VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE

Size: px
Start display at page:

Download "VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE"

Transcription

1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE NON-FORMAL AND INFORMAL LEARNING IN VYTAUTAS THE GREAT WAR MUSEUM Magistro baigiamasis darbas Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 621X20021 Edukologijos studijų kryptis Vadovas (-ė)_prof. dr. Laima Sajienė (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta _prof. dr. Jonas Ruškus (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2015

2 SANTRAUKA Neformalus ir savaiminis mokymasis Vytauto Didžiojo karo muziejuje Magistro darbo autorius Tomas Paulius Darbo vadovė prof. dr. Laima Sajienė Reikšminės sąvokos: neformalus mokymasis, savaiminis mokymasis, muziejinis ugdymas. Pripažįstant, jog mokymasis vyksta ir už formaliojo švietimo ribų, šio darbo teorinėje dalyje nagrinėjamas neformalaus ir savaiminio mokymosi diskursas muziejinio ugdymo kontekste. Kadangi Vytauto Didžiojo karo muziejus orientuojasi į lankytoją ir jo mokymosi interesus, todėl šio darbo empirinėje dalyje aiškinamasi, kaip jame pasireiškia neformalus ir savaiminis mokymasis. Tyrimo objektas neformalus ir savaiminis mokymasis Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Tyrimo tikslas sukurti neformalaus ir savaiminio mokymosi Vytauto Didžiojo karo muziejuje grindžiamąją teoriją. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros šaltinių ir dokumentų analizė. Tyrimui atlikti taikoma grindžiamosios teorijos metodologija. Tyrimo instrumentas pusiau struktūruotas interviu. Duomenų analizei atlikti taikyti grindžiamosios teorijos konstravimo etapai: atviras, ašinis, atrankinis kodavimai. Šiame tyrime sukurta mokymosi čia ir dabar grindžiamoji teorija, kurios elementai nusako, kaip Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyksta lankytojų neformalus ir savaiminis mokymasis. Paaiškėjo, jog mokymosi prielaidos yra lankytojų domėjimasis istorija ir bendrojo išprusimo siekis. Pastebėti mokymosi čia ir dabar konteksto elementai yra mokymasis atrandant, vizualumas bei kritinis mąstymas. Šiame kontekste lankytojai savanoriškai pasirenka aktyvaus dalyvavimo arba savarankiško pažinimo strategijas. Besimokantieji kelia reikalavimus gido kompetentingumui bendravimo, žinių perteikimo atžvilgiu. Pastebėta, jog atsakomybė už palankios mokymosi erdvės kūrimą tenka ir muziejaus darbuotojams, kurie turėtų aktyviau palaikyti bendravimą su besimokančiaisiais, suteikdami jiems pagalbą siekiant aiškumo mokantis čia ir dabar. Pastebimi mokymosi Vytauto Didžiojo karo muziejuje rezultatai, kurie pasireiškia per įgytų žinių taikymą besimokančiųjų darbo ir laisvalaikio aplinkoje bei motyvaciją pažinimui, kas gali tapti prielaida, kuri skatina neformalųjį ir savaiminį mokymąsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje. 2

3 SUMMARY Non-formal and informal learning in Vytautas the Great War Museum Master thesis developed by: Tomas Paulius Supervides by: prof. dr. Laima Sajienė Keywords: non-formal learning, informal learning, muzeum education. Recognizing that learning also takes place outside the formal education, the theoretical part of this work deals with non-formal and informal learning in the context of the museum education. As Vytautas the Great War Museum is focused on the visitor and his educational interests, so the empirical part of this work examines how non-formal and informal learning is developed in the Museum. Research object non-formal and informal learning in Vytautas the Great War Museum. The aim of research to create the grounded theory about non-formal and informal learning of Vytautas the Great War Museum visitors. Methods of research. The anglysis of scientific literature and documents. This research was carried the methodology of Grounded Theory. The instrument of research semi-structural interview. For performing data analysis were used Grounded Theory constructing phases: open coding, axial coding, selective coding. This study has developed learning "here and now" Grounded theory, which describes the elements of the visitor non-formal and informal learning in Vytautas the Great War Museum. The study notes that learning assumptions are visitors interests in history and the aspiration of overall literacy. The context of learning here and now consists of discovery learning, visualization and critical thinking. It takes place during the learners active participation or self-cognitive strategies in a voluntary choice. Learners present requirements for guides competence of communication and knowledge presentation. It is noted that the museum staff has a responsibility to create a positive learning atmosphere and communicate with the visitors of museum. Learning outcomes in Vytautas the Great War Museum are visitors and they occur in the application of the acquired knowledge in work and leisure environments and motivation for interest. It can be assumed to support non-formal and informal learning in Vytautas the Great War Museum. 3

4 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS Eil. Nr. Paveikslo pavadinimas Puslapis 1 Formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi ryšys 18 2 Muziejinio ugdymo struktūra 23 3 Keturi muziejų tipai 26 4 Mokymosi galimybės muziejuje 27 5 Mokymosi čia ir dabar Vytauto Didžiojo karo muziejuje koncepcinis modelis 56 4

5 LENTELIŲ SĄRAŠAS Eil. Nr. Lentelės pavadinimas Puslapis 1 Ugdomosios programos Vytauto Didžiojo karo muziejuje 31 2 Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos 36 5

6 TURINYS SĄVOKŲ ŽODYNAS...8 ĮVADAS NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI DISKURSAS MUZIEJINIO UGDYMO KONTEKSTE Neformaliojo ir savaiminio mokymosi sampratos Ugdomoji muziejaus funkcija Mokymasis muziejaus aplinkoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus ugdomoji veikla ir jos organizavimas TYRIMO METODOLOGIJA Grindžiamoji teorija kokybinio tyrimo strategija Duomenų rinkimo metodai Duomenų analizės metodai Tyrimo dalyvių atranka ir sociodemografinės charakteristikos Tyrimo etika Tyrimo ribotumai NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE: TYRIMO REZULTATAI Koncepcinių kategorijų apibūdinimas Kategorija mokymasis čia ir dabar mokymosi proceso Vytauto Didžiojo karo muziejuje reiškinys Kategorija domėjimasis istorija Kategorija bendrasis išprusimas Kategorija mokymasis atrandant Kategorija vizualumas Kategorija kritinis mąstymas Kategorija pažinimas per aktyvią veiklą Kategorija savarankiškas pažinimas Kategorija ekskursijų vadovo kompetencija Kategorija muziejaus darbuotojų bendravimas su lankytojais Kategorija muziejuje įgytų žinių ir gebėjimų pritaikymas Kategorija motyvacija domėtis Ryšių tarp kategorijų nustatymas Mokymosi čia ir dabar prielaidos

7 Mokymosi čia ir dabar kontekstas Mokymosi čia ir dabar veiksmų strategijos Įsiterpiančios būsenos mokymosi čia ir dabar procese Mokymosi čia ir dabar rezultatai Mokymosi čia ir dabar Vytauto Didžiojo karo muziejuje grindžiamoji teorija DISKUSIJA REFLEKSIJA...63 IŠVADOS...66 REKOMENDACIJOS...68 LITERATŪRA...69 PRIEDAI 7

8 SĄVOKŲ ŽODYNAS Ašinis kodavimas procedūra, kurios metu duomenys, gauti po atvirojo kodavimo, yra sudedami ieškant ryšių tarp kategorijų. Kodavimas atliekamas pagal paradigminį modelį išskiriant priežastis, kontekstą, veiksmų strategijas bei rezultatus (pasekmes) (Strauss ir Corbin, 1990). Atrankinis kodavimas procedūra, kurios metu atrenkama centrinė kategorija susiejant ją su kitomis kategorijomis bendroje sistemoje. Taikant šią procedūrą sukuriama grindžiamoji teorija apie nagrinėjamą reiškinį (Strauss ir Corbin, 1990). Atviras kodavimas procedūra, kurios metu tyrimo duomenys skaidomi, lyginami ir konceptualizuojami (Strauss ir Corbin, 1990). Centrinė kategorija centrinis fenomenas, pagal kurį yra sujungiamos kitos kategorijos (Strauss ir Corbin, 1990). Fenomenas centrinė kategorija ašinio kodavimo etape (Strauss ir Corbin, 1990). Formalusis mokymasis mokymasis, kuris vyksta švietimo ir mokslo įstaigose. Mokymosi veikla yra tikslinga, apgalvota, organizuota. Jam būdinga iš anksto numatyta tvarka, turinys, metodai ir mokymosi priemonės, mokymosi pasiekimai fiksuojami valstybės pripažintuose diplomuose (Laužackas, Stasiūnaitienė, Teresevičienė, 2005). Grindžiamoji teorija sociologams B. Glaser ir A. Strauss bendradarbiaujant sukurtas kokybinio tyrimo metodas, kuriame taikant sisteminimo analizę išvystoma induktyviai grindžiama teorija apie reiškinį (Strauss ir Corbin, 1990). Kategorija tai konceptų, susijusių vienas su kitu panašiu reiškiniu klasifikacija. Kategorija turi abstraktų pavadinimą (Strauss ir Corbin, 1990). Konceptas teiginius atspindinčios parafrazės, kurioms suteiktas konceptualus pavadinimas (Strauss ir Corbin, 1990). Mokymas - procesas, kurio metu mokiniai, mokytojo vadovaujami, įgyja žinių, mokėjimų bei įgūdžių; šiame procesas kartu vystosi mokinių pažinimo jėgos ir intelektas, formuojasi jų pažiūros ir vertybės, t.y. jie lavinami ir auklėjami (Rajeckas, 2001). Mokymasis tikslinga veikla siekiant įsisavinti žmonijos sukauptos patirties pagrindus, įgyti teorinės ir praktinės veiklos mokėjimų ir įgūdžių (Jovaiša, 2007). 8

9 Muziejinis ugdymas - kultūros perdavimas žmogui bei jo parengimas taip, kad jis galėtų dalyvauti kultūros procese pats jį kurdamas (Kaluinaitė ir Kapoč, 2010). Muziejus nesiekianti pelno, vieša, visuomenei bei jos tobulėjimui tarnaujanti institucija, kaupianti, konservuojanti, tyrinėjanti, eksponuojanti ir populiarinanti studijų, mokslo ir laisvalaikio tikslais žmonijos ir ją supančios aplinkos materialius ir nematerialius liudijimus (ICOM Lietuvos skyriaus įstatai, 2012). Neformalus mokymasis mokymasis, kuris vyksta šalia pagrindinių švietimo ir mokymo sistemų. Jis apgalvotas ir organizuotas, apribojamas institucine priklausomybe. Pasiekimai nėra vertinami valstybės pripažįstamais dokumentais (Laužackas, Stasiūnaitienė, Teresevičienė, 2005). Savaiminis mokymasis tai natūralus, kiekvieną dieną vykstantis, nebūtinai apgalvotas, mažiau organizuotas, mažiau struktūruotas mokymasis, kuris gali būti skatinamas gyvenimo, aplinkybių, šeimos, sąlygų, todėl jo gali nepripažinti net patys individai, papildantys savo žinias ir gebėjimus (Laužackas, Stasiūnaitienė, Teresevičienė, 2005). Švietimas valstybės ar kitų visuomeninių struktūrų įsteigtų institucijų veikla, kuria organizuotai teikiama įvairių grupių visuomenės nariams informacija, siekiant rengti gyvenimui ir darbui (Rajeckas, 2001). Ugdymas visuomeninės-istorinės patirties jaunajai kartai perdavimas, siekiant parengti ją gyvenimui ir darbui (Rajeckas, 1999, p. 10). 9

10 ĮVADAS Šių dienų pažangioje visuomenėje muziejus, akcentuodamas ugdomąją funkciją, užima ypatingą vietą. Mokymasis jame yra išskirtinis tuo, kad suteikia galimybę prisiliesti bei gyvai dalyvauti pažįstant kultūros ir istorijos vertybes. Todėl muziejams tenka sudaryti galimybes plėtoti savo žinias besimokantiesiems: nuo vaiko iki suaugusiojo. Mokymasis muziejuose šiuo metu dar nėra išnaudota Lietuvos muziejų galimybė. Jų ugdomoji funkcija Lietuvoje yra mažai tyrinėta. Todėl reikalinga imtis iniciatyvos rengiant muziejinio ugdymo strategiją, kuri sudarytų metodologinį pagrindą įvairioms mokymosi galimybėms. Tyrimo aktualumas. Švietimo sistemoje neformalus ir savaiminis mokymasis, traktuojamas kaip vienas iš mokymosi tipų, kuris vyksta už formalios mokymosi ribų. Tačiau šios mokymosi formos apraiškų tyrimas muziejų aplinkoje susilaukia mažo tyrėjų dėmesio. Neformaliojo ir savaiminio mokymosi formos Lietuvos tyrėjų nagrinėjamos pasiekimų pripažinimo ir vertinimo klausimais (Stasiūnaitienė, Fokienė, Kaminskienė, 2010; Perulli, 2009; Stasiūnaitienė, Šlentnerienė, 2009; Arbutavičius, 2009; Stasiūnaitienė, 2009, 2008; Fokienė, 2006; Laužackas, Teresevičienė, Stasiūnaitienė, 2005; Teresevičienė, Burkšaitienė, 2003; Teresevičienė, Burkšaitienė ir kiti 2003). Dalis tyrėjų atskirai nuo neformaliojo nagrinėja savaiminį mokymąsi įvairiose aplinkose (Žydžiūnaitė, Lepaitė, Cibulskas, Bubnys, 2012; Rūdytė, 2011; Alonderienė 2009). Neformalus ir savaiminis mokymasis susilaukia ir užsienio šalių tyrėjų dėmesio (Golding, Brown, Foley, 2009; Colardyn, Bjornavold 2004; Svensson, Ellstrom, Aberg, 2004; Colley, Hodkinson, Malcolm, 2003; Livingstone, 2003, 1999; Davis, Sumara, Luce-Kapler, 2000; Bjornavold, 1999; Garrick, 1998). Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dauguma publikuotų mokslo darbų yra labiau teoriškai konceptualūs, nei pristatantys empiriškai pagrįstus įrodymus. Juose neformaliojo ir savaiminio mokymosi pozicija aptariama daugiau sampratos aiškinimu konkrečiuose kontekstuose. Pažymint, kad neformalus ir savaiminis mokymasis vyksta aplinkose už formaliojo mokymo ribų, trūksta empirinės faktinės medžiagos, kuri pagrįstų ir įrodytų neformaliojo ir savaiminio mokymosi proceso veiksnius tose aplinkose. Taip pat neformaliojo ir savaiminio mokymosi reiškinys yra mažai tyrinėtas skirtinguose specifiniuose kontekstuose. Tyrimo naujumas. Muziejaus aplinka yra ta, kur lankytojas taip pat mokosi. Šis mokymasis bei jo būdai priklauso nuo individo iniciatyvos, todėl galima traktuoti, jog Vytauto Didžiojo karo muziejaus (toliau - VDKM) kaip neformaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkos ištirtumas šiame kontekste tampa aktualus. Išstudijavus Lietuvoje atliktus edukologijos srities tyrimus galima teigti, kad neformalizuoto savaiminio mokymosi procesas atskleistas siaurai. Neformalus ir savaiminis mokymasis muziejaus aplinkoje pakankamai naujas tyrimo laukas. Remiantis išnagrinėtais šaltiniais ir atliktais tyrimais, muziejaus lankytojai dažniausiai šviečiami neformaliai per muziejaus ugdomąją veiklą. Lietuvos muziejų tyrinėtojai moksliniuose 10

11 straipsniuose, daugiausia dėmesio skiria pačios muziejaus ugdomosios veiklos aptarimui (Brėkšta, 2010; Jarockienė 2010, 2008; Keršytė, 2007, 2003; Baltrūnaitė, 2003;). Muziejinio ugdymo klausimai patenka ir į edukologijos tyrinėjimų sritį (Kaluinaitė ir Kapoč, 2010; Širiakovienė, Pocevičienė 2010; Kogelytė-Simanaitienė, 2008; Celiešiūtė, 2005). Užsienio šalių autorių darbuose muziejinio ugdymo perspektyva analizuojama ir praktiniu ir teoriniu lygmeniu (Weidacher, 2007; Weil, 2003; Mensch, 2003; Hauenschild, 2000;). Šiuolaikiniai žymūs muziejinio ugdymo tyrinėtojai muziejų tiria kaip mokymosi instituciją (Hooper-Greenhill, 2007, 1999, 1992; Falk, Dierking, Adams, 2011; Prabhas, 2010; Hein, 2004, 1995; Falk, Dierking, 2000, 1995). Apžvelgus Lietuvos ir užsienio autorių atliktus tyrimus mokymosi muziejaus aplinkoje klausimu, pastebėta, kad muziejinio ugdymo funkcija, kaip mokslinio tyrimo objektas, mažai nagrinėta. Celiešiūtė (2013) daktaro disertacijoje nagrinėja mokinių asmeninių mokymosi aplinkų muziejuje susiformavimo veiksnius. Pranckūnienė (2013) daktaro disertacijoje, taikydama grindžiamosios teorijos metodą, nagrinėja atrastą Nardinančio interaktyvumo teoriją, kurioje interaktyvumo idėja plėtojama edukologijos mokslų kontekste. Amerikos edukologo Banz (2009) disertacijoje tyrinėjamas asmeninės atsakomybės orientacijos modelis, pasitelkiant savaiminio mokymosi muziejaus ugdomojoje veikloje atvejį. Akcentuojant mokymąsi visą gyvenimą, muziejinio ugdymo tyrimuose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys vyresniojo amžiaus lankytojų mokymuisi. Todėl šiame darbe neformaliojo ir savaiminio mokymosi procesas yra tyrinėjimas remiantis vyresniojo amžiaus lankytojų patirtimis. Šiuolaikinę muziejaus teoriją nagrinėjanti autorė E. Hooper-Greenhill (2007) pasiūlė naują muziejinės praktikos metodologiją. Pasak jos, XXI a. muziejus privalo iš naujo persvarstyti savo tikslus ir strategiją. Ji pabrėžia, kad jau pasireiškia post muziejaus koncepcija, kuri numato gilesnius kultūros, komunikacijos, ugdymo ir tapatybės santykius bei kitokį muziejaus lankytojų vertinimą. Remiantis šiuo požiūriu, galima išskirti naujojo amžiaus muziejaus sampratą, kuri, būdama ypatinga viešąja erdve, skatintų įvairių formų mokymąsi, šiuo atveju neformalųjį ir savaiminį. Šaltiniuose daugiausia kalbama apie XXI a. muziejaus tobulinimo būtinumą, lankytojų poreikius. Todėl šio tyrimo gauti rezultatai suteikia galimybę atkreipti dėmesį į muziejaus aplinkoje vykstančias neformaliojo ir savaiminio mokymosi apraiškas ir veiksnius, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį siekiant plėtoti mokymosi procesą Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Tyrimo problema. Kalbant apie neformaliojo ir savaiminio mokymosi pripažinimo svarbą, vis dažniau atsiranda šios veiklos vertinimo modelių. Žmonės mokosi įvairiose aplinkose, netgi to patys nepripažindami. Muziejaus aplinka ne išimtis. Mokymosi klausimas muziejuje nėra identifikuojamas dar ir dėl to, kad dauguma muziejininkų pastaruoju metu skirtingai interpretuoja muziejų: kaip eksponatų rinkimo bei saugojimo ir kaip švietimo įstaigą, kuri orientuotą į lankytoją ir jo pažinimo poreikius. Plėtojant nuostatą, kad Vytauto Didžiojo karo muziejus yra orientuotas į 11

12 lankytojus ir jų pažinimo interesus reikalinga išsiaiškinti, kaip jame vyksta lankytojų neformalus ir savaiminis mokymasis. Žinant veiksnius, formuojančius neformaliojo ir savaiminio mokymosi procesą, būtų galima įgyvendinti ne tik jo tobulinimą, bet ir pripažinimą muziejaus aplinkoje. Šiame tyrime sprendžiamą problemą sudaro tokie klausimai: Kokios prielaidos lemia neformalųjį ir savaiminį mokymąsi VDKM aplinkoje? Per kokias, atliekamas VDKM veiklas pasireiškia lankytojo neformalus ir savaiminis mokymasis? Kokios kliūtys kyla neformaliajam ir savaiminiam mokymuisi VDKM aplinkoje? Tyrimo objektas: neformalus ir savaiminis mokymasis Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Tyrimo tikslas - sukurti neformalaus ir savaiminio mokymosi Vytauto Didžiojo karo muziejuje grindžiamąją teoriją. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi sampratą muziejaus ugdomosios veiklos kontekste; 2. Identifikuoti neformaliojo ir savaiminio mokymosi veiksnius Vytauto Didžiojo karo muziejuje; 3. Paaiškinti grindžiamosios teorijos apie neformalųjį ir savaiminį mokymąsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje komponentų sąveiką. Tyrimo metodologija. Atliekant tyrimą buvo naudojami šie metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu, grindžiamosios teorijos (toliau GT) konstravimo etapai atviras, ašinis, atrankinis kodavimai. Šiame darbe duomenys analizuoti remiantis Straus ir Corbin (1990) plėtojamu grindžiamosios teorijos variantu. Tyrimo rezultatų teorinis reikšmingumas. Šis tyrimas padėjo atskleisti, kaip VDKM vyksta neformalus ir savaiminis mokymasis. Paaiškėjo, kad lankytojai siekia aiškumo. Jų tikslas sužinoti ir suprasti mokantis čia ir dabar. Lankytojai, domėdamiesi istorija bei siekdami bendrojo išprusimo savo mokymosi procese, turi galimybę pritaikyti turimas žinias, jas papildyti pažindami vizualiai bei kritiškai mąstyti ir vertinti. Mokymosi procese dalyvaudami aktyviose veiklose, arba pažindami savarankiškai, bendraudami su muziejaus darbuotojais, sužadindami motyvaciją lankytojai savo mokymosi procesą Vytauto Didžiojo karo muziejuje daro nenutrūkstamą. Mokymosi procese įgyjamos žinios ir įgūdžiai pritaikomi besimokančiųjų darbo ir laisvalaikio aplinkoje. Teoriniu lygmeniu šios apraiškos gali būti traktuojamos kaip perteikiančios neformaliojo ir savaiminio mokymosi Vytauto Didžiojo karo muziejuje procesą edukologiniame kontekste. Tyrimo rezultatų praktinis reikšmingumas. Mokymosi čia ir dabar teoriją būtų galima pritaikyti plėtojant muziejinio ugdymo funkciją Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Atskleistas mokymosi procesas galėtų būti kaip orientyras siekiant tobulinti muziejinės veiklos ir ekspozicijų organizavimą atsižvelgiant į lankytojo interesus. Kadangi didžiausią muziejaus lankytojų skaičių 12

