2012 m. birželis Nr. 3 (84)

Size: px
Start display at page:

Download "2012 m. birželis Nr. 3 (84)"

Transcription

1 2012 m. birželis Nr. 3 (84)

2

3 Redakcijos žodis Apie teisingus ir neteisingus mitus Visuomenėje yra daug mitų ir stereotipų. Jie ir teisingi, ir neteisingi. Apie tai, lyg susitarę, kalba šio numerio pašnekovai. Diplomuotas mechanikos mokslų inžinierius yra nuskriaustas įvaizdžio prasme. Vyrauja stereotipas, kad vadybininkas, teisininkas gražiai atrodantis, baltais marškiniais, prabangiu kostiumu, dirba gražioje kontoroje, kurioje kavą atneša dailios merginos. Teisininkas jaučiasi įvertintas, tuo tarpu fundamentinius mokslus krimtęs inžinierius patenka į ne tokį patrauklų įrenginių, gamyklų pasaulį. Didelis klausimas, kuris iš šių dviejų pasaulių iš tikrųjų yra patrauklesnis, bet išties egzistuoja stereotipas, kad inžinierius išeina į menkesnės vertės aplinką, apie inžinieriaus profesijos mitą kalba profesorius Vytautas Bučinskas, neabejojantis, kad inžinieriaus specialybė ne tik ne mažiau vertinga, bet ir kūrybinga. Mechanikos inžinerija kūrybos forma, turinti savotišką žanrą, tik, lyginant su kitomis specialybėmis, ir kūrybos, ir žinių santykinai reikia labai daug, sako Mechanikos fakulteto dėstytojas, įkvepiantis savo studentus kurti robotus. Pasak jo, kiekvienas inžinerinis sprendimas reikalauja ne tik kūrybos, improvizacijos, bet ir intuicijos. Techninė intuicija klasikinė sąvoka, su kuria supažindiname ir savo studentus. Ji yra ne tik mechanikos moksluose, bet ir visose kitose srityse. Neigti intuiciją yra mažų mažiausiai trumparegiška, iš didingo mito, kad technokratiškas mąstymas ribotas ir nuobodus, lieka tik griuvėsiai... Kitą mitą atskleidžia Architektūros fakulteto doktorantė Indrė Ruseckaitė. Daugeliui Vilniaus miegamieji rajonai asocijuojasi su nesaugia, nykia aplinka, kurioje gyvena tie, kurie neturi kito pasirinkimo. VGTU doktorantė, surengusi ekskursijas po šiuos rajonus, ėmėsi laužyti dar vieną visuomenėje nusistovėjusį stereotipą. Pradėję į ekskursijas kviesti žmones, susidūrėme su prieštaringomis nuomonėmis: vieni nesuprato, ko galima ieškoti miegamuosiuose rajonuose. Kitiems tai neištyrinėtos Vilniaus teritorijos. Dar kita žmonių grupė tai gyvenantys ar gyvenę miegamuosiuose rajonuose. Taigi mums patiems buvo be galo įdomus eksperimentas, kas ir kodėl bus suinteresuoti keliauti po socialistinį miestą, apie reakciją į trūkinėjantį tokių rajonų nykumo mitą pasakoja Indrė Ruseckaitė. O ekskursijoje po garsiausius Vilniaus modernizmo pastatus kartu su juos kūrusiais architektais greta daugeliui jau žinomų pastatų istorijų išgirdome ir gerokai asmeniškesnius, įkvepiančius Kūrėjo ir Kūrinio pasakojimus. Po jų užmirštą ar neįvertintą modernizmo palikimą pradedi matyti visai kitu rakursu... Įveikti profesiniai iššūkiai kartais irgi tampa mitų griovimu. Apie tai žurnale pasakoja profesorius Gediminas Marčiukaitis. Didelis iššūkis buvo Lietuvos valdovų rūmų monolitinio gelžbetonio rėmo, laikančio visą statinį, projektavimas. Kartu su kolegomis projektavome ne tik rėmo pamatus, bet ir sudėtingą perdangą virš paliktų ir lankytojams prieinamų apžiūrėti atvirų senųjų rūmų pamatų. Užsibrėžėme suprojektuoti naujus pamatus su specialiomis templėmis ir gembėmis, po kuriomis turėjo likti atviri senųjų pamatų ir sienų fragmentai. Ant gembės galų parimo mūsų suprojektuota monolitinio gelžbetonio perdanga, o ant jos visas pastatas, apie unikalų inžinerinį sprendimą atsimena profesorius. Be abejo, profesoriaus ir jo kolegų darbas paneigė visus profesinius stereotipus. Šiandien Lietuvos valdovų rūmų gidai, pasakodami apie itin originaliai eksponuojamus senuosius pamatus, mini ir VGTU mokslininkų pavardes. Kaip vertinti įsišaknijusius stereotipus, atrodo, laukiančius už pirmo pasitaikiusio kampo? Šie trys mūsų pakalbinti pašnekovai atsisako moralo, bet, žvelgiant į jų patirtį, aiškėja, kad įkyrių stereotipų neutralizavimo receptūra visgi yra. Pirma, stebėti gyvenimą. Antra, pažvelgti kitu rakursu. Ir trečia, į savo profesinius iššūkius žvelgti drąsiai. Pagarbiai Jūsų Redakcija VGTU žurnalas Gedimino universitetas 2012 m. Nr. 3 (84) ISSN Vyr. redaktorė Edita Jučiūtė Žurnalistės: Kristina Buidovaitė Aurelija Staskevičienė Meno redaktorė, maketas Jolanta Šiugždaitė Kalbos redaktorė Zita Markūnaitė Viršelio nuotraukos autorius Aras Radevičius Viršelyje: Prof. dr. Vytautas Bučinskas VGTU žurnalas Gedimino universitetas Redakcija Vilniaus Gedimino technikos universitetas Viešosios komunikacijos direkcija Saulėtekio al. 11, 415 kab. Vilnius LT Tel.: (8 5) , , El. paštas gedimino.universitetas@vgtu.lt Spausdino UAB Baltijos kopija Kareivių g. 13B, LT Vilnius Tiražas 250 egz. 1

4 T U R I N Y S LAIKO RYŠIAI VGTU VEIDAI: VGTU SVEČIAI: INOVACIJOS: APIE SUKURTO VERSLO SĖKMĘ MINTIMIS DALIJASI VGTU ABSOL- VENTAS IR TARYBOS PIRMININKAS SIGITAS LEONAVIČIUS VGTU ATIDARYTAS PIRMASIS LIE- TUVOJE HASS TECHNINIO MOKYMO CENTRAS BERLYNO TECHNIKOS UNIVER- SITETO PROFESORIUS MIKE SCHLAICH PASAKOJA APIE INŽINE- RIJOS SPECIALISTŲ ATSAKOMY- BĘ, JŲ KŪRYBIŠKUMĄ IR ATEITĮ PROF. JONAS GEDIMINAS MARČIU- KAITIS PASAKOJA APIE NUEITĄ MOKSLININKO KELIĄ IR ĮGYVENDIN- TUS PROFESINIUS IŠŠŪKIUS DOC. ANTANAS KRUTINIS PRIMENA APIE OPTIMIZACIJOS TEORIJĄ, KU- RIĄ GALIMA PRITAIKYTI IR KASDIE- NIAME GYVENIME ABSOLVENTUS KELININKUS VIENIJA VIENA MOKYKLA ŠIEMET SAVO GY- VAVIMO 90-METĮ ŠVENČIANTI VGTU KELIŲ KATEDRA MERKINĖJE VYKO AKADEMIKO ALEKSANDRO ČYRO, PIRMOJO VGTU (ANKSČIAU VISI) REKTORIAUS, 85 METŲ SUKAKTIES MINĖJIMAS MINTYS: MAŠINŲ GAMYBOS KATEDROS DĖS- TYTOJAS PROF. VYTAUTAS BUČINS- KAS PASAKOJA APIE MECHANIKOS INŽINERIJOS KŪRYBIŠKUMĄ IR TECHNINĘ INTUICIJĄ APIE VILNIAUS GYVENAMŲJŲ RAJONŲ IDENTITETO PAIEŠKAS KALBA VGTU ARCHITEKTŪROS PAGRINDŲ IR TEORIJOS KATEDROS DOKTORANTĖ INDRĖ RUSEC- KAITĖ 46 52

5 T U R I N Y S MINTYS: VGTU SVETUR: VGTU ABSOLVENTĖ MARIJA CHVOI- NICKAITĖ PAAIŠKINA, KODĖL VA- LIUTŲ KARE SVARBI PASAULYJE POPULIARIAUSIO MĖSAINIO KAINA LONDONO KNYGŲ MUGĖ DI- DŽIAUSIAS ĮVYKIS NE TIK DIDŽIO- SIOS KARALYSTĖS KNYGŲ LEIDY- BOS PASAULYJE VGTU STATYBOS FAKULTETO STUDENTAI DALYVAVO TARPTAU- TINIAME KŪRYBINIAME PROJEK- TE SUBALANSUOTA STATYBA RENGINYS SIGULDOJE SUBŪRĖ KETURIŲ KAIMYNINIŲ ŠALIŲ LIE- TUVOS, LATVIJOS, ESTIJOS IR LEN- KIJOS AVIACIJOS MOKYKLŲ STU- DENTUS PIRMĄ KARTĄ SURENGTO KONKUR- SO SUKURK SAVO SUOLIUKĄ NU- GALĖTOJŲ IDĖJA GIMĖ PASITELKUS VGTU SIMBOLIKĄ ANSAMBLIS VINGIS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE YRA ŠOKĘS, DAINAVĘS IR GROJĘS BEVEIK 900 KONCERTŲ APIE ORKESTRO DIRIGENTO DARBĄ PASAKOJA NAUJAI ATSIKŪRUSIO PUČIAMŲJŲ ORKESTRO VADOVAS ROLANDAS LUKOŠIUS KŪRYBA: ŽUKIENĖ ANSAMBLIS RADASTA, KURIAME ŠOKA IR GROJA IR VGTU DARBUO- TOJAI IR ABSOLVENTAI, ATŠVENTĖ SAVO KŪRYBINĖS VEIKLOS 30-METĮ ELEKTRONINIO LAIŠKO ESTETIKOS IR ETIKOS REI- KALAVIMUS PRIMENA VGTU DĖSTYTOJA REGINA 3

6 VERSLO SĖKMĘ UŽTIKRINA ĮMONĖS DARBUOTOJAI, ATSAKOMYBĖ PRIEŠ KLIENTUS IR APLINKĄ UAB Traidenis, vienintelė ir didžiausia vandenvalos įrenginių gamintoja Lietuvoje ir Baltijos regione, gali būti verslo stabilumo pavyzdys. Šiai įmonei vadovauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas, VGTU Tarybos pirmininkas Sigitas Leonavičius. Pokalbis su S. Leonavičiumi apie verslo sėkmę, ekologiją ir kitus dalykus. Aurelija Staskevičienė INOVACIJOS VGTU Tarybos pirmininkas, Inžinerinės ekologijos asociacijos viceprezidentas, Oro turizmo asociacijos prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos tarybos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų narys... Visuomenines Jūsų pareigas būtų galima vardyti toliau. Ką Jums reiškia šios pareigos? Kokias pareigas beužimtų žmogus, atsakomybė lieka tokia pati. Būti naudingam, prisidėti prie savo aukštosios mokyklos augimo, studijų kokybės gerinimo man ir kitiems VGTU Tarybos nariams yra labai svarbu. Tai atsakomybė ir garbė. Kartu su kitais Tarybos nariais talkinu universiteto Senatui, rektoratui, akademinei bendruomenei, kad sukurtume glaudesnius mokslo ir verslo ryšius. Kadangi verslo reikalais nemažai važinėjame po pasaulį, daug ką pamatome kitu žvilgsniu, įgyjame kitokios patirties, privalome ja pasidalyti ir su akademine bendruomene. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarybos pirmininko pareigos man reiškia ir daug kitų pozityvių dalykų. Universitete dirba buvę mano kurso draugai, kai kurie jų vadovauja katedroms, taigi visada čia gera užsukti, sužinoti, kuo ir kaip gyvena mūsų Alma mater. Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir UAB Traidenis jau dešimtmetį sieja partnerystės ryšiai. O su kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis Jūsų įmonė palaiko ryšius? Bendradarbiaujame su trimis šalies universitetais: Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Antano Stulginskio. Šių mokyklų studentai atlieka mūsų įmonėje praktiką, atvyksta į ekskursijas susipažinti su naujomis technologijomis bei gamybos procesu. Kiek galim, prisidedame prie aukštųjų mokyklų rengiamų projektų, kviečiamės mokslininkus, dėstytojus į mūsų organizuojamas konferencijas m. baigėte Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar VGTU) Statybos fakultetą. Kaip Jūs, buvęs universiteto absolventas, šiandien vertinate jaunų specialistų įsidarbinimo bei karjeros galimybes? Atsakysiu trumpai: Lietuvoje nėra bedarbystės. Užtat yra nekonstruktyvus įdarbinimo problemos sprendimas. Šalyje trūksta kvalifi kuotos darbo jėgos, įvairiose pramonės šakose trūksta gerų specialistų. Mūsų įmonė taip pat visoje šalyje su žiburiu ieško gerų inžinierių. Traidenio verslas ne toks, kad suburtum kvalifi kuotus specialistus vien iš savo miesto gamybos pobūdis lėmė specialistų pritraukimą iš įvairių Lietuvos vietovių. 4

7 Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį ir į kitą problemą: valstybės mokamose vietose studijavusieji ir gavusieji diplomus turėtų pagalvoti apie grąžą. Panašiai kaip mūsų karta baigę universitetą gavome paskyrimus ir privalėjome atidirbti. Jei dabartiniai absolventai nori emigruoti, tegul grąžina tai, kas į juos investuota, tegul atidirba. Absolventams drausti išvykti, siekti karjeros svetur mes tikrai neturime teisės, tačiau bent porą metų kodėl jiems nepadirbėjus gimtinėje? Žaliai melsvas lapelis, Jūsų įmonės ženklas, simbolizuoja aplinkosauginę verslo kryptį... Jeigu kalbame apie verslo kryptį, tikrai pavadinčiau jį ekologišku Traidenis sprendžia vandenvalos, dujų išmetimo į aplinką ir kt. ekologijos klausimus. Galutinis mūsų sukurtas produktas nuotekų valymo įrenginiai yra skirti aplinkosaugai. Kad pati gamyba yra šimtu procentų ekologiška, būtų per drąsu tvirtinti, bet galiu patikinti: visi įmonės gamybos procesai yra sertifi kuoti. Neseniai grįžome iš tarptautinės kompozitų parodos Paryžiuje (kompozitai vienalytė medžiaga, sudaryta iš dviejų ar daugiau skirtingų medžiagų; būdamos atskirai šios medžiagos negali atlikti tokių funkcijų, kokias atlieka būdamos kartu Red.). Šioje parodoje dar kartą įsitikinome, kad Traidenio technologijos yra tarp Europos lyderių. Mūsų naudojamos medžiagos yra sertifi kuotos, atitinka ISO standartus. Plėtodami verslą, viską privalėjome sertifi kuoti. Nuėjome ilgą, bet labai svarbų kelią, todėl šiandien turime ES atitikties deklaraciją NV tipo buitinių nuotekų valymo įrenginiams. Esame pirmieji ir vieninteliai Baltijos regione talpyklų korpusus aplinkosaugos įrenginiams gaminantys naujausiu vyniojimo technologijos būdu, kuris leido sumažinti pagrindinių žaliavų sunaudojimą, stiklaplasčio atliekų kiekį, o kartu stipriai sumažino aplinkos taršą. Gegužės pradžioje mūsų laukė dar vienas tarptautinis egzaminas. Vykome į Miuncheną (Vokietija), kur jau trečius metus dalyvaujame tarptautinėje aplinkosaugos parodoje IFAT Entsorga. Bendrame kv. metrų šios parodos plote Traidenio įmonės stendas, tikiu, neliks nepastebėtas. Bendradarbiaujame su VšĮ Aplinkos vadybos ir audito institutu, kuris atlieka mūsų įmonių veiklos (atliekų susidarymo ir tvarkymo, vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo, cheminių medžiagų naudojimo) atitikties aplinkosauginiams teisiniams reikalavimams auditą. Po šio audito pateikia rekomendacijas, kaip tobulinti aplinkosauginę įmonės veiklą, kas ypač svarbu planuojant gamybos plėtrą. Startavę 1996-aisiais, kai pirmieji Lietuvoje pradėjome gaminti nuotekų valymo įrenginius iš stiklaplasčio, dabar gaminame individualių namų ir gyvenviečių buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginius, naftos gaudykles, smėliagaudes ir riebalų gaudykles, nuotekų siurblines, talpas įvairiems skysčiams, technologiniams procesams, termokubilus, baseinus. Surasti rinkoje laisvą nišą, pagaminti kokybišką produktą, pelningai jį parduoti ir įgyti užsakovų pasitikėjimą ar to pakanka sėkmingam verslui? Mums iš tikrųjų pavyko rasti nišą rinkoje, sukūrėme ne šiaip produktą, o inžinerinį produktą: pristatome į objektą sukomplektuotus įrenginius, užsakovams tereikia pasirūpinti žemės darbais. Malonu girdėti, kai Traidenį vadina inžinerine kompanija... Neįsivaizduoju mūsų įmonės be projektuotojų ir kvalifi kuotų inžinierių, iš 150 darbuotojų tik 70 yra darbininkai. Būtent kvalifi kuotų inžinierių ir projektuotojų dėka sėkmingai sujungėme dvi gamybos sritis kompozitų pramonę ir vandenvalą. Tai paskatino plėtrą, įsteigėme atstovybes didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei kitose šalyse Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir net Kuveite. Neseniai įmonėje svečiavosi trijų Lenkijos universitetų (Krokuvos, Liublino ir Siedlicų) mokslo daktarai. Savo ruožtu mūsų įmonės darbuotojai skaito paskaitas Lenkijoje, Skandinavijos šalyse, Rusijoje (paskaitos klausėsi Rusijos Dūmos deputatai Red.). Pas mus buvo atvykę apie 600 specialistų, pasitaikė atvejis, kai vienu metu salėje paskaitos klausėsi 20 mokslo daktarų. Tačiau nereikėtų manyti, kad įmonei svarbu tik jos pačios sėkmė. Mes inicijuojame ir dalyvaujame įvairiuose socialiniuose projektuose, skatiname novatoriškas jaunimo, akademinės visuomenės iniciatyvas. Esame medelių sodinimo, Alytaus miesto gražinimo organizatoriai ir rėmėjai. Jūsų įmonė pelnė nemažai apdovanojimų. Kokie apdovanojimai Jums, įmonės vadovui ir pagrindiniam akcininkui, yra brangiausi? Visi apdovanojimai yra brangūs. Džiaugėmės 2010 metais gavę Nacionalinį kokybės prizą. Prieš penkerius metus tapome nugalėtojais tarp mažų ir vidutinių įmonių Socialiai atsakingos įmonės nominacijoje. Visai neseniai dukterinei įmonei Traidenis-Pol buvo skirtas prizas už NV tipo buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginį. Šis gaminys Lenkijoje pripažintas Metų kokybe Šių metų vasario mėnesį Gliwec ir Sosnowiec miestuose (Lenkija) vykusiose statybos parodose tas pats gaminys įvertintas diplomais bei medaliais. Jeigu turėtumėte neribotas investavimo galimybes, į ką pirmiausia investuotumėte? Visada verta investuoti į specialistus. Džiaugiuosi, kad mūsų įmonėje dirba nemažai tarptautinio lygmens specialistų, venas jų VGTU doktorantas Valentinas Gerasimovas, kuruojantis Lenkijos rinką. Aukšto lygio inžinierius, kruopštus ir atsakingas žmogus. Kalbant apie specialistus, labai tinka Benjamino Franklino mintis: Didžiausią grąžą duoda investicijos į žinias. Taigi, investicijos į žinias mūsų įmonėje suvokiamos kaip investicijos į specialistus. Kai prieš keletą metų įmonėje kilo gaisras ir po jo viską teko pradėti iš naujo, kolektyvas nepabūgo sunkumų. Kartais manoma, kad verslo sėkmei svarbiausia yra lengvatinės bankų paskolos, lankstūs mokesčiai, tačiau ar pažįstate sėkmingų verslininkų, kurie, visa tai turėdami, daug pasiekė, neturėdami profesionalų komandos. INOVACIJOS 5

8 INOVACIJOS ATIDARYTAS PIRMASIS LIETUVOJE HAAS TECHNINIO MOKYMO CENTRAS 6

9 7 INOVACIJOS

10 INOVACIJOS Gegužės 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Mechanikos fakultete atidarytas modernus HAAS techninio mokymo centras. VGTU, siekdamas tapti lyderiu tarp pažangiausių metalo apdirbimo technologijų mokyklų Lietuvoje ir bendradarbiaudamas su pasaulyje garsia mechanikos įrenginių gamintoja JAV įmone HAAS bei jos atstovais Baltijos šalyse, įsigijo moderniausią metalo ir plastiko apdirbimo įrangą. Edita Jučiūtė STUDENTAI PATYS KURS METALO IR PLASTIKO APDIRBI- MO TECHNOLOGIJAS Įsigijome du HAAS CNC tekinimo ir frezavimo centrus bei CNS valdymo sistemų mokymo simuliatorius. Dirbdami su šia įranga mūsų studentai praktiškai susipažins su moderniomis technologijomis. Esame pasiruošę rengti verslui aukšto lygio CNC apdirbimo technologijų specialistus. VGTU yra 62-asis HAAS mokymo centras pasaulyje. HAAS mokymo centro statusas leidžia naudotis ne tik itin modernia technika, bet ir pasaulinio mokymo centrų mokymo metodika, programomis, technine parama. Turėsime daugiau galimybių užmegzti ryšius su kitais centrais, gamybos įmonėmis, naudojančiomis HAAS įrenginius, jau artimiausiu laiku rengsime mokymų kursus, sakė Mašinų gamybos katedros vedėjas prof. dr. M. Jurevičius. Pasak profesoriaus, naujai įsigytos staklės padės universiteto studentams susipažinti su šiuolaikine gamyba, naujausia technika bei patiems kurti technologijas įvairių detalių gamybai. Studentai, turėdami detalės brėžinį, galės sukurti detalės technologiją bei gamybos procesą: parenkami įrankiai, pjovimo režimai, priklausomai nuo ruošinio, kurį pasirenka studentas, nustatoma apdirbimo eiga. Programuojant galima padaryti klaidų. Tai neišvengiama. Todėl kartu su staklėmis įsigyti simuliatoriai padės praktiniam mokymui: kad nesulaužytų įrankių, ruošinys neatsitrenktų į mechanizmus, studentai, surinkę programą į simuliatorių, patikrina įrankio trajektoriją. Praktinius, laboratorinius, baigiamuosius darbus su savo sukurtomis technologijomis ir programomis studentai pateiks padarytus būtent šiomis HAAS staklėmis, teigia Mašinų gamybos katedros vedėjas. 8

11 Mokymo centro atidarymo metu buvo įteiktas fi rmos HAAS mokymo centro sertifi katas. Sertifi kato patvirtinimas VGTU bus atliekamas kiekvienais metais. INOVACIJOS 9

12 10INOVACIJOS INTEGRUOTIS Į PERSPEKTYVŲ VERSLĄ Visose pasaulio šalyse mes girdime tą pačią problemą jauni žmonės renkasi aviaciją, mediciną, tačiau ne mechanikos studijas. Jauniems žmonėms sunkiau padaryti karjerą pramonės gamyboje. Būtent dėl to visame pasaulyje atidarome tokius mokymo centrus, kurie padės jaunimui integruotis į šį perspektyvų verslą. Mokymo centrus kuriame tik tokiose įstaigose, kurios atitinka aukštus mokymo standartus. Būtent todėl pasirinkome ir VGTU. HAAS įmonės padaliniai, įkurti daugiau nei šimte pasaulio šalių, per mėnesį pagamina daugiau nei įrenginių, teigė HAAS atstovas Alain Reynvoet per pirmojo Lietuvoje HAAS techninio mokymo centro atidarymą. Mokymo centro atidarymo metu buvo įteiktas fi rmos HAAS mokymo centro sertifi katas. Sertifi kato patvirtinimas VGTU bus atliekamas kiekvienais metais. Norint gauti HAAS mokymo centro statusą, buvo paruoštos ne tik laboratorijos patalpos, bet ir specialiai apmokytas personalas, parengtos mokymo priemonės, parašyta dviejų dalių mokomoji knyga apie CNC staklių gamybą ir programavimą. Kad pagerintų studijų procesą, Mašinų gamybos katedros darbuotojai dėl HAAS CNC mokymo centro ir įrenginių ekspozicijos steigimo katedros technologijų laboratorijoje užmezgė ryšius su įmone UAB Abplanalp Engeneering m. pagal HAAS reikalavimus Mašinų gamybos katedros technologijų laboratorijoje buvo paruoštos patalpos ir metais laboratorijai pateikti keturi CNC įrenginiai 2 tekinimo (SL-10 ir ATL-1) ir 2 frezavimo ( Minimil ir VF-2) staklės. Prasidėjus krizei ir sumažėjus CNC įrenginių prekybai Baltijos šalyse ši idėja prigeso. Pastebėjus tokio bendro darbo privalumus, buvo nuspręsta ieškoti galimybės įsigyti panašius įrenginius nuolatiniam naudojimui. Gavus fi nansavimą pagal kūrybinių industrijų programą buvo paskelbtas konkursas įrenginiams įsigyti, kurį laimėjo UAB Abplanalp Engeneering m. buvo įsigyti 2 JAV fi rmos HAAS CNC tekinimo ir frezavimo centrai. Su šiomis staklėmis ne tik dirbs mūsų studentai, paruošėme ir trijų pakopų CNC įrenginių operatorių ir technologų mokymo programas. Užregistravę šias programas Darbo biržoje, ateityje planuojame rengti mokymo kursus. Jau dabar dėl mokymų kreipėsi ir privatūs asmenys. Dažniausiai lietuviai, šiuo metu dirbantys užsienyje. Galbūt todėl, kad baigę tuos kursus, jie gaus tarptautinį sertifi katą, kuris galios visose pasaulio šalyse, pasakojo prof. dr. Mindaugas Jurevičius. Alekso Jauniaus nuotraukos

13 2011 m. buvo įsigyti 2 JAV fi rmos HAAS CNC tekinimo ir frezavimo centrai. Su šiomis staklėmis ne tik dirbs mūsų studentai, paruošėme ir trijų pakopų operatorių ir technologų mokymo programas. INOVACIJOS 11

14 GELŽBETONINIŲ IR MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ KLASIKAS 12VGTU VEIDAI

15 VGTU profesoriui habilituotam daktarui Jonui Gediminui Marčiukaičiui šiandien brangiausias yra laikas. Skubu užbaigti vadovėlį Technologijos įtaka gelžbetoninių konstrukcijų būsenai, tokio leidinio jau seniai reikėjo, sako universiteto emeritas, gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų projektavimo klasikas... Aurelija Staskevičienė VGTU VEIDAI 13

16 Suprojektuotas ir įrengtas kaip mokslinis universiteto padalinys, ši laboratorija yra skirta gamybininkams, mokslininkams ir studentams. Laboratorijos statyba buvo fi nansuojama iš universiteto mokslui skirtų lėšų, prisidėjo ir ano meto statybinės organizacijos. Laboratorija Saulėtekio alėjoje atsirado kartu su naujuoju VGTU laboratorijų korpusu. 14VGTU VEIDAI

17 ANTRIEJI NAMAI: GELŽBETONINIŲ IR MŪRINIŲ KONS- TRUKCIJŲ LABORATORIJA Kiekviena aukštoji mokykla turi savo šviesių asmenybių. Žmonių, atidavusių savajai Alma mater gražiausius gyvenimo metus. Profesorius G. Marčiukaitis vienas iš jų. Pirmąjį mokslinį straipsnį jis parašė apie medines konstrukcijas. Bėgant metams, parengė ir įgyvendino daugelio naujų ir renovuojamų pastatų konstrukcijų stiprinimo projektus, o šiandien profesorių emeritą G. Marčiukaitį dažniausia galima sutikti Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų laboratorijoje. Tai jo antrieji namai. Suprojektuotas ir įrengtas kaip mokslinis universiteto padalinys, ši laboratorija yra skirta gamybininkams, mokslininkams ir studentams. Laboratorijos statyba buvo fi nansuojama iš universiteto mokslui skirtų lėšų, prisidėjo ir ano meto statybinės organizacijos. Laboratorija Saulėtekio alėjoje atsirado kartu su naujuoju VGTU laboratorijų korpusu. Technologinę laboratorijos pusę atsivežiau iš Ilinojaus universiteto. Ta stažuotė Jungtinėse Valstijose tapo puikia proga suformuluoti idėją, kaip ir kokią tyrimų laboratoriją reikia įrengti mūsų universitete (buvusiame Vilniaus inžineriniame statybos institute Red.), prisiminimais dalijasi VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų laboratorijos įkūrėjas prof. G. Marčiukaitis. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų tyrimai iš pradžių buvo šventi, juokauja profesorius. Juos atlikdavome senuosiuose universiteto rūmuose, kur tuometis Vilniaus inžinerinis institutas turėjo patalpas Šv. Trejybės cerkvėje. Tais laikais tyrimai buvo mažesnės apimties, nors, jei palygintume su dabartimi, apimtys nebuvo mažos. Svarbiausia, kad eksperimentų duomenys nepaseno prieš 40 metų atlikti gelžbetonio ir mūro tyrimai tebegalioja, nes statybų mokslas palyginti jaunas, eksperimentai su kompozitinėmis statybinėmis medžiagomis ir konstrukcijomis taip pat neseni. Ar profesoriaus ir jo kolegų pastangomis įkurta laboratorija atsipirko? Pašnekovas sako, kad laboratorija daugiau pelno davė sovietiniais laikais. Be abejo, uždirba ir dabar, tik bėda trūksta darbuotojų. Visame pasaulyje mokslo tyrimo darbus atlieka doktorantai, o mums trūksta doktorantų, sako profesorius. Doktorantai daugiausia priimami į vadybą, o į konstrukcijų sritį jie nepatenka. Yra dėstomos statybos technologijos profi linės disciplinos, tačiau technologinių procesų tematikos mokslinių darbų ir straipsnių parašoma labai mažai. O juk pasaulyje pripažinta, kad geriausiai parengti specialistai yra iš tų universitetų arba jų padalinių, kuriuose yra ir stipriausi atitinkamos srities mokslo centrai. Mokslas ir mokymas vienas kitą turi papildyti. G. Marčiukaičio nuomone, doktorantūra turėtų būti tikslinė reikėtų išsiaiškinti, kokių sričių doktorantų šiuo metu labiausiai reikia. Anksčiau numatydavom, kokiai katedrai kokių specialistų reikia. Padėdavom sukomplektuoti doktorantus pagal reikalingumą. O štai dabar Statybos inžinerijos centre iš pagrindinių katedrų tėra pora doktorantų, tokiam padaliniui reikėtų daugiau jaunų mokslininkų. Daugelio statybinių katedrų mokslinis personalas artėja prie garbaus amžiaus. Kas mus pakeis? retoriškai klausia dėl universiteto reikalų jautriai išgyvenantis pašnekovas. VGTU VEIDAI 15

