I. ĮVADAS. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro m... mėn... d. įsakymu Nr. ĮV-...

Size: px
Start display at page:

Download "I. ĮVADAS. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro m... mėn... d. įsakymu Nr. ĮV-..."

Transcription

1 nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas I. ĮVADAS Klaipėdos senamiestis (unikalus kodas 16075) įregistruotas kultūros vertybių registre nuo , o 1996 m. spalio 28 d. įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą, suteikiant kodą U17, apibrėžtos teritorijos ribos. Įrašant į registrą, objektui nustatytos urbanistinė, architektūrinė ir istorinė vertės Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 jis paskelbtas valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui, o įsakymu Nr. ĮV-204 patvirtintas Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, kuriuo patikslintos vertybės teritorijos ir jos apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio ribos bei nustatyti jų plotai Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-2050 (Klaipėdos senamiesčio vertingųjų savybių santrauką žr. priede Nr. 3.2) buvo patikslintos Klaipėdos senamiesčio, t.y. vietovės, vertingosios savybės, nustatytas vertingųjų savybių pobūdis: Archeologinis (lemiantis reikšmingumą, retas), Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, unikalus), Istorinis (lemiantis reikšmingumą, unikalus), Kraštovaizdžio, Urbanistinis (lemiantis reikšmingumą, unikalus) ir objekto reikšmingumo lygmuo: nacionalinis. Klaipėdos senamiesčio formavimosi amžius: XIII a. vid. XX a. I p. su XX a. vid. XXI a. pr. intarpais. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO PLANO RENGIMO PAGRINDAS: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. Į-151 Dėl valstybės saugomos kultūros vertybės Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16075, buvęs kodas U17) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo (Žin., , Nr ). RENGIAMO NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO PLANAVIMO DOKUMENTO TIPAS: Klaipėdos senamiesčio tvarkymo planas (vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įsakymu Nr. Į-86). PLANAVIMO TIKSLAS: tvarkymo plano užtikrinti Klaipėdos senamiesčio ir jo teritorijos išsaugojimą bei Klaipėdos senamiesčio teritorijoje bei apsaugos zonoje taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą. PLANAVIMO UŽDAVINYS: tvarkymo plano nustatyti (pakeisti) paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Klaipėdos senamiesčio teritorijoje ir apsaugos zonoje. PLANAVIMO LYGMENYS: pagal specialųjį planą tvirtinančią instituciją Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens; pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį rajono lygmens. SPECIALIOJO PLANO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (nuo 2015 m. gegužės 21 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius), Tomo g. 2, Klaipėda. SPECIALIOJO PLANO RENGĖJAS: VĮ Lietuvos paminklai, Šnipiškių g. 3, Vilnius. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro m.... mėn.... d. įsakymu Nr. ĮV-... PLANAVIMO PROCESO ETAPAI, DERINIMO IR TVIRTINIMO PROCEDŪRA Tvarkymo planas rengiamas vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. IV-261/D1-322 Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2005, Nr ; nauja redakcija ). Klaipėdos senamiesčio specialusis planas rengiamas supaprastinta tvarka. SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO TOPOGRAFINIS PAGRINDAS Tvarkymo planas rengiamas Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Geodezijos ir GIS skyriaus pateikto Klaipėdos senamiesčio ir jo apsaugos zonos georeferencinio erdvinių duomenų rinkinio pagrindu bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikto Klaipėdos miesto teritorijos (M 1:5000) skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio (ORT10LT) pagrindu. Šie duomenys papildyti Nekilnojamojo turto registre registruotų sklypų ribomis (iki 2015 m. vasario mėn. (sprendinių etapo pradžios) ir nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių teritorijų bei apsaugos zonų ribomis (iš KPD gautos 2013 m.; Kultūros vertybių registro duomenys tikslinti koncepcijos rengimo etapo laikotarpiu). SVARBIAUSI TEISĖS AKTAI Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; galiojanti suvestinė redakcija nuo ), toliau NKPAĮ; Teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr ; galiojanti suvestinė redakcija nuo ), toliau TPĮ; Statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr ; galiojanti suvestinė redakcija nuo ); LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr ; galiojanti suvestinė redakcija nuo ); Reklamos įstatymas (Žin., 2000, Nr ; galiojanti suvestinė redakcija nuo ), toliau RĮ; Želdynų įstatymas (Žin., , Nr ; galiojanti suvestinė redakcija nuo , toliau ŽĮ); LR kultūros ministro ir LR aplinkos ministro įsakymas Nr. ĮV-666/D1-738 Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo (Žin. 2005, Nr ; galiojanti suvestinė redakcija nuo ), toliau specialiojo TPD rengimo taisyklės; LR kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-138 Dėl reklamos kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisyklių patvirtinimo (Žin. 2005, Nr ); LR kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-538 Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR :2011 Archeologinio paveldo tvarkyba (Žin. 2011, Nr ), toliau PTR Archeologinio paveldo tvarkyba ; LR kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-150 Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo (Žin., 1995, Nr ; galiojanti suvestinė redakcija nuo ), toliau NKV vertinimo ir atrankos kriterijų aprašas); LR Vyriausybės nutarimas Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (Žin., 1992, Nr ; galiojanti suvestinė redakcija nuo ); LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimas Nr. S-7(149) Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje (Informaciniai pranešimai, Nr. S ).

2 PLANAVIMO EIGA: Parengiamasis etapas: Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau KPD) Direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Į-151 pradėtas rengti Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas 16075, buvęs kodas U17) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (toliau KPD KTP) pateikė: Klaipėdos senamiesčio (unikalus kultūros vertybės kodas Kultūros vertybių registre 16075, buvęs kodas U17) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų plano rengimo planavimo darbų programą, patvirtintą KPD KTP vedėjos (2 lapai); KPD KTP planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. 66 (2 lapai); Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus raštą Nr. (21.11)-AR6-199 (1 lapas); Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. AR9-33 (3 lapai); Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus raštą Nr. (21.11)-AR6-84 (1 lapas); Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštą Nr. (4)-LV (1 lapas). Rengimo etapas I. Esamos būklės analizės stadija Parengta Klaipėdos miesto istorinės dalies ir senamiesčio istorinės raidos apžvalga, autorius Kęstutis Demereckas (žr. bylos SP-27(2008)-A.1 priedą Nr. 1, saugoma KPD KTP). Apžvelgta Klaipėdos senojo miesto vietos archeologinė vertė, autorius Gintautas Zabiela (žr. bylos SP-27(2008)-A.1 priedą Nr. 2, saugoma KPD KTP). Surinkti Kultūros vertybių registro duomenys apie nagrinėjamoje vertybės teritorijoje ir jos apsaugos zonoje esančius statinius ir statinių kompleksus, kitų kultūros vertybių teritorijas, jų apsaugos reglamentavimą (žr. bylos SP-27(2008)-A.1 priedą Nr. 3, saugoma KPD KTP). Parengta patvirtintų ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių apžvalga, autorius Darius Bagdonavičius (žr. bylos SP-27(2008)-A.1 priedą Nr. 4, saugoma KPD KTP). Parengta istorinė urbanistinės raidos apžvalga, autorius Augis Gučas (žr. bylą SP-27(2008)-A.1, saugoma KPD KTP). Nagrinėti miesto vystymosi etapai, gatvių tinklo (iki 1945 m.) raida, istorinė miesto raida, viešosios erdvės ir želdynai, parengta pastatų istorinė kartograma, pastatų aukštingumo schema, kultūros vertybių registro ir patvirtintų detaliųjų planų Klaipėdos senamiesčio teritorijoje suvestinė, išskirti semantiniai senamiesčio elementai, suformuluotos esamos būklės analizės išvados (žr. bylą SP- 27(2008)-A.1, saugoma KPD KTP). II. Koncepcijos rengimo stadija Atsižvelgiant į esamos būklės analizės stadijoje surinktus duomenis apie objektą ir remiantis Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-2050 (toliau n. k. p. VT aktas), parengta Klaipėdos senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano tvarkymo plano koncepcija (toliau tvarkymo plano koncepcija). Koncepciniuose pasiūlymuose pateikiama: prioritetinės tvarkybos kryptys, pagrindiniai urbanistiniai paveldosaugos reikalavimai, saugojimo ir naudojimo režimai pirmasis tvarkymo plano koncepcijos variantas (K.1) aptariamas KPD KTP vykusiame pasitarime plano koncepcijos variantas (K.2) (atsižvelgus į pareikštas žodines pastabas ir rekomendacijas) išsiunčiamas KPD KTP koncepcija (K.2) svarstoma Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos komisijoje kultūros paveldo klausimams nagrinėti plano koncepcijos variantas (K.3) (atsižvelgus į gautas pastabas) pateikiamas KPD KTP KPD KTP raštu Nr. (13.2.Kl)2Kl-1892 pritaria pateiktai tvarkymo plano koncepcijai (K.3), kuri siunčiama į Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrių susipažinti KPD KTP kartu su tvarkymo plano rengėjais pristato tvarkymo plano koncepciją Klaipėdos miesto savivaldybėje rengtame pasitarime Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (4.21.)-R informuoja, jog peržiūrėjo tvarkymo plano koncepciją (K.3) ir pateikia pastabas bei prašo pakartotinai teikti rengiamo dokumento koncepciją pritarimui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai tvarkymo plano koncepcijos (K.3) siūlymai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. (4.21.)-R pateiktos pastabos aptariamos Klaipėdos miesto savivaldybėje, dalyvaujant KPD Direktoriaus pavaduotojui Algimantui Degučiui, KPD KTP specialistams ir tvarkymo plano rengėjams tvarkymo plano rengėjai gauna KPD raštą Nr. (9.36.)2-2642, kuriame prašoma tęsti planavimo procesą, atsižvelgiant į pasitarimo protokolo Nr. ADM-660 pastabas KPD raštu Nr. (9.36.) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikia atsakymus į jų rašte Nr. (4.21.)-R išdėstytas pastabas LR Kultūros ministerija raštu Nr. S2-196 teigia susipažinusi su tvarkymo plano koncepcija (K.4) ir jai iš esmės pritarianti KPD raštu Nr. (9.36.)2-215 informuoja tvarkymo plano rengėjus, jog susipažino su gautu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Paveldosaugos skyriaus raštu Nr. (21.57.)-PA1-4 dėl tvarkymo plano koncepcijos sprendinių ir prašo susipažinti ir įvertinti jame išdėstytus pastebėjimus KPD internetiniame puslapyje paskelbiamas pranešimas apie rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ir galimybes susipažinti su tvarkymo plano koncepcijos stadijoje parengtais sprendiniais [interaktyvus], [žiūrėta ], (tvarkymo plano koncepcija viešinama visą sprendinių rengimo laikotarpį) Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje paskelbiamas pranešimas apie rengiamą Klaipėdos senamiesčio tvarkymo planą ir galimybes susipažinti su tvarkymo plano koncepcijos stadijoje parengtais sprendiniais. Koncepcijos svarstymo medžiagą žr. priede Nr. 2. III. Sprendinių rengimo stadija Remiantis tvarkymo plano koncepcija SP-27(2008)-K.4 (žr. priedą Nr. 1.1), atsižvelgiant į koncepcijos svarstymo medžiagą (žr. priedą Nr. 2), n. k. p. VT aktu (žr. priedą Nr. 3.2), parengiami (konkretizuojami) Klaipėdos senamiesčio tvarkymo plano sprendiniai. Juose nustatomi Klaipėdos senamiesčio vertybės teritorijos urbanistiniai paveldosaugos reikalavimai, kurie užtikrintų vietovės vertingųjų savybių, nustatytų n. k. p. VT akte, išsaugojimą arba minimalų keitimą, būtiną vietovės pritaikymui. Sprendiniuose detalizuojami saugojimo ir naudojimo režimai: žemės darbai, statinių, įrenginių statyba, statinių aukštis, tūris, užstatymo tankis ir intensyvumas, išorės apdailos medžiagos, apželdinimas, želdinių aukštis, tankis bei rūšys; apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijos galimas užstatymo aukštis. 2

