MIESTIŠKOS GYVENSENOS ĮTAKA AKADEMINIO JAUNIMO LAISVALAIKIUI (VPU atvejis)

Size: px
Start display at page:

Download "MIESTIŠKOS GYVENSENOS ĮTAKA AKADEMINIO JAUNIMO LAISVALAIKIUI (VPU atvejis)"

Transcription

1 VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS IR POLITOLOGIJOS KATEDRA Edvinas Babičius Ugdymo sociologijos (Politinės sociologijos šakos) dieninių studijų II kurso magistrantas MIESTIŠKOS GYVENSENOS ĮTAKA AKADEMINIO JAUNIMO LAISVALAIKIUI (VPU atvejis) (baigiamasis magistro darbas) Magistrantas Edvinas Babičius (parašas) Lekt. Elena Kocai Darbo vadovė (parašas) Leidžiama ginti: Doc. dr. Vladas Senkus SMF Dekanas (parašas) Darbo įteikimo data: Registracijos numeris: Vilnius 2009

2 TURINYS ĮVADAS TEORINĖS MIESTIŠKOS GYVENSENOS ĮŽVALGOS MIESTO IR MIESTIŠKOS GYVENSENOS SAMPRATA BEI YPATUMAI MIESTIŠKOS GYVENSENOS SKLAIDA: PERSIKĖLIMAS IŠ KAIMO Į MIESTĄ MIESTIŠKOS IR KAIMIŠKOS GYVENSENŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI LAISVALAIKIS JAUNIMO VERTYBINIŲ ORIENTACIJŲ KONTEKSTE TEORINĖS LAISVALAIKIO APIBRĖŽTYS LAISVALAIKIO VIETA JAUNIMO VERTYBIŲ SKALĖJE JAUNIMO LAISVALAIKIO YPATUMAI MIESTE: TYRIMO DUOMENYS TYRIMO ORGANIZAVIMAS. RESPONDENTŲ CHARAKTERISTIKA VPU STUDENTŲ LAISVALAIKIO ANALIZĖ...38 IŠVADOS...55 SUMMARY...58 LITERATŪRA...59 PRIEDAI

3 ĮVADAS Tyrimo problema, aktualumas ir naujumas Mūsų amžiuje individai kaip niekada turi galimybių formuoti savo gyvenimus. Kadaise žmonių gyvenimo kelius ypač stipriai veikė tradicijos ir papročiai. Individų asmeniniai identitetai klostėsi jų gimtosios bendruomenės kontekste. Vertybės, gyvenimo būdai ir etika, viešpatavusios toje bendruomenėje, pateikdavo palyginti tvirtas gaires, kuriomis žmonės vadovaudavosi savo gyvenime. Globalizacijos sąlygomis susiduriame su posūkiu į naują individualizmą, kaip žmonėms tenka aktyviai kurti save ir formuoti savo identitetus. Vykstant vietos bendruomenių sąveikai su nauja globaline tvarka, mažėja tradicijų bei įtvirtintų vertybių reikšmė. Gerokai susilpnėjo ir socialiniai kodeksai, ankščiau kreipdavę žmonių pasirinkimus bei veiklą. Nors globalizacija dažnai siejama su didžiųjų sistemų tokių kaip pasaulio finansų rinkos, gamyba ir prekyba, taip pat telekomunikacijos kitimu, tačiau jos padariniai vienodai stipriai juntami ir privačioje srityje. Globalizacija nėra kažkas anapus, veikiantis tolimu lygmeniu ir nesikertantis su kasdieniais reikalais. Tai čia esantis reiškinys, daugeliu skirtingų būdų veikiantis mūsų intymius ir asmeninius gyvenimus. Asmeniniai gyvenimai tiesiog negalėjo pasikeisti, kai į mūsų vietinius kontekstus, namus ir bendruomenes įsiveržė globalizacijos jėgos ir nuasmenintais kanalais, tokiais kaip žiniasklaida, internetas, populiarioji kultūra, ir per asmeninius kontaktus su kitų šalių bei kultūrų žmonėmis 1. Globalizacija ir informacinių technologijų sklaida intensyvina urbanizacijos procesą, pritraukdamos į miestus daugiau žmonių ir čia sutelkdamos ekonominę veiklą. Miestai pavirto didesnėmis negu kada nors anksčiau kryžkelėmis, kuriose maišosi aibė kultūrų, kalbų, socialinių aplinkų. Pasaulio miestuose vis labiau ryškėja skirtingų gyvenimų ir egzistencijos šaltinių sąlytis. Kaip rodo statistiniai duomenys, Lietuvos kaimo gyventojai, o ypač jaunimas, pastaraisiais dešimtmečiais masiškai keliasi į miestus. Šiuo metu Lietuvos kaimuose gyvena mažiau žmonių negu miestuose, o kaimo bendruomenės su nuoskauda kalba, kad Lietuvos kaimas yra nykstantis kaimas. Tyrimai rodo, kad kaimuose daugiau gyvena pagyvenę žmonės kaimišką gyvenimą jie renkasi dėl ramybės, gryno oro, mažesnio triukšmo. Šiuolaikinis jaunimas norėtų gyventi mieste, nes miestuose yra įsteigtos visos aukštosios ir aukštesniosios mokyklos, čia yra daugiau pramogų, linksmybių nei nuo pramogų pasaulio atskirtame kaime. Norėdami gauti išsilavinimą, jaunuoliai priversti išvykti studijuoti į didesnius miestus, didmiesčius. Ten jie susipažįsta su aplinka, naujais žmonėmis, pamato miesto gyvenimą. 1 Giddens A. Sociologija. Kaunas. 2005, p

4 Suprantama, kad miestiškas gyvenimo būdas mažiau ar daugiau įtakoja jaunimo gyvenimo įpročius. Laikui bėgant jie praranda savo ankstesnės gyvensenos savitumą, pasiduoda miesto įtakai, čia galiojančioms taisyklėms, normoms. Miestiška gyvensena iš esmės įtakoja visas jaunimo gyvenimo sritis, tarp jų ir laisvalaikį. Lietuvoje pastaruoju metu atliekama daug tyrimų, kuriais dažniausiai nagrinėjamas jaunimo požiūris į įvairius reiškinius ir procesus, kaip jie priima vienas ar kitas naujoves. Šiame darbe tiriamas akademinio jaunimo, kaip atskiros socialinės grupės, laisvalaikis ir jo pasikeitimas keičiantis gyvenamajai aplinkai kaimiškai gyvensenai į miestišką. Tyrimo tikslas Tyrimo tikslas ištirti, kaip miestiška gyvensena įtakoja iš miestelių (kaimų) į didmiestį atvykusio akademinio jaunimo laisvalaikį. Tyrimo uždaviniai 1. Išanalizuoti miestiškos gyvensenos bruožus. 2. Išnagrinėti kaimiškos gyvensenos ypatumus. 3. Ištirti teorines laisvalaikio apibrėžtis. 4. Atlikti studentų apklausą ir išryškinti pagrindinius laisvalaikio skirtumus, kuriuos sąlygoja gyvensenos pokyčiai. Tyrimo objektas Miestiško gyvenimo būdo poveikis iš miestelių (kaimų) į didmiestį atvykusio akademinio jaunimo laisvalaikiui. Hipotezės: 1. Tikėtina, kad laisvalaikis užima svarbią vietą studentų vertybių sistemoje. 2. Atvykus į miestą, studentų laisvalaikis pasikeitė keliais pagrindiniais aspektais pagal apimtį, struktūrą, turinį. 3. Veiksniai, įtakojantys laisvalaikio praleidimo būdą ir trukdantys studentams pagal savo norus praleisti laisvalaikį, mieste ir kaime yra skirtingi. 4. Tikėtina, kad pasitenkinimas laisvalaikiu nėra pakitęs studentai savo laisvalaikiu vienodai patenkinti tiek mieste, tiek kaime. 4

5 Tyrimo metodologija Rašant darbą buvo vadovautasi keliomis mūsų klasikų (M. Weberio, P. Bourdieu) bei dabarties sociologų (A. Giddenso, E. Krupto, L. Wirtho, A. Sicińskio) teorinėmis koncepcijomis, skirtomis gyvenimo būdui, miestiškos ir kaimiškos gyvensenų skirtumams atskleisti. A. Giddensas pastebi, kad kuo mažesnė tradicijų įtaka mūsų gyvenime, tuo daugiau individai priversti derintis prie gyvenimo stiliaus teikiamų įvairių galimybių pasirinkimo. Jis sako: Nėra pasirinkimo, turime nuolat rinktis. Žmonės turi pasirinkti, o pasirinkimai parodo priklausomybę atitinkančioms visuomenės grupėms ir identifikaciją su jomis. Visumoje miesto vaidmuo žmogaus socializacijoje apibrėžiamas tuo, kad kiekvienam miestiečiui pateikia platų spektrą potencialių bendravimo grupių, vertybių sistemų, gyvenimo stilių pasirinkimo galimybes, t.y. ir savirealizacijos ir saviraiškos galimybes. C. Fischeris aiškina, kodėl didelio masto urbanizacija, užuot visus nugramzdinusi į anonimišką masę, yra linkusi skatinti skirtingas subkultūras. Miestų gyventojai, nurodo C. Fischeris, sugeba bendradarbiauti su kitais, priklausančiais panašiai aplinkai ir turinčiais panašius interesus, kad išplėtotų vietinius ryšius; taip pat jie gali įsijungti į ypatingas religines ir kitas subkultūrines grupes 2. Mažas miestas, miestelis ar kaimas neleidžia plėtotis šitokiai subkultūrų įvairovei. Didmiestis nepažįstamųjų pasaulis, tačiau jis palaiko ir kuria asmeninius santykius. Tai anaiptol ne paradoksas. Reikia atskirti miesto patirtį viešumo srityje, kurioje susiduria nepažįstamieji, ir priverstinį pasaulį, kurį sudaro šeima, draugai ir bendradarbiai. Kaip pastebi laisvalaikio tyrinėtojai, sąvoka laisvalaikis, laisvo laiko išskyrimas atsirado mieste, net ir XXI a. pradžioje vakarų, poilsio dienų planavimas buvo labiau būdingas miesto kultūrai 3. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje laisvalaikis būdingas ir kaimiškai gyvensenai, ir miestiškai, kurios savo ruožtu įtakoja laisvalaikio pobūdį. Laisvalaikis susideda iš trijų pagrindinių rodiklių: apimties, struktūros ir turinio. Apimtis susijusi su laiku, skirtu laisvalaikiui, struktūra su veiklos rūšimis, turinys siejamas su laisvalaikio aktyvumu/pasyvumu, įdomumu/tuščiu laiko švaistymu ir pan. Tyrimo metodai literatūros šaltinių analizė ir anketinė studentų apklausa. 2 Praca zbiorowa pod redakcją Andrzeja Sicińskiego. Style życia w miastach poslkich. Wrocław, 1988, p Giddens A. Sociologija. Kaunas. 2005, p

