INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAI AUTOMOBILYJE

Transcription

1 VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA Tomas Šepetys INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAI AUTOMOBILYJE magistro diplominis darbas Darbo vadovė prof. J. Lipeikienė Vilnius, 2008

2 Darbe naudojami trumpiniai IT informacinės technologijos GPS Global Positioning System Globalinė padėties nustatymo sistema GPRS - General Packet Radio Service - bendras paketinis radijo ryšys mobiliojo ryšio technologija, skirta duomenų perdavimui GSM tinkluose GSM sutrumpintas iš. Groupe Spécial Mobile, vėliau pervadintas į Global Standart for Mobile Communications globalus mobilių telefonų ryšio standartas ANS Automobilinės navigacinė sistema TPMS Tire Pressure Monitoring System oro slėgio padangose kontrolės sistema ABS Antilock Braking System stabdžių antiblokavimo sistema ESK Elektroninė stabilumo kontrolė e.call Elektroninis skambutis BAS- Balso atpažinimo sistema ASA Asmeninis skaitmeninis asistentas 2

3 Turinys Įvadas. Tikslai ir uždaviniai Globalinė padėties nustatymo sistema (GPS) automobiliuose GPS sandara GPS segmentai GPS imtuvai GPS panaudojimas GPS panaudojimas automobilių sekimui Automobilių GPS navigacijos imtuvai GPS navigacijos imtuvų ryšys su serveriu Automobilių GPS navigacijos imtuvų funkcijos GPS imtuvų palyginimas Lietuvos žemėlapiai GPS imtuvams Papildomos GPS imtuvų galimybės Skirtingų GPS imtuvų funkcionalumo analizė GPS žemėlapių vaidmuo GPS imtuvo Garmin nüvi 300 Deluxe GPS bandymas GPS imtuvo Garmin nüvi 300 Deluxe techniniai duomenys GPS imtuvo Becker Ferrari Traffic Assist Pro bandymas GPS imtuvo Becker Ferrari Traffic Assist Pro techniniai duomenys Kada ir kokius imtuvus geriau rinktis? GPS imtuvų palyginamoji lentelė Eismo pranešimų sistema TMC IT naudojamos saugos sistemoseautomobiliams Padangų oro slėgio kontrolės sistema TPMS TPMS tipai Tiesioginio tipo TPMS Netiesioginio tipo TPMS TPMS istorija TPMS technologija Stabdžių antiblokavimo sistema ABS Kaip veikia ABS? Kokias papildomas funkcijas gali atlikti ABS? Elektroninė stabilumo kontrolė ESK Elektroninis skambutis ecall ecall diegimas Lietuvoje Internetas ir automobiliai Internetas - varomoji jėga Bevielės technologijos Interneto ir automobilių ateities vizija OnStar sistema Kibernetinė automobilių rinka Balso atpažinimo sistemos BAS ir automobiliai BAS atsiradimo istorija BAS sudėtingumas IBM sukurta nauja BAS Balsu valdoma Volkswagen automobilio eksploatavimo instrukcija Triukšmų įtakabas BAS ateitis Išvados Santrauka Literatūra

4 Įvadas Informacinės technologijos (IT) yra neatsiejamas nuo mūsų šiuolaikinio gyvenimo dalykas. Jos kasdien tobulinamos ir integruojamos įvairiose srityse, tokiose kaip pramonė, verslas, mokslas, buitis ir kitos. Informacinės technologijos teikia naudos, pranašumo bei privalumų visose jų naudojimo srityse. Nors modernios informacinės technologijos į žmonių gyvenimą įsiliejo ne taip seniai - kai kurios iš jų tapo būtinos ir tiesiog įprastos kasdieniniame gyvenime. Sunku būtų įsivaizduoti šiuolaikinį gyvenimą be informacinių technologijų, kaip sunku būtų jį įsivaizduoti be transporto priemonių, kurios kaip ir informacinės technologijos gerokai palengviną kasdieninį gyvenimą, padarydamos susisiekimą greitu ir paprastu. Automobilių gamyboje, kaip ir kitose pramonės srityse, integruojamos informacinės technologijos, siekiant tobulinti gaminamą produkciją bei patenkinti vartotojų lūkesčius. Taigi automobiliai - jų struktūra, visos sudėtinės dalys, bazinė ir papildoma įranga tobulėja su informacinėmis technologijomis. Automobiliuose integruojama daug įvairios įrangos, kurios veikimo principas yra pagrįstas informacinėmis technologijomis. Šiame darbe aprašoma Globalinė padėties nustatymo sistema (GPS Global Positioning System), keletas šių laikų automobiliuose integruojamų saugumo sistemų, interneto vaidmuo automobiliams ir jų rinkai, bei balso atpažinimo sistemų. Nagrinėjamas jų naudingumas bei praktinio pritaikymo patirtis. Taip pat analizuojama ir palyginama skirtingų gamintojų įranga. Darbo tikslas ir uždaviniai Darbo tikslas Pagrindinis šio darbo tikslas ištirti modernią įrangą, diegiamą šiuolaikiniuose ir ateities automobiliuose, kurios veikimas paremtas informacinėmis technologijomis, atlikti jos funkcionalumo analizę. Darbo uždaviniai 1. Išsiaiškinti ir trumpai aprašyti pagrindines sritis, kuriose automobiliuose naudojamos informacinės technologijos. 2. Atlikti globalinių padėties nustatymo sistemų veikimo principų, sandaros, tipų ir charakteristikų analizę. 4

5 3. Išnagrinėti IT besiremiančių automobilių saugos sistemų raidą, tipus ir veikimo principus. 4. Aprašyti automobilyje naudojamų informacinių technologijų internete numatomas prognozes ir perspektyvas. 5. Išnagrinėti automobilyje naudojamas kalbos technologijas. 1. Globalinė padėties nustatymo sistema GPS tai globalinė padėties nustatymo sistema (Global Positioning System). Tai yra didelio tikslumo palydovinė sistema, suteikianti informaciją apie objektų padėtį erdvėje (3D), jų judėjimo greitį, kryptį ir įveiktą atstumą, atstumus iki pasirinktų taškų, apie tikslų vietos laiką duotu momentu, geografinius duotos vietovės saulėtekio/saulėlydžio laikus, mėnulio fazes. GPS veikia nepriklausomai nuo oro sąlygų, paros ar metų laiko, vienodai bet kokioje pasaulio vietoje. Tai yra globalinė navigacinė sistema, kurią sukūrė, įdiegė ir eksploatuoja JAV Gynybos Departamentas. GPS buvo pradedama kurti Jungtinių Valstijų Gynybos Departamento dar 1973 metais, siekiant tikslios navigacijos galimybių. Iš pradžių ji buvo vadinama NAVSTAR (Navigation System with Timing and Ranging) ir taip pat buvo naudojama tik kariniais tikslais. Tuometinės radijo paieškos sistemos nebuvo labai tikslios. Daugeliui vartotojų prieinama GPS karinio saugumo sumetimais turėjo keliasdešimt metrų paklaidą. Tik 2000 m. gegužės mėnesį tuometinio JAV prezidento Billo Clintono įsakymu dirbtiniai trukdžiai buvo pašalinti[4], todėl šiuolaikinė GPS koordinates gali nustatyti bemaž vieno metro tikslumu. GPS leidžia nustatyti objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje. Sistemos pagrindas IT technologijų sąveika su planetą gaubiančiu GPS palydovų tinklu.[1] Sistemą sudaro 24 Žemės palydovai skriejantys šešiomis orbitomis apytiksliai km aukštyje nuo Žemės centro ir eilė antžeminių kontrolės bei valdymo stočių, todėl yra užtikrinamas pilnas mūsų planetos paviršiaus perdengimas. Paprastai yra naudojami tik 21 palydovas, o likę 3 yra rezerviniai. Kiekvienas iš šių palydovų griežtai nustatytais radijo signalų dažniais nuolatos siunčia tam tikrus signalus apie savo buvimo vietą erdvėje, tikslų pasaulinį laiką ir savo identifikacinius kodus. Automobilinės Navigacinės Sistemos (ANS) sukurtos GPS pagrindu. ANS gaminamos kelių dydžių ir komplektacijų. Šiuolaikinių prabangių automobilių bazinėje komplektacijoje yra jau gamykloje įrengta ANS. Jei automobilio bazinėje komplektacijoje nėra ANS, galima įsigyti ją kaip papildomą įrangą. Didesni automobilinės garso įrangos gamintojai, pavyzdžiui, VDO Dayton (buvęs Philips ), Clarion, Kenwood, Siemens gamina įvairaus sudėtingumo 5

6 ANS. Taip pat yra gamintojų tokių kaip Garmin, kurie specializuojasi būtent ANS gamyboje. Gaminamų ANS asortimentas šiuo metu yra labai platus ir vartotojas gali pasirinkti ANS pagal savo poreikius. Elementariausias navigacijos sistemų uždavinys padėti surasti, kaip nuvykti į reikiamą vietą arčiausiu arba greičiausiu keliu. Sudėtingesnės sistemos leidžia planuoti/optimizuoti maršrutus, sekti transporto priemonių judėjimą, skaičiuoti su transportavimu susijusias išlaidas, parinkti pasiekiamumo požiūriu optimalias vietas [8]. 1.1 GPS sandara: dirbtinių Žemės palydovų sistema (kosminis segmentas) antžeminių sekimo ir valdymo stočių tinklas (valdymo segmentas) GPS imtuvas (vartotojo aparatinės priemonės). 1 pav. GPS sandara 1.2 GPS sistemos segmentai Kosminis segmentas. Jį sudaro 24 palydovai (21 pagrindinis ir 3 papildomi), beskriejantys aplink planetą šešiomis orbitomis. Orbitų plokštumos pasvirusios 55 kampu nuo ekvatoriaus plokštumos ir perstumtos viena kitos atžvilgiu 60. Orbitų spindulys apie 26 tūkst. km., o apsisukimo periodas - pusė paros, apytiksliai 11 val. 58 min. Palydove yra sumontuoti keturi 6

7 atominiai laikrodžiai, arba kitaip sakant, keturi dažnių standartai, taip pat saulės baterija, orbitų koregavimo varikliai, priėmimo perdavimo aparatūra ir kompiuteriai. Palydovo siųstuvai skleidžia dviejų dažniu signalus. 2 pav. pateikiama NAVSTAR GPS dirbtinių žemės palydovų orbitos. 2 pav. NAVSTAR GPS dirbtinių žemės palydovų orbitos Valdymo segmentas. Jis susideda iš pagrindinės valdymo stoties (Falcon aviacijos bazės, Kolorado valstijoje JAV), penkių sekimo stočių, išsidėsčiusių taip pat amerikiečių karinėse bazėse įvairiose salose po visą pasaulį ir dar trijų siuntimo stočių. Be to, yra visas tinklas valstybinių ir privačių palydovų sekimo stočių, kurios stebi ir tikslina atmosferos ir palydovų judėjimo trajektorijų parametrus. Surenkama informacija apdorojama galingais kompiuteriais ir periodiškai perduodama į palydovus navigacinių pranešimų atnaujinimui ir orbitų koregavimui. Vartotojų segmentas. GPS imtuve priimamas signalas dekoduojamas, t.y. iš jo išskiriamos kodų sekos ir tarnybinė informacija. Gautas kodas lyginamas su analogišku kodu, kurį generuoja pats GPS imtuvas. Tai leidžia nustatyti signalo sklidimo iš palydovo trukmę ir taip apskaičiuoti atstumą. 7

8 1.3 GPS imtuvai Pagrindinė idėja, GPS imtuvui nustatant koordinates, yra atstumo skaičiavimas iki kelių palydovų, kurių išsidėstymas iš anksto žinomas (šie duomenys yra gautame palydovo periodiškai pasikartojančiame žinyne - almanache). Objekto padėties skaičiavimas pagal atstumus iki taškų su žinomomis koordinatėmis vadinamas trilateracija [4]. Jeigu žinomas atstumas A nuo vieno palydovo, tai imtuvo koordinačių nustatyti neįmanoma. Jis gali būti bet kuriame sferos su spinduliu A taške. Tegul žinomas atstumas B iki kito palydovo. Tokiu atveju taip pat negalime nustatyti tikslių imtuvo koordinačių, bet galime sakyti, kad jis yra dviejų sferų susikirtimo apskritime. Atstumas C iki trečio palydovo sumažina neapibrėžtumą iki dviejų taškų. To jau pakaktų nustatant GPS imtuvo koordinates, nes tik vienas iš tų taškų yra ant Žemės paviršiaus arba arti jo, o antras taškas, melagingas, bus arba giliai Žemėje, arba labai aukštai virš jos paviršiaus. Taigi, teoriškai trimatei navigacijai užtenka žinoti atstumus tik iki trijų palydovų. 3 pav. atstumai tarp trijų palydovų Deja, gyvenime taip nebūna. Aukščiau pateikti svarstymai tinka tik tuomet, jei atstumai iki palydovų žinomi su absoliučiu tikslumu. Suprantama, kaip inžinieriai nesistengtu, visada yra paklaida (netiksli GPS imtuvo ir palydovo laiku sinchronizacija, šviesos greičio priklausomybė nuo atmosferos ir t.t.). Jeigu palydovo ir imtuvo laiko skalės nesutaptu bent 0,001 s, atstumo skaičiavimas turėtų paklaidą net 2993 km. Nustatant imtuvo trimates koordinates pasitelkiami ne trys dirbtiniai Žemės palydovai, o mažiausiai keturi [4]. Gavęs signalus iš keturių palydovų, 8

9 imtuvas ieško atitinkamų sferų susikirtimo taško. Jeigu tokio taško nėra, imtuvo procesorius pradeda nuosekliu priartėjimu koreguoti savo laikrodį iki tol, kol nepasieks visų sferų susikirtimo viename taške. Kitas žymus paklaidos šaltinis yra signalo vėlinimas jonosferoje - tai jonizuotas atmosferos sluoksnis km aukštyje, kuriame yra laisvų elektronų. Šių elektronų buvimas ir iššaukia sklindančių signalų vėlinimą, kurio dydis tiesiogiai proporcingas elektronų koncentracijai ir atvirkščiai proporcingas signalo dažnio kvadratui. Kad kompensuoti šia paklaidą naudojamas dvidažnių matavimų metodas su dažniais L1 ir L2 (dvidažniuose imtuvuose) [2]. Jei palyginsime dviejų skirtingų dažnių GPS signalų sklidimo laikus, galėsime išsiaiškinti koks buvo vėlinimas. Be to, dalinai šią paklaida padeda sumažinti analitiniai skaičiavimai pasitelkiant informaciją, kuri įtraukta į navigacinį pranešimą. Vis dėlto visko sumodeliuoti negalime, todėl likutinis, nemodeliuojamas jonosferos vėlinimas įneša paklaidą iki 10 m. Troposfera - žemiausias atmosferos sluoksnis (iki 8-13 km.) - taip pat vėlina palydovų skleidžiamus signalus. Vėlinimo dydis priklauso nuo meteorologinių parametrų (slėgio, temperatūros, drėgmės), o taip pat nuo palydovo aukščio virš horizonto. Troposferinių vėlinimų kompensacija atliekama šio sluoksnio matematinio modelio skaičiavimais. Reikalingi tam koeficientai įtraukiami į navigacinį pranešimą. Dėl troposferos vėlinimo galutinė paklaida, skaičiuojant atstumus, gali sudaryti 1 m. 1.4 GPS panaudojimas Sparčiai vystantis elektronikai ir kompiuterinei technikai GPS tapo prieinama ne tik kariškiams. Šiuo metu GPS privalumais gali naudotis net vaikai ar Alzhaimerio liga sergantys ligoniai [8]. Yra sukurta ir gaminama eilė personalinių GPS imtuvų su integruota GSM ryšio priemone, pranešančia apie jūsų vaiko ar ligonio buvimo vietą. Per kelis pastaruosius metus GPS panaudojimas tapo beribis. Specialiųjų tarnybų automobiliai naudoja GPS operatyviai nustatyti iškvietimo tikslią vietą ir optimizuoti maršrutą. GPS naudojamas pasiklydusių jūroje gelbėjimo valčių aptikimui. Pervežimo ir transportavimo kompanijos naudoja palydovines stebėjimo sistemas sekti ir pagreitinti krovinio pristatymą, fiksuoti ir kontroliuoti transporto ar krovinių judėjimą. GPS panaudojamas civilinės aviacijos navigacijoje, fotografavimui iš lėktuvo, kartografijoje, žemdirbystėje ir miškininkystėje, kelių tiesimui, miško gaisrų sekimui. Mokslininkai pasitelkdami GPS stebi žemės drebėjimus ir tektoninių plokščių poslinkius. GPS prietaisai diegiami į automobilius. Tuomet vairuotojai gali ne tik žinoti savo buvimo vietą painiuose didmiesčių labirintuose, bet ir susidaryti maršrutą iki kelionės tikslo. Ir čia tik pradžia. 9

