PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI
|
|
- Percival Casey
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (12) PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI Mindaugas Povilaitis, Jadvyga Ciburienė Kauno technologijos universitetas Anotacija Plėtojantis globalizacijai, paslaugų įmonėms būtina nuolat plėtoti inovacijas, kurti naujas idėjas ir paslaugas, turėti inovacinės veiklos strategiją, rodančią paslaugų tobulinimą ir jo apimtį, savalaikį ir patikimą įvertinimą, nes klaidinga informacija gali neigiamai paveikti veiklos rezultatus. Inovacinės veiklos plėtojimas ir aktyvinimas įvairiapusiškai modernizuoja paslaugų teikimo struktūras, tobulina kuriamus produktus ir naudojamas technologijas, didina jų tarptautinį konkurencingumą. Pagrindiniai žodžiai: inovacijos, paslaugų inovacijos, inovacinė veikla. Įvadas Tyrimo problema ir aktualumas. Dvidešimtajame amžiuje paslaugų rinkos sparčiai augo (lyginant jų poveikį bendrajam vidaus produktui (BVP), užimtumui ir ekonomikos augimui). Pavyzdžiui, paslaugų sektorius daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikoje sudarė beveik du trečdalius BVP ir tokią pačią dalį bendro užimtumo lygio (Arundel ir kt, 2007). Panašios tendencijos ir Lietuvoje: sparčiai auganti paslaugų lyginamoji dalis BVP, kuri 2006 m. sudarė 61,2 proc. BVP, o užimtumas šiame sektoriuje siekė 57,9 proc. (Lietuvos statistikos metraštis, 2007). Remiantis praktika tikėtina, kad paslaugų dalis BVP ir toliau didės pirmiausia modernių informacinių ir telekomunikacinių paslaugų plėtojimo sąskaita, taip pat dėl valdymo, švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugų vertės didėjimo, sąlygojamo didėjančių galimybių jas finansuoti (Ekonomikos augimo ir jos struktūros plėtotės strategija, 2001). Nepakankamas inovacinės veiklos paslaugų sektoriuje galimybių ištyrimas yra tam tikras verslo paslaugų sektoriaus stabdys; dėl šios priežasties paslaugų inovacijų matavimo galimybių tyrimas yra aktualus ir svarbus klausimas. Paslaugų inovacijų sampratą, jų tipus tiria A. Johne, C. Storey (1998); L. Menor (2002); W. van der Aa ir T. Elfring (2002). Kai kuriuos paslaugų inovacijų vertinimo aspektus Lietuvoje nagrinėja B. Vengrienė (1998; 2006), A. Jakubavičius, R. Strazdas, K. Gečas (1996; 2003), B. Melnikas (2000). Paslaugų inovacijų vertinimo raidątiria E. Milbergs, N. Vonortas (2005). Paslaugų ir inovacijų veiklos ryšius bei matavimo galimybes analizuoja B. Ark (2003); M. Kanerva, H. Hollanders ir A. Arundel (2006). Muller, A., Valikangas, L., and Merlyn, P. (2005) tiria inovacijų diegimo vertinimo kriterijų teorinius aspektus. P. Gupta (2007) nagrinėjapaslaugų inovacijųvertinimo praktinius aspektus. Teoriniais darbo rezultatais laikytini įvairių paslaugų inovacijų vertinimo aspektų teorinis apibendrinimas ir jų pritaikymas praktikoje. Šie rezultatai bus naudingi tolesniems paslaugų inovacijų tyrimams ir plėtojant paslaugų inovacinę veikląlietuvoje. Objektas - paslaugų inovacinė veikla. Tikslas - nustatyti paslaugų inovacijų diegimo vertinimo kriterijus, susijusius su idėjų generavimu, pajamų augimu ir inovatyviais darbuotojais. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti inovacijųdiegimo vertinimo kriterijus teoriniu aspektu. 2. Išanalizuoti vertinimo kriterijų pritaikymo galimybes praktikoje. 3. Įvertinti didžiausios Lietuvos telekomunikacijų bendrovės TEO LT inovacinę veiklą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, vertinant įmonės inovacinę veiklą, statistinių duomenų analizė ir sisteminimas. Paslaugų inovatyvumo lygio nustatymo problematika Paslaugų inovacijų vertinimas vis dar daugiausia yra vystymosi stadijos. Įmonių lygmeniu atsiranda poreikis išreikšti paslaugas kiekybiniais rodikliais, kadangi ši informacija padeda vadovams priimti pagrįstus sprendimus ir nustatyti įmonės tikslus bei veiksmus ateityje. Keletas šių inovacijų vertinimo rodiklių pateikti Europos inovacijų statistikoje (EIS) ir Europos Bendrijų Inovacijų tyrimų studijoje (CIS3) (Third community innovation survey, 2008). Tačiau praktika rodo, kad paslaugų inovacijų diegimą kaip intuityvų ir kūrybišką procesą labai sudėtinga įvertinti. Dauguma paslaugų yra neapčiuopiamos, neįmanoma įžvelgti ribos tarp produkcijos ir vartojimo, kaupti paslaugų atsargų, kita vertus, ypač stiprus vartotojo ir gamintojo ryšys (Jakubavičius, Gečas, 1999; Strazdas, 2000; Melnikas ir kt., 2000). Dėl šių ir kitų savybių paslau-