6 Tyrimo šaltiniai Rašant magistro darbą buvo remtasi lietuvių ir užsienio mokslininkų teoriniais bei tiriamaisiais darbais. Gyvensenos (gyvenimo būdo) sąvokos apibrėžimo, jo kitimo problemą kėlė M. Weber, P. Bourdieu, A. Giddens, A. Ostrowska, A. Siciński, L. Michałowski. Gyvensenos ypatumus bei skirtumus tarp miesto ir kaimo nagrinėjo L. Wirth, R. Park, D. Harvey, A. Siciński, W. Misiak, M. Czerwiński. Laisvalaikiu domėjosi ir jį tyrė tokie autoriai kaip: J. L. Hemingway, M. Rokeach ir kiti. Lietuvoje jaunimo laisvalaikį tyrinėjo J. Leonavičius, A. Mitrikas, V. Pruskus, A. Kličius, L. Kublickienė. Darbe remtasi R. Grigo, J. Bagdanavičiaus, V. Senkaus, A. Gaižučio ir kitų mokslininkų darbais apie akademinį jaunimą. Pagrindinės sąvokos Akademinis jaunimas (studentai) asmenys, studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuosekliųjų studijų programą 4. Gyvensena (gyvenimo būdas) žmonių (individualios ir grupinės) gyvenimiškosios veiklos formos, būdingos istoriškai konkretiems socialiniams santykiams 5. Tai integrali sąvoka, apimanti žmonių darbą, visuomeninę ir politinę veiklą, materialinių ir dvasinių poreikių patenkinimą, buitį, laisvalaikį, taip pat elgesio normas ir taisykles. Kaimiška gyvensena žmonių gyvenimo būdas, kuriam būdinga atitinkama kultūra ir istoriškai susiklosčiusios kaimo bendruomenės egzistavimo forma 6. Šiame darbe kaimiška gyvensena tapatinama su mažuose miesteliuose ir kaimuose gyvenančių žmonių gyvenimo būdu. Laisvalaikis žmogaus, žmonių grupės, visuomenės laiko dalis, skirta žmogaus (ar žmonių) laisvai pasirenkamai veiklai, kuri paprastai padeda jam (jiems) atstatyti ir ugdyti savo jėgas 7. Miestiška gyvensena žmonių gyvenimo būdas, kuriam būdinga didelio gyventojų skaičiaus koncentracija ribotame žemės plote, anoniminių, dalykinių, trumpalaikių ir paviršutiniškų kontaktų dominavimas tarpasmeniniame bendravime 8. Šiame darbe miestiška gyvensena tapatinama su didmiesčiuose ir miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo būdu. Urbanizacija 1. Miestų augimas ir gyventojų juose koncentracija; 2. Socialinis ekonominis procesas, atsirandantis augant miestams ir jų gyventojų skaičiui, paplitus 4 Lietuvos Respublikos 2000 m. kovo 21 d. Aukštojo mokslo įstatymas Nr. VIII-1586, I skyriaus 2 straipsnis. 5 Leonavičius J. Sociologijos žodynas. Vilnius. 1993, p Magistro darbo autoriaus sukurtas apibrėžimas remiantis nagrinėta literatūra. 7 Leonavičius J. Sociologijos žodynas. Vilnius. 1993, p Magistro darbo autoriaus sukurtas apibrėžimas remiantis nagrinėta literatūra. 6

7 visuomenėje miestiškam gyvenimo būdui 9. Šiame darbe ši sąvoka suprantama kaip miestiškos gyvensenos plitimas. Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje, siekiant atskleisti miestiškos gyvensenos formas, funkcijas, analizuojama miestiškos gyvensenos samprata bei sklaida. Antrojoje darbo dalyje, siekiant išsiaiškinti laisvalaikio kaip vertybės suvokimą akademinio jaunimo kontekste, analizuojama vertybės sąvoka, laisvalaikio kaip vertybės samprata ir rūšys. Trečioje darbo dalyje atliekamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip pakito akademinio jaunimo, atvykusio iš mažų miestelių ir kaimų į Vilnių, laisvalaikis. Pabaigoje pateikiamos darbo išvados, santrauka anglų kalba, literatūra ir priedai. 9 Leonavičius J. Sociologijos žodynas. Vilnius. 1993, p

8 1. TEORINĖS MIESTIŠKOS GYVENSENOS ĮŽVALGOS 1.1. MIESTO IR MIESTIŠKOS GYVENSENOS SAMPRATA BEI YPATUMAI Miestai ir urbanizacija praeities bei dabarties pasauliuose Pasak archeologų, žmonija šioje planetoje jau gyvena milijonus metų. Palyginti su tuo, miestai 10, kurie šiandien mums atrodo neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, yra gana naujas išradimas jie atsirado maždaug prieš 7-9 tūkstantmečius. Jų socialinio, ekonominio bei kultūrinio dominavimo žmonijos gyvenime istorija dar trumpesnė. Iš kitos pusės, miestas yra neatskiriama civilizacijos dalis. Karų, architektūros, meno istorija, beveik visi didieji žmonijos triumfai ir tragedijos, pakilimai ir nuosmukiai susiję su miestu bei jame gyvenančiais žmonėmis. Pats terminas civilizacija kilęs iš lotynų kalbos žodžio civis, reiškiančio mieste gyvenantį žmogų. Anksčiau miestai buvo tarsi salelės, išsibarsčiusios didžiuliuose kaimo vietovių plotuose. Tradicinėse visuomenėse miestai buvo labai nedideli. Visiems senovės miestams būdingi bendri bruožai: jie buvo aptverti aukštomis mūrinėmis sienomis, kurie rodė urbanizuotos teritorijos ribą ir gynė miesto gyventojus nuo priešų; centrinė aikštė buvo ir viešų susirinkimų vieta; miesto centre būdavo turgaus aikštė; pagrindiniai pastatai buvo statomi netoli bažnyčių ir rūmų; valdančiosios klasės atstovai gyvendavo miesto centre ar netoli jo; skirtingos etninės ir religinės grupės gyvendavo kaimynystėje viena su kita, neretai jų teritorijos taip pat buvo aptvertos sienomis 11. Visos dabartinės modernios industrinės visuomenės yra itin stipriai urbanizuotos. Urbanizacija reiškia populiacijos dalies, gyvenančios urbanizuotuose vietovėse, augimą t.y. procesą, kai žmonės keliasi į miestus ar kitus tankiai apgyvendintus plotus. Taigi urbanizacija socialinis ir kultūrinis procesas miestų augimas, jų gausėjimas; gyventojų kėlimasis į miestus, virtimas miestiečiais 12. Didžiausi industrinių šalių miestai turi iki 25 milijonų gyventojų, o konurbacijoje gali gyventi kur kas daugiau žmonių. Kraštutiniausiai miesto gyvenimo formai šiandien atstovauja darinys, kuris vadinasi megapoliu miestų miestu. Šis terminas buvo sukurtas senovės Graikijoje, kur jis reiškė miestą valstybę. Britanija, pirmoji patyrusi industrializaciją valstybė, ankščiau už kitas šalis ėmė keistis iš kaimiškosios į daugiau miestiškąją metais apie 20 procentų visų gyventojų jau gyveno miestuose ir didmiesčiuose, turinčiuose apie žmonių metais jau Miestas (klasikine prasme) yra uždara erdvė, arba uždarų erdvių visuma, kurioje turi tilpti visas pasaulis t.y. visos funkcijos, sąlygojančios šios sistemos optimalų funkcionavimą bei visų žmogaus poreikių patenkinimą. 11 Praca zbiorowa pod redakcją Andrzeja Sicińskiego. Style życia w miastach poslkich. Wrocław. 1988, p

9 procentai gyventojų gyveno mieste. Sostinėje Londone 1800 metais gyveno 1,1 milijono žmonių, o XX a. pradžioje jau daugiau kaip 7 milijonai. Tuomet Londonas buvo didžiausias miestas, gerokai aplenkęs viską, ką buvo tekę matyti pasauliui, - milžiniškas gamybos, prekybos ir finansų centras pačioje vis besiplečiančios Britų imperijos širdyje. Daugumoje kitų Europos šalių ir Jungtinėse Valstijose urbanizacija prasidėjo kiek vėliau bet sykį pajudėjusi kai kuriais atvejais buvo netgi spartesnė metais JAV visuomenė buvo labiau kaimiška, palyginti su pirmaujančiomis Europos šalimis. Tik 10 procentų JAV gyventojų gyveno bendruomenėse, turėjusiose per 2500 žmonių. Dabar šitaip gyvena gerokai per tris ketvirtadalius amerikiečių metais Niujorko gyventojų skaičius pašoko nuo iki 4,8 milijono žmonių 13. Reikia pabrėžti, kad nūdienos pasaulyje miestų augimo tempai ir aukštas urbanizacijos lygis nėra vienodas. Vakarų pasaulyje abu šie procesai vyko tuo pačiu metu. Tačiau šiandien galime rasti nepaprastai didelių miestų, įsikūrusių iš esmės kaimiškose valstybėse. Keli didžiausių pasaulio miestų pavyzdžiui, Bombėjus ar Kairas yra agrarine veikla besiverčiančiose šalyse. Todėl didžiulių miestų buvimas dar nereiškia, kad šalis yra urbanizuota. XX a. urbanizacija tai globalinis procesas, į kurį vis labiau įtraukiamos besivystančios šalys. Iki 1900 metų miestai daugiausiai kilo Vakaruose, per kitus penkiasdešimt metų tam tikra miestų plėtra pastebėta ir besivystančiose šalyse, tačiau pagrindinis urbanizacijos plėtros laikotarpis antroji XX a. pusė. Nuo 1960 iki 1992 metų miesto gyventojų skaičius pasaulyje padidėjo iki 1,4 milijardo. Manoma, kad per ateinančius dvidešimt metų prie šio skaičiaus prisidės dar 2 milijardai. Miestų gyventojų skaičius didėja kur kas sparčiau negu pasaulio gyventojų metais miestiškose gyvenvietėse buvo įsikūrę 39 procentai visų pasaulio žmonių, 2000 metais miestuose gyveno 50 procentų, o 2025 metais 63 procentai žmonių; ir kad tuo metu Afrikos ir Pietų Amerikos miestų gyventojai panoks Europos miestų gyventojų skaičių 14. Miestų sociologijos raida Miestams staigiai kylant, daugelis žmonių išsigando patyrę atitinkamai didėjančią nelygybę ir gilėjantį skurdą. Skurdas mieste, o ypač jo mastas ir didžiuliai skirtumai tarp miesto kaimynijų buvo pagrindiniais veiksniais, kurie pastūmėjo atlikti ankstyvąsias sociologines miesto gyvensenos analizes. Miestų sociologija kaip atskira sociologijos mokslo šaka atsirado Vakarų Europoje XX a. pradžioje, pirmiausia Vokietijoje 15. Tuo metu pasirodė sociologijos klasiko M. Weberio, taip pat G. Simmelio, O. Spenglerio darbai. Pirmoji sociologinė publikacija buvo M. 13 Giddens A. Sociologija. Kaunas. 2005, p Giddens A. Sociologija. Kaunas. 2005, p Rytų Lietuva. Vilnius. 2002, p 48. 9

