VALSTYBINIS ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ, ĮVYKUS ORLAIVIO AR LAIVO AVARIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSAKOMYBĖS ZONOJE, PLANAS

Size: px
Start display at page:

Download "VALSTYBINIS ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ, ĮVYKUS ORLAIVIO AR LAIVO AVARIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSAKOMYBĖS ZONOJE, PLANAS"

Transcription

1 1 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-1228 VALSTYBINIS ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ, ĮVYKUS ORLAIVIO AR LAIVO AVARIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSAKOMYBĖS ZONOJE, PLANAS I DALIS BENDROJI DALIS 1. Įvadas 1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau Plane vadinama Čikagos konvencija ) 12 priedo 1 skyriuje ir 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos (toliau Plane vadinama SAR konvencija ) 1 skyriuje pažymima, kad kiekviena susitariančioji valstybė įsipareigoja imtis, jos nuomone, reikalingų priemonių padėti jos teritorijoje nelaimės ištiktiems orlaiviams ir, kontroliuojant jos valdžios institucijoms, leisti orlaivių savininkams arba šiuos orlaivius įregistravusios valstybės institucijoms suteikti tokias pagalbos priemones, kurių reikalauja aplinkybės. Kiekviena susitariančioji valstybė, stengdamasi padėti nelaimės ištiktam žmogui, organizuoja dingusio orlaivio ar laivo paiešką, bendradarbiauja įgyvendindama suderintas priemones, kurios rekomenduojamos pagal Čikagos ir SAR konvencijas m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje V skyriaus 7 taisyklė nustato, jog Kiekviena susitarianti Vyriausybė įsipareigoja imtis visų būtinų priemonių organizuojant ryšį nelaimės atveju žmonių išgelbėjimui, patyrusių nelaimę jūroje ir koordinuoti veiksmus žmonių gelbėjimo paieškos zonoje, netoli jos krantų bei Kiekviena susitarianti Vyriausybė įsipareigoja teikti informaciją apie savo gelbėjimo tarnybos turimas priemones, pakeitimų projektus, jeigu tokie numatomi m. sausio 8 d. Lietuvos Respublika pripažino 1944 metų Čikagos konvenciją, o 1992 m. vasario 7 d. tapo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) nare, todėl visi reikalavimai dėl saugių skrydžių atitinka Lietuvos Respublikos saugumo ir saugą užtikrinančių tarnybų nuostatas m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos naująjį tekstą pasirašė ir 1997 m. vasario 25 d. ratifikavo Lietuvos Respublika (Žin., 1997, Nr ) m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublika tapo Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) nare. Vadovaujantis šiais tarptautiniais dokumentais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra parengtas Valstybinis žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, planas (toliau Planas), kuriame išdėstyti žmonių paieškos ir gelbėjimo organizavimo Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje pagrindiniai principai, institucijų uždaviniai, kompetencija, atsakomybės ribos bei vykdomos paieškos ir gelbėjimo priemonės. Paieškos ir gelbėjimo darbai yra vykdomi neatsižvelgiant į orlaivio ar laivo nacionalinę priklausomybę bei nelaimę patyrusių asmenų pilietybę. Planas vienodai taikomas tiek civiliniams, tiek kariniams orlaiviams ir laivams avarijos atveju, kai juose esantiems žmonėms gresia pavojus. Avarinius naftos arba naftos produktų išsiliejimo atvejus Baltijos jūroje reglamentuoja Nacionalinis taršos incidentų jūroje likvidavimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 142/3-125 (Žin., 2002, Nr ) Dažniausiai Plane ir SAR operacijos metu vartojamos santrumpos Tarptautinės santrumpos A Paieškos zona (Search area)

2 2 A / C Lėktuvas / sraigtasparnis (Aircraft) ACO Aviacijos koordinatorius (Aircraft coordinator) AFTN Aviacinis fiksuotas telekomunikacinis tinklas (Aeronautical fixed telecommunications network) AMVER Automatizuota savitarpio pagalbos laivo gelbėjimo sistema (Automated Mutual-assistance Vessel Rescue) ARCC Užsienio valstybės Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras (Aeronautical Rescue Coordination Centre) ARCC Vilnius Lietuvos Respublikos aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras ATC Skrydžių valdymas (Air traffic control) ATS Oro eismo paslaugos (Air traffic services) CES Kranto radijo stotis palydovinėje ryšio sistemoje (Coast earth station) CIRM Tarptautinis medicinos pagalbos radijo centras (Centro Internazionale Radio-Mediko) COSPAS-SARSAT Avarinių signalų perdavimo palydovinė sistema(space System for Search of Vessels in Distress Search and Rescue Satellite- Aided Tracking) CRS Kranto radijo stotis (Coast radio station) C / S Šaukinys (Call sign) CSS Antvandeninės paieškos vadas (Coordinator surface search) CTA Skrydžių valdymo rajonas (Control area) CTR Aerodromo skrydžių valdymo zona (Control zone) DF Krypties nustatymas (Direction finding) DMB Paieškos pradžios plūduras (Datum marker buoy) DR Apskaičiuota laivo vieta (Dead reckoning) DSC Skaitmeninė radijo ryšio sistema (Digital selective calling) ELBA Orlaivio avarinis radijo švyturys (Emergency location beacon aircraft) ELT Aviacinis avarinis radijo švyturys (Emergency lokator transmitter) EPIRB Jūrinis avarinis radijo plūduras (Emergency position indicating radio beacon) ETA Apskaičiuotas atvykimo laikas (Estimated time of arrival) ETD Apskaičiuotas išvykimo laikas (Estimated time of departure) FIR Skrydžių informacijos regionas (Flight information region) FL Skrydžio lygis (Flight level) F/V Žvejybinis laivas (Fishing vessel) GES Stacionari palydovinio ryšio radijo stotis (Ground earth station) GHz Gigahercai (Gigagertz) GMDSS Globalinė jūrinė nelaimingų atvejų saugos sistema (Global maritime distress and safety system) GPS Palydovinė koordinačių nustatymo sistema (Global positioning system) gt Bendras tonažas (Gross tons) HF Trumposios bangos (High frequency) ICAO Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (International Civil Aviation Organization) IFR Skrydžio taisyklės remiantis įrengimų parodymais (taip pat

3 3 IMC IMO INMARSAT IAMSAR INTERCO ITU khz LES LKP LUT LW m MAREC MCC MEDEVAC MEDICO MERSAR MF MHz MMSI MRCC MRCC MSI MSL M/V NBDP NM NS OSC PIW POB PS R RANP RB skrydžių vykdymas pagal prietaisus, Instrument Flight Rule) Oro sąlygos remiantis parodymais (Instrument Meteorological Conditions) Tarptautinė jūrų organizacija (International Maritime Organization) Tarptautinė jūrų palydovinio ryšio organizacija (International Mobile Satellite Organization) Tarptautinės aeronautinės ir jūrinės paieškos ir gelbėjimo vadovas (International Aeronautical and Maritime search and rescue) Tarptautinis signalų sąvadas (International Code of Signals) Tarptautinė elektrinio ryšio sąjunga (International Telecommunication Union) Kilohercai (Kilohertz) Antžeminė žemės stotis (Land earth station) Paskutinės žinomos koordinatės (Last known position) COSPAS-SARSAT duomenų apdorojimo stotis (Local User Terminal) Dreifavimas (Leeway) Metras (Metres) Jūrinis paieškos ir gelbėjimo atpažinimo kodas (maritime search and rescue recognition code) Tarptautinis koordinacinis-apskaitos centras COSPAS-SARSAT sistemoje (Mission control centre) Medicininė evakuacija (Medical evacuation) Medicininė konsultacija (radijas) (Medical advice usually by radio) Paieškos ir gelbėjimo vadovas, skirtas prekybiniams laivams (Merchant ships search and rescue manual) Vidutinės bangos (Medium frequency) Megahercai (Megahertz) Mobilusis jūrų laivo atpažinimo kodas (Maritime mobile service identify) Užsienio valstybės Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (Maritime Rescue Coordination Centre) Klaipėda Lietuvos Respublikos jūrų gelbėjimo koordinacinis centras Saugumo jūroje informacija (Maritime safety information) Vidutinis jūros lygis (Medium sea level) Prekybinis laivas (Merchant vessel) Siaurajuostis spausdinimas (Narrow band direct printing) Jūrmylė (Nautical mile), 1NM = 1,852 km Karo laivas (Naval sheep) Vietinis koordinatorius (On scene coordinator) Žmogus vandenyje (Person in water) Žmonių skaičius laive (Persons on board) Paieška paraleliniais halsais (Parallel sweep search) Paieškos spindulys (Search radius) Regioninis oro navigacijos planas (Regional air navigation plan) Gelbėjimo valtis arba kateris (Rescue boat)