3 II. BENDROJI DALIS 1. KLAIPĖDOS SENAMIESČIO APIBŪDINIMAS Situacija Unikalus objekto kodas: Seni kodai: UR4; U17. Objektas Kultūros vertybių registre įrašytas kaip: vietovė (valstybinis). Administracinė priklausomybė: Klaipėdos miestas, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskritis. Vertybės teritorijos plotas: m 2. Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio plotas: m 2. Geografinė padėtis: išsidėstęs palei kairįjį Danės upės krantą nuo upės įtekėjimo į Kuršių marias vakarų pusėje iki buv. Danės senvagės rytinėje pusėje (kur prasidėjo upės delta, o šiuo metu XVII a. bastionų kompleksas). Vertybės teritorija Reljefas vertybės teritorijoje lygus, tik pakraščiuose lanku apjuostas gynybinių bastionų pylimais (daugelyje vietų apardytais). Didžioji senamiesčio teritorijos dalis patenka ant Klaipėdos senojo miesto vietos su priemiesčiais kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27077, buvęs kodas A1704K). Vertingosios savybės (vertybės sudėtis, apimtis, vertingos dalys ir elementai) Klaipėdos senamiesčio vertę sudaro vietovės vertingosios savybės (kaip minėta, nustatytos n. k. p. VT akte), vietovėje esantys pavieniai (59 objektai) bei kompleksiniai (24 objektų) kultūros paveldo objektai kartu su jiems apibrėžtomis teritorijomis (Klaipėdos senamiestyje ir jo apsaugos zonoje esančių kultūros paveldo objektų sąrašas ir duomenys pateikti priede Nr. 3.1). Vertingosios savybės (pagal n. k. p. VT aktą) Planinės struktūros tipas; planinės struktūros tinklas; kvartalai; valdos (posesijos); keliai, gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai, takai, jų tipai, trasos, dangos; vietovei reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių vietos; gamtiniai elementai; tūrinės erdvinės struktūros sandara; užstatymo tipai; atviros erdvės; išklotinės; dominantės; užstatymo bruožai. Apsaugos zona Klaipėdos senamiesčio apsaugos zoną sudaro apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis, kuris apima Danės upės akvatoriją šiaurinėje pusėje, o iš kitų pusių jo plotis svyruoja nuo m, sudarydamas uždarą kontūrą. Į apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonį patenka vienas kompleksinis kultūros paveldo objektas Klaipėdos malūno ir kitų pastatų kompleksas (unikalus kodas 33710) bei du pavieniai objektai Biržos tiltas (unikalus kodas 24808) ir pastatas (unikalus kodas 31158). 2. ISTORINIŲ IR ARCHEOLOGINIŲ DUOMENŲ APŽVALGA Klaipėdos miesto istorinės dalies ir senamiesčio istorinės raidos apžvalgą parengė Kęstutis Demereckas (žr. bylos SP-27(2008)-A.1 priedą Nr. 1, saugoma KPD KTP). Klaipėdos senojo miesto vietos archeologinę vertę apžvelgė Gintautas Zabiela (žr. bylos SP-27(2008)- A.1 priedą Nr. 2, saugoma KPD KTP). 3. ISTORINĖ URBANISTINĖS RAIDOS APŽVALGA Istorinę urbanistinės raidos apžvalgą parengė Augis Gučas, papildydamas 2010 m. Antaninos Jarukaitienės parengtą medžiagą. Klaipėdos miestas jo dabartinis senamiestis, kūrėsi kairiajame, pietiniame Danės (Dangės) upės krante, šiek tiek į rytus nuo jos deltos, tuo pačiu ir nuo Kuršių marių kranto. Spėjama, kad šioje vietovėje pradžioje būta dar vietinių žvejų kaimų. Miestą vis dėlto įkūrė Livonijos ordinas, 1252 m. čia užgrobęs strateginiu bei ūkio požiūriu svarbų pajūrio ruožą, supusį Kuršių marių, t.y., ir Nemuno upės žiotis. Nedelsiant buvo pastatyta medinė pilis, kurią 1253 m. pakeitė kiek patogesnėje vietoje aukštesnėje ir arčiau marių pastatyta mūrinė. Iš pat karto buvo numatytas ir miesto įkūrimas. Miestas neabejotinai ėmė statytis, kadangi jau 1257 m. jam buvo sutekta Liubeko teisė, jis tuo pačiu tapo ir Hanzos lygos nariu. Pilies ir miesto kūrimasis vyko tuo laiku čia buvusiose dvejose Danės deltos salose. Pastaruoju metu gyvuoja dvi hipotezės apie pirmąją, būtent miesto užstatymo užuomazgos, vietą. Spėjama, ji buvusi šiandieniniame Senamiestyje, į rytus nuo pilies salos, arba priešpilyje, t.y., pilies saloje, kur miestiečiai iš pradžių pradėjo statytis savuosius namus. Bet kuriuo atveju, rytinėje saloje statyba prasidėjo labai anksti, kadangi jau 1258 m. pačiame rytiniame jos gale jau buvo iškilusi Šv. Mikalojaus, o netoliese atsirado ir parapijinė Šv. Jono bažnyčia. Viena jų buvo skirta melstis Klaipėdos apylinkių žmonėms lietuviams, kita miestiečiams vokiečiams. Pradžioje šios bažnyčios buvo medinės. Jų vietos kito ir nusistovėjo tik XV amžiuje. Salos smaigalyje patalpintos, jos turėjo ir gynybinę funkciją. Pilį ir bažnyčias sujungęs platus kelias (dabar Turgaus g.) tapo, matyt, pirmąja miesto gatve bei, tuo pačiu, ilgainiui ir prekyviete ilga turgaus aikšte. Šios svarbios miesto viešosios erdvės minimoji paskirtis išliko iki pat XX a. Šalia jos ir imta statyti miestiečių namus. Matyt tuo pat metu susiformavo ir statmenai ją kertanti (Tiltų) gatvė, kuri tikriausiai sutapo su šiaurės pietų kryptimi, Baltijos jūros ir Kuršių Marių pakrante vedusio trakto vieta. Pastatai mieste iš pat karto buvo statomi pagal taisyklingą planą, palaipsniui formuojant stačiakampius kvartalus. Dar XIII a. prie Danės upės buvo pastatytas vandens malūnas, su juo susisiekti nutiestas kelias, kuris vėliau tapo dabartine Bangų gatve. Miestiečių namai buvo statomi iš medžio, ir šio laiko miesto vaizdą bei siluetą formavo beaugantis užstatymas, jame išsiskiriančios bažnyčios, o ryškiausia, dominuojanti buvo jau mūrinė pilis. Klaipėdos miestas dar viduramžiais buvo nuolat puldinėjamas, deginamas, ir tai trukdė jo spartesniam augimui, o taip pat ir didesnei planuotai regioninei reikšmei įgyti. Paminėtinas jau 1262 m. kuršių užpuolimas, o ypač 1323 m. lietuvių užpuolimas, kurio metu visas miestas, išskyrus pilį, buvo sudegintas. Matyt, dėl šių priežasčių XIII a. pastatytoji Šv. Marijos katedra (jos vieta iki šiol nėra tiksliai lokalizuota) neišliko, o įkurtoji vyskupija XIII XIV a. riboje buvo iškelta į Ventspilį m. miestą iš Livonijos pavaldumo ginklu išsikovojo Kryžiuočių ordinas m. sekė dar vienas, nuniokojęs miestą, lietuvių antpuolis. Tačiau visais atvejais miestas buvo atstatomas ir palengva augo. Jau XV a. pradžioje Klaipėdoje pradėta ruošti (gesinti) kalkes ir degti plytas iki tol šios statybinės medžiagos buvo gabenamos iš svetur. Namų stogai buvo dengiami nendrėmis ar malksnomis, tačiau ir tada paskiri pastatai jau apsirūpindavo atvežtinių molio čerpių danga. Tuo metu 1409 m., lokatorius Lankau miestą iš naujo perplanavo, ir būtent tada buvo iš naujo suformuota patogi prekybai, iki šiol išlikusi, Turgaus gatvės erdvė. Visa tai Klaipėdai teikė naują statybų mąstą, palei Danės upę miestas buvo pradėtas tvirtinti pylimais, pastatyti trys gynybos bokštai. XV šimtmečio viduryje Klaipėda ėmė aktyviai reikštis ir kaip jūrų uostas. Patyrusi konkuruojančių Dancigo, Liubeko, Hamburgo karinius antpuolius, 1475 m. Klaipėda vis dėlto įgijo Kulmo teisę, leidusią miestui užsiimti ir laivų statyba m. Klaipėda jau buvo gavusi ir Svarstyklių teisę, kuri ateityje miestui davė pastebimų pajamų. Visa tai skatino tolesnį miesto augimą, ypač kad 1525 m. žlugus Ordinui ir susikūrus pasaulietinei Prūsijos hercogystei, buvo susirūpinta sustiprinti ir pačią Klaipėdos pilį. Statybos darbai truko tris dešimtmečius, kartu buvo stiprinami miesto fortifikaciniai įrenginiai. Tokiu būdu, lyginant su XV XVI šimtmečių riba, miestiečio teises turinčių gyventojų skaičius netruko išaugti keturgubai, o 3

4 miesto vaizdą ir siluetą puošė jau mūrinės, abi Šv. Jono ir Lietuvių (buv. Šv. Mikalojaus) svarbiausios bažnyčios. XVI a. miesto mediniams ar fachverkiniams pastatams imta statyti mūro frontonus, o po 1540 m. gaisro imta mūryti ir ugniasienes. Per šį gaisrą sudegė ir vėl buvo atstatyta Šv. Jono bažnyčia, o XVI a. pabaigoje prie Turgaus ir Tiltų gatvių sankirtos iškilo mūrinis miesto Rotušės pastatas. Tuo metu Klaipėdos miestas išsirūpino ir teisę rengti muges, o jų pirkliai 1595 m. susibūrė į gildiją. Be saloje susiformavusio miesto branduolio plėtėsi ir priemiesčiai tiek senieji Vitės ir Smeltės, tiek ir naujas, į pietus nuo senosios Danės vagos, 1571 m. Prūsijos hercogui miestiečiams padovanojus čia nemažą plotą žemės. Vėliau, XVII a. pabaigoje, priemiestis buvo pavadintas Fridricho miestu (vok. Friedrichsstadt), jis dabartiniu metu taip pat laikomas Klaipėdos senamiesčio teritorija. Čia jau XVI a. vyko ir laivų statyba, bet daugiau jame kūrėsi amatininkai. Apie tai byloja Odų (pradžioje taip vadinosi ir pats priemiestis), Šaltkalvių ir kt. gatvelių pavadinimai. Gatvių tinklas jame, skirtingai nei senosios miesto dalies, formavosi palaipsniui, be vieningo plano, tačiau gana taisyklingas m. Odų gatvės aplinką nusiaubė gaisras, bet ji sparčiai atsistatė, o 1629 m. Klaipėdos miestas jau ir su visu Fridricho priemiesčiu buvo spėtas apjuosti gynybiniais pylimais. Nežiūrint to, m. Klaipėdai teko išgyventi ne tik švedų antpuolį, bet ir okupacijos laikotarpį. Tačiau miestas augo, ir XVII šimtmečio viduryje tapo antruoju po Karaliaučiaus Mažosios Lietuvos miestu. Tuo metu buvo užpilta ir užstatyta namais, beuždumblėjanti pietinė Danės atšaka, skyrusi Fridricho ir senąjį miestus, greta jos buvo nutiesta Didžioji Vandens gatvė. 1 pav. XVII a. I p. plano schema (Lietuvos architektūros istorija, I t.)1 3 pav m. rankraštinio žemėlapio fragmentas su Klaipėdos miesto ir apylinkės vaizdu (Berlyno valstybinės bibliotekos kartografijos skyrius) m. buvo nugriauta pačiame salos smaigalyje stovėjusi, matyt jau prastos būklės ir trukdžiusi plėsti įtvirtinimus, buvusioji Šv. Mikalojaus Lietuvių bažnyčia. Tačiau jau 1663 m. lietuvių liuteronų parapija dabartinės Tiltų g. vakarinėje pusėje, į pietus nuo Didžiojo Vandens gatvės, buvo įsigijusi naujai bažnyčiai statyti skirtą sklypą, o 1687 m. birželio mėnesį ši bažnyčia jau buvo pašventinta. Tokiu būdu ir visuomeninis miesto centro vaidmuo, tuo pačiu svarbūs reikšmingi pastatai, ėmė rastis taip pat ir Fridricho miesto dalyje. Neišvengta Klaipėdoje šiame šimtmetyje ir daugiau gaisrų. Nuo 1678 m. gaisro vėl stipriai nukentėjo Šv. Jono bažnyčia, ir naujoji m. laikotarpiu jau buvo pastatyta kitoje vietoje pietrytiniame Turgaus gatvės gale. Tuo metu vis beaugančioje Klaipėdoje plėtėsi jos uosto reikšmė ir tarptautiniai ryšiai, mieste ėmė pastebimai rastis įvairesnių tautybių bei konfesijų gyventojų. Be lietuvių, kuršininkų ir vokiečių Klaipėdoje jau buvo švedų (po okupacijos dalis jų liko čia nuolatinai gyventi), o taip pat škotų, prancūzų, olandų bendruomenės. Todėl reformaciją išpažįstantys miestiečiai kitoje Tiltų gatvės pusėje, priešais Lietuvių bažnyčią įsigijo sklypą ir 1683 m. baigė statytis savąją Reformatų bažnyčią. Ši bažnyčia ilgai neišstovėjo, m. laikotarpiu toje pačioje vietoje ji buvo perstatyta iš naujo. Tai nutiko dėl XVIII a. Klaipėdą niokojusių karų ( , ), kurių metu Reformatų bažnyčia buvo stipriai apgriauta. Miestas ir jo gyvenimas vystėsi ir šiomis sąlygomis: 1722 m. Senasis ir Fridricho miestai buvo sujungti į vieną, vieno Magistrato valdomą miestą. Ta proga šioje teritorijoje tuo metu buvo suskaičiuoti visi joje buvę pastatai 454 pastatai ir 58 daržinės m. laikotarpiu Klaipėdoje ėmė veikti pirmosios pramonės įmonės tai buvo odos dirbtuvės Fridricho mieste m. buvo išgrįsta Fridricho miesto turgaus aikštė. Karų metu, ypač nukentėjusiame šiauriniame Danės upės krante, Krūmamiestyje (dabar - Naujamiestis) nuo šimtmečio vidurio palei upę ėmė taip pat kurtis įmonės bei sandėliai, čia statėsi ir pasiturinčių miestiečių namai (paminėtinas krantinę priešais senamiestį puošęs vadinamasis L. Lorcko namas, kuriame Napoleono karų metu m. teko reziduoti Prūsijos karališkajai porai). Upė tapo svarbia ne tik uosto, bet ir paties miesto arterija bei erdve, abipus upės buvusios jo struktūros apsijungė į gana vieningą miesto audinį. 2 pav m. Klaipėdos pilies ir miesto planas (Stokholmo karo archyvas, fotokopija)2 1 2 KPD prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM 2050; IKONOGR Nr. 1. KPD prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM 2050; IKONOGR Nr KPD prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM 2050; IKONOGR Nr. 4. 4

5 XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia Klaipėdos miestui, kaip ir kitur Vakarų Europoje, atnešė infrastruktūros naujoves geležinkelį (1875 m.), vandentiekį (1902 m.), o taip pat ir viešąjį elektrinio tramvajaus miesto transportą (1905 m.). Tramvajus ėmė kursuoti ir senamiesčio gatvėmis (Tiltų bei Turgaus g.). Užstatymas jame tapo maksimaliai tankus, o teritorija aikščių, gatvių bei šaligatvių grindiniai pilnutinai sutvarkyta. Todėl tarpukariu, kai 1923 m. Klaipėdos miestas ir jo kraštas atiteko susikūrusiai Nepriklausomai Lietuvos Respublikai, pagrindinė miesto plėtra toliau vyko Naujamiestyje teritorijoje tarp Danės upės ir Geležinkelio stoties, o senamiesčio urbanistinė morfostruktūra, architektūrinis vaizdas ir miesto gyvenimas iš esmės nepakito. Naujų pastatų jame iškilo nedaug. Išimtinai pažymėtinas stambaus ir modernaus daugiaaukščio (7 a.) administracinio komercinio pastato atsiradimas Danės krantinėje, netoli Biržos tilto, visai greta Svarstyklių pastato. Šis statinys teikė (ir tebeteikia) miesto aplinkai didmiesčio įvaizdį, tapo viena svarbių senamiesčio ir visos miesto centrinės dalies dominančių. 4 pav m. Klaipėdos miesto planas (Berlyno valstybinės bibliotekos kartografijos skyrius)4 XIX a. urbanistiniai ir statybos procesai Klaipėdoje buvo reguliuojami pagal tikslius statybos nuostatus, nurodančius leistiną pastatų aukštį, sklypų apstatymo tankį ir kitus parametrus. Tačiau šio šimtmečio viduryje, 1854 m. miestą iš pagrindų nuniokojo dar vienas didelis gaisras. Po jo Klaipėdoje, o ypač senamiestyje beveik nebeliko senų, iki šio gaisro statytų namų. Vis dėlto senamiestyje namus buvo imta atstatinėti ant senųjų pamatų, o tradicinė jų orientacija gatvės atžvilgiu išliko. Tokiu būdu, iš esmės jau naujesnėmis architektūros priemonėmis, atsikūrė buvusioji, iš dalies viduramžius menanti, urbanistinė miesto struktūra. Gaisro metu sudegė ir visos trys senamiestyje buvusios bažnyčios. Šv. Jono ir Lietuvių bažnyčios buvo atstatytos pagal F. A. Stuellerio projektus. Pastaroji nuo 1858 m. imta vadinti Jokūbo vardu. Pagal to paties architekto projektą metų laikotarpiu buvo atstatyta ir Reformatų bažnyčia. Jei pirmosios dvi reprezentavo neogotikinę architektūrą, pastaroji buvo suprojektuota pagal itališkų romaniškų bažnyčių pavyzdžius. Šalia jos, prie pat Tiltų gatvės buvo pastatyta atskirai stovinti stambi, aukšta varpinė kampanilė. Galinga Reformatų varpinė beveik šimtui metų, iki pat 1945 m., buvo tapusi svarbiausiu, išraiškingiausiu architektūriniu urbanistiniu viso Klaipėdos miesto akcentu, pagrindine jo panoramos dominante. Tokiu būdu XIX a. antrojoje pusėje susiformavo būdingas Klaipėdos senamiesčio vaizdas, fiksuotas daugelyje ikonografijos dokumentų, kuris išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 6 pav m. statybos inspektoriaus Quandto sudaryto Klaipėdos miesto plano 1923 m. leidimas m. sausio mėnesio mūšiai Raudonajai Armijai užimant Klaipėdą ir po to sekęs pirmasis pokarinis dešimtmetis, ypač kai mieste apskritai fiziškai nebeliko jo buvusių miestiečių, senamiesčiui atnešė tokius nuostolius, sugriovimus ir nugriovimus, kokius galima palyginti su pačiais didžiausiais praeities gaisrais. Buvo visiškai nugriautos visos trys nuo karo veiksmų nukentėjusios bažnyčios, sudegė ar kitaip nukentėjo ir buvo nugriauta didelė dalis gyvenamųjų ir ūkinių pastatų. Iki septintojo aštuntojo XX a. dešimtmečių, besikurianti nauja miestiečių bendruomenė, kurią sudarė ne tik iš kitų Lietuvos miestų bei vietovių, bet iš visos SSSR suvažiavę naujakuriai, atstatinėjo Klaipėdą ir ypač jos senamiestį nepaisydami istoriškai čia susikliosčiusių urbanistikos bei architektūros tradicijų, sąmoningai priešpastatydami kuriamą sovietinio miesto pavidalą buvusiam priešų vokiečių miesto charakteriui. Turgaus gatvės pietvakarinėje dalyje, pagal tarybinius tipinius to laiko projektus pastatyti triaukščiai gyvenamieji namai, nepaliko savuose kvartaluose nė ženklo buvusio užstatymo. Stambus keturaukštis namas, atitrauktas nuo istorinės raudonosios linijos Tiltų gatvėje, išaugo buvusio užstatymo, tuo pačiu ir Reformatų bažnyčios bei nugriautosios jos varpinės vietoje. Ypač pakito užstatymas pietinėje senamiesčio teritorijos dalyje. 5 pav m. F. L. Kleino sudarytas Klaipėdos miesto planas (Berlyno valstybinė biblioteka, kopija, originalas Institut fur verglichende Stadtgeschichte, Munster)5 4 5 KPD prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM 2050; IKONOGR Nr. 11. KPD prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM 2050; IKONOGR Nr KPD prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM 2050; IKONOGR Nr