10 Weberio knyga Miestas (1905 m.), kurioje autorius įrodo, kad miesto socialinė struktūra turi įtakos individo vystymuisi, tad miestas tampa istorinių pokyčių priežastimi. M. Weberis pateikė plačią miesto kaip socialinio instituto charakteristiką. G. Simmelis nagrinėjo miesto gyvenimo socialinius psichologinius aspektus, mieste susidarančių kontaktų funkcinį pobūdį. XX a. viduryje ir antroje pusėje miestų sociologijos raida įgauna naują, vadinamą žmogiškosios ekologijos, kryptį. Mokslinių tyrinėjimų objektu tapo miestų aplinka, dirbtinai žmogaus sukurta ir jo kultivuojama. Žymiausi šios krypties atstovai JAV mokslininkai R. Parkas, L. Wirtas. Jie daug dėmesio skyrė miesto erdvinės organizacijos tyrimams. Jų nuomone, daugelį visuomeninių procesų ir problemų nulemia miestų erdvinė struktūra (pvz., nusikalstamumui ir kitoms socialinėms problemoms turi įtakos milžiniškas miestų dydis ) 16. XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo kritinė mokykla. Pagrindinis dėmesys čia buvo skiriamas socialinės nelygybės priežasčių, struktūrinių konfliktų miestuose analizei. Aštuntajame dešimtmetyje Vakarų sociologai daug dėmesio skyrė naujų technologijų įtakos miestų ir regionų vystymosi analizei. Šiuo metu miestų sociologija apibrėžiama kaip sociologijos mokslo šaka, tyrinėjanti miestų kaip vientisos socialinės sistemos vystymosi ir funkcionavimo esmę ir bendruosius dėsningumus. Miestų sociologijos objektą, jos problematiką sudaro 17 : tyrimai; miestų vietos ir vaidmens visuomenėje bei gyventojų teritoriniame pasiskirstyme pagrindinių priežasčių ir veiksnių, turinčių įtakos miestų vystymuisi, nustatymas; miestų tipologijos tyrimai; socialinės urbanizacijos prigimties, jos specifikos mokslo technikos revoliucijos ir šiuolaikinės visuomenės socialinio ekonominio vystymosi sąlygomis tyrimai; pagrindinių miesto posistemių ir jų tarpusavio ryšių nustatymo, jų vystymosi pobūdžio, krypčių ir reprodukcijos ciklų analizė; išaiškinimas. miesto gyventojų socialinės struktūros nagrinėjimas; miestietiško gyvenimo būdo ir miesto kultūros ypatumų tyrimai; miesto ryšių su supančia aplinka analizė; stambių miestų socialinio kultūrinio vaidmens tyrimai; socialinių gyventojų migracijos veiksnių ir pasekmių analizė; miestų valdymo ir savivaldos, miestiečių visuomeninės veiklos tyrimai; miestų vystymo projektavimo, prognozavimo ir planavimo kelių ir metodų 16 Rytų Lietuva. Vilnius. 2002, p Iš Lietuvos sociologijos istorijos. II knyga. Vilnius. 1999, p

11 Lietuvoje miestų sociologijos problematika atsispindi P. Leono, K. Šaulio, K. Paltaroko ir kitų tyrėjų veikaluose. Tačiau tai daugiau teoriniai samprotavimai bei apmąstymai apie žmonių gyvenimo ir veiklos sąlygas. Kiek išsamesni konkretūs sociologiniai tyrimai buvo pradėti vykdyti po Antrojo Pasaulinio karo, kuomet sparčiais tempais ėmė augti ne tik didieji Lietuvos miestai Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, bet ir regioniniai centrai Alytus, Marijampolė, Utena, Kėdainiai, Jonava, Telšiai, Mažeikiai 18. Moderniųjų miestų kūrimasis ir bruožai Moderniųjų miestų plėtrą paskatino gyventojų prieaugis drauge su atvykėlių migracija iš ūkių, kaimų ir miestelių. Dažnai ši migracija vyko tarptautiniu mastu žmonės iš valstietiškos aplinkos traukdavo tiesiai į kitų šalių miestus. Milžiniška europiečių, kilusių iš skurdžios žemės ūkio aplinkos, emigracija į JAV yra akivaizdžiausias šio proceso pavyzdys, tačiau šitokia tarptautinė migracija plačiai plito ir Europoje; žmonės iš kaimo kraustydavosi į kitų šalių miestus. Valstiečiai ir kaimiečiai migravo į miestus, nes kaimiškose teritorijose jiems stigo galimybių, o miestai auksu grįstomis gatvėmis traukė akivaizdžiais pranašumais bei pagundomis (darbo vietomis, turtais, prekių ir paslaugų įvairove). Miestai pavirto centrais, kuriuose susitelkė finansinė ir pramoninė jėga, čia susikurdavo naujos miestų teritorijos. Moderniųjų miestų raida padarė milžinišką poveikį ne tik papročiams, gyvensenai bei elgsenos stiliams, bet ir mąstymo bei jausmų modeliams 19. Amerikiečių miestų sociologas Louis Wirthas pastebi: Šiuolaikinio pasaulio miestiškumo lygį galima visiškai ar tiksliai pamatuoti, remiantis miestuose gyvenančia santykine visų gyventojų dalimi. Įtakos, kurias miestas daro socialiniam žmogaus gyvenimui, kur kas stipresnės, negu gali rodyti miestų gyventojų procentinė išraiška; juk miestas nėra vien tolydžio populiarėjantis modernaus žmogaus būstas ir dirbtuvė tai centras, kuris skatina ir valdo ekonominį, politinį ir kultūrinį gyvenimą, į savo orbitą įtraukdamas tolimiausias pasaulio bendruomenes ir į visumą sujungdamas atskiras teritorijas, tautas bei veiklos sritis 20. Miesto gyvenimas turi savo vertybes, įpročius bei elgesio būdus, nulemtus urbanizacijos. Senieji sociologijos autoritetai buvo linkę tikėti, kad miestai sukuria savo gyvenimo būdą urbanizmą, kuris, jų nuomone, nors ir pasiteisina ekonominiu požiūriu, tačiau savo ruožtu lemia žmonių susvetimėjimą, socialinę dezorganizaciją ir daug kitų neigiamų pasekmių 21. Urbanizmas, orientuotas į varžymąsi, laimėjimus, specializaciją, anonimiškumą, nepriklausomybę bei paviršutiniškus santykius, dažnai buvo lyginamas su paprastesniu ir mažiau konkuruojančiu kaimo gyvenimu. 18 Iš Lietuvos sociologijos istorijos. II knyga. Vilnius. 1999, p Donskis L. Moderniosios sąmonės konfigūracijos: kultūra tarp mito ir diskurso. Vilnius. 1994, p Giddens A. Sociologija. Kaunas. 2005, p Bauman Z. Globalizacija: pasekmės žmogui. Vilnius. 2002, p

12 Tradiciškai manoma, kad kaimas atstovauja praeičiai ir tradicinėms vertybėms, o miestas reprezentuoja ateitį, akcentuodamas technologijas, darbo pasidalijimą bei naujų vertybių atsiradimą. Jį charakterizuoja sparta, nutolimas, skatinimas bei anonimiškumas. Apibūdinant miestišką gyvenseną galima teigti, kad tai yra žmonių gyvenimo būdas, kuriam būdinga didelio gyventojų skaičiaus koncentracija ribotame žemės plote, anoniminių, dalykinių, trumpalaikių ir paviršutiniškų kontaktų dominavimas tarpasmeniniame bendravime. Miestiška gyvensena tapatinama su didmiesčiuose ir miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo būdu. L. Wirthas nurodo, kad miestuose daugybė žmonių gyvena visai greta viena kito, tačiau daugumos tų kitų asmeniškai nepažįsta šiuo atžvilgiu miestas iš esmės skiriasi nuo mažų tradicinių kaimų. Miestiečių tarpusavio ryšiai daugiausia trumpalaikiai ir daliniai tai ne tiek savaime tenkinantys santykiai, kiek priemonės kitokiems tikslams siekti. Sąveikos su pardavėjais parduotuvėse, kasininkais bankuose, kontrolieriais traukiniuose tėra prabėgšmiai susidūrimai, įvykstantys ne todėl, jog iš tiesų norima susipažinti, o vien dėl to, kad pasitarnauja kitiems tikslams. Nors miestų teritorijų gyventojai linkę būti ypač judrūs, juos sieja palyginti silpni saitai. Žmonės kasdien užsiima įvairiausia veikla ir patenka į skirtingiausias situacijas čia gyvenimas žengia sparčiau negu kaimo vietovėse. Viešpatauja konkurencija, o ne bendradarbiavimas. L. Wirthas sutinka, kad dėl socialinio gyvenimo tankio, būdingo miestams, čia ima formuotis kaimynijos; jos pasižymi skirtingomis savybėmis, o kai kurios išlaiko mažų bendruomenių ypatumus 22. Svarbus dalykas, kad pats miesto gyvenimas aktyviai kuria kaimynijas, susijusias glaudžiais giminystės bei asmeniniais ryšiais; jos anaiptol ne reliktai, menantys ankstesnį, tačiau didmiestyje vis dar gyvuojantį gyvenimo būdą. Amerikiečių miestų sociologas Claude Fischeris aiškina, kodėl didelio masto urbanizacija, užuot visus nugramzdinusi į anonimišką masę, yra linkusi skatinti skirtingas subkultūras. Miestų gyventojai, nurodo C. Fischeris, sugeba bendradarbiauti su kitais, priklausančiais panašiai aplinkai ir turinčiais panašius interesus, kad išplėtotų vietinius ryšius, taip pat jie gali įsijungti į ypatingas religines ir kitas subkultūrines grupes 23. Mažas miestas, miestelis ar kaimas neleidžia plėtotis šitokiai subkultūrų įvairovei. Didmiestis nepažįstamųjų pasaulis, tačiau jis palaiko ir kuria asmeninius santykius. Tai anaiptol ne paradoksas. Reikia atskirti miesto patirtį viešumo srityje, kurioje susiduria nepažįstamieji, ir priverstinį pasaulį, kurį sudaro šeima, draugai ir bendradarbiai. Pirmąsyk atvykus į didelį miestą, gali būti sunku sueiti su žmonėmis. Tačiau persikrapščius į mažą, įsitvirtinusią kaimo bendruomenę, galima pastebėti, kad gyventojų draugiškas elgesys dažniausiai reiškia 22 Giddens A. Sociologija. Kaunas. 2005, p Praca zbiorowa pod redakcją Andrzeja Sicińskiego. Style życia w miastach poslkich. Wrocław. 1988, p