4 4 RCC RSC RV SAR Gelbėjimo koordinacinis centras (Rescue coordination center) Pagalbinis gelbėjimo centras (Rescue sub center) Gelbėjimo laivas (Rescue vessel) Žmonių paieškos ir gelbėjimo operacija, reglamentuojama SAR ir Čikagos konvencijų atitinkamais priedais, įvykus orlaivio ar laivo avarijai (search and rescue). Pastaba: toliau visur Plano tekste yra nurodoma santrumpa (SAR), siekiant išskirti SAR operacijos metu vykdomus paieškos ir gelbėjimo darbus iš kitų paieškos ar gelbėjimo darbų, nepriskiriamų prie SAR operacijos, jos fazių, stadijų ar dalių. SART Paieškos ir gelbėjimo radijo švyturys (Search and Rescue transponder) SC Paieškos darbų koordinatorius (Search and Rescue coordinator) SES Laivo radijo stotis ryšiui su krantu (Ship earth station) SITREP Pranešimas apie avariją, taip pat apie paieškos ir gelbėjimo darbų eigą (Situation report) SMC Paieškos ir gelbėjimo veiksmų koordinatorius (Search and Rescue mission coordinator) SOLAS Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (International Convention for the Safety of Life at Sea) SRR Paieškos ir gelbėjimo rajonas (Search and Rescue region) SRU Paieškos ir gelbėjimo grupė / vienetas (Search and Rescue unit) SS Platėjančio kvadrato paieškos ir gelbėjimo schema (Expanding square search) SU Paieškos grupė / vienetas (Search unit) S/V Burinis laivas (Sailing vessel) T Paieškos laikas (Search time available) TMA Aerodromo skrydžių valdymo zona (Terminal control area) UHF Ultra trumposios bangos(ultra high frequency) UTA Viršutinis skrydžių valdymo rajonas (Upper control area) UTC/Z Suderintas pasaulinis laikas arba Zulu (Coordinated universal time) VFR Vizualiųjų skrydžių taisyklės (Visual flight rules) VHF Labai aukšto dažnio bangos (Very high frequency) VMC Matomos meteorologinės sąlygos (taip pat skrydžių vykdymas vizualiai, Visual meteorological conditions) VS Paieška sektoriuose (Sector search) Lietuviškos santrumpos AK Aviakompanijos AGKC VĮ Oro navigacija Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras AGT Ūkio subjekto (Vilniaus oro uosto, Kauno oro uosto, Palangos oro uosto, Šiaulių oro uosto ir KVJU) avarinė gelbėjimo tarnyba, komanda, pajėgos AVA CSD BPC CAA CS CSD Apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentai Bendras pagalbos centras prie VRM Civilinės aviacijos administracija Civilinė sauga Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos

5 5 CSĮ Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas CGRP Centrinis gaisrinio ryšio punktas CSOV Civilinės saugos operacijos vadovas ESVC Ekstremalių situacijų valdymo centras GDV Gelbėjimo darbų vadovas GMP Greitoji medicinos pagalba JAAA Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra JGKC Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras JPGAR Jūrų paieškos ir gelbėjimo atsakomybės rajonas KAM Krašto apsaugos ministerija KASP Krašto apsaugos savanorių pajėgos KATT Krašto apsaugos telekomunikacinis tinklas KJP Karinės jūrų pajėgos KKK Klasco Klaipėdos jūros krovinių kompanija Klasco KOP Karinės oro pajėgos KOP SK KOP sąveikos su aviacija karininkas KPK Krizių prevencijos komitetas KVK Krizių valdymo komitetas KRAAD Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas KTT Kilimo ir tūpimo takas KVJU Klaipėdos valstybinis jūrų uostas LHMT Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba LRŽPGKC Lietuvos Respublikos paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras LSLA Lietuvos saugios laivybos administracija MK Magnetinis kursas OB Operatyvinis budėtojas PAPGK Pirmoji antžeminė paieškos ir gelbėjimo (SAR) komanda, atvykusi į orlaivio avarijos vietą PGCST Paieškos ir gelbėjimo civilinės saugos tarnyba RSVC Regiono skrydžių valdymo centras R/T Radijo telefonas PAGD Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM PGT Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinys SAM Sveikatos apsaugos ministerija SADM Socialinės apsaugos ir darbo ministerija SIT 112 BPC prie VRM skubaus iškvietimo telefonas 112 SM Susisiekimo ministerija SM OAITV Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovas SVC Skrydžių valdymo centras UAB Uždaroji akcinė bendrovė VJV Veiksmų jūroje vadovas VPT Vietinis priėmimo terminalas VRM Vidaus reikalų ministerija VRSVC Vilniaus regiono skrydžių valdymo centras VSAT Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM

6 6 VšĮ Viešoji įstaiga 1.2. Dažniausiai Plane ir SAR operacijos metu vartojamos sąvokos Plane esančių žodžių turi ir turėtų reikšmė, remiantis 1979 m. Jūros paieškos ir gelbėjimo konvencijos (Žin., 2001, Nr. 4-94) tekstu, aiškinama taip: žodis turi rodo nuostatą, kurią visos konvencijos šalys privalo vienodai taikyti, kad būtų apsaugota žmonių gyvybė jūroje; žodis turėtų rodo nuostatą, kurią visoms konvencijos šalims rekomenduojama vienodai taikyti, kad būtų apsaugota žmonių gyvybė jūroje. Toliau pateikiamos dažniausiai SAR operacijos metu ir Plane vartojamų sąvokų reikšmės: Aliarmo stadija situacija, kai nuogąstaujama dėl asmens ar laivo saugumo. Avarinė informacija informacija apie avariją arba nelaimę. Avarija apibendrinta sąvoka, taikoma orlaiviui ar laivui patekus į kritinę situaciją, keliančią pavojų žmonėms arba kai susidaro ekstremali situacija (aprašyta Plano 3 punkte), reikalaujanti vykdyti SAR operaciją, paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus arba kurią nors jų fazę, stadiją ar dalį. įvykis, susijęs su orlaivio panaudojimu ir įvykęs per laikotarpį nuo ketinančio juo skristi asmens įlipimo į tą orlaivį iki jo išlipimo iš orlaivio, kai: asmuo mirtinai ir sunkiai sužeidžiamas dėl buvimo orlaivyje, tiesioginio sąlyčio su kuria nors orlaivio dalimi, įskaitant nuo orlaivio atitrūkusias dalis, reaktyvinio variklio išmetamųjų dujų srovės tiesioginio poveikio, išskyrus atvejus, kai asmuo susižeidžia pats, jį sužeidžia kiti asmenys, arba jis miršta natūralia mirtimi, arba sužeidžiami nelegaliai skrendantys keleiviai, kurie slepiasi orlaivio vietose, kuriomis paprastai nesinaudoja keleiviai ir įgulos nariai; orlaivis sulaužomas ar pažeidžiama jo konstrukcija ir dėl to susilpnėja konstrukcijos tvirtumas, pablogėja jo techninės skrydžio charakteristikos ir reikalingas didelis remontas arba pažeisto elemento pakeitimas, išskyrus variklio gedimus, kai sugadintas jis pats, jo dangčiai ar agregatai, arba sugadinti tik oro sraigtai, sparnų galai, antenos, ratų pneumatika, stabdymo įtaisai, gaubtai, arba nežymiai įlenkiama ar praduriama orlaivio danga; orlaivis dingsta be žinios arba patenka į tokią vietą, kur priėjimas prie jo visiškai neįmanomas. Pavojaus stadija jūriniuose incidentuose situacija, kai nuogąstaujama dėl laivo ir jame esančių žmonių saugumo. Ši stadija skelbiama, kai: pastangos nustatyti ryšį su laivu arba plaukiojimo priemone ir gauti žinių iš kitų šaltinių po neapibrėžtumo stadijos baigėsi nesėkme; gauti duomenys, kad sutrikęs laivo arba plaukiojimo priemonės eksploatavimas, bet dėl šio sutrikimo dar negresia nelaimė. Nelaimės stadija situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, jog asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis ir neišvengiamas pavojus ir reikalinga neatidėliotina pagalba. Nelaimės stadija jūriniuose incidentuose situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, kad asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis tiesioginis pavojus ir reikalinga neatidėliotina pagalba. Nelaimės stadija skelbiama tada, kai: gautos patikimos žinios, kad laivui, plaukiojimo priemonei arba orlaiviui bei žmonėms gresia didelis ir neišvengiamas pavojus ir jiems reikalinga neatidėliotina pagalba; tolesni mėginimai nustatyti ryšį su laivu, plaukiojimo priemone arba orlaiviu yra nesėkmingi, be to, nėra atsakymo į paklausimus po pavojaus stadijos paskelbimo; gauti duomenys rodo, kad laivo, plaukiojimo priemonės arba orlaivio eksploatavimas yra taip sutrikęs, kad galima nelaimės situacija. Nežinios stadija situacija, kai abejojama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo. Įspėjimo postas kiekvienas postas, veikiantis kaip tarpininkas tarp asmens, pranešančio apie pavojų, ir Gelbėjimo koordinacinio centro RCC arba gelbėjimo padalinio.

