Europos produktyviojo mokymosi institutas m. sausis. Produktyvusis mokymasis kas tai yra? Įvadas
|
|
- Rosa Brown
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai yra jų svajonių mokykla, kurioje jie mokosi jiems naudingų ir kartu įdomių dalykų, kad mokykloje jiems yra smagu ir jie netrokšta kuo greičiau gauti jos baigimo pažymėjimo, nes nori čia likti kuo ilgiau? Taip teigia įvairių rasių ir kultūrų jaunuoliai, kurių dauguma kilę iš neturtingų ir probleminių šeimų, palikę tradicines mokyklas, nes jiems ten nesisekė. Aš manau, kad pasielgtumėte lygiai taip pat, kaip padarėme mes: įsteigtumėte tokią mokyklą savo mieste, kad ir kiek pastangų jums tektų įdėti. Tokia mokykla yra Niujorke. Jos idėja mums kilo 1983 metais, ieškant naujos mokymosi formos. Mokykla vadinasi Miestas kaip mokykla (City-as-School), o jos paslaptis yra ta, kad joje mokiniams diegiamas atsakomybės, savarankiškumo jausmas ir noras stengtis, dalyvaujant veikloje, kurią jie patys renkasi bet kurioje Niujorko vietoje. Mokinių veikla praktikos vietoje yra ugdymo proceso pagrindas metais drauge su atsidavusių mokytojų ir Berlyno universiteto instituto Fachhochschule für Sozialarbeit und Sozialpädagogik socialinių pedagogų grupe parengėme projektą Miestas kaip mokykla metais jau galėjome atidaryti mokyklą Berlynas: miestas kaip mokykla (Stadtals-Schule Berlin) metais pamatėme lygiai tokius pačius rezultatus, kaip ir Niujorko kolegos: jaunuoliai, kurių daugelis jau kuris laikas buvo palikę mokyklą, atpratę nuo įprastinio gyvenimo ritmo, kilę iš sunkių šeimų ir turėję prastą reputaciją, atsilikę nuo savo bendraamžių mokslo atžvilgiu, atrado naują mokslo kelią, teikiantį konkrečią perspektyvą tiek tradicinio mokymo, tiek profesinės veiklos požiūriu.
2 Lygiai taip pat, kaip ir Niujorko Miestas kaip mokykla vaikai, kurių palyginti daugiau negu kitose mokyklose gauna vidurinio mokslo baigimo pažymėjimus ir tęsia mokslus koledžuose. Ši patirtis mus paskatino 1991 metais savo neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje (vok. Fachhochschule) įsteigti Produktyviojo mokymosi institutą ir tarptautinį tinklą, kurį šiuo metu sudaro apie 50 profesinio rengimo ir profesinio orientavimo projektų 20-tyje šalių, kuriose įgyvendinama produktyviojo mokymosi forma (mes mieliau renkamės terminus ugdymo forma ar ugdymo metodas nei kvalifikacijos [įgijimo] strategija ). Kas gi tas produktyvusis mokymasis? Produktyvusis mokymasis yra mokymasis, pagrįstas produktyvia veikla tikrose situacijose, tai yra mokymasis remiantis patirtimi pasiekti ką nors svarbaus ir sau pačiam, ir savo aplinkai. Tai padeda jauniems žmonėms pasijusti svarbiais ir naudingais visuomenės nariais, suteikia svarbesnį statusą nei mokyklos mokinio. Produktyvusis mokymasis prasideda nuo veiklos, t. y. mokymasis pats yra produktyvios veiklos rezultatas; visa tai jaunuoliai pasiekia pedagogų padedami. Jaunuoliai tampa aktyvūs dėl veiklos, kuri skatina juos ką nors kurti, gerinti, pasiekti, išreikšti, išsakyti, ko nors išvengti ir t. t. Tai darydami jie ima suvokti, kad šis procesas yra mokymosi procesas, tai mokymasis siekiant įvertinti savo patirtį ir pasirengti tolesnei veiklai. Veiklos sąvoka yra kertinė šio ugdymo proceso sąvoka. Tai ir antropologinė, ir istorinė sąvoka: žmonės ir jų istorija yra, kad ir ką sakytum, tiesioginis jų pačių veiklos rezultatas. Filosofiniu Vygotskio ir Leontjevo kultūrinės-istorinės mokyklos požiūriu, veikla keičia tiek individą ar visą jų rūšį, tiek gamtą arba visuomenę¹. Pagal šią filosofijos mokyklą, žmogus ir kaip individas, ir visos žmonijos pavidalu kuria (ir griauna) savo veikla materialųjį pasaulį ir savo asmenybę. Todėl praktinė patirtis ir žinios yra įgyjamos per veiklą, ir mokymasis yra būtinas protinis šio proceso aspektas.
3 Kita svarbi kultūrinės-istorinės mokyklos sąvoka yra priemonė, instrumentas. Civilizacijos istoriją rodo priemonių kaita, pradedant plaktuku, baigiant kalba ir mokslais. Šiuo požiūriu ugdymasis yra mokymasis išmintingai naudotis priemonėmis. Kultūra kaip pagrindas Besimokantis asmuo Gyvenime įgyjama patirtis Tradicinė mokykla orientuojasi į priemonių suteikimą, bet išleidžia iš akių tikslą ; tikslas išaiškėsiąs vėliau, naudojantis suteiktomis priemonėmis. Bet taip tikslas yra atimamas iš besimokančiųjų: ne jie patys, bet kiti, t. y. tėvai, darbdaviai, politikai ir t. t., nusprendžia, kokiais tikslais baigusieji mokyklas naudos šias priemones. Dėl to prastėja mokymosi kokybė. Tai įrodo daugelio jaunuolių jaučiamas nepasitenkinimas mokykla, nors retas kuris mėgina prieštarauti dėl šio trūkumo. Tačiau vienaip ar kitaip dėl jo nukenčia kiekvienas. Kultūra kaip priemonė Besimokantis asmuo Gyvenime įgyjama patirtis Produktyviojo mokymosi metodo esmė yra pastangos suteikti mokymosi procesui tikslą, taigi galų gale ir kokybę. Tik aiškiai suvokdamas tikslą mokinys gali nuspręsti, ar ryšys tarp priemonių ir tikslo yra jam priimtinas, ar ne: mokinys nusprendžia dalyvauti tikroje, realaus gyvenimo veikloje, užuot mokęsis mokykloje, kurioje pats mokymasis yra tikslas, ir įsitraukęs į šią veiklą suvokia šių priemonių būtinybę.
