose teritoriniuose ar tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose Priemonės įgyvendinimo pažanga 69 lentelė. Priemonės Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt. 0 3 Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Iki 2013 m. gegužės 31 d. buvo vertinamos 2012 m. surinktos paramos paraiškos. Vertinimo procesas užsitęsė, nes 2012 buvo gautos 28 teritorinio bendradarbiavimo ir 44 tarptautinio bendradarbiavimo paramos paraiškos m. paramos paraiškos pagal naujai patvirtintas priemonės įgyvendinimo taisykles buvo renkamos tris kartus: gegužės 13 d. liepos 12 d.; rugpjūčio 1 d. rugsėjo 2 d.; lapkričio 11 d. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. gruodžio 31 d. buvo paskutinė galimybė pateikti paraiškas minėtiems projektams, nes toks terminas įtvirtintas Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/ straipsnio 4 punkte m. laikotarpiu iš viso gauta 100 paraiškų, iš kurių 48 paraiškos teritorinio bendradarbiavimo projektams, o 52 paraiškos tarptautinio bendradarbiavimo projektams. Paminėtina, kad 21 proc. visų gautų paraiškų skaičiaus sudarė išregistruotos / netinkamos paraiškos, todėl galima teigti, kad ne visos VVG sugebėjo parengti ir pateikti kokybiškas paraiškas m. surinkta 16 teritorinio bendradarbiavimo paraiškų ir 3 tarptautinio bendradarbiavimo paraiškos, o tai sudaro 19 proc. visų m. laikotarpiu surinktų paraiškų m. prašoma paramos suma buvo tūkst. EUR. Per 2013 m. buvo išmokėta tūkst. EUR paramos, o tai sudarė 90 proc. visos per m. išmokėtos paramos. Lyginant su 2012 m., pasirašytų sutarčių skaičius išaugo ženkliai: 2013 m. buvo pasirašytos 47 sutartys, o tai yra 40 sutarčių daugiau nei 2012 m. 45 LR žemės ūkio ministerija. LEADER metodo įtaka partnerystės ir iniciatyvų iš apačios skatinimui. 46 LR žemės ūkio ministerijos pateikti duomenys. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 142

143 Atsižvelgiant į likusį Programos įgyvendinimo laikotarpį, galima teigti, kad priemonei skirtų lėšų išmokėjimo procesas turėtų būti spartesnis, nes iki 2013 m. pabaigos patvirtintos paramos suma siekė 67 proc. visam programavimo laikotarpiui priemonei skirtų lėšų, o išmokėtos paramos suma 38 proc. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. buvo gerokai aktyvesni, lyginat su 2012 m. (vien per 2013 m. buvo patvirtinta 60 proc. paramos, taip pat išmokėta 34 proc. paramos, o 2012 m. išmokėta parama siekė tik 4 proc. skaičiuojant nuo visų programavimo laikotarpiui priemonei skirtų įgyvendinti lėšų), tikėtina, kad priemonės lėšos turėtų būti įsisavintos, kadangi 2014 m. lėšų išmokėjimo procesas turėtų būti dar greitesnis. 38 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas m. buvo paremti ir įgyvendinami 34 VVG tarptautinio bendradarbiavimo projektai, kuriuose bendradarbiavo 72 VVG. Paminėtina, kad 23 projektai, skirta teritoriniam bendradarbiavimui, taip pat buvo patvirtinti, bet paramos lėšos jiems dar nebuvo išmokėtos m. priemonės įgyvendinime buvo padaryta itin didelė pažanga, nes per metus paramą gavo net 28 projektai iš įgyvendinamų 34, t. y. 82 proc. Iki 2013 m. pabaigos paremtų bendradarbiavimo projektų skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 49 proc., o bendradarbiaujančių VVG skaičiaus rodiklis 144 proc. Atsižvelgiant į tai, kad iki m. buvo patvirtinti 57 projektai, tikėtina, kad iki Programos įgyvendinimo pabaigos suplanuotas rodiklio Paremtų bendradarbiavimo projektų skaičiaus tikslas turėtų būti pasiektas. Vykdant teritorinius bendradarbiavimo projektus, siekiama įvairių tikslų: remti ir skatinti ilgalaikes bendruomenių sportines ir kultūrines iniciatyvas; puoselėti krašto kultūros tradicijas ir gerinti kaimo gyventojų užimtumą; skatinti bendradarbiavimą vandens išteklių panaudojimo ir sveikos gyvensenos srityse; parengti savanorius, kurie padėtų spręsti jaunimo užimtumo problemas ir mažintų socialinę atskirtį; sudaryti sąlygas mažųjų bendruomenių muziejų kūrimuisi ir veiklai; sukūrus naują juridinį vienetą, stiprinti regiono kaimo plėtros dalyvių partnerystę; skatinti verslo ir turizmo plėtrą kaime, sukurti naujus turistinius maršrutus, įrengti dviračių takus; įrengti poilsio zonas VVG teritorijose; užtikrinti būtiniausių paslaugų teikimą kaimo gyventojams. Įgyvendinant tarptautinius bendradarbiavimo projektus, taip pat siekiama įvairių su kaimo vietovių patrauklumo didinimu susijusių tikslų ir vykdomos įvairios veiklos: organizuojamos teminės stovyklos, kuriose skirtingų šalių VVG pristato savo tradicinius amatus; rengiami amatų, verslumo teoriniai ir praktiniai mokymai, kultūrinio turizmo paslaugų teikėjų mokymasis per bendradarbiavimą ir gerosios patirties sklaidą; skatinamas turizmo paslaugų atstovų bendradarbiavimas su kaimo verslininkais; organizuojami bendri plenerai su dailininkais, amatininkais, etninės kultūros tradicijų puoselėtojais, rengiami mokymai jaunimui, siekiant pristatyti labiausiai pasiteisinusias vietos iniciatyvas ir verslumo galimybes; gerinamos dviračių turizmo galimybės; skatinama naminės produkcijos, t. y. naminio maisto, gamyba ir jo vartojimas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 143

144 siekiant sukurti kaimo vietovėse papildomas darbo vietas ir plėsti ne žemės ūkio veiklų įvairovę; plėtojamas ir platesnei auditorijai pristatomas drožybos amatas ir kt. Paminėtina, kad pakankamai daug tiek tarptautinio, tiek teritorinio bendradarbiavimo projektų yra skirti jaunimui, siekiant gerinti užimtumą ir gyvenimo kokybę kaimo vietovėse bei paskatinti jaunus žmones sugrįžti ar atvykti į jas gyventi. Pagrindinės problemos, su kuriomis dažniausiai susidūrė bendradarbiavimo projektus įgyvendinančios VVG, buvo susijusios su: a) užsienio valdančiosios institucijos nepritarimu projektui ar užsienio partnerių atsisakymu kartu vykdyti projektą; b) netinkamai užpildytomis paraiškomis; c) idėjų projektams trūkumu, taip pat nepakankama projektų pridėtine verte; d) nepakankamai aiškiu pagrindimu dėl bendradarbiavimo veiklos ir bendro produkto sukūrimo. Paminėtina, kad dėl tarptautinių bendradarbiavimo projektų kyla problemų ir kitose valstybėse narėse, kadangi reikalavimai įvariose šalyse labai skiriasi, yra ilgas tokių projektų tvirtinimo procesas. Nagrinėjant rezultato rodiklių pasiekimą, matyti, kad priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie užimtumo skatinimo kaimo vietovėse, nes m. pagal priemonę buvo sukurtos 48 darbo vietos, iš kurių 48 proc. darbo vietų buvo sukurtos būtent per 2013 m. Paminėtina, kad priemonei iškeltas užimtumo didinimo tikslas iki 2013 m. pabaigos buvo beveik pasiektas. 70 lentelė. Priemonės Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų Iš viso: projektų % bendradarbiavimo Pagal bendradarbiavimo skaičius rūšį: projektų Tarpteritoriniai % skaičius Tarptautiniai % Pagal susijusias ašis ir priemones: III ašis % Bendradarbiaujančių VVG skaičius Rezultato rodikliai Bendras sukurtų darbo vietų skaičius Iš viso: VVG % Pagal bendradarbiavimo skaičius rūšį: Tarpteritoriniai % Tarptautiniai % Pagal susijusias ašis ir priemones: III ašis % Iš viso: naujų % Pagal amžių: < 25 metų darbo vietų % 25 metų skaičius % Pagal lytį: Vyrų % Moterų % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 144

145 2013 m. stabili ekonominė situacija darė teigiamą įtaką priemonės įgyvendinimui, nes pakeitus priemonės įgyvendinimo taisykles ir įtvirtinus reikalavimą tiek prie teritorinio, tiek prie tarptautinio bendradarbiavimo projektų prisidėti nuosavu indėliu, VVG buvo svarbios stabilios ekonominės aplinkybės ir palankios bankų kreditavimo sąlygos. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie VVG tinklaveikos tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, skatino kaimiškųjų vietovių gyventojų aktyvumą, keitimąsi gerąja patirtimi. Vykdant priemonę, mikro lygiu buvo prisidėta prie užimtumo situacijos gerinimo ir paslaugų sektoriuje dirbančių užimtų kaimo gyventojų skaičiaus didėjimo šalyje (2013 m. paslaugų sektoriuje dirbančių kaimo gyventojų skaičius išaugo nuo 122 iki 125 tūkst. asmenų), nes pagal priemonę sukurtos 48 darbo vietos. Daugelis VVG bendradarbiavimo projektų buvo tiesiogiai skirti jaunimo užimtumui, alternatyvios žemės ūkiui veiklos kaimo vietovėse plėtrai, verslumo skatinimui ir turizmo plėtrai, įtraukiant vietinius gyventojus ir kuriant jiems naujas darbo vietas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 145

146 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita Priemonė Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti (431) Trumpas priemonės aprašymas Bendrieji Specialieji Priemonė yra įgyvendinama vadovaujantis LEADER principais. 1. Telkti kaimo gyventojus ir ugdyti jų gebėjimus veikti kartu. 2. Rengti integruotas vietos plėtros strategijas ir organizuoti jų įgyvendinimą naujais būdais ir metodais, tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą. 3. Užtikrinti efektyvią VVG veiklą, įgyvendinant LEADER metodą, įgyjant įgūdžius ir aktyviai juos taikant. 1. Remti VVG veiklą. 2. Remti vietos plėtros strategijų rengimą ir (arba) tobulinimą. 3. Remti VVG ir kaimo gyventojų gebėjimų ugdymą. Paramos intensyvumas Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma VVG veiklai negali viršyti 20 proc. lėšų, numatytų vietos plėtros strategijai įgyvendinti. Taikymas ir veikos sritys (VS) VS 1. Parama VVG veiklai VS 2. Techninė parama kaimo vietovių tyrimams atlikti, vietos plėtros strategijoms rengti ir (arba) atnaujinti, asmenims, rengiantiems arba atnaujinantiems vietos plėtros strategiją, mokyti VS 3. Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti VS 4. Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti Priemonės įgyvendinimo administravimas Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 20 tūkst. EUR. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 100 tūkst. EUR. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui iki 100 tūkst. EUR m. nebuvo pakeistos priemonės įgyvendinimo taisyklės. Pirmosios veiklos srities įgyvendinimas reglamentuojamas pagal 413 priemonės vykdymą reguliuojančius teisės aktus. Antroji veiklos sritis, skirta strategijų rengimui, jau baigta įgyvendinti, o pagal trečiąją ir ketvirtąją veiklos sritis 2013 m. buvo vykdomi pradėti projektai Priemonės įgyvendinimo pažanga 71 lentelė. Priemonės Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR *** 2013 m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR * Įvertinta teigiamai, vnt Įvertinta neigiamai, vnt. 0 1 Pasirašyta sutarčių, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR * Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR ** Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR ** *Tik pagal 431 priemonę prašomos ir patvirtintos paramos suma. **Pagal 431 ir 413 priemones išmokėtos ir deklaruotos paramos sumos. ***Parama VVG veiklai EUR; parama įgūdžiams įgyti, galimų vietos projektų vykdytojų aktyvumui skatinti VVG teritorijose EUR. Atsižvelgiant į tai, jog priemonė yra tęstinio pobūdžio, 2013 m. paramos paraiškos pagal šią priemonę nebuvo renkamos, kadangi paramos sutartys su paramos gavėjais buvo pasirašytos m m. VVG pagal šią priemonę ir toliau dalyvavo arba potencialiems vietos projektų teikėjams organizavo mokymo kursus, seminarus, išvykas, informacinius ir kt. renginius. Pagal priemonės įgyvendinimo taisykles VVG visų organizuojamų mokymo renginių programas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 146