7 7 Gelbėjimo koordinacinis centras institucija, atsakinga už veiksmingą paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbo organizavimą bei operacijų koordinavimą paieškos ir gelbėjimo rajone. Gelbėjimo padalinys RCC pavaldus padalinys, papildantis jo funkcijas ir įsteigtas SAR operacijoms vykdyti pagal konkrečius atsakingų institucijų reikalavimus. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbai atliekamų darbų ir veiksmų visuma SAR operacijos metu. Paieška (SAR) SAR operacija, kurią paprastai koordinuoja RCC ar gelbėjimo padalinys nelaimės ištiktų žmonių, orlaivio ar laivo buvimo vietai nustatyti, naudodamasis turimais darbuotojais ir priemonėmis. Gelbėjimas (SAR) SAR operacija nelaimės ištiktiems žmonėms išgelbėti, suteikti jiems pirminę medicinos bei kitą pagalbą ir nugabenti į saugią vietą. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonės visi mobilieji ištekliai, įskaitant specialiąsias paieškos ir gelbėjimo (SAR) grupes, naudojami paieškos ir gelbėjimo SAR operacijoms atlikti. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) rajonas RCC priskirta nustatyta teritorija, kurioje užtikrinami paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbai. Pavojaus stadija bendra sąvoka, reiškianti (priklausomai nuo aplinkybių) nežinios, aliarmo arba nelaimės stadijas. Vietinis koordinatorius OSC, pareigūnas, paskirtas paieškos ir gelbėjimo (SAR) veiksmams ir darbams nustatytoje teritorijoje koordinuoti SAR operacijos metu Plano paskirtis Plano paskirtis nustatyti valstybinį žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijos organizavimą, įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos teritorijoje, orlaivio ar laivo avarijai Baltijos jūros paieškos ir gelbėjimo atsakomybės rajone, kuris sutampa su Vilniaus skrydžių informacijos rajonu Vilniaus FIR (toliau Plane vadinama Lietuvos Respublikos atsakomybės zona); nustatyti pagrindinius reagavimo į paieškos ir gelbėjimo (SAR) operaciją principus pagal SAR ir Čikagos konvencijų bei Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; apibrėžti vykdančiųjų, vadovaujančiųjų ir remiančiųjų institucijų funkcijas, užduotis ir atsakomybę; pateikti avarijos kriterijus, lemiančius reagavimo lygį bei būtino aktyvuoti ESVC lygmenį, iki kurio aktyvuotųsi visi žemesnieji ESVC jiems priskirtų funkcijų ir užduočių vykdymui ekstremalios situacijos valdymo grandinėje; nustatyti procedūrą civilinės saugos operacinio vadovavimo perdavimui perėmimui į aukštesnį vadovavimo lygmenį, išsivysčius ekstremaliai situacijai ir viršijus pirminius avarijos kriterijus; pateikti duomenis apie pajėgas, kitą esminę ir naudingą informaciją ir pan. Informacija, skirta tik tarnybiniam naudojimui, pateikta šio plano V dalyje Prieduose. Planu privalo vadovautis: Vadovai, susiję su orlaivių skrydžių ir jūros laivų laivybos organizavimu, vykdymu, valdymu, paslaugų teikimu, taip pat paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų organizavimu bei koordinavimu avarijos atveju. Visų lygių ESVC, kurie padeda vadovams organizuoti ir vykdyti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus įvykus orlaivio ar jūros laivo kritinei situacijai, keliančią pavojų žmonėms, įvykus avarijai ar susidarius ekstremaliai situacijai. Visų lygių valstybės institucijų vadovai ir nelaimių valdymo pareigūnai. Vilniaus oro uostas, Kauno oro uostas, Palangos oro uostas, Šiaulių oro uostas ir KVJU (toliau Plane ūkio subjektai). Įstaigų, įmonių ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų ESVC, dalyvaujantys SAR operacijoje Plano pagrindas

8 8 Planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės dokumentais, kitais tarptautinės teisės šaltiniais, pasinaudota šalies ir kitų valstybių patirtimi bei įvykusių orlaivių ir laivų avarijų ir katastrofų analize bei išvadomis Teisinis Lietuvos Respublikos teisės dokumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr ); Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Žin., 1997, Nr. 2-16); Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr ); Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr ); Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 2000, Nr ); Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr ); Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas (Žin., 2000, Nr ); Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 1996, Nr ); Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr ); Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas (Žin., 2002, Nr ); Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 122 Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos (Žin., 1996, Nr ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 937 Dėl užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo (Žin., 1996, Nr ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr Dėl Nacionalinės civilinės aviacinės saugumo komisijos sudarymo (Žin., 2001, Nr ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 38 Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 1997, Nr ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 39 Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūros patvirtinimo (Žin., 1997, Nr ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 122 Dėl Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2000, Nr ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 417 Dėl Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklių patvirtinimo (Žin., 2001, Nr ); Krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. V-586 Dėl Informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr ). Tarptautiniai teisės dokumentai: 1944 m. Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija ir jos 12 priedas Paieška ir gelbėjimas ; 1979 m. Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija (Žin., 2001, Nr. 4-94, toliau Plane vadinama SAR konvencija ); 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje; 1997 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje; 1999 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje (neįsigaliojusi); 1988 m. balandžio 18 d. TSRS Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl kontinentinio šelfo (galioja de facto); 1988 m. balandžio 18 d. TSRS Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl tarybinės ekonominės zonos ir Švedijos žvejybos zonos atribojimo Baltijos jūroje (galioja de facto);

9 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityse (Žin., 2000, Nr ). Kiti tarptautinės teisės šaltiniai: 1998 m. Tarptautinės jūrų ir aeronautikos paieškos bei gelbėjimo vadovas; 1960 m. Tarptautinės žmogaus gyvybės apsaugos jūroje konvencija m. Atviros jūros konvencija Empirinis-analitinis Rengiant Planą buvo atsižvelgta į šalies ir užsienio valstybių patirtį SAR operacijų metu: įvertinta pratybų, treniruočių ir seminarų, rengtų Lietuvoje ir už jos ribų, patirtis, atsižvelgta į avarijų ir katastrofų (tanklaivio PrincessPia užplaukimas ant seklumos, jūreivių įgulos nukėlimo operacija nuo danų žemsiurbės Madelainė, sraigtasparnių katastrofos Platelių ežere ir SAR sraigtasparnio Baltijos jūroje Lietuvoje, Liberijos tanklaivio Prestige katastrofa prie Ispanijos krantų, Rusijos ir Italijos orlaivių katastrofa virš Šveicarijos, JAV erdvėlaivių Čelendžer ir Kolumbija katastrofos ir t. t.) likvidavimo darbų analizę ir išvadas. 2. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų organizavimas 2.1. Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistema Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistema turi užtikrinti žmonių, kurie yra patekusiame į pavojų arba patyrusiame avariją orlaivyje ar laive, paiešką ir gelbėjimą (SAR) Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, į kurią įeina sausumos teritorija, vidaus ir teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų bei už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esantys rajonai, priskirtuose paieškos ir gelbėjimo (SAR) institucijų atsakomybei pagal tarptautinius susitarimus. Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistemos struktūra (1 priedas) integruota į civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą ir SAR operacijų vykdymo metu valstybiniame lygyje susideda iš ekstremalių situacijų valdymo institucijų, koordinacinių centrų, atsakingų institucijų operatyviųjų, gelbėjimo, civilinės saugos tarnybų ir esamų valstybinės reikšmės pajėgų, patelkiamų nelaimės vietoje. Įvykus orlaivio avarijai Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje arba laivo ar orlaivio avarijai Baltijos jūros atsakomybės zonoje KOP, VSAT SAR sraigtasparniai ir orlaiviai bei VSAT, KJP, AM, KVJU ir privačių kompanijų laivai, o Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir vidaus vandenyse PGT, apskričių ir savivaldybių CS pajėgos ir technika dalyvauja SAR operacijoje vadovaudamiesi Planu. Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistemos struktūra pateikta 1 priede. Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistema turi: - užtikrinti žmogaus gyvybės išsaugojimą orlaivio ar laivo avarijos metu susidarius ekstremaliai situacijai, operatyviai, efektyviai ir ekonomiškai panaudojant šalies pajėgas, priemones ir resursus; - nustatyti paieškos ir gelbėjimo (SAR) veiksmų nuoseklumą tenkinant tarptautinius įsipareigojimus ir šalies poreikius bei bazinius ekstremalios situacijos valdymo principus; - užtikrinti SAR, Čikagos, SOLAS ir Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijose bei CSĮ ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų principų ir gelbėjimo procedūrų laikymąsi bei garantuoti savo įsipareigojimų tarptautiniuose susitarimuose vykdymą; - užtikrinti visapusišką sąveikaujančių institucijų bendradarbiavimą SAR operacijos metu, veiksmų koordinavimą, efektyvų resursų patelkimą, tarpusavio pagalbą ir pastangas; - integruoti į visumą turimus šalies resursus, numatytus panaudoti SAR operacijos metu Lietuvos Respublikos atsakomybės zona