18 SUKŪRĖ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO NORMAS, ATI- TINKANČIAS EUROPOS STANDARTUS Profesoriui teko spręsti daug originalių projektų, kuriems reikėjo konstrukcinės praktikos ir teorinių pagrindų, pagrįstų skaičiavimais bei tyrimais. Vienu svarbiausių darbų laikau pirmųjų Lietuvos istorijoje konstrukcijų projektavimo nacionalinių normų statybos techninių reglamentų koncepcijos parengimą, kūrimą ir vadovavimą jam. Mūsų pasirinkta koncepcija 2005 m. buvo įvertinta tarptautinėje konferencijoje Maskvoje, kurią organizavo Rusijos statybininkų draugija, Amerikos betono institutas (ACI), kitos Europos betono ir gelžbetonio tyrėjų organizacijos, pasakoja prof. G. Marčiukaitis. Kad pasirinktoji koncepcija yra teisinga, patvirtino ir Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos po apsilankymo Lietuvoje duotas nurodymas savo Vyriausybei pakviesti specialistus iš Lietuvos pasidalyti patirtimi apie euronormų taikymą ir lietuviškus parametrus. Paklaustas apie didžiausius gyvenimo iššūkius, profesorius sako, kad tokių tikrai buvo ne vienas: Didelis iššūkis buvo Lietuvos valdovų rūmų monolitinio gelžbetonio rėmo, laikančio visą statinį, projektavimas. Kartu su kolegomis, prof. J. Valivoniu ir doc. B. Jonaičiu, projektavome ne tik rėmo pamatus, bet ir sudėtingą perdangą virš paliktų ir lankytojams prieinamų apžiūrėti atvirų senųjų rūmų pamatų. Be to, antžeminė statinio dalis turėjo sutapti su buvusiais senaisiais pamatais, jų neliečiant. Užsibrėžėme suprojektuoti naujus pamatus su specialiomis templėmis ir gembėmis, po kuriomis turėjo likti atviri senųjų pamatų ir sienų fragmentai. Ant gembės galų parimo mūsų suprojektuota monolitinio gelžbetonio perdanga, o ant jos visas pastatas. Kaip nemažą iššūkį nurodo ir kitus darbus: Forum Palace, viešbučio Lietuva, Vilniaus CUP ir kitų statinių rekonstrukcijos konstrukcinių dalių projektus. Tačiau labiausiai jį džiugina, kad nuveikti darbai nebuvo vienadieniai, kad jie turi išliekamąją vertę. Profesorius yra sukaupęs ir didelę pedagoginę patirtį, todėl nėra abejingas dabartinei disertacijų forminimo tvarkai. Jis teigia, kad reikalavimai besiginantiems disertacijas šiuo metu yra per maži: Doktorantai dažniausiai dirba kitur, ne universitete. Jiems reikia pajamų išlaikyti šeimas, todėl negali atsidėti vien mokslui. Iš aukštosios mokyklos biudžeto išlaikyti etatinių mokslo darbuotojų, žinoma, neįmanoma, bet anksčiau doktorantai susiedavo savo Taip atrodė Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė (VCUP) pradėjus rekonstrukcijos darbus 16VGTU VEIDAI VCUP po rekonstrukcijos

19 Gelžbetoniniai Valdovų rūmų pamatų rėmai Naujieji Valdovų rūmų pamatų rėmai, apsaugantys išlikusias konstrukcijas VGTU VEIDAI Kylančios gelžbetoninės Valdovų rūmų konstrukcijos Sporto, pramogų ir verslo centras FORUM PALACE Prekybos centras RIMI Savanorių prospekte Vilniuje 17

20 18VGTU VEIDAI darbų temas su gamybos poreikiais. Deja, ekonominės krizės metu gamybininkų poreikis moksliniams tyrimams apskritai sumažėjo. Pradėjęs kalbėti apie mokslo perspektyvas ir jaunus mokslininkus, kurių inovatyvių idėjų laukia universitetas ir gamyba, prof. G. Marčiukaitis pabrėžia būtinybę mąstyti globaliau: Dabartinis pasaulis turi labiau taupyti gamtos išteklius. Sakykim, klinkerio gamybos viena tona išmeta į atmosferą beveik toną CO 2! Senka žvyro resursai, reikia taupyti cementą. O kas pakeis senkančius natūralaus akmens resursus? Negalime rūpintis vien savo kiemo interesais. Reikia gaminti lengvesnes konstrukcijas, bet iš stipresnio betono. Štai amerikiečiai į betoną deda 20 proc. mažiau cemento negu mes. MOKSLININKO LAIMĖ: NUO LIETUVIŠKOS TECHNINĖS TERMINIJOS KŪRIMO IKI HABILITACIJOS GYNIMO Amerikietis Max De Pree, knygos Lyderystė yra menas autorius, rašo: Laiduoti tęstinumą yra viena pagrindinių lyderio pareigų. Įdomu, ką apie tęstinumą ir lyderio pareigą mano gelžbetonio klasikas prof. G. Marčiukaitis? Išugdžiau penkiolika mokinių mokslo daktarų ir docentų. Tai Gintaris Kaklauskas, Arnoldas Šneideris, Remigijus Šalna, Linas Juknevičius, Arvydas Jurkša, Eugedijus Dulinskas ir kiti, dirbantys čia, VGTU, ir Kaune, šypsosi profesorius. Apie mokinius jam kalbėti smagiau nei apie mokslininko laimę. Nuo pirmojo studijų kurso tuomečiame Kauno politechnikos institute (dabar KTU) įsitraukęs į studentų mokslinius būrelius, būdamas 32-ejų, tapo Statybos fakulteto prodekanu. Paskui daugiau kaip 20 metų buvo VGTU mokslo prorektoriumi. Mokslinis ir administracinis darbas nuolat pynėsi, o kartais ir trukdė vienas kitam. Baigus Kauno politechnikos institutą, niekas nenorėjo važiuoti dirbti į Vilnių. Vilnius atrodė svetimas, nelietuviškas. Ir nors labai būtume norėję siekti mokslininkų karjeros, nė vienas nebūtume galėję iškart to padaryti dėl labai paprastos priežasties į aspirantūrą tuoj pat po studijų baigimo nepriimdavo. Reikėjo dvejus metus atidirbti, lygiagrečiai dirbant antraeilėse pareigose. Taigi reikėjo padirbėti gamyboje, kad ateityje gautum teisę mokyti būsimuosius specialistus... Jis turi puikų lietuvių kalbos pojūtį, nuo mokyklinių laikų rašė straipsnius, o vėliau redagavo ir solidžius leidinius (pavyzdžiui, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų seriją Statyba ir architektūra ). Šiuo metu profesorius yra mokslo žurnalo Statybinės konstrukcijos ir technologijos vyriausiasis redaktorius. Šio prieš 3 metus pradėto leisti ir vis labiau populiarėjančio leidinio straipsniai referuojami tarptautinėse duomenų bazėse, žurnalas spausdinamas lietuvių ir anglų kalbomis. Be to, profesorius G. Marčiukaitis kūrė ir įtvirtino lietuvišką techninę terminiją. Pasirinkęs mokslininko kelią, matyt, ten ir turėjau surasti savąją laimę, teigia save mokslininku konservatoriumi juokais vadinantis G. Marčiukaitis. Daug laiko man atėmė administracinis darbas. Dabar, būdamas laisvas nuo administravimo pareigų, padariau daug daugiau. Padariau tai, ką iš tiesų visą gyvenimą norėjau daryti. Džiaugiuos, kad nepaisiau užimtumo ir apsigyniau habilitacinį darbą, kurio tematiką parsivežiau iš stažuotės JAV. Tapau antruoju statybos srities habilituotu daktaru Lietuvoje. Tais laikais jį tvirtino Maskvoje. Buvo net anoniminių skundų iš Lietuvos, buvo juodųjų oponentų. Neslėpsiu, mokslinis laipsnis man buvo svarbus, jis reiškė atliktų mokslinių tyrimų pripažinimą Lietuvoje. Kaip mokslininkui jam daug reiškė ir 1966 metais gauta Respublikinė premija, kurią pelnė kartu su tuomečio Kauno politechnikos instituto kolegomis. Svarstydamas apie mokslininko nueitą kelią ir pripažinimą, jis teigia, kad tas pripažinimas ateina įvairiais keliais. Svarbūs yra ir parašyti moksliniai straipsniai, ir atlikti tyrimai, ir dalyvavimas mokslinėse konferencijose bei disertacijų gynime, vardija 8 monografi jas ir daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių parašęs prof. G. Marčiukaitis. Tačiau negali suktis vien savo erdvėje. Mokslininko idėjos turi būti reikalingos gyvenimui, gamybai. Todėl džiaugiuosi savo šeštuoju vadovėliu Įtempto gelžbetonio konstrukcijos. Jis yra labai aktualus. Jį rašydamas, analogo neturėjau. Dabar profesorius baigia netradicinį vadovėlį, kurį vadina konspektu visaverčiam statybininkui ( Technologijos įtaka gelžbetoninių konstrukcijų būsenai ). Vadovėlio laukia statybinių profi lių katedros, konstruktoriai, technologijų specialistai, studentai. Statybose konstrukcijos yra atskirtos nuo technologijos, o šis vadovėlis, arba žinynas, paremtas mano sukaupta moksline ir praktine patirtimi, kaip tik įrodys bendradarbiavimo svarbą, džiaugiasi vadovėlio autorius. TĖVIŠKĖS OBELIS, KURI TEBEŽYDI... Ateinančios vasaros pabaigoje profesorius G. Marčiukaitis švęs gražų 80 metų jubiliejų. Prisimindamas pragyventus metus, prisipažįsta: kelias iš vargo universitetų į tikruosius universitetus nebuvo lengvas... Ir kaip mes išgyvenom? paklaustas apie vaikystę ir jaunystę, klausimu atsako profesorius. Pažiūrėkit, kiek daug tremtinių yra ilgaamžiai, matyt, sunkumai užgrūdina. Vaikystėje ir mums teko badauti. Kai namai sudegė, kurį laiką glaudėmės iš molio drėbtame pusrūsyje. Teko vyžas ir čiunkes avėti, į atlaidus be batų kulniuoti, basam po gruodą lakstyti. Marijampolės centre, šalia gimnazijos, tėvas išnuomojo nešildomą kambarėlį pastogėje. Naktį vanduo užšaldavo, bet nesirgdavau. Šeimoje užaugome šeši vaikai. Mus daugiausia augino mama. Šiandien mūsų, anksčiau pavyzdine vadintos, sodybos vietą ženklina vienintelė obelaitė, kurią sodinom abu su tėvu. Sodas buvo ant kalniuko, ten tebeauga manoji obelis... Ant to kalnelio mane, bernioką, siųsdavo pasidairyti, ar neatvažiuoja stribai su NKVD, kad spėčiau pranešti į svečius užsukusiems partizanams... Pasidomėjus apie laisvalaikį ir pomėgius, profesorius linksmai iš savęs pasišaipo: Gal žodis darboholikas yra apie mane? Turiu ydą: negaliu per atostogas gulinėti paplūdimyje. Mėgstu valtimi arba baidarėmis upeliais plaukti. Rašymas taip pat yra vienas iš mieliausių užsiėmimų. Niekada aktyviai nesportavau, bet esu užkietėjęs Kauno Žalgirio krepšinio ir bokso varžybų sirgalius. O šiaip man geriausias sportas šienauti, dirbti ūkio darbus. Geriausiai jaučiuosi ką nors dirbdamas fi ziškai. Jau 70 metų vis kažką statau. Gal aš tikrai statybininkas?... Nuotraukos Audriaus Bagdono, Simo Bernoto ir iš prof. Gedimono Marčiukaičio asmeninių archyvų

21 Pasirinkęs mokslininko kelią, matyt, ten ir turėjau surasti savąją laimę. Daug laiko man atėmė administracinis darbas. Dabar, būdamas laisvas nuo administravimo pareigų, padariau daug daugiau. Padariau tai, ką iš tiesų visą gyvenimą norėjau daryti. VGTU VEIDAI 19

22 DOC. DR. ANTANAS KRUTINIS: ATĖJO LAIKAS UŽRAŠYTI SAVO PATIRTĮ IR LEISTI DIRBTI JAUNIEMS Kristina Buidovaitė VGTU VEIDAI...Kaip atsakytumėte į klausimą, kodėl lietuvis nelaimingas? Ogi todėl, kad nežino optimizacijos teorijos. Jis susikuria tikslo funkciją, neatsižvelgdamas į realias jo gyvenimo kokybę ribojančias sąlygas, todėl negali savojo tikslo realizuoti. Jei negali realizuoti, yra nelaimingas... 20

23 Alekso Jauniaus nuotrauka Daugelis universiteto darbuotojų ir dėstytojų ištisus dešimtmečius prisimena Krutinių šeimos narius: Reginą Danutę Krutinienę, kasdien skubančią į Statybos darbų technologijos katedros metodinį kabinetą, jauną mokslininką Mindaugą Krutinį, sėkmingai dirbantį prof. Artūro Kaklausko sukurtame Internetinių ir intelektualiųjų technologijų institute, bei buvusį ilgametį Statybinės mechanikos katedros vedėją Antaną Krutinį, dabar tik svečio teisėmis apsilankantį VGTU. Kur Jūsų, kaip mokslininko, kelio pradžia? Kiekvieno mokslininko kelio pradžia gimtieji namai, tėvai, aplinka, kurioje gimei ir užaugai. Jūs esate vienas iš gimusių nepriklausomoje, vadinamojoje smetoninėje Lietuvoje, gal todėl ir vardas suteiktas tuo metu labai gerbiamo Lietuvoje Prezidento garbei? Mano tėvai mama Monika Pikevičiūtė, pasiturinčio ūkininko dukra, ir tėvas Antanas Krutinis, stambaus Reiviečių apylinkių (Mažeikių valsčius) ūkininko sūnus, buvęs Lietuvos armijos Dragūnų pulko kariūnas, labai mylėjo ir didžiavosi tuomete Lietuva, todėl man, pirmajam sūnui, parinko Antano vardą. Tėvai nebuvo vyriausieji šeimų vaikai, todėl, pagal tuomet Lietuvoje galiojusius teisės aktus, negalėjo paveldėti viso nekilnojamojo turto, o gavo tik vadinamąsias dalis žeme ir pinigais. Tai padėjo 1935 metais Viekšnių bažnyčioje susituokusiai jaunai šeimai paveldėjimo teise gautame nedideliame žemės sklypelyje pasistatyti gyvenamąjį namą ir įsikurti vaizdingame Viekšnių miestelyje. Kuo ypatingas tas Viekšnių miestelis, esantis tolimame Šiaurės Vakarų Lietuvos pakraštyje, prie Ventos? Viekšniai turbūt vienintelis miestelis Lietuvoje, kuriame užaugo ir gimnaziją baigė trys būsimieji Vilniaus universiteto profesoriai: Viktoras, Vaclovas ir Mykolas Biržiškos. Pastarasis yra ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos 1918 metų vasario 16-osios signataras. Visiems šiems didžiavyriams ir jų tėvams gydytojams atminti Viekšnių centrinėje aikštėje pastatytas įspūdingas paminklas. To meto Lietuvoje sklandžiusi patriotinė dvasia stebina mus. Pavyzdžiui, tuo metu gydytoju dirbęs Biržiška iš savo asmeninių santaupų pastatė Viekšniuose 2-ų aukštų ligoninę-gimdymo namus, kuriuose teko laimė gyvenimą išvysti ir man. Viekšnių progimnaziją, kurią baigiau, taip pat baigė ir daug garsių Lietuvos žmonių: dailininkas prof. A. Gudaitis, skulptorius prof. B. Pundzius, nusipelnęs liaudies artistas J. Miltinis. Kaip ūkininkų šeimos palikuonims teko išgyventi Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpius? Man labiausiai įsiminė paauglystė, Antrojo pasaulinio karo ir pokario metai, kai teko būti tiesioginiu karo žiaurumų liudininku metų vasarą vokiečių armija, trauk- damasi į Vakarų Lietuvą, su savimi varėsi dideles arklių ir galvijų bandas. Mūsų namo svetainėje įsikūrė vokiečių armijos karininkas, mus su broliu ir mama perkraustė į neįrengtą namo dalį. Man, paaugliui, vokiečių kareiviai labai patiko, nes davė keletą cukraus gabaliukų, be to, buvo labai tvarkingi ir disciplinuoti. Tačiau jau po keliolikos dienų iš Rytų prasidėjo rusų armijos puolimas. Mano tėvas su kaimynais už namo įrengė rąstais sutvirtintą požeminę slėptuvę tai buvo vienas iš pirmųjų statinių grunte, kurį įrengiant teko pačiam dalyvauti. Mūsų, vaikų, užduotis būdavo stebėti ir skubiai pranešti apie atskrendančius rusų lėktuvus, kad laiku galėtume pasislėpti nuo aviacijos kulkosvaidžių ir skeveldrinių bombų krušos. Laimei, likome gyvi, vokiečių armija be didelių mūšių pasitraukė į Klaipėdos kraštą. Prasidėjo visuotinė panika, kai po kiemą ir apie slėptuvę pradėjo vaikščioti rusų kareiviai bei reikalauti, kad mes iškeltomis rankomis po vieną išlįstume iš slėptuvės. Neįvykdžius jų reikalavimų, į slėptuvę žadėjo mesti granatas. Tų pačių metų rudenį pradėjau lankyti sugriautą, nešildomą mokyklą. Sunku ir palyginti pokario mokymosi sąlygas su dabartinėmis, kai mokinukai atšalus orui raginami neiti į mokyklą. Iš mokyklos ne visi sveiki ir gyvi grįždavome namo, nes pakelėse ir laukuose mėtėsi kareivių paliktos nesprogusios minos, granatos, šoviniai, o smalsiam paaugliui buvo labai įdomu tai pačiupinėti. Dar klaikesni buvo metai, kai grįždami iš mokyklos centrinėje miestelio aikštėje matydavome iš miškų atvežtus ir išniekintus žemaičių partizanų palaikus. Neaplenkė negailestinga stalinizmo ranka ir mūsų giminių: mamos brolio sūnus Algis Pikevičius, pasipriešinimo kolektyvizacijai organizatorius, buvo NKVD suimtas ir ilgiems metams įkalintas gulaguose, kuriuose ir žuvo, o artimieji taip ir nesužinojo, kur jo palaikų ieškoti. Tėvo vyriausiojo brolio sūnus Alfonsas Krutinis, kuriam pagal paveldėjimo teisę priklausė 70 hektarų ūkis, kaip buožė buvo ieškomas ištremti į Sibirą. Apie planuojamą pogromą įspėtas kaimynų, jis su visa šeima sugebėjo 1945 metais pabėgti į Vilnių, kuris po karo buvo virtęs įvairių tautų pabėgėlių maišalyne. Čia jo NKVD nesurado, todėl jis sėkmingai dalyvavo atstatant sugriautą Vilnių. Kodėl Jūs pasirinkote Kauno politechnikos instituto (KPI) Hidrotechnikos fakultetą? Mano tėvas buvo geležinkelininkas, aš stebėjau jo darbą. Šį fakultetą pasirinkau todėl, kad tik čia buvo galima įgyti kelių inžinieriaus specialybę. Abejonių, renkantis ją, nekilo. Į KPI įstojau 1956-aisiais. Mokslai sekėsi, todėl po baigimo, 1961 metais, buvau paskir- VGTU VEIDAI 21

24 22VGTU VEIDAI Aš kas penkerius metus stažavausi Kijeve, Maskvoje, buvusioje Čekoslovakijoje, Rytų Vokietijoje, Veimaro aukštojoje statybos ir architektūros mokykloje. Įsiveržti į Vakarų pasaulį buvo labai sunku. Vilniuje nuo 1991 metų periodiškai vyksta tarptautinė konferencija Naujos statytas į Statybinės mechanikos katedrą. Sovietmečiu kai kuriems bendrakursiams teko nelengva dalia jie pagal paskyrimą buvo priversti važiuoti į kitus Sovietų Sąjungos regionus: Kazachstaną, Pavolgį ir net Sibirą tiesti kelių, geležinkelių. Man pasisekė likau dirbti institute asistentu. Statybinę mechanikos discipliną man dėstė katedros vedėjas doc. Vytautas Klimavičius. Jis, žinodamas, kad esu neblogas studentas, pakvietė mane dirbti į katedrą metais pavasario semestre Statybinės mechanikos katedra suskilo į dvi katedras: Medžiagų atsparumo, kuri priskirta Mechanikos fakultetui, ir Statybinės mechanikos, kuri buvo perkelta į Statybos fakultetą. Kaip atsidūrėte Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI)? Prof. Aleksandro Čyro iniciatyva 1970 metais buvau pakviestas dirbti į VISI Mechanikos katedrą. Tuo metu jau buvau įsikūręs Kaune teko viską palikti ir persikelti į sostinę. Atvažiavęs čia, 1971 metų pavasarį KPI Mokslo tarybai pateikiau disertacinį darbą Matematinio programavimo metodų taikymas tampriųjų plastinių sijų, rostverkų ir rėmų ant tampraus pagrindo skaičiavimui (moksliniai vadovai doc. dr. V. Klimavičius ir doc. dr. A. Čižas), kurį sėkmingai apgyniau ir buvo suteiktas technikos mokslų kandidato laipsnis. Vėliau Statybinės mechanikos katedroje dirbau vyr. dėstytoju, nuo 1974 metų docentu. Netrukus buvau paskirtas ir Statybos fakulteto prodekanu. Vėliau dėl didelio rektoriaus A. Čyro užimtumo teko laikinai eiti Statybinės mechanikos katedros vedėjo pareigas. Akademikas A. Čyras, atšventęs savo 60-metį, atsisakė katedros vedėjo pareigų. Laimėjęs konkursą katedros vedėjo vietai užimti, nuo 1987 metų buvau išrinktas katedros vedėju, todėl iš viso šiose pareigose dirbau dvidešimt metų. Nuo 1997 metų Statybinės mechanikos katedrai vadovauja prof. habil. dr. Juozas Atkočiūnas. Mūsų katedroje išaugo ir dabartinis VGTU rektorius doc. dr. Alfonsas Daniūnas, garsus mokslininkas prof. habil. dr. R. Kačianauskas ir daugelis kitų, sėkmingai derinusių mokslinį, pedagoginį bei vadovaujamą administracinį darbą. Statybinės mechanikos katedros specialistai, tarp jų ir Jūs pats, gavo vieną iš pirmųjų Lietuvos valstybinę premiją. Premija 1993 metais buvo paskirta už vadovėlius Statybinė mechanika. Programos ir uždavinių sprendimas ESM bei Statybinės mechanikos uždavinių sprendimas kompiuteriais, kurie įėjo Statybinės mechanikos kompiuterizuoto mokymo vadovėlių komplektą, ir praktinį diegimą į mokymo procesą. Aš buvau vienas iš vadovėlių bendraautorių. Be to, tuo metu buvau katedros vedėjas, tad ant mano pečių užgulė ir vadovėlio parengimas, ir jo leidyba. Visas darbas užtruko dešimtmetį, o patirtį kaupėme dvidešimt metų. Matematinių modelių sukūrimas, taikant matematinio programavimo metodus konstrukcijų skaičiavimui, ir jų realizacija ESM prieš bemaž keturiasdešimt metų buvo visiška naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir Sovietų Sąjungoje. Prof. A. Čyras mūsų darbo vadovas nuolat dalyvavo įvairiose tarptautinėse konferencijose Italijoje, Vakarų Vokietijoje, JAV. Tad jei Lie- tuva į Europos Sąjungą buvo priimta tik prieš aštuonerius metus, tai mes į Vakarų Europą atėjome prieš trisdešimt metų. Vis dėlto mums teko nemažai pakovoti, kad šie metodai būtų pripažinti Maskvoje, Kijeve, Sankt Peterburge. Pirmiausia knyga Statybinė mechanika. Programos ir uždavinių sprendimas ESM buvo išleista rusų kalba. Tik vėliau ją pavyko išleisti ir lietuvių kalba. Išleisti vadovėlį tuo metu kainavo apie 20 tūkst. rublių. Ar sunku parašyti gerą vadovėlį? Rašyti nėra sunku, kai turi sukaupęs didžiulį teorinio ir praktinio bei pedagoginio darbo bagažą, pats atlikęs visus skaičiavimus. Lituanistas ar istorikas gali remtis archyvine medžiaga ir rašyti. Mums teko patiems sukurti naujus skaičiavimo algoritmus, apibendrinančius įvairių konstrukcijų tipus, atlikti skaičiuojamuosius eksperimentus ESM, įvertinant visus galimus apkrovų ir poveikių derinius, ir nustatyti, kad konstrukcijų elementuose atsirandantys įtempiai bei deformacijos, net pačiomis pavojingiausiomis sąlygomis, nesuardys konstrukcijos. Statybinė mechanika moko, kaip nustatyti įtempius, pastato deformacijas, konstruktoriai kaip suprojektuoti pastatą, gruntų mechanika kaip parinkti pamatus, nustatyti grunto įtempius ir nuosėdžius. Tačiau tarp šių konstrukcijos projektavimo etapų nėra grįžtamojo ryšio, neįvertinama, kaip įtempiai ir deformacijos konstrukcijos elementuose persiskirstys nusėdus pamatams, atsiradus neleistinoms grunto deformacijoms. Statybinės mechanikos tyrimai ir pasaulyje gerokai pažengę. Vis dėlto galima sakyti, kad dėl akademiko A. Čyro mokyklos mūsų mokslo tiriamieji darbai yra pasaulinio lygmens. Prof. A. Čyras pirmasis kompiuterinius metodus atvežė ir diegė Rytų Europos šalyse. Tuo metu tai buvo patys pažangiausi dalykai. Jo mokiniai: prof. habil. dr. Juozas Atkočiūnas, prof. dr. Romanas Karkauskas, prof. dr. Stasys Kalanta ir kt., toliau plėtoja idėjas, metodus, optimizacijos teoriją. Ar mokslo idėjas, ypač visiškai naujas, sudėtinga realizuoti? Tam reikia atitinkamos aplinkos, kolektyvo, kuriam naujovės būtų įdomios, ir užsakovų, turinčių lėšų realizacijai fi nansuoti metais pradėjau dėstyti Klaipėdos universitete. Ten sutikau ir septyniasdešimtmetį. Čia savo mokslo žinias galėjau pritaikyti ne tik dėstydamas magistrantams, bet ir vadovaudamas mokslo tiriamiesiems darbams, kuriuose buvo nagrinėjamos uosto statinių konstrukcijų renovavimo ir darbo gebos įvertinimo problemos. Manau, kad mokslas kuriamas tam, kad jį diegtume kuo plačiau, o ne užkonservuotume ir paliktume tik uždarame rate. O ar dažnai tekdavo dalyvauti konferencijose užsienio šalyse?

25 binės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos. Buvau Statybinės mechanikos katedros kuruojamos sekcijos Konstrukcijų optimizavimas ir nauji skaičiavimo metodai vienas iš mokslinių vadovų. Pamenu, dar būdamas aspirantas, 1970 metais dalyvavau tarptautinėje mechanikų konferencijoje Maskvoje. Doc. V. Klimavičius mane supažindino su to meto vienu iš garsiausių profesorių, tyrinėjusių konstrukcijas ant tampraus pagrindo. Aš priėjau prie jo pasikonsultuoti, tačiau jis nesileido į kalbas, esą į jį galėsiu kreiptis tik tuomet, kai išleisiu knygą. Pranešimas konferencijoje, jo nuomone, dar ne mokslas. Mokslininkas ir yra vertinamas pagal tai, kiek straipsnių parašė, konferencijų dalyvavo. Ar Jums tai svarbu? Pirmuosius mokslinius straipsnius ir pranešimus respublikinėse konferencijose pradėjau publikuoti jau 1966 metais. Jų tematika buvo glaudžiai susieta su Statybinės mechanikos pradininko Lietuvoje prof. Kazimiero Vasiliausko, jo mokinio doc. Vytauto Klimavičiaus mano disertacinio darbo vadovo darbais. Konstrukcijų ant tampraus pagrindo skaičiavimo teoriją teko iš esmės tobulinti ir plėtoti, taikant matematinio programavimo metodus. Lietuvoje šių matematinių metodų taikymo konstrukcijų optimizacijai pradininkai buvo prof. A. Čyras ir prof. A. Čižas antrasis mano disertacinio darbo vadovas. Tuo pačiu metu prof. Antanas Kudzys sparčiai pradėjo plėtoti konstrukcijų patikimumo teoriją. Todėl VISI susiformavo naujas Konstrukcijų optimizacijos ir patikimumo statybinėje mechanikoje mokslo centras metais pradėtas leisti periodinis mokslo darbų žurnalas Lietuvos mechanikos rinkinys rusų kalba. Per kiekvieną docento 5-erių metų kadenciją tekdavo parašyti po keletą straipsnių, parengti metodinių leidinių, skaityti pranešimų respublikinėse, sąjunginėse bei tarptautinėse konferencijose. Tokių kadencijų buvo daugiau kaip dešimt, todėl ir mokslinių straipsnių, metodinių leidinių bei mokymo knygų bendras skaičius perkopė šimtą. Prof. Juozas Atkočiūnas rašė, kad Jūs vertinate gilias profesines žinias ir tikrąją statybų inžineriją? Tai kokia ji, tikroji? Tai tokia statybos inžinerija, kurios teorinės žinios diegiamos praktikoje. Lietuvoje statybinę mechaniką plėtojame kaip daugiapakopį mokslą, apimantį tampriųjų ir tamprių-plastinių konstrukcijų analizės, optimizacijos ir skaičiavimo metodus, veikiant statinėms, dinaminėms apkrovoms bei poveikiams. Šias žinias pritaikyti statinių projektavimo bei rekonstrukcijos projektuose statybų inžinieriams atrodo pernelyg sudėtinga. Mokslas tiek pažengęs į priekį, kad, norint jį pritaikyti praktiškai, pritrūksta ne tik kvalifi kuotų specialistų, bet ir fi nansinių išteklių. Šiuolaikiniai programiniai kompiuteriniai paketai leidžia ne tik apskaičiuoti sudėtingiausią konstrukciją, bet ir kompleksiškai įvertinti jos patikimumą, veikiant statinėms, dinaminėms apkrovoms, nusėdus pamatams ar pasikeitus gruntų bei konstrukcijos medžiagų savybėmis. Didžiausia problema ir yra atotrūkis tarp teorinio mokslo ir praktikos. Bet studentai yra mokomi statybinės mechanikos? Vadovaujant katedrai pavyko įdiegti trijų pakopų studijų sistemą, leidžiančią statybinių specialybių bakalaurantams, magistrantams ir doktorantams ne tik išklausyti, bet ir įsisavinti dėstomas disciplinas. Katedroje sukurti dalykų moduliai, vadovaujant prof. habil. dr. J. Atkočiūnui, nuolat atnaujinami, atsižvelgiant ne tik į naujausius mokslo pasiekimus, bet ir į praktinius gamybininkų ir projektuotojų reikalavimus. Kaip klausytojams pavyksta įsisavinti šiuos dalykus, priklauso ne tik nuo jų noro bet, iš dalies, ir nuo profesinio pasirengimo. O nuo dėstytojo? Tai irgi labai svarbu ypač ryšys su auditorija, jos sudominimas. Man sekėsi tai padaryti, studentai nesiskundė. Sudėtingus dalykus stengiausi išaiškinti remdamasis gyvenimiškais pavyzdžiais. Pavyzdžiui, kaip atsakytumėte į klausimą, kodėl lietuvis nelaimingas? Ogi todėl, kad nežino optimizacijos teorijos. Jis susikuria tikslo funkciją, neatsižvelgdamas į realias jo gyvenimo kokybę ribojančias sąlygas, todėl negali savojo tikslo realizuoti. Jei negali realizuoti, yra nelaimingas. Vadinasi, optimizacijos teoriją galima pritaikyti kasdieniame gyvenime? Būtent teoriją pritaikyti socialiniame gyvenime. Apie optimizaciją kalba net valdininkai. Ne tik optimizacijos teoriją, bet ir fundamentalius ekstreminius energinius principus, sistemų stabilumo, dinaminių svyravimų dėsnius būtina žinoti ir pritaikyti. Kiekvienas darbuotojas, eidamas pas viršininką, vadovaujasi laisvųjų svyravimų principu, o iš viršininko kabineto išeina pagal priverstinų svyravimų dėsningumus, jei žinoma, besipriešindamas nesukelia rezonanso reiškinio tada iš viso atleidžiamas iš darbo. Politikai humanitarai, menininkai, patekę į aukščiausius valdininkų postus, nesimokę sistemų stabilumo principų, nesupranta, kad jų užimama padėtis pagal potencinės energijos maksimumo principą yra nestabili, todėl nesukūrę stabilumą užtikrinančių ryšių iš tų postų yra greitai pašalinami. Kodėl tiek metų dirbęs mokslinį pedagoginį darbą Jus nesat profesorius? Keletas profesorių, habilituotų daktarų vis ragino mane rengtis profesoriaus habilitacinei procedūrai, tačiau mano asmeninė nuostata po aplankiusių netekčių ir gyvenimo negandų tokia, kad ne garbė ir ne laipsniai žmogų puošia. Išeidamas iš Statybinės mechanikos katedros džiaugiuosi, kad joje dirbau. Be to, čia liko trys profesoriai, gabaus jaunimo, kurie sėkmingai toliau plėtos ir įgyvendins mūsų ilgai kurtas ir puoselėtas mokslines bei pedagogines idėjas. Aš visą savo gyvenimą skyriau mokslui ir pedagogo darbui. Pagaliau atėjo laikas užrašyti patirtį, sutvarkyti archyvus, sudėlioti visą mokslinę medžiagą ir leisti dirbti jauniems. VGTU VEIDAI 23