147 keliones į užsienį derino su Programos,,LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centru (toliau LEADER centras) m. su LEADER centru VVG suderino 345 mokymo programas ir 61 VVG patirties dalijimosi išvyką į užsienį. Apibendrinus 2013 m. suderintas mokymų programas pastebima, kad VVG daugiausia organizavo VVG administracijos darbuotojų, VVG narių ir VVG valdybos narių mokymų, skirtų jų kompetencijų įgyvendinti vietos plėtros strategijas ugdymui, ir aktyvumo bei gebėjimų įgyvendinti vietos projektus skatinimo mokymų, skirtų potencialiems vietos projektų vykdytojams bei vietos projektų vykdytojams. 47 Paminėtina, kad m. laikotarpiu pagal priemonės trečiają ir ketvirtąją veiklos sritis VVG atstovai dalyvavo 51 renginyje Lietuvoje ir 130 renginių užsienyje, kurie buvo susiję su LEADER metodo įgyvendinimu, taip pat mokomuosiuose ir konsultaciniuose renginiuose, 886 informaciniuose renginiuose ir 49 konferencijose. 48 Atsižvelgiant finansinių rodiklių pasiekimą, priemonė yra sėkmingai vykdoma. Iki 2013 m. pabaigos buvo išmokėta 79 proc. priemonės įgyvendinimui skirtų paramos lėšų, o Europos Komisijai deklaruotos paramos suma siekė 53 proc. viso priemonei skirto finansavimo. 39 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Pastaba: prašomos ir patvirtintos paramos stulpeliai apima tik pagal 431 priemonę prašomos ir patvirtintos paramos sumą; išmokėtos ir deklaruotos paramos stulpeliai apima pagal 413 ir 431 priemones išmokėtos paramos sumą. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas 2013 m. buvo toliau vykdomi projektai pagal priemonės trečiąją ir ketvirtąją veiklos sritis, rengiant vietos plėtros strategijas įgyvendinančių asmenų mokymus ir konsultacijas bei teikiant paramą potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti. Faktiškai visi priemonės produkto rodikliai buvo pasiekti ir viršyti iki 2012 m. pabaigos. Paminėtina, kad daugelis VVG projektus planuoja baigti 2014 m. antroje pusėje. Iki 2013 m. pabaigos mokzmus baigusių dalyvių skaičiaus rodiklis buvo pasiektas 84 proc., o vien per 2013 m. buvo apmokyta daugiau nei trečdalis visų mokymus baigusių asmenų skaičiaus. Panaši statistika užfiksuota ir 2012 m., todėl tikėtina, kad iki 2014 m. pabaigos, kol baigsis įgyvendinami projektai, rezultato rodiklis turėtų būti pasiektas. Nagrinėjant ES paramos lėšų įsisavinimo tendencijas atskirose VVG, galima teigti, kad iki 2013 m. pabaigos 35 proc. VVG jau buvo įsisavinusios daugiau nei 90 proc. lėšų, skirtų įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti, o 4 VVG buvo įsisavinusios visas joms skirtas lėšas (Biržų r. VVG, 47 LR žemės ūkio ministerijos pateikti duomenys. 48 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos kaimo plėtros m. programos krypties LEADER metodo įgyvendinimas priemonių įgyvendinimo apžvalga m. sausis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 147

148 Radviliškio VVG, Telšių r. VVG ir Ukmergės r. VVG). Paminėtina, kad 4 VVG iki 2013 m. pabaigos buvo įsisavinusios mažiau nei 60 proc. pagal šią priemonę joms skirtos paramos (Dzūkijos (Lazdijų) VVG, Jonavos r. VVG, Kalvarijos VVG ir Rietavo VVG) lentelė. Priemonės parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Matavimo vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis Dalis nuo rodiklis tikslo Produkto rodikliai Paremtų Iš viso: projektų % veiklų Pagal veiklos rūšį: skaičius skaičius Atitinkamų sričių studijos % Informacijos teikimo apie teritoriją ir vietos plėtros strategiją priemonės % Vietos plėtros strategiją ruošiančio ir įgyvendinančio personalo mokymai % Populiarinimo renginiai % Rezultato rodikliai Baigusių mokymus dalyvių skaičius asmenų skaičius % Lietuvos ekonominės socialinės situacijos įtaka priemonės įgyvendinimui bei priemonės įtaka žemės ūkiui ir (arba) kaimo situacijai 2013 m. ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai priemonės įgyvendinimui turėjo mažai įtakos, nes buvo tęsiamos jau anksčiau pradėtos veiklos. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos, lyginant su 2012 m., buvo 1 proc. didesnės, o būsto nuoma buvo 6,5 proc. brangesnė, todėl šiek tiek didėjo ir mokymo renginių bei konsultacijų organizavimo išlaidos (salių nuoma, nakvynės kaštai ir kt.). Priemonė darė teigiamą įtaką pokyčiams kaimo vietovėse, skatino vietos bendruomenių aktyvumų, gerino VVG atstovų gebėjimus įgyvendinti vietos plėtros strategijas ir projektų vykdytojų pasiruošimą įgyvendinti vietos projektus. 49 Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centras. Pažyma dėl projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonę Kaimo atnaujinimas ir plėtra (planavimo būdu) ir 4 krypties LEADER metodo įgyvendinimas priemonių, įgyvendinimo m. sausis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 148

149 3 FINANSINIS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS Lietuvos kaimo plėtros m. programai įgyvendinti m. laikotarpiu skirta 2,287 mlrd. EUR (7,896 mlrd. Lt), iš kurių ES lėšos sudaro 1,766 mlrd. EUR (6,097 mlrd. Lt). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2013 m. pabaigos išmokėtų lėšų suma siekia 1,734 mlrd. EUR (5,989 mlrd. Lt), iš kurių ES dalis 1,187 mlrd. EUR (4,100 mlrd. Lt). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2013 m. pabaigos Europos Komisijai deklaruota 1,699 mlrd. EUR (5,869 mlrd. Lt), iš kurių ES dalis 1,309 mlrd. EUR (4,519 mlrd. Lt). Paminėtina, kad m. išmokėtų lėšų suma sudaro 76 proc. visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui skirtos sumos, o Europos Komisijai deklaruotos lėšos 74 proc. visos m. laikotarpiui skirtos sumos. 73 lentelė. Programos finansinis įgyvendinimas m., EUR Išmokėta parama Deklaruota Europos Komisijai Kryptis/priemonės m m m m. Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis I kryptis Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas 111. Profesinio mokymo ir informavimo veikla , , , , , , , , Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas , , , , , , , , Ankstyvasis pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos , , , , , , , ,47 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/ , , , , , , , , Naudojimasis konsultavimo paslaugomis , , , , , , , , Žemės ūkio valdų modernizavimas , , , , , , , ,30 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/ , , , , , , , ,16 iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą , , , , , , , , Miškų ekonominės vertės didinimas , , , , , , , , Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas , , , , , , , ,85 iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą , , , , , , , , Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra , , , , , , , ,79 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 149

150 Išmokėta parama Deklaruota Europos Komisijai Kryptis/priemonės m m m m. Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis 132. Dalyvavimas maisto kokybės schemose , , , , , , , , Pusiau natūrinis ūkininkavimas , , , , , , , ,21 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/ , ,34 0,00 0, , ,34 0,00 0,00 I kryptis, iš viso , , , , , , , ,49 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/ , , , , , , , ,17 iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą , , , , , , , ,34 II kryptis Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas 212. Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) , , , , , , , , Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama "Natura2000" vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje) , , , , , , , , Agrarinės aplinkosaugos išmokos , , , , , , , ,62 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/ , , , , , , , , Pelno nesiekiančios investicijos , , , , , , , , Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku , , , , , , , ,05 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/ , , , , , , , , Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku , , , , , , , , Natura 2000 išmokos , , , , , , , , Miškų aplinkosaugos išmokos , , , , , , , , Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas , , , , , , , , Pelno nesiekiančios investicijos miškuose , , , , , , , ,22 II kryptis, iš viso , , , , , , , ,32 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos , , , , , , , ,33 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 150

151 Išmokėta parama Deklaruota Europos Komisijai Kryptis/priemonės m m m m. Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006 III kryptis Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas 311. Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos , , , , , , , , Parama verslo kūrimui ir plėtrai , , , , , , , , Kaimo turizmo veiklos skatinimas , , , , , , , , Kaimo atnaujinimas ir plėtra , , , , , , , ,03 iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 III kryptis, iš viso , , , , , , , ,44 iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 IV kryptis Leader metodo įgyvendinimas 413. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas , , , , , , , , Bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas , , , , , , , , VVG veikla, įgūdžių įgijimas ir pritaikymas vietovėje, kaip nurodyta 59 straipsnyje , , , , , , , ,17 IV kryptis, iš viso , , , , , , , ,25 V kryptis Techninė pagalba 511. Techninė pagalba , , , , , , , ,17 V kryptis, iš viso , , , , , , , ,17 Programai, iš viso , , , , , , , ,67 iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/ , , , , , , , ,50 iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/ a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų patvirtinimą , , , , , , , ,34 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 151

152 Vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 reikalavimais, šiame skyriuje atskirai pateikiamas naujiems iššūkiams skirtų lėšų įsisavinimas m. laikotarpiu ir atskirai 2013 m. Matyti, kad daugiausiai naujiems iššūkiams (konkrečiai pieno sektoriaus restruktūrizavimui) skirtų lėšų buvo išmokėta pagal priemonę Žemės ūko produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas, pagal kurią m. laikotarpiu išmokėtos paramos suma siekė tūkst. EUR. 74 lentelė. Naujiems iššūkiams skirtų lėšų panaudojimas m., EUR Išmokėta parama Deklaruota Europos Komisijai Kryptis/priemonės m m m m. Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis I kryptis Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas 121. Žemės ūkio valdų modernizavimas , , , , , , , ,39 Pieno sektoriaus restruktūrizavimas , , , , , , , ,75 Atsinaujinantys energijos šaltiniai , , , , , , , , Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas , , , , , , , ,96 Pieno sektoriaus restruktūrizavimas , , , , , , , ,96 I kryptis, iš viso , , , , , , , ,35 III kryptis Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas 322. Kaimo atnaujinimas ir plėtra 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 Plačiajuosčio interneto ryšio kaimo vietovėse diegimas 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 III kryptis, iš viso 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 Programai, iš viso , , , , , , , ,35 Analizuojant Programos finansinio įgyvendinimo rezultatus, pastebėtina, kad 2013 m. buvo išmokėta 16 proc. visos m. laikotarpiu išmokėtos sumos. Lyginant su 2012 m., išmokėtos paramos suma buvo mažesnė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad daugelis projektų jau baigiama vykdyti, tokios lėšų įsisavinimo tendencijos yra akivaizdžios. Atsižvelgiant į iki 2013 m. pabaigos išmokėtos ir Europos Komisijai deklaruotos paramos sumas, galima teigti, kad per likusį laikotarpį, kuris skirtas pradėtiems projektams įgyvendinti, kaimo plėtrai skirtos lėšos turėtų būti įsisavintos sėkmingai. Lyginant su kitomis ES šalimis, pagal paramos panaudojimą Lietuva užima pakankamai aukštą vietą. ES paramos panaudojimo vidurkis yra maždaug 71 proc., o Lietuvoje 76 proc. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 152

153 40 paveikslas. Programos finansinis įgyvendinimas Bendra pagal Programą išmokėtų ir deklaruotų lėšų suma m., EUR ES dalis, išmokėta ir deklaruota Europos Komisijai m., EUR Siekiant užtikrinti, kad Programos priemonėms skirtos lėšos būtų išmokamos laiku ir nebūtų prarastos dėl reglamento (EB) Nr. 1290/ straipsnyje nustatyto automatinio įsipareigojimų panaikinimo principo (n+2 taisyklės) taikymo, iki 2013 m. gruodžio 31 d. išankstiniam finansavimui ir tarpinėms išmokoms turėjome panaudoti bent mln. EUR (4 280 mln. Lt) ES lėšų (įskaitant 122 mln. EUR avansą). Iki 2013 m. pabaigos šis planas įgyvendintas beveik 113 proc. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 153

154 41 paveikslas. N+2 taisyklės įgyvendinimas m., mln. EUR Vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/ straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, numatančiomis, kad valstybės narės turi atlikti finansinius patikslinimus, reikiamus dėl kaimo plėtros operacijų ar programų pažeidimų ar jų vykdymo aplaidumo, visiškai ar iš dalies nutraukiant atitinkamą Bendrijos finansavimą, 74 lentelėje pateikiama informacija apie susigrąžintas lėšas, kurios buvo išmokėtos paramos gavėjams, tačiau vėliau, nustačius pažeidimus, susigrąžintos ir dar kartą panaudojamos toje pačioje kaimo plėtros programoje numatytoms operacijoms. Atsižvelgiant į NMA pateiktus duomenis, m. pagal Programą iš viso buvo susigrąžinta EUR išmokėtos paramos (ES dalis), kuri paskui buvo pakartotinai panaudota. Daugiausiai lėšų tūkst. EUR buvo susigrąžinta pagal priemonę Žemės ūkio valdų modernizavimas. Didžiąją pagal šią priemonę susigrąžintų lėšų dalį ( tūkst. EUR) sudarė finansų inžinerijos lėšos, išmokėtos paramai paskolomis ir jau pradėtos grąžinti. Finansų inžinerijos lėšos taip pat buvo panaudotos, įgyvendinant priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Iki 2013 m. pabaigos pagal šią priemonę sugrąžintų lėšų suma siekė tūkst. EUR, iš kurių tūkst. EUR sudarė paramai paskolomis išmokėtos ir sugrąžintos lėšos. 75 lentelė. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/ straipsnį susigrąžintos lėšos, EUR Priemonės Susigrąžintos lėšos (ES dalis) 111. Profesinio mokymo ir informavimo veikla , Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas , Ankstyvasis pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos ,01 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 154

155 Priemonės Susigrąžintos lėšos (ES dalis) 114. Naudojimasis konsultavimo paslaugomis 0, Žemės ūkio valdų modernizavimas , Miškų ekonominės vertės didinimas , Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas , Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra , Dalyvavimas maisto kokybės schemose 2.256, Pusiau natūrinis ūkininkavimas , Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau ,53 palankios ūkininkauti vietovės) 213. Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama ,03 Natura2000 vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje) 214. Agrarinės aplinkosaugos išmokos , Pelno nesiekiančios investicijos 0, Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku , Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku , Natura 2000 išmokos , Miškų aplinkosaugos išmokos 9.673, Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas 4.821, Pelno nesiekiančios investicijos miškuose , Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 0, Parama verslo kūrimui ir plėtrai , Kaimo turizmo veiklos skatinimas , Kaimo atnaujinimas ir plėtra , Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas , Bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas , VVG veikla, įgūdžių įgijimas ir pritaikymas vietovėje, kaip nurodyta 59 straipsnyje , Techninė pagalba 0,00 Iš viso: ,46 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 155