6 istorinio miesto branduolio užstatymas (XVI a. pr XVII a. pr. reguliarių stačiakampės formos kvartalų (13 x 49 m) perimetrinio-centro užstatymo tipo planinė struktūra su pagrindinėmis Turgaus ir Tiltų gatvėmis (cardo ir decumanus atitikmuo romėnų kolonijinio miesto (stovyklos) planinėje struktūroje); Fridricho miesto užstatymas (XVII a. pr. XVIII a. pab. susiformavusi struktūra su mažiau taisyklingais kvartalais (90 x 90 m), laisvesniu perimetriniu-posesijiniu užstatymu); likusios senamiesčio dalies užstatymas (XVIII a. vid. XX a. pr. už miesto įtvirtinimų atsiradęs užstatymas, pasižymintis skirtingais užstatymo tipais, tarp jų perimetriniu reguliariu, atskirai stovinčių pastatų, pramoniniu). 7 pav m. Klaipėdos miesto schema 7 Nuo pat pradžių ir vėliau, per visą sovietmečio laikotarpį, sanacijos procesai ir kvartalų kompleksinės rekonstrukcijos darbai daugelyje vietų deformavo urbanistinės struktūros planinę ir erdvinę sąrangą, menkai paisė buvusių istorinių pastatų morfotipų tradicijos. Septintajame aštuntajame dešimtmečiais teigiamai etniniu požiūriu pakitus demografinei ir kultūrinei mentalinei miestiečių sudėčiai, o taip pat LTSR administracijai remiant, buvo imtasi senamiesčio renovacijos bei restauravimo darbų. Tačiau ir toliau, dėl lėšų stygiaus ar vyravusio pačios užstatymo vertės nepakankamo suvokimo, iki pat 1990 m. tebebuvo griaunama daug dar išlikusių charakteringų senų pastatų. Naujai senamiestyje statomų pastatų architektūra tuo metu jau ėmė paisyti istorinių tradicijų. Nelikus bažnyčių, tikintis kaip nors kompensuoti vertikalių architektūros akcentų senamiesčio ir viso miesto panoramoje praradimus, 1963 m. dešiniajame Danės krante, priešais pat senamiestį iškilo pirmasis pokarinėje Lietuvoje daugiaaukštis (11 a.) visuomeninis pastatas - dabar Muzikinis teatras. Naujasis Lietuvos valstybės Nepriklausomybės laikotarpis (1990 m.) Klaipėdos senamiesčio tvarkymo srityje prasidėjo S. Dachą menančios Taravos Anikės skulptūros atkūrimu Teatro aikštėje. 4. MIESTOVAIZDŽIO (KRAŠTOVAIZDŽIO) APIBŪDINIMAS Gamtinė situacija Klaipėdos senamiesčio teritorija išsidėsčiusi lygumoje, priskiriamoje žemosioms lygumoms. Litorininė terasa 8 ties Klaipėda virš jūros lygio pakilusi apie 5 metrus, o priekrantiniai jos pylimai iškilę iki 8 metrų (remiantis F. Kavoliūtės paskaitų konspektu 9 ). Klaipėdos senamiesčio ribą šiaurėje formuoja Danės upė, o vakaruose Kuršių marios. Pietuose ir rytuose senamiestis yra supamas vėlyvesnių Klaipėdos miesto užstatymo teritorijų, šiuo metu pasižyminčių skirtingu senamiesčiui miestovaizdžiu. Anksčiau šiose teritorijose buvę istoriniai priemiesčiai, dvarvietės ar tiesiog miesto prieigos. Apibūdinant senamiesčio aplinką, svarbu paminėti ir Smiltynę, iš kurios matomas senamiesčio užstatymas ir jo siluetas. Lygumų miestui nėra būdingos daugiaplanės panoramos, tačiau miesto vaizdo suvokimui svarbios trasos, vietos, iš kurių matomas miesto siluetas ir suvokiamas miestovaizdis. Erdvinė struktūra Senamiesčio erdvinė struktūra apima keletą miestovaizdžių: svarbios senamiesčio erdvinės struktūros teritorijos piliavietė ir bastionų kompleksas; Klaipėdos senamiesčio erdvinės struktūros bruožus tyrinėjo Vytautas Jurkštas. Senamiesčio kvartalų aukštingumas ir teritorijos lygumas neleidžia matyti senamiesčio silueto ar panoramos. Ir tik nuo Kuršių įlankos matomas Klaipėdos siluetas, kurį šiandien sukuria ne architektūra, o inžinerija. Iki karo miesto siluetą iš jūros formavo bažnyčių bokštai ir aukšti namų stogai. Bet karas ir pokario perstatinėjimai sulygino siluetą. Atsirado laivų statykla ir uosto įrengimai, kurie visiškai uždengė istorinį centrą. Vietoje architektūros vertikalių siluete pasirodė gamyklų kaminai, apšvietimo bokštai, uosto kranai ir kt. <...> Gatvių siluetai anksčiau buvo vertikalūs, lygūs, atitiko plano pobūdį ir tik retkarčiais iš jų išsišaudavo smaili gotiškų bažnyčių bokštai. Senamiesčio vidaus siluetas visai neturi architektūros vertikalių ir tik kai kuriose gatvėse jis dantytas 10. Skirtingais miesto gyvavimo laikotarpiais kito miesto ūkinės veiklos uosto teritorijos dydis, išsidėstymas, užstatymas. Uosto teritorija yra pirmame plane senamiesčio užstatymo siluete matomame iš Smiltynės ir dabartinis uosto vaizdas vertinamas kaip natūralus miesto gyvavimo rezultatas. Skirtingų laikotarpių palikimo išryškinimas turtina senamiesčio vaizdą. Senamiesčiui būdingas užstatymo aukštis pasižymi ir pasižymėjo vieningu foniniu užstatymo aukščiu čia buvusioms dominantėms bažnyčioms. Šiuo metu yra keletas virš jo iškylančių pastatų: Meyerhoferio laivininkystės bendrovės 7 a. administracinis pastatas (dominantė pagal n. k. p. VT aktą), keletas kitų gyvenamųjų daugiaaukščių pastatų. Yra numatoma atkurti kita senamiesčio dominantė Šv. Jono bažnyčia. Vidinėje senamiesčio erdvių struktūroje vyraujantis erdvės tipas gatvė. Erdvės proporcijos atspindi jos svarbą miesto struktūroje: pagrindinė Turgaus g. (plotis 25 m, pločio ir aukščio santykis 1:0,5) yra dukart platesnė už skersinę Tiltų g. (plotis 12,5 m, pločio ir aukščio santykis 1:1), lygiagrečios Turgaus g. gatvės nuo jos skiriasi tik pločiu (plotis 12 m, pločio ir aukščio santykis 1:1), skersinės gatvės siauros (plotis 5,5 m, pločio ir aukščio santykis 1:2,1), Fridricho miesto gatvės taip pat siauros (plotis 6,5 m) (remiantis V. Jurkšto analize). Kitos svarbiausios pagal hierarchiją erdvės Teatro ir Turgaus aikštės. Kaip žinoma, Teatro aikštės autentiška erdvė yra pakitusi neišliko jungties su Pilies (buv. Karlo) tiltu ir kitomis buv. struktūromis, tačiau ši erdvė yra Turgaus g. užbaiga jungtis su piliaviete. Turgaus aikštė, kuri užima pusę Fridricho miestui būdingo kvartalo dydžio, yra pagrindinė šio istorinio priemiesčio erdvė, savo proporcijomis kontrastinga ją supančioms siauroms gatvėms. Iš svarbiausių senamiesčio erdvių vis dar suvokiamas palyginti vieningas senamiesčio miestovaizdis, kuriam nebūdingi vertikalūs, plastiniai ir kitokie akcentai gatvių erdvėje (neskaitant Naujamiesčio aukštybinio užstatymo, Klaipėdos šiluminės elektrinės kamino, daugiaaukščio gyvenamojo namo Rumpiškės dvaro vietoje). Senamiesčio erdvinės struktūros unikalumas apibūdinamas plano ir erdvės organizacijos reguliarumu, aiškiomis miestovaizdžių erdvinės struktūros proporcijomis, vertikalių nebuvimu (neskaitant neišlikusių dominančių), išorės vaizdo ir vidaus perspektyvų besiluetiškumu (neskaitant neišlikusių dominančių). 7 KPD prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM 2050; IKONOGR Nr Palvė virš jūros lygio pakilusi smėlinga lyguma. 9 F. Kavoliūtė. Lietuvos gamtinis pamatas. I dalis. Gelmės ir paviršius. Paskaitų konspektas. VU, Vilnius, V. Jurkštas. Senamiesčių regeneracija. Architektūros harmonizavimo problema. Technika, Vilnius, 1994, psl. 6

7 Senamiesčio apžvalga Klaipėdos senamiesčiui būdinga kelių tipų apžvalga: Senamiesčio silueto apžvalga 1. Senamiesčio siluetas iš Smiltynės. XX a. pr. ir ankstyvesnėse nuotraukose bei paveiksluose senamiesčio siluetas fiksuotas iš Smiltynės. Nors krantinės vaizdas pakitęs, tačiau jame dominuoja ta pati uosto funkcija. 12 pav. Senamiesčio vaizdas iš pietų rago14. 8 ir 9 pav. Klaipėdos panorama iš Smiltynės: 1902 m. trijų dalių atvirukas, skirtas Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto 650 m. jubiliejui11; ir 2012 m. Klaipėdos panorama iš Smiltynės Senamiesčio siluetas iš Danės krantinės ir Danės g., Biržos tilto, Naujamiestyje. 13 pav. Senamiesčio panorama iš pietų rago ir 11 pav. Vaizdas į senamiestį nuo Biržos tilto. Senamiesčio panoramų apžvalga Kadangi Klaipėda įkurta lygumose, natūralių panoramų apžvalgos taškų nėra. Tačiau miesto teritorijoje esantys stacionarūs ar periodinio pobūdžio statiniai sukuria galimybę apžvelgti senamiesčio panoramas. Šie taškai svarbūs senamiesčio, kaip miestovaizdžio, suvokimui. 2. Senamiesčio apžvalga iš viaduko Mokyklos g. Šis apžvalgos taškas yra svarbus transporto priemonėmis judantiems stebėtojams. 1. Senamiesčio apžvalga iš kruizinių laivų (pietų rago kruizinių laivų prieplauka). Šio apžvalgos taško aukštis kintamas priklauso nuo laivo aukščio ir stebėtojo padėties. 14 pav. Senamiesčio panorama iš Mokyklos gatvės Senamiesčio apžvalga iš aukštybinių Naujamiesčio pastatų (pvz. K ir D komplekso, Klaipėdos viešbučio) K. Demereckas. Klaipėda senuose atvirukuose. Libra Memelensis, Klaipėda, 2007, 8-9 psl. 12 Nuotraukos iš n. k. p. VT akto medžiagos. 13 Nuotraukos iš n. k. p. VT akto medžiagos. Senamiesčio vaizdas iš pietų rago, [interaktyvus], [žiūrėta ], 15 Senamiesčio panorama iš pietų rago, [interaktyvus], [žiūrėta ], 16 Plano rengėjų nuotrauka. 7

8 Iš Turgaus a. Iš Turgaus g. 15 pav. Senamiesčio panorama iš K ir D komplekso17. Senamiesčio apžvalga iš įvažiavimo traktų (perspektyvos) Istoriniai traktai Iš Tilžės g. Iš Bangų g. Iš Minijos g. Iš H. Manto g. Teritorijai būdingos perspektyvos be dominuojančių objektų (neskaitant atsiradusių naujų vertikalių). 5. PATVIRTINTŲ IR RENGIAMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ APŽVALGA Iš Naujojo Uosto g. (prie Pilies (buv. Karlo) tilto) Patvirtintų Klaipėdos senamiestyje ir jo apsaugos zonoje teritorijų planavimo dokumentų apžvalgą parengė Darius Bagdonavičius (žr. bylos SP-27(2008)-A.1 priedą Nr. 4, saugoma KPD KTP). Svarbių teritorijų planavimo ir kitų dokumentų patvirtinimo seka Nauji traktai Iš Birutės g. Dokumentas Klaipėdos miesto bendrasis planas Iš Taikos pr. Senamiesčio apžvalga iš aikščių ir vidinių gatvių Iš Teatro a. Iš Tiltų g. Patvirtinimo data Patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo Patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos schema specialusis planas sprendimu Nr. T Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP), Patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro Žvejų g. 12, Klaipėdoje, nekilnojamojo kultūros įsakymu Nr. ĮV-594. paveldo apsaugos specialusis planas (paveldotvarkos projektas) Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas 16075, Patvirtintas Kultūros ministro įsakymu buvęs kodas U17) teritorijos ir apsaugos zonos Nr. ĮV-204. ribų specialusis planas Kultūros paveldo departamento pirmosios priimtas KPD nekilnojamojo kultūros nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RMaktas Nr. KPD-RM Kiti senamiesčio teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai: 17 Senamiesčio panorama iš K ir D komplekso, [interaktyvus], [žiūrėta ], Nr. 55; Klaipėdos miesto dviračių transporto infrastruktūros išvystymo schema Nr. 68; Danės upės pakrančių specialusis planas 8