13 sudaro mokyklinio amžiaus vaikai, todėl organizuojant mokymąsi muziejuje daugiausiai dėmesio tenka skirti šiai lankytojų grupei. Šio tyrimo rezultatai gali būti naudingi organizuojant mokymosi veiklas vyresnio amžiaus lankytojams. Šis tyrimas taip pat galėtų būti vertingas kaip bandymas taikyti grindžiamosios teorijos strategiją tyrinėjant ugdomąją muziejaus veiklą per pačių besimokančiųjų patirtis. 13

14 1. NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI DISKURSAS MUZIEJINIO UGDYMO KONTEKSTE Mokymosi galimybių ir formų apibrėžimas muziejinio ugdymo kontekste iki šiol nėra aiškiai pateikimas bendroje muziejų veiklos strategijoje. Dauguma muziejų savo veikloje jau traktuoja vykdantys neformalųjį ugdymą, apibrėždami šią veiklą edukacijos terminu, tiesiogiai verčiamu iš anglų kalbos. Vyraujant edukacijos sampratos problematikai kyla poreikis aiškiau įvardyti ugdymo ir mokymosi sampratas muziejaus kontekste. Šiame darbe naudojama ugdymo sąvoka, kadangi visa muziejaus aplinka suteikia sąlygas ne tik perduoti ir įgyti žinąs, bet ir formuoti asmens vertybines nuostatas. Muziejuje pastebimas socialinio formavimo procesas, kurio metu besimokančiajam perduodama visuomenės praeities kultūra. Tai muziejuje vyksta savanoriškai lankytojams įsitraukiant į veiklą. Todėl šiame kontekste vartojama kita sąvoka: mokymasis, o ne mokymas. Kadangi mokymasis labiau susijęs su asmens savarankiškumu, jis šiame darbe siejamas su neformaliojo arba savaiminio mokymosi formomis muziejuje Neformaliojo ir savaiminio mokymosi sampratos Neformaliojo ir savaiminio mokymosi terminus aktyviai pradėta nagrinėti 1990 m., nuo Europos profesinio rengimo plėtros centro pradėtų tyrimų. Nuo tada buvo siekiama atrasti šių terminų atitikmenis įvairiose Europos Sąjungos kalbose. Pradedant kalbėti apie neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, reikia pabrėžti, jog šioms sąvokoms priskiriamas formalumo trūkumas, kitais atvejais tai laikoma netgi priešingybe formalumui (Perulli, 2009). Mokymosi visą gyvenimą kontekste formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi formos apibūdinamos kaip papildančios viena kitą ir sąlygojančios visapusį mokymąsi. Pažymima, jog formaliojo švietimo modeliai nėra pakankamai pilnaverčiai, nes jie nepagrįsti asmenine besimokančiųjų socialine ir kultūrine patirtimi, kas gali būti apibūdinama kaip savaiminis mokymasis (Colley, Hodkinson, Malcoms, 2003). Tačiau, pasak Zuzevičiūtės ir Teresevičienės (2007) dažnai savaiminis mokymasis siejamas su neformaliuoju mokymusi, nes vien savaiminis mokymasis kaip atskira mokymosi visą gyvenimą forma gali būti per siaurai apibrėžtas. Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Lietuvos respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281) antruoju skirsniu švietimo sistema apima formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą bei švietimo pagalbą. Formaliajam švietimui pagal įstatymą priskiriamos švietimo programos, kurias baigus įgyjamas išsilavinimas ar kvalifikacija yra oficialiai pripažįstami išsilavinimą patvirtinančiu dokumentu. Neformaliajam švietimui, kurio tikslas nėra oficialaus dokumento dėl įgytų žinių suteikimas, priskiriamas ugdymas orientuojamas į praktinių įgūdžių lavinimą bei asmenybės tobulinimą. Savišvieta suteikia asmeniui 14

15 galimybes savarankiškai mokytis remiantis iš įvairių šaltinių (bibliotekos, muziejai, masinės informacijos priemonės ir kt.) gaunamomis žiniomis bei praktine patirtimi. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme (2014) neformalus suaugusiųjų švietimas apibrėžiamas kaip asmens ir visuomenės interesus atitinkantis švietimas pagal įvairias neformaliojo suaugusiųjų švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas. Taip pat neformalus ugdymas yra palankus sudaryti sąlygas Lietuvos jaunimui įsitraukti į įvairiapusišką veiklą. Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (2003) nurodoma jaunimo neformaliojo ugdymo paskirtis ugdyti sąmoningą asmenybę, sugebančią atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, taip pat plėtoti jauno žmogaus socialines kompetencijas. Vyrauja tyrėjų nuomonių, jog neformalusis švietimas labiau būdingas kvalifikacijos tobulinimo sričiai (Zuzevičiūtė ir Teresevičienė, 2008), profesinio arba asmeninio tobulėjimo sritims (Stasiūnaitienė, Fokienė, Kaminskienė, 2010). Šios autorės nurodo požymius, kurie yra būdingi neformaliajam mokymuisi: orientavimasis į specifinius individualius mokymosi poreikius bei lanksti mokymosi metodika. Laužackas ir kiti (2005) nurodo, jog neformalusis švietimas siejamas su asmens tobulėjimu ir mokymusi gyventi šiuolaikinėje greitai besikeičiančioje visuomenėje, kur svarbus yra savo žmogiškųjų galių ir gebėjimų ugdymas. Schwier (2010) darydamas išvadas pagal Eraut (2000) ir Livingstone (1999, 2001) formaliojo mokymosi apibūdinimus charakterizuoja neformaliojo mokymosi bruožus: apibrėžta, bet nevaržoma mokymosi aplinka; mokymasis ne atsitiktinis, bet apgalvotas iš anksto; mokymosi struktūra apibrėžiama iš išorės pačių mokytojų ar organizacijos; mokymosi veiklas organizuoja mokytojas; besimokantysis apsibrėžia ir kontroliuoja mokymosi tikslus; dalyvavimo lygį mokymosi veiklose kontroliuoja pats besimokantysis; pastebimi organizacijos lūkesčiai dėl besimokančiojo investavimo, dalyvavimo ir mokymosi užbaigimo; mokymąsi skatina paties asmens vidiniai siekiai. Vyrauja skirtingos neformaliojo mokymosi aplinkos įvairiose institucijose ir organizacijose. Rajeckas (2001) išskiria aplinkas, kuriose gali būti teikiamas neformalusis mokymas: liaudies aukštosiose mokyklose; vakariniuose kursuose; įvairiose bendrijose; 15

16 visuomeninėse organizacijose; privačiose švietimo įstaigose; bibliotekose; muziejuose. Remiantis Lietuvos statistikos departamento atlikto tyrimo (2005) Lietuvos gyventojų nuolatinis mokymasis rezultatais, išskiriamos pagrindinės savaiminio mokymosi formos: Leidinių skaitymas (knygų, vadovėlių, specializuotų žurnalų ir kt.); Informacijos ieškojimas internete bei šios informacijos analizavimas; Mokomųjų televizijos programų ir filmų žiūrėjimas, mokomųjų garso įrašų klausymas; Įstaigų, kuriose galima įgyti žinių (bibliotekų, mokymo centrų ir kt.) lankymas. Schwier (2010) teigdamas, jog savaiminis mokymasis yra skatinamas žmogaus interesų išskiria jo mokymosi savybes: Savaiminio mokymosi aplinka yra pasirenkama ir kontroliuojama, o kai kuriais atvejais net sukuriama paties besimokančiojo; Mokymasis gali būti atsitiktinis arba suplanuotas; Pasireiškia mokytojo nebuvimas ir savarankiškumas Besimokantysis gali pats apsibrėžti mokymosi tikslus, kurie gali būti tikslūs arba abstraktūs; Mokymasis nesusietas su priklausomybe organizacijai, todėl nėra organizacinio lūkesčio dėl dalyvavimo, investavimo ir mokymosi užbaigimo. Mokslinėje literatūroje nėra vieningos nuomonės, kuri apibūdintų, kas yra savaiminis mokymasis, taip pat nėra vieningai sutariama dėl ribų, skiriančių šią mokymosi formą nuo formaliojo ir neformaliojo švietimo. Rūdytė (2010), aiškindama šią sampratą, atsiriboja nuo formalaus ir neformalaus mokymosi, be to, pabrėžia šį mokymąsi kaip atsirandantį ir besiremiantį individo iniciatyva. Savaiminio mokymosi grindimą su asmenine besimokančiojo patirtimi patvirtina Teresevičienės, Burkšaitienės ir kitų tyrėjų (2003) publikacijoje pateikiamas šio mokymosi apibrėžimas, jog tai yra kiekvieną dieną vykstantis natūralus mokymasis, kuris gali būti iš anksto neapgalvotas, gali būti skatinamas gyvenimo aplinkybių, todėl mažiau organizuotas ir nestruktūruotas, jo gali nepripažinti net patys individai, papildantys savo žinias ir gebėjimus. Šioje sampratoje atskleidžiami požymiai plėtojami naujomis įžvalgomis Alonderienės (2009) disertacijoje, kur pastebima, kad šio mokymosi procese įgyjama naujų kompetencijų. Šiame procese nuoseklius veiksmus, susijusius priežastiniais ryšiais Arbutavičius (2009) įvardija konkrečiai mokymusi per patyrimą. 16

17 Užsienio šalių mokslininkai Marsick ir Watkins (1990) šį reiškinį pavadino atsitiktiniu mokymusi, kuris gali vykti institucijose, bet dažniausiai tai vyksta ne klasėje ir mokymosi kontrolė tenka pačiam besimokančiajam (Marsick ir Watkins, 1990 iš Žydžiūnaitė ir kiti, 2012). Autoriai McGivney (1999), Livingstone (1999) nepateikia konkretaus reiškinio pavadinimo, tą mokymosi fenomeną vadindami veiklų visuma neformaliose klasėse (Žydžiūnaitė ir kiti, 2012). Žydžiūnaitė ir kiti (2012) nurodo, kad Livingstone (1999) šią veiklą sieja su siekimu suprasti, žiniomis ir įgūdžiais, ji vyksta be išoriškai nustatytų mokymosi planui būdingų reikalavimų, o McGivney (1999) šį mokymąsi traktuoja, kaip žinių ir gebėjimų įgijimo formą, tačiau iš dalies sieja su neformaliuoju mokymusi, nes jo išskiriamos mokymosi veiklos, kur yra sąveikaujama su kitais (diskusijos, pokalbiai ir pristatymai), pasižymi organizuotumu, atsižvelgiant į interesus, poreikius, šios veiklos iš anksto apgalvotos. Stasiūnaitienė, Fokienė, Kaminskienė (2010) savo parengtoje monografijoje taip pat patvirtina, kad savaiminio mokymosi apibrėžimą daugelis edukologijos srities mokslininkų pateikia priskirdami vienokius ar kitokius bruožus. Rajeckas (2001) pabrėžia savaiminio mokymosi svarbą teigdamas, kad ne tik švietimo įstaigos ugdo asmenybę, bet ir visa jį supanti visuomeninė aplinka. Autorius taip pat teigia, kad asmenybės raidai didelę įtaką turi asmens savimoka ir saviraiška bendraujant su įvairiais žmonėmis, žiūrint televizorių, stebint įvairius reiškinius. Alonderienė (2009) pažymi tai, kad formalusis mokymasis yra nukreiptas konkrečioms kompetencijoms įgyti, o savaiminio mokymosi metu įgyjamos kompetencijos nėra aiškiai apibrėžtos, jos yra visa apimančios. Sąvokai savaiminis mokymasis nusakyti sąmoningai vartojamas žodis mokymasis, o ne ugdymas, nes savaiminiam mokymosi procesui neaktuali ugdymo įstaiga ar programos. Be to, pažymėtina, jog akcentuojama už ugdymo įstaigų mokymo programų ribų, o ne už ugdymo įstaigų ribų, kadangi savaiminis mokymasis taip pat gali vykti formalių ir neformalių ugdymo institucijų viduje (Žydžiūnaitė ir kiti, 2012, p.20). Šiuo atveju mokymasis vyksta savarankiškai, asmenine individo iniciatyva. Savaiminis mokymasis taip pat siejamas su savivaldžiu mokymusi, tačiau pastarasis reiškia, kad stipriau dominuoja paties besimokančiojo sąmoningumas savo kompetencijos vystymosi atžvilgiu, aiškiau išreiškiamas mokymosi valdymo aspektas. Savaiminio mokymosi esmę atskleidusi Jucevičienė (2007) teigia, kad savivaldus besimokantysis sąmoningai planuoja ir realizuoja savąjį mokymąsi visą gyvenimą, tačiau mokymosi visą gyvenimą aspektu ypač reikšmingas yra savaiminis mokymasis. Savivaldus besimokantysis, planuodamas savąjį mokymąsi, netgi turėtų įvertinti savaiminio mokymosi reikšmę ir galimybes bei jas panaudoti (p. 164). Taigi savivaldus mokymasis turi ryšį su savaiminiu mokymusi, tačiau tai nereiškia, kad savaiminis 17

18 mokymasis nereiškia savivaldumo, nes asmuo gali neidentifikuoti mokymosi veiklos per savo patirtį. Laužackas ir kiti (2005) teigia, kad savaiminis ir neformalusis mokymasis negali būti atskirti nuo formaliojo mokymosi. Jei manysime, kad formalusis ir savaiminis yra visiškai savarankiški mokymosi būdai, tai pamatysim tik vieno ar kito silpnąsias puses, o svarbiausia yra įžiūrėti formaliojo ir savaiminio mokymosi vertingas savybes visose mokymosi situacijose (Laužackas, Stasiūnaitienė, Teresevičienė, 2005, p. 29). Šie autoriai taip pat pateikia neformaliojo ir savaiminio mokymosi ryšį pristatydami jį iš individo pozicijų. Visada turi atsitiktinio mokymosi elementų Gali tapti tiksliniu mokymusi 1 pav. Formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi ryšys (Laužackas, Stasiūnaitienė, Teresevičienė (2005), p. 23) Lentelėje nurodoma, kad mokymasis gali būti tikslinis, apgalvotas ir vykstantis vadovaujant iš išorės arba savivaldos (skatinamas išorinės arba vidinės motyvacijos). Mokymasis taip pat gali būti atsitiktinis, neapgalvotas ir planuojamas, tačiau neturi pagrindinio tikslo. Toks mokymasis gali būti skatinamas atsitiktinių gyvenimo įvykių arba kilti iš gyvenimo patirties. Pažymima, kad savaiminis mokymasis gali tapti tiksliniu mokymusi, kuris pasižymi atsitiktinio mokymosi elementais. Taigi autorių pateiktas mokymosi ryšys parodo, jog savaiminis mokymasis gali būti papildantis formalųjį mokymąsi būdamas jo dalimi. Todėl kartais gali tapti sunku atskirti šias mokymosi formas. Atsižvelgiant į vyraujančią mokymosi veiklų įvairovę, kai mokymasis, vykdamas šeimos, laisvalaikio, darbo aplinkoje, gali kisti ir iš vieno tipo tapti kitu, galima teigti, kad aptartieji 18

19 neformalusis ir savaiminis mokymasis yra susiję vienas su kitu bei papildantys formalųjį mokymąsi. Galima teigti, kad savaiminis mokymasis yra bet kokia veikla, apimanti supratimo, žinių ar įgūdžių siekimą. Jis gali vykti bet kokiame kontekste už ugdymo institucijų mokymo programos ribų, kai tuo tarpu neformalusis ugdymas traktuojamas kaip sudėtinė švietimo sistemos dalis egzistuojanti lygiagrečiai su formaliuoju švietimu, skirta įvairiems polinkiams ir gebėjimams atskleisti bei saviraiškai ir pažintiniams interesams tenkinti Ugdomoji muziejaus funkcija Muziejų ugdomosios veiklos formos, samprata istorinėje raidoje keitėsi, tačiau pagrindinė mintis, kad muziejus, mokymosi vieta, išliko m. mokslininkas ir pedagogas Komenskis apie muziejų rašė, kad tai esanti vieta, kur mokslininkas sėdi vienas, atsiskyręs nuo kitų žmonių ir atsidėjęs savo studijoms, panašiai kaip skaitydamas knygas (Waidacher, 2007, p. 69). Hooper-Greenhill (1992) pabrėžia, kad jau XIX amžiuje pirmoji muziejų funkcija buvo švietimas. To meto muziejus buvo kaip aukštesnio lygio mokykla besimokantiesiems savarankiškai. Tuo pačiu tai vieta, kur mokytojai turėtų ieškoti pagalbos, pasitarnaujančios mokymui. Tačiau, nepaisant to, XIX amžiaus pabaigoje viešųjų muziejų ir mokyklų ugdomoji veikla išsiskyrė. Sąvoka švietimas muziejaus kontekste, kaip pastebėta, yra ganėtinai neapibrėžta. Į šį kontekstą gali įeiti ir mokymo būdai, ir savanoriškas akiračio plėtimas. Muziejų siūlomas švietimas yra palaikantis siekimą mokytis visą gyvenimą (Millas, 1973). Waidacher (2007) teigimu esminis muziejaus šviečiamosios veiklos požymis yra tas, kad muziejus ne tiesiogiai atlieka švietimo darbą, o suteikia galimybę šviestis (p. 65). Tačiau, pasak autoriaus, tai nereiškia, kad remiantis muziejaus aplinka negalima siekti pedagoginių tikslų muziejų panaudojant ugdymui. Nors muziejų veikloje tarpe terminas edukacija plačiai naudojamas kalbant apie ugdomąją veiklą, šiame tyrime jis apibūdinamas ugdymo sąvoka. Jovaiša (2007) pabrėždamas, kad ugdymas yra bendra pedagogikos kategorija, o švietimas yra jos sudėtinė dalis, kurią galima laikyti pagrindine ugdymo funkcija. Tačiau Bitinas (2011) nepritaria švietimo sąvokos, kaip ugdymo funkcijos, traktavimui. Pasak autoriaus, ši sąvoka kur kas platesnė. Tiek švietimas, tiek ugdymas yra du baziniai edukologijos mokslo terminai, kurie atitinka anglų kalboje vartojamą terminą education. Todėl, verčiant į lietuvių kalbą angliškąjį education, reikalinga pasirinkti vieną iš šių sąvokų, atsižvelgiant į kontekstą, kada labiau tinka ugdymas, o kada švietimas. Taigi nesant pačių sąvokų vienovei, pastebima ir tai, kad muziejinio ugdymo veiklos supratimas nėra pastovus ir nuolat kinta. Nėra užbaigtumo ir aiškumo XXI a. muziejų veiklos misijoje, kur ugdomosios veiklos plėtojimas įgauna svarbą tenkinant visuomenės mokymosi poreikį. 19

20 XXI a. Muziejus, tarnaujantis visuomenės poreikiui, tarptautinėje bendruomenėje įgyja svarbų socialinį vaidmenį. Taigi muziejai yra svarbus visuomenės švietimo bei socialinės integracijos išteklius. Tai galima pastebėti pagal tarptautinės muziejų tarybos (toliau ICOM) (2013) muziejaus apibrėžimą: Muziejus yra nesiekianti pelno, atvira, nuolat tarnaujanti visuomenei ir jos raidai institucija, mokslo, edukacijos ir laisvalaikio tikslams įsigyjanti, konservuojanti, tyrinėjanti, populiarinanti ir eksponuojanti žmonijos bei ją supančios aplinkos materialius ir nematerialius liudijimus. Pagal Lietuvos muziejų įstatymą (1995): Muziejus yra juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė, viešoji įstaiga ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos muziejų įstatymas neįvardija muziejų veiklos tikslo, kai ICOM muziejaus veiklos apibrėžime tikslas yra pateikiamas. Pačiame muziejaus apibrėžime, taip pat ir įstatymo tekste nėra įvardijamas nei muziejų veiklos tikslas, nei misija. Iš to galima spręsti, kad kol kas muziejų veikla Lietuvoje yra grįsta institucinės veiklos tikslais. Viešumo požiūriu šiuo atveju veikla nesiejama su visuomenės poreikiais. Tokiu atveju ugdomoji muziejaus veikla priklauso nuo pačios institucijos. Naujojo amžiaus muziejų veiklos tyrinėtojos Hauenschild (2000) teigimu, pasikeitė požiūris ne tik į muziejaus veiklos paskirties supratimą. Todėl suprantama, jog keičiasi svarbiausi veiklos tikslai, principai, struktūra bei požiūris ir atliekamas užduotis. Naujoji muzeologija yra muziejaus kaip švietimo priemonės idėja šiuolaikinės visuomenės vystymui. Weil (2003) analizuodamas mokymosi muziejuje vertinimą akcentuoja, kad šiuolaikinės muziejų ugdomosios veiklos uždaviniai yra paremti mokymosi visą gyvenimą principu. Autorius nurodo vieno britų leidinio charakterizuojamą mokymą šių dienų muziejuose kaip visą gyvenimą trunkantį procesą, suteikiantį žmogui žinių, pasitikėjimo ir įgūdžių planuojant savo gyvenimą, leidžiantį pagerinti jo kokybę ir dalyvauti visuomeninėje veikloje (p. 2). Autoriaus nuomone, kad tai ko siekia muziejai savo ugdomąja veikla, yra būtent įgūdžių, žinių, požiūrio ir vertybių pasikeitimas (Weil, 2003). Iki šiol muziejų auditorijos buvo linkusios priimti pasyvaus stebėtojo vaidmenį. Pastaruoju metu visuomenė kelia daug daugiau reikalavimų aktyvaus laisvalaikio alternatyvoms. Iki tol buvusiam harmoningam muziejui tenka iššūkis suteikti lankytojui galimybę ne tik pamatyti, bet ir tiesiogiai dalyvauti reprezentacinėje veikloje. XX amžiaus pabaigoje panaikinama muziejaus kaip grynosios estetikos puoselėjimo funkcija. Stiprėja muziejaus, kaip nepatrauklios meno kapinių vietos kritika (Genys ir Taurinskaitė, 2008, p. 80). Ši kritika ir buvo atspirtis, kai pradedama pabrėžti muziejaus, kaip mokymosi vietos, funkciją. 20