26 PROFESORIUS MIKE AS SCHLAICHAS APIE INŽINERIJĄ, KŪRYBINGUMĄ IR ATEITĮ VGTU SVEČIAI Jurijaus Grigorovičiaus nuotrauka 24

27 Nuostabus viduramžių miestas... Toks pirmas įspūdis apie Vilnių susidarė pirmą kartą Lietuvoje viešinčiam Berlyno technikos universiteto profesoriui Mike Schlaich, kuris pokalbio pradžioje prasitarė, kad dar tikisi sugrįžti į Vilnių. Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusiame Tarptautiniame doktorantų seminare: pasiekimai statybos inžinerijos tyrimuose ir praktikoje (PhD Students Workshop: Advances in Civil Engineering Research and Practice) svečias iš Vokietijos dalijosi didžiule inžinerine patirtimi, įgyta dirbant bei vadovaujant civilinės inžinerijos įmonei Schlaich Bergermann and Partners. Kaip į inžinieriaus specialybę žvelgia pasaulinio lygmens inžinierius, kuriuos aspektus, be techniškumui būdingo matematinio tikslumo, būtina puoselėti siekiant sėkmės ir kokį įspūdį VGTU paliko žmogui, kuris laiko save laimės kūdikiu, pasirinkusiu geriausią specialybę pasaulyje? VGTU SVEČIAI Vilius Bružikas 25

28 26VGTU SVEČIAI Kaip Jūs apsisprendėte tapti inžinieriumi? Nesu vienas iš tų žmonių, kurie būdami penkerių jau žinojo, kuo norėtų tapti. Atvirai kalbant, netgi dabar man kyla abejonių. Kuomet buvau aštuoniolikos, aš žavėjausi tuo, ką daro mano tėvas, ir buvau įsitikinęs, jog ir aš darysiu tą patį. Labai paprasta. Šiandien manau, jog mano apsisprendimas nebuvo blogas, kadangi tikiu, jog statinių inžinerija yra nuostabi sritis. Aš pats drąsinu savo studentus tęsti tai, ką jie pasirinko, nes statinių inžinerija turi didžiulį pranašumą ji padeda įgyvendinti kūrybingas idėjas. Jūs paruošiate eskizą, viską apskaičiuojate, ir vėliau tai virsta didžiule struktūra tiltu ar namu. Tai, ką jūs sukuriate, nėra tik mažytis didžiulio mechanizmo elementas, tai visuma. Statinių inžinerija yra viena iš nedaugelio sričių, kur jūs iš tiesų galite sukurti, pastatyti kažką išbaigto. Be to, ši sritis remiasi tiek mokslu, tiek kūrybiškumu. Tik nedaugelis profesijų jungia šiuos abu komponentus. Mano manymu, mokslo ir kūrybiškumo derinys statybos inžinerijoje yra gan unikalus, tačiau tuo pačiu metu jis atneša ir daugiau atsakomybės, kadangi projektuojami objektai labai dažnai yra didelio mastelio pastatai, tiltai, tuneliai ir gatvės. Būtina akcentuoti ne tik jų mastelį, bet ir tvarumą. Mūsų statiniai išlieka šimtus metų, o tai prideda dar daugiau atsakomybės. Ar Jūs manote, kad inžinierių vaidmuo yra svarbus pasaulyje? Žinoma. Inžinieriai yra atsakingi už visą pastatytą infrastruktūrą. Kiekvieną kartą išėję iš savo namų jūs matote gatves, tunelius, tiltus, sienas ir savo namą visi jie ir jų struktūros suprojektuoti inžinierių. Taigi, manau, jog inžinierių vaidmuo yra svarbus, kadangi jie daro didžiulę įtaką mūsų visuomenei. Ši įtaka gali būti tiek teigiama, tiek neigiama. Inžinieriaus įsipareigojimas pastatų kultūrai lemia mūsų išskirtinį dėmesį kūrybingumui ir jo puoselėjimui. Ką patartumėte jaunam žmogui, kuris svarsto apie šios profesijos pasirinkimą? Kokios perspektyvos? Visų pirma mums visuomet reikės pastatų, tad ateitis yra užtikrinta. Antra, šioje srityje vyksta nuolatinis progresas ir naudojamos naujos medžiagos, pvz., didelio stiprumo pluoštas, anglies pluoštas, naujasis plastikas, naujasis stiklas ir t. t. Pastatų industrijoje sunaudojame didžiulę dalį energijos ir turimų išteklių, tad galite siekti darnumo statydami lengvesnes konstrukcijas. Kuo lengvesnes konstrukcijas statome, tuo mažiau išteklių reikia. Todėl, manau, mūsų vaidmuo yra svarbus ir darnesnių pastatų laukia šviesi ateitis. Galiausiai, mums būtini atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip vėjo ar saulės energija. Vėjo malūnai, stulpai ir stovai, naudojami saulės energijai, taip pat yra statinių inžinerija, kuri sudaro 50 proc. statinio, tad ši sritis yra labai perspektyvi. Galbūt jaunieji inžinieriai turėtų koncentruoti savo mintis į žaliųjų idėjų generavimą? Ar įmanoma būnant profesionaliu inžinieriumi įgyvendinti ekologiškas idėjas? Žinoma. Pirmiausia būtina mokytis matematikos ir mechanikos. Inžinerijos studijos yra sunkios, tačiau atpildas didžiulis didžiulį pasitenkinimą teikiantis darbas, kuris iš tiesų leidžia prisidėti prie pastato kultūros kūrimo ir padėti visuomenei, statant darnesnius pastatus ir t. t. Taigi atsakymas yra teigiamas. Kokius įvardytumėte šiandienės ir ateities inžinerijos iššūkius? Sunku pasakyti. Aš jau minėjau, kokios krypties mums reikėtų laikytis lengvesnių pastatų, atsinaujinančios energijos ir naujų medžiagų. Tačiau šalia šių techninių iššūkių egzistuoja ir administracinės kliūtys. Inžinerijos srityje vis daugėja įstatymų ir nuostatų, kuriais vadovaujantis turime dirbti. Anksčiau ar vėliau jie mus uždusins. Šių įstatymų ir nuostatų gausėjimas yra viena mūsų biurokratėjimo ir kūrybingumo stokos priežasčių. Tad, manau, jog mūsų ateities iššūkiai yra jų taikymo supaprastinimas bei pripažinimas, jog inžinieriai atsakingi visuomenės nariai, bet ne receptų naudotojai. Pakalbėkime apie konstrukciją ir kūrybingumą. Jūs minėjote, jog inžinerijoje jie neatskiriami. Kaip tai įmanoma, jei inžinerijai būdingas matematinis tikslumas, o kūrybingumui ribų nebuvimas? Aš bandau atskleisti, kad nepaisant tvirtai pagrįstų mokslinių ir techninių žinių, mes turime aibę struktūrinių galimybių. Vienai problemai spręsti yra daugybė sprendimų. Jūs galite panaudoti savo kūrybingumą vertinant įvairius struktūrinius sprendinius ir pasiūlyti labiausiai tinkamą esamai situacijai. Jei kalbėtume apie žymius inžinierius, garsiausias yra Gustavas Eiffelis, suprojektavęs Eifelio bokštą. Turiu omenyje, jog Eifelio bokštas yra tikras inžinerinės struktūros pavyzdys. Kadangi G. Eiffelis buvo pripažintas dėl savo sėkmingai realizuotų plieno tiltų, jo buvo paprašyta pastatyti bokštą Paryžiuje. Jei atidžiau pažvelgtumėte į šį bokštą, pamatytumėte, kad jis nėra visiškai struktūriškai taisyklingas. G. Eiffelis pasirinko tam tikras formas, kurios jam buvo estetiškai patrauklios, nors, kalbant apie struktūrą, jos nebuvo 100 procentų optimalios. Mano supratimu, sąmoningai inžinieriaus padarytos paklaidos siekiant geriausios estetinės išraiškos yra visiškai pagrįstos ir pateisinamos. Ar inžinierius yra taip pat atsakingas ir už dizainą? Inžinierius yra atsakingas už konstrukcijos dizainą. Kaip mes dažnai sakome, pastatų menas negali būti padalytas. Architektai yra atsakingi už savo sritį, tuo tarpu inžinieriai už konstrukciją. Jų bendradarbiavimo ir kokybiško produkto siekimo rezultatas holistinė kokybė. Klaidinga manyti, kad architektas atsakingas tik už dizainą, o inžinierius tik už matematinius skaičiavimus. Ar galima teigti, kad geras inžinierius yra kūrybingas inžinierius? Be abejonės.

29 Ar tai ir yra raktas į sėkmę? Taip, ir tai jokia paslaptis. Kiekvienas vaikas yra kūrybingas. Tik prisiminkite, kaip būdami vaikai žaidėme su žaislais. Svarbiausia neužgniaužti šio kūrybingumo ir jį puoselėti. Aš siūlyčiau įstojus į universitetą nuolat palaikyti savo kūrybingumą. Tai nėra sunku. Tačiau tuo pat metu būtina įsisąmoninti mokslinius ir techninius aspektus. Jūs tapsite stiprūs tik tada, kai įvaldysite abu šiuos įrankius. Ar galėtumėte įvardyti, kurie Jūsų projektai Jums asmeniškai labiausiai patiko, buvo įdomiausi ir reikalaujantys kūrybingumo? Sunku atsakyti. Tai priklauso nuo konteksto. Kartais tenka dirbti su menininku ir pasiekti rezultatą, kuris visiškai skiriasi nuo to, ką pasiekiame dirbdami Indijoje statant tiltą, kur egzistuoja visiškai kitokios ribinės sąlygos. Manau, yra daug įdomių ir mus labai tenkinančių projektų pavyzdžių. Siekiame, kad kiekvienas mūsų naujas projektas būtų nors ir nedidelis, bet visgi žingsnis į priekį. Tai taikome visiems savo projektams. Mūsų siekis šiek tiek patobulėti, todėl kiekvienas projektas teikia malonumą. Mūsų kompanijos įkūrėjai Schlaichas ir Bergermannas labai didžiuojasi tiltu Indijoje, kuris yra rekordinis tiltas pasaulyje. Jų tikslas buvo suprojektuoti kabelinį tiltą, kokių Indijoje iki tol dar nebuvo. Kai jie pabaigė projektuoti, paaiškėjo, jog Kolkatoje nėra nei suvirinamo plieno, nei didelio stiprumo jungčių. Todėl jie turėjo iš naujo projektuoti visą tiltą naudojant kniedijimo technologiją. Kniedijimas istoriškai naudojama technologija Indijoje. Be to, Schlaichas ir Bergermannas projektavo tiltą taip, kad būtų galima jį pastatyti naudojant vietinę darbo jėgą. Kiek žinau, kompanijos įkūrėjams šis projektas kėlė didžiausią pasitenkinimą, tad mes visada stengiamės tęsti šią kryptį integruodami šias idėjas į visus mūsų projektus. Galbūt sunkiausi projektai yra įdomiausi inžinieriams? Galiu pasakyti, kad projektai, kurių ribinės sąlygos yra komplikuotos, yra įdomūs. Kai susiduriame su labai nepalankiomis vietinėmis aplinkybėmis ir ribinėmis sąlygomis, esame priversti sugalvoti ką nors naujo, kas padėtų išspręsti iškilusias problemas. Tad kuo sunkesnis darbas, tuo daugiau šansų, kad jis bus įdomus. Ir tuomet pasireiškia kūrybingumas? Neišvengiamai. Kokie yra inžinerijos skirtumai įvairiuose pasaulio žemynuose ir regionuose? Kur slypi didžiausios galimybės? Situacija nuolat kinta. Prieš šešerius metus, kai tapau profesoriumi, Vokietijos statybos sektorius išgyveno krizę. Visiems savo studentams sakiau: Jūs baigiate universitetą, tačiau nemanau, kad rasite darbą Vokietijoje, tad geriau vykite į Dubajų ar Ispaniją. Tačiau šiandien Dubajus ir Ispanija patiria krizę, tuo tarpu Vokietijoje yra daugybė darbų, kurių būtina imtis dabar. Situacija vėl pasikeitė. Natūralu, jog Kinijoje ir Indijoje vykdoma daugybė statybos darbų, tad tikrai rastumėte ir ten įdomių darbų. Kalbant apie energijos gamybą, esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau Šiaurės Afrika mums tieks atsinaujinančią energiją. Ten slypi daugybė galimybių. Jei pažvelgtume į Europą, tai jos infrastruktūrą greitkelius, oro uostus, tiltus ir t. t. būtina plėtoti. Inžinieriams Europoje yra daugybė ateities galimybių. Ar požiūris į inžineriją skiriasi priklausomai nuo žemyno? Galima teigti, kad inžinerijos sąvoka yra gana universali. Tiltas turi būti geras tiltas. Bet kuriame pasaulio krašte būtina, kad jis būtų patvarus. Iš esmės, tiltas Kinijoje daug nesiskiria nuo tilto Vokietijoje. Skirtumus lemia kontekstas ir vietinės sąlygos. Taip pat tie skirtumai gali būti kultūriniai. Kartais mes naudojame skirtingas medžiagas, kadangi vietinėje pramonėje yra sukaupta daugiau patirties dirbant su tam tikra medžiaga, pvz., betonu ar plienu. Jei reikia nudažyti tiltą, būtina parinkti spalvą, kuri yra tinkamiausia vietinėje aplinkoje. Reikia turėti omenyje, kad skirtingos kultūros turi skirtingą spalvų reikšmių suvokimą. Kaip jau minėjau, kodai nuolat keičiasi, tačiau, laimei, bent jau religija neturi didesnės įtakos tiltams... Jūs esate Berlyno technikos universiteto profesorius, susitikote su VGTU doktorantais. Ko jiems vertėtų siekti, norint tapti sėkmingais inžinieriais? Nemanau, kad galima atsakyti vienareikšmiškai. Visų pirma, lyginant jūsų universitetą su kitais Europos universitetais, nematau jokio akivaizdaus skirtumo. Tiek, kiek mačiau šį rytą laboratorijoje (VGTU Statybinių konstrukcijų laboratorija, Civilinės inžinerijos mokslo centras), šio universiteto įranga visiškai atitinka europinius standartus ir nesiskiria nuo kitų universitetų. Atsakydamas į jūsų klausimą, ką studentai turėtų daryti norėdami tapti sėkmingais inžinieriais, norėčiau pasakyti, kad svarbiausia sunkus darbas, ir tai galioja bet kurios šalies studentams. Nuoširdžiai rekomenduoju išmokti anglų kalbą, dalyvauti ERASMUS studentų mainų programoje, pvz., išvykti į Berlyną, Madridą, Londoną ar į kokią kitą vietą, kur galėtumėte susipažinti su kitomis šalimis, jų kultūromis ir kalbomis. Taigi rekomenduočiau dalyvavimą mainų programoje ir anglų kalbos mokymąsi. Šis patarimas yra universalus ir taikomas ne tik statinių inžinerijos studentams keliaukite ir stebėkite. Jei norite tapti sąmoningu, važiuokite į Šveicariją pažiūrėti tiltų, į Londoną garsių pastatų. Paskutinis klausimas Jums. Į ką turėtume orientuotis, kad pasiektume geriausią rezultatą? Man paliko įspūdį viskas, ką čia pamačiau, tad nematau jokio preteksto kritikai. Tikrai tikiuosi bendradarbiavimo ateityje. Tikiuosi, kad mes, europiečiai, ir toliau dirbsime kartu. Tai yra mano pagrindinis lūkestis. Ačiū. VGTU SVEČIAI 27

30 FUNDAMENTALŪS KELIŲ INŽINERIJOS PROJEKTAI VIENIJA VIENOS KATEDROS ABSOLVENTUS Lietuva tranzito kraštas. Daugelis kelių krašto pasididžiavimas, nacionalinis turtas. Projektuojant, statant ir rekonstruojant Lietuvos kelius dalyvavo ir dalyvauja įvairių kartų Kelių katedros absolventai. Juos vienija viena mokykla šiemet savo gyvavimo 90-metį švenčianti VGTU Kelių katedra. Edita Jučiūtė 28LAIKO RYŠIAI POKARIO METAI: KELIŲ IR TILTŲ PROJEKTŲ SKAIČIAVI- MAI ATLIKTI LOGARITMINE LINIUOTE Kelių katedros veikla prasidėjo dar Lietuvos universitete, įsteigtame 1922 m. Lietuvos universitetas tuomet tapo centru, kuriame nacionaliniu lygmeniu buvo formuojamos mokslo ir studijų kryptys, dėstė žinomi Lietuvos ir į Lietuvą iš užsienio sugrįžę intelektualai inžinieriai, aukščiausi šalies pareigūnai ir valstybės veikėjai. Čia užsimezgė akademinės tradicijos, atskiri universiteto padaliniai vėliau tapo pagrindu ne tik dabartinėms aukštosioms mokykloms, bet ir kai kurioms katedroms. Tarpukario Lietuvoje susisiekimo inžinieriai nebuvo rengiami, Kelių katedros dėstytojai sauskelių ir geležinkelių disciplinas dėstė tada rengiamiems plataus profi lio statybos inžinieriams. Statybos skyriuje studentams paskaitas skaitė iš užsienio sugrįžę tuomet garsūs profesoriai: Vincas Čepinskis, Platonas Jankauskas, Steponas Kolupaila, Kazimieras Vasiliauskas, Pranas Jodelė, pirmasis Kelių katedros vedėjas Jonas Šimoliūnas, Zigmas Žemaitis, Povilas Čechavičius ir kiti m., dar tebevykstant karui, savo veiklą Kauno valstybiniame universitete atkūrė ir Kelių katedra. Tais pačiais metais į pirmą kursą buvo priimti ir pirmieji kelių specialybės studentai m. studijas pradėjau VDU Kelių skyriuje. Buvo ankstyvas pokario laikas, daug ko trūkdavo, net maisto kortelės egzistavo. Kai kurie studentai dingdavo ir jų nebesulaukdavome auditorijose... Studijas baigėme tik devyni kelininkai. Kelių katedroje pradėjau dirbti 1954 m. Buvau jauniausias iš visų katedros dėstytojų, todėl buvo šiek tiek sunku vadovauti savo buvusiems dėstytojams. Visi, žinoma, stengėmės, nors dabar sudėtinga spręsti, kokie mes tada buvome dėstytojai, galbūt kai kam buvome ir kirviai... Studijuoti buvo sudaromos dvi būsimųjų kelininkų grupės po 25 studentus. Inžinieriais tapdavo ne visi, nes kai kuriems nepavykdavo įveikti matematikos, medžiagų atsparumo rifų... apie kelininkų studijas pasakoja prieš 50 metų Kelių katedrai vadovavęs doc. dr. Linas Vidugiris. Kaip atsimena daugeliui kelininkų kartų dėstęs doc. dr. Linas Vidugiris, po karo labai trūko kelių inžinerijos vadovėlių. Vyresnės kartos dėstytojai, kurie buvo studijavę Vokietijoje, Austrijoje, turėjo vadovėlius vokiečių kalba, o rusiškų vadovėlių beveik nebuvo. Be to, ir rusų kalbos dar nemokėjome. Todėl pagrindinis katedros rūpestis buvo parengti kelių specialybės vadovėlius lietuvių kalba. Teko prašyti mokslo ministro pavaduotojo, beje, taip pat kelininko, Vaclovo Pranaičio paramos. Gavę pritarimą, per penkerius metus su katedros dėstytojais išleidome vadovėlio Kelių tiesimas pirmąją dalį, o dar po penkerių metų ir antrąją. Katedros kūrimosi metais dėstytojai, pasirinkę atskiras mokslo sritis, dirbo daugiau individualų mokslinį darbą. Pamažu

31 PIRMIEJI KELIŲ KATEDROS VEDĖJAI Prof. Jonas Šimoliūnas Prof. Stasys Dirmantas Prof. habil. dr. Juozas Gabrys Doc. t. m. k. Jonas Kiškinas LAIKO RYŠIAI Doc. t. m. k. Stasys Lukošiūnas Prof. habil. dr. Steponas Rokas Doc. dr. Vytautas Jasulaitis Kelių katedra 1956 m.: pirmoje eilėje laborantas Jonas Indrelė, vyr. dėst. Vytautas Likevičius, katedros vedėjas doc. techn. m. kand. Jonas Kiškinas, doc. techn. m. kand. Stasys Lukošiūnas, laborantas Juozas Buraga; antroje eilėje vyr. dėst. geol.- min. m. kand. Albinas Tamaševičius, laborantas Vytautas Jasulaitis, vyr. dėst. techn. m. kand. Linas Vidugiris, vyr. dėst. Evaldas Palšaitis, asistentas Anicetas Bagdonas 29

32 LAIKO RYŠIAI Pirmieji moksliniai tyrimai keliuose 30

33 Pirmasis kelių specialybės inžinierius Kirilas Ponomariovas studijas baigė 1949 metais LAIKO RYŠIAI Bitumo tyrimai Kelių laboratorijoje. Katedros kūrimosi metais dėstytojai dirbo daugiau individua lų mokslinį darbą, pasirinkę atskiras mokslo sritis. Pradėta bendradarbiauti su Automobilių transporto ir plentų ministerija. Ministerijos vadovai domėjosi kelių sankasos gruntų, drėgmės režimo sankasoje, kelių statybinių medžiagų (žvyro, skaldos, dolomitų) tyrimais. Buvo ypač populiarūs asfaltbetonio tyrimai Laisvės alėjos rekonstrukcija. Darbų priėmimo komisija 31

34 32LAIKO RYŠIAI pradėjome bendradarbiauti su Automobilių transporto ir plentų ministerija, kurios vadovai domėjosi kelių sankasos gruntų, drėgmės režimo sankasoje, kelių statybinių medžiagų (žvyro, skaldos, dolomitų) tyrimais. Tada ypač populiarūs buvo asfaltbetonio tyrimai: buvo ruošiama daug jų mišinių, aukštoje temperatūroje specialiose kepyklose juos kaitindavome, formuodavome įvairius bandinius ir pačius geriausius variantus siūlydavome ministerijai. Per šiuos penkiasdešimt metų, be abejonės, daug kas pasikeitė metais dar teko studijuoti logaritminės liniuotės discipliną... Tai buvo vienintelė priemonė, kurią naudojome skaičiuodami sudėtingus kelių ir tiltų projektus. Vėliau institute atsirado labai didelė skaičiavimo mašina pirmasis kompiuteris. Labai pasikeitė ir keliai: šiandien iš sostinės ir į gimtąjį kaimą Kupiškio rajone važiuoju jau išasfaltuotu keliu. Ypač džiugina mūsų krašto svarbiausioji transporto arterija Vilniaus Kauno Klaipėdos automagistralė, į kurią įdėtas didelis daugelio Kelių katedros absolventų indėlis, pasakoja doc. dr. Linas Vidugiris. PIRMIEJI MOKSLINIAI TYRIMAI BANDOMIEJI DANGŲ RUOŽAI KAUNO GARDINO KELYJE Nuo 1951 iki 1969 m. inžinieriai kelininkai buvo rengiami Kauno politechnikos institute. Nuo 1969 m. rudens semestro iki dabar Vilniaus Gedimino technikos universitete (tuomečiame VISI, VTU). Vienas iš esminių Kelių katedros mokslinės veiklos bruožų glaudūs ryšiai su gamyba, kurie buvo plėtojami jau nuo pirmųjų katedros įsikūrimo metų. Nepaisant to, kad tarpukario Lietuvoje specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą kelių tiesimo srityje, buvo labai mažai, tokiais moksliniais darbais domėjosi inžinieriai entuziastai. Pirmuosius mokslinius darbus atliko inž. J. Gabrys. Jo iniciatyva Kauno Gardino kelyje m. buvo įrengti pirmieji asfaltbetonio ir cementbetonio dangų bandomieji ruožai. Pirmąją ūkiskaitinę sutartį su Sąjunginiu kelių mokslinio tyrimo institutu Maskvoje sudarė katedros vyr. dėstytojas A. Tamaševičius, kuris pagal tyrimų programą 1951 m. įrengė Lietuvoje 23 stebėjimo postus, stebėjo juose gruntų terminį režimą, gruntų tankio ir stiprumo svyravimus, sezonines iškylas užšąlant ir atšylant gruntui. Kelių katedros materialinė bazė ypač sustiprėjo nuo 1965 m., kai Lietuvos automobilių transporto ir plentų ministerija pasiūlė katedros kolektyvui dalyvauti svarbiausių automobilių kelių tiesimo darbų kokybės kontrolėje. Taip katedra įsipareigojo pagal tam tikrus kelių valdybų užsakymus parinkti betono ir asfaltbetonio mišinių sudėtis, tirti ir kontroliuoti betono ir asfaltbetonio gamyklų gaminamų mišinių sudėtis bei gaminamos produkcijos kokybę, grunto sutankinimą kelių žemės sankasoje ir t. t m. katedra gavo užsakymus iš penkių kelių valdybų, o nuo 1967 m. pradžios net iš devynių Kauno, Alytaus, Panevėžio, Ukmergės, Kybartų, Marijampolės, Kėdainių, Raseinių ir Kauno tiltų statybos valdybos. Ūkiskaitinių darbų metinė apimtis padidėjo iki 70 tūkst. rublių, o 1969 m. ji jau pasiekė 90 tūkst. rublių m. Kelių katedrai persikėlus iš Kauno į Vilnių (VISI), darbai įgijo konkretesnę mokslinę kryptį. Metinė mokslinių darbų apimtis svyravo tarp 80 ir 90 tūkst. rublių. Šiuos darbus fi nansavo dvi ministerijos Automobilių transporto ir plentų bei Komunalinio ūkio. Per dar kitus du veiklos dešimtmečius Kelių katedros darbuotojai įsigijo arba pasigamino daugybę unikalių prietaisų, aparatų (įsigytų ir pasigamintų įrenginių vertė viršijo 135 tūkst.) ir toliau nagrinėjo kelių tiesimo darbų kokybės problemas. LIETUVOS MAGISTRALĖS SAVO PARAMETRAIS NENUSI- LEIDO VAKARIETIŠKIEMS STANDARTAMS Kaip teigia tuometis Kelių katedros vedėjas doc. dr. Kazys Sakalauskas, Kelių katedra dirbo daug ūkiskaitinių, mokslinių darbų. Buvo ypač aktualūs kelių kokybės ir asfalto betono, bitumo, mineralinių medžiagų tyrimai. Mūsų laboratorijoje ėmėme bandinius, juos tirdavome, projektavome asfalto mišinius. Tai buvo ne tik mokslinė, bet ir ūkinė veikla. Gaudavome daug lėšų iš ministerijos, vykdydavome duotus užsakymus. Daug bendradarbiaudavome su tuomečiais statybos trestais, atskiromis gamybinėmis įmonėmis. Beje, ministerijoje taip pat dirbo mūsų absolventai, todėl tokie ryšiai buvo abipusiai kartu spręsdami kelių tiesybos problemas, kurdavome inovacijas gamybai ir tobulindavome savo studijų programas. Norėčiau pabrėžti, kad mokslo ryšiai su gamyba buvo labai glaudūs jau tada. Doc. dr. Kazys Sakalauskas įsitikinęs, kad tikroji Lietuvos kelių statybos istorija prasidėjo nuo Žemaičių plento statybos. Tuometis Automobilių transporto ir plentų ministras Vladislovas Martinaitis, vadovavęs kelių ir tiltų atstatymui po Antrojo pasaulinio karo, sukūrė kokybiškų kelių ir automagistralių tinklo viziją ir užtikrino jos įgyvendinimo fi nansavimą iš centralizuotų fondų. Numatęs ateities poreikius, jis palaikydavo itin glaudžius ryšius su Maskvoje buvusių centralizuotų fondų vadovais. Dėl tokių subtilių aplinkybių Lietuvos automobilių magistralės savo parametrais nenusileido to meto vakarietiškiems standartams. Atsimenu, kaip kartą konferencijoje Švedijoje parodėme gražias Lietuvos kelių fotografi jas, o švedų mokslininkai paklausė: O kur jūsų mašinos? Eismas Lietuvoje nebuvo didelis, tačiau daug toliau į ateitį žiūrintys kelininkai projektavo labai dideles Vilnius Kaunas Klaipėda automagistrales. Projektuojant šiuos kelius Maskvoje mūsų kelių inžinieriai išgirsdavo klausimų: Kam vienoje atkarpoje du tokie dideli keliai? Mūsų kelininkai atsakydavę, kad vienas iš jų bus atsarginis... Ir tolimuose kraštuose lietuviai kelininkai garsėjo savo prestižine tvarka ir darbštumu. Teko pabuvoti ir Kolymos srityje (Šiaurės Rusija), kur mūsų specialistai tiesdavo kelius į naftos išteklių gavybos plotus. Statybos būriai iš Lietuvos važiuodavo ten pasisemti darbinės patirties. Keliai buvo tiesiami žiemą, kadangi amžino įšalo žemėje vasarą buvo patvinusi pelkė, pasakoja ilgametis katedros vedėjas doc. dr. Kazys Sakalauskas. KATEDROS VEIKLOJE EUROPOJE ANALOGŲ NETURIN- TIS EKSPERIMENTINIS RUOŽAS Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, keitėsi norminių dokumentų bazė bei reikalavimai kelių tiesybos medžiagoms, bandymo metodams, įrangai. Kelių katedros mokslininkai greitai įsijungė į kelių srities norminės bazės kūrimo procesus. Per dvidešimt dvejus Nepriklausomy-

35 Bandinių ėmimas LAIKO RYŠIAI Matavimai kelyje 33

36 Eismas Lietuvoje nebuvo didelis, tačiau daug toliau į ateitį žiūrintys kelininkai projektavo labai dideles Vilnius Kaunas Klaipėda automagistrales. Projektuojant šiuos kelius Maskvoje mūsų kelių inžinieriai išgirsdavo klausimų: Kam vienoje atkarpoje du tokie dideli keliai? Mūsų kelininkai atsakydavę, kad vienas iš jų bus atsarginis... 34LAIKO RYŠIAI bės metus Kelių katedros mokslininkai parengė arba buvo rengimo grupių nariai daugiau nei 60 norminių dokumentų: Lietuvos standartų, rekomendacijų, statybos taisyklių, reglamentų m. kartu su Vilniaus miesto savivaldybe įkurta Automobilių kelių mokslo laboratorija. Pagrindinis šios laboratorijos tikslas kelių tiesimo medžiagų, miesto gatvių ir automobilių kelių dangų konstrukcijų tyrimas, naujų technologijų taikymas, dangų eksploatacinių charakteristikų tyrimas, rekomendacijų gatvių ir kelių tiesimo kokybei gerinti kūrimas. Laboratoriją atestavusi Aplinkos ministerija suteikė teisę rengti automobilių kelių, geležinkelių ir tiltų projektus, atlikti autorinę ir techninę priežiūrą ypač svarbiuose statybos projektuose m. laboratorijai suteikta teisė atlikti dalinę statinio projekto ekspertizę, techninę statinio ekspertizę bei fi nansinę ekonominę susisiekimo statinių grupės ekspertizę. Laboratorija per savo veiklos dešimtmetį vykdė daugybę svarbių Lietuvos keliams mokslo tyrimo darbų: geosintetinių medžiagų taikymas dangų konstrukcijose, polimerais modifi kuotų bitumų panaudojimas asfaltbetonio savybių gerinimui. Besiplečiant mokslinei tyrimų veiklai, 2009 m. Kelių katedros Automobilių kelių mokslo laboratorijos pagrindu įkurtas Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo institutas Vienas iš reikšmingiausių katedros mokslininkų projektų automobilių kelių eksperimentinių dangų konstrukcijų bandomasis ruožas m. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu ir koordinuojant VGTU Kelių katedrai, Pagirių gyvenvietėje įrengtas eksperimentinis ruožas. Įrengto eksperimentinių dangų konstrukcijų bandomojo ruožo skersinio profi lio parametrai atitinka III kelio kategoriją, dangos konstrukcija III dangos konstrukcijos klasę pagal STR :2001 Automobilių keliai. Bandomąjį ruožą, kurio ilgis yra 710 m, sudaro 23 vienodo ilgio (30 m) ir vienas 20 m ilgio ruoželiai. Kiekviename ruoželyje įrengta skirtingos sudėties dangos konstrukcija. Trys 30 m ilgio ruoželiai yra vienodos dangos konstrukcijos, tačiau jose įrengtos skirtingų rūšių geosintetinės medžiagos asfalto ir dangos pagrindo sluoksniuose. Kaip pagrindinė (bazinė konstrukcija) imta daugiausiai naudojama dangos konstrukcija. Ši eksperimentinis ruožas Europoje analogų neturintis kelio dangų konstrukcijų bandomasis ruožas. SPECIALYBĖ, KURI REIKALINGA VISAIS LAIKAIS Per devynių dešimtmečių gyvavimo istoriją Kelių katedrai teko nekart keisti adresą, pavaldumą, darbo pobūdį ir statusą. Lietuvos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno politechnikos institutas, Vilniaus inžinerinis statybos institutas. Kelių katedra dirbo ir ne viename fakultete: Technikos, Statybos, Hidrotechnikos, Santechnikos, Miestų statybos, Inžinerinių komunikacijų, Miestų inžinerijos ir Aplinkos inžinerijos fakultete. Kelių katedros mokslininkai į gyvenimą išleido 63 inžinierių kelininkų laidas parengė inžinierius, 848 bakalaurus, 505 magistrus.

