VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

Transcription

1 VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas Santrauka Pusę Sveikatos priežiūros fakultete įgyvendinamos Bendrosios praktikos slaugos studijų programos sudaro praktinis mokymas, todėl labai aktualu nuolat stebėti ir vertinti praktinio mokymo efektyvumą. Šio tyrimo tikslas išnagrinėti bendrosios praktikos slaugos programos studentų praktinio mokymo aspektus. Apklausta 150 studentų ir 47 praktikos mokytojai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad studentai praktinį mokymą vertina gerai (8,35 balo), ir jam suteikia tiek pat reikšmės kaip ir teoriniam mokymui. Gautos išvados, kad praktiniame studentų mokymesi vyrauja teigiami motyvatoriai, kad studentai sėkmingai integruojasi į komandą ir praktikos metu sužino daug naujovių. Praktikos mokytojai aktyviai padeda studentams integruotis į komandą, tačiau gana pasyvus jų vaidmuo mokant studentus praktinių įgūdžių. Įvadas Vilniaus kolegijoje organizuojamos neuniversitetinės studijos yra į praktinę veiklą orientuotos aukštosios profesinės studijos.[5] Ne mažiau kaip pusę Sveikatos priežiūros fakultete įgyvendinamos Bendrosios praktikos slaugos studijų programos turi sudaryti praktinis mokymas. Todėl labai aktualu nuolat stebėti ir vertinti praktinio mokymo efektyvumą, jo silpnąsias ir stipriąsias puses, ieškoti tobulinimo galimybių. Studentų profesinės veiklos praktikos vyksta visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant užtikrinti jų kokybę su gydymo įstaigomis yra sudarytos sutarys. Kiekvienas studentas praktikos metu turi savo praktikos mokytoją dirbantį paktinio mokymo įstaigoje. Tikslas: 1. Išnagrinėti bendrosios praktikos slaugos programos studentų praktinio mokymo aspektus. Uždaviniai: 1.Nustatyti pagrindinius praktinės veiklos motyvatorius. 2.Ištirti studentų integracijąį jau susiformavusia komandą 3.Išanalizuoti studentų nuomonę apie profesinės veiklos praktiką. 4.Išnagrinėti teorinio ir praktinio mokymo sąsają. 5.Išanalizuoti slaugytojų praktikos mokytojų vaidmenį praktiniame studentu mokyme. 82

2 VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakultetas Tyrimo metodas Apklausai naudotos originalios anketos, kuriose pateikti klausimai apie įvarius praktinio mokymo aspektus. Studentų apklausa vyko praktikai pasibaigus (pediatrinės ir geriatrinės slaugos praktikos), arba paskutinę jos savaitę (chirurginės, intensyviosios, terapinės ir psichikos sveikatos slaugos praktikos). Profesinės veiklos praktikų trukmė yra skirtinga (pediatrinės ir geriatrinės slaugos praktikos trunka 3 savaites, o chirurginės, intensyviosios, terapinės ir psichikos sveikatos slaugos 6 savaites). Studentai anketas pildė fakultete ir tuoj pat jas gražino, todėl sugrįžo tiek anketų kiek buvo išdalinta. Apklausos metu buvo renkami duomenys tik apie vieną, ką tik parėjusią, praktiką. Slaugytojų apklausa vyko seminaro Bendrosios praktikos slaugos programos studentų praktinis mokymas metu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS for WINDOWS 8.0 programinį paketą. Rodiklių skirtumo statistinis patikimumas skaičiuotas Chi kvadrato pagalba. Duomenų skirtumas laikomas statistiškai patikimas kuomet paklaida (α) lygai ar yra mažesnė už 0,05. Ryšys tarp požymių skaičiuotas Kramerio (V) koeficiento pagalba. Tiriamųjų charakteristika Apklausta 150 II ir III kurso bendrosios praktikos slaugos programos studentų. Didžiausia jų grupė buvo po psichikos sveikatos slaugos praktikos, mažiausia po pediatrinės slaugos (1 lentelė). Studentų imtis Profesinės veiklos Absoliutus praktikos skaičius Procentai Pediatrinė slauga Terapinė slauga 23 15,3 Geriatrinė slauga 19 12,7 Psichikos sveikatos slauga 40 26,7 Chirurginė slauga 23 15,3 Intensyvioji slauga Iš viso: lentelė Apklausoje taip pat dalyvavo 47 slaugytojai, praktikos mokytojai, jie atstovavo įvairias profesinės veiklos praktikas: intensyviosios slaugos (8,9 %); chirurginės slaugos (6,7 %); pediatrinės slaugos (15,6 %); geriatrinės slaugos (13,3 %); terapinės slaugos (11,1 %); psichikos sveikatos slaugos (13,3 %); bendruomenės slaugos (22,2 %); akušerinės slaugos (8,9 %). 83