4 Jaunuoliai aktyviai veikia srityse, kurias patys pasirenka, dažniausiai tai profesinės veiklos situacijos, ir plėtoja asmeninę ugdymosi programą kartu su pedagogais ir specialistais, apmąstydami ir apibendrindami praktinę savo patirtį teoriniu, kultūriniu, politiniu ir kitais aspektais. Veiklos aspektas mokymesi Kalbėdami apie produktyviojo mokymosi veiklos aspektą, turime galvoje, kad būtinybė mokytis išplaukia iš patirties, įgyjamos produktyvios veiklos procese, ir vėl grąžina į tą veiklą. Kaip ¹ A. N. Leontjew, Tätigkeit, Bewusstsein, Persönlichkeit, 1977, ir A. N. Leontjew, Probleme der Entwicklung des Psychischen, Frankfurt/M, 1980 (pirmas leidimas rusų k m.). žinome, šio profesinio orientavimo ir profesinio rengimo aspekto negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Jis veikiau reiškia grįžimą prie pirminių mokymosi formų vaiko mokymosi, ankstesnių laikų profesinio mokymosi, kasdienio mokymosi taigi ir prie jų betarpiškumo bei motyvacinių galių. Priešingai nei mokykloje, kai veikla yra dirbtinai sukuriama mokymo tikslams, mokinys nuolat dalyvauja tikroje profesinėje veikloje. Tai gali būti veikla verslo įmonėse, tačiau ir pati mokykla gali tapti savotiška įmone ar gamykla. Toks pavyzdys gali būti Danijos gamybinė mokykla (angl. Danish production school). Profesinė tikrovė turi būti sudėtinga, kad atsirastų būtina patirtis; jeigu veikla yra per siaura, o darbo padalinys labai didelis, sunkiau įžvelgti veiklos reikšmę arba tikslą, pamatyti savo paties darbo rezultatą, todėl ir ugdomoji tokios veiklos reikšmė mažesnė. Dėl šios priežasties didelės pramonės įmonės, administracinės įstaigos arba prekybos įmonės nėra tinkamos produktyviajam mokymuisi. Produktyviajam mokymuisi pasirenkama ir pritaikoma profesinė veikla pirmiausia turi teikti galimybę besimokančiam asmeniui būti aktyviam. Veikla turi būti įvairi, kad nemažėtų motyvacija ir būtų įmanoma įgyti daugialypę patirtį. Veikla turi būti įvairaus sudėtingumo, kad būtų galima pritaikyti ją mokiniui ir sudaryti galimybę atrasti problemas.
5 Pavyzdys: Baldų gamyba Kasdienio daikto gaminimas galva, rankomis ir širdimi (Pestalozzi) yra, be abejonės, labai patraukli veikla jaunam žmogui, nes ji simbolizuoja besirandantį asmens savarankiškumą, gebėjimą patenkinti savo poreikius naudojant klasikines medžiagas ir įrankius, t. y. tai, kas formuoja kiekvieno patirtį nuo labai ankstyvo amžiaus ir turi senas kultūrines tradicijas. Pavyzdys: Filmo kūrimas Filmo kūrimas gali būti palyginti nesudėtinga veikla, kai tikslas paprasta dokumentika, tačiau šiai veiklai gali prireikti ir didesnių meninių gebėjimų bei sudėtingesnių techninių įgūdžių. Kaip ir baldų gamybos atveju, šiai veiklai reikia įvairių gebėjimų. Rengiantis filmuoti reikia atsakyti į svarbius klausimus, pavyzdžiui, kada turės vykti vienas ar kitas pokalbis. Kita vertus, produktyviojo mokymosi dalyvis siekia veiklos, kuri yra naudinga, t. y. tokia, kurios galutinį produktą galima panaudoti. Tokia veikla, kurią paprastai atlieka specialistai, teikia asmeninio reikšmingumo jausmą, todėl jaunuoliai noriai jos mokosi. Šiandien, kai ugdymo procesas vis daugiau jaunų žmonių ilgam atitraukia nuo profesinio ir suaugusiųjų pasaulio, daugelis psichologinių jų sunkumų ir žalingų tendencijų vadinamųjų radikaliųjų tendencijų, taip pat ir gaujų formavimasis atsiranda dėl to, kad jaunuoliai neturi galimybės kurti realų produktą. Socialinės šeimos ir mokyklos institucijos tarsi sumenkina juos iki kūdikių lygio, priversdamos būti lyg vaikai bejėgius. Dėl šios priežasties labai svarbu siūlyti ir leisti jaunuoliams, rodant besąlygišką pasitikėjimą ir pagarbą jų gebėjimams, dalyvauti teikiančiose malonumą ir reikšmingose veiklose, neprimetant jiems tik padėjėjo vaidmens, ir nesitenkinti tik atsitiktine patyrusio darbuotojo pagalba. Tokių visišką pasitenkinimą teikiančių užduočių galima pasiūlyti veikiau tradicinėse veiklos srityse, t. y. amatų ir paslaugų sektoriuose, kuriuose veikla nėra taip siaurai specializuota, kaip aukštų technologijų srityse.
6 Svarbus produktyviojo mokymosi aspektas yra bendrumo su kitais žmonėmis jausmas atliekant produktyvią veiklą. Šis bendrumo jausmas gali kilti dėl įvairių priežasčių: dėl aiškiai matomos veiklos socialinės būtinybės (pavyzdžiui, duonos kepimas); dėl aiškaus politinio veiklos pobūdžio (pavyzdžiui, žurnalistika); dėl veiklos naujoviškumo (pavyzdžiui, ekologiniai projektai); dėl veiklos organizacinės formos (pavyzdžiui, komandinis darbas). Labai svarbu, kad atliekamos veiklos svarba tam tikrai socialinei grupei arba visuomenei būtų aiškiai suvokiama. Tokios veiklos, kuri patraukia besimokantįjį ir leidžia išgyventi bendrumo su kitais jausmą, dažniau gali pasiūlyti į naujoves orientuotos nei tradicinės institucijos, pavyzdžiui, kooperatyvai arba neseniai susikūrusios mažos įmonės, galbūt ieškančios nišų rinkoje, tyrimų arba plėtros institutai, nesiekiančios pelno organizacijos, kultūros projektus įgyvendinančios institucijos ir t. t. Pavyzdys: Žurnalistinė veikla Vokiečių turkų draugystės asociacijoje Žurnalistinė įprastinio laikraščio veikla teikia galimybę rašyti ir tirti. Tokią pat galimybę teikia ir periodinių Vokiečių turkų draugystės asociacijos leidinių leidykla; be to, tai gera proga aiškintis kurią nors kultūriniu požiūriu svarbią temą ir suvokti politinės veiklos galimybes. Individualusis mokymosi aspektas Kalbėdami apie individualųjį mokymosi aspektą norime atkreipti dėmesį į tai, kad mokinys veiklą ir mokymosi sritį renkasi atsižvelgdamas į jos reikšmingumą ir svarbą sau pačiam. Veiklos individualumo, kaip pagrindinio veiksnio, skatinančio mokinio aktyvumą, svarba turėtų būti akivaizdi kiekvienam pedagogui. Tačiau šiandien mokiniai mokosi dėl rinkos, karjeros, pajamų, pažymių, egzaminų ir t. t., ir labai retai dėl tikslo, kurį nulemia besimokančiojo individualumas. Tai, kad ugdymas turi būti asmenybės ugdymas, mums reikia suvokti iš naujo.