37 1970 m. atidaryta autostrada Vilnius Kaunas. Automagistralė buvo viena moderniausių magistralių tuometėje Sovietų Sąjungoje. Iki tol nebuvo tiesaus kelio nuo Kauno iki Vilniaus, nes dalį senojo ruožo užliejo Kauno marios LAIKO RYŠIAI Kelininkų tiesiami keliai ir tiltai Vakarų Sibire po 1980 metų. Tolimuose kraštuose lietuviai kelininkai garsėjo savo prestižine tvarka ir darbštumu. Statybos būriai iš Lietuvos važiuodavo pasisemti darbinės patirties. Keliai buvo tiesiami žiemą, kadangi amžino įšalo žemėje vasarą buvo patvinusios pelkės 35

38 Bandomojo ruožo dangos konstrukcijos sluoksnių tankinimas pneumatiniu volu 36LAIKO RYŠIAI Žvelgiant į katedroje parengtų specialistų statistiką, aiškėja, kad kelių inžinerijos specialybė, nepaisant politinių pokyčių, ekonominių nuosmukių ir pakilimų, yra ir bus reikalinga visais laikais m. atsigavo Lietuvos ūkis ir palaikant ryšius su verslu pavyko užsiauginti naujų specialistų kartą. Buvo metų, kai studentų kelininkų trūkdavo, kai į antrosios pakopos studijas susirinkdavo tik 8 studentai. Tačiau vėliau kelininkų poreikis augo ir dabar kasmet bakalauro studijas baigia apie 100 studentų. Emigruojančių į užsienį nėra daug, Lietuvos rinką aprūpiname iš esmės, teigia Kelių katedros vedėjas prof. dr. Alfredas Laurinavičius. Daugelis mūsų studentų yra motyvuoti, žinantys, kokį darbą dirbs pabaigę studijas. Negalime teigti, kad rengiame lengvai įkandamas studijas: sunkus studijų procesas, tenka studijuoti daug techninių, sunkių mokomųjų dalykų, įvykdyti daug užduočių ir įveikti daug barjerų, tačiau nenuleidę reikalavimų kartelės, mes išlaikome gerą studijų kokybę, kuri ir pritraukia jaunus žmones. Nelengva ir pati kelininko specialybė ne iš tų romantiškųjų, kurios padeda tapti žvaigždėmis ar garantuotų greitus didelius pinigus. Kiekvienam norėtųsi prie šv. Kūčių stalo suspėti ne užpustytu, klampiu, o švariu keliu. Todėl tikram kelininkui reikia ir tikro, nesuvaidinto patriotizmo jausmo. Kelių katedra šiandien bendradarbiauja su dviem kolegijomis Kauno technikos ir Vilniaus technikos ir dizaino kolegija. Prieš trejus metus parengta išlyginamųjų studijų programa, todėl studentai, baigę kolegijas ir norintys turėti universitetinį išsilavinimą, gali studijuoti mūsų katedroje. Atsižvelgiame į gamybininkų nuomonę, pageidavimus, todėl į studijų programą įtraukėme kelių tiesybos medžiagų laboratorinius darbus (Kelių tiesybos medžiagų mokomojoje laboratorijoje). Įsteigėme Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslo padalinį Kelių tyrimo institutą (Linkmenų gatvėje). Studentai institute gali atlikti įvairių bandymų, susipažinti su prietaisais, medžiagų savybėmis, atlikti laboratorinius darbus su naujausiomis technologijomis susipažinti ne tik iš kelių inžinerijos vadovėlių. Galime pasidžiaugti, kad pirmosios pakopos išsilavinimas yra pakankamai fundamentalus ir studentai turi gerų galimybių magistro studijas tęsti užsienyje ar studijuodami giminingose magistrantūros studijų programose mūsų universitete. Lietuvos kelių statybos įmonės pradeda dirbti ne tik vietinėje rinkoje, o ir Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, pasakoja prof. dr. Alfredas Laurinavičius. Kelių katedros vedėjas įsitikinęs, kad katedros mokslininkų ir absolventų darbai duos impulsą dar ne vienam dideliam projektui. Tobulinant kelių tinklą, katedros veikloje numatyti krašto kelių ir geležinkelių konstrukcijų bei statinių atitikimo Europos normatyvams tyrimai, kelių tiesimo medžiagų, gatvių ir kelių dangų konstrukcijų tyrimai ir eismo saugumo Lietuvos automobilių keliuose gerinimas.

39 LAIKO RYŠIAI Bandomojo ruožo įrengimo eiga Kelio dangos įlinkių matavimai bandomąjame ruože Bandinių iš kelio dangos ėmimas 37

40 PRAMYNĘS PĖDAS AUKŠTAJAI MOKYKLAI 38LAIKO RYŠIAI Aurelija Staskevičienė UNIVERSITETO REKTORIAUS GARBĖS KODEKSAS Aleksandras Čyras buvo aukštosios technikos mokyklos Vilniuje kūrėjas, mokslui ir idėjai atsidavęs žmogus. Jo veikla apėmė daug sričių, tačiau svarbiausios sritys, kurias ne visiems pavyksta suderinti, buvo trys: mokslinė veikla, vadovavimas aukštajai mokyklai ir dėstymas. Gražu ir teisinga minėti Lietuvai ir mokslui nusipelniusio žmogaus akademiko Aleksandro Čyro jubiliejų jo gimtinėje. Šis jubiliejus svarbus ne tik Vilniaus Gedimino technikos universiteto, bet ir Lietuvos akademinei bendruomenei, šventiniame renginyje Merkinėje kalbėjo VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas. Pratęsdami rektoriaus prisiminimus apie savo mokytoją Aleksandrą Čyrą, Merkinės Aleksandras Čyras buvo pirmasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (anksčiau VISI) rektorius. Pirmasis apsigynė habilituoto mokslų daktaro disertaciją. Buvo skaičiuojamosios statybinės mechanikos pradininkas ir pirmojo vadovėlio šia tema autorius. Jis pirmasis akademikas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. A. Čyrui pirmajam buvo suteiktas užsienio šalies Garbės daktaro vardas. Šį pavasarį akademikas būtų peržengęs 85-erių metų slenkstį... V. Krėvės gimnazijoje surengtame minėjime kalbėjusieji pabrėžė akademiko žmogiškumą, diplomatiškumą, o kartais ir reiklumą, peraugdavusį į kategoriškumą. Jaunystės ir studijų draugai papasakojo apie jo gabumus, pomėgį muzikuoti, garbingą elgesį. Visa Čyrų giminė Merkinėje iki šiol laikoma garbingo elgesio etalonu. Prisimindami Aleksandro Čyro gyvenimo kelią jo bendražygiai nenutylėjo sudėtingo sovietinio laikotarpio. Jau vien tai, kad rektorius buvo akylai stebimas ir pastebimas, jam, vadovui, nebuvo lengva. Atsakyti už mokslą ir mokymą, pritraukti į naujai kuriamą aukštąją technikos mokyklą mokslinį potencialą gerus specialistus, sustyguoti naujos mokymo įstaigos struktūrą, vadovauti dideliam kolektyvui. Tai tik dalis jo pareigų...

41 LAIKO RYŠIAI Po šv. Mišių Merkinės bažnyčioje miestelio bendruomenė ir atvykę svečiai pasuko link akademiko A. Čyro gimtųjų namų 39

42 Kaip akademikas suvokė savo atsakomybę prieš mokslą? Ką išgyveno kopdamas į mokslo viršukalnę kurdamas matematinių optimizacijos metodų panaudojimą statybinėje mechanikoje? Visa tai ir dar daugiau liko nerašytame pirmojo rektoriaus Aleksandro Čyro Garbės kodekse. Kad šiam kodeksui akademikas nenusižengė, minint jubiliejų Merkinėje, kolegos ir bičiuliai patikino ne kartą. ŽENGTI PRAMINTOMIS PĖDOMIS... Gegužės 11 d. Merkinėje vyko akademiko Aleksandro Čyro 85 metų sukakties minėjimas, prasidėjęs šv. Mišiomis Merkinės bažnyčioje. Po to miestelio gyventojai kartu su A. Čyro artimaisiais broliu Petru, dukra Rūta, sūnumis Vytautu ir Gediminu, universiteto atstovais ir akademiko bičiuliais dalyvavo atidengiant memorialinę lentą prie Čyrų šeimos namo bei gatvės, kuri nuo šiol vadinsis Aleksandro Čyro gatve. Paskui visi rinkosi Merkinės V. Krėvės gimnazijoje, kur mokėsi, o dabar Galerijos garbės nariu yra akademikas Aleksandras Čyras. Gimnazijos salėje prisiminimais apie A. Čyrą dalijosi jo brolis, VGTU Darbo saugos ir priešgaisrinės katedros profesorius Petras Čyras, studijų draugai, buvę bendradarbiai. Pranešimą apie akademiko mokslinę veiklą skaitęs VGTU Medžiagų atsparumo katedros vedėjas prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas priminė apie A. Čyro nuopelnus matematinio programavimo ir optimizavimo, disipatyviųjų konstrukcijų mechanikos, plastiškumo teorijos srityse. Kas yra akademikas? Tai žmogus, sukūręs mokslo mokyklą, o tos mokyklos pradžia idėja. Skaičiuojamosios mechanikos pradininkas, Lietuvos statybinės mechanikos mokslinės mokyklos kūrėjas Aleksandras Čyras savo mokiniams visada pabrėždavo, kad svarbiausia turėti idėją, prisiminė prof. R. Kačianauskas. Buvo prisimintas ir kitas A. Čyro nuopelnas: sovietiniais laikais kompiuterizacija buvo ne visiems priimtina naujovė, tačiau rektorius užsispyrusiai ją diegė ne vien studentams mokyti, bet ir moksliniams darbams universitete. Laikas parodė, kad jis buvo teisus. Akademikas paliko tvirtus pagrindus, leidusius jo įpėdiniams, buvusiems universiteto rektoriams, toliau plėtoti ir stiprinti aukštąją technikos mokyklą Vilniuje. Du dešimtmečius VGTU dirbęs profesorius Petras Čyras negailėjo šiltų žodžių apie savo brolį, kuris atstojo tėvus ir buvo tikras autoritetas. Man jis buvo kaip tėvas. Trylikos metų netekau tėvo, o septyniolikos mamos. Brolis ir sesuo rūpinosi manimi. Jie tapo mano globėjais, padėjo žengti mokslo keliu, minėjimo pabaigoje sakė Varėnos r. mero pavaduotojas Vidas Mikalauskas. Daug gražių žodžių buvo pasakyta apie akademiką, o juos tarsi apibendrino Varėnos rajono mero pavaduotojo Vido Mikalausko mintys: Geriausias Aleksandro Čyro atminimo įamžinimas žengti profesoriaus pramintomis pėdomis. Merkinės jaunimas tai gali padaryti. LAIKO RYŠIAI Merkinės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios kunigas Robertas Rumšas pašventino Čyrų šeimos namą ir atminimo lentą 40

43 41 LAIKO RYŠIAI

44 PATIRTYS. IŠ JUOZO STRAŽNICKO KNYGOS AKADEMI- KAS ALEKSANDRAS ČYRAS. GYVENIMO SPALVOS Akademiko Aleksandro Čyro sūnus doc. dr. Vytautas Čyras: Pabandykime atsakyti į klausimą, ar mokslas gali būti tikslas per se? Kaip procesas, o ne kaip rezultatas? Atsakytume taip mokslas kaip kūrybiškumo realizavimo procesas. Tėvo gyvenimas tai atsakymas taip. Tarp mokslo ir mokymo grandinės rezultatų svarbiausias yra žmogus. Kūrybiškumas mokslo procese yra neginčijama vertybė. (...) Tėvas dėjo pastangas, kad mokykla ne tik neišsektų, bet būtų nuolat turtinama. Mums lieka priesakas neleisti mokyklai išsekti. Dabar pagundų ją nusausinti yra daug. Galim stebėti, kaip žvejojamos kitų užaugintos žuvys; kaip kreipiama upelio vaga, savanaudiškus tikslus pridengiant altruizmą imituojančiais žodžiais; kaip viliojama netikra šviesa į įtartinus tvenkinius. (...) Tėvas turėjo tikslą. Jeigu bandytume šį tikslą suskaidyti į potikslius, tai gautume darbų akordą. Tėvas lygiagrečiai dalyvavo daugelyje procesų ir įgyvendino šiuos potikslius visai nesvarbu, ar aiškiai išreikštus, ar neįvardytus. Tokia plati procesų aibė išlieka pavyzdžiu. Išskirtume, kaip teko stebėti Tėvo darbą su mokiniais. Tėvo vadovautų disertacijų lentynos ilgis dabar atrodo neįtikėtinai. Sakytum, Tėvas buvo neišsenkamas kūrybiškumo šaltinis. Bet veikiausiai darbas su mokiniais gali praturtinti abi puses. Tai suprantame kaip abipusę vertybę mes gauname, kai duodame. Ir dar pagarba mokiniams. Institute visada buvo be galo daug procesų, neapsieinančių be Tėvo. Todėl bendradarbius ir mokinius tekdavo kviestis į namus ir čia kartu su jais dirbti. Nenusipelniusiems tokios pagarbos namų aura būtų nepasiekiama. Jis buvo griežtas mokslinio darbo vadovas. Mes, aspirantai, privalėjome kartą per mėnesį atsiskaityti už savo atliktus darbus. Jeigu, jo nuomone, darbo padaryta mažai ar neteisingai, tai labai bardavo, žadėdavo net atimti inžinieriaus diplomus (už tinginystę ar dalyko neišmanymą). Bet jei darbas atitiko mokslų kandidato disertacijos Atidengiamas akademiko Aleksandro Čyro vardo gat vės pavadinimas LAIKO RYŠIAI 42

45 Gražu ir teisinga minėti Lietuvai ir mokslui nusipelniusio žmogaus akademiko Aleksandras Čyro jubiliejų jo gimtinėje, kreipdamasis į iškilmių dalyvius, sakė VGTU rektorius A. Daniūnas LAIKO RYŠIAI Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra linkėjo jaunimui sekti kraštiečio akademiko A. Čyro pėdomis 43

46 reikalavimus, reikalaudavo tuoj jį užbaigti, įforminti ir ginti. Dailinti bus galima po gynimo, sakydavo. Palyginti su kitų profesorių aspirantais, mes, A. Čyro auklėtiniai, savo darbus gindavome nesunkiai. Oponentai žinojo, kad A. Čyro aspirantų darbuose chaltūros nėra, kad tai žinomo mokslininko mokiniai... Jis labai gerai numatydavo planuoto mokslinio darbo perspektyvą, prisimena doc. dr. Juozas Nagevičius. A. Čyras mokėjo įžvelgti žmonių talento kibirkštį ir iš jos įpūsti kaitrią liepsną. Jis nesišvaistė į dešinę ir kairę vadovaujančiais kadrais, todėl prorektoriai, fakultetų dekanai keitėsi retai. Metams bėgant išmoko užgniaužti nuoskaudą, sugebėjo atleisti, neprisiminti praeities šešėlių. Tačiau ar turėjo komandą, kaip ją įsivaizduojame šiandien, kažin... Mokslo aukštumos pasiekiamos tiktai sąžiningu ir sunkiu darbu. Ši tiesa yra istorijos patvirtinta ir bet koks jos ignoravimas baigiasi nesėkme. Tai akademiko Aleksandro Čyro žodžiai. Jie pasakyti kūrybinės ir mokslinės brandos metais. Administracinės pareigos, biurokratinė rutina, valios stoka pražudė ne vieną talentą, daug vilčių teikusį mokslininką. A. Čyras sugebėjo išlikti lyderis tris dešimtmečius, savo srityje jis tebėra nepralenktas iki šiol. Niekada nebijojau oponentų, kurie turi kitokių mokslinių motyvų. Tikiu, kad mokslas (apskritai) ir matematika (konkrečiai) turi pakankamai būdų laikui bėgant atskirti pelus nuo grūdų, tikrą mokslinę tiesą nuo paklydimo... Tačiau visada bijojau, o kartu ir pykau ant tokių žmonių, kurie mąsto konservatyviai. Senos tiesos visiems įprastos, jos jau turi pilietines teises, todėl naujovės daug lėčiau ir sunkiau skinasi kelią į gyvenimą ir praktiką... Žinoma, ir pats kūrėjas negali sėdėti ir sudėjęs rankas laukti, kol jo tiesa, moksliniai teiginiai ras šį kelią... sakė A. Čyras. Prof. habil. dr. Juozas Atkočiūnas: Tai buvo solidus žmogus, darbštus, ne plepys, ne grasintojas ar intrigantas. Bet artistinių gabumų turėjo, sugebėdavo vaizduoti griežtą, labai supykusį, kai širdyje iš tikrųjų kvatojo, arba labai nuolankų ir dėmesingą (dažniausiai valdžiai), o iš tikrųjų vidumi, manyčiau, kunkuliavusį kitokiais jausmais. Bet niekada iš jo veido to nepajusi, nepamatysi, daug metų turėjo praeiti, daug bendrų darbų reikėjo nudirbti, kad suvoktum. A. Čyras mokėjo organizuoti bet kokį administracinį ar kūrybinį darbą. Galima būtų pasakyti, kad jis buvo neeilinio talento vadybininkas. Pirmasis aukštosios mokyklos rektorius Aleksandras Čyras buvo ne tik žinomas mokslininkas, bet ir vakarietiško sukirpimo žmogus intelektualas, laisvai kalbąs rusiškai, vokiškai, lenkiškai, pakankamai gerai angliškai. Toks gėdos nepadarys... Aleksandras, atvažiavęs į Maskvą ir atlikęs būtinus reikalus, visada bėgdavo prie Didžiojo teatro atliekamo bilieto, pasakojo doc. R. Sakalauskas. Ne vienoje nuotraukoje jį matome su muzikais, aktoriais, rašytojais. Įžymusis Vaclovas Daunoras, kartą užstalėje išgirdęs, kaip A. Čyras parodijuoja vieną garsų dainininką, susižavėjęs pasakė: Profesoriau, Jūs turite Dievo dovaną absoliučią klausą... LAIKO RYŠIAI Prie A. Čyro namo, iš kairės: akademiko brolis Petras Čyras, VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas, merkėniškė Onutė Volungevičienė, dukra Rūta Vaiciukevičienė-Čyraitė, sūnūs Vytautas ir Gediminas Čyrai, dukterėčia Vilija Remeikienė 44

47 LAIKO RYŠIAI Niekada nebijojau oponentų, kurie turi kitokių mokslinių motyvų. Tikiu, kad mokslas (apskritai) ir matematika (konkrečiai) turi pakankamai būdų laikui bėgant atskirti pelus nuo grūdų, tikrą mokslinę tiesą nuo paklydimo... Akademikas Aleksandras Čyras 45

48 STEBĖTI GYVENIMĄ Viena yra praleisti gyvenimą, kita gyvenimą stebėti. Kai stebime gyvenimą, atrandame jame visko labai daug, sako Mechanikos fakulteto Mašinų gamybos katedros dėstytojas prof. dr. Vytautas Bučinskas. Studentų itin mėgstamas dėstytojas džiaugiasi dviem dalykais: galimybe kurti technologijas ir matyti, kalbant jo žodžiais, pačius šviesiausius jaunų žmonių veidus: Net jei kartais studentai ir nuvilia, nors kartais yra ne tokie, kokius juos norėtume matyti mes, dėstytojai, vis tiek tai yra šviesūs veidai. Palyginkite dėstytojo ir gydytojų ar policininkų darbą, kurie kiekvieną dieną susiduria su ekstremaliomis sąlygomis. Edita Jučiūtė MINTYS Banalus, bet labai svarbus klausimas kaip gebate sulaukti tiek daug studentų dėmesio ir palankumo? Niekas taip studentų gerai neveikia, kaip sąžiningas požiūris į juos. Nereikia su studentais elgtis nei labai familiariai, nei labai formaliai. Pastebiu, kad studentai labai vertina teisybę, kada dėstytojas nebando būti labai savas, o suteikia kiek įmanoma daugiau žinių. Tai yra siekiamybė. Žinoma, tai ne visada pavyksta. Jeigu studentai žino, kad dėstytojas jų nekvailina, atsiveria visai kita bendravimo kokybė. Kvailų studentų nėra, yra tik studentai, kuriems trūksta žinių, kurių gabumai buvo apleisti dar mokyklos laikais, su kuriais niekas paprastai ir žmogiškai nepakalbėjo. O jeigu dėstytojas nekvailina savo studentų, o šie jį visgi nuvilia? Būna, kad studentai nuvilia. Tai profesijos dalykas. Juk ir gydytojai nepagydo visų, tačiau ir toliau dirba. Norint nusivilti, reikia labai daug tikėtis... Tiesiog dirbant profesionaliai reikia žinoti, kad gali atsitikti ir taip. Tačiau būna ir atvirkščiai būna atvejų, kad studentai, besimokę labai prastai, susidomi kokia nors tema. Tokie žmonės būna arba labai kūrybingi, arba turintys didelį potencialą, bet jiems nuobodu studijuoti pagal įprastus standartus. Kaip Jūs atrandate tuos, kurie turi tą didelį potencialą, su kuriais vėliau kuriate robotus? Tiesiog yra žmonės, kurie domisi daug kuo, nebūtinai robotais. Juos pastebiu bendraudamas, kalbėdamasis. Jei bendraučiau formaliai, turbūt neatrasčiau. Girdžiu nuomones, kad šiandien studentai kitokie, pagedę. Nesutinku. Kiekviena studentų karta yra kitokia, bet visi jie yra laukiantys, bijantys, besidomintys, kartais norintys pergudrauti dėstytojus. Aš dar daug ko norėčiau sulaukti iš savo studentų, bet iš esmės esu jais patenkintas ir dabar. Mūsų profesija yra sunki, tačiau kas ją išmano ir gauna diplomą, be darbo nebūna. Tam, kad jauni žmonės atrastų save, jie turi kuo nors domėtis, turi turėti hobį. Šis žodis šiandien jau primirštas, kaip ir jaunųjų technikų būreliai. Jei turėtumėme būrelius, galėtumėme pasiekti daug daugiau. Nesvarbu, koks hobis aviamodeliavimas, radijo ryšio technika, agronomija ar ūkininkavimas svarbu, kad jis yra. Jauni žmonės, kurie turi kokį nors pomėgį, bus motyvuoti studentai jau vien dėl to, kad patys gyvenime jau yra ką 46

49 47 MINTYS

50 48MINTYS nors nuveikę. Būtent dėl to fakultete planuojame atidaryti savarankiškų studentų darbų laboratoriją, kur studentai galėtų patys pasigaminti jiems reikiamas detales ar tiesiog turėtų stalą savo kūrybai. Kūrybingi, besidomintys studentai yra didžiausias mūsų turtas. Prieš porą metų Jūsų studentai buvo sukonstravę robotą Geležinį vilką. Kaip susiklostė šių studentų robotistų gyvenimai? Šiandien visi jie užima atsakingas pareigas. Vienas iš jų vadovauja Grigiškių mechatronikos padaliniui, kitas dirba įmonėje cecho vadovu, dar vienas dėsto aukštesniojoje mokykloje, kuo aš irgi labai džiaugiuosi, manyčiau, bus labai geras dėstytojas. Stebėdamas savo geriausių studentų likimus, įsitikinau, kad geri, dirbantys, aktyvūs jauni žmonės būtinai suranda ir jų vertą darbo vietą. O gal tik pradėję dirbti gamyboje studentai supranta, ar jie pasirinko tinkamą profesiją? Deja, taip ir yra. Kiek tenka pastebėti, jauni žmonės, baigę vidurinę mokyklą, mažai žino apie savo būsimąją profesiją, todėl ją renkasi labai atsainiai kur pavyko įstoti, kur draugai nuėjo, kur kažkas kažką patarė. Iš esmės jie renkasi profesiją realiai nežinodami, kokia ji yra. Mechanikos fakultetas sunki vieta. Ne blogąja to žodžio prasme, bet reikalauja fundamentinių matematikos, chemijos, fi zikos, gamtos mokslų žinių. Dėl įvairių aplinkybių į mūsų fakultetą anksčiau patekdavo blogiau besimokantys mokiniai. Šiuo metu pastebime tendenciją, kad į mūsų fakultetą ateina geriau besimokantys abiturientai, kurie vėliau tampa ir geresniais studentais. Sovietiniais laikais merginų Mechanikos fakultete beveik nebuvo. Tai buvo dėl visuomenės stereotipų. Dabar į mechanikos specialybę merginos stoja. Dažniausiai pasirenka pramonės technologijų specializaciją, tačiau mechatronikos specializacijoje jų nėra. Tai rodo jaunų žmonių brandą, kadangi ši specialybė nėra moteriška. Galbūt galima surasti kokių nors merginoms tinkamų nišų, tačiau jų yra nedaug. Teks nemažai laiko praleisti dirbtuvėse, gamyklų cechuose, daug bendrauti su darbininkais. Tai nežavi merginų, joms tokioje aplinkoje būna kelis kartus sunkiau. Esate minėjęs, kad inžinieriaus profesija apipinta stereotipais. Diplomuotas mechanikos mokslų inžinierius yra nuskriaustas įvaizdžio prasme. Vyrauja stereotipas, kad vadybininkas, teisininkas gražiai atrodantis, baltais marškiniais, prabangiu kostiumu, dirba gražioje kontoroje, kurioje kavą atneša dailios merginos. Teisininkas jaučiasi įvertintas, tuo tarpu fundamentinius mokslus krimtęs inžinierius patenka į ne tokį patrauklų įrenginių, gamyklų pasaulį. Didelis klausimas, kuris iš šių dviejų pasaulių iš tikrųjų yra patrauklesnis, bet išties egzistuoja stereotipas, kad inžinierius išeina į menkesnės vertės aplinką. Dėl to iš pirmo žvilgsnio menkesnė atrodo ir pati specialybė. Deja, toks stereotipas egzistuoja. Palyginkime skirtingų pareigų atsakomybių vertes: jei mūsų absolventas eina notaro padėjėjo pareigas, kur nereikia didelio išsilavinimo, tai tokios pareigos duoda didesnį pelną nei darbas gamykloje, kur esi atsakingas už tikrą gaminį, kurį sugadinus bus išskaitoma iš algos. Inžinierius pramonėje susiduria su konkrečia spręstina problema, kuriai reikalingas ir jo protas, ir intelektas, ir išsilavinimas, ir išradingumas. Tada dauguma inžinierių turbūt pagalvoja: O kam to reikia? Gal geriau ką nors pardavinėti? Taip didelė dalis inžinierių mieliau pradeda atstovauti įmonėms ar įsitraukia į prekybos verslą. Yra ir kitų problemų, apie kurias mes dar mažai šnekame. Atsiradus didelei automatizacijai, žmonės nustoja dirbti kartu. Dėl to inžinieriui tenka vienam priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Tai labai slegia. Pavyzdžiui, inžinieriui tenka važiuoti į gedimo vietą ir vienam atsakyti už visą pataisytą sistemą. Lietuvoje tai dar nėra dažnas reiškinys, bet mes sparčiai artėjame prie vakarietiško gamybos ir gyvenimo būdo, mums tenka daryti tai, kas daroma ten. Ryšiai, bendra gamyba, tie patys naudojami mechanikos produktai mus susieja nematoma gija. Kalbant dramaturgijos terminais, ar Jūsų darbe yra dramatizmo? Dramatizmo yra į valias. Bet klausimas, ar visas tas dramatizmas yra reikalingas? Didžioji dramatizmo dalis yra banali, susijusi su biurokratinių dokumentų pildymu. Stovint prieš auditoriją ir bendraujant su studentais dramatizmo nebūna, o įdomių dalykų yra daug. O ar nėra dramos, kai darbdaviai išsako dideles pretenzijas dėl menkų praktinių specialistų žinių, o visą gyvenimą Mechanikos fakultete dirbę dėstytojai priversti ginti mechanikos mokslų teorijos fundamentą? Abi pusės ne visai teisios. Pradėsiu nuo verslininkų. Dar visai neseniai didelė dalis verslininkų labai atsainiai žiūrėjo į savo darbuotojus. Noras maksimaliai išnaudoti darbuotojus verslininkus vertė diplomuotus, magistro laipsnį turinčius inžinierius sodinti į kasas prekybos centruose. Verslininkams taip buvo patogu dėl to, kad toks žmogus jau yra disciplinuotas, įgijęs gerą bendrąjį išsilavinimą. Aukštąjį mokslą pabaigęs darbuotojas naudingesnis daugeliu atvejų, tačiau tokio išsilavinusio kasininko darbo rezultatas buvo santykinai primityvus aptarnauti klientus. Kai verslininkams prireikė ne tik pirkti ir parduoti, bet ir ką nors konkretaus pagaminti, prireikė ir didesnio intelektinio potencialo darbuotojų. Tada ir sulaukėme pretenzijų iš verslininkų. Tačiau skamba keistokai, kai darbdaviai, ketindami kvalifi kuotiems inžinieriams mokėti litų, skundžiasi, kad nėra specialistų... Kita vertus, verslininkai teisūs. Kaip man būtų sunku, turiu pripažinti: taip, mes išleidžiame žmones be kai kurių žinių. Tai nėra pasiteisinimas, bet visgi viena iš to priežasčių menkos žinios įgytos mokykloje. Mokyklos žinių kritimas ypač juntamas studentų masėje. Yra itin geras mokyklas baigusių studentų, tačiau vidutinis žinių lygis prastėja. Tai, matyt, lėmė mokymo programų pakeitimas. Pavyzdžiui, aš, baigdamas 11 klasę, per savaitę turėjau 5 valandas matematikos, 4 fi zikos, 3 chemijos ir labai daug lietuvių kalbos pamokų... Dabartiniai mokiniai tokios prabangos nebeturi. Dabar normalu, kad žodžio

