Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Rusiją galimybių studija m.

Size: px
Start display at page:

Download "Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Rusiją galimybių studija m."

Transcription

1 Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Rusiją galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K

2 TURINYS Santrauka 3 Įvadas 4 1. Lietuvos draudimo paslaugų sektoriaus situacijos analizė Svarbiausi Lietuvos draudimo sektoriaus rodikliai Sektoriaus konkurencinė aplinka Paklausa sektoriaus teikiamoms paslaugoms Sektoriaus eksporto veikla Rusijos Federacijos verslo aplinkos analizė Verslo makroaplinkos analizė Teisinė verslo aplinka Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka Rusijos Federacijoje Rusijos Federacijos rinkos iššūkiai ir galimybės Rusijos Federacijos paslaugų rinkos vertinimas Detalus sektorinis draudimo rinkos tyrimas Rusijos Federacijoje Rusijos Federacijos draudimo paslaugų sektoriaus analizė Teisinė draudimo sektoriaus reguliavimo bazė Rusijoje Sektoriaus pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių formulavimas Sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę rinką stiprybių, silpnybių, 56 grėsmių ir galimybių analizė 5. Įţvalgos ir rekomendacijos dėl sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę 59 rinką 5.1. Potencialūs paslaugos teikimo partneriai Rusijos Federacijoje Optimalūs paslaugų eksporto būdai, kanalai, alternatyvos Sektorinės eksporto strategijos į tikslinę rinką ir draudimo sektorių gairės Išvados Šaltinių sąrašas 75 2

3 Santrauka Šioje galimybių studijoje pirmiausiai išnagrinėta dabartinė Lietuvos draudimo paslaugų sektoriaus būklė, statistiniai rodikliai, konkurencinė aplinka, aptarti sektoriaus paslaugos eksporto rodikliai. Antra galimybių studijos dalis skirta aprašyti ir išanalizuoti Rusijos Federacijos draudimo paslaugų sektoriaus statistinę informaciją, vystymosi tendencijas, perspektyvines raidos kryptis, identifikuoti sektoriaus stiprybes, silpnybes, grėsmes ir galimybes Lietuvos sektoriaus įmonių paslaugų eksportui. suformuotos įžvalgos ir rekomendacijos dėl sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę rinką. Aptarti įėjimo į tikslinę rinką metodai, paslaugos eksporto vystymo gairės, potencialūs paslaugos teikimo partnerių parinkimo būdai ir sąlygos, trumpai pateikiama informacija apie 54 pagrindines Rusijos Federacijos draudimo paslaugų sektoriaus kompanijas. Išnagrinėjus informaciją apie draudimo paslaugų sektoriaus Rusijos Federacijoje situaciją, remiantis išanalizuotais duomenimis ir aptartais rezultatais, formuluojamos išvados, kurių esmė identifikuoti optimalius pagrindinius strateginius sektorinio eksporto iš Lietuvos į Rusijos Federaciją principus ir jų realizavimo būdus. 3

4 Įvadas Draudimo vaidmuo pasaulio ekonomikoje yra svarbus, kadangi suteikia rizikos valdymo galimybę, reikalingą tiek versle, tiek ir kitoje kasdieninėje veikloje, ir taip prisideda prie ekonominės veiklos gyvybingumo. Draudimas yra svarbi ir auganti finansinio sektoriaus dalis beveik visose išsivysčiusiose ir besivystančiose ekonomikose. Lietuvos draudimo rinka, palyginti su kitomis užsienio šalimis, dar tebėra jauna ir besivystanti, todėl ji turi didelį augimo potencialą. Draudimo įmonių konkurencija rinkoje nuolat didėja, kadangi šiuolaikinis draudimas nėra ribojamas nacionalinių sienų vienos šalies rezidentai gali įsigyti draudimą iš kompanijos, kurios kapitalo kilmė yra fiziškai nutolusi nuo pardavimo sandorio vietos. Draudimo sistema skatina tarptautinės prekybos augimą, perimdama prekes ar paslaugas eksportuojančių ir importuojančių ūkio subjektų rizikas. Draudimo veikla yra reikšminga tiek konkrečiam asmeniui, tiek valstybei. Asmuo, apsidraudęs nuo rizikos, gali jaustis saugiai, nes, įvykus draudiminiam įvykiui, jam bus atlyginti nuostoliai. Valstybės atžvilgiu draudimo veikla skatina ekonomikos augimą, kuria darbo vietas, papildo įmokomis valstybės biudžetą ir daro teigiamą poveikį šalies plėtrai. Draudimo paslaugų paklausa yra vienas iš sudėtingiausiai įvertinamų draudimo rinkos elementų. Dažniausiai draudimo paslaugu paklausa siejama su draudimo rizika: tai gyventojų ir įmonių potencialus poreikis apsisaugoti nuo pačių įvairiausių komercinių, gamybinių, finansinių, techninių, gamtinių ir kitų rizikų. Draudimo paslaugų paklausa yra draudimo įmokų apimtis, kuria galima gauti tam tikroje geografinėje teritorijoje per atitinkamą laikotarpį. Visuminė reali draudimo paslaugų paklausa nustatoma remiantis rinkos mastais (draudimo įmokų apimtis ir jų didėjimo sparta), draudimo paslaugos prasiskverbimo į rinką laipsniu, draudimo paslaugų rinkos prisotinimo lygiu, draudimo paslaugoms įsigyti skirtomis išlaidomis. Draudimo rinka suprantama kaip socialinė ekonominė struktūra, susidedanti iš draudimo įmonių, agentų ir brokerių, kurie formuoja rinkos pasiūlą, ir verslo įmonių bei individų, kurie formuoja draudiminės apsaugos paklausą. Draudimo naudingumą apibūdina šie požiūriai: 1. Socialinis. Draudimas vertinamas kaip žmonių gerovės, prisitaikymo ir turtinių skirtumų tarp atskirų visuomenės sluoksnių mažinimo priemonė. Draudimo teikiama apsauga užtikrina praradimų kompensavimą, o tai lemia prieš tai įgyto asmeninės ir visuomeninės gerovės lygio išsaugojimą). 2. Ekonominis. Draudimo paslaugų prieinamumas būtinas ekonomikos stabilumo elementas, todėl draudimas būtina ūkio vystymosi ir klestėjimo sąlyga. Draudimas, 4

5 mažindamas ūkio subjektų veikos riziką, didina ekonominį ūkio subjektų aktyvumą, o kartu skatina ir šalies ekonomikos lygio augimą. 3. Makroekonominis. Draudimas gali būti efektyviai pritaikomas, siekiant taupyti ar investuoti lėšas, be to, draudimo teikiama apsauga padeda išsaugoti kapitalą, pajamas ir kreditą. Todėl draudimo sistemos užimamos pozicijos konkrečios šalies ekonomikos vystymosi ir visuomenės pragyvenimo lygio užtikrinimo požiūriu yra itin reikšmingos. Draudimo teikiami rizikos valdymo pranašumai ir galimybė išvengti nežinomybės sąlygų nulemtų nuostolių padeda išsaugoti tiek asmeninę, tiek visuomeninę gerovę ir prisideda prie šalies ekonomikos gyvybingumo. Dabar draudimas yra reikalingas nacionalinių ekonomikų funkcionavimo elementas, prisidedantis prie ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo užtikrinimo. Draudimas užima reikšmingas pozicijas ir vaidina svarbų vaidmenį kiekvienos išsivysčiusios šalies ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime. Draudimo paslaugų visuma, kurios draudėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal savybes, naudojimą ir kainas, vadinama draudimo paslaugų rinka. Draudimo rinką taip pat galima apibūdinti ir kaip paslaugų rinką, kurioje vyrauja draudikų, draudėjų ir, jei prireikia, tarpininkų tarpusavio piniginių santykių sistema, kuri susiklosto parduodant ir perkant draudimo paslaugas, sumokant draudikams draudimo įmokas ir išmokant draudėjams išmokas iš draudimo įmonės sudaryto fondo, leidžiančio užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų draudimo interesus ir suformuoti draudikų bei perdraudėjų specifinio verslo finansinį pagrindą. Ši galimybių studija skirta identifikuoti draudimo paslaugų eksporto galimybes Rusijos Federacijoje ir jų realizavimo būdus. Pirmoje galimybių studijos dalyje aptarti tikslinių paslaugų sektorių Lietuvos eksporto rodikliai, jų pokyčiai, raidos tendencijos, rodiklių santykis su Lietuvos Verslo konfederacijos narių paslaugų eksporto poreikiais. Pagrindiniai Lietuvos draudimo rinkos bruožai: sparčiai vystosi, turi didelį augimo potencialą; dominuoja ne gyvybės draudimas; vyrauja transporto ir turto draudimas ne gyvybės draudimo rinkoje bei kaupiamasis draudimas su garantuota palūkanų norma ne gyvybės draudimo rinkoje; labai koncentruota su pastovia koncentracijos mažėjimo tendencija; vyrauja užsienio kapitalas; aukštas vidutinis draudimo įmonių mokumo koeficientas; didėja draudimo tarpininkų vaidmuo. Antra galimybių studijos dalis skirta aprašyti ir išanalizuoti Rusijos Federacijos draudimo sektoriaus būklę, statistinius duomenis, specifiką, ekspertų išvadas ir 5

6 rekomendacijas, vystymosi tendencijas, perspektyvines raidos kryptis ir rinkas. Rusija yra labai svarbi Lietuvos paslaugų eksporto kryptis dėl savo rinkos dydžio, susiklosčiusių tradicijų, turimų verslo ryšių ir kontaktų, galimybių plėtrai. Nors dabartinė ekonominė situacija Rusijoje nėra pilnai prognozuojama, su verslu susiję sprendimai dažnai yra politizuoti, daug trukdžių, tačiau ši rinka visada bus svarbi Lietuvai ir jose teks aktyviai veikti, prisitaikant prie esamos situacijos, o tam būtina detaliai žinoti rinką, jos specifiką ir prognozuojamus pokyčius. Rusijos rinka taip pat yra palanki, plečiant paslaugų eksporto geografiją į kitas NVS regiono šalis m. Lietuvos paslaugų eksportas sparčiausiai augo į Tradicinę Rytų rinką 34,4 proc. Į Tradicinę Rytų rinką (Rusija, Baltarusija, Ukraina) buvo eksportuota 39,8 proc. visų Lietuvos paslaugų, daugiausia į Rusiją 25,5 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto. Rengiant šią draudimo sektoriaus paslaugų eksporto į Rusijos Federaciją galimybių studiją, didelis dėmesys buvo skirtas prieinamų informacijos šaltinių analizavimui, detaliam šalies ekonominės ir socialinės investavimo situacijos įvertinimui, surinkti ir įvertinti susiję statistiniai rodikliai, identifikuoti didžiausio potencialo sektoriniai segmentai, nustatytos vystymosi tendencijos, surinkta kontaktinė informacija. 6

7 1. LIETUVOS DRAUDIMO PASLAUGŲ SEKTORIAUS SITUACIJOS ANALIZĖ 1.1. Svarbiausi Lietuvos draudimo paslaugų sektoriaus rodikliai Ekonominė krizė smarkiai paveikė visą draudimo paslaugų sektorių. Prasidėjus krizei, nuo 2008 m. pabaigos, draudimo rinka Lietuvoje traukėsi. Jau ir taip buvusi ganėtinai atsilikusi, ji dar labiau atsiliko nuo Vakarų Europos šalių m. draudimo rinka susitraukė penktadaliu. Didžiausią smūgį patyrė ne gyvybės draudimo rinka 2008 m. kilusi 13 proc., 2009 m. ji smuko beveik trečdaliu. Ne gyvybės draudimo rinka labai priklausoma nuo juridinių asmenų finansinės padėties. Komercinis draudimas smuko dėl sumažėjusio eksporto, nusilpusio vežimo verslo. Lietuvos draudimas 2009 m. užėmė trečdalį rinkos, Ergo Lietuva ir PZU Lietuva beveik po 13 proc. [20]. Visose draudimo sektoriaus bendrovėse, išskyrus Industrijos garantą, įsitvirtino užsienio kapitalas. Lietuvos draudimo rinką, kaip ir visą Baltijos rinką, valdo antrinės bankų įmonės. Tokia praktika yra visose Europos šalyse, vietinių draudimo bendrovių vos viena kita. Reso Europą perėmė stambesnio kapitalo įmonė, norvegų kompanija Gjensidige perėmė Baltic polis, paskui ir Reso Europą. Ekspertų vertinimu, Lietuvos draudimo rinka, palyginti su kitų ES šalių rinkomis, vis dar laikoma nepakankamai gerai išplėtota. Besikuriančių Lietuvoje filialų progresą rodo Gjensidige Baltic Lietuvos filialo rezultatai, nes jis jau užima 7 proc. rinkos, o If P&C Insurance AS Lietuvos filialas užima 10,5 proc. rinkos. Iš viso filialams priklauso 22 proc. rinkos ir buvo prognozuojama, kad netrukus jie gali užimti trečdalį visos rinkos [20] m. Lietuvos draudimo rinka, įskaitant ir šalyje veikiančius užsienio draudimo įmonių filialus, siekė 1,263 mlrd. Lt 2,4 proc. mažiau nei 2009 m. Ne gyvybės draudimo rinka 2010 m. sumažėjo 6,2 proc. iki 852,03 mln. Lt, gyvybės draudimo rinka išaugo 6,7 proc. iki 411,141 mln. Lt. Ne gyvybės draudimui teko 67,5 proc. visų pasirašytų įmokų, gyvybės draudimui 32,5 proc. visų įmokų. Ne gyvybės draudimo rinkoje populiariausiu išliko vairuotojų civilinės atsakomybės, transporto priemonių kasko ir turto draudimas kartu šioms trims draudimo rūšims teko 78,6 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos [21]. Turto draudimo įmokų 2010 m. pasirašyta 10 proc. mažiau nei 2009 m. Sveikatos draudimo įmokų padidėjo 7,5 proc., bendrosios civilinės atsakomybės draudimo įmokų sumažėjo 3,5 procento. Gyvybės draudimo rinkoje dominavo investicinis gyvybės draudimas, kurio įmokos sudarė 69,9 proc. visų gyvybės draudimo segmente pasirašytų įmokų. Pasirašytos investicinio gyvybės draudimo įmokos padidėjo 8,6 proc. Tradicinio gyvybės draudimo įmokų 2010 m. buvo 4 proc. daugiau nei 2009 m. ir jos sudarė 28,2 proc. visų pasirašytų įmokų gyvybės 7

8 draudimo rinkoje. Sutuoktuvinio ir gimimų draudimo įmokos sudarė 1,9 proc. visų gyvybės draudimo rinkoje pasirašytų įmokų [21]. Pagrindinė įmonių veikla draudimas 2010 m. buvo nuostolinga, trijų ketvirčių nuostolis siekė daugiau nei 35 mln. Lt metų pirmąjį pusmetį pelningai dirbo 9 Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės (5 ne gyvybės, 4 gyvybės), o nuostolius patyrė 4 (3 ne gyvybės, 1 gyvybės) [17] m. situacija draudimo rinkoje stabilizavosi, o 2012 m. prasidėjo rodiklių augimas. Lietuvos draudimo rinka 2012 m., palyginti su 2011 m., pagal pasirašytas įmokas ūgtelėjo 5,2% nuo 1,7 mlrd. Lt iki beveik 1,8 mlrd. Lt m. Lietuvos Respublikoje registruotos draudimo įmonės ir kitų ES valstybių narių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai pasirašė 1,8 mlrd. Lt draudimo įmokų. Ne gyvybės draudimo rinka augo 6,6% iki 1,2 mlrd. Lt. Ne gyvybės draudimo portfelyje reikšmingiausias ir toliau buvo privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir savanoriškas transporto priemonių kasko draudimas, kurių įmokų suma pašoko atitinkamai 9% ir 11,9% [42]. Per 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. atitinkamu laikotarpiu, draudimo rinka išaugo net 10,9% šalyje registruotos draudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai pasirašė 441,3 mln. Lt draudimo įmokų. Lietuvos draudimo rinkos apimties padidėjimą lėmė reikšmingas ne gyvybės draudimo rinkos augimas (11,1%). Gyvybės draudimo įmokos 2013 m. pirmąjį ketvirtį siekė 132,9 mln., ne gyvybės draudimo 308,4 mln. Lt m. pirmąjį ketvirtį ne gyvybės draudimo šakos apimtis sudarė 69,9% visos draudimo rinkos [15]. Bendras draudimo rinkos augimas 2013 m. buvo apie 10 proc., t.y. daugiau, negu draudikai tikėjosi metų pradžioje. Turtą aktyviau draudė gyventojai negu verslas. Įmonių turto draudimas 2013 m. nebuvo linkęs augti šio draudimo rinka greičiau yra persidalinama tarp draudimo bendrovių, o bendro ryškesnio augimo nepastebima. Šiek tiek verslo turto draudimas augo dėl keleto naujų statybos projektų, pačiai PZU Lietuva bendrovei reikšmingas buvo Suskystintųjų dujų terminalo infrastruktūros statybos draudimas. Per metus bendra Lietuvos verslo draudimo rinka ūgtelėjo apie 7 proc., o sėkmingi projektai PZU Lietuva padėjo pasiekti 30 proc. metinį augimą [15]. Statybų sektorius kol kas atsigauna lėtai, neįsibėgėjo ir renovacija. Renovavus namą, žmonės labiau rūpinasi ne tik savo namų turtu, tačiau ir bendro naudojimo patalpomis. Avarijos atveju bendrųjų patalpų remonto išlaidas atlygintų draudimas, nes žmonėms gana sunku susitarti ir skirti lėšų bendrų patalpų remontui. Todėl gyventojų turto draudimas augo sparčiau bendras rinkos augimas siekė 9 proc. PZU Lietuva augimas gyventojų turto segmente 2013 m. pranoko rinkos vidurkį ir sudarė 12 proc. PZU Lietuva pasiekė antrąją poziciją Lietuvos rinkoje pagal gyventojų turto draudimo apimtis [15]. 8

9 Lietuva pagal skvarbos ir tankio rodiklius bendroje Europos Sąjungos draudimo rinkoje užima žemą vietą. Lietuvos draudimo skvarba siekia 1,4 proc. (tokia pačią skvarbą turi ir Rumunija) ir ES kontekste lenkia tik Graikiją. Lyginant Baltijos valstybių rodiklius, pagal draudimo tankį pirmauja Estija, o pagal draudimo skvarbą priekyje yra Latvija. Pagal draudimo skvarbą Lietuva dar beveik perpus atsilieka nuo Rytų ir Centrinės Europos regiono šalių vidurkio. Lietuva pagal draudimo skvarbos rodiklį nuo ES vidurkio atsilieka 2,5 karto (ES skvarba 3,5 proc.), o nuo pasaulio vidurkio 2 kartus (pasaulio skvarba 2,9 proc.). Lietuvoje pastebimas ypač mažas ne gyvybės draudimo tankis. Pagal šį rodiklį Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka net 7,4 karto. Toks atsilikimas susiformavo nuo ekonominės krizės laikotarpio. Tuomet Lietuvoje draudimo rinka susitraukė net 27 proc., nors senosiose Europos šalyse ji išsilaikė ir smarkaus kritimo išvengė. Prognozuojama, kad artimiausius trejus metus draudimo rinka augs bent dukart sparčiau nei šalies BVP. Galima teigti, kad Lietuvos draudimo rinka turi stiprų plėtros potencialą. Poskyrio išvados 1. Visose Lietuvos draudimo sektoriaus bendrovėse, išskyrus Industrijos garantą, įsitvirtino užsienio kapitalas. Lietuvos draudimo rinką, kaip ir visą Baltijos rinką, valdo antrinės bankų įmonės. 2. Draudimo sektoriaus apyvarta Lietuvoje nuo 2012 m. pradėjo augti. Lietuvos draudimo rinka 2012 m., palyginti su 2011 m., padidėjo 5,2% m. generuojamos pajamos augo virš 10 proc., didesnis augimas fiksuojamas ne gyvybės draudimo segmente. 3. Lietuvos draudimo rinka, palyginti su kitų ES šalių rinkomis, laikoma nepakankamai gerai išplėtota. Lietuva pagal skvarbos ir tankio rodiklius bendroje Europos Sąjungos draudimo rinkoje užima žemą vietą. Kartu tai rodo didelį rinkos plėtros potencialą. 4. Lietuvos draudimo rinkoje, priešingai nei įprasta pasaulyje, dominuoja ne gyvybės draudimo veikla Sektoriaus konkurencinė aplinka Lietuvos draudimo rinkoje yra labai aukštas koncentracijos lygis. Lietuvos draudimo rinkos dalyviai labiausiai priklauso nuo savo pagrindinio (kelių pagrindinių vystomų draudimo grupių, sudarančių didžiausią draudimo portfelio dalį) draudimo segmento. Draudimo sektorius tiesiogiai susijęs su bankiniu sektoriumi, nes dauguma didžiųjų bankų Lietuvoje teikia ir draudimo paslaugas m. ne gyvybės draudimo rinkoje lyderis buvo Danijos kapitalo valdomas Lietuvos draudimas, jis užėmė 33,1 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos. Vokietijos Ergo grupės bendrovės ( Ergo Lietuva ir Ergo Lietuva gyvybės draudimas ) valdė 14 proc. rinkos. Latvijos kapitalo BTA draudimas (kartu su BTA filialu Lietuvoje) 2010 m. 9

10 valdė 13,6 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. Lenkijos PZU valdoma Lietuvos draudimo įmonių grupė PZU Lietuva valdė 12,4 proc. rinkos. If draudimo pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos sudarė 9,5 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos. Gyvybės draudimo rinkoje 2010 m. lyderio pozicijose buvo Swedbank Life Insurance filialas Lietuvoje, jis valdė 29,3 proc. rinkos. SEB gyvybės draudimas valdė 18 proc. gyvybės draudimo rinkos, Aviva Lietuva užėmė 17 proc. rinkos. Mandatum Life Insurance Baltic (buvęs Sampo Life ) Lietuvos filialas valdė 15,5 proc. rinkos, Ergo Lietuva gyvybės draudimas 7,6 proc. rinkos. Draudimo priežiūros komisija (DPK) prognozuoja, kad šiemet šalies draudimo rinka sumažės 2 proc. iki maždaug 1,53 mlrd. Lt [21]. Pagrindiniai rinkos lyderiai išliko tie patys ir 2012 m. (31,3 proc.) ne gyvybės draudimo rinkoje didžiausią rinkos dalį užėmė Lietuvos draudimas. Kitos didžiausios kompanijos buvo PZU Lietuva (13,3 proc.), BTA draudimas (13,2 proc.) ir Ergo Lietuva (12,9 proc.). 1 pav. Koncentracija Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje pagal pasirašytas įmokas Gyvybės draudimo segmente lyderiai taip pat nepasikeitė, nors Swedbank Life Insurance užimama rinkos dalis kiek sumažėjo, o labiausiai augo Mandatum Life Insurance pajamos. Pirmaujančios segmente kompanijos 2012 m. buvo Swedbank Life Insurance (22,7 proc.), SEB Gyvybės draudimas (21,3 proc.) ir Aviva Lietuva (19,6 proc.). 10