7 Kultūriniu-istoriniu (Vygotskio ir Leontjevo mokyklos) požiūriu, asmenybė formuojasi per veiklą, kuri atspindi asmens ypatumus ir kurios metu perimama kultūra; taigi žmogaus asmenybės vystymasis priklauso nuo jo veiklos. Dėl to kiekviena veikla yra asmeniškai reikšminga ugdymosi procese: ankstesnė patirtis formuoja asmenybę ir kultūros perėmimo būdą. Asmeninis veiklos reikšmingumas gali skirtis nuo išorinio jos tikslo: pavyzdžiui, politikų pusryčiai nėra tiesiog jų dalyvių alkio malšinimo priemonė. Jeigu mokinys atlieka veiklą, kurią nurodo mokytojas arba ugdymo programa ir kuri neturi nieko bendra su asmeniniais jo polinkiais, tokia veikla paprastai nepasiekiama numatyto tikslo, nes mokinys ją suvokia kaip priemonę pažymiams gauti, spragoms šalinti, kaip iššūkį priešintis ir t. t. Norint, kad produktyvusis mokymasis turėtų tikslą, pasirinktą ir sąmoningai siekiamą paties mokinio, mokinys turi aiškiai suvokti pageidaujamos veiklos reikšmingumą jam pačiam ir vadovautis juo atlikdamas tą veiklą kaip kelrode žvaigžde. Prieš priimdamas sprendimą mokinys drauge su pedagogu pirmiausia turi išsiaiškinti dažniausiai nesuvokiamus mokymosi ir ugdymosi motyvus, kad imtųsi įgyvendinti savo troškimus ir sprendimus. Žinoma, reikia vengti, kad asmeniniai jo polinkiai neskatintų neaiškios ir nenuoseklios veiklos. Tokiais atvejais reikia išsiaiškinti ankstesnės mokymosi veiklos sunkumus ir stengtis įveikti juos su pedagogo ar psichologo pagalba. Pavyzdys: Kirstin veterinarijos klinikoje Kirstin, kuri mokėsi Stadt-als-Schule Berlin, atliko savo pirmąją praktiką veterinarijos klinikoje, kaip ir pageidavo. Po dviejų savaičių ji nebeištvėrė. Ji visiškai kitaip įsivaizdavo šį darbą ir nenumanė, ką reiškia rūpintis sergančiais gyvūnais. Todėl Kirstin nusprendė dirbti iškamšų meistro dirbtuvėje: ji suvokė, kad kūrybinė veikla, kurią gali atlikti savo rankomis, labiau atitinka jos ugdymosi poreikius negu netiesioginius, ne tokius akivaizdžius rezultatus teikiantis darbas veterinarijos klinikoje. Tačiau abi veiklas siejo jos meilė gyvūnams. Pavyzdys: Kirstin stalas
8 Kai Kirstin, turėdama nedidelę patirtį, vėliau panoro padaryti savo stalą, be abejonės, iš pradžių jos nedomino baldžiaus profesija, ją veikiau skatino: noras padirbėti su mediena; noras pasirengti išsikelti iš savo tėvų namų; siekis susikurti savo įvaizdį. Ši veikla iš tikrųjų pasirodė jai asmeniškai reikšminga, nes Kirstin galiausiai pasirinko baldžiaus profesiją. Asmeninį veiklos reikšmingumą galima pabrėžti, pasiūlant galimybę rinktis veiklą be tų apribojimų, kuriuos lemia tam tikra situacija. Jaunuoliai, kurių vaizduotės nenuslopino socializacijos procesas, ypač mokyklos įtaka, paprastai yra kūrybingi. Jie suvokia, kad gauna galimybę atrasti save, išreikšti savo individualybę ir ugdytis asmenybę. Tradicinės panašaus pobūdžio veiklos taip pat gali teikti tokias galimybes, svarbu tik kad jaunuoliai turimais instrumentais naudotųsi tinkamai. Pavyzdys: Akinių gamyba Stadt-als-Schule Berlin mokinė Jenny užsibrėžė sukurti ir pasigaminti akinius nuo saulės, atitinkančius jos asmenybę. Šios veiklos rezultatas buvo labai originalus modelis. Pavyzdys: Laikraščio leidyba Karstenas, veiklos sritimi pasirinkęs laikraščio leidybą, parengė iliustruotą pranešimą apie save patį ir savo praktiką Berlyno žurnalo Tip parodijos forma. Pavyzdys: Fotografijos paroda
9 Micky, siekdamas komercinės užduoties, atliko įvairius bandymus fotografijos studijoje ir parengė fotografijos parodą tema Jaunimas ir policija: kaip aklieji atlieka savo pareigas, skirtą Tarptautinei piniginių fondų konferencijai. Galimybė suteikti jaunuoliams progą atlikti kūrybinius bandymus priklauso ir nuo šalia kitų bendrųjų veiklos sąlygų komercinių suvaržymų. Kuo didesnę įtaką situacijai turi pelno aspektas, tuo mažiau galimybių jaunuoliams atlikti akivaizdžiai disfunkcines veiklas. Tokios veiklos neatitinka suinteresuotųjų asmenų nuostatų ir nėra jų toleruojamos netgi ten, kur egzistuoja objektyvios galimybės (bet nėra tiesioginio veiklos būtinumo), nes jos gali atgaivinti nuslopintą jų laisvės ir kūrybos troškimą. Platesnes galimybes tiems, kurie nori mokytis, gali teikti valstybinės įstaigos, daugelis valstybinio ir privataus paslaugų sektoriaus šakų (teatras, visuomeninės institucijos, transporto sfera ir t. t.), turinčios savo materialinę bazę ir galimybę leisti ja pasinaudoti. Specialiosios žinios dar vienas mokymosi aspektas Koks yra konkretaus mokomojo dalyko ir produktyviojo mokymosi ryšys? Žinios yra instrumentas, t. y. jauni žmonės turi žinoti, kokių žinių ir gebėjimų jiems reikia, kad taptų produktyvūs. Priešingai negu tradicinėje mokykloje, žinios nėra izoliuotos, nėra savitikslis, bet yra naudojamos kaip priemonė tikslui produktyviai veiklai pasiekti. Mokomųjų dalykų, mokslų ir profesionalumo instrumentinį pobūdį mokiniams tenka išsiaiškinti vėliau mokykloje mokslas laikomas tiesiog turiniu, kurį mokiniai privalo įkvėpti ar sukramtyti. Teorinės žinios paprastai pateikiamos atsietos nuo praktinio pritaikymo. Išsamios teorijos dažnai atsiranda dėl didaktinių priežasčių, jas lengva pateikti ir patikrinti, bet neprivalu įrodinėti praktinės jų vertės. Pragmatiniais mūsų laikais vyrauja akademinis mokymasis, todėl specialiųjų žinių reikšmė veikloje yra labai didelė. Produktyviojo mokymosi projektų svarbą ugdymo programoms nuolat tenka įrodinėti. Vyrauja įsitikinimas, kad sistemingos teorinės žinios yra svarbiausia būsimai profesijai.
10 Mes neketiname ginčyti, kad teorinės žinios yra naudingos produktyviai veiklai; tačiau savaime suprantama, kad geras teorinis veiklos išmanymas atsiranda tik tada, kai teorinės žinios pritaikomos apibrėžtoje srityje kruopščiai nagrinėjant ir sprendžiant veiklos problemas, t. y. kai pasirenkamos ir panaudojamos tinkamu būdu. Pavyzdys: Stalo gamyba ir baldų restauravimas Kad galėtų pagaminti norimą stalą, Kirstin įgijo daug įvairių mokomųjų dalykų žinių ir techninių gebėjimų: mokėsi rengti techninius brėžinius, atlikti matavimus ir skaičiavimus; išmoko pasirūpinti reikiamomis priemonėmis, palyginti kokybę ir kainas; sužinojo apie medienos savybes ir įvairių medienos rūšių skirtumus; sužinojo, kokių reikia įrankių ir kaip jais naudotis; susipažino su paviršiaus apdorojimo technika ir medžiagomis. Be to, mokydamasi iš baldų restauratorius ji papildomai domėjosi: istoriniais pokyčiais baldų gamyboje; aukcionais ir antikvarinių daiktų prekyba; baldų restauravimo ir konservavimo medžiagomis ir technika. Pedagoginiu požiūriu produktyvusis mokymasis, produktyvumas kaip nuolatinis dalyvavimas socialinės plėtros procese, yra naujas specialiųjų žinių organizavimo būdas: besimokantysis naudoja savo žinias kaip veiklos instrumentą (tai instrumentinis specialiųjų žinių pobūdis) ir taip plėtoja savo galimybes dalyvauti tam tikroje veikloje. Šiame procese teorinės žinios gali didinti veiklos efektyvumą, jei individas gali jas pritaikyti praktiškai.