51 pagarbiai galūnė rašoma su ei... Vadinasi, bendrosios abiturientų žinios nėra pakankamos. Keitėsi pamokų sistema, keičiamos programos, vis kitaip tampoma pamokų paklodė kiekvienas vis į savo pusę. Tai, mano nuomone, ir lėmė nepakankamas mokinių žinias. Prie mūsų senų ir naujų problemų pridėjus senas ir naujas darbdavių pretenzijas ir prasideda drama... Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad Lietuvos pramonė sužlugdyta. Ar ne dramatiška ruošti specialistus pramonei, kurios nėra? Visuomenėje yra daug mitų. Jie ir teisingi, ir neteisingi. Nereikėtų pamiršti, kad sovietiniais laikais buvo itin išplėtota karo pramonė, kuri šiandien natūraliai būtų nekonkurencinga. Vėliau istoriniai privatizacijos ratilai nubangavo nusinešdami daug pramonės įmonių. Nepriklausomybę atgavusi Lietuva pramonės verslą pradėjo nuo labai mažų sektorių nuo mažų lentpjūvių, smulkių įmonių. Tada atėjo vadinamoji teisybės valanda... Dabar randasi ne kaip grybai po lietaus bet visgi randasi įmonės, kuriose yra kas nors kuriama, o ne perkama parduodama. Tokios įmonės dar negamina savo produkcijos, bet jau gamina atskirus komponentus, atgyja mašinų gamybos, baldų pramonė. Gaila, kad pigi produkcija iš Rytų vis dar žlugdo mūsų lengvąją pramonę. Man asmeniškai labai gaila, kad sužlugo linų perdirbimo pramonė, kuo mes buvome garsūs, kad nebėra paprastų vilnos karšyklų... Mūsų pramonės siekiai kartais tokie imperiniai ir globalūs, o visai nėra mažų, paprastų cechelių... Juk važiuojant per Vokietijos, Prancūzijos žemes dažnai pamatysite vieno miestelio kepyklėlę, vieno miestelio mėsinę, pieninę. Tuo tarpu mūsų krašte pieninė yra ten, kur vežamas pienas net iš Lenkijos, kad ta galinga pieninė galėtų veikti... Nekritikuoju, bet tų mažų pramonės įmonių pasigendu. Matyt, yra monopolis prekybos centruose, kuris užmuša smulkiųjų verslininkų iniciatyvą. Mūsų pramonė šiandien jau turi fi nansinių pajėgumų, tačiau dar trūksta intelektualinio potencialo. Ir jis dar, deja, nėra paklausus. O ar mechanikos inžinieriai, baigę studijas VGTU Mechanikos fakultete, gali sukonstruoti Jūsų minimą linų karšyklą ar suremontuoti tešlos minkymo mechanizmą tai mažai miestelio kepyklėlei? Kokia jaunų, ką tik baigusių studijas, mechanikos inžinierių kompetencija? Jaunas inžinierius, tik pabaigęs studijas, dar neturi tiek patirties. Jo padarytuose projektuose bus daug klaidų. Tai kaip pirmokas, kurio rašomame diktante yra daug rašybos klaidų, tačiau penktokas jau tokių klaidų nebedaro. Tik baigęs studijas inžinierius ir yra tas pirmokas. Jei darbdavys tik pabaigusiam inžinieriui duoda projektuoti inžinierinius dalykus, jau po poros metų klaidų jo projektuose nebelieka. Neteisinga inžinierių statyti prie staklių. Diplomuotam inžinieriui ten ne vieta. Jei darbdavys nori gero inžinieriaus, tegul jis tebūnie ir su pirmomis klaidomis mokosi projektuoti inžinerinius dalykus. Pateiksiu teigiamą pavyzdį. Mūsų mėgstamiausia absolventų darbovietė įmonė Intersurgical, gaminanti pasaulinio lygio protezus, medicinines mašinas. Įmonės vadovas Sigitas Žvirblis neturi pretenzijų dėl mūsų rengiamų inžinierių kompetencijos. Šis darbdavys darbui savo vadovaujamoje įmonėje pasirenka geriausius mūsų studentus. Kodėl? Pirma, jis turi žmogiškąją išmintį, išmano, ką gali ir ko negali atlikti ką tik studijas pabaigęs inžinierius. Antra, jaunas žmogus, įsiliejęs į dirbantį kolektyvą, labai greitai mokosi. Trečia, jaunas inžinierius klaidas, kurias padaro dirbdamas, labai greitai išsitaiso ir po poros metų jau pats pradeda projektuoti konkrečius gaminius. Vadinasi, jauni inžinieriai tobulėja jausdami žmogišką darbdavių ir dėstytojų pagarbą? Taip, per gražius žmogiškus santykius ir tvarką. Tai, ko gero, lemia daugiausiai. Be abejonės, yra nesėkmingų studentų, kurie į Mechanikos fakultetą ateina laikinai ar jaučiasi esantys ne savo vietoje. Tačiau jei jaučiasi netinkantys čia, nereikėtų manyti, kad jie netinkami niekam. Tokiems studentams tiesiog dar reikia ieškoti savęs ir nepabijoti po pirmojo ar antrojo kurso eiti ten, kur jausis daugiau reikalingi. Reikėtų savęs paklausti, kiek žadintuvų išardžiau, o kiek dulkių siurblių, ar man buvo įdomus pats veikimo principas, ar tiesiog nesukdamas galvos norėjau, kad greičiau pradėtų veikti? Jei nėra įdomu, kaip veikia mechanika, nereikia priverstinai studijuoti ir mechanikos mokslų. Juk kam įdomu dainuoti, tas dainuoja, kam įdomu šokti tas ir šoka... Kitas veiksnys, kuris klaidina net ir galinčiųjų tapti gerais inžinieriais pasirinkimą, yra ne visai teisingai formuojama viešoji nuomonė. Kokia viešoji nuomonė? Visuomenėje dažnai girdime tokias stereotipines mintis: Dirbti pramonės įmonėje ne prestižas, Techniniai mokslai antrarūšiai... Žodis technokratas dažniausiai pateikiamas neigiamame kontekste. Jei turėtumėte galimybę viešojoje erdvėje populiarinti mechanikos specialybes, pavyzdžiui, turėdamas 10 sekundžių tiesioginio eterio Panoramoje, ką pasakytumėte savo būsimiesiems studentams? Žmonės, jaučiantys savyje potencialą ir galų gale norintys uždirbti savo protu, stokite į mechanikos mokslų specialybes. Mokytis teks sunkiai, dirbti irgi bus nelengva, bet atminkite, jūsų rankos gali būti tepaluotos, bet ne kraujuotos, o sąžinė švari. Pasakyčiau taip, kaip kad nuo senų laikų yra sakoma: Dievas kalviui duoda šimtą gyvenimo metų, nors jis ir sunkiai dirba. Tai viena universaliausių specialybių. Nebūtinai mašinų gamybos įmonėse, o ir daugelyje kitų įmonių, kuriose yra kokie nors įrenginiai, mechanikai visada bus reikalingi. Profesija nėra lengva, bet patikima. Kas nori būti visame pasaulyje vertinamos ir patikimos specialybės atstovas, turi atvažiuoti pas mus. Jauniems žmonėms dar taip pat svarbu žinoti, kad mechanikos inžinerija kūrybinė specialybė, kūrybos forma, turinti savotišką žanrą. Tik mūsų specialybėje, lyginant su kitomis, ir kūrybos, ir žinių santykinai yra labai daug. MINTYS 49

52 MINTYS 50

53 ... suvokti perskaitytą mintį reikia daugiau pastangų. Tai galioja ne tik mechanikos moksluose, bet ir visose kitose srityse, todėl neigti intuiciją yra mažų mažiausiai trumparegiška... MINTYS Aro Radevičiaus nuotraukos Mechanikos moksluose yra santykinai labai daug kūrybos? Taip. Tikrai labai daug yra kūrybos. Kiekvienas sprendimas reikalauja ir improvizacijos, ir žinių, ir net techninės intuicijos. Techninė intuicija klasikinė sąvoka, su kuria supažindiname ir savo studentus. Tai vidinėmis pastangomis rastas sprendimas, kai žmogus nežino, bet randa sprendimą. Tokį kūrybinį mąstymo būdą puikiai buvo įvaldęs Henris Fordas. Techninė intuicija patirtis ar dar kas nors daugiau? Tai sinerginis dalykas ir patirtis, ir išsilavinimas, ir dar kažkas kita... Žinote, išsilavinimas turi ir vadinamąjį neigiamą efektą išsilavinimas duoda žinių, ko daryti negalima, arba duoda žinių, kaip eiti vienu ar kitu keliu. Išsilavinimas taisyklių rinkinys. Pavyzdžiui, kol neišmoksime gruzinų kalbos abėcėlės, negalėsime skaityti gruziniškų žodžių. O štai suvokti perskaitytą mintį reikia daugiau pastangų. Tai galioja ne tik mechanikos moksluose, bet ir visose kitose srityse, todėl neigti intuiciją yra mažų mažiausiai trumparegiška. Kaip įdomiai pateikti mechanikos mokslų žinias? Nėra mašinos, kuri pateikia informaciją. Pirmiausia svarbus pats žmogus, asmenybė, kuri geba bendrauti su auditorija arba ne. Jei dėstytojo kalba nėra skurdžiai biurokratinė, tai jau yra trys ketvirčiai darbo. Antra, dėstytojai turi būti ne išmokę, o iš esmės supratę savo dėstomą dalyką. Trečias veiksnys pati studentų auditorija. Jei studentai nieko nesupranta, jiems negali būti ir įdomu. Mechanikos mokslai reikalauja žinių ir supratimo. Neturiu įrankio, kuriuo galėčiau pamatuoti, vis dėlto, mano manymu, šiuo metu studentų intelektualinis lygmuo pakilo, tačiau žinių lygis ir žinių kokybė stipriai smuko. O ką Jūs tada vadinate intelektu? Intelektas žmogaus gebėjimas suvokti ir naudotis informacija. Jei žmogus turi informacijos, bet nesugeba ja naudotis, tai jis ir neturi intelekto. Pacituosiu I. Kanto sentenciją iš jo veikalo Spekuliatyviojo proto kritika : Žmogus, turintis žinių ir nesugebantis jomis naudotis, yra kvailas... O kada, būdamas inžinierinių mokslų dėstytojas, randate laiko skaityti itin nelengvus klasikinius filosofinius veikalus? Tai buvo likimo pirštas... Kažkada buvau išvažiavęs skaityti paskaitų į mažame Danijos miestelyje įsikūrusią Vitus Bering aukštąją technikos mokyklą. Miestelis nedidelis, o kambaryje, kuriame apsigyvenau, kaip tyčia neveikė internetas. Turėjau įsidėjęs radijo imtuvą, bet ten veikė tik ultratrumposios bangos, todėl girdėjau tik daniškas programas. Savo krepšyje, kaip tikėjausi, turėjau turėti detektyvą juodais viršeliais. Tačiau vietoj detektyvo savo krepšyje radau Imanuelio Kanto fi losofi ją storą knygą juodais viršeliais... Visą savaitę šėlo vėjas ir pliaupė lietus, nebuvo jokių galimybių išeiti į miestelį, todėl sėdau skaityti tą vienintelę turimą knygą I. Kanto fi losofi ją. Perskaičiau dešimt puslapių taip, kaip buvau pratęs skaityti. Supratau, kad nieko nesupratau... Vėl grįžau į pirmą puslapį. Mane apėmė azartas, apie ką jis visgi rašė, kodėl iš jo kildinama visa klasikinė fi losofi ja. Keturias dienas po paskaitų universitete vis skaičiau tuos dešimt puslapių. Po to pagaliau atėjo nušvitimas supratau, kad I. Kantas rašo apie sunkiai apčiuopiamus dalykus, suvokiau jo teiginius ir kodėl empirinės žinios yra netikslios... 51

54 MINTYS 52

55 GYVENAMIEJI RAJONAI ARCHITEKTO AKIMIS. NEPAŽINTAS VILNIUS MINTYS Sostinės gyvenamieji rajonai šiandien neretai kritikuojami dėl vienodumo, beveidiškumo, tipiškumo. Dažnai jie tiesiog pavadinami tipiniais beveidžiais miegamaisiais ar pilkuoju socialinio modernizmo veidu. Ne mažiau kritikos gyvenamieji rajonai sulaukė ir sovietmečiu. Nepaisant to, kai kurie iš jų apdovanoti ir pripažinti. Kokius juos šiandien mato architektai? O kokius gyventojai? 53

56 Kristina Buidovaitė 54MINTYS Tipiškumo problema, gyvenamųjų rajonų identiteto paieškos, renovacijos pavojai ir tradicijos tąsa bei griūtis pokalbyje su VGTU Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų ir teorijos katedros doktorante Indre Ruseckaite. Kas Jus paskatino pasirinkti architektūros studijas? Mano abu tėvai architektai, mudu su broliu užaugome tarp maketų, brėžinių, lankydami statomus objektus. Gana įprasta, kad architektų vaikai taip pat tampa architektais. Kai baigiau mokyklą, dar svarsčiau, ką rinktis grafi nio dizaino ar videomeno studijas. Tačiau pradėjusi lankyti parengiamuosius kursus, skirtus stojantiesiems į architektūros specialybę, neradau jokių argumentų, kodėl turėčiau nestudijuoti architektūros. O mano brolis pasirinko architektūros inžinerijos sritį. Kodėl VGTU? Matyt, aplinkinių pavyzdžiai padarė savo įtaką ir užkrėtė mane. Architektūros fakultete Urbanistikos katedroje baigiau bakalauro ir magistro studijas. Vadovaujant doc. Mindaugui Pakalniui baigiamajam bakalauro darbui pasirinkau buvusio Vizitiečių vienuolyno komplekso konversijos temą. Magistro studijas baigiau Sporto rūmų aplinkos plėtros projektu prof. Algimanto Nasvyčio grupėje. Ar tai, kad šios profesijos virtuvę pažinote dar prieš pradėdama studijuoti, labiau padėjo ar trukdė? Viena vertus, studijuoti galbūt buvo šiek tiek lengviau, nors pažinau tik patį, kaip jūs sakote, architektūros virtuvės paviršių, o visą procesą vis tiek turėjau išsinarplioti ir išsinagrinėti. Buvo lengviau dar ir dėl to, kad be dėstytojų paskaitų ir konsultacijų, bet kada galėjau nueiti pas tėvus ar pažįstamus architektus paklausti patarimo, kaip susidoroti su vienu ar kitu iššūkiu. Iš esmės, manau, kad nėra labai gerai, kai architekto vaikas renkasi studijuoti architektūrą. Jam daug dalykų atrodo savaime suprantami, tad ir atradimo džiaugsmas gerokai menkesnis. Tik baigusi studijas ir pradėjusi dirbti suvokiau, kad tie dalykai nėra savaime suprantami. Ir tai yra problema. Jei studijuoji, turėdamas tam tikrų išankstinių nusistatymų, labai daug ką prarandi. Dabar galiu teigti, kad man išankstinės nuostatos studijuoti nepadėjo, tačiau dabar džiugina galimybė tęsti tai, kas buvo tėvų pradėta. Vis dėlto, kaip suprantu, studijomis neteko nusivilti? Ne, man buvo labai įdomios tiek bakalauro, tiek magistro studijos. Pasisekė ir dėl to, kad susiformavo nuostabus grupės draugų kolektyvas. Be to, džiaugiausi pasirinkusi urbanistikos kryptį. Čia gavau platesnį suvokimą apie miestą, apie tai, kaip jis formuojasi, kokios jo problemos. Todėl pasirinkau ir doktorantūros studijas. Tenka susidurti su nuomone, kad Lietuvoje trūksta ir urbanistikos specialistų, ir dėmesio šiai architektūros sričiai... Problema turbūt ta, kad pastaruoju metu tai, kas vyksta mieste, dažnu atveju nėra kompleksiška. Daug kas vyksta sklypo ar kelių lygmeniu. Todėl susidaro įspūdis, gal jis ir teisingas, kad urbanistinių sprendimų nėra. Bet čia paviršinis įspūdis. Manau, kad tai sistemos problema. Turime puikių įvairių kartų urbanistų, ypač teigiamai užkrečia jaunesniosios kartos pasiekimai urbanistikos srityje. Pavyzdžiui, Justinos Muliuolytės, Tado Jonauskio ir Luko Rekevičiaus projektas Multitalented City pripažintas geriausiu Europan 11 urbanistiniame konkurse Reimso mieste, Prancūzijoje, ar Mindaugo Glodenio projektas Revolution. Evolution of the City Block. Tokie pat džiuginantys ir jaunų architektų laimėjimai, pvz., Povilo Čepaičio Cast on Cast inovatyvios idėjos ir pelnyta trečioji vieta prestižiniame Holcim inovacijų 2012 konkurse. Tiek išvykusiųjų į užsienį, tiek Lietuvoje dirbančių architektų, skinančių laurus tarptautiniuose konkursuose urbanistikos ir architektūros srityje bei kuriančių plačiai įvertintus darbus, pavyzdžiai rodo, kad tai ne paruošimo, o sistemos problemos. Vis dėlto akivaizdi problema Lietuvoje paruošiama per daug architektų... Tas tiesa. Prieš keletą savaičių vykome į ekskursiją po Vilnių kartu su architektūros istorike Anna Bronovitskaya, Architektūros pokalbių ciklo Modernieji paveldai pašnekove. Ji pateikė tokį palyginimą: Lietuvoje trys milijonai gyventojų. Per metus paruošiama daugiau nei šimtas architektų. Maskvoje dešimt milijonų gyventojų. Per metus paruošiama šimtas architektų. Juk jau miesto ir šalies santykis yra visiškai kitoks. Labai daug architektūros studentų važiuoja studijuoti į kitas šalis. Arba baigę studijas išvažiuoja dirbti ten, kur didesnės galimybės, rinka. O tai, kad jų paruošiama per daug, opi problema. Galbūt dėl didelio studentų skaičiaus nukenčia ir studijų kokybė. Jei grupėje trisdešimt studentų, kiekvienam skiriama mažiau dėmesio nei tuomet, jei grupėje būtų septyni. Nors pati nesu susidūrusi su suprastėjusia studijų kokybe, tačiau daugiau dėmesio studentams būtų naudinga. Be to, architektūros specialybė vis dar labai populiari. Studentai renkasi šią specialybę tikėdamiesi, kad baigę mokslus jie ir taps architektais. Deja, ne visi turi galimybę tuo užsiimti. Puiku, kad architektūros studijos duoda labai platų išsilavinimą. Tu gali labai lengvai keisti kryptį būti dizaineris, fotografas, daug kas. Yra pavyzdžių, kai žmonės po architektūros studijų įstojo į kunigų seminariją. Esi laisvas paukštis, turėdamas puikų žinių bagažą. Ar iš tiesų Lietuvoje architektūros studijos labiau teorinės, o ne praktinės? Aš manau, kad praktikos bent teoriškai yra daug. Tačiau, nors studentai atlieka praktiką įmonėse, problema ta, kad, pabaigę architektūros studijas, jie viską žino daugiau teoriškai. Daugeliui įvyksta stiprus lūžis pradėjus dirbti. Įsivaizdavę tobulą architekto darbą vienaip, pamato kiek kitokią realybę. Gal problema yra įsitikinimas, jog projektas ir bus įgyvendintas toks, kokį sumanė architektas. Taip pat studijose, manau, trūksta komandinio darbo. Juk architekto sprendinius koreguoja ne vienas

57 MINTYS 55

58 Antakalnis dar XV amžiuje susiformavo kaip istorinis priemiestis. Išskirtinis šio rajono gamtos grožis, taip pat tai, kad šis priemiestis taip arti miesto, skatino didikus, stambesnius ir vidutinius bajorus, garsesnius bažnyčios pareigūnus bei miesto patricijus statyti Antakalnyje savo vasarvietes, vilas 56MINTYS specialistas tokia yra realybė. Kuo anksčiau tai suvoki, tuo lengviau dirbti. Kita vertus, nereikia prarasti balanso tu, architektas, turi turėti idėją, kuria tiki. Sugebant bendradarbiauti ir išgirsti kitą pusę, visgi reikia siekti idėją išlaikyti iki galo. Jūs tyrinėjate Vilniaus miegamuosius rajonus. Tai Jūsų doktorantūros darbo tema? Aš nagrinėju Vilniaus miesto planavimo raidą. Miegamųjų rajonų tema yra viena iš sudėtinių dalių, beje, man įdomiausia. Manau, kad mano darbo pradžia buvo labai subjektyvi, tačiau po truputį ji objektyvizavosi. Pamačiau, kad tai, kas man asmeniškai įdomu, aktualu ir kitiems. Todėl kartu su Liutauru Nekrošiumi Architektūros fonde pradėjote organizuoti ekskursijas po miegamuosius rajonus? Architektūros fondas ne pelno siekianti organizacija, kurios veikla susijusi su architektūros, architektūros edukacijos ir kultūros sritimis. Džiugu tai, kad ji vienija maždaug šimtą savanorių, kurie gali pasirinkti bet kurią Architektūros fondo iniciatyvą arba siūlyti savąsias. Taip pat įkurtas Architektūros (vaikų) fondas, kuriame organizuojami užsiėmimai su vaikais. Juose skatinamas aplinkos suvokimas, kūrybiškumas. Nacionalinėje dailės galerijoje rengiamos kūrybinės dirbtuvėlės šeimoms, bendradarbiaujama su švietimo įstaigomis. Architektūros (aktualijų) fondas rengia žaibiškus seminarus apie aktualius įvykius, pasiekimus, laimėjimus, galų gale, įvykusius skandalus. Viena plačiausiai žinomų Architektūros fondo veiklų architektūros pokalbiai, kiekvieną sezoną vykstantys Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje. Paskaitas skaityti kviečiami išskirtiniai pašnekovai iš viso pasaulio, renginiai sutraukia plačią ir įvairią auditoriją, ypač architektūros studentus, kurių aktyvus dalyvavimas paskaitose daro įtaką ir jų pačių studijų kokybei bei platesniam domėjimuisi. Kiekvieną sezoną vykstančiame kelių pokalbių cikle gvildenama pasirinkta architektūros tema. Pokalbiai prasidėjo 2010 metais tema 2010 = metų laisvos architektūros. Po to prasidėjo ciklas Modernizmas.Lt: įtakos, ideologijos, palikimas, kuris ir iniciavo pirmąsias ekskursijas. Pirmiausia trims žmonėms kilo spontaniška idėja pakeliauti po Vilnių ir apžiūrėti modernizmo objektus. Netrukus platesniam žmonių ratui suorganizuota ir ekskursija po garsiausius Vilniaus modernizmo pastatus kartu su juos kūrusiais architektais Algimantu Nasvyčiu, Algimantu Mačiuliu, Justinu Šeiboku. Tai buvo išskirtinis renginys, kurio metu greta daugeliui jau žinomų pastatų istorijų išgirdome ir gerokai asmeniškesnius, įkvepiančius Kūrėjo ir Kūrinio pasakojimus. Po jų užmirštą ar neįvertintą modernizmo palikimą pradedi matyti visai kitu rakursu. Todėl nenuostabu, kad šios ekskursijos kartotos keletą kartų, trumpesniu ar ilgesniu maršrutu keliaujame iki šiol.

59 Turbūt vienas iš opesnių klausimų monolitinių aukštybinių pastatų renovacija. Juk jie matyti iš labai toli, neretai jie pirmiausia pamatomi atvykstant į miestą tarsi savotiški miesto vartai... MINTYS Modernizmo tema neišsemiama, o modernistiniai miegamieji rajonai viena iš jos dalių, todėl kelionė po neištyrinėtą miegantį Vilnių savaime tapo aktuali 2011 metais ruošiantis penktajam Architektūros pokalbių ciklui Miestas. Lūžio taškai. Miestiška pokalbių tema ir paskatino pamąstyti apie ekskursiją, kurioje būtų pasakojama ne apie pastatus, o apie miestą. Tuo metu aš ir Liutauras Nekrošius prisijungėme prie Architektūros (ekskursijų) fondo ir pradėjome mąstyti apie šią kontraversišką ekspediciją aisiais buvusioje SSRS prasidėjusios masinės gyvenamųjų pastatų statybos banga neaplenkė ir Vilniaus. Per 35 metus Vilniaus priemiesčiuose pastatytas naujasis socialistinis miestas šiandien vis dar sudaro didžiąją dalį gyvenamojo fondo, kuris XXI amžiuje tiesiog prašosi būti permąstytas ir atnaujintas metais Vilniaus priemiesčiuose šiaurės vakaruose, aplink 12 kilometrų ilgio prospektą, išaugintas 9 rajonų (Lazdynai, Karoliniškės, Viršuliškės, Šeškinė, Justiniškės, Pašilaičiai, Baltupiai, Fabijoniškės, Pilaitė) naujasis socialistinis miestas. Masinės statybos gyvenamieji rajonai Vilniuje vertinti kontraversiškai nuo pat jų atsiradimo pradžios: pirmieji rajonai statyti ne tik vadovaujantis šūkiais Greičiau, pigiau, geriau ir Butas kiekvienai šeimai, bet ir puikiai įvertinti už puikų suplanavimą visos Sąjungos mastu (šiaurės rytinėje miesto dalyje esantys Žirmūnai 1968 metais apdovanoti TSRS valstybine premija, Lazdynai Lenino premija 1974-aisiais). Kai kurie šiuose rajonuose esantys architektūros kūriniai taip pat įvertinti įvairiomis valstybinėmis premijomis. Nepaisant to, po kelerių metų prasidėjo intensyvi kritikos lavina dėl rajonų monotonijos, panašumo, beveidiškumo. Tie rajonai architektų iniciatyva buvo statomi, laviruojant tarp to, kad statoma kažkas ypatinga iš to, kas yra, nes viskas tuo metu buvo industrializuota, standartizuota. Be abejo, miegamieji rajonai turi panašumų, bet pasižiūrėjus atidžiau labai gerai matyti ir jų skirtumai. Kiekvienas rajonas buvo kurtas turint tam tikrą urbanistinę idėją. Ką ji reiškia dabar gyvenantiems nežinia, bet sužinojus, kad vienam ar kitam rajonui buvo skirtas didelis dėmesys, žmogus galėtų į savąjį rajoną pažiūrėti šiek tiek asmeniškiau. Vieniems miegamieji rajonai asocijuojasi su monofunkcine, nesaugia, nykia aplinka, kurioje gyvena tie, kurie neturi kito pasirinkimo. Kitiems tai neištyrinėtos Vilniaus teritorijos arba su nostalgija prisimenama buvusios ar esamos gyvenamosios vietos aplinka. Šias dvi nuomones vaizdžiai iliustravo reakcijos į pirmąsias ekskursijas po Vilniaus miegamuosius rajonus. Pradėję į jas kviesti žmones, susidūrėme su prieštaringomis nuomonėmis: vieni nesuprato, ko galima ieškoti miegamuosiuose rajonuose. Kitiems tai neištyrinėtos Vilniaus teritorijos, ypač gyvenantiems miesto centre ir neturintiems noro keliauti miesto pakraščių link. Dar kita žmonių grupė tai gyvenantys ar gyvenę miegamuosiuose rajonuose. Jiems įdomu išgirsti objektyvią istoriją, kas ir kaip juos kūrė, kas ypatinga tuose rajonuose. Taigi mums patiems buvo be 57

60 MINTYS 58

61 MINTYS Ekskursijų po Vilniaus mikrorajonus momentai Renatos Miniotaitės, Emilijos Juodytės, Mato Šiupšinsko, Justino Jakštonio nuotraukose 59

62 60MINTYS galo įdomus eksperimentas, kas ir kodėl bus suinteresuoti keliauti po socialistinį miestą. Pristatykite plačiau, ką vis dėlto miegamuosiuose rajonuose pavyko surasti? Pirmąsias ekskursijas po miegamuosius rajonus pavadinome Pasidaryk pats tobulą rajoną, mąstydami, kaip suorganizuoti keliones, įdomias ir profesionaliai auditorijai, ir platesnei visuomenei. Pavadinimo žodžiuose Pasidaryk pats slypi dvi idėjos. Viena susidaryk savo įspūdį, tyrinėdamas ir ieškodamas. Mes nemėginome įtikinti, kad tuose miegamuosiuose rajonuose kažkas yra gerai ar blogai. Siekėme parodyti ir asmeninius prisiminimus objektyvizuoti istoriniais faktais bei rajonų projektuotojų komentarais, paskatinti pačius keliavusiuosius permąstyti tobulo-netobulo rajono sąvoką. Antra, sakydami Pasidaryk pats, skatinome imtis iniciatyvos. Jei žmogus mano, kad aplinka, kurioje jis gyvena ir kuri laikoma niekuo neišsiskiriančia, vis dėlto turi kažką ypatinga, gal jis labiau pradės vertinti ir imsis iniciatyvos, kaip tą aplinką pagerinti, kad gyvenimas miegamuosiuose rajonuose nebūtų toks pilkas, koks atrodo dabar. Tokių iniciatyvų turime labai daug. Nuo sovietmečiu suklestėjusių sodelių, darželių po langais, kuriuos kurdami žmonės įdėjo daug širdies, iki naujausios iniciatyvos kultūros centro Pilaitėje. Tai vieno žmogaus idėja, iniciatyva, begalinis entuziazmas. Klausdamas, ar mes turime miegamuosiuose rajonuose tik miegoti, menininkas Andrius Ciplijauskas norėjo sukurti kažkokį traukos tašką, kur bendruomenė galėtų rinktis, veikti, kurti, bendrauti, pradėtų labiau rūpintis savo aplinka. Tas pavyzdys be galo įtikinantis. Jei kiekviename rajone atsirastų tokių iniciatyvų, manau, tikrai tas modernizmo pilkojo brolio veidas nebebūtų toks pilkas, kaip įprasta manyti. Kita ekskursija pavadinta Antakalnis ir Žirmūnai: kaip čia gyventi?. Labai įdomu tai, kad panašiu metu abipus Neries pradėję vystytis Žirmūnų ir Antakalnio rajonai šiandien labai skirtingi. Antakalnis dar XV amžiuje susiformavo kaip istorinis priemiestis. Išskirtinis šio rajono gamtos grožis, taip pat tai, kad šis priemiestis taip arti miesto, skatino didikus, stambesnius ir vidutinius bajorus, garsesnius bažnyčios pareigūnus bei miesto patricijus statyti Antakalnyje savo vasarvietes, vilas. Ypač gražiais dvarais bei ramiu gyvenimu Antakalnis garsėjo XVIII XIX amžiuje. Ne veltui šis rajonas vadinamas mažaisiais Vilniaus Druskininkais. Antakalnis išsiskiria savo istorija ir architektūrinių stilių gausa. Išskirtinių gyvenamųjų namų statybos tradicija Antakalnyje tęsta ir sovietiniais metais: nuo 7-ojo dešimtmečio čia pradėti statyti ir eksperimentiniai daugiabučiai namai. Laisvesnio plano, didesnio ploto butai su stumdomomis pertvaromis, aukštesnėmis lubomis, pagalbinėmis patalpomis. Kurortinė istorinio priemiesčio aplinka, pagerintos eksperimentinės, dažniausiai nomenklatūrai ir žinybų darbuotojams priklausiusių butų erdvės visa tai suformavo Antakalnio, prestižinio rajono, įvaizdį. Jis toks išliko ir šiandien. Užmiesčio rezidencijų zona virto prestižinio būsto zona, kuriame šiandien rasime visko nuo Sapiegų rūmų iki naujausių šiuolaikinių individualių ar daugiabučių namų. Dar įdomus objektas tai maždaug 1950 metais pastatyti vieno aukšto bendrabučiai tarp Švyturio ir Antakalnio gatvių, kvartalo gilumoje. Jie pastatyti be patogumų kaip laikini pastatai, bet išliko iki šiol kaip savotiškos darbininkų miestelio salelės Antakalnyje. Žirmūnai daugiau žinomi kaip sovietinės urbanistikos grynuolis. Tai pirmasis Vilniuje naujas modernus gyvenamasis rajonas, kurį sudaro trys mikrorajonai ir jų visuomeniniai centrai. Įdomu tai, kad visus tris mikrorajonus projektavo moterys. Tai taip pat apdovanotas, įvertintas rajonas, kuriame buvo įgyvendinta beveik viskas, kas buvo sumanyta. Pirmojo Žirmūnų mikrorajono, vadinamo klasikiniais Žirmūnais, kūrėjai ir statytojai 1968 metais apdovanoti SSRS valstybine premija. Tai buvo pirmasis Sovietų Sąjungoje toks aukštas masinės gyvenamųjų namų statybos ir urbanistinės architektūrinės minties įvertinimas. Taigi, abipus Neries du rajonai. Vienas grynuolis, kitas labai įvairus. Mes tą įvairovę bandėme sujungti būsto tema, kaip ir skelbėme ekskursijos anotacijoje: Nuo barokinių rūmų, carinių vilų, tarpukario kooperatyvinių kotedžų, pirmųjų sovietmečio stambiaplokščių, eksperimentinių daugiabučių ir bendrabučių iki naujausios architektūros pavyzdžių tai mano, mūsų, visų, o kartais ir niekieno namai. Taip pat palietėme ir antrųjų namų temą vietas, kuriose praleidžiame didžiąją dalį laiko, keliaudami, gydydamiesi, mokydamiesi, todėl ekskursijos metu aplankėme ir Saulėtekį. Apie 1960 metus pradėta ieškoti vietos studentų miesteliui. Svarstyta jį įkurti Santariškėse arba Saulėtekyje. Pasirinktas Saulėtekis, nes rajonas buvo patogus susisiekimo atžvilgiu. Miestelio teritorija suskirstyta į tris zonas: mokomąją, kultūros-sporto ir gyvenamąją. Mokomajai zonai paskirta teritorija, turinti mažiau želdinių, leidusi laisviau dėlioti pastatus, pasirinkta atvira plėtrai urbanistinė schema. Jau kelerius metus Saulėtekio miestelis plečiasi. Tad savo funkciją ir suplanavimo principus rajonas sėkmingai išlaiko ir yra puikus tęstinumo pavyzdys. O nauji, modernūs daugiabučiai gretą senųjų tai tąsa ar svetimkūniai mūsų miegamuosiuose rajonuose? Funkcine prasme jie nėra svetimkūniai, nes savo funkciją atitinka. Bet čia įžvelgiu šiokį tokį nesusikalbėjimą. Laisvės prospekto (buv. Kosmonautų aut.) miegamieji rajonai buvo suprojektuoti ir įgyvendinti ne visiškai dalis visuomeninių pastatų dažniausiai dėl lėšų stygiaus taip ir nebuvo pastatyti. Jei manytume, kad gyvenamuosius rajonus reikėtų tankinti, pildyti, turėtų būti pildoma būtent ta neįvykdyta visuomeninė funkcija. Gyvenamųjų namų tuose rajonuose pastatyta tiek, kiek ir buvo numatyta. Ar tai atitinka šiandienius poreikius kitas klausimas. Vilniaus bendrajame plane minima, kad miegamieji rajonai turėtų būti tankinami tik tuo atveju, jei tai numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose ir yra tiesiogiai susiję su rajono atgaivinimu. Dygstantys nauji gyvenamieji namai dar labiau apkrauna visuomeninių pastatų infrastruktūrą, o funkcinis tęstinumas nebūtinai rajoną atgaivina. Kitas dalykas suformuotoje urbanistinėje aplinkoje atsiranda svetimkūnių, kurie nebūtinai atitinka to rajono pirminę koncepciją. Kyla klausimas, ar tie naujieji inkliuzai nesudarko pirminės idėjos? Sovietmečiu urbanistiniai sprendiniai buvo įgyvendinami kompleksiškai miesto mastu. Šiandien priimami kelių