9 Nr. 254; Energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos mieste specialusis planas ir reglamentas (KEITIMAS Nr. T2-221; ) Nr. T2-74; Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir ūkio nuotekų šalinimo specialusis planas Nr. T2-267; Klaipėdos miesto vizualinės informacijos ir išorinės reklamos specialusis planas Nr. T2-394; Klaipėdos miesto viešųjų tualetų išdėstymo schema, specialusis planas Nr. T2-330; Spaudos kioskų Klaipėdos mieste išdėstymo schema Nr. T2-9; Klaipėdos miesto ir gretimų teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialusis planas Nr. AD1-1872; Danės upės slėnio teritorijos, nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (miesto ribose), specialusis planas. Patvirtintų detaliųjų planų (iki 2015 m. birželio mėn.) sąrašas ir jų išsidėstymas Klaipėdos senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijoje yra pateiktas brėžinyje SP-27(2008)-A-2. Klaipėdos miesto bendrasis planas Klaipėdos miesto bendrasis planas patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T Šiame plane apibrėžti kultūros paveldo dalies sprendiniai: 7.1. Paruošti Klaipėdos senamiesčio ir Klaipėdos miesto istorinės dalies regeneravimo programas Parengti Klaipėdos senamiesčio (U17) specialųjį planą, kuris patikslintų teritorijų ribas bei apsaugos zonas Parengti Klaipėdos senamiesčio (U17) paveldotvarkos projektą, kuris užtikrintų šios teritorijos išsaugojimą bei įteisintų paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Saugoti ir tvarkyti senamiesčio teritorijoje esantį gatvių tinklą, aikščių, gatvių ir posesijų struktūrą, statinių kompleksus ir ansamblius, erdvinę struktūrą ir istorinį medžiagiškumą, reljefo formas, kultūrinį sluoksnį ir viešąsias erdves. (...) 7.6. Nutraukti automobilių eismą Tiltų gatve, pastačius naują tiltą per Danę Parengti Klaipėdos piliavietės apsaugos specialųjį planą, kuris užtikrintų šios teritorijos ir pilies atkūrimą bei įteisintų paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Užtikrinti gamybinės veiklos nutraukimą ir piliavietės teritorijos išvalymą nuo pokarinių pastatų iki 2009 m. Parengti piliavietės atkūrimo koncepciją ir ją realizuoti Piliavietė, miesto įtvirtinimų bastionai su fosomis, Danės upės akvatorija, krantinės ir kranto juosta, yra esminis ir nedalomas urbanistinės senamiesčio infrastruktūros elementas. Tai yra bendrojo naudojimo viešųjų erdvių teritorija neprivatizuojama ir turi išlikti savivaldybės nuosavybė. Jos tvarkymą, priežiūrą ir vystymą organizuoja atitinkami savivaldybės skyriai, atsakingi už miesto infrastruktūrą. Ten vystoma atraktyvi, turistinė, pramogų, aptarnavimo, kultūrinė, visuomeninė veikla. (...) Planuojant naujas statybas Klaipėdos senamiestyje, Klaipėdos miesto istorinėje dalyje ir kitose kultūros paveldo teritorijose, išsaugoti istorinį urbanistinį audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą, paryškinant paveldo objektų savybių savitumą, dominavimą naujos architektūros atžvilgiu. Naujos architektūros siluetas, tūriai, užstatymo linijos, kompozicija, masės, mastelis ir fasadų medžiagos turi būti suderintos su tradicinėmis, sudaryti pusiausvyrą su kontekstu, jam nepakenkiant, nesumažinant bendro naudojimo erdvių Planuojant kultūros paveldo teritorijose statyti naujos architektūros pastatus, jų projektai ir maketai su gretimybių tūriais turi būti svarstomi Architektų sąjungoje Kultūros paveldo objektai saugomi kartu su visumą sudarančiu kraštovaizdžiu. (...) Senąsias kapinaites ir kapavietes saugoti ir tvarkyti viešam pažinimui ir pagarbai. (...) Planuojant urbanistines teritorijas: Girulius, Mažojo kaimelio gyv. namų kvartalą ir arch. G.Žemkalnio-Landsbergio suprojektuotą gyv. namų kvartalą, saugoti jų istorinę urbanistinę struktūrą ir jos elementus, nustatyti objektų vertingąsias savybes Fiziškai sunaikintiems objektams (dvaravietės ir pan.) įamžinti, suteikti jų pavadinimus čia įrengtiems (ar įrengiamiems) objektams. (...) Kultūros paveldo objektų apsaugos zonose visos mažosios architektūros formos, reklama, apšvietimas, laikinos prekybos objektai, jų medžiagiškumas ir mastelis turi atitikti istorinės aplinkos kontekstą, jų projektai turi būti suderinti paminklosaugos institucijose, KNNP teritorijoje su parko direkcija Pavesti Paveldosaugos skyriui objektus, turinčius kultūros vertės požymius, skelbti savivaldybės saugomais kultūros paveldo objektais. Ruošti nekilnojamųjų kultūros vertybių informacinę bazę geografinės informacinės sistemos (GIS) pagrindu Želdiniai, esantys Kultūros paveldo teritorijose, turi būti saugomi, nes yra vertingi kaip sudarantys vieningą visumą su užstatymu, kuriam būdinga žmogaus veikla, gamtinės ir istorinės aplinkos dermė. Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas Šiuo metu yra rengiamasi Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimui patvirtinta planavimo darbų programa Nr. AD1-855, kurioje išskiriami esminiai miesto erdvinio vystymo siekiai (erdvinė vizija). 8.1 punkte įvardijama vizija aktuali rengiamam specialiam planui miesto centras, įvaizdis ir paveldas : miesto centras tvarkomas ir vystomas siekiant išsaugoti unikalius jo bruožus ir vertingus darinius, pasižymi aukštos kokybės mišriu užstatymu ir viešųjų erdvių gausa. Taip išskiriami bendrojo plano tikslai ir uždaviniai, kur: 15. Sudaryti sąlygas savitų Klaipėdos miesto kraštovaizdžio bruožų (siluetų, panoramų) išsaugojimui, harmoningam miesto želdynų, rekreacinių ir kitų bendro naudojimo erdvių tinklo formavimui, saugomų teritorijų ir kitų aplinkosauginiu požiūriu jautrių gamtinių sistemų tvarkymui ir apsaugai. Tikslo realizavimo siekiama šiais uždaviniais: nustatyti Klaipėdos miesto kraštovaizdžio (miestovaizdžio) savitumui svarbias teritorijas, antropogeninius ir gamtinius elementus, panoramas, įvertinti jų apsaugos poreikį, numatyti jų vizualinės apsaugos priemones; <...> formuoti rišlų miesto atvirų viešųjų erdvių (aikščių, krantinių), bendrojo naudojimo želdynų (skverų, parkų), rekreacinių ir gyventojų poilsiui tinkamų gamtinių teritorijų (mieste ir užmiestyje) tinklą ir numatyti reikalavimus jų įrengimui; tobulinti esamus ir formuoti naujus miesto urbanistinės struktūros ryšius su vandens telkiniais, plėtojant viešąsias erdves ir rekreacines erdves prie Baltijos jūros, Kuršių marių, Danės upės ir kitų vandens telkinių. 16. Sudaryti sąlygas urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu vertingų miesto struktūros elementų (kultūros paveldo vietovių, objektų ir jų teritorijų), kitų svarbių Klaipėdos miesto įvaizdžio ir kultūrinio tapatumo ženklų apsaugai, tvarkybai, tausojančiam naudojimui ir pažinimui. Tikslo realizavimo siekiama šiais uždaviniais: suformuoti Klaipėdos miesto įvaizdžio ir kultūrinio tapatumo ženklų sistemos ir atskirų jos objektų (piliavietės, senamiesčio ir jo prieigų, gynybinių įtvirtinimų, istorinio centro ir kitų istorinių vietovių) šiuolaikinio įženklinimo, tausojančio panaudojimo ir pažinimo principus, numatyti jų realizavimo gaires; patikslinti Klaipėdos miesto raidai reikšmingas ir urbanistiniu bei architektūriniu požiūriu vertingas teritorijas ir numatyti jų apsaugos ir tvarkybos priemones; sudaryti sąlygas pagrįstam urbanistinės struktūros atstatymo skatinimui. 22. Peržiūrėti, įvertinti ir pagal poreikį integruoti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius į bendrąjį planą. Tikslo realizavimo siekiama šiais uždaviniais: remiantis galiojančiais teisės aktais, Klaipėdos miesto raidos dabartiniais rodikliais ir perspektyvomis, peržiūrėti dabar galiojančio bendrojo plano sprendinių aktualumą, jų įgyvendinimo tikslingumą ir keitimo poreikį, siekiant užtikrinti miesto bendrojo planavimo tęstinumą; įvertinti galiojančius specialiuosius planus ir integruoti aktualius jų sprendinius į rengiamą bendrąjį planą; nustatyti teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti teritorijų planavimo dokumentus. <...> Taip pat įvardytos kitos sąlygos bendrojo plano rengimui: 39. Bendrojo plano rengėjas privalo įvertinti ir atsižvelgti į atskiroms bendrojo plano dalims aktualius parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus: <...> Klaipėdos senamiesčio tvarkymo (specialusis) planas (rengiamas). Kadangi rengiamas Klaipėdos senamiesčio tvarkymo planas yra sudėtinė rengiamo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento keičiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano dalis, jo vizijos, tikslai ir uždaviniai yra svarbūs tvarkymo plano sprendiniams. Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schema specialusis planas Šis specialusis planas patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemos tikslas apibrėžti pastatų aukštingumo apribojimo principus Klaipėdos mieste, siekiant išsaugoti vertingus vizualinio identiteto elementus siluetą ir panoramas svarbius sudedamuosius miesto kultūrinio tapatumo ženklus. Šiame SP teigiama, kad tuo atveju, kai SP nurodytas maksimalus aukštybinių pastatų aukštingumas viršija kituose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nurodytas aukštingumo ribas, SP nustatyti reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, sprendinių konkretizavimas vykdomas, įvertinus numatomą formuoti užstatymo morfotipą ir numatomą užstatymo vidutinį foninį aukštį. 9

10 SP įvardijami pagrindiniai pastatų aukštingumo reglamentavimo Klaipėdos mieste principai: Klaipėdos miesto centrinėje dalyje išskirta vizualinio identiteto zona (Senamiestis, paminklinė dalis ir t.t.), kur nauji vertikalūs akcentai griežtai reglamentuojami arba iš viso nenumatomi ; Apibrėžtose teritorijose pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) negali būti aukštybinių pastatų, išskyrus jiems nurodytas zonas SP ; Aukštingumo apribojimai numatyti ir gretimoje fizinio kontakto su Senamiesčiu zonoje bei kituose miesto centrinės dalies kvartaluose, kur sąlygos harmoningai įterpti aukštybinį pastatą į urbanistinę morfostruktūrą yra ribotos. Taip pateikiamos rekomendacijos: priimant SP rekomenduojamą aukštingumą būtina atsižvelgti ir į kitus iškeltus planuojamai teritorijai paminklosaugos, aplinkosaugos, inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros plėtojimo, teritorijos naudojimo reikalavimus. Nesutarimo atveju gali būti atliekama papildoma urbanistinė ir architektūrinė analizė. Naudojant specialią skaitmeninę programą parodomas konkretaus statinio vizualinis poveikis saugomiems identiteto elementams. Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP), Žvejų g. 12, Klaipėdoje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas (paveldotvarkos projektas) Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP), Žvejų g. 12, Klaipėdoje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas (paveldotvarkos projektas) patvirtintas Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-594 (žr. priedą Nr. 1.2). Specialiuoju vietovės lygmens planu nustatytais sprendiniais siekiama užtikrinti Klaipėdos piliavietės ir jos teritorijos išsaugojimą, įteisinti apsaugos zonose taikomus paveldosaugos reikalavimus. Šiame plane planuojamoje teritorijoje esantiems kultūros paveldo objektams ir jų teritorijoms nustatomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas, kuris numato tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti. Specialiuoju planu reglamentuojama teritorija susiskirstoma į 21 teritoriją, kurioms nustatomi skirtingi paveldosaugos reikalavimai ir teritorinės apsaugos priemonės. 6. IŠVADOS 1. Klaipėdos senamiestis, nežiūrint didelių Antrojo pasaulinio karo bei pokarinių sugriovimų, yra išlaikęs savo svarbiausias urbanistines erdvines bei architektūrines charakteristikas. Jos yra labai svarbios visai Lietuvos visuomenei ir pačiam Klaipėdos miestui, formuoja jo įvaizdį, teikia savitą istorinio miesto charakterį. 2. Klaipėdos senamiestis, savąja raida, užstatymo charakteriu bei išlikimo laipsniu nėra vienalytis, paskiroms jo vietoms tvarkyti taikytini skirtingi urbanistiniai apribojimai. 3. Išgriautose senamiesčio vietose tikslinga plėtoti statybą, kuria iš dalies galima būtų atkurti prarastas urbanistines bei miesto architektūrinio vaizdo charakteristikas, kiek tai būtų praktiškai naudinga ir pritaikoma visuomenės reikmėms. 4. Pagrindinė pokarinė Klaipėdos senamiesčio netektis nugriauti tie svarbiausieji objektai, be kurių neįsivaizduojamas joks Europos istorinis miestas. Tie objektai stovėjusios senamiestyje šventovės (bažnyčios). 5. Klaipėdos senamiesčio erdvinei struktūrai būdingų bruožų išsaugojimas yra svarbus siekiant išlaikyti vieningą senamiesčio miestovaizdį. 6. Parengtuose senamiesčio teritorijų planavimo dokumentuose įvardyta rekomendacija atsižvelgti į planuojamai teritorijai iškeltus paminklosaugos reikalavimus. III. TVARKYMO PLANO SPRENDINIAI 1. SĄVOKOS Apžvalgos (žiūrėjimo) taškas objekto ir vietovės vertinimo metu nustatytas, Vertinimo tarybos akte aprašytas ir grafiniuose prieduose pažymėtas statinių komplekso teritorijos, vietos, vietovės taškas, iš kurio atsiveria panorama (-os), perspektyva (-os) (pagal NKV vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą). Atkūrimas neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai (pagal NKPAĮ). Aukštingumas statinių aukštų skaičius (įskaitant esamą mansardą) (pagal NKV vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą). Autentiškumas kultūros paveldo objekto ar vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką (pagal NKPAĮ). Dominantė vyraujantis tūrinis statinių komplekso, vietos, vietovės vertikalus ar horizontalus vertingų savybių turintis statinys ar (ir) gamtinis elementas (pagal NKV vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą). Funkciniai ryšiai jungtys (gatvės, pasažai, takai) tarp skirtingų urbanistinės struktūros erdvių. Istorinis pastatas (statinys) prieš 50 ir daugiau metų pastatytas pastatas ar statinys. Išklotinė vertingų savybių turinčių statinių, formuojančių gatvės (-ių) ar (ir) aikštės užstatymą, fasadų su stogais ir jų elementais (stogo danga, ugniasienėmis, kaminais, stoglangiais ir pan.) frontalinė projekcija (pagal NKV vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą). Kiti pastatai (statiniai) mažiau kaip prieš 50 metų pastatyti pastatai ar statiniai. Konservavimas kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikio sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus (pagal NKPAĮ). Kultūros paveldo objekto teritorija kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai (pagal NKPAĮ). Miestovaizdis struktūrinė miesto dalis, kuriai būdinga erdvinės ir plano struktūros, užstatymo aukštingumo bei architektūros įvaizdžio vienovė. Pagrindinės urbanistinės charakteristikos erdvinė struktūra (užstatymo aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas), užstatymas, erdvės, užstatymo tipas, posesijų struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, mastelis. Panorama iš apžvalgos taško matomas vertingųjų savybių turintis vietovės ar statinių komplekso vaizdas (pagal NKV vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą). Paveldosaugos reikalavimai saugomo objekto ar vietovės valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, teritorijos ir apsaugos zonos žemės ir kitos specialiosios naudojimo sąlygos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos vertingosioms savybėms apsaugoti (pagal NKPAĮ). Perspektyva iš apžvalgos taško matomas vertingųjų savybių turintis gatvių ir (ar) aikščių ar užstatymo su gamtiniais elementais vaizdas (pagal NKV vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą). Plano struktūra vertingų savybių turinčių vietovės, statinių komplekso ar vietos plano dalių tinklas su užstatymo ir gamtiniais elementais (pagal NKV vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą). Restauravimas tai visų išlikusių kultūros paveldo objekto autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės požymių išsaugojimas, atskleidimas ir išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus (pagal NKPAĮ). 10