156 4 TĘSTINIO VERTINIMO VEIKLA 2013 METAIS 4.1 ĮVADAS Programos įgyvendinimo vertinimas atliekamas vadovaujantis Tarybos reglamentu Nr. 1698/2005, kuris numato bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimą ir įtvirtina reikalavimą valstybėms narėms parengti kiekvienai kaimo plėtros programai tęstinio (angl. on going) vertinimo sistemą. Tęstinio vertinimo tikslai ir reikalavimai aprašyti tęstinio vertinimo gairėse, kurios yra bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos dalis. Bendra stebėsenos ir vertinimo sistema buvo parengta bendradarbiaujant Europos Komisijai ir valstybėms narėms ir aprašyta Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos vadove. Vadovaujantis minėtais dokumentais buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.3D-371 (2010 m. spalio 22 d. įsakymo Nr.3D-938 redakcija) patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo planas iki 2015 metų (toliau Planas) planavimo dokumentas, kuriame nustatyti Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo tikslai, uždaviniai ir principai metais, suplanuotos priemonės ir finansavimo galimybės šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, vertinimo kokybės kriterijai bei kontrolės procedūros. Tęstinio vertinimo veikla vykdoma vadovaujantis šiuo dokumentu. Planui įgyvendinti sudaromi detalieji vertinimo planai (vieneriems arba 2 3 metams), kuriuose numatomi konkretūs vertinimai ar tyrimai. Vadovaujantis Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 nuostatomis,,nuo 2008 m. valdymo institucija kiekvienais metais Stebėsenos komitetui teikia pranešimą apie tęstinį vertinimą. Vertinimo veiklos santrauka įtraukiama į Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitą. 4.2 STEBĖSENOS IR VERTINIMO SISTEMA Programos stebėsenos ir vertinimo nuostatos kaimo plėtrą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose numato bendrą stebėsenos ir vertinimo tikslą tobulinti Strategiją ir Programą bei gerinti jų įgyvendinimo kokybę, taip pat atsiskaityti EK ir visuomenei už paramos panaudojimą ir Strategijos bei Programos tikslų pasiekimą. Siekiant šio tikslo, Plane numatyti šie konkretūs uždaviniai: - organizuoti ir atlikti Programos įgyvendinimo vertinimus pagal tęstinio vertinimo sistemą ir panaudoti vertinimų rezultatus; - stiprinti Programą administruojančių ir vertinančių darbuotojų administravimo bei vertinimo gebėjimus ir vertinimo kultūrą. Tęstinio vertinimo sistema apima visus įmanomus vertinimus ir su vertinimu susijusius veiksmus, numatomus atlikti per m. laikotarpį, t. y.: - privalomuosius tęstinius vertinimus; - vertinimus, susijusius su stebėsena; - papildomus teminius vertinimus. Visi vertinimai atliekami vadovaujantis vertinimo kriterijais (pagal juos formuluojami vertinimo klausimai): tinkamumas, nuoseklumas, efektyvumas, rezultatyvumas, poveikis ir tvarumas. Planuojant, organizuojant ir atliekant Programos įgyvendinimo vertinimus, laikomasi nepriklausomumo, partnerystės ir skaidrumo principų. Siekiant užtikrinti Programos vertinimo kokybę, remiamasi vertinimo ataskaitų kokybės kriterijais, leidžiančiais objektyviai įvertinti atlikto (atliekamo) vertinimo kokybę, numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 156

157 kokybės kriterijų kontrolės tvarka. Vertinimo ataskaitų kokybė nustatoma pagal kokybės (rezultatų ir proceso) kriterijus. Konkretūs kokybės kriterijai ir jų kontrolės tvarka kiekvienam Programos vertinimui nustatomi rengiant viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir svarbiausią jų dalį techninę specifikaciją. Programos stebėsenos ir vertinimo organizavimo ir valdymo sistema aprašyta Plane, kuris yra paskelbtas ir ministerijos tinklalapyje adresu: Planui įgyvendinti sudaromi detalieji tęstinio vertinimo planai vieneriems arba 2 3 metams. Į detalųjį vertinimo planą įtraukiami konkretūs vertinimai ar tyrimai, būtini atsiskaityti pagal Stebėsenos ir vertinimo ataskaitų pateikimo tvarkaraštį, preliminarūs viešojo pirkimo organizavimo terminai. Tęstinio vertinimo procesą prižiūri Vertinimo koordinavimo grupė. Ji vykdo vertinimo rezultatų tinkamumo kontrolę, svarsto ir tvirtina detaliuosius tęstinio vertinimo planus bei analizuoja jų įgyvendinimą. Šios grupės veiklą koordinuoja ir organizuoja stebėsenos ir tęstinio vertinimo darbus ministerijos Kaimo plėtros departamento Programų priežiūros ir vertinimo skyrius. 4.3 TĘSTINIO VERTINIMO EIGA 2013 METAIS Tęstinio vertinimo veikla 2013 metais buvo vykdoma vadovaujantis Programos įgyvendinimo detaliuoju metų vertinimo planu, kuris buvo patvirtintas Vertinimo koordinavimo grupės apklausos raštu protokolu Nr.8D-125 (5.50) ir paskelbtas ir ministerijos tinklalapyje adresu: Svarbiausios 2013 m. tęstinio vertinimo veiklos sritys buvo šios: - Ataskaitos EK: parengta ir 2013 birželio 27 d. pateikta Europos Komisijai Programos įgyvendinimo 2012 metų pažangos ataskaita (EK šiai ataskaitai pritarė 2013m. spalio 25 d.). - Vertinimų organizavimas ir koordinavimas: atlikti/atliekami 5 išoriniai vertinimai, pradėtas vienas vidinis vertinimas; - Atstovavimas ir bendradarbiavimas: EK kaimo plėtros programų vertinimo ekspertų komitetas, Žemės ūkio ministerijos vertinimo koordinavimo grupė, Finansų ministerijos vertinimo koordinavimo grupė; - Vertinimo gebėjimų ugdymas: seminarai, mokymai, konferencijos metais buvo pasirašyta sutartis su VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai dėl tyrimo Kasmetinė Lietuvos kaimo plėtros m. programos pažangos m. analizė atlikimo, pagal kurią 2013 m. gegužės mėn. buvo pateikta ataskaita apie 2012 m. pažangos įvertinimą. Tyrimo tikslas - įvertinti Programos priemonių tikslų ir uždavinių įgyvendinimą 2011, 2012 ir 2013 metais, Lietuvos socialinės - ekonominės situacijos įtaką Programos įgyvendinimui, Programos ir kiekvienos priemonės įgyvendinimą bei įtaką žemės ūkio sektoriaus ir kaimo pokyčiams nurodytais laikotarpiais, įvertinti kaip teikiant paramą laikomasi ES politikos sričių. Tyrimo rezultatai panaudoti rengiant Programos 2011, 2012 ir 2013 metų pažangos ataskaitas m. vasario 8 d. pasirašyta sutartis Nr. 8P su Asociacija Lietuvos ornitologų draugija dėl tyrimo Biologinės įvairovės poveikio rodiklio Paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose identifikavimas metais ir biologinės įvairovės kaitos vertinimas atlikimo. Tyrimo tikslas nustatyti biologinės įvairovės žemės ūkio naudmenose kaitą, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 157

158 paukščių populiacijos pokyčiais. Tyrimo rezultatai bus panaudoti rengiant Programos galutinę (expost) ataskaitą m. lapkričio 30 d. pateikta tarpinė šio tyrimo ataskaita m. spalio 15 d. pasirašyta sutartis Nr.8P su VšĮ,,FPP consulting dėl paslaugų,,ekologinio ūkininkavimo ir kraštovaizdžio tvarkymo programų vertinimas atlikimo. Tikslas įvertinti programos Ekologinis ūkininkavimas ir Kraštovaizdžio tvarkymo programos veiklos Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas įgyvendinimo įtaką agrarinės aplinkosaugos tikslams. Galutinė ataskaita pateikta 2014 m. vasario 15 d m. kovo 18 d. tarp ministerijos ir UAB Ekonominės konsultacijos ir tyrimai pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. 8P-063 dėl tyrimo ES paramos įtaka žemės ūkiui ir kaimo plėtrai atlikimo. Tyrimo galutinė ataskaita pateikta 2013 m. gegužės 20 d. Atliktame tyrime pateikiama žemės ir maisto ūkio sektoriaus bei kaimo raidos Lietuvoje m. apžvalga, įvertintas šio sektoriaus socialinis ir ekonominis vaidmuo šalies ūkyje, atlikta žemės ūkio ir maisto ūkio produkcijos palyginamoji analizė su kitomis šalimis, įvertinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus bei kaimo teritorijų struktūriniai pokyčiai bei tendencijos, susijusios su ES finansinės paramos teikimu žemės ir maisto ūkio sektoriui bei kaimo plėtrai, pateiktos rekomendacijos dėl paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikimo galimybių metų laikotarpiu. Vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais reikalavimais, gairėmis ir kriterijais bei siekiant pagerinti Lietuvos kaimo plėtros metų programos rengimo ir įgyvendinimo kokybę, pirktos Lietuvos kaimo plėtros metų programos išankstinio (ex-ante) vertinimo paslaugos m. gegužės 3 d. pasirašyta sutartis Nr. 8P su VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai. Galutinės ataskaitos projektas pateiktas ministerijai 2013 m. gruodžio 30 d. Ataskaita bus siunčiama EK kartu su Lietuvos kaimo plėtros metų programa. Vertintojai įsipareigoję ataskaitą taisyti pagal EK pateiktas pastabas. Be šių vertinimų, atliekamų išorės ekspertų, 2013m. ministerija inicijavo vidinį vertinimą,,leader metodo įtakos partnerystės ir iniciatyvų iš apačios skatinimui vertinimas. Jis atliekamas ministerijos žmogiškjųjų išteklių pajėgomis. Vertinimo tikslas įvertinti LEADER metodo įtaką iniciatyvų iš apačios, partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimui m. laikotarpiu, pasirengti galutiniam LEADER metodu įgyvendinamų priemonių vertinimui ir m. programiniam laikotarpiui. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1968/2005 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 nuostatas stebėsena ir vertinimas finansuojami iš Programos priemonės Techninė pagalba pirmai veiklos sričiai Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei skirtų lėšų. 4.4 DUOMENŲ RINKIMAS Neatsiejama vertinimo proceso dalis yra stebėsena reguliarus ir sistemingas kiekybinių duomenų apie Programos įgyvendinimo išteklius, produktus ir rezultatus rinkimas, kaupimas ir apibendrinimas Programos įgyvendinimo metu. Stebėsena apima Programos administravimo informacinės sistemos duomenų kaupimo ir statistinių ataskaitų formavimo modulių realizavimą ir nuolatinį tobulinimą; teisės aktų, kurių informatyvumas ir kokybė tiesiogiai turi įtakos kaupiant statistinius duomenis apie Programos įgyvendinimą (nustatant finansinių (indėlio) ir fizinių (produkto ir rezultato) rodiklių kiekybines reikšmes), aktualizavimą paraiškų gauti paramą, paramos gavėjų ataskaitų apie projekto įgyvendinimą formų tobulinimą, prireikus klausimynų prie paraiškų formavimą; pasiūlymų dėl papildomos būtinos informacijos kaupimo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro registruose teikimą; statistinių ataskaitų apie Programos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 158

159 įgyvendinimą formų modifikavimą, siekiant kiekybine informacija geriau atspindėti Programos įgyvendinimo pažangą; papildomų tyrimų ar studijų, reikalingų poveikio rodiklių reikšmei nustatyti organizavimą. NMA, administruodama KPP, atlieka šias stebėsenos funkcijas: - koordinuoja kaimo plėtros priemonių administravimo informacinės sistemos kūrimo ir diegimo veiksmus; - kaupia projektų priežiūros duomenis bei informaciją, reikalingą stebėsenos rodikliams apskaičiuoti; - kiekvieną savaitę valdymo institucijai pateikia statistinę informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimo būklę: pateiktų paraiškų skaičių bei prašomą paramos sumą, pasirašytų sutarčių skaičių bei paramos sumą, išmokėtas lėšas bei prognozes; pagal poreikį teikia valdymo institucijai kitą informaciją apie Programos įgyvendinimą; - kasmet iki balandžio 30 d. užpildo ir pateikia valdymo institucijai nustatytos formos stebėsenos lenteles. Kadangi informacijos srautas, susijęs su paramos administravimu, yra itin didelis, efektyvus Agentūrai priskirtų užduočių atlikimas būtų neįmanomas be informacinių sistemų pagalbos. Agentūra ypač daug dėmesio skiria informacinių technologijų (toliau IT) infrastruktūrai kurti, tobulinti ir palaikyti. Informacinių sistemų tinkamas funkcionavimas ir apsauga yra užtikrinama pagal atitinkamus nacionalinius teisės aktus, ES reglamentus bei tarptautinius standartus. IT saugumas ir vadyba nuolat tobulinami, atsižvelgiant į ISO/IEC ir informacijos saugos užtikrinimo standartus bei ITIL geriausios IT valdymo praktikos rekomendacijas. Siekiant stiprinti IS saugą atliktas pakartotinis techninių pažeidžiamumų įvertinimo testas, taip pat įdiegtos papildomos apsaugos priemonės nuo išorės atakų. Agentūros IT infrastruktūrą sudaro: - saugus duomenų perdavimo tarp Agentūros padalinių tinklas; - Supaprastintų tiesioginių išmokų administravimo informacinė sistema (STIS); - Kaimo plėtros metų plano priemonių administravimo informacinė sistema (KPPAIS) - Lietuvos kaimo plėtros metų programos priemonių administravimo informacinė sistema (KPPAIS2) - Pieno kvotų administravimo informacinė sistema (KVAIS (Pienas)) - Pluoštinių linų kvotų administravimo informacinė sistema (KVAIS (Linai)) - Nacionalinės paramos administravimo informacinė sistema (NPAIS); - Kvotų administravimo informacinė sistema (KVAIS); - Atskirų tiesioginių išmokų administravimo informacinė sistema (ATIS); - Apskaitos ir ataskaitų informacinė sistema (OAS); - Užstatų administravimo informacinė sistema (UAIS); - Importo ir eksporto administravimo informacinė sistema (IEAIS); - Pareiškėjų registravimo informacinė sistema (PRIS); - Dokumentų valdymo informacinė sistema (DVS); - Statistinių duomenų saugykla (SDS); - Informacinis portalas; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 159