10 Šiuo metu pasaulinėje rinkoje GPS imtuvų ir technologijų yra įdiegta už kelis milijardus JAV dolerių ir tikimasi, kad per ateinantį dešimtmetį pasieks kelias dešimtis milijardų. 1.5 GPS panaudojimas automobilių sekimui Plačiau aptarsime GPS technologijų panaudojimą transporto priemonių sekimui. Daug kompanijų visame pasaulyje gamina GPS imtuvus ir kitokius prietaisus pasitelkdamos IT technologijas. Džiugu, kad ir Lietuvoje yra įmonių, kurios domisi ir diegia naujas technologijas. Deja, pačių GPS imtuvų lietuviai dar negamina, bet, manau, ateityje gamins. Viena iš pirmaujančių GPS imtuvų gamintoja yra kompanija Fastrax. Ji kartu su RTD Finland OY, dukterine Real Time Devices USA kompanija, pristatė pilnai integruota vienoje PC/104 plokštėje GPRS modemą ir GPS imtuvą. GPRS - angl. General Packet Radio Service - bendras paketinis radijo ryšys mobiliojo ryšio technologija, skirta duomenų perdavimui GSM tinkluose. GSM sutrumpintas iš. Groupe Spécial Mobile, vėliau pervadintas į Global Standart for Mobile Communications globalus mobilių telefonų ryšio standartas. Šis produktas specialiai taikomas judančių objektų sekimo prietaisams. Jis susideda iš Siemens dviejų dažnių GPRS/GSM modemo ir Fastrax itrax02/8 12 kanalų GPS imtuvo su labai žemu energijos suvartojimų. Gaminys dirba 900 ir 1800 MHz bangomis su GPRS duomenų perdavimo sparta iki 85,6 kbps. Prietaisas parduodamas su programiniu paketu ir gali būti programuojamas SMS pagalba [8]. 4 pav. PC/104 plokštė 10

11 1.6 Automobilių GPS navigacijos imtuvai Automobilių GPS navigacijos imtuvai gaminami kelių dydžių ir komplektacijų. Dažnas prabangaus naujo automobilio savininkas gali džiaugtis jau gamykloje įrengta navigacine sistema. Jei automobilyje jos nėra, galima įsigyti GPS imtuvą ANS. ANS padeda orientuotis kelyje, parenka trumpiausią maršrutą, informuoja apie remontuojamus kelio ruožus ir kitais būdais talkina vairuotojui. Vairuotojas, važiuodamas gali nustatyti savo maršruto galutinį tikslą, automobilio salone sumontuotame skystųjų kristalų monitoriuje regi detalų konkrečios vietovės žemėlapį. Jeigu vairuotojas atsiduria mieste ar miestelyje, žemėlapyje jis gali matyti tos vietovės pagrindines gatves ir pastatus. Be to, jeigu vairuotojas prieš kelionę GPS imtuve nurodo duomenis apie maršruto finišą (tikslų adresą), sistema automatiškai patars, kuriuo keliu geriau važiuoti ir kur sukti. Žinoma, vykstant į nepažįstamą ar mažiau žinoma kraštą, galima naudotis įprastu žemėlapiu. Tačiau vairuojant mašiną nepatogu žiūrėti į popierinį žemėlapį. Čia ir išryškėja navigacinės sistemos pranašumai, nes moderniosios sistemos turi kalbinę vartotojo sąsają ir kartografinę duomenų bazę kompaktinių plokštelių DVD nešikliuose arba duomenų kortelėse. Automobilių GPS imtuvai gaminami kelių standartinių rūšių: mažas GPS imtuvas tvirtinamas prie automobilio stiklo ar valdymo skydelio, įprastos automobilinės magnetolos vietoje montuojamas GPS imtuvas, su išlendančiu skystųjų kristalų ekranu, taip pat kaip atskiras nematomoje vietoje montuojamas blokas, jungiamas prie skystųjų kristalų ekrano arba elektroninio valdymo bloko, be kurio neapsieinama šiuolaikiniuose prabangiuose automobiliuose. Skystųjų kristalų monitoriai būna taip pat keleto tipų, jie gali būti spalvoti ir nespalvoti, jautrūs lietimui arba paprasti. Nors nespalvotas ekranas ir nedidelis, jame rodoma pakankamai daug informacijos: atstumas iki artimiausio manevro, artimiausias vykdytinas manevras, artimiausias pasirinktas kelias arba gatvė, laikas, išorės temperatūra, atstumas iki galutinio tikslo ir pan. Tenka pripažinti, kad vairuojant daugiausiai dėmesio reikia skirti pačiam vairavimui, todėl nagrinėti mažomis raidėmis sužymėtus automobilinių navigacinių sistemų rodmenis sudėtinga. Daugiaspalvis ekranas kur kas pranašesnis, nes yra triskart didesnis ir informacija jame pateikiama stambesniu šriftu. Pagrindinė navigacinės sistemos sudedamoji dalis - navigacijos blokas. Tai įrenginys, kuris nuskaito informaciją iš DVD (arba CD) disko ir turi ypač spartų procesorių informacijai apdoroti. Kitos sistemos dalys - tai specialus DVD (arba CD) diskas su žemėlapiais, GPS antena. Tam, kad vairuotojas galėtų matyti žemėlapį virtualioje erdvėje, automobilyje būtina sumontuoti specialų monitorių. Šiuometiniai GPS imtuvai jau turi integruotas GPS antenas bei gali naudoti žemėlapius įrašytus iš DVD arba CD į atminties korteles. 11

12 5 pav. automobilinės navigacinės sistemos principinė schema 1.7 GPS navigacijos imtuvų ryšys su serveriu Lietuvių įmonė "Telekonta" jau 2002 metų Infobalt parodoje pristatė universalų valdiklį TUV-02, skirtą automatizuotos kontrolės, valdymo ir telemetrijos funkcijų vykdymui lokaliuose, nutolusiuose, taip pat ir judriuose objektuose. 6 pav. valdiklis TUV-02 Gaminys TUV-02 įdiegtas automobilių transporto priemonių nuotolinei kontrolei ir jų apsaugai skirtoje sistemoje, kuri Lietuvoje žinoma kaip sistema SatTrac. Valdiklio modulį 12

13 sudaro tokie baziniai komponentai: mikroprocesorius, RS232 ir CAN sąsajos formuotuvai, papildomos atminties modulis 512 KB, 8 išėjimai su elektronine komutacija, 8 skaitmeniniai (NC) įėjimai ir 4 analoginiai (0-50V) įėjimai, papildomas vidinis lizdas GPS, telefono ar kitokiam moduliui pajungti. Pasirinktų užduočių sprendimui reikalingi moduliai sukuriami tiesiog prijungiant standartinius industrinio panaudojimo GSM modulius su GPRS funkcija - kai modulio veikimas bus susijęs su distanciniu duomenų perdavimu, ir/arba industrinio panaudojimo GPS modulius - naudojant juos koordinačių nustatymu paremtose sistemose - pvz. mobilių objektų nuotolinei kontrolei arba GIS užduočių sprendimui [10]. Kita Lietuvos įmonė - UAB "Universalios Valdymo Sistemos" pagamino prietaisą ir sukūrė programą, skirta automatiškai nustatyti ir stebėti daugelio transporto priemonių buvimo vietas naudojant visuotinę palydovinę padėties nustatymo sistemą (GPS) ir GPRS ryšį. Ši sistema pavadinta "Observer". Sistemos veikimas analogiškas kaip ir anksčiau minėtų gaminių. Transporto priemonėje montuojamas valdymo blokas su GPRS modemu ir išoriniu GPS imtuvu. 7 pav. Observer sistemos valdymo blokas Visa GPS informacija (koordinatės, greitis, kryptis) ir papildoma informacija iš automobilio daviklių ar kitų įrenginių automatiškai, realiame laike siunčiama į centrinį kompiuterį (serverį). 13

14 Tokiu būdu skaitmeniniame žemėlapyje galime stebėti realų transporto judėjimo greitį, kryptį ar kitus parametrus iš prijungtų daviklių. Taip pat galime siųsti komandas į automobilį, pavyzdžiui, nustatyti GPS duomenų siuntimo intervalą, blokuoti variklį, siusti tekstinius pranešimus ir panašiai. Dingus GPRS ryšiui, valdymo blokas kaupia visą GPS informacija, o jam atsiradus, palaipsniui viską persiunčia į serverį. Serveryje visi duomenys saugomi ir, prireikus, galima juos analizuoti, eksportuoti į kitas programas ar kitaip apdoroti. Džiugina šios sistemos vartotojo sąsajos paprastumas. Darbas su programa yra nesudėtingas net turintiems menką darbo kompiuteriu patirtį. Duomenų apsikeitimas su centriniu biuru yra visiškai automatizuotas. Pagrindiniai reikalavimai biuro įrangai: asmeninis kompiuteris su Windows 2000/XP operacine sistema, duomenų bazė SQL Server ar MSDE, interneto ryšys su fiksuotu IP adresu ir skaitmeninis žemėlapis. Įš žemėlapių geriausiai tinka taip pat lietuviškas produktas "Akis 3.0" [8]. Tinka ir Microsoft'o "MapPoint"ar "AutoRoute", bet Lietuvos keliai ir miestų gatvės juose nėra pakankamai tiksliai atvaizduotos. 8 pav. lietuviškos žemėlapių programos Akis 3.0 aplinka 1.8 Automobilių GPS navigacijos imtuvų funkcijos. Daugelis šiuolaikinių automobilinių GPS imtuvų turi šias žemiau nurodytas funkcijas: 1. Spūsčių išvengimo funkcija: automatinis ir lankstus maršruto valdymas 2. Tikslumas: kelionės tikslą pasiekti padeda aiškūs simboliai, informatyvus žemėlapis bei malonus balsas. 14

15 3. Peržiūros galimybės: vaizdinis maršruto krypties pateikimas įvairiais peržiūros būdais (rodyklė/žemėlapis, padidintas žemėlapis ar rodyklė) bei įvairiomis projekcijomis (šiaurės kryptimi, automatinis nustatymas, kryžminis dydžio keitimas). 4. Paprastas valdymas: vadinamasis valdymo asistentas, valdymo instrukcija, sparčiosios pagalbos meniu. 5. Informatyvumas: borto kompiuterio funkcijos (atvykimo laiko ir iki tikslo likusių kilometrų parodymai, pravažiuotų kilometrų skaičius, bendra kelionės trukmė, vidutinis važiavimo greitis), taip pat ir papildoma informacija, pavyzdžiui, degalinės, lankytinos vietos, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. 6. Lankstumas: galimybė pasirinkti maršrutą naudojantis TMC, greitojo/trumpojo maršruto, automagistralės/kelto/kelių rinkliavos mokesčio išvengimas, tam tikrų kelio dalių blokavimo bei spūsties numatymo funkcijos. 7. Galimybė išsaugoti duomenis: paskutinių 12 važiavimo krypčių išsaugojimas atmintyje, suskirstant juos abėcėles ar kita tvarka, maršrutų išsaugojimas atmintyje. 8. Apsauga nuo vagių: nuimamas ekranas. 9. Vietos nustatymas per giroskopą Giroskopas - inertinis prietaisas, išlaikantis nekintančią padėtį erdvėje Giroskopas yra visuose SIEMENS modulinių PRO navigacijos sistemų kompiuteriuose. Prapuolus GPS ryšiui (pvz. įvažiavus į tunelį), sistema automobilio judėjimo duomenis perima iš giroskopo, ir lyg niekur nieko veda toliau. Atsiradus GPS ryšiui, vėl remiasi palydovų signalais. 10. Išplėtimo galimybė: galima prijungti įvairius komponentus (nuotolinį vairo valdymą, vaizdo grotuvą ir t.t.). 11. Navigacijos CD-ROM arba atminties kortelė GPS imtuvų palyginimas Lietuvos žemėlapiai GPS imtuvams Ilgą laiką Lietuvos žemėlapių trūkumo kankintoje palydovinės navigacijos rinkoje pastaruoju metu netrūksta permainų. Mėgėjiškus ir retai tikslius savadarbius žemėlapius GPS imtuvams ima keisti profesionalūs sprendimai. Lietuvai tapus ES nare, jų turėtų tik daugėti. Bene svarbiausias įvykis lietuviškos navigacijos padangėje buvo pačioje 2006 metų pabaigoje pasirodę vadinamieji Lietuvos TOPO žemėlapiai. Jų pagrindu tapo bendrovės Hnit-Baltic duomenų bazė, su kuria daugelis internautų susiduria naudodamiesi sistema. Vienintelė problema TOPO žemėlapiai tinka tik bendrovės Garmin gamintiems GPS imtuvams ir kainuoja palyginti nemažai 450 litų. 15

16 Paskutiniu metu detalius Lietuvos bei kitų Baltijos šalių žemėlapius pamažėle ima rengti ir didieji GPS navigacija besiverčiantys užsienio koncernai, tad artimiausiu laiku Lietuvos palydovinės navigacijos rinkoje galima tikėtis nemenko pagyvėjimo. Jau iki 2008 metų vidurio savo siūlomus žemėlapius detaliu Baltijos šalių vaizdu turėtų papildyti gigantas Navteq, apie planus detaliai skaitmeninti naująsias ES nares drąsiai kalba ir kiti žemėlapių kūrėjai, saviškiuose Europos žemėlapių rinkiniuose vis dažniau įtraukiantys pagrindinius Lietuvos kelius ir magistralines miestų gatves. Kažin ar užsienio bendroves vilioja galimybė daug uždirbti parduodant skaitmeninius Lietuvos žemėlapius nedidelėje ir prie piratavimo įpratusioje rinkoje. Šiuo atveju turbūt daugiau orientuojamasi į keliauti po naujas ES nares pamėgusius Vakarų Europos gyventojus, tačiau šį bei tą tokioje situacijoje laimime ir mes. Trumpiau tariant, žemėlapių traukinys pajudėjo, na, o ir pati GPS navigacija pasirodžius SiRFStar III imtuvams tapo dar draugiškesnė ir patogesnė naudoti. GPS imtuvai su SiRFStar III tipo lustais yra greitesni (greičiau fiksuoja laiką), jautresni palydovo signalams ir ekonomiškesni - naudoja mažiau energijos. Jau nebereikia bijoti net ir su skaitmeniniu vedliu pasiklysti siaurose senamiesčio gatvelėse ar tankiose giriose, kur dangaus lopinėlis ne visuomet matosi. Tuo tarpu mes nusprendėme išbandyti, ko verti dabar siūlomi palydovinės navigacijos sprendimai Papildomos GPS imtuvų galimybės Išbandėme du imtuvus Lietuvos TOPO žemėlapiais ginkluotą Garmin nüvi 300 Deluxe GPS ir įspūdingą Becker Ferrari Traffic Assist Pro su Navteq parengtais visos Europos (37 šalys) žemėlapiais, kuriuose yra ir šioks toks Lietuvos vaizdas. Abu imtuvai, be tiesioginio savo darbo, moka atlikti ir kitas funkcijas. Galima klausytis atminties kortelėje įrašytų dainų, garso knygų, peržvelgti joje laikomas nuotraukas. Ferrari spalvomis bei logotipu papuoštas Traffic Assist Pro gali dirbti ne tik su atminties kortelėje, bet ir su USB atmintyje saugoma informacija. Abiejuose įrenginiuose naudojamas didesnį navigacijos tikslumą užtikrinantis SiRFStarIII lustas, be to, jie komplektuojami su visomis automobilyje reikalingomis priemonėmis (automobiliniu krovikliu, laikikliu ir pan.). Bene ryškiausias bandytų GPS imtuvų skirtumas kaina ir naudojami žemėlapiai. Becker Traffic Assist Pro Ferrari drauge su kiek daugiau šalių apimančiais Europos žemėlapiais kainuoja 1999 litus, o už Garmin nüvi 300 Deluxe su Europos žemėlapiais tektų sumokėti 1299 litus ir dar 450 litų pridėti, jei norėtumėte turėti detalią Lietuvą Skirtingų GPS imtuvų funkcionalumo analizė Imtuvai pakrauti, žemėlapiai įrašyti, renkamės daiktus ir leidžiamės į kelią. Kur jau kur, o jame puikiai atsiskleidžia visos GPS imtuvų savybės. Abu imtuvus bandėme važinėdami tiek 16