13 tik viešą mandagumą iš tiesų kaimo bendruomenė gali pripažinti atvykėlį tik po daugelio metų. Tyrinėtojas Edward Kruptas pastebi: Miesto kiaušinio lukštą sunkiau pradaužti. Nepasitaikius progai ar aplinkybėms susipažinti, daugelis žmonių, kasdien vienas kitą matančių autobusų ar geležinkelio stotyse, kavinėje ar darbovietės koridoriuose, niekada netaps niekuo daugiau, o tik pažįstamais nepažįstamaisiais. Kai kurie žmonės gali likti užribyje, nes stokoja socialinių įgūdžių ar iniciatyvos. Tačiau visiškai akivaizdu, kad žmonės iš išorės patenka į vidų ir dėl begalinės nepažįstamųjų įvairovės, ir dėl plataus gyvensenų bei interesų spektro mieste. O sykį patekus į grupę ar tinklą, nepaprastai padaugėja galimybių plėsti savo ryšius. Faktai rodo, kad galiausiai teigiamosios miesto galimybės dažnai persveria varžančiąsias jėgas ir leidžia žmonėms kurti ir palaikyti juos tenkinančius santykius 24. Moderniajame pasaulyje pramonė nutrina miesto ir kaimo srities ribas. Žemės ūkis mechanizuojamas, juo verčiamasi, atsižvelgiant į kainas ir pelną, panašiai kaip ir pramonės veikloje; šis procesas mažina miesto ir kaimo žmonių gyvensenų skirtumus. Moderniosios urbanizacijos sąlygomis erdvės struktūra be paliovos pertvarkoma. Procesą lemia vietos, kuriose didžiosios firmos nusprendžia pastatyti savo gamyklas, tyrimų bei projektavimo centrus. Dauguma didžiųjų miestų nuo senų laikų buvo tarptautinės prekybos centrai, tačiau, dabar jie įgijo keturias naujas savybes 25 : Jie išsirutuliojo į globalinius ekonomikos kontroliavimo punktus vadybos ir politikos formavimo centrus. Didieji miestai virto svarbiausiomis finansinių ir specializuotų paslaugų firmų buveinėmis, o įtakos ekonomikos raidai srityje šios firmos tapo reikšmingesnės nei gamyba. Tai vietos, kuriose šios iš naujo išsiplėtusios pramonės rūšys verčiasi gamyba ir diegia naujoves. Šie miestai tai rinkos, kuriose perkami, parduodami finansų ir paslaugų pramonės produktai ar kitaip jais disponuojama. Miesto tapatumas ir išskirtinumas. Kultūrinis miesto paveldas. Miesto tapatumas nėra nei akivaizdi, nei aiškiai ir vienareikšmiškai nusakoma duotybė nors jame gyvenantys žmonės susikuria tam tikrą savo aplinkos tapatumo vaizdą, tačiau ir tas vaizdas, ir gyvenamoji aplinka nepaliaujamai kinta. Miesto tapatumas yra kuriamas ir perkuriamas. Kol mes nesigiliname į tapatumo supratimą, pati sąvoka atrodo gana aiški, tačiau kai imame svarstyti, kas tai yra miesto tapatumas, kokie jo esminiai bruožai, viskas ganėtinai komplikuojasi. Pirmiausia miesto tapatumą suvokiame kaip jo bendrą vaizdą, 24 Giddens A. Sociologija. Kaunas. 2005, p Giddens A. Sociologija. Kaunas. 2005, p

14 kuris iškyla atmintyje, kai užgirstame jo vardą. Tą bendrą vaizdą kuria tam tikri esminiais laikytini bruožai. Manome, sociologiniai tyrimai vienaip ar kitaip parodytų, jog žmonėms Vilnius pirmiausia siejasi su Gedimino pilimi, senamiesčiu, Katedra, Neries ir Vilnios santaka, bažnyčiomis, o šiuo metu jau ir su garsiaisiais dangoraižiais 26. Tų bruožų galėtume išskirti ir daugiau, tačiau svarbūs yra istoriškai įsitvirtinę, kuriuos galėtume vadinti pagrindiniais. Tapatumo kitimą liudija ne tik vis spartėjančios statybos ir išryškėjantys nauji vizualiniai miesto ypatumai, tačiau ir urbanistinių darinių svarbos bei reikšmės suvokimas, taip pat ir politinės galios įsivietinimas. Tapatumo supratimą komplikuoja du kaitūs aspektai: vienas jų grindžiamas tam tikrų esminiais laikomų ir labiau su materialiąja urbanistine forma susijusių bruožų išskyrimu, o kitas tų bruožų santykiais su įvairiais urbanistiniais kontekstais, iškeliant konteksto reikšmę prasminiam bruožų turiniui. Tad tapatumą galime suvokti ir esencialistiškai kaip unikalų visuminį esmių darinį, ir santykinai kaip priklausomą nuo įvairių suvokimo ar lyginimo kontekstų. Esencialistinis požiūris į miestą būdingas paveldosaugai ir įtvirtinamas diskursuose, aptariančiuose vienus ar kitus esminius miesto bruožus, pavyzdžiui, Vilniaus baroko architektūra. Tačiau toks tapatumo aprašymas galimas įsivaizduojant ne tik europinę, bet ir regioninę baroko raidą, kitaip tariant, turint omenyje išskiriamų urbanistinių ar architektūrinių bruožų santykius su įvairiais kontekstais. Kontekstų atžvilgiu miesto tapatumas virsta išskirtinumu. Kaip teigia lenkų miestų sociologas A. Sicińskis, globalizacijos nulemta miestų ryšių tinklų plėtra kaip tik ir skatina gvildenti urbanistinius darinius jų išskirtinumo vienuose ar kituose tinkluose atžvilgiu. Miesto tapatumas kuriasi urbanistinėms struktūroms sąveikaujant ir įsišaknijant gamtos aplinkoje, kitaip tariant, kraštovaizdyje. Pats tapatumas prieš kurį laiką nebuvo laikomas didele urbanistine ar sociokultūrine problema nei specialių tyrimų objektu. Miesto tapatumas laikytas tam tikra architektūrinio paveldo visuma, kuria rūpinasi paveldosauga ir paminklosauga 27. Miesto tapatumo kūrimo ir perkūrimo gaires lemia sukauptas simbolinis kapitalas (istorijos, kultūros ir urbanistinės aplinkos paveldas, jame susiklosčiusi gyvenimo būdų įvairovė, jos įsišaknijimo vietinėje gamtinėje terpėje pobūdis) ir įvairialypiai verslo interesai, pasitelkiantys globalizacijos teikiamas galimybes. Tapatumas kuriamas (gaminamas) ne dėl jo paties, o dėl juo grindžiamo išskirtinumo, kuris tampa prekiniu kultūros ir turizmo industrijų ženklu V. Rubavičius. Miesto tapatumas ir išskirtinumas globalizacijos sąlygomis// URBANISTIKA IR ARCHITEKTŪRA XXIX, Nr A. Siciński. Styl życia. Warszawa. 1978, p V. Rubavičius. Miesto tapatumas ir išskirtinumas globalizacijos sąlygomis// URBANISTIKA IR ARCHITEKTŪRA XXIX, Nr

15 Kultūrinis paveldas, pasak E. Riaubienės, apima ir urbanistinį bei architektūrinį paveldą. Kultūrinio paveldo apimtis nepaliaujamai kinta, nes, pirma, keičiasi dabarties poreikiai, kuriems tenkinti tas paveldas pasitelkiamas aktualizuojant ir perkuriant tam tikrus jo segmentus, antra, kinta pats paveldo supratimas. Kadangi globalizacijos sąlygomis kultūra tampa gamybine jėga ir paverčiama kultūriniais ištekliais, tai paveldo supratimas rutuliojasi taip, kad tų išteklių daugėtų. Kitaip tariant, paveldu siekiama apimti vis daugiau kultūros darinių, kurie gali būti pateikti kultūros vartojimo rinkai. Kultūrinis urbanistinis paveldas urbanistiniai dariniai, statiniai, atmintinos vietos, simboliai, ženklai ir kiti tam paveldui galimi priskirti dalykai dažnai tampa įvairių socialinių grupių kovos vieta dėl galimybės tuos išteklius pasitelkti saviems ekonominiams, kultūriniams ar politiniams tikslams. Dažnai tie tikslai derinami. Jau šiuo metu Vilniuje išryškėjo aiški ekonominių interesų ir viešo intereso, kuriam atstovauti siekia kai kurių gyvenamųjų rajonų bendruomenės, prieštara. Tame pavelde svarbu yra istorinės atminties žymės, pasakojimai, įvietintų tradicijų likučiai, kurie vienaip ar kitaip pasireiškia dabartyje 29. Galima teigti, jog kultūrinio urbanistinio paveldo išteklius nustato ir panaudoja dabarties poreikiai, o tame pavelde svarbiausia yra prasmės, palaikančios paveldo objektų egzistavimą. Lietuvos miestai: viešosios kultūrinės ir socialinės erdvės Kalbant apie miestų situaciją Lietuvoje, reikia pasakyti, kad šalyje šiandien turime 111 miestų. Miestai skiriasi pagal daugelį parametrų, pavyzdžiui: Pagal dydį: maži iki gyventojų, vidutiniai iki , dideli iki 1mln, megapoliai virš 1 mln. Pagal vyraujančias funkcijas: pramoniniai, administraciniai-industriniai, administraciniai-kultūriniai-industriniai, uostamiesčiai, specializuoti miestai, mokslo miestai. Pagal egzistavimo laikotarpį: senoviniai daugiau kaip 500 metų; seni; nauji iki 100 metų. Pagal gyventojų sudėtį: (pagal lyčiųamžiaus santykį, socialines-profesines ir etnines gyventojų grupes) jauni; seni; stipriai socialiai diferencijuoti ir silpnai socialiai diferencijuoti; mono etniniai; dviejų trijų dominuojančių etninių grupių; pusiau etniniai. Pagal gyventojų stabilumą: santykį tarp pastovių gyventojų ir migrantų iš kaimų, kitų miestų. Nuo 1995 metų miestais vadinamos gyvenvietės, kuriose gyvena 3000 ir daugiau gyventojų. Per pokario laikotarpį jų padvigubėjo, labai išaugo miesto gyventojų skaičius metais miestuose gyveno tik apie 23 proc. gyventojų, tai nuo 1990 metų apie 68 proc. Nuo 1990 metų miesto gyventojų skaičiaus augimas stabilizavosi. Toks spartus miestų augimas, jų ekonominio potencialo didėjimas kėlė nemaža socialinių problemų, susijusių su palankių miesto gyventojams darbo, buities ir poilsio sąlygų sudarymu, miestus supančios aplinkos 29 E. Riaubienė. Architektūros paveldotvarka Lietuvoje ir jos sąsajos su Europos situacija// URBANISTIKA IR ARCHITEKTŪRA XXVII, Nr