160 - Informacinių sistemų ir kompiuterinio tinklo stebėjimo sistema metais atlikti darbai: m. buvo atnaujinta apie pusę kompiuterinių darbo vietų; - siekiant užtikrinti spartesnį informacinių sistemų veikimą teritoriniuose padaliniuose daugiau nei 10 kartų padidinta ryšio su padaliniais sparta; m. buvo atlikti informacinio portalo platformos pakeitimai, kurie užtikrino didesnį sistemos patikimumą bei prieinamumą. Pagal projektą Agentūros m. laikotarpiu teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę informaciniame portale buvo įgyvendintas paraiškų pagal Programos priemones Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku bei pareiškėjų avansinių prašymų pateikimo skaitmenizavimas (atsirado galimybė šių priemonių dokumentus pateikti per Portalą). Pareiškėjų patogumui, sukurtas naujas prisijungimas prie informacinio portalo, suteikiant pareiškėjams galimybę jungtis per AB Šiaulių bankas internetinės bankininkystės paslaugas; - siekiant užtikrinti naujų kuriamų paramos administravimo sistemų veikimą atnaujinta ir modernizuota tarnybinių stočių infrastruktūra; - intensyviai pradėta naudoti vaizdo konferencijų sistema. Ši sistema suteikia galimybę teritorinių skyrių darbuotojams aktyviai dalyvauti organizuojamuose susitikimuose ir mokymuose; - pradėta naudotis išorinio duomenų centro paslaugomis ir iškeltos pirmosios vidinės informacinės sistemos į debesį. - siekiant palengvinti Agentūros dokumentų registratorių darbą, 2013 m. Dokumentų valdymo sistemoje (DVS) buvo sukurtas automatinis el. paštu gaunamų dokumentų konvertavimo į PDF formatą funkcionalumas. Be to, DVS įdiegtas rolių užsakymo mechanizmas, leidžiantis paprasčiau ir greičiau paskirti įsakymais patvirtintas funkcijas. 4.5 DARBUOTOJŲ, DALYVAUJANČIŲ VERTINIME, VEIKLA 2013 METAIS Programos stebėsenos ir tęstinio vertinimo veiklą koordinuoja ministerijos Kaimo plėtros departamento Programų priežiūros ir vertinimo skyrius, kuriame dirba 5 žmonės. Darbuotojai, atsakingi už Programos stebėseną ir vertinimą, dalyvauja šių su vertinimu susijusių dabo grupių veikloje: Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo vertinimo koordinavimo grupėje, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tarpinstitucinėje Vertinimo koordinavimo grupėje Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo veiklai koordinuoti, Europos kaimo plėtros programų vertinimo ekspertų komitete. Programos įgyvendinimo vertinimo veiklai koordinuoti ministerijoje sukurta Lietuvos kaimo plėtros metų programos įgyvendinimo vertinimo koordinavimo grupė (VKG), patvirtinta žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-483 ( įsakymo redakcija Nr.3D-125). Tai yra tarpinstitucinė darbo grupė, į kurios sudėtį įtraukti ministerijos struktūrinių padalinių, Agentūros, Aplinkos ministerijos atstovai. Programų priežiūros ir vertinimo skyrius atsakingas už VKG darbo organizavimą ir atlieka jos sekretoriato funkcijas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 160

161 Du Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus darbuotojai yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsteigtos tarpinstitucinės Vertinimo koordinavimo grupės Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo veiklai koordinuoti nariai metais buvo aktyviai dalyvauta šios tarpinstitucinės darbo grupės veikloje (posėdžiuose, seminaruose, tyrimų pristatymuose). Ši veikla sudarė sąlygas neatsiriboti nuo bendro vertinimo veiklos proceso nacionaliniu mastu, pasisemti vertinimo patirties iš kitų institucijų, pasinaudoti kai kurių vertinimų rezultatais (kad išvengti vertinimų ar tyrimų dubliavimo), bei analizuoti EŽŪFKP suderinamumą su kitais ES paramos finansavimo šaltiniais. Vertinimo gebėjimų stiprinimas Siekiant užtikrinti vertinimo veiksmingumą, kokybę ir naudą, 2013 metais toliau buvo gilinamos žinios vertinimo srityje. Trys ministerijos darbuotojai, atsakingi už Programos vertinimą, dalyvavo mokymuose Kontrafaktinis ir eksperimentinis vertinimo metadai m. ES struktūrinės paramos programavimo kontekste (10 akad. val.) ir,,kiekybinių metodų (statistinės analizės, tinklų analizės, kaštų-naudos analizės) taikymo viešosios politikos analizėje ir ES struktūrinės paramos vertinime galimybės (8 akad. val.), vykdytuose pagal Finansų ministerijos projektą ES struktūrinės paramos vertinimo galimybių stiprinimas. Vienas darbuotojas dalyvavo kontrafaktinio poveikio vertinimo metodų vasaros mokykloje (A.S.V.A.P.P.) Italijoje. 4.6 TĘSTINIO VERTINIMO VEIKLOS SUNKUMAI IR PROBLEMOS Lietuvoje ES paramos vertinimo procesas įgauna vis didesnį pagreitį, po truputį stiprėja vertinimo kultūra ir supratimas apie vertinimo svarbą, plečiasi vertintojų bendradarbiavimas, tačiau vertinimo veikloje neišvengiamai susiduriama su tam tikromis problemomis ar sunkumais. Svarbiausi iš jų būtų: - Duomenų trūkumas, jų prieinamumo ir patikimumo problema. Dažnai stebėsenos duomenų nepakanka vertinimui, ne visi reikiami duomenys renkami Lietuvoje, arba renkami ir kaupiami kitais pjūviais. Šiai problemai spręsti Agentūroje įgyvendintos naujos ir patobulintos esamos administravimo ir kontrolės informacinių sistemų integracijos su kitų institucijų ir registrų informacinėmis sistemomis. (žr. 4.4 skyrių). Kai kurių specifinių duomenų surinkimui užsakomi specialūs tyrimai, padedantys užpildyti duomenų spragas (pvz. paukščių populiacijos indeksui nustatyti); - BSVS nurodytos rodiklių apskaičiavimo metodikos interpretavimo ir suderinamumo su nacionaline duomenų rinkimo specifika problemos (pvz., nėra aiškaus aprašymo, kaip turėtų būti suprantamas rodiklis paremtų ūkininkų skaičius ; Statistikos departamentas nacionaliniu lygmeniu renka duomenis apie ūkininkus pagal amžiaus grupes, kurios nesutampa su BSVS nurodytomis amžiaus grupėmis, ir kt.). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 161

162 5 VALDYMO INSTITUCIJOS IR STEBĖSENOS KOMITETO VEIKSMAI, SIEKIANT UŽTIKRINTI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOKYBĘ IR VEIKSMINGUMĄ 5.1 STEBĖSENOS IR VERTINIMO PRIEMONĖS Stebėsenos ir vertinimo priemonės Užtikrinant ES Tarybos reglamento (EB) Nr. 1968/ ir 79 straipsniuose numatytų reikalavimų laikymąsi ir vadovaujantis Programos Stebėsenos komiteto darbo reglamentu, 2013 m. buvo suorganizuoti 2 Stebėsenos komiteto posėdžiai ir 5 protokolinės apklausos raštu m. birželio mėn. posėdyje aptarta Programos įgyvendinimo eiga, pristatyta, apsvarstyta ir patvirtinta jos įgyvendinimo 2012 metais pažangos ataskaita, aptarta tęstinio vertinimo veikla 2012 metais. Posėdžiuose taip pat svarstyti klaidų lygio bei m. programos rengimo klausimai. Posėdžių bei rašytinių apklausų metu komiteto nariai išreiškė nuomonę ir dėl siūlomų programos pakeitimų (informacija apie programos keitimus pateikiama ataskaitos 5.3 dalyje). Posėdžių ir apklausų raštu protokolai skelbiami ministerijos interneto tinklapio Programos stebėsenos ir vertinimo skiltyje Stebėsenos ir vertinimo veikla Išsami informacija apie stebėsenos ir vertinimo sistemą bei veiklas 2013 m. pateikta ataskaitos 4 dalyje Tęstinio vertinimo veikla 2013 metais. 5.2 PROGRAMOS VALDYMAS IR ADMINISTRAVIMAS Komitetai, darbo grupės 2013 m. veiklą tęsė 2009 m. įkurtas Programos valdymo komitetas (toliau PVK). Įvyko 23 PVK posėdžiai, kurių metu apsvarstyti klausimai, susiją su Programos lėšų planavimu, naudojimu ir kontrole, Programos, įgyvendinimo taisyklių, kitų svarbių teisės aktų priėmimu, keitimu ir taikymu, viešinimu ir informavimu, techninės pagalbos panaudojimu ir kt. Komiteto dėka užtikrinamas geresnis įvairių Programos valdymo ir administravimo sričių veiklos, įvairių problemų ir iškylančių klausimų sprendimo koordinavimas, o taip pat ir priimamų sprendimų kokybė bei operatyvumas. Toliau posėdžiavo projektų atrankos komitetai, LEADER metodo įgyvendinimo koordinavimo grupė ir kitos. Ministerijos atstovai taip pat dalyvavo kitų institucijų vadovaujamuose stebėsenos, horizontaliųjų prioritetų įgyvendinimo ir kt. komitetuose, įvairiose darbo grupėse, kuriose nagrinėjami klausimai taip pat susiję su ES struktūrinės paramos ir Programos įgyvendinimu Sutarčių pasirašymo ir lėšų panaudojimo planai Siekdama užtikrinti, kad paramos lėšos būtų panaudotos laiku ir efektyviai (įskaitant N+2 taisyklės įgyvendinimą), ŽŪM dvejiems metams sudaro sutarčių pasirašymo ir lėšų panaudojimo pagal Programos priemones planus. Šių planų įgyvendinimas nuolat kontroliuojamas, prireikus imamasi atitinkamų priemonių inicijuojami Programos ir įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, perskirstomos lėšos, spartinamas paraiškų vertinimas, tobulinamas administravimas ir kt. Apie šių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 162

163 planų įgyvendinimą ŽŪM kas ketvirtį atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Išsamiau apie Programos finansinį įgyvendinimą žr. ataskaitos 3 dalyje Finansinis programos įgyvendinimas Mokėjimo agentūros akreditavimas ir sertifikavimas, Programos auditai Sertifikavimo institucijos paskyrimas ir sertifikavimo auditai Vadovaujantis 2012 m. gegužės 15 d. sertifikavimo paslaugų sutartimi Nr. 8P , pasirašyta su UAB Jungtinė auditorių kontora, minima bendrovė atliko Agentūros EŪŽGF ir EŽŪFKP sertifikavimo auditą, kaip tai numatyta 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 885/2006. Šis auditas apėmė 2013 finansinių metų, pasibaigusių 2013 m. spalio 15 d., išlaidų, finansuojamų iš EŽŪGF ir EŽŪFKP, teisingumo, išsamumo ir tikslumo sertifikavimą. Sertifikavimo audito EŽŪFKP ataskaitoje vidutinės svarbos pastebėjimų nepateikta. Ministerijos Vidaus audito departamentas (VAD) remdamasis sertifikavimo įstaigos UAB Jungtinė auditorių kontora už 2013 finansinius metus pateiktomis audito ataskaitomis, atliko patikrinimą ir įsitikino, kad Agentūra atitinka akreditavimo kriterijus. Programos auditai Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1848/2006 nuostatomis bei 2007 m. balandžio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros metų programos administravimo taisyklėmis VAD pagal 2013 metų planą atliko 14 auditų, kurių metu pateikė 54 rekomendacijas. Ministerijai ir NMA rekomenduota vykdyti griežtą paramos gavėjų projektų vertinimą, atranką, priežiūrą ir kontrolę. Ministerijai, rengiant metų programavimo laikotarpio teisės aktus dėl Europos Sąjungos paramos skyrimo, rekomenduota nustatyti aiškius remiamus prioritetus, konkrečias paramos gavimo sąlygas bei tiksliai apibrėžti kompensuotinas išlaidas. NMA vadovybei rekomenduota užtikrinti tinkamą paramos lėšų išmokėjimo vidaus kontrolės sistemą, tinkamą bei kompetentingą paramos gavėjų viešųjų pirkimų dokumentų vertinimą, vadovautis teisės aktais bei patvirtintomis darbo procedūromis. ŽŪM bei NMA struktūriniams padaliniams rekomenduota vadovautis darbo procedūromis. Auditus atlikęs VAD pateikė nuomonę, kad 2013 m. iš EŽŪFKP finansuojamų priemonių valdymo ir kontrolės sistema veikė tinkamai m. EK atliko tyrimą RD2/2013/012/LT, kuris buvo susijęs su Programos antros krypties priemonėmis m. gruodžio 18 d. gautuose preliminariuose pastebėjimuose nurodyta, kad ir toliau nėra vykdoma tinkama tinkamumo kriterijų kontrolė (gyvulių tankumo tikrinimas vietoje), kaip tai buvo nustatyta ir 2009 metų tyrimo metu. Taip pat pateikti pastebėjimai dėl įsipareigojimų kontrolės stiprinimo ir tinkamo statistikos pateikimo. Atsižvelgiant į pastebėjimus, buvo sudarytas veiksmų planas ir, pagal numatytus veiksmus, koreguotos procedūros, pateikti ir įgyvendinti siūlymai ŽŪM dėl papildomų kontrolės priemonių m. NMA auditoriai savo struktūriniams padaliniams pateikė 181, deleguotas funkcijas vykdančioms Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai - 8 rekomendacijas. Rekomendacijos buvo susijusios su administracinės naštos mažinimu, veiklos tobulinimu, proceso optimizavimu pasitelkiant informacines sistemas bei vidaus kontrolės veiklos bei sandaros gerinimu. Visos rekomendacijos, kurių įgyvendinimo terminas jau suėjęs, yra įgyvendintos m. Valstybės Kontrolė į NMA kreipėsi vykdydama 3 auditus ( Kaip valstybės įstaigos vykdo korupcijos prevenciją?, Žemės ūkio srities mokesčių lengvatos bei Žemės ūkio ministerijos finansinis (teisėtumo). Pastebėjimai (2) Agentūrai buvo pateikti tik vykdant finansinį (teisėtumo) auditą (susiję su finansinių ataskaitų sudarymu bei paramos priemonių tarpusavio skolų sumų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 163