21 2012 m. Vilniuje vykusioje muziejų metams skirtoje tarptautinėje konferencijoje Muziejus XXI amžiuje pokyčiai ir iššūkiai dalyvavo JAV istorikas ir muziejininkas Glass, kuris skaitė pranešimą Ateities muziejus: išgyvenimo strategijos. Vizito metu Lietuvoje jis taip pat pateikė dešimt svarbiausių punktų, į kuriuos dėmesį atkreipti turėtų tie muziejai, kurie siekia klestėti XXI amžiuje. Du punktai labai svarbūs plėtojant muziejinį ugdymą: Edukacija. Meno, mokslo ir istorijos muziejai padeda žmonėms įgyti tai, ką vadiname vizualiuoju ir socialiniu raštingumu. Mokytis muziejuje turėtų būti įdomu ir linksma. Naujos programos. Būtina investuoti į paskaitų, filmų, kūrybinių dirbtuvių programas, nes tai netrukus taps ne mažiau svarbu nei ambicingų parodų rengimas. Tik dėl jų muziejus galės atlikti savo misiją pristatyti sukauptus lobius žmonėms (Blass iš Mikšionienė, 2012). Taigi XXI a. muziejus tampa ne tik paveldo saugotoju, bet ir vykdo vis daugiau naujų funkcijų. XX a. pradžioje susiklostė du muziejų modeliai: kaip mokslo ir švietimo įstaiga - Vakarų Europoje ir kaip bendravimo vieta JAV (Mensch, 2003). Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio Europos muziejai keičiasi, tampa vis atviresni savo lankytojams, derinami muziejų tikslai ir jų lankytojų poreikiai, muziejai tampa mokymo ir mokymosi vietomis. Naujas požiūris į muziejus pakeitė ne tik jų paskirties supratimą, bet ir svarbiausius veiklos tikslus, principus, struktūrą, organizaciją, požiūrį ir atliekamas užduotis (Hauenschild, 2000). Taigi šiuolaikiniam muziejui keliami aukšti reikalavimai. ICOM Muziejų etikos kodeksas (2013) pateikia apibrėžtą ugdymo reikšmę muziejų veikloje. Teigiama: Muziejus turi naudotis visomis įmanomomis galimybėmis ir plėsti savo, kaip švietimo institucijos, veiklą, kuria galėtų naudotis visa visuomenė. Muziejaus pareiga yra pritraukti naują ir kuo platesnę visuomenės dalį iš pačių įvairiausių sluoksnių, vietovių ar grupių, nes muziejaus tikslas yra tarnauti visai visuomenei, stengiantis, kad ji galėtų aktyviai dalyvauti muziejaus veikloje, remti jo tikslus ir politiką. Daugelyje pasaulio šalių muziejų ugdomoji veikla aktyvėja tik nuo XX a. pradžios. Pirmas žingsnis šiai problemai nagrinėti pasauliniu mastu buvo UNESCO seminaras Brukline 1952 m. Šį įvykį galima laikyti muziejų ugdomosios veiklos pripažinimo ir tarptautinio mokslinio tyrinėjimo pradžia. Seminare buvo nagrinėjamas muziejų kaip švietimo įstaigų, klausimas, po kurio kilo didelis tarptautinis susidomėjimas muziejų švietimo funkcijos potencialu (Prabhas, 2010). Apie tai, kad ugdomoji muziejų funkcija yra svarbi tiek pat, kiek kiti muziejų veiklos aspektai prabilta 1982 m. Amerikos muziejų asociacijos sušauktoje komisijoje Naujojo amžiaus muziejams. Tai padarė įtaką Didžiosios Britanijos nacionalinio mokslo plano sudarymui, kurio centre buvo muziejų ugdomasis vaidmuo. Muziejų personalas pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su vietos švietimo institucijomis tam, kad parodos ir programos būtų rengiamos pagal mokyklinius mokymo planus. Iki šiol didelę reikšmę turi prie ICOM įkurtas Švietimo komitetas (Committee for 21

22 Education and Cultural Action), kuris yra pagrindinis pasaulyje muziejinio ugdymo teorijų bei praktikų patirties sklaidos stimuliatorius pasaulyje. Tai vienas seniausių ir didžiausių ICOM komitetų, vienijantis 1000 narių iš 70 šalių (Jarockienė, 2008). Lietuvos muziejus bendrai veiklai telkia nuo 1995 metų įsikūrusi Lietuvos muziejų asociacija, įgyvendindama pagrindinį veiklos tikslą telkti muziejus bendrai veiklai, organizuoti ir skatinti muziejų ir muziejininkų bendradarbiavimą bei savitarpio paramą. Asociacija, siekdama šio tikslo, propaguoja ir stiprina muziejų vaidmenį visuomenėje; dalyvauja realizuojant švietimo programas. Ugdomosios veiklos pradžia Lietuvos muziejuose sietina su Vilniaus senienų muziejaus veikla XIX amžiuje. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, XIX a. pradžioje formavosi naujos sampratos apie muziejų misiją. Tai patriotizmo ugdymas, kurį geriausiai galėjo atlikti istorinio pobūdžio muziejai, reprezentavę Lietuvos praeitį bei politinę istoriją. Vilniaus senienų muziejus buvo vienas pirmųjų viešųjų muziejų Lietuvoje. Jo tikslai apibrėžti statute moksliškai tirti krašto kultūros ir gamtos paveldą, sudaryti sąlygas visuomenei su juo susipažinti. Muziejuje, ornitologijos ir mineralogijos kabinetuose buvo vedamos pamokos mokiniams (Keršytė, 2003). Ugdymo tradicijas tęsė 1918 m. nepriklausomoje Lietuvoje įsteigti muziejai, kurių veikla daugiausia buvo nukreipta tautiškumui reprezentuoti. Tarpukario Lietuvoje muziejus suvoktas kaip institucija, veikianti tarp mokslo ir ideologijos m. Vytauto Didžiojo muziejaus įstatymas glaudžiai siejo muziejaus sąsajas su ideologija. Muziejaus pagrindinis tikslas apibrėžiamas taip: ugdyti tautinį susipratimą, tėvynės meilę ir pasiryžimą ginti Lietuvos nepriklausomybę (Vytauto Didžiojo muziejaus įstatymas, 1936). Šiuolaikinio muziejinio ugdymo pradžia Lietuvoje laikoma nuo tada, kai 1996 m. Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras Nidoje surengė seminarą Muziejai: edukacinės veiklos kryptys ir perspektyvos. Seminare muziejinio mokymosi programas pristatė Didžiosios Britanijos Hempšyro grafystės muziejininkai (Baltrūnaitė, 2003). Ryškus postūmis Lietuvos muziejų ugdomojoje veikloje buvo 1997 m. Tada įkurta Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcija, kurios iniciatyva muziejuose kuriami atskiri ugdymo veikla užsiimantys centrai, įrengiamos specialios patalpos, skirtos darbui su lankytojais, tobulinamos programos, skiriamas dėmesys lankytojų sociologiniams tyrimams. Pagal 2003 metų Lietuvos muziejų įstatymo naująją redakciją, muziejinis ugdymas apibrėžiamas kaip mokymo ir lavinimo programų rengimas moksleiviams. Pagal šį įstatymą nacionaliniai muziejai kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo muziejines moksleivių mokymo programas, o respublikiniai, apskričių ir savivaldybių muziejai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir rengia muziejines moksleivių lavinimo programas. Šie apibrėžiami tik 22

23 parodo, kad ugdymas yra svarbi muziejaus veiklos funkcija, tačiau, koks jo vaidmuo ugdyme, aiškiau nenurodo m. Lietuvos muziejų asociacija vykdė projektą Lietuvos muziejų edukacinės veiklos įvertinimas ir visuomenės poreikių analizė, kurį įgyvendinus paaiškėjo, kad muziejininkai Lietuvoje turi sureikšminti muziejinę šviečiamąją veiklą muziejų prieinamumo plėtrai. Atliekant tyrimą buvo pageidaujama, kad būtų pateikti duomenys apie savo vykdomą šviečiamąją veiklą. Tuo metu LMA pateiktas anketas užpildė tik 23 muziejai. Toks mažas tyrimo respondentų interesas parodė menką muziejų dėmesį ugdomajai veiklai. Jau tuo metu pastebėta, kad muziejiniam ugdymui trūksta turinio ir formos, kuri būtų orientuota į suaugusius muziejaus lankytojus. Ši veikla daugiausia nukreipta į vaikus ir jaunimą. Tuo metu jau buvo galimą įžvelgti vis populiarėjančią užsiėmimų metodiką, kuri jungia mokymąsi ir pramogą. Siekiant tolygiai įgyvendinti šias abi sritis pasitelkiamas vis populiarėjantis interaktyvus mokymo metodas muziejuje. Kaluinaitė ir Kapoč (2010), išnagrinėjusios Edson ir Dean muziejinio ugdymo formas, išskiria jos funkcijas. Apibendrinus šių autorių idėjas 2 paveiksle pateikiama muziejinio ugdymo struktūra. 2 pav. Muziejinio ugdymo struktūra Pateiktoje schemoje matyti, jog muziejaus ugdomosios veiklos struktūra susideda iš pramoginės veiklos, kurioje siekiama atsipalaiduoti per žaismingą veiklą kartu su koncentruojančiais dėmesį užsiėmimais. Visuomeniška veikla pasireiškia, kai lankytojas dalyvauja 23

24 muziejaus viešoje veikloje, kur vyksta bendravimas su kitais žmonėmis ir dalijamasi įspūdžiais bei patirtimi. Svarbi mokymosi patirties lavinimo veikla, kurioje įgaunama naujų žinių renkant informaciją. Šiame patirtinio mokymosi kontekste pritaikant žinias ir gebėjimus besimokantieji atranda, apgalvoja, svarsto, supranta. Estetinės patirties lavinamo komponentas išreiškiamas per regimąjį ir juntamąjį pažinimą. Pasitelkus šias pažinimo strategijas ugdoma vaizduotė, todėl lengviau suvokti muziejaus eksponatus. Aiškiai pastebima, kad pastarojo meto visuomenėje muziejinis ugdymas tampa itin aktualus, reikalaujantis naujo kokybiško pateikimo, kuris atitiktų visuomenės narių poreikius. Tam būtina visapusiškai išnaudoti muziejų galimybių potencialą. Norint pradėti palankios ugdymo aplinkos kūrimą ir taikyti laisvojo ugdymo principus: asmens saviauklą, saviraišką, palankiausias yra ugdymas neformalioje aplinkoje, kokią mums siūlo šių dienų muziejai Mokymasis muziejaus aplinkoje Muziejinio ugdymo veiklos tikslas ugdyti žmones atsižvelgiant į jų amžių, specialiuosius poreikius, gausinti jų žinias, praturtinti emocinę patirtį (Kaluinaitė ir Kapoč, 2010, 69). Taigi muziejinio ugdymo funkcija suprantama kaip kultūros perdavimas žmogui bei jo parengimas taip, kad jis galėtų dalyvauti kultūros procese pats jį kurdamas. Kalbant apie neformalųjį ir savaiminį mokymąsi muziejuje taikytinas būtent mokymosi terminas, kadangi muziejus, priešingai nei formalizuota švietimo įstaiga, besimokančiojo pasirenkamas laisva valia. Mokymą pagal Jakavičių (1998) galima apibrėžti kaip...organizuotą, kryptingą, planingą ir sistemingą ugdytinių veiklą, kuriai vadovauja pedagogas (p.11). Taigi mokymas yra labiau mokytojo veiklą akcentuojantis procesas, kuris dažniausiai organizuojamas formaliojo mokymo sistemoje. Mokymasis daugiau susijęs su asmens savarankiškumu, vien dėl to jis jau gali būti siejamas su neformalumu. Weil (2003) atskleidžia kaip mokymo ir mokymosi elementų muziejuje klausimas tyrinėtas užsienio kontekste m. Ankstyvosios Amerikos kultūros Vinterturo programos studentai atliko tyrimą tikslinėje auditorijoje. Pastebėta, jog tyrimo dalyviai labai skirtingai reagavo į mokymo ir mokymosi elementus apsilankymo muziejuje metu. Galimybė būti mokomam sukėlė neigiamą reakciją, o tuo tarpu galimybė mokytis buvo pačių lankytojų sutinkama labai teigiamai (Weil, 2003). Jarvis (2001) mokymosi procesą traktuoja kaip patyrimo transformavimą į žinias, įgūdžius, požiūrius, vertybes ir įsitikinimus, kai kasdien patyrimas yra nuolat įprasminamas (p. 17). Taigi mokymasis yra individualus vidinis žinių konstravimo procesas. Tokiame konstruktyvistiniame mokymosi procese besimokantysis, įsigilinęs į savo turimą patirtį, gali ją susieti su nauja pažinimo aplinka. 24

25 Dėl įvairaus amžiaus lankytojų, pasak Hein (1995), muziejuje tinkamiausias konstruktyvistinio mokymosi pagrindas. Autorius, nagrinėdamas mokymosi teorijas, taiko jas ir muziejiniame ugdyme nuo bihevioristinio mokymosi tradiciniame muziejuje iki konstruktyvistinio mokymosi muziejuje. Hein (2005) teigia, kad taikant didaktinį aiškinamąjį metodą vyksta tradicinis mokymasis, kurį sąlygoja bihevioristinė teorija. Šio mokymosi pagrindas koncentracija ties gaunamomis žiniomis. Mokymasis vyksta pasyviai, apjungiant naujai įgytas žinias. Didaktinis aiškinamasis mokymas muziejuje dažniausiai vyksta vedamų ekskursijų ar kitų užsiėmimų metu, kur dominuoja vedantysis. Šiuo atveju didaktinis mokymas pasireiškia per mokytojo mokinio santykį. Besimokantysis įsisavina jam pateikiamą informaciją, mokymo medžiaga daugiau faktinė. Aiškinamuoju metodu parengtos muziejų ekspozicijos pasižymi nuoseklumu: aiškiai vyrauja pradžia ir pabaiga, pateikiama informacija, kuri turėtų būti išmokta (Hein, 2006). Mokantis šiuo perdavimo priėmimo principu, žinios yra palaipsniui pridedamos prie jau anksčiau sukauptų žinių. Lankytojas tampa pasyvus klausytojas, kuriam tik suteikiama žinių. Pasak Hein (1998), kita mokymosi forma, skatinanti aktyvų įsitraukimą, bet vėlgi paremta pozityvistiniu tikėjimu žiniomis yra mokymasis atrandant. Autorius pabrėžia, kad šiuo mokymusi grindžiamos parodos pasižymi įvairiais aktyvaus mokymosi metodais, kurie sudaro galimybes užduoti klausimus, skatina domėtis bei tyrinėti. Mokymasis atrandant yra pereinantis nuo informacijos pateikimo prie susitelkimo į besimokančiojo poreikius. Nuo mokymo pereinama prie mokymosi. Hein (1998) teigia, kad taikant mokymąsi atrandant yra iš anksto siekiama pateikti instrukciją kaip besimokantysis palaipsniui turėtų kažką sužinoti, kol bus gaunamas atsakymas. Vadinasi, jog yra pateikiama užuominų apie tai, ką norima perteikti. Mokymosi aktyvumą muziejuje, kaip besimokančiojo formuojamą prasmių procesą, traktuoja Hein (2005) akcentuodamas konstruktyvizmo teorijos taikymą. Autorius teigia, kad konstruktyvi muziejinė ekspozicija turėtų sudaryti prielaidą pačiam besimokančiajam konstruoti žinias. Todėl šiuo atveju svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ko mokomasi ir kokią prasmę tai suteikia besimokančiajam. Toks mokymasis nėra sutelkiamas į nuoseklaus pažinimo trajektoriją ekspozicijoje nėra nei pradžios, nei pabaigos. Taip sudaromos sąlygos pačiam lankytojui rasti sąsajas tarp eksponatų. Bandant pasitelkti lankytojų patirtis, sudaromos galimybės eksperimentuoti, numatyti prielaidas bei daryti išvadas. Muzeologo Hein teorijos, pagal kurią autorius skirsto muziejus į tipus aptarimui, žemiau esančiame 3 paveiksle pateikiami keturi muziejų tipai žinių ir mokymosi teorijų kontekste. 25

26 3 pav. Keturi muziejų tipai (pagal Hein, 2006, p. 346) Apibendrinant aptartas Hein mokymosi muziejuje teorijas ir pateiktą schemą galima teigti, kad vyrauja keturių tipų muziejai: sistematiškas, kuriame vyrauja tradicinis mokymasis; metodais grįstas muziejus, plėtojantis bihevioristinę mokymosi teoriją; atradimais grįstas muziejus, kuriame vyrauja mokymasis atrandant; konstruktyvistinis muziejus palaikantis konstruktyvųjį mokymąsi. Esant šiai keturių muziejų tipologijai vyrauja žinių teorija, kurioje atitinkamai pagal muziejų tipą pasireiškia besimokančiojo individualus žinių konstravimas arba žinios nepriklauso nuo asmens, kuris mokosi muziejuje. Mokymosi teorija šiame keturių muziejų tipų kontekste pasireiškia nuo pasyvaus mokymosi, kur žinios nuolat pildomos, arba vyrauja besimokančiojo žinių konstravimas remiantis patirtimi. Weil (2003), aptardamas muziejų ugdomąją veiklą, teigia, kad literatūroje dominuoja nemažai pavyzdžių, kurie įrodo, jog dažnai žinios ir įgūdžiai įgyjami muziejuje gerokai pralenkia lūkesčius. Kaip pavyzdį autorius pateikia Niujorko universiteto profesoriaus M. Walace traktuojamą istorijos muziejų ugdymo tikslą padėti lankytojams suvokti istoriškumą, vystyti jų sugebėjimą, nustatyti savo buvimo laike vietą, skatinti jų, kaip piliečių sąmoningą dalyvavimą istorijos procese. Tuo norima pareikšti, jog istorijos muziejaus ekspozicijos, atsižvelgiant į pateikiamos informacijos turinį, sudaro daug platesnį poveikį. Mokymasis muziejuje išskirtinis tuo, kad jame yra suteikiama galimybė tiesiogiai kontaktuoti su realiu objektu. Šios galimybės neturi kitos mokymo institucijos. Muziejininkė Baltrūnaitė (2003) išskiria pagrindinius veiksnius, lemiančius muziejaus, kaip išskirtinės ugdymo 26

27 įstaigos, statusą. Remiantis autorės pastebėjimais, 4 paveiksle pateikiamos mokymosi galimybės muziejuje. 4 pav. Mokymosi galimybės muziejuje Mokymasis muziejuje ypatingas tuo, kad ten atsiveria galimybė mokytis iš pirminių kultūros šaltinių. Besimokantysis turi galimybę tiesiogiai pažinti realų objektą. Taip pat muziejaus ekspozicijos suteikia galimybę įvairių amžių kultūroms pažinti. Šių dienų visuomenės lyginimas su praeities faktais muziejuose sudaro prielaidą besimokančiajam suvokti, kaip vystosi kultūros. Su šiuo elementu glaudžiai siejasi galimybė pažinti kultūrų daugialypiškumą. Šiuo atveju mokymasis muziejuje padeda stiprinti visuomenės supratimą istoriniams ar kultūriniams skirtumams. Lankytojai skatinami kritiškai įvertinti savas sampratas, ugdoma pagarba kitokiai nuomonei. Muziejuje atsiveria galimybė formuoti istorinę sąmonę suvokiant laiko tėkmę. Atsirandant galimybei įgyti naujų žinių, skatinamas lankytojų pažinimo džiaugsmas. Kadangi mokymasis muziejuje vyksta savanoriškai pasirenkant, todėl šis principas gali būti suprantamas ir kaip galimybė besimokančiojo saviauklai. Jarockienė (2008) nurodo muziejų ugdomojoje veikloje pritaikomas tris teorijas: didaktinė aiškinamoji, atradimų ir konstruktyvizmo (p. 33). Šias tris ugdymo teorijas galime suskirstyti į du blokus: pasyvaus ir aktyvaus mokymosi. Pasyviajam, kur mažiau dominuoja savarankiškumas, priskiriamas didaktinis aiškinamasis modelis, o aktyvusis mokymasis siejamas su atradimų bei konstruktyvizmo teorijomis. Šiuolaikiniame muziejuje nuo pasyvaus mokymosi einama prie aktyvaus besimokančiųjų dalyvavimo. Kiekvienas muziejus turi teisę pasirinkti ir 27