11 2 pav. Koncentracija Lietuvos gyvybės draudimo rinkoje pagal išmokas Šiuo metu 40 proc. rinkos priklauso užsienio kapitalo bendrovėms. Tik tris įmones galima identifikuoti kaip nacionalines. Tai Bonum Publicum, Lamantinas ir Industrijos garantas. Ateityje taip pat daugelis lietuviškų draudimo įmonių bus užsienio bendrovių padaliniai. Jų galimybės didesnės, todėl rinkoje užtikrinamas finansinis stabilumas. Daugiau žaidėjų draudimo rinkoje nei yra šiandien iki 2020 m. nebus. Atvirkščiai, įmonės gali jungtis [37]. Oficialiame Lietuvos eksportuotojų sąraše yra 14 draudimo brokerių. Gyvybės draudimo paslaugų tiekėjai šiame sąraše yra Aviva Lietuva, SEB gyvybės draudimas, Ergo Life Insurance SE ; ne gyvybės draudėjai: Industrijos garantas, Lietuvos draudimas, PZU Lietuva, Centrinis biuras, Coface Baltics Services, ERGO Insurance SE. Kitas su draudimu susijusias paslaugas teikia Klaifena. Finansinių ir draudimo paslaugų sektoriumi ir galimybėmis eksportuoti susijusias paslaugas suinteresuota Lietuvos bankų asociacija, kuriai priklauso visi Lietuvoje veikiantys bankų padaliniai, Lietuvos finansų maklerių asociacija, Lietuvos draudikų asociacija (jungia 10 ne gyvybės draudimo įmonių), Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (jungia 10 įmonių). Tam tikrų interesų turi ir pagrindinės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės. Draudimo paslaugų teikimo plėtra rytų rinkoms pirmiausiai domisi PZU, kuri jau šiuo metu dirba Rytų rinkose. Specifinių interesų turi Compensa TU S.A., ERGO Insurance SE (turi padalinį Baltarusijoje), IF P&C Insurance AS. Compensa TU S.A. yra Vienna Insurance Group filialas Lietuvoje. Grupės bendrovės ir filialai savo veiklą vykdo šiose šalyse: Baltarusijoje, Gruzijoje, Ukrainoje. ERGO yra viena iš pirmaujančių draudimo grupių Baltarusijoje, teikianti paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. ERGO draudimo grupė veikia 31 pasaulio šalyje. IF P&C Insurance AS filialas If yra pirmaujanti ne gyvybės draudimo bendrovė Šiaurės regione. If priklauso Suomijos Sampo grupei, teikia draudimo paslaugas Rusijos rinkoje. DK Lamantinas vykdoma veikla atsakomybės, atliekant muitinės procedūras, draudimas. DK PZU Lietuva yra Lenkijos draudimo 11

12 kompanijos padalinys. Užsiima ne gyvybės draudimo segmentu, yra sveikatos draudimo rinkos lyderė, valdanti 23 proc. šalies savanoriško sveikatos draudimo rinkos. AB Lietuvos draudimas didžiausia ir ilgiausią patirtį sukaupusi draudikė, draudimo rinkos lyderė Lietuvoje ir didžiausia draudimo bendrovė Baltijos šalyse. AB Lietuvos draudimas yra šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis, kurį renkasi trečdalis draudimo paslaugomis besinaudojančių klientų. Kasmet bendrovė savo klientams atlygina nuostolių už beveik 200 mln. Lt. AB Lietuvos draudimas pagrindinė akcininkė yra Didžiosios Britanijos bendrovė Royal & Sun Alliance Insurance plc., priklausanti vienai didžiausių pasaulyje draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 140 šalių ir aptarnaujančiai apie 17 mln. klientų visame pasaulyje [15]. Poskyrio išvados 1. Didžiausia draudimo kompanija Lietuvos rinkoje yra Lietuvos draudimas, kuri specializuojasi ne gyvybės draudimo segmente. Kitos didžiausios kompanijos yra PZU Lietuva, BTA draudimas ir Ergo Lietuva. Gyvybės draudimo segmente daugiausiai rinkos užima Swedbank Life Insurance padalinys. 2. Dabar apie 40 proc. draudimo rinkos yra užimta užsienio kapitalo ir ši dalis dar didės. Iki pat 2020 m. nenumatomas rimtų naujų veikėjų atėjimas į rinką, draudimo kompanijų skaičius gali dar mažėti dėl vykstančios sektoriaus konsolidacijos. 3. Draudimo paslaugų eksportu suinteresuotos profesinės draudikų asociacijos, ERGO, PZU, If, Compensa draudimo kompanijos, dalis draudimo paslaugų brokerių. Oficialiame Lietuvos eksportuotojų sąraše yra 14 draudimo brokeriai Paklausa sektoriaus teikiamoms paslaugoms Draudimo rinkos teikiamos paslaugos apima labai plačią sferą. Jas teikia draudimo kompanijos, užsienio šalių kompanijų filialai, draudimo brokeriai ir agentai. Gerėjant finansinei šalies situacijai, gyventojai intensyviau draudžia turtą, verslo segmente didelis potencialas regimas draudžiant smulkųjį ir vidutinį verslą [16]. Per ekonominį sunkmetį prisiėmę didžiąją dalį finansinės rizikos ant savo pečių, dabar Lietuvos gyventojai ir verslas finansines rizikas linkę perduoti draudikams m. gyventojai ir verslas draudimui išleido 1,3 mlrd. litų 9,2 proc. daugiau nei 2012 m. Beveik pasiektas 2008 metų lygis, kai Lietuvos draudimo rinkoje buvo pasirašyta įmokų už 1,4 mlrd. litų [1]. Draudikų teigimu, 2013 metais labiausiai rinka augo dėl verslo segmento privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo pardavimų vežėjai suaktyvėjo, grįžo į Lietuvos draudimo rinką ir draudėsi net 15 proc. daugiau. Pakilo ir pajamos iš verslo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo [1]. 12

13 Gyventojų segmente po 9,1 proc. populiarėjo turto ir nelaimingų atsitikimų draudimas. Vis tik draudikams Lietuvoje didžiausią nerimą kelia tai, kad gyventojai apdraudžia vis dar palyginti mažai savo turimų gyvenamųjų būstų: tiek pačių pastatų, tiek namų turto. Šiuo metu rinkoje, apklausų duomenimis, būsto draudimu naudojasi tik apie 46 proc. namų ūkių, kai Vakarų šalyse šie rodikliai siekia beveik 80 procentų. Kita vertus, privataus būsto draudimo rinka prieškrizinį lygį pasiekė ir viršijo jau pernai. Įtakos turi ir žema gyventojų perkamoji galia [1]. Lietuvoje bent vieną ne gyvybės draudimo paslaugą yra įsigiję mažiau nei pusė 44 proc. suaugusių šalies gyventojų, o populiariausias draudimas tas, kurį įsigyti privaloma vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės. Atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad labiausiai savo saugumu linkę rūpintis ir dažniau draudžiasi vyresni (36 74 metų) didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės, mažiausiai draudimo paslaugomis naudojasi jauni (iki 35 metų) mažesnių miestų ir kaimų gyventojai. Tik 12 proc. automobilių savininkų yra pasirinkę kasko draudimą savo automobiliams. Nelaimingų atsitikimų draudimas populiaresnis vyresnių (13 proc.) ir jaunų (10 proc.) miestiečių tarpe, tuo tarpu mažesniuose miestuose ir kaimo gyvenvietėse gyvenantys nesidraudžia nuo nelaimingų atsitikimų. Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai dažniau linkę pasirūpinti vaikais nei draustis patys nuo nelaimingų atsitikimų savo vaikus yra apdraudę 19 proc. apklaustų gyventojų [18]. 3 pav. Gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo pasirašytų įmokų kaita Draudimo rinkos pasiūlą pirmiausiai lemia esanti paklausa. Didžiausią paklausą turi privalomojo draudimo paslaugos, ypač privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimas. Ne gyvybės draudimo šakos augimui įtaką daro ne tik TPVCA, bet ir antros draudimo grupės pagal dydį kasko apimties augimas. Jau keletą metų iš eilės didėjantis ne gyvybės draudimo sudarytų ir galiojančių sutarčių skaičius rodo ne gyvybės draudimo rinkos plėtrą. Palyginti su pasirašytomis įmokomis, vidutiniškai pagal sudarytą sutartį pasirašoma didesnė ne gyvybės draudimo įmoka [20]. 13

14 Pagal dabartines prognozes metų laikotarpiu draudimo produktų skverbtis tarp gyventojų labiausiai didės turto ir transporto draudimo srityse. Remiantis ERGO prognozėmis, 2014 m. ne gyvybės draudimo rinka augs maždaug 7 proc., gyvybės 6 7 proc. Tikėtina, kad tiek ne gyvybės, tiek gyvybės draudimo rinka prieškrizinį lygį pasieks per artimiausius dvejus metus. Draudimo rinka yra kilimo stadijoje, tačiau augimas nebus labai staigus kaip pagal laipsniškąjį U scenarijų, jis labiau panašės į V, nes rinkos augimui įtakos turi ir bendra makroekonomikos situacija. Siekdama tenkinti Mastrichto kriterijų ir 2015 m. įvesti eurą, Vyriausybė dės pastangas išlaikyti žemą infliacijos lygį, kas suteiks galimybę draudimo rinkai augti palaipsniui, o ne staigiai. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, taip pat darant prielaidą, kad nebus esminių pokyčių mokesčių srityje, skatinant savanoriškąjį kaupimą per gyvybės draudimą, tikimasi nuosaikaus rinkos augimo [37]. Kalbant apie iššūkius, kurie laukia draudimo bendrovių kitąmet vienas jų bus pasiruošimas euro įvedimui. Jei bus apsispręsta, kad Lietuva įstos į euro zoną, neišvengiamai visos draudimo įmonės turės pasiruošti naujai sistemai. Prognozuojama, kad ekonomikos augimą 2014 m. labiau įtakos eksportas nei vidinis vartojimas. Ne gyvybės draudimo rinkoje laukiama visų draudimo rūšių augimo. Tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo bendrovės 2014 m. sieks ir portfelio augimo bei pelningos veiklos. Jos stengsis išlaikyti esamą kainų lygį toliau mažindamos veiklos sąnaudas ir efektyviai vykdydamos veiklą, optimizuojant kaštus. Numatoma, kad dauguma draudimo įmonių artimiausiais metais toliau plės veiklą ne tik Lietuvoje, bet visose Baltijos šalyse Lietuvos rinka nėra didelė, todėl visi draudikai stengiasi turėti draudimo padalinius tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje. PZU Lietuva vertinimu, 2014 m. draudimo rinka augs 7 8 proc., o gyventojų turto draudimas turėtų augti sparčiau, galbūt iki 10 proc. AB Lietuvos draudimas skaičiuoja, kad 2014 m. šalies ne gyvybės draudimo rinka išaugs 9,2%, iki 1,3 mlrd. Lt. Tikimasi, kad artimiausius keletą metų Lietuvos draudimo rinka išlaikys tvarų 8 9% augimą [15]. Transporto priemonių draudimo segmente prognozuojamam pakilimui įtaką darys jaunėjantis Lietuvos automobilių parkas m. augęs naujų transporto priemonių pardavimas dar sparčiau didės ir tai lems transporto draudimo apimčių augimą. Jeigu 2010 m. vidutinis automobilis Lietuvoje buvo 14,6 metų senumo, tai 2012 šis rodiklis pasiekė 13,9 metų. Ši jaunėjimo tendencija išsilaikys ir skatins kasko draudimo augimą. Verslo segmente didžiausias potencialas yra tarp smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmonių. Mažos ir vidutinės įmonės vis daugiau pradėjo draustis nuo įvairių rizikų. Ši tendencija turėtų išsilaikyti ir artimiausioje ateityje [1]. Taip pat numatomas statybų sektoriaus augimas, kartu didindamas tiek komercinio, tiek gyventojų turto draudimo apimtis m. 14

15 išduotų statybų leidimų skaičius per pirmą pusmetį buvo net 70 proc. didesnis nei užpernai. Vystysis žemės ūkio draudimo apimtys. Stiprėjantys ūkiai ir toliau draus tiek mašinas, tiek gyvulius. Kol kas nėra konkurencijos pasėlių draudime ir šią draudimo veiklą vykdo tik viena kompanija, tačiau tikėtina, kad kitais metais šią paslaugą pradės siūlyti daugiau įmonių. Lietuvoje darbdaviai atrado patrauklų būdą, kaip motyvuoti darbuotojus ilgalaikiu nepiniginiu būdu. Darbdaviai linkę drausti darbuotojų sveikatą, ir šis sveikatos draudimas toliau populiarėja Lietuvos rinka šiame segmente ūgtelėjo apie 10 proc. Tarp PZU Lietuva klientų daugėja naujų įmonių, kurios renkasi drausti darbuotojų sveikatą pirmą kartą. Šiais metais sveikatos draudimo kreivė ir toliau intensyviai augs [15]. Verslo draudime prognozuojamas nuosaikus augimas. Ergo prognozuoja, kad, neskaičiuojant pasėlių draudimo, komercinio turto draudimas šiemet augs ne daugiau kaip 2 3%. Darbuotojų sveikatos draudimo rinka augs apie 7 9%. Didesnio augimo iki 8 10% tikimasi verslo nutrūkimo draudimo segmente. Pozityviai vertinamos ir laidavimo draudimo perspektyvos. Jis glaudžiai susijęs su ES lėšų panaudojimu. Jei šiemet bus išlaikytas praėjusių metų tempas, tikėtinas 8 9%. įmokų augimas [44]. Didėja pasitikėjimas draudikais ir draudimo nauda tarp gyventojų ir verslo įmonių. Ateityje žmonėms iš draudikų reikės ne išmokėtų lėšų, bet sprendimų ir pagalbos kuo greičiau sugrįžtant į įprastas gyvenimo vėžes m. didelį šuolį padarė nauja paslauga pirkinio draudimas. Ši paslauga yra vienas iš pavyzdžių, leidžiančių žmonėms įsitikinti draudimo nauda [44]. Tiek kaupiamojo gyvybės draudimo, tiek investicinio gyvybės draudimo poreikis daug priklauso nuo viso šalies ūkio vystymosi ir gyventojų pajamų tendencijų. Prognozuojama, jog nedidelis BVP ir atlyginimų augimas turės įtakos saikingam gyvybės draudimo apimčių augimui. Vykstant intensyvioms diskusijoms dėl pensijų sistemos reformos, augs poreikis paslaugoms, skirtoms savanoriškai pensijai kaupti. Turėtų didėti ir draudimo apsaugai skirtų paslaugų poreikis [37]. Privataus turto draudimas augs iki 10 proc. kasmet ir ne tiek dėl to, kad kils turimo turto vertė, bet ir dėl to, kad vis daugiau žmonių, esant ekonominiam stabilumui ar augimui, nuspręs apsaugoti savo turtą. Vertinant draudimo rinkos pasikeitimą per dešimtmetį, manoma, kad vis daugiau žmonių drausis transporto priemonių draudimu (kasko). Rinksis ne investicinį gyvybės draudimą, kuriuo siekiama sukaupti didesnę kapitalo dalį ateičiai, bet gyvybės rizikos draudimą. Nors investicinis gyvybės draudimas patrauklus, kad galima uždirbti, tačiau yra ir didelė rizika patirti nuostolių. Tad žmonėms bus svarbiau užsitikrinti tam tikrą stabilumą šeimos maitintojo netekimo atveju, kurį garantuoja gyvybės rizikos draudimas. Taip pat populiarės bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, kurio išmokos padengia, pavyzdžiui, 15

16 kaimynui padarytus nuostolius, trūkus buto vamzdžiams. Daugės ir profesinės civilinės atsakomybės draudimų, kurie atlygina, pavyzdžiui, įmonės darbuotojų padarytą žalą klientams arba patirtus nuostolius dėl netinkamų bendrovės vadovo sprendimų [37]. Dar viena nauja ir didėjanti tendencija yra draudimo paslaugų perkėlimas į internetą. Nuolat auga tendencija paprastus draudimus, pvz., privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, įsigyti internetu ir telefonu. Nemažą įtaką draudimo rinkos pokyčiams darys popierinės biurokratijos sumažinimas ir naujų elektroninių būdų įdiegimas. Latvijoje jau atsisakyta popierinio draudimo liudijimo. Latvijoje policija tokią informaciją jau gali pasitikrinti elektroniniu būdu. Lietuvos policija taip pat turi įrangos, kuri padeda įsitikinti, ar automobilis apdraustas, tačiau vis dar trūksta įstatymų, kurie įtvirtintų nuostatą, jog popierinis draudimo liudijimas nėra reikalingas. Paprastesnis ir greitesnis draudimo produktų įsigijimas ir pagalba nelaimės atveju suteiks vis didesnį patrauklumą draudimo paslaugoms, o tai paskatins Lietuvos verslą ir gyventojus labiau saugoti savo turtą apsidraudžiant [15]. Poskyrio išvados m. gyventojai ir verslas draudimui išleido 1,3 mlrd. litų 9,2 proc. daugiau nei 2012 m. Beveik pasiektas 2008 metų lygis, kai Lietuvos draudimo rinkoje buvo pasirašyta įmokų už 1,4 mlrd. litų. 2. Be privalomojo draudimo rūšių, draudimo paslaugų skvarba Lietuvoje yra nedidelė. Būsto draudimu apdrausta 46 proc. namų ūkių, gyvybės draudimu apdrausti 44 proc. gyventojų, kasko draudimu apdrausta 12 proc. automobilių, nuo nelaimingų atsitikimų apsidraudę proc. gyventojų. Vertinama, kad draudimo apimtys ir skvarba didės, gerėjant Lietuvos ekonominei situacijai ir vartotojų perkamajai galiai. 3. Numatomas draudimo sektoriaus augimas 2014 m. sieks 7 8 proc., gyventojų turto draudimo segmente iki 10 proc., ne gyvybės draudimo rinka išaugs iki 9,2%, gyvybės draudimo segmentas 6 7 proc. Tikimasi, kad artimiausius keletą metų Lietuvos draudimo rinka išlaikys tvarų 8 9% augimą. 4. Artimiausiais metais pozityvūs pokyčiai numatomi verslo sektoriuje. Dėl atnaujinamos automobilių bazės didės kasko draudimo apimtys, daugiau reikšmės ir lėšų apsisaugojimui nuo galimų rizikų skiria smulkus ir vidutinis verslas, verslo įmonės dažniau draudžia savo turtą ir darbuotojų sveikatą. Šie faktoriai parodo rinkos augimą bei jo pokyčių potencialą. 5. Dar viena nauja ir didėjanti tendencija yra draudimo paslaugų perkėlimas į internetą. Nuolat auga tendencija paprastus draudimus (kaip privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą) įsigyti internetu ir telefonu. 16

17 1.4. Sektoriaus eksporto veikla Nors Lietuvos eksporto strategija yra nukreipta į diversifikaciją ir didesnė paslaugų eksporto dalis šiuo metu tenka Europos Sąjungos valstybėms, Rytų rinkos vis dar sudaro svarbią Lietuvos paslaugų eksporto sudedamąją dalį m. NVS šalys buvo pagrindinė eksporto kryptis, vėliau apimtys sparčiai mažėjo ir pastaruoju metu stabilizavosi. Iš NVS šalių svarbiausios eksporto partnerės Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kazachija. 1 lentelė. Lietuvos eksporto krypčių pokyčiai, proc. Šalių grupės Europos Sąjunga 50,3 43,1 63,2 64,8 60,3 64,3 61,0 61,3 60,5 EEA 2,6 14,6 3,3 3,3 3,2 3,1 3,1 2,3 2,2 NVS 13,5 15,1 21,3 24,5 25,8 23,4 27,0 27,7 29,6 Tame tarpe: Rusija 6,1 8,9 12,8 15,0 16,1 13,2 15,7 16,6 18,9 Baltarusija 2,2 2,8 3,8 4,0 4,5 4,7 5,3 5,2 4,6 Ukraina 3,8 2,3 2,6 2,7 3,3 3,0 3,6 3,3 3,6 Kazachija 0,4 0,7 1,5 1,9 1,2 1,7 1,5 1,6 1,5 Kitos šalys 33,6 27,2 12,3 7,4 10,7 9,2 8,9 8,7 7,7 iš viso m. buvo sėkmingi praktiškai visoms paslaugų rūšims, išskyrus draudimo paslaugas [43] m. į Rusiją buvo eksportuota 25,5 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto, kai 2011 m. Rusijai teko tik 21,7 proc. Paslaugų eksportas į Rusijos rinką 2012 m., palyginti su 2011 m., buvo 1,9 karto didesnis nei bendras Lietuvos paslaugų eksporto augimas (eksportas į Rusiją augo 43,8 proc.), o Rusijos rinkai teko 41,7 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto prieaugio. 4 pav. Pagrindinės Lietuvos paslaugų eksporto rinkos 2012 m. (dalis proc. nuo bendro šakos eksporto ir vertė) 2013 m. eksportas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 34,9%, o importas iš NVS valstybių, palyginti su bendru paslaugų importu, 23,9% [43]. Sparčiai augant paslaugų eksporto apimtims, draudimo paslaugų eksportas beveik neauga ir jo dalis eksporto struktūroje nedidėja. 17

18 2013 m. I ketv., palyginti su 2012 m. I ketv., paslaugų eksportas sparčiausiai augo į Namų rinką 36,8 proc., arba 198,5 mln. Lt, kitų šalių rinką 25,8 proc., arba 75,2 mln. Lt, kitų ES šalių rinką 22,3 proc., arba 246,0 mln. Lt, bei tradicinę Rytų rinką 15,3 proc., arba 178,2 mln. Lt m. I ketv. į tradicinę Rytų rinką (Rusija, Baltarusija, Ukraina) buvo eksportuota 37,8 proc. visų Lietuvos paslaugų, daugiausiai į Rusiją 25,0 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto. Draudimo paslaugų eksportas susijęs su prekių ir kitų paslaugų eksportu. Tokios paslaugos sudaro didžiąją eksporto dalį, be to, užsienio šalyse teikiamos gyvybės draudimo, verslo rizikos draudimo paslaugos. Sektoriaus paslaugų eksporto skaičiai nėra dideli [37]. 5 pav. Draudimo ir finansinio tarpininkavimo paslaugų dalies (proc., nuo visų komercinių paslaugų eksporto) pokyčiai Lietuvoje Lietuva yra tarp šalių, kuriose draudimo paslaugų eksportas yra žemas. Didžiausios draudimo paslaugų eksporto apimtys yra JK, JAV, kai kuriose ES šalyse [43]. 2 lentelė. Draudimo paslaugų eksporto pokyčiai kai kuriose valstybėse Jungtinė Karalystė Jungtinės Amerikos Valstijos Airija Vokietija Šveicarija Prancūzija Kinija Liuksemburgas

19 Belgija Austrija Švedija Olandija Graikija Rusijos Federacija Lenkija Čekija Danija Bulgarija Portugalija Malta Vengrija Latvija Gruzija Estija Lietuva Suomija Rumunija Slovakija Slovėnija Lietuvos draudimo paslaugų eksporto apimtys yra nedidelės, atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Rusijoje šių paslaugų eksportuojama santykinai daug į neišvystytas Centrinės Azijos rinkas, kur didžiosios Rusijos draudimo kompanijos turi monopolistines ar išskirtines teises. Poskyrio išvados 1. Nors Lietuvos eksporto strategija yra nukreipta į diversifikaciją ir didesnė paslaugų eksporto dalis šiuo metu tenka Europos Sąjungos valstybėms, Rytų rinkos, tame tarpe ir Rusija, vis dar sudaro svarbią Lietuvos paslaugų eksporto sudedamąją dalį. 2. Lietuvos draudimo paslaugų eksporto apimtys dabartiniu laikotarpiu yra labai nedidelės, atsiliekame nuo visų kaimyninių šalių. Galima daryti išvadą, kad draudimo sektorius jau yra pasirengęs kokybiniams pokyčiams šių paslaugų eksporto plėtroje. 19

20 2. RUSIJOS FEDERACIJOS VERSLO APLINKOS ANALIZĖ 2.1. Verslo makroaplinkos analizė Rusija yra viena iš didžiausių šalių pasaulyje, turinti gausius gamtinius išteklius ir ekonominį potencialą, tačiau ekonomikos rodikliai rodo, kad šis potencialas nėra išnaudojamas. Pagal BVP augimą 2012 m. Rusija atsilieka nuo visų NVS regiono šalių (išskyrus Baltarusiją) m. situacija dar buvo kitokia, tačiau kitos šalys pagerino savo ekonomikos rodiklius arba jie smuko nežymiai, tuo tarpu Rusijoje situacija pablogėjo. 6 pav. NVS regiono šalių BVP pokyčiai 3 lentelė. Kai kurie Rusijos makroekonominiai rodikliai * 2015* 2016* Nominalus BVP (mlrd , , , , ,31.921, , , , ,6 dolerių) BVP augimas 8,5 (proc.) 5,2-7,8 4,3 4,3 3,4 3,0 3,5 Sąskaitos 5,9 deficitas (proc.) 6,1 4,0 4,8 5,3 4,3 3,1 2,2 Viešųjų finansų balansas (proc. 6,8 4,9-6,3-3,5 1,6 0,8-0,5-1,0 nuo BVP) Viešojo sektoriaus 8,7 skola (proc. 6,6 10,2 11,6 11,6 11,9 12,3 12,6 nuo BVP) Infliacija (proc.) 9,0 14,1 11,7 6,8 8,5 5,1 6,3 5,2 20