17 Vilniaus gatvėmis, tiek ir leisdamiesi į tolimesnes keliones. nüvi 300 Deluxe atiteko išvyka į Ignalinos apylinkes, o su Traffic Assist Pro Ferrari pabandėme pasiekti Karaliaus Mindaugo gatvę Kaune. Parengti imtuvus darbui buvo itin paprasta. Viskas išsamiai paaiškinta vartotojo vadove, neturėtų suklysti ir mažiau įgudę vartotojai. Neiškilo keblumų ir pritvirtinant imtuvus automobilyje. Siurbtukai prie stiklo prilimpa patikimai, nereikia bijoti, kad stipriau krestelėjus navigatorius nukris. Prie Traffic Assist Pro Ferrari buvo pridėtas ir antras laikiklis tiems, kas GPS imtuvą nori tvirtinti ne prie priekinio stiklo, o prie paties prietaisų skydelio. Žinoma, prireikus abu imtuvai gali veikti ir naudodami tik vidinius ličio jonų akumuliatorius, kurių energijos turėtų pakakti iki 8 valandų darbo. Pirmąkart įjungti abu imtuvai kiek ilgiau nei įprasta (maždaug keliolika minučių) bandė susigaudyti, kurioje pasaulio dalyje yra. Po šios procedūros (ateityje jos kartoti nebereikės) palydovų signalus jie sugaudavo akimirksniu, o informacija apie automobilio poziciją būdavo atnaujinama kas sekundę GPS žemėlapių vaidmuo GPS imtuvas be žemėlapių gali būti naudingas tik orientacininkams, bekelės gerbėjams, jūrininkams ir kitiems profesionalams bei ekstremalams, tuo tarpu kasdien sėdant prie automobilio vairo būtent žemėlapiai yra lemiamas navigacijos komponentas. Kalbant apie Lietuvą, TOPO žemėlapiai čia neprilygstami nors, palyginti su detaliais kitų Europos šalių žemėlapiais, kuriuos galima įsigyti atskirai, jie ir nepigūs, tai su kaupu atperka detalumas. Siūloma net kilometrų Lietuvos gatvių ir kelių, daugiau nei kilometrų upių ir kitų vandens objektų, 600 lankytinų vietų (degalinės, prekybos centrai, krašto įžymybės, muziejai, teatrai). Puikų savybių komplektą baigia vedimo keliu (routing) galimybė, veikianti visoje Lietuvoje, bei milžiniška adresų duomenų bazė su ne tik didžiųjų miestų, bet ir visų kiek stambesnių gyvenviečių gatvėmis. Laikai, kai GPS imtuvas kelionę iš vieno miesto krašto į kitą planuodavo tiesiog brėždamas tiesią liniją, jau baigėsi. Tiek TOPO, tiek ir Becker žemėlapiai palaiko visavertį kelio planavimą gatvėmis, be to, turi informaciją apie daugelį vienpusio eismo gatvių, viadukų bei kitų specifinių kelio statinių. Garmin imtuvas ypač turėtų patikti užsienio kalbas nelabai mokantiems vartotojams jame galima pasirinkti lietuvišką vartotojo sąsają. Tai padarius ir elektroninio balso sakomi nurodymai, kur sukti, taip pat tampa lietuviški. Versti Becker imtuvo sąsają dar tik rengiamasi, na, o kada bus pasiūlytas ir lietuviškas balsas dar nėra žinoma. 17

18 GPS imtuvo Garmin nüvi 300 Deluxe GPS bandymas Pirmąjį rimčiau išbandėme nüvi 300 Deluxe. Leidomės į kelionę per visą Vilniaus miestą ir nenusivylėme imtuvas suplanavo maršrutą ir išties šauniai patarinėjo, kur ir kada sukti. Važinėtis magistralinėmis gatvėmis greitai net pabodo, apie artėjančius posūkius, pakilimus ant viadukų ir panašias situacijas įspėjama iš anksto viskas matyti imtuvo ekrane, kuriame rodomo žemėlapio mąstelis kinta priklausomai nuo automobilio judėjimo greičio. Paprasta ir aišku, žemėlapyje rodomas mažytis automobiliukas nuteikia linksmai, bet bendrą įspūdį gerokai gadina prastoka nüvi 300 Deluxe ekrano kokybė. Painesnėse sankryžose ar lėtai važiuojant senamiesčio gatvelėmis matyti, kad ekrano siūloma 240x320 taškų raiška yra nepakankama. Kelių kontūrai sumažinus greitį tampa kampuoti, o posūkio kryptį rodanti balta rodyklytė virsta dantytu, pusę ekrano užimančia rodykle. Nesužavėjo ir žemėlapio spalvų gama vyrauja ryškios spalvos (oranžinės gatvės, žali miškai ir t. t.). Iš pradžių tai atrodo patogu, bet ilgainiui ima erzinti ir kyla noras gerokai sumažinti ekrano šviesumą. Vis dėlto to daryti nerekomenduojame, nes švystelėjus saulutei vaizdas nüvi 300 Deluxe ekranėlyje ir taip kartais vos matomas. Važinėjant Vilniuje ne sykį teko sukti vadovaujantis vien elektroninio balso komandomis, o ne tuo, kas matoma ekrane. Žinoma, imtuvo pritvirtinimo kampą galima reguliuoti, bet tai problemą išsprendžia tik iš dalies. Situacija naktį ne ką geresnė. Naktinis spalvų režimas moka įsijungti automatiškai, bet atspalviai jame taip pat pernelyg kontrastingi, kad neerzintų akies. Laimei, naktį bent jau šviesumą galima drąsiai sumažinti. Trumpiau tariant, bene rimčiausias praktinis nüvi 300 Deluxe imtuvo trūkumas, kaip, beje, ir daugelio ankstesnių bandytų Garmin imtuvų, nelabai kokybiškas bei kiek mažokas ekranas, nedraugiška vartotojui spalvų gama. TOPO žemėlapių kelio planavimo funkcija tiesiog stebina. Tereikia įvesti norimą adresą, miestą ar kaimo pavadinimą ir štai, jau sukame vairą jo link. Jei esate naudoję žemėlapius, veikiausiai sutiksite, kad detalumo jiems netrūksta, o skaitmeniniai TOPO žemėlapiai iš esmės yra tas pats dalykas, tik įkurdintas planuoti kelią mokančiame GPS imtuve. Pakilti ant viaduko jau po juo pavažiavus nüvi 300 Deluxe nesiūlo, važiuoti prieš eismą vienpusio eismo Trakų ar Mindaugo gatvėse taip pat nerekomenduoja. Vis dėlto smuklių klaidelių yra pasisukiojus Vilniaus senamiestyje matyti, kad žemėlapiuose suvesti tikrai ne visi draudžiamieji ženklai. Žinoma, aklai pasikliauti GPS komandomis ir neverta. Jei kelią pastojo eismą draudžiantis ženklas, galima pasukti kita gatve, o nüvi 300 Deluxe čia pat perplanuoja maršrutą. Taigi visiškai atsipalaiduoti važiuojant Vilniuje su GPS nevalia, užsimiršus gali tekti nemaloniai nustebti. Užkliuvo ir tai, jog tyčia (arba ne) nusukus nuo suplanuoto kelio, nüvi 300 Deluxe kiek ilgokai patarinėja į jį sugrįžti prieš perplanuodamas kelionę. Žinoma, perplanavimą galima aktyvuoti spustelėjus atitinkamą mygtuką lietimui jautriame imtuvo ekrane, bet jis pasiekiamas ne vienu prisilietimu, o juk į kelią taip pat reikia žiūrėti. Taigi vairuotojo klaidas ar 18

19 pasikeitusius planus nüvi 300 Deluxe galėtų labiau toleruoti. Pastebėjome ir paties Vilniaus žemėlapio klaidelių, pavyzdžiui, imtuvas siūlo iš Vokiečių sukti į Mėsinių gatvę, kas yra neįmanoma dėl jos gale stovinčio gėlyno. Taip pat šiek tiek trūksta detalumo, kai kalbama ne apie gatves, o apie aikšteles ir kiemus. Pastarųjų TOPO žemėlapiuose beveik nėra, tad imtuvas mums nurodinėjo važiuoti gatvėmis net tada, kai pasiekti kelionės tikslą gerokai greičiau būtų nurėžus kampą per čia pat esančią stovėjimo aikštelę GPS imtuvo Garmin nüvi 300 Deluxe techniniai duomenys Garmin nüvi Deluxe GPS imtuvas, turi: kelionių žinyną, vertėją, MP3 bei audio knygų grotuvą, JPEG paveiksliukų peržiūrą, laikrodį su viso pasaulio laiko zonomis, valiutos skaičiuoklę, įvairių matavimo vienetų skaičiuoklę ir skaičiuotuvą. Kaip ir daugelyje GARMIN GPS imtuvų jame yra detalūs žemėlapiai, automatinis maršruto nustatymas, pranešimai apie posūkius balsu, patogus valdymas (touchscreen), unikalus teksto skaitymas balsu ( text-to-speech ) pranešant gatvių pavadinimus.. Taip pat į jį galima įdiegti papildomą programinę įrangą (parduodama atskirai SD laikmenoje) - elektroninį žodyną (Language Guide) bei kelionių vadovą (Travel Guide). Parduodami du nüvi 300 modeliai ir 300-Deluxe. Modelis "300" turi įrašytą tik vieno Europos regiono žemėlapius ( pasirinktiniai), DELUXE variante papildomai komplekte yra visos Europos žemėlapių DVD, iš kurių žemėlapius vartotojas gali įsikrauti į savo, papildomai įsigytą SD kortelę [42]. 9 pav. GPS imtuvas Garmin nüvi 300 Deluxe 19

20 GPS imtuvo Becker Ferrari Traffic Assist Pro bandymas Kitą dieną Garmin imtuvą pakeitę į Traffic Assist Pro buvome maloniai nustebinti puikios ekrano raiškos (480x272 taškų). Jis ne tik didesnis, bet ir šviečiant saulei neatrodo taip liūdnai kaip nüvi 300 Deluxe. Spalvų gamai priekaištauti taip pat nereikėjo kažkokiu paslaptingu būdu Becker sugebėjo gatves pilka spalva pavaizduoti tamsiai pilkame fone taip, kad viskas gerai matosi, o akys nepavargsta. Traffic Assist Pro vartotojo sąsaja iš pradžių palieka kiek sunkoką įspūdį, bet kiek pavarčius vartotojo vadovą ir išsiaiškinus, ką kai kurie virtualūs mygtukai daro, ja naudotis patogiau nei labai paprasta, bet ne tokia funkcionalia nüvi 300 Deluxe grafine sąsaja. Lyginant naudojimosi patogumą ir komfortą, pabandžius Traffic Assist Pro prie nüvi 300 Deluxe nelabai ir norisi grįžti. Becker imtuvas praktiškesnis, draugiškesnis bei mielesnis akiai. Gaila, kad nėra lietuviškos sąsajos ir balso pranešimų lietuvių kalba, bet dar labiau gaila dėl to, kad prie Traffic Assist Pro pridedamiems Lietuvos žemėlapiams iki TOPO žemėlapių siūlomo detalumo tikrai toloka. Traffic Assist Pro įrašytuose bendrovės Navteq žemėlapiuose yra visi magistraliniai bei krašto keliai, visos didžiųjų Lietuvos miestų gatvės. Bet štai adresų duomenų bazė itin kukli ir apsiriboja Vilniaus miestu be priemiesčių ir po keletu gatvių kiekviename iš didžiųjų Lietuvos miestų. Taigi Traffic Assist Pro po Lietuvą pakeliauti nusprendusiam užsieniečiui geriau neduoti, nebent jį dominą tik kaip nuvažiuoti iš vieno miesto į kitą ar nepasiklysti sostinėje. Mums, čia gyvenantiems, žinoma, daugeliu atveju to, ką siūlo Traffic Assist Pro žemėlapiai, pakanka, bet tik todėl, kad gyvendami nedidelėje šalyje daugmaž žinome, ko ir kur reiktų ieškoti. Vilnius Traffic Assist Pro turimuose žemėlapiuose parengtas tvarkingai. Rodomos ne tik visos gatvės, bet ir nemažai kiemų, stovėjimo aikštelių. Pabandžius su šiuo imtuvu važiuoti tomis pačiomis vietomis, kur jau keliavome su nüvi 300 Deluxe, matyti, kad jis mielai pasiūlo sutrumpinti kelią ten, kur Garmin imtuvas neturėdamas informacijos apie aikšteles siūlė važiuoti aplinkui. Be to, Traffic Assist Pro labai patogus pakliuvus į painesnį transporto mazgą. Pavyzdžiui, prie Žaliojo tilto Vilniuje rodomos ne tik gatvės ir jų atšakos, bet ir mažutėmis rodyklėlėmis pažymima, kur kokia kryptimi vyksta eismas. Tai padeda geriau orientuotis erdvėje: užuot stebėję tik gatvių pynę imtuvo ekrane, matome sankryžą bei galime įsivaizduoti, kas ir kur joje juda. Gal ne pats naudingiausias, bet pasitikėjimo savimi vairuojant suteikiantis dalykas. Įdomu tai, kad Traffic Assist Pro klusniai laikosi imtuvo nustatymų meniu pažymėtos nuostatos, nurodančios, jog pageidaujame esant galimybei važiuoti ne trumpiausiu, bet geriausiu keliu. Piko metu tai sutaupo daug laiko. nüvi 300 Deluxe čia pasirodė prasčiau nepanašu, kad nuostatų Trumpiausias kelias ir Geriausias kelias junginėjimas darytų planuojamam maršrutui kokią nors įtaką. Štai ir nutinka po to, kad užuot uvažiavę, kur mums reikia 20

21 didžiosiomis gatvėmis, ilgokai vinguriuojame mažomis gatvelėmis vien todėl, kad taip važiuoti yra keliais šimtais metrų arčiau. Apskritai Traffic Assist Pro yra kur kas praktiškesnis. Jame ne tik matomas kokybiškesnis vaizdas, bet ir lengviau įvesti adresus, keisti žemėlapio vaizdavimo būdą. Netgi tvirtinimas prie stiklo gerokai solidesnis, nors dėl savo masyvumo veikiausiai patiks ne visiems vairuotojams GPS imtuvo Becker Ferrari Traffic Assist Pro techniniai duomenys Imtuve yra 37 šalių žemėlapiai, tarp jų ir Baltijos šalių. PND (Personal Navigation Device) - asmeninis navigacijos įrenginys. Lietimui jautrus 4,0 colio, 16 bit ekranas (65636 spalvos). Gali būti naudojamas ne tik kaip navigacija, bet ir kaip mp3 grotuvas (iš SD kortelės ir USB), rodo jpeg bei bmp formato paveiksliukus. Komplektuojamas su 2GB SD kortele. Integruotas TMC- RDS imtuvas [43]. 10 pav. GPS imtuvas Becker Ferrari Traffic Assist Pro Kada ir kokius GPS imtuvus geriau rinktis? Jei apie bandytus GPS imtuvus kalbėtume kaip apie įrenginius apskritai, nepaisant didesnės kainos Traffic Assist Pro yra visa galva aukščiau. Tačiau pastebėtina, kad norint sklandžiai šiuo imtuvu naudotis, teks pavartyti vartotojo vadovą, tuo tarpu nüvi 300 Deluxe to vargu ar prireiks. Jei atskaitos tašku imtume Traffic Assist Pro atminties kortelėje tūnančius žemėlapius, tai iki TOPO siūlomo lygio jiems tikrai labai toli. Nors centrinė Vilniaus dalis 21