10 10 Lietuvos Respublikos atsakomybės zona tai Lietuvos Respublikos sausumos teritorija, vidaus vandenys, Lietuvos JPGAR (16 priedas) Baltijos jūroje ir Kuršių marios (sutampa su Vilniaus skrydžių informacijos rajonu Vilniaus FIR), oro erdvė (3 ir 5 priedai) virš valstybės sausumos teritorijos, vidaus vandenų, Lietuvos JPGAR Baltijos jūroje ir Kuršių marių Oro erdvė Lietuvos Respublikos oro erdvė Plane (3 ir 5 priedai) suprantama kaip erdvė, kuri yra virš valstybės sausumos teritorijos, vidaus vandenų, Lietuvos JPGAR Baltijos jūroje ir Kuršių marių ir kurioje skraido civiliniai ir kariniai orlaiviai. Lietuvos Respublikos oro erdvės perimetro ribos nustatytos pagal Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną, kurios apibrėžtos atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis (de jure ir/ar de fakto). Lietuvos Respublikos oro erdvės viršutinę ribą lemia aukščiausiai praskrendančių civilinių ir karinių orlaivių aukštis (5 priedas). Lietuvos Respublikos oro erdvę sudaro šie elementai: oro keliai virš sausumos ir jūros, civilinių aerodromų oro erdvės, karinių aerodromų oro erdvės, pasienio zona, draudžiamos zonos, ribojimų zonos ir pavojingos zonos. Lietuvos Respublikos oro erdvė siekia iki metrų aukščio. Oro erdvė suskirstyta į keletą klasių, kur skraidoma laikantis oro erdvės naudojimo taisyklių ir keliamų specialių reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimais Nr. 38 Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 1997, Nr ) ir Nr. 39 Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūros patvirtinimo (Žin., 1997, Nr ) patvirtintos Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklės ir oro erdvės struktūra. Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų erdvė skirstoma į kelias klases, kurioms nustatomi atitinkami reikalavimai ir nurodytos Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų teikimo sąlygos: - G nuo žemės paviršiaus iki nurodyto aukščio ir stratosferoje; - C nuo 2900 m aukščio iki 6000 m; - A nuo 6000 m iki m. Orlaiviams, skraidantiems šiuose oro sluoksniuose, yra keliami tam tikri reikalavimai dėl skraidymo tvarkos ir ryšio. Jiems nurodytas Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų teikimas. Oro erdvės G klasėje skraidoma be ryšio arba ryšys nebūtinas, o C ir D klasėse visi skrydžiai valdomi, teikiamos paslaugos ir būtinas abipusis radijo ryšys. Laikantis Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimosi taisyklių, skrydžiai A oro erdvės klasėje, t. y. nuo 6000 m iki m virš Lietuvos Respublikos teritorijos, vykdomi tik turint abipusį radijo ryšį su Vilniaus regioniniu skrydžių valdymo centru. Žemutinėje oro erdvėje, skirtoje lengvo tipo sportiniams, privatiems ir juridinių asmenų naudojamiems orlaiviams ir siekianti nuo žemės iki nurodyto aukščio G klasė, galima skraidyti be ryšio ir tik tada, kai orlaivis neįskrenda į oro uostų, aerodromų ir sportinės aviacijos klubų kontroliuojamas zonas (4 ir 7 priedai) Sausumos teritorija Lietuvos Respublikos atsakomybės zonos sausumos teritorijos (su vidaus vandenimis) ribos yra nustatytos pagal Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuri apibrėžta atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis (de jure ir/ar de fakto). Lietuvos oro erdve eina skrydžių trasos (3 priedas), kuriose vyksta intensyvus orlaivių skraidymas apie skrydžių šalies oro erdvėje per metus. Skrydžių trasos kerta Lietuvos Respubliką visomis kryptimis ir praeina virš visų apskričių ir absoliučios daugumos savivaldybių Baltijos jūra ir Kuršių marios Lietuvos Respublikos atsakomybės zoną Baltijos jūroje nustato Lietuvos JPGAR (16 priedas), kuri ribojasi su kaimyninių valstybių JPGAR: Latvijos, Švedijos ir Rusijos (Kaliningrado).

11 11 Per Lietuvos JPGAR eina skrydžių trasos (3 priedas), taip pat vyksta intensyvus laivų judėjimas. Vien tik į Klaipėdos jūrų uostą per metus įplaukia ir išplaukia daugiau kaip 7000 laivų. Lietuvos Respublikos JPGAR Baltijos jūroje sutampa su Vilniaus FIR (3 priedas), todėl Kuršių marios taip pat įeina į Lietuvos JPGAR (3 ir 16 priedai) Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas Vilniaus FIR ribos virš sausumos ir jūros (kur vykdomos SAR operacijos) pažymėtos taškais (3 ir 16 priedai). RU CAV, TIRIN, ADAXA (šiaurinis su Švedija taškas ' 43 N ir ' 23 E), NINTA (pietinis su Švedija taškas ' 43 N ir ' 07 E), TIGNU ir RUSNĖ (su nurodytomis juose koordinatėmis. Atsižvelgiant į tai, kurioje vietoje įvyksta orlaivio ar laivo avarija ir kyla pavojus žmonių gyvybei jūroje ar Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kai AGKC ARCC Vilnius arba JGKC MRCC Klaipėda prašo kitų ARCC ar MRCC pagalbos, leidimus atvykti, taip pat išvykti į nelaimės vietą jūroje ar kitos valstybės teritoriją orlaiviams, laivams ir gelbėjimo pajėgoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 937 Dėl Užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo (Žin., 1996, Nr ), leidimus išduoda: - AGKC ARCC Vilnius išskrendantiems ar įskrendantiems SAR orlaiviams, - JGKC MRCC Klaipėda išplaukiantiems ar įplaukiantiems SAR laivams, - CSD (6 priedas) gelbėjimo pajėgoms, atvykstančioms sausumos keliu. AGKC ARCC Vilnius, JGKC MRCC Klaipėda ar CSD informuoja VSAT, Muitinės departamentą, SM ir kitas suinteresuotas šalies ir kaimyninių valstybių institucijas apie išduotus leidimus. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapus pilnateise jos nare bei prisijungus prie Šengeno sutarties, gelbėtojų grupėms iš Europos Sąjungos valstybių narių vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su kita Europos Sąjungos valstybe, nereikės informuoti VSAT ir Muitinės departamento. Kitais atvejais leidimai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kontrolę vykdo VSAT ir Muitinės departamento pareigūnai Valstybinės paieškos ir gelbėjimo sistemos (SAR) struktūra (1 priedas) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Krizių valdymo komitetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija Atsižvelgdama į SAR ir Čikagos konvencijų bei CSĮ nuostatas bei įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina, kad atsakingose institucijose veiktų tarnybos, atsakingos už jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo darbus, teikiant pagalbą Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje sausumoje, ore ar jūroje nelaimės ištiktiems žmonėms. Dėl orlaivio ar laivo avarijos susidarius krašto ekstremaliai situacijai, valstybiniu lygiu SAR operacijai vadovautų Ministras Pirmininkas, aktyvavęs Krizių valdymo komitetą arba skyręs (pagal CSĮ 19 str. 6 ir 7 p.) CSOV. CSOV organizuoti ir vadovauti darbams ekstremalios situacijos metu padėtų ESK ir valstybinis ESVC. Prireikus padėti ESK gali būti patelktas KPK Valstybinis ESVC Valstybinis ESVC gali būti aktyvuotas, kai ESK teikimu Ministras Pirmininkas skiria (pagal CSĮ 19 str. 6 ir 7 p.) susisiekimo ministrą CSOV vadovauti SAR operacijai valstybiniu lygiu arba kai SM ESVC vadovas ar apskrities (kurioje įvyko nelaimė) ESVC vadovas paprašo pagalbos Civilinės saugos departamentas

12 12 CSD, gavęs informaciją apie orlaivio ar laivo avariją, aktyvuoja CSD Operatyvinę grupę ir imasi reikiamų priemonių, kad prireikus ir aktyvavus valstybinį ESVC ir/ar LRŽPGKC, būtų užtikrintas jų funkcijų vykdymas. CSD taip pat nedelsdamas parengia organizacines, ryšių ir kitas technines priemones, kad aktyvavus ESK, KPK, CSOV ir prireikus KVK, būtų užtikrintas šių institucijų darbas. Adresas: Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos Pamėnkalnio g. 30, LT-2001 Vilnius Operatyvinis budėtojas: Telefonai: (8~5) , (8~5) arba (+370 5) , (+370 5) Mobilusis: (8~686) arba ( ) KATT: , Elektroninis paštas: csd@csd. lt Faksas: (8~5) , (8~5) arba (+370 5) , (+370 5) Susisiekimo ministerijos ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija apskrities ESVC reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, resursų ir t. t., o SM ESVC vadovas perima SAR operacijos koordinavimą, patelkdamas turimas žinybines paieškos, gelbėjimo, avarines tarnybas ir kitas pajėgas bei priemones. SM ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas ministerijos arba struktūrinio padalinio, esančio netoli įvykio vietos, administracijos pastate, tačiau galutinį sprendimą priima SM ESVC vadovas. Adresas: Susisiekimo ministerija Gedimino pr. 17, LT-2679 Vilnius SM ESVC ir PGCST koordinatorius: Telefonai: (8~5) , (8~5) arba (+370 5) , (+370 5) Mobilusis: (8~686) arba ( ) Faksas: (8~5) arba (+370 5) Paieškos ir gelbėjimo civilinės saugos tarnyba PGCST yra civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucija, įgyvendinanti SM priskirtus uždavinius ir funkcijas civilinės saugos klausimais paieškos ir gelbėjimo (SAR) srityje ir teikia specializuotą pagalbą vykdant gelbėjimo (SAR) ir kitus neatidėliotinus darbus. PGCST vadovaujanti ir tarnybos veiklą koordinuojanti institucija yra SM. PGCST remiančiosios institucijos yra AM, KAM, SM, VRM, CSD. Jos užtikrina PGCST parengties ekstremalioms situacijoms plane numatytų funkcijų savo institucijai, kaip remiančiajai institucijai, vykdymą ir darbų atlikimą. PGCST sudaro ministerijų, kitų institucijų bei žinybų padaliniai ir formuotės, turinčios parengtą ir išmokytą personalą, gerai valdantį techniką ir galintį atlikti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus ekstremaliomis sąlygomis. Tai KOP, VSAT, KAM, SM, PAGD, SAM, VRM, kitų ministerijų, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir kitų visuomeninių organizacijų padaliniai bei formuotės, sausumos pajėgų kariniai vienetai, dislokuoti Lietuvos Respublikos miestuose, rajonuose, taip pat apskričių ir savivaldybių administracijų savanoriškumo principu suformuoti ir atitinkamai instruktuoti vietiniai gyventojai.