21 Gyventojų 142,3 141,8 141,9 141,7 skaičius (mln.) 141,5 141,2 140,8 140,4 140,0 139,7 BVP vienam gyventojui (doleriais) Privatus vartojimas vienam gyventojui (doleriais) Bedarbystė (proc.) 6,5 6,2 8,4 7,5 6,6 5,7 5,6 5,3 USD/RUB santykis periodo 24,58 29,57 30,10 30,50 32,08 30,36 30,50 30,30 pabaigoje RUB/EURO santykis periodo pabaigoje 29,7 34,8 36,0 35,2 36,4 34,7 33,8 33,0 * Prognozės Rusijos ekonomika didele dalimi laikosi ant pramonės, kuri auga sparčiau negu ekonomika bendrai. Pramonės produkcijos gamyba Rusijoje nuo 2006 m. iki 2010 m. vidutiniškai augo 2,25%, didžiausias lygis buvo pasiektas 2010 m. gegužę (12,60%), o mažiausiais 2009 m. sausį ( 16,90%) [45]. 7 pav. Rusijos pramonės produkcijos pokyčiai Rusijos vyriausybė su pasaulinės krizės padariniais kovojo naudodama naftos rezervus, mokesčių pakėlimą, tarifų įvedimą užsienio prekėms. Nebuvo imtasi tinkamų fiskalinės drausmės priemonių, nebuvo mažinamos biudžeto išlaidos ir atitinkamai biudžeto deficitas reikiama apimtimi. Šios priemonės labiausiai paveikė smunkančią vietinę valiutą, ypač dolerio atžvilgiu. Ekspertai vertina, kad, siekiant finansinio ir ekonominio šalies stabilumo, pirmiausia būtina įgyvendinti viešojo sektoriaus reformas ir kontroliuoti infliaciją. 21

22 Be to, būtinos struktūrinės reformos, pirmiausia bankinio sektoriaus reguliavimo ir priežiūros srityje [45]. Metinis BVP augimas metų laikotarpiui numatomas apie 4 4,4%. Infliacija 2010 m. pabaigai siekė 8,7%, tačiau iki 2015 m. turėtų sumažėti mažiau 6%. Palankios Rusijos ekonomikos prognozės susiję su stabiliai aukštomis naftos kainomis, tačiau nuo jų yra labai priklausomos. Jau 2012 m. biudžeto deficitas turėjo priartėti prie nulio dėl naftos kainų, tačiau deficitas kitose ūkio šakose išlieka didelis. Be naftos sektoriaus šalis mažai naudojasi kitais pajamų šaltiniais, silpnai vykdoma privatizavimo programa, nepilnai vykdomos struktūrinės reformos, reikalingos pagerinti verslo aplinkai. BVP augimas pradėjo lėtėti jau 2010 m. pabaigoje, tačiau vis dar liko patenkinamas, ypač lyginant su ekonomikos susitraukimu iki 7,9% per 2009 m. [45]. Kitų ekspertų vertinimais [22], Rusijos ekonomika turėjo augti apie 3,0 proc m. ir 3,5 proc m. Dabartinės ekonomikos stimuliavimo priemonės jau pasiekė savo galimybių ribą ir, norint pasiekti V. Putino deklaruojamą siekiamą 5 6 proc. augimą, turi būti taikomos kokybiškai naujos priemonės. Namų ūkių vidaus vartojimas, kuris buvo pagrindinis augimo variklis pastaraisiais metais, pradėjo mažėti. Jei prognozės pasitvirtins ir žaliavinė naftos kaina išliks stabili (apie 110 dolerių už barelį per visus 2014 m.), Rusijai pavyks išlaikyti lėtą, tačiau pozityvų augimo tempą [22]. Ekspertų vertinimu, Rusijos ūkio nuosmukis tęsiasi ir toliau (2014 m. sausis). Pagrindinių paslaugų sektoriaus veiklos rūšių PVI indeksas gruodžio sausio mėnesiais nukrito nuo 53,6 iki 50,2 punkto. Šiuo metu jis labai nedaug pakilęs virš kritinės 50 punktų ribos, kuri paprastai skiria ūkio plėtrą nuo traukimosi. Apdirbamosios pramonės aktyvumo indeksas nukrito žemiausiai per pastaruosius 55 mėnesius, o darbo vietų skaičius šiame sektoriuje per 15 pastarųjų mėnesių sumažėjo net 14 kartų. Šie duomenys rodo, kad bendras ūkio traukimosi lygis pasiekė 2009 metų finansų krizės lygį. Rusijos ekonomika 2013 metais augo 1,3 proc., t.y. silpniausiai nuo 2000-ųjų. Rusijos užsienio prekybos balansas pagerėjo, šaliai tapus Pasaulinės prekybos organizacijos WTO nare, kartu liberalizavus prekybos ir verslo rėžimą, kaip ilgamečių derybų dėl stojimo į šią organizaciją išdavą. Rusija vaidina labai reikšmingą vaidmenį pasauliniame prekybos balanse. Būdama didžiausia Europos šalimi su beveik 140 mln. gyventojų ir turėdama gausius gamtinius išteklius, Rusija turėjo labai didelį užsienio prekybos apyvartos augimą, kuris tarp 2000 m. ir 2008 m. siekė 23%. Pagrindiniai Rusijos prekybos partnerės yra kai kurios ES šalys (Vokietija, Italija, Olandija) ir NVS regiono šalys (ypač Ukraina ir Baltarusija). Didėja prekybos apimtys su Azijos šalimis, Kinija jau tapo pagrindiniu importo šaltiniu [22]. 22

23 Rusijos eksportuojamų prekių struktūroje dominuoja žaliavos, kurios sudaro virš 80% viso šalies eksporto. Kitos svarbios eksporto sudedamosios yra mašinos, įranga, maisto produktai ir žemės ūkio produkcija bei chemikalai. Auganti globalizacija ir patogi Rusijos lokacija logistiniu požiūriu, o taip pat vartotojų perkamosios galios augimas prisideda prie tarptautinės prekybos apimčių didėjimo [22]. 4 lentelė. Pagrindiniai Rusijos importo partneriai Dalis importo Mln. dolerių Augimas, proc. struktūroje 1. Kinija ,3 11,9 2. Vokietija ,8 11,1 3. JAV ,5 4,8 4. Ukraina ,9 4,8 5. Prancūzija ,9 4,4 6. Italija ,3 4,1 7. Japonija ,8 8. Baltarusija ,4 3,5 9. Pietų Korėja ,1 2,5 10. Lenkija ,3 2,2 5 lentelė. Pagrindiniai Rusijos eksporto partneriai Dalis eksporto Mln. dolerių Augimas, proc. struktūroje 1. Olandija ,3 11,9 2. Italija ,3 8,2 3. Vokietija ,6 6,2 4. Baltarusija ,9 5,5 5. Kinija ,2 5,5 6. Turkija ,8 5,4 7. Ukraina ,5 4,5 8. Lenkija ,1 4,1 9. JAV ,0 3,0 10. Suomija ,8 3,0 Dar vienas Rusijai būdingas bruožas dideli regioniniai vystymosi skirtumai. Centriniai regionai nuo periferijos skiriasi labai reikšmingai, o ir tose pačiose srityse srities centras gali reikšmingai skirtis nuo likusios teritorijos. Regionai siekia pritraukti investicijas ir gerinti verslo sąlygas savo teritorijose, kiek tai leidžia įstatymai ir galimybės m. daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukė Maskva, Sachalino sritis, Maskvos sritis, Kalugos sritis, Sankt Peterburgas, Nižnyj Novgorodo sritis, Archangelsko sritis, Tiumenės sritis, Leningrado sritis ir Vladimiro sritis. Sachalino ir Archangelsko sritys pritraukė investicijas į naftos ir dujų gavybos projektus, tuo tarpu Kalugos sritis ir Vladimiro 23

24 sritis sudarė palankiausias sąlygas investuotojams pramonėje. Ypač išsiskiria Kalugos sritis, kur įsteigta speciali regioninio vystymo agentūra ir įsteigti šeši pramoniniai parkai m. pabaigai 81 proc. visų investicijų buvo koncentruotos 5 regionuose. Trys regionai (Nižnyj Novgorodas, Tiumenė ir Vladimiras) pasižymėjo ypač dideliu TUI augimu [12]. Poskyrio išvados 1. Rusija yra viena iš didžiausių šalių pasaulyje, turinti gausius gamtinius išteklius ir ekonominį potencialą, tačiau ekonomikos rodikliai rodo, kad šis potencialas nėra išnaudojamas. Pagal BVP augimą 2012 m. Rusija atsilieka nuo visų NVS regiono šalių (išskyrus Baltarusiją). 2. Metinis BVP augimas metų laikotarpiui Rusijoje numatomas apie 4 4,4%. Infliacija 2010 m. pabaigai siekė 8,7%, tačiau iki 2015 m. turėtų sumažėti mažiau 6%. 3. Ekspertų vertinimu, Rusijos ūkio nuosmukis tęsiasi ir toliau (2014 m. sausis). 4. Rusijai būdingas bruožas yra dideli regioniniai vystymosi skirtumai. Centriniai regionai nuo periferijos skiriasi labai reikšmingai, o ir tose pačiose srityse srities centras gali reikšmingai skirtis nuo likusios teritorijos Teisinė verslo aplinka Verslo vykdymo formos Verslo vykdymui Rusijoje registravimas yra privalomas. Teisiškai pagal federalinius įstatymus visoje Rusijoje procesai yra vienodi, tačiau įprastas yra vietinis įstatymų interpretavimas. Dažniausiai užsienio verslo naudojamos formos šalyje yra [14]: o Užsienio kompanijos atstovybė ar padalinys, o Atviroji akcinė bendrovė (OOO), o Privati uždaroji akcinė bendrovė (ZAO), o Viešoji atviroji akcinė bendrovė (OAO). Pagrindinė užsienio verslo struktūra Rusijoje yra uždaroji akcinė bendrovė ir bendros įmonės. Dažnai pasirenkama ZAO forma su pilnu užsienio kapitalo akcijų valdymu. Akcinės užsienio kapitalo bendrovės gali būti kuriamos kaip bendros įmonės su Rusijos kapitalo dalyvavimu ar kaip atskiras nepriklausomas užsienio bendrovės padalinys. Užsienio kapitalas gali valdyti iki 100% įmonės akcijų, tačiau yra išimčių. TUI yra ribojamas srityse, kurios apibrėžiamos kaip strateginiai sektoriai [14]. Ne finansiniuose sektoriuose teisiškai nėra diskriminacijos užsienio verslo subjektams, nors praktikoje dažnai būna kitaip. Pvz., iš užsienio kompanijų gali būti reikalaujama sumokėti už licencijas, kurių nereikia vietos verslui. Užsienio bankai gali įsikurti Rusijoje, tačiau jiems neleidžiama steigti vien savo padalinių. Pagal stojimo į WTO sąlygas Rusija 24

25 įsipareigojo užsienio kapitalui leisti valdyti iki 70% šalies bankinio sektoriaus [14]. Visiems naujai steigiamiems bankams privaloma turėti minimalų 180 mln. rublių (6 mln. dolerių) įstatinį kapitalą. Ne mažiau kaip 75% bankų darbuotojų ir 50% valdymo struktūrų narių turi būti Rusijos piliečiai. Užsienio bankų vadovai privalo kalbėti rusiškai [14]. Draudimo sektoriuje yra specifiniai teisiniai reikalavimai, kurie bus aptariami vėliau, atitinkamame galimybių studijos skyriuje. Rusijos pastangos gerinti investicinį klimatą davė dvigubus rezultatus. Iš vienos pusės, Rusijos rinka suteikia daug galimybių investavimui. Rusija steigia specialias ekonomines zonas, specialius turistinius regionus federaliniu ir regioniniu lygiu. Tuo pat metu, nepaisant deklaruojamos kovos su korupcija ir priemonių investicinio klimato gerinimui, nepriklausomi ekspertai vertina, kad nuo 2010 m. investavimo sąlygos Rusijoje šiek tiek pablogėjo [14]. Atstovybė ar padalinys Padaliniai nėra traktuojami kaip nepriklausomi juridiniai vienetai, tačiau jie gali atstovauti, vesti derybas, užsiimti rinkodara, reklama motininių kompanijų interesams. Padalinį Rusijoje verta atidaryti, jei užsienio kompanija ketina pradėti verslą Rusijoje ir tiria rinkos galimybes. Padaliniai registruojami Valstybiniame registre ir turi mokėti atitinkamus mokesčius: rublių už registraciją ir rublių vieniems metams, rublių dviem metams, rublių trims metams ir rublių už penkių metų laikotarpį [14]. Konkrečiais atvejais registruojanti institucija gali būti kita. Užsienio bankų veiklai leidimus išduoda Rusijos Centrinis bankas; užsienio oro linijos registruojamos per Federalinę Aviacijos tarnybą. Maksimalus registracijos laikotarpis atstovybei yra trys, o padaliniui penki metai. Po registravimo padalinys ar atstovybė turi registruotis kitose valstybinėse institucijose Federalinėje valstybinėje statistikos tarnyboje, mokesčių institucijose ir valstybiniuose nebiudžetiniuose fonduose. Pilnas padalinio ar atstovybės dokumentų sutvarkymas trunka apie 3 6 savaites. Akreditacijos procesas reikalauja didelio kiekio dokumentų parengimo, patvirtinimo ir daugeliu atvejų notarinio patvirtinimo ir apostilės (legalizavimo) [11]. Reguliavimo sistemos skaidrumas Teisinė sistema Rusijoje išlieka nestabili, nuolat besikeičianti, pastoviai įvedami nauji reikalavimai ir nauji dekretai įvairiose srityse, įskaitant mokesčius. Investuotojai turi nuolat sekti pasikeitimus, jei nori veiklas vykdyti pagal vietos įstatymus, kas dažnai yra gana sudėtingas procesas. Papildomas komplikacijas sukelia skirtingas įstatymų įgyvendinimas, regionai, valstybinės institucijos kartais įstatymus interpretuoja ir juos taiko gana skirtingai, jie gali prieštarauti vienas kitam. Todėl pasiekti galutinį susitarimą su vietiniais politiniais ir ekonominiais autoritetais gali būti sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Geriausia yra tam skirti lėšas ir samdyti vietinius teisinius konsultantus. Jei įmonės be blogų ketinimų nukrypsta 25

26 nuo reikalavimų, jos iš karto yra baudžiamos už tvarkos nesilaikymą. Rusijos mokesčių policija nedaro skirtumų piktybiniams pažeidėjams ar pažeidimams, padarytiems dėl klaidos ar nepatyrimo. Net jei neteisingai nubaustos kompanijos kreipiasi į teismus ir ten laimi, mokesčių institucijos ilgai tempia su reikalavimų įvykdymu. Bausmės už reikalavimų nevykdymą siekia iki nuosavybės konfiskavimo ir kompanijos banko sąskaitos įšaldymo [13]. Darbo jėgos reguliavimas Rusijos darbo jėgos rinka fragmentuota, su mažu darbo jėgos mobilumu ir dideliu darbo užmokesčio ir darbo jėgos pasiūlos skirtumu tarp regionų. Rinkoje labai dideli sezoniniai ir teritoriniai svyravimai, trūksta kvalifikuotų darbuotojų toliau nuo sričių ir regionų centrų. Labai menkas ryšys egzistuoja tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos poreikių. Kvalifikuotų specialistų trūkumas toliau už Maskvos ir Sankt Peterburgo didina jų kainą dėl ribotų pasirinkimo galimybių [14]. Ginčų sprendimas streikų pagalba nėra dažnas, tačiau pasitaikantis reiškinys. Dauguma konfliktų vyksta pramonės sektoriuje, ypač mašinų gamybos įmonėse, transporto sektoriuje. Tik apie 55% Rusijos darbo jėgos priklauso profsąjungoms [14]. Darbo santykius Rusijoje reguliuoja Darbo kodeksas. Tačiau jame nėra aiškaus mechanizmo, kaip įgyvendinti priemones tais atvejais, kai darbdavys nesilaiko šio kodekso reikalavimų. Darbo saugumo reikalavimų įgyvendinimas išlieka viena iš svarbių problemų, nes dažnai įmonės yra nepajėgios ar nenori investuoti į darbo saugumą. Įstatymai, susiję su uţsienio investicijomis Užsienio investuotojai pagal įstatymus turi visas tas pačias teises ir galimybes kaip ir vietos verslas. Įprastai galioja ir tie patys apribojimai, susiję su licencijomis, leidimais. Užsienio investuotojams garantuojama pilna ir besąlygiška jų teisių ir interesų apsauga. Užsienio kapitalo nuosavybė negali būti perimama ar nacionalizuojama, išskyrus atvejus, numatytus federaliniais ar tarptautiniais įstatymais. Jei toks nusavinimas įvyksta, už nuosavybę turi būti pilnai atlyginama [14]. Audito reikalavimai Kai kurių sektorių įmonėms yra privalomas metinis veiklos auditas: kreditinėms, draudimo kompanijoms, finansinėms kooperacinėms institucijoms, investicinėms, vertybinių popierių kompanijoms, investiciniams fondams, nebiudžetiniams valstybiniams fondams, nevalstybiniams pensijų fondams, audito kompanijoms bei kompanijoms, kurios valdo daugiau negu 25 proc. valstybinių įmonių. Auditą gali atlikti tik akredituoti atitinkamų asociacijų nariai [14]. 26

27 Poskyrio išvados 1. Teisiškai pagal federalinius įstatymus visoje Rusijoje verslo reguliavimas yra vienodas, užsienio investuotojai turi tas pačias sąlygas kaip ir vietos verslas, tačiau įprastas yra vietinis įstatymų interpretavimas. 2. Teisinė sistema Rusijoje išlieka nestabili, nuolat besikeičianti, pastoviai įvedami nauji reikalavimai ir nauji dekretai įvairiose srityse, įskaitant mokesčius. Investuotojai turi nuolat sekti pasikeitimus, jei nori veiklas vykdyti pagal vietos įstatymus, kas dažnai yra gana sudėtingas procesas. 3. Pagrindinė užsienio verslo struktūra Rusijoje yra uždaroji akcinė bendrovė ir bendros įmonės. Dažnai pasirenkama uždaroji akcinės bendrovės forma su pilnu užsienio kapitalo akcijų valdymu. 4. Rusijos darbo jėgos rinka fragmentuota, su mažu darbo jėgos mobilumu ir dideliu darbo užmokesčio ir darbo jėgos pasiūlos skirtumu tarp regionų. Rinkoje labai dideli sezoniniai ir teritoriniai svyravimai, trūksta kvalifikuotų darbuotojų toliau nuo sričių ir regionų centrų Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka Rusijos Federacijoje Verslo bendravimas Rusijos rinka labai konkurencinga. Asmeninių santykių užmezgimas ir palaikymas yra kritinis faktorius sėkmingoms deryboms daugelyje projektų, ypač viešuose pirkimuose ar ilgalaikių verslo santykių palaikymui. Suderinti ir organizuoti verslo susitikimus su Rusijos partneriais gali būti sudėtinga. Gali užtrukti savaites gauti atsakymą į elektroninį laišką ar faksą, organizuojant susitikimą. Net ir užmezgus tinkamus kontaktus, reikia kantrybės tam, kad būtų galima susiderinti laiką ir vietą susitikimams. Vizitinėse kortelėse turi būti pateikiama atnaujinta kontaktinė informacija su elektroninio pašto adresu ir tinklapio nuoroda. Pageidautinos dvikalbės anglų/rusų vizitinės kortelės [14]. Kalba Rusų kalbos žinojimas yra labai svarbus, priešingu atveju būtini patyrę vertėjai. Gana didelis skaičius Rusijos verslininkų šneka kasdienine anglų kalba, tačiau daugelis iš jų linkę verslo diskusijose naudoti rusų kalbą. Pirmą kartą lankantis šalyje gali būti sunkumų rasti žmogų, gerai kalbantį angliškai. Pristatomoji ir reklaminė medžiaga Rusijoje yra svarbus įrankis, pateikiant kompanijų produktus Rusijos rinkai. Labai svarbu, kad jos vertimas į rusų kalbą būtų tikslus ir labai aukštos kokybės. Norint pasiekti geriausių rezultatų, rekomenduojama naudotis profesionalių vertėjų paslaugomis. Neturint parengtos medžiagos rusų kalba, labai sunku konkuruoti rinkoje ne tik su vietos kompanijomis, bet ir su konkurentais iš kitų užsienio šalių [14]. 27

28 Gyvenimo ir darbo Rusijoje ypatumai [34] Būtina mokėti rusiškai. Tai svarbu ne tik kasdieniniam bendravimui, bet taip pat ir verslui. Net jei susitikimai rengiami angliškai ir naudojami vertėjai, naudinga žinoti, ar vertimas pateikiamas teisingai ir ar svarbūs dalykai nėra paliekami neišversti. Būtina palaikyti gerus asmeninius santykius. Pagrindiniai Rusijos miestai yra santykinai saugūs. Reikia atsižvelgti į transporto ypatumus didžiuosiuose miestuose, ypač organizuojant verslo susitikimus transporto piko metu. Vairuoti tokiuose miestuose reikia atsargiai ir būti nusiteikus, kad kiti vairuotojai gali naudoti neleistinus ir nenumatytus manevrus vairavimo metu. Reikia žinoti, kad Rusijoje gana dažnai pasitaiko rasinio ir etninio pobūdžio netolerancijos. Ypač atsargūs turi būti žmonės, kurie savo išvaizda gerokai skiriasi nuo tipiškų rusų; tam tikrais atvejais nebūtina skubėti prisistatyti, kad esate iš Lietuvos. Reikia turėti omenyje, kad sveikatos apsaugos sistema nėra draugiška vartotojams, todėl patartina kreiptis į tarptautines medicinos įstaigas, kurių yra Maskvoje ir Sankt Peterburge. Poskyrio išvados 1. Asmeninių santykių užmezgimas ir palaikymas yra kritinis faktorius sėkmingoms deryboms daugelyje projektų, ypač viešuose pirkimuose ar ilgalaikių verslo santykių palaikymui. 2. Rusų kalbos žinojimas yra labai svarbus, priešingu atveju būtini patyrę vertėjai. Gana didelis skaičius Rusijos verslininkų šneka kasdienine anglų kalba, tačiau daugelis iš jų linkę verslo diskusijose naudoti rusų kalbą Rusijos Federacijos rinkos iššūkiai ir galimybės Rusijos verslo aplinka Rinkos bruožai [13]: Apie 140 mln. vartotojų, auganti vidurinė klasė, beveik neriboti poreikiai infrastruktūrai; Rusija yra 11 pasaulyje ekonomika pagal apimtis ir turi didžiausią BVP vienam gyventojui rodiklį tarp BRIC šalių ( dolerių). Tai žemutinių vidutinės klasės pajamų šalis su gerai išsilavinusia darbo jėga; Rusijos ekonomika auga kiek lėčiau negu planuota, tačiau BVP augimas siekia stabiliai beveik iki 4%; Vien JAV investicijos šalyje siekia 21,3 mlrd. dolerių ir ji yra 10-ta pagal apimtis investuotoja Rusijoje; 28

29 Po ilgų derybų Rusija priimta į Pasaulinę prekybos organizaciją WTO, kas sudaro geresnes sąlygas investicijoms ir jų apsaugai. Korupcijos mastas Rusijoje auga ir ji išlieka didelė problema verslui ir investicijoms m. Transparency International vertinimu, korupcijos suvokimo indeksas Rusijoje buvo 2,2, o 2010 m. sumažėjo iki 2,1. Rusija užėmė tik 154 vietą iš 178 vertinamų valstybių, o dar 2004 m. buvo 90 vietoje. Pagal Pricewaterhouse Coopers Globalų ekonominių nusikaltimų vertinimą Rusija buvo paskutinėje vietoje iš 54 vertintų šalių [14]. 6 lentelė. Transparency International Korupcijos indeksas ( ) atskiroms šalims (skliaustuose 2012 metų duomenys palyginimui) Gruzija 66 (51) Armėnija 94 (105) Kirgizija 160 (154) Lietuva 43 (48) Azerbaidžanas 127 (139) Ukraina 144 (144) Baltarusija 123 (123) Rusija 127 (133) Turkmėnija 168 (170) Moldova 102 (94) Uzbekija 168 (170) Mongolija 83 (94) Tadžikija 164 (157) Kazachija 140 (133) Pagal Pasaulio banko verslo aplinkos vertinimą visos NVS regiono šalys nėra palankios verslo vystymui ir paslaugų eksportui [25]. Rusijoje situacija lėtai gerėja, tačiau vertinama dar labai žemai. 7 lentelė. Pasaulio banko verslo aplinkos atskirose šalyse vertinimas (Doing Business indeksas) ir jo pokyčiai Valstybė Gruzija Lietuva Armėnija Kazachija Baltarusija Kirgizija Azerbaidžanas Mongolija Moldova Rusija Ukraina Tadžikija Turkmėnija N/A N/A Uzbekija Rusijos verslo aplinka pagerinta vos kai kuriose srityse [58]. Palengvintas verslo pradėjimas, panaikinus reikalavimą turėti notariškai patvirtintą banko kortelę prieš atidarant sąskaitą banke. Rusija palengvino statybos leidimų išdavimą, panaikinus reikalavimą gauti išankstinį projekto suderinimą su valstybinėmis institucijomis ir sutrumpinus naujų statinių 29