22 atkurta itin tiksliai (ir net detaliau nei TOPO žemėlapiuose), to kažin ar pakanka, kad navigaciją pavadintume visaverte. Juk tik viename mieste, ypač kai jis toks nedidukas kaip Vilnius, visą laiką nevažinėsime. Adresų duomenų bazė net ir Vilniuje kukli, tuo tarpu Garmin imtuve ji tiesiog milžiniška. Rasti konkretų kaimelį ar gatvę kokioje nors smulkesnėje gyvenvietėje su Traffic Assist Pro nėra vilčių net ir Kaune šis imtuvas žino tik kelių dešimčių gatvių pavadinimus, o ką jau kalbėti apie mažesnius miestus. Pagal dabartinį Traffic Assist Pro žemėlapių lygį imtuvas Lietuvoje tinka tik norint šalį kirsti pakeliui arba trumpam užsukant į sostinę. Priešingu atveju, nors pats Becker imtuvas už nüvi 300 Deluxe ir tobulesnis, vis dėlto geriau rinktis pastarąjį su TOPO žemėlapiais, juolab kad ir kaina išeina kiek mažesnė. Įspūdžiai nepasikeitė ir išvažiavus už miesto. Traffic Assist Pro puikiai veda asfaltuotais magistraliniais ir krašto keliais, bet vos nusukus į smulkesnį keliuką ima atrodyti, kad važinėjamės visiška bekele informacijos apie smulkiausius kelius imtuvo žemėlapiuose nėra. TOPO žemėlapiai taip pat nėra tobuli ir kokio nors mažesnio miško kelio juose gali nebūti, bet detalumo lygis visiškai tenkina lengva orientuotis ne tik krašto, bet ir daugelyje miško keliukų, judėti iš vieno kaimo į kitą. Tobulų nėra, bet, kalbant apie Lietuvos žemėlapius, TOPO variantas tikrai vertas dėmesio. O smulkias klaideles tenka atleisti, nes lygiavertės alternatyvos kaip ir neturime. Apibendrinant galima pasidžiaugti, kad pagaliau turime detalius Lietuvos GPS žemėlapius, ir kartu kiek liūdna, nes jie tinka tik Garmin GPS imtuvams. Šaukštą deguto į medaus statinę įpylė ir pats Garmin imtuvas, kuris patogumu gerokai nusileidžia Becker Traffic Assist Pro Ferrari. Deja, pastarajame esantys Lietuvos žemėlapiai kol kas tik bazinės stadijos. Jei Navteq laikysis savo žodžio ir spės jau šiemet paruošti detalesnius Lietuvos žemėlapius, o Becker juos pagal naujus duomenis atnaujins, svarstyklės gal ir galės nusvirti Traffic Assist Pro naudai. O susidomėjusiems detalia navigacija išskirtinai Lietuvoje galime pasiūlyti arba pakentėti, arba rinktis kurį nors Garmin imtuvą su TOPO žemėlapiais geresnio varianto navigacijai mūsų šalyje kol kas nėra GPS palyginamoji lentelė 1 lentelėje paryškinti - žalia spalva palyginamųjų GPS imtuvų privalumai, raudona spalva palyginamųjų GPS imtuvų trūkumai. 1 lentelė 22

23 Techniniai parametrai GPS imtuvas GARMIN nüvi 300 Deluxe Imtuvo lusto tipas SiRFStarIII SiRFStarIII WAAS / EGNOS paklaidos korekcija Yra GPS imtuvas Becker Ferrari Traffic Assist Pro Antena Integruota, atverčiama Integruota, atverčiama Dydis, mm 98.3 x 73.9 x x 88 x 195 Yra Svoris (su baterijomis) g. 187 g. Korpuso atsparumas vandeniui Ekrano tipas Plastikinis, IPX0 atsparumas vandeniui 64k spalvų, TFT, touchscreen Nėra duomenų Ekrano dydis, mm 54 x x 74 Ekrano skiriamoji geba (pixels) 240 x x 272 Automatinis skaičiavimas maršruto Yra 64 k spalvų, TFT, touchscreen Yra Garsiniai perspėjimo signalai Yra Yra Sąsaja lietuvių kalba Yra Nėra Integruotas TMC imtuvas Nėra Yra Žemėlapis Galimybė naudoti detalius Lietuvos žemėlapius TOPO Naudingos, lankytinos vietos (POI) CNE NT V.8, vienas regionas + DVD su Europos žemėlapiais, tačiau juos reikia įsikrauti į SD kortelę Yra (Žemėlapių kaina 450 Lt) Nėra Yra Maitinimo įtampa 12 voltų 12 voltų Baterijų darbo laikas 4-8 val. 4-4,5 val. Baterijų tipas Lion. akum. Lion. akum. Duomenų atminties palaikymas Flash, SD Flash, SD Navteq 37 europos šalių žemėlapiai Yra Trumpa atmintinė Yra Yra PC kabelis Yra (USB) Yra (USB) MP3 grotuvas Yra Yra Audio knygų skaitymas Yra Yra Kelionių asistentas Yra Yra Laikiklis tvirtinimui prie lango Yra Yra 23

24 Komplektuojamas su SD kortele Taip (gali būti įsigyta atskirai) Kaina Lt 1299, ,00 Taip (komplektacijoje yra 2 GB SD atminties kortelė) Eismo pranešimų sistema TMC TMC (angl. Traffic Message Channel) transliuojamas keliose Europos šalyse. Tai skaitmeninė informacija, perduodama per FM bangas kartu, bet nepriklausomai nuo garsinių radijo programų. Jei kokiame nors kelyje atsitiko avarija ar buvo pradėtas kelio remontas, informacija perduodama žaibiškai, ir jei kamštis yra jūsų maršrute, navigacijos sistema iš anksto pasiūlys trumpiausią apvažiavimą. TMC informacija atnaujinama nuolatos - on-line, tai ne tas pats, kas žodiniai pranešimai apie eismo įvykius per radijo stotį kas pusvalandį. Skaitmeninis apdorojimas reikalingas dėl to, kad ją galėtų panaudoti ir navigacijos sistemos, planuodamos maršrutus. Taip pat ji nepriklauso nuo kalbos, t.y. visur informacija pateikiama jūsų pasirinkta kalba bet kurioje užsienio šalyje. TMC veikia Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje. Taip pat TMC veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje bei Irane, aktyvuojama kitose šalyse. TMC naudojimui reikalingas specialus TMC imtuvas. Tokie imtuvai šiais laikais jau būna integruoti į GPS imtuvus kaip papildoma funkcija. 11 pav. TMC pranešimų sistema 24

25 2. IT naudojamos saugos sistemose automobiliams 2.1. Padangų oro slėgio kontrolės sistema TPMS Padangų oro slėgio kontrolės sistema (TPMS angl. Tire Pressure Monitoring System) tai automobilių pneumatinių padangų oro slėgio matavimo elektroninė sistema. Sistemos davikliai sumontuoti ant automobilio padangų radijo bangomis siunčia, padangų oro slėgio parodymus į prietaisų skydelį. Šiuolaikiniuose automobiliuose tokiuose kaip BMW, TPMS yra įtraukta į bazinę komplektaciją, tačiau šiuo metu yra nesudėtinga tokią įrangą įsigyti papildomai ir susimontuoti į senesnį automobilį [33]. 2.2.TPMS tipai Tiesioginio tipo TPMS Tiesioginio tipo TPMS turi padangose sumontuotus oro slėgio matavimo daviklius, kurie realiu laiku siunčia parodymus į prietaisų skydelį. Prietaisų skydelyje signalizuojami pavojaus signalai, kai padangų oro slėgis yra per žemas. Sensorių matuojami duomenys siunčiami tiesiogiai į sistemos valdymo bloką. Tiesioginio tipo TPMS turi galimybę nustatyti skirtingą padangų slėgį visuose keturiose automobilio padangose vienu metu. Tiesioginio tipo TPMS yra specialiai pritaikytas padangų slėgio pokyčių fiksavimui, kuriuos lemia aplinkos sąlygos tokios kaip oro temperatūra, kelio dangos temperatūra bei nuo trinties kintanti padangų temperatūra. Trintis tarp padangų ir kelio dangos padidina padangų temperatūrą ir dėl to padididėja oro slėgis padangose. TPMS turi suprogramuotas tinkamas padangų slėgio reikšmes ir siunčia perspėjimo signalus apie netinkamą slėgį, kai sensorių siunčiamos reikšmės viršija arba yra žemiau suprogramuotųjų. Tiesioginio tipo TPMS davikliai naudoja baterijas ir duomenis siunčia radijo bangomis. Davikliai yra sukurti taip, kad naudotų kuo mažiau baterijų energijos, todėl radijo bangų signalas yra labai silpnas. Tiesioginio tipo TPMS, trūkumas yra tas, kad padangų gamyboje naudojamos tvirto plieno vielos sluoksnis gali blokuoti silpną radijo bangomis, sensoriaus siunčiamą signalą. Taip pat radijo bangomis transliuojamo signalo stiprumą riboja įvairių šalių, kompetentingų ryšių institucijų standartai. Kitas tiesioginio tipo TPMS trūkumas yra tas, kad TPMS davikliai yra gan dideli ir montuojami ant ventilio arba ant ratlankio krašto. Abiem atvejais jie gali būti pažeisti keičiant padangas. Taip pat ant ratlankio krašto montuojami davikliai gali pakenkti padangos hermetiškumui [30]. 25

26 Netiesioginio tipo TPMS Netiesioginio tipo TPMS matuoja oro slėgį padangose ne tiesiogiai padangos viduje, bet matuoja padangos riedėjimo (apsisukimo) greitį bei kitus išorinius padangos fizinius parametrus. Daugelis netiesioginio tipo TPMS naudoja matavimo principą, kuris paremtas padangos riedėjimo greičio ir apsisukimų skaičiaus palyginimu. Padangos turinčios nepakankamą oro slėgį turi mažesnį išorinį diametrą negu tinkamai pripūstos padangos, todėl mažesnio diametro padanga turi apsisukti daugiau kartų, kad nuriedėti tokį patį atstumą kaip didesnio diametro padanga. Tokio tipo TPMS negali pastebėti per žemo slėgio visose keturiose padangose vienu metu, jeigu visos keturios padangos turi labai panašų per žemą slėgį, nes tuomet visų keturių padangų diametras yra panašus. Taigi santykinis pokytis bus lygus nuliui. Jungtinėse Amerikos Valstijose neleidžiama diegti tokių TPMS, kurie negali vienu metu pamatuoti per žemo slėgio bet kurioje arba visose keturiose padangose vienu metu. Naujos kartos netiesioginio tipo TPMS jau gali pastebėti per žemą slėgį tuo pačiu metu visose keturiose padangose. Naujos kartos netiesioginio tipo TPMS analizuoja kiekvieno rato vibraciją ir apkrovos pokyčius automobiliui įsibėgėjant ir/arba važiuojant posūkiuose. Tačiau ši nauja netiesioginio tipo TPMS naudoja papildomus daviklius ir yra brangesnė. Hibridinis metodas reikalauja vieno tiesioginio tipo TPMS daviklio vienoje padangoje, kad būtų galima pamatuoti oro slėgį tuo pačiu metu visose keturiose padangose, net kai jose visose slėgis yra per žemas. Netiesioginio tipo TPMS yra labai paprasta ir pigu įdiegti, kadangi daugelis šiuolaikinių automobilių jau turi ratų sukimosi greičio daviklius, kurie naudojami stabdžių anti-blokavimo sistemose bei elektroninės stabilumo kontrolės sistemose. Dar vienas šios technologijos privalumas yra tas kad, tokio tipo TPMS nereikalinga jokia ypatinga priežiūra tokia kaip tiesioginio tipo TPMS naujo sensoriaus pirkimas kai išsenka baterija. Netiesioginio tipo TPMS trūkumas, lyginant su tiesioginio tipo TPMS, taip pat yra periodiškas reikalavimas perkalibravimui. Kiekvieną kartą pakeitus padangas ar pripūtus daugiau oro į padangas reikia rankiniu būdu, vadovaujantis instrukcijomis perkalibruoti TPMS. Pamiršus atlikti perkalibravimą ar atlikus jį netinkamai, yra didelė tikimybė, kad sistema signalizuos klaidingus pavojaus signalus Saugumas Radijo bangas naudojančios TPMS davikliai gali siųsti duomenis apie oro slėgį padangose, bet papildomai jie galėtų suteikti informaciją apie transporto priemonės judėjimą, temperatūrą ar baterijos būklę. Duomenys yra siunčiami naudojant unikalų ID. Šie duomenys gali būti perimti tiesioginių antenų ir panaudoti greičio matavimo sistemų atpažįstant pravažiuojančias transporto 26

27 priemones. Unikaliu ID galėtu piktnaudžiauti kriminalinio pasaulio atstovai, panaudodami tai specialių transporto priemonių sekimui ir žalos joms padarymui TPMS istorija Pirmasis automobilis, kuriame buvo panaudota padangų oro slėgio kontrolės sistema TPMS buvo Porsche 959. Tai įgyvendino kompanija PSK 1986 metais. Vėlesni pagrindiniai TPMS gamintojai buvo: Advantage PressurePro LLC, SmarTire Systems, Shanghai Baolong Industries, Wi-Gauge wireless TPMS, Siemens VDO, Beru AG, TRW Automotive, ETV Corporation PL, Pacific Industries, Schrader-Bridgeport, EnTire Solutions LLC, NIRA Dynamics AB (Tire Pressure Indicator), Transense Technologies plc, IQ-mobil GmbH (RDKS) and APRI s.r.o.. Vis labiau plėtojant transporto priemonių saugumą, TPMS tapo vis plačiau diegiamos, kaip papildoma įranga aukštos klasės Europiniuose automobiliuose tokiuose kaip Audi A8, Mercedes- Benz S-Class ir BMW 7 Series [33] PSA Pevgeot Citron kompanija nusprendė diegti TPMS kaip standartinę bazinę įrangą automobiliuose Pevgeot 607. Tais pačiais metais Renault pristatė vidutinės klasės automobilį Laguna II su TPMS kaip standartine bazine įranga. Jungtinėse Amerikos Valstijose statistiniais duomenimis 1990 metais keliuose žuvo apie 100 žmonių dėl automobilių apsivertimo sprogus padangai. Tai paskatino Klintono administraciją priimti teisinį aktą, kuris teigia, jog visuose automobiliuose iki 3,5 tonos, parduotuose nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio 1 dienos, turi būti sumontuota tinkama TPM technologija, įspėjanti vairuotojus apie per žemą slėgį automobilio padangose. Palaipsniui nuo 2005 metų spalio mėnesio TPMS jau buvo įdiegta į 20% pagamintų automobilių ir iki 2007 metų rugsėjo 1 dienos pasiekė 100% [33]. Kol Jungtinėse Amerikos Valstijose TPMS diegimas buvo skatinamas dėl vairuotojų saugumo, Europoje TPMS diegimo skatinimas buvo paremtas CO2 emisijos ir žalos aplinkai sumažinimo pozicija. Naujausia pažanga TPMS technologijoje tai tiesioginio tipo TPMS daviklių nenaudojančių baterijų atsiradimas. Šie davikliai nereikalauja jokios priežiūros ir yra patikimi. Naujos klasės TPMS leidžia nuskaityti padangų oro slėgio duomenis tiesiogiai, nenaudojant radijo bangų, todėl duomenys gaunami aiškūs, nepriklausomai nuo padangų konstrukcijos tipo TPMS technologija TPMS buvo kuriamas naudojant radijo bangų technologiją, kad būtų galima išvengti brangios ir sudėtingos technologijos, kuri naudotų kontaktinius elektros laidų šepetėlius, kad užtikrintų sąsają su davikliu. TPMS susideda iš keturių arba penkių daviklių, kurie siunčia radijo 27