11 Siluetas statinių komplekso, vietos ar vietovės vertingų savybių turinčių tūrių, juos supančių erdvių ir (ar) gamtinių elementų nenutrūkstantis kontūras (pagal NKV vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą). Tikslinama pagal tyrimų duomenis t.y. pagal išvadas taikomųjų tyrimų, kaip apibrėžia PTR :2013 Tvarkybos darbų rūšys, kuriuos gali atlikti Kultūros ministerijos nustatyta tvarka atestuoti specialistai. Tvarkomieji paveldosaugos darbai tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą (pagal NKPAĮ). Tvarkomieji statybos darbai statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje (pagal NKPAĮ). Tūrinė erdvinė struktūra vertingų savybių turinčių tūrių ir juos supančių atvirų ir (ar) uždarų erdvių sistema su gamtiniais elementais (pagal NKV vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą). Vertingoji savybė kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu (pagal NKPAĮ). Vertingųjų savybių keitimas tvarkybos darbai, veikiantys vertingąsias savybes (avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas), taip parenkami ir atliekami pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas ar vietovė būtų tinkami naudoti (pagal NKPAĮ). Urbanistinė struktūra miesto struktūrinių elementų (gatvių, kvartalų, aikščių, skverų, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros objektų, kt.) išsidėstymo ir funkcionavimo ypatumų visuma. Urbanistinės struktūros atkūrimas urbanistinės struktūros pagrindinių urbanistinių charakteristikų atstatymas pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai. Urbanistinės struktūros konservavimas urbanistinės struktūros pagrindines urbanistines charakteristikas ir jos elementų vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikio sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas. Urbanistinės struktūros restauravimas urbanistinės struktūros pagrindinių urbanistinių charakteristikų išsaugojimas, atskirų neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės požymių išsaugojimas, atskleidimas ir išryškinimas. Urbanistinės struktūros fizinės techninės savybės aplinkai būdingas mastelis, užstatymo ir erdvės proporcijos, forma, medžiagos bei jų atlikimo technologija. Užstatymo foninis aukštis - vidutinis esamas arba perspektyvinis miesto dalies ar kvartalo užstatymo aukštis, nurodytas metrais nuo žemės paviršiaus iki pastatų stogų ar statinių konstrukcijų aukščiausių taškų. 2. ESMINĖS NUOSTATOS IR DOKUMENTO SUDARYMO PRINCIPAI nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo plano tvarkymo plano siekiai: užtikrinti, kad būtų išsaugotos vietovės vertingosios savybės, nustatytos n. k. p. VT akte Nr. KPD- RM-2050 ( ); užtikrinti, kad būtų išsaugoti Klaipėdos senamiestyje ir jo apsaugos zonoje esantys į Kultūros vertybių registrą įrašyti objektai ir nepažeistos jų vertingosios savybės. Klaipėdos senamiesčio tvarkymo planas rengiamas pasitelkiant: Klaipėdos senamiesčio n. k. p. VT aktą, jame nustatytas vertingąsias vietovės savybes (sąrašą žr. priede Nr. 3.2, grafinę medžiagą žr. taikomosios analizės brėžinyje S-27(2008)-A.1); Kultūros vertybių registro duomenis Klaipėdos senamiestyje ir jo apsaugos zonos teritorijoje (sąrašą žr. priede Nr. 3.1, grafinę medžiagą žr. taikomosios analizės brėžinyje S-27(2008)-A.1); Nekilnojamojo turto registro duomenis sklypų ribas (žr. taikomosios analizės brėžinyje S-27(2008)- A.1). Esminės nuostatos: Iki šio specialiojo plano Tvarkymo plano koncepcijos aprobavimo Kultūros ministerijoje, galioja patvirtinti ir pradėti rengti (gautos planavimo sąlygos) teritorijų planavimo dokumentai. Tvarkant želdynus ir želdinius senamiesčio teritorijoje būtinas savalaikis ir kompetentingas želdynų ir želdinių įvertinimas prieš pradedant tvarkybos darbus. Planuojamų žemės judinimo darbų vietoje reikalingi archeologiniai tyrimai pagal PTR :2011 Archeologinio paveldo tvarkyba nustatytus reikalavimus. Visų statinių statusas yra toks, koks nustatytas tvarkymo plano rengimo metu Kultūros vertybių registre, kuris nuolat pildomas ir tikslinamas. Šiuo metu nevisų Kultūros vertybių registre esančių vertybių teritorijų ribos yra tiksliai koordinuotos; rekomenduojama jas tikslinti. Klaipėdos senamiesčio tvarkymo plano sprendiniuose nustatomi režimai visiems žemės plotams (nekilnojamojo turto registre įteisintiems sklypams ir valstybinės žemės plotams). Kiekvienas sklypas/žemės plotas turi tvarkymo plano numerį, susietą su kvartalu, kuriame jis yra. Tvarkymo plano grafinės dalies sudėtis: Taikomosios analizės brėžinys SP-27(2008)-A.1 M 1:3000 Pateikti n. k. p. VT akto duomenys, Kultūros vertybių registro duomenys, kadastrinių sklypų ribos. Patvirtintų detaliųjų planų teritorijoje analizės brėžinys SP-27(2008)-A.2 M 1:4000 Pateikti detaliųjų planų paveikslai senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijoje, nurodyti jų patvirtinimo įsakymų numeriai bei datos. Pagrindinis brėžinys (kartu situacijos schema) SP-27(2008)-TvP.1 M 1:3000 Pateikti Kultūros vertybių registro duomenys, kadastrinių sklypų ribos, kvartalų numeracija, tvarkymo plano režimai. Reglamento detalizacija SP-27(2008)-TvP.2 M 1:2000 Pateikti n. k. p. VT akto duomenys, Kultūros vertybių registro duomenys, kadastrinių sklypų ribos, tvarkymo plano režimai ir parametrai kiekvienam nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui ar valstybinės žėmės plotui. Erdvinės struktūros reglamentas SP-27(2008)-TvP.3 M 1:4000 Pateikti erdvių (viešųjų erdvių ir gatvių) tvarkymo reglamentai, užstatymo tipai (nustatyti n. k. p. VT akte ir rekomenduojami), vietovės vertingosios savybės (pagal n. k. p. VT aktą), vietovei reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių vietos (pagal n. k. p. VT aktą), pastatai ir dominantė (pagal n. k. p. VT aktą), kadastrinių sklypų ribos. Apsaugos zonos reglamentas SP-27(2008)-TvP.4 M 1:4000 Pateikti apsaugos zonos užstatymo reglamentai, senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijos pjūviai. 3. TVARKYMO PRINCIPAI Klaipėdos senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano tvarkymo plano sprendinių etape pateikiami urbanistiniai paveldosaugos reikalavimai, detalizuojami saugojimo ir naudojimo režimai: žemės darbai, statinių, įrenginių statyba, o taip pat statinių aukštis, tūris, užstatymo tankis ir intensyvumas, išorės apdailos medžiagos, apželdinimas, želdinių aukštis, tankis bei rūšys. 3.1 VERTYBĖS TERITORIJOS TVARKYMO PRINCIPAI Vertybės teritorijoje išskiriami autentiškos paskirties saugojimo (2 režimai), tausojamo naudojimo saugojimo režimai (7 režimai, su potipiais 15 režimų) kvartalams (tarp jų ir aikštėms) (grafinį pateikimą ir reglamentus žr. brėžiniuose SP-27(2008)-TvP.1 ir SP-27(2008)-TvP.2) bei tausojamojo naudojimo saugojimo režimai (5 režimai) erdvėms (gatvėms ir kitoms erdvėms) (grafinį pateikimą ir reglamentus žr. brėžinyje SP-27(2008)-TvP.3). Tvarkymo plano sprendiniuose, kaip ir koncepcijoje, griežčiausiai reglamentuojamos autentiškos paskirties saugojimo režimo teritorijos. Tausojamo naudojimo saugojimo teritorijų reglamentų reikalavimai mažėja režimų numeracijos didėjimo kryptimi. Parinkti režimų pavadinimai nusako teritorijos užstatymo tipą arba specifiką, tačiau nereglamentuoja funkcinės žemės paskirties. 11

12 Užstatymo aukščio nustatymo principus žr. tekstinės dalies III skyriaus 3.3 punkte. istorinio užstatymo fragmentai, funkciniai ryšiai. Bastionų kompleksas (un. k , buv. k. G139K) Saugojimo ir naudojimo režimo pavadinimas Prioritetinė tvarkybos kryptis Saugojimo ir naudojimo tikslai Teritorijos vieta AUTENTIŠKOS PASKIRTIES SAUGOJIMO REŽIMAS T.1.3 Autentiškos paskirties režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kurių naudojimas pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau nei kitoks naudojimas atskleistų saugomo objekto vertingąsias savybes (pagal nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (toliau NKPAĮ). Buv. Šv.Jono bažnyčios vieta A.1 Prioritetinė tvarkybos kryptis buvusios urbanistinės struktūros atkūrimas A.1 režimo tikslas atskleisti teritorijos vertingąsias savybes atkuriant arba pažymint istorinę planinę erdvinę senamiesčio struktūrą su miesto svarbos dominante Šv. Jono bažnyčia, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga; teritoriją naudoti pagal pirminę istorinę paskirtį arba viešosios erdvės požymius parodyti atitinkamomis priemonėmis. istorinis užstatymo tūris, erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. T.2 T.2 Teatras (un. k. 1189, buv. k. S373) ir aikštė A.2 Prioritetinė tvarkybos kryptis urbanistinės struktūros konservavimas A.2 režimo tikslas įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant istorinę planinę erdvinę senamiesčio struktūrą su neužstatyta istorine viešąja erdve nuo irimo ir galimų pakeitimų, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga; teritoriją naudoti pagal pirminę istorinę paskirtį arba viešosios erdvės požymius parodyti atitinkamomis priemonėmis. erdvinė struktūra, funkciniai ryšiai. T.3 T.3 TAUSOJAMO NAUDOJIMO SAUGOJIMO REŽIMAS Tausojamo naudojimo režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems išsaugoti tikslinga parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti (pagal NKPAĮ). T.1 T.1.1 T.4 Gynybinių miesto elementų teritorijos Klaipėdos piliavietė (un. k , buv. k. AR14) Tvarkyba pagal patvirtintą paveldotvarkos projektą (Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G139KP) Žvejų g. 12, Klaipėdoje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. ĮV- 594). T.4.1 Prioritetinė tvarkybos kryptis urbanistinės struktūros atkūrimas T.1.3 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes ir gynybinius požymius tausojant neužstatytas erdves, saugant nuo irimo ir istorinį palikimą griaunančių pakeitimų ir ryškinant reljefo charakterį teritorijos tvarkymo priemonėmis, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. reljefo forma, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Istorinis miesto branduolys Perimetrinio-centro užstatymo teritorijos Prioritetinė tvarkybos kryptis urbanistinės struktūros atkūrimas T.2 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant visus autentiškumo požymius nuo irimo ir galimų pakeitimų, atstatant prarastas fizines technines savybes, pažymint arba atkuriant buvusią istorinę planinę erdvinę struktūrą (po II pasaulinio karo išgriauto užstatymo vietose), remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. istorinis užstatymas, erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Istorinis Fridricho priemiestis Perimetrinio-posesijinio užstatymo teritorijos Prioritetinė tvarkybos kryptis urbanistinės struktūros atkūrimas T.3 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant visus autentiškumo požymius nuo irimo ir galimų pakeitimų, pažymint arba atkuriant buvusią istorinę planinę erdvinę struktūrą, atstatant užstatymo perimetrus, gatvių ir posesijų struktūrą, tūrius ir erdves, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. istorinis užstatymas, erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Perimetrinio-reguliaraus užstatymo teritorijos Perimetrinio-reguliaraus užstatymo teritorijos Prioritetinė tvarkybos kryptis urbanistinės struktūros atkūrimas T.4.1 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant visus autentiškumo požymius nuo irimo ir galimų pakeitimų, atkuriant buvusią istorinę planinę erdvinę struktūrą arba formuojant naują užstatymą saugant istorinių gatvių trasas ir vertingus grindinius, laikantis užstatymo tipui būdingų parametrų ir remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. istorinis užstatymas, erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Perimetrinio-reguliaraus užstatymo teritorijos su priklausomaisiais želdynais Bastionų komplekso (un. k , buv. k. G139K) Gelderno bastiono (un. k ) teritorija su buv. Šv. Mikalojaus ir senosios Šv. Jono bažnyčių vieta (šiaurinė dalis) T.1.2 Prioritetinė tvarkybos kryptis urbanistinės struktūros atkūrimas T.1.2 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes ir sakralinius požymius atkuriant arba pažymint istorinę planinę bei, pagal galimybę, erdvinę senamiesčio struktūrą su buv. Šv. Mikalojaus ir senosios Šv. Jono bažnyčių vieta, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga, išlikusius istorinius elementus saugant nuo irimo ir galimų pakeitimų. T.4.2 Prioritetinė tvarkybos kryptis urbanistinės struktūros atkūrimas T.4.2 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant visus autentiškumo požymius nuo irimo ir galimų pakeitimų, atkuriant buvusią istorinę planinę erdvinę struktūrą arba formuojant naują užstatymą saugant istorinių gatvių perimetrus ir vertingus grindinius, laikantis užstatymo tipui būdingų parametrų bei formuojant (atkuriant) priklausomuosius želdynus, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. istorinis užstatymas, erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. 12

13 Perimetrinio-reguliaraus užstatymo teritorijos Bastionų komplekso (un. k , buv. k. G139K) aplinkoje T.4.3 T.5 T.5.1 Prioritetinė tvarkybos kryptis urbanistinės struktūros atkūrimas T.4.3 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant visus autentiškumo požymius nuo irimo ir galimų pakeitimų, atkuriant buvusią istorinę planinę erdvinę struktūrą arba formuojant naują užstatymą prie gatvių, saugant jų istorinius parametrus, laikantis užstatymo tipui būdingų parametrų, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. istorinis užstatymas, erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Pakitusios istorinio Fridricho priemiesčio teritorijos T.6.3 Pakitusios istorinių priemiesčių teritorijos Atskirai stovinčių pastatų teritorijos Atskirai stovinčių pastatų teritorijos Prioritetinė tvarkybos kryptis urbanistinės struktūros atkūrimas T.5.1 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant visus autentiškumo požymius nuo irimo ir galimų pakeitimų, akcentuojant pastato centrinę kompoziciją, suteikiant reprezentacinį vaizdą jo aplinkai, laikantis užstatymo tipui būdingų parametrų, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. istorinis užstatymas, erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. T.6.4 Prioritetinė tvarkybos kryptis reglamentuota urbanistinės struktūros kaita T.6.4 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes, atkuriant sunaikintą urbanistinę struktūrą arba formuojant naują urbanistinę struktūrą, įrengiant bei tvarkant želdynus, kuriant senamiesčiui būdingą urbanistinę aplinką. funkciniai ryšiai. T.7 Aikštė Turgaus aikštė Atskirai stovinčių pastatų Meyerhoferio laivininkystės bendrovės administracinio pastato ir buv. Svarstyklių pastato vietos teritorijos T.5.2 T.6 T.6.1 Prioritetinė tvarkybos kryptis urbanistinės struktūros atkūrimas T.5.2 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant visus autentiškumo požymius nuo irimo ir galimų pakeitimų, atkuriant buvusią istorinę planinę erdvinę struktūrą arba formuojant naują užstatymą, laikantis užstatymo tipui būdingų parametrų, istorinių sklypo tūrinių ir erdvinių užstatymo parametrų bei įvaizdžio, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. istorinis užstatymas, istorinis užstatymo tūris, erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. T.7 g1 T.6.2 Prioritetinė tvarkybos kryptis prekybai, pramogoms skirtos aplinkos plėtojimas g1 režimo tikslas įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant neužstatytą istorinę gatvės erdvę nuo irimo ir galimų pakeitimų, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga; siūloma gatvę naudoti pagal pirminę istorinę paskirtį arba ją atskleidžiant kitu būdu. erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Tiltų g. istorinis kelias Pakitusios Danės krantinės užstatymo teritorijos Prioritetinė tvarkybos kryptis reglamentuota urbanistinės struktūros kaita T.6.2 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant visus autentiškumo požymius (po II pasaulinio karo nugriautų vertingų statinių išlikusius fragmentus) nuo irimo ir galimų pakeitimų, dalinai arba pilnai atkuriant arba pažymint buvusią istorinę planinę erdvinę struktūrą, tvarkant Danės krantinės ūkinėje teritorijoje įkurtus želdynus ar viešąsias erdves, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. istorinio užstatymo fragmentai, istorinė erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Prioritetinė tvarkybos kryptis istorinių viešųjų erdvių tvarkyba T.7 režimo tikslas įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant neužstatytą istorinę viešąją erdvę nuo irimo ir galimų pakeitimų, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Gatvės ir kitos teritorijos Turgaus g. istorinė prekybos gatvė Pakitusių urbanistinių struktūrų teritorijos Pakitusios buv. Šv. Jokūbo ir buv. reformatų bažnyčių vietos teritorijos Prioritetinė tvarkybos kryptis reglamentuota urbanistinės struktūros kaita T.6.1 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant visus autentiškumo požymius (po II pasaulinio karo nugriautų vertingų statinių išlikusius fragmentus) nuo irimo ir galimų pakeitimų, atkuriant arba pažymint buvusią istorinę planinę erdvinę struktūrą arba formuojant naują užstatymą, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. istorinio užstatymo fragmentai, erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Prioritetinė tvarkybos kryptis reglamentuota urbanistinės struktūros kaita T.6.3 režimo tikslas atskleisti, įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant visus autentiškumo požymius, atkuriant buvusią užstatymo struktūrą arba formuojant naują užstatymo struktūrą, laikantis pagrindinių istorinių urbanistinės struktūros parametrų, arba pažymint istorinę planinę erdvinę struktūrą, tvarkant buvusio užstatymo vietoje įkurtus želdynus ar viešąsias erdves, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. istorinė erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. g2 Prioritetinė tvarkybos kryptis susisiekimui skirtos erdvės plėtojimas g2 režimo tikslas įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant neužstatytą istorinę gatvės erdvę nuo irimo ir galimų pakeitimų, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga; siūloma gatvę naudoti pagal pirminę istorinę paskirtį arba ją atskleidžiant kitu būdu. erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. 13