30 registravimo trukmę. Palengvintas elektros energijos tiekimas, įvedus standartizuotus tarifus. Nustatyti maksimalūs terminai procedūroms palengvino privačios nuosavybės registravimą. Rusija supaprastino prekybą per sienas, įvesdama elektroninę eksporto ir importo dokumentų pateikimo sistemą ir sumažindama fizinių tikrinimų vietoje skaičių. Investicinio klimato gerinimas šalyje yra tarp pagrindinių šalies politinių krypčių. Kai kurie žingsniai duoda konkrečių rezultatų. Pagal mokesčių surinkimo praktiką Rusija pakilo iš 105 vietos į 64, reikalingų sumokėti mokesčių nuo 9 sumažėjo iki 7, laiko poreikis mokesčių apskaitai ir mokėjimui sumažėjo nuo 290 iki 177 valandų per metus. Rusija pakilo iš 111 į 101 vietą pagal laiką, reikalingą naujo verslo pradėjimui, reikiamų procedūrų skaičius sumažintas iki aštuonių, o laiko poreikiai nuo 30 iki 18 dienų [12]. Vertinant bendrąją verslo aplinką skirtingose šalyse svarbu ne tik dabartinė situacija, bet ir vykstantys pokyčiai. Juos labai gerai atspindi Pasaulio banko šalių verslo aplinkos pokyčių nuo 2005 metų vertinimas. Kuo šalis yra aukščiau lentelėje, tuo palankesni verslui vykstantys pokyčiai. Rusija pagal šį rodiklį atsilieka nuo daugumos NVS regiono šalių. 8 lentelė. Kai kurių šalių verslo aplinkos vertinimo pokyčiai Šalis Vertinimas, proc. Pokyčiai Gruzija 48,4 80,8 32,3 Baltarusija 41,1 67,1 26,0 Ukraina 38,2 61,3 23,1 Kirgizija 44,9 63,7 18,8 Tadžikija 30,8 48,4 17,6 Azerbaidžanas 49,0 64,6 15,6 Kazachija 48,4 61,8 13,5 Armėnija 56,2 69,7 13,5 Rusija 49,9 61,6 11,6 Moldova 54,5 65,6 11,1 Uzbekija 38,2 48,3 10,0 Nepaisant ekonomikos sulėtėjimo ir esančių išorinių rizikos faktorių, analitikų nuomone, šalies ekonomikos būklė 2013 metais nekelia nerimo. Vien dėl šalies didumo, rinkos dydžio ir ekonomikos apimčių Rusija yra tarp regiono šalių, turinčių potencialą paslaugų eksportui [23]. Tolygiai plėtoti paslaugas trukdo šalies dydis, nepakankamai išvystyta infrastruktūra, ypač regionuose, geografiniai ir demografiniai šalies netolygumai. Verslo aplinką silpnina biurokratinis reguliavimo režimas, nepakankama intelektinių teisių apsauga, plačiai paplitusi korupcija, įstatymų nesilaikymas, neproporcingas jų taikymas, skaidrumo stoka, valstybės 30

31 valdomų sričių monopolijos. Sudėtinga šalyje įdarbinti užsieniečius, net ir savo darbuotojus iš motininės kompanijos. Rusijos vertinimas pagal kitus verslo aplinkos rodiklius Heritage ekonominės laisvės indeksas: 50,5 balai 143 iš 183 vertinamų valstybių, prekybos politika 68,4 balai (vidutiniškai laisva šalis); Pagal Pasaulinius vadovavimo indikatorius (Worldwide Governance Indicators) Rusijos rodikliai: vyriausybės veiklos efektyvumas procentinis vertinimas 44,8, įstatymo viršenybė 31,2, korupcijos kontrolė 11,4, rinkos reguliavimo kokybė 35,2; Fiskalinė politika (Tarptautinio valiutos fondo World Economic Outlook): vyriausybinis deficitas 4,784% nuo BVP; Gamtinių išteklių valdymas (Natural Resource Management Index) 94,5 balai skalėje nuo 0 iki 100 (kur 100 yra geriausias rodiklis). Rusijos vyriausybė deda dideles pastangas pakeisti šalies ekonomiką ir padaryti ją patrauklesnę užsienio investuotojams. Nuo 2005 m. Rusija įgyvendino 17 institucinių ar reguliavimo sferos reformų, kas reikšmingai pagerino verslo reguliavimą. Esminiai skirtumai tarp palankiausių verslui šalių ir Rusijos mažėja pagrindinėse srityse [12]. Pagrindinė Rusijos reitingų agentūra Expert RA vertina investicinį klimatą atskiruose Rusijos regionuose nuo 1990 m. pagal investicijų suteikiamas galimybes ir susijusias rizikas m. dešimt regionų pripažinti kaip turintys didžiausią potencialą, tarp kurių yra Maskva, Maskvos sritis, Sankt Peterburgas, Krasnodaro kraštas, Sverdlovsko sritis, Krasnojarsko kraštas, Totorijos respublika, Samaros sritis, Baškirijos respublika ir Rostovo sritis. Mažiausia investavimo rizika yra Krasnodaro krašte, Belgorodo srityje, Lipecko srityje, Maskvos srityje, Sankt Peterburge, Rostovo srityje, Leningrado srityje, Kalugos srityje, Totorijos respublikoje ir Tambovo srityje. TUI apimtys Rusijos regionuose yra labai koncentruotos: Maskva, Sankt Peterburgas, Sachalinas ir Archangelskas pritraukia didžiausius fondus, tuo tarpu apie 40 regionų vertinami kaip mažai patrauklūs TUI požiūriu (investuojama mažiau negu 25 mln. dolerių per metus) [12]. Rusija teikia įvairias lengvatas investuojančioms kompanijoms su aukštu intelektinio kapitalo lygiu. Pvz., IT kompanijoms įmokos į socialinius fondus iki 2017 m. imtinai sumažintos nuo 30 proc. iki 14 proc., taikomas 0 proc. pelno mokestis aukštųjų technologijų kompanijoms nuo investicijų Rusijoje, taikomos mokestinės lengvatos ir paprastesnė buhalterinė apskaita kompanijų MTTP ir tyrimų lėšoms [12]. Rusijos verslo iššūkiai, problemos ir galimybės Pagrindinės problemos verslo vykdymui Rusijoje yra susiję su [14]: Rusija yra geografiškai labai didelė, kertanti devynias laiko juostas; 31

32 Labai blogai išvystyta infrastruktūra sukelia dideles logistines problemas, ypač pasiekiant rinkas nuošaliau nuo didžiųjų miestų; Neefektyvus perėjimas nuo centralizuoto planavimo prie rinkos ekonomikos sukūrė nepilnai integruotą ekonomiką ir didelius geografinius ir demografinius gerbūvio paskirstymo netolygumus; Verslo vykdymui sunkumus kelia biurokratinė reguliavimo sistema, nepakankama intelektinės nuosavybės apsauga, paplitusi korupcija, įstatymo viršenybės stoka, nenuoseklus įstatymų ir taisyklių taikymas, skaidrumo trūkumas, nuolatinis valstybės kišimasis į verslo santykius; Paskutiniai pakeitimai palengvino užsieniečių įdarbinimą Rusijoje, bet imigracijos taisyklės ir vizų sistema reikalauja daug laiko ir pastangų verslo kelionėms, gauti reikiamus leidimus verslo vykdymui; Anglų kalba nėra plačiai vartojama. Ekspertai konstatuoja visą eilę Rusijos ekonomikos stiprybių ir silpnųjų vietų [14]: 1. Politinis silpnumas daro Rusiją labai pažeidžiamą globalių ekonominių permainų. Fiskalinė politika labai priklausoma nuo lėšų iš naftos eksporto, silpna bankų priežiūra neužtikrina pakankamos rublio kurso svyravimo kontrolės. Nenuosekli ekonominė politika smarkiai padidino užsienio skolą. 2. Valdžia netinkamai taikė antikrizines priemones. Naudotos didelės naujų pinigų infekcijos, palengvinti skolinimo kriterijai, buvo parduota 200 mlrd. dolerių rezervų, tačiau tai tik sulėtino ekonomikos nuosmukį, nors ir padėjo išvengti žlugimų bankinėje sistemoje. 3. Rusija šiuo metu yra tarpinėje stadijoje iš stabilizacijos į lėtą atsigavimą. Gilesnių fundamentalių reformų nevykdymas, pasinaudojus buvusiomis santykinai aukštomis naftos kainomis, neleidžia Rusijai panaudoti savo augimo potencialo. 4. Silpniau negu tikėtasi augant ekonomikai, valstybė vėl turi leisti didelę dalį pajamų už naftą viešiesiems poreikiams, kas neleidžia diversifikuoti ekonomikos. 5. Rusija turi vykdyti struktūrines reformas, pagreitinti fiskalinių stimulų panaikinimą, pagerinti investicinę aplinką. 6. Nėra parengta tinkama fiskalinių subsidijų panaikinimo sistema. 7. Skubiai reikalingos viešojo sektoriaus reformos. Daug gali būti sutaupoma neefektyviai veikiančiose sveikatos ir socialinės apsaugos sistemose, nemažinant teikiamų paslaugų kokybės. Dabartinė pensijų sistema yra finansiškai negyvybinga be didesnių reformų ir pensinio amžiaus didinimo. 8. Turi būti griežtinama fiskalinė drausmė. Nėra tvirtų biudžetų rengimo taisyklių, kartais jie keičiami net kelis kartus per metus. 32

33 9. Monetarinė politika pirmiausiai turi būti nukreipta infliacijos kontrolei. Būtina įvesti lankstesnį rublio kursą. Kartu būtina ieškoti būdų mažinti viešuosius finansus. 10. Būtina didinti bankinės sistemos stabilumą. Nepaisant pastarųjų metų tobulinimų, reguliavimas ir priežiūra išlieka nepatenkinami. Dėl didelio skaičiaus pardelstų ir neperspektyvių paskolų bankai gali būti nepajėgūs sukurti pakankamus buferius susidoroti su nenumatytomis aplinkybėmis. Tikslesnių standartų įvedimas sistemoje sumažintų bankų rizikingumą. 11. Centrinis Rusijos bankas turi turėti didesnes priežiūros galias. Centralizuotas atsakas į galimas krizes yra greitesnis ir sumažina galimas neigiamas pasekmes. Manevravimo galimybes padidina ir didesni sukaupti tarptautinės valiutos rezervai. 12. Svarbus dabartinis prioritetas yra tęsti struktūrines reformas, sustabdytas aukštų naftos kainų ir lengvo ekonomikos augimo laikotarpiu. Rusijos darbo jėgos apimtys mažėja, demografiniai trendai yra nepalankūs. Nepalankus Rusijos investicinis klimatas rodo, kad investicijos nebeaugs taip sparčiai, kaip prieškriziniu laikotarpiu. Dėl tarptautinės konkurencijos investicijų apimtys šalyje pradės mažėti, todėl pokrizinis augimo potencialas yra mažesnis negu prieš kriziniu laikotarpiu. Dėl šių priežasčių reikalingi spartūs ir veiksmingi sprendimai, įgyvendinant struktūrines reformas, fokusuojantis į investicinės aplinkos gerinimą ir produktyvumo didinimą. 13. Viešųjų paslaugų ir viešojo administravimo reformos reikalingos mažinant valstybės kišimąsi į ekonominių klausimų sprendimus. 14. Teisinės sistemos reforma padėtų užtikrinti investuotojus, kad nuosavybės teisės bus apsaugotos. Tolesnis privatizavimo programos vykdymas leistų užtikrinti valstybinio dominavimo sumažinimą konkrečiuose ekonomikos sektoriuose. Didelė Rusijos rinka, ekspertų nuomone, didžiausias galimybes investicijoms ir plėtrai suteikia šiuose sektoriuose [14]: Drabužiai Automobilių dalys, serviso įranga ir priemonės Aviacijos sektorius Statybos, ekologiški sprendimai, žalieji pastatai Plataus vartojimo elektronika Kosmetika Elektros generavimo ir perdavimo įranga bei technologijos Medicininė įranga Naftos perdirbimo įranga Saugumo ir apsaugos įranga ir priemonės 33

34 Kelionių ir turizmo sektorius. Poskyrio išvados 1. Labai svarbūs ir palankūs paslaugų eksportui yra kai kurie šalies ypatumai apie 140 mln. vartotojų, auganti vidurinė klasė, beveik neriboti poreikiai infrastruktūrai. Po ilgų derybų Rusija priimta į Pasaulinę prekybos organizaciją, kas sudaro geresnes sąlygas investicijoms ir jų apsaugai. 2. Korupcijos mastas Rusijoje auga ir ji išlieka didelė problema verslui ir investicijoms. Rusija užima tik 154 vietą iš 178 vertinamų valstybių, o dar 2004 m. buvo 90 vietoje. 3. Pagal Pasaulio banko verslo aplinkos vertinimą Rusijos situacija nėra palanki verslo vystymui ir paslaugų eksportui, nors padėtis lėtai gerėja iš 124 vietos 2011 m. Rusija pakilo į 92 vietą 2014 m. (2012 m. buvo 120 vieta, 2013 m. 112 vieta). 4. Investicinio klimato gerinimas šalyje yra tarp pagrindinių šalies politinių krypčių. Kai kurie žingsniai duoda konkrečių rezultatų. 5. Tolygiai plėtoti paslaugas trukdo šalies dydis, nepakankamai išvystyta infrastruktūra, ypač regionuose, geografiniai ir demografiniai šalies netolygumai. Verslo aplinką silpnina biurokratinis reguliavimo režimas, nepakankama intelektinių teisių apsauga, plačiai paplitusi korupcija, įstatymų nesilaikymas, neproporcingas jų taikymas, skaidrumo stoka, valstybės valdomų sričių monopolijos Rusijos Federacijos paslaugų rinkos vertinimas Didžiulėje Rusijos rinkoje visos paslaugų eksporto formos yra tinkamos ir turi perspektyvų bet kuriame paslaugų sektoriuje. Būtina atsižvelgti ir į regionų specifiką, nes prioritetinės viename regione galimybės gali būti gerokai skirtingos kitame regione. Bendras visos šalies mastu poreikis yra statybinėms ir susijusioms paslaugoms, energijos efektyvumo sistemoms, žaliųjų statinių plėtrai, kelionių ir turizmo sektoriuje. Šioje rinkoje numatoma intensyvi draudimo paslaugų plėtra, vietines nedideles ir nepatikimas klientų požiūriu paslaugas teikiančias kompanijas keičiant vakarietiškų draudimo kompanijų padaliniams. Daugelyje verslo sričių aktyviai pageidaujamas vakarietiškas vadybos, verslo organizavimo, rinkodaros patyrimas, reikšmingą paklausą potencialiai turi modernus verslo procesų valdymas ir verslo konsultacijos. Mūsų šalies požiūriu vienas iš svarbesnių yra transporto ir logistikos sektorius. ICT SEKTORIUS Rusijos ICT sektorius reikšmingai atsilieka nuo kitų šalių, jis nėra brandus. Ypač dideli skirtumai tarp regionų, nepalyginami yra sektoriaus rodikliai Maskvoje ar Sankt 34

35 Peterburge su situacija regionuose. ICT sektoriaus nebrandumas gerai matomas, lyginant internetinių pardavimų apyvartas Rusijoje su kai kuriomis kitomis šalimis (pav. 7). 7 pav. Palyginamosios internetinių pardavimų apimtys Rusijoje Inovacijų indikatoriaus skalėje iš NVS regiono šalių aukščiausiai stovi Azerbaidžanas, kuris užima 60 vietą pasaulyje. Anksčiau pirmavusi Rusija nukrito į antrąją vietą. Kai kurių kitų NVS šalių rodikliai yra: Ukraina 74 vieta, Armėnija 112, Kazachija 116, Gruzija 118 vieta. Pagal WEF Pasaulinę informacinių technologijų ataskaitą (Networked Readiness Index) per praėjusius metus šis sektorius buvo vystomas visose NVS šalyse, išskyrus Tadžikiją ir Kirgiziją. Ypač padėtis gerėjo Rusijoje, kuri pakilo iš 77 į 56 vietą ir kuri yra antra pagal technologinį pasirengimą tarp NVS šalių po Kazachijos [3]. Pagal daugelį rodiklių šiame sektoriuje Azerbaidžanas, Kazachija ir Rusija pirmauja tarp regiono šalių. Pagal ICT infrastruktūros pasirengimą geriausiai atrodo Rusija (40 vieta), Kazachija ir Azerbaidžanas atitinkamai 71 ir 72 vietoje. VERSLO PASLAUGŲ SEKTORIUS Užsienio kompanijoms įeiti į NVS regioną nėra paprasta dėl daugelio specifinių priežasčių, todėl ypač aukštai vertinamos tos verslo paslaugas ir konsultacijas teikiančios tarptautinės kompanijos, kurios sugebėjo įsitvirtinti rinkoje, turi padalinius daugelyje regiono šalių ir padeda ateiti į regioną kitų sričių ir sektorių verslui. Dažniausiai didelės tarptautinės sektoriaus kompanijos eina į regiono rinką atidarydamos savo biurą Maskvoje ar Sankt Peterburge, įsteigia čia padalinį ar dukterinę įmonę. Šis procesas yra lėtas, reikalauja investicijų ir vertinama, kad sėkmingai dirbančiai kompanijai atsiperka per 5 10 metų [5]. Pagrindinis viso regiono centras sektoriaus veikloms yra Maskva. Naujai ateinančios kompanijos turi samdyti profesionalius vietinius specialistus, ypač verslo teisės, mokesčių, regioninės rinkodaros srityse [8]. Su tarptautiniu verslu dirbančios konsultacinės įmonės padeda jam išvengti tiesioginių kontaktų, kas prie didelių Rusijos atstumų yra labai svarbu. Gana svarbu verslo paslaugų 35

36 sektoriuje regione turėti ir kapitalo paieškos bei kreditavimo galimybes, nes kreditavimas gali būti komplikuotas [49]. Tokios tarptautiniu mastu sėkmingai regione veikiančios sektoriaus kompanijos pavyzdys yra TheCityUK. Ji veikia Rusijoje, visose NVS šalyse ir Mongolijoje, kartu su standartinėmis verslo konsultavimo paslaugomis teikia finansines ir teisines konsultacijas. Kita tarptautinė kompanija, veikianti visame regione, yra Grant Thornton, kuri turi padalinius Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Kazachijoje, Moldovoje, Rusijoje, Tadžikijoje, Ukrainoje ir Uzbekijoje. Ši kompanija daug dirba su finansais, mokesčiais, darbo jėgos ir verslo teise, darbuotojų įdarbinimu, suranda vietines kompanijas susijungimui ar perėmimui, teikia buhalterijos, raštvedybos, IT paslaugas [8]. STATYBOS Tarp paslaugų sektorių savo apimtimis įspūdingas yra su statybomis susijęs projektavimo, architektūros ir kitų statybinių paslaugų sektorius. Rusijoje šiam sektoriui matomos didžiulės galimybės. Vietos sektoriaus veikėjams trūksta investicinių pajėgumų, technologijų, sugebėjimų. Iki Rusijos įstojimo buvo daug atvejų sudaryti dirbtinius techninius ar tarifų barjerus užsienio produktams ar paslaugų importui, buvo verčiama naudoti vietinius įrenginius ir vietos gamybos statybines medžiagas, tokių trukdžių dalis išlikusi iki šiol. Šiuo metu pagrindinė statybinė technika yra dažniau nuomojama, negu perkama, todėl tai tampa viena iš pelningų paslaugų sektoriuje. Iki 95% gyvenamųjų namų ir butų Rusijoje parduodami nebaigtu interjeru, todėl reikšmingai didėja apdailos, interjero dizaino ir panašių paslaugų paklausa m. beveik 40% statybinių medžiagų parduota pasidaryk pats tipo parduotuvių tinkluose [14]. Statybų sektoriaus augimas turi didelę įtaką draudimo apimčių augimui. LOGISTIKA Dėl šalies dydžio Rusijoje nepaprastai svarbus yra logistikos ir transportavimo sektoriaus vaidmuo. Sektoriaus aptarnavimo apimtys siekia 2,4 mlrd. tonkilometrių per metus (be transportavimo vamzdynais), Rusijoje yra viena iš didžiausių transportavimo paslaugų rinkų pasaulyje. Šalyje santykinai labai svarbūs geležinkeliai, jais pervežamų krovinių vidaus rinkoje dalis siekia 80 proc. [10]. Kitokia padėtis yra su tarptautiniais pervežimais. Tik iki 5 proc. krovinių iš Vakarų Europos transportuojama geležinkeliais. Vertinama, kad logistikos sektoriaus apimtys dar gerokai augs ilgalaikėje perspektyvoje. Labiausiai dėl aplinkosauginių motyvų ir dėl augančios kuro kainos vertinama, kad geležinkelio naudojimas transportavimui tarp Europos ir NVS regiono ir toliau tranzitu į Aziją taps daug svarbesnis. Rusija yra ne tik didelė transporto rinka, bet ir svarbi tranzitinė Azijos-Europos transporto koridoriaus šalis. Čia eina pagrindiniai sausumos maršrutai į Kinijos rinką. 36

37 TURIZMAS Dėl labai didelės populiacijos Rusija yra didelė išvykstamojo turizmo rinka. Tai suteikia galimybes Lietuvos turizmo paslaugų eksportui, kadangi mūsų šalyje Rusija yra didžiausias atvykstamojo turizmo generavimo šaltinis. Vien per 2012 m. Rusijos Federacijos gyventojai turėjo virš 30 mln. tarptautinių kelionių. Augant Rusijos vidurinei klasei, ne tik gausėja keliaujančių tradicinėmis kryptimis, bet ir naudojama nauja, egzotiška, brangesnė kelionių pasiūla. Pagal pasaulinės turizmo organizacijos vertinimus Rusijos rinka yra antra pasaulyje pagal turizmo išlaidų augimą. Turistų išlaidos užsienyje 2011 m. augo 28%. Vien Visa kortelių turėtojai iš Rusijos užsienyje tais metais išleido 5,8 mlrd. dolerių ir tai buvo 36% augimas pagal apimtis [14]. Augančios kelionių kainos vidaus rinkoje ir išvykstamojo turizmo pasiūlos plėtra padidino šio segmento apimtis, kas yra naudinga ir Lietuvos turizmo ir kelionių sektoriui. Pastarųjų metų populiariausios išvykstamojo turizmo kryptys yra Turkija, Egiptas ir Kinija. Šios šalys ir praėjusiais metais sudarė pagrindinę išvykstamojo Rusijos turizmo masę, greta jų svarbios kryptys buvo Suomija, Italija, Ispanija, Graikija, Bulgarija ir Tailandas. Šiuo metu pastebimos tendencijos ieškoti naujų krypčių, vykti ten, kur dar keleiviai nėra buvę. Tai tinkamas laikas intensyviai pristatyti Rusijoje ir Lietuvos rinką. Didelę plėtrą Rusijoje turi medicininis turizmas ir, skirtingai nuo Lietuvos situacijos, plečiasi išvykstamasis medicininis turizmas m. šio segmento augimas sudarė beveik 50%, o 2012 metų tyrimas parodė, kad apie 92% Rusijos žmonių nėra patenkinti dabartine Rusijos medicininės priežiūros būkle ir teikiamų paslaugų kokybe [55]. Pagrindinės priežastys, dėl kurių Rusijos piliečiai siekia medicininių paslaugų užsienio šalyse, yra nepakankama paslaugų būklė dėl tinkamų technologijų ir/ar infrastruktūros trūkumo, ilgos medicininių procedūrų laukimo eilės, limituota medicininių ekspertų ir specializacijos pasiūla, pirminės grandies medicinos specialistų trūkumas, vaistų kainos ir nepakankama pasiūla, slaugos ir reabilitacijos sistemos spragos. Kadangi medicininis turizmas yra viena iš dabartinių Lietuvos turizmo sektoriaus prioritetinių krypčių, šio segmento augimo tendencijos Rusijos Federacijos yra palankios paslaugų eksportui. FINANSINIŲ PASLAUGŲ SEKTORIUS Rusijos bankinis sektorius yra labai segmentuotas, penki pagrindiniai bankai kontroliuoja 54% aktyvų (2009 m. ši dalis siekė 48%). Iš viso Rusijoje veikia virš 1000 bankų, iš kurių 80 yra pilnai užsienio kapitalo įmonės [14]. Didžiausią vaidmenį Rusijos ir viso NVS regiono bankiniame sektoriuje vaidina Vakarų Europos bankai. Austrijos, Italijos ir Prancūzijos bankai valdo reikšmingą NVS bankinio sektoriaus dalį (apie 45% 2008 m., 47,5% 2009 m., 49% 2012 m.). 37