11 Vis dėlto produktyviojo mokymosi atveju specialiosios žinios yra panaudojamos labiau eklektiškai. Jos gali būti naudingos siekiant numatyti projektinės veiklos rezultatus ir šalutinį poveikį, ieškant alternatyvų, apmąstant kultūrinį kontekstą, taigi siekiant įvertinti pageidaujamos veikos strategijos veiksmingumą ir kultūrinę prasmę. Pavyzdys: Katės namelis Sabina domėjosi gyvūnais, todėl pasirinko darbą gyvūnų prieglaudoje. Pačioje pradžioje ji nutarė sukonstruoti naują katės namelį. Iškilo klausimas: Koks turi būti katės namelis, kad labiausiai atitiktų gyvūno poreikius? Norint į jį atsakyti prireikė įvairių mokomųjų dalykų (biologijos, teisės, architektūros ir t. t.) žinių. Tačiau svarbiausia buvo ne specialiosios žinios, nes Sabinai rūpėjo, kad namelis visiškai atitiktų gyvūno prigimtį, taigi reikėjo nuspręsti remiantis tam tikrais etiniais ir kultūriniais kriterijais. Pavyzdys: Miško atželdinimas Dirbdami pagal miško atželdinimo projektą sodininkystės mokykloje mokiniai susidomėjo geografine-biologine Viduržemio jūros baseino augmenijos teorija, todėl planuodami landšaftą galėjo įtraukti ir ne vietinės kilmės augalų. Ši teorija taip pat įgalino suprasti, kokie istoriniai procesai lėmė augmenijos pokyčius, pažvelgti į miškų atželdinimo perspektyvą įvairiais požiūriais (pavyzdžiui, taršos, jūros lygio pokyčio, dabartinių laisvalaikio leidimo įpročių, besiplečiančio turizmo) ir apgalvoti, kaip, esant tam tikroms aplinkybėms, ši perspektyva gali būti patobulinta. Kultūrinis mokymosi aspektas Žodžiu kultūra nusakomos pagrindinės visuomenės ypatybės ir vertybės, egzistuojančios tiek už konkrečios situacijos ribų, tiek kaip neatskiriama šios situacijos dalis. Turime galvoje pirmiausia istorinius savitarpio santykių pokyčius. Tokios ypatybės, būdingos visuomenei apskritai ar jos daliai
12 (pastaruoju atveju tai subkultūros), yra, pavyzdžiui, kalba, estetika, elgesio normos, politika ir religija. Kultūrinis veiklos reikšmingumas priklauso nuo to, kokiu mastu ji yra tipiška ar netipiška, reprezentacinė, demonstracinė, pavyzdinė tam tikro kultūrinio visuomenės elemento veikla. Aišku, nėra jokio visuotinai priimto kultūrinio reikšmingumo kriterijaus. Vis dėlto daugelis pripažįsta, kad tokios temos kaip ekologija, lyčių tarpusavio santykiai, technologijos pažanga, daugiakultūrė visuomenė, sektos ar taikos išsaugojimas yra kultūriniu požiūriu svarbios. Tokios temos turi būti jaunimo svarstomos, nes norint ugdytis aktyvumą ir individualumą pirmiausia būtina turėti savo požiūrį ir asmeniškai dalyvauti sprendžiant visuomenei svarbius klausimus. Kita vertus, tema gali įgyti subjektyvią svarbą, taigi tapti svarbi ugdymosi prasme, tik tam tikru nuolatinio žmogaus vystymosi momentu. Dėl šios priežasties yra svarbu, ypač produktyviojo mokymosi atveju, nenurodinėti kanoninių temų. Tačiau galima tvirtai teigti, kad konfrontavimo su kokiu nors kultūriniu reiškiniu klausimai, pavyzdžiui, imigracijos nulemto sąmoningo priešiškumo ar susvetimėjimo klausimas, gali būti perkeliami į kitas temas, ir jei tokia tema asmeniui aktuali, labiau pasireiškia ir atitinkami gebėjimai (pavyzdžiui, įžvelgti asmeninį ir praktinį temos, informacijos įgijimo ir apdorojimo, žinių ir veiklos ryšio reikšmingumą). Kultūrinis mokymosi aspektas yra glaudžiai susijęs su specialiųjų žinių aspektu. Taikant produktyviojo mokymosi metodą, reikia gerai apgalvoti tai pripažįsta kiekviena žymesnė pedagogikos teorija, kokias veiklos problemoms spręsti reikalingas specialiąsias žinias pateikti ir kokius gebėjimus ugdyti; reikia apsvarstyti šalutinį jų poveikį ir riziką. Priešingu atveju mokiniai praranda savo teisę patys spręsti, suvokti savo poreikius ir veiklas, iš tikrųjų dalyvauti kuriant savo gyvenimą. Būtina skatinti mąstyti apie darbo procesų, kuriuose jie dalyvauja, kokybę ir esmę, taip pat apie su tais procesais susijusių sąlygų reikšmingumą tiek savo asmenybės ugdymui, tiek kitų darbuotojų gyvenimui, tiek visai įmonei ir galiausiai visuomenei.
13 Individo mokymasis ir veikla vyksta besikeičiančioje sociokultūrinėje aplinkoje. Daug įvairių tradicijų veikia šią aplinką įvairiai kintant aplinkybėms. Jei besimokantysis suvokia kintančias aplinkybes, tai gali pasinaudoti jomis kurdamas savo santykį su atliekama veikla: į profesinę veiklą jis gali žiūrėti kaip į pragyvenimo šaltinį, būdą statusui įgyti, tobulėjimo procesą, dvasinio pasitenkinimo šaltinį, pajungimo mechanizmą, etinę pareigą, kenkimą aplinkai ir t. t. tai vis kultūriniai profesinės veiklos aspektai. Produktyviojo mokymosi programos pavyzdys Ekonominis reikšmingumas Reikšmingumas visuomenei Praktinės kompetencijos ugdymas: darbas restorane ar virtuvėje Reikšmingumas sau pačiam Asmeninis tobulėjimas: valgymo įpročiai, kulinarinė kultūra ir kt. Tema: Restoranas: valgių gaminimas, maitinimas Kultūrinis reikšmingumas Socialinio sąmoningumo ugdymas: aplinkos pažinimas, vaidmenų kaita, kitų kultūrų pažinimas ir kt. Supratimas, kritika: ekologija, įvairių kultūrų tradicijos, profesinis vaidmuo ir kt. Kai jaunuolis, veikdamas pagal individualią darbo ir mokymosi viešbutyje ar restorane programą, įgyja maisto produktų paruošimo pagrindus, jam leidžiama pradėti dirbti.