63 sklypų urbanistiniai sprendimai. Ar mes norime gyvenamuosius rajonus išsaugoti tokius, kokie jie buvo suprojektuoti? Ar jų unikalumą po truputį sunaikinti? O kaip yra su sovietinių daugiabučių renovacija? Ar tai keičia sovietmečiu kurtų miegamųjų rajonų veidą? Keičia. Yra ir puikių, ir abejotinų renovacijos pavyzdžių. Mes kritikuojame miegamuosius rajonus dėl jų beveidiškumo, bet rengiami tipiniai renovacijos projektai tipiniams pastatams. Ar mes tuomet pabėgame nuo beveidiškumo? Jei pastatą renovuoja žmonės taip, kaip nori, gyvenamųjų rajonų kvartalų architektūrinis vientisumas išskaidomas. Tampa netgi sunku identifi kuoti, kur esi. Turbūt vienas iš opesnių klausimų monolitinių aukštybinių pastatų renovacija. Juk jie matyti iš labai toli, neretai jie pirmiausia pamatomi atvykstant į miestą tarsi savotiški miesto vartai. Pirmieji tokie renovuoti Lazdynuose. Vieną matai rausvą, kitą padengtą fasado plokštėmis, trečią paliktą tokį, koks buvo. Jei tie aukštybiniai monolitiniai pastatai buvo įgyvendinti kaip kompleksas, kodėl jie renovuojami ne kompleksiškai? Apskritai renovacija vyksta fragmentiškai. Be to, trūksta ne tik kompleksinių sprendimų. Manau, nėra atlikta ir išsamių tyrimų. Tai didelis trūkumas. Galiausiai, daugiabučių modernizavimas dabar tėra techninių charakteristikų gerinimas, čia nekalbama apie urbanistiką, architektūrą, kompleksiškumą. O kurie Jūsų, kaip architektės, akimis, mūsų miegamieji rajonai savičiausi? Bijau, kad esu pernelyg įsijautusi į rajonų savitumų paieškas ir negalėčiau išskirti kažkurio vieno. Kiekvienas rajonas turi savitą suplanavimo idėją, santykį su aplinka, išskirtinių architektūrinių objektų: ir gyvenamųjų namų, ir visuomeninių objektų. Lazdynai ypatingi savo erdvėmis, panoramomis, netikėtai išnyrančiais vertikaliaisiais akcentais, silueto dinamika, jautriu santykiu su įspūdingu reljefu ir gamta. Panašu ir Justiniškėse, kurios neretai vadinamos antraisiais Lazdynais. Kryžiaus formos pastatų grupių jungimas Karoliniškių išskirtinumas, kaip ir specialiai šiam rajonui patobulinti blokuojami 1-646LI serijos namai. Toks namų blokavimas turėjo padėti sukurti pusiau uždaras erdves ir originalius kiemus. Dominuoja tamsiai raudona ugniasienių spalva, kuri dar labiau pabrėžia rajono charakterį. Šeškinėje išskirtinis visuomeninių pastatų kompleksas, monolitinių gyvenamųjų bokštų spiečius. Pašilaičiai išsiskiria žiedinių gatvių sistema, kurių kiekviena juosia po mikrorajoną. Ketvirtasis Pašilaičių gyvenamasis rajonas suformuotas iš individualiai jam suprojektuotų monolitinių trijų ir devynių aukštų namų grupių. Šiame rajone rasime jaukių alėjų tarp kotedžų sodelių, aiškiai identifi kuojamų kitų viešųjų erdvių. Bet visa tai matoma architekto akimis. O man įdomu, kaip tuos skirtumus ir savitumus mato ne architektas, todėl buvo tikrai džiugu ekskursijose matyti tiek žmonių, kurie domisi savo gimtaisiais rajonais. Labai laukiu Vakarinio aplinkkelio atidarymo bus be galo įdomu jo jungiamus rajonus pamatyti iš kitos pusės, kuri dabar žvelgia į laukus. O jei sumanyčiau organizuoti ekskursiją savo asmeniniu maršrutu, neabejodama pradėčiau nuo Pašilaičių, kuriuose ir gyvenu. Manau, kiekvienas turime maršrutą, kuriuo kasdien judėdami matome kažką asmeniškai įdomaus, nebūtinai tai, kas visuotinai pripažinta ar architektūriniu požiūriu vertinga. MINTYS Aro Radevičiaus nuotraukos 61

64 Marija Chvoinickaitė VALIUTŲ KARAS: KODĖL SVARBI PASAULYJE POPULIARIAUSIO MĖSAINIO KAINA? 62MINTYS Pasak Vokietijos dienraščio Financial Times, Brazilijos fi nansų ministras Guido Mantegas yra pirmasis politikas, kuris paminėjo bauginantį žodžių junginį valiutų karas. Jeigu mes norime kalbėti apie valiutų karą ir suprasti dabartinę valiutos kurso politiką, turėtume atkreipti dėmesį ne tik į dvi didžiąsias žaidėjas, t. y. JAV ir Kiniją, bet į tyrimą reikėtų įtraukti ir mažesnes šalis. Pastaruoju metu valiutų karo terminas yra ne tik didžiųjų pasaulio valstybių, bet ir mažų valstybių ir daugelio tarptautinių organizacijų darbotvarkėje. Keletas veiksnių, kurie paveikė tarptautinį tautų konkurencingumą ir jų gerovės pozicijas, sukėlė dar daugiau diskusijų šia tema. Kodėl lyginu mėsainio Big Mac indeksą kaip tarptautinio konkurencingumo rodiklį? Todėl, kad Amerikos ir Kinijos kainų skirtumas atskleidė stiprų Kinijos valiutos JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjimą. Pastaruoju metu Amerikos pinigų politika gali sukelti dar didesnį neigiamą poveikį Kinijai: atsižvelgiant į tai, kad valiutos kursas yra vienašališkai fi ksuotas, nominalaus valiutos kurso pokyčiai neatliks pagrindinio vaidmens. Vietoj to, pagrindinis dėmesys sutelkiamas ties JAV infl iacijos norma Kinijos turto padėties atžvilgiu, taip pat ties JAV infl iacijos normos poveikiu Kinijos partnerių atžvilgiu, t. y. importuota infl iacija. Buvo išanalizuotas ir pabrėžtas Kinijos dirbtinai žemo valiutos kurso poveikis trečiosioms šalims, pavyzdžiui, Brazilijai. Dėl JAV žemų palūkanų normų politikos kai kurios naujos šalys kenčia nuo konkurencingumo, nes tai nuvertina jų nacionalinę valiutą. Tad akivaizdu, kodėl Brazilijos politikai pradėjo diskusiją apie valiutų karą ir kodėl buvo įgyvendinta kapitalo kontrolė. JEI BIG MAC KONKURENCINGAS, KONKURENCINGOS IR KITOS GAMYBOS SRITYS Žiūrint į surinktus Big Mac kainų duomenis iš The Economist leidinio, 2010 metų liepos mėnesio rezultatai yra tokie: Kinijoje Big Mac kainuoja 13,2 juanų, o JAV 3,73 dolerio. Atsižvelgiant į dabartinį valiutos kursą, kuris yra 6,78 juanio už dolerį, Big Mac Kinijoje kainuoja 1,95 dolerio. Be abejo, kas nors gali pasakyti: Na ir kas? Big Mac nėra perparduodamas produktas. Niekas negali Niujorke nusipirkti Kinijoje pagaminto ir vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas eksportuoto Big Mac sumuštinio. Akivaizdu, kad tiek Amerikoje, tiek Kinijoje Big Mac kainos priklauso ir nuo darbo jėgos, kapitalo bei žemės kainos McDonald s restorane įdarbinti darbuotojai, kurie ruošia ir parduoda maistą, žemės plotas, ant kurio pastatytas restoranas, privalo būti nupirktas arba išnuomotas, o ir bulvytėms privalu turėti gruzdintuvę ar kitokią įrangą. Būtent dėl to Big Mac sumuštinio kaina gali būti apibrėžiama kaip bendras kainų indeksas. Taip gimė Big Mac indekso vardas. Jeigu Kinija yra konkurencinga Big Mac gamyboje, ji bus konkurencinga ir kitose gamybos sferose. Tai akivaizdžiai rodo einamosios sąskaitos perteklius. Jungtinės Amerikos Valstijos turi einamosios sąskaitos defi citą (BMF 2009). Dabartinis Amerikos einamosios sąskaitos defi citas reiškia, kad Amerika eksportuoja prekių ir paslaugų mažiau, negu importuoja, tad Kinijos produkcijos dalis turi būti apmokėta JAV vertybiniais popieriais. Amerikos skolos, palyginti su likusio pasaulio dalimi, kyla vis labiau. Kinija kaupia vertybinius popierius centrinio banko saugykloje. Bet kaip turėtų atrodyti sąžiningo keitimo kurso lygio pusiausvyra? Su 13,2 juanių / 3,73 dolerių = 3,54 juanių už dolerį valiutos kursu Kinijoje Big Mac sumuštinio kaina sutaps su jo kaina Amerikoje ir perkamosios galios paritetas išsilaikys. Juanis yra nuvertintas maždaug (3,54 6,78) / 6,78 = 48 proc. Palyginus dabartinio keitimo kursą (6,78 juanių už dolerį) su VPP pusiausvyros valiutos kursu (3,54 juanių už dolerį), akivaizdu, kad Kinijos valiuta turėtų būti gerokai pervertinta. Nuo 2005 metų vidurio iki 2008 metų vidurio juanis buvo ties atnaujinimo trajektorija, tačiau 2008 metais Kinija tai sustabdė dėl Lehman Brothers bankroto padarinių. INFLIACIJA LEIDŽIA IŠTIRPDYTI VERTYBINIŲ POPIERIŲ VERTĘ Federalinių rezervų sistema (FRS) paskelbė pranešimą apie JAV vyriausybės skolos pirkimą piniginis pagrindas padidintas dar 600 bilijonų dolerių (kiekybinis palengvėjimas II). Amerika prisiėmė Kinijos nepasitenkinimą. Dažna dolerio devalvacija ir JAV konkurencingumo pagerėjimas yra suprantamas kaip pasipiktinimo priežastis. Tačiau tai nėra visiškai teisinga, nes, kai doleris būna nuvertėjęs, pavyzdžiui, euro atžvilgiu, Kinijos valiutos keitimo kursas lieka fi ksuotas. Taigi, kodėl kyla pyktis? Kalbant apie tai, turime atsižvelgti į pinigų ir politinio impulso poveikį: pinigų bazės augimas lemia pastovią pinigų pasiūlos multiplikatoriaus ir pinigų pasiūlos plėtrą. Jeigu pinigų srauto greitis yra pa-

65 IŠ AUTORĖS DOSJĖ: ŠIUO METU studijuoja fi nansų magistrantūroje, viename iš geriausių Danijos universitetų University of Southern Denmark. IŠSILAVINIMAS: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Verslo vadybos bakalauras, specializacija fi nansai. Per studijas VGTU labiausiai įsiminė dėstytojai: Vanda Ginevičienė, Rima Tamošiūnienė, Jonas Žaptorius, Manuela Tvaronavičienė nuostabūs ir labai kompetetingi savo srities specialistai. INTERESŲ SRITIS: labiausiai domisi fi nansų sritimi. BENDRAMINČIAI: tai dėstytojas iš Vokietijos prof. dr. Georg Stadtmann, kuris pirmame semestre dėstė tarptautinę makroekonomiką. Kartu su prof. dr. Georg Stadtmann publikuoja straipsnius tarptautinės ekonomikos tema. GERIAUSIA KNYGA EKONOMIKOS TEMA: knygų apie fi nansus autorius Claus Munk. PLANAI: į Lietuvą grįžtų, jei atsirastų geresnės karjeros perspektyvos. MINTYS stovus, pinigų impulsas gali prasidėti laikotarpio viduryje (ne vėliau kaip po JAV ekonominės padėties sąstingio), pakils kainos (AS/AD modelis, pinigų neutralumas, klasikinė dichotomija), todėl Amerikoje išaugs infl iacija. Tačiau kodėl tuo domisi Kinija? Bent dėl dviejų aspektų. Pirma, Kinija turi Amerikos vertybinių popierių, išreikštų JAV doleriais. Už 1 dolerį kainuojančią šokolado plytelę Kinija gauna 100 plytelių už 100 obligacijų doleriais. Tačiau už 2 dolerius Kinija gauna tik 50 šokolado plytelių. Infl iacija leidžia ištirpdyti vertybinių popierių vertę. Antra, fi ksuotoje valiutos kurso sistemoje egzistuoja importuojamos infl iacijos problema: dėl fi ksuotos valiutos kurso sistemos Kinija privalo pirkti dolerį užsienio valiutų rinkoje, taigi dolerių rezervai auga. Vadinasi, pirmajame žingsnyje Kinijos pinigų pasiūla, kuri cirkuliuoja rinkoje, padidėja ir tai gali sukelti tinkamas infl iacijos tendencijos kryptis Kinijoje. Egzistuoja galimybė užkirsti pinigų pasiūlos plėtros kelią, neutralizavus pinigų pasiūlos komponentus: Kinijos centrinis bankas turėtų parduoti Kinijos vertybinius popierius per atviros rinkos operacijas ir taip surinkti papildomų pinigų. Ar Kinija tikrai nepatenkinta? Taip. Ir tai galima spręsti iš šio pavyzdžio: Kinijos reitingų agentūra prieš G20 aukščiausiojo lygio susitikimą 2010 metų lapkritį pažemino JAV vyriausybės vertybinių popierių reitingą nuo AA iki A+ (World online 2010). Kinija stipriai priklauso nuo Amerikos vertybinių popierių. Dėl šios priežasties Kinija yra suirzusi. AR LITAS YRA TIKRAI PERVERTINTAS? Žvelgiant į Amerikos ir Lietuvos konkurencingumo santykius ir analizuojant Big Mac sumuštinių kainų skirtumus, The Economist leidinys teigia, kad Big Mac indeksas rodo pigių valiutų tąsą besivystančiose šalyse, bet tuo pačiu metu yra gerokai pervertintas Europoje. Big Mac indeksas skaičiuojamas remiantis pirkimo galios pariteto teorija, pagal kurią identiškų prekių ir paslaugų kainos visose šalyse turėtų būti vienodos. Mėsainio kainą vietos valiuta padalijus iš jo kainos JAV ir gautą skaičių palyginus su vietos valiutos ir JAV dolerio santykiu, nustatoma, pervertinta ar nuvertinta vietos valiuta JAV dolerio atžvilgiu. Taigi, kaip turėtų atrodyti keitimo kurso pusiausvyra dolerio / lito ir lito / dolerio atžvilgiu? The Economist teigimu, mėsainis Big Mac restoranuose McDonald s Lietuvoje kainuoja 7,30 lito. Jo kainos vidurkis JAV yra 2,71 dolerio. Padalijus pirmąją kainą iš antrosios gaunama, kad JAV doleris prilygsta 2,69 lito. Vadinasi, lito kursas dolerio atžvilgiu sumažintas (1,96 2,69) / 2,69 = 27 procentais. Prieš metus šis rodiklis buvo 31 proc. Kita vertus, apžvelkime keletą pervertinimo požymių. Jeigu fi ksuota valiuta yra pervertinta, tai kai kuriais ar visais šiais išvardytais aspektais matysime akivaizdžius pokyčius: eksporto augimas sulėtės ir kraštutiniu atveju eksporto augimas taps neigiamas; importo augimas stipriai pakils ir, kadangi sumažės eksporto apimtys, prekybos balansas taps vis labiau neigiamas, mokėjimo balanso einamosios sąskaitos duomenys pasidarys neigiami; kapitalo įplaukos taip pat sulėtės, taip pat bus juntamas užsienio valiutų atsargų praradimas. Taigi atsakymas į klausimą, ar litas yra tikrai pervertintas, atsakyčiau, kad tikrai ne. Tai yra sandorių sąveika, kuri sudaryta iš valiutos pasiūlos ir paklausos bei kelių svarbių Lietuvos prekybos partnerių, kurie kelia lito vertę. Pagal The Economist naujus duomenis (2010 m.), Lietuvos valiuta JAV dolerio atžvilgiu yra nuvertinta 13 procentų. Big Mac indeksas, sudaromas nuo 1986 metų, priklauso nuo valiutos kainos, kuri atspindi perkamąją galią. Lietuvoje Big Mac sumuštinio kaina yra 2,71 JAV dolerio (t. y. 7,30 lito), todėl sudaro 13 procentų nacionalinės valiutos nuvertėjimą, palyginti su JAV doleriu. Big Mac indeksas yra labiausiai naudingas vertinant valiutų kursus tų šalių, kurios turi panašias pajamas vienam gyventojui. Taigi, tarp kylančių rinkų juanis iš tikrųjų atrodo nuvertintas, o tokių šalių valiutos kaip Lietuvos, Brazilijos, Čekijos ir Vengrijos atrodo pervertintos. Daug pastatyta ant kortos. Jeigu kalbama apie devalvacijos greitį, tai greičiausiai lemia infl iacijos kintamumo greičiu. Kitos atsakomosios priemonės galėtų egzistuoti tiesiogiai naudojant žinomus prekybos instrumentus (muitai, tarifai). Nepaisant muitų ir tarifų, tai neturėtų nukeliauti per toli: iki šiol kalbėjome tik apie amerikiečius ir kinus. Turėtume atsižvelgti į tai, kad daugelis amerikiečių tiesiogiai investuoja į Kinijos rinkas. Kinai yra gerai įsitvirtinę tarptautinėje rinkoje: tokie gaminiai kaip Apple ipad ir iphone yra gaminami Kinijoje ir eksportuojami į Europą, t. y. aplenkiant JAV. Tarptautinės prekybos svarbiausias bruožas yra tas, kad tai vyksta per tarptautines, arba daugianacionalines, korporacijas. Šios įmonės yra suinteresuotos laisvąja prekyba ir būtų linkusios priešintis aukščiau paminėtiems apribojimams. 63

66 VGTU SVETUR LONDONO KNYGŲ MUGĖJE PIRMĄ KARTĄ PRISTATYTA VGTU LEIDYKLA 64

67 Balandžio d. Londono Earls Court parodų rūmuose vyko Londono knygų mugė didžiausias įvykis ne tik Didžiosios Karalystės knygų pasaulyje. Šiųmetės mugės šūkis Making Words Go Futher (Tegul žodžiai eina toliau). Į mugę iš viso pasaulio atvyko leidėjai, autoriai, autorių teisių specialistai. Šiemet pagrindinė mugės viešnia buvo Kinija. Ji pristatė ne tik šalies kultūrinį ir literatūrinį paveldą, bet ir naujausias knygų leidybos ir spaudos technologijas, Kinijos knygų rinkos galimybes, taip pat galimybes pasaulinei leidybos rinkai rasti bendrų sąlyčio taškų su Rytais, gal todėl į parodų rūmus kviečiančiuose plakatuose pavaizduotas kinų berniukas. VGTU SVETUR Rita Malikėnienė, Dalia Raščiauskaitė Londono knygų mugė su leidyba susijusiems specialistams skirtas tarptautinis renginys. Ji yra beveik uždara lankytojams ir čia nevykdoma prekyba knygomis. Daugiausia dėmesio skiriama leidėjų, literatūros agentų ir didmenininkų bei kitų leidybos rinkos žaidėjų, žiniasklaidos tarpusavio susirinkimams, specializuotiems seminarams. Šios mugės principas verslas verslui (business-to-business), tuo ji iš esmės skiriasi nuo Vilniaus knygų mugės, kuri orientuota į knygų prekybą. 65

68 VGTU SVETUR Leidyklos Technika archyvo nuotraukos 66

69 Daug diskusijų ir seminarų buvo susiję su elektronine leidyba. Šiuo metu elektroninių knygų rinka vis dar sparčiai auga. Didžioji šių knygų rinkos dalis priklauso nuo technologijų, elektroninių knygų prekybos platformų, pvz., Amazon ar Apple produktų itunes, ibook, ibookstore ir pan. Kitaip tariant, skaitmeninis amžius atnešė naujų iššūkių tradicinei leidybai, ne vieną leidėją privertė susimąstyti, kokie pokyčiai jų laukia ir kaip su jais susidraugauti. Pirmą kartą Londono knygų mugėje buvo pristatomos VGTU leidyklos Technika išleistos knygos ir mokslo žurnalai. Visos knygų mugės metu leidyklos darbuotojos stende bendravo su mugės lankytojais, kurie domėjosi VGTU mokslo kryptimis, studijų programomis bei su tuo susijusia atitinkamų sričių mokslo ir studijų literatūra, leidyklos publikuojamų mokslo žurnalų temomis. Dalytasi patirtimi, pasakota apie leidyklos darbo specifi ką, keičiamasi dalomąja medžiaga. Taip pat buvo susitikta su VGTU partneriais iš elektroninių knygų leidybos srities. Susitikimo metu aptarti dvejų metų bendradarbiavimo rezultatai, pasidžiaugta, kad VGTU elektroninių knygų portalo populiarumas kasmet auga. Nuo 2010 m. VGTU elektroninių knygų portalą daugiau kaip 2 milijonus kartų aplankė skaitytojai iš 146 šalių (Lietuvos, JAV, Ukrainos, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Vokietijos, Švedijos, Japonijos, Airijos ir kt.). Jie VGTU el. knygas skaitė jau daugiau kaip vieną milijoną kartų. Knygų skaitymo statistika grindžiama tarptautiniu elektroninių išteklių skaitymo standartu COUNTER (Counting Online Usage of NeTworked Electronic Resources). Šis statistinių duomenų rinkimo įrankis sukurtas bibliotekų ir leidėjų, kad teiktų nuoseklią, patikimą ir palyginamą statistiką apie naudojamą informaciją. Kaip ir kasmet, šiemet mugėje dalyvavo daug pasaulyje žinomų akademinių leidėjų iš įvairių šalių. Tarp jų garsių universitetų leidyklos: Harvard University Press, Oxford University Press, University of California Press, Cambridge University Press. Visi šie universitetai įeina į geriausių pasaulio universitetų penketuką pagal Shanghay Ranking. Mažesnių universitetų leidyklų atstovai ar leidėjai iš kitų žemynų dalyvavo mugėje kaip asociacijų nariai: iš Amerikos American University Presses, iš Kanados Livres Canada Books, iš Australijos Australian Publishers Association, iš Kinijos China Universal Press & Publications Co Ltd, kurios net 125 nariai turėjo savo atstovus mugėje. VGTU irgi dalyvavo kaip asociacijos Association of Learned and Professional Society Publishers (ALPSP) narys. Visi leidėjai siekia teikti pasauliui naujus informacinius produktus ir paslaugas, skleisti kokybišką visų mokslo sričių ir krypčių turinį, pritraukti kuo daugiau skaitytojų. Mugėje ieškota galimų partnerių mokslo ir studijų leidinių elektroninės leidybos srityje, domėtasi naujausiomis knygų leidybos technologijomis, aptartos galimybės plėtoti VGTU elektroninių knygų sklaidą su galimais partneriais iš įvairių šalių. VGTU yra šiuolaikiškas universitetas, ir universiteto leidykla stengiasi neatsilikti nuo naujovių, įgyvendinti novatoriškas technologijas leidyboje ir taip prisidėti prie studijų proceso. VGTU SVETUR 67

70 TARPTAUTINIAME KŪRYBINIAME PROJEKTE ČEKIJOJE 2011 metų pavasarį pirmą kartą VGTU Statybos fakulteto istorijoje mūsų studentai dalyvavo intensyviame tarptautiname projekte Subalansuota statyba. Šių metų kovo dienomis vyko antroji intensyvaus projekto dalis. Šį kartą ji buvo surengta Čekijoje, Mendelio universitete Brno. Dr. Jonas Šaparauskas Dėstytojų komanda (antra iš kairės Inga Garnytė-Sapranavičienė) 68VGTU SVETUR

71 Pagrindinis projekto organizatorius čekas Karel Janak (kairėje) Išvyka į Kromeriž istorinį miestą (kairėje David Sis) VGTU SVETUR Moravijos olose Smulkioms detalėms priklijuoti reikia didelio tikslumo (kairėje Vaiva Stadalnykaitė) 69

72 Kūrinio peržiūra (antra iš dešinės Mireia Clotet Arrufat) 70VGTU SVETUR Iš maždaug dvidešimties pretendentų projektui buvo atrinkti šeši statybos inžinerijos mokslus studijuojantys mūsų fakulteto pirmūnai: Aušrinė Verbylaitė, Mireia Clotet Arrufat, Evaldas Balionis, Marius Kesminas, Andrej Pleškov ir Vaiva Stadalnykaitė. Pirmąją dieną, sekmadienį, atvykus į Brno miestą mus pasitiko praėjusių metų projekto dalyvė čekė Veronika Malikova, kuri mus palydėjo į universiteto bendrabutį, būsimą gyvenamąją vietą. Tą patį vakarą buvome pakviesti į neformalų čekų studentų surengtą vakarėlį studentų Green klube, kur susipažinome su projekto organizatoriais Mendelio universiteto medienos apdirbimo katedros dėstytoju ir mokslo darbuotoju Karel Janak ir užsienio ryšių kordinatoriumi David Sis, kitais projekto dalyviais iš Bulgarijos, Turkijos, Suomijos, Austrijos ir, žinoma, šeimininkais čekais. Universiteto Miškininkystės ir medienos technologijos fakulteto prodekanas Klement Rejšek pasveikino projekto dalyvius, vėliau vyko neformalus bendravimas, studentai ir dėstytojai turėjo progos paragauti įvairių atsivežtų gardėsių, čekai vaišino savo nacionaliniais patiekalais. Studentų bendrabutyje buvo geros tiek gyvenimo, tiek darbo sąlygos. Projekto dalyviai jame galėjo naudotis interneto ryšiu, gauti karštos arbatos. Be to, visi dėstytojai ir studentai bendrabučio ir universiteto valgyklose buvo nemokamai maitinami triskart per dieną. Vienintelis kaimynystės su studentais trūkumas nuolatinis šurmulys iki vėlyvo vakaro. Pirmadienį susipažinome su universiteto rūmais, apžiūrėjome auditorijas, kuriose vėliau buvo įkurdintos grupės. Tą pačią dieną studentai pasirinko savo būsimo projekto temas. Pagal tai buvo sudarytos šešios tarptautinės komandos. Antradienį studentai ir dėstytojai vyko apžiūrėti objektų pirmosios penkios projekto komandos aplankė miško parką, esantį Novy Liskovec gyvenamajame rajone. Šis parkas yra gražioje kalvotoje teritorijoje, tačiau šiuo metu gerokai apleistas, apaugęs menkaverčiais medžiais ir krūmais. Studentams iškelta užduotis sutvarkyti parko teritoriją, padaryti jį patrauklų rajono gyventojams ir svečiams. Andrejaus komanda apsiėmė suprojektuoti medinį pėsčiųjų tiltą. Marius su komanda nutarė įrengti romantišką vietą su skulptūra. Aušrinė su grupe užsidegė fi zinės parengties (fi tneso) tako idėja. Evaldas ir jo tarptautinė komanda nutarė, jog parko lankytojams reikia pramogų, todėl ėmėsi projektuoti žaidimo aikšteles ir pastoginę poilsiui. Vaiva sau ir kolegoms išsikėlė ambicingą tikslą parko šlaite ir aikštelėje suprojektuoti amfi teatrą. Šeštoji komanda buvo nuvežta į Mendelio universiteto valdomą mišką, kur Mireia su komanda numatė įrengti rekreacinę teritoriją prie šaltinio. Savo idėjas studentai turėjo išdėstyti aiškinamajame rašte ir pagaminti maketą. Savarankiškas studentų darbas prie projektų buvo įvairinamas teorinėmis paskaitomis. Apie savo šalių tradicinę architektūrą ir statybą įdomiai papasakojo turkas dėstytojas Sinan Polvan ir suomė Marita Viljanmaa. Darbas studentams sekėsi labai nevienodai. Vienos komandos greitai rasdavo bendrą sprendimą, kitos iš-