16 tvarkymu, gamtos apsauga, kultūros bei architektūros paminklų išsaugojimu 30. Šiandien daugiau kaip pusė mūsų šalies miestiečių gyvena penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Miestas (klasikine prasme) yra uždarų erdvių visuma, kurioje turi tilpti visas pasaulis t.y. visos funkcijos, sąlygojančios šios sistemos optimalų funkcionavimą bei visų žmogaus poreikių patenkinimą. Miesto gyvenimas verda ne vien pastatuose, bet ir erdvėse tarp pastatų. Būtent viešosios miesto erdvės, apglėbiančios privataus gyvenimo saleles, užtikrina miestietiško gyvenimo turtingumą ir intensyvumą. Deja, stebint gyvenimą Lietuvos miestuose, atrodo, jog Lietuvos miestų viešosios erdvės priešiškos miestiečiams, o miestiečiai priešiški miestų viešosioms erdvėms. Miesto viešųjų erdvių gyvybingumą parodo tose erdvėse vystomos veiklos ir praktikos. Nuo senų laikų gyvybingame mieste miestelėnai vaikštinėja, kalbasi ir ginčijasi, prekiauja ir derasi, dirba ir linksminasi. Tačiau viešojo gyvenimo formos skirtingais laikmečiais ir skirtinguose politiniuose režimuose nevienodos. Pagal sovietinį viešumoje toleruojamų veiklų supratimą, sėdėti miesto centre ant šaligatvio nieko neveikiant draudžiama. Kaip draudžiama visa eilė kitų laisvų ir neformalių pasisėdėjimų, pasivaikščiojimų ir pasikalbėjimų. Angliškasis Hyde Park laisvos minties raiškos erdvė sovietiniuose miestuose buvo neįmanomas ne vien dėlto, jog buvo represuojama laisva mintis, bet ir todėl, kad priekabiai, o kartais ir komiškai buvo apribota neformali vieša fizinė raiška. Todėl sovietinių laikų haid parkai laisvos minties zonos buvo išsidėstę ne miestų aikštėse ir skveruose, bet privačiose erdvėse butuose ar virtuvėse. Apibendrinant galima teigti, kad kiekvieno miesto tapatumo kūrimo ir perkūrimo gaires lemia sukauptas simbolinis kapitalas (istorijos, kultūros ir urbanistinės aplinkos paveldas, jame susiklosčiusi gyvenimo būdų įvairovė, jos įsišaknijimo vietinėje gamtinėje terpėje pobūdis) ir įvairialypiai verslo interesai, pasitelkiantys globalizacijos teikiamas galimybes MIESTIŠKOS GYVENSENOS SKLAIDA: PERSIKĖLIMAS IŠ KAIMO Į MIESTĄ Prieš kelis šimtmečius, apie 1800 m., net 97 procentai pasaulio populiacijos sudarė kaimo gyventojai. XX a. pradžioje jie sudarė 86 procentus žmonijos. Nors tuo metu miestai augo labai sparčiai, dauguma žmonių vis dar gyveno kaimo vietovėse. Kaip jau buvo minėta, Anglija buvo pirmoji valstybė, kurioje prasidėjo urbanistiniai pokyčiai. Prieš šimtmetį tai 30 Rytų Lietuva. Vilnius. 2002, p V. Rubavičius. Miesto tapatumas ir išskirtinumas globalizacijos sąlygomis// URBANISTIKA IR ARCHITEKTŪRA m. XXIX tomas, Nr

17 buvo vienintelė pasaulio šalis, kurioje vyravo miestai. Dabar situacija visiškai kitokia. Miestuose gyvena 50 procentų pasaulio populiacijos o tai maždaug 3,3 milijardo žmonių. Planetos teritorija, kurioje įsikūrę miestai, sudaro tik 5 procentai tinkamo gyventi Žemės ploto. Perėjimas nuo kaimo prie miesto vyravimo parodo valstybės urbanizacijos lygį metais nė viena šalis nebuvo pasiekusi tokio urbanizacijos lygio, koks šiandien yra visame pasaulyje. Nuo 1920 iki 1980 metų pasaulio miestų gyventojų skaičius išaugo net keturis kartus. Dabar gyvename pasaulyje, kurio megapolyje Tokijus-Jokohoma gyvena maždaug 27 milijonai žmonių, o Niujorke - maždaug 7,3 milijono gyventojų. Itin sparčiai auga mažiau išsivysčiusių šalių miestai. Šiuo metu tokiose šalyse yra beveik 300 daugiau nei 1 milijoną gyventojų turinčių miestų. Nuo 1950 metų šių miestų gyventojų skaičius išaugo dešimt kartų. Tokį spartų miestų augimo sprogimą lėmė mirtingumo lygio mažėjimas, racionalesnis žemės ūkio valdymas, gerėjanti transporto bei komunikacijų sistema, stabilėjanti politinė valdžia ir, be abejo, industrinė revoliucija. Tai lėmė miestų plėtrą bei augimą, nes nuolat augo gamybos, komercijos bei paslaugų sektorių poreikis koncentruotai darbo jėgai. Žinoma, konkreti kiekvienos šalies situacija kiek skiriasi, tačiau bendras Vakarų šalių modelis panašus. Miestų populiacija skiriasi nuo kaimo gyventojų pagal pagrindines demografines charakteristikas. Pagal amžių visame pasaulyje miestų gyventojai yra jaunesni nei kaime gyvenantys žmonės. Taip yra ne dėl didesnio gimstamumo ir didesnio vaikų skaičiaus, o dėl migracijos miestai pritraukia imigrantus, kurie dažniausiai yra jauni suaugę žmonės. Todėl miestuose gyvena daugiau suaugusių žmonių ten yra daugiau jiems skirtų pramogų: daugiau barų, įvairių pramogų vietų. Čia taip pat yra ir didesnis nusikalstamumo lygis bei vyksta daugiau socialinių pokyčių (nes jauni žmonės mažiau prisirišę prie tradicijų). Remiantis tyrimų duomenimis, daugiau jaunimo norėtų gyventi mieste, nes miestuose yra įsteigtos visos aukštosios ir aukštesniosios mokyklos, čia galima tobulėti, čia taip pat daugiau pramogų, linksmybių nei nuo pasaulio atskirtame kaime. Šiuo metu Lietuvos kaimuose gyvena mažiau žmonių negu miestuose. Kaip žinoma, šiandien yra aktuali problema Lietuvos kaimas yra nykstantis kaimas. Norėdami gauti išsilavinimą jaunuoliai priversti išvykti studijuoti į didesnius miestus. Ten jie susipažįsta su kita aplinka, naujais žmonėmis, pamato miesto gyvenimą, patiria miestiškos gyvensenos ypatumus. Kaip matome iš 1 pav., Lietuvos gyventojų skaičius kasmet mažėjo nuo 2000 metų iki 2008 metų, Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 4,3 procento (145,7 tūkst.). Miesto žmonių skaičius sumažėjo 4,7 procento (106,3 tūkst.), kaimo žmonių 3,5 procento (39,4 tūkst.). Spartesnis miestų gyventojų skaičiaus mažėjimas mieste nei kaime gali būti sąlygotas tuo, kad Lietuvos gyventojai pastaraisiais metai labai intensyviai emigruoja į Vakarų Europos šalis dėl ekonominių ir kitokių paskatų. 17

18 Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimas (tūkst.) Gyventojų skaičius Metai Miestas ir kaimas Miestas Kaimas 1 pav. Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimas MIESTIŠKOS IR KAIMIŠKOS GYVENSENŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI Miestiškas gyvenimo būdas ir jo bruožai Pasak lenkų miestų sociologo A. Sicińskio, miestas tai gyvenvietės tipas, kuriam būdingi keli pagrindiniai bruožai. Miestą apibūdina istoriškai susiklostęs miestiškas gyvenimo būdas, turintis šiuos pagrindinius požymius (jie turi tam tikrą specifiką priklausomai nuo vienų ar kitų konkretaus miesto parametrų) 33 : teritorijoje; Didelio gyventojų skaičiaus koncentracija ir didelis gyventojų tankumas ribotoje Nedidelė teritorinių gyventojų bendrumų reikšmė, paprastai silpnai išsivystyti, pasirinktiniai ir, kaip taisyklė, funkcionalumo apibrėžti kaimyniniai ryšiai (šeimų su mažais vaikais ar senukais kooperacija dėl jų priežiūros, automobiliniai ryšiai ir kt.); Anoniminių, dalykinių, trumpalaikių, dalinių ir paviršutiniškų kontaktų dominavimas tarpasmeniniame bendravime, bet tuo pačiu metu aukštas emocinių prisirišimų pasirenkamumo lygis; Aukšta subjektyviai emocinė šeimos reikšmė jos nariams, bet tuo pat metu intensyvaus nešeimyninio bendravimo paplitimas; Praca zbiorowa pod redakcją Andrzeja Sicińskiego. Style życia w miastach poslkich. Wrocław. 1988, p