14 Remiantis visumos principu, mokomasi ir kitų dalykų (produktai, klientų aptarnavimas, apyvarta ir kt.), ne vien maisto paruošimo ir atliekų apdorojimo. Visada pravartu supažindinti su naujausiais mitybos principais, reikalavimais ir juos atitinkančiais produktais; tam nereikia didelių praktinių ir teorinių pastangų. Veiklos planavimo ir organizavimo užduotys (sisteminis darbo suskirstymas etapais, darbo pasidalijimo ir bendradarbiavimo formos, darbo įvertinimas socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu požiūriu) gali būti atliekamos ne darbo vietoje. Nors šiame kontekste galima kalbėti apie maksimalų efektyvumą ir optimalų produktyvumą, tačiau svarstymų: bendromis kultūrinėmis temomis, pavyzdžiui: - privati ir komercinė kulinarija; - užkandžių baras ir savitarnos restoranas; - mitybos ypatumų plitimas tarp kultūrų; ekologijos temomis (ekologiškas ir įprastinis maistas); ekonomikos temomis (kolektyvinis ir individualus verslas) ir t. t. išvados negali būti tiesiogiai patikrintos praktikos metu. Iš tokių svarstymų galima pasidaryti praktines išvadas dėl savo mitybos ypatumų ar visuomeninės veiklos. Pavyzdžiui, jaunuolis gali nutarti valgyti pigesnį, gardesnį ir sveikesnį maistą arba įsitraukti į įvairaus lygio visuomeninę veiklą. Produktyviojo mokymosi metodika Produktyviojo mokymosi metodai atitinka aprašytąjį teorinį jo pagrindą. Individualusis mokymosi aspektas reikalauja, kad mokymo programa būtų kuo labiau individualizuota. Tai reiškia, kad privalomosios mokymosi medžiagos neturi būti; daug svarbiau yra tai, kad kiekvienas individas rinktųsi mokymosi temas pagal unikalią savo veiklos patirtį. Nuogąstavimus, kad individualizuota mokymo programa bus savavališka ir atsitiktinė,
15 paneigia produktyviojo mokymosi praktika. Jeigu besimokančiojo praktinė veikla tinkamai parenkama ir jai tinkamai vadovaujama, jei ji pakankamai tipiška, sudėtinga ir įvairi, tai mokiniui darosi svarbūs ir teoriniai su profesija susiję klausimai bei temos: kadangi jie turi jam praktinės reikšmės, jis noriai jų mokosi. Nors ir kaip kruopščiai būtų parengta mokymo programa, ji yra reikšminga tik profesinio rengimo praktikai, o ne dėl egzaminų, ir tik tiek, kiek atitinka besimokančiojo interesus ir skatina jį mokytis (šitai pasitaiko gana retai). Vadinasi tai išplaukia ne tik iš mokymo programos individualizavimo principo, bet ir iš pagrindinių produktyviojo mokymosi principų, pamokas turi pakeisti savarankiškas mokymasis. Todėl labai didelę reikšmę įgyja toms individualizuotoms temoms nagrinėti skirti būdai ir metodai: nuo tradicinio mokymo skaityti ir rašyti, naudotis garso ir vaizdo įrašymo ir atkūrimo priemonėmis metodų iki mokomųjų programų ir kitų kompiuterio galimybių panaudojimo. Šių darbo formų, į kurias socialiai nuskriausti jaunuoliai dažnai žiūri labai neigiamai dėl turimos gniuždančios patirties, naujas suvokimas yra pagrindinis produktyviojo mokymosi komponentas. Individualią mokymosi programą, išplaukiančią iš praktinės besimokančiųjų veiklos ir patirties, padeda sudaryti pedagogai ir praktikos vadovai, kaip mes juos vadiname; kartais vienas asmuo gali atlikti abu vaidmenis. Šie pedagoginiai vaidmenys labai skiriasi nuo tradicinio mokytojo vaidmens. Pedagogai ir praktikos vadovai nėra nei mokytojai, nei instruktoriai, tiesiogiai perteikiantys žinias ir praktinę patirtį, jie tik prisideda prie mokymosi proceso kaip mokymosi metodų asistentai, t. y. remia besimokančiuosius skatindami, patardami ir padėdami jiems atrasti savo mokymosi kelią ir eiti juo. Jie remia savarankišką mokymąsi pateikdami ir rengdami mokomąją medžiagą, pasiūlydami mokymosi formas ir suteikdami pagalbą, kai jos prireikia arba kai jos prašoma. Pedagogai taip pat turi kelti savo kvalifikaciją, kad teiktų kokybišką mokymą, nes tradiciniai vaidmenys ir kvalifikacijos yra visiškai kitokio pobūdžio. Labai svarbu turėti konsultanto gebėjimų, pavyzdžiui, tokių, kokius aprašo Carlas Rogersas². Individualizavimą, reikalingą produktyviajam mokymuisi, papildo mokymasis grupėmis, kuris taip pat yra labai svarbus. Jaunuoliams būdingas poreikis bendrauti su savo bendraamžiais,
16 kad įtvirtintų ir plėtotų savivertę. Savarankiškai mokantis taip pat reikia pateikti savo rezultatus kitiems ir kartu aptarti, kad kiekvieno patirtis, požiūris, darbo vaisiai, mokymosi metodai galėtų būti kritikuojami, keičiami, plėtojami ir t. t. Mokymasis grupėmis tinka ir siekiant aukštesnių produktyviojo mokymosi tikslų, pavyzdžiui, įgyti didesnį pasitikėjimą savo jėgomis ar išsiugdyti pagrindines kompetencijas, kurios turi didelę reikšmę pasirinktos profesinio pasaulio veiklos sėkmei. Šiems tikslams pasiekti yra labai svarbūs socialiniai ir komunikaciniai gebėjimai: pažinti save ir kitus, priimti naują informaciją ir patirtį ir perteikti kitiems, reikšti savo nuomonę ir jausmus, bendradarbiauti su kitais. Šis pedagogo vaidmuo teikti patarimus individualizuoto mokymo procese ir vadovauti produktyviojo mokymosi grupės darbui yra visiškai naujas, kitoks negu tradicinis mokytojo ar instruktoriaus vaidmuo. Pedagogas taip pat turi iš naujo apibrėžti ir mokymosi grupės bei visos mokymosi situacijos vaidmenį. Būtini ne tik specifiniai pedagoginiai ir kūrybiniai gebėjimai, bet ir grupinio darbo modelis, padedantis bendrauti pedagogams su besimokančiaisiais, atitinkantis ir jų poreikius, ir interesus, ir nagrinėjamų temų reikšmingumą. Mes rekomenduojame Ruth Cohn į temą orientuotos sąveikos modelį, grįstą principu Būk pats sau vadovas ir pabrėžiantį kiekvieno grupės nario atsakomybę už darbo procesą. Šis modelis itin tinkamas produktyviajam mokymuisi grupinio ugdymo metodas³. ² Plg. Carl C. Rogers, Counselling and Psychotherapy, Boston: Houghton Mifflin, ³Plg. Ruth C. Cohn, Zur Grundlage des Themenzentrierten Interaktionellen Systems: Axiome, Postulate, Hilfsregeln. Kn.: Gruppendynamik, Nr. 3, 5. Jahrgang, Juni 1974; naujas leidimas: Ruth C. Cohn, Von der Psychoanalyse zur Themenzentrierten Interaktion, Klett-Kotta, 11 Edition, Stuttgart, 1992, p Problema, su kuria susiduriama visose šalyse, yra ta, kad ankstesnė mokyklinė pedagogų ir mokinių patirtis nėra parengusi jų individualiam orientavimui ir grupiniam darbui. Todėl mes ėmėme taikyti naują produktyviojo mokymosi formą. Tai vadinamoji mokymosi dirbtuvė.