38 8 pav. Rusijos bakinio sektoriaus rinkos pasiskirstymas, proc. nuo bendrų aktyvų (2012 m. pabaigoje) * VTB Group sudaro VTB, VTB 24, Bank of Moscow, Transcreditbank; SocGen apjungia Rosbank, Rusfinance ir Deltacredit; Nomos Bank Group sudaro Nomos Bank, Bank Khanty Mansiysk ir 2 maži regioniniai padaliniai 9 pav. Rusijos bankinio sektoriaus aktyvų pasiskirstymas pagal nuosavybės formą, proc. (raudona linija privatūs bankai, mėlyna linija valstybės kontroliuojami bankai, geltona linija užsienio kapitalo valdomi bankai) Užsienio bankai Rusijoje mažina paskolų teikimą iš motininių įmonių į regioninius padalinius, dalis padalinių uždaroma ar parduodama. Nuo 2011 m. vyksta priešingas procesas užsienio bankų padaliniai Rusijos rinkoje, įskaitant UniCredit (Italija) ir Société Générale (Prancūzija) pradėjo skolinti motininiams bankams ir pervedinėti ten lėšas. UniCredit yra didžiausias užsienio bankas Rusijoje, pagal aktyvus jis yra aštuntas šalyje, tačiau užima tik 1,8% bankinio sektoriaus [51]. 9 lentelė. Dešimt pagrindinių bankų Rusijoje rodikliai, mlrd. rublių Bendri aktyvai Bendros paskolos Pajamos (mln. rublių) Sberbank

39 VTB Gazprombank RosselkhozBank Bank of Moskow VTB Alfa-Bank UniCredit Bank Raiffeisenbank Promsvyazbank n/a Iš viso šalyje n/a n/a Pasaulinės krizės metu Rusijos finansinis sektorius išvengė didelių nuosmukių dėl lanksčios valiutos keitimo sistemos ir valstybės paramos. Dalis mažesnių bankų nutraukė veiklą, sektorius konsolidavosi. Vis tik sektorius išlieka neatsparus išoriniams veiksniams, tokiems kaip euro zonos krizė. Sektoriaus stabilumui reikalingos reguliavimo ir priežiūros reformos. Rusijos bankiniam sektoriui planuojamas intensyvus augimas (13% iki 2017 m.), bendrosios paskolų apimtys išaugs iki 580 mlrd. eurų 2017 m. Sektorius augimo tempais aplenks visas kitas regiono šalis. Išlieka aukštas pelningumo lygis m. augimas buvo virš 10 proc., tačiau numatomas apyvartų ir pelningumo sulėtėjimas artimiausiais metais [6]. Pagrindinis augimo šaltinis yra mažmeninė bankininkystė. Bankai tarpusavyje labiausiai konkuruoja dėl privačių indėlininkų. Paskolos privatiems klientams augo labai sparčiai 35% 2011 m., 39% 2012 m. paskolos verslui gerokai atsilieka ir jų išdavimo augimo apimtys nuo 26% 2011 m. sumažėjo iki 12,7% 2012 m. [6]. Valstybė vaidina reikšmingą vaidmenį finansiniame sektoriuje. Pagrindiniai du šalies bankai Sberbank (valdomas Centrinio banko) ir VTB (valstybinis) kartu turi apie vieną trečdalį viso bankinio sektoriaus Rusijoje. Rusijoje yra 11 valstybės valdomų bankų, kurie yra planuojamų privatizuoti įmonių sąraše, tame tarpe ir abu aukščiau paminėti bankai. VTB planuojama pilnai privatizuoti iki 2017 m., o Sberbank atveju ketinama parduoti didžiąją dalį akcijų. Problema sektoriuje išlieka didelis skaičius mažų bankų, dalis iš kurių atlieka tiesiog iždo funkciją savininkų interesais. Dalis mažų bankų prastai audituojami ir lieka neskaidrūs. Vertinama, kad jei vėl iškiltų panaši finansinė krizė, kaip 2008 m., apie penktadalis bankų neturėtų pakankamai aktyvų kovoti prieš krizės padarinius. Nuo 2010 m. minimalus kapitalo reikalavimas bankams buvo 90 mln. rublių (3 mln. dolerių) m. šis skaičius buvo padvigubintas ir per penkis metus turėtų pasiekti 1 mlrd. rublių ribą. Tokios priemonės padidins bankų veiklos koncentraciją, iš rinkos turės pasitraukti dalis mažų ir nepajėgių bankų [51]. 39

40 Poskyrio išvados 1. Rusijos rinkoje numatoma intensyvi draudimo paslaugų plėtra, vietines nedideles ir nepatikimas klientų požiūriu paslaugas teikiančias kompanijas keičiant vakarietiškų draudimo kompanijų padaliniams. 2. Rusijos ICT sektorius reikšmingai atsilieka nuo kitų šalių, jis nėra brandus, tačiau planuojant teikti draudimo paslaugas internetu reikia turėti omenyje, kad situacija Maskvoje, Sankt Peterburge ar kituose didžiuosiuose miestuose yra pozityviai skirtinga. 3. Dažniausiai didelės tarptautinės sektoriaus kompanijos eina į regiono rinką atidarydamos savo biurą Maskvoje ar Sankt Peterburge, įsteigia čia padalinį ar dukterinę įmonę. Toks procesas yra lėtas, reikalauja investicijų, laiko ir kantrybės. 4. Rusijoje statybų sektoriui artimu laikotarpiu numatomos didelės plėtros galimybės, kas įtakos ir susijusių draudimo paslaugų plėtrą. 5. Nors draudimo sektorius su draudimu susijęs kiek mažiau, negu Lietuvoje, bankinio sektoriaus situacija sektoriaus paslaugų teikimui yra svarbi. Rusijos bankinis sektorius yra labai susiskaldęs, penki pagrindiniai bankai kontroliuoja 54% aktyvų, nors iš viso Rusijoje veikia virš 1000 bankų. 40

41 3. DETALUS SEKTORINIS DRAUDIMO RINKOS TYRIMAS RUSIJOS FEDERACIJOJE 3.1. Rusijos Federacijos draudimo paslaugų sektoriaus analizė Draudimo industrija NVS regione Visas NVS regionas (įskaitant Gruziją) turi didelį artimos ateities draudimo rinkos plėtros potencialą. Tokią išvadą ekspertai daro, remdamiesi Centrinės ir Rytų Europos rinkų analize ir lygindami ją su sektoriaus rodiklių pokyčiais NVS regione. NVS regione yra apie du kartus daugiau gyventojų, negu Centrinės ir Rytų Europos regione, tačiau draudimo rinka čia yra dvigubai mažesnė. Per pirmus šešis 2011 m. mėnesius bendra regiono draudimo rinka sudarė 17,3 mlrd. eurų. Augimo pokyčiai siekė 11,2% (Centrinės ir Rytų Europos regione 8,2%). Gruzijos ir Moldovos rinkos santykinai yra panašiausios į Rytų Europos rinkas. Turkmėnijoje draudimas yra monopolizuotas valstybės ir patikimi duomenys palyginimams sunkiai gaunami [7]. Centrinės Azijos šalyse nėra susiformavusi visuomenės draudimo kultūra ir požiūris į draudimą išlikęs kaip į priverstinę prievolę, todėl čia draudimo paslaugų eksportas mažai perspektyvus. Pagrindinė pagal apimtis ir potencialą eksportui regione yra Rusijos rinka, kitos pagal svarbą šalys atitinkamai yra Ukraina, Gruzija, Kazachija ir Baltarusija. Paskutinioji paminėta šalis mažiau perspektyvi dėl didelių suvaržymų sektoriaus veiklai. Kitose regiono šalyse rinka yra mažesnė negu 100 mln. eurų. Azerbaidžane taip pat yra perspektyvų finansiniame ir draudimo sektoriuje. Tadžikijoje taip pat dauguma paslaugos teikėjų yra valstybiniai, tačiau jau yra ir privačių kompanijų. Kazachijoje, Kirgizijoje ir Uzbekijoje daug privačių draudimo kompanijų, tačiau šiose šalyse nėra susiformavusi visuomenės draudimo kultūra ir požiūris į draudimą išlikęs kaip į priverstinę prievolę. Tačiau rengiant draudimo paslaugų eksporto strategiją į regiono šalis reikia turėti omenyje, kad visose NVS šalyse aktyviai dirba ir didžiosios Rusijos draudimo kompanijos, ypač Rosgosstrach ir Ingosstrach. Visose šalyse yra didelis rinkos augimo potencialas, naujai keičiami įstatymai sudaro palankesnes sąlygas plėtrai. Didėja paslaugas teikiančių kompanijų skaičius, daugėja paslaugų teikimo kanalų, ypač draudimo brokerių ir specializuotų agentų. Globalizacija sektoriui duoda didelę naudą, kurdama konkurencingą rinką net regioniniu mastu. Todėl regiono šalys stengiasi pritraukti draudimo grupes iš Vakarų Europos ir atveria geras potencialias galimybes ir paslaugos teikėjams iš Lietuvos. Aktyviausiai šia kryptimi dirba Ukraina, kur jau veikia 115 draudimo kompanijų su užsienio kapitalu, kurios užima 26,5% draudimo rinkos. Kitas pavyzdys yra AXA atėjimas į Baltarusiją, įsigyjant 41

42 didžiąją dalį B&B Insurance of Belarus, kuri užima trečdalį šalies rinkos, akcijų [7]. Didelį aktyvumą NVS regione rodo PZU. Draudimo paslaugų sektoriaus Rusijoje apibūdinimas ir rodikliai Draudimo paslaugų skvarba Rusijos rinkoje atsilieka nuo rinkos poreikių. Rinka dalinasi apie 647 draudimo kompanijų, tačiau standartiškai jų kapitalizacija yra žema, teikiamų paslaugų spektras ribotas. Daugiausiai teikiama paslaugų, susijusių su automobiliais ir su trečiųjų šalių įsipareigojimais. Nuo 2009 m. kompanijų sektoriuje skaičius mažėja po 3 proc. kasmet, vyksta konsolidacijos ir susijungimo procesas [11]. Rusijoje didinama draudimo kompanijų kapitalizacija, dėl to per praėjusius metus paslaugos tiekėjų sumažėjo dvidešimčia. Pagrindinės sektoriaus plėtros kryptys yra nekilnojamo turto, nelaimingų atsitikimų, medicinos segmentuose. Didžiausiu potencialu ne gyvybės draudimo rinkoje pasižymi medicininių išlaidų draudimas. Turtingesniuose Rusijos regionuose dideles galimybes atveria ir gyvybės draudimo segmentas. 10 pav. Rusijos draudimo rinkos pasiskirstymas pagal sektorius 10 lentelė. Draudimo rinkos Rusijoje apimtys Įmokų apimtys, mln. dolerių Įmokų apimtys, proc. nuo BVP 2,81 Įmokų apimtys, proc. dalis pasaulinėje apyvartoje 0,96 Ekonominė situacija ir stiprėjanti visuomenės perkamoji galia didina draudimo rinkos potencialą. Draudimo rinka pagal padengimą turi artėti prie labiau išvystytų šalių situacijos. Dabartinės draudimo apimtys sudaro vos 2,8% nuo BVP, kas santykinai yra labai mažas rodiklis. Dideles plėtros galimybes turi gyvybės draudimas, kurio dalis sektoriaus paslaugų struktūroje šiuo metu yra labai maža. Kitas plėtros potencialo faktorius yra didinamas privalomų draudimo paslaugų skaičius. Palaipsniui įvedamas privalomas nekilnojamo turto civilinės atsakomybės draudimas [51]. 42

43 11 pav. Rusijos draudimo rinkos pasiskirstymas pagal rūšis Tik 2% sudaromų draudimo sutarčių tenka laisvanoriškam draudimui, 11% privalomam turto draudimui, 8% privaloma motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimui, 41% privalomam medicinos draudimui (Pav.). Draudimo paslaugų skvarba Rusijoje yra nedidelė, sektorius generuoja 2,3% nuo BVP. Palyginimui, šis rodiklis Latvijoje yra 2,3%, Bulgarijoje 2,7%, Kinijoje 2,9%, Italijoje 6,4%, Vokietijoje 6,6%, JAV 8,9%, Japonijoje 9,6%, Olandijoje 13,4%, Jungtinėje Karalystėje 15,7%. Draudimo rinkos apyvarta 2009 m. Rusijoje buvo 209,4 mln. dolerių (palyginimui, Danijoje 5.103,0 mln. dolerių, Šveicarijoje 5.740,0 mln. dolerių, Olandijoje 6.262,0 mln. dolerių, JK 7.113,0 mln. dolerių, Airijoje 7.171,0 mln. dolerių [53]. Ekspertai vertina, kad dabartinis veikiančių sektoriuje kompanijų skaičius Rusijoje yra per didelis, čia yra daug mažų ir nepakankamai kapitalizuotų kompanijų. Tolesnė kapitalizacija draudimo rinkoje siejama ir su numatomu kompanijų kapitalizacijos didinimu. Nuo 2012 m. įstatinis kapitalas draudėjams padidintas iki 120 mln. rublių, o perdraudėjams iki 480 mln. rublių. Kompanijoms, kurios veikia išimtinai medicininio draudimo, tiek savanoriško, tiek privalomo, rinkoje reikalavimas išlieka nepasikeitęs 30 mln. rublių. 11 lentelė. Dešimt pagrindinių gyvybės draudimo paslaugų teikėjų Rusijoje, mln. rublių Viso įmokos Viso išmokos Praradimų proc. Alico ,26 AlfaStrakhovanie- Life ,98 Rossgosstrach-Life ,27 Russkiy Standart ,59 SoGeCap Life ,74 santykis, 43

44 rublių ROSNO Life ,64 SiV Life ,3 SOGAZ-Life ,42 Generali PPF Life ,62 Geopolis ,7 Viso šalyje n/a n/a 12 lentelė. Dešimt pagrindinių ne gyvybės draudimo paslaugų teikėjų Rusijoje, mln. Viso Viso Praradimų santykis, įmokos išmokos proc. Rosgosstrakh-Stolitsa ,39 SOGAZ ,09 Ingosstrach ,07 RESO Garantia ,10 Voenno-Strakhovaya Kompaniya ,49 ROSNO ,39 AlfaStrakhovanie ,22 Soglassye ,23 Renaissance Strakhovanie ,49 UralSib ,74 Viso šalyje n/a n/a Užsienio investuotojai sektoriuje gali dalyvauti be reikšmingesnių apribojimų. Draudėjai, kurie veikia už ES ribų, turi atidaryti padalinį Rusijoje; ES kompanijoms užtenka turėti skyrių. Vienas esminis apribojimas yra, kad užsienio kapitalas negali valdyti daugiau negu 25% draudimo rinkos [51]. Dabar užsienio kapitalas užima maksimalią leistiną sektoriaus dalį (25%), aktyviausiai veikdamas gyvybės draudimo segmente [47]. Dabartinėmis sąlygomis nauji veikėjai rinkoje iš užsienio turėtų konkuruoti tarpusavyje arba kurti bendras įmones, nes plėtra ar papildomų paslaugų teikimas nebūtų galimas dėl apribojimų. 12 pav. Didžiausios 10 Rusijos draudimo kompanijų pagal sudarytas sutartis 44

45 13 pav. Pelningumo pokyčiai Rusijos draudimo sektoriuje (mėlynos kolonėlės pasirašomų draudimo sutarčių apimčių augimas, tiesinė linija pelningumo sektoriuje augimas) Konsolidacija sektoriuje auga mažiau dėl naujų kompanijų kūrimosi ir atėjimo į rinką, daugiau dėl vykdomo veikiančių kompanijų perėmimo ar susijungimo. Konsolidacijos procesą teigiamai įtakoja ir pelningumo sektoriuje augimas; vien per pastaruosius tris metus pelno marža išaugo 14 proc. [57]. Didžiausias apimtis savanoriško draudimo sektoriuje sudaro pastatų ir nekilnojamo turto draudimas (31 proc.), kitos didelės grupės yra kasko draudimas (30 proc.), savanoriškas medicininis draudimas (18 proc.). 14 pav. Draudimo sutarčių pasirašymas pagal atskirus sektoriaus segmentus Didžiausi pagal apimtis draudimo segmentai pasižymi ir didžiausiu augimu. Sparčiausiai augo draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (35 proc.) ir gyvybės draudimas (49 proc.). 45

46 15 pav. Savanoriško draudimo segmentų pokyčiai Rusijoje m. Viena iš šalies rinkos specifikų yra politinės rizikos draudimas (PRI). Rusijos ekonomika yra gana stabili, tačiau per daug priklausoma nuo naftos eksporto. Rusijai reikia, kad naftos kaina nekristų žemiau 100 dolerių už barelį, kitaip politinis ir ekonominis stabilumas nėra garantuojamas [9]. Per pirmąją 2013 m. pusę Rusijos draudimo industrija augo 13% iki 467,5 mlrd. rublių (14.2 mlrd. dolerių). Apie 80,2% nuo visų įmokų buvo savanoriškas draudimas, likusius 19,8% sudarė privalomas draudimas. Turto draudimo segmentas sudarė 41,6%, asmenų draudimas 25,5%, gyvybės draudimas 7,8%, bendrasis civilinės atsakomybės draudimas 3%. Privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas pasiekė 62,98 mlrd. rublių (1,5 mlrd. eurų), kas sudarė 10,2% padidėjimą per metus. Aktyvių draudimo rinkos veikėjų šiam laikotarpiui buvo 454, 15 mažiau negu prieš metus [52]. Draudimo sektoriaus būklė per 2013 m. iš esmės gerėjo. Augo ne gyvybės draudimo apyvartos. Gyvybės draudimo apyvartos pajudėjo iš stagnacijos. Nei reguliuojančios institucijos, nei vietinės draudimo kompanijos neišsprendė pagrindinių gyvybės draudimo segmento problemų nesumažino visuomenės nepasitikėjimo draudimu [47]. Nors Rusijos draudimo rinka yra patraukli investuotojams, čia yra ir specifinių iššūkių. Pirmiausiai, ne gyvybės draudimo sektoriuje keletas didelių vietinių veikėjų turi labai stipriais pozicijas. To priežastys yra arba stiprūs ir įsitvirtinę prekiniai ženklai, arba plačiai išvystytas paslaugų platinimo tinklas (kaip buvusių monopolinių valstybinių kompanijų Rossgosstrach ir Ingosstrach), ar dėl ryšių su stipriais savininkų ar akcininkų tinklais. Antra, ryškus kai kurių draudėjų dominavimas, ypač ne gyvybės draudimo rinkoje, rodo, kad ji yra ne taip fragmentuota, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Šią prielaidą ypač sustiprina didelė ekonominių veiklų koncentracija Maskvoje ir Sankt Peterburge. Trečia, numatoma ryški konkurencija gyvybės draudimo segmente iš tarptautinių veikėjų, ateinančių į rinką. Šiame segmente vietiniai tiekėjai sukelia didelių konkurencinių kliūčių, todėl detaliai numatyti šio segmentą artimam laikotarpiui sudėtinga [56]. 46

47 Industrijos vystymas labai priklausomas nuo privalomo draudimo augimo. Privalomas medicininių išlaidų draudimas (CMEI) yra didžiausiais segmentas ir užima apie pusė visų sektoriaus apyvartų. Industriją vystytis skatina vyriausybės pastangos skatinti investicijas į pensijų draudimą. Pensijų reforma apima laisvanoriškus privačius pensijų fondus, kurie veikia kaip priedas prie esamos privalomos valstybinės pensijų sistemos. Numatomas reikšmingas ilgojo laikotarpio gyvybės draudimo produktų, tokių kaip verslo kompanijų pensijų planai, augimas. Keletas užsienio gyvybės draudimo paslaugų teikėjų vysto savo pensijų draudimo produktus [28]. Didelį potencialą turi augantis verslo draudimas. Ypač verslo veiklų draudimu Rusijoje domisi užsienio verslas. Tokiai paslaugai dažniausiai naudojamasi brokerių paslaugomis, kurie ne tik rekomenduoja tinkamiausius verslui draudimo būdus, identifikuoja konkrečius draudimo paslaugų poreikius, bet ir gali palyginti draudėjų siūlomas kainas bei parinkti optimaliausią kainos ir kokybės požiūriu paslaugų paketą. Be to, jie konsultuoja teisiniais draudimo klausimais. Verslo draudimas dažniau naudojasi keturiais draudimo paslaugų tipais [31]: transporto priemonių draudimu, asmeniniu draudimu, verslo civilinės atsakomybės draudimu ir pastatų bei turto draudimu. Visi automobiliai Rusijoje turi būti apdrausti civilinės atsakomybės draudimu. Tam yra dvi pagrindinės rūšys trečiųjų šalių atsakomybės ir pilnas draudimas (kasko atitikmuo). Asmeninis draudimas padengia darbdavius ir darbuotojus nuo ligų, nelaimingų atsitikimų. Darbuotojai nuo nelaimingų atsitikimų darbe yra draudžiami privaloma tvarka, tačiau individualiai dirbančių nedengia tokia draudimo schema ir jie turi draustis savanoriškai. Į didžiulę Rusijos draudimo rinką įeiti gali būti sudėtinga vien dėl dviejų monopolistinių didelių kompanijų, kurios užėmę didesnę dalį rinkos Rossgosstrach ir Ingosstrach. Tačiau tuo pat metu draudimo paslaugų skvarba Rusijos rinkoje atsilieka nuo poreikių. Rusijoje labai silpnai išvystytos perdraudimo paslaugos. Klientai nepasitiki mažai žinomomis nedidelėmis vietinėmis kompanijomis, todėl vartotojų požiūriu užsienio kapitalo draudimo rinkos veikėjų atėjimui į Rusijos rinką yra palanki aplinka. Viena iš pagrindinių problemų sektoriuje yra žema paslaugų teikimo kultūra. Sektoriaus darbuotojams trūksta kvalifikacijos, specifinių žinių. Vartotojai nepasitiki mažai žinomomis nedidelėmis vietinėmis kompanijomis, todėl vartotojų požiūriu užsienio kapitalo draudimo rinkos veikėjų atėjimui į Rusijos rinką yra palanki aplinka. Vietinės rinkos plėtra paremta žinomų vardų ir prekinių ženklų panaudojimu, atidarant padalinius ar perimant esamas kompanijas regionuose po vienu ženklu ir vystyti rinkodarą naudojantis turimu motininės kompanijos įvaizdžiu. Tą patį principą naudoja ir užsienio kompanijos. Rusijoje yra įsikūrę apie 10 žinomų Europos draudimo kompanijų, nors užsienio 47