164 suderinimu). Visos numatytos rekomendacijos nustatytiems pastebėjimams ištaisyti yra įgyvendintos laiku ir tinkamai. Valstybės Kontrolė yra informuota apie jų įgyvendinimą. Ministerija kartu su NMA 2013 m. įgyvendino Europos Komisijos rekomendacijas dėl klaidų lygio mažinimo kaimo plėtros programose parengė ir atnaujino klaidų mažinimo planus, kuriuose peržiūrėjo kertines klaidų priežastis, numatė jų ištaisymo ir prevencijos priemones. Jau 2014 m. pastebėta, kad šių priemonių įgyvendinimas pasiteisino gerokai sumažėjo pirkimų pažeidimų, deklaravimo klaidų, kitų neatitikimų skaičius Duomenų kaupimo sistema ir jos tobulinimas Duomenų kaupimo sistema Informacija apie duomenų kaupimo sistemą ir jos tobulinimą pateikiama ataskaitos 4.4 dalyje Duomenų rinkimas. 5.3 PAGRINDINĖS PROBLEMOS, VADOVAUJANT PROGRAMAI, IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI 2013 m., siekdama užtikrinti efektyvų Programos įgyvendinimą ir lėšų įsisavinimą, vadovaujančioji institucija ėmėsi aktyvių administravimo veiksmų. Buvo atliekami ne tik Programos pakeitimai (2013 m. Europos Komisija patvirtino du pakeitimus), bet keičiamos ir priemonių įgyvendinimo taisyklės, Programos administravimo taisyklės, siekiant sumažinti administracinę naštą pareiškėjams ir paramos gavėjams m. buvo sudaryta galimybė paramos paraiškas pagal tris priemones ( Naudojimasis konsultavimo paslaugomis, Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ) teikti elektroniniu būdu. Siekiant, kad paramos lėšos būtų įsisavintos laiku, daugelio priemonių įgyvendinimo taisyklėse buvo įtvirtinta nuostata, kad projektai turi būti baigti įgyvendinti ir paskutiniai mokėjimo prašymai pateikti ne vėliau nei 2015 m. birželio 30 d. Siekiant didinti potencialių pareiškėjų susidomėjimą, buvo numatytos galimybės pagal tą pačią priemonę įgyvendinti kelis projektus, vykdyti projektus pagal kelias priemones ir kt. 76 lentelė. Pagrindinės problemos ir iššūkiai, įgyvendinant Programą, ir jų sprendimo būdai Problemos ir iššūkiai Nepakankamas priemonių ar atskirų veiklos sričių populiarumas tarp potencialių pareiškėjų Sprendimai Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai: - Atlikus priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, pareiškėjams buvo skirta daugiau laiko surinkti išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat sudarytos teisinės prielaidos parama pasinaudoti Lazdijų krašto bitininkams. - Atlikus priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra įgyvendinimo LEADER metodu taisyklių pakeitimą, buvo išplėstas pareiškėjų ratas ir įtrauktos savivaldybių įmonės. Taip pat numatyta, kad pareiškėjai gali pateikti paramos paraišką antrajam vietos projektui įgyvendinti, neužbaigę pirmojo vietos projekto, tačiau paramos sutartis gali būti pasirašoma tik pateikus galutinį pirmojo projekto mokėjimo prašymą Priemonių viešinimo veiksmai: - Siekiant skatinti pareiškėjų susidomėjimą naujomis priemonėmis, buvo aktyviai viešinamos priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose, Pelno nesiekiančios investicijos ir priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programa Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo schema. - Taip pat buvo skatinama teikti paraiškas pagal priemones Kaimo atnaujinimas ir plėtra, Miškų ekonominės vertės didinimas, Kaimo turizmo veiklos skatinimas, Pusiau natūrinis ūkininkavimas, Ankstyvas pasitraukimas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 164

165 Problemos ir iššūkiai Didelė administracinė našta potencialiems pareiškėjams ir paramos gavėjams Vėluojantis projektų įgyvendinimas ir lėšų neįsisavinimo rizika Nepakankamas paramą administruojančių institucijų darbuotojų ir kitų tikslinių grupių informuotumas Sprendimai prekinės žemės ūkio gamybos. Viešinimas buvo vykdomas radijuje ir televizijoje. Spaudoje buvo skelbiama informacija apie prasidėjusius kvietimus teikti paraiškas ir skelbiamos parama pasinaudojusių asmenų sėkmės istorijos. Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai: - Pakeitus priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas įgyvendinimo taisykles, palengvintos Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programos išklausymą patvirtinančių dokumentų pateikimo procedūros. - Atlikus priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, buvo lengvinamas paramos paraiškų ir mokėjimo prašymų pateikimo mechanizmas (pareiškėjai dokumentus gali pateikti bet kuriame NMA teritoriniame padalinyje). - Pakeitus abiejų miško įveisimo priemonių įgyvendinimo taisykles, atsisakyta reikalavimo paramos gavėjams teikti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymas. Nuo 2013 m. minėta institucija šias pažymas teikia tiesiogiai NMA. Tokiu būdu buvo sumažintas nustatytų informacinių įsipareigojimų vykdymo ir duomenų rinkimo periodiškumas. Paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę: m. pagal tris Programos priemones ( Naudojimasis konsultavimo paslaugomis, Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ) buvo galima pateikti paraiškas elektroniniu būdu. - Nuo 2014 m. bus sudaryta galimybė paramos paraiškas ir mokėjimo prašymus pagal priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla pildyti informacinėje sistemoje. Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai: - Siekiant užtikrinti lėšų įsisavinimą laiku, daugelio priemonių įgyvendinimo taisyklėse buvo numatyta, kad projektai turi būti užbaigti įgyvendinti per 24 mėn. nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, o paskutiniai mokėjimo prašymai turi būti pateikti ne vėliau nei iki 2015 m. birželio 30 d., kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. būtų spėta išmokėti paramos lėšas. - Pakeitus priemonės Pelno nesiekiančios investicijos įgyvendinimo taisykles, numatyta, kad tas pats pareiškėjas gali teikti ir kelias paramos paraiškas, jei bendra prašomos paramos suma neviršija nustatyto dydžio. - Siekiant paspartinti paramos lėšų įsisavinimą, atlikus subpriemonės Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse pakeitimus numatyta, kad paramos gavėjas gali teikti keletą mokėjimo prašymų. - Siekiant užtikrinti spartesnį vietos projektų vertinimą ir tinkamą prisidėjimą įnašu natūra, buvo pakeistos priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas atrankos taisyklės, kaip tinkamas finansuoti išlaidas numatant leidimo prisijungimui prie Registrų centro duomenų bazės įsigijimo kaštus. Programos pakeitimai: - Atsižvelgiant į itin didelį kai kurių priemonių populiarumą ir mažas paramos įsisavinimo proporcijas pagal kitas Programos priemonės, buvo atlikti Programos pakeitimai ir numatyta skirti papildomą finansavimą priemonėms Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, papildomai paremiant apie 50 jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, bei Žemės ūkio valdų modernizavimas, paremiant gyvulininkyste užsiimančius ūkius. Informavimo veiksmai: - Ruošiantis paramos paraiškų rinkimui pagal II krypties priemones, buvo vykdomi kasmetiniai ŽŪIKVC mokymai, kuriuose savivaldybių (seniūnijų) darbuotojai buvo mokomi dirbti su paraiškų priėmimo informacine sistema (PPIS). Mokymų ciklą sudarė 24 seminarai Paramos gavimo tvarka ir sąlygos ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir saugomose teritorijose 2013 m. - Atsižvelgiant į vėluojantį lėšų įsisavinimą pagal priemonę Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas, buvo rengiami mokymai VVG, susiję su vietos plėtros strategijų įgyvendinimų, projektų atranka, viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, projektų įgyvendinimo koordinavimu. - Nuo 2013 m. pradėjo veikti Žemdirbių mokymo ir informavimo informacinė sistema (ŽMIKIS), kurioje centralizuotai kaupiama visa informacija apie žemdirbių mokymus, galima lengvai gauti informaciją apie tai, kokiuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 165

166 Problemos ir iššūkiai Priemonių įgyvendinimo kontrolės trūkumas Netinkamas paramos lėšų išmokėjimo būdas Sprendimai mokymuose yra dalyvavęs žmogus. Informacinės sistemos įdiegimas palengvino keitimąsi duomenimis tarp skirtingų institucijų. Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai: - Atlikus priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programos Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, buvo numatytas sankcijų mechanizmas paramos gavėjams, kurie nesilaiko reikalavimo penkerius metus išlaikyti nepakitusį paramos paraiškoje nurodytą nykstančių gyvulių ir paukščių skaičių. Numatyta, kad paramos lėšos gali būti mažinamos arba parama iš viso neskiriama, atsižvelgiant į tai, kiek sumažėjo laikomų gyvulių ir paukščių skaičius. - Pakeitus priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos įgyvendinimo taisykles, įtvirtinta nuostata, kad VMT pareigūnai turi tikrinti, ar kertinėse miško buveinėse, kurioms teikiama parama pagal pirmąją veiklos sritį, nevykdyti kirtimai, taip pat miške, už kurį prašoma paramos pagal antrąją veiklos sritį, yra įvykdytas neplynasis miško kirtimas. - Pakeitus priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai įgyvendinimo taisykles, numatyta prievolė paramos gavėjui, jei yra NMA reikalavimas, įrodyti, kad ne mažiau nei 50 proc. įmonės darbuotojų projekto įgyvendinimo kontrolės laikotarpiu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę kaimo vietovėje. - Atlikus priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra įgyvendinimo planavimo būdu ir LEADER metodu įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, numatyta, kad pažeidimo atveju pareiškėjas vienerius metus neturi teisės pretenduoti į paramą. Šios nuostatos nėra taikomos, jei padarytas pažeidimas neturėjo įtakos viešiesiems finansams, projekto rezultatams ir tikslams pasiekti. - Atlikus priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklos srities Asbestinių stogų dangos keitimas įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, numatyta, kad pareiškėjai pagal šią priemonę gali būti kaimo gyventojai, ne mažiau nei penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo savo gyvenamąją vietą deklaravę kaimo vietovėje, be to, ne mažiau nei dvejus metus iki paraiškos pateikimo ten vykdę ekonominę veiklą. Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai: - Atsižvelgiant į vietos projektų vykdytojų sunkumus su apyvartinėmis lėšomis ir dėl šios priežasties užtrunkantį vietos projektų įgyvendinimą, buvo atliktas priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas administravimo taisyklių pakeitimas ir numatytas papildomas paramos lėšų mokėjimo būdas sąskaitų apmokėjimas. Šis būdas itin naudingas vietos projektams, kuriuose numatytos didelės apimties investicijos į infrastruktūrą, įrangą, nekilnojamąjį turtą, o vietos projektų vykdytojų turimų lėšų nepakanka m. buvo patvirtinti vienuoliktasis ir dvyliktasis Programos pakeitimai bei Europos Komisijai pateikta notifikacija dėl tryliktojo Programos pakeitimo, kuris buvo patvirtintas jau 2014 m. Siekiant užtikrinti lėšų įsisavinimą laiku, buvo atlikti finansinio plano pakeitimai ir perskirstytos paramos lėšos tarp Programos priemonių, taip pat buvo sumažintas Paskolų fondui skirtas finansavimas, patikslinti keleto priemonių aprašymai, nustatyta papildoma mokėjimo prašymų vertinimo sistema pagal IV krypties priemones. Tryliktuoju Programos pakeitimu, kuris patvirtintas jau 2014 m., buvo atliktas lėšų perskirstymas tarp Programos priemonių, sumažinant mažiau populiarioms priemonėms skirtą finansavimą ir padidinat didesnio pareiškėjų susidomėjimo sulaukusioms veikloms numatytas lėšas. 77 lentelė m. atlikti Programos pakeitimai Pakeista Programos Pakeitimo esmė kryptis / priemonė Vienuoliktasis Programos pakeitimas, pateiktas Europos Komisijai , patvirtintas Žemės ūkio valdų Padidinta pereinamojo laikotarpio įsipareigojimams įgyvendinti skirtų paramos lėšų modernizavimas suma bei sumažintas finansavimas pagal priemonę teikiamai paramai paskolomis, kadangi pasibaigus krizei sumažėjo poreikis paskoloms (2012 m. nebuvo pasirašyta nei viena sutartis). Atitinkamai buvo pakeisti ir stebėsenos rodikliai, sumažinant paramos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 166