13 13 Paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijoje dalyvaujanti PGCST ir remiančiosios institucijos vykdo joms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 122 Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos (Žin., 1996, Nr ) nustatytus atitinkamus įpareigojimus. Įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, kai skubiai reikia organizuoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus, SM ESVC vadovo sprendimu aktyvuojama PGCST. Kai kurios iš PGCST ir remiančiųjų institucijų sudarytos struktūrinės grandys gali vykdyti su SAR operacija nesusijusias, bet dėl orlaivio ar laivo avarijos iškilusias užduotis, pvz., organizuoti taršos incidentų likvidavimo darbus, nustatyti padarytą žalą aplinkai ir pan., tačiau šis Planas nereglamentuoja kitos PGCST veiklos. Prireikus CSOV sprendimu PGCST gali patelkti visų Lietuvos Respublikos institucijų pajėgas ir priemones PGCST disponuojamos pajėgos, ištekliai ir priemonės PGCST gali patelkti ir panaudoti SAR operacijos metu šias pajėgas ir resursus: - oro uostų AGT pajėgas ir techniką; - KOP paieškai ir gelbėjimui skirtus SAR sraigtasparnius ir įgulas, kurios budi 24 val. per parą 1-ajame poste Palangoje (Nemirsetoje) ir 2-ajame poste Kaune (Fredoje); - KVJU specialius paieškos ir gelbėjimo (SAR) laivus; - KJP paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams patelkiamus laivus; - VSAT pajėgas ir techniką, sraigtasparnius ir įgulas; - JAAA katerius; - policijos pajėgas; - PGT personalą ir transportą; - GMP personalą ir transportą; - apskričių, savivaldybių bei rajonų paieškos ir gelbėjimo komandas, grupes; - civilinės saugos tarnybas, formuotes ir priemones; - sausumos pajėgų karinius vienetus, techniką, įrangą ir ryšio priemones; - kitas civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas ir priemones; - privačių įmonių personalą, technines priemones, įrangą ir išteklius; - visuomenines organizacijas, įmones, savanorius ir vietinius gyventojus Koordinaciniai gelbėjimo centrai Lietuvos Respublikos žmonių paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 122 Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos (Žin., 1996, Nr ) 2.1 punkto nuostata, LRŽPGKC funkcijas vykdo CSD. Darbo vieta LRŽPGKC (taip pat valstybinio ESVC ir Ministro Pirmininko paskirto CSOV) darbo vieta valstybiniame OC. Adresas: Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos Pamėnkalnio g. 30, LT-2001 Vilnius. Operatyvinis budėtojas: Telefonai: (8~5) , (8~5) arba (+370 5) , (+370 5) Mobilusis: (8~686) arba ( ) KATT: ,

14 14 Faksas: (8~5) , (8~5) arba (+370 5) , (+370 5) Elektroninis paštas: lt Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras AGKC ARCC Vilnius yra VĮ Oro navigacija struktūrinis padalinys. Už AGKC ARCC Vilnius veiklą atsako VĮ Oro navigacija generalinis direktorius. Kai generalinio direktoriaus nėra, jo pareigas vykdo oro eismo vadybos direktorius. AGKC ARCC Vilnius tiesiogiai vadovauja jo viršininkas. Kai viršininko nėra, jo pareigas vykdo vyresnysis AGKC ARCC Vilnius koordinatorius. AGKC ARCC Vilnius dirba 24 valandas per parą. Pamainai vadovauja AGKC ARCC Vilnius budintis koordinatorius. Budintis koordinatorius pildo keturis žurnalus, turinčius svarbą SAR operacijos metu ir vykdant SAR operacijos tyrimą: - Orlaivių avarijų ir nelaimių registravimo žurnalą; - Gautų per COSPAS-SARSAT avarinių signalų registravimo žurnalą; - Paieškos ir gelbėjimo (SAR) sraigtasparnių pilotų budėjimų registravimo žurnalą; - AGKC ARCC Vilnius koordinatorių budėjimų perdavimo ir priėmimo žurnalą. Adresas: Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras (AGKC ARCC Vilnius) Valstybės įmonė ORO NAVIGACIJA Rodūnios kelias 2, 2023 Vilnius, Lietuva Budintis koordinatorius: Telefonai: (8~5) , (8~5) arba (+370 5) , (+370 5) Mobilusis: (8~610) arba ( ) Faksas: (8~5) arba (+370 5) Elektroninis paštas: arcc@ans. lt Kita informacija apie AGKC ARCC Vilnius pateikta 2 priede Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras JGKC MRCC Klaipėda yra LSLA struktūrinis padalinys. Jam vadovauja ir už jo veiklą atsako LSLA direktorius. Kai direktoriaus nėra, jo pareigas vykdo direktoriaus pavaduotojas. Kasdieninę JGKC MRCC Klaipėda veiklą organizuoja ir už ją atsako JGKC MRCC Klaipėda viršininkas. Kai viršininko nėra, jo pareigas vykdo viršininko pavaduotojas. JGKC MRCC Klaipėda dirba 24 valandas per parą. Pamainą sudaro: - vyr. specialistas kapitonas koordinatorius; - vyr. specialistas GMDSS operatorius. Pamainai vadovauja vyr. specialistas kapitonas koordinatorius. JGKC budintys specialistai įvykius registruoja dviejuose dienynuose: - Įvykių registravimo dienyne ; - Radijo ryšio dienyne. Adresas: Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (JGKC MRCC Klaipėda) Klaipėdos valstybinis jūrų uostas J. Janonio g. 24, 5800 Klaipėda, Lietuva Budintis koordinatorius: Telefonai: (8~46) , (8~46) arba ( ) , ( ) Faksas: (8~ 46) arba ( )

15 15 Elektroninis paštas: lt Kita informacija apie JGKC MRCC Klaipėda pateikta 2 priede Ekstremalių situacijų valdymo centrai Apskrities ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija savivaldybės reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, resursų ir kt., aktyvuojamas apskrities ESVC, kurio vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas apskrities turimas paieškos, gelbėjimo, avarines tarnybas, priemones, karius. Apskrities ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima apskrities viršininkas arba apskrities ESVC vadovas Savivaldybės ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija ūkio subjekto ESVC reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, technikos, resursų ir t. t., aktyvuojamas savivaldybės ESVC, kurio vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas savivaldybėje turimas paieškos, gelbėjimo, PGT ir kitas tarnybas bei priemones. Savivaldybės ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima savivaldybės administracijos direktorius Ūkio subjekto ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija ūkio subjekto AGT reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, technikos, resursų ir t. t., ūkio subjekto ESVC vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas kitas turimas AGT bei priemones. Ūkio subjekto ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima ūkio subjekto vadovas Pajėgos, techninės priemonės, įranga ir ištekliai Karinės oro pajėgos KOP yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės dalis, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priskyrusi SAR operacijoje tam tikras funkcijas, uždavinius ir atsakomybę. Šiems tikslams KOP turi sraigtasparnius Mi-8 ir MI-8T bei lėktuvus An-2, An-26 ir L-410. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 304 Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo (Žin., 2001, Nr ), KOP atlieka paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje. KOP paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais: 1999 m. kovo 18 d. Nr. 304 Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo ir 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 417 Dėl Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklių patvirtinimo (Žin., 2001, Nr ) bei Planu. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti du paieškos ir gelbėjimo postai: 1-asis Palangoje (Nemirsetoje) ir 2-asis Kaune (Fredoje), kuriuose nuolat budi įgulos su parengtais SAR sraigtasparniais. SAR sraigtasparnių įgulos budi 24 val. per parą (15 min. parengtis dieną ir 30 min. parengtis naktį, kai temperatūra + 5 o C ir žemesnė 30 min. parengtis dieną). Papildomai 24 val. per parą II aviacijos bazėje budi parengtas SAR operacijai atsarginis sraigtasparnis su įgula (1,5 val. parengtis).

16 Valstybės sienos apsaugos tarnyba VSAT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 304 Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 417 patvirtintomis Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklėmis (Žin., 2001, Nr ) ir Planu, vykdo paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje. Prireikus VSAT gali patelkti du sraigtasparnius EC120B ir lėktuvą Cessna 172, kurie dislokuoti Paluknio aerodrome (7 priedas). Sraigtasparnių įgulos budi darbo dienomis ir darbo laiku 1,5 val. parengtyje. Operatyvinis budėtojas: Telefonai: (8~5) , (8~5) arba (+370 5) , (+370 5) Mobilusis: (8~687) arba ( ) Faksas: (8~5) , (8~5) arba (+370 5) , (+370 5) VSAT užkarda pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje Įvykus orlaivio ar laivo avarijai pasienio zonoje, VSAT užkarda pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje pradiniu neatidėliotinu atveju, o prireikus ir iki SAR operacijos pabaigos, dalyvauja SAR operacijoje. Budėtojas: Telefonai: (8~46) arba ( ) Mobilusis: (8~698) arba ( ) Faksas: (8~46) arba ( ) Avarinės gelbėjimo tarnybos Ūkio subjektai turi savo AGT, kuri pirmiausiai reaguoja įvykus orlaivio ar laivo avarijai jų atsakomybės zonoje (4 ir 16 priedai). Ūkio subjektų oro uostų AGT turi parengtą gelbėjimo personalą, priemones bei techniką ir, įvykus orlaivio avarijai oro uosto atsakomybės zonoje, t. y. 8 km spinduliu nuo aerodromo kontrolinio taško (4 priedas), veikia pagal oro uosto avarinį gelbėjimo darbų planą. AGT taip pat gali dalyvauti gelbėjimo (SAR) darbuose ir ne savo atsakomybės zonoje, kartu su PGT ir kitomis tarnybomis ir pajėgomis. Avarijos Kuršių mariose atveju reaguoja KVJU AGT. Prireikus pagal JGKC MRCC Klaipėda nurodymą KVJU AGT reaguoja Lietuvos JGPAR ar kaimyninių valstybių JGPAR PGT, GMP ir policija Įvykus orlaivio avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje sausumos teritorijoje, kuri nėra oro uosto atsakomybės zonoje (t. y. už 8 km nuo aerodromo kontrolinio taško) ir vidaus vandenyse, gelbėjimo darbus vykdo PGT. Policija ir GMP vykdo joms priskirtas funkcijas ir užduotis, aprašytas II, III ir IV Plano dalyse. Prireikus SMC (GDV, OSC) sprendimu tam tikrų užduočių sprendimui gali būti patelktos įmonių ir organizacijų technika ir darbuotojai. Plačiau apie PGT ir kitas tarnybas žiūrėti 6.7 ir 11.3 punktus Kitos organizacijos, savanoriai Susidarius krašto ekstremaliai situacijai, yra didelė tikimybė, jog gelbėjimo tarnybų, karių ir kitų pajėgų gali neužtekti tam tikruose SAR operacijos baruose: orlaivio avarijos vietoje,