28 savaip interpretuoti ugdymo sampratą savo erdvėje, tačiau visiems tampa vis artimesnė idėja mokymasis muziejaus aplinkoje. Remiantis Piaget intelekto teorija, galima pagrįsti interaktyvumo metodą. Pagal teoriją, norint pažinti daiktą, reikia veikti kartu su juo. Interaktyvumas muziejų aplinkoje formavosi jau nuo XX a. vidurio, o XXI a. plačiai paplito. Tik pamatyti muziejinį eksponatą jau nebeužtenka, norisi jį paliesti (Pranckūnienė, 2013). Naujajame amžiuje taikomas interaktyvumas paneigė JAV muziejuose paplitusį reikalavimą Rankomis neliesti, kuris ypač buvo taikomas vaikų muziejuose, pakeitė į visai priešingą Prašome liesti rankomis. Pastebima daugelio Lietuvos muziejų tendencija rinktis istorinio ir etnografinio pobūdžio užsiėmimus. Tokios, ypač krašto muziejuose plintančios interaktyvios programos, sudarytos atsižvelgiant į mokyklines programas. Šiuo būdu plačiau išplėtota galimybė bendrojo lavinimo mokyklų veiklą derinti su muziejaus siūloma ugdomąja veikla. Analizuojant Lietuvos muziejų ugdomųjų veiklų programas, galima pastebėti, kad daugiausia jų parengiama darželinukams ir pradinukams bei mokyklinio amžiaus vaikams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad muziejus atlieka svarbų vaidmenį suteikdamas galimybę bet kokio amžiaus lankytojui plėtoti savo žinias muziejaus erdvėje. Tačiau Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentas Brėkšta (2010) nurodo, kad Lietuvos muziejų ugdomajame darbe trūksta dėmesio veikloms su suaugusiais žmonėmis. Vis labiau plintant mokymosi visą gyvenimą idėjai, į ugdomąsias programas muziejuose kyla būtinybė įtraukti įvairias lankytojų grupes: šeimą, pagyvenusius žmones, neįgaliuosius, tautines mažumas. Brėkšta (2010) pabrėžia kad mokymosi visą gyvenimą programos muziejuose jau seniai realizuojamos visame pasaulyje. Tai įrodo, kad mokymosi projektai muziejuose ir galerijose, kuriuose dalyvauja įvairaus amžiaus suaugę žmonės, sulaukia neįprastų rezultatų grąžina juos į visuomenę, padeda mokytis, panaikina mokymosi fobijas (p. 8). Vis dėlto pagrindiniais muziejų lankytojais ir užsienio muziejuose (Didžiosios Britanijos, JAV, Danijos, Vokietijos ir kt.) išlieka moksleiviai. Galima daryti prielaidą, kad muziejai aktyviai bendradarbiauja su mokyklomis. Baltrūnaitė (2003) mano, jog toks šių institucijų bendradarbiavimas suaktyvėjo prieš metų, kai mokykloje į mokymo programas buvo įtrauktas muziejų lankymas. Lietuvos muziejų ugdomajai veiklai iki šiol trūksta socialinio pritaikomumo įvairovės. Nedaugelis muziejų turi parengę programų neįgaliesiems ir rizikos grupių vaikams. Lietuvos muziejų asociacija siekė aktyvinti muziejų ugdomąją veiklą. Programų koordinavimui bandyta organizuoti Edukacinių programų fondą bei kartu su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija 28

29 Edukacinį centrą. Iki šiol jie liko neįsteigti. Todėl Lietuvoje nėra bendros muziejų ugdomosios veiklos įgyvendinimo strategijos. Lietuvos muziejininkams vis aktyviau dalyvaujant tarptautinėse konferencijose, įgytą žymiausių Europos muziejų ugdomosios veiklos patirtį bandoma pritaikyti kuriant aktyvios veiklos programas, kurios padeda lankytojui mokytis iš objektų nagrinėjant kultūrinį, politinį ir socialinį jų kontekstą. Aktyvi lankytojų veikla, pagrįsta mokymu per atradimus tampa viena svarbiausių XXI a. muziejaus ugdymo veiklos sferų. Neformali (nemokyklinė), jauki ir prasminga muziejinė aplinka yra artimesnė šiandienos vaikų poreikiams negu nekontekstuali aplinka ir formalūs mokymo metodai mokykloje (Baltrūnaitė, 2003). Šiandien muziejaus ugdymą nulemia visa jame esanti mokymosi erdvė: ekspozicija, aprašymai, gido organizuojamos veiklos, programos moksleiviams, seminarai mokytojams, paskaitos, konkursai bei veiklos šeimoms ir suaugusiesiems, koncertai ir kita panaši kultūrinė veikla. Todėl muziejui kaip institucijai yra svarbiausia žinoti ir taikyti tuos mokymosi metodus ir priemones, kurios padėtų pasiekti jo užsibrėžtus tikslus Vytauto Didžiojo karo muziejaus ugdomoji veikla ir jos organizavimas Ugdomosios veiklos specifiką Vytauto Didžiojo karo muziejuje lemia jo aplinka. Muziejuje istorijos pažinimas yra specifinis. Tai muziejus, kuriame susipažįstama su karybos istorija. Muziejaus kontekstas yra glaudžiai susijęs su Lietuvos valstybės istorija. Žinios įgyjamos VDKM yra apie ginklus, šarvus, uniformas, vėliavas, mūšių priežastis, detales, pasekmes ir dar daugiau (Grigonis, 2013). Karybos istorijos žinių galime gauti iš papildomų istorinių šaltinių, bet pagrindinis jų šaltinis, kaip efektyvus pažinimo būdas, yra nagrinėjamas muziejus. Šio muziejaus lankytojų auditoriją galima išskirstyti į kelias grupes: mokiniai su mokytojais, pavieniai muziejaus lankytojai, organizuotos turistų grupės, organizuotos karių grupės, tėvai su vaikais, pensininkai. Kiekvienai šiai grupei muziejuje, atsižvelgiant į jų pageidavimus, yra siūlomos ugdomosios programos (Rajackienė, 2011). Gausiausia muziejaus lankytojų auditorija organizuotos mokinių grupės. Todėl daugiausia ugdomųjų programų yra sukuriama šiai lankytojų grupei. Programas rengia muziejaus edukacijos ir informacijos skyriaus ekskursijų vadovai. Muziejuje yra rengiamos apžvalginės ekskursijos. Rengiant ugdomąsias programas yra pasirenkama siauresnė istorijos sritis, įvykis, laikotarpis. Programos rengiamos orientuojantis į tam tikro amžiaus lankytojų grupes, jaunesniajai lankytojų grupei pasirenkama žaidimo forma, kur vaikai geriau supranta informaciją. Pastebėta, jog ugdomąsias veiklas užsisako tos lankytojų grupės, kurios anksčiau buvo muziejuje ir dalyvavo apžvalginėje ekskursijoje (Grigonis 2013). 29

30 Temos programų rengimui yra pasirenkamos atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamas moksleivių mokymo programas, kitos yra pasiūlomos istorijos mokytojų. Dalis programų yra rengiamos išanalizavus mokymo programas ir pastebėjus, kam yra skiriama istorijos pamokose per mažai dėmesio (Rajackienė, 2011). Taigi, galima teigti, kad Vytauto Didžiojo karo muziejus, organizuodamas ugdomąją veiklą, plėtoja glaudų muziejaus ir mokyklų bendradarbiavimą. Plėtojant Vytauto Didžiojo karo muziejaus ugdomąją veiklą, planuojama modernizuoti nuolatines bei rengti naujas laikinas parodas. Planuojama atnaujinti muziejaus ugdomąsias programas mokiniams. Neabejojama, jog muziejus turėtų užimti svarbesnę vietą vaikų neformaliojo ugdymo srityje (Sapjanskienė, 2013). Vytauto Didžiojo karo muziejaus edukacijos skyriaus vedėja Sapjanskienė (2013), apžvelgdama muziejaus ateities vizijų fragmentus, pabrėžia, jog ši institucija galėtų užimti svarbų vaidmenį sprendžiant vaikų užimtumo problemas, rengiant programas savaitgaliais ir vaikų atostogų metu. Planuojama į muziejaus veiklą įtraukti programų šeimoms, neįgaliesiems, vyresniojo amžiaus žmonies. Tam nuolat siekiama tirti muziejaus lankytojų lūkesčius ir motyvaciją. Šiuo metu besimokantysis Vytauto Didžiojo karo muziejuje turi galimybę susipažinti su rinkiniais, kuriuos sudaro archeologiniai radiniai, ginklai (šaltieji ir šaunamieji), amunicijos radiniai, Lituanicos lėktuvo liekanos bei daiktai ir dokumentai, įvairios fotonuotraukų kolekcijos, kariuomenių uniformų kolekcijos. Muziejuje galima aplankyti 10 ekspozicijų salių: Sukilimų salė, Lituanicos memorialinė ekspozicija, Lietuvos kariuomenė m., Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje m., Ginklų istorijos ekspozicija (pasaulinė ginklų raida nuo XVI iki XX a.), Karyba priešistorinėje Lietuvoje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karybos istorija XIII XVII a., Vytauto kapelos ekspozicija, Didžiosios salės ekspozicija, Žuvusiųjų už Lietuvos laivę kripta. Lankytojai taip pat turi galimybę plėsti savo pažintinius gebėjimus dalyvaudami dešimtyje ugdomųjų programų. Šios programos pateikiamos toliau esančioje 1 lentelėje. 1 lentelė Ugdomosios programos Vytauto Didžiojo karo muziejuje Ugdomosios programos pavadinimas Paveikslų daktarai Sudėk pergalę! Lietuva NATO gretose. Afganistanas Sudužusi viltis m. sukilimas Nutapyk istoriją Amžiaus grupė 5 12 klasių mokiniams 1 4 klasių mokiniams 1 12 klasių mokiniams 6 12 klasių mokiniams Bet kurio amžiaus lankytojams 30

31 Partizanų ginklai Jaunasis karvedys Kaip senovėje kariauta Kova su carizmu metų sukilimas Lituanicos skrydis per amžius atminty 8 12 klasių mokiniams Ikimokyklinio amžiaus vaikams ir 1 7 klasių mokiniams 1 7 klasių mokiniams 8 12 klasių mokiniams 1 12 klasių mokiniams Kaip matyti pateiktoje lentelėje muziejaus, ugdomosios veiklos yra rengiamos nuo ikimokyklinio amžiaus iki 12 klasės amžiaus mokiniams. Suaugusiems ugdomųjų programų galimybių pastebima mažai. Toks neformaliojo ugdymo veiklų organizavimas vyksta todėl, kad didžiausią besimokančiųjų grupių skaičių muziejuje sudaro iš mokyklų atvykstančios organizuotos mokinių grupės. Muziejaus šviečiamoji veikla neapsiriboja vien tik ugdomųjų užsiėmimų organizavimu. Greta yra organizuojamos paskaitos, seminarai, pamokos. Muziejuje rengiamos darželinukų dienos. Vyresni lankytojai turi galimybę dalyvauti knygų pristatymuose, pranešimų skaitymuose. Muziejuje šviečiamąją veiklą vykdo edukacijos ir informacijos skyriaus darbuotojai. Skyriaus iniciatyva atliekami ir muziejaus lankytojų tyrimai metais Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo atlikta apklausa, siekiant išsiaiškinti muziejaus lankytojų lūkesčius. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad lankytojai tikisi ekskursijų vadovo pasakojimo, kurio metu gautų naujų žinių ir gerai praleistų laiką. Buvo klausiama, kokios ekspozicijų apžiūros formos pageidautų lankytojai. Gauti šie tyrimo rezultatai: Gido paslaugos 44,2 %; Savarankiškai su papildoma informacija 25,5%; Edukacinės programos 11,3 %; Pasižiūrėti savarankiškai 10,8 %; Salių prižiūrėtojo paaiškinimai 7,3 %; Kita 0,9 %; Taigi matyti, jog Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyrauja organizuotas neformalus mokymasis su gido vedamomis veiklomis. Tai pat pastebima ir nemaža dalis lankytojų, siekiančių savarankiškai apžiūrėti ekspozicijas su papildoma informacija, kas gali būti savaiminio mokymosi prielaida. Tai pat šio tyrimo metu muziejaus lankytojų buvo klausiama, ko jis norėtų lankydamasis muziejuje. Įdomu, jog rezultatai į šį klausimą tik pagrindžia tai, jog Vytauto Didžiojo karo muziejus lankytojų lūkesčiuose dominuoja informacijos ir žinių erdvė. Į kitą klausimą, ko tikisi muziejaus lankytojas, gauti šie rezultatai: Informacijos, žinių 47,7 %; 31

32 Maloniai praleisti laiką 32,4 %; Įsigyti suvenyrų 8,1 %; Dalyvauti edukacinėje programoje, renginyje, fotosesijoje 9,2 %; Nusipirkti informacinių leidinių 2,4 %; Kita 0,2 %; Galima pastebėti, jog didžioji lankytojų dalis muziejuje siekia informacijos ir žinių. Todėl šie kiekybinio tyrimo rezultatai tik įrodo, būtinybę plėtoti mokymosi galimybes Vytauto Didžiojo karo muziejuje bei tirti ir išsiaiškinti mokymosi procesą, jo prielaidas ir mokymosi sąveikas pačioje muziejaus aplinkoje. Neformalus ir savaiminis mokymasis vyksta įvairiose aplinkose, taip pat ir muziejuje, todėl sudėtinga tiksliai ir visapusiškai įvertinti šį mokymąsi. Šiame tyrime neformaliojo ir savaiminio mokymosi reiškinys yra edukologijos mokslo krypties objektas, kuris kontekstualizuojamas muziejaus aplinkoje. Pagrindines mokymosi sąlygas muziejuje: turinį, žinių įgijimo būdus, procesus, trukmę, rezultatų pritaikymą gali lemti patys besimokantieji asmenys ar jų grupės. Taigi galima teigti, kad muziejuje lankytojui suteikiama laisvė ne tik pasirinkti, bet ir kontroliuoti savo mokymąsi. Mokymosi muziejuje traktavimas, kaip lankytojo asmeninis pasirinkimas, jau parodo, kad yra sudaroma prielaida lankytojų neformaliajam ir savaiminiam mokymuisi. 32

33 2. TYRIMO METODOLOGIJA Šiam kokybiniam tyrimui atlikti pasirinkta amerikiečių sociologų Glaser ir Strauss (1967) sukurta grindžiamoji teorija. Tačiau vyrauja šios teorijos metodų taikymo skirtingos versijos. Tyrimui pasirinkta taikyti Straus ir Corbin (1990) pragmatinių kokybinių tyrimų metodologiją Grindžiamoji teorija kokybinio tyrimo strategija Grindžiamosios teorijos pradininkas Glaser buvo kiekybinių tyrimų metodologijos šalininkas, o Strauss kokybinių. Pirmasis šių autorių darbas apie GT The Discovery of Grounded theory (1967) buvo skirtas panaikinti neaiškumus tarp teorijos ir empirinio tyrimo (p.7). Autoriai teigė, kad to meto tyrimuose naudotos teorijos netiko socialinei realybei tirti, jos nebuvo tinkamos paaiškinti tiriamųjų patirtis m. Glaser ir Strauss nuomonės GT metodologiniais klausimais išsiskyrė. Strauss vystė pragmatinių kokybinių tyrimų metodologiją, o Glaser akcentavo kiekybinius tyrimus. Strauss su savo kolege Corbin parengė knygą apie grindžiamosios teorijos metodologiją Basic of Qalitative research (1990). Šis veikalas buvo skirtas padėti tyrėjams analizuoti duomenis kuriant nuosekliai išplėtotas teorijas. Knygoje nurodomos procedūros, kurias pasitelkus iš kokybinių duomenų galima kurti teoriją, o tai yra ypač naudinga pradedantiesiems taikyti savo tyrime GT. Šis metodas yra vienas iš plačiausiai taikomų socialiniuose moksluose ir jo pripažinimas vyrauja moksliniuose darbuose tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Nusprendus šiame tyrime taikyti GT strategiją, reikėjo pasirinkti konkrečius duomenų rinkimo ir analizės metodus. Tuomet susidurta su keblumais dėl GT įvairovės. Gilinantis į šio metodo teoriją išsiaiškinta, kad egzistuoja kelios GT versijos, kuriose yra specifinių strategijos taikymo elementų. Pasak Strauss ir Corbin (1990), GT kokybinio tyrimo metodas, kuriame vystant induktyviai grindžiamą teoriją apie socialinį fenomeną, naudojamas sistemiškas procedūrų rinkinys analizuoti tyrimo duomenims. Ši teorija gali būti vystoma ir kaip kokybinės edukologijos tyrimų metodologijos strategija (Žydžiūnaite, Virbalaitė, Katiliūtė, 2006). Šios strategijos tikslas teorijos sukūrimas, ir šia teorija rekomenduojama bei pravartu vadovautis, kai reikia generuoti teorinį modelį tokioje srityje, kuri mažai tyrinėta. Šia strategija siekiama užfiksuoti neformaliojo ir savaiminio mokymosi procesą Vytauto Didžiojo karo muziejuje. GT turi sistemišką procedūrų rinkinį parafrazavimą, konceptualizavimą, kategorizavimą. Šios procedūros yra atliekamos su tyrimo duomenimis. GT paranki siekiant išsiaiškinti, kaip patys tyrimo proceso dalyviai interpretuoja savo realybę, šios jų patirtys gali būti apibendrinamos į teorinius konceptus, nusakančius priežastinius ryšius. GT tyrimas reiškia ėjimą į konkretų lauką ir duomenų rinkimą. GT tikslas sukurti savarankišką teoriją, tačiau pabrėžtina, kad iki tol teorinio 33

34 rėmo suformavimas nėra reikalingas (Corbin ir Strauss, 1990). Teorinis rėmas yra formuojamas duomenų rinkimo ir analizės etapuose Duomenų rinkimo metodai Šiame tyrime, taikant GT, duomenų rinkimui buvo taikomas pusiau struktūruotas interviu. Duomenys renkami tol, kol suformuojamos kategorijos ir įvyksta duomenų prisotinimas. Duomenų rinkimo ir analizės metu buvo atlikti aštuoni pusiau struktūruoti interviu su Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojais. Gavus informantų sutikimus, interviu buvo įrašinėjami ir vėliau transkribuojami. Trumpiausias interviu 25 minutės, ilgiausias 58 minutės. Interviu atlikimas priklausė nuo to, kaip buvo pasirinkti intervantai. Dalis jų buvo pažįstami asmeniškai, o kitus rekomenduodavo patys apklausiamieji. Trys intervantai apklausti namuose, du (mokiniai) apklausti mokykloje, du asmenys interviu pateikė savo darbo vietoje, vienas kavinėje. Interviu buvo atliekami pagal pagrindines klausimų gaires. Kiekvieno interviu atveju, pastebėjus naują informaciją, respondentams būdavo užduodami papildomi klausimai. Tai priklausydavo nuo asmens atvejo ir tyrimo analizėje trūkstamų duomenų. Pagrindiniai pusiau struktūruoto interviu (žr. 1 priedas) klausimų blokai: 1) lankytojo ankstesnės patirtys VDKM; 2) lankytojo mokymasis VDKM veiklose; 3) kliūtys ir trūkumai, kylantys besimokant VDKM Duomenų analizės metodai Taikant grindžiamąją teoriją kokybinių domenų analizei siekiama suformuoti teoriją, kuri aiškina surinktų duomenų esmę. Šio tyrimo surinktiems duomenims analizuoti pasirinkta remtis Strauss ir Corbin (1990) duomenų analizės principais. Analizės metu tyrėjas turi surasti centrinę kategoriją, kuri turi iškilti iš respondentų pateiktų duomenų. Pirmiausia atskiruose duomenyse randamos subkategorijos, kurios jungiamos į kategorijas randant bendrus jų ryšius. Tai vyksta per tris duomenų kodavimo etapus: išskiriant konceptualias kategorijas atviru kodavimu, sujungiant šias kategorijas ašiniu kodavimu ir galiausiai atrankiniu kodavimu suformuojama konceptų sąveika su centrine kategorija. Atviras kodavimas. Gautas interviu tekstas parafrazuojamas. Tai analitinis duomenų analizės procesas, kurio metu tekstas skaitomas iš eilės ir skirstomas į mažas temas, o išskirtoms temoms suteikiamas pavadinimas. Petružytės (2008) pastebėjimu, kad Strauss paradigmoje, analizuojant duomenis atvirojo kodavimo metu, išskiriamos kategorijos, apibūdinamos jų savybės ir tuomet išskiriamos dimensijos. Tokiu būdu atrandamos koncepcijos ir įvardijamos jų 34

35 subkategorijos. Toliau šie konceptai yra apibendrinami ir vedami į dar bendresnes kategorijas. Atskirų interviu konceptai priskiriami vienai ir tai pačiai aukštesnei abstrakčiai kategorijai. Ašinis kodavimas. Tai naujų ryšių tarp kategorijų nustatymas. Duomenys jungiami kategorijomis, kurios buvo suformuotos atvirame kodavime. Naudojant Strauss kodavimo paradigmą, tyrėjui galima išmokti mąstyti kompleksiškiau, sistemingiau ir tiksliau (Petružytė, 2008). Šiame etape siekiama atskleisti fenomeno priežastis, sąlygas bei veiksmų strategijas ir jų pasekmes. Fenomenas tai centrinė idėja, įvykis, dėl kurio vyksta sąveikos tarp elementų. Prielaidos tai priežastinės sąlygos, dėl kurių vyksta fenomenas (reiškinys). Konteksto elementai yra tie, kurie pasižymi savybėmis susijusiomis su fenomenu. Tai yra tos sąlygos, dėl kurių vyksta veiksmai ir sąveikos. Įsiterpiančios būsenos tai sąlygos, įtraukiančios laiką, erdvę, socialinį statusą, karjerą ir pan. Tai yra platesnis struktūrinis kontekstas, kuris daro įtaką sąveikoms. Šios sąlygos gali būti tiek palaikančios, tiek apribojančios veiksmus. Taip pat svarbios yra strategijos, kadangi grindžiamoji teorija orientuota į veiksmus ir sąveikas. Rezultatas tai pasekmė, kuri gali būti žmonėms, vietoms ar dalykams. Vienų veiksmų pasekmės gali tapti kito fenomeno priežastinėmis sąlygomis. Atrankinis kodavimas. Šiame etape vyksta teorijos visumos sudarymas ir tobulinimas. Identifikuojama esminė kategorija, pagal kurią yra aprašoma teorija apie tiriamą socialinį reiškinį. Tai centrinis fenomenas, iš kurio ašiniame kodavime išryškėjusios kategorijos yra integruojamos atrankiniame kodavime. Tyrėjas nustato pagrindinę pasakojimo liniją ir aprašo ją įtraukiant suformuluotas kategorijas. Galutinė teorija yra apribota kategorijų, jų savybių, ryšiais tarp kategorijų. Tai vyksta remiantis tik ta medžiaga, kuri yra surinkta. Po kiekvieno interviu bei duomenų analizės metu, buvo rašomos atmintinės, kur fiksuojami pastebėjimai, vyko savirefleksija. Atmintinės buvo rašomos iki pilnutinio duomenų surinkimo. Jos gali būti įvairių formų, svarbiausia, kad jos parodytų ryšius tarp analizės metu kylančių kategorijų (Strauss ir Corbin 1990). Teorinės pastabos apie duomenis bei kategorijų savybes būdavo rašomos kilus neaiškumams, sutrikus tyrimo metu. Glaser (1978) sutrikusiam tyrėjui atmintinę laiko taisykle, kurią įvardija sustok ir rašyk atmintinę (Petružytė, 2012 iš Glaser 1978). Tyrėjas, neužrašęs vienos ar kitos minties, gali ją prarasti. Atmintinės suteikia galimybę nuo aprašinėjimų pereiti į konceptualų teorijos generavimo lygmenį Tyrimo dalyvių atranka ir sociodemografinės charakteristikos Taikant GT metodologiją, tiriamųjų atranka yra tikslinė. Nesiekiama suformuoti imties dėl reprezentatyvumo. Tiriamųjų atranka buvo atliekama atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas atvejis suteiktų naujos informacijos. Tai ir leidžia sukurti grindžiamosios teorijos kategorijas (Strauss ir 35