3 Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti kokie motyvatoriai vyrauja studentų praktiniame mokymesi: teigiami kuomet studentų pasirinkimą lemia pozityvaus rezultato laukimas, ar neigiami kuomet vieną ar kitą veiksmą nulemia baimė, nuobaudos.[1] Tyrimai rodo, kad nuolatine baime silpnina norą mokytis, todėl neigiami motyvatoriai yra silpnesni už teigiamus.[2] Išanalizavus studentų apklausos rezultatus paaiškėjo kad dauguma studentų profesinės veiklos praktikas lanko vedini teigimų motyvatorių: jie nori kuo daugiau išmokti (95 %) ir išmanyti visas profesines veiklas (99 %), mano, kad įgyti įgūdžiai bus naudingi ateityje (87 %), o dalis jų planuoja dirbti šioje srityje (52 %) (1 paveikslas). Turi reikšmės ir kolektyvas, 72 % apklaustųjų studentų teigia, kad juos praktiką lankyti skatino įstaigoje dirbantys žmonės. Geras pažymys buvo mažiausiai svarbus iš visų teigiamų motyvatorių (51 %). Neigiami motyvatoriai buvo mažiau svarbūs, iš pastarųjų aktualiausiais yra lankomumo kontroliavimas. 73 % apklaustų slaugytojų teigia jog griežtai stebi studentų lankomumą, tačiau nuobaudų už nelankymą netaiko niekas. Praktinio mokymosi motyvatoriai Praktiką lankiau nes: tikėjau, kad tai padės man gauti gerą pažymį ateityje planuoju dirbti šioje srityje man patiko dirbti šiame kolektyve manau, kad praktikos metu įgyti įgūdžiai man bus naudingi dirbant ateityje. man buvo smalsu kuo daugiau išmokti noriu išmanyti visas profesines veiklas buvo griežtai sekamas lankomumas bijojau gauti blogą įvertinimą už nelankymą buvo taikomos nuobaudos Teigiami motyvatoriai Neigiami motyvatoriai procentai 1 paveikslas. Praktinio mokymosi motyvatoriai. 84

4 VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakultetas Vienas iš šio tyrimo uždavinių buvo išnagrinėti studentų nuomonę apie profesinių veiklų praktikas. Studentai mano, jog praktikos yra tokios pat svarbios kaip ir paskaitos (69 %), ar net dar svarbesnės (30 %). Tiriamieji vertino ką tik praėjusią ir visas, anksčiau turėtas, praktikas 10 balų sistemoje. Praktikas studentai įvertino gana gerais balais: ką tik praėjusios praktikos vertinimo vidurkis 8,46±1,4, visų anksčiau turėtų 8,25±1,33. Nors didelių skirtumų tarp praktikos vertinimo nėra, tačiau statistiškai patikimai (α 0,05) blogiau už kitas įvertintos yra dvi: geriatrinė slauga ir chirurginė slauga. Sąlyginai žemesniu balu įvertinta intensyviosios slaugos praktika. Tyrimo metu buvo nagrinėta kas galėjo įtakoti praktikų įvertinimą. Statistiškai patikimai (α 0,05) labiausiai praktikų vertinimą įtakojo įstaigos, kurioje studentai mokėsi praktinių įgūdžių, kolektyvas (2 paveikslas). Studentai kurie nuolat jautė pažeminimą iš kitų darbuotojų praktiką įvertino blogiausiai, o geriausiai ją įvertino tie kuriems patiko dirbti šiame kolektyve. Tarp vertinimo ir šių požymių yra stiprus ryšys (V=0,7; α 0,05). Mažai laiko praleista su slaugytoja praktikos mokytoja taip pat įtakojo blogesnį praktikos vertinimą (V=0,34; α 0,05). Studentai, kurie nuolat gauna užduočių, kuriems ši praktika yra įdomi ir jie sužino daug naujovių praktiką ją vertino aukštesniais balais (V=0,35; α 0,05). Nuolatinis nekvalifikuoto darbo atlikimas praktikos vertinimo neįtakojo. Faktoriai įtakojantys studentų praktikos vertinimą Slėgė žeminantis darbuotojų požiūris V=0,71; α 0,000 Mažai bendravo su praktikos mokytoja V=0,34; α 0,02 Dirbo tik pagalbinius darbus V=0,33; α 0,000 Ši praktika buvo įdomi V=0,35; α 0,000 Sužinojo daug naujovių V=0,45; α 0,000 Buvo nuolat aprūpinti užduotimis V=0,51; α 0,000 Patiko dirbti šiame kolektyve V=0,7; α 0,000 Taip; 7,2 Taip; 7,5 Taip; 8,83 Taip; 8,65 Taip; 8,72 Taip; 8,83 Taip; 9 Ne; 8,75 Ne; 8,87 Ne; 8,86 Ne; 7 Ne; 7,5 Ne; 7,56 Ne; 7, balai paveikslas. Faktoriai įtakojantys studentų praktikos vertinimą. 85