17 17 ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje, nukentėjusiųjų priėmimo ir išskirstymo punktuose, paieškos grupių po žmonių suformavimui, specialiųjų inžinerinių sistemų, privažiavimo kelių miške ar lauke įrengimui, švarinimo komandų suformavimui, orlaivio nuolaužų, dalių, detalių, žuvusiųjų kūnų dalių, orlaivio krovinio, nukentėjusiųjų asmeninių daiktų, vertybių surinkimui, teritorijos tvarkymui ir kt., t. y. darbų, kurie yra pakankamai imlūs žmogaus darbui, pasiskirstę pakankamai didelėje teritorijoje ir kurių atlikimui nėra keliami specialūs reikalavimai. Atsižvelgus į kitų šalių patirtį, šias užduotis, atsiradusį didelį žmogiškųjų resursų trūkumą ir jų poreikio patenkinimą gali kompensuoti kitos organizacijos ir savanoriai. Kitos organizacijos ir savanoriai tai visuomeninės organizacijos (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kt.), religinių bendruomenių atstovai, savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų (paieškos ir gelbėjimo, ugniagesių savanorių, avarinių ir komunalinių tarnybų, organizacijų, įmonių ar firmų darbuotojai ir kt.), vietiniai ir kiti gyventojai, savanoriškai atvykę padėti. SMC (GDV, CSOV), o pradiniu etapu GDV (OSC, CSOV), ir savivaldybės ESVC vadovas pasirūpina ir užtikrina, kad kitos organizacijos ir savanoriai pagal savo kvalifikaciją, patirties ar parengties lygį, dalykines savybes, turimas technines priemones būtų priskirti atitinkamiems pareigūnams, SAR operacijoje atsakingiems už tam tikrų užduočių vykdymą. Atsakingi pareigūnai pasirūpina savanorių, tinkamų konkrečiai užduočiai atlikti, atrinkimu ir aprūpinimu būtinomis asmens apsaugos ir darbo priemonėmis paskirtos užduoties įvykdymui bei jų instruktavimu prieš užduoties vykdymą. Savanoriui, įvykdžiusiam paskirtą užduotį, turi būti suteikta atitinkama streso pašalinimo, psichologinė ar medicinos pagalba, kurią taip pat vykdo specialiai tam paskirti savanoriai. Pabaigus darbą savanoriui pareiškiama padėka. II DALIS EKSTREMALI SITUACIJA IR REAGAVIMO Į JĄ LYGIAI. INSTITUCIJŲ UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS 3. Ekstremali situacija 3.1. Ribota ekstremali situacija Ribota ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos ekstremalaus įvykio reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo ar dingo be žinios ne daugiau kaip 5 žmonės arba ne daugiau kaip 20 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 200 iki 1 tūkstančio minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalios situacijos ribos neišplito už ūkio subjekto teritorijos, o padariniai yra šalinami ūkio subjekto AGT ar/ir pasitelkus PGT ir kitas specialiąsias tarnybas. Ribotos ekstremalios situacijos atveju reaguojama 1 arba 2 reagavimo lygiu: ūkio subjekto AGT arba ūkio subjekto ESVC. Kitos pajėgos, atvykusios į nelaimės vietą be GDV (OSC) ar ūkio subjekto ESVC vadovo prašymo, grąžinamos atgal, kad pertekliniu gelbėtojų, medikų ir kitų specialistų bei technikos buvimu avarijos vietoje neapsunkintų gelbėjimo darbų vykdymo Vietinė ekstremali situacija Vietinė ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos ekstremalaus įvykio reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo ar dingo be žinios 6 20 žmonių arba žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 1 iki 2 tūkstančių minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos neišplito už savivaldybės teritorijos, o padariniai yra šalinami ne tik specialiųjų tarnybų pajėgomis, bet ir panaudojant kitus savivaldybės turimus materialinius išteklius arba juos gavus iš kitų savivaldybių.

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1V-48 VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017 2019 METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS

More information

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI I. Įžanga Elektroninių komunikacijų ir ryšio priemonių konvergencija 1 pastaruoju metu

More information

Mokslo darbai (91); 59 64

Mokslo darbai (91); 59 64 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 1(91); 59 64 SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS KELIŲ TRANSPORTO SRITYJE Justinas Usonis * Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto

More information

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE Valstybinio audito ataskaita VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE 2014 m. lapkričio 14 d. Nr. VA-P-90-2-13 Su valstybinio audito ataskaita galima susipaţinti Valstybės kontrolės

More information

VAHfcMA VARENOS RAJONO SAVIVALDYBES ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

VAHfcMA VARENOS RAJONO SAVIVALDYBES ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS VAHfcMA VARENOS RAJONO SAVIVALDYBES ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ISAKYMAS DEL VARENOS RAJONO SAVIVALDYBES EKSTREMALIlJJiJ SITUACIJTJ VALDYMO PLANO PATVIRTINIMO 2012 m. balandzio 26 d. Nr. DV-476 Varena

More information

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS 1. Patvariųjų organinių teršalų koncentracijų lygių aplinkos ore įvertinimas įskaitant pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro

More information

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste

Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2008. Nr. 25 Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste Ramūnas Vanagas, Aurimas Tumėnas Mykolo Romerio universitetas

More information

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje

More information

ISSN VATESI. today. Vilnius, 2013

ISSN VATESI. today. Vilnius, 2013 VATESI šiandien ISSN 2345-0150 VATESI today Vilnius, 2013 Turinys Apie VATESI 7 Branduolinė sauga 10 Radiacinė sauga 12 Fizinė sauga 12 Įsipareigojimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo vykdymas 14 Avarinė

More information

Visuomen s dalyvavimo vadovas

Visuomen s dalyvavimo vadovas Visuomen s dalyvavimo vadovas TURINYS Įžanga...4 1. Supažindinimas su visuomen s dalyvavimo esme ir dalyvavimo teisiniu pagrindu...5 1.1. Supažindinimas su dalyvavimo id ja...5 1.2. Dalyvavimo teisinis

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

MOKĖJIMO KORTELIŲ TURĖTOJŲ APTARNAVIMO TAISYKLĖS. I skyrius. Struktūra

MOKĖJIMO KORTELIŲ TURĖTOJŲ APTARNAVIMO TAISYKLĖS. I skyrius. Struktūra I skyrius. Struktūra MOKĖJIMO KORTELIŲ TURĖTOJŲ APTARNAVIMO TAISYKLĖS 1. Banko ir Kliento santykius, atsirandančius Klientui arba Operacijų centrui įdiegiant Kortelių turėtojų aptarnavimo įrangą, ja Klientui

More information

VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS

VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS VERSLO PRIEŽIŪROS VERSLO PRIEŽIŪROS VADOVAS LEIDINYS PARENGTAS ĮGYVENDINANT PROJEKTĄ Verslą kontroliuojančių institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo koordinavimas, projekto kodas Nr. VP1-4,3-VRM-02-V-07-001

More information

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU ISSN 1648-998 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 29. 3 (16). 6 72 TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU Rimantas Dapkus Kauno technologijos universiteto Regionų plėtros

More information

ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE

ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE Algirdas Giedraitis 1 Klaipėdos universitetas (Lietuva) ANOTACIJA Straipsnyje pažymimas nepakankamas įmonės vadovų dėmesys darbuotojų darbo sąlygoms

More information

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS Higienos institutas Vilnius, 2013 Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos parengtos vykdant

More information

Darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

Darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedra Darjos Volčiok V kurso, darbo teisės studijų šakos studentės Magistro darbas Darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos darbuotojų saugos

More information

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Patvirtinta Europos Parlamento generalinio sekretoriaus pavaduotojos Francescos R. RATTI 2013 m. balandžio 20 d. Atnaujinta: 2014 m. kovo 28 d. Turinys 1. Vaizdo

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

Skaidrumo ataskaita. Mūsų nuolatinis dėmesys kokybei. KPMG Baltics, UAB. už 2017 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius metus

Skaidrumo ataskaita. Mūsų nuolatinis dėmesys kokybei. KPMG Baltics, UAB. už 2017 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius metus Skaidrumo ataskaita Mūsų nuolatinis dėmesys kokybei KPMG Baltics, UAB už 2017 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius metus Turinys 1 2 3 Šalies vyresniojo partnerio laiškas 6 Kas mes esame 7 Įmonės struktūra ir