28 bangomis duomenis apie oro slėgį padangose ir elektroninio valdymo įrenginio, kuris signalizuoja vairuotojui apie pavojingai žemą slėgį padangose. Kompanija Schrader Electronics sukūrė pirmos kartos TPMS, naudojantį radijo bangomis veikiančius siųstuvus su davikliais, sumontuotais ant padangų ventilio bei radijo bangų imtuvais sumontuotais automobilio važiuoklėje, kurių funkcijos gali būti lengvai integruojamos su kitais radijo bangomis veikiančiais prietaisais esančiais transporto priemonėje. Pagrindinis besivaržančiųjų TPMS gaminančių kompanijų uždavinys sukurti labiausiai baterijos energiją taupančius, radijo bangomis veikiančius daviklius. Daugelis šiuolaikinių daviklių susideda iš baterijos, silikono-pagrindo slėgio daviklio bei radijo bangų osciliatoriaus. Automobilių gamintojai reikalauja, kad daviklių baterijos veikimo laikas būtų nuo septynių iki dešimties metų, todėl TPMS kūrėjai naudoja energijos taupymo technologijas, kad pratęstų daviklių baterijų veikimo laiką. Pagrindinė daviklio dalis yra specialus ASIC lustas, kuris gali valdyti kritiškus energijos taupymo algoritmus bei kitas daviklio funkcijas. Vis dėlto egzistuoja fundamentali problema dėl daviklio baterijų. Anksčiau ar vėliau baterijos išsenka ir vartotojas turi papildomų išlaidų dėl daviklių keitimo bei panaudotų baterijų utilizavimo. Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet pagaminama apie 16 milijonų automobilių, kurie turi atitikti nustatytus teisės aktus ir būti su TPMS. Jeigu kiekvienas pagamintas automobilis turi keturis ar penkis daviklius su baterijomis, tai reiškia, kad kiekvienais metais į aplinką pateks apie 65 milijonus panaudotų baterijų. Naujos kartos TPMS nenaudojanti baterijų, buvo sukurta vienu metu dviejose skirtingose kompanijose, naudojant skirtingas technologijas. Kompanija Transenses naudoja paviršiaus akustinių bangų technologiją angl. SAW (Surface Acoustic Wave), o kompanija VisiTyre naudoja elektromagnetinio artimo jungimo technologiją, padedančią įgyvendinti efektyvų TPMS veikimą nenaudojant baterijų. Kompanijos VisiTyre kuriama TPMS nenaudojanti baterijų yra priešgamybinėje stadijoje ir yra žadama ją integruoti 2009 metų automobilių platformose. Kompanija Transense savo technologiją licencijavo kelioms automobilių pramonės kompanijoms, bet iki šiol ji dar nėra naudojama originalios įrangos gamintojų automobiliuose. TPMS galima įdiegti ir į senesnių modelių automobilius. Štai pavyzdžiui kompanijoje Orange Electronic gaminama TPMS, (12 pav.) skubiai atlieka padangų oro spaudimo stebėjimą ir matuoja padangų oro spaudimą bei temperatūrą kas tris sekundes ir perduoda skaitines reikšmes į vairuotojo skydelyje sumontuotą vaizduoklį. 28

29 12 pav. padangų slėgio kontrolės sistema 2.3. Stabdžių antiblokavimo sistema ABS ( angl. - antilock braking system) Ko gero pati svarbiausia iš visų automobilio sistemų yra stabdžiai. Šios sistemos būna kelių tipų ir pačių stabdžių konstrukcijos yra kelių tipų. Šiuolaikinės stabdžių sistemos yra pakankamai gerai suprojektuotos ir yra itin galingos ypač lyginant su senosiomis. Esant galingesniems stabdžiams trinkelių prispaudimo jėgos ir frikcinių savybių derinio pilnai pakanka ratų užblokavimui netgi važiuojant didesniu greičiu. Žinoma, anksčiau ar vėliau kažkam turėjo šauti į galvą mintis, jog užblokuoti ratai nėra pats saugiausias stabdymo būdas taip gimė ABS idėja [39]. Šios sistemos pagalba ne tik daugumoje atvejų sutrumpinamas stabdymo kelias, tačiau vairuotojui stabdant automobilį kritiniais režimais dar lieka galimybė jį valdyti (ko visiškai neįmanoma daryti čiuožiant užblokuotais automobilio ratais). Be to, smarkiai stabdant drastiškai sumažėja svoris tenkantis galiniams automobilio ratams, o tai kelia itin didelę apsisukimo riziką, ypač netikėtai stabdant automobilį kuris judėjo bent kiek netiesia trajektorija. Antroji tokių pačių pasekmių priežastis kelio danga, kuri dažnai yra tokia pat netolygi ir neideali. Pavyzdžiui automobiliui važiuojant 60 km/h greičiu dešinės pusės ratais per šlapią asfaltą, o kairės pusės ratais per pliką ledą, vairuotojui pakanka stipriai paspausti stabdžio pedalą ir automobilis be ABS sistemos pradeda nekontroliuojamai slysti. Automobilis valdomas neįgudusio vairuotojo tiesiog pradeda čiuožti šonu arba suktis aplink savo ašį, dėl skirtingų savybių kelio dangos (ir žinoma paniško ekstremalaus stabdymo). 29

30 Esant ABS sistemai tokiu atveju yra tikimybė, kad stabdymo kelias bus keletą metrų ilgesnis, bet automobilis stabiliai reaguos į vairo pasukimus ir nebus tikimybės atsirasti šoniniam slydimui. Įgudę vairuotojai pakankamai gerai stabdo ir nesant ABS automobilyje. Jie, tiesiog jausdami, kad ratai yra užsiblokavę ir yra tikimybė šoniniam slydimui arba norėdami staigiau stabdant pakeisti judėjimo kryptį, atleidžia arba spaudinėja stabdžio pedalą (frikcinis stabdymas) praktiškai imituodami tą pačią funkciją, kurią atlieka ABS sistema. Išties, sudirbus ABS sistemai stabdžių kaladėlės tiesiog pulsuoja prispausdamos ir atleisdamos stabdžių diską labai dideliu greičiu [39]. Tačiau ABS turi dar vieną galimybę kurios vairuotojas spaudinėdamas didesniu dažniu stabdžio pedalą negalės atlikti - koreguoti atskirai kiekvieno rato stabdymui skirtą galią. ABS sistema gali skirtingus ratus tuo pačiu momentu stabdyti skirtinga jėga, todėl net stabdymas posūkyje su ABS sistema yra pakankamai saugus ir vairuotojas stabdymo metu gali efektyviai valdyti automobilį keisdamas jo judėjimo kryptį Kaip veikia ABS Ko gero jau supratote, jog sistema yra valdoma elektronikos. ABS sistemos pagrindą sudaro procesorius (CAB -Controller Anti-lock Brake). Sistemos davikliai sumontuoti prie kiekvieno rato stabdymo sistemos ir keli hidrauliniai vožtuvai pačioje hidraulinėje stabdžių sistemos dalyje. Davikliai yra labai primityvūs - besisukantis dantytas diskas ir elektromagnetinis daviklis reaguojantis į dantytame diske esančius tarpelius. Kai šis diskas sukasi kartu su ratu palei daviklį sukasi jo dantytas paviršius ir esant tarpui tarp dantų ant to disko keičiasi elektromagnetinis laukas. Šiuos pakitimus daviklis fiksuoja ir perduoda parodymus apie kiekvieno rato sukimosi greitį į ABS sistemos procesorių. ABS sistemos procesorius atlieka pastovius matematinius veiksmus lygindamas visų ratų sukimosi greitį ir jeigu stabdant bent vieno rato greitis nukrenta greičiau (pirmas požymis, kad tas ratas tuoj užsiblokuos ir pradės čiuožti) nei kitų arba išvis ratas sustoja procesorius šio rato stabdžių kaladėles šiek tiek atleidžia ir vėl prispaudžia ir tokius veiksmus atlieka tol kol yra skirtumas tarp ratų sukimosi greičio (tai ypač būdinga ratams sukimbant su skirtingo slidumo kelio danga). Pati stabdymo galios korekcija realizuojama hidraulinių vožtuvų pagalba kurie koreguoja slėgio perduodamo į kiekvieno rato stabdžių sistemos cilindrus, atsidarydami arba užsidarydami priklausomai nuo to, koks signalas yra perduodamas iš ABS sistemos procesoriaus Kokias papildomas funkcijas gali atlikti ABS? Šiuolaikiniuose automobiliuose dažnai pasitaiko praslydimo kontrolės ir stabilumo kontrolės sistemos. Praslydimo kontrolės sistema naudojasi ABS sistemos daviklių parodymais apie ratų 30

31 sukimosi greitį ir neleidžia nė vienam ratui greitėjant suktis greičiau už kitus. Jei sistema pastebi, kad kuris nors ratas pradeda suktis greičiau tuoj pat pristabdo jo sukimąsi vienu iš kelių būdų. Kai kurios praslydimo kontrolės sistemos pristabdo greičiau besisukantį ratą šiek tiek prispausdamos stabdžių kaladėles ant to rato stabdžių disko taip sukeliant papildomą apkrovą, o kitos sistemos duoda signalą variklio valdymo procesoriui, o šis elektroniškai valdydamas droselio sklendę sumažina variklio galią perduodamą į ratus. Egzistuoja ir sistemos kurios dalinai blokuoja reikiamo tilto diferencialą tam, kad galingumas būtų tolygiau paskirstomas į varančiuosius ratus taip išvengiant ratų praslydimo (prasisukimo). Stabilumo kontrolės sistemos yra pakankamai sudėtingos ir gaudamos duomenis apie ratų sukimosi greitį nustato net tokias situacijas kaip šoninis slydimas ir panašias, tuo pačiu pasitelkdamos ABS sistemą tam, kad automobilį atstatyti į normalią padėtį neleidžiant jam slysti šonu ir suteikiant vairuotojui galimybę net nepalankiomis sąlygomis suvaldyti automobilį. Reiktų paminėti ir tai, jog pačios ABS sistemos yra skirtingos. Kai kurie automobiliai yra aprūpinti greitesnės reakcijos ir darbinio greičio ABS sistemomis, kurios ne tik greičiau sureaguoja į ratų sukimosi greičio skirtumus, bet ir gali didesniu tankiu atlikti frikcinius stabdžių kaladėlių suspaudimus taip padidindamos stabdymo efektyvumą. Tam tikruose automobiliuose, pavyzdžiui, tokiuose kaip BMW M3 (E46) stabdžių sistema turi papildomų savybių. Kadangi šiame automobilyje yra sumontuota galingesnė stabdžių sistema su specifinių metalo lydinio stabdžių diskais kurie efektyviai dirba tik pasiekę darbinę temperatūrą, stabdžių sistema be stabdžio pedalo paspaudimo, retkarčiais važiuojant nestipriai priglaudžia stabdžių kaladėles prie disko tam, kad atsiradusi trintis sušildytų iki darbinės temperatūros ir patį stabdžių diską ir stabdžių kaladėles. Taip pat labai įdomi funkcija yra ta, jog važiuojant, atleidus akceleratoriaus pedalą stabdžių sistema priglaudžia stabdžių kaladėles prie stabdžių disko kiek įmanoma arčiau tam, kad vairuotojui paspaudus stabdžių pedalą stabdymas prasidėtu anksčiau taip sutaupant kelias milisekundes, o gal net ir vieną ar kelis metrus stabdymo kelio. Tokio tipo papildomos stabdžių sistemos funkcijos plačiai paplito galingesnių automobilių tarpe ir ypač tuose automobiliuose kuriuose naudojami nestandartinių lydinių stabdžių diskai metais kompanijos Daimler-Benz ir TRW/Lucas-Verity pristatė naują sistemą kuri vadinasi Brake Assist. Kaip tyrimai parodė net 90 procentų vairuotojų ekstremaliose situacijose nepanaudoja pakankamai stabdžių galios tam, kad būtų išvengta avarijos. Ši sistema stebi greičio parodymus ir reaguoja į staigų stabdžio pedalo paspaudimą, kas yra būdinga esant ekstremaliai situacijai. Sistema sureagavusi į tokį paspaudimą, pati kiek įmanoma efektyviau stabdo automobilį tuo pačiu pasitelkdama ABS sistemą, jei stabdžio pedalas nėra dalinai ar pilnai atleidžiamas. Yra įrodyta, jog su tokia sistema, esant ekstremaliai situacijai, stabdymo kelias gali sumažėti net 20 procentų metais ši sistema buvo pradėta montuoti į Mercedes-Benz S ir 31

32 SL klasės automobilius, 1998 metais Mercedes-Benz tapo pirmuoju gamintoju montavusiu šias sistemas net į bazines automobilių versijas, o vėliau šias sistemas pradėta montuoti į BMW, Volvo ir kitus automobilius. Yra ir tokių automobilių kuriems ABS sistema yra visiškai nereikalinga, o gal tiesiog beprasmiška. Pavyzdžiui, legendiniame McLaren F1 automobilyje kuris yra prifarširuotas visokių technologinių naujovių nėra ABS sistemos, nes ji neduotų jokio efektyvumo stabdant šį automobilį. Paslaptis slypi tame, jog šio automobilio pasyvūs ir aktyvūs aerodinaminiai elementai stabdant sudaro tokią prispaudžiamąją galią, kad ratai net negali užsiblokuoti, o stabdžių stabdymo galia išnaudojama optimaliai Elektroninė stabilumo kontrolė ESK Trumpas ESP (Elektronisches Stabilitäts Programm), ESC (Electronic Stability Control), DSC (Dynamic Stability Control) ir kitų analogiškų elektroninių stabilumo kontrolės sistemų aprašymas. ESC (Electronic Stability Control) sistema buvo suprojektuota kompanijos Bosch, sistemai buvo suteiktas pavadinimas ESP (Elektronisches Stabilitäts Programm). Šios sistemos pagrindinis tikslas buvo padėti vairuotojui valdyti automobilį esant ekstremaliom sąlygom arba išvengti automobilio kontrolės netekimo. Įdiegus elektronines stabilumo kontrolės sistemas, kuriomis automobiliai apsaugomi nuo slydimo, mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių būtų galima sumažinti 15 %. Europos Komisija siūlo ESK sistemą privalomai diegti visuose po 2012 m. pagamintuose automobiliuose [46]. Pati sistema yra glaudžiai susijusi su visomis kitomis automobilio kontrolės sistemomis, stebėdama daviklių parodymus ir juos analizuodama sistema atlieka milijonus operacijų ir bent vieno ir tikrinamų parametrų nukrypimas aktyvuoja sistema kuri savo ruožtu pritaiko visus reikiamus veiksmus tam, kad automobilis toliau važiuotų saugiai ir būtų valdomas. Parametrų nukrypimas pasireiškia skirtingu ratų skirtingu sukimosi greičiu, ESK sistema duomenis apie ratų sukimosi greičius perima iš kompiuterizuotos ABS sistemos daviklių. Esant, bet kokiai situacijai, tokiai kaip slydimas, šoninis slydimas, ratų prasisukimas, ratų prasisukimas posūkyje ir kitoms ESK sistema padeda vairuotojui susigražinti prarastą automobilio kontrolę arba tiesiog jos neprarasti [39]. ESK veikimas pasireiškia keliais veiksniais kurie priklauso nuo pačios situacijos. Vienu atveju sistema gali bandyti skirtingai stabdyti atskirai kiekvieną ratą, gali pristabdyti galinius arba priekinius ratus, sumažinti variklio apsukas kitu atveju tiesiog panaudoti visus išvardintus variantus tam, kad būtų normalizuotas automobilio valdymas. Netgi tokioje situacijoje kaip automobilio sukimasis aplink savo ašį čiuožiant dideliu greičiu ESK gali padėti suvaldyti 32