48 verslui yra apribojimų ir trukdžių. Užsienio kapitalo draudimo kompanijos valdomose vietinėse kompanijose gali turėti ne daugiau 25 proc. akumuliuoto sektoriaus kapitalo. Tarp tokių kompanijų Rusijos rinkoje žinomiausios yra AVIVA ir AIG [11]. Poskyrio išvados 1. Lyginant draudimo paslaugų skvarbą Centrinės ir Rytų Europos rinkose su padėtimi NVS regione, galima daryti išvadą, kad visas NVS regionas turi didelį artimos ateities draudimo rinkos augimo potencialą. Pagrindinė pagal galimas augimo apimtis ir potencialą eksportui regione yra Rusijos rinka. 2. Regiono šalys aktyviomis priemonėmis stengiasi pritraukti draudimo grupes iš Vakarų Europos, kas atveria geras potencialias galimybes ir paslaugos teikėjams iš Lietuvos. 3. Draudimo paslaugų skvarba Rusijos rinkoje atsilieka nuo rinkos poreikių. Rinka dalinasi apie 647 draudimo kompanijų, tačiau jų kapitalizacija yra žema, teikiamų paslaugų spektras ribotas. 4. Ekonominė situacija ir stiprėjanti visuomenės perkamoji galia didina draudimo rinkos potencialą Rusijoje. Draudimo rinka pagal padengimą turi artėti prie labiau išvystytų šalių situacijos. Dabartinės draudimo apimtys sudaro vos 2,8% nuo BVP. 5. Pagrindinės sektoriaus plėtros kryptys yra nekilnojamo turto, nelaimingų atsitikimų, medicinos segmentuose. Didžiausiu potencialu ne gyvybės draudimo rinkoje pasižymi medicininių išlaidų draudimas. Dideles plėtros galimybes turi gyvybės draudimas, kurio dalis sektoriaus paslaugų struktūroje šiuo metu yra labai maža. Kitas plėtros potencialo faktorius yra didinamas privalomų draudimo paslaugų skaičius, tame tarpe palaipsniui įvedamas privalomas nekilnojamo turto civilinės atsakomybės draudimas. 6. Dabartinis veikiančių sektoriuje kompanijų skaičius Rusijoje yra per didelis, čia yra daug mažų ir nepakankamai kapitalizuotų kompanijų. Tolesnė koncentracija draudimo rinkoje siejama ir su numatomu privalomu kompanijų kapitalizacijos didinimu. Konsolidacija sektoriuje mažiau auga dėl naujų kompanijų kūrimosi ir atėjimo į rinką, daugiau dėl vykdomo veikiančių kompanijų perėmimo ar susijungimo. Konsolidacijos procesą teigiamai įtakoja ir pelningumo sektoriuje augimas; vien per pastaruosius tris metus pelno marža išaugo 14 proc. 7. Užsienio investuotojai sektoriuje gali dalyvauti be reikšmingesnių apribojimų. Draudėjai, kurie veikia už ES ribų, turi atidaryti padalinį Rusijoje; ES kompanijoms užtenka turėti skyrių. Vienas esminis apribojimas užsienio verslui yra, kad užsienio kapitalas negali valdyti daugiau negu 25% visos šalies draudimo rinkos. 8. Nors Rusijos draudimo rinka yra patraukli investuotojams, čia yra ir specifinių iššūkių. Pirmiausiai, ne gyvybės draudimo sektoriuje keletas didelių vietinių veikėjų turi labai stipriais pozicijas. To priežastys yra arba stiprūs ir įsitvirtinę prekiniai ženklai, arba plačiai 48

49 išvystytas paslaugų platinimo tinklas (Rossgosstrach ir Ingosstrach), ar dėl ryšių su stipriais savininkų ar akcininkų tinklais. Antra, ryškus kai kurių draudėjų dominavimas, ypač ne gyvybės draudimo rinkoje, rodo, kad ji yra ne taip fragmentuota, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Trečia, numatoma ryški konkurencija gyvybės draudimo segmente iš tarptautinių veikėjų, ateinančių į rinką. 9. Viena iš pagrindinių problemų sektoriuje yra žema paslaugų teikimo kultūra. Sektoriaus darbuotojams trūksta kvalifikacijos, specifinių žinių. Vartotojai nepasitiki mažai žinomomis nedidelėmis vietinėmis kompanijomis, todėl vartotojų požiūriu užsienio kapitalo draudimo rinkos veikėjų atėjimui į Rusijos rinką yra palanki aplinka Teisinė draudimo sektoriaus reguliavimo bazė Rusijoje Draudimas yra specifinė paslauga, kurios plėtrai ir galimybėms eksportui didelę įtaką turi teisinė bazė. Užsienio draudimo kompanijos Rusijoje yra apribotos maksimalia 25% riba visame draudimo sektoriuje ir 49% kontrolę atskirose kompanijose. Paprastesnė veikla yra ES kompanijoms, kurios gali veikti per padalinius Rusijoje [14]. Rusijos draudimo įstatymas priimtas dar 1992 m., tačiau nuo to laiko buvo daug papildymų, pakeitimų. Naujausi esminiai pakeitimai priimti 2010 m. keturis kartus padidino įstatinio kapitalo reikalavimus ir įtakojo tolesnę rinkos konsolidaciją m. teisinės praktikos pokyčiai pasireiškė tokiais bruožais [36, 39]: 1. Padidinta vartotojų apsauga draudimo sektoriuje. Visos asmeninio draudimo rūšys (tiek gyvybės, tiek ir ne gyvybės) nuo patenka į Vartotojų apsaugos įstatymo jurisdikciją. Dabar draudimo kompanijos privalo pateikti klientams visą informaciją apie savo produktus. Draudėjai įpareigoti ne tik padengti pilnai patirtą žalą, bet ir moralinę žalą, kurią vartotojas patiria, kai draudėjas pažeidžia jo teises. Papildomi reikalavimai gali sudaryti net 50% nuo priklausomos išmokėti draudimo sumos. Kitas svarbus pakeitimas yra tai, kad vartotojas gali paduoti pareiškimą teismui dėl draudėjo prievolių nevykdymo be žyminio mokesčio, nemokamai savo gyvenamojoje teritorijoje. Daug draudimo kompanijų veikia didelėse teritorijose ar teikia paslaugas internetu ir anksčiau skundai teismui buvo ne tik mokami, bet ir turėjo būti pateikiami draudėjo registracijos vietoje. Šių priemonių imtasi dėl to, kad apgavysčių draudimo sektoriuje daugėja, jos dabar išskirtos į atskirą baudžiamojo kodekso straipsnį. 2. Prailgintas senaties terminas už draudimų pažeidimus. Atsakomybė už asmeninių ar turto draudimo tipų pažeidimus ar neteisėtus atsisakymus išmokėti priklausančias išmokas pratęsta iki dviejų metų. 49

50 3. Pagal Rusijos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, iškilus ginčams turto vertė nustatoma ne pagal polisą, o pagal rinkos kainą toje vietovėje ir nepriklausomų turto vertintojų išvadas. 4. Atsisakymas padengti nuostolius turi būti detaliai išdėstytas sutartyje ir jokie vėlesni pakeitimai negalimi. Išimtis yra tik tuomet, jei tokios papildomos sąlygos yra numatytos draudimo įstatyme, net jei jos nebuvo įtrauktos į draudimo sutartį. 5. Pagrindinė priežastis atsisakyti padengti nuostolius yra kai įrodoma, kad draudžiamasis tikslingai siekė padaryti žalą apdraustam turtui ar kitaip siekė pabloginti pasekmes. 6. Draudėjai atsako už patirtus draudžiamųjų nuostolius rinkos kaina, o motorinių transporto priemonių atveju privalo padengti kokybišką jų remontą. 7. Draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 paragrafas numato atvejus, kai patirta žala viršija jos atstatymo ar remonto galimybę ir draudėjas privalo atlyginti pilną patirtų nuostolių vertę. 8. Tais atvejais, kai apdraustasis pateikia draudimo kompanijai melagingus duomenis draudimo sutarties sudarymo metu, tokią sutartį gali nutraukti tik teismas. Jei sutarties sudarymo metu draudėjas pateikia draudžiamajam klausimus, į kuriuos nebuvo išsamiai atsakyta, tačiau sutartis vis tiek buvo sudaryta, toks nepilnas duomenų pateikimas nėra pagrindas nutraukti draudimo sutartį ar nemokėti patirtos žalos kompensacijos. 9. Jei neteisingi žalos apskaičiavimai įvyko dėl to, kad draudžiamasis nepateikė informacijos ar pateikė nepilną informaciją sutarties sudarymo metu, už tai atsako pats draudžiamasis. Lygiai taip pat pats draudžiamasis yra atsakingas dėl informacijos apie įvykusius susijusius pasikeitimus pateikimą draudimo kompanijai. 10. Jei žala nėra atlyginta nustatytais terminais arba teismo sprendimu turi būti padengiama anksčiau atsisakyta mokėti žala, draudimo kompanijos privalo mokėti nustatyto dydžio delspinigius draudžiamajam. Draudimo kompanijų veiklą reguliuoja Federalinė Finansinės rinkos tarnyba (FFMS) [39]. Bet kokiai naujai draudimo veiklai turi būti gaunama licencija A iš šios tarnybos. Licencija išduodama konkrečioms veiklos sritims asmenų draudimui (gyvybės arba medicininio) arba turto ir ne gyvybės draudimo paslaugoms. Kombinuota licencija nėra išduodama. Pagal nustatytas taisykles užsienio šalių draudėjai gali teikti savo paslaugas Rusijoje per padalinius. Tokie padaliniai arba bendros įmonės, kuriose užsienio kapitalo dalis yra daugiau negu 49 proc., neturi teisės teikti gyvybės draudimo, privalomojo draudimo, privalomojo valstybinio draudimo paslaugų bei drausti turto draudimu valstybinės nuosavybės. Pagrindinė veikla, kuria užsiima užsienio draudimo kompanijos Rusijoje, yra 50

51 perdraudimo paslaugos. Užsienio šalių draudimo kompanijos gali perimti Rusijos kompanijas arba jų dalį tokiomis sąlygomis [39]: 1. Bendra užsienio kapitalo rinkoje dalis neviršija 25 proc., 2. Perėmimui ar įsigijimui turi būti gautas FFMS leidimas, 3. Už perimtas akcijas turi būti mokama pinigine forma Rusijos rubliais, 4. Užsienio draudimo kompanija turi užsiimti draudimo veiklomis savo registracijos šalyje ne mažiau kaip 15 metų. Poskyrio išvados 1. Užsienio draudimo kompanijos Rusijoje maksimaliai gali užimti 25% visos rinkos ir neviršyti 49% atskirų kompanijų kontrolės. Paprastesnė veikla yra ES kompanijoms, kurios gali veikti per padalinius Rusijoje. 2. Naujausi esminiai pakeitimai priimti 2010 m. keturis kartus padidino įstatinio kapitalo reikalavimus ir įtakojo tolesnę rinkos konsolidaciją. 3. Bet kokiai naujai draudimo veiklai turi būti gaunama licencija, kuri išduodama konkrečioms veiklos sritims asmenų draudimui (gyvybės arba medicininio) arba turto ir ne gyvybės draudimo paslaugoms. Kombinuota licencija nėra išduodama Sektoriaus pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių formulavimas Draudimo sektoriui globalizacijos sąlygomis didelę įtaką turi pasaulinės vystymosi tendencijos, kurios didele dalimi įtakoja ir konkrečios šalies sektoriaus raidą, todėl svarbu yra jas įvertinti. 16 pav. Draudimo rinkos pasauliniai pokyčiai (PI total bendrosios draudimo apimtys, PI Life gyvybės draudimo sektorius, PI P&C ne gyvybės draudimo sektorius) Pagal Global Insurance Index, kuris rodo augimo kitimo aktyvumo rodiklių pokyčius, pasaulio draudimo apyvartos ir pelningumas auga. Pastaraisiais metais Amerikoje didžioji įvairių draudimo tipų dauguma augo 2 4 proc. per metus. Tikimasi draudimo rinkos augimo pirmaujančiose išvystytos pramonės šalyse. Tai ypač aktualu gyvybės draudimui. Vertinama, 51

52 kad 2013 m. pirminio draudimo augimas visame pasaulyje sudaro apie 2,8%, o 2014 m. prognozuojamas 3,6% augimas. Po spartaus augimo 2012 m., sulėtėjo perdraudimo augimas [41]. Planuojami nemaži regioniniai skirtumai: besivystančios rinkos auga stipriau, Šiaurės Amerika yra kelyje į atsigavimą, o augimas Europoje vyksta labai lėtai. Pačių didžiausių pirminio draudimo augimo tempų laukiama besivystančiose rinkose. Tikimasi, kad 2014 m. realus augimas Rytų Europoje ir Lotynų Amerikoje sudarys maždaug 6%. Daugelyje Azijos dalių, tokiose kaip Kinija ir Indija, realūs augimo tempai gali siekti 10 ir daugiau proc. Gyvybės draudime 2014 m. tikimasi dar aukštesnio realaus augimo lygio. Daugelyje Azijos ir Lotynų Amerikos šalių augimas sudarys daugiau nei 15% m. Lotynų Amerikoje augimas siekė 18%, vertinama, kad 2013 m. jis buvo 11%. Didesnis nei vidutinis draudimo premijų augimas taip pat prognozuojamas Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse, nors šios rinkos vis dar sudaro labai nedidelę pasaulinės draudimo rinkos dalį (apie 2,5%). Visai kitokia situacija yra Europoje čia trumpalaikėje perspektyvoje tikimasi tik labai nuosaikaus gyvybės draudimo augimo [41]. Tarp išsivysčiusių šalių didžiausiais augimas numatomas JAV. Labiausiai tai susiję su atsigaunančia ekonomika ir namų ūkių stiprėjimu. 17 pav. Pasauliniai realaus ne gyvybės draudimo sektoriaus apimčių pokyčiai pagal regionus Ekspertų vertinimu, iki 2020 m. labiausiai augs turto ir nelaimingų atsitikimų draudimo apimtys (apie 50% lyginant su 2012 m.) iki 1,85 trilijonų eurų bei gyvybės draudimo apimtys beveik dviem trečdaliais iki 3,1 trilijonų eurų. Draudimo ir perdraudimo rinkų augimas besivystančiose šalyse bus daug spartesnis negu išsivysčiusiose. Beveik pusę planuojamų sektoriaus pajamų tarp 2013 m. ir 2020 m. bus generuojama JAV, Kinijoje ir Japonijoje [40]. Viena iš sparčiausiai augančių rinkų bus Indijoje, kur draudimo industrijos apimtys auga stabiliai po beveik 5 proc. kasmet, ne gyvybės draudimo sektoriuje skaičius siekia 10 proc. [32]. 52

53 18 pav. Pasauliniai realaus gyvybės draudimo sektoriaus apimčių pokyčiai pagal regionus Iš kitos pusės, galimas kitas scenarijus. Dėl besikeičiančio klimato daugės katastrofinių gamtinių reiškinių ir vertinama, kad praradimai dėl katastrofinių padarinių dvigubės kas dešimt metų ir draudikų pajėgumų augimas gali būti lėtesnis už poreikį padengti prognozuojamus nuostolius. Kaip vienas iš pasirengimo tokiam scenarijui variantų numatomas didesnis sektoriaus konsolidavimas. Turėtų didėti rinkos dalyvių specializacija, kartu sumažės konkurencija tarp atskirų segmentų. Dėl augančių išmokų ir didesnių reikalavimų sukaupti pakankamus rezervus gali mažėti sektoriaus veiklos pelningumas. [33]. Vienas iš universalių metodų vertinti atskirų ekonomikos šakų finansiniame sektoriuje pokyčių trendus yra Zacks Industry klasifikacija, pagal kurią vertinimas iki #88 rodo pozityvius pokyčius, tarp #89 ir #176 neutralius ir nuo #177 pokyčiai yra negatyvūs. Draudimo sektorius apima penkias atskiras sritis, kurių pokyčiai artimajam laikotarpiui numatomi tokie: nelaimingų atsitikimų ir sveikatos #22, kompleksinės draudimo paslaugos #41, gyvybės draudimas #65, turto draudimas #86 ir draudimo brokerių veikla #180. Bendras draudimo industrijos pokyčių vertinimas yra pozityvus [33]. Pasaulinė rinka tampa labiau konkurencinga. Tiekėjai stengiasi mažinti kaštus, gauti geresnį pajamų ir išlaidų santykį. Investuojama į naujus procesus ir sistemas, daugiau naudojamasi išorinių paslaugų tiekėjų paslaugomis. Didesnę reikšmę įgauna pasaulinės reitingavimo agentūros, kurios skirsto draudimo kompanijas pagal patikimumą ir rizikos laipsnį [27]. Vienas iš pagrindinių veiklos kaštų mažinimo būdų yra naujų technologijų diegimas bei geresnis prognozavimas [4]. Pagrindinės Rusijos draudimo rinkos vystymosi kryptys artimam laikotarpiui yra [57]: Atsigaunančioje rinkoje numatomas apie 10% metinis augimas, didės veiklų pelningumas, 53

54 Pagrindiniai dešimt sektoriaus veikėjų dar labiau koncentruos savo apyvartas, užimdami didesnę rinkos dalį, Draudimo sektorius gaus didesnę politinę ir valstybės paramą, kaip vienas iš svarbių ekonomikos augimo faktorių, Pagrindinis draudimo paslaugų augimo segmentas išliks motorinių priemonių draudimas, susijęs su numatomu finansiniu naujų automobilių pirkimo skatinimo paketu, kuris turėtų padidinti automobilių pardavimą 20 25%, Gyvybės draudimo segmentas po truputį turėtų pradėti vystytis, tačiau reali plėtra galima tik padarius esmines įstatymines ir reguliavimo bazės permainas, kurių artimiausiais metais nenumatoma, Nepaisant bankų ir automobilių prekiautojų reikalaujamų didelių komisinių, šie paslaugų platinimo kanalai išliks vieni svarbiausių ir dar plėsis tiesioginio paslaugų platinimo sąskaita, Nepaisant rinkos reikalavimo automatizuoti ir efektyvinti procesus, artimu metu išlaidos IT ir naujoms technologijoms smarkiai neišaugs. Didesnis dėmesys šiuo metu skiriamas klientų aptarnavimo kokybės gerinimui ir santykių su klientais (CRM) sistemų diegimui, Pagrindinės išlaidos sektoriaus viduje numatomos veiklų administravimui ir kitų kompanijų akcijų perėmimui, Veiklų efektyvinimas ir kaštų mažinimas bus atliekamas per atskirų funkcijų centralizavimą ir išlaidų personalo išlaikymui mažinimą, Didėjanti konkurencija sektoriuje skatins tolesnius perėmimus ir įsigijimus; galimas tolesnis komisinių draudimo brokeriams mažinimas, sutaupytą sumą skiriant internetinių pardavimų vystymui, Draudimo kaštų mažinimui ir pelningumo didinimui pagrindinės priemonės yra santykių su partneriais gerinimas ir vadybos klaidų mažinimas, Nenumatomas didelis kasko paslaugų ir savanoriško turto draudimo paslaugų augimas. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad dabartinis sektoriaus kontrolės modelis nėra tinkamiausiais, skatinant skaidrią konkurenciją rinkoje [57]. Silpnosios reguliavimo sferos vietos yra rezervinio kapitalo pakankamumas, sukčiavimų pasireiškimo monitoringas, bausmės už padarytus pažeidimus. Dar viena tendencija Rusijos draudimo rinkoje yra paslaugų teikimo internetu apimčių augimas. Renaissance Insurance Group paleido naują e-komercijos portalą Renins.com, kuris teikia visas paslaugas internetu [54]. Portalas suteikia galimybes gauti paslaugas patogiu, 54

55 draugišku vartotojui ir saugiu metodu. Portalas teikia galimybę vartotojams įsigyti civilinės atsakomybės, turto ir kelionių draudimo produktus tiesiogiai internete užpildžius užsakymo formą ir apmokėjus elektroniniu būdu. Užsakymai patvirtinami telefonu, o draudimo polisas išsiunčiamas užsakovui per vieną dieną. Poskyrio išvados 1. Draudimo sektoriui globalizacijos sąlygomis didelę įtaką turi pasaulinės vystymosi tendencijos. Vertinama, kad 2013 m. pirminio draudimo augimas visame pasaulyje sudarys apie 2,8%, o 2014 m. prognozuojamas 3,6% augimas. 2. Iki 2020 m. labiausiai augs turto ir nelaimingų atsitikimų draudimo apimtys (apie 50% lyginant su 2012 m.) bei gyvybės draudimo apimtys apie 60%. 3. Kaip vienas iš pasirengimo nepalankiam rinkų vystymosi scenarijui atsakas numatomas didesnis sektoriaus konsolidavimas. Turėtų didėti rinkos dalyvių specializacija, kartu mažės konkurencija tarp atskirų segmentų. Dėl augančių išmokų ir didesnių reikalavimų sukaupti pakankamus rezervus gali mažėti sektoriaus veiklos pelningumas. 4. Pasaulinė rinka tampa labiau konkurencinga. Tiekėjai stengiasi mažinti kaštus, gauti geresnį pajamų ir išlaidų santykį. Investuojama į naujus procesus ir sistemas, daugiau naudojamasi išorinių paslaugų tiekėjų paslaugomis, gerinamas prognozavimas. 5. Rusijos draudimo rinkoje artimam laikotarpiui numatomas apie 10% metinis augimas; didės veiklų pelningumas; pagrindiniai 10 sektoriaus veikėjų dar labiau koncentruos savo apyvartas, užimdami dar didesnę rinkos dalį; draudimo sektorius gaus didesnė politinę ir valstybės paramą; pagrindinis draudimo paslaugų augimo segmentas išliks motorinių priemonių draudimas; bankai ir automobilių prekiautojai išliks vieni svarbiausių draudimo paslaugų platinimo kanalai; didėjanti konkurencija skatins tolesnius perėmimus ir įsigijimus; galimas tolesnis komisinių draudimo brokeriams mažinimas. 6. Dar viena tendencija Rusijos draudimo rinkoje yra žymus paslaugų teikimo internetu apimčių augimas. 55

56 4. SEKTORIAUS ĮMONIŲ EKSPORTO Į TIKSLINĘ RINKĄ STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ ANALIZĖ Stiprybės 1. Rusija yra viena iš didžiausių šalių pasaulyje, apie 140 mln. vartotojų rinka, auganti vidurinė klasė, beveik neriboti poreikiai infrastruktūrai, gausūs gamtiniai ištekliai ir ekonominis potencialas. Metinis BVP augimas metų laikotarpiui Rusijoje numatomas apie 4 4,4%. 2. Lyginant draudimo paslaugų skvarbą Centrinės ir Rytų Europos rinkose su padėtimi NVS regione, galima daryti išvadą, kad visas NVS regionas turi didelį artimos ateities draudimo rinkos augimo potencialą. Rusijos rinka yra pagrindinė pagal galimas augimo apimtis ir potencialą eksportui regione. 3. Rusija aktyviomis priemonėmis stengiasi pritraukti draudimo grupes iš Vakarų Europos į sektorių, kas sudaro palankias sąlygas paslaugų iš Lietuvos eksportui. 4. Draudimo paslaugų skvarba Rusijos rinkoje atsilieka nuo rinkos poreikių. Rinka dalinasi beveik 700 draudimo kompanijų, tačiau jų kapitalizacija yra žema, teikiamų paslaugų spektras ribotas. Toks santykinis sektoriaus silpnumas yra palankus paslaugų eksportui. Silpnybės 1. Rusija nepanaudoja savo ekonominio potencialo. Ekspertų vertinimu Rusijos ūkio nuosmukis tęsiasi ir toliau (2014 m. sausis). Šalies ekonomika išlieka labai priklausoma nuo naftos eksporto. Rusijos situacija nėra palanki verslo vystymui ir paslaugų eksportui, nors padėtis lėtai gerėja. 2. Rusijai būdingas bruožas yra dideli regioniniai vystymosi skirtumai. Centriniai regionai nuo periferijos skiriasi labai reikšmingai, o ir tose pačiose srityse srities centras gali reikšmingai skirtis nuo likusios teritorijos. 3. Teisinė sistema Rusijoje išlieka nestabili, nuolat besikeičianti, pastoviai įvedami nauji reikalavimai ir nauji dekretai įvairiose srityse, įskaitant mokesčius. Investuotojai turi nuolat sekti pasikeitimus, jei nori veiklas vykdyti pagal vietos įstatymus, kas dažnai yra gana sudėtingas procesas. Teisiškai pagal federalinius įstatymus visoje Rusijoje verslo reguliavimas yra vienodas, tačiau įprastas yra vietinis įstatymų interpretavimas. 4. Rusijos darbo jėgos rinka fragmentuota, su mažu darbo jėgos mobilumu ir dideliu darbo užmokesčio ir darbo jėgos pasiūlos skirtumu tarp regionų. Rinkoje labai dideli sezoniniai ir teritoriniai svyravimai, trūksta kvalifikuotų darbuotojų toliau nuo sričių ir regionų centrų. 5. Tolygiai plėtoti paslaugas trukdo šalies dydis, nepakankamai išvystyta infrastruktūra, ypač regionuose, geografiniai ir demografiniai šalies netolygumai. Verslo 56