2 gų veikla neturi nuo jos atsiskyrusio, savarankiškai egzistuojančio materialiojo rezultato, kurį būtų galima išmatuoti įprastais būdais (Lengvinienė ir Vengrienė, 2005). Paslaugų inovacijos šiuolaikinėje ekonominėje literatūroje apibrėžiamos įvairiais aspektais (Johne ir Storey, 1998; Menor, 2002; van der Aa ir Elfring, 2002). Priimtiniausias profesoriaus B. van Ark pateiktas paslaugų inovacijų apibūdinimas, nes įvertinama daugelis esminių aspektų. B. van Ark paslaugų inovacijas apibrėžia taip: Tai nauja ar reikšmingai patobulinta paslaugos koncepcija, sąsaja su klientu, paslaugų teikimo sistema ar technologinė koncepcija, kuri kartais savarankiškai", bet dažniausiai kartu su kitomis, sukuria vieną ar daugiau (at)nauj(int)ųpaslaugųfunkcijų, kurios konkrečiaifirmai būna naujos irpakeičia paslaugas ar prekes, siūlomas rinkoje, bei reikalauja struktūriškai naujųžmogiškiyų, technologinių ar organizacinių gebėjimų (Van Ark, 2003). Sis paslaugų inovacijų apibrėžimas rodo, kad inovacinė veikla yra kompleksinis ir daugiamatis procesas, ji negali būti įvertinta tiesiogiai ar keliais rodikliais. Inovacijų diegimas, kuris laikomas menu, istoriškai yra vertinamas, remiantis finansiniais rodikliais ir atliekant skaičiavimus. Finansiniai vertinimo kriterijai apima naujo produkto ar paslaugos pardavimus ar pajamų padidėjimą, o skaičiavimo tipo vertinimo kriterijai apima matus kaip patentų, prekės ženklų, dirbinių, gaminių ar paslaugų variantų skaičių. Tačiau praktika rodo, kad šie matai nėra susiję su inovacijų diegimo veikla, todėl jie nėra pakankami inovacijų diegimo rezultatų įmonėje vertinimo kriterijai (Gupta, 2006). Inovacinės veiklos vertinimo raida Šiuo metu inovacinės veiklos įvertinimas paremtas pasenusia industrinės ekonomikos paradigma ir dauguma inovacinės veiklos sąnaudų rodiklių (MTEP išlaidos, mokymų išlaidos, fizinio kapitalo investicijos) bei tarpinių veiklos rezultato rodiklių (publikacijos, patentai, darbuotojų skaičius ir išsilavinimas, nauji produktai). Ilgą laiką inovacijos buvo suprantamos kaip veikla, apimanti vien tik konkrečius dalyvius, įskaitant novatorius ir įmones. Į inovacijas buvo žiūrima tiesiškai, pradedant nuo fundamentalių tyrimų, tobulinimo, eksperimentinės gamybos įvedimo į rinką bei naujų produktų skleidimo ir gamybos proceso. Paslaugos buvo neįtrauktos į inovacinę veiklą. Dėl tos priežasties inovacinės veiklos vertinimas buvo orientuotas į produktus ir susijęs su gamybos sistema (Mil bergs ir Vonortas, 2005). Pastaruoju metu šis tiesinis inovacijų procesas patobulintas atsižvelgiant į inovacijų išteklių poreikį, t. y. sukurtas ne tiesinis inovacijų procesas, kuris yra skirtingas ir turi nevienodą reikšmę inovacijoms paslaugų srityse, inovatorių sąsajai, priklausomybei nuo tarptautinės konkurencijos, įmonės socialinei ekonomikai bei jos aplinkai. Todėl būtina išplėstinė matavimo sistema, kuri atspindėtų naują paradigmą, paremtą žinių tinklaveikos ekonomika, orientuota į inovacijų politiką. 1 lent, pateikiami inovacinės veiklos rodikliai (IVR) suskirstyti įketurias grupes, kurie inovacijųvertinimo kriterijų raidoje nuo 1950 m. iki dabar tampa vis sudėtingesni ir reikšmingesni. Inovacijų vertinimo kriterijų grupių raida ir jų svarbiausi rodikliai 1 lentelė Sąnaudų rodikliai ( m.) MTEP išlaidos Kapitalo investicijos Technikos ir taikomųjų mokslų darbuotojai Technologijų intensyvumas Šaltinis: Milbergs ir Vonortas, Veiklos rezultato rodikliai ( m.) Patentai Publikacijos Produktai Kokybės pasikeitimas Šias grupes apibūdina: 1. Sąnaudų grupės rodikliai, rodantys linijinę inovacijų koncepciją, kurios dėmesio centre yra sąnaudos (MTEP išlaidos, mokymų išlaidos ir pan.). 2. Veiklos rezultato grupės rodikliai, papildantys sąnaudų rodiklius personalo veiklos rezultatais, t. y. patentų skaičiumi, mokslinių publikacijų skaičiumi ir pan. Inovacijų rodikliai ( m.) Inovacijų tyrimas Indeksavimas Inovacijų produktyvumo lyginamoji analizė Proceso rodikliai (nuo 2000 m. iki dabar) Žinios Nematerialusis turtas Tinklaveika Paklausa Klasteriai Valdymo metodika Rizika / Grąža Sistemos dinamika 3. Inovacijų grupės rodikliai, besiremiantys vertingesnių inovacinės veiklos rodiklių ir indeksų komplektu, kurie paremti tyrimais ir integracijos statistikos duomenimis. Pagrindinis dėmesys skiriamas lyginamajai analizei ir valstybių inovacinės veiklos produktyvumo lygio vertinimui. Visi šie pateikti rodikliai remiasi klasikinės ekonomikos gamybos funkcija Y = f (X), čia X yra inovaci-
3 nės veiklos sąnaudos, o Y apibūdina gautą rezultatą. Vidurinė dalis (funkcija f) apima transformaciją iš vieno į kitą ir daugiausia yra neištirta reikšmingų rodiklių požiūriu, dar vadinama juodoji dėžė". 4. Proceso grupės rodikliai yra embriono" stadijos. Dabartiniu laikotarpiu didelis dėmesys skiriamas proceso rodikliams, todėl jie plačiau apibūdinami. Šie rodikliai tiesiogiai susiję su (Milbergs ir Vonortas, 2005): Žinių rodikliais. Vis dar skaičiuojami įrengimai, mokėjimai, patentai. Tačiau turėtų būti vertinamos žinios ir jų kūrimas bei plėtra. Žinios, sudarančios daugiasluoksnę koncepciją, gali būti gautos remiantis rodiklių kompleksu, kurį sudaro mišrūs žinių investicijų ir veiklos rodikliai. Tinklaveika. Dabartinės inovacijos pasižymi savybe, kad įmonė negali diegti inovacijų absoliučiai viena. Dažniausiai inovacinė veikla įtraukia daugelį organizacijų. Tai būdinga daugeliui imlių žinioms ir kompleksinių paslaugų. Todėl vienintelis būdas susiorientuoti - perprasti tinklaveika, kuri yra paremta žinių ekonomika. Tai įmanoma padaryti nustatant mišrius tinklaveikos rodiklius tarp sutarties šalių, pavyzdžiui, strateginę partnerystę, intelektinės nuosavybės patentus ar bendradarbiavimą bei žinių mainus, pavyzdžiui, darbinę partnerystę tarp individualių organizacijų (klasterių). Ši tinklaveika gali būti regioninė, nacionalinė ar net globali. Inovacijų aplinka. Ekonominė paklausa, viešoji politikos aplinka, infrastruktūros sąlygos, visuomenės požiūris yra kritiniai veiksniai sėkmingai inovacijų veiklai. Remiantis šiais veiksniais turi būti sukurtas sisteminis inovacijų vertinimas, kuris atitiktų įmonių veiklos formas ir jų lūkesčius bei galimybes diegiant inovacijas. Tokią vertinimo sistemą gali sudaryti daugelis rodiklių, tačiau svarbiausi yra tie, kurie: a) apibūdina pagrindines inovacijų sistemos charakteristikas ir dinamiką, b) įvertina bendrą perspektyvą, numatomą plėtrą (pavyzdžiui, paklausos pokyčius ar globalias inovacijųtendencijas). Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad naujų produktų sėkmės veiksniai dažniausiai yra vertinami remiantis finansiniais ir pardavimų rodikliais (Storey ir Kelly, 1998). Kadangi naujų produktų įvedimo į rinką pagrindinis tikslas yra padidinti įmonės pelningumą (ilgu laikotarpiu, o gal net ir trumpu laikotarpiu), todėl pajamų rodikliai mokslinėje literatūroje dažniausiai naudojami vertinant naujų produktų sėkmę. Pardavimų rodikliai naudojami nustatyti įmonės padėtį rinkoje. Mokslinėje literatūroje nagrinėjami tokie pardavimo rodikliai: pardavimų lygis, rinkos dalis ir pardavimų didėjimas. Abi rodiklių grupės - tiek pelningumo, tiek pardavimų - rodo naudą, kurią įmonė gauna tiesiogiai iš naujų produktų. Storey ir Kelly (1998) teigia, kad dauguma įmonių, vertindamos naujus produktus rinkoje, naudoja du ar tris kriterijus. Gerokai rečiau yra taikomi rodikliai, kurie atspindi vartotojų pripažinimą, pasitenkinimą ar produkto gyvavimo laiką, tačiau vadovų yra vertinami kaip naudingiausi (StoreyirKelly, 1998). Labai retai nauji produktai tobulinami tam, kad būtų gauta papildoma pelno dalis. Tai dažniausiai atliekama siekiant papildyti esamus produktus, geriau panaudoti įmonės išteklius, išplėsti ar pagerinti įmonės įvaizdį, diversifikuoti ar praplėsti naujas rinkas. Pastaruoju metu finansinio tarpininkavimo srityje daugelis produktų buvo tobulinami apsaugos tikslais, t. y. buvo kuriami, siekiant išlaikyti esamus klientus (Drew, 1995). Be to, techninė ir programinė įranga ar pristatymo sistema, pritaikyta vienam naujam produktui, gali sudaryti pagrindą kitoms naujoms paslaugoms teikti (Shostack, 1984). Komercinė nauda iš paslaugų tobulinimo gali būti suskirstyta taip: padidėja kitų produktų pelningumas, pritraukiami nauji klientai, padidėja esamų klientų lojalumas, sudaromos galimybės naujiems paslaugų produktams patekti įnaujas rinkas, pakeičiamas įmonės įvaizdis. Storey ir Easingwood (1998) teigia, kad tiktai pardavimų, užimamos rinkos dalies ar pelno vertinimas neapima platesnių naujų produktų vystymo aspektų. Jie nustatė, kad nauda, gauta iš papildomų produktų, turi tiesioginį poveikįfinansiniams rezultatams. Taigi, veiklos vertinimas turėtų neapsiriboti tik keletu rodiklių, o apimti visus minėtus aspektus. Sudarant praktinių inovacijų diegimo vertinimo kriterijų kompleksą, pirmiausia turi būti identifikuotos inovacijų diegimo proceso ypatybės, jų tarpusavio ryšiai ir gerai apibrėžti rezultatai. Siekiant standartizuoti inovacijų diegimo procesą turi būti identifikuoti šie jo komponentai: indėlis į jį, proceso veikla ir rezultatai. Inovacijų diegimo procesas yra sudėtingas, kadangi apima daug etapų ir daugybę galimų matų, todėl pradėti reiktų nuo pradinių vertinimo kriterijų komplekso. Paslaugų inovacijų diegimo kriterijų nustatymas Įmonė, siekianti sukurti inovacijų diegimo vertinimo kriterijus, pirmiausia turi aiškiai nusistatyti savo tikslus. Daugelyje organizacijų naudojama įvairūs nenaudingi matai, o papildymas nebūtinais vertinimo kriterijais dažnai laikomas papildomu" darbu ir nelaikomas priimtinu įmonėje. Nustatyti tinkamus naujovių diegimo vertinimo kriterijus padeda šie etapai:
4 1. Iškeliamas inovacijų diegimo įmonėje tikslas. 2. Nustatomi laukiami inovacijųdiegimo rezultatai (bendri ir konkretūs) ir jų poveikis veiklos rezultatams, įskaitant veiklos plėtrą ir pelningumą. 3. Apibrėžiami pagrindiniai inovacijų diegimo rezultatųpasisekimo vertinimo kriterijai. Veiklos rezultatų vertinimo kriterijų nustatymas. Verslo veiklos rezultatai vertinami remiantis Six Sigma verinimo kriterijais, kuriuos apibūdina vertinimo rodikliai. Veiklos rezultatų rodiklį / indeksą (angl. the Business Performance Index, BPIn), pateiktą 2 lent., apibūdina septyni vertinimo kriterijai ir dešimt vertinimo rodiklių veiklos rezultatų stebėsenai. Six Sigma yra statistika paremta įmonės veiklos kokybės gerinimo programa (metodologija). Sukurta XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje Motorola kompanijoje, siekiant išspręsti kokybės problemas. Pavadinimas Six Sigma reiškia 3,4 nukrypimo nuo normos milijonui atvejų (gaminių, paslaugų, ir kt.), kitaip tariant, artimą idealiam procesui. Six sigma verslo sistemos vertinimo kriterijai Vadovavimas ir pelningumas Valdymas ir tobulėjimas Darbuotojai ir naujovių diegimas Pirkimas ir tiekėjo veikla Operatyvi veikla (prisitaikymas) Pardavimai ir platinimas Aptarnavimas ir augimas * - pirminiai inovacinės veiklos vertinimo rodikliai. Six Sigma teorija yra paremta šiuo cikliniu penkių etapų procesų matavimu: Nustatomi silpniausi įmonės procesai, siektini rezultatai, bendra strategija ir pan. Procesai tiksliai