More information

Kovos su korupcija stiprinimas, Lietuva

Kovos su korupcija stiprinimas, Lietuva Error! Reference source not found. Kovos su korupcija stiprinimas, Lietuva Elektronin valdžia 2008 m. lapkritis 1 1 Ištrauka 3 1.1 Šios dalies uždaviniai 3 1.2 Laukiami rezultatai 3 1.3 Rekomendacijų santrauka

More information

LIETUVA TARPINĖ ATASKAITA

LIETUVA TARPINĖ ATASKAITA NEPRIKLAUSOMO PRIEŽIŪROS MECHANIZMO: LIETUVA TARPINĖ ATASKAITA 2014 2015 Karolis Granickas NPM Nepriklausomas Tyrėjas Pirmoji tarpinė ataskaita First Progress Report: Lithuania INDEPENDENT REPORTING MECHANISM

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ VEIKSMŲ PROGRAMŲ, ĮGYVENDINANČIŲ LIETUVOS 2007 2013 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJĄ KONVERGENCIJOS TIKSLUI ĮGYVENDINTI, IŠLAIDŲ

More information

2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA. dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA. dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 03 27 COM(2014) 167 final 2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

More information

1. Pagrindiniai šalies transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai

1. Pagrindiniai šalies transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai Transporto rinkos statistinių rodiklių apžvalga (2016 m. sausio gruodžio mėn.) 1. Pagrindiniai šalies transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai. 2. Lietuvos logistikos indeksas 3. Europos Sąjungos transporto

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA MAGISTRO DARBAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA MAGISTRO DARBAS VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA Dieninio skyriaus V kurso finansų ir mokesčių teis s studijų šakos studento Tomo Petriko MAGISTRO DARBAS VALSTYBöS

More information

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ SVEIKATOS MOKSLAI ISSN 1392-6373 2013, 23 tomas, Nr.1, p. 91-95 doi:10.5200/sm-hs.2013.016 VISUOMENĖS SVEIKATA 91 ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ Ingrida

More information

E. SVEIKATOS DALYVIŲ FUNKCIJŲ PASISKIRSTYMO SVARBA: DALYVIŲ VAIDMENŲ RINKINYS

E. SVEIKATOS DALYVIŲ FUNKCIJŲ PASISKIRSTYMO SVARBA: DALYVIŲ VAIDMENŲ RINKINYS ISSN 2029-3569 PRINT ISSN 2029-9001 ONLINE SVEIKATOS POLITIKA IR VALDYMAS HEALTH POLICY AND MANAGEMENT 2014, 2(7) p. 7 30 E. SVEIKATOS DALYVIŲ FUNKCIJŲ PASISKIRSTYMO SVARBA: DALYVIŲ VAIDMENŲ RINKINYS Birutė

More information

Karinės jūrų pajėgos. Istorijos metraštis

Karinės jūrų pajėgos. Istorijos metraštis Karinės jūrų pajėgos Istorijos metraštis L I E T U V O S K A R I U O M E N Ė S K A R I N Ė S J Ū R Ų PA J Ė G O S LIETUVOS KARIUOMENĖS KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOS Karinės jūrų pajėgos Istorijos metraštis UDK

More information

LLP-2011-IT-LEONARDO-LMP

LLP-2011-IT-LEONARDO-LMP Sveikatos Priežiūra Ligoninėje ir Namuose Situacija Lietuvoje Sveikatos Priežiūra Ligoninėje ir Namuose Situacija Lietuvoje Aldona Droseikiene Lithuanian Multiple Sclerosis Union Vilnius,Lithuania info@liss.lt

More information

Desk review Year Vilnius, Lithuania

Desk review Year Vilnius, Lithuania Project Sexual Abuse Against Children in Residential Institutions, financed through the European Commission's Daphne III Programme 2007-2013, JLS/2007/DAP-1/178/-30-CE-0229207/00-68 Desk review Year 2009-2010

More information

POLICIJOS FUNKCIJOS ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMAS: VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO PROBLEMA. Doktorantas Raimundas Kalesnykas.

POLICIJOS FUNKCIJOS ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMAS: VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO PROBLEMA. Doktorantas Raimundas Kalesnykas. Jurisprudencija, 2002, t. 24(16); 43 56 POLICIJOS FUNKCIJOS ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMAS: VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO PROBLEMA Doktorantas Raimundas Kalesnykas Lietuvos teisės universitetas, Policijos

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika

Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika Turinys Santrumpos... 2 Sąvokos... 3 Įvadas... 4 1. Verslo priežiūros politika... 4 1.1. Verslo priežiūros pertvarka... 4 1.2. Verslo priežiūros politikos reglamentavimas...

More information

ES DVYNIŲ PROJEKTŲ RENGIMO IR ADMINISTRAVIMO BENDRIEJI MOKYMAI. Lektorė - Deimantė Silickaitė Vaičiūnė 2011 m. vasaris

ES DVYNIŲ PROJEKTŲ RENGIMO IR ADMINISTRAVIMO BENDRIEJI MOKYMAI. Lektorė - Deimantė Silickaitė Vaičiūnė 2011 m. vasaris ES DVYNIŲ PROJEKTŲ RENGIMO IR ADMINISTRAVIMO BENDRIEJI MOKYMAI Lektorė - Deimantė Silickaitė Vaičiūnė 2011 m. vasaris 8.30-9.00 val. Lektorių prisistatymas, programos tikslai ir metodai 9.00-10.30 val.

More information

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 315-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

More information

KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTŲ IR STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO ANALIZĖ Galutinė ataskaita

KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTŲ IR STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO ANALIZĖ Galutinė ataskaita KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTŲ IR STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO ANALIZĖ Galutinė ataskaita 2016-09-06 Advokatų profesinė bendrija 1 TURINYS 1 BENDROSIOS PASTABOS DĖL ATLIKTOS

More information

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public

More information

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengė: doc. med. m. dr. R. Adomaitienė Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA)

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 2-23

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 2-23 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 2-23 LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS (90.46.1902) 2012 2014 ŲJŲ METŲ STRATEGINIS

More information

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Turinys Įvadas... 2 Terminai,

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 1 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS Vilnius 2013 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Informacinių sistemų audito vadovas Turinys 1. Informacinių sistemų audito

More information

ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS

ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS Vadovas parengtas Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant projektą Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos vyriausybės

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Dėkoju Jungtinių Tautų Vystymo

More information

COMMISSION DIRECTIVE 98/85/EC of 11 November 1998 amending Council Directive 96/98/EC on marine equipment

COMMISSION DIRECTIVE 98/85/EC of 11 November 1998 amending Council Directive 96/98/EC on marine equipment L 315/14 COMMISSION DIRECTIVE 98/85/EC of 11 vember 1998 amending Council Directive 96/98/EC on marine equipment (Text with EEA relevance) THE COMMISSION OF THE EUROPEAN COMMUNITIES, Having regard to the

More information

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 15 1. PAGRINDAS Europos Sąjungos prekių ženklų tarnybos, įsipareigodamos tęsti

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ

PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ 4-asis pataisytas leidimas Pranešimas apie gerąją patirtį 1 Atskirtų vaikų Europoje programa (SCEP) pradėta kaip bendra kai kurių Tarptautinio aljanso Gelbėkit vaikus narių

More information

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m. Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 359-14-ESD tarp Lietuvos Respublikos

More information

Socialinis modelis 1

Socialinis modelis 1 Socialinis modelis 1 2 Uždavinys Nr. 2-1 Sukurti darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį SUKURTO TEISINIO-ADMINISTRACINIO MODELIO ATASKAITA 2015 m. kovo mėn. Užsakovas

More information

7' Ref. Ares(2011) /02/2011. Metinis 2010 finansinių metų struktūrinių veiksmų ir Europos žuvininkystės fondo apibendrinimas

7' Ref. Ares(2011) /02/2011. Metinis 2010 finansinių metų struktūrinių veiksmų ir Europos žuvininkystės fondo apibendrinimas 7' Ref. Ares(2011)163697-15/02/2011 Metinis 2010 finansinių metų struktūrinių veiksmų ir Europos žuvininkystės fondo apibendrinimas Aš, toliau pasirašęs, finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, atstovaudamas

More information

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės 2016 m. balandžio 13 d. EMA/389923/2016 Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo 1. Pagrindiniai principai Pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 20 straipsnį arba

More information

1-ojo leidimo tekstą redagavo UAB Metropolio vertimai ; Iš lietuvių į anglų kalbą vertė MB AJ Projects ; Tekstą maketavo UAB Aktin ; Nuotraukos iš

1-ojo leidimo tekstą redagavo UAB Metropolio vertimai ; Iš lietuvių į anglų kalbą vertė MB AJ Projects ; Tekstą maketavo UAB Aktin ; Nuotraukos iš 1-ojo leidimo tekstą redagavo UAB Metropolio vertimai ; Iš lietuvių į anglų kalbą vertė MB AJ Projects ; Tekstą maketavo UAB Aktin ; Nuotraukos iš dreamstime.com 2-asis papildytas ir pataisytas leidimas.