14 Istoriškai susiformavęs (iki 1944 m.) gatvių tinklas g3 Prioritetinė tvarkybos kryptis susisiekimui skirtos erdvės plėtojimas g3 režimo tikslas įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant neužstatytą istorinę gatvės erdvę nuo irimo ir galimų pakeitimų, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Vėliau susiformavęs (po 1944 m.) gatvių tinklas g4 Urbanistinių struktūrų aukščio reglamentavimas Biržos tiltas (un. k , buv. k. S549), pastatas (un. k ), Klaipėdos malūno ir kitų pastatų komplekso (un. k ) teritorija Užstatymo aukštis šiame tvarkymo plane nereglamentuojamas. V.1 Prioritetinė tvarkybos kryptis susisiekimui skirtos erdvės plėtojimas g4 režimo tikslas įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant išlikusius istorinius elementus gatvės erdvėje nuo irimo ir galimų pakeitimų, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. istoriniai vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Vėliau susiformavusi (po 1944 m.) miesto ūkinės veiklos teritorija prie Danės krantinės g5 paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklės; patvirtinta LRV nutarimas Nr. 1025). Pastabos: Tvarkoma pagal kultūros paveldo objekto apskaitos dokumentuose nustatytus reikalavimus, nepažeidžiant vertingųjų savybių. Klaipėdos piliavietės (un. k , buv. k. AR14) prieigos Užstatymo aukštis šiame tvarkymo plane nereglamentuojamas. V.2 Prioritetinė tvarkybos kryptis viešųjų erdvių tvarkyba g4 režimo tikslas įtvirtinti ir išryškinti teritorijos vertingąsias savybes saugant neužstatytą buv. miesto ūkinės veiklos teritorijos prie Danės krantinės erdvę, išlikusius istorinius elementus nuo irimo ir galimų pakeitimų, remiantis archeologine, istorine ir ikonografine medžiaga. erdvinė struktūra, vizualiniai ir funkciniai ryšiai. Pastabos: Tvarkyba pagal patvirtintą paveldotvarkos projektą (Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G139KP) Žvejų g. 12, Klaipėdoje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. ĮV- 594). Pilies (buv. Karlo) tiltas Užstatymo aukštis šiame tvarkymo plane nereglamentuojamas. V APSAUGOS ZONOS VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIO TVARKYMO PRINCIPAI Apsaugos zonai taikomi užstatymo aukščio apribojimai tik senamiesčio apsaugos aspektu. Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonyje išskiriamos 7 teritorijos, kuriose apibrėžiamas užstatymo aukštis (grafinį pateikimą ir reglamentus žr. brėžinyje SP-27(2008)-TvP.4) nuo žemės paviršiaus skaičiuojamas pagal užstatymo kontūro vidutinę žemės altitudę (pagal absoliutinę altitudę/aukštį virš jūros lygio, turint toponuotrauką). Šių teritorijų ribos suformuotos atsižvelgiant į Klaipėdos miesto kvartalų struktūrą bei reljefo ypatumus. Reglamentavimas netaikomas apsaugos zonoje jau esančiam užstatymui, rekonstrukcijos atvejams, kai statinių projektų rengimui yra išduoti specialieji reikalavimai arba kai yra išduotas statybas leidžiantis dokumentas. Užstatymo aukščio nustatymo principus žr. tekstinės dalies III skyriaus 3.3 punkte. Danės upė ir Kuršių marių uostas Užstatymo aukštis šiame tvarkymo plane nereglamentuojamas. V.4 TERITORIJA AP Istorinių Pelenyno ir Malūnų kalno priemiesčių vietos ir Bastionų komplekso (un. k , buv. k. G139K) Gelderno bastiono (un. k ) teritorijos prieigos Vizualinės apsaugos zona (teritorija, kurios vystymas turi poveikį senamiesčiui) Užstatymo aukštis iki 15 m (ne daugiau 20 m virš jūros lygio). Apsaugos zonos greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės esančios teritorijos, kurioms nustatomos žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio (pagal NKPAĮ). Paveldosaugos reikalavimai (...) apsaugos zonos žemės ir kitos specialiosios naudojimo sąlygos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos vertingosioms savybėms apsaugoti (pagal NKPAĮ). Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Vizualinės apsaugos pozonyje taikomi nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą (pagal NKPAĮ). (...) įvertinus veiklą, kuri (...)fiziškai pakenktų kultūros paveldo (...) vietovės vertingosioms savybėms ar trukdytų apžvelgti (...) vietovės panoramas, perspektyvas, dominantes ir siluetus, pažymėtus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktuose, apsaugos zonų ribos apibrėžiamos kiekvienam kultūros paveldo objektui arba vietovei individualiai (Kultūros Pastabos: Maksimalus užstatymo aukštis įvaizdžio mazgo formavimui (pagal Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą specialųjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-201) iki 21 m (ne daugiau 26 m virš jūros lygio). Įvaizdžio mazgo užstatymo projektavimui turi būti rengiamas urbanististinis architektūrinis konkursas, kurio pasiūlymai vertinami specialistų ir visuomenės. Kartu turi būti pateikta užstatymo pasiūlymų vizualinė patikra (juos vizualizuojant nuotraukose pagal nurodytus apžvalgos tipus). Turi būti užtikrinta, jog naujas užstatymas nėra saugomą kultūros paveldo V.5 14

15 objektą ar jų grupę nustelbiantis vizualiniuose ryšiuose iš senamiesčio vidaus ir išorės (žr. SP-27(2008)-TvP-4). Istorinio Baltikalnės priemiesčio vieta ir Butsargės dvaro prieigos, Bastionų komplekso (un. k , buv. k. G139K) teritorijos prieigos, architekto Vytauto Landsbergio - Žemkalnio projektuotas Smeltės gyvenamųjų namų rajonas 5 paveiksle nurodyti atstumai nuo minėtų apžvalgos taškų iki Šv. Jono bažnyčios vietos. Taip pat pasirinkus Šv. Jono bažnyčią (dominantės vieta) kaip centrinį tašką koncentrinių apskritimų pagalba vaizduojami atstumai iki Šv. Jono bažnyčios vietos iš skirtingų senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijų. Užstatymo aukštis iki 18 m (ne daugiau 26 m virš jūros lygio). V.6 Pastabos: Sovietmečiu pastatytiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams leidžiama pristatyti 2 aukštus, kurių vieno aukšto aukštis iki 3,5 m. Turi būti užtikrinta, jog naujas užstatymas nėra saugomą kultūros paveldo objektą ar jų grupę nustelbiantis vizualiniuose ryšiuose iš senamiesčio vidaus ir išorės (žr. SP-27(2008)-TvP-4). Bastiono vieta ir piliavietės priegos, Špitucho, Rumpiškės dvarų vietos Užstatymo aukštis iki 22 m (ne daugiau 30 m virš jūros lygio). V.7 Pastabos: Sovietmečiu pastatytiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams leidžiama pristatyti 2 aukštus, kurių vieno aukšto aukštis iki 3,5 m. Maksimalus užstatymo aukštis įvaizdžio mazgo formavimui (pagal Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą specialųjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-201) iki 28 m (ne daugiau 26 m virš jūros lygio). Įvaizdžio mazgo užstatymo projektavimui turi būti rengiamas urbanististinis architektūrinis konkursas, kurio pasiūlymai vertinami specialistų ir visuomenės. Kartu turi būti pateikta užstatymo pasiūlymų vizualinė patikra (juos vizualizuojant nuotraukose pagal nurodytus apžvalgos tipus). Turi būti užtikrinta, jog naujas užstatymas nėra saugomą kultūros paveldo objektą ar jų grupę nustelbiantis vizualiniuose ryšiuose iš senamiesčio vidaus ir išorės (žr. SP-27(2008)-TvP-4). 3.3 UŽSTATYMO AUKŠČIO NUSTATYMO PRINCIPAI Užstatymo aukščio nustatymo principai suformuluoti įvertinant Klaipėdos senamiesčio ir jo apsaugos zonos esamą ir buvusią erdvinę struktūrą. Klaipėdos senamiesčio vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos aukštis reglamentuojamas siekiant išsaugoti Klaipėdos senamiesčio apžvalgą, jos tipų įvairovę, senamiesčio teritorijos vientisumą ir miestovaizdžio (kraštovaizdžio) charakterį. Maksimalus užstatymo aukštis senamiesčio teritorijoje reglamentuojamas atsižvelgiant į tame kvartale vyraujantį užstatymo aukštį (kuris priklauso nuo tai vietai būdingo užstatymo tipo) bei vadovaujantis n. k. p. VT akto medžiaga (kurioje nurodomas būdingas užstatymo aukštis skirtingiems senamiesčio kvartalams (žr. priedą Nr. 3.2)). Kaip teigiama teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialiajame plane, apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis apima reikšmingą urbanistinio darinio apžvalgai teritoriją, iš kurios atsiveria charakteringos senamiesčio panoramos. Šių teritorijų paminklosauginiu aspektu nereglamentuota tolimesnė plėtra gali neigiamai įtakoti istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio (miestovaizdžio) charakterį, o tuo pačiu sumenkinti Senamiesčio vertę 18. Šiame specialiajame plane nustatyta vizualinės apsaugos zona nuo senamiesčio teritorijos nutolusi ~ 500 m bei pažymėti apžvalgos taškai iš apsaugos zonos prieigų. 5 pav. Atstumai iki senamiesčio apžvalgos taškų (pagal teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialiojo plano analizės medžiagoje nustatytus teritorijos apžvalgos taškus). 6 paveiksle vaizduojama užstatymo aukščio suvokimo kaitos schema, kurioje parodyta, kaip didėjant atstumui tarp stebimo objekto ir stebėjimo taško, vertikalės aukštis vizualiai mažėja. Užstatymo aukščio ir atstumo iki dominantės santykis turi būti vertinami formuojant naują užstatymą (remtasi Regensburgo miesto silueto studija19). 6 pav. 75 m aukščio pastato apžvalgos iš pėsčiojo regos aukščio kitimas didėjant atstumui iki apžvelgiamo objekto I. Staniūnienė. teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialusis planas. Vilnius: VĮ Lietuvos paminklai, 2012, 10 psl. City of Regensburg, Administrative Department for Planning and Construction, Trojan Trojan + Partner Architects & City Planners BDA DWB. City Silhouette Characteristic buildings and Structures in Regensburg. [interaktyvus], [žiūrėta ], 15

16 Kaip minėta, užstatymo aukščio reglamentavimui svarbūs senamiesčio apžvalgos tipai, kurie aprašyti ir iliustruoti tekstinės dalies II skyriaus 4 punkte. Kiekvienas tipas turi specifinius saugotinus bruožus, kurie apibūdinti žemiau. Senamiesčio silueto apžvalga (apžvalga iš pėsčiojo apžvalgos (žiūrėjimo) taško): iš Smiltynės; iš Danės krantinės. Senamiesčio apžvalga iš vidaus (iš vidinių gatvių ir aikščių (perspektyvos)) Ašys, iš kurių turi būti tikrinama apžvalga į senamiesčio išorę, žymimos br. SP-27(2008)TvP.4. Saugomas foninio užstatymo aukščio suvokimas iš istorinio miesto branduolio ir Fridricho priemiesčio teritorijų. Saugomas foninio užstatymo aukščio siluetas. Užstatymo aukštis formuojamas pagal šiuos principus: Senamiesčio panoramų apžvalga (apžvalga iš stacionarių ar periodinio pobūdžio statinių ir objektų): iš laivų, kruzinių laivų terminale; iš Mokyklos g.; iš aukštybinių pastatų Naujamiestyje. Saugomas miestovaizdis. panoramose atsiveriantis Senamiesčio apžvalga iš išorės (iš įvažiavimo traktų (perspektyvos)) (apžvalga iš pėsčiojo apžvalgos (žiūrėjimo) taško): iš Bangų g. (istorinis traktas); iš Tilžės g. (istorinis traktas); iš Taikos pr.; iš Birutės g.; iš Minijos g. (istorinis traktas); iš Naujojo Uosto g. (istorinis traktas); iš H. Manto g. (istorinis traktas). Saugomas/formuojamas foninio užstatymo aukščio suvokimas senamiesčio prieigose (užstatymo aukštis gali būti didesnis labiausiai nuo vertybės teritorijos nutolusiose vizualinės apsaugos zonos teritorijose); senamiesčio vertybės teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonoje istorinių traktų ašyse nestatomi foninį aukštį viršijantys statiniai. 1. Saugoti foninį senamiesčio aukštį (esamoms ir numatomoms teritorijos dominantėms): vertingajai senamiesčio savybei Meyerhoferio laivininkystės bendrovės 7 a. administraciniam pastatui; numatomai atkurti dominantei Šv. Jono bažnyčiai (vieta n. k. p. VT akte žymima kaip vietovei reikšmingo buvusio užstatymo vieta, o šiame tvarkymo plane jos teritorija reglamentuojama kaip teritorija, kur galimas urbanistinės struktūros atkūrimas); Šv. Jono bažnyčios atstatymas yra prasmingas, jei išsaugomas erdvinis senamiesčio teritorijos charakteris, t. y., išlaikomas foninis aukštis bažnyčiai. kitoms buv. dominantėms (n. k. p. VT akte išskiriamos ir Šv. Jokūbo bei reformatų bažnyčių vietos, šių dominančių pažymėjimas arba atkūrimas taip pat turėtų teigiamą poveikį senamiesčio silueto atgaivinimui). 2. Išlaikyti 22 m virš jūros lygio foninį senamiesčio aukštį vertybės teritorijoje (žr. 7 pav.). Užstatymo aukštis nustatomas atsižvelgiant į reljefo ypatumus (absoliutinę altitudę/aukštį virš jūros lygio). 7 pav. Šv. Jono bažnyčios apžvalga iš žmogaus žiūrėjimo aukščio 1000 m atstumu, kai užstatymo foninis aukštis 22 m. 3. Saugoti senamiesčio apžvalgos tipų įvairovę (žr. 8 pav.): senamiesčio silueto apžvalgą; senamiesčio panoramų apžvalgą; senamiesčio apžvalgą iš išorės (iš įvažiavimo traktų (perspektyvos)); senamiesčio apžvalgą iš vidaus (iš vidinių gatvių ir aikščių (perspektyvos)). Teritorijos svarba skirtingų tipų apžvalgai schemoje vaizduojama štrichu, kur tamsiausia spalva daugiausia apžvalgai įtakos turinti teritorija, šviesiausia mažiausiai apžvalgai įtakos turinti teritorija. Turi būti užtikrinta, jog naujas užstatymas nėra saugomą kultūros paveldo objektą ar jų grupę nustelbiantis vizualiniuose ryšiuose iš senamiesčio vidaus ir išorės. 16