apibrėžiami, išskiriant matavimui tinkamus rodiklius, pradedama rinkti statistika. Gauti rezultatai analizuojami (ieškoma prastos darbo, produkcijos ar paslaugų kokybės priežasčių). Procesas optimizuojamas (remiantis prieš tai gautais rezultatais). Procesas kontroliuojamas. Pastarasis etapas turi tapti nuolatiniu (nesibaigiančiu), o jįpasiekus procesą galima kartoti nuo pirmojo etapo, gerinant kitus veiklos aspektus. Per gana trumpą laiką Six Sigma pagarsėjo kaip itin efektyvi metodologija, sprendžiant pačias sunkiausias problemas didelėse įmonėse, tačiau neleidžia procesų optimizuoti taip giliai, kaip specializuotos, geriausia praktika (angl. Best Practice) paremtos metodologijos. Veiklos rezultatų vertinimo kriterijai ir rodikliai 2 lentelė BPIn vertinimo rodikliai Vadovo pripažinimas darbuotojams už išskirtinės vertės sukūrimą* Įmonės gebėjimas dirbti pelningai Tobulėjimo spartos valdymas Darbuotojų idėjos, susijusios su tobulėjimu ir naujovių diegimu* Tiekėjų veikla (sigma lygis) Prekių / atsargų kaina Bendri procesų rezultatai (sigma lygis) Cikliški kitimai Naujų produktų, paslaugų ir / ar sprendimų pardavimai* Klientų pasitenkinimas (patirtis ir lojalumas) BPIn vertinimo rodikliai apima idėjų valdymą, pardavimų didėjimą ir darbuotojų pripažinimą už išskirtinį patobulinimą-kompanijos veiklos rezultatų įvairių lygmenų vertinimo kriterijus. Patys svarbiausi ištekliai, turintys minimalų poveikį finansams, yra veiksmingas darbuotojų dalyvavimas jiems pasitelkiant intelektines galias novatoriškų sprendimų kūrimui kaip jų darbo dalis. Tai reikalauja stiprios darbuotojų idėjų valdymo sistemos, kuri galėtų kasdien pritraukti darbuotojų pasiūlymus, nuolat atrinkti kriterijus ir sparčiai plėtoti vertingus pasiūlymus, susijusius su tobulėjimu ar tolesnių inovacijų įgyvendinimu. Vadovo pripažinimas darbuotojams ir paskatinimai veikia kaip naujovių diegimo katalizatorius; idėjų valdymas yra veikla, o naujų produktų ir / ar sprendimų pardavimai yra naujovių diegimo procesų rezultatai. Įmonės naujovių diegimo indekso, sujungus visus šiuos tris (ar panašius) kriterijus, sukūrimas yra nesudėtingas. Toks indeksas leidžia įvertinti svarbiausius aspektus. Naujovių diegimo vertinimo kriterijų tikslas - nustatyti tendencijas veikloje ir sritis, kurias dar reikia patobulinti, siekiant pagreitinti naujovių diegimo procesą. Papildomi naujovių diegimo vertinimo kriterijai. Neužtenka nukopijuoti kitos kompanijos naujovių diegimo vertinimo kriterijų, kadangi jie gali atspindėti kitokią aplinką, prioritetus veikloje ir išteklių paskirstymą. 3 lent, pateikti įvairūs vertinimo kriterijai, kurie gali palengvinti sukurti tinkamus naujovių diegimo vertinimo kriterijus.
5 Papildomi naujovių diegimo vertinimo kriterijai Naujovių diegimo proceso etapai Indėlis (sąnaudos) Procesas Rezultatai Įmonei taikomi naujovių diegimo vertinimo kriterijai Finansavimas Rizikavimo principai Atlyginimai Priemonės Naujovių diegimo proceso tikslai Naujovių diegimo procesas Įsisavinimo laipsnis Idėjų valdymas Publikacijos organizacijos viduje ir užjos ribų Žinių valdymas Bendradarbiavimas organizacijos viduje iružjos ribų Pripažinimas Patentai Nauji produktai, paslaugos ar sprendimai Pardavimų išaugimas Padėtis rinkoje ar vertinimo skalėje Klientų supratimas Procesui taikomi naujovių diegimo vertinimo kriterijai Puikūs pasiekimai tyrimų srityje Naujovių valdymas Laiko paskirstymas (%) Naujos idėjos įdiegimas Patobulinimo ar pokyčio mastas Diferenciacijos laipsnis Žlugimas ar novatoriškumas Laikas atsinaujinti Naujovių diegimo sparta Santaupos Galimybės Tinkami naujovių diegimo vertinimo kriterijai, t.y. konkretūs, išmatuojami ir veiksmingi kriterijai, labai paspartina naujovių diegimo procesą ir leidžia gauti kur kas daugiau su naujovėmis susijusių rezultatų. Taigi, vadovai inovacinės veiklos vertinimo rezultatus turi įvertinti kritiškai, jei jie pagrįsti remiantis viena vertinimo sistema. Pavyzdžiui, teigiamas inovacijų projektų vertinimas gali turėti neigiamą poveikį investicijoms kitoms įmonės veikloms, todėl būtina (Mullerirkt.,2005): Sudaryti vertinimo sistemą, kuri turėtų apimti išteklių, vadovavimo, finansų, procesų ir kt. vertinimo rodiklius. Toks vertinimas leidžia identifikuoti esamas problemas ir išvengti neigiamų pasekmių ateityje. Įvertinti turimą vertinimo sistemą. Jeigu įmonė jau vykdo inovacinę veiklą, vadinasi, vadovai atlieka inovacinės veiklos vertinimą. Tuomet būtina nustatyti, ar šios naudojamos vertinimo sistemos yra tinkamos įmonei. Be to, siekiant standartizuoti vertinimo kriterijus įmonėje reikalingas vadovų konsensusas. Vengti sudėtingų vertinimo sistemų. Vertinimo sistema turi būti paprasta, reikšminga ir intuityvi. Vengti visų įmanomų parametrų vertinimo. Reikia atrinkti tik svarbiausius rodiklius (ne daugiau kaip 10 rodiklių) ir kruopščiai atlikti jų įvertinimą. Įtraukti mažiausiai vieną ar du vartojimo rodiklius. Vartojimo vertinimas, pavyzdžiui, naujų produktų pardavimai, papildo įmonės vidinę vertimo sistemą naujomis tobulinimo kompetencijomis. Tačiau vengti didelio vartojimo rodiklių naudojimo, nes tai gali slopinti ilgalaikes investicijas į inovacinius projektus. Suderinti vertinimo sistemą su