33 automobilį, bet anaip tol viskas galų gale priklauso nuo paties vairuotojo veiksmų. ESK sistema negali paneigti fizikos dėsnių, taigi pasiekus tam tikra ribą sistema nepadės jums išvengti nemalonumų jei prarasite automobilio valdymą. Pasaulyje buvo atlikta labai daug šios sistemos ir jos atmainų testų ir tyrimų kurių metu buvo nustatyta, jog ESK sistema 15 procentų sumažina avarijų tikimybę ir pačių avarijų skaičių. O tai yra pakankamai didelis skaičius įskaitant, kad per metus įvyksta tūkstančiai avarijų. Kiti teigia, jog ši sistema kaip tik išprovokuoja ne saugų vairavimą, nes leidžia vairuotojui jaustis drąsiau važiuojant dideliu greičiu ir atliekant staigius nepageidaujamus keliuose manevrus. Anaip tol daugelis automobilių montuoja ESK sistemas ar jų atmainas savo automobiliuose, o kai kurie gamintojai dar ir palieka galimybę vairuotojui bet kada atjungti šią sistemą tam, kad vairuotojas pajustu daugiau pajustų vairavimą ir jo teikiamą malonumą. Skirtingi gamintojai šią sistemą vadina skirtingais pavadinimais: BMW - Dynamic Stability Control (DSC), Audi: ESP - Electronic Stabilization Program, Mercedes: Electronic Stability Program (ESP), Honda: Electronic Stability Control (ESC) and Vehicle Stability Assist (VSA), Lexus: Vehicle Stability Control (VSC) and Traction Control (TRAC) systems, Lincoln: AdvanceTrak ir t.t. 13 pav. ESC sudėtinių dalių schema: 1- hidraulinis įrenginys su valdymo bloku; 2 ratų greičio davikliai; 3 vairavimo kampo davikliai; 4 nuokrypio dažnumo ir šoninės akceleracijos davikliai; 5 ryšys su variklio valdymu. 33

34 2.5 Elektroninis skambutis ecall Plėtojant technologijas automobiliai tampa saugesni, mažiau teršiantys aplinką ir protingesni. Daugelis vairuotojų jau žino, kas yra ABS, bet dar nėra girdėję apie kitas naujas pažangias automobilių ypatybes. Eismo nelaimės atveju automobilyje įrengtas elektroninio skambučio (ecall) įrenginys perduos pagalbos skambutį, kuris automatiškai pasieks artimiausią skubios pagalbos tarnybą. ecall gali būti valdomas rankiniu būdu, tačiau rimtos avarijos atveju jis bus automobilio išsiųstas automatiškai. ecall gali išgelbėti gyvybę, suteikdamas tikslią informaciją apie avarijos vietą: skubios pagalbos tarnybos informuojamos nedelsiant, ir jos aiškiai žino kur vykti. Tai žymiai sutrumpina gelbėjimo darbų trukmę. Plataus masto ecall įdiegimas yra prioritetinis e. saugumo iniciatyvos tikslas. Nuo 2002 m. suinteresuotos šalys dirbo kartu ir parengė ecall įdiegimo planą. Tačiau jei valstybės narės nesiims skubių priemonių, ecall įdiegimas gali būti labai uždelstas. Pagrindinė e. saugumo komunikato rekomendacija buvo vienodo europinio automobilyje integruoto pagalbos skambučio ( ecall ) įdiegimas naudojantis vieninteliu Europos skubios pagalbos numeriu 112 [59]. Per metus Europoje įvyksta 1,7 milijonų eismo nelaimių, kurių metu prireikia medicininės pagalbos, ir dar daugiau eismo įvykių, kuriems reikalinga kitokio pobūdžio pagalba. Įvykus eismo nelaimei automobilyje esantys žmonės gali būti ištikti šoko, nežinoti savo buvimo vietos, nebūti pajėgūs suteikti informaciją arba pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu. Visais šiais atvejais gali padėti ecall : jis galėtų labai sutrumpinti pagalbos atvykimo laiką, išgelbėti gyvybes ir sumažinti sužalojimų sunkumą. Įdiegus ecall, jo socialinė-ekonominė nauda bus nepaprastai didelė. Siekiant visiško ecall įdiegimo jau padaryta didelė pažanga. ecall įgyvendinimo grupė, kurios užduotis yra ecall sistemos įdiegimo planavimas, numatė, kad ecall turėtų būti visiškai įdiegtas 2009 m. Tačiau kuriant visavertę ecall skubios pagalbos teikimo grandinę būtinas daugelio valdžios institucijų bendradarbiavimas. Šis bendradarbiavimas kol kas vyksta labai vangiai, o kai kuriose valstybėse narėse jo visai nėra. Pripažįstama, kad skubios pagalbos paslaugas modernizuoti būtina, tačiau tai nevykdoma dėl finansavimo trūkumo arba organizacinių sunkumų. Komisija primygtinai ragina nacionalines ir regionines vyriausybes imtis veiksmų ir investuoti į ecall sistemai reikalingą skubios pagalbos paslaugų infrastruktūrą, siekiant 2009 m. pradėti visapusį europinį šios paslaugos teikimą. Tačiau nors ir planuojamas ecall sistemos diegimas buvo nuo 2009metų, nutarta diegimo pradžią perkelti į 2010 metų pradžią [62]. 34

35 Siekdama remti pažangias automobilių technologijas Europos Komisija pagal pažangaus automobilio iniciatyvą bendradarbiauja su pramonės atstovais ir mokslininkais. Šios iniciatyvos tikslas pagreitinti žmonių gyvybę padedančių išsaugoti naujų technologijų kūrimą ir diegimą, labiau informuoti kelių eismo dalyvius apie naujovių privalumus ir padėti mokslininkams praktiškai pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatus ecall diegimas Lietuvoje Bendrasis pagalbos centras (BPC) ir mobiliojo ryšio operatoriai UAB Bitė Lietuva, UAB Omnitel ir UAB TELE m. gruodžio mėnesį pasirašė bendrą susitarimą dėl bendradarbiavimo sudarant technines galimybes nustatyti mobiliojo ryšio vartotojų vietą, kai jie skambina bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 [57]. Šio susitarimo tikslas bendromis šalių pastangomis siekti, kad mobiliojo ryšio tinkluose būtų kuo greičiau įdiegti techniniai vietos nustatymo duomenų teikimo kartu su pagalbos skambučiais sprendimai (angl. Enhanced 112 arba E112), leisiantys užtikrinti greitesnį ir tikslesnį reagavimą į pranešimus apie nelaimes. E 112 skambinančiojo vietos nustatymo funkcija leis BPC operatoriui jau atsakymo į pagalbos skambutį metu matyti mobiliojo ryšio vartotojo vietą skaitmeniniame žemėlapyje, todėl jis operatyviau organizuos reikalingos skubios pagalbos suteikimą į nelaimę patekusiems asmenims, o pagalbos tarnybos greičiau atvyks į nelaimės vietą ir suteiks skubią pagalbą. Ši funkcija ypač svarbi tada, kai asmuo patenka į pavojingą situaciją jam nepažįstamoje vietovėje ir negali pasakyti, kur jis tiksliai yra. Tokiu atveju kiekviena sugaišta sekundė aiškinantis asmens buvimo vietą, o vėliau jos ieškant, gali lemti sunkias pasekmes. Tuo tarpu E 112 sprendimai leis išvengti laiko gaišimo ir reaguoti nedelsiant, į nelaimės vietą nukreipti arčiausiai esančias pagalbos tarnybų pajėgas. Džiugu, kad visi trys mobiliojo ryšio operatoriai palaikė iniciatyvą bendradarbiauti E 112 srityje ir pritarė, kad skambinančiojo mobiliojo ryšio vartotojo vietos nustatymo galimybių įdiegimas yra ypač svarbus uždavinys, sakė Bendrojo pagalbos centro viršininkas Artūras Kedavičius.[57] Pasak jo, susitarimas taps pagrindu įdiegiant kokybiškas E 112 paslaugas Lietuvoje, kuriant konkrečius technologinius sprendimus, nustatant tam reikalingų investicijų poreikį, vystant ir diegiant tikslesnes vietos nustatymo technologijas. Susitarimas taip pat sudarys sąlygas įgyvendinti Universaliųjų paslaugų direktyvos 2002/22/EB 26 straipsnio 3 dalies nuostatą, įpareigojančią ES valstybes nares užtikrinti, kad įmonės, eksploatuojančios viešuosius telefono ryšio tinklus, pasirūpintų, kad informacija apie tai, iš kur skambinama bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, būtų kuo labiau prieinama pagalbos tarnyboms. 35

36 Europos Komisija nuolat kontroliuoja E 112 reikalavimų įgyvendinimo būklę Europos Sąjungos valstybėse narėse ir inicijuoja bei skatina kitų sistemų, pagristų E 112 veikimu (pvz., [57] Europos automobilių neatidėliotinos pagalbos iškvietimo sistemos, angl. ecall), diegimą Europos Sąjungoje. 3. Internetas ir automobiliai Lietuviškoje automobilių parodoje "alt" buvo atlikta sociologinę apklausa, tarp kurioje buvo ir toks klausimas: "Ar pirktų vartotojas automobilį per Internetą, jei jam niekur iš namų nerekėtų eiti ir jei automobilis dar būtų gerokai pigesnis? [52]. Teigiamai į šį klausimą atsakė 25 proc. apklaustųjų, tuo tarpu 20 proc. kategoriškai pareiškė, jog automobilio per internetą nepirktų niekada. Minėtoje apklausoje dar kartą išryškėjo viena seniai žinoma tendencija: Internetu labiau domisi jaunimas, todėl galima daryti prielaidą, kad tai - ateities technologijos. Tuo tarpu didesnė vyresniojo amžiaus žmonių grupė beveik niekada nebuvo susidūrusi su kompiuteriu, juo labiau - su Internetu. Tai, kad prekyba per Internetą - ateities technologija, puikiai supranta ir automobilių gamintojai. Iš karto galima teigti, jog tokia "prabanga" kaip IT automobilių pramonėje įmanoma tik turtingoje visuomenėje. Lyderiai šioje srityje yra trys stambios amerikiečių companijos - "General Motors", "DaimlerChrysler" bei "Ford Motor". Tuo tarpu Europoje šioje srityje atsiliekama, mat čia atsilieka ir kompiuterizacijos lygis. Antra vertus, mažiau turtingoje Rytų Europoje diegti IT būtų galima tik į patį automobilių gamybos procesą, o ne į produkciją - automobilį, kadangi tai gerokai pabrangintų patį automobilį. Iš kitos pusės, automobilių pramonė daugiau kaip per 100 savo vystimosi metų nepasiekė tiek, kiek per 30 savo gyvavimo metų pasiekė kompiuteriai ir IT pramonė Internetas varomoji jėga Įsivaizduokime, kad dabar jau 2010 metai. Važiuojate greitkeliu savo naujuoju korporacijos "General Motors" sportiniu automobiliu, sukurtu specialiai Jums. Jis ne tik kvepia kaip naujas automobilis - juk jis buvo sukurtas per kelias dienas po to, kai Jūs pateikėte užsakymą internetu, - jis turi prieigą prie interneto, el. paštą, "žino" kasdieninius biržų kursus bei naujienų antraštes. Žinoma, viskas pritaikyta Jūsų asmeniniams poreikiams. Automobilis taip pat žino Jūsų pietų valgiaraštį ir gali pietus užsakyti per tinklą, Jums tereikės nuvykti ten, kur reikia. Be to, automobilis taps mobiliu klientu. Naujajame amžiuje, kai interneto ryšys diegiamas visur, kur tik įmanoma, tai jau nebestebina. Jau dabar "General Motors" ir kiti stambūs stambiųjų automobilių gamintojų skiria daug dėmesio internetui, tad automobilis-naršyklė jau netolima realybė. 36

37 Diegdami internetą į įvairiausius prietaisus ir įtaisus, gamintojai keičia interneto pobūdį. Netrukus automobiliuose plačiai paplis tokios technologijos kaip bevielis ryšys, balso atpažinimo programinė įranga, organiniai tinklai, XML, WML, WAP. Tai pakeis daugelio žmonių gyvenimą. Jei paskutinis kartas, kai žmonės keitė savo gyvenimo būdą, buvo industrinė revoliucija, dabar jį teks keisti jau dėl tinklo revoliucijos. Korporacija "General Motors" ne tik planuoja įdiegti internetą į automobilius, bet diegti portalų technologijas, dėl kurių ne tik pagerės kompanijos padalinių tarpusavio bendradarbiavimas, bet ir į produktų kūrimo procesą bus įtraukti ir klientai. Jau šiandien potencialūs klientai padeda "General Motors" kurti sportinį automobilį "GenX", orientuotą į 20-29metų internautus verslininkus. "Jei viskas klostysis sėkmingai, pamatysime, kad GM tapo "e-gm", - Hanoverio parodoje žurnalistams teigė Markas Hoganas, "General Motors" padalinio "e-gm" prezidentas.[52] "Internetas gali būti naudojamas visuose etapuose - nuo dizaino iki pardavimo, ir mes tai suvokiame jau dabar"[52]. Viso pasaulio tyrimų institutai ieško būdų, kaip internetu praplėsti verslo modelius. Pavyzdžiui, "British Telecom Laboratories" kuria virtualią erdvę, kurioje vartotoją simbolizuotų elektroninė asmenybė, kontroliuojama žmogaus balsu ir gestais. "BT Labs" taip pat siekia per internetą suartinti žmones ir kompiuterius. Viena iš idėjų - panaudoti dirbtinį intelektą, su kuriuo kompiuteris galėtų sužinoti žmogaus pageidavimus ir prisitaikyti prie jo poreikių Bevielės technologijos Šiuo metu, kai daugelio naujų technologijų likimas vis dar nežinomas, aišku, kad bevielės technologijos tikrai suvaidins svarbų vaidmenį. Dabar kai kurios kompanijos naudoja bevielį ryšį tam, kad jų kompiuteriai susisiektų tarpusavyje, sakysim, savaitgalį ir apsikeistų duomenimis. Be to, vis daugiau mobiliųjų telefonų pritaikomi duomenų priėmimui bei perdavimui. Pasak Hanoverio parodos organizatorių, jog po kokių 30 metų automobilius per mobiliuosius telefonus valdys robotai.. Bevielis ryšys augs eksponentiškai. Tai reiškia, kad ir kaip norėdami, vairuotojai negalės viršyti greičio, nes automobilis bevieliu ryšiu gaus informaciją apie leistiną greitį atitinkamoje kelio vietoje ir jį kontroliuos. Beje, aiškėja viena problema. Daugelis kompanijų siekia kurti naujoves, prisidėti prie technologijų tobulėjimo. Naujovių vis daugėja. Tačiau ima trūkti žmonių, išmanančių šias 37

38 technologijas. Galbūt tai reiškia, kad vieną dieną IT kompanijos bus priverstos sukurti tam tikrus robotus, kurie panaikintų išmanančių technologijas žmonių trūkumą. Tačiau viena aišku: pasaulis eina "webifikacijos" link. Nors tai ir gresia galvos skausmais jau ir taip pakankamai darbo turintiems IT profesionalams, kasdieninis gyvenimas turėtų tapti lengvesnis Interneto ir automobilų ateities vizija Ateities spėjimas - visada keblus dalykas. Ją nuspėti tampa beveik neįmanoma, nes technologijų vystimosi pobūdis nuolat keičiasi. Viena aišku naujųjų interneto technologijų vystimasis tikrai nežada lėtėti artimiausiais naujojo amžiaus metais. Netrukus vartotojai gaus pirmuosius automobilius su prieiga prie interneto. "General Motors" ruošiasi į daugelį automobilių modelių įdiegti "OnStar" - už 40 dolerių (apie 97,5 litų) per mėnesį vartotojai galės naudotis "OnStar" sistemos palydovine paslauga, kuri taps automobilių interneto paslaugų teikėju. Tai gali skambėti nerealiai, tačiau "e-gm" prezidentas M. Hoganas tikisi kitais metais sulaukti 1 milijono "OnStar" paslaugos klientų [52]. Kol didžiausios pasaulio automobilių gamintojos puoselėja ambicingus interneto automobilių dalių biržų planus, kurie leis joms sutaupyti milijardus dolerių, mažesni tinklapiai tapo kibirkštimi, žadančia revoliuciją Europos automobilių rinkoje. "OneSwoop.com" automobilių prekybos tinklapyje suteikdama galimybė vienos Europos Sąjungos valstybės gyventojams pirkti automobilius kitoje "pelės" klavišo paspaudimu - apeinant kalbos, valiutinius ir pristatymo barjerus - bendrovės tikisi paskatinti tikros bendros ES automobilių rinkos plėtrą. Tačiau įgaliotiesiems prekybos atstovams visai nebūtina ieškotis naujo darbo. Kol kas tik 0,002 procento Didžiosios Britanijos vartotojų perka automobilius per internetą. Ekspertų teigimu, turės praeiti nemažai laiko, kol elektroninė prekyba automobiliais turės paklausą. Pirkti automobilį - tai ne kompaktinius diskus ar knygas. Šis reikalas yra daug subtilesnis, todėl nereikia tikėtis, kad internetas čia greitai įsigalės", - tvirtina Didžiosios Britanijos automobilių prekybos federacijos atstovas Džonatanas Akermanas (Jonathan Akerman). [52] "OneSwoop.com" įkūrėjai, kaip ir kiti interneto automobilių prekybos agentai, daugiausia vilčių deda į išpūstas automobilių kainas Didžiojoje Britanijoje, kurios verčia britus dairytis automobilių žemyne. Automobiliai Didžiojoje Britanijoje kainuoja iki 40 procentų brangiau nei kitose Europos valstybėse. Privilegijuoti šalies gamintojai gali patys nuspręsti, kokias kainas ir kokiems modeliams taikyti, ir, nepaisant vartotojų nepasitenkinimo, neketina jų atsisakyti, tokiu būdu atiduodami į interneto prekybininkų rankas bent vieną tvirtą kozirį šiame žaidime. 38