17 bus matomas saugomo kultūros paveldo objekto ar jų grupės artimoje aplinkoje ir vizualiai savo apimtimi ar aukščiu konkuruos ar bus didesnis už saugomą kultūros paveldo objektą ar jų grupę. Statinys laikomas matomu saugomo kultūros paveldo objekto ar jų grupės artimoje aplinkoje, jeigu, žiūrint iš apžiūros vietos, atstumas/matymo kampas nuo saugomo kultūros paveldo objekto ar jų grupės iki statinio bus lygus arba mažesnis už matomą saugomo kultūros paveldo objekto ar jų grupės horizontaliąją dalį/matymo kampą (9 pav.; kai a b). Matoma saugomo kultūros paveldo objekto dalis yra ta jo dalis, kurios neužstoja kiti statiniai ar reljefas. Želdynais užstojama saugomo kultūros paveldo objekto dalis laikoma matoma šio objekto dalimi. Nenurodytais atvejais, naujų statinių statymas ar esamų statinių rekonstravimas gali būti leidžiamas, remiantis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimu. a - matomas atstumas nuo saugomo kultūros paveldo objekto ar jų grupės iki naujadaro. b matomas saugomo kultūros paveldo objekto ar jų grupės artimoje aplinkoje horizontaliosios dalies atstumas. 9 pav. Užstatymo aukščio nustatymo principinė schema. 4. TERITORINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS 4.1. STRUKTŪRA Teritorinės apsaugos priemonės Dokumentų sprendiniais planuojamai teritorijai nustatyti paveldosaugos reikalavimai, reglamentuojantys žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatytus kitus veiksnius (pagal specialiojo TPD rengimo taisykles). 8 pav. Skirtingų senamiesčio apžvalgos tipų vizualinių ryšių suvestinė schema. 4. Apsaugos zonos teritorijoje nestatyti naujų vertikalių taškinių objektų. Priimtinas aukštybinių pastatų išdėstymo vartų į senamiestį formavimas (pagal Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą specialųjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-201), tačiau naujus kompleksus siūloma žymėti ne išsiskiriančiu aukštingumu, bet erdvinės struktūros kompleksiškumu teritorijoje. Jų aukščio pabrėžimas galimas, bet neturi būti didesnis nei konkrečiai teritorijai leistinas maksimalus aukštis įvaizdžio mazgo formavimui. Įvaizdžio mazgo užstatymo projektavimui turi būti rengiamas urbanistinis architektūrinis konkursas, kurio pasiūlymai vertinami specialistų ir visuomenės. Kartu turi būti pateikta užstatymo pasiūlymų vizualinė patikra (juos vizualizuojant nuotraukose pagal nurodytus apžvalgos tipus). Aukštesnius pastatus rekomenduojama grupuoti vizualinės apsaugos zonos pakraščiuose (labiausiai nuo senamiesčio ir istorinės miesto dalies vertybių teritorijų nutolusiose vietose). 5. Atlikti vizualinę patikrą planuojant naujus ar rekonstruojant esamus pastatus Klaipėdos senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje, planuojant įvaizdžio mazgus ir kai numatomas viršyti leistinas užstatymo aukštis. Patikra atliekama vizualizuojant užstatymo pasiūlymus nuotraukose pagal nurodytus apžvalgos tipus ir tikrinant naujadarų atitikimą žemiau nurodytiems reikalavimams. Planuojamas statyti statinys laikomas nustelbiančiu saugomą kultūros paveldo objektą ar jų grupę, jeigu, žiūrint iš apžvalgos vietų (t. y., silueto apžvalgos taškų, panoramų apžvalgos taškų, išskirtų senamiesčio gatvių, aikščių, įvažiavimo traktų): savo aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų senamiestyje ar jo apsaugos zonoje esantį saugomą kultūros paveldo objektą ar jų grupę; bus iškilęs virš matomo saugomo kultūros paveldo objekto ar jų grupės; Teritorinės apsaugos priemonės nustatomos Klaipėdos senamiesčio vertybės teritorijos kvartaluose esantiems nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams ir valstybinės žemės plotams kvartalų teritorijose. Kvartalų riba brėžiama nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, jų nesant užstatymo linijų, inžinerinių komunikacijų koridorių arba natūralių barjerų (žemės reljefo formų, želdinių, antropogeninių komponentų ir kt.) ribomis (pagal TPĮ) naują redakciją nuo ); kvartalų numeracija pagal n. k. p. VT aktą. Teritorinės apsaugos priemonės įvardijamos reglamento detalizacijos lentelėse ir brėžiniuose (žr. SP27(2008)-TvP.3): juose išskiriami senamiesčio teritorijos kvartalai ir pateikiami reglamentai tuose kvartaluose esantiems nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams ir valstybinės žemės plotams kvartalų teritorijose. Lentelėse aprašomas: 1) kvartalo Nr. (pagal n. k. p. VT aktą) (kvartalo bei kvartalo dalių numeriai); 2) režimas (pagal tvarkymo plano koncepciją (K.4)); 3) Plotas (kv. m.); 4) Sklypo / Žemės ploto Nr.; 5) Sklypo / Žemės ploto dydis (kv. m); 6) Kultūros paveldo objektai (unikalus kodas) (platesnę informaciją apie Klaipėdos senamiestyje ir jo apsaugos zonoje esančius Kultūros paveldo objektus žr. priede Nr. 3.2); 7) Statinių aukštis (m) (žymėjimų reikšmes žr. SP-27(2008)-TvP.3-02); 8) Leistinas užstatymo tankis (%) (žymėjimų reikšmes žr. SP-27(2008)-TvP.3-02); 9) Leistinas užstatymo intensyvumas (žymėjimų reikšmes žr. SP-27(2008)-TvP.3-02); 10) Paveldosaugos reikalavimai (reikalavimus žr. skyriuje Paveldosaugos ir kiti reikalavimai (tekstinės dalies III skyriaus 4.2 punktas)): kultūros paveldo objektams a, vertingų savybių požymių turintiems objektams a*, urbanistinės struktūros statiniams b; 11) Kiti reikalavimai (reikalavimus žr. skyriuje Paveldosaugos ir kiti reikalavimai (tekstinės dalies III skyriaus 4.2 punktas)): kitiems objektams b*, teritorijos tvarkymui c, esamas ir rekomenduojamas užstatymo tipas (morfotipas); 12) Galiojantys teritorijų planavimo dokumentai (jų numeris ir patvirtinimo data) (sąrašą ir išsidėstymą teritorijoje žr. SP-27(2008)-A-2). 17

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTŲ IR STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO ANALIZĖ Galutinė ataskaita

KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTŲ IR STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO ANALIZĖ Galutinė ataskaita KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTŲ IR STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO ANALIZĖ Galutinė ataskaita 2016-09-06 Advokatų profesinė bendrija 1 TURINYS 1 BENDROSIOS PASTABOS DĖL ATLIKTOS

More information

AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Urbanistinė SEMC koncepcija

AIŠKINAMASIS RAŠTAS. Urbanistinė SEMC koncepcija 368837 AIŠKINAMASIS RAŠTAS Urbanistinė SEMC koncepcija Urbanistinė SEMC koncepcija įkvėpta miesto daugiasluoksniškumo suvokimo, įvertinant ir atspindint tiek įvairius Panevėžio urbanistinės raidos fizinės

More information

KAUNO ŽALIAKALNIO REGLAMENTAS IR TVARIOS RAIDOS NUOSTATOS

KAUNO ŽALIAKALNIO REGLAMENTAS IR TVARIOS RAIDOS NUOSTATOS 24 Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė j KAUNO ŽALIAKALNIO REGLAMENTAS IR TVARIOS RAIDOS NUOSTATOS O N N C H Л Tvarios raidos - sustainable development samprata - XX a. paskutinio dešimtmečio naujovė.

More information

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

(Nr. 11) Klaipėdos architektūra (Nr. 11)

(Nr. 11) Klaipėdos architektūra (Nr. 11) Klaipėdos architektūra 2011 (Nr. 11) (Nr. 11) Leidinį nuo 2001 m. leidžia: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, LT-91246 Klaipėda www.architektams.lt

More information

Transformation of Protected Urban Landscapes

Transformation of Protected Urban Landscapes 50 JSACE 1/18 Transformation of Protected Urban Landscapes Received 2016/09/19 Accepted after revision 2016/02/02 Transformation of Protected Urban Landscapes Rūta Garbaliauskaitė, Aušra Mlinkauskienė

More information

LENTELĖS PAVEIKSLIUKAI

LENTELĖS PAVEIKSLIUKAI TURINYS ĮVADAS...3 I. TERITORIJŲ PLANAVIMAS DARNIOS PLĖTROS KONTEKSTE...4 II. URBANISTINĖS SISTEMOS UGDYMAS IR STIPRINIMAS...5 III. STIPRINANT MIESTŲ VAIDMENĮ ŠALIES TERITORIJOJE...6 IV. ŠALIES URBANISTINĖS

More information

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU ISSN 1648-998 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 29. 3 (16). 6 72 TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU Rimantas Dapkus Kauno technologijos universiteto Regionų plėtros

More information

KULTŪROS BARAI. 4 p.:

KULTŪROS BARAI. 4 p.: Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, aktualioji užsienio kultū ros prob lematika, architektūra)

More information

UAB ATAMIS UAB SMART CONTINENT LT MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

UAB ATAMIS UAB SMART CONTINENT LT MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANAS 1 IŠ 166 Plano rengėjas UAB ATAMIS UAB SMART CONTINENT LT Planavimo organizatorius MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA Plano pavadinimas MAŽEIKIŲ MIESTO DARNAUS

More information

Visual Impact Assessment of Free Standing Billboards in the Road Landscape near Elektrėnai (Lithuania)

Visual Impact Assessment of Free Standing Billboards in the Road Landscape near Elektrėnai (Lithuania) doi: 10.1515/aup-2015-0001 Visual Impact Assessment of Free Standing Billboards in the Road Landscape near Elektrėnai (Lithuania) Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Kaunas University of Technology Ona Samuchovienė,

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR :2017 STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR :2017 STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS PATVIRTINIMO Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.01.03:2017 STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS PATVIRTINIMO 2016 m. spalio 27 d. D1-713 Vilnius

More information

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS 1. Patvariųjų organinių teršalų koncentracijų lygių aplinkos ore įvertinimas įskaitant pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro

More information

The Inheritance of the Soviet Period: should It be Evaluated?

The Inheritance of the Soviet Period: should It be Evaluated? ISSN 2029 9990 JOURNAL OF SUSTAINABLE ARCHITECTURE AND CIVIL ENGINEERING DARNIOJI ARCHITEKTŪRA IR STATYBA 2013. No. 4(5) The Inheritance of the Soviet Period: should It be Evaluated? Evaldas Ramanauskas

More information

SOCIOLOGICAL RESEARCH OF HISTORICAL SUBURBS FOR THEIR SPATIAL STRUCTURE MODERNISATION (CASE OF VILIJAMPOLĖ, KAUNAS)

SOCIOLOGICAL RESEARCH OF HISTORICAL SUBURBS FOR THEIR SPATIAL STRUCTURE MODERNISATION (CASE OF VILIJAMPOLĖ, KAUNAS) SOCIOLOGICAL RESEARCH OF HISTORICAL SUBURBS FOR THEIR SPATIAL STRUCTURE MODERNISATION (CASE OF VILIJAMPOLĖ, KAUNAS) Justina Mačiukėnaitė Kaunas University of Technology, Institute of Architecture and Construction

More information

The Landscape of Panemunė Castles: Value and Protection Problems

The Landscape of Panemunė Castles: Value and Protection Problems ISSN 2029 9990 JOURNAL OF SUSTAINABLE ARCHITECTURE AND CIVIL ENGINEERING DARNIOJI ARCHITEKTŪRA IR STATYBA 2013. No. 2(3) The Landscape of Panemunė Castles: Value and Protection Problems Jūratė Jurevičienė,

More information

Effect of Natural and Artificial Bodies of Water to Protected Areas Landscape

Effect of Natural and Artificial Bodies of Water to Protected Areas Landscape 12 JSACE 4/13 Aspects for Evaluation of the Effect of Natural and Artificial Bodies of Water to Protected Areas Landscape Received 2015/07/11 Accepted after revision 2015/07/29 Aspects for Evaluation of

More information

Nakties metu vizualinę aplinką formuojančiam dirbtiniam apšvietimui Lietuvos architektūros ir urbanistikos teorijoje skiriama nepakankamai dėmesio:

Nakties metu vizualinę aplinką formuojančiam dirbtiniam apšvietimui Lietuvos architektūros ir urbanistikos teorijoje skiriama nepakankamai dėmesio: MIESTO APŠVIETIMO TIPOLOGIJA Martynas Valevičius Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros pagrindų ir teorijos katedra Įvadas Nakties metu vizualinę aplinką formuojančiam dirbtiniam apšvietimui

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE Valstybinio audito ataskaita VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE 2014 m. lapkričio 14 d. Nr. VA-P-90-2-13 Su valstybinio audito ataskaita galima susipaţinti Valstybės kontrolės

More information

Visuomen s dalyvavimo vadovas

Visuomen s dalyvavimo vadovas Visuomen s dalyvavimo vadovas TURINYS Įžanga...4 1. Supažindinimas su visuomen s dalyvavimo esme ir dalyvavimo teisiniu pagrindu...5 1.1. Supažindinimas su dalyvavimo id ja...5 1.2. Dalyvavimo teisinis

More information

Nacionalinių parkų kelias, arba Kaip kurti Lietuvos kraštovaizdžio altoriai

Nacionalinių parkų kelias, arba Kaip kurti Lietuvos kraštovaizdžio altoriai Nacionalinių parkų kelias, arba Kaip kurti Lietuvos kraštovaizdžio altoriai Pokalbis su profesoriumi Pauliumi Kavaliausku Lietuvoje turime penkis nacionalinius parkus: Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos,

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

URBAN GREEN SPACE SYSTEM: A CASE STUDY OF SIAULIAI CITY Erika Brinkyte Siauliai University, Tel ,

URBAN GREEN SPACE SYSTEM: A CASE STUDY OF SIAULIAI CITY Erika Brinkyte Siauliai University, Tel , URBAN GREEN SPACE SYSTEM: A CASE STUDY OF SIAULIAI CITY Erika Brinkyte Siauliai University, Tel. 370 4159586, e-mail: oikos@fm.su.lt Green areas and their systems determine general city view and structure.

More information

LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA

LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA 2011 m., lapkritis 1 TURINYS ĮVADAS...... 6 1. LIETUVOS JŪRINIS SEKTORIUS... 9 2. SLĖNIS LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS PLĖTRAI... 11 3. SU JŪRINIU SEKTORIUMI

More information

Mokslo darbai (91); 59 64

Mokslo darbai (91); 59 64 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 1(91); 59 64 SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS KELIŲ TRANSPORTO SRITYJE Justinas Usonis * Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto

More information

JESSICA. Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti. Kas yra JESSICA?