esama metodologija. Inovacinės veiklos vertinimo sistema privalo būti suderinta su įmonėje įdiegta veiklos valdymo sistema ar sprendimų priėmimo metodika. Jei nėra tokių sistemų ar metodikos, tuomet būtina užtikrinti, kad turima vertinimo sistema skatintų vadovus siekti nustatytų įmonės tikslų. Nė viena atskira vertinimo sistema negali visapusiškai įvertinti inovacinę veiklą. Todėl vertinimas turi būti kompleksinis ir apimti finansinius, ekonominius ir kitus veiklos rodiklius tam, kad atskleistų įmonės inovacinės veiklos bendrą vaizdą. Vertinimo kriterijų pritaikymas praktikoje Kai kuriose įmonėse taikomi skirtingi vertinimo kriterijai. Vieningos vertinimo sistemos, kuri tiktų visoms įmonėms, nėra. Pavyzdžiui, cemento gamintojo inovacijoms bus reikalingi skirtingi įgūdžiai, ištekliai ir kompetencijos negu mados inovacijų kūrimui. Inovacijų tikslai ir uždaviniai skirtingi įvairiuose paslaugų srityse. Tačiau egzistuoja bendri kintamieji, kurie įvertinami tais pačiais inovacinės veiklos rodikliais ir yra panašūs daugelyje įmonių. Pirminiai vertinimo kriterijai: vadovo pripažinimas (už svarbios, unikalios vertės sukūrimą), darbuotojų novatoriškos idėjos (už intelektinių galių pasitelkimą) ir pajamų didėjimas (siekiant užtikrinti ekonominę naudą). Šiuos tris vertinimo kriterijus santykinai lengva įgyvendinti. Jie atspindi naujovių diegimo proceso etapus, taip pat turi potencialo naujovių diegimo procesui gerinti ir gali padėti numatyti naujovių diegimo įmonėje sėkmę. Veiklos rezultatų indeksą BPIn pritaikysime įmonės naujovių diegimo vertinimo kriterijui nustatyti (žr. 4 lent.).
6 Vertinimo kriterijai Vadovo įvertinami darbuotojai už svarbios, unikalios vertės sukūrimą (angl. CRE) Novatoriškų idėjų, tenkančių vienam darbuotojui, skaičius (angl. IPE) Pajamų augimas (% pardavimų, susijusių su naujovėmis, angl. MRG) Įmonės naujovių diegimo indeksas (angl. BPIn) Šaltinis: Gupta, Įmonės naujovių diegimo indeksas Numatomasmėnesinis tikslas 0,5% darbuotojų per mėnesį 1 idėja vienam asme niui 2,5% nuo metinių pardavimų Remiantis BIN metodika pateikiama Lietuvos telekomunikacijų bendrovės TEO LT, kurioje dirba 3200 darbuotojų ir kurios metinės pajamos sudaro BIN vertinimo kriterijų pavyzdys Mėnesinis tikslo vykdymas (% Vertinimo kriterijaus nuo numatyto tikslo) svoris, % = (% darbuotojų xl00)/ 0,5 30 = (vidutinis idėjų, tenkančių vienam darbuotojui, skaičius x 100) /1 40 = (% pajamų augimas x 100) / 2,5 30 = (0,3 x CRE) + (0,4 x IPE) + (0,3 x MRG) 186 mln. Lt, vertinimo kriterijų pavyzdys. Naujovių diegimo indekso skaičiavimas parodytas 5 lent. 5 lentelė Vertinimo kriterijai Vadovo įvertinami darbuotojai už svarbios, unikalios vertės sukūrimą Faktiniai duomenys Faktinis darbuotojų skaičius =100 Novatoriškų idėjų, tenkančių vienam Idėjų skaičius per darbuotojui, skaičius mėnesį = 0,005 Pajamų augimas (% pardavimų, susijusių su naujovėmis) naujovėmis susiju 500 tūkst. Lt dėl su sių sprendimų Įmonės naujovių diegimo indeksas (angl. BPIn) Įmonės tikslai Pageidautinas darbuotojų skaičius = ,01 idėjųper mėnesį 1 mln. Lt pajamos už naujus produk tus Įmonės tikslų vykdymas (% nuo numatyto tikslo) = (100/1000) x 100 = 10% = (0,005/0,01)x 100 = 50% = (0,5/1) x 100 = 50% Svertinis balas =0,3 x 10 = 3 = 0,4 x 50 = 20 = 0,3 x 50 = 15 = 38 Šis pavyzdys rodo, kad įmonės naujovių diegimo indeksas yra 38. Jis gali būti pagerintas, įtraukiant į šį procesą darbuotojus, ypač siekiant išgauti iš jų idėjas, skatinant daugiau darbuotojų kurti novatoriškus sprendimus ir suformuojant pardavimųkomandą, kuri garantuotų didesnius naujų produktų ar paslaugų pardavimus. Įmonės turi remtis savo padėtimi veiklos srityje ir išmanymu nustatant tikslus tam, kad šie būtų prasmingi. Kadangi laikui bėgant įmonės tobulina savo naujovių diegimo procesą, jos gali išsirinkti papildomus prasmingus vertinimo kriterijus veiklos ir gautų rezultatų lygmenims, peržiūrėti įmonės naujovių diegimo indekso tinkamumą. Išvados 1. Šiuo metu inovacinės veiklos įvertinimas yra paremtas pasenusia industrinės ekonomikos paradigma, todėl būtina išplėstinė matavimo sistema, kuri atspindėtų naują paradigmą, paremtą žinių tinklaveikos ekonomika, orientuota įinovacijųpolitiką. 2. Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad naujų produktų sėkmės veiksniai dažniausiai yra vertinami remiantis finansiniais ir pardavimų rodikliais. Tačiau praktika rodo, kad šie matai nėra susiję su inovacijų diegimo veikla, todėl jie nėra pakankami inovacijų diegimo rezultatų įmonėje vertinimo kriterijai. 3. Norint nustatyti naujovių diegimo vertinimo kriterijus sėkmės numatymui, reikalingas gilesnis naujovių diegimo proceso išmanymas. Įmonės dažniausiai jau turi keletąnaujovių diegimo vertinimo kriterijų, įskaitant pajamų didėjimą, naujovių ir investicijų skaičių, tačiau jų neužtenka, norint pagreitinti naujovių diegimo procesąir pasiekti puikiųnaujoviųdiegimo proceso rezultatų. Nedaug, bet efektyvių naujovių diegimo vertinimo kriterijų taikymas pradžioje yra tinkamas brandaus naujovių diegimo proceso pagrindas. 4. Siekiant standartizuoti inovacijų diegimo procesą turi būti identifikuoti siejo komponentai: indėlis (sąnaudos) įjį, proceso veikla ir rezultatai.