39 Perkant automobilį per internetą, jo kaina Didžiojoje Britanijoje sumažėja vidutiniškai 22 procentais. Europos Sąjungos įstatymai nedraudžia vienos valstybės piliečiams pirkti automobilių kitoje šalyje, tačiau skirtingi standartai, kelionės išlaidos, valiutų kursai, kalbos barjeras bei pristatymo sunkumai neretai verčia europiečius atsisakyti šio sumanymo. Netgi labiausiai nepatenkinti britų pirkėjai dažniausiai perka automobilį pas vietos atstovus metais apie 114 tūkstančių britų pirko automobilius žemyne, tuo tarpu iš viso Didžiojoje Britanijoje buvo nupirkta 2,2 mln. naujų automobilių. "OneSwoop" steigėjai, tarp kurių yra tokios garsios firmos kaip "Andersen Consulting" ir "BP Amoco", mano pakeisią šią padėtį. Jų vartotojai gaus visą paslaugų paketą - naujo automobilio paieškos, finansavimo (paskolos), pirkimo, užsakymo, draudimo bei pristatymo tik už 3,5 procento komisinių nuo bendros sumos. Kol kas šis tinklapis yra tik anglų kalba, tačiau netrukus pasirodys jo versijos vokiečių ir prancūzų kalbomis. Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius trejus metus naujų automobilių prekybos per internetą apimtys padidės dvigubai iki 50 milijonų vienetų. Įgaliotieji prekybos atstovai neketina lengvai pasiduoti. Jų teigimu, įprastas automobilių pirkimas yra kur kas malonesnis klientui. Jis gali automobilį apžiūrėti, pačiupinėti ir išbandyti, nors statistika rodo, kad apie 30 procentų pirkėjų nebando savo automobilių prieš pirkdami. Europos automobilių gamintojos viena po kitos skelbia savo planus, susijusius su internetu, nenorėdamos atsilikti nuo automobilių gamybos milžinių "DaimlerChrysler", "General Motors" ir "Ford". Šios trys bendrovės Hanoverio parodoje paskelbė ketinančios įkurti bendrą interneto kompaniją, kuri turėtų tapti kibernetine automobilių detalių rinka. Kaip tvirtina trys automobilių kompanijos, šis žingsnis leis automobilių gamintojoms sumažinti gamybos kaštus, užtikrinti palankesnes kainas bei suteikti galimybę paprasčiau nusipirkti automobilių dalių. Pirmoji norą bendradarbiauti jau pareiškė Japonijos automobilių gamintoja "Nissan" bei jos didžiausia akcininkė Prancūzijos bendrovė "Renault SA", valdanti 37 proc. "Nissan" akcijų [52]. Vokietijos automobilių koncernas "Volkswagen" paskelbė ketinąs įkurti savo interneto automobilių detalių rinką dar šiais metais. Bendrovės teigimu, šiame projekte dalyvaus apie 10 tūkstančių automobilių dalių tiekėjų. Beveik trečdalis "Volkswagen" tiekėjų jau turi elektroninį ryšį su bendrove. 39

40 Stokholme Švedijos automobilių gamintoja "Volvo" bei telekomunikacijų grupės "Telia" ir "Ericsson" paskelbė apie bendrą įmonę, kuri teiks daugiasluoksnės terpės paslaugas automobiliams. Naujoji bendrovė vadinsis "WirelessCar". Vokietijos vadybos konsultacijų grupės "Nummert und Partner" neseniai atlikta 500 didžiausių Vokietijos bendrovių apklausa parodė, kad dvi iš trijų apklaustų bendrovių savo ateitį sieja su internetu. Kas aštunta bendrovė jau yra parengusi elektroninės detalių ar žaliavų pirkimo rinkos projektą OnStar sistema Nuo 2005 kompanija "General Motors" gamybos automobiliai automatiškai vykdo savo būklės diagnostiką. Jie turi naują komunikavimo sistemą "OnStar", kuri dirba per palydovą. Naudojantis ja, automobiliai vykdo planinius kasmėnesinius diagnostinius testus, taip pat gali bet kuriuo metu atlikti diagnostiką, vairuotojo pageidavimu. Atlikus testavimą, automobilis siųs savininkui pranešimą nurodytu elektroninio pašto adresu. Jame bus informacija apie variklio, pavarų dėžės, apsaugos sistemų, saugumo sistemų (ABS, ESK, TPMS) būseną [63]. Savo laiškuose automobilis tai pat primins apie būtinybę pakeisti tepalus, atlikti techninę apžiūrą. Be to OnStar sistema diegiama "General Motors" gamybos automobiliuose turi apsaugos nuo vagystčių sistemą, globalios padėties nustatymo sistemą bei balsu valdomą pagalbos telefono numerio rinkimo galimybę Taip pat pagalbos telefono rinkimas yra aktyvuojamas, jeigu automobilyje iššauna nors viena saugos oro pagalvė. General Motors (GM) paskelbė, kad naujuose savo automobiliuose, ketina įdiegti sistemą, leidžiančią sustabdyti pavogtą automobilį nuotoliniu būdu. Kompanija planuoja šį OnStar sistemos priedą įdiegti į 20 naujų automobilių modelių, kurie rinkoje pasirodys 2009 metais. Skelbiama, kad tai padės kovoti su automobilių vagystėmis ir kitais nusikaltimais.[60] Anot OnStar prezidento Cheto Huberio, jau dabar kiekvieną mėnesį OnStar sekimo sistema padeda surasti apie pavogtų automobilių.[60] Iš OnStar operatorių gavę duomenis apie pavogto automobilio buvimo vietą, policijos pareigūnai gali lengvai surasti. Išanalizavę situaciją ir nusprendę, kad automobilis gali būti sustabdytas saugiai, policijos pareigūnai gali pranešti OnStar operatoriams, kad šie sustabdytų sekamą automobilį, pasiuntę jam signalą mobiliojo ryšio tinklu. Anot C. Huberio, ši sistema paprasčiausiai išjungia variklio traukos valdymą, nesutrikdydama stabdžių ar vairo stiprintuvo darbo, todėl automobilis gali sustoti saugiai [61]. Šiuo metu General Motors svarsto galimybę į automobilius diegti perspėjimo balsu sistemą, pranešančią apie tai, kad automobilį stabdo policija. Stabdomas automobilis automatiškai įjungtų avarinį signalą. 40

41 Dabartinės OnStar paslaugos vartotojai, kurių yra apie 5 mln., nelaimės atveju gali susisiekti su OnStar operatoriais ir prašytis pagalbos, o OnStar sistemai užfiksavus susidūrimą, operatoriai patys bando susisiekti su automobiliu. Pasak OnStar prezidento, apie 95 proc. vartotojų pageidautų šios paslaugos, o nenorintys galimybės sulaikyti jų automobilio, galės atsisakyti šios galimybės. OnStar sekimo paslauga yra parduodama kartu su daugeliu General Motors automobilių, įtraukiant pirmų metų paslaugos mokestį į automobilio kainą. Vėliau ši paslauga kainuoja 16,95 JAV dolerio (apie 41,5 litą) per mėnesį arba 199 JAV dolerius (apie 487 litus) per metus už paprasčiausių paslaugų rinkinį. Anot C. Huberio, General Motors ketina parduoti šią technologiją ir kitų automobilių gamintojams, taip siekdama palengvinti policijos darbą ir sumažinti persekiojimų keliuose skaičių.[60] JAV Nacionalinės kelių eismo saugumo administracijos duomenimis, praėjusiais metais vykusių persekiojimų metu žuvo 404 žmonės. Vien Kalifornijos valstijoje praėjusiais metais vyko 7633 persekiojimai, kurių metu buvo sužeista 771 ir žuvo 27 žmonės. Taigi, rinkos analitikų nuomone, galimybė saugiai išvengti persekiojimų ir atgauti pavogtą automobilį turėtų patikti vartotojams. Policija taip pat teigiamai vertina galimybę išvengti automobilio persekiojimo dideliu greičiu. Labai tikėtina, kad galimybė sustabdyti automobilį sudomins ir kitus asmenis. Galima net neabejoti, kad šios sistemos apsaugų patikimumą patikrins kompiuterių įsilaužėliai. Vieniems tai bus asmeninis iššūkis apeiti dar vieną apsaugos sistemą ir, gal būt, papokštauti su kaimyno automobiliu, o kiti gali turėti ir piktesnių kėslų. Nusikaltėliams taip pat gali būti labai paranku turėti galimybę sustabdyti aukos automobilį, pageidautina, kur nors nuošalioje vietoje. Na, o patys nusikaltėliai gali pasitelkti mobiliojo ryšio slopintuvą, kuris OnStar operatoriams ne tik sukliudys sustabdyti automobilį, bet išvis jį neleis nustatyti jo buvimo vietą. Deja, naujos technologijos dažnai yra diegiamos, neatsižvelgus galimas jų saugumo ar kitokias spragas. Pavyzdžiui, anot Didžiojoje Britanijoje sučiuptų automobilių vagių, jiems reikėdavo maždaug 20 minučių, kad įveiktų automobilio apsaugos sistemas ir nuvažiuotų pavogtu automobiliu savais keliais. Per trečdalį valandos jie įveikdavo šiuolaikiniuose automobiliuose vis dažniau montuojamas, rakto nenaudojančias, užvedimo sistemas, kurias galima valdyti nuotoliniu būdu. Papildomą žemėlapių informaciją pateikiančios navigacijos sistemų paslaugos taip pat gali tapti netinkamai realizuotos sistemos pavyzdžiu. Šių metų pavasarį Vankuveryje (Kanada) vykusioje kompiuterinio saugumo konferencijoje buvo perskaitytas pranešimas apie galimybę apgauti GPS sistemos įrenginius ir jų ekranuose pateikti melagingą informaciją. Pavyzdžiui, pranešti apie miesto centre įvykusį teroristinį išpuolį ir taip sukelti paniką gyventojų tarpe. 41

42 3.5. Kibernetinė automobilių rinka. Automobilių pramonės milžinės "General Motors", "Ford" ir "DaimlerChrysler" paskelbė ketinančios įkurti bendrą interneto kompaniją, kuri turėtų tapti kibernetine automobilių rinka. Naujoji bendrovė, kuri veiks kaip atskira kompanija, bus atvira viso pasaulio automobilių gamintojams bei jų tiekėjams, partneriams bei įgaliotiesiems prekybos atstovams, rašoma trijų kompanijų pranešime. Kaip tvirtina trys automobilių kompanijos, šis žingsnis leis automobilių gamintojoms sumažinti gamybos kaštus, užtikrinti palankesnes kainas bei suteikti galimybę paprasčiau nusipirkti automobilių dalių. "General Motors", "DaimlerChrysler" bei "Ford" pasidalys po 25 procentus interneto bendrovės akcijų, o dar 25 procentai bus pasiūlyti technologiniams partneriams. "Ford", "General Motors" ir "DaimlerChrysler" sveikins bet kokį kitų gamintojų bei tiekėjų dalyvavimą šioje kibernetinėje biržoje", - pareiškė kompanijos "Ford" viceprezidentas Brajanas Kelis. Pirmoji norą bendradarbiauti pareiškė Japonijos automobilių gamintoja "Nissan" bei jos didžiausia akcininkė Prancūzijos bendrovė "Renault SA. "Tikimės, kad per porą metų, įsitikinusios akivaizdžia nauda, prie mūsų prisijungs visos automobilių gamintojos", - mano Ričardas Vegoneris, "General Motors" prezidentas. [52] Lyderiu IT srityje, be abejo, reikėtų laikyti General Motors korporaciją Jį jau artina tą dieną, kai į visus automobilius bus įtaisyti prietaisai, turintys ryšį su internetu. General Motors jau po Hanoverio parodos pristatė iš karto dvi naujas technologijas: "Asmeninis skambutis" ir "Virtualus patarėjas". Pirmoji technologija - tai mobiliojo ryšio sistema, kuria galima valdyti automobilį tik savininko balsu. Antroji technologija leidžia naudotis interneto paslaugomis: ji gali tikrinti elektroninį paštą, informuoti apie oro prognozę, naujienas iš biržų ir viso pasaulio. 4. Balso atpažinimo sistemos BAS ir automobiliai Įsivaizduokite tradicinės išvaizdos prietaisą, panašų į vadinamąjį asmeninį skaitmeninį asistentą (ASA) - nedidelį nešiojamąjį kompiuterį. Asmeninis skaitmeninis asistentas (Personal Digital Assistant - PDA) Compaq Šis prietaisas supranta, ką šnekate. Maxas Huangas ir jo kolegos iš kompanijos Philips kalbos tyrimo grupės Taipėjuje (Taivanas) patobulino kompanijos balso atpažinimo sistemą (toliau - BAS), kurią iš pradžių buvo numatyta integruoti į asmeninį kompiuterį, o ne į ASA. Ši sistema - tik prototipas, bet ji jau atpažįsta kinų kalbos žodžių ir nėra neįkandama Compaq aparatinės įrangos resursams. 42

43 Turint tokią "sekretorę" diktuojant galima atsiversti kompiuteryje esančią adresų knygutę, sudaryti darbų ir susitikimų grafiką bei parašyti elektroninį laišką. Lyginant šias prietaiso galimybes su įprastesne ASA teikiama paslauga - ant jo nedidelio displėjaus rašyti plonyte šviesplunksne - jis yra kur kas patogesnis. 14 pav. diktuojami žodžiai yra tiesiog rašomi mažame ASA. Rimčiau balso atpažinimo technologiją imta tobulinti pastarąjį dešimtmetį. Beje, nuo to laiko spėjo pasikeisti ir mūsų supratimas apie šios technologijos taikymo ribas. Anksčiau būtume manę, kad užtektų ir kompiuteriui diktuoti tekstą ar įsakyti rinkti norimą telefono numerį, o šiais laikais BAS pasirodė įmanoma panaudoti ir tokiems dalykams, apie kuriuos tada net nepagalvodavome: žaislams ir grotuvams, automobiliams ir pasilinksminimo sistemoms, mobiliesiems telefonams ir ASA. BAS turėtų nesutrikdyti nei atsitiktiniai triukšmai, nei pasikeitusi balso intonacija. Be to, nuo to laiko pasirodė galingesni bei pigesni ir drauge kompaktiškesni procesoriai bei atminties lustai, todėl visa balso atpažinimo sistema gali tilpti į mažą dėžutę. Balso atpažinimo technologijos pasirodė visuotinės prietaisų miniatiūrizacijos laikotarpiu, kai visą technologiją įprasta integruoti į vieną lustą. "Mygtukams ir displėjams jau nebelieka vietos" [56], - sako Erikas Soule'as, kompanijos Sensory Inc. (Santa Klara, Kalifornijos valstija) rinkodaros direktorius, įtaisytųjų balso sistemų programinės įrangos kūrėjas. Tarkim, turėdami balso sąsają, galėtume pasiklausyti muzikos vien ištarę dainos pavadinimą - valdymo įtaisais nereiktų jos ieškoti tarp įvairių meniu. "Manome, kad balso sąsaja yra labai svarus regimosios ir lytėjimo sąsajų papildymas", - teigia E.Soule'as.[56] 43