19 Piliečio socialinio statuso nepastovumas, didelis socialinis mobilumas; Silpna žmogaus elgesio socialinė kontrolė ir didelis savikontrolės vaidmuo dėl įvairiapusiškų socialinių ryšių ir anonimiškumo; Aukštas žmoniškosios veiklos įvairovės laipsnis (tiek darbo, tiek negamybinėse sferose); Diferencijuotos socialinės profesinės, o neretai ir etninės gyventojų struktūros; Gyvenimo stilių, kultūrinių stereotipų, vertybinių orientacijų įvairovė. Miestas turi nemažai charakteristikų, kurios sudaro specifines jo gyventojų socializacijos sąlygas, ypač augančiajai kartai. Aukščiau išvardintos charakteristikos padaro miestą galingu žmogaus socializacijos faktoriumi, nes sudaro pasirinkimo įgyvendinimo ir mobilumo sąlygas vaikams, paaugliams ir jaunuoliams. Šiuolaikinis mestas objektyviai yra kultūros sankaupa: materialinės (architektūra, pramonė, transportas, materialinės kultūros paminklai), dvasinės (gyventojų išsilavinimo lygis, kultūros įstaigos, mokymo įstaigos, dvasinės kultūros paminklai ir kt.). Dėl šitų dalykų, taip pat dėl gyventojų sluoksnių ir grupių gausos bei įvairovės, miestas įvardijamas sankaupa informacijos, potencialiai prieinamos jo gyventojams. Tuo pačiu metu, pasak A. Sicińskio, miestas tai kriminogeninių faktorių sankaupa, kriminalinių struktūrų ir grupių, taip pat visų rūšių iškrypusio elgesio židinys. Mieste egzistuoja didelis skaičius nesėkmingų šeimų su kriminogeniniu potencialu; yra gana didelis skaičius narkotinių ir toksinių medžiagų vartotojų (ypač tarp jaunimo). Mieste egzistuoja antisocialinės krypties neformalios grupės ir susivienijimai, paplitę azartiniai žaidimai, egzistuoja stabilios nusikalstamos grupuotės, įtraukiančios į savo sudėtį ir į savo įtakos sferą jaunimą bei paauglius 34. Miestuose gyventojai dažniau nei kaimuose dirba toliau nuo namų. Didesnis darbo laiko reguliavimas ir mažesnis sezoniškumas, daugiau dirbančių protinį ir lengvą fizinį (mažiau - sunku fizinį) darbą, didesnis jų profesinis mobilumas, mažiaus kartu dirbančių šeimos narių, taipogi daug mažiau dirbančių papildomoje darbovietėje (ūkyje), mažiau gauna ir pajamų iš jos, negu kaimo vietovių gyventojai. Miestų gyventojai vertingiausiais materialiais dalykais vadina bet kokį būstą, tuo tarpu kaimo gyventojai atskirus namus, pastarieji taipogi vertingais dalykais laiko ir gyvulius. Su turimomis santaupomis miesto ir kaimo vietovių gyventojai taipogi linkę elgtis skirtingai: pirmieji linkę pasidėti pinigus į banką ar paversti juos vertybiniais popieriais, o antrieji investuotų juos į gyvenamąsias patalpas bei žemę, ypač dažnas atiduotų vaikams. Tai tiesiogiai atspindi kaimiškai gyvensenai būdingą didesnės reikšmės tradicinėms vertybėms 34 Siciński A. Styl życia. Warszawa p

20 teikimą, o miestiškai gyvensenai pasitikėjimą naujomis, mobilesnėmis turto investavimo formomis 35. Bet kuris žmogus atlieka daugybę pasirinkimų per gyvenimą, išreikšdamas savo subjektyvumą, daugiau ar mažiau įsisąmonintai įvertindamas turimas alternatyvas, nusistatydamas pagal požiūrį į jas. Miestas kaip kultūrinė, asocialių ir antisocialinių reiškinių sankaupa, miestietiškas gyvenimo būdas visumoje, pateikia kiekvienam savo gyventojui didžiulę eilę pačių įvairiausių alternatyvų. Tai sukuria potencialias galimybes individualiam pasirinkimui įvairiausiose gyvenimo srityse. Reikšmingiausios galimybės augančiosios kartos socializacijai mieste, pagal Z. Baumaną, yra šios 36 : Pirma, miestas, būdamas savotišku informaciniu mazgu ir informaciniu lauku, pateikia didžiulį kiekį alternatyvų. Tai net tik todėl, kad jame koncentruotos kultūrinės, švietimo, komercinės, informacinės ir kitos organizacijos. Informacijos nešėjai yra taip pat ir architektūra, miesto planavimas, transportas, reklama, žmonių srautai ir atskiri žmonės. Mieste dienos bėgyje gyventojas susiduria su daugybe žmonių. (Jeigu kaime per dieną gali būti kelios dešimtys susitikimų, tai stambiame mieste kontaktų skaičius gali pasiekti dešimt tūkstančių.). Žmogus savo fantazijose nenoromis pratęsia ir užbaigia daugumą akimirksnio susitikimų, sąmoningai ar nesąmoningai fiksuoja tokią gausybę smulkių ir nereikšmingų pasireiškimų, kad galų gale susikaupia patirtis, kuri leidžia jam geriau orientuotis supančioje aplinkoje. Visa tai gali kultivuoti augančiame žmoguje suvokimo ir stebėjimo gebėjimus, susidomėjimą svetimu gyvenimu kaip įmanomo savo gyvenimo variantu ar antivariantu. Antra, mieste žmogus sąveikauja ir bendrauja su dideliu kiekiu realių partnerių, taip pat turi galimybes ieškoti bendradarbiavimo, bičiulių, draugų, mylimų, dar didesnio kiekio potencialių partnerių. Visumoje miestas suteikia plačias galimybes pasirinkti bendravimo grupę. Šiuolaikiniame mieste žmogus nuosekliai ir vienu metu yra daugelio kolektyvų ir grupių narys (kuo vyresnis tuo daugiau), kurios teritoriniu atžvilgiu nesusiję: gyvenamoji, mokymosi, laisvalaikio praleidimo vietos gali būti gana toli viena nuo kitos. Tam tikrą laiką jaunas miestietis gali praleisti ne savo kolektyvuose ir grupėse, o tarp jam visai nepažįstamų žmonių (gatvėse, parkuose, parduotuvėse). Tuo būdu miesto sąlygomis žmonės gauna galimybę atskirus laiko tarpus egzistuoti anonimiškai, t.y. būti tarp nepažįstamų žmonių, išliekant jiems nežinomu. Visa tai sukuria žymias asmeninės autonomijos nuo įprastų grupių ir kolektyvų galimybes. Trečia, mieste iš esmės diferencijuoti savitarpio bendradarbiavimas ir tarpusavio santykiai. Čia gerokai skiriasi teigiamai ir neigiamai vertinami poelgiai suaugusiųjų ir vaikų, 35 Bauman Z. Globalizacija: pasekmės žmogui. Vilnius. 2002, p Praca zbiorowa pod redakcją Andrzeja Sicińskiego. Style życia w miastach poslkich. Wrocław. 1988, p

21 berniukų ir mergaičių, paauglių ir vyresniųjų klasių. Bendravimas tarp suaugusiųjų ir vaikų (šeimoje, mokykloje ir bendrai) augant vaikams, kaip taisyklė, tampa mažiau intensyvus ir atviras (nors yra ir išimčių). Bendravimas su bendraamžiais turi aiškiai išreikštus amžiaus ypatybes. Paprastai tai pastebima grupėse, kurios susidaro klasėje, kieme. Tačiau kuo vyresnis vaikas, tuo tankiau jis gali ieškoti ir rasti partnerių už klasės, mokyklos ar kiemo. Norma yra ta, kad jaunimas teikia pirmenybę bendravimui apibrėžtose kompanijose (draugų arba bičiulių), į kurias naujokai priimami nenoriai. Ketvirta, miesto gyventojų socialinė-kultūrinė diferenciacija, iš vienos pusės, ir dalykinė - glaudi teritorinė įvairių socialinių ir profesinių sluoksnių atstovų kaimynystė, iš kitos pusės, sudaro sąlygas žmogui ne tik matyti ir žinoti įvairius gyvenimo stilius ir vertybines nuostatas, bet ir gali juos pasimatuoti ant savęs. Faktiškai miestietis gali vienu metu dalyvauti kaip ir keliuose socialiniuose pasauliuose. Kiekviename ir šių pasaulių susikuria savas reikalavimų kodeksas, savi gyvenimo ir bendravimo standartai. Visa tai žymiai išplečia bendrakultūrinę ir socialinę vaikų pasaulėžiūrą, bet ne visada pozityvia kryptimi. Visumoje miesto vaidmuo žmogaus socializacijoje apibrėžiamas tuo, kad kiekvienam miestiečiui pateikia platų spektrą potencialių bendravimo grupių, vertybių sistemų, gyvenimo stilių pasirinkimo galimybes, t.y. ir savirealizacijos, ir saviraiškos galimybes. Priklausomai nuo miesto ar rajono, kuriame gyvena žmogus, topologinių, socialinių kultūrinių, lyčių ir amžiaus ir individualių charakteristikų, iš esmės skiriasi tai, kaip jis tomis galimybėmis pasinaudoja. Kaimiškas gyvenimo būdas Nepaisant daugelio dešimtmečių migracijos į miestus, daugiau kaip ketvirtis mūsų šalies gyventojų gyvena kaimo vietovėse (kas yra daug daugiau nei išsivysčiusiose šalyse). Kaimas kitokių žmonių buveinė, kaime žmonės, veikiausiai kaip ir visais laikais, keletu žingsnelių atsilieka nuo miestietiško gyvenimo būdo, vos ne kasdien atsirandančių naujovių, visavertės gyvensenos visomis prasmėmis. Kaimiško gyvenimo būdo ypatumai glaudžiai siejasi su gyvenimo ir buities sąlygomis kaime. Lenkų kaimų tyrėja A. Ostrowska išskiria šiuos pagrindinius kaimiškos gyvensenos ypatumus 37 : Darbas priklauso nuo metinių ciklų ir ritmų; Sunkesnės nei įprasta mieste darbo sąlygos; Mažos darbo mobilumo galimybės; Didelis darbo ir buities susiliejimas, namų ir pagalbinio ūkio darbų imlumas (darbas ūkyje, sode, darže praktiškai užima pusę kaimo gyventojų gyvenimo); Laisvalaikio užsiėmimų rinkinys gan ribotas; Stabili gyventojų sudėtis, silpna socialinė profesinė ir kultūrinė diferenciacija; 37 Ostrowska A. Styl życia a zdrowie. Warszawa. 1997, p