36 Corbin 1990). Interviu ir duomenų analizė buvo atliekami tuo pačiu metu, taikant teorinę atranką, kai buvo sprendžiama, kur ir kokių duomenų ieškoti tam, kad iškiltų vystoma teorija. Glaser ir Strauss (1967) teigia, kad teorinė atranka - tai procesas, kurio metu tyrėjas renka, kartu koduoja ir analizuoja duomenis. Kartu su teorine atranka vyksta nuolatinis duomenų lyginimas, kol kategorijos būna prisotintos. Kai tyrimo metu neatrandama naujų specifinių aspektų, kurie sudarytų kategorijas ir išryškėtų ryšiai tarp kategorijų, tuomet pasiekiamas teorinis prisotinimas. Išskiriami ir pradiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant buvo atsirenkami respondentai. Tai turėjo būti asmuo, kuris Vytauto Didžiojo karo muziejų lankosi bent du kartus per metus. Papildomas kriterijus buvo apsilankymas ne tik kaip pavienio lankytojo, bet dalyvavimas muziejaus organizuojamose veiklose: gido vedamose ekskursijose, ugdomosiose programose, švenčių minėjimuose, konkursuose, konferencijose. Taip pat apklausti respondentai turintys skirtingą šeimyninę padėtį, išsilavinimo sritį, kadangi dažnai lankymosi priežastis, pobūdį, dažnumą ir veiklas muziejuje lemia ir šie faktoriai. Vadovaujantis GT metodologija, kad teorijos konstravimui reikalingi tiek panašūs atvejai, tiek suteikiantys skirtingų duomenų (Straus ir Corbin, 1990) buvo pasirinkti respondentai, kurių dalyvavimo muziejau veiklose dažnumas varijavo. Šiame tyrime dalyvavo 8 muziejaus lankytojai, iš kurių 4 moterys ir 4 vyrai. Informantų amžius nuo 18 iki 46 metų. Dvi respondentės buvo mokytojos, du respondentai mokiniai, kiti keturi asmenys buvo įvairių profesijų atstovai, mėgstantys lankytis Vytauto Didžiojo karo muziejuje. savo numerį. Išlaikant tiriamųjų anonimiškumą šiame tyrime, informantai yra užkoduoti. Kiekvienas turi Nr. Informanto kodas 1. R1 25 Aukštasis 2. R2 26 Aukštasis 3. R3 26 Aukštasis 4. R4 27 Aukštasis Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos 36 2 lentelė Amžius Išsilavinimas Išsilavinimo sritis Apsilankymas muziejuje per paskutiniu metus Humanitariniai Daugiau nei 5 kartus universitetinis mokslai Humanitariniai Daugiau nei 3 kartus universitetinis mokslai Socialiniai mokslai Daugiau nei 2 kartus neuniversitetinis Socialiniai mokslai Daugiau nei 2 kartus universitetinis Socialiniai mokslai Daugiau nei 2 kartus 5. R5 43 Aukštasis universitetinis 6. R6 18 Profesinis (dar mokosi) Techniniai mokslai Daugiau nei kartus

37 7. R7 18 Vidurinis (dar - Daugiau nei 3 kartus mokosi) 8 R8 46 Profesinis Inžineriniai mokslai Daugiau nei 2 kartus 2.5. Tyrimo etika Atliekant tyrimą laikytasi šių tyrimo etikos principų: Geranoriškumo principas: tiriamųjų dalyvavimas tyrime jiems nesukėlė nepasitenkinimo. Respondentams buvo užtikrinta, kad pateikiama informacija bus naudojama tik tyrimo tikslams. Tyrimo dalyviai sutiko dalyvauti, nes jiems buvo paaiškinta, kad jų atsakymai prisideda prie tyrimo rezultatų (teisė nebūti išnaudojamam). Pagarbos asmens orumui principas: respondentai turėjo teisę savarankiškai apsispręsti dėl savanoriško dalyvavimo tyrime, tiriamieji galėjo patys nutraukti dalyvavimą tyrime, atsisakyti pateikti informaciją, turėjo teisę gauti išsamų atsakymą apie tyrimo tikslus (asmeninio apsisprendimo teisė). Teisės gauti tikslią informaciją principas: informacija tiriamiesiems suteikta iki jų dalyvavimo tyrime ir apėmė tyrimo tikslų paaiškinimą; informacijos suteikimą apie tyrimo naudingumą (teisė būti informuotam). Tiriamiesiems buvo garantuojama, kad nebus pateikiami klausimai apie jų asmeninį gyvenimą, garantuojamas jų anonimiškumas bei konfidencialumas dėl tyrimo metu pateikiamos informacijos (teisė į privatumą) Tyrimo ribotumai Į neformaliojo ir savaiminio mokymosi Vytauto Didžiojo karo muziejuje tyrimą neįtraukti lankytojai iki 18 metų. Ši lankytojų grupė sudaro didelį skaičių visų muziejaus lankytojų, bet dažniausiai mokiniai atvyksta kaip organizuota besimokančiųjų grupė su iš anksto numatytu tikslu įgytas žinias integruoti į mokykloje vykstantį formalųjį mokymąsi. Taigi tai nevisiškai atitiktų tiriant savaiminio mokymosi apraiškas muziejuje, kai mokymasis yra konstruojamas paties besimokančiojo. Taip pat tyrime duomenys surinkti iš respondentų, kurie yra nuolatiniai Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojai: lankosi bent du kartus per metus. Šiuo atveju neįtraukti mažiau aktyvūs lankytojai, kurie taip pat įgyja mokymosi patirtis. Šiuo atveju būtų galimas tolimesnis tyrimas tų besimokančiųjų, kurie yra lankęsi muziejuje, tačiau neplėtoja mokymosi šiame muziejuje toliau. Atsirastų galimybė išsiaiškinti nesilankymo priežastis ir tobulinimo mokymuisi šiame muziejuje galimybes. 37

38 3. NEFORMALUSIS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE: TYRIMO REZULTATAI Šioje dalyje aprašomos duomenų analizės metu išryškėjusios koncepcinės kategorijos. Tai analitinės, aukštesnio lygmens kategorijos apimančios aplinkybes ir procesus. Aukštesnio lygio kategorijose interpretuojamos etiketės, kurios buvo sudarytos atvirojo duomenų kodavimo etape. Tai aukštesnio lygmens kategorijos, kuriose į prasminius vienetus integruotos žemo lygmens kategorijos. Išvystyti konceptai yra susiję tarpusavio ryšiu vieni su kitais Koncepcinių kategorijų apibūdinimas Atlikus duomenų kodavimo etapus, identifikuojama centrinė kategorija, kuri šiuo atveju yra mokymosi proceso Vytauto Didžiojo karo muziejuje reiškinys. Kodavimo metu išryškėjusi centrinė kategorija yra esminė, ji dažnai matoma surinktuose duomenyse. Šios kategorijos prisotinimui reikėjo daugiau laiko nei kitoms. Ji įgauna prasmę sąveikaudama su kitomis kategorijomis Kategorija mokymasis čia ir dabar mokymosi proceso Vytauto Didžiojo karo muziejuje reiškinys Šiame tyrime iškilo centrinė fenomenas - mokymasis čia ir dabar. Šis konceptas apima žodžius in vivo, kuriuos interviu metu dažnai vartojo patys respondentai. Tai parodo, kad centrinė kategorija šiuo atveju išvengia egzistuojančių teorijų integravimo į analizės procesą ir yra pagrįsta šiame tyrime surinktais duomenimis. Reikėtų pabrėžti, kad ši kategorija kaip centrinė formavosi viso tyrimo metu per visų jame dalyvavusių respondentų patyrimą. Šio tyrimo metu esminės kategorijos iškilimas nebuvo lengvas, tam autoriui teko žymėtis daug pastabų atmintinėse, tačiau jau pirmųjų interviu metu buvo galima pastebėti lankytojų norą viską sužinoti per pirmąjį apsilankymą: norisi suprasti iškarto čia ir dabar R1. Šią dimensiją sudaro šios, atvirojo kodavimo metu (žr. 2 priedas) iškilusios kategorijos: Aiškumo siekis; Noras sužinoti; Nuoseklus pažinimas; Ašinio kodavimo metu sudėliojus šiuos elementus susidarė prielaida reiškiniui mokymasis čia ir dabar. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lankytojai nori gauti atsakymus į kylančius klausimus pačioje muziejaus aplinkoje. Taigi pasireiškia aiškumo siekis: <...> nes jei kas buvo neaišku, gali iš karto gido paklausti ir gauti atsakymą iškarto R2; <...> norisi suprasti iš karto čia ir dabar R1. 38

39 Siekiant aiškumo tampa labai svarbus eksponato informatyvumas <...> nes dažnai būna tiktai parašyta, kad iki tokių ir tokių metų, toks ir toks objektas ir viskas, o noris priėjus sužinoti viską. Kokios priežastys ir kaip tai įvyko R4. Pastebima, kad besimokantysis, turėdamas tam tikrų žinių, užduoda klausimus pasitikslinti: <...> tokiam pasitikslinimui, kad būtų aiškiau R3. Taip pat respondentai atskleidė savo norą sužinoti apie muziejaus ekspozicijas kiek įmanoma daugiau jau pirmojo apsilankymo metu <...> lankantis pradžioje, būna noras viską sužinoti iš karto R8. Šioje vietoje sužinojimui pasitelkiamas bendravimas: Tada jis daugiau papasakoja gyvos tos istorijos, <...> ir iš karto kažko naujo gali išgirsti R1. Bendraudamas besimokantysis turi galimybę iš karto gauti atsakymą į jam kilų klausimą, tam, kad suprastų: <...> gal ir nemažai žinau, bet suprasti iš karto gali dėl ko viskas buvo praeity <...> R6. Šioje kategorijoje atsiskleidus respondentų besidominčių istorija siekiui suprasti visumą, tampa aktualus Lietuvos valstybės raidos suvokimas. Pastebėta, jo muziejaus erdvėje lankytojams sudaromos palankios sąlygos nuosekliai pažinti visą istorinę Lietuvos valstybės raidą nuo priešistorinių laikų iki šių dienų: <..> visą Lietuvos istoriją gali čia pat pažinti iki šių dienų R5; Taip visą raidą iš karto parodė R3. Tyrimo metu pastebėta, jog siekis išsiaiškinti, noras sužinoti ir nuoseklus pažinimas vyksta istorinio pažinimo kontekste. Į muziejų besimokantysis atvyksta nusiteikęs domėtis. Šie pastebėjimai kodavimų metu padėjo iškilti dimensijai domėjimasis istorija Kategorija domėjimasis istorija Ši kategorija atsiskleidė respondentų duomenyse, kuriuose daugiausia pasakojama dėl ko respondentas atvyksta į muziejų. Šią domėjimosi istorija dimensiją sudaro šios kategorijos (žr. 3 priedas): Nusiteikimas domėtis istorija; Smalsumas; Kryptingumas; Gyvas istorijos pažinimas. Duomenų analizės metu pastebėtas ryškėjantis išankstinis nusitekimas domėtis istorija: Šiek tiek domiuosi istorija <...> Ir šiaip ten dėl galimybės pamatyti daug dalykų R3. Nusiteikimą domėtis palaiko savo interesų atradimas karybos, ginkluotės istorijoje, <...> kuriems patinka ginklai arba domisi karo istorijos tema R8. Dalis lankytojų, suprasdami Vytauto Didžiojo karo muziejų kaip ginklų muziejų, geba atrasti ir dominančią sritį: Man patinka medžioklė, medžioklės tema, bet žinau, kad, kai einu nors ir į Karo muziejų, ten rasiu kažko įdomaus sau, tam kuo domiuosi R6. Pastebėtas smalsumas kaip komponentas palaikantis domėjimąsi muziejuje: <..> dėl tokio smalsumo ir dėl to, kad apskritai man tokios vietos patinka R3. Kitas elementas šiame kontekste susijęs daugiau su išankstiniu nusiteikimu domėtis yra kryptingumas, per kurį pastebimas 39

40 nusiteikimas rasti tai, kas domina pagal interesus: <...> kiekvienam žmogui galima atrasti visko, pagal interesus, aišku nebūtinai apie karą R2. Vėlgi pastebimas platesnis muziejaus erdvės suvokimas galimybei domėtis daugiau nei tik karybos istorija. Daliai lankytojų Vytauto Didžiojo karo muziejus yra galimybė karybos istorija domėtis gyvai: Per istorijos pamokas būna įvairių karybos temų, tai nors mokytojas ir parodo nuotraukų, visokių vaizdų, bet ten nueini ir gali gyvai viską pamatyti R6. Taigi pastebėjus, kad lankytojai nusiteikę kryptingam pažinimui, muziejuje turi galimybę gyvai domėtis ne tik karybos ar ginkluotės istorija, bet jų pačių istorinis pažinimas šioje institucijoje suvokiamas plačiau. Duomenų analizės metu greta besidominčiųjų istorija pastebėta kita lankytojų dalis, kurie muziejų lanko dėl bendrojo išprusimo. Todėl analizuojant šių respondentų pateiktus duomenis iškilo kita kategorija bendrasis išprusimas Kategorija bendrasis išprusimas Šis konceptas iškilo analizuojant duomenis, kuriuose pasireiškė respondentų siekis mokytis, tobulėti, kai muziejuje lankomasi daugiausiai savišvietai, kuri respondento yra suprantama kaip mokymasis savaime: Na taip ir suprantu, kai pats savaime mokaisi R1. Bendrojo išprusimo dimensiją sudaro šios atviro kodavimo metu išryškėjusios kategorijos (žr. 4 priedas): Asmeninis tobulėjimas; Bendros žinios; Bendras suvokimas; Gyvenimiška patirtis. Šioje dimensijoje pastebėtas ir pačių respondentų traktuojamas mokymasis sau: Daugiausiai tai turbūt sau tos žinios, tiesiog bendrai patobulėji R2. Kita dalis lankytojų aiškiai pabrėžia bendrojo išprusimo siekį: tai naudinga bendram išprusimui R3; tampu labiau išprususi R5; Lankydamiesi muziejuje besimokantieji tikisi žinių, kurios traktuojamos kaip prielaida bendram išprusimui, kuris įgyjamas ne būtinai dalyvaujant formaliajame švietime: <...> supranti, kad nebūtinai reikia būti mokiniu ar studentu, kad būtum išprusęs. Va, prašau, ateik čia ir mokykis R6; <...> man nereikia eiti į mokymosi įstaigas tam, kad bendrai tobulėčiau. Galiu mokytis ir čia, nes išvis man čia viskas įdomu R8. Pastebima, jog lankymąsi muziejuje besimokantieji laiko savo asmeninio tobulėjimo galimybe. Taip pat toks tobulėjimas pačių lankytojų traktuojamas ir kaip mokymasis. Šiuo atveju tai gali vykti netgi apsilankius visai besimokančiai šeimai: <...>su šeima Karo muziejuje mes ne tik gerai laiką praleidžiam, bet ir bendrai tobulėjam visi kartu R4. 40

41 Greta asmeninio tobulėjimo aiškiai pastebimas siekis bendram supratimui. Pažinimas plėtojamas tam, kad besimokantysis įgytų bendrų gebėjimų ir suvokimą srityje, kurioje mokomasi: <...> jei toliau tęsi mokslą toje srityje, tai gali ateiti toks bendras suvokimas apie kai kuriuos įvykius R3. Taip pat jau pastebėta, kad lankytojai lankosi su šeima ar su draugais, todėl muziejuje formuojasi besimokančiosios bendruomenės, kuriose pasireiškia dalijimasis žiniomis vieniems su kitais. Tėvai atsivesdami vaikus į muziejų jaučia atsakomybę perteikti įgytas žinias: <...> tu jauti tam tikrą atsakomybę ir norą kuo daugiau jiems pateikti, kad jie suprastų kas vyko tuo laikmečiu <...> nori viską pasakyti, papasakoti, kad jie apie viską supratų dar tebebūnant pačiam Karo muziejuj <...> R5. Pažinimas muziejuje greta bendrojo suvokimo traktuojamas ir kaip bendrųjų žinių įgijimas ne vien tik karybos ar ginklų istorijos tema: Ne dėl karybos pažinimo eini, o tam, kad bendrai pažintum kažką R8; <...> tam Karo muziejuj ne tik šautuvai, ten visko bendrai sužinai ir apie Lietuvos istoriją, ir apie pasaulio istoriją R3. Pastebėta, jog šios žinios yra kaupiamos taikyti gyvenime: <...> reikia lankytis muziejuose ir turėti tas žinias, kad pritaikytum, kai gyvenime reikės R5. Tiek besidomintys istorija, tiek siekiantys bendrojo išprusimo lankytojai ateina į muziejų jau turėdami tam tikrų istorinių žinių, kurias pritaiko neformaliojo ir savaiminio mokymosi kontekste atpažindami eksponatus bei lygindami ten esančias žinias su turimomis. Toliau aptariama kategorija mokymasis atrandant, kur lankytojas ne tik geba pastebėti naują informaciją, bet ir remdamasis turimomis žiniomis atrasti Kategorija mokymasis atrandant Mokymosi atrandant dimensiją sudaro šios atvirojo kodavimo metu išryškėjusios kategorijos (žr. 5 priedas): Žinių pritaikymas; Atradimas; Palyginimas; Įsijautimas; Pastabumas. Šios kategorijos duomenyse matyti, kad mokymasis, grindžiamas atradimu, remiasi besimokančiojo turimų žinių pritaikymu. Žinios muziejuje gali būti pritaikomos tiek aktyviai veikiant, tiek pasyviai stebint ekspozicijas. Ekskursijų metu atsiranda galimybės ne tik išklausyti tai, ką pasakoja gidas, bet ir pateikiant turimas žinias, atsakyti į klausimus: <...> buvo galima turint savo žinias dalyvauti ekskursijoje ir atsakyti į klausimus R2. Besimokantysis, pritaikydamas turimas žinias, sukauptas kituose informacijos šaltiniuose, gali pritaikyti eksponatams esantiems muziejuje atpažinti: <...> 41

42 daugelis muziejaus eksponatų yra vaizduojami kituose informacijos šaltiniuose, apie juos daug kalbama, o tuo apsilankymu buvo galima pamatyti viską gyvai R2. Šie duomenys rodo, kad lankytojas kituose informacijos šaltiniuose domisi tuo, ką randa ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Pastebėta, jog muziejuje sudaromos aplinkybės besimokantiesiems pasitikrinti savo turimas žinias per atliekamas užduotis: <...> pagalvojus, juk ten jau, kad padarytum, turi kažką žinoti. Tai ten gal labiau toks jau žinių pasitikrinimas vietoje R6. Žinių pasitikrinimas galimas ir atliekant praktines veiklas: <...> buvo galima žaidimais pasitikrinti, ką žinom R6. Muziejaus ekspozicijose atradimas tampa subjektyvus, nes tik pats lankytojas gali sau ką nors atrasti. Atradimas šiuo atveju traktuojamas ir kaip netikėtų dalykų pastebėjimas: Nes aš, tiesa pasakius, kai ėjau į tą muziejų, net nesitikėjau jo išvysti, nes aš net nežinojau, kur tas lėktuvas paskui pasidėjo R3. Taip pat šiame kontekste pastebimas nuolatinis lankymasis, kuriuo siekiama atrasti naujus dalykus: <...> aš, netgi suaugęs žmogus, atėjęs vėl naujai į muziejų surandu visai kitus naujus dalykus, kurių nesimokiau ir sužinojau tik besimokydama su vaikais R5. Šiuo atveju atradimas yra pastebėjimas to, kas iki šiol lankytojui nebuvo matyta. Besidominčiajam istorija plėtojant žinias, jas nuolat papildant naujomis, atsiranda galimybės priežasties ir pasekmės ryšio atradimui: Tiesiog tą informaciją kaip ir žinojau, bet jinai pas mane buvo tokia plika, o ten gavau informacijos, kad tai buvo tiksliai taip ir taip ir skrido dėl to ir to R3. Lankytojo ieškojimuose ir tyrinėjimuose pastebimas žinių sisteminimas, siekis suprasti istorinę raidą: <...> įdomu knaisiotis ir galiausiai sužinoti, kaip tai atkeliavo iki to, ką turim dabar, kaip kas vyko R3. Pažįstant istorinę raidą, atradimu tampa orientavimasis istoriniame laike, kai dabarties įvykiai suvokiami kaip praeities palikimas. Mokantis muziejuje pastebimas gebėjimas palyginti, kai atrandami skirtumai lyginant istorinius laikotarpis: <...> tada tu pradedi lyginti, kaip buvo šalis ginama vienu metu ir kitu R5; <...> gali pasakyti, kodėl to laikotarpio tokie ginklai, o jau kitam visai kitokie R8. Anksčiau minėtą gebėjimą nustatyti ryšį tarp priežasčių ir pasekmių lemia besimokančiojo įsijautimas, kai pažinimas yra veikiamas asmeninių išgyvenimų. Prasmės atradimas pasireiškia lankytojui turint emocinių išgyvenimų, kurie asocijuojasi su muziejuje esančiu dalyku: <...> daiktai, kurie man kažkokias emocijas sukelia, kadangi šeimoj buvo tremtinių ir tai paveikia tokiais emociniais dalykais. Man ten šautuvą kokį pažiūrėti yra mažiau įdomu negu tai R3. Pastebima, jog priežasčių vertinimai yra apmąstomi remiantis asmeniniais išgyvenimais: Ir kas privertė sužinoti kažką nauja tai vėl tie asmeniniai tokie pamąstymai, išgyvenimai, dėl ko tai įvyko. Ten tas mąstymas yra toksai pajautimas, nes realiai kasdieniniuose darbuose tu apie tai nepagalvoji R3. Šioje kategorijoje išryškėja pastabumo elementas, kuris pasireiškia, kai lankytojas lankosi muziejuje ne pirmą kartą ir siekia atrasti kažką nauja jį dominančioje srityje: <...> būna įdomiau iš naujo ieškoti man įdomiausių daiktų ir, aišku, atrasti naujus R7; <...> papildai tai, ką anksčiau ten 42