5 Praktika tai studijų dalis, kurių metu studento žinios išbandomos bei tobulinamos praktine profesine veikla.[1] Siektina, kad praktika būtų teorijos tąsa. Tyrimo metu pasitvirtino, kad dauguma studentų (87 %) pritaiko paskaitų metų gautą informaciją ir praktikos metu sužino naujų dalykų (77 %). Beveik pusė (42 %) apklaustųjų praktinio mokymo metu pastebėjo turimų žinių ir praktikos skirtumų. Tik 11 % slaugytojų nurodė, kad studentai turi pakankamai žinių. Jos nurodė, kad labiausiai studentams trūksta tos srities žinių kurios praktikos mokytoja ji yra (27 %). Taip pat studentams reiktų tobulinti aseptikosantiseptikos (18 %), farmakologijos (18 %), psichologijos (17 %) ir slaugos technikos (9 %) žinias. Kiekvienas studentas praktikos metu turi savo praktikos mokytoją slaugytoją dirbantį praktinio mokymo įstaigoje. Tai yra pirmas žmogus į kurį iškilus klausimams ir problemoms kreipiasi studentai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugumai studentų (89 %) praktikos mokytojai nuolat atsako į iškilusius klausimus. Tačiau 24 % studentų teigia, kad praktikos mokytojai nepadeda jiems įgyti praktinių įgūdžių ir šiek tiek daugiau nei trečdalis nėra aprūpinami užduotimis (32 %). Buvo išnagrinėta kaip praktikos mokytojų vaidmuo skyrėsi įvairių praktikų metu. Tyrimo rezultatai rodo, kad statistiškai patikimai (α 0,05) aktyviausios yra psichikos sveikatos slaugos praktikos mokytojos, jos dažniausiai aprūpina studentus užduotimis (90 %), atsako į iškilusius klausimu (100 %) ir moko praktinių įgūdžių (90 %). Daugiausiai neatsakytų klausimų likos studentams chirurginės praktikos metu (70 %). Mažiausiai užduočių studentai gauna geriatrinės (47 %) ir intensyviosios slaugos (52 %) praktikos metu. Mažiausiai praktinių įgūdžių studentai mokomi chirurginės (65 %) ir intensyviosios slaugos (62 %) praktikos metu. Pastarosios praktikos yra ypatingos tuo, kad jų metu yra gausu ekstremalių situacijų, kurioms studentai dar nėra pasiruošę ir jų metu nėra įtraukiami į praktinę veiklą. Aplinkui esantys ir kartu dirbantys žmonės gali būti paramos ir pasitenkinimo šaltinis arba nusivylimo ir įtampos priežastis.[4] Net labai geros darbo sąlygos ir įdomus profesinės veiklos turinys gali būti neaktualus esant įtemptiems darbo santykiams. [3] Studentai turi per trumpą laiką įsilieti į jau seniai susiformavusį kolektyvą ir nusistovėjusius darbo santykius. Tyrimas parodė, kad studentai gana sėkmingai integruojasi į komandą: dauguma teigia kad jais pasitikėjo praktikos (77 %), juos pagirdavo už pasiekimus (62 %) ir šiek tiek daugiau nei pusė jų (57 %) sutiktų likti dirbti šioje įstaigoje. Tačiau apie penktadalį (21 %) apklausoje dalyvavusių studentų teigia, kad jiems buvo leista dirbti tik pagalbinius darbus, 19 % apklaustųjų teigia, kad praktikos metu jie jautė žeminantį įstaigos darbuotojų požiūrį ir 3 % susilaukdavo nuolatinės kritikos. Išanalizavus kaip studentų integracija skyrėsi įvairių praktikų metu. Statistiškai patikimai (α 0,05) studentais labiausiai pasitikėjo ir leido dirbti savarankiškai psichikos sveikatos slaugos praktikos metu (90 %). Mažiausiai savarankiškumo studentams buvo suteikta geriatrinės praktikos metu (58 %). 86