17 Mokymosi dirbtuvė yra vieta, kur mokomasi ir kartu produktyviai dirbama. Todėl ji skiriasi nuo tradicinės klasės. Mokymosi dirbtuvė yra mokymosi vieta, aprūpinta reikiamomis mokomosiomis priemonėmis: nuo tradicinės bibliotekos iki tamsaus kambariuko, įvairiausių darbui skirtų medžiagų, žaidimų ir kitų priemonių, skatinančių veikti kūrybingai ir bendradarbiauti, tarp jų ir naujausių informacinių technologijų. Ant sienų medžiaga, pagyvinanti mokymosi procesą. Mokymosi dirbtuvėje galima konsultuotis su pedagogais, kurie teikia patarimus ir vadovauja visam mokymosi procesui. Mokymasis tokioje dirbtuvėje tai praktinio ir teorinio, individualaus ir grupinio mokymosi derinys. Tai ir tam tikra praktikos laboratorija, vieta, kurioje nagrinėjami praktinės veiklos klausimai ir temos. Tokioje mokymosi dirbtuvėje: temos suskirstomos kategorijomis ir parenkami joms nagrinėti tinkami metodai; siekiama patarimo, nustatomi ir sprendžiami sunkumai; keičiamasi patirtimi, patirtis plečiama; sistemingai eksperimentuojama; įgyvendinami kūrybiniai sumanymai, kurių neįmanoma realizuoti kasdieniame gyvenime. Skirtinga besimokančiųjų patirtis ir žinios, pritaikytos mokymosi dirbtuvėje, teikia naudos kiekvienam grupės nariui. Pavyzdžiai: rutulinio guolio stebuklas, pamatytas dviračių parduotuvėje, išmėgintas mokyklos dirbtuvėje ir suprastas mokymosi dirbtuvėje; naujausias prancūzų virtuvės receptas, perskaitytas mokymosi dirbtuvėje arba išgirstas kalbantis telefonu, išmėgintas virtuvėje ir praktikos vietoje Bistro Rive Gauche ; konfliktas su praktikos vadovu, patirtas praktikos vietoje, aptartas mokymosi dirbtuvėje, išnagrinėtas perskaičius žurnalo straipsnį apie hierarchinius vyrų ir moterų santykius ir išspręstas praktikos vietoje.
18 Mokymosi dirbtuvė labai tinka individualiam mokymuisi, nes besimokantieji gali rasti čia tinkamos mokomosios medžiagos, sužinoti mokymosi metodus ir aptarti savo atliktą bei numatomą veiklą su pedagogais. Vis dėlto tradicinė mokyklos patirtis grupiniam mokymuisi daro dar didesnį poveikį nei individualiam mokymuisi. Naujai, kitaip negu įprasta, organizuoti visą mokymosi procesą (įranga, mokymosi vietų išdėstymas, grupių sudarymas, taip pat naujai suprantamas pedagogų ir mokinių vaidmuo bei funkcijos) kartais būna tikrai sunku. Mokymosi dirbtuvė teikia galimybę derinti individualų ir grupinį mokymąsi, o pedagogams atlikti visus norimus ir būtinus vaidmenis.
75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN
Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of
More informationINOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA
INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS II KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės
More informationAr tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu?
Ar tikrai man turėtų rūpėti, ką aš veikiu? /Pav./ /Pav./ Omaura nuo O iki A Svarbi produktyvaus mokymosi dalis profesinis orientavimas IPLE/ROC seminaras Hilversume 2008 m. sausio 21 23 d. 1 Ugdymas turi
More informationMOKOMĖS. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams
Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams 2010 Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant projektą Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra Projektas finansuojamas
More informationMOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS
MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1 Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2 MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ
More informationINOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA
INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės
More informationMOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE
MOKINIŲ UGDYMO(SI) AKTYVINIMAS: KODINIŲ UŽDUOČIŲ TAIKYMAS GEOGRAFIJOS PAMOKOSE Anotacija Laima Railienė Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas, Lietuva Vienas optimalių būdų ar galimybių
More informationTėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą 2012, birželis Nr. 8 (72) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Koks tėvų įtraukimo
More informationBendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys
Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council
More informationNetradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos
WW-06178 1993 Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos Pagal Lisos Hinz leidinį Teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms (angl. Positive Directions for Schools and Communities) Dėl mažėjančio
More informationGEROS PAMOKOS RECEPTAI
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis
More informationUgdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? 2017 rugpjūtis, Nr. 4 (160) 2013 2022 ISSN 1822-4156 1989 Naujos visų mokomųjų dalykų programos 1993 1994 1997 2002 Pradinio, pagrindinio
More informationT-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje
T-Kit Nr. 10 Youth Partnership T-Kit Sriubos ragavimas 2 UDK 371.3 Kl-148 Susipažinkite T-Kit serija Kai kuriems iš jūsų galbūt kilo klausimas: ką galėtų reikšti T-Kit? Galimi mažiausiai du paaiškinimai.
More informationElgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika 2017 gruodis, Nr. 5 (161) ISSN 1822-4156 Elgesio ar (ir) emocijų
More informationJaunų žmonių grąžinimas į visuomenę
Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi
More informationEuropos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios
More informationĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA
ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS
More informationN LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS
More informationTARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas
TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią
More informationRecenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė
Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Svarstyta Vytauto Didžiojo universiteto EVF Vadybos katedros posėdyje 2009-11-18 (protokolo Nr. 06); EVF fakulteto tarybos posėdyje
More informationGEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI
GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION. ISSN 1648-939X GEOGRAFIJOS DALYKO MOKYMO STRATEGIJA: TAIKYMO PAMOKOJE ASPEKTAI Laima Railienė Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, Šiaulių universitetas,
More informationMokinio pasiekimų diagnostika. Kompetencijų ugdymas ir vertinimas
Projektas Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas MOKYMAI VERTINIMO EKSPERTAMS Antrasis seminaras Mokinio pasiekimų diagnostika.
More informationArtūras Deltuva, Paulius Godvadas. Asmeninės karjeros valdymo patirtinės studijos vadovas STUDENTUI
Artūras Deltuva, Paulius Godvadas Asmeninės karjeros valdymo patirtinės studijos vadovas STUDENTUI Vilnius, 2015 UDK 331.5 De-199 Leidinys parengtas įgyvendinant 2007 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros
More informationIPLE (Europos produktyvaus mokymosi institutas)
Versta iš: Framework Curriculum for Productive Learning in Berlin Schools (PLEBS). Institut für Produktives Lernen in Europa. Šaltinis: Framework Curriculum for Productive Learning in Berlin Schools (PLEBS).