167 Pakeista Programos kryptis / priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas Dalyvavimas maisto kokybės schemose Pusiau natūrinis ūkininkavimas Kaimo atnaujinimas ir plėtra subpriemonė Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas, Tarptautinis ir tarpteritorinis bendradarbiavimas Techninė pagalba Paskolų fondas Pakeitimo esmė paskolomis gavėjų skaičiaus rodiklį ir padidinant investicinės paramos gavėjų skaičiaus rodiklį. Sumažintas paramai paskolomis skirtas finansavimas, kadangi po krizės sumažėjo poreikis paskoloms (2012 m. nebuvo pasirašyta nei viena sutartis). Atitinkamai buvo pakeisti ir stebėsenos rodikliai, sumažinant paramos paskolomis gavėjų skaičiaus rodiklį ir padidinant investicinės paramos gavėjų skaičiaus rodiklį. Patikslintas priemonės aprašymas, atsižvelgiant į Europos Komisijos siūlymą priemonės aprašyme pateikti nuorodą į vėlesnius Lietuvos įgyvendinančių teisės aktų pakeitimus bei papildymus, siekiant pagerinti galimybes naujiems augintojams / gamintojams prisijungti prie maisto kokybės schemų. Iki pakeitimo pagal ES teisės aktų reikalavimus ir nacionaliniu lygiu patvirtintas kokybės schemas pakankamai mažai produktų buvo pripažįstami kaip galintys dalyvauti kokybės schemose. Sumažinta pereinamojo laikotarpio įsipareigojimams skirtų lėšų suma. Pakeistas subpriemonės aprašymo skyrius, susijęs su valstybės pagalbos schema, atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, kuriose pasiūlyta įgyvendinant subpriemonę prisijungti prie valstybės pagalbos schemos. Pakeitime įtrauktas naujas valstybės pagalbos schemos numeris, siekiant tinkamai ir efektyviai įgyvendinti subpriemonę. Pakeitimu nustatyta papildoma mokėjimo prašymų vertinimo sistema pagal LEADER kryptį, kadangi dabartiniai taikomi metodai (kompensavimas su ar be avanso) neužtikrina efektyvios ir sparčios mokėjimo prašymų vertinimo ir paramos išmokėjimo procedūros. Ši problema ypač aktuali pagal vietos plėtros strategijas įgyvendinamų viešųjų projektų atveju, kadangi nuo sprendimo skirti paramą priėmimo iki realaus projekto įgyvendinimo praeina pakankamai daug laiko, o tai apsunkina vietos plėtros strategijų įgyvendinimą. Atlikus pakeitimą, įdiegtas išankstinio mokėjimo mechanizmas (iš nacionalinio biudžeto lėšų), kuris numato, kad vietos projekto vykdytojui gali būti atliktas išankstinis mokėjimas, kai projektas ar esminiai jo etapai jau užbaigti, tačiau projekto vykdytojas dar nėra sumokėjęs sąskaitų už įsigytas prekes ar paslaugas. Tokia pati galimybė numatyta ir VVG, kurios įgyvendina tarptautinio ar tarpteritorinio bendradarbiavimo projektus. Pakeitimu buvo patikslintas priemonės aprašymo tekstas, siekiant užtikrinti tęstinumą ruošiantis m. laikotarpiui. Taip pat pakeitimu buvo sumažintos priemonės antrajai veiklos sričiai informavimas ir viešinimas ir trečiajai veiklos sričiai Lietuvos kaimo tinklas skirtos lėšos, kadangi pagal šias veiklos sritis įgyvendinamiems projektams finansuoti numatytas biudžetas yra pakankamas. Lėšos buvo perskirstytos priemonės pirmajai veiklos sričiai Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei, pagal kurią įgyvendinamiems projektams finansavimo nepakanka. Tokiu būdu siekta užtikrinti efektyvų ir racionalų kaimo plėtrai skirtų lėšų panaudojimą. Sumažintos Paskolų fondui skirtos lėšos, kadangi dėl mažo susidomėjimo rinkoje paskolų populiarumas sumenko ir, lyginant su 2009 m., sumažėjo daugiau nei per pusę. Paskolos buvo itin aktualios krizės laikotarpiu. Nuo 2009 m. pabaigos iki 2012 m.buvo pasirašytos iš viso 474 sutartys dėl paramos paskolomis teikimo, kurių vertė siekė 39 mln. EUR. Didžioji dalis sutarčių (347) buvo pasirašytos 2010 m. Paminėtina, kad 2012 m. nebuvo sudaryta nei viena sutartis dėl paramos paskolomis teikimo. Atsižvelgiant į tai, Programos pakeitimu Paskolų fondui skirtos lėšos buvo sumažintos nuo tūkst. EUR iki tūkst. EUR. Dvyliktasis Programos pakeitimas, pateiktas Europos Komisijai , o patvirtintas Didžioji dalis Atsižvelgiant į poreikį kai kurių priemonių didesniam finansavimui, tarp I krypties Programos priemonių priemonių buvo perskirstyti tūkst. EUR paramos lėšų: iš priemonių Profesinio mokymo ir informavimo veikla, Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, Naudojimasis konsultavimo paslaugomis ir Pusiau natūrinis ūkininkavimas lėšos buvo perskirstytos priemonėms Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ir Žemės ūkio valdų modernizavimas. Taip pat buvo perskirstyta tūkst. EUR paramos lėšų tarp II krypties priemonių: iš priemonių Agrarinės aplinkosaugos išmokos ir Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku lėšos buvo skirtos priemonėms Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/600/EC bei Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 vietovėms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 167

168 Pakeista Programos kryptis / priemonė Pakeitimo esmė miškuose). Tarp III krypties priemonių buvo perskirstyta tūkst. EUR, lėšas iš priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai skiriant priemonei Kaimo atnaujinimas ir plėtra. Atsižvelgiant į atliktus finansinius pakeitimus, buvo pakeistos (padidintos ar sumažintos) daugelio stebėsenos rodiklių tikslinės reikšmės. Detalesnė informacija apie kiekvienos priemonės finansinius pakeitimus pateikiama priemonių analizės dalyje. 5.4 PROGRAMOS VIEŠINIMO IR INFORMAVIMO VEIKLA Įgyvendinant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/ str. nuostatas dėl Programos viešinimo ir informavimo, kaip ir ankstesniais metais buvo vadovaujamasi patvirtintais viešinimo strategija, veiksmų planu ir taisyklėmis. Veiksmų plane numatytas ŽŪM ir NMA viešinimo ir informavimo veiklų pasidalijimas pagal tikslines grupes: ŽŪM pagrindinį dėmesį skiria bendrosios informacijos apie Programą, paramos pagal atskiras priemones galimybių rengimui bei sklaidai. Viešinimo informacija be potencialių pareiškėjų skiriama viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, socialiniams partneriams, Lietuvos valstybės ir valdžios institucijoms, kitoms ES šalims ir institucijoms bei plačiajai visuomenei. NMA viešinimo ir informavimo veikla labiau orientuojama į konkrečių paramos panaudojimo sąlygų, tiesiogiai su paramos administravimu susijusių reikalavimų ir nuostatų galimiems pareiškėjams bei paramos gavėjams aiškinimą. Pagrindiniai informavimo ir viešinimo kanalai ir formos iš esmės nesikeitė: masinio informavimo priemonės (televizija, radijas, spauda ir internetas); seminarai, konsultacijos, įvairūs susitikimai; parodos; spausdinta informacija ir reklaminė medžiaga m. pabaigoje buvo atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas: apklaustos dvi tikslinės grupės gyventojų ir NMA administruojamos paramos pareiškėjų ar gavėjų. Atliekant tyrimą siekta objektyviai įvertinti minėtų tikslinių grupių informuotumą apie programą ir jos priemones, nuomonę apie KPP paramos skirstymo skaidrumą, efektyvumą ir kitus klausimus. Remiantis apklausos duomenimis, 82 proc. pareiškėjų ir paramos gavėjų bendrąją informaciją apie programą buvo lengva rasti, o 76 proc. mano, kad bendrosios informacijos apie programą pakanka. Informuotais apie paramą save laiko ir 44 proc. gyventojų, atstovaujančių plačiajai visuomenei (lyginant šiuos duomenis su 2012 m. apklausos rezultatais, informuotų gyventojų 2013 m. padidėjo 3 proc. p.). Pažymėtina, kad 2013 m. reikšmingai išaugo skaičius pareiškėjų/paramos gavėjų, įžvelgiančių paramos naudą Lietuvos gyventojams. Lyginant su 2012 m. apklausos rezultatais, taip manančių padidėjo net 18 proc. p. (2012 m proc., 2013 m proc.). Taip pat reikšmingai padidėjo skaičius pareiškėjų/paramos gavėjų, manančių, kad paraišką paramai gauti parengti paprasta (nuo 2012 m. 67 proc. iki 2013 m. 78 proc.). Nuomonei, kad parama skirstoma skaidriai ir efektyviai pritarė 66 proc. besinaudojančių parama apklaustųjų Žemės ūkio ministerijos viešinimo ir informavimo veikla 2013 m. ŽŪM viešinimui ir informavimui skirti finansiniai ištekliai buvo mažesni nei 2012 m., be to, viešinimo veiklų apimtis taip pat buvo mažesnė, nes baigiantis programavimo laikotarpiui mažėjo ir Programos viešinimo intensyvumas m. buvo organizuojama informacijos sklaida internete, radijo, televizijos laidose bei spaudoje, išleisti leidiniai, organizuoti renginiai (seminarai, viešinimo akcijos, tarptautinės konferencijos), vykdyta žiniasklaidos stebėsena. Didesnė lėšų dalis (35 proc. viso informavimui ir viešinimui 2013 m. numatyto biudžeto) buvo skirta viešinimui televizijos laidose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 168

169 78 lentelė m. ŽŪM įgyvendinti informavimo ir viešinimo veiksmai Viešinimo ir informavimo priemonės Informacijos viešinimo internete organizavimas Viešinimas televizijos laidose Viešinimas radijo laidose Informavimas ir viešinimas spaudoje Leidiniai Prekės, susijusios su informacinėmis, vizualinėmis, reklaminėmis ir techninėmis priemonėmis Studijų, tyrimų rezultatų viešinimas, informaciniai leidiniai Viešinimo ir informavimo veiklos analizė, žiniasklaidos stebėsena ir analizė Informaciniai renginiai, kampanijos, parodos, konkursai, pristatymo ir viešinimo netradiciniais būdais paslaugos Informacinio ir mokomojo pobūdžio renginiai, susitikimai, seminarai, konferencijos 2013 m.įgyvendinti viešinimo ir informavimo veiksmai Parengti ir interneto portaluose publikuoti 3 autoriniai pranešimai, taip pat 2 informaciniai pranešimai, kviečiantys VVG teikti paraiškas ( sukurti 2 reklaminiai skydeliai, kuriuos paspaudus patenkama į svetainę Informacija apie Programą buvo skelbiama per nacionalinius ir regioninius televizijos kanalus. Per nacionalinę televiziją (LNK, Lietuvos ryto TV, LTV, TV3 ir BTV) buvo parodyti 124 video reportažai, o per regioninius kanalus 13 reportažų. Informacija buvo viešinama per nacionalines ir regionines radijo stotis. Per nacionalines radijo stotis Žinių radijas ir Pūkas buvo paskelbti 25 pranešimai ir laidos, o per regionines radijo stotis 45 pranešimai ir laidos. Buvo parengti ir išspausdinti informaciniai straipsniai apie Programą ir jos priemones svarbiausiuose nacionaliniuose spaudos dienraščiuose ( Lietuvos rytas, Respublika, Vakaro žinios ir kt.), regioninėje ir specializuotoje spaudoje. Buvo išleisti 3 leidiniai, kuriuose pristatytos gražiausios Lietuvos kaimo turizmo sodybos, skatinta gausinti ir išlaikyti senąsias gyvulių ir naminių paukščių rūšis, taip pat pristatytas Lietuvos tautinis paveldas. Buvo gaminama Programos viešinimo atributika (maišeliai, rašikliai, pieštukų rinkiniai, atšvaitai), kuri dalinta 2014 m. vykusių parodų Žalioji savaitė 2014 ir Agrobalt 2014 metu. Atliktos dvi tikslinių grupių sociologinės apklausos Melioracijos problematika ir paramos skyrimo vertinimas bei Gyventojų informuotumas apie Lietuvos kaimo plėtros m. programą ir žiniasklaidos vartojimas. Taip pat buvo atlikti du tyrimai / studijos: Kaimo plėtra ir žiniasklaida bei Pasirinktų paramos priemonių pagal Lietuvos kaimo plėtros m. programą ir jų įgyvendinimo atitikimas visuomenės lūkesčiams. 8 mėn. buvo vykdoma žiniasklaidos stebėsena apie Programą ir jos įgyvendinimą. Įrengtas 1 ekspozicinis stendas parodoje Žalioji savaitė 2013 ir suorganizuotos 8 viešinimo akcijos. Suorganizuota 116 seminarų ir 3 tarptautinės konferencijos, kuriose diskutuota apie inovacijų ir žinių perdavimo iššūkius ūkių konsultavimo sistemai, m. laikotarpio perspektyvas ir Programos veiklų tęstinumo galimybės Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo ir informavimo veikla 2013 m. antrąjį ketvirtį NMA pradėjo vykdyti viešinimo veiklas ir aktyvią visuomenės informavimo kampaniją. Informacijos sklaida paramos gavėjams baigiantis programavimo laikotarpiui tapo itin aktuali, siekiant informuoti apie esminius pakeitimus ir užtikrinti paramos lėšų įsisavinimą. Paminėtina, kad iškilo poreikis skelbti papildomus kvietimus teikti paraiškas, nustatytos papildomos aktualios temos, susijusios su mokėjimo prašymų teikimu, pirkimų vykdymu, todėl reikėjo taikyti ir papildomas viešinimo priemones m. nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse buvo aktyviai skelbiami kvietimai teikti paraiškas pagal įvairias Programos priemones, taip pat buvo gaminama ir skelbiama vizualinė ir garsinė reklama, leidybos ir agitacinės reklaminės priemonės. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 169