22 Tipiški glaudūs giminystės ir kaimynystės ryšiai. Taigi kaimiškoje gyvenimo sanklodoje išliko tradicinės kaimynų bendrijos elementai. Jose gan stabili gyventojų sudėtis, silpna socialinė profesinė ir kultūrinė diferenciacija, tipiški glaudūs giminystės ir kaimynystės ryšiai. Apskritai šiuolaikiniai kaimai ir gyvenvietės išsaugoja daugumą tradicinių kaimiško gyvenimo būdo bruožų. Čia gyvenimo ritmas tolygus, neskubus. Laikas toli gražu ne visada yra vertinamas kaip greitai praeinantis ir vertinamas kaip socialinė vertybė. Kaimui yra būdingas bendravimo atvirumas. Nesant didelių socialinių ir kultūrinių skirtumų tarp gyventojų, ribotas skaičius galimų ir realių kontaktų daro kaimo gyventojų bendravimą glaudžiu ir apimančiu visas gyvenimo puses. Draugystė ir bičiulystė diferencijuojama silpnai, todėl emocinis bendravimo gylis ir intensyvumas, bendraujant su skirtingais partneriais, retai turi rimtų skirtumų. Kuo mažesnis kaimas, tuo labiau visaapimantis jo gyventojų bendravimas 38. Kaimuose egzistuoja įvairių lygmenų bendruomenės klasikinės, natūralios, susidarančios administracinio vieneto pagrindu, mokyklų, laisvalaikio, religinės, darbo bendruomenės ar kitokios didelės grupės, kurias telkia bendri požiūriai ir tikslai. Žmonės vienija bendrijų reikalai, kur susikoncentruoja gyventojų poreikiai, jų lūkesčiai ir viltys. Visuomeninio gyvenimo plėtra poindustriniame posocialistiniame laikotarpyje ypač susijusi su bendruomenės vystymusi; jos veiklumas stiprina kiekvieno nario sąmonę ir atsakomybę, motyvuoja veiklą. Pastaraisiais metais visuomenės raidos išryškėjo dvi priešingos tendencijos tai individualėjimas (susijęs su asmenybės profesiniais ar vertybiniais pokyčiais, poreikiais iš naujo formuoti savo identitetą) ir socialinių saitų stiprinimo, bendruomeniškumo tapsmas. Nuo bendrijos gyvenimo kokybės, jos materialinių, dvasinių parametrų vystymosi priklauso ir jos narių gerovė, galimybė įsitraukti į ekonominio, kultūrinio gyvenimo darinius 39. Kaimai ir gyvenvietės kaip gyvenviečių tipai beveik sinkretiškai (kaip visumą) įtakoja vaikų, paauglių ir jaunimo socializaciją, t.y. praktiškai neįmanoma atsekti jų įtaką stichinės, sąlygiškai nukreiptos ir socialiai kontroliuojamos socializacijos procese. Daugeliu atvejų tai susieta su tuo, kad kaimiškose gyvenvietėse vyksta labai stipri socialinė žmogaus elgesio kontrolė. Kadangi gyventojų nedaug, ryšiai tarp jų gan glaudūs visi žino visus ir apie visus, anonimiškas egzistavimas praktiškai neįmanomas, kiekvienas jo gyvenimo epizodas gali tapti aplinkinių vertinimo objektu. Daugumos kaimo gyvenviečių socialinės kontrolės turinys apibrėžiamas socialinės psichologinės atmosferos specifika. Šiandien jai būdingas žmonių nusišalinimas nuo žemės šeimininko jausmo, girtuoklystė ir alkoholizmas. Dabartinio 38 Siciński A. Styl życia. Warszawa. 1978, p Rytų Lietuva. Vilnius. 2002, p

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE

VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE KultŪra Gauta 2013 06 12 Pabaiga. Pradžia Logos Nr. 76 VALDAS PRUSKUS Vilniaus Gedimino technikos universitetas VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE Values and Cultural Identity

More information

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2010 22 Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje Lijana Gvaldaitė Lektorė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto

More information

POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME

POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME Ilvija Pikturnaitė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija Anotacija Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai

More information

EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI ISSN 1392-l 12ti. PROHLEMOS. 2004 65 Kultūros filosofija EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI Valdas Pruskus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra

More information

Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė

Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Svarstyta Vytauto Didžiojo universiteto EVF Vadybos katedros posėdyje 2009-11-18 (protokolo Nr. 06); EVF fakulteto tarybos posėdyje

More information

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:

More information

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Šiame straipsnyje pateikta medžiaga iš 2007 metų tyrimo Ūkių ir įmonių ekonominio konkurencingumo

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą 2012, birželis Nr. 8 (72) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Koks tėvų įtraukimo

More information

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo

More information

Karjeros planavimo vadovas studentui

Karjeros planavimo vadovas studentui Karjeros planavimo vadovas studentui Vilnius 2008 UDK 331.5(474.5) Ka431 Prioritetas Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2 prioritetas Žmogiškųjų išteklių plėtra Priemonė Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2.4 priemonė

More information

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas

Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE

ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ IR MENŲ FAKULTETAS EUROPOS INSTITUTAS Edita Kuznecova ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE Magistro darbas Darbo

More information

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE Aušra Liučvaitienė Vilniaus kolegija Jolanta Paunksnienė Vilniaus Gedimino technikos universitetas Anotacija Verslo aplinkos pokyčiai lemia, kad

More information

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos WW-06178 1993 Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos Pagal Lisos Hinz leidinį Teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms (angl. Positive Directions for Schools and Communities) Dėl mažėjančio

More information

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi

More information

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas 2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI 2015 01 29 Vytautas Pačiauskas ERASMUS+ PROGRAMA KA1 KA2 KA3 Mobilumas mokymosi tikslais Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais Jean Monnet

More information

Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu

Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2010 53 Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu Lijana Stundžė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros

More information

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio

More information

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? 8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia

More information

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU ISSN 1648-998 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 29. 3 (16). 6 72 TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU Rimantas Dapkus Kauno technologijos universiteto Regionų plėtros

More information

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI

PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI 72 SOCIALINIS DARBAS 2006 m. Nr. 5(1) PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI Rasa Pilkauskaitė Valickienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Psichologijos katedra Valakupiųg.

More information

Kaunas skaičiais TURINYS GYVENTOJŲ (miete ir rajone) 29 muziejai 58 bibliotekos

Kaunas skaičiais TURINYS GYVENTOJŲ (miete ir rajone) 29 muziejai 58 bibliotekos 1 Kaunas skaičiais 387 158 GYVENTOJŲ (miete ir rajone) Laisvės alėja 1,6 km ilgio ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje 29 muziejai 58 bibliotekos 1 556 kultūrinio paveldo objektai 13 teatrų ir 4 teatro

More information

Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas

Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas KASDIENIŲ LAIKYSENŲ TYRIMAI M. Liugaitė-Černiauskienė. BALADĖ APIE BAUDŽIAMĄ DUKTERĮ... Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas JURGA JONUTYTĖ Vytauto Didžiojo universitetas ANOTACIJA.

More information

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos

More information

VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS

VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS ANTANAS BOSAS Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ANOTACIJA Straipsnyje formuluojami valstybinio bei ūkinių

More information

GENERATIONES. Edition 17

GENERATIONES. Edition 17 lie Kurt Lüscher, Andreas Hoff, Gil Viry & Eric Widmer, Mariano Sánchez, Giovanni Lamura & Marta Renzi, Andrzej Klimczuk, Paulo de Salles Oliveira, Ágnes Neményi, Enikő Veress, Cecilia Bjursell & Ann-Kristin

More information

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS

ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS Aušrinė Gumuliauskienė Šiaulių universitetas, Lietuva Santrauka Švietimo politikos turinį atspindintys strateginiai švietimo dokumentai aktualizuoja

More information

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS Projektas: 2014-07-07 NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinės mokslo programos Gerovės visuomenė (toliau Programa) paskirtis atlikti kompleksinius gerovės

More information

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS

More information

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008

More information

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kodėl svarbu nuolat tobulinti švietimą? Kas yra kokybė? Kaip pasaulyje suprantama švietimo kokybė? Ar Lietuvoje

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI Disability influence on sporting persons physical domain of quality of life Algirdas Juozulynas 1,2, Antanas Jurgelėnas 1, Laimutė Samsonienė

More information

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS SOCIALINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Laura Žiogelytė BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS THE

More information

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 V i d u r n a k č i o veiki, viltiečiai ir visi, kurie šį gražų S leidinuką retkarčiais pavartote. Galime juo didžiuotis.

More information

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Psichinė sveikata ir jai įtakos turintys veiksniai Savižudybių rodikliai Europoje ir Lietuvoje Savižudybių riziką didinantys veiksniai Prevencinės priemonės

More information

TRADICIJA IR INOVACIJA MODERNYBĖS IR POSTMODERNYBĖS POŽIŪRIU*

TRADICIJA IR INOVACIJA MODERNYBĖS IR POSTMODERNYBĖS POŽIŪRIU* Gauta 2011 02 22 Bronislovas Kuzmickas Mykolo Romerio universitetas TRADICIJA IR INOVACIJA MODERNYBĖS IR POSTMODERNYBĖS POŽIŪRIU* Tradition and Innovation from the Point of View of Modernity and Postmodernity

More information

Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos lėšomis pagal Kultūros tyrimų programą.

Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos lėšomis pagal Kultūros tyrimų programą. ` Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos lėšomis pagal Kultūros tyrimų programą. RENGIANT GALIMYBIŲ STUDIJĄ DALYVAVĘ ASMENYS Labai dėkojame:

More information

PRAMOGOS KAIP KOMUNIKACIJOS FORMA: SAMPRATA IR SOCIALINĖS FUNKCIJOS

PRAMOGOS KAIP KOMUNIKACIJOS FORMA: SAMPRATA IR SOCIALINĖS FUNKCIJOS 6 SANTALKA: Filosofija, Komunikacija 2013, t. 21, nr. 1. ISSN 2029-6320 print/2029-6339 online PRAMOGOS KAIP KOMUNIKACIJOS FORMA: SAMPRATA IR SOCIALINĖS FUNKCIJOS Valdas Pruskus Vilniaus Gedimino technikos

More information

KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA

KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA 3 KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA Jau žinome, kad ekologija yra mokslas tiriantis santykius tarp gyvų organizmų ir jų aplinkos. Įvairiais aspektais tiriami ir analizuojami sudėtingi tarpusavio ryšiai tarp

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

MOKYKLŲ FIZINĖS APLINKOS IR UGDYMO NUOSTATŲ SĄSAJŲ TYRIMAI

MOKYKLŲ FIZINĖS APLINKOS IR UGDYMO NUOSTATŲ SĄSAJŲ TYRIMAI MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS SCIENCE FUTURE OF LITHUANIA ISSN 2029-2341 / eissn 2029-2252 http://www.mla.vgtu.lt K. ŠEŠELGIO SKAITYMAI 2016 K. ŠEŠELGIS' READINGS 2016 2016 8(1): 112 122 http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.873

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA Rūta Katilienė NAUJŲ PASLAUGŲ KŪRIMAS IR VYSTYMAS UAB A4U MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: Dr. N. Langvinienė

More information

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJA

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013 2022 METŲ STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybinė švietimo 2013 2022 metų strategija (toliau Strategija)

More information

N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus

N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE Kaz.ys Poškus Vilniaus universitetas šiandien į mokymąsi kaip pažinimą ir į mokymą - mokytojo veiklą - tenka pažvelgti ne materialistinio sensualizmo požiūriu,

More information

URBAN GREEN SPACE SYSTEM: A CASE STUDY OF SIAULIAI CITY Erika Brinkyte Siauliai University, Tel ,

URBAN GREEN SPACE SYSTEM: A CASE STUDY OF SIAULIAI CITY Erika Brinkyte Siauliai University, Tel , URBAN GREEN SPACE SYSTEM: A CASE STUDY OF SIAULIAI CITY Erika Brinkyte Siauliai University, Tel. 370 4159586, e-mail: oikos@fm.su.lt Green areas and their systems determine general city view and structure.