7 5. Straipsnyje pateiktas veiklos rezultatų indeksas yra svarbus instrumentas, vertinant ir modeliuojant inovacinę veiklą. Remiantis pateiktu modeliu ir atliktais skaičiavimais, galima daryti išvadą, kad indeksas, apimantis idėjų valdymą, pardavimų padidėjimą ir inovatyvius darbuotojus, leidžia nustatyti įmonės inovatyvumo lygį ir tobulintinas sritis. 6. Nustatyta, kad vertinant paslaugų inovacijų diegimo kriterijus egzistuoja pirminiai kintamieji, kurie įvertinami tais pačiais inovacinės veiklos rodikliais ir yra panašūs daugelyje įmonių, todėl reikalingas išsamesnis paslaugų inovacinės veiklos vertinimo galimybiųtyrimas. Literatūra 1. Aa, W. van der, Elfring, Т. (2002). Realizing innovation in services. Scandinavian Journal of Management 18(2),p Ark, B. van, Broersma, L., Hertog, P. (2003). Services Innovation, Performance and Policy: A Review. Prieiga per internetą: eco. rug. nl/~ark/pdf/ezfmalversion. pdf. [žiūrėta ]. 3. Arundel, A., Kanerva, M., Cruysen, A., Hollanders, H. (2007). INNO-Metrics Thematic Paper: Innovation Statistics for the European Service Sector. UNUMERIT, May. 4. Gupta, P. (2007). Develop Your Own Process-Based Measures of Innovatio. Real Innovation Insights -Vol. 2 # Jakubavičius, A. (1996). Įmonės vadovo vaidmuo inovaciniame procese. Verslas ir studijos: mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga, I tomas (p ). Vilnius: Technika. 6. Jakubavičius A., Gečas K. Ir kt. (2000). Inovacijų versle plėtojimo problemos. Verslas, vadyba ir studijos 99: konferencijos medžiaga (p ). Vilnius: Technika. 7. Johne,A., and Storey, C. (1998). New Service Development: A Review of the Literature and Annotated Bibliography. European Journal of Marketing, 32, 3/4, p Kanerva, M., Hollanders, H., Arundel, A. (2006) European innovation scoreboard. Сап we measure and compare innovation in services?" Brussels: European Commission, DG Enterprise. 9. Langvinienė, N., Vengrienė, В. (2005). Paslaugų teorija ir praktika: mokomoji priemonė. Kaunas: Technologija. 10. Lietuvos statistikos departamentas (2007). Lietuvos statistikos metraštis. Vilnius. 11. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija (2002). Prieiga per internetą: ukmin. lt/lt/strategija/ilgalaikeukio. php. [žiūrėta ]. 12. Melnikas, В., Jakubavičius, A., Strazdas, R. (2000). Inovacijų vadyba: mokomoji knyga. Vilnius: Technika. 13. Menor, L., Mohan, J., Tatikonda, V., Sampson, S. E. (2002). New service development: areas for exploitation and exploration, Journal of Operations Management 20, Milbergs, E., Vonortas, N. (2005). Innovation Metrics: Measurement to Insight. White Paper of National Innovation Initiative, 21st Century Innovation Working Group. IBM Corporation. 15. Muller, A., Valikangas, L. and Merlyn, P. (2005). Metrics for innovation: Guidelines for Developing a Customized Suite of Innovation Metrics. Strategos Articles. Novartis. Annual Report. 16. Shostack, G. L. (1984). Developing and Implementing New servines", in Developing New Services, George W R & Marshall, C. E, eds, American Marketing Association, Chicago, Storey, C. & Easingwood, C. J. (1998). Types of New Product Performance:Evidence from the Consumer Financial Services Sector", in Journal of'business Research, 43, forthcoming. 18. Storey, C, Kelly, D. (1998). Measuring the performance of new service development, City University Business School. 19. Strazdas, R. (2000). Verslo konsultavimo įmonės veiklos organizavimo principai. Verslas, vadyba ir studijos 99: konferencijos medžiaga (p ). Vilnius: Technika. 20. Third community innovation survey (CIS3). Prieiga per internetą: eu. int/estatref/ info/sdds/en/inn/inn_cis3_sm. htm [žiūrėta ]. 21. Vengrienė, В. (1998). Paslaugų ekonomika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 22. Vengrienė, B. (2006). Paslaugų vadyba. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 23. Šalkauskienė, L., Žalys, L., Žalienė, I. (2006). Komandinis darbas paslaugų sferoje. Šiauliai: Lucilijus.
8 M. Povilaitis, J. Čiburienė Evaluation Criteria of Service Innovation Summary Lithuania is now involved in global and European processes, which bring the necessity to deal with various non-traditional problems that are in a direct link with innovation development. Innovation activities such as service development and activation allow updating the structures of production and service provision, improving products and technologies in use as well as raising their international competitiveness, which is among the most important forces in national economical development. Innovation as an intuitive and creative process is a difficult process to measure. Innovation, which is considered an art, is measured historically in terms of financials or counts. However, experience shows that these measurements do not correlate to the innovation activity; therefore, they do not appear to be sufficient measures of innovation performance for a business. The aim of the article is to explore the evaluation criteria of service innovation. The aim will be achieved using certain methodology: using Lithuanian and foreign scientific research results, published in various studies and articles; performing the analysis of these pieces of research and scientific literature, which document the need of theoretical decisions and research. In evaluating the innovativeness of service, the analysis and systemization of statistical data by Lithuanian Department of Statistics and EU Statistical Board will be taken into account. It should be noted that the problem investigated in the article has not been widely analyzed. The analysis of service and service innovation became popular only in the 90s, though it has been the interest of scientists before, but only as a part of technological innovation. In the analysis, scientific comparative and statistical data are combined. Establishing measures of innovation for predicting success requires better understanding of the innovation process. The Business Performance Index (BPIn) consists of seven elements (leadership, management, employees, supplier performance, operational excellence, sales, and service growth) and ten measures for monitoring business performance. BPIn measures include idea management, sales growth and employee recognition for exceptional improvement - the measures of a company's performance at various stages. Theoretical generalization of various evaluation criteria of service innovation should be considered as the theoretical results of the work. These results will be useful as the basis for further research into service innovation and development of service innovation in Lithuania. Businesses already have some measures of innovation, including revenue growth, number of innovations and investments, but they have proven insufficient in accelerating innovation and achieving excellence in innovation. Starting with a few but effective measures of innovation sets the right foundation for maturity of the innovation pro cess.