73 Andrej Pleškov (priekyje) pristato projektą Medinis pėsčiųjų tiltas VGTU SVETUR keldavo daug idėjų, tačiau niekaip neapsispręsdavo, kuri iš jų pati geriausia. Laimė, pagelbėdavo gausus būrys dėstytojų, kurie reikiamu momentu studentus nukreipdavo tinkama linkme. Pirmąją savaitę laiko užteko ne tik darbui. Studentai ir dėstytojai pavieniui ir grupelėmis važiavo apžiūrėti Brno centro: lipo į apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria nuostabus šio miesto vaizdas. Laisvalaikio nepamiršo ir projekto organizatoriai su studentais teko aplankyti Wooden Anatolia parodą, kurią surengė žinomas Turkijos fotografas Ersin Alok, lankėmės universiteto botanikos sode. Austrų architektai Walter Schuster ir Georg Huber dideliam būriui dėstytojų aprodė dvidešimtojo amžiaus trečiojo dešimtmečio Ludwig Mies van der Rohe kūrinį Brno įžymybę Tugendhat šeimos vilą. Dar ir dabar šis pastatas stebina lankytojus savo architektūrinių ir techninių sprendimų novatoriškumu. Ne vieną šiuolaikinio namo savininką nustebintų elektra valdomi panoraminiai langai ar vėdinimo sistema su didžiuliais oro fi ltrais. O juk pastatui daugiau kaip aštuoniasdešimt metų. Žinoma, tokį namą galėjo pasistatyti tik turtingo fabrikanto šeima. Savaitgalį studentai ir dėstytojai važiavo į užmiestį. Šeštadienį lankėmės istoriniame Kromeriž miestelyje. Aplankėme ten esančius rūmus, apžiūrėjome jų menes ir ekspoziciją. Paskui laiką leidome vaikščiodami po didžiulį miestelio parką, kur studentai ne tik galėjo pailsėti po savaitės darbų, bet ir pasisemti idėjų, kaip tvarkyti aplinką. Sekmadienį projekto koordinatorius David Sis surengė ekskursiją po Moravijos regiono olas. Visai keliautojų grupei neišdildomą įspūdį paliko didžiulės požeminės menės, požeminė upė, kuria plaukėme laiveliais. Taip pat lankėmės vienoje iš seniausių Čekijos alaus daryklų Černa Hora, kur pietavome, ragavome alaus. Gidė mums nupasakojo alaus gamybos technologijos ypatumus, aprodė alaus gamybos patalpas, įrangą. Antrąją savaitę jau nuo pat pirmadienio užvirė tikras darbas. Iš pradžių studentai turėjo pristatyti savo projektų idėjas ir pasiūlyti konkrečius sprendimus. Jų darbus vertino devynių dėstytojų komisija. Ji pateikė ne tik kritiškų pastabų, bet ir pateikė vertingų pasiūlymų. Antradienį studentai tęsė darbus, kai kurios komandos, ruošdamosi modelių gamybai, persikėlė į dirbtuves, pradėjo pjaustyti ir karpyti medžiagas. Čia studentams talkino techninė asistentė Veronika Hunkova. Trečiadienį jau visos komandos įsitraukė į modelių gamybą, pradėjo ryškėti jų kontūrai. Tiesą sakant, komandoms gaminti maketus buvo didelis iššūkis, nes daugelis studentų iki šiol nieko panašaus nebuvo darę! Ne visos maketų linijos išėjo tiesios, ne visi kampai idealiai nugludinti juk dirbo neįgudusios rankos. Suprantama, iš kartono išpjaustyti modeliai gerokai skyrėsi nuo kompiuteriu kurtų vizualizacijų. Kai kada, deja, į gera... Koks vis dėlto apgaulingas tas virtualus pasaulis! Kai kurios komandos iki paskutinės akimirkos tobulino savo kūrinius. Pavyzdžiui, Andrejaus komandos tiltas atrodė beveik tobulas, o idėjos vis pylėsi kaip iš gausybės rago. Studentai ne iš vadovėlių suprato, nuo ko priklauso 71

74 Maketas beveik baigtas (dešinėje Aušrinė Verbylaitė) Pirmasis maketo gamybos etapas (Marius Kesminas) VGTU SVETUR 72

75 Evaldas Balionis (dešinėje) draugams bando paaiškinti savo idėjas VGTU SVETUR komandinio darbo sėkmė. Įsitikino, jog svarbiausia tarpusavio supratimas ir sutarimas. Vieningai dirbo Aušrinės komanda. Studentai iš visų pusių apstojo maketą ir raizgė, pynė, konstravo pirmieji baigė darbą. Paskui visi drauge sėdo rašyti aiškinamąjį raštą. Kai kurios komandos maketus baigė gaminti vėlų ketvirtadienio vakarą. Kai kas maketo detales gludino net iki penktadienio pusiaudienio. Taigi, darbas buvo ne tik įgūdžių, bet ir valios išbandymas. Penktadienį po pietų studentai maketus iš dirbtuvių pernešė į salę ekspozicijai. Pasirodė vertinimo komisijos nariai, svečiai. Pagaliau prasidėjo projektų pristatymas. Kiekviena komanda turėjo nupasakoti savo kūrinį, paaiškinti, kodėl priėmė būtent tokius sprendimus. Darbus vertino, komandų narius klausinėjo trys komisijos nariai senjorai Čekijos architektų sąjungos nariai. Po visų šešių pranešimų komisija tarėsi. Po valandos Miškininkystės ir medienos technologijos fakulteto dekanas Petr Horaček kiekvienam studentui iškilmingai įteikė projekto baigimo sertifi katą. Galiausiai atėjo laikas paskelbti projekto nugalėtoją... Juo tapo projekto Medinis pėsčiųjų tiltas komanda, kurioje dalyvavo Andrej Pleškov. Už laimėtojus buvo pakeltos šampano taurės, renginio dalyviai bendravo, aptarinėjo projektus, stiprinosi užkandžiais ir vaišinosi saldėsiais. Penktadienio vakarą studentai ir dėstytojai susirinko pabendrauti Green klube, kur vyko neofi cialus projekto uždarymo vakarėlis. O štai šeštadienio rytą, dar neišgaravus įspūdžiams, išvykome namo. Intensyvaus projekto metu studentai turėjo unikalią galimybę susipažinti su Čekijos ir kitų šalių studentais, pasidalyti patirtimi, susipažinti su naujomis kompiuterinėmis programomis ir jomis padirbėti, gaminti maketus, galiausiai užsidirbti kreditų. Jaunesnieji kolegos su nekantrumu lauks kitų metų, kai galės dalyvauti trečiojoje projekto dalyje Seinajoki mieste Suomijoje. Tokio pobūdžio akademiniai projektai yra skirti studentų tobulinimuisi. Tai ne tik būdas įvertinti universiteto studijų kokybę, tačiau ir priemonė ją pagerinti. Apdovanojimus laimėtojams įteikia dekanas Petr Horaček 73

76 Lietuvos J. Žemaičio karo akademijos ir A. Gustaičio aviacijos instituto auklėtiniai (iš kairės) Karolis Jasas, Artur Dimitrijev ir Ugnius Ragauskas sėkmingai pasirodė individualiose rungtyse VGTU SVETUR 74

77 Be komandinio darbo šioje lygiagrečių virvių trasoje nė iš vietos (iš kairės: Ugnius Ragauskas, Erika Valackonytė, Dovilė Stankūnaitė ir Artur Dimitrijev) VGTU SVETUR AVIACIJOS MOKYKLŲ SĄSKRYDIS Linas Steponavičius 75

78 Visi kaip vienas. Bėgimas slalomu (iš kairės: Erika Valackonytė, Artur Dimitrijev, Birutė Žeimytė) Gegužės 18-oji diena. Sklaidosi lietaus debesys, šalia raudono mikroautobuso klega keliolika A. Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) auklėtinių. Visi nusiteikę linksmai, aptarinėja būsimą savaitgalį. Dar kelios minutės ir jie pajudės Siguldos link į Baltijos šalių aviacijos mokyklų sąskrydį. VGTU SVETUR Friendship Games of Baltic Aviation Schools tokiu tarptautiniu vardu pakrikštytos kasmetinės sportinės varžybos ir sąskrydis, kuriame dalyvauja keturių kaimyninių šalių Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos aviacijos akademijų ar institutų studentai. Šiemet jau vienuoliktasis sąskrydis įvyko Latvijoje, Siguldoje. Žaidynės truko visą šeštadienį, gegužės 19-ąją dieną. Komandoms buvo paruošta labai daug įdomių ir nematytų žaidimų: nuo tradiciškai rengiamų krepšinio, tinklinio, futbolo varžybų iki lygiagrečių virvių kliūčių ruožo, kroketo, šaudymo iš laidynės ar naktinių orientacinių varžybų. Įdomi yra ir pati idėja rengti ne tik komandines, bet ir individualios įskaitos rungtis. Pernai Lietuvoje organizuotas jubiliejinis sąskrydis įvyko AGAI priklausančiame Kyviškių aerodrome, tačiau šįkart žaidynės buvo suorganizuotos poilsiavietėje Brūveri, nes Rygos technikos universiteto (RTU) Aeronautikos institutas neturi savo aerodromo ar kitos su aviacija susijusios ir renginiui tinkamos vietos. Labai smagu, jog šių šalių aviacijos studentai turi tokį renginį, teigia komandą lydėjęs AGAI direktoriaus pavaduotojas Darius Rudinskas. Turime galimybę pasirodyti kitiems, kad tokie esam, užmegzti naujus tarptautinius ryšius bei atnaujinti jau esamus kontaktus. Aviacinė bendruomenė glaudžiau bendradarbiauja. Kaip ir pernai, sąskrydį suorganizavo studentų aktyvas. Paklausta apie didžiausius organizacinius sunkumus, Rygos technikos universiteto Aeronautikos instituto magistrantė, sportininkė ir pagrindinė žaidynių organizatorė Nadina Tarancova įvardija tik laiko trūkumą: RTU įvyko nedidelė pertvarka ir du atskiri institutai buvo sujungti į vieną Aeronautikos institutą. Dėl to mes apie žaidynes ir jų tradiciją sužinojome likus tik trims savaitėms iki jų. Nepaisant to, šių metų Baltijos šalių aviacijos mokyklų sąskrydis įvyko labai sklandžiai ir profesionaliai. Pasibaigus varžyboms ir suskaičiavus visus taškus, paaiškėjo, jog šeimininkai sąskrydžio taurės neleis išvežti iš namų. Estijos komanda liko antroji, Lenkijos trečioji, o AGAI studentų komanda užėmė paskutiniąją vietą. Nesvarbu, jog lietuviai liko paskutiniai bendrojoje įskaitoje. AGAI komanda yra pati šauniausia, aktyviausia ir draugiškiausia iš visų čia atvykusių. Jūs atvykote ne nugalėti, o linksmai praleisti laiką ir pabendrauti su kaimynais, šypsosi N. Tarancova. Man labai džiugu, jog jūs nešate pirminę šių žaidynių idėją tarptautinę draugystę. Kitais metais Baltijos šalių aviacijos mokyklų sąskrydis įvyks Estijoje. Lino Steponavičiaus nuotraukos 76

79 Tarptautinis sąskrydžio dalyvių būrys po apdovanojimų ceremonijos VGTU SVETUR Nuoširdžiausia lietuvių komanda 77

80 STUDENČIŲ DOVANA SUOLIUKO IDĖJA Pirmą kartą VGTU surengto konkurso Sukurk savo suoliuką pagrindinė idėja, pasak jo organizatorių, skatinti bendruomeniškumą. Žinoma, ir sukurti naują tradiciją. Norėjome, kad visi tiek studentai, tiek dėstytojai turėtų galimybę prisidėti prie universiteto kūrimo plačiąja prasme. Taip pat tai puiki saviraiškos galimybė, sakė projekto koordinatorė Regina Kenstavičiūtė. Dalyvauti konkurse buvo kviečiami ir dėstytojai, ir studentai, tačiau pastarieji perėmė iniciatyvą į savo rankas. Daugiausia konkurse dalyvavo vyresniųjų kursų studentų. Džiaugdamiesi puikiai atliktais darbais bei aktyviais dalyviais, konkurso organizatoriai tikisi, kad kitąmet kūrėjų gretos tik gausės. Geriausia suoliuko idėja rinkta dviem etapais. Pirmiausia iš visų pateiktų projektų buvo atrinkta pusė geriausiųjų. Jų autoriams pasiūlyta toliau vystyti idėją, atsižvelgiant į komisijos pastabas. Laimėtojas išrinktas įvertinus patobulintus suoliukų projektus. Galimybė realizuoti sukurto suoliuko idėją atiteko magistrantūros pakopos pirmo kurso studentėms Agnei Karalkevičiūtei ir Eglei Masiokaitei. Merginų pateikta idėja, organizatorių nuomone, labiausiai atitiko konkurso vertinimo kriterijus: ji atspindi VGTU vertybes inovatyvumą, kūrybiškumą ir techniškumą, išlaiko fizinę bei estetinę funkciją, suoliukas yra skirtas daugiau nei dviems žmonėms. Taip pat atsižvelgta į realizacijai skirtas lėšas. Pasak būsimojo VGTU suoliuko autorių, idėja vystyta pasitelkus VGTU simboliką. Po ilgų ieškojimų pasirinktas elementas, naudojamas universiteto logotipe Mėbijaus juosta, kuri simbolizuoja begalybę, nuolatinį žinių siekimą, nenutrūkstamą tobulėjimą. Būtent šis simbolis, jaunųjų menininkių akimis, tiksliausiai apibūdina universiteto veiklą. 78KŪRYBA

81 KŪRYBA 79

82 900 VINGIO KONCERTŲ Jūratė Šližiūtė Šie metai Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansambliui Vingis yra išskirtiniai visada jaunatviškas kolektyvas gegužės 12 d. šventė 50-ies metų kūrybinės ir meninės veiklos jubiliejų. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre buvo paminėtas VGTU tautinių šokių ansamblio Vingis pusės amžiaus jubiliejus. Į šventinį koncertą Kai obelys žydi... gausiai susirinko VGTU bendruomenė, buvę ansambliečiai, svečiai. Prieš renginį buvo pristatyta knyga apie Vingio istoriją, veikė ansambliečių fotografi jų paroda. Po įspūdingo koncerto, kuriame žiūrovai pamatė ir dabartinius kolektyvo narius, ir Vingio senjorus, ovacijomis buvo pasitikta Aukso paukštė Ansambliečiai kartu su žiūrovais pareiškė padėką visų laikų Vingio meno vadovui Ričardui Tamučiui bei kitiems šiam kolektyvui nusipelniusiems žmonėms. Šventinio koncerto metu ansamblis stebino žiūrovus ir drauge vėl subūrė visus buvusius vingiečius, kurie galėjo pajausti ir prisiminti atmosferą koncertų metu, juk jų per 50 metų buvo daugiau nei 900! Kiekvienas menininkas ir sportininkas nori pasidalyti savo sukaupta patirtimi. Architektai savo laimėjimus atskleidžia projektuodami namus, sportininkai varžybose, menininkai parodose, o šokėjai, muzikantai ir dainininkai koncertuose. Koncertas, kurį žiūrovas stebi, kuris nepalieka abejingų... Nuo pirmojo koncerto, įvykusio prieš penkiasdešimt metų, Vingis dalyvavo daugybėje renginių, kuriuose stebino žiūrovus ne tik šokiu, muzika ir daina, bet ir įstabiais tautiniais kostiumais. Drabužiai, kurie demonstruoja valstybingumą, tautiškumą, taip pat puošia ir išskiria kolektyvo narius. Kiekvienas tautinis kostiumas yra ypatingas savo kilme, istorija ir menine verte. Na, o kiekvienas Vingio tautinis kostiumas sugeria ir išsaugo jį dėvėjusio vingiečio patirtį ir jaudulį. Jei drabužiai prabiltų, žodžiais nupieštų kiekvieno koncerto išskirtinius vaizdus ir patirtus jausmus. Stebėdami koncertą, ne visada susimąstome, kad tautinis kostiumas lydi vingietį nuo jo pirmojo koncerto, nepraleisdamas nė vienos šventės ar įsimintinos progos. Vingio merginų aukšti galvos apdangalai, puošnios vyrų skrybėlės savo išvaizda džiugina didžiausiuose universiteto renginiuose. Vienas jų VISI/VGTU 2010 metais rengtas visų laikų universiteto absolventų kongresas. Ant Siemens arenos scenos šokėjai sukūrė gražų vaizdą ne tik jaunatviškais šokiais, bet ir savo puošnia išvaizda. Kiekvieną balandį spalvingi merginų gėlių vainikai sukuria pavasarišką nuotaiką Vingio organizuojamame 80KŪRYBA

83 KŪRYBA Nuo pirmojo koncerto, įvykusio prieš penkiasdešimt metų, Vingis dalyvavo daugybėje renginių, kuriuose stebino žiūrovus ne tik šokiu, muzika ir daina, bet ir įstabiais tautiniais kostiumais. 81

84 Tarptautinės šokio dienos koncerte, kuris spinduliuoja tautiškumu ir garsina liaudišką šokį. Nuo 2009 metų vingiečiai pradėjo rengti koncertą, skirtą šiai dienai paminėti, o šiemet, balandžio 29 d., įvyko trečiasis Tarptautinės šokio dienos koncertas. Šokėjų, muzikantų ir dainininkų akinamai balti marškiniai po plačiomis rankovėmis sėkmingai slepia konkursų keliamą jaudulį. Tai atsiskleidžia respublikinių konkursų laimėjimuose. Tarybiniais laikais konkursai vyko kasmet. Atgavus nepriklausomybę, liaudiškų šokių ansamblių varžytuvėse Kadagys 2005 metais Vingis laimėjo I vietą, o 2010 metais tapo šio konkurso laureatu. Tautinio kostiumo neatsiejama dalis austos liemenės. Jos paverčia vaikinus vyrais, kurie, didžiuodamiesi savo tautiškumu, tradicijomis, garbingai atstovauja universitetui VGTU rengiamose šventėse. Ne viena universiteto studentė, asistentė, docentė, prodekanė ar dekanė buvo pašokdinta puošnaus vyro, dėvinčio austą liemenę, Gedimino dienose, fakultetų šventėse, VGTU tarptautinės savaitės ar tarptautinių konferencijų metu. Vingio merginų sijonai sukosi daugely koncertų, daugely tarptautinių festivalių, daugely šalių (Šveicarija, Vengrija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Vokietija, Rusija, Belgija ir t. t.). Tolimiausia Vingio aplankyta šalis Kanada (1990 ir 1991 m.). Ilgi platūs sijonai patraukė ne vieno užsieniečio žiūrovo dėmesį. Tautinės juostos puošia Vingio vyrus ir merginas svarbiose, įsimintinose ir linksmose studentų šventėse, pavyzdžiui, studentų šventėse Gaudeamus, festivalyje Linksminkimos, Dainų šventėse. Be to, austos juostos buvo svarbus simbolis iki 1996 m. vykusiuose koncertuose, kurie buvo skirti paminėti rugsėjo 1 d. Šiai tradicijai išblėsus, nuo 1996 m. vingiečių tautinės juostos tapo puošmena VGTU mokslo metų pradžios atidarymo šventėje, vėliavų pakėlimo ceremonijoje. Šokių batai turbūt nesuskaičiuotų, kiek žingsnelių, sukinių ar šuoliukų atliko... Kiekviena batų pora kaupia savo istoriją, koncertų sukeltas emocijas. Batai šokėjus lydi intensyviose repeticijose, nerimastingai lūkuriuoja užkulisiuose ir džiaugsmingai sutinka garbingus laimėjimus Vingis buvo išrinktas geriausiu 2005 metų tautinių šokių kolektyvu jaunimo kategorijoje ir ansambliui buvo įteikta Aukso paukštė. Repeticijų metu sukauptą nuovargį šokėjai paverčia linksma nuotaika ir ypatingu reginiu koncertų metu. Šį reginį papildo muzikos skambesys. Koncertuose Vingio muzikantai aiškiai, lyg tardami skiemenis, groja kiekvieną natą, o dainininkai savo balsu prikausto visų dėmesį. Visi kartu vingiečiai sukuria harmoningą reginį, kurį, daugiau nei trisdešimt metų, žiūrovai gali stebėti tradiciniuose ViNeVos koncertuose (Vilniaus miesto tautinių šokių kolektyvų bendruose koncertuose). Skrybėlės, liemenės, balti marškiniai, kelnės, sijonai, juostos, prijuostės, batai ir klumpės drauge sudaro tautiškumu dvelkiančią visumą. Prieš pusę amžiaus suburtas kolektyvas sukaupė nemažai laimėjimų ir įgijo daug patirties. Vingis 2011 metais tarptautinio folkloro festivalio metu Šveicarijoje sudalyvavo 900-ajame koncerte! Savo nuoširdų darbą vingiečiai atskleidžia renginiuose, o 2012 m. gegužės 12 d. ansamblio laukė didžiulė šventė jubiliejinis koncertas, skirtas paminėti Vingio veiklos penkiasdešimtmetį. 82KŪRYBA

85 KŪRYBA Drabužiai, kurie demonstruoja valstybingumą, tautiškumą, taip pat puošia ir išskiria kolektyvo narius. 83

86 DIRIGENTAS ROLANDAS LUKOŠIUS: GERAS PASIRODYMAS TIK SUNKAUS DARBO REZULTATAS 84KŪRYBA Kristina Buidovaitė Prieš keliolika metų atgimusi pučiamųjų orkestrų tradicija paskatino šiam žanrui skirti daugiau dėmesio ir lėšų. Rezultatai džiugina: orkestrų kūrybinis išskirtinumas, profesionalumas, meilė muzikai jaučiama ir matoma Dainų šventėse, festivaliuose, kasmetiniuose Pučiamųjų orkestrų čempionatuose. Vis dėlto kolektyvą geriausiai pažįsta jo vadovas. Jei laimėjęs vieną kartą, manysi, kad jau viską pasiekei nieko nebus, atvirauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pučiamųjų instrumentų orkestro meno vadovas ir dirigentas Rolandas Lukošius ir pasakoja apie, rodytųsi, sizifišką orkestrų vadovų siekį išsaugoti šio žanro veidą Lietuvos muzikos padangėje.

87 KŪRYBA Kuo šiandien gyvena Jūsų vadovaujamas VGTU pučiamųjų instrumentų orkestras? Visos mūsų mintys sukasi apie XII Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatą. Dalyvavome regioniniame ture ir patekome į fi nalą. Pagal komisijos skirtus balus esame antroje vietoje. Šie rezultatai nieko nereiškia, nes prieš akis fi nalas, bet vis tiek džiugu. Galutiniai rezultatai paaiškės fi nale balandžio 21 dieną. Tuomet džiaugsimės labiau ar mažiau. Tad šiandien tuo ir gyvename pasirengimu fi nalui. Kadangi mūsų kolektyvas dalyvauja B kategorijoje, rengiama 15 minučių programa. Privalomas kūrinys pasirinktas iš Dainų šventės programos jis visiems orkestrams vienodas, taip pat grosime penkis choralinius preliudus ir du laisvai pasirinktus kūrinius. Be čempionato, rengiame dar ir koncertinę programą, nors pagrindinis dėmesys šiuo metu skiriamas būtent jam. Orkestras susikaupęs, tikisi gerų rezultatų. Ambicijos nelikti už prizinių vietų. Ar orkestrui laimėti Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate yra labai svarbu? Tai yra vienas iš kolektyvo vertinimo kriterijų. O jų ne tiek daug: dalyvavimas Dainų ir Gaudeamus šventėse, Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate, festivaliuose. Kolektyvui, dalyvaujančiam pučiamųjų orkestrų čempionate, suteikiama kategorija. Jei sėkmė nusišypso keliuose čempionatuose, be to, kolektyvas dalyvauja Dainų šventėje, atsiveria kelias į aukštesniąją. Šiuo metu mes neturime jokios kategorijos jos bus skirstomos po Dainų šventės, tuomet galėsime pretenduoti. Jei pučiamųjų orkestrų čempionate užimsime aukštą prizinę vietą, mums bus suteikta galimybė iš karto patekti į aukštesniąją kategoriją. O kuo aukštesnėje kategorijoje varžaisi, tuo didesnis pripažinimas. Ar sudėtinga suorganizuoti Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatą? Juk kultūra yra viena iš sričių, kuriai skiriama ne per daugiausiai lėšų. Iš tiesų renginiui skirta gerokai mažiau lėšų nei anksčiau. Džiugina tai, kad atsiranda rėmėjų, kuriems padedant, šventę įmanoma suorganizuoti. Šiemet regioninis pučiamųjų orkestrų čempionato turas vyko Vilniuje ir keliuose kituose mažesniuose miestuose Tauragėje, Plungėje, Kybartuose, Šeduvoje, Pabradėje. Renginiai nebuvo pompastiški, tačiau įvyko. Tiesiog ieškoma išeities, ir, džiugu, kad čempionatas vyksta. Kokios problemos kamuoja Lietuvoje esančius pučiamųjų orkestrus? Lietuvoje šiuo metu užregistruota maždaug šimtas pučiamųjų orkestrų. Visų problemos tos pačios fi nansai, orkestro vadovo darbo apmokėjimas, materialinė bei techninė bazė. Orkestrų vadovai dažnai dirba iš idėjos, galbūt tai daro įtaką ir meniniam orkestrų lygiui. Neretai orkestrų vadovai nėra motyvuoti dirbti kolektyvas egzistuoja, tačiau progreso nėra. Žinoma, yra žmonių, kurie 85

88 86KŪRYBA suranda būdų save motyvuoti, eina į priekį, dirba. Tai nėra laisvalaikis ar pramoga, tai yra darbas. O orkestrų vadovų atlygis priklauso nuo steigėjo požiūrio. Yra tokių atvejų, kai žmogus, dirbdamas su kolektyvu, per mėnesį uždirba litų. O juk orkestro vadovas ilgus metus paskiria mokslams. Pradedant vaikų muzikos mokykla ar privačiomis pamokomis, baigiant aukštesniąja, galiausiai, aukštąja mokykla. Išties liūdna, bet specialybės mokomasi bemaž 15 metų, tačiau iš to pragyventi neįmanoma. Materialinė bazė taip pat yra visų orkestrų problema. Trūksta instrumentų. Lietuvos liaudies kultūros centras iki šių metų už 700 tūkst. litų nupirko instrumentų Lietuvoje esantiems pučiamųjų orkestrams, tačiau orkestrų steigėjai taip pat skyrė tiek pat ar daugiau lėšų. Tikimės ir mes gauti šiek tiek paramos. Ar svarbu orkestro vadovui būti iniciatyviam, atkakliam, siekiant pripažinimo ir geresnės ateities Jūsų kolektyvui? Be abejo, tai turi įtakos. Kas geriau žinos, ko reikia orkestrui, jei ne orkestro vadovas? Jis žino, kokio instrumento ir kitų materialinių dalykų reikia. Tačiau, be visų tų žinių, orkesto vadovas privalo dirbti. Ir iš tiesų, nebūna taip, kad viskas vyktų kaip sviestu patepta. Būna pakilimų ir nuopolių. Kartais atrodo, kad viską darai gerai, tačiau paaiškėja, kad yra priešingai. Tuomet svarbu nenusiminti, o eiti pirmyn. Juk ir sporto komandos laimi arba pralaimi. Taip ir mes: būna koncertas nelabai pasiseka, ne taip sugroji, ne tą vietą užimi kiekviename žingsnyje reikia atkaklumo, nepasiduoti iškilusioms problemoms, nesėkmėms. Pavyzdžiui, orkestrantams norisi groti sudėtingesnius kūrinius. Tam reikia daugiau instrumentų. Mes turime tik vieną mušamųjų komplektą. O kur nepamainomi timpanai, marimbos, varpeliai ir t. t. Įsivaizduokime, kad vieną dieną gauname šiuos intstrumentus, tuomet mums skirtose patalpose tampa per ankšta. Štai ir vėl iškyla kliūčių. Orkestro vadovui visuomet yra ko siekti viskas iš karto neįvyksta. Turi mėgautis ne tik koncertais, bet ir tobulėti. Juk vienaip rengiesi koncertams, kitaip čempionatams. Ten nėra svarbu gerai atrodyti, svarbu tiksliai sugroti. Tačiau įtampa turbūt neatslūgsta nei koncerte, nei čempionate? Manau, kad jei į koncertą eini visiškai atsipalaidavęs, tu jo nevertinti arba praradai atsakomybės jausmą. Net geriausi profesionalai prieš kiekvieną pasirodymą jaudinasi. Jei ne, vadinasi, laikas keisti profesiją. Kada vadovas gali jaustis tikru profesionalu? Tuomet, kai įvertina kiti? Yra vadovų, kurie nuolat, nuosekliai siekia tiek individualaus profesionalumo, tiek kolektyvo aukšto meninio lygio, deja, yra ir kitokių nesektinų pavyzdžių, kai vadovai nepagrįstai save laiko dievaičiais. Bet džiugu, kad tai tik labai nedidelė pučiamųjų orkestrų bendruomenės dalis. Ofi cialiai aš profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas ir dirigentas (toks mano išsilavinimas ir dabartinės pareigos). Žinoma, orkestras turi paklusti man, tačiau mes galime bet kada apsikeisti vietomis tuomet aš ir visas kolektyvas paklus kitam, paėmusiam į rankas dirigento lazdelę. Alekso Jauniaus nuotraukos

89 KŪRYBA Be abejo, visada svarbi ir kolektyvo nuomonė bei pastabos dėl muzikos atlikimo. Manau, kad kolektyvui ir jo vadovui negali atrodyti, kad jie jau pasiekė viską. Visko taip lengvai nepasieksi. O pripažinti turi kiti. Kai kolektyvas laimės Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatą, jis bus laimėtas, bet pripažinimas ateis po kelių ar keliolikos pergalių. Jei laimėjęs vieną kartą manysi, kad jau viską pasiekei, nieko nebus. Tai galioja ir orkestro vadovui. Turi su orkestru dirbti užtikrintai, konkrečiai, žinoti, ko reikalauji, tikiesi, apie ką kalbi. Kai laimėsime keletą čempionatų, turėsime daugiau koncertų tai ir bus pripažinimas. Šiandien reikia dirbti, mąstyti, ką ir kaip daryti. Rodosi, baigiasi repeticijos. Bet tai nereiškia, kad užtrenkiu salės duris ir pamirštu savo darbą. Apie jį mąstau nuolat tik taip orkestro repertuare atsiranda naujų kūrinių, kyla naujų minčių, idėjų. Kad pripažintų kolektyvą, dirbti reikia nuolat. Ar iš tiesų pučiamųjų orkestrai Lietuvoje atgimė ir sustiprėjo per pastarąjį dešimtmetį? Tas tiesa. Situacija pradėjo gerėti galbūt ne iš karto, sunku pasakyti, kada įvyko lūžis. Vis dėlto didelę įtaką tam pučiamųjų orkestrų atgimimui padarė prieš dvylika metų prasidėjęs kasmetis Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatas. Sunku pasakyti, ar jų padaugėjo būtent dėl čempionato, bet meninis lygis pradėjo augti dėl jo. Šiam konkursui reikia ypač pasiruošti. Antra, orkestrų pradėjo gausėti veiklių ir iniciatyvių žmonių dėka. Sveikintina, kai vienas žmogus įkuria ir vadovauja netgi trims orkestrams. Kartais atsitinka ir taip, kad buvęs orkestro narys tampa ne tik puikiu profesionalu, bet ir imasi mokyti kitus. Galiu pasidžiaugti, kad pučiamųjų orkestrų žanre sąstingio nėra ir entuziamo pakankamai. O kokia orkestrų įtaka bendruomenei ir muzikiniam gyvenimui? Yra savivaldybių, kurioms orkestras būtinas, deja, yra ir priešingų pavyzdžių. Kolektyvai stiprėja, veikla plečiasi, pasirodymai gražėja orkestrai išsikovoja vis didesnį klausytojų palaikymą. Jei prieš dvidešimt metų orkestrai žygiuodami grodavo maršą ar valsą, tai dabar jiems nesvetimas bet koks muzikos stilius nuo choralų iki populiariosios muzikos. Be to, ir čia savotiškų madų neišvengsi. Vienais metais papučia vienokie vėjai, kitais kitokie. Pavyzdžiui, galima pergroti populiarių dainininkų kūrinius ir taip pritraukti žiūrovų. Ištikimesni pučiamųjų žanrui klausys rimtosios muzikos. Žiūrovui yra iš ko rinktis. Kokios sunkiausios ir džiaugsmingiausios Jūsų darbo minutės? Pasirodymų ne tiek jau daug, bet visada džiugina pavykęs koncertas, puikūs komisijos atsiliepimai apie orkestrą po čempionato regioninio turo. Jei kalbėsime apie kasdienybę, džiaugiuosi teigiamu kolektyvo postūmiu į priekį. Aš nemėgstu stovėti vietoje. Man svarbu nuolat eiti į priekį, norėčiau, kad ir kolektyvas galvotų taip pat. Didžiausias džiaugsmas, kai orkestras po kelių repeticijų sugroja kūrinį, ir šis suskamba taip, kaip tu norėjai, kad suskambėtų. O liūdina atsakomybės ir pasiruošimo repeticijoms stoka. Jei orkestras nori tobulėti, eiti į priekį, negana ateiti į repeticiją gerai praleisti laiko. Reikia dirbti, nes geras pasirodymas tik sunkaus darbo rezultatas. 87