More information

Mokinių fizinis aktyvumas

Mokinių fizinis aktyvumas Mokinių fizinis aktyvumas Situacijos Lietuvoje analizė Justina Lizikevičiūtė Giedrė Rutkauskaitė .2 Analizės pjūviai.1 Aplinka.2 Aktyvumas.3 Sveikata KODĖL TAI SVARBU? Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas

More information

Kriokšlio kaimo laukai. Dubičių ekspedicija, 1971 m. Danieliaus Šemetulskio nuotrauka. Iš G. Šemetulskienės asmeninio archyvo.

Kriokšlio kaimo laukai. Dubičių ekspedicija, 1971 m. Danieliaus Šemetulskio nuotrauka. Iš G. Šemetulskienės asmeninio archyvo. Apie Žemę ir Lietuvį Žemės tema ištisus šimtmečius lietuviams buvo viena svarbiausių ir, atrodo, jau seniai jos nesvarstėme su tokiu dideliu nerimu. Jį sukėlė konkreti politinė realija nuo 2014 metų gegužės

More information

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS ISSN 1392-1274. Teisė 2008 67 TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS Eduard Mažul Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Teisės teorijos ir istorijos katedros doktorantas Saulėtekio

More information

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure

More information

Kūrybinių industrijų raida ir meno komunikacijos samprata Lietuvoje

Kūrybinių industrijų raida ir meno komunikacijos samprata Lietuvoje Filosofija. Sociologija. 2009. T. 20. Nr. 3, p. 203 212, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Kūrybinių industrijų raida ir meno komunikacijos samprata Lietuvoje Jūratė

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO 2013 2022 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-745 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Ray BARTKUS. Pusiausvyra (Žmogaus gimimas) Pasakos be galo. Vidmanto Ilčiuko nuotraukos

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Ray BARTKUS. Pusiausvyra (Žmogaus gimimas) Pasakos be galo. Vidmanto Ilčiuko nuotraukos Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS RAIMONDAS BERNOTAS VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMO PRIELAIDOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovas lekt. dr. Vitalija Venckuvienė KAUNAS

More information

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės

MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas. Modernaus muziejaus veiklos gairės MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos gairės VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS MUZEOLOGIJOS KATEDRA MUZIEJININKYSTĖS STUDIJOS, III tomas Modernaus muziejaus veiklos

More information

modernizavimas Europoje

modernizavimas Europoje Aukštojo mokslo modernizavimas Europoje Galimybės studijuoti, baigti studijas ir įsidarbinti 2014 Eurydice ataskaita Švietimas ir mokymas Aukštojo mokslo modernizavimas Europoje: galimybės studijuoti,

More information

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m. Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 359-14-ESD tarp Lietuvos Respublikos

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE Aurelija Jakubė, Aurimas Juozaitis Metodinės rekomendacijos Log in www.ects.cr.vu.lt Aurelija Jakubė Aurimas M. Juozaitis BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

More information

MIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004

MIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004 MIESTŲ PRAEITIS, 1 MIESTŲ PRAEITIS, 1 Vilnius, 2004 REDAKCINĖ KOLEGIJA Agnė ČIVILYTĖ (Lietuvos istorijos institutas) Eimantas MEILUS (Lietuvos istorijos institutas) Rimvydas PETRAUSKAS (Vilniaus Universitetas)

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Olga Denisova ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: doc. Lina Girdauskienė KAUNAS, 2017

More information

Iš chaoso į harmoniją

Iš chaoso į harmoniją Iš chaoso į harmoniją Michaelis Laitmanas Iš chaoso į harmoniją UDK 141 La-155 Versta iš: Michael Laitman, From Chaos to Harmony, Laitman Kabbalah Publishers, Toronto, Canada ISBN 978-9955-9935-4-4 Original

More information

Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ, UGDYMO BŪDAS

Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ, UGDYMO BŪDAS LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS MENINIO UGDYMO KATEDRA Jekaterina SADOVSKAJA Dailės edukologijos studijų programa MAGISTRO DARBAS DAILĖS TERAPIJA KAIP 3-5 METŲ VAIKŲ, TURINČIŲ

More information

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355. DOI: 10.15544/mts.2015.37 2015. Vol. 37. No. 3: 425 437. APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA

More information

VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ FORMAVIMO PRIELAIDOS IR GALIMYBĖS. Rūta Adamonienė Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ FORMAVIMO PRIELAIDOS IR GALIMYBĖS. Rūta Adamonienė Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas ISSN 1822-6760 Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2009. Nr. 16 (1). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ

More information

TURINYS gegužė Nr. 5(204)

TURINYS gegužė Nr. 5(204) TURINYS 2011 gegužė Nr. 5(204) POŽIŪRIS Vaclovas Paulauskas. Pasiklydę tarp demokratijos ir pinigų diktatūros 2 Justinas Karosas. Ar jau atėjo laikas surasti save? 4 AKTUALIJOS GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis

More information

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29)

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29) ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013. 1 (29). 30 37 Lietuvos konkurencingumo pokyčių vertinimas Europos Sąjungos šalių kontekste Janina Šeputienė, Kristina Brazauskienė

More information

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS?

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kokius tikslus suaugusiųjų mokymuisi kelia Europa ir Lietuva? SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? 2015 birželis, Nr.

More information

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika 2017 gruodis, Nr. 5 (161) ISSN 1822-4156 Elgesio ar (ir) emocijų

More information

VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Verslo administravimo studijų programa Kodas 62603S107 OKSANA PUSKUNIGIENĖ MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS KŪRYBIŠKUMO

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams Europos struktūriniai ir investicijų fondai Gairės valstybėms narėms ir programų valdymo institucijoms Gairės paramos gavėjams Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams 2 redakcija,

More information

LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRAS SPECIALISTŲ IR KOMPETENCIJŲ ESAMOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ATITIKIMO ANALIZĖ

LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRAS SPECIALISTŲ IR KOMPETENCIJŲ ESAMOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ATITIKIMO ANALIZĖ LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRAS SPECIALISTŲ IR KOMPETENCIJŲ ESAMOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ATITIKIMO ANALIZĖ (tyrimo ataskaita) Vilnius, 2011 1 TURINYS ĮVADAS 3 1. BENDRIEJI ŠALIES DARBO IŠTEKLIAI PAGAL

More information

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI?

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kaip ugdomas pilietiškumas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis? Kokie mūsų aštuntokų kognityviniai

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Eduardas Jegelavičius VERSLO VERTINIMO METODO PARINKIMO MODELIS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė doc. dr. Alina Stundžienė KAUNAS, 2017 KAUNO

More information

VAIKO BRANDUMAS MOKYKLAI KAS TAI?

VAIKO BRANDUMAS MOKYKLAI KAS TAI? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Pagrindiniai klausimai: Kaip apibrėžiamas vaiko brandumas mokyklai? Koks vaikas yra laikomas brandžiu mokytis pradinėje mokykloje? Kaip vaikas pereina iš ankstyvojo

More information

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. Erasmus+ Programos vadovas Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. 1 versija (2017): 20/10/2016 TURINYS SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS... 8 Kaip skaityti šį Programos

More information

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės

More information

Teoriniai profesin s karjeros valdymo aspektai

Teoriniai profesin s karjeros valdymo aspektai ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 29 Teoriniai profesin s karjeros valdymo aspektai Aist Stancikien Mykolo Romerio universitetas Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius Straipsnyje

More information

KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija

KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija KALBOS IR KULTŪROS SĄSAJOS Vida Čepulkauskien, Aldona Vosyliūt Kauno kolegija Anotacija. Kalbos žmones jungia ir išskiria. Vis plačiau atsiveriantys vartai į besivienijančią Europą, į bendravimą ir bendradarbiavimą

More information

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Šio dokumento parengimą

More information

LAIKAS IR VADYBA Jonas Kvedaravičius, Žilvinas Malinauskas Vytauto Didžiojo universitetas. Įvadas

LAIKAS IR VADYBA Jonas Kvedaravičius, Žilvinas Malinauskas Vytauto Didžiojo universitetas. Įvadas ISSN 1822-6760 Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2008. Nr. 15 (4). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) LAIKAS IR VADYBA Jonas Kvedaravičius,

More information

KULTŪRINIO IMPERIALIZMO IR INFORMACINIO KARO RYŠYS

KULTŪRINIO IMPERIALIZMO IR INFORMACINIO KARO RYŠYS Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedra MARTYNAS GALINAITIS, Tarptautinės komunikacijos magistro studijų programos studentas KULTŪRINIO IMPERIALIZMO IR INFORMACINIO

More information

Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas

Nijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) Socialinių mokslų sritis STUDIJŲ IR DARBO

More information

LENTELĖS PAVEIKSLIUKAI

LENTELĖS PAVEIKSLIUKAI TURINYS ĮVADAS...3 I. TERITORIJŲ PLANAVIMAS DARNIOS PLĖTROS KONTEKSTE...4 II. URBANISTINĖS SISTEMOS UGDYMAS IR STIPRINIMAS...5 III. STIPRINANT MIESTŲ VAIDMENĮ ŠALIES TERITORIJOJE...6 IV. ŠALIES URBANISTINĖS

More information

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1

More information

GEROS PAMOKOS RECEPTAI

GEROS PAMOKOS RECEPTAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis

More information

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.

More information

Savanorystė probacijos sistemoje: prielaidos ir galimybės

Savanorystė probacijos sistemoje: prielaidos ir galimybės Savanorystė probacijos sistemoje: prielaidos ir galimybės Savanorystė probacijos sistemoje: prielaidos ir galimybės Dr. Gintautas Sakalauskas (grupės vadovas ir mokslinis redaktorius) Dr. Algimantas Čepas

More information

Kinijos versmė ir mes

Kinijos versmė ir mes Kinijos versmė ir mes Liudviko GIEDRAIČIO interviu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektoriumi Vyčiu SILIUMI Kinija nuo amžių išskirtinai milžiniška, žmonių gausi šalis, tačiau gal dėl menkos

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information