JESSICA. Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti. Kas yra JESSICA? Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas JESSICA Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui

More information

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

MIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004

MIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004 MIESTŲ PRAEITIS, 1 MIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004 REDAKCINĖ KOLEGIJA Agnė ČIVILYTĖ (Lietuvos istorijos institutas) Eimantas MEILUS (Lietuvos istorijos institutas) Rimvydas PETRAUSKAS (Vilniaus Universitetas)

More information

TECHNOLOGIJŲ IR KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS. Respublikinė mokslinė-praktinė studentų konferencija INOVACIJŲ TAIKYMAS TECHNOLOGIJOSE 2016

TECHNOLOGIJŲ IR KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS. Respublikinė mokslinė-praktinė studentų konferencija INOVACIJŲ TAIKYMAS TECHNOLOGIJOSE 2016 TECHNOLOGIJŲ IR KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS Respublikinė mokslinė-praktinė studentų konferencija INOVACIJŲ TAIKYMAS TECHNOLOGIJOSE 2016 Straipsnių rinkinys, II dalis 2016 m. balandžio 29 d. ISSN 2345-0185

More information

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Patvirtinta Europos Parlamento generalinio sekretoriaus pavaduotojos Francescos R. RATTI 2013 m. balandžio 20 d. Atnaujinta: 2014 m. kovo 28 d. Turinys 1. Vaizdo

More information

Kultūros paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimas Lietuvoje: 2011 metų situacija *

Kultūros paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimas Lietuvoje: 2011 metų situacija * ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2012 60 KULTŪROS INSTITUCIJŲ INFORMACINĖ VEIKLA Kultūros paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimas Lietuvoje: 2011 metų situacija * Rimvydas Laužikas

More information

Užsakovas UAB,,Projesta group. Objektas Garažų paskirties pastato, Dariaus ir Girėno g. 30, Šilutėje, statyba ir eksploatavimas

Užsakovas UAB,,Projesta group. Objektas Garažų paskirties pastato, Dariaus ir Girėno g. 30, Šilutėje, statyba ir eksploatavimas Užsakovas UAB,,Projesta group Objektas Garažų paskirties pastato, Dariaus ir Girėno g. 30, Šilutėje, statyba ir eksploatavimas Stadija Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo 2017

More information

INNOVATIONS OF ARCHITECTURAL STUDIES AT KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY

INNOVATIONS OF ARCHITECTURAL STUDIES AT KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY INNOVATIONS OF ARCHITECTURAL STUDIES AT KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY J. Kamičaitytė Virbašienė; T. Lim; K. Zaleckis Department of Architecture and Urbanism Kaunas University of Technology jurate.kamicaityte@ktu.lt

More information

Kultūros paminklai / 20

Kultūros paminklai / 20 Kultūros paminklai / 20 Mokslinių straipsnių rinkinys Leidinio leidybą parėmė KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS Vilnius Savastis 2016 UDK 719( 474.5) Ku-167 Sudarytojas Juozas Bardauskas

More information

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 15 1. PAGRINDAS Europos Sąjungos prekių ženklų tarnybos, įsipareigodamos tęsti

More information

Analysis of Legal and Theoretical Framework Creating the Methodology of Visual Pollution Assessment for Natural Landscapes

Analysis of Legal and Theoretical Framework Creating the Methodology of Visual Pollution Assessment for Natural Landscapes 44 JSACE 3/12 Analysis of Legal and Theoretical Framework Creating the Methodology of Visual Pollution Assessment for Natural Landscapes Received 2015/06/03 Accepted after revision 2015/08/29 Analysis

More information

PRIENŲ RAJONO SAUGOMŲ IR REKREACINIŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS

PRIENŲ RAJONO SAUGOMŲ IR REKREACINIŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŢEMĖTVARKOS FAKULTETAS ŢEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS Inga Jasinskienė PRIENŲ RAJONO SAUGOMŲ IR REKREACINIŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS

More information

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public

More information

MOKYKLŲ FIZINĖS APLINKOS IR UGDYMO NUOSTATŲ SĄSAJŲ TYRIMAI

MOKYKLŲ FIZINĖS APLINKOS IR UGDYMO NUOSTATŲ SĄSAJŲ TYRIMAI MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS SCIENCE FUTURE OF LITHUANIA ISSN 2029-2341 / eissn 2029-2252 http://www.mla.vgtu.lt K. ŠEŠELGIO SKAITYMAI 2016 K. ŠEŠELGIS' READINGS 2016 2016 8(1): 112 122 http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.873

More information

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1V-48 VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017 2019 METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS Suvestinė redakcija nuo 2015-07-23 iki 2016-10-14 Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15822 LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL KULTŪROS OBJEKTŲ AKTUALIZAVIMO 2014-2020 METŲ

More information

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en)

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) 9534/15 ENV 382 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio vardu pasirašo direktorius Jordi AYET PUIGARNAU

More information

APP Inventor. Piešimo aplikacija

APP Inventor. Piešimo aplikacija APP Inventor. Piešimo aplikacija Prisijungimas prie AppInventor Designer Prisijunkite prie AppInventor Designer šiuo adresu: http://ai2.appinventor.mit.edu Pradėkite naują projektą StartNewProject Pateiktame

More information

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai LT Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai ENRD Contact Point 123rf, Manuela Ferreira Valstybių narių kaimo plėtros programos (KPP) 2014 2020 m. laikotarpiu turėtų būti pagrįstos paklausa, orientuotos

More information

Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo galutinė ataskaita

Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo galutinė ataskaita Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo galutinė ataskaita 1. IDENTIFIKAVIMO INFORMACIJA... 5 2. VEIKSMŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO APŽVALGA... 5 2.1. Tikslų pasiekimas ir įgyvendinimo analizė...

More information

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355. DOI: 10.15544/mts.2015.37 2015. Vol. 37. No. 3: 425 437. APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA

More information

PASTATŲ KLASIFIKAVIMO YPATUMAI

PASTATŲ KLASIFIKAVIMO YPATUMAI 14-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis 2011 metų teminės konferencijos straipsnių rinkinys ISSN 2029-7149 online STATYBA ISBN 978-9955-28-929-6 PASTATŲ KLASIFIKAVIMO

More information

VALSTYBINIS ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ, ĮVYKUS ORLAIVIO AR LAIVO AVARIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSAKOMYBĖS ZONOJE, PLANAS

VALSTYBINIS ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ, ĮVYKUS ORLAIVIO AR LAIVO AVARIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSAKOMYBĖS ZONOJE, PLANAS 1 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-1228 VALSTYBINIS ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ, ĮVYKUS ORLAIVIO AR LAIVO AVARIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS

More information

Kauno ir Klaipėdos darnaus judumo planai. Konferencija: Tvarus judėjimas mieste: klimatas, oras ir sveikata 2018 m. vasario 22 d.

Kauno ir Klaipėdos darnaus judumo planai. Konferencija: Tvarus judėjimas mieste: klimatas, oras ir sveikata 2018 m. vasario 22 d. Kauno ir Klaipėdos darnaus judumo planai Konferencija: Tvarus judėjimas mieste: klimatas, oras ir sveikata 2018 m. vasario 22 d. Pristatymo struktūra 1 2 3 4 5 6 7 8 Darnaus judumo principus formuojantys

More information

KULTŪROS OBJEKTŲ AKTUALIZAVIMO METŲ PROGRAMA I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

KULTŪROS OBJEKTŲ AKTUALIZAVIMO METŲ PROGRAMA I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-711 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. ĮV-373 redakcija) KULTŪROS OBJEKTŲ AKTUALIZAVIMO

More information

DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO VADOVAS

DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO VADOVAS DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO VADOVAS BETA Įžanga Kontaktai Naudojimosi vadovu aprašas I. Įžanga Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa atveria kelią

More information

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Turinys Įvadas... 2 Terminai,

More information

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI I. Įžanga Elektroninių komunikacijų ir ryšio priemonių konvergencija 1 pastaruoju metu

More information

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Ataskaita gruodis

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Ataskaita gruodis Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Taikomasis mokslinis tyrimas Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006 2010 metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos

More information

Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste

Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2008. Nr. 25 Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste Ramūnas Vanagas, Aurimas Tumėnas Mykolo Romerio universitetas

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA MAGISTRO DARBAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA MAGISTRO DARBAS VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA Dieninio skyriaus V kurso finansų ir mokesčių teis s studijų šakos studento Tomo Petriko MAGISTRO DARBAS VALSTYBöS

More information

MIESTIŠKOS GYVENSENOS ĮTAKA AKADEMINIO JAUNIMO LAISVALAIKIUI (VPU atvejis)

MIESTIŠKOS GYVENSENOS ĮTAKA AKADEMINIO JAUNIMO LAISVALAIKIUI (VPU atvejis) VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS IR POLITOLOGIJOS KATEDRA Edvinas Babičius Ugdymo sociologijos (Politinės sociologijos šakos) dieninių studijų II kurso magistrantas

More information

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Dėkoju Jungtinių Tautų Vystymo

More information

TURINYS gegužė Nr. 5(204)

TURINYS gegužė Nr. 5(204) TURINYS 2011 gegužė Nr. 5(204) POŽIŪRIS Vaclovas Paulauskas. Pasiklydę tarp demokratijos ir pinigų diktatūros 2 Justinas Karosas. Ar jau atėjo laikas surasti save? 4 AKTUALIJOS GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis

More information

VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS VERSLO PRIEŽIŪROS VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS LEIDINYS PARENGTAS ĮGYVENDINANT PROJEKTĄ Verslą kontroliuojančių institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo koordinavimas, projekto kodas Nr. VP1-4,3-VRM-02-V-07-001

More information

VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS

VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS ANTANAS BOSAS Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ANOTACIJA Straipsnyje formuluojami valstybinio bei ūkinių

More information

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams Europos struktūriniai ir investicijų fondai Gairės valstybėms narėms ir programų valdymo institucijoms Gairės paramos gavėjams Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams 2 redakcija,

More information

AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ

AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ Vilnius, 2014 2 Santrauka. Dėl kredito unijų rinkoje padidėjusios nestabilios ir nepatikimos

More information

KELIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR PRIEŽIŪROS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ SISTEMA

KELIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR PRIEŽIŪROS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ SISTEMA KELIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR PRIEŽIŪROS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ SISTEMA Z. Kamaitis Vilniaus Gedimino technikos universitetas 1. Įvadas Kelių statiniai geležinkelio ir automobilių kelių, gatvių ir pėsčiųjų

More information

Kovos su korupcija stiprinimas, Lietuva

Kovos su korupcija stiprinimas, Lietuva Error! Reference source not found. Kovos su korupcija stiprinimas, Lietuva Elektronin valdžia 2008 m. lapkritis 1 1 Ištrauka 3 1.1 Šios dalies uždaviniai 3 1.2 Laukiami rezultatai 3 1.3 Rekomendacijų santrauka

More information

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007 2013 METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA 2015 m. birželis-spalis TURINYS SANTRUMPOS... 4 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS...

More information

KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS

KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 1 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS Vilnius 2013 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Informacinių sistemų audito vadovas Turinys 1. Informacinių sistemų audito

More information

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės 2016 m. balandžio 13 d. EMA/389923/2016 Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo 1. Pagrindiniai principai Pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 20 straipsnį arba

More information

PAIIS galimų veiklos modelių analizė

PAIIS galimų veiklos modelių analizė PAIIS galimų veiklos modelių analizė 2 dalis PAIIS alternatyvų analizės ataskaita 2014 gruodis Turinys LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 4 SANTRAUKA... 6 VARTOJAMOS SĄVOKOS IR TRUMPINIAI... 9 1. REKOMENDUOJAMOS

More information

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika

Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika Turinys Santrumpos... 2 Sąvokos... 3 Įvadas... 4 1. Verslo priežiūros politika... 4 1.1. Verslo priežiūros pertvarka... 4 1.2. Verslo priežiūros politikos reglamentavimas...

More information

U ž d a r o j i a k c i n ė b e n d r o v ė << G J M a g m a >>

U ž d a r o j i a k c i n ė b e n d r o v ė << G J M a g m a >> U ž d a r o j i a k c i n ė b e n d r o v ė > Petrašiūnų II dolomito telkinio praplečiamo ploto įsisavinimo planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo P R O G R A M A LIETUVOS KARJERŲ

More information

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS Higienos institutas Vilnius, 2013 Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos parengtos vykdant

More information

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos

More information

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1

More information

7' Ref. Ares(2011) /02/2011. Metinis 2010 finansinių metų struktūrinių veiksmų ir Europos žuvininkystės fondo apibendrinimas

7' Ref. Ares(2011) /02/2011. Metinis 2010 finansinių metų struktūrinių veiksmų ir Europos žuvininkystės fondo apibendrinimas 7' Ref. Ares(2011)163697-15/02/2011 Metinis 2010 finansinių metų struktūrinių veiksmų ir Europos žuvininkystės fondo apibendrinimas Aš, toliau pasirašęs, finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, atstovaudamas

More information

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat patvirtintas Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo organizavimo tvarkos aprašas ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

More information

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę?

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? 2017 rugpjūtis, Nr. 4 (160) 2013 2022 ISSN 1822-4156 1989 Naujos visų mokomųjų dalykų programos 1993 1994 1997 2002 Pradinio, pagrindinio

More information

Kaunas skaičiais TURINYS GYVENTOJŲ (miete ir rajone) 29 muziejai 58 bibliotekos

Kaunas skaičiais TURINYS GYVENTOJŲ (miete ir rajone) 29 muziejai 58 bibliotekos 1 Kaunas skaičiais 387 158 GYVENTOJŲ (miete ir rajone) Laisvės alėja 1,6 km ilgio ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje 29 muziejai 58 bibliotekos 1 556 kultūrinio paveldo objektai 13 teatrų ir 4 teatro

More information

GAMYBOS LOGISTIKA GAMYBOS VADYBA

GAMYBOS LOGISTIKA GAMYBOS VADYBA Projektas Socialinių mokslų kolegijos studijų tarptautiškumo skatinimas atnaujinant darbo rinkoje paklausias studijų programas (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-035) finansuojamas pagal 2007 2013 m. Žmogiškųjų

More information

PATVIRTINTA. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. d. sprendimu Nr. VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO M.

PATVIRTINTA. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. d. sprendimu Nr. VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO M. PATVIRTINTA Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. d. sprendimu Nr. VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO 2014 2020 M. PLANAS 1 TURINYS 1. ĮVADAS... 4 2. ESAMOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO

More information

MAGNETIC DOOR CONTACT MAGNETINIS DURŲ KONTAKTAS EWD1

MAGNETIC DOOR CONTACT MAGNETINIS DURŲ KONTAKTAS EWD1 MAGNETIC DOOR CONTACT MAGNETINIS DURŲ KONTAKTAS EWD1 Magnetic door contact with panic button EWD1 is a wireless device with magnetic contact which are used to secure doors, windows or any other opening

More information

PE-Xa sistema puikus kokybės, patogumo ir paprastumo derinys

PE-Xa sistema puikus kokybės, patogumo ir paprastumo derinys 6,80 Lt Uždėti žiedą Išplėsti Sujungti PE-Xa sistema puikus kokybės, patogumo ir paprastumo derinys Turėdami didesnę nei 35 metų patirtį statybų rinkoje, su pasididžiavimu siūlome aukščiausio lygio santechnikos

More information

PROJEKTAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS M. STRATEGINIO PLANO PARENGIMAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

PROJEKTAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS M. STRATEGINIO PLANO PARENGIMAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA PROJEKTAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS 2016 2020 M. STRATEGINIO PLANO PARENGIMAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS STUDIJA Biržai, 2015 PROJEKTAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS 2016 2020

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ VEIKSMŲ PROGRAMŲ, ĮGYVENDINANČIŲ LIETUVOS 2007 2013 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJĄ KONVERGENCIJOS TIKSLUI ĮGYVENDINTI, IŠLAIDŲ

More information

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos politiką

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos politiką GEOGRAFIJA. 2010. T. 46. Nr. 1. P. 33 42 Lietuvos mokslų akademija, 2010 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2010 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos politiką

More information

INDOOR WIRELESS SIREN BELAIDĖ VIDAUS SIRENA EWS1

INDOOR WIRELESS SIREN BELAIDĖ VIDAUS SIRENA EWS1 INDOOR WIRELESS SIREN BELAIDĖ VIDAUS SIRENA EWS1 Indoor wireless sirens EWS1 are wireless devices with integrated siren speakers which are used for operating ELDES wireless security systems. Users have

More information

ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS

ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS Vadovas parengtas Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant projektą Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos vyriausybės

More information

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m. Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 359-14-ESD tarp Lietuvos Respublikos

More information

Vilko populiacijos valdymo planas

Vilko populiacijos valdymo planas Vilko populiacijos valdymo planas / 2012-05-14, v1 / / 2012-09-03, v2 / 2012 Turinys 1 Įžanga...4 2 Bendras rūšies aprašymas...5 2.1 Rūšies biologija, ekologija ir buveinė...5 2.2 Populiacijos būklė ir

More information

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

Visuomenės sveikatos programų vertinimas Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų

More information

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 315-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

More information