90 ANSAMBLIO ŠVENTĖJE PRISIMINTAS IR PASLAPTINGASIS AUGALAS Smagiai nusiteikę, puošniausiais tautiniais kostiumais pasirėdę, linksmai ir nuotaikingai balandžio mėnesį ansamblis Radasta, kuriame šoka ir groja ir VGTU darbuotojai ir absolventai, atšventė savo kūrybinės veiklos 30-metį. Aldona Bareikienė 88KŪRYBA Sukaktuvinio koncerto programą apgalvojo ir parengė ansamblio vadovė Audronė Vakarinienė. Šįkart apsispręsta apibendrinti tai, ką sužinojom, pajautėm, patyrėm ir supratom apie gėlę radastą, kurios vardu ir vadinasi ansamblis. Nors ir labai girdėtas žodis, deja, jau ne dažnas žino, kas tai per gėlė, kur auga: darželiuose, pievose, miškuose? Koks jos būdas, kuo ji naudinga? Dažnam atrodo, kad tai visai kitoks augalas, kartais radastą painioja su kitomis darželio gėlėmis. Retas kuris paklaustas atsakytų, kad tai rožės giminaitė, todėl ir vadinama ne tik radasta, bet ir erškėčiu, erškėtrože, erškrože, šunrože, šipšinge ir kitaip. Radasta garsėja nuo Biblijos laikų, tai visokių dalykų apie ją priporinta. Vienos istorijos mielos, kitos nelabai limpa prie širdies. Pasirodo, radastos netgi... prisibijota dėl nepaaiškinamų magiškų galių. Radastos žydi baltai, raudonai, na, o mūsiškė rausvai. Ji tokios puikios rožinės spalvos ir taip skaniai, saldžiai kvepia, kad mūsų močiutės prisiraškydavo jos žiedlapių, susukdavo skarelėsna ir paslėpdavo kraičio skrynioj. Štai tau ir kvepalai! Kažkada esu ištaikiusi progą paklausti garsiosios žiniuonės E. Šimkūnaitės, ką ji mananti apie radastą. Atsakė trumpai drūtai: grožio neturi, o kvepia labai maloniai, todėl ir bites vilioja. O jau mergiotės, būdavo, ir laukia: va, berniokai ims ir pasakys, kad jų skruosteliai veideliai žydi, kaip tie radastos žiedeliai (šis palyginimas gana dažnas ir liaudies dainose). Paskui kiek džiaugsmo, pasididžiavimo, nes tai jau labai gražus, vertingas komplimentas. Tai va, vyrai, kokiais žodeliais reikia merginas kibinti! Netgi šių dienų poetai apie mylimosios lūpas sako: Lūpų radastai. Ir ką čia bepridursi. Radastos koteliai turi spygliukus tai nėra ta gėlelė, kuri tinka laukiamam svečiui ar mylimam berneliui įteikti, bet prireikus tie dygliai gali ir apginti. Paukščiukai drąsiai suka radastos krūme lizdus, slepiasi nuo vanago, lapės. Net ir posakis yra: Drąsūs kaip žvirbliai erškėčiuose. Radastos nors ir auga viešose, gerai matomose vietose, pakelėse, tačiau nei karvutė į šį krūmą šonelį pasikasys, nei kas benorės nesusibadęs rankų jų prisiraškyti. Radasta visur puikiai auga, nes sugeba įsikabinti net į prasčiausią dirvą. Ją ir išnaikinti nelengva: šaknys tvirtai ir plačiai išsiraizgo, tad puikiai tinka smėliui sulaikyti, pakrantėms želdinti. Krūmas mėgsta būti pastebėtas, todėl aukštokas. Senoliai tikėjo, kad radastos negalima sodinti palei trobos sieną, langą, duris, nes šaknys ir pamatą, ir gyvenimą ardys, o spygliuotos šakos sieną brūžys ir pūdys, langan bels, viduje esančius baugins. Kai arti slenksčio augs, tai piktąsias jėgas monys vidun įsmukti: gali perkūnas pirkion trinktelėti ir gaisras kilti arba kokia pikta liga šeimininką ar jo šeimyną puls. Seni žmonys sakydavo, kad radastos nereikia net arti trobos sodinti, nes tuomet dar ir gyvuliai neis rankon. Taigi radastai neilgai buvo leista darželyje tarp kitų žolynų puikuotis. Dėl savo nenuspėjamų blogą lemiančių galių ji būdavo išvaroma augti nuošalion vieton, tačiau ir ten puikiausiai įsitaisydavo ir klestėdavo. Kitą vertus, argi galima radastą erškėtį skobti? O jei ir nukirsi, tai nei šaukšto, nei švilpuko iš tokios šakos neišdroši. Radasta tam netinka, be to, šventas krūmas, juo gi pats Dievo sūnus buvo vainikuotas. Erškėčių vainikas skausmo, kančios, pajuokos ir pažeminimo ženklas. Bet čia dar ne viskas. Kas geria radastos žiedlapių arbatytę, o dar geriau tų gražių raudonųjų vaisių, prinokstančių rudenį, užpilus, antpilus, tam grįžta ir jaunystė, ir grožis, ir atmintis. Rašau apie radastos krūmą, o matau mus radastiečius, kurie taip nelengvai auga, auga visus tuos tris dešimtmečius. Ačiū tariam visiems vadovams, kurie buvo, ačiū Audronei Vakarinienei, kuriai esant vadove skleidžiasi tautinio muzikavimo harmonija, ačiū Vilniaus Gedimino technikos universitetui. Kol radastiečių širdys plaks kadrilio, polkos ritmu, tol mes džiuginsim Lietuvą atgaivindami visų Lietuvos regionų dainas, šokius, muzikėlę. Alekso Jauniaus nuotraukos

91 89 KŪRYBA

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

Vilniaus Gedimino technikos universiteto žurnalas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto žurnalas Vilniaus Gedimino technikos universiteto žurnalas 2012 ruduo (IV) Redaktoriaus žodis Kokios mūsų pašnekovų mintys palieka didžiausią įspūdį? Tos, kurios atitinka principą genialu, kas paprasta. Atrodo,

More information

VGTU mokslas, MTEP, studijos: tarptautinė plėtra. Doc. Dr. Asta Radzevičienė VGTU tarptautinių ryšių prorektorė

VGTU mokslas, MTEP, studijos: tarptautinė plėtra. Doc. Dr. Asta Radzevičienė VGTU tarptautinių ryšių prorektorė VGTU mokslas, MTEP, studijos: tarptautinė plėtra Doc. Dr. Asta Radzevičienė VGTU tarptautinių ryšių prorektorė asta.radzeviciene@vgtu.lt 2014-10-20 VGTU (1956 2014) 70 000 alumnų 11 000 studentų, 10 fakultetų

More information

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? 8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia

More information

2013 m. vasaris Nr. 1-2 (86-87)

2013 m. vasaris Nr. 1-2 (86-87) 2013 m. vasaris Nr. 1-2 (86-87) Redakcijos žodis Apie revoliucijas ir visagalį Laiką Šįkart numeryje daug svarstome apie visagalį Laiką. Praėjusio amžiaus viduryje kaip keistai tai skambėtų VGTU profesoriai

More information

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas

More information

Prieš dvejus metus žurnalo Structum skelbto konkurso Išmanusis

Prieš dvejus metus žurnalo Structum skelbto konkurso Išmanusis SUSIPAŽINKITE: būsimieji išmaniojo miesto kūrėjai Prieš dvejus metus žurnalo Structum skelbto konkurso Išmanusis miestas itin sėkmingi rezultatai peraugo į kasmet vykstantį savarankišką konkursą. Jo esmė

More information

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS IŠ ČIA KYLAMA Į ŽVAIGŽDES. Naująjį rektorių sveikina Premjeras Algirdas Butkevičius VU Komunikacijos skyriaus nuotr.

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS IŠ ČIA KYLAMA Į ŽVAIGŽDES. Naująjį rektorių sveikina Premjeras Algirdas Butkevičius VU Komunikacijos skyriaus nuotr. 2015 metų balandžio 16 d. LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 1 euras Mokslo Lietuva Nr. 7 (539) Leidžiamas nuo 1989 m., du kartus per mėnesį VILNIAUS UNIVERSITETE

More information

Sèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo

Sèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo Sèkmè Pasirinkimas PROCESAS Idèja Pareiga Vizija 2016 m. ruduo redakcijos skiltis Turinys Aktualijos Darbuotojų įsitraukimo tyrimas efektyvumo beieškant...3 Lietuvos valstybės tarnyba: ganėtinai jauna,

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2003 61 Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas Aldas Miečinskas Doktorantas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio

More information

ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI

ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI Vitas Mačiulis Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas KONFERENCIJA ŽALIOJI EKONOMIKOS REFORMA Vilnius, 2015 m. spalio 19 d. Mes turime sustiprinti atsinaujinančios

More information

Metai ir dienos m. VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS. Sudarytojai: Regina KELIOTIENĖ, Algimantas LIEKIS. VGTU leidykla TECHNIKA Vilnius

Metai ir dienos m. VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS. Sudarytojai: Regina KELIOTIENĖ, Algimantas LIEKIS. VGTU leidykla TECHNIKA Vilnius Metai ir dienos VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS 2013 m. Sudarytojai: Regina KELIOTIENĖ, Algimantas LIEKIS VGTU leidykla TECHNIKA Vilnius UDK 378.6(474.5) Me 254 Metai ir dienos. VGTU 2013 m.

More information

2013 m. kovo 12 d. Nr. 3 (1423)

2013 m. kovo 12 d. Nr. 3 (1423) 2013 m. kovo 12 d. Nr. 3 (1423) Kovo 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Į iškilmingą Kovo11-osios minėjimą atvyko ir LR Seimo Pirmininkas

More information

Kviečiame užsiprenumeruoti žurnalą Žemėtvarka ir hidrotechnika 2015 metams.

Kviečiame užsiprenumeruoti žurnalą Žemėtvarka ir hidrotechnika 2015 metams. Kviečiame užsiprenumeruoti žurnalą Žemėtvarka ir hidrotechnika 2015 metams. Mūsų žurnalas vienintelis periodinis leidinys šalyje, nušviečiantis žemėtvarkos, hidrotechnikos ir melioracijos specialistų gyvenimą

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus

N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE Kaz.ys Poškus Vilniaus universitetas šiandien į mokymąsi kaip pažinimą ir į mokymą - mokytojo veiklą - tenka pažvelgti ne materialistinio sensualizmo požiūriu,

More information

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

Klaipėdos universiteto LITERATŪROLOGIJA PROGRAMOS (621Q20005) VERTINIMO IŠVADOS

Klaipėdos universiteto LITERATŪROLOGIJA PROGRAMOS (621Q20005) VERTINIMO IŠVADOS STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS Klaipėdos universiteto LITERATŪROLOGIJA PROGRAMOS (621Q20005) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF LITERARY SCIENCE (621Q20005) STUDY PROGRAMME at Klaipeda University

More information

PE-Xa sistema puikus kokybės, patogumo ir paprastumo derinys

PE-Xa sistema puikus kokybės, patogumo ir paprastumo derinys 6,80 Lt Uždėti žiedą Išplėsti Sujungti PE-Xa sistema puikus kokybės, patogumo ir paprastumo derinys Turėdami didesnę nei 35 metų patirtį statybų rinkoje, su pasididžiavimu siūlome aukščiausio lygio santechnikos

More information

TURINYS gegužė Nr. 5(204)

TURINYS gegužė Nr. 5(204) TURINYS 2011 gegužė Nr. 5(204) POŽIŪRIS Vaclovas Paulauskas. Pasiklydę tarp demokratijos ir pinigų diktatūros 2 Justinas Karosas. Ar jau atėjo laikas surasti save? 4 AKTUALIJOS GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

Įspūdžiai iš JAV. Šiame numeryje: Iš kelionių sugrįžus Labdaros vakaras Sausio 13-osios minėjimas Šimtadienio akimirkos Olimpiadų nugalėtojai

Įspūdžiai iš JAV. Šiame numeryje: Iš kelionių sugrįžus Labdaros vakaras Sausio 13-osios minėjimas Šimtadienio akimirkos Olimpiadų nugalėtojai Nr. 16 Šiame numeryje: Iš kelionių sugrįžus Labdaros vakaras Sausio 13-osios minėjimas Šimtadienio akimirkos Olimpiadų nugalėtojai 2016 m. žiema Įspūdžiai iš JAV Šių metų rugpjūčio 10 - lapkričio 6 dienomis

More information

Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas

Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) Socialinių mokslų sritis STUDIJŲ IR DARBO

More information

Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį

Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Vertimas iš anglų kalbos Europos švietimo žurnalo 42 tomas, 2007 m. Nr. 2 Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Įvadas 2007 metų pradžioje Tarptautinė klimato pokyčių

More information

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos WW-06178 1993 Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos Pagal Lisos Hinz leidinį Teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms (angl. Positive Directions for Schools and Communities) Dėl mažėjančio

More information

PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA

PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA 2017 PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA 2017 ViLniuS 2017 Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengtoje apžvalgoje susisteminta naujausia informacija, atspindinti

More information

Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012

Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012 Braižo pedagogikos projekto galutinė ataskaita Pat Thomson, Christine Hall, Ken Jones*, Julian Sefton Green Notingemo universitetas Goldsmitho kolegija, Londono universitetas Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

Komunikacijos ir informacijos mokslai humanitarinių ir socialinių mokslų kontekste

Komunikacijos ir informacijos mokslai humanitarinių ir socialinių mokslų kontekste ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2004 29 Komunikacijos ir informacijos mokslai humanitarinių ir socialinių mokslų kontekste Audronė Glosienė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės

More information

Kauno technologijos universiteto PROGRAMOS METROLOGIJA IR MATAVIMAI (621H14001) VERTINIMO IŠVADOS

Kauno technologijos universiteto PROGRAMOS METROLOGIJA IR MATAVIMAI (621H14001) VERTINIMO IŠVADOS STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS Kauno technologijos universiteto PROGRAMOS METROLOGIJA IR MATAVIMAI (621H14001) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF Metrology and measurements (621H14001) STUDY PROGRAMME

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:

More information

Kai užsidaro durys, atsiveria langas. Naujiena! Du viename: psl. Kaina tik 1,90 / Nr. 80

Kai užsidaro durys, atsiveria langas. Naujiena! Du viename: psl. Kaina tik 1,90 / Nr. 80 Naujiena! Du viename: Kaina tik 1,90 / 2010 m. gruodžio 6 d. Nr. 80 Ar dar verta važiuot į Airiją, ar jau laikas krautis lagaminus namo? Teisinės konsultacijos: apie vertėjo paslaugas Sveikata: Atostogos

More information

ADMIROLO A. MAHANO IDĖJŲ REIKŠMĖ GEOPOLITIKOJE Dr. Algirdas V. KANAUKA Significance of Admiral A. Mahan s Ideas to Geopolitics

ADMIROLO A. MAHANO IDĖJŲ REIKŠMĖ GEOPOLITIKOJE Dr. Algirdas V. KANAUKA Significance of Admiral A. Mahan s Ideas to Geopolitics 2014 m. Nr. 1 (120) Leidžiamas nuo 1932 m. spalio 25 d. KARIŪNAS (Cadet) The magazine of The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania. Published since October 25, 1932 ISSN 2029-6045 BE REIKALO

More information

Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Matematikos ir informatikos metodikos katedra El. paštas:

Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Matematikos ir informatikos metodikos katedra El. paštas: INFORMACINöS MOKYMO TECHNOLOGIJOS Mokymo priemon magistrantūros studijų programos Matematikos ir informatikos d stymas studentams Valentina Dagien Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas

More information

RESEARCHES OF HEAT EXCHANGE OF A WIRE-AND-TUBE CONDENSER FOR THE INREASE OF REFRIGERATOR S EFFICIENCY

RESEARCHES OF HEAT EXCHANGE OF A WIRE-AND-TUBE CONDENSER FOR THE INREASE OF REFRIGERATOR S EFFICIENCY KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY LITHUANIAN ENERGY INSTITUTE IGNAS HOFMANAS RESEARCHES OF HEAT EXCHANGE OF A WIRE-AND-TUBE CONDENSER FOR THE INREASE OF REFRIGERATOR S EFFICIENCY Summary of Doctoral Dissertation

More information

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS. Lietuvos mokslininkų sąjungos taryboje

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS. Lietuvos mokslininkų sąjungos taryboje 2016 m. birželio 17 d. LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 1 euras Mokslo Lietuva Nr. 11 (565) Leidžiamas nuo 1989 m., du kartus per mėnesį LIETUVOS MOKSLININKŲ SĄJUNGOJE

More information

2013 m. vasario mėn. 22 d. Nr. 1-5.

2013 m. vasario mėn. 22 d. Nr. 1-5. PATVIRTINTA Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Taryba 2013 m. vasario mėn. 22 d. Nr. 1-5. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS, 302536989 2013 2015-ŲJŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I. MISIJA

More information

VILNIAUS KOLEGIJOS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS TURIZMO KATEDRA

VILNIAUS KOLEGIJOS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS TURIZMO KATEDRA VILNIAUS KOLEGIJOS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS TURIZMO KATEDRA VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ VERSLO STUDIJŲ PROGRAMOS (653N15004) PAŽANGOS ATASKAITA, ATSIŽVELGIANT Į EKSPERTŲ REKOMENDACIJAS 2016-09-28 Viešbučių

More information

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 V i d u r n a k č i o veiki, viltiečiai ir visi, kurie šį gražų S leidinuką retkarčiais pavartote. Galime juo didžiuotis.

More information

Psichologinės migracijos pasekmės šeimai

Psichologinės migracijos pasekmės šeimai LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS KATEDRA Goda Kaniušonytė, Inga Truskauskaitė, Lina Gervinskaitė Psichologinės migracijos pasekmės šeimai Vaikų emocinių ir elgesio

More information

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje EUROPOS KOMISIJA Bendrijos moksliniai tyrimai idėjos bendradarbiavimas žmonės euratomas pajėgumai Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje kišeninis žinynas pradedantiesiems

More information

PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI

PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI Pareigybės pavadinimas: Administracijos padėjėjas (-a) Pareigų grupė ir kategorija: AST 3 Sutarties tipas: Laikinasis darbuotojas Nuoroda: VEXT/18/316/AST

More information

> Studentų kampas psl. 6 7/ VDU erdvės fukso akimis. Vytauti Magni. VDU skrydis į šviesios dvasios erdves

> Studentų kampas psl. 6 7/ VDU erdvės fukso akimis. Vytauti Magni. VDU skrydis į šviesios dvasios erdves Tema psl. 2 3/ > kultūros alėja psl. 4 5/ > Studentų kampas psl. 6 7/ > VDU psl. 8 12/ sportas psl. 15/ Mažai žinomos VDU erdvės Fotografijos studijos bendrabutyje Taika istorija VDU erdvės fukso akimis

More information

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas 2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI 2015 01 29 Vytautas Pačiauskas ERASMUS+ PROGRAMA KA1 KA2 KA3 Mobilumas mokymosi tikslais Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais Jean Monnet

More information

CAC/SMC ˇ INTERVIU. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius / 2007 vasara (lietuviškas leidimas)

CAC/SMC ˇ INTERVIU. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius / 2007 vasara (lietuviškas leidimas) cover_lt:layout 1 5/25/2007 11:19 PM Page 1 ŠMC INTERVIU/CAC INTERVIU 7-8 / 2007 vasara Numerio redaktor2: Mai Abu ElDahab* Redaktoriai: Linara Dovydaitytė, Simon Rees Numerio dizainas: Will Holder (dizainerio

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Laura Karosienė NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI GAMYBOS SEKTORIUJE MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė Lekt. Dr.Vitalija Venckuvienė

More information

Pinigai ant medžių neauga. Asta Lasevičiūtė. Nuolatinio bėgimo šešėlyje Žiaurus didmiesčio veidas Kaip susikurti gerovę psl. Nr.

Pinigai ant medžių neauga. Asta Lasevičiūtė. Nuolatinio bėgimo šešėlyje Žiaurus didmiesčio veidas Kaip susikurti gerovę psl. Nr. 2011 sausio mėn. 17 d. Nr. 82 Nuolatinio bėgimo šešėlyje Žiaurus didmiesčio veidas Kaip susikurti gerovę Asta Lasevičiūtė Pinigai ant medžių neauga 10-11 psl. ISSN 1822-4733 Kaina Lietuvoje: 3.50Lt Sveiki,

More information

Galimybė. Europos Komisija

Galimybė. Europos Komisija Galimybė pakeisti gyvenimą Europos Komisija Nei Europos Komisija, nei joks jai atstovaujantis asmuo negali būti laikomi atsakingais už šiame leidinyje esančios informacijos panaudojimą. Nuotraukos: Europos

More information

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB05E Pavadinimas lietuvių

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS 2014 gruodis, Nr. 18 (123) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Pameistrystės vieta Lietuvos profesinio mokymo sistemoje Pameistrystės

More information

Kriokšlio kaimo laukai. Dubičių ekspedicija, 1971 m. Danieliaus Šemetulskio nuotrauka. Iš G. Šemetulskienės asmeninio archyvo.

Kriokšlio kaimo laukai. Dubičių ekspedicija, 1971 m. Danieliaus Šemetulskio nuotrauka. Iš G. Šemetulskienės asmeninio archyvo. Apie Žemę ir Lietuvį Žemės tema ištisus šimtmečius lietuviams buvo viena svarbiausių ir, atrodo, jau seniai jos nesvarstėme su tokiu dideliu nerimu. Jį sukėlė konkreti politinė realija nuo 2014 metų gegužės

More information

Kauno technologijos universitetas Aplinkos inžinerijos institutas METRAŠTIS

Kauno technologijos universitetas Aplinkos inžinerijos institutas METRAŠTIS Kauno technologijos universitetas Aplinkos inžinerijos institutas METRAŠTIS 2001-2011 KAUNAS 2011 Turinys 1. Istorija 5 1.1. Instituto įkūrimas 5 1.2. Instituto raida 1991 2000 m. 5 1.3. Instituto raida

More information

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy

More information

Mokytojo vaidmens kaita taikant informacines ir komunikacines technologijas pradinėse klasėse

Mokytojo vaidmens kaita taikant informacines ir komunikacines technologijas pradinėse klasėse Mokytojo vaidmens kaita taikant informacines ir komunikacines technologijas pradinėse klasėse Dr. Danguolė Kalesnikienė Ugdymo plėtotės centras Dokt. Agnė Saylik Lietuvos edukologijos universitetas Šiame

More information

Lietuvos sporto universiteto 2013/2014m. DARBŲ PLANO ĮVYKDYMO ATASKAITA

Lietuvos sporto universiteto 2013/2014m. DARBŲ PLANO ĮVYKDYMO ATASKAITA 4 2013-2014 2013-2014 3 2014-01 2 nuolat 1 2014.07.01 Lietuvos sporto universiteto 2013/2014m. DARBŲ PLANO ĮVYKDYMO ATASKAITA Atsakingas Įgyvendinimo metai Įgyvendinimo rezultatai Eil.Nr. Priemonės/uždaviniai

More information

KULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ Rengia. Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra)

KULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ Rengia. Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė (muzika) 2 62 38

More information

Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti

Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti Grafomanija #2 / vasara 2011 Sandra Bernotaitė straipsniai iš www.grafomanija.com Įkvėpimas ir kaip jį su(si)kelti Dieviškasis teatras Dievas, matydamas, kaip beviltiškai visi nuobodžiauja septintąją pasaulio

More information

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS

More information

Lazerinių technologijų gimimas Lietuvoje ir pripažinimas visame pasaulyje. dr.petras Balkevičius

Lazerinių technologijų gimimas Lietuvoje ir pripažinimas visame pasaulyje. dr.petras Balkevičius Lazerinių technologijų gimimas Lietuvoje ir pripažinimas visame pasaulyje dr.petras Balkevičius 2018.03.08 Lazerių pradžia 1918 1921 2018 Max Plank paskelbia apie fotoną, energijos perdavimą kvantais mažomis

More information

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355. DOI: 10.15544/mts.2015.37 2015. Vol. 37. No. 3: 425 437. APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA

More information

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008

More information

KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija

KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija Anotacija. Kalbos žmones jungia ir išskiria. Vis plačiau atsiveriantys vartai į besivienijančią Europą, į bendravimą ir bendradarbiavimą

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DINAMINIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS SMULKAUS VIDUTINIO DYDŽIO ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DINAMINIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS SMULKAUS VIDUTINIO DYDŽIO ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Lina Galvanauskaitė DINAMINIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS SMULKAUS VIDUTINIO DYDŽIO ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ Magistro darbas Darbo

More information

praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai

praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai 2007 At sakingo verslo praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros

More information

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje T-Kit Nr. 10 Youth Partnership T-Kit Sriubos ragavimas 2 UDK 371.3 Kl-148 Susipažinkite T-Kit serija Kai kuriems iš jūsų galbūt kilo klausimas: ką galėtų reikšti T-Kit? Galimi mažiausiai du paaiškinimai.

More information

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir kaimo plėtros katedra Apskaitos ir finansų katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB05E Pavadinimas lietuvių

More information

UAB VAKARŲ MEDIENOS GRUPĖ Socialinės atsakomybės veiklos ataskaita už 2014 m.

UAB VAKARŲ MEDIENOS GRUPĖ Socialinės atsakomybės veiklos ataskaita už 2014 m. UAB VAKARŲ MEDIENOS GRUPĖ Socialinės atsakomybės veiklos ataskaita už 2014 m. TURINYS 1 2 3 4 VADOVŲ ŽODIS 5 psl. BENDROVĖS VEIKLA 6 psl. BENDROVĖS VEIKLOS RODIKLIAI 10 psl. SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS VEIKLOS

More information

laiðkai bièiuliams Dievas yra draugas

laiðkai bièiuliams Dievas yra draugas laiðkai bièiuliams Dievas yra draugas 2013 ruduo-þiema Vyskupo tarnystë Kur dvasios vadovai Magis Šv. Ignacas rašo Dvasines pratybas globojant Švč. Mergelei Marijai Maloningoji Jėzaus Motina, mūsų Motina

More information

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai

More information

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.

More information

Specialieji redaktoriai. Samuel Obara ir Darril Wilburn toyota. pagal. toyotą

Specialieji redaktoriai. Samuel Obara ir Darril Wilburn toyota. pagal. toyotą Specialieji redaktoriai Samuel Obara ir Darril Wilburn toyota pagal toyotą Toyotos lyderių pamąstymai apie metodus, sukėlusius pramonės revoliuciją Iš anglų kalbos vertė Lina Krutulytė-Kriščiūnė vilnius

More information

Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas

Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas KASDIENIŲ LAIKYSENŲ TYRIMAI M. Liugaitė-Černiauskienė. BALADĖ APIE BAUDŽIAMĄ DUKTERĮ... Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas JURGA JONUTYTĖ Vytauto Didžiojo universitetas ANOTACIJA.

More information

Kaip lietuviams sekasi verslauti Jungtinėje Karalystėje?

Kaip lietuviams sekasi verslauti Jungtinėje Karalystėje? Sek mūsų naujienas Facebook.com/Info Ekspresas LIETUVIŠKAS nemokamas LAIKRAŠTIS FREE LITHUANIAN NEWSPAPER Jungtinė Karalystė Kaip lietuviams sekasi verslauti Jungtinėje Karalystėje? Interviu Akcija, palaikanti

More information

STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr.

STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr. STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr. 1. ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas

More information

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA 36 II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA SOCIALINIS DARBAS IR TYRIMAI: SĄVOKOS PAIEŠKA Dr. Jolanta Pivorienė Vytauto Didţiojo universitetas, Socialinio darbo institutas K. Donelaičio g. 52 405, 3000

More information

Karjeros planavimo vadovas studentui

Karjeros planavimo vadovas studentui Karjeros planavimo vadovas studentui Vilnius 2008 UDK 331.5(474.5) Ka431 Prioritetas Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2 prioritetas Žmogiškųjų išteklių plėtra Priemonė Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2.4 priemonė

More information

Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Rusiją galimybių studija m.

Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Rusiją galimybių studija m. Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Rusiją galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-022 2 TURINYS Santrauka 3 Įvadas

More information

INŽINERINĖS IR EDUKACINĖS TECHNOLOGIJOS Mokslinių straipsnių žurnalas. ENGINEERING AND EDUCATIONAL TECHNOLOGIES Scientific journal

INŽINERINĖS IR EDUKACINĖS TECHNOLOGIJOS Mokslinių straipsnių žurnalas. ENGINEERING AND EDUCATIONAL TECHNOLOGIES Scientific journal ISSN 2029-9303 KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA KAUNAS UNIVERSITY OF APPLIED ENGINEERING SCIENCES INŽINERINĖS IR EDUKACINĖS TECHNOLOGIJOS Mokslinių straipsnių žurnalas ENGINEERING AND EDUCATIONAL TECHNOLOGIES

More information

Serija: Intelektinė nuosavybė verslui KURIANT ATEITĮ. Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms

Serija: Intelektinė nuosavybė verslui KURIANT ATEITĮ. Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms Serija: Intelektinė nuosavybė verslui Numeris: 3 KURIANT ATEITĮ Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms Intelektinė nuosavybė verslui seriją sudarantys PINO leidiniai anglų kalba: Prekių ženklo

More information

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS

More information

Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme

Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme Apžvalginis gerosios patirties tyrimas 2010 m. Tyrimo tikslas - įvertinti simuliacinių žaidimų, skirtų ugdyti vadybinės

More information

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI?

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kaip ugdomas pilietiškumas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis? Kokie mūsų aštuntokų kognityviniai

More information

Du politiniai. Oscar Miłosz

Du politiniai. Oscar Miłosz 66 Oscar Miłosz Du politiniai mesianizmai (De u x messianismes po l i t i q u e s, 1927) Reikšminga Oskaro MILAŠIAUS (Oscar Miłosz, 1877 1939) kūrybos dalis yra jo politiniai rašiniai, publikuoti 1918

More information

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kodėl svarbu nuolat tobulinti švietimą? Kas yra kokybė? Kaip pasaulyje suprantama švietimo kokybė? Ar Lietuvoje

More information

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS Tyrimas VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS Daugpilis, LATVIJA 1 Tyrimas Verslo ir mokslo bendradarbiavimo perspektyvos parengtas pagal Latvijos Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos

More information

TURINYS gegužė Nr. 5(214)

TURINYS gegužė Nr. 5(214) TURINYS 2012 gegužė Nr. 5(214) GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis visuomenės gyvenimo, politikos, kultūros ir istorijos žurnalas Leidžiamas nuo 1994 metų Vyriausiasis redaktorius Algis Kusta Redakcija Gediminas

More information

Lietuvos darbo biržos interneto portalas antrasis tarp ieškančių darbo asmenų. Alytaus darbo rinkos aktualijos

Lietuvos darbo biržos interneto portalas antrasis tarp ieškančių darbo asmenų. Alytaus darbo rinkos aktualijos LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS BIULETENIS 2008 m. Nr. 7(128) Alytaus darbo rinkos aktualijos Lazdijų ir Ignalinos darbo biržų klientams europinio lygio paslaugos Jaunimo užimtumo patirtis Europoje

More information

VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Verslo administravimo studijų programa Kodas 62603S107 OKSANA PUSKUNIGIENĖ MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS KŪRYBIŠKUMO

More information

Kaunas skaičiais TURINYS GYVENTOJŲ (miete ir rajone) 29 muziejai 58 bibliotekos

Kaunas skaičiais TURINYS GYVENTOJŲ (miete ir rajone) 29 muziejai 58 bibliotekos 1 Kaunas skaičiais 387 158 GYVENTOJŲ (miete ir rajone) Laisvės alėja 1,6 km ilgio ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje 29 muziejai 58 bibliotekos 1 556 kultūrinio paveldo objektai 13 teatrų ir 4 teatro

More information

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ SVEIKATOS MOKSLAI ISSN 1392-6373 2013, 23 tomas, Nr.1, p. 91-95 doi:10.5200/sm-hs.2013.016 VISUOMENĖS SVEIKATA 91 ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ Ingrida

More information

Aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrantų) tyrimas Lietuvoje: pasiūla nutolusi nuo paklausos

Aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrantų) tyrimas Lietuvoje: pasiūla nutolusi nuo paklausos LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS BIULETENIS 2008 m. Nr. 8(129) Elektroninės paslaugos darbdaviams: greita ir patogu Aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrantų) tyrimas Lietuvoje: pasiūla nutolusi

More information

Lietuvos edukologijos universiteto. rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio m. ataskaita

Lietuvos edukologijos universiteto. rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio m. ataskaita Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio 2011 m. ataskaita Vilnius, 2012 Lietuvos edukologijos universitetas, 2012 Turinys Įvadas....................................................................

More information

KELIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR PRIEŽIŪROS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ SISTEMA

KELIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR PRIEŽIŪROS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ SISTEMA KELIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR PRIEŽIŪROS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ SISTEMA Z. Kamaitis Vilniaus Gedimino technikos universitetas 1. Įvadas Kelių statiniai geležinkelio ir automobilių kelių, gatvių ir pėsčiųjų

More information