6 87 VILNIAUS KOLEGIJA Ekonomikos fakultetas Tyrimo metu paaiškėjo kad chirurginės (35 %) ir intensyviosios slaugos (30 %) praktikos metu studentai labiausiai jautė žeminantį kolektyvo požiūrį į juos, gana dažai jis buvo jaučiamas ir geriatrinės slaugos praktikos metu (26 %) (α 0,05). Labiausia pilnaverčiais komandos nariais studentai jautėsi psichikos sveikatos slaugos praktikos metu (tik 3 % jautė žeminantį darbuotojų požiūrį). Iš slaugytojų pateiktų atsakymų matome, kad praktikos mokytojos yra pakankamai aktyvios padedant studentams integruotis į komandą: jos supažindina studentus su komandos nariais ir išaiškina jų vaidmenį komandoje (69 %), supažindina su įstaigos vidaus darbo taisyklėmis (67 %) ir skatina juos dirbti savarankiškai (76 %). Tačiau gana pasyvus praktikos mokytojų vaidmuo mokant studentus praktinių įgūdžių: tik 60 % apklaustų slaugytojų nuolat aprūpina studentus užduotimis, 55 % stebi ir koreguoja studentų daromas klaidas ir 51 % pagiria studentus už pasiektus rezultatus. Tyrimo išvados 1. Vyrauja teigiami studentų praktinio mokymosi motyvatoriai. 2. Dauguma studentų praktikos metu sėkmingai integravosi į jau susiformavusį kolektyvą. 3. Dauguma studentų pritaikė teorines žinias praktikų metu, bei išmoko daug naujų dalykų. 4. Praktikas studentai įvertino gerai arba labai gerai (8,35 balo). Labiausiai vertinimąįtakojo komanda su kuria jie mokėsi praktikos metu. 5. Praktikos mokytojai aktyviai padeda studentams integruotis į komandą, tačiau gana pasyvus jų vaidmuo mokant studentus praktinių įgūdžių. Aktyviausios psichikos sveikatos slaugos praktikos mokytojos. Literatūra 1. Jasikevičius A., Žmonių grupių psichologija, Vilnius Žodynas, Riley M., et al, the Motyvation and Action, Bengtson, Suslavičius A., Socialinė psichologija, Vilnius VU leidykla, Sutton K., Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija. Vilnius VU Specialiosios laboratorijos laboratorija, Vilniaus kolegijos Studijų reglamentas Summary Half of the curriculum of General Care Nursing is practical training, so it is very important permanently evaluate the effectiveness of praxis. The aim of this survey is to scrutinise the aspects of practical training of students of General Care Nursing. There was canvassed 150 students and 47 nurses, practical trainers. During investigation were noticed that in students eyes practical

7 training has the same importance as theoretical. They graded it approximately 8,35. Were made conclusions, that in practical training dominate positive motivators, that student successfully integrates in the work of team and during the praxis they find out a lot of new things. Practical teachers help to integrate students in to team, but the take too passive part teaching them practical skills. 88