More informationN{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE. Kaz.ys Poškus
N{OKYfOJO VAIDMENS PROBLEMA P.EDEUfOLOGIJO.JE Kaz.ys Poškus Vilniaus universitetas šiandien į mokymąsi kaip pažinimą ir į mokymą - mokytojo veiklą - tenka pažvelgti ne materialistinio sensualizmo požiūriu,
More information12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS
Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo
More informationNETRADICINĖ PAMOKA, KAIP PRIELAIDA, SKATINANTI MOKINIŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS MOKYMOSI MOTYVACIJĄ
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS KULTŪROS IR MENO EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS DAILĖS KATEDRA NETRADICINĖ PAMOKA, KAIP PRIELAIDA, SKATINANTI MOKINIŲ VIZUALINĖS RAIŠKOS MOKYMOSI MOTYVACIJĄ Technologijos ir
More informationPAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS 2014 gruodis, Nr. 18 (123) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Pameistrystės vieta Lietuvos profesinio mokymo sistemoje Pameistrystės
More informationTECHNOLOGIJOS KOMPETENCIJŲ UGDYMO PAVYZDŽIAI. UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS Eglė Vaivadienė
TECHNOLOGIJOS KOMPETENCIJŲ UGDYMO PAVYZDŽIAI UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS Eglė Vaivadienė TECHNOLOGIJOS KOMPETENCIJŲ UGDYMO PAVYZDŽIAI Turinys 1. Įvadas... 3 2. Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas... 5 2.1.
More informationVILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI
VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas
More informationPOLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės
POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy
More informationISTORIJOS PAMOKA: MOKYTI AR MOKYTIS?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kokia istorijos mokymo vieta Europos ir Lietuvos mokyklose? Kokia istorijos pamokų kokybė šiandienos
More informationGitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2002. 57 Gitana Martinkienė MOKYMO METODAI IR JŲ PANAUDA ŠIUOLAIKINĖMIS SĄLYGOMIS Santrauka. Mokinių ugdymo sėkmė mokymo procese priklauso nuo daugelio dalykų: mokymo turinio,
More informationKOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos
More informationVyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje
Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008
More informationMOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME
MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas
More informationJolanta Balčiūnaitė INTERAKTYVIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS DĖSTANT FIZIKĄ ŽEMESNĖSE KLASĖSE. Magistro darbas
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS INFORMATIKOS FAKULTETAS KOMPIUTERIŲ TINKLŲ KATEDRA Jolanta Balčiūnaitė INTERAKTYVIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS DĖSTANT FIZIKĄ ŽEMESNĖSE KLASĖSE Magistro darbas Recenzentas
More informationMokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai
Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Šio dokumento parengimą
More informationAGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?
8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia
More informationTvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį
Vertimas iš anglų kalbos Europos švietimo žurnalo 42 tomas, 2007 m. Nr. 2 Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Įvadas 2007 metų pradžioje Tarptautinė klimato pokyčių
More informationVERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE
KultŪra Gauta 2013 06 12 Pabaiga. Pradžia Logos Nr. 76 VALDAS PRUSKUS Vilniaus Gedimino technikos universitetas VERTYBĖS IR KULTŪRINIS INDENTITETAS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTE Values and Cultural Identity
More informationInga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė
EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.
More informationMOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar įmanomas ugdymo kokybės laidavimas be nuolatinio savęs vertinimo? Koks šiandien Lietuvoje metodinis
More informationKalbos mokymosi metodologija T- kit as
T- kit as Sveiki atvykę į T-kitÿų seriją Kai kurie iš jūsų tikriausiai galvojate: ką reiškia? Mes galime pasiūlyti mažiausiai du atsakymus. Pirmasis yra toks pat paprastas, kaip ir visa angliška šio termino
More informationKūrybiškumas, kultūra ir švietimas (CCE), 2012
Braižo pedagogikos projekto galutinė ataskaita Pat Thomson, Christine Hall, Ken Jones*, Julian Sefton Green Notingemo universitetas Goldsmitho kolegija, Londono universitetas Kūrybiškumas, kultūra ir švietimas
More informationKaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos
Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Vilnius 2007 UDK xxxxxxx xxxx Parengė Narkotikų kontrolės departamentas
More informationPSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI
72 SOCIALINIS DARBAS 2006 m. Nr. 5(1) PSICHOLOGINIAI VIEŠŲJŲ RYŠIŲ ASPEKTAI Rasa Pilkauskaitė Valickienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Psichologijos katedra Valakupiųg.
More informationNAŠLAIČIŲ IR TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SAVARANKIŠKO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA
Vaikų laikinosios globos namai Atsigręžk į vaikus NAŠLAIČIŲ IR TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIŲ VAIKŲ SAVARANKIŠKO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMA Vilnius 2007 UDK 37.03-058.8(073) Na 233 Parengta įgyvendinant LR
More informationStyle and Harmony of Urban Green Space Landscape
Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted
More informationAistė Bartkutė PALANKIOS UGDYMUI(SI) PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS APLINKOS KŪRIMAS INKLIUZINĖJE KLASĖJE. Bakalauro darbas
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS KATEDRA Specialiosios pedagogikos (specializacija logopedija) studijų programa, IV kursas Aistė Bartkutė
More informationMEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2014 spalis, Nr. 9 (114) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kas yra medijų ir informacinis? Kaip sekasi ugdytis medijų ir informacinį raštingumą Lietuvos mokyklose? Į ką
More informationKULTŪRINIO SĄMONINGUMO KOMPETENCIJA SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PERSPEKTYVOJE
ISSN 2029-6894. ANDRAGOGIKA, 2014, 1 (5) DOI: http://dx.doi.org/10.15181/andragogy.v5i0.967 Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę KULTŪRINIO
More informationŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS
Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2014. Vol. 36. No. 1. Scientific Journal. ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online) ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ
More informationKAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ?
KAIP UGDYTI SOCIALIAI SĄMONINGĄ MOKSLEIVĮ? Integruoto socialinio ugdymo gairės 9-10 klasėms: ekonomika, etika, pilietiškumas PARENGĖ: Marija Vyšniauskaitė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas Prof. Dr.
More informationBENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS
ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PROJEKTAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO RODIKLIŲ ATNAUJINIMAS IR NAUDOJIMO JAIS METODIKOS/REKOMENDACIJŲ SUKŪRIMAS SFMIS NR.: VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-001 BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ
More informationMOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS
ŠVIETIMO PROBLEMOS ANALIZĖ 2011, gruodis Nr. 12 (62) ISSN 1822-4156 MOKYKLOS INFORMACINĖ SISTEMA KAIP MOKYKLOS VALDYMO ĮRANKIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai:
More informationILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS
ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS Vadovas parengtas Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant projektą Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos vyriausybės
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DINAMINIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS SMULKAUS VIDUTINIO DYDŽIO ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Lina Galvanauskaitė DINAMINIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS SMULKAUS VIDUTINIO DYDŽIO ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ Magistro darbas Darbo
More informationMultimedijos priemonių panaudojimas e. mokymosi profesinio rengimo kursuose
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS INFORMATIKOS FAKULTETAS MULTIMEDIJOS INŽINERIJOS KATEDRA Danguolė Leščinskienė Multimedijos priemonių panaudojimas e. mokymosi profesinio rengimo kursuose Magistro darbas
More informationEKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI
ISSN 1392-l 12ti. PROHLEMOS. 2004 65 Kultūros filosofija EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI Valdas Pruskus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra
More informationLietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 V i d u r n a k č i o veiki, viltiečiai ir visi, kurie šį gražų S leidinuką retkarčiais pavartote. Galime juo didžiuotis.