170 79 lentelė m. NMA įgyvendinti informavimo ir viešinimo veiksmai Viešinimo ir informavimo priemonės Informavimas ir viešinimas spaudoje Informavimas viešinimas televizijoje Informavimas viešinimas laidose ir ir radijo Informacijos viešinimo internete organizavimas Visuomenės nuomonės tyrimai Informacinės, vizualinės, reklaminės ir techninės priemonės Agitacinių reklaminių priemonių gamyba Leidinių leidyba ir platinimas Informaciniai seminarai įvairioms tikslinėms grupėms Renginiai Monitoringas analizė ir Internetinių svetainių palaikymo ir programavimo paslaugos 2012 m.įgyvendinti viešinimo ir informavimo veiksmai Parengta ir publikuota 315 informacinių rubrikų svarbiausiuose šalies laikraščiuose ( Lietuvos rytas, Respublika, Lietuvos žinos, Verslo žinios ir kt.), specializuotoje spaudoje, skirtoje žemės ūkio srities specialistams, kaimo gyventojams, ūkininkams ir kitiems suinteresuotiems žemės ūkio veikla asmenims, regioniniuose laikraščiuose. Parengtos ir transliuotos trumpos (2-3 min. trukmės) informacinės rubrikos pagal iš anksto suderintą tematinį planą. Šios rubrikos buvo skirtos informuoti apie Programos priemonių įgyvendinimo eigą, paramos galimybes ir teikimo tvarką. Rubrikos transliuotos pagrindiniuose nacionaliniuose kanaluose, pritraukiančiuose didžiausią auditoriją (TV3, LNK, BTV, LTV ir Lietuvos rytoj TV). Radijo stotyje LRT radijas buvo parengta ir transliuota 15 rubrikų, pavyzdžiui, apie asbesto stogų dangos keitimą, dalyvavimą maisto kokybės schemose, pusiau natūrinį ūkininkavimą, gyvulių laikymo taisyklių naujoves, patikras, paramą melioracijos grioviams, viešųjų pirkimų klaidas ir kt. Skelbtos 429 rubrikos internete, siekiant informuoti apie Programos aktualijas. Informaciniai pranešimai skelbti dideliu lankomumu pasižyminčiose interneto svetainėse ( ir specializuotuose žemės ūkio portaluose ( ir m. paskutinį ketvirtį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, siekiant įvertinti visuomenės, pareiškėjų bei paramos gavėjų informuotumą apie Programą ir jos priemones. Buvo įvykdytos dviejų tikslinių grupių apklausos: visuomenės bei pareiškėjų ir paramos gavėjų. Išspausdinti 5 NMA direktoriaus įsakymai, sukurti ir nacionalinėje bei specializuotoje spaudoje publikuoti 64 maketai, informuojantys apie renkamas paraiškas ir kviečiantys potencialius paramos gavėjus teikti paraiškas pagal įvairias priemones. Internetinės žiniasklaidos svetainėse ir buvo talpinamos aktyvuotos informacinės reklaminės juostos, kurias nuspaudus patenkama į NMA svetainę. Buvo sukurtas vaizdo siužetas apie Programos aktualijas. Buvo pagaminta daugiau nei 30 tūkst. agitacinių reklaminių priemonių (metalinių dėžučių su natūraliomis arbatžolėmis, skėčių, puodelių, termosų, USB atminties raktų, atšvaitų, raktų pakabukų, pirkinių krepšių ir kt.). Pagaminti ir išplatinti lankstinukai apie viešųjų pirkimų tvarką, skaidrų paramos administravimą, ES paramos lėšų kaimo plėtrai panaudojimą nepažeidžiant teisės aktų. Surengtas 51 seminaras paramos gavėjams, ūkininkams, savivaldybių žemės ūkio skyrių ir seniūnijų specialistams apie su plotu susijusių priemonių administravimo aktualijas 2013 m. Suorganizuota 19 informacinių renginių diskusijų, susitikimų ir konferencijų, kuriose dalyvavo socialiniai partneriai, savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojai, NMA ir ŽŪM atstovai. Renginiuose buvo aptartos su plotu susijusių priemonių įgyvendinimo 2013 m. aktualijos, Programos priemonių administravimo aktualijos. Taip pat buvo surengti susitikimai su VVG atstovais ir aptartas vietos plėtros strategijų įgyvendinimas bei pasirengimas m. laikotarpiui. Buvo vykdomas žiniasklaidos priemonėse apie Programą pateikiamos informacijos monitoringas, siekiant nustatyti, kokia informacija pasiekia visuomenę ir tikslines grupes per nacionalines televizijas, nacionalinius, regioninius ir specializuotus leidinius, interneto žiniasklaidą bei radiją. Buvo administruojama svetainė praplėsti funkcionalumai, atlikti barometro atnaujinimo darbai statistiniams duomenims talpinti ir pavaizduoti mobiliojoje versijoje. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 170

171 Priemonės tikslai KPP m metų pažangos ataskaita 6 PRIEMONĖS TECHNINĖ PAGALBA ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ Trumpas aprašymas priemonės Bendrasis Specialusis Veiklos Priemone siekiama pagerinti, išplėsti, skatinti ir didinti Programos poveikį Lietuvoje, gerinti gyventojų (potencialių pareiškėjų, paramos gavėjų ir visuomenės, o taip pat Programos administratorių) informuotumą apie Programos teikiamas galimybes bei privalomus reikalavimus, siekiant pasinaudoti Bendrijos parama, užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus administruojant ir valdant esamas lėšas. Priemonės lėšos taip pat naudojamos Lietuvos kaimo tinklui įkurti ir administruoti ir jo Veiksmų programai įgyvendinti. Išskiriamos trys priemonės veiklos sritys: pirmoji parama Programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei; antroji informavimas ir viešumas; trečioji Nacionalinis kaimo tinklas (toliau NKT). NKT vienija organizacijas ir institucijas, prisidedančias prie žemės ūkio, maisto ūkio, miškų ūkio ir kaimo plėtros. Jos funkcijos apima gerosios praktikos nustatymą ir analizę, informacijos apie ją teikimą, keitimosi patirtimi nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu organizavimą, mokymo programų VVG rengimą, tinklo valdymą. Užtikrinti efektyvų Programos įgyvendinimą. Užtikrinti tinkamą programos parengimą, valdymą, priežiūrą, kontrolę ir vertinimą. Remti veiklas, būtinas efektyviam programos viešinimui bei visuomenės informuotumui apie ES paramą gerinti. Per NKT remti bendradarbiavimą, geros praktikos ir informacijos mainus bei sklaidą tarp kaimo plėtros dalyvių. Įgyvendinant pirmąją veiklos sritį, siekiama užtikrinti: tinkamą priskirtų valdymo funkcijų finansavimą; programos audito atlikimą; tinkamą programos parengimą ir veiksmingą įgyvendinimą, taip pat išlaidų sertifikavimą; kompiuterizuotos valdymo, stebėsenos ir vertinimo informacinės sistemos funkcionavimą. Įgyvendinant antrąją veiklos sritį, siekiama užtikrinti: tinkamą informacijos pateikimą bei viešumą; viešinimo strategijos parengimą ir veiksmingą jos įgyvendinimą; informacijos pasiekiamumą; informuotumą apie Programos eigą ir rezultatus visoje šalyje; visuomenės pritarimą Programai. Didžiausia paramos suma vietos projektui ir paramos intensyvumas Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 6.1 PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO PAŽANGA 80 lentelė. Priemonės Techninė pagalba finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR VS 1. Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei, tūkst. EUR VS 2. Informavimas ir viešinimas, tūkst. EUR VS 3. Lietuvos kaimo tinklas, tūkst. EUR m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Patvirtinta paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR VS 1. Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei, tūkst. EUR iš jų tyrimams ir vertinimams VS 2. Informavimas ir viešinimas, tūkst. EUR VS 3. Lietuvos kaimo tinklas, tūkst. EUR Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 171

172 m. pagal priemonę buvo gautos paraiškos, iš kurių 7 proc. paraiškų surinkta 2013 m. Iki 2013 m. pabaigos buvo patvirtina 93 proc. visų surinktų paraiškų, o patvirtintos paramos suma taip pat sudarė 93 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtų finansinių lėšų. Pagal pirmąją priemonės veiklos sritį, skirtą Programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei, po vieną projektą įgyvendino ŽŪM, NMA, ŽŪIKVC ir Nacionalinė žemės tarnyba (toliau NŽT). Pagal antrąją priemonės veiklos sritį, skirtą informavimui ir viešinimui, buvo vykdomi du projektai (vienas NMA, o kitas ŽŪM). Pagal trečiąją priemonės veiklos sritį buvo įgyvendinami 3 didesnės apimties projektai ir mažesnių projektų, kuriuos vykdė Lietuvos kaimo tinklo (toliau LKT) nariai. Didesnės apimties projektus įgyvendino ŽŪM (1 projektas) ir Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centras (2 projektai). ŽŪM vykdomas projektas buvo skirtas institucijai pavestoms funkcijoms, susijusioms su LKT administravimu, atlikti ir tinkamai LKT sekretoriato veiklai 2013 m. užtikrinti. Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centro vykdyti projektai buvo skirti VVG administracinių gebėjimų ugdymui ir metodinės pagalbos teikimui. Pagal vieną projektą per 2013 m. buvo suorganizuota 20 mokomųjų renginių, kuriuose nagrinėtos tokios temos kaip elektroniniai viešieji pirkimai, apskaitos politika ne pelno organizacijose, VVG vadybos sistemos stiprinimas, VVG bendradarbiavimo projektų rengimas. Pagal kitą projektą 2013 m. buvo organizuota ir dalyvauta 14 metodinių pasitarimų LEADER įgyvendinimo klausimais, skaityti informaciniai pranešimai, teiktos konsultacijos VVG atstovams m. laikotarpiu pagal priemonę prašomos paramos suma sudarė 94 proc. visų priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Iki 2013 m. pabaigos buvo išmokėta 88 proc. priemonei skirto finansavimo, o deklaruota Europos Komisijai 76 proc. Vien per 2013 m. buvo išmokėta 13 proc. visos m. priemonei Techninė pagalba išmokėtos paramos. 42 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas m. laikotarpiu ir 2013 m. Nagrinėjant paramos įsisavinimo rodiklius pagal atskiras priemonės veiklos sritis, paminėtina, kad 2013 m. birželio 4 d. patvirtintu vienuoliktuoju Programos pakeitimu buvo sumažintos priemonės antrajai veiklos sričiai Informavimas ir viešumas ir trečiajai veiklos sričiai Lietuvos kaimo tinklas skirtos lėšos (atitinkamai tūkst. EUR ir tūkst. EUR) ir padidintos priemonės pirmajai veiklos sričiai Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei skirtos lėšos, nes pagal šią veiklos sritį finansuojamiems projektams trūko finansavimo m. laikotarpiu pagal pirmąją veiklos sritį buvo išmokėta 85 proc. visų šiai veiklos sričiai numatytų lėšų, pagal antrąją veiklos sritį 93 proc., o pagal trečiąją veiklos sritį 85 proc. Per metus itin sparčiai buvo įsisavinama trečiosios veiklos srities įgyvendinimui skirta parama (viena vertus, dėl sumažėjusios bendros šiai veiklos sričiai skirtos paramos sumos, kita vertus, dėl paspartėjusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 172