43 matei, kaskart ateidamas vis nauja matai R3. Taip turimos žinios nuolatos papildomos, kaskart atrandant naują informaciją: <...> tarp tų visų ginklų pamatai, kurio dar nematei prieš tai. Tai ir gaunasi tas mano pažinimas kaip ta pasaka be galo R1. Lankytojai turėdami, tam tikrų ankstesnių žinių apie eksponatus, pateikė tokių duomenų, iš kurių kodavimo metu iškilo kita kategorija vizualumas. Šiuo atveju vykstant vizualiniam pažinimui turimos žinios yra iliustruojamos muziejaus eksponatais Kategorija vizualumas Šios kategorijos duomenys atskleidžia pažinimo, supratimo plėtojimą per lankytojo turimos informacijos siejimą su nauja. Vizualumo reiškinį sudaro šios kategorijos (žr. 6 priedas): Identifikavimas; Teksto ir vaizdo sąveika; Vaizdinis pažinimas; Vizualus suvokimas. Pastebimas anksčiau įgytų žinių identifikavimas muziejaus aplinkoje. Ankstesnėse mokymosi aplinkose įgyta informacija, muziejuje yra papildoma gyvais pavyzdžiais: <...> ką ir apie ką vaikystėje mokeisi, čia gali pamatyti gyvai R3. Ankstesnės mokymosi patirties papildymas naujomis žiniomis šioje kategorijoje pastebimas per teksto ir vaizdo sąveiką. Supratimas skaitant besimokančiajam yra lengvesnis, kai objektą, apie kurį jis skaito, buvo matęs muziejuje: <...> vaizdai jau ką esu matęs ir skaitau, tai tekstas būna paprastesnis kai esi matęs vaizdą R6. Taip pat galima pastebėti vykstantį perskaitytos informacijos transformavimą į regimąją formą muziejaus aplinkoje: <...> pateikta tikrai daug šautuvų, jei esi apie tai skaitęs, tai nuėjęs ten gali tą daiktą pamatyti gyvai, kaip jis atrodo iš tikrųjų R7. Tai, ką besimokantysis yra skaitęs anksčiau, gali iliustruoti ekspozicijoje atpažintu eksponatu. Pastebėta, jog šioje kategorijoje persipina tai, jog besimokantysis pritaiko žinias, kad atpažintų esamus vaizdus muziejuje bei turimas istorines žinias papildo matomais vaizdais. Taigi vykstant vaizdiniam pažinimui vyksta pažinimas regimais vaizdiniais: <...> labai įdomu pamatyti tai gyvai R5. Pasireiškia mokymasis nagrinėjant daiktus: <...> mokykloje tai mokomės daugiau iš knygų, o atėjęs į muziejų mokaisi iš daiktų R6. Vaizdinis pažinimas pačių besimokančiųjų traktuojamas kaip efektyvus būdas įsiminti: Kai pamatai tą daiktą, tu dar sužinai ir jo istoriją ir tai visiškai kitaip įsimena, nei tik perskaičius knygoje, arba, pavyzdžiui, jei aš tik pasakočiau istoriją be jokio vaizdo R5. Matyti, kad muziejuje lankytojas lavinasi vaizduotę plėtodamas sąmoningą suvokimą. Muziejaus aplinkoje sudaromos galimybės vizualiniam suvokimui, kai praeitis rekonstruojama nagrinėjant pateiktus maketus: Kai nėra galimybės jau pamatyti tikro daikto, Karo muziejuje yra padaryti maketai ar kaip juos pavadinti ir ta 43

44 istorija vėl tampa tokia suvokiama R2; <...> kad pamatytum, kaip tas daiktas atrodė, galėtų būti ir maketai R4. Taigi, vykstant vizualiam pažinimui, pastebimas vykstantis daugiasluoksnis esmės suvokimo procesas. Suvokiant naujus turinius, atmintyje stipriau įsitvirtina tai, kas joje jau buvo. Apsilankymas muziejuje virsta savotiška paskata rinkti papildomas žinias apie tai, kas matyta. Lankytojai taikydami savo turimas žinias muziejaus aplinkoje ne tik vizualiai jas papildo, bet ir mokosi atrasdami. Mokymasis atrandant, vykstantis kartu su vizualizacija, sudaro palankias sąlygas Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojui ugdytis kritiškai mąstyti. Mokymosi aplinka, kurioje sudaromos sąlygos mokytis čia ir dabar, yra palanki ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus bei kritiškai vertinant reflektuoti savo pažinimą. Todėl toliau aptariama duomenų kodavimo etapuose iškilusi kategorija kritinis mąstymas Kategorija kritinis mąstymas Šią kategoriją suponavo respondentų duomenys, kuriuose kalbama apie lankytojo norą išsiaiškinti jam rūpimus klausimus, atrasti priežastis bei numatyti pasekmes. Taip pat išryškėjo lankytojų savo žinių vertinimas ir reflektavimas. Kritinio mąstymo reiškinį sudaro šios kategorijos (žr. 7 priedas): Interpretavimas; Lyginimas; Vertinimas; Reflektavimas; Diskusija. Vykstant kritiniam mąstymui muziejuje, pastebima atsirandanti besimokančiojo abejonė, kuri pasireiškia, kaip klausimų kėlimo ir atsakymo paieškos paskata. Klausimai interpretuojami diskutuojant: <...> ir iš karto kyla klausimas, negi čia jie kartu buvo palaidoti? Negi arklys ten žuvo su tuo kariu? Tuomet su gidu iš karto tampa tokia tarsi diskusija: kaip tai įvyko <...> R1. Interpretavimas pastebimas ir aktyviai bendraujant tarp pačių besimokančiųjų: <...> kitą kartą kyla tokių tam tikrų diskusijų. Pasirodo, kai gidė pasakė vieną informaciją, o visi skirtingai ją galime suprasti. <...>bandai atrasti tą vieną bendros tiesos tašką R4. Taip pat pastebimas lyginimas, kurio metu pasireiškia gebėjimas atrasti ankstesnių žinių tarpusavio ryšį su įgyta informacija muziejuje: lyginame tą informaciją, kurią turėjome iki apsilankymo muziejuje, kuo ji skiriasi R4. Pastebimas lyginimas, kurio metu neieškoma ryšio, o labiau pastebimas skirtumas tarp turimos ir gaunamos informacijos: <...> gidė pateikė tokios naujos informacijos kaip mūsų mokyklos laikais to nebuvo pasakojama. Tai mano vyrui buvo sunku suprasti kitokias versijas apie Lituanikos likimą, nei buvo girdėjęs anksčiau R4. 44

45 Vertinimas kritinio mąstymo metu pasireiškia per gebėjimą vertinti mokymosi patirtį. Pastebimas atotrūkio tarp muziejuje įgytų žinių ir mokyklinių žinių suvokimas: Ir ta informacija, kuri buvo pateikta mokykloje, tikrai skyrėsi nuo to, ką gidė pasakojo. Jos duomenų buvo daugiau ir tai buvo įdomu. Ir manyčiau, kad išėjau iš ten turėdama žinių daugiau R4. Šiuo atveju mokymosi erdvė suprantama kaip galimybė tyrinėti ir išmokti. Kartu pasireiškia ir gebėjimas kritiškai įvertinti ankstesnę mokymosi patirtį, lyginant ją su muziejaus informacija: <...> kai mokykloje to laiko istorija mums buvo pateikta melaginga, tai man Karo muziejus viską parodė iš kitos pusės, iš tos tikros pusės. Nes mūsų eita istorija tarybiniais laikais nebuvo tokia R5. Pastebima, kad vertinimas vykta per besimokančiojo įsijautimą į pažinimo erdvę kas suteikia prielaidą besimokančiojo požiūrio transformacijai: <...> bandyti tą karą pajusti, kas tai yra ir kaip tai yra skaudu. Parodyti tuos žūstančius žmones. Sukelti emocijas, kad žmonės suprastų, pajustų <...> R2; <...> esmė tame tas pats pajutimas ir išgyvenimas, kuris padėtų žmogui kitaip mąstyti ir įgyti naują požiūrį į tai, kas vyksta dabar realiame mūsų pasaulyje R5. Vertinimas taip pat pastebėtas kaip gebėjimas nurodyti priežasčių ir pasekmių ryšį: <...> kaip viskas buvo, kaip viskas yra R5; <...> tai tokie daugiau pamąstymai, dėl ko šis įvykis įvyko <...> R3. Reflektavimas pastebėtas per lankytojų gebėjimą kritiškai įvertinti savo pačių suvokimo kaitą: <...> atsirado visai kitoks suvokimas ir net prieš tai matyti filmai ar nuotraukos rodytos per žiniasklaidą yra suvokiamos visai kitaip R3. Pasireiškia mąstysenos kaita po apsilankymo muziejuje: Atėjo toks suvokimas ir daugiau sužinai nei iki tol. Ir gali pradėti mąstyti, kaipgi buvo iš tiktųjų R8. Tyrimo duomenyse pastebimas vykstantis muziejuje įgytos informacijos aptarimas ir vertinimas diskutuojant su šeimos nariais: <...> per apsilankymą informacijos buvo tikrai daug ir mūsų šeimoje sukėlė tikrai daug diskusijų išėjus, ten kas kaip buvo R4; <...> jeigu išėjus po muziejaus lieka įspūdis, kada tu turi ką aptarinėti, kai kažkoks objektas sukelia diskusijas, tai tokiu atveju tikrai supranti, kad sužinojai kažką nauja ir vertinga R6. Šeimą ir draugų kompaniją muziejuje galima traktuoti kaip interpretuojančią besimokančiųjų bendruomenę. Šiuo atveju tokie lankytojai tarpusavyje dalijasi įspūdžiais ir patirtimi apie apsilankymą. Anksčiau aptartos kategorijos vyksta pasitelkiant skirtingas mokymosi muziejuje strategijas. Vieniems, kaip paaiškėjo, tai efektyviausia bendraujant su muziejaus darbuotojais, dažniausiai dalyvaujant gido vedamose ekskursijose: <...> gidas perteikė visai kitaip informaciją: daugiau iš visos istorinės pusės, negu tai, kad tu žvalgaisi ir žiūri tiktai eksponatus R5, kiti renkasi savarankišką pažinimo būdą: tu gali savarankiškai apžiūrėti, kas yra įdomu, atkreipti dėmesį į tam tikras detales R4. Pagal šias lankytojų pažinimo strategijas išsirutuliojo tolimesnės kategorijos, kurios pasireiškia visame Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo neformaliojo ir savaiminio mokymosi procese. 45

46 Kategorija pažinimas per aktyvią veiklą Šią dimensiją sudaro šios atvirojo kodavimo metu išryškėjusios kategorijos (žr. 8 priedas): Patyrimas; Bendravimas; Praktinė veikla; Aktyvus klausymasis. Respondentai kalbėdami apie aktyvias veiklas muziejuje pabrėždavo galimybes eksponatus paliesti, išbandyti. Susiformavo prielaida mokymasis patiriant, kaip palankesnė galimybė suprasti: Vien tik pamatymo neužtenka reikia paliesti, pačiupinėti ir išsiaiškinti, kaip tas daiktas veikia R4. Patyrimas vyksta per gido organizuojamas veiklas, kur sudaromos galimybės išbandyti: <...> gali daugiau sužinoti, gidai leidžia išbandyti kai kuriuos eksponatus, pavyzdžiui, pasimatuoti uniformas R2. Pasitelkusiems aktyvaus mokymosi strategiją lankytojam svarbu bendravimas. Jo metu yra galimybė paklausti: Jei tau kas neaišku, gali paklausti R2. Taip pat diskutuojant atsiranda galimybė išsiaiškinti: Kai dalyvauju ekskursijoj, taip dažniausiai darau nes gidai labai geri, mes pasikalbam ir viską išsiaiškinu R8. Kitiems bendravimas aktyviose veiklose yra galimybė pasidalinti turimomis žiniomis: Nemažai informacijos žinojau, todėl buvo smagu ja pasidalinti ekskursijos metu R2. Aiškiai pastebimas lankytojo įsitraukimas į praktinę veiklą, kaip galimybė sužinoti daugiau: <...> gali daugiau sužinoti tokiose veiklose, kaip ir minėjau, kur galim kažką daryti R6. Praktinės veiklos metu atsiranda galimybės gyvam pažinimui užsiimant aktyvia veikla, kuri skatina domėtis: <...> gyvas pažinimas yra efektyvesnis ir skatina daugiau domėtis R7. Šiame kontekste išryškėja ir aktyvaus klausymosi elementas, kai lankytojas įdėmiai klausosi gido pasakojimo ir pateikia klausimus dėl jam kylančių neaiškumų: <...> paprasčiausia tai gido paklausti ir klausytis, kai jis pasakoja apie tai, kas tau įdomu R6. Aktyviai klausantis vyksta informacijos įsisąmoninimas: Man labiau patinka klausytis, nes tada susikaupi ir gali suprasti, kas ten per ginklai R3. Pastebėta, jog vieni lankytojai pirmuosiuose apsilankymuose, susipažinimui renkasi ekskursijas, kiti savarankišką pažinimą. Tačiau vyrauja ir kitokios nuomonės, jog pirmiausia lankytojas turėtų ateiti apžiūrėti pats savarankiškai, kas yra jį sudominusiame muziejuje Kategorija savarankiškas pažinimas Duomenų analizės metu pastebėta, jog mokymasis VDKM vyksta ir individualiai. Tai atspindi šios savarankišką pažinimą perteikiančios kategorijos (žr. 9 priedas): Autonomiškumas; Detalus apžiūrėjimas; 46

47 Detalus skaitymas. Savarankiškas lankytojas siekia autonomiškumo. Tai gali pasireikšti po apsilankymo ekskursijoje, kai buvo galimybė atrasti tai, kas domina: Jei eini ne pirmą kartą ir prieš tai su gidu buvai, tai jau tada gali sakyti, ką pažiūrėti, papasakoti apie tai R2. Savarankiškas lankymasis pastebimas pradedant susipažinimą su muziejaus aplinka: <...> kad apskritai žinoti, kas yra tas muziejus, ir ką jame galima pamatyti ir atrasti bei sužinoti, tai tokiam pirmam kartui reikia lankytis savarankiškai R3. Anksčiau minėta, jog lankytojai siekdami, atrasti tai, kuo domisi, pirmiausia dalyvauja ekskursijoje, tačiau elgiamasi ir priešingai: <...> turi susidaryti tą bendrą vaizdą, jeigu, sakykim, su gidu pirmą kartą eisi, viską greitai praeisi ir galbūt to, kas tave asmeniškai domina nespėsi pažiūrėti <...> R3. Šiuo atveju savarankiško apsilankymo strategija yra kaip galimybė atrasti tai, kas domina: <...> kiekvienas nuėjęs randa sau tokių artimų arba įdomių dalykų, tai kas ir atkreipia tą dėmesį. Iš tikrųjų ir galvoju, kad pirma pačiam nueiti <...> R3. Analizuojant respondentų pateiktus duomenis autonomiškumas yra prielaida detaliam pažinimui. Lankytojas įsigilina į ekspoziciją: <...> gali apsistoti ilgiau apžiūrėti eksponatą, kuris labiausiai traukia dėmesį R7. Šiuo atveju besimokantysis turi galimybę analizuoti eksponatus atkreipdamas dėmesį į detales: <...> gali savarankiškai apžiūrėti, kas yra įdomu, atkreipti dėmesį į tam tikras detales <...> R4. Savarankiškai besilankančiajam muziejuje yra aktualus eksponatų aprašymų informatyvumas, kadangi greta vizualaus pažinimo detalus skaitymas yra kaip galimybė sužinoti daugiausiai: O sužinai daugiausia tai kai ramiai vaikštai ir daug skaitai aprašymus R6. Todėl aiškiai pastebimas eksponatų aprašymų poreikis: <...> informacinės lentos galėtų būti kažkokios tai eini jeigu vienas, tai galima būtų daugiau pasiskaityti R2. Informatyvus aprašymas yra svarbus savarankiškai besidominčiam lankytojui ten, kur jis atranda savo domėjimosi objektą: <...> būtent tas aprašymas, kai yra kas aprašyta, tu gali rasti sau kas yra įdomu paskaityti R4. Apklaustieji muziejaus lankytojai tiek besilankydami savarankiškai, tiek dalyvaudami veiklose iškelia bendravimo svarbą muziejuje. Bendravimą čia reikėtų suvokti kaip palaikantį visą mokymosi muziejuje procesą. Kalbėdami apie bendravimą su gidu, respondentai pabrėžė pokalbių privalumus mokymosi galimybėms, tačiau išryškėjo ir bendravimo trūkumai. Dalis lankytojų norėtų matyti gidą kaip mokytoją, konsultantą, pagalbininką jų pažinimo procese. Pasigendama ir bendravimo su salėse dirbančiais darbuotojais, kurie galėtų suteikti lankytojui atsakymą į jam iškilusį klausimą. Todėl analizuojant duomenis kodavimo etapuose iškilo tolimesnės kategorijos. 47

48 Kategorija ekskursijų vadovo kompetencija Šią kategoriją suformavo duomenys tų respondentų, kurie mokydamiesi muziejuje dažniausiai pasitelkia aktyvios veiklos strategiją. Keliami atitinkami reikalavimai ekskursijų vadovo kompetentingumui. Kategoriją ekskursijų vadovo kompetencija sudaro šios kategorijos (žr. 10 priedas): Gebėjimas sudominti Išmanymas Gebėjimas pateikti informaciją; Gebėjimas bendrauti Dėmesys lankytojo interesams Šioje kategorijoje duomenys daugiausia kalba apie ekskursijas vedančiojo gebėjimą sudominti. Domėjimąsi paskatina, jei ekskursijų metu vyksta ne tik verbalinis informacijos perteikimas, bet ir gido improvizuojamos veiklos, kurių metu <...> pats gidas gali duoti kažkokių laisva forma veiklų. Tai ir yra įdomiausia R2. Tačiau pastebima, kad domėjimąsi gali palaikyti ir gido pasakojimas: <...> iš jo pasakojimų kažkokių, taip sudomina, kad kyla klausimų R1. Tai pat besimokančiųjų lūkesčiai rodo, jog gidas turi išmanyti savo atliekamą veiklą ir būti apsiskaitęs. Besimokantieji norėtų, kad gidas jiems patartų, suteiktų daugiau informacijos, rekomendacijų tolimesnei informacijos paieškai: <...>galbūt netgi ir gidas gali tau patarti, jeigu daugiau apsiskaitęs kažką apie tai, kur būtų galima apie tai informacijos rasti. Galbūt jis netgi pats papasakotų daugiau, gal užtektų ir jo papasakojimo R8. Išmanančio ir apsiskaičiusio gido pasakojimas traktuojama kaip efektyvi galimybė sužinoti daugiau: <...> gidas visada gali papasakoti daugiau, <...> gidai šituos dalykus daugiau ar mažiau nusimano R1. Ekskursijų vadovas, išmanantis savo veiklą, taip pat turi gebėti įdomiai pateikti žinias besimokančiajam. Kaskart ta pati informacija gali būti lankytojui papasakojama kitaip: <...> netgi tas pats žmogus apie tą patį daiktą gali papasakoti visai kitaip, per kitą prizmę R1. Efektyviu pažinimui tampa dėmesį patraukiantis gido pasakojimas: <...> jei geras gidas, tuomet iš karto patraukia dėmesį ir klausaisi jo, jei gidas ne iškalbus, tai tuomet pats turi apžiūrėti, skaityti aprašymus R2; Gidas perteikė visai kitaip informaciją daugiau iš visos istorinės pusės, negu tai kad tu žvalgaisi ir žiūri tiktai eksponatus R5. Taip pat gebėjimas pasakojant sudominti tampa paskata lankytis muziejuje: Gidas gali rasti pasakojimą to laikmečio, kas pagyvina tą ekskursiją ir lankytojas išeina su geresnėm emocijom ir nori grįžti <...> R3. Pastebima, kad lankytojui svarbu, jog ekskursijos metu būtų bendraujama. Tačiau keliamas reikalavimas gidui, jog jis gebėtų dirbti su įvairia besimokančiųjų publika: <...> kad išmanytų tiek kaip dirbti su vaikais, tiek su suaugusiais R8. Bendravimas su suaugusiais besimokančiaisiais turėtų 48