57 aplinką silpnina biurokratinis reguliavimo režimas, nepakankama intelektinių teisių apsauga, plačiai paplitusi korupcija, įstatymų nesilaikymas, neproporcingas jų taikymas, skaidrumo stoka, valstybės valdomų sričių monopolijos. 6. Draudimo plėtrai svarbios šiuolaikinės technologijos, o Rusijos ICT sektorius nėra brandus; situacija Maskvoje, Sankt Peterburge ar kituose didžiuosiuose miestuose yra pozityviai skirtinga. 7. Dabartinis veikiančių sektoriuje kompanijų skaičius Rusijoje yra per didelis, čia yra daug mažų ir nepakankamai kapitalizuotų kompanijų. Konsolidacija sektoriuje mažiau auga dėl naujų kompanijų kūrimosi ir atėjimo į rinką, daugiau dėl vykdomo veikiančių kompanijų perėmimo ar susijungimo. Grėsmės 1. Daugėjančios gamtinės nelaimės ir terorizmo grėsmės daro kai kurias draudimo rūšis labai priklausomas nuo išorinės aplinkos, negalinti tiesiogiai įtakoti priežasčių ir pasekmių. Rusijoje prie sektoriaus nestabilumo prisideda ir politinė situacija. 2. Korupcijos mastas Rusijoje auga ir ji išlieka didelė problema verslui ir investicijoms. Rusija užima tik 154 vietą iš 178 vertinamų valstybių, o dar 2004 m. buvo 90 vietoje. 3. Specifinės problemos Rusijos draudimo rinkoje yra: ne gyvybės draudimo sektoriuje keletas didelių vietinių veikėjų turi labai stipriais monopolistines pozicijas; ne gyvybės draudimo rinka yra mažiau fragmentuota, čia taip pat pasireiškia dominavimas; numatoma ryški konkurencija gyvybės draudimo segmente iš tarptautinių veikėjų, ateinančių į rinką. Galimybės 1. Vykdomi teisinės bazės ir sektoriaus aplinkos pakeitimai daro draudimo schemas ir apmokėjimą patrauklesnius potencialiems vartotojams. Gerėjanti bendra ekonominė situacija šalyje ir visuomenės grupių pajamų didėjimas daro aktyvesnius draudimo rinkos klientus, daugėja savanoriško draudimo rūšių, ypač susijusių su nekilnojamu turtu ir automobiliais. 2. Rusų kalbos žinojimas šalyje labai svarbus, todėl mūsų šalies verslas turi konkurencinių pranašumų prieš kitas ES šalis. 3. Rusijos rinkoje numatoma intensyvi draudimo paslaugų plėtra, vietines nedideles ir nepatikimas klientų požiūriu paslaugas teikiančias kompanijas keičiant vakarietiškų draudimo kompanijų padaliniams. 4. Pagrindinės sektoriaus plėtros kryptys yra nekilnojamo turto, nelaimingų atsitikimų, medicinos segmentuose. Didžiausiu potencialu ne gyvybės draudimo rinkoje pasižymi medicininių išlaidų draudimas. Dideles plėtros galimybes turi gyvybės draudimas, 57

58 kurio dalis sektoriaus paslaugų struktūroje šiuo metu yra labai maža. Kitas plėtros potencialo faktorius yra didinamas privalomų draudimo paslaugų skaičius, tame tarpe palaipsniui įvedamas privalomas nekilnojamo turto civilinės atsakomybės draudimas. 5. Viena iš pagrindinių problemų sektoriuje yra žema paslaugų teikimo kultūra. Sektoriaus darbuotojams trūksta kvalifikacijos, specifinių žinių. Vartotojai nepasitiki mažai žinomomis nedidelėmis vietinėmis kompanijomis, todėl vartotojų požiūriu užsienio kapitalo draudimo rinkos veikėjų atėjimui į Rusijos rinką yra palanki aplinka. 58

59 5. ĮŢVALGOS IR REKOMENDACIJOS DĖL SEKTORIAUS ĮMONIŲ EKSPORTO Į TIKSLINĘ RINKĄ 5.1. Potencialūs paslaugos teikimo partneriai Rusijos Federacijoje Draudimo rinkos veikėjai Rusijoje yra eksporto paslaugų teikimo konkurentai ir potencialūs partneriai, todėl labai svarbu išsinagrinėti konkurencinę aplinką ir pasinaudoti jos galimybėmis. Vienas iš pagrindinių atėjimo į Rusijos rinką būdų yra veikiančios kompanijos perėmimas ar bendros įmonės su veikiančia rinkoje kompanija sudarymas. Šalies rinkoje veikia iki 780 draudimo paslaugų teikėjų, todėl galimybės yra didelės, tačiau pasirinkimas sudėtingas. Turint omenyje didelį draudimo paslaugų centralizavimą, rinkoje vyrauja keletas didžiųjų kompanijų. 5 didžiausios draudimo kompanijos Rusijoje užima apie 30% rinkos, 10 pagrindinių kartu apie 41%, o skaičiuojant 20 svarbiausių sektoriaus kompanijų rodiklius 56% rinkos [53]. Didžiausios draudimo kompanija Rusijoje yra Ingosstrach (apyvarta 42,146 mln. rublių), Reso-Garantia (30,132 mln. rublių), Sogaz (38,406 mln. rublių), Military Insurance Company (12,984 mln. rublių), Rosno (21,886 mln. rublių) [53]. Didelių kompanijų perėmimas ar aktyvus bendradarbiavimas su jomis gali būti neracionalus, tačiau lieka dar labai didelis skaičius draudimo kompanijų, kurių veiklos rodiklius ir bendradarbiavimo galimybes verta nagrinėti. Didelė jų dalis yra smulkios, žinybinės, regioninės ar vietinio masto, kurios iš esmės taip pat nėra mūsų šalies draudimo sektoriaus bendradarbiavimo potencialas. Skirtingai nuo įprasto vakarietiško draudimo paslaugų modelio, Rusijoje dažnais atvejais reikia įtikinti verslą ir gyventojus draudimo teikiama nauda ir tik po to siūlyti draudimo paslaugas, todėl veiklos specifika, ypač regionuose, yra kitokia. Didžiausi gyvybės draudimo paslaugų teikėjai Rusijoje yra: 1. Stolichnoe Insurance, 2. Delta Polis Insurance, 3. Russo-Garant Insurance, 4. Standart Reserv Insurance, 5. Vita Polis Insurance, 6. Yakor Insurance, 7. Skala Garant Insurance. Didžiausi ne gyvybės draudimo paslaugų teikėjai Rusijoje yra: 8. Rosgosstrach Insurance (RGS) veikia jau 88 metus. Kompanija turi virš 25 mln. privačių ir verslo klientų, 3000 regioninių padalinių ir atstovybių. RGS teikia daugiau kaip 50 tipų skirtingų draudimo paslaugų. 59

60 9. Draudimo kompanija Ingosstrach Insurance Company ( veikia nuo 1947 m., todėl turi didelį įdirbį ir gerai išvystytą mažmeninės sklaidos tinklą. Kompanija valdo 83 regioninius padalinius, o atstovybės veikia 220 Rusijos miestuose. Kompanija taip pat aktyviai dirba Azerbaidžane, Kazachstane, Uzbekijoje, Ukrainoje, Indijoje, Kinijoje. Ši draudimo kompanija turi reitingą A++. INGO tarptautinė draudimo grupė apima kompanijas, kuriose Ingosstrach turi virš 50% akcijų. Šiuo metu tokių kompanijų yra 8 užsienyje ir 9 Rusijos Federacijoje. Ingosstrach teikia pilną draudimo paslaugų spektrą, tarp svarbiausių paslaugų yra privalomas transporto priemonių draudimas, draudimas nuo automobilių vagysčių, turto draudimas, laisvanoriškas medicinos draudimas, gyvybės ir nelaimingų atsitikimų draudimas, vaikų ir kelionių draudimas [53]. Tarp išskirtinių paslaugų yra žemės ūkio įmonių ir finansinių institucijų draudimas, transporto operacijų, jūros/oro/kosmoso veiklų draudimas, eksporto ir komercinės rizikos draudimas. Kompanija teikia daug paslaugų verslui turto, reputacijos, civilinės atsakomybės ir verslo veiklų draudimas, darbuotojų pensijų programos. Kompanijos perdraudimo partneriai yra Allianz, AXA, CCR, Gen Re, Hannover Re, Lloyd s syndicates, Munich Re, Partner Re, QBE, SCOR, Swiss Re, Transatlantic Re, XL Re. 10. Kita didžioji sektoriaus kompanija SOGAZ Insurance Group ( veikia nuo 1993 m. Tarp jos klientų yra svarbiausios kompanijos Rusijoje: Gazprom, Rusijos geležinkeliai, Rosneft, Rosatom ir atominės elektrinės, kai kurios oro linijos, draudžia daug valstybinių projektų. Draudimo kompanija turi 45 padalinius, 85 atstovybes ir 450 skyrių. 11. OJSC Insurance Company SOGAZ-Med ( įsteigta 1998 m. ir veikia kaip Gazprom padalinys. Vysto ir diegia naujausias medicinines technologijas, dirba medicininio draudimo srityje, ne tik su individualiais klientais, bet labiau su medicinos įstaigomis. 12. VSK Insurance House ( klientais yra virš 9 mln. gyventojų ir 125 tūkst verslo įmonių. Kompanija dirba su 450 bankų ir 120 lizingo bendrovių, virš 1100 automobilių pardavėjų ir 2000 turų operatorių. Rusijoje turi virš 700 paslaugų platinimo padalinių ir brokerių. 13. Soglassye Insurance Company dirba nuo 1993 m., teikia apie 90 draudimo paslaugų ( 14. JSC Military Insurance (MIC) veikia nuo 1992 m. Kompanijos klientai yra virš 100 įmonių, 10 federalinių ministerijų ar agentūrų, 10 mln. Rusijos žmonių. Tarp svarbių teikiamų draudimo paslaugų yra profesinės veiklos civilinės atsakomybės draudimas. Tai Ukrainos kapitalo įmonė su centru Kijeve ( 60

61 Rusijos draudimo sektoriaus situacija reikšmingai pagerėjo ir prasidėjo augimas nuo tada, kai rinka atsivėrė užsienio investuotojams [46]. Mūsų šalies draudimo sektoriui svarbiausios yra antrojo ešelono draudimo kompanijos, kurias trumpai pristatysime [38, 46, 48]. Čia pateikiame tik didesnes, žinomesnes ir veikiančias platesniame geografiniame diapazone, kurios yra pagrindiniai įėjimo į rinką perėmimo ar susijungimo būdu subjektai rinkoje. Tarp tokių draudimo kompanijų yra: AL Insurance Services ( šiuo metu aktyviai nebedirba. 15. AlfaStrakhovanie PLC ( teikia transporto priemoniųinių priemonių, turto, paskolų, kelionių, gyvybės, nelaimingų atsitikimų draudimo paslaugas. AlfaStrakhovanie Group yra konsorciumo Alfa-Group dalis, į kurį įeina Alfa-Bank, AlfaCapital, Alfa Capital Partners, TNK-BP, X5 Retail Group, A1, Posvodokanal. Kompanija turi 400 regioninius padalinius, aptarnauja 16,5 mln. žmonių ir 390 tūkst. įmonių. Grupės veiklos patikimumo reitingas yra A APOSTLE yra vienas didžiausių draudimo brokerių. Daugiausiai užsiima statybų sektoriumi ir projektinių veiklų draudimu ( 17. Asko Insurance Company ( yra regioninė Kursko srities kompanija, plečiasi į kitas rinkas. 18. B2B-Avia Insurance Services ( dirba su oro linijomis, teikia elektronines paslaugas. 19. EUROPOLICY Insurance Company ( specializuojasi Rusijos ir NVS kompanijų, veikiančių užsienyje, ir tarptautinių kompanijų, veikiančių Rusijoje ir NVS, draudimu. Dėl šios priežasties daug procedūrų ir vykdomų veiklų atitinka europinius standartus. 20. GEFEST Insruance Joint-Stock Company ( užsiima dideliais investiciniais ir infrastruktūros projektais visoje šalies teritorijoje. 21. ING Gyvybės Insurance ING ( plečia veiklą į didžiuosius Rusijos miestus; fokusuojasi produktų vidurinei klasei tiekime. 22. INSELIA - Insurance Services ( dirba verslo segmente. 23. INTERIS International Insurance Services ( didelė brokerinė kompanija, užsiima jūrų transporto draudimu, dengia specializuotus kolekcijų draudimo poreikius. 24. Inter-Polis Russia Insurance Company ( specializacija yra medicininis draudimas. 61

62 25. INVESTFLOT Insurance Company ( investflot-insurance-company) jūrų transporto, keleivių, krovinių draudimas; centras Vladivostoke. 26. Lexgarant Insurance Company ( dirba su didžiosiomis kompanijomis, užsiima automobilių, nekilnojamo turto, civilinės atsakomybės, kelionių, savanorišku medicininiu draudimu. 27. Novorossiysk Insurance Company Nostra Ltd. ( įsteigta 1992 m. Ingosstrach, veikia Novorosijske. Dirba uostuose, su vandens ir jūsų kompanijomis. Protection and Indemnity (P&I) kompanijai šiuo metu Ingosstrach vykdo perėmimo procedūrą. 28. Prime Insurance ( teikia gyvybės, dantų, atostogų, automobilių draudimo paslaugas. Rossia Insurance Company vykdoma bankroto procedūra. 29. Russian Insurance Centre ( patenka tarp 20 svarbiausių verslą Rusijoje aptarnaujančių kompanijų. Teikia virš 70 skirtingų tipų draudimo paslaugų, tame tarpe tokias, kurios traktuojamos kaip valstybės paslaptys. 30. SEVERNAYA KAZNA Bank ( yra didelės finansinės grupės dalis, kuri užsiima auditu, nekilnojamu turtu, veikia kaip holdingo kompanija, valdo pensijų fondus. 31. Unified Gyvybės Insurance Company ( yra gyvybės draudimo kompanija ir veikia kaip medicininio draudimo paslaugų perdraudėjas. Motininė kompanija veikia JAV. 32. URALSIB Insurance Group ( ourbusinesses/insurance/insurance.wbp) po vienu prekiniu ženklu jungia URALSIB Insurance, URALSIB Medicininiu Insurance Company, URALSIB Gyvybės ir Law- Enforcement Agencies-URALSIB Insurance Group. 33. Vista Alliance Insurance Agency ( siūlo universalų paslaugų spektrą, dirba su verslu ir privačiais klientais. 34. DVAinvest Inc. ( teikia tarptautinio medicinos draudimo, turto ir automobilių bei gyvybės draudimo paslaugas. 35. Energogarant Compulsory ( užsiima vairuotojų civilinės atsakomybės, turto, sveikatos, paskolų, nelaimingų atsitikimų, medicininiu kelionių, civilinės atsakomybės draudimu. Dirba labiau su verslo segmentu. 62

63 36. Moscow Insurance Company ( užsiima orlaivių, automobilių, nelaimingų atsitikimų, sveikatos, kelionių, krovinių, civilinės atsakomybės, turto draudimu ir perdraudimu. 37. MSK Standard ( užsiima automobilių, privalomu vairuotojų civilinės atsakomybės, turto, sveikatos, kelionių draudimu. 38. Renaissance Insurance Group ( yra pilno draudimo paslaugų spektro kompanija. Per savo portalą visas paslaugas teikia internetu. 39. Reso-Garantia ( teikia gyvybės, kelionių, medicininių paslaugų, nelaimingų atsitikimų, turto, transporto priemonių draudimo paslaugas. 40. Shoreline Shoreline ( veiklos sritys apima medicininį ir gyvybės draudimą, tarptautinius atsiskaitymus. 41. Twenty First Century Enterprise ( užsiima turto, statybų ir pastatų, civilinės atsakomybės, automobilių, krovinių draudimu, draudžia mechanizmus ir įrangą. 42. Pomosch Insurance Company Ltd ( nuo 1995 m. veikia Maskvoje ir Sankt Peterburge. Specializuojasi automobilių draudime (patenka tarp 5 pagrindinių segmento kompanijų Rusijoje). Apie 70% verslo sudaro automobilių draudimas, 20% civilinės atsakomybės draudimas, 5% turto, 5% valstybės vertybinių popierių laidavimo draudimo paslaugos. 43. Insurance Company Rostra (Rostra) ( nuo 2000 m. veikia kaip universali kompanija, patenka tarp 30 pagrindinių Rusijos draudimo kompanijų. Rostra turi 48 padalinius ir 120 paslaugų teikimo punktus visoje Rusijos teritorijoje. Turi A klasės reitingą. 44. Insurance Company VTB ( Moskow/193226) siūlo 17 draudimo tipų, įskaitant privalomą civilinės atsakomybės transporto priemonių draudimą. 45. Moscow Re OJSIRC ( įsteigta 1996 m. ir yra pirmoji profesionali vietinė perdraudimo kompanija Rusijos Federacijoje. Kompanija turi 6 padalinius Rusijoje (Sankt Peterburge, Samaroje, Jekaterinburge, Novosibirske, Irkutske, Vladivostoke) ir vieną Kijeve. Apie 80% portfelio sudaro turto ir transporto priemonių draudimas. Dirba visame NVS regione. Kompanijos tarptautinis reitingas BB. 46. Lifestyle Insurance ( dirba su šeimos ir gyvybės draudimo segmentais. 63

64 47. The ARSENAL insurance Company ( veikia Kirgizijoje ir visoje Centrinėje Azijoje. 48. Allianz yra nauja tarptautinio kapitalo kompanija, 2011 metais apjungusi į Allianz Group ROSNO, Progress Garant ir Allianz Russia. Rosno Insurance padalinys pilną draudimo paslaugų spektrą, daugiausiai dirba su verslo įmonėmis ( Allianz Accidents insurance ( užsiima ne tik standartiniais nelaimingais atsitikimais, bet ir pramoninėmis avarijomis, įrangos ir mechanizmų draudimu, krovinių draudimu. 49. AIG Insurance Company Russia ( užsiima asmenų ir verslo draudimu, verslo ir asmeninio turto draudimu, statybų insurance, civilinės atsakomybės draudimu, draudžia galimus finansinius praradimus, jūrų krovinius marine, teikia grupinio nelaimingų atsitikimų ir kelionių draudimo paslaugas. AIG derina gerą vietinės rinkos išmanymą su tarptautinėmis praktikomis ir standartais. Kompanija reitinguojama A+. Motininė AIG kompanija yra JAV American International Group Incorporated. Safe Insurance Line Insurance perima American International Group. 50. Zurich Insurance Group ( country=russia) pradeda veiklą Rusijoje. 51. Rusija CJSC If Insurance ( default.aspx) veikia šalyje per dvi kompanijas If P&C Insurance Ltd. (Švedija) ir If P&C Insurance Company Ltd. (Suomija). Kompanijos specializacija draudimo paslaugos, perdraudimas, finansavimas. 52. Aon plc ( yra viena iš didžiausių pasaulyje draudimo kompanijų. Aon Rus Insurance Brokers LLC padalinys yra dukterinė kompanija Rusijoje. Ji aptarnauja virš 500 Rusijos ir tarptautinių kompanijų, teikia paslaugas įmonėms, veikiančioms gamtinių išteklių, aviacijos ir kosminės erdvės, jūrų ir pramonės sektoriuose, finansines institucijas, komercinį nekilnojamą turtą, dirba su sporto, rekreacijos ir pramogų industrija. Aon Hewitt yra pasaulinis žmogiškojo personalo konsultacijų ir išorinių paslaugų teikimo sprendimų lyderis. Šio padalinio partneris Rusijoje yra AXES Management. 53. Societe Generale Insurance ( pradėjo veiklą Rusijos rinkoje 2006 m. Teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas. Specifinės paslaugos yra paskolų draudimas, indėlių draudimas, kreditinių kortelių draudimas. 54. Tarptautinė kreditų draudimo ir reitingų kompanija Coface ( pradėjo savo veiklą Rusijoje. 64

65 5.2. Optimalūs paslaugų eksporto būdai, kanalai, alternatyvos Ekspertai išskiria tokius efektyvius ir svarbius įėjimo į Rusijos rinką bruožus [11, 13, 14]: Verslo vystymas Rusijoje reikalauja intensyvių pastangų, laiko, personalo ir kapitalo indėlio; Prieš pradedant verslo veiklas tikslinga atlikti specifinį rinkos tyrimą pagal sektorių, regioną ir tikslinę grupę, kuriam būtina pajungti vietinius rinkos tyrimo ir verslo vertinimo resursus; Renkantis potencialius partnerius būtina patikrinti jų patikimumą, kreditingumą, mokumą ir verslo praktikos vykdymą. Kadangi detalią informaciją apie Rusijos kompanijas gali būti sudėtinga rasti, būtina naudotis visais prieinamais šaltiniais, tam, kad galima būtų patikrinti potencialius partnerius. Negalima pasitikėti įspūdžiu ir surinkta bendra informacija tiesiog vieną ar du kartus apsilankant Rusijoje, pasirenkant atstovus ar platintojus, ypač su išskirtinėmis platinimo teisėmis ir iš karto pereiti prie paslaugų platinimo konsignaciniais ar kreditavimo pagrindais, prieš tai nesurinkus informacijos apie potencialaus partnerio kreditinę ir mokėjimų istoriją. Kitas dalykas, dėl kurio turi būti atsargūs eksportuotojai Rusijoje, yra jų prekiniai ženklai. Negalima patikėti partneriams prekinių ženklų registravimo; Naudinga surinkti informaciją iš kitų tarptautinių kompanijų, veikiančių rinkoje ir tame pat sektoriuje, bei iš tarptautinių verslo asociacijų, prekybos ir pramonės rūmų, ekonomikos atašė ambasadose ir panašių šaltinių; Su partneriais Rusijoje reikia bendrauti reguliariai tam, kad žinotume nuotaikų, lūkesčių, verslo aplinkos, vertinimų pasikeitimus; Labai rekomenduojamos dažnos kelionės į Rusiją sukurti ir palaikyti santykius su verslo partneriais ir patiems jausti ir matyti rinkos pokyčius. Tarptautinės kompanijos turi palaikyti nuolatinius ir asmeninius santykius su savo atstovais Rusijos rinkoje ir, jei įmanoma, su klientais, veikti laipsniškai ir turėti planą, kaip reaguoti tais atvejais, kai iškyla konkrečios problemos; Planų įgyvendinimui ir teigiamų rezultatų pasiekimui būtina sudaryti ilgalaikių santykių ir buvimo rinkoje sistemą; Laikytis visų Rusijos teisinės bazės ir verslo reguliavimo nuostatų ir reikalavimų, palaikyti pozityvius santykius su valstybinėmis institucijomis, ypač vietiniu lygiu; Vykdyti verslo praktikas griežtai laikantis tarptautinių taisyklių, ES standartų, geriausių vakarietiškų verslo praktikų; 65

66 Labai svarbu turėti visą pristatomąją ir reklaminę medžiagą rusų kalba ir pateikti partneriui vietoje jau paruoštą. Tokią informaciją galima rengti kartu su partneriu, kuris gali turėti gerų idėjų apie vietinį rinkos kontekstą; Dažniau naudotis čekiais, pervedimais, vengti apmokėti iš atvirų sąskaitų; Pasinaudoti galimomis valstybinėmis verslo skatinimo priemonėmis, papildomo programinio finansavimo šaltiniais, galimybėmis suderinti verslo poreikius su tarptautinių ir vietinių institucijų finansuojamais verslo skatinimo, MTTP ar panašiais projektais; Vystyti darbinius santykius su nacionalinėmis, regioninėmis ar vietinėmis institucijomis, valdžios struktūromis, diegi viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo bei socialinės atsakomybės programas; Sėkmės verslo Rusijoje pagrindas yra kantrybė, atkaklumas ir perspektyvos matymas. Rekomenduojami keturi pagrindiniai verslo vystymo ir paslaugų platinimo kanalai Rusijoje: 1) Agentai. Nėra įprasta ir patikima užsienio kompanijoms Rusijoje pasikliauti tik agentų paslaugomis. Tačiau atstovybės dažnai pasitelkia agentus Rusijos regionuose tam, kad pristatytų savo produktus ar paslaugas. 2) Platintojai. Viena iš tipiškų įėjimo į rinką strategijų yra pasirinkti gerą platintoją ar keletą platintojų (draudimo paslaugų atveju tai gali būti draudimo brokeriai). Tarptautinės kompanijos turi galimybę rinktis tarp keleto alternatyvų. Geras platintojas tipiškai parduoda produktus ar paslaugas galutiniams vartotojams ar pateikia mažmeninei rinkai ir teikia tolesnę reikiamą logistinę paramą. Tačiau platinti paslaugas, pristatymą rinkai ir reklamą išimtinai per nepriklausomus platintojus yra kiek rizikinga. Rusijos platintojai normaliai dirba su keliais tiekėjais ir nėra įsipareigoję platinti konkrečios kompanijos produktus rinkoje, nebent tam gauna reikšmingą paramą iš tiekėjo. Be to, Rusijos mažmeninės prekybos teisė uždeda apribojimus kai kurioms platinimo rinkoje veikloms. 3) Atstovybė ar padalinys. Pagrindinis tokių padalinių įkūrimo privalumas yra tas, kad užsienio kompanijos turi tiesioginį kontaktą su galutiniais vartotojais ir gali kontroliuoti savo produktų pateikimo rinkai ir platinimo procesus. Tačiau pagal Rusijos Civilinį kodeksą tokios atstovybės tiesiogiai negali užsiimti komercine veikla, o tik koordinuoti platintojų, kurie užsiima komercija, tinklą ir jam vadovauti. Tokie forma padidina kontrolę ir sumažina rizikas, kurios kyla platinimo procese. Kadangi atstovybės negali užsiimti komercine veikla, populiaresnis darosi padalinių steigimas. Teisiškai įsteigti ir įregistruoti padaliniai gali užsiimti komercine veikla pagal užsienio investicijų įstatymą. Tokie padaliniai yra steigiami penkerių metų laikotarpiui. 66

67 4) Užsienio kompanijų dukterinės įmonės. Dukterines įmones Rusijoje dažniau kuria gamintojai, ypač plataus vartojimo prekių segmente. Tuomet produkcija gali būti parduodama dukterinėms įmonėms, kurios importuoja prekes kaip nepriklausomi juridiniai vienetai. Toks metodas leidžia kontroliuoti visą tiekimo grandinę, sumažinti rizikas, finansinių atsiskaitymų problemas, kurios gali kilti, dirbant per nepriklausomus platintojus, leidžia efektyvinti veiklas. Kintant teikiamoms draudimo paslaugoms ir rinkos pobūdžiui, keičiasi ir paslaugų teikimo kanalai. Labiausiai auga paslaugų teikimas per bankus bei tiesioginis automobilių draudimas per motorinių priemonių pardavimo vietas. Tradicinis paslaugų pardavimas per brokerius ir ypač nepriklausomus agentus mažėja, šiuos metisus keičia pardavimai internetu, pačių draudimo kompanijų pardavimai tiesiogiai ir per mažmeninį tinklą. 19 pav. Draudimo paslaugų teikimo kanalų pokyčiai Rusijoje per 2012 m. Tiesioginį automobilinių draudimą pardavimo vietose per lizingo bendroves skatina naujų automobilių pardavimo skaičių augimas. Dėl vykstančių technologinių pokyčių perspektyvios yra draudėjų investicijos į interneto ir prekybos on-line pajėgumus [57]. Rusijos vartotojams daug lemia kaina, jie linkę derėtis ir mažinti kainą, tačiau vis didesnė klientų dalis pasirengusi mokėti didesnę kainą už aukštesnę kokybę. Reikia turėti omenyje, kad Rusijos rinkoje reikės konkuruoti su galimai gerokai pigesniais vietiniais draudimo paslaugų teikėjais, todėl nenorint prarasti veiklos efektyvumo, reikia siūlyti aukštesnė kokybės ir patikimas paslaugas. Reikia iš anksto numatyti išlaidas reklamai ir paslaugų bei prekinio ženklo pristatymui konkurencinės rinkos sąlygomis. 67

Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija m.

Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija m. Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-022 2 TURINYS Santrauka 3 Įvadas

More information

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355. DOI: 10.15544/mts.2015.37 2015. Vol. 37. No. 3: 425 437. APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA

More information

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A

F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A 2 1 8 SANTRUMPOS IR KITI PAAIŠKINIMAI ISSN 1822-571 (ONLINE) AB AKR ASN BVP DSTI EBPO ECB ES ESRV EURIBOR IT JAV KRD IV KRR LTV PFĮ proc. p. RoE TVF

More information

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Šiame straipsnyje pateikta medžiaga iš 2007 metų tyrimo Ūkių ir įmonių ekonominio konkurencingumo

More information

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29)

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29) ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013. 1 (29). 30 37 Lietuvos konkurencingumo pokyčių vertinimas Europos Sąjungos šalių kontekste Janina Šeputienė, Kristina Brazauskienė

More information

Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai

Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai STATISTICS LITHUANIA ISSN 1648-5130 Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai 2007 Consumer and Producer Price Indices I Vilnius 2007 2 Sutartiniai ženklai Explanation of symbols -... * ** x tokio reiškinio

More information

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA ISSN 1822-5063 ISSN 1822-5071 (ONLINE) FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA 2006 VILNIUS 2007 Santrumpos BVP bendrasis vidaus produktas DPK Draudimo priežiūros komisija EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

More information

EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKO DOKUMENTAS STRATEGIJA LIETUVAI. patvirtinta Direktorių tarybos 2006 m. kovo 23 d.

EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKO DOKUMENTAS STRATEGIJA LIETUVAI. patvirtinta Direktorių tarybos 2006 m. kovo 23 d. Versta iš anglų kalbos EUROPOS REKOSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BAKO DOKUMETAS STRATEGIJA LIETUVAI patvirtinta Direktorių tarybos 2006 m. kovo 23 d. ERPB pateikia originalaus dokumento teksto vertimą tik skaitytojo

More information

Gamybos sektoriaus įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių studija

Gamybos sektoriaus įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių studija Gamybos sektoriaus įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Eksporto skatinimas tikslinėse rinkose Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-023 TURINYS SANTRAUKA... 5 1. ĮVADAS...

More information

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS. Šalies ataskaita. Lietuva {COM(2015) 85 final}

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS. Šalies ataskaita. Lietuva {COM(2015) 85 final} EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 02 26 SWD(2015) 34 final KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Šalies ataskaita. Lietuva 2015 {COM(2015) 85 final} Šis dokumentas yra Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.

More information

INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI M. PLANAS

INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI M. PLANAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI 2016-2020 M. PLANAS Pagrindiniai veiklos rodikliai Investicijų pritraukimo ir išteklių sutelkimo ekonominiam proveržiui 2016 2020 m.

More information

1. Pagrindiniai šalies transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai

1. Pagrindiniai šalies transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai Transporto rinkos statistinių rodiklių apžvalga (2016 m. sausio gruodžio mėn.) 1. Pagrindiniai šalies transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai. 2. Lietuvos logistikos indeksas 3. Europos Sąjungos transporto

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS RAIMONDAS BERNOTAS VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMO PRIELAIDOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovas lekt. dr. Vitalija Venckuvienė KAUNAS

More information

FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE

FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE VIDAUS POLITIKOS GENERALINIS DIREKTORATAS A TEMINIS SKYRIUS. EKONOMIKOS IR MOKSLO POLITIKA FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE TYRIMAS Santrauka Šiame tyrime nagrinėjami

More information

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1

More information

DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT EKOLOGINIUS ŪKIUS

DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT EKOLOGINIUS ŪKIUS ISSN 1822-6760 Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2008. Nr. 15 (4). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT

More information

LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRAS SPECIALISTŲ IR KOMPETENCIJŲ ESAMOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ATITIKIMO ANALIZĖ

LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRAS SPECIALISTŲ IR KOMPETENCIJŲ ESAMOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ATITIKIMO ANALIZĖ LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRAS SPECIALISTŲ IR KOMPETENCIJŲ ESAMOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ATITIKIMO ANALIZĖ (tyrimo ataskaita) Vilnius, 2011 1 TURINYS ĮVADAS 3 1. BENDRIEJI ŠALIES DARBO IŠTEKLIAI PAGAL

More information

LIETUVA. Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga. II dalis Gerosios praktikos palyginimas m. lapkričio mėn.

LIETUVA. Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga. II dalis Gerosios praktikos palyginimas m. lapkričio mėn. LIETUVA Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga II dalis Gerosios praktikos palyginimas 2009 m. lapkričio mėn. PASAULIO BANKAS Privataus ir finansų sektoriaus plėtros departamentas

More information

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2003 61 Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas Aldas Miečinskas Doktorantas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI

PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 243-250 PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI Mindaugas Povilaitis, Jadvyga Ciburienė Kauno technologijos universitetas

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007 2013 METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA 2015 m. birželis-spalis TURINYS SANTRUMPOS... 4 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS...

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS Tyrimas VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS Daugpilis, LATVIJA 1 Tyrimas Verslo ir mokslo bendradarbiavimo perspektyvos parengtas pagal Latvijos Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos

More information

Branduolinės energetikos plėtros Baltijos regione perspektyvos

Branduolinės energetikos plėtros Baltijos regione perspektyvos 119 Dr. Arūnas Molis * Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas Justina Gliebutė ** Energetinio

More information

6 NUMERIS. Lietuva. Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro

6 NUMERIS. Lietuva. Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro FAKTAI APIE NELEGALIĄ PREKYBĄ TABAKO GAMINIAIS Vadovas: Ernesto U. Savona Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro

More information

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Ataskaita gruodis

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Ataskaita gruodis Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Taikomasis mokslinis tyrimas Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006 2010 metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Laura Karosienė NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI GAMYBOS SEKTORIUJE MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė Lekt. Dr.Vitalija Venckuvienė

More information

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA Rekomendacijos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 2020 m. programą (2014 2020 m. KPP), pagrįstos finansinių priemonių ex-ante vertinimu Galutinė ataskaita 2014 m. gruodžio

More information

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m. Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 359-14-ESD tarp Lietuvos Respublikos

More information

Verslo finansavimo metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinis vertinimas

Verslo finansavimo metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinis vertinimas Verslo finansavimo 2014 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinis vertinimas 2017 m. rugsėjis Turinys Lentelių sąrašas... 5 Paveikslų sąrašas... 7 Santrumpų sąrašas... 9 1 Įvadas...

More information

MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU

MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU ISSN 1392-1274. TEISE 2005 55 MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU Eimantas Grakauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės

More information

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure

More information

Lenkijos ir Rusijos susitarimas dėl gamtinių dujų tiekimo: ES energetikos politikos neveiksnumas

Lenkijos ir Rusijos susitarimas dėl gamtinių dujų tiekimo: ES energetikos politikos neveiksnumas 2010 Nr. 6 (34) Lenkijos ir Rusijos susitarimas dėl gamtinių dujų tiekimo: ES energetikos politikos neveiksnumas Vytautas Sirijos Gira Šių metų spalio 29 d. Lenkija ir Rusija pasirašė sutartį dėl rusiškų

More information

Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms

Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms 2011 Įžanginis žodis Valstybės neretai siekia išlaikyti savo rankose strategines įmones arba bendroves, kurios teikia pagrindines

More information

LIETUVOJE PRIEIGA PRIE FINANSŲ PRIEIGA PRIE RINKŲ GALIMYBĖ RASTI VERSLO PARTNERIŲ PAGRINDINIS NAUDOS GAVĖJAS NACIONALINĖ.

LIETUVOJE PRIEIGA PRIE FINANSŲ PRIEIGA PRIE RINKŲ GALIMYBĖ RASTI VERSLO PARTNERIŲ PAGRINDINIS NAUDOS GAVĖJAS NACIONALINĖ. EU OPEN FOR BUSINS PARAMOS LIETUVOJE SCHEMOS SCHEMA (LIETUVIŲ K.) SCHEMA (VALSTYBINĖ KALBA) INVEGA INVEGA UAB Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) yra finansų institucija, kurią įsteigė Lietuvos Vyriausybė,

More information

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės

More information

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public

More information

GLOBALIZACIJOS PROCESŲ ĮTAKA EUROPOS SĄJUNGOS NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOMS

GLOBALIZACIJOS PROCESŲ ĮTAKA EUROPOS SĄJUNGOS NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOMS MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS SCIENCE FUTURE OF LITHUANIA ISSN 2029-2341 / eissn 2029-2252 http://www.mla.vgtu.lt VERSLAS XXI AMŽIUJE BUSINESS IN XXI CENTURY 2016 8(2): 221 229 http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.906

More information

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2013 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2013 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007 2013 METŲ PROGRAMOS 2013 METŲ PAŽANGOS ATASKAITA 2014 m. birželis TURINYS SANTRUMPOS... 7 ĮVADAS... 8 1 BENDRŲJŲ SĄLYGŲ PASIKEITIMŲ

More information

EKONOMIKOS MOKYMO PROGRAMA IR STANDARTAI

EKONOMIKOS MOKYMO PROGRAMA IR STANDARTAI LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA MOKYKLŲ TOBULINIMO CENTRAS EKONOMIKOS MOKYMO PROGRAMA IR STANDARTAI PROJEKTAS 2001 1 RENGĖJAI Onutė Junevičienė, Kauno kolegija dr. Kazimieras Lipskis,

More information

2012 m. ES biudžetas. Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas

2012 m. ES biudžetas. Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas 2012 m. ES biudžetas Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti 1,4 % Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas 6,4 % ES kaip pasaulinio masto veikėja Gamtos ištekliai: kaimo plėtra,

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA Rūta Katilienė NAUJŲ PASLAUGŲ KŪRIMAS IR VYSTYMAS UAB A4U MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: Dr. N. Langvinienė

More information

MOKESČIŲ SISTEMOS POVEIKIS VERSLUI IR JO VERTINIMO TENDENCIJOS

MOKESČIŲ SISTEMOS POVEIKIS VERSLUI IR JO VERTINIMO TENDENCIJOS ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2004 67 (2) MOKESČIŲ SISTEMOS POVEIKIS VERSLUI IR JO VERTINIMO TENDENCIJOS Romas Stačiokas Profesorius socialinių mokslų daktaras Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir

More information

2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA. dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA. dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 03 27 COM(2014) 167 final 2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1V-48 VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017 2019 METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS

More information

Kūrybinių industrijų plėtra Lietuvoje

Kūrybinių industrijų plėtra Lietuvoje Kūrybinių industrijų plėtra Lietuvoje ES ŠALIŲ PRAKTIKA Gediminas Dilertas gediminas.dilertas@kurklt.lt Eugenijus Kaminskis eugenijus.kaminskis@kurklt.lt 2017 m. liepos mėn. TURINYS ĮŽANGA 3 KKI VERSLŲ

More information

Aprobavo. Recenzentai: Aleksandro Stulginskio universitetas, 2017

Aprobavo. Recenzentai: Aleksandro Stulginskio universitetas, 2017 2 UDK. 316.334.55:[631.1:502.131.1] DARNI ŽEMĖS ŪKIO IR NEURBANIZUOTŲ REGIONŲ PLĖTRA Mokslo studija Sudarytojas: Dalia Štreimikienė Autorių indėlis: Aistė Galnaitytė (1,1.1-1.4) Tomas Baležentis ( 2,2.1-2.5.3)

More information

BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS

BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS 2016 m. sausio 1 d. 2016 m. rugsėjo 30 d. 1 TARPINIS PRANEŠIMAS 2016 M. 9 MĖN. Turinys Turinys Bendrovės ir Grupės konsoliduotas metinis pranešimas

More information

Svarbiausios technologijos 2017-aisiais. Vytautas Bitinas

Svarbiausios technologijos 2017-aisiais. Vytautas Bitinas Svarbiausios technologijos 2017-aisiais Vytautas Bitinas Pokyčiai ekonomikoje Disruptive innovation tampa vienu svarbiausių pokyčių varikliu Alphabet (Google) siekia užimti autonominių automobilių rinką,

More information

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Turinys Įvadas... 2 Terminai,

More information

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS Projektas: 2014-07-07 NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinės mokslo programos Gerovės visuomenė (toliau Programa) paskirtis atlikti kompleksinius gerovės

More information

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS GALUTINĖ ATASKAITA Užsakovas: LR Švietimo ir mokslo ministerija

More information

INVL Technology APŽVALGA IR PERSPEKTYVOS. KAZIMIERAS TONKŪNAS

INVL Technology APŽVALGA IR PERSPEKTYVOS. KAZIMIERAS TONKŪNAS INVL Technology APŽVALGA IR PERSPEKTYVOS. KAZIMIERAS TONKŪNAS. 2016-09-15 TURINYS 1. INVL Technology istorija 2. Trumpi faktai apie valdomas bendroves 3. 2016 m. informacijos santrauka 4. INVL Technology

More information

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT naujienlaiškis #4 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT TEMA: Darnaus vystymosi tikslai Lauko virtuvė., Indija Eglė Ščerbinskaitė Konkurso Pasaulis tavo akimis nuotrauka, 2015 m. ŠIAME NUMERYJE: 03 VIETOJ ĮŽANGOS

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Ela Dermontaitė AGRARINIO SEKTORIAUS TECHNOLOGINIO MODERNIZAVIMO POVEIKIS AUGALININKYSTĖS ŪKIUI MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė Prof. dr.

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 10 02 COM(2013) 676 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais

More information

MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys

MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys Įmonių ir pramonės MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys Europos Komisija ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS Įmonių ir pramonės MVĮ internacionalizacijos rėmimas

More information

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje

More information

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS SOCIALINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Laura Žiogelytė BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS THE

More information

AB SEB bankas 2017 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos m. kovo 12 d.

AB SEB bankas 2017 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos m. kovo 12 d. 2017 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos 2018 m. kovo 12 d. TURINYS PUSLAPIS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 9 KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 10 25 FINANSINĖS

More information

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU ISSN 1648-998 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 29. 3 (16). 6 72 TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU Rimantas Dapkus Kauno technologijos universiteto Regionų plėtros

More information

JESSICA. Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti. Kas yra JESSICA?

JESSICA. Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti. Kas yra JESSICA? Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas JESSICA Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui

More information

ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS TEISINIAI ASPEKTAI: BENDRIEJI KLAUSIMAI. M.Civilka. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto

ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS TEISINIAI ASPEKTAI: BENDRIEJI KLAUSIMAI. M.Civilka. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS TEISINIAI ASPEKTAI: BENDRIEJI KLAUSIMAI M.Civilka Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Informatikos teisės centras (http://itc.tf.vu.lt) 2002 m. 1 Turinys ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS

More information

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA Verslas: Teorija ir praktika Business: Theory and Practice 2008 9(4): 237 244 ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA Jonas Mackevičius Vilniaus universitetas, Saulėtekio al. 9, LT-10222

More information

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Dėkoju Jungtinių Tautų Vystymo

More information

GALUTINĖ ATASKAITA. Skirta: LR finansų ministerijai Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai. Parengė: UAB BGI Consulting ir CSIL Milano

GALUTINĖ ATASKAITA. Skirta: LR finansų ministerijai Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai. Parengė: UAB BGI Consulting ir CSIL Milano METODIKOS IR MODELIO, SKIRTO ĮVERTINTI INVESTICIJŲ, FINANSUOJAMŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ IR LIETUVOS NACIONALINIO BIUDŽETO LĖŠOMIS, SOCIALINĮ- EKONOMINĮ POVEIKĮ, SUKŪRIMAS GALUTINĖ ATASKAITA

More information

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 2-23

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 2-23 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 2-23 LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS (90.46.1902) 2012 2014 ŲJŲ METŲ STRATEGINIS

More information

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga 2014 2020 M. PROGRAMA EUROPA PILIEČIAMS PROGRAMOS VADOVAS Versija galioja nuo 2014 m. sausio mėn. Europos Komisija, Komunikacijos generalinis direktoratas http://ec.europa.eu/citizenship/index_en.htm Švietimo,

More information

Sèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo

Sèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo Sèkmè Pasirinkimas PROCESAS Idèja Pareiga Vizija 2016 m. ruduo redakcijos skiltis Turinys Aktualijos Darbuotojų įsitraukimo tyrimas efektyvumo beieškant...3 Lietuvos valstybės tarnyba: ganėtinai jauna,

More information

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:

More information

BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS

BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS 2016 m. sausio 1 d. 2016 m. birželio 30 d. 1 TARPINIS PRANEŠIMAS 2016 M. I PUSM. Turinys Turinys Bendrovės ir Grupės konsoliduotas metinis pranešimas

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Eduardas Jegelavičius VERSLO VERTINIMO METODO PARINKIMO MODELIS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė doc. dr. Alina Stundžienė KAUNAS, 2017 KAUNO

More information

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 315-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

Konsultavimas Europos S jungos strukt rin s paramos administravimo procesuose Lietuvoje

Konsultavimas Europos S jungos strukt rin s paramos administravimo procesuose Lietuvoje ISSN 1392-1142 ORGANIZACIJ VADYBA: SISTEMINIAI TYRIMAI 2012.62 Remigijus CIVINSKAS Erika LAURUŠONYT Konsultavimas Europos S jungos strukt rin s paramos administravimo procesuose Lietuvoje Straipsnyje nagrinėjamas

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA MAGISTRO DARBAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA MAGISTRO DARBAS VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA Dieninio skyriaus V kurso finansų ir mokesčių teis s studijų šakos studento Tomo Petriko MAGISTRO DARBAS VALSTYBöS

More information

BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS

BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS BENDROVĖS IR GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS 2016 m. sausio 1 d. 2016 m. gruodžio 31 d. 1 TARPINIS PRANEŠIMAS 2016 M. 12 MĖN. Turinys Turinys Bendrovės ir Grupės konsoliduotas metinis pranešimas

More information

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS 1. Patvariųjų organinių teršalų koncentracijų lygių aplinkos ore įvertinimas įskaitant pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro

More information

TURTO ĮVERTINIMO TARPTAUTINIS IR NACIONALINIS REGLAMENTAVIMAS

TURTO ĮVERTINIMO TARPTAUTINIS IR NACIONALINIS REGLAMENTAVIMAS TURTO ĮVERTINIMO TARPTAUTINIS IR NACIONALINIS REGLAMENTAVIMAS Vaida Mickytė Lietuvos žemės ūkio universitetas Įvadas Vis labiau akcentuojamas teisingo ir tikro vaizdo atspindėjimas finansinėse ataskaitose,

More information

Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo galutinė ataskaita

Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo galutinė ataskaita Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo galutinė ataskaita 1. IDENTIFIKAVIMO INFORMACIJA... 5 2. VEIKSMŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO APŽVALGA... 5 2.1. Tikslų pasiekimas ir įgyvendinimo analizė...

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos

More information

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS. Rasuolė Drazdauskienė VEIKLOS RIZIKOS VALDYMO MODELIO SUDARYMAS BANKO VERTEI DIDINTI

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS. Rasuolė Drazdauskienė VEIKLOS RIZIKOS VALDYMO MODELIO SUDARYMAS BANKO VERTEI DIDINTI VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS FINANSŲ INŢINERIJOS KATEDRA Rasuolė Drazdauskienė VEIKLOS RIZIKOS VALDYMO MODELIO SUDARYMAS BANKO VERTEI DIDINTI FORMATION OF ENTERPRISE

More information

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2010 22 Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje Lijana Gvaldaitė Lektorė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto

More information

VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS

VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS Visuomenės sveikata literatūros apžvalgos VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS Jovita Margienė 1, Romualdas Gurevičius 2 1 STADA-Nizhpharm-Baltija, 2 Higienos

More information

Lietuvos verslumo stebėjimo tyrimas 2011

Lietuvos verslumo stebėjimo tyrimas 2011 Lietuvos verslumo stebėjimo tyrimas 2011 grupė: Tyrimą atliko ir ataskaitą parengė VšĮ Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokyklos tyrėjų Dr. Mindaugas Laužikas, Dr. Erika Vaiginienė, Aistė Miliūtė,

More information

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams Europos struktūriniai ir investicijų fondai Gairės valstybėms narėms ir programų valdymo institucijoms Gairės paramos gavėjams Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams 2 redakcija,

More information

NEMATERIALAUS TURTO KLASIFIKAVIMO IR PRIPAŽINIMO PROBLEMOS

NEMATERIALAUS TURTO KLASIFIKAVIMO IR PRIPAŽINIMO PROBLEMOS ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 23 64 NEMATERIALAUS TURTO KLASIFIKAVIMO IR PRIPAŽINIMO PROBLEMOS Lionius Gaižauskas Docentas socialinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto Buhalterinės apskaitos katedra Saulėtekio

More information

AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ

AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ Vilnius, 2014 2 Santrauka. Dėl kredito unijų rinkoje padidėjusios nestabilios ir nepatikimos

More information

Mokslo darbai (91); 59 64

Mokslo darbai (91); 59 64 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 1(91); 59 64 SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS KELIŲ TRANSPORTO SRITYJE Justinas Usonis * Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto

More information