More information

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1 Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2 MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ

More information

NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI

NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI Sektorių bendradarbiavimą reglamentuojančių teisės aktų studija ir rekomendacijos NVO tarybų reglamentavimui

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

SĄVEIKOS SKYRIUS EC VGRR TAIKYMO VADOVAS

SĄVEIKOS SKYRIUS EC VGRR TAIKYMO VADOVAS SĄVEIKOS SKYRIUS EC VGRR TAIKYMO VADOVAS ERA nuorodos Nr.: ERA/GUI/01-2010/INT ERA versija: 4.00 Data: 2012 m. liepos 10 d. Dokumentą parengė: Dokumento rūšis: Dokumento statusas: Europos geležinkelio

More information

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 06 26 COM(2014) 367 final 2014/0185 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 10 02 COM(2013) 676 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais

More information

MOKĖJIMO PRIEMONIŲ PAKEITIMO SEPA MOKĖJIMO PRIEMONĖMIS LIETUVOJE PLANAS

MOKĖJIMO PRIEMONIŲ PAKEITIMO SEPA MOKĖJIMO PRIEMONĖMIS LIETUVOJE PLANAS MOKĖJIMO PRIEMONIŲ PAKEITIMO SEPA MOKĖJIMO PRIEMONĖMIS LIETUVOJE PLANAS v.3.0 2014 Vilnius TURINYS ĮVADAS... 2 1. SEPA KOORDINAVIMO KOMITETAS... 4 2. TEISINĖ APLINKA... 5 3. KREDITO PERVEDIMAI... 7 4.

More information

No Lithuania and Serbia and Montenegro. Lituanie et Serbie-et-Monténégro

No Lithuania and Serbia and Montenegro. Lituanie et Serbie-et-Monténégro No. 47422 Lithuania and Serbia and Montenegro Agreement between the Government of the Republic of Lithuania and the Council of Ministers of Serbia and Montenegro on the reciprocal promotion and protection

More information

LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA

LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA 2011 m., lapkritis 1 TURINYS ĮVADAS...... 6 1. LIETUVOS JŪRINIS SEKTORIUS... 9 2. SLĖNIS LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS PLĖTRAI... 11 3. SU JŪRINIU SEKTORIUMI

More information

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS GALUTINĖ ATASKAITA Užsakovas: LR Švietimo ir mokslo ministerija

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Paulius Čelkis VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011

More information

Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms

Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms 2011 Įžanginis žodis Valstybės neretai siekia išlaikyti savo rankose strategines įmones arba bendroves, kurios teikia pagrindines

More information

13070/17 aa/st 1 DGE 1A

13070/17 aa/st 1 DGE 1A Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. spalio 13 d. (OR. en) 13070/17 ENV 830 DEVGEN 225 ONU 131 POSĖDŽIO REZULTATAI nuo: Tarybos generalinio sekretoriato data: 2017 m. spalio 13 d. kam: Delegacijoms

More information

LIETUVOS STANDARTAS LST EN ISO /AC PATAISA AC

LIETUVOS STANDARTAS LST EN ISO /AC PATAISA AC LIETUVOS STANDARTAS LST EN ISO 6974-1/AC PATAISA AC ANGLIŠKOJI VERSIJA 2013 m. sausis ICS 13.340.20; 75.060 Gamtin s dujos. Dujų sud ties ir susijusios neapibr žties nustatymas dujų chromatografijos metodu.

More information

m. ES fondų investicijų terminų žodynėlis

m. ES fondų investicijų terminų žodynėlis 2014 2020 m. ES fondų investicijų terminų žodynėlis Šis leidinys svarbiausių su Europos Sąjungos finansavimu susijusių terminų, dažnai naudojamų teisės aktuose, žodynas, skirtas lengvai surasti ir pasitikslinti

More information

ES karinis komitetas už integruotus sprendimus 2. Aštuoneri metai Aljanse 5. Nerimą kelianti tendencija 8. Išmanusis Perkūno karys 14

ES karinis komitetas už integruotus sprendimus 2. Aštuoneri metai Aljanse 5. Nerimą kelianti tendencija 8. Išmanusis Perkūno karys 14 Nr. 3 (1996) 2012 m. ES karinis komitetas už integruotus sprendimus 2 2 Aštuoneri metai Aljanse 5 Nerimą kelianti tendencija 8 Išmanusis Perkūno karys 14 Jūros gelbėjimo koodrinavimo centras 18 8 Kas sieja

More information

Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą

Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą Lietuvos verslo pasirengimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą Apie Žmogaus teisių stebėjimo institutą Apie tyrimą Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) nevyriausybinė, pelno nesiekianti

More information

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat patvirtintas Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo organizavimo tvarkos aprašas ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

More information

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos politiką

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos politiką GEOGRAFIJA. 2010. T. 46. Nr. 1. P. 33 42 Lietuvos mokslų akademija, 2010 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2010 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos politiką

More information

PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI

PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI PRANEŠIMAS APIE LAISVĄ DARBO VIETĄ REZERVO SĄRAŠUI SUDARYTI Pareigybės pavadinimas: Administracijos padėjėjas (-a) Pareigų grupė ir kategorija: AST 3 Sutarties tipas: Laikinasis darbuotojas Nuoroda: VEXT/18/316/AST

More information

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės

More information

Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu

Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu Rasa GENIENĖ Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrija Giedra S. Konarskio g. 49, Vilnius Tel. 85 2 33 28 20 El. paštas: rasaralyte@gmail.com

More information

PAIIS galimų veiklos modelių analizė

PAIIS galimų veiklos modelių analizė PAIIS galimų veiklos modelių analizė 2 dalis PAIIS alternatyvų analizės ataskaita 2014 gruodis Turinys LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 4 SANTRAUKA... 6 VARTOJAMOS SĄVOKOS IR TRUMPINIAI... 9 1. REKOMENDUOJAMOS

More information

Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą. Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą. TURINYS 7 Socialinių partnerių įžanga 10 10 10 11 13 SANTRAUKA

More information

MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU

MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU ISSN 1392-1274. TEISE 2005 55 MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU Eimantas Grakauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės

More information

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1

More information

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai LT Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai ENRD Contact Point 123rf, Manuela Ferreira Valstybių narių kaimo plėtros programos (KPP) 2014 2020 m. laikotarpiu turėtų būti pagrįstos paklausa, orientuotos

More information

LIETUVA GALUTINĖ ATASKAITA

LIETUVA GALUTINĖ ATASKAITA NEPRIKLAUSOMAS PRIEŽIŪROS MECHANIZMAS (IRM): LIETUVA GALUTINĖ ATASKAITA 2014 2016 Šią ataskaitą parengė Karolis Granickas, nepriklausomas tyrėjas First End-of-Term Report INDEPENDENT REPORTING MECHANISM

More information

WIRELESS INDOOR SIREN BELAIDĖ VIDAUS SIRENA EWS1

WIRELESS INDOOR SIREN BELAIDĖ VIDAUS SIRENA EWS1 WIRELESS INDOOR SIREN BELAIDĖ VIDAUS SIRENA EWS1 EWS1 is a wireless device with built-in siren speaker and operates with ELDES wireless alarm systems. EWS1 has to be bind to the alarm system by sending

More information

TECHNINĖ SPECIFIKACIJA 1. BENDROJI INFORMACIJA

TECHNINĖ SPECIFIKACIJA 1. BENDROJI INFORMACIJA 1 APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS APLINKOS INFORMACIJOS VALDYMO INTEGRUOTOS KOMPIUTERINĖS SISTEMOS (AIVIKS) VYSTYMO IR PLĖTROS INVESTICIJŲ PROJEKTO DOKUMENTŲ PARENGIMO PASLAUGOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA 1. BENDROJI

More information

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy

More information

VšĮ Investuok Lietuvoje

VšĮ Investuok Lietuvoje VšĮ Investuok Lietuvoje Atviros Vyriausybės iniciatyvos NVO duomenų bazės koncepcija Viešosios konsultacijos NVO taikytini kriterijai bei atskirų subjektų dalyvavimo NVO valdyme reikšmė NVO teisiniam statusui

More information

Visual Impact Assessment of Free Standing Billboards in the Road Landscape near Elektrėnai (Lithuania)

Visual Impact Assessment of Free Standing Billboards in the Road Landscape near Elektrėnai (Lithuania) doi: 10.1515/aup-2015-0001 Visual Impact Assessment of Free Standing Billboards in the Road Landscape near Elektrėnai (Lithuania) Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Kaunas University of Technology Ona Samuchovienė,

More information

AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ

AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ Vilnius, 2014 2 Santrauka. Dėl kredito unijų rinkoje padidėjusios nestabilios ir nepatikimos

More information

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS DARBO TEISöS KATEDRA

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS DARBO TEISöS KATEDRA VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS DARBO TEISöS KATEDRA Darbą paraš : Daina Bastyt, dieninis skyrius, 5 kursas, darbo teis s specializacija. MAGISTRINIS DARBAS Profesinių sąjungų teisinis statusas

More information

Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą

Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 250-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą 1 International

More information

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA. Edita ČALNARĖ. Magistro darbas

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA. Edita ČALNARĖ. Magistro darbas ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA Edita ČALNARĖ KOKYBĖS VADYBOS METODŲ TAIKYMO GALIMYBĖS VIEŠAJAME SEKTORIUJE: VšĮ ŠIAULIŲ DONORAS ATVEJIS Magistro darbas

More information

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

Visuomenės sveikatos programų vertinimas Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų

More information

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS Metodinės rekomendacijos Vilnius 2011 2 Parengė: Diana Aleksejevaitė Nijolė Paulauskienė Dalia Sabaliauskienė

More information

LIETUVA. Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga. II dalis Gerosios praktikos palyginimas m. lapkričio mėn.

LIETUVA. Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga. II dalis Gerosios praktikos palyginimas m. lapkričio mėn. LIETUVA Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga II dalis Gerosios praktikos palyginimas 2009 m. lapkričio mėn. PASAULIO BANKAS Privataus ir finansų sektoriaus plėtros departamentas

More information