More informationPsichologinės migracijos pasekmės šeimai
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS KATEDRA Goda Kaniušonytė, Inga Truskauskaitė, Lina Gervinskaitė Psichologinės migracijos pasekmės šeimai Vaikų emocinių ir elgesio
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA Tomas Paulius NEFORMALUS IR SAVAIMINIS MOKYMASIS VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE NON-FORMAL AND INFORMAL LEARNING IN VYTAUTAS
More informationKarjeros planavimo vadovas studentui
Karjeros planavimo vadovas studentui Vilnius 2008 UDK 331.5(474.5) Ka431 Prioritetas Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2 prioritetas Žmogiškųjų išteklių plėtra Priemonė Lietuvos 2004 2006 metų BPD 2.4 priemonė
More informationPROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE
PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE Aušra Liučvaitienė Vilniaus kolegija Jolanta Paunksnienė Vilniaus Gedimino technikos universitetas Anotacija Verslo aplinkos pokyčiai lemia, kad
More informationPEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE
Tyrimo užsakovas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija PEDAGOGŲ RENGIMAS LIETUVOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO KONTEKSTE Tyrimo ATASKAITA Tyrimo grupės vadovė: prof.habil.dr. Palmira
More informationPROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA
PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA 2017 PROFESINIO MOKYMO BŪKLĖS APŽVALGA 2017 ViLniuS 2017 Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengtoje apžvalgoje susisteminta naujausia informacija, atspindinti
More informationMokytojo vaidmens kaita taikant informacines ir komunikacines technologijas pradinėse klasėse
Mokytojo vaidmens kaita taikant informacines ir komunikacines technologijas pradinėse klasėse Dr. Danguolė Kalesnikienė Ugdymo plėtotės centras Dokt. Agnė Saylik Lietuvos edukologijos universitetas Šiame
More informationNaujausių informacinių technologijų naudojimas švietime
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA ANDRIUS MARKEVIČIUS Naujausių informacinių technologijų naudojimas švietime Magistro baigiamasis
More informationSocialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika
EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.
More informationVILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Verslo administravimo studijų programa Kodas 62603S107 OKSANA PUSKUNIGIENĖ MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS KŪRYBIŠKUMO
More informationŠeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje
ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2010 22 Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje Lijana Gvaldaitė Lektorė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto
More informationAleksandras Targamadzė. Technologijomis grįsto mokymosi priemonės ir sistemos
Aleksandras Targamadzė Technologijomis grįsto mokymosi priemonės ir sistemos Aleksandras Targamadzė TECHNOLOGIJOMIS GRĮSTO MOKYMOSI PRIEMONĖS IR SISTEMOS Recenzavo: doc. dr. R. Marcinkevičius dr. A. Lopata
More informationSUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kokius tikslus suaugusiųjų mokymuisi kelia Europa ir Lietuva? SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? 2015 birželis, Nr.
More informationpraktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai
2007 At sakingo verslo praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros
More informationPATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:
More informationKAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS
EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas
More informationINKLIUZINIO ŠVIETIMO MOKYTOJO
Mokytojų rengimas inkliuziniam švietimui INKLIUZINIO ŠVIETIMO MOKYTOJO PROFILIS TE I I European Agency for Development in Special Needs Education Mokytojų rengimas inkliuziniam švietimui INKLIUZINIO ŠVIETIMO
More informationErasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.
Erasmus+ Programos vadovas Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. 1 versija (2017): 20/10/2016 TURINYS SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS... 8 Kaip skaityti šį Programos
More informationKOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS
Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ
More informationPažangių mokymosi technologijų naudojimas ugdymo procese
ISSN 1392-561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 13 66 Pažangių mokymosi technologijų naudojimas ugdymo procese Daina Gudonienė Kauno technologijos universitetas Kaunas University of Technology Studentų g. 48A, Kaunas
More informationESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas
LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės
More informationNijolė Jurkšaitienė, Donatas Misiūnas
Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) Socialinių mokslų sritis STUDIJŲ IR DARBO
More informationLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė
More informationM. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA
2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos
More informationPOKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME
POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME Ilvija Pikturnaitė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija Anotacija Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai
More informationReikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka
Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 315-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka
More informationBENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE
BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE Aurelija Jakubė, Aurimas Juozaitis Metodinės rekomendacijos Log in www.ects.cr.vu.lt Aurelija Jakubė Aurimas M. Juozaitis BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS
More informationASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ IR MENŲ FAKULTETAS EUROPOS INSTITUTAS Edita Kuznecova ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS LIETUVOS ĮMONĖSE Magistro darbas Darbo
More informationVIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS
PROGRAMOS LEADER IR ŢEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS LOCAL ACTION MANAGEMENT GROUPS IN IMPLEMENTATION OF LOCAL DEVELOPMENT
More informationTeoriniai profesin s karjeros valdymo aspektai
ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 29 Teoriniai profesin s karjeros valdymo aspektai Aist Stancikien Mykolo Romerio universitetas Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius Straipsnyje
More informationEuroPsy. Europos psichologijos sertifikatas. EFPA EuroPsy nuostatai ir priedai , liepa
EuroPsy Europos psichologijos sertifikatas EFPA EuroPsy nuostatai ir priedai www.europsy-efpa.eu 2011, liepa 1 Turinys Įžanga...3 1. EFPA EuroPsy nuostatai, Europos psichologijos sertifikatas...7 A Sekcija
More informationPILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI?
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kaip ugdomas pilietiškumas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis? Kokie mūsų aštuntokų kognityviniai
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA MAGISTRO DARBAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA Rūta Katilienė NAUJŲ PASLAUGŲ KŪRIMAS IR VYSTYMAS UAB A4U MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: Dr. N. Langvinienė
More information2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas
2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI 2015 01 29 Vytautas Pačiauskas ERASMUS+ PROGRAMA KA1 KA2 KA3 Mobilumas mokymosi tikslais Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais Jean Monnet
More informationVALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS
VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS ANTANAS BOSAS Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ANOTACIJA Straipsnyje formuluojami valstybinio bei ūkinių
More information1. STUDIJŲ PROGRAMŲ, MODULIŲ ORGANIZAVIMO, REKONSTRAVIMO METODOLOGIJOS PAGRINDIMAS
1. STUDIJŲ PROGRAMŲ, MODULIŲ ORGANIZAVIMO, REKONSTRAVIMO METODOLOGIJOS PAGRINDIMAS Siekiant įgyvendinti numatytą studijų programų rekonstravimo ir organizavimo metodologijos parengimo tikslą aprašyti studijų
More informationŠvietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kodėl svarbu nuolat tobulinti švietimą? Kas yra kokybė? Kaip pasaulyje suprantama švietimo kokybė? Ar Lietuvoje
More informationASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą. Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas
ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas ASSIST bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą Savitarpio pagalbos mokykloje vadovas Kaunas, 2008 Autoriai:
More informationIKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ RENGIMO ORGANIZAVIMAS
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA NATALIJA FIODOROVA Edukologijos studijų programos ( specializacija: švietimo vadyba ir andragogika) studentė IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ
More information