173 LKT projektų įgyvendinimo). Galima teigti, kad lėšų įsisavinimo sparta pagal visas tris veiklos sritis yra pakankama. Produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas Į Programą įtraukti stebėsenos rodikliai apima priemonės Techninė pagalba apima pirmąją ir antrąją veiklos sritis, todėl šiame poskyryje analizuojamas šešių projektų, kuriuose vykdo ŽŪM, NMA, NŽT ir ŽŪIKVC, įgyvendinimas. Paminėtina, kad lentelėje pateikiama informacija apie NMA ir ŽŪM projektų metu pasiektus rodiklius, o NŽT ir ŽŪIKVC projektų metu pasiekti rodikliai aptariami atskirai. 81 lentelė. Priemonės Techninė pagalba pirmos ir antros veiklos srities stebėsenos rodiklių pasiekimas Rodikliai Suorganizuotų auditų ir patikrų vietoje skaičius Matavi mo vienetai vnt m. tikslas (metams) 2013 m. pasiekta reikšmė m. pasiekta reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo Produkto rodikliai Pirmosios veiklos srities rodikliai Sukurtų darbo vietų skaičius vnt % Techninių priemonių, kompiuterių ir programinės įrangos, reikalingos Programai vnt % įgyvendinti ir administruoti, kiekis Studijų, tyrimų skaičius vnt % Programos stebėsenos komiteto, kt. pakomitečių vnt % ir t.t. posėdžių skaičius Pasamdytų ekspertų skaičius vnt % patikros patikros vietoje vietoje Organizuotų seminarų, konferencijų, mokymų, kitų viešinimo ir informavimo renginių bei dalyvavusių juose asmenų skaičius Publikacijų žiniasklaidos priemonėse skaičius Specializuotų svetainių statistika interneto lankomumo vnt. vnt. asm. 19 auditų Antrosios veiklos srities rodikliai 500 (metams) (metams) (metams) Renginiai: 69 Dalyviai: auditai Renginiai: 645 Dalyviai: % 14% % (unikalių) (apsilankymų) MUI.LT (unikalių) AIMUI.LT (unikalių) (apsilankymų) UI.LT (unikalių) MUI.LT 6.603% (apsilankymų) (apsilankymų) Studijų, tyrimų skaičius vnt % Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 173

174 m. laikotarpiu buvo pasiekti ir viršyti faktiškai visi priemonės pirmosios veiklos srities rodikliai, išskyrus rodiklį Studijų, tyrimų skaičius, kuris pasiektas 42 proc m. ŽŪM užsakė ir įgyvendino 9 tyrimus, kurie buvo skirti tęstinio profesino mokymo poreikio nustatymui ir mokymo kokybės stebėsenai, Programą administruojančių darbuotojų gebėjimų ir poreikio juos tobulinti nustatymui, ES paramos įtakos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai nustatymui, pagal priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos įgyvendinamų Ekologinio ūkininkavimo ir Kraštovaizdžio tvarkymo programų įvertinimui, Europos inovacijų partnerystės modelio, kuris bus taikomas Lietuvoje po 2013 m., analizei, m. kaimo plėtros priemonių išmokų dydžio modeliavimui ir kt. Naujų darbo vietų sukūrimo tikslas buvo iškeltas ir įgyvendintas. Programos administravimui įsigytų techninių priemonių ir programinės įrangos skaičiaus rodiklis buvo viršytas daugiau nei 4 kartus. Paminėtina, kad 2013 m. NMA buvo pradėti naujų funkcionalumų kūrimo darbai, t. y. buvo kuriamas paramos už plotus administravimo funkcionalumas (PPAIS) bei geografinių duomenų apdorojimo ir atvaizdavimo funkcionalumas. Šiems darbams skirtos investicijos daliniai finansuojamos iš priemonės Techninė pagalba lėšų. Paminėtina, kad šių sistemų kūrimo darbai buvo numatyti Valstybės investicijų m. programos projekte. ŽŪIKVC pagal pirmąją priemonės Techninė pagalba veiklos sritį įgyvendino vieną projektą, kurio metu buvo skiriamas dalinis finansavimas institucijos veiklai (lėšos darbuotojų, dirbančių su Programos įgyvendinimu, darbo užmokesčiui, kitų susijusių išlaidų apmokėjimas, lėšos darbuotojų mokymams, dalyvavimui konferencijose ir kt.). Paminėtina, kad ŽŪIKVC administruoja svarbius registrus, pavyzdžiui, Žemės ūkio ir kaimo verslo registrą, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą, tvarko Paraiškų priėmimo informacinę sistemą ir kt., kuriuose kaupiami duomenys padeda užtikrinti tinkamą Programos valdymą, priežiūrą ir kontrolę, taip pat prisideda prie kompiuterizuotos Programos priemonių valdymo, stebėsenos ir vertinimo sistemos funkcionavimo užtikrinimo. NŽT pagal pirmąją priemonės Techninė pagalba veiklos sritį įgyvendino projektą Parama žemės konsolidacijos projektų, finansuojamų iš Lietuvos kaimo plėtros m. programos, renginiui ir įgyvendinimui bei prisidėjo prie žemės konsolidacijos procesų koordinavimo, vykdant priemonės Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra veiklos sritį Žemės konsolidacija. Priemonės Techninė pagalba lėšomis buvo dengiamos išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu, skirtu už 23 žemės konsolidacijos projektų rengimo procedūrų koordinavimą. Paminėtina, kad 2013 m. spalio 8 d. patvirtintu dvyliktuoju Programos pakeitimu buvo papildytas priemonės Techninė pagalba aprašymo 6 skyrius, prie paramos gavėjų pagal pirmąją veiklos sritį įtraukiant Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokių priemonių buvo imtasi, siekiant užtikrinti tinkamą Programos valdymo ir administravimo funkcijų vykdymą tose institucijose, kurios yra įtrauktos į Programos įgyvendinimo procesą. Iki pakeitimo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo įsitraukusi Programos įgyvendinimą (tikrino pateiktų paraiškų atitikimą higienos, veterinarijos, maisto ir gyvulių kokybės reikalavimams), tačiau savo veiklai negalėjo gauti į ES paramos lėšų. Apibendrinant galima teigti, kad 2013 m. priemonės Techninė pagalba lėšomis visas ar dalis darbo užmokesčio buvo mokama 239 darbuotojams, dirbantiems ŽŪM ir NMA bei visą ar dalį darbo laiko skyriantiems su Programos įgyvendinimu susijusių funkcijų vykdymui. Pagal šią priemonę projektus įgyvendino NŽT ir ŽŪIKVC, todėl visas ar dalis darbo užmokesčio iš Programos lėšų buvo mokama ir 188 šių institucijų darbuotojams. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 174

175 82 lentelė. Darbuotojai, visą ar dalį darbo laiko skiriantys su Programos administravimu susijusioms funkcijoms Institucija 2008 m m m m m ŽŪM NMA NŽT ŽŪIKVC *NŽT ir ŽŪIKVC darbuotojams darbo užmokestis iš Programos lėšų pradėtas mokėti tik tada, kai pradėti finansuoti pagal Techninės pagalbos priemonę įgyvendinami projektai. Siekiant užtikrinti tinkamą Programos administravimą, ŽŪM ir NMA darbuotojai dalyvavo mokymuose, seminaruose, kursuose, vyko į komandiruotes Lietuvoje ir užsienyje m. 35 ŽŪM darbuotojai dalyvavo įvairiuose Europos Komisijos organizuotų komitetų, darbo grupių posėdžiuose, seminaruose ir konferencijose užsienyje (67 renginiai) ir Lietuvoje (7 renginiai). Siekiant stiprinti darbuotojų administracinius gebėjimus, 2 iš 35 ŽŪM darbuotojų kėlė kvalifikaciją mokymuose užsienyje. 89 NMA darbuotojai vyko į renginius užsienyje, kuriuose buvo keičiamasi gerąja praktika patikrų organizavimo srityje, pristatomos pagrindinės problemos, diskutuojama apie pažeidimų nustatymą, pristatomo kaimo plėtros programų įgyvendinimo rezultatai kitose šalyse narėse. Be to, 4 NMA darbuotojai buvo siųsti į patikras vietoje Lietuvoje m. laikotarpiu buvo beveik pasiekti ar viršyti visi priemonės Techninė pagalba antrosios veiklos srities rodikliai. Paminėtina, kad specializuotų interneto svetainių lankytojų skaičiaus per metus rodiklis buvo viršytas daugiau nei 60 kartų, pakankamai didele apimti pasiekti publikacijų žiniasklaidos priemonėse skaičiaus bei tyrimų ir studijų skaičiaus rodikliai (atitinkamai 89 proc. ir 86 proc.). Mažesne apimtimi buvo pasiektas organizuotų viešinimo renginių skaičiaus rodiklis (14 proc.), nes programavimo laikotarpio pabaigoje viešinimo veikla nebuvo tokia aktyvi, pagal kai kurias priemones paraiškos iš viso nebuvo renkamos. 6.2 NACIONALINIO KAIMO TINKLO ĮGYVENDINIMAS Pagal trečią priemonės Techninė pagalba veiklos sritį parama teikiama Nacionalinio kaimo tinklo įkūrimui ir administravimui bei metinių veiksmų planų įgyvendinimui. 83 lentelė. LKT finansiniai ir administraciniai rodikliai Skirta paramos lėšų m., tūkst. EUR Valdymo sąnaudos 739 Išlaidos veiksmų planui m m. Surinkta paraiškų, vnt Prašoma paramos suma, tūkst. EUR Patvirtinta paraiškų, vnt Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR Įkūrimo ir administravimo išlaidos, tūkst. EUR Išlaidos veiksmų planui, tūkst. EUR LKT steigimas ir veikla 2013 m. buvo organizuojami LKT struktūrų posėdžiai (LKT tarybos, LKT komitetų, LKT darbo grupės) m. sausio mėn. buvo surengtas LKT tarybos posėdis, kuriame apsvarstyta LKT įgyvendinimo pažanga ir nuspręsta, kad Lietuvos kaimo tinklo lėšų likutis (daugiau nei 904 tūkst. EUR) m. bus naudojamas, įgyvendinant LKT veiksmų programos penktąją septintąją kryptis, skirtas kaimo plėtros dalyvių interesų atstovavimui ES organizacijose (ES Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 175

176 žemės ūkio sektoriaus organizacijų komitete, ES žemės ūkio organizacijų komiteto darbdavių grupėje, Europos žemės savininkų organizacijoje, Partnerystės Europos kaimo plėtros srityje tinkle, Europos jaunųjų ūkininkų taryboje, Tarptautinėje pienininkystės asociacijoje, Europos kaimo turizmo asociacijoje, Europos miškų savininkų asociacijoje), ŽŪM inicijuotų projektų, susijusių su žemės ūkiu, maisto ūkiu ir kaimo plėtra, įgyvendinimui bei LKT valdymui. Paminėtina, kad 2014 m. bus tęsiamos 2013 m. LKT veiksmų plane numatytos veiklos, nes LKT lėšų likutis m. bus naudojamas LKT narių projektams, skirtiems atstovauti žemdirbių ir kitų kaimo plėtros dalyvių interesams ES organizacijose bei įvairiems tradiciniams žemės ūkio ir kaimo plėtros renginiams, kuriuos ŽŪM organizuoja bendradarbiaudama su socialiniais partneriais m. gegužės mėn. taip pat buvo surengtas Narystės Lietuvos kaimo tinkle klausimų nagrinėjimo darbo grupės posėdis, kuriame buvo svarstomi prašymai dėl narystės LKT ir priimami sprendimai dėl naujų narių įtraukimo. LKT veiksmų plano įgyvendinimo būklė Lietuvos kaimo tinklo metų veiksmų planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-51. Šiame plane nustatyti trys prioritetai: 1) kaimo plėtros dalyvių įtraukimas rengiant Partnerystės sutartį; 2) tradicinių ŽŪM inicijuotų renginių organizavimas ir dalyvavimas juose; 3) LKT vizija m., ypatingą dėmesį skiriant aktyviai mokslo inovacijų praktinio pritaikymo skatinimo politikai ir gyvulininkystės sektoriaus atgaivinimui Lietuvoje. LKT veiksmų planui įgyvendinti m. buvo skirta EUR, iš kurių didžioji lėšų dalis (54 proc.) numatyta priemonių pagal LKT veiksmų programos šeštąją kryptį įgyvendinimui (tradicinių renginių parodų, mugių, konkursų, kongresų organizavimui, dalyvavimui ir pasirengimui jiems). Atsižvelgiant į tai, kad LKT veiksmų programos penktoji septintoji kryptys įgyvendinamos planavimo būdu, LKT narių projektiniai pasiūlymai pagal kitas LKT veiksmų programos kryptis nebuvo renkami. Paminėtina, kad 2013 m. vykusių atskirų LKT komitetų (Verslo kaime skatinimo komitetas, Kaimo jaunimo komitetas, Kraštovaizdžio ir kaimo vietovių planavimo komitetas, Inovacijų ir tyrimų kaime komitetas, LEADER ir bendruomeniškumo skatinimo komitetas) posėdžių metu buvo svarstomos Partnerystės sutarties gairės, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai projekte nustatyti m. laikotarpio prioritetai ir nuostatos, Partnerystės aplink Baltijos jūrą, kaimo plėtros politikos ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir kt. klausimai m. pagal penktąją septintąją kryptis buvo surinktos 82 paraiškos, kuriose prašomos paramos suma siekė 544 tūkst. EUR. Paraiškų rinkimas pagal penktąją ir šeštąją kryptis vyko 2013 m. vasario lapkričio mėn., o pagal septintąją kryptį 2013 m. vasario gruodžio mėn. Patirtos išlaidos m. pagal priemonės Techninė pagalbą trečiąją veiklos sritį prašomos paramos suma sudarė 93 proc. viso LKT įgyvendinimui skirto finansavimo, o patvirtintos paramos suma 85 proc. Iki 2013 m. pabaigos LKT įgyvendinimui taip pat buvo išmokėta 85 proc. visos skirtos paramos, vadinasi, visos lėšos, kurios buvo patvirtintos, jau buvo išmokėtos. Paminėtina, kad didžioji išmokėtų lėšų dalis buvo skirta LKT veiksmų planui įgyvendinti, o likusios lėšos LKT administravimui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 176

177 43 paveikslas. Išmokėtos lėšos LKT administravimui ir veiklai m. ir 2013 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 177