49 vykti suvokiant, jog jie jau turi atitinkamų žinių: Kad bendrautų ne kaip su mokinių grupe, o suprastų, kad turim jau žinių <...> R3. Bendravimo kontekste gidas privalo turėti ir gebėjimų mokyti: Gidas, manau, turėtų turėti žinių reikalingų mokymui <...>. Gal net ir muziejuje turėtų dirbti mokytojai. R8. Iš šių respondento duomenų matyti, kad gidą jis norėtų matyti kaip mokytoją. Besimokantysis tikisi ne tik bendravimo kolektyviniame lygmenyje, bet ir asmeninio pokalbio: <...> ir su gidu kažką pasikalbi R3; kai kurie kiti eksponatai patraukė dėmesį, tai kartais pasikalbi su gidu apie juos R8. Lankytojai norėtų, kad asmuo, kuris veda užsiėmimą lankytojams, skirtų dėmesį jų interesams. Pirmiausia pastebima, kad turėtų būti išsiaiškinta, kuo domisi į muziejų atvykęs besimokantysis ir ką jis norėtų muziejuje sužinoti: <...> mūsų niekas neklausia, gal kažkas mus labai domina ir norim daugiau sužinoti R6; edukatoriai turėtų <...> aiškintis, kas yra įdomu atėjusiajam į Karo muziejų R4. Būtina atkreipti dėmesį į besimokančiųjų grupės interesus: <...> jinai nesistengė atkreipti dėmesio į žmogų, į tai, kokie atėjo lankytojai ir tiesiog dėstė visą savo medžiagą <...> R4. Ekskursijas vedančiam gidui yra svarbu būti atidžiam ir atkreipti dėmesį į lankytojo užduodamus klausimus: <...> ji arba į tuos klausimus arba visai nereaguodavo, arba atsakydavo vienu žodžiu ir viskas, <...> Ji visai nebuvo nusiteikusi atsižvelgti į tą žmogų R7. Lankytojams svarbu, kad su jais bendrautų ir salės darbuotojai. Jie galėtų atsakyti į klausimus, ypač tai svarbu tiems besimokantiesiems, kurie lankosi savarankiškai. Iš šių pastebėjimų išsivystė kategorija muziejaus darbuotojų bendravimas su lankytojais Kategorija muziejaus darbuotojų bendravimas su lankytojais Šią dimensiją sudaro domenų analizės metu iškilusios dvi kategorijos (žr. 11 priedas): Galimybė paklausti; Bendravimas. Šioje kategorijoje duomenys byloja daugiau apie tai, kaip turėtų atrodyti šis bendravimas, nes lankytojai muziejuje bendravimo pasigenda. Jie norėtų matyti aktyvų, lankytojui dėmesingą salės darbuotoją, kurio būtų galimybė paklausti: Na norėtųsi, kad ir salės darbuotojai Karo muziejuje būtų aktyvesni ir nereikėtų bijoti paklausti kažko pas juos R7. Esant galimybei paklausti besimokantysis galėtų sužinoti daugiau nei pateikta ekspozicijoje: Netgi salės darbuotojai, kurie prižiūri tvarką, ir jeigu jie galėtų atsakyti į tą iškilusį klausimą, tada tai suteiktų daugiau informacijos ir būtų įdomiau R4. Šie faktoriai tiesiogiai lemia, ar lankytojas į muziejų sugrįš: na jei tiesa pasakius, man nesinori ilgai užsibūti ir domėtis ten, kur darbuotojai vaikšto be nuotaikos <...> bet kai būna nuotaikingas darbuotojas, tai tikrai nori grįžti ir ganyti akis tam muziejuj vėl ir vėl R8. Todėl tikintis, kad lankytojas susidomėjęs kažko paklaus, būtina palaikyti palankią mokymosi aplinką: Norėčiau kažko paklausti kartais, bet bijau, kad supykdysiu <...> R8. 49

50 Tam, kad muziejuje būtų verta lankytis, sugrįžęs lankytojas siekia pasikalbėti su dalyką išmanančiu darbuotoju: <...> geriausia tai pasikalbėti su salės darbuotojomis, jos juk būna visada prie tų eksponatų ir tikrai žino daug daugiau, nei ten parašyta R5. Šiuo atveju norint sėkmingai perteikti muziejaus turinį, turi rastis abipusis noras bendrauti: aš tikrai džiaugiuosi gaudama gyvų žinių iš pačio salės darbuotojo, dar jis su tokiu entuziazmu viską papasakoja, tai tada ir pati galiu kažką jam papasakoti R3. Po pažinimo proceso, kuriame vyksta ir bendravimas muziejuje, pastebimas įgytų žinių taikymas bei motyvacijos atsiradimas domėtis toliau Kategorija muziejuje įgytų žinių ir gebėjimų pritaikymas Šią dimensiją atskleidžia atviro kodavimo metu išryškėjusios šios kategorijos (žr. 12 priedas): Dalijimasis įgytomis žiniomis; Žinių pritaikymas daro aplinkoje; Žinių pritaikymas laisvalaikio aplinkoje; Žinių pritaikymas plėtojant domėjimąsi. Žinių, kurias lankytojai įgyja Vytauto Didžiojo karo muziejuje, pritaikymas pastebimas įvairiose terpėse. Pirmiausia jos yra naudingos besimokančios šeimos bendruomenei. Apsilankymų metu ankstesnė muziejuje įgyta patirtis suteikia galimybę pasidalinti žiniomis su draugais ir šeima: <...> ten vedžiau ir savo draugus, šeimos narius, kurie dar ten nėra buvę. Norėjau parodyti kai kuriuos eksponatus R8; <...> rodau, kas yra įdomiausia. Bent jau mano atžvilgiu, kas yra įdomiausia R2. Taip pat mokymasis šeimoje pastebimas ir už muziejaus ribų. Tada tėvai gali padėti vaikams pažinti istoriją, remiantis muziejuje įgytomis žiniomis: Nes jeigu tu pats gerai žinai, tai ir vaikui gali gerai išaiškinti R3. Žiniomis galima pasidalinti ne būtinai mokant ar aiškinant, bet ir pasakojant vaikui apie tai kas jam įdomu: <...> ypatingai įdomu yra Lituanika tai kažką pasakojant susijus su tuo mano sūnui yra įdomu R4. Įgytas žinias ir gebėjimus lankytojas taiko ne tik savo šeimoje, bet tai vyksta ir darbo aplinkoje. Atsiranda galimybė žinias plėtoti organizuojant pažintines veiklas darbe: organizuodamas protmūšius, pavyzdžiui R2. Mokytojai panaudoja jas mokydami: kadangi dirbu su vaikais, tai galiu jiems pateikti tam tikrus pavyzdžius R4; Taip pat taikymas darbinėje aplinkoje pastebimas vykstant diskusijoms apie Lietuvos istoriją: <...> kai mūsų kelionių metu aš galiu panaudoti muziejuje įgytą informaciją ir pasakoti apie tai R5. Neapsieinama ir be žinių pritaikymo laisvalaikyje. Pastebima informacijos nauda pažintinėse veiklose: <...> ten įgytą informaciją panaudoju dalyvaujant kažkokiuose konkursuose arba stebint viktorinas per televiziją R3. Kiti respondentai žinias plėtoja ten, kur vyksta pokalbiai istorinėmis temomis: <...> kalbant su draugais apie istoriją, jei tokia kalba užsimezga, gali papasakoti apie tai 50

51 daugiau R7. Tokiuose pokalbiuose žinias galima pritaikyti argumentuotai pagrindžiant savo nuomonę: <...> pritaikau ten, kur vyksta istoriniai pokalbiai tam, kad pagrįsčiau savo nuomonę R7. Besidomintys istorija respondentai lankosi ir kituose muziejuose. Šiuo atveju žinios įgyjamos Vytauto Didžiojo karo muziejuje yra naudingos susipažįstant su kitų muziejų ekspozicijomis: <...> ir tada mes prisėdę kalbėjomės, lyginome, kad ir Karo muziejuje buvo minima taip R4. Muziejuje įgytos žinios lankytojui būna naudingos plėtojant domėjimąsi istorija už muziejaus ribų. Muziejuje įgytos žinios yra identifikuojamos kituose informacijos šaltiniuose: Skaitydamas literatūrą ir suprantu, kas tai yra, suprantu, jog tai gauta nauda iš apsilankymo muziejuje R2. Taigi pažinimas muziejuje yra galimybė lengviau suprasti informaciją kituose šaltiniuose. Pastebėta, jog muziejinės žinios sėkmingai plėtojamos formaliajame mokymesi. Tai vyksta mokiniams mokantis istorijos: <...> kad sužinojau, tai pajaučiu per istorijos pamokas, nes galiu papasakoti daugiau kitiems. Ir nebūna sunku suprasti, kodėl karo pramonė ar kokie mūšiai pasisekė, ar buvo pralaimėti R7. Mokiniams pažinimas muziejuje suteikia galimybę lengviau suprasti informaciją kituose šaltiniuose: <...> man padeda lengviau mokytis pamokose, kartais net nesimokęs jau žinau iš anksto, kas vyko, nes tenka skaityti kokius straipsnius internete ir lengviau suprantu informaciją R6. Aiškiai pastebima savaiminio mokymosi išraiška, kai mokomasi analizuojant įvairius informacijos šaltinius. Be įgytų žinių taikymo pastebima lankytojų motyvacija toliau plėtoti domėjimąsi muziejuje Kategorija motyvacija domėtis Motyvacijos domėtis reiškinį sudaro šios atvirojo kodavimo metu iškilusios kategorijos (žr. 13 priedas): Papildomos informacijos paieška; Siekis sužinoti daugiau. Lankytojai, susipažinę su muziejaus eksponatais, siekia jais domėtis daugiau, už muziejaus ribų. Kategorijoje papildomos informacijos paieška išryškėja duomenys, kurie kalba daugiau apie informacijos poreikį muziejuje. Apie tai kalbėję lankytojai, pasigesdami detalesnės informacijos muziejuje, jos ieško kituose informacijos šaltiniuose: Bet tokios erdvės yra naudingos, kur gali kažką pasiskaityti, kas man gali tikrai būti įdomu. Ne visada kortelės prie eksponato pasako viską <...> R8. Tada bandai, ko nesužinojai, sužinoti grįžęs, ieškai internete informacijos R2. Lankytojams atsiranda poreikis žinoti, kur būtų galima pasiskaityti apie jį sudominusį eksponatą: <...> galėtų būti kažkur šalia nuoroda, kur tu gali apie tai daugiau pasiskaityti, nes tikrai labai 51

52 įdomu R1. Besimokančiajam reikalingas patarimas tokios informacijos paieškai: <...> ir šiaip juk nepaimsi ir nepradėsi bet kur ieškoti, reikia, kad kas pasakytų, kur rasti R6. Antroji kategorija siekis sužinoti daugiau kalba apie motyvacijos atsiradimą, kai lankytojai, nors ir randa informacijos ekspozicijų aprašymuose, siekia plėtoti savo domėjimąsi kituose šaltiniuose: <...> tau kažką gidas papasakoja ir tuomet grįžęs namo gali pasižiūrėti, jog buvo tokie ir tokie mūšiai, kad galbūt jie vyko visai ne Lietuvos teritorijoje. Ir gali palei tą ginklo atsiradimą sekti iki atsiradimo Lietuvoje R1; Tiesiog tas ginklas kalba apie tam tikrą laikotarpį: kaip jisai atėjo čia. Gali netgi grįžęs namo pasiskaityti kažkur internete, ar kažkokioje knygoje <...> R8. Pastebima, kad savimotyvacija domėtis padidėja po apsilankymo: <...> atsiranda toks paskatinimas ieškoti, domėtis R3. Savarankiškai susipažinęs su muziejaus ekspozicija besimokantysis dalyvauja ekskursijoje siekdamas sužinoti daugiau: <...> to, kai apsilankėm kaip pavieniai lankytojai, tai būtų smagu apsilankyti su gidu, nes kažkaip, atrodo, gidas vis tiek turi tų žinių ir ką papasakoti <...> R3. Taigi pastebimas domėjimasis siekiant įvairinti savo pažinimo veiklas. Atsiradusi motyvacija domėtis yra prielaida pakartotiniams apsilankymams, kurių metu siekiama tolimesnio žinių plėtojimo, <...> nes parodos vis tiek dažnai atnaujinamos, tai papildai tai, ką anksčiau ten matei, kaskart ateidamas vis nauja matai R3. Aptartos kategorijos yra susijusios viena su kita glaudžiu ryšiu. Kitoje empirinių rezultatų pateikimo dalyje išskiriama ir kontekstuliai aprašoma kategorijų sąveika Ryšių tarp kategorijų nustatymas Kategorijos grupuojamos siekiant sukurti tiriamo reiškinio paradigminį modelį. Pasak teorijos autorių Strauss ir Corbin (1998), paradigminis modelis suteikia galimybę apimti nagrinėjamo reiškinio struktūrą bei procesą. Remiantis šiuo modeliu galima atsakyti į klausimus kodėl ir kaip, kokiomis aplinkybėmis vyraujant atsitinka nagrinėjamas reiškinys (Strauss ir Corbin 1998 iš Žydžiūnaitė ir kiti, 2006). Siekiant reiškinio, šiuo atveju neformalaus ir savaiminio mokymosi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, paaiškinimo, ašinio kodavimo metu kuriamas fenomeno modelis. Šis kodavimas vyksta sujungiant konceptualiąsias kategorijas. Pateikiamos prielaidos, dėl kurių atsirado šis reiškinys, aptariamas kontekstas, veiksmų ir sąveikų strategijos, įsiterpiančios sąlygos bei rezultatai (pasekmės) Mokymosi čia ir dabar prielaidos Šioje dalyje aptariamos kategorijos, kurios kaip priežastinės būsenos daro įtaką centrinei mokymosi čia ir dabar kategorijai. Bendrasis išprusimas. Neformaliojo ir savaiminio mokymosi procesas, kuris šiame tyrime pasireiškia kaip mokymasis čia ir dabar, yra lemiamas dėl lankytojų bendrojo išprusimo siekio ir 52

53 domėjimosi istorija. Kodavimo metu išryškėjusi kategorija bendrasis išprusimas parodo, jog respondentai siekia nuolatinio asmeninio tobulėjimo pabrėždami, jog mokosi sau, niekieno neįpareigojami, todėl jų apsilankymas muziejuje yra laisvai pasirenkamas. Lankydamiesi muziejuje žmonės ne tik jaučiasi tobulėjantys, bet ir turi galimybę prasmingai praleisti laisvalaikį. Toks lankytojas savo mokymosi veiklų iš anksto neorganizuoja. Galima teigti, kad ši dimensija yra prielaida savaiminiam mokymuisi muziejuje. Domėjimasis istorija. Ši kategorija taip pat iškyla kaip prielaida, kuri skatina neformaliojo ir savaiminio mokymosi čia ir dabar procesą. Pastebėtas domėjimas istorija vyksta ne tik karybos istorijos ar ginkluotės pažinimo kontekste. Muziejus suteikia galimybę lankytojams bendrai domėtis ir suvokti Lietuvos ar pasaulio istorinę raidą ir erdvę. Domėtis istorija į muziejų atvyksta tiek mokiniai, tiek mokytojai, tiek besimokančiųjų grupės, kurias dažniausiai sudaro šeimos, draugų kompanijos ar mokinių grupės. Aptartos bendrojo išprusimo ir domėjimosi istorija kategorijos yra prielaida mokymosi čia ir dabar kontekstui Mokymosi čia ir dabar kontekstas Kodavimo metu išryškėjusios kategorijos mokymasis atrandant, vizualizacija, kritinis mąstymas glaudžiai jungdamosi bendru ryšiu sudaro tyrinėjamojo reiškinio kontekstą. Mokymasis atrandant. Kadangi lankytojai atvyksta į muziejų, nes domisi istorija, aiškėja, jog jie gali ne tik gilinti savo žinias, bet ir pritaikyti turimas patirtis. Pastebima, jog ankstesnė patirtis respondentams yra naudinga atliekant veiklas, kuriose žinios yra ne tik pritaikomos, bet ir pasitikrinamos. Tai vyksta mokymosi atrandant kontekste. Šis aspektas kiekvienam lankytojui yra individualus. Vieni atradimu laiko nepastebėtus dominančius dalykus, kiti analizuodami informaciją atradimu laiko pakitusį suvokimą, orientuojantis istoriniame laike ir erdvėje. Pasireiškia turimos informacijos lyginimas su atrasta. Vizualumas. Šiame kontekste pastebima, kad vyksta muziejaus lankytojų turimų žinių esmės suvokimas, pasitelkiant muziejuje esančius vaizdinius. Informacija priimama kartu ir verbaliniu, ir vaizdiniu būdu lankytojui suteikia palankesnes sąlygas įsigilinti į jį dominančius dalykus bei geriau juos suprasti. Kritinis mąstymas. Kai lankytojas geriau įsisavina naujas žinias ir pradeda jas lyginti, jam natūraliai kyla klausimai. Suprantama, kad asmuo mokydamasis čia ir dabar į šiuos klausimus atsakymų ieško muziejaus aplinkoje. Gaudamas atsakymus, lankytojas vertina savo patirtį ir žinias, sudarydamas prielaidą savirefleksijai. Neretai patirtis reflektuojama pasitelkiant diskusijas šeimoje, draugų kompanijoje. 53

54 Aptarti lankytojo mokymosi kontekstą sudarantys elementai muziejaus aplinkoje išreiškiami pasitelkiant skirtingas veiksmų strategijas Mokymosi čia ir dabar veiksmų strategijos Duomenų analizės metu išryškėjusios kategorijos pažinimas per aktyvią veiklą, savarankiškas pažinimas jungdamosi į bendrą kontekstą sudaro veiksmų strategijas, kurias pasitelkdamas lankytojas įgyvendina anksčiau aptartus mokymosi čia ir dabar konteksto elementus. Pažinimas per aktyvią veiklą. Vienų lankytojų pažinimas dalyvaujant aktyviose veiklose yra traktuojamas kaip efektyviausias pažinimo būdas, kurio metu vyksta bendravimas ir galimybė praktinių veiklų metu įgyti žinių. Dalyvavimas ekskursijose, vienų respondentų nuomone, yra palanki galimybė pradiniame muziejaus pažinimo etape atrasti tai, kas domina. Atradęs tai, kas domina, lankytojas siekia savarankiškumo, kaip palankesnės strategijos detaliam nuodugniam pažinimui. Kiti traktuoja priešingai, jog domėjimąsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje reikėtų pradėti nuo savarankiško apsilankymo. Savarankiškas pažinimas. Šio pažinimo metu lankytojas siekia asmeninio domėjimosi plėtojimo. Jis žino, ko ieško muziejuje, todėl jam netampa aktualios aktyvios veiklos. Jo siekiamybė yra ieškoti daugiau informacijos apie dominantį eksponatą. Pastebima, kad toks lankytojas yra daugiau linkęs skaityti aprašymus nei aktyviai dalyvauti. Tačiau ir čia pasireiškia siekiamybė sužinoti čia ir dabar. Tam lankytojas norėtų gyvo bendravimo su muziejaus darbuotojais, nebūtinai dalyvaudamas gido vedamose ekskursijose, kur galima paklausti. To tikimas ir iš salės darbuotojo. Šioje dalyje aptartos lankytojo mokymosi veiksmų strategijos sudaro prielaidą atsirasti įsiterpiančioms būsenoms, kurios pasireiškia dėl lankytojo siekio bendrauti su muziejaus darbuotojais Įsiterpiančios būsenos mokymosi čia ir dabar procese Kategorijos Ekskursijų vadovo kompetencija ir muziejaus darbuotojų bendravimas su lankytojais pastebimos kaip įsiterpiančios būsenos nagrinėjamame reiškinyje. Ekskursijų vadovo kompetencija. Šis aspektas mokymosi procese pastebėtas tiek kaip palaikančioji, tiek kaip apribojanti būsena. Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojai pabrėžia muziejaus veiklas organizuojančio asmens atitinkamų gebėjimų svarbą pažinimo procesui. Pabrėžiama, kad nuo darbuotojo gebėjimų pateikti informaciją ir bendrauti priklauso, ar lankytojas grįš į muziejų toliau domėtis ar jo motyvacija domėtis dings. Pastebima, kad gidas turėtų turėti ne tik žinių įdomiems pasakojimams apie muziejaus eksponatus, bet ir gebėjimų dirbti su įvairaus amžiaus lankytojais. Gidas turėtų būti dėmesingas. Lankytojai norėtų, jog gidas dirbdamas su jais žinotų jų lūkesčius ir būtent jais vadovaudamasis padėtų pažinti eksponatus. Tad pastebėjus, jog nesutampa muziejaus veiklos plotmė su 54

55 informacijos gavėjų plotme, ekskursijų vadovui organizuojant veiklas su lankytojais Vytauto Didžiojo karo muziejuje būtina atsižvelgti į lankytojų amžių, interesus ir motyvaciją. Pabrėždami bendravimo svarbą muziejuje lankytojai nori matyti bendraujantį ir salės darbuotoją. Muziejaus darbuotojų bendravimas su lankytojais. Ši kategorija iškilo iš respondentų pateiktų pastabų dėl pasigendamo bendravimo muziejuje. Aktyvus bendravimas turėtų būti kaip palaikančioji mokymosi procesą Vytauto Didžiojo karo muziejuje būsena. Tačiau pastebėjus bendravimo stoką ši būsena yra ribojanti analizuojamą reiškinį. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad muziejaus darbuotojui tenka atsakomybė palankios mokymosi erdvės kūrimui, kur salės darbuotoją lankytojai norėtų matytį aktyvų, gerai nusiteikusį ir pasiruošusį padėti. Analizuojamas mokymosi čia ir dabar procesas be prielaidų, konteksto, veiksmų strategijų ir įsiterpiančių būsenų turi pastebimą rezultatą Mokymosi čia ir dabar rezultatai Likusios kategorijos muziejuje įgytų žinių ir įgūdžių pritaikymas ir motyvacija domėtis išplaukia kaip reiškinio mokymosi čia ir dabar rezultatas-pasekmės. Muziejuje įgytų žinių ir įgūdžių pritaikymas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad įgytų žinių ir įgūdžių pritaikymas kaip mokymosi proceso išraiška vyksta lankytojų tolimesniuose apsilankymuose Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kur neretai į pažinimo procesą įtraukiama ir šeima bei draugai. Domėjimasis vien tik apsilankymu muziejuje nesibaigia, todėl įgytos žinios yra naudingos skaitant bei suprantant informaciją kituose šaltiniuose, mokiniams, mokantis istorijos pamokose. Žinias lankytojai pritaiko ir savo darbinėje bei laisvalaikio aplinkoje. Kadangi tyrimo metu buvo pastebėtas žinių pritaikymas plėtojant domėjimąsi, todėl kaip mokymosi proceso muziejuje rezultatas iškilo ir motyvacija tolimesniam domėjimuisi. Motyvacija domėtis. Motyvacija domėjimuisi kaip rezultatas pasireiškia siekiant pažinimo už muziejaus ribų. Lankytojams kyla poreikis ieškoti papildomų informacijos šaltinių juos sudominusiais klausimais, tai įvyksta todėl, kad motyvuotas lankytojas siekia sužinoti daugiau nei pateikta informacija muziejuje. Išanalizavus esminių kategorijų sąsajas pastebėta, kad jos įgauna bendrą uždarą ryšį: motyvaciją domėtis galima traktuoti kaip rezultatą, kuris skatina tolimesnį lankytojo domėjimąsi istorija, o tai kartu su bendrojo išprusimo siekiu, šiame mokymosi čia ir dabar pradiniame etape tampa prielaida. Todėl, galima teigti, kad atsirandanti motyvacija domėtis įrodo, jog atskleistas mokymosi procesas tampa nenutrūkstamas. 55