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Laura Karosienė NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI GAMYBOS SEKTORIUJE MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė Lekt. Dr.Vitalija Venckuvienė
More informationEksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas
Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui
More informationInovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas
ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2003 61 Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas Aldas Miečinskas Doktorantas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA MAGISTRO DARBAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA Rūta Katilienė NAUJŲ PASLAUGŲ KŪRIMAS IR VYSTYMAS UAB A4U MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: Dr. N. Langvinienė
More information75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN
Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of
More informationILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA
Verslas: Teorija ir praktika Business: Theory and Practice 2008 9(4): 237 244 ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS METODIKA Jonas Mackevičius Vilniaus universitetas, Saulėtekio al. 9, LT-10222
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS RAIMONDAS BERNOTAS VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMO PRIELAIDOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovas lekt. dr. Vitalija Venckuvienė KAUNAS
More informationISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29)
ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013. 1 (29). 30 37 Lietuvos konkurencingumo pokyčių vertinimas Europos Sąjungos šalių kontekste Janina Šeputienė, Kristina Brazauskienė
More informationUAB ŠIAULIŲ VANDENYS VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS IR PERSPEKTYVŲ NUMATYMAS
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EKONOMIKOS KATEDRA Vaida URMONAITĖ Ekonomikos studijų programos studentė UAB ŠIAULIŲ VANDENYS VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS IR PERSPEKTYVŲ NUMATYMAS Bakalauro
More informationLietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Aušra SIMONAVIČIENĖ MAGISTRO DARBAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Aušra SIMONAVIČIENĖ Kokybės vadybos programa MAGISTRO DARBAS SAVĘS ĮSIVERTINIMO KOKYBĖS VADYBOS MODELIŲ TAIKYMO GALIMYBĖS MAŽOSE IR LABAI MAŽOSE
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DINAMINIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS SMULKAUS VIDUTINIO DYDŽIO ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Lina Galvanauskaitė DINAMINIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS SMULKAUS VIDUTINIO DYDŽIO ORGANIZACIJOJE: ATVEJO ANALIZĖ Magistro darbas Darbo
More informationKOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS
KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,
More informationRIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME
ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa
VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa MAGISTRO DARBAS KOKYBĖS VADYBOS SISTEMŲ INTEGRACIJA Į ORGANIZACIJOS VALDYMĄ QUALITY MANAGEMENT SYSTEMS
More informationLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė
More informationNEMATERIALAUS TURTO KLASIFIKAVIMO IR PRIPAŽINIMO PROBLEMOS
ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 23 64 NEMATERIALAUS TURTO KLASIFIKAVIMO IR PRIPAŽINIMO PROBLEMOS Lionius Gaižauskas Docentas socialinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto Buhalterinės apskaitos katedra Saulėtekio
More informationGAMYBOS LOGISTIKA GAMYBOS VADYBA
Projektas Socialinių mokslų kolegijos studijų tarptautiškumo skatinimas atnaujinant darbo rinkoje paklausias studijų programas (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-035) finansuojamas pagal 2007 2013 m. Žmogiškųjų
More informationPOKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME
POKYČIAI ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO VALDYME Ilvija Pikturnaitė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija Anotacija Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Eduardas Jegelavičius VERSLO VERTINIMO METODO PARINKIMO MODELIS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė doc. dr. Alina Stundžienė KAUNAS, 2017 KAUNO
More informationVirginija Limanauskienė Kęstutis Motiejūnas. PrograMinės įrangos diegimo
Virginija Limanauskienė Kęstutis Motiejūnas PrograMinės įrangos diegimo tyrimas Švietimo ir mokslo ministerija Virginija Limanauskienė Kęstutis Motiejūnas Programinės įrangos diegimo Tyrimas MOKOMOJI KNYGA
More informationVIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS
PROGRAMOS LEADER IR ŢEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS LOCAL ACTION MANAGEMENT GROUPS IN IMPLEMENTATION OF LOCAL DEVELOPMENT
More informationEuropos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios
More informationALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas. Verslo vadybos katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Verslo vadybos katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVVVM30E Pavadinimas lietuvių kalba: Inovacijų ir projektų valdymas Pavadinimas
More informationVisuomenės sveikatos programų vertinimas
Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų
More informationESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas
LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės
More informationLIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
1 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS Vilnius 2013 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Informacinių sistemų audito vadovas Turinys 1. Informacinių sistemų audito
More informationPOLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės
POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy
More informationT-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje
T-Kit Nr. 10 Youth Partnership T-Kit Sriubos ragavimas 2 UDK 371.3 Kl-148 Susipažinkite T-Kit serija Kai kuriems iš jūsų galbūt kilo klausimas: ką galėtų reikšti T-Kit? Galimi mažiausiai du paaiškinimai.
More informationVERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS SOCIALINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Laura Žiogelytė BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS THE
More informationNACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Projektas: 2014-07-07 NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinės mokslo programos Gerovės visuomenė (toliau Programa) paskirtis atlikti kompleksinius gerovės
More informationEkstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas
ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities
More informationLIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas
LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Šiame straipsnyje pateikta medžiaga iš 2007 metų tyrimo Ūkių ir įmonių ekonominio konkurencingumo
More informationVartotojų ir gamintojų kainų indeksai
STATISTICS LITHUANIA ISSN 1648-5130 Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai 2007 Consumer and Producer Price Indices I Vilnius 2007 2 Sutartiniai ženklai Explanation of symbols -... * ** x tokio reiškinio
More informationKAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS
EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Simona Piekutė UAB MICRO MATIC SSC VIDINIŲ FINANSINIŲ IR APSKAITOS PASLAUGŲ TEIKIMO IR KOKYBĖS TOBULINIMAS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė
More informationSTOCHASTINIS VERSLO VERTINIMO MODELIS STOCHASTIC MODEL OF BUSINESS EVALUATION
VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA BUSINESS: HEORY AND PRACTICE 2008 9(3): 229 237 STOCHASTINIS VERSLO VERTINIMO MODELIS Audrius Dzikevičius 1, Edvard Michnevič 2, Olga Ževžikova 3 Vilniaus Gedimino technikos
More informationekonomikos ir verslo socialiniai aspektai
Lietuvos edukologijos UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EKONOMIKOS katedra EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS POLITIKOS STUDIJOS ekonomikos ir verslo socialiniai aspektai Mokslinių straipsnių rinkinys (IX)
More informationVILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI
VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas
More informationMOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS
PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar įmanomas ugdymo kokybės laidavimas be nuolatinio savęs vertinimo? Koks šiandien Lietuvoje metodinis
More informationStyle and Harmony of Urban Green Space Landscape
Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted
More informationĮvadas į KOKYBĖS mokslus:
Įvadas į KOKYBĖS mokslus: KOKYBĖS VADYBĄ, KVALITOLOGIJĄ, VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBĄ (VKV) TOTAL QUALITY MANAGEMENT (TQM) 2011/2012 m.m Dėsto: prof. Juozas RUŽEVIČIUS VU EF, Romos, Turino, Liono, Briuselio,
More informationN LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS
More informationpraktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai
2007 At sakingo verslo praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros
More informationNaujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai
LT Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai ENRD Contact Point 123rf, Manuela Ferreira Valstybių narių kaimo plėtros programos (KPP) 2014 2020 m. laikotarpiu turėtų būti pagrįstos paklausa, orientuotos
More information2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES
Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Turinys Įvadas... 2 Terminai,
More informationM. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA
2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos
More informationBendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams
Europos struktūriniai ir investicijų fondai Gairės valstybėms narėms ir programų valdymo institucijoms Gairės paramos gavėjams Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams 2 redakcija,
More informationVILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO
VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Marketingo ir prekybos vadybos studijų programa Kodas 62403S109 AURELIJA VOLODKAITĖ MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
More informationASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ
SVEIKATOS MOKSLAI ISSN 1392-6373 2013, 23 tomas, Nr.1, p. 91-95 doi:10.5200/sm-hs.2013.016 VISUOMENĖS SVEIKATA 91 ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ Ingrida
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Olga Denisova ŽAIDYBINIMO IR MORALINIO ORGANIZACIJOS KLIMATO SĄSAJOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: doc. Lina Girdauskienė KAUNAS, 2017
More informationVILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS. Rasuolė Drazdauskienė VEIKLOS RIZIKOS VALDYMO MODELIO SUDARYMAS BANKO VERTEI DIDINTI
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS FINANSŲ INŢINERIJOS KATEDRA Rasuolė Drazdauskienė VEIKLOS RIZIKOS VALDYMO MODELIO SUDARYMAS BANKO VERTEI DIDINTI FORMATION OF ENTERPRISE
More informationLietuvos verslumo stebėjimo tyrimas 2011
Lietuvos verslumo stebėjimo tyrimas 2011 grupė: Tyrimą atliko ir ataskaitą parengė VšĮ Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokyklos tyrėjų Dr. Mindaugas Laužikas, Dr. Erika Vaiginienė, Aistė Miliūtė,
More informationVILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA m. sausio 6 7 d., Vilnius
VILNIAUS UNIVERSITETO VIDINĖ STUDIJŲ KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA: IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA Ataskaitos pavadinimas Vilniaus universiteto vidinė studijų kokybės vadybos sistema: išorinio vertinimo ataskaita
More informationReikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka
Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba 315-asis TAS 2009 balandis Tarptautinis audito standartas Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka
More informationMoterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas
EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure
More informationŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA. Edita ČALNARĖ. Magistro darbas
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA Edita ČALNARĖ KOKYBĖS VADYBOS METODŲ TAIKYMO GALIMYBĖS VIEŠAJAME SEKTORIUJE: VšĮ ŠIAULIŲ DONORAS ATVEJIS Magistro darbas
More informationGALUTINĖ ATASKAITA. Skirta: LR finansų ministerijai Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai. Parengė: UAB BGI Consulting ir CSIL Milano
METODIKOS IR MODELIO, SKIRTO ĮVERTINTI INVESTICIJŲ, FINANSUOJAMŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ IR LIETUVOS NACIONALINIO BIUDŽETO LĖŠOMIS, SOCIALINĮ- EKONOMINĮ POVEIKĮ, SUKŪRIMAS GALUTINĖ ATASKAITA
More informationPROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE
PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE Aušra Liučvaitienė Vilniaus kolegija Jolanta Paunksnienė Vilniaus Gedimino technikos universitetas Anotacija Verslo aplinkos pokyčiai lemia, kad
More informationTARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas
TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią
More informationTrumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje
EUROPOS KOMISIJA Bendrijos moksliniai tyrimai idėjos bendradarbiavimas žmonės euratomas pajėgumai Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje kišeninis žinynas pradedantiesiems
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Rasa Statulevičien
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS MARKETINGO KATEDRA Rasa Statulevičien APTARNAVIMO STRATEGIJOS ĮTAKA KLIENTŲ LOJALUMUI PASLAUGAS PARDUODANČIOSE ĮMONöSE Magistro baigiamasis
More informationŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS
Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2014. Vol. 36. No. 1. Scientific Journal. ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online) ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ
More informationMOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS
ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio
More informationTYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS
TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos
More informationInga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė
EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.
More informationERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE
ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMAS KOMERCINĖJE ĮMONĖJE Algirdas Giedraitis 1 Klaipėdos universitetas (Lietuva) ANOTACIJA Straipsnyje pažymimas nepakankamas įmonės vadovų dėmesys darbuotojų darbo sąlygoms
More informationDraudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija m.
Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-022 2 TURINYS Santrauka 3 Įvadas
More informationVADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ FORMAVIMO PRIELAIDOS IR GALIMYBĖS. Rūta Adamonienė Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas
ISSN 1822-6760 Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