44 Žinovai pranašauja sparčią balso technologijų rinkos plėtrą, nors šių technologijų verslas ir nėra lengva duona: 1999 m. žlugo Lernout & Hauspie - viena garsiausių šios srities kompanijų ir geriausių balso technologijų kūrėja. Šiuo metu yra nemažai smulkių ir stambių šios srities įmonių. Tarp jų - garsiosios IBM ir Philips, kurios R&D (tyrimai ir plėtra) kompanijų šimtuke užima atitinkamai 5 ir 24 vietas. Abi kompanijos jau yra sukūrusios ne vieną balso atpažinimo įrenginį bei sukaupusios dešimtmečių patirtį. Yra ir smulkesnių įmonių: Sensory, Advanced Recognition Technology ir Voice Signal Technologies. Visos šios kompanijos tikisi, kad jų technologijos bus įvertintos ir daug kur pritaikytos. Kai kurios jų paslaugos, pvz., balsu valdomas telefono numerio rinkimas, jau turi savo vartotoją; kitos, tarkim, galimybė balso komanda įjungti šviesą ar televizorių, kol kas atrodo neįprastai; yra ir tokių, kurios numatomos dar labai negreit, kaip kad galimybė mobiliajam telefonui padiktuoti elektroninio pašto laišką ir pan BAS atsiradimo istorija Pagrindus šiai technologijai aštuntojo dešimtmečio pradžioje padėjo IBM korporacijos ir Carnegie Mellon universiteto mokslininkai. Nuo to laiko šią sritį ėmė plėtoti įvairių kompanijų ir universitetų tyrėjų grupės. Balso apdorojimo technologijos - tai tokia veiklos sritis, kuri apima įvairiausius mokslus: kompiuteriją, taikomąją matematiką, elektrotechniką, lingvistiką ir informatiką. Komercinių BAS kūrėjai vengia detaliau šnekėti apie savo sistemų veikimą. Tačiau apskritai visų šių sistemų balso atpažinimo principas panašus, kad ir kam būtų diktuojama - asmeniniam kompiuteriui ar mobiliajam telefonui, kuris siųs laišką elektroniniu paštu. Kai žmogus šneka, mikrofonas garso bangas verčia analoginiu signalu, o šis keičiamas skaitmeniniu. Iš skaitmeninio signalo kas 10 ar 20 milisekundžių išrenkami informacijos kadrai. Kiekvienas kadras turi būti toks trumpas, kad per jį nekistų informacijos dažninės savybės, ir toks ilgas, kad apimtų bent vieną dažnio periodą. Balso apdorojimo sistema iš kiekvieno kadro išrenka tik jai reikalingą spektrinės priklausomybės informaciją, o visa kita - atmeta. Toliau BAS gautus rezultatus palygina su žodyne saugomų žodžių atitikmenimis. Teoriškai kalbos duomenis būtų galima lyginti su visų žodyno žodžių akustine duomenų baze, kurioje atsispindi netgi žodžių tarimo ypatybės - akcentas, tarmė ir t.t. Bet galop, kai bus rasti geriausi ištartų žodžių atitikmenys, pasirodys, kad toks žodžių atpažinimo būdas per lėtas, taigi šiuo būdu užduočių neįmanoma atlikti realiame laike. 44

45 15 pav. bendras kalbos atpažinimo principas. Yra ir kitas atpažinimo principas. Pirmiausia BAS ištartą žodį lygina su kalbos fonemų ir alofonų (pozicinių fonemos variantų) akustine duomenų baze. Prisiminkime, kad fonema yra mažiausias kalbos garsinės sistemos vienetas, skiriantis tos kalbos žodžius. Pvz., išlavintos klausos žmogus pajaus, kad garsas "d" skirtingai tariamas anglų kalbos žodžiuose dog, and ir address. Anglų kalboje yra apie 40 fonemų ir keli tūkstančiai alofonų. Taigi, balso atpažinimo sistemos žodyno žodžiai gali būti pateikiami pagal fonemų ir alofonų visumą, t. y., pagal žodžių tarimą. Balso atpažinimo principas gali remtis ir kalbos modeliais, kurie žodžius jungia į frazes ar sakinius. Paprastesniame - gramatikos - kalbos modelyje sistema žodžius atpažįsta tik iš konteksto. Jei kalbėtojas klausiamas, koks jo pašto indeksas, sistema gali tikėtis išgirsti skaičių seką. Gramatinis modelis gerai veikia dialogo, įsakinėjimo ar valdymo atvejais. Jei nenorima, kad kalbėtojas būtų varžomas būtinybės kalbėti įsakmiai, kalbos modelis gali remtis statistiniais kalbos ypatumais - juk kai kurių žodžių junginiai yra dažnai vartojami. Jei sakoma Dow Jones Industrija l, statistinio vidurkio įvertį taikanti sistema šiuos žodžius atpažins išsyk. Balso sistemų veiksmingumas priklauso nuo to, kaip sudarytas atpažinimo algoritmas, ir nuo to, kaip tarpusavyje susiję atpažinimo metodai. Pradėti analizuoti balsą galima įvairiais būdais. Tarkim, sistema atpažino kelias fonemas. Toliau balsas gali būti analizuojamas tik tinkamiausiais įverčiais. Kartais sistema identifikuoja žodį dar nepasibaigus tam skirtam laikui, nes nustatoma aukšta šio žodžio atpažinimo tikimybė. Kartais analizės pabaigoje sistema nusprendžia, kad identifikavimo tikimybė nėra didelė, arba randa kelis ištartų žodžių atitikmenis. Tokiais atvejais sistema gali paprašyti pakartoti sakinį. 45

46 Beveik visos šiuo metu rinkoje siūlomos BAS remiasi paslėptaisiais Markovo modeliais (Hidden Markov Models - HMM). Jais aprašoma fonemų ir alofonų tarimas bei šių tarimų trukmė. Markovo modeliai jau taikomi tris dešimtmečius, ir jų populiarumas tik didėja. "HMM įvertis turi neginčijamų pranašumų. Matematikos požiūriu jis yra labai patogus, lengvai suprantamas ir įgyvendinamas" [56], - tvirtina Masačusetso technologijos instituto kompiuterijos laboratorijos vadovas Viktoras Zue. Kitos BAS kūrėjos - kompanijos Sensory ir Fonix (Solt Leik Sitis, Jutos valstija) pasiūlė vadinamųjų neuroninių tinklų veikimo principą. Neuroniniai tinklai geriau nei HMM atpažįsta atskirus žodžius, tik pirmiau juos reikia "apmokyti". Anot E.Soule'o, neuroniniam tinklui reikia "pasakyti", kokių žodžių jis turėtų ieškoti ir kokių neieškoti. Tik tuomet jis nustato esminius požymius, pagal kuriuos ieškomus žodžius galima atskirti nuo panašiai skambančiųjų [56]. Kai reikia atpažinti ne pavienius žodžius, o sakinius ar skaičių sekas, slaptieji Markovo modeliai yra pranašesni už neuroninius tinklus. Dabartinė Sensory kalbos atpažinimo sistema Fluent Speech taiko hibridinį - neuroninių tinklų ir paslėptųjų Markovo modelių - įvertį. Kad būtų sukurta duomenų bazė, su kuria reiktų lyginti ištartus žodžius, HMM irgi reikia "apmokyti". Kai kurias užduotis atlikti sistemą moko pats kalbėtojas. Tuomet atpažinimo sistema mokės atpažinti būtent to žmogaus kalbą. Kitais atvejais kalbančiųjų gali būti daug. Tuomet sistemos kūrėjai parenka daugelio žmonių kalbos pavyzdžių ir sudaro mokymo duomenų vidurkį BAS sudėtingumas Jei BAS skirta naudoti automobilyje, balso pavyzdžius turime įrašyti automobilyje, kad duomenų bazėje būtų atsižvelgta į šios ribotos erdvės akustines charakteristikas" [47], - aiškina kompanijos Philips kalbos apdorojimo centro Dalase (Teksaso valstija) vadovas Fadis Kaake. Iš tikrųjų parengti gerus sistemos mokymo duomenis yra taip pat svarbu, kaip ir parašyti veiksmingus žodžių paieškos algoritmus, todėl kompanijos visą su šiomis technologijomis susijusią informaciją laiko paslaptyje. Balso atpažinimo technologijų tobulinimo galimybės toli gražu nėra išsemtos. Mokslininkai tikisi šias sistemas papildyti regimąja informacija, kad žodžiai būtų atpažįstami iš lūpų, rankų ir plaštakų judesių. Šiuo metu kalbos atpažinimo sistemų kūrėjai tobulina kalbos modelius, kad į lustą įterpiamas žodynas atspindėtų žodžių semantikos ar sakinio struktūros ypatumus. Šios informacijos pagrindu būtų galima analizuoti ne tik 2 ar 3 žodžių, bet ir ilgesnio junginio žodžių ypatybes. Kyla logiškas klausimas: jei kalbos atpažinimo procedūrai reikia tiek daug kompiuterinių išteklių, kaip šios sistemos kūrėjai ją sugebėjo integruoti į mobilųjį telefoną ar ASA? 46

47 Pirmieji prietaisai buvo kuriami atsižvelgiant į esamus kompiuterinius išteklius. Šiuo metu rinkoje esančios galingiausios įtaisytosios kalbos atpažinimo sistemos, kurios įdiegtos Compaq ipad 3800 (200 MHz Intel procesorius ir 64 Mb talpos operatyvioji atmintis) [54], gali atpažinti tik porą tūkstančių žodžių. Į garsą reaguojantys mobilieji telefonai, kurių skaitmeninių signalų procesoriai yra 16 skilčių, gali atpažinti ne daugiau kaip šimtą žodžių. (Palyginimui galima paminėti, kad IBM kompanijos sudaryta kompiuterio valdymo balso sąsaja programa skirta atpažinti žodžių. Be to, šį žodyną vartotojas gali papildyti.) Trumpesniam žodynui reikia mažiau atminties, o sistema greičiau susiranda žodžius. Jau dabar balso komandomis galėtume nurodyti pasirinkti reikalingą meniu ar išsirinkti adresą iš adresų knygutės. Įtaisytosios kalbos sistemos tobulėjo kartu su mikroprocesorine technika. Pirmuosiuose į balsą reaguojančiuose prietaisuose programinė įranga būdavo integruojama į specializuotus integrinius grandynus. Vėliau ją imta kurti esamų kompiuterių procesoriams ir atminties lustams. Nors ir nepritaikyti tokiai specifinei balso atpažinimo užduočiai, šie bendrosios paskirties lustai su ja susidorodavo visai neblogai. Maža to, skaitmeninių signalų procesorių skaičiavimo metodika idealiai tinka kalbos atpažinimo algoritmams valdyti. Kai kurie rinkoje populiarūs procesorių/skaitmeninių signalų procesorių lustai, kaip kad Texas Instruments OMAP arba Intel ARM XScale, puikiai tinka mobiliųjų telefonų BAS taikomiesiems uždaviniams spręsti: Procesoriuje galite išsikviesti užduoties kodą, o tame pačiame silicio luste turite skaitmeninių signalų procesorių, kuris valdo kalbos atpažinimo algoritmą bei apdoroja radijo ryšio bangų juostą. Paprasčiausi balsu valdomi prietaisai atpažįsta tik kelias pagrindines komandas, ištartas reikiama tvarka ir reikiamu tempu: "įjunk šviesą", "grotuvas, aštuntas takelis" ir pan. Visi kiti žodžiai prietaisui tėra neįsidėmimas triukšmas. Panašiai reaguoja šunys, iš viso žodžių srauto išskiriantys tik jiems pažįstamus žodžius. Jei žodžiai bus ištarti kita tvarka ar per greitai, prietaisas jų nesupras. Kad prietaisas vykdytų sudėtingesnes užduotis, turi būti sukurta "pakantesnė" garso sąsaja, kuri vartotojui leistų šnekėti kaip žmogui, o ne kaip robotui, kad jam nereikėtų įsiminti ilgų, griežta tvarka tariamų komandų. Toks uždavinys yra gerokai sudėtingesnis, nes BAS turėtų ne tik šią kalbą atpažinti, bet ir ją suprasti. 47

48 16 pav. BAS gaminančių stambiausių pasaulio kompanijų sąrašas 4.3. IBM sukurta nauja BAS Kai bus įdiegtos gerai veikiančios balso atpažinimo sistemos, vairuotojai visą savo dėmesį galės sukoncentruoti į kelią jų akys ir rankos nebebus užimtos muzikos grotuvo bei navigacijos sistemos valdymu. Bendrovė Pioneer Europe pasirinko IBM sukurtą Embedded ViaVoice garso atpažinimo programinę įrangą tam, kad jos gaminamą automobiliams skirtą garso ir navigacijos įtaisą AVIC-HD1BT būtų galima paprastai valdyti balsu. [51] Pioneer navigacijos sistemai IBM mokslininkai sukūrė kalbos algoritmus, kuriais atpažįstama kalba bei balsu skaitomas tekstas. Ši sistema praktiškai bet kurio automobilio vairuotojui leidžia saugiai ir lengvai valdyti GPS navigacijos sistemą, klausytis muzikos, gauti naujienas, rasti bankomatus, bankus, degalines, parduotuves, restoranus, išsirinkti važiavimo maršrutą. 48

49 IBM toliau tobulina savo valdymo balsu technologijas ir pritaiko jas įvairiose srityse: elektronikos prietaisuose, paslaugų sferoje, sprendimuose verslui ir skaitmeniniuose daugialypės terpės sprendimuose, sakė Džimas Holandas, IBM programinės įrangos grupės vadovas. [51] Tai, jog Pioneer pasirinko IBM Embedded ViaVoice technologiją AVIC-HD1BT įtaisui, yra pavyzdys, kaip galima sujungti pažangius technologinius dviejų bendrovių sprendimus ir pateikti juos rinkai. 17 pav. Automobiliams skirtas balsu valdomas garso ir navigacijos įtaisas AVIC-HD1BT Balso atpažinimas automobiliuose yra naujos eros pradžia, sakė Geertas Verhoevenas, Pioneer Europe navigacijos produktų planavimo vadovas. IBM Embedded ViaVoice įranga AVIC-HD1BT naudotojams suteikia daug privalumų.[51] Dabar vairuotojas gali balsu nurodyti tikslą, rasti jam reikalingus objektus, pasirinkti grojamą muziką iš vidinio kietojo disko. Pioneer pasirinko IBM Embedded ViaVoice balso technologiją dėl puikios kokybės ir našumo įvairiose platformose, naudojamose realiame gyvenime. Pioneer AVIC-HD1BT įtaisas turintis, balso atpažinimo sistema navigacijai, garso takelių paieškai ir kitam valdymui, gali būti įrengtas daugumoje automobilių.. Jame taip pat yra kietasis diskas, kuriame telpa 10 GB muzikos žodynas, įrengta Bluetooth sąsaja telefonui. Navigaciją, muziką ir telefoną galima kontroliuoti balsu naudojant IBM Embedded ViaVoice technologiją. AVIC-HD1BT laimėjo Europos vaizdo ir garso asociacijos (EISA) apdovanojimą kaip metų geriausia Europos navigacijos ir daugialypės terpės sistema. IBM turi daugiau kaip 300 patentų balso technologijų srityje, kalbos laboratorijose įvairiose pasaulio šalyse daugiau kaip 300 kūrėjų ir 100 tyrinėtojų dirba su daugiau kaip 15 kalbų. Jau daugiau kaip 30 metų pirmaudama balso tyrinėjimų srityje, IBM dalyvauja 49