56 3.3. Mokymosi čia ir dabar Vytauto Didžiojo karo muziejuje grindžiamoji teorija Šioje dalyje pateikiamas mokymosi čia ir dabar koncepcijos modelis, suformuotas po ašinio bei susistemintas po atrankinio kodavimo (žr. 5 pav.). Mokymasis čia ir dabar yra centrinis fenomenas, pagal kurį yra integruojamos anksčiau aptartos konceptualiosios kategorijos. 5 pav. Mokymosi čia ir dabar Vytauto Didžiojo karo muziejuje koncepcinis modelis Neformalus ir savaiminis mokymasis Vytauto Didžiojo karo muziejaus aplinkoje išreiškiamas mokymosi čia ir dabar grindžiamąja teorija. Proceso prielaidos, skatinančios mokymąsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, yra lankytojų bendrojo išprusimo siekis bei domėjimasis istorija. Mokymosi čia ir dabar kontekstas vystosi per mokymąsi atrandant, kuris glaudžiai siejasi su patirties taikymu ir vizualizacija, kurios metu besimokantysis papildo savo ankstesnes žinias muziejaus eksponatais. Kontekste tarp žinių taikymo ir plėtojimo elementų pasireiškia besimokančiojo kritinis mąstymas, per kurį asmens turimos ir naujos patirtys keičia jo suvokimą ir skatina savirefleksiją. Lankytojas mokymosi procese Vytauto Didžiojo karo muziejuje pasitelkia savarankiško pažinimo ir aktyvaus dalyvavimo strategijas. Aktyvios veiklos muziejuje 56

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas 2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI 2015 01 29 Vytautas Pačiauskas ERASMUS+ PROGRAMA KA1 KA2 KA3 Mobilumas mokymosi tikslais Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais Jean Monnet

More information

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE Aušra Liučvaitienė Vilniaus kolegija Jolanta Paunksnienė Vilniaus Gedimino technikos universitetas Anotacija Verslo aplinkos pokyčiai lemia, kad

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu?

Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu? Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu? /Pav./ /Pav./ Omaura nuo O iki A Svarbi produktyvaus mokymosi dalis profesinis orientavimas IPLE/ROC seminaras Hilversume 2008 m. sausio 21 23 d. 1 Ugdymas turi

More information

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJA

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013 2022 METŲ STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybinė švietimo 2013 2022 metų strategija (toliau Strategija)

More information

NEFORMALIU IR SAVAIMINIU BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMO EKSPERTINIO PERSONALO RENGIMO METODIKA

NEFORMALIU IR SAVAIMINIU BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMO EKSPERTINIO PERSONALO RENGIMO METODIKA VšĮ Lietuvos verslo kolegija VIEŠOJI ĮSTAIGA LIETUVOS VERSLO KOLEGIJA NEFORMALIU IR SAVAIMINIU BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMO EKSPERTINIO PERSONALO RENGIMO METODIKA METODIKĄ RENGĖ: doc. dr. Angelė

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO 2013 2022 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-745 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

More information

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS?

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kokius tikslus suaugusiųjų mokymuisi kelia Europa ir Lietuva? SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? 2015 birželis, Nr.

More information

Meninio ugdymo pamokos kokybė pagrindiniame ugdyme kokia ji šiandien?

Meninio ugdymo pamokos kokybė pagrindiniame ugdyme kokia ji šiandien? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Meninio ugdymo pamokos kokybė pagrindiniame ugdyme kokia ji šiandien? 2017 birželis Nr. 3 (159) 2013 2022 ISSN 1822-4156 Meninio ugdymo pamokų kokybės vertinimas pagrindiniame

More information

MEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ?

MEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2014 spalis, Nr. 9 (114) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kas yra medijų ir informacinis? Kaip sekasi ugdytis medijų ir informacinį raštingumą Lietuvos mokyklose? Į ką

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1 Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2 MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ

More information

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE

MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE Anotacija Laima Railienė Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas, Lietuva Vienas optimalių būdų ar galimybių

More information

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą 2012, birželis Nr. 8 (72) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Koks tėvų įtraukimo

More information

IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAMŲ DERMĖS TYRIMO ATASKAITA

IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAMŲ DERMĖS TYRIMO ATASKAITA LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS Tyrimo atlikimo paslauga projektui Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra (IPUP) Nr. VP1-2.3-ŠMM-03-V-02-001 Tyrimo, kuris įvertintų ikimokyklinio, priešmokyklinio

More information

GEROS PAMOKOS RECEPTAI

GEROS PAMOKOS RECEPTAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis

More information

ISTORIJOS PAMOKA: MOKYTI AR MOKYTIS?

ISTORIJOS PAMOKA: MOKYTI AR MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kokia istorijos mokymo vieta Europos ir Lietuvos mokyklose? Kokia istorijos pamokų kokybė šiandienos

More information

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kodėl svarbu nuolat tobulinti švietimą? Kas yra kokybė? Kaip pasaulyje suprantama švietimo kokybė? Ar Lietuvoje

More information

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2010 22 Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje Lijana Gvaldaitė Lektorė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto

More information

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Šio dokumento parengimą

More information

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos gairės VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS MUZEOLOGIJOS KATEDRA MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos

More information

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS

KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę?

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? 2017 rugpjūtis, Nr. 4 (160) 2013 2022 ISSN 1822-4156 1989 Naujos visų mokomųjų dalykų programos 1993 1994 1997 2002 Pradinio, pagrindinio

More information

4 klasės mokinių pasaulio pažinimo srities mokymosi pasiekimai ir jų vertinimas

4 klasės mokinių pasaulio pažinimo srities mokymosi pasiekimai ir jų vertinimas Nacionalinio egzaminų centro projektas Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas (kodas VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-003) Mokymai vertinimo

More information

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PROJEKTAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO RODIKLIŲ ATNAUJINIMAS IR NAUDOJIMO JAIS METODIKOS/REKOMENDACIJŲ SUKŪRIMAS SFMIS NR.: VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-001 BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ

More information

NACIONALINĖS STUDIJŲ KREDITŲ SISTEMOS KONCEPCIJA

NACIONALINĖS STUDIJŲ KREDITŲ SISTEMOS KONCEPCIJA Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ects) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr.

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy

More information

PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE

PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE Tyrimo užsakovas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE Tyrimo ATASKAITA Tyrimo grupės vadovė: prof.habil.dr. Palmira

More information

GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI

GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION. ISSN 1648-939X GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI Laima Railienė Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas,

More information

Vidinio studijų kokybės užtikrinimo situacija Bolonijos proceso kontekste

Vidinio studijų kokybės užtikrinimo situacija Bolonijos proceso kontekste Vidinio studijų kokybės užtikrinimo situacija Bolonijos proceso kontekste VU Kokybės vadybos centro direktorė, Nacionalinė Bolonijos ekspertė Inga Milišiūnaitė Uždaviniai 1.Kokybės sampratos aukštajame

More information

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council

More information

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA 36 II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA SOCIALINIS DARBAS IR TYRIMAI: SĄVOKOS PAIEŠKA Dr. Jolanta Pivorienė Vytauto Didţiojo universitetas, Socialinio darbo institutas K. Donelaičio g. 52 405, 3000

More information

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje T-Kit Nr. 10 Youth Partnership T-Kit Sriubos ragavimas 2 UDK 371.3 Kl-148 Susipažinkite T-Kit serija Kai kuriems iš jūsų galbūt kilo klausimas: ką galėtų reikšti T-Kit? Galimi mažiausiai du paaiškinimai.

More information

ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS

ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS Vadovas parengtas Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant projektą Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos vyriausybės

More information

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai

More information

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas

More information

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos WW-06178 1993 Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos Pagal Lisos Hinz leidinį Teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms (angl. Positive Directions for Schools and Communities) Dėl mažėjančio

More information

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar įmanomas ugdymo kokybės laidavimas be nuolatinio savęs vertinimo? Koks šiandien Lietuvoje metodinis

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

Jolanta Balčiūnaitė INTERAKTYVIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS DĖSTANT FIZIKĄ ŽEMESNĖSE KLASĖSE. Magistro darbas

Jolanta Balčiūnaitė INTERAKTYVIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS DĖSTANT FIZIKĄ ŽEMESNĖSE KLASĖSE. Magistro darbas KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS INFORMATIKOS FAKULTETAS KOMPIUTERIŲ TINKLŲ KATEDRA Jolanta Balčiūnaitė INTERAKTYVIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS DĖSTANT FIZIKĄ ŽEMESNĖSE KLASĖSE Magistro darbas Recenzentas

More information

DALYKŲ INTEGRACIJA MUZIKINIAME UGDYME

DALYKŲ INTEGRACIJA MUZIKINIAME UGDYME LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS MENINIO UGDYMO KATEDRA Rytis Vaičaitis Muzikos edukologija DALYKŲ INTEGRACIJA MUZIKINIAME UGDYME SUBJECTS INTEGRATION IN MUSIC EDUCATION Darbo

More information

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS 2014 gruodis, Nr. 18 (123) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Pameistrystės vieta Lietuvos profesinio mokymo sistemoje Pameistrystės

More information

KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ?

KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ? KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ? Integruoto socialinio ugdymo gairės 9-10 klasėms: ekonomika, etika, pilietiškumas PARENGĖ: Marija Vyšniauskaitė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas Prof. Dr.

More information

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika 2017 gruodis, Nr. 5 (161) ISSN 1822-4156 Elgesio ar (ir) emocijų

More information

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi

More information

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI?

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kaip ugdomas pilietiškumas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis? Kokie mūsų aštuntokų kognityviniai

More information

Aistė Bartkutė PALANKIOS UGDYMUI(SI) PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS APLINKOS KŪRIMAS INKLIUZINĖJE KLASĖJE. Bakalauro darbas

Aistė Bartkutė PALANKIOS UGDYMUI(SI) PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS APLINKOS KŪRIMAS INKLIUZINĖJE KLASĖJE. Bakalauro darbas ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS KATEDRA Specialiosios pedagogikos (specializacija logopedija) studijų programa, IV kursas Aistė Bartkutė

More information

Rinkinių vadybos metmenys

Rinkinių vadybos metmenys Žygintas Būčys, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Rinkinių vadybos metmenys Nauja muziejinės veiklos paradigma vadyba XX a. viduryje išryškėję globalūs socialiniai,

More information

Artūras Deltuva, Paulius Godvadas. Asmeninės karjeros valdymo patirtinės studijos vadovas STUDENTUI

Artūras Deltuva, Paulius Godvadas. Asmeninės karjeros valdymo patirtinės studijos vadovas STUDENTUI Artūras Deltuva, Paulius Godvadas Asmeninės karjeros valdymo patirtinės studijos vadovas STUDENTUI Vilnius, 2015 UDK 331.5 De-199 Leidinys parengtas įgyvendinant 2007 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros

More information

ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE

ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ IR MENŲ FAKULTETAS EUROPOS INSTITUTAS Edita Kuznecova ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE Magistro darbas Darbo

More information

MOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams

MOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams 2010 Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant projektą Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra Projektas finansuojamas

More information

Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme

Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme Kompiuteriniai simuliaciniai žaidimai vadybinės ekonominės srities kompetencijų ugdyme Apžvalginis gerosios patirties tyrimas 2010 m. Tyrimo tikslas - įvertinti simuliacinių žaidimų, skirtų ugdyti vadybinės

More information

KULTŪRINIO SĄMONINGUMO KOMPETENCIJA SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PERSPEKTYVOJE

KULTŪRINIO SĄMONINGUMO KOMPETENCIJA SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PERSPEKTYVOJE ISSN 2029-6894. ANDRAGOGIKA, 2014, 1 (5) DOI: http://dx.doi.org/10.15181/andragogy.v5i0.967 Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę KULTŪRINIO

More information

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS Ekonominės politikos katedra MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI Vilnius, 2015 Apsvarstyta, patvirtinta ir rekomenduota vadovautis Ekonominės politikos

More information

VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ FORMAVIMO PRIELAIDOS IR GALIMYBĖS. Rūta Adamonienė Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ FORMAVIMO PRIELAIDOS IR GALIMYBĖS. Rūta Adamonienė Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas ISSN 1822-6760 Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2009. Nr. 16 (1). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ

More information

Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.

More information

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. Erasmus+ Programos vadovas Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. 1 versija (2017): 20/10/2016 TURINYS SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS... 8 Kaip skaityti šį Programos

More information

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras 2011 m. lapkričio 20 d. Švietimo stebėsenos sistemos modelio tobulinimo paslaugos p. Vaino Brazdeikiui, Švietimo informacinių

More information

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2014. Vol. 36. No. 1. Scientific Journal. ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online) ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ

More information

INKLIUZINIO ŠVIETIMO MOKYTOJO

INKLIUZINIO ŠVIETIMO MOKYTOJO Mokytojų rengimas inkliuziniam švietimui INKLIUZINIO ŠVIETIMO MOKYTOJO PROFILIS TE I I European Agency for Development in Special Needs Education Mokytojų rengimas inkliuziniam švietimui INKLIUZINIO ŠVIETIMO

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA Žymantė Jankauskienė, Rita Liepuonienė, Rimantas Stukas, Genė Šurkienė, Kęstutis Žagminas, Birutė Gostevičienė, Erika Kubilienė, Jurgita Matuizienė, Algimantas Urbelis VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES

More information

Multimedijos priemonių panaudojimas e. mokymosi profesinio rengimo kursuose

Multimedijos priemonių panaudojimas e. mokymosi profesinio rengimo kursuose KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS INFORMATIKOS FAKULTETAS MULTIMEDIJOS INŽINERIJOS KATEDRA Danguolė Leščinskienė Multimedijos priemonių panaudojimas e. mokymosi profesinio rengimo kursuose Magistro darbas

More information

KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS

KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS 0 2.1.1 VEIKLA KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMO ATLIKIMAS KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS Tyrimus atliko ir ataskaitą

More information

KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija

KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija Anotacija. Kalbos žmones jungia ir išskiria. Vis plačiau atsiveriantys vartai į besivienijančią Europą, į bendravimą ir bendradarbiavimą

More information

Socialinio tyrimo terminija:

Socialinio tyrimo terminija: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas AURELIJA NOVELSKAITĖ Socialinio tyrimo terminija: tyrimo strategija, tyrimo planas, tyrimo dizainas, tyrimo procesas Metodinė knyga Kultūros vadybos

More information

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

Visuomenės sveikatos programų vertinimas Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų

More information

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

KODĖL IR KAIP KEIČIAME MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO SISTEMĄ BENDRAJAME UGDYME

KODĖL IR KAIP KEIČIAME MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO SISTEMĄ BENDRAJAME UGDYME PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kodėl reikia keisti mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą? Kaip vertinami mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga Lietuvos bendrojo

More information

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS

More information

Kalbos mokymosi metodologija T- kit as

Kalbos mokymosi metodologija T- kit as T- kit as Sveiki atvykę į T-kitÿų seriją Kai kurie iš jūsų tikriausiai galvojate: ką reiškia? Mes galime pasiūlyti mažiausiai du atsakymus. Pirmasis yra toks pat paprastas, kaip ir visa angliška šio termino

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengė: doc. med. m. dr. R. Adomaitienė Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA)

More information

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Švietimas Lietuvoje Švietimas Lietuvoje Šio leidinio vertimas yra suderintas su EBPO. Tai nėra oficialus EBPO vertimas. Vertimo kokybė

More information

PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA

PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA 2017 PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA 2017 ViLniuS 2017 Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengtoje apžvalgoje susisteminta naujausia informacija, atspindinti

More information

VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA m. sausio 6 7 d., Vilnius

VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA m. sausio 6 7 d., Vilnius VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA Ataskaitos pavadinimas Vilniaus universiteto vidinė studijų kokybės vadybos sistema: išorinio vertinimo ataskaita

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Olga Denisova ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: doc. Lina Girdauskienė KAUNAS, 2017

More information

Bakalauro studijų darbų rengimo METODINĖS REKOMENDACIJOS

Bakalauro studijų darbų rengimo METODINĖS REKOMENDACIJOS Sigitas BALČIŪNAS, Liongina JUOZAITIENĖ, Dalia RUDYTĖ, Rigita TIJŪNAITIENĖ Bakalauro studijų darbų rengimo METODINĖS REKOMENDACIJOS Skirtos Socialinių mokslų fakulteto studentams Vilnius 2014 Metodinės

More information

N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus

N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE Kaz.ys Poškus Vilniaus universitetas šiandien į mokymąsi kaip pažinimą ir į mokymą - mokytojo veiklą - tenka pažvelgti ne materialistinio sensualizmo požiūriu,

More information

STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMAS: KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKA

STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMAS: KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKA Tatjana Bulajeva, Aurelija Jakubė, Daiva Lepaitė, Margarita Teresevičienė, Vaiva Zuzevičiūtė STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMAS: KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKA Europos kreditų

More information

STE(A)M NEFORMALUSIS VAIKŲ ŠVIETIMAS: PROBLEMOS IR GALIMYBĖS

STE(A)M NEFORMALUSIS VAIKŲ ŠVIETIMAS: PROBLEMOS IR GALIMYBĖS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2015 rugsėjis, Nr. 8 (132) ISSN 1822-4156 STE(A)M NEFORMALUSIS VAIKŲ ŠVIETIMAS: PROBLEMOS IR GALIMYBĖS Pagrindiniai klausimai: Kas yra STE(A)M? Kodėl svarbu tobulinti STE(A)M

More information

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA Violeta Gevorgianienė, Lidija Kondrašovienė, Romas Lazutka, Rasa Naujanienė, Birutė Švedaitė, Jurgita Zabulytė Kupriūnienė, Laimutė Žalimienė SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

NETRADICINĖ PAMOKA, KAIP PRIELAIDA, SKATINANTI MOKINIŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS MOKYMOSI MOTYVACIJĄ

NETRADICINĖ PAMOKA, KAIP PRIELAIDA, SKATINANTI MOKINIŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS MOKYMOSI MOTYVACIJĄ VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS KULTŪROS IR MENO EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS DAILĖS KATEDRA NETRADICINĖ PAMOKA, KAIP PRIELAIDA, SKATINANTI MOKINIŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS MOKYMOSI MOTYVACIJĄ Technologijos ir

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Paulius Čelkis VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011

More information

Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė

Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė Pasiekimų vertinimo sistemų ir pažymių pervedimo praktikos analizė Rengia: Giedra Katilauskienė Kristina Sutkutė Raimonda Siaurusaitytė Recenzuoja: Eglė Šalnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas) Gintaras

More information

MUZIEJAUS KOMUNIKACIJA SU SUINTERESUOTAISIAIS: KOKIE MUZIEJAUS VEIKLOS ASPEKTAI SVARBŪS MUZIEJAUS PRISISTATYMUI IR ĮVAIZDŽIO FORMAVIMUI?

MUZIEJAUS KOMUNIKACIJA SU SUINTERESUOTAISIAIS: KOKIE MUZIEJAUS VEIKLOS ASPEKTAI SVARBŪS MUZIEJAUS PRISISTATYMUI IR ĮVAIZDŽIO FORMAVIMUI? Renata Matkevičienė, Arnas Aleksandravičius MUZIEJAUS KOMUNIKACIJA SU SUINTERESUOTAISIAIS: KOKIE MUZIEJAUS VEIKLOS ASPEKTAI SVARBŪS MUZIEJAUS PRISISTATYMUI IR ĮVAIZDŽIO FORMAVIMUI? Muziejaus komunikacijos

More information

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ RENGIMO ORGANIZAVIMAS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ RENGIMO ORGANIZAVIMAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA NATALIJA FIODOROVA Edukologijos studijų programos ( specializacija: švietimo vadyba ir andragogika) studentė IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ

More information

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI 72 SOCIALINIS DARBAS 2006 m. Nr. 5(1) PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI Rasa Pilkauskaitė Valickienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Psichologijos katedra Valakupiųg.

More information

Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas

Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) Socialinių mokslų sritis STUDIJŲ IR DARBO

More information

Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012

Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012 Braižo pedagogikos projekto galutinė ataskaita Pat Thomson, Christine Hall, Ken Jones*, Julian Sefton Green Notingemo universitetas Goldsmitho kolegija, Londono universitetas Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas

More information

Gitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS

Gitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2002. 57 Gitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS Santrauka. Mokinių ugdymo sėkmė mokymo procese priklauso nuo daugelio dalykų: mokymo turinio,

More information

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE Aurelija Jakubė, Aurimas Juozaitis Metodinės rekomendacijos Log in www.ects.cr.vu.lt Aurelija Jakubė Aurimas M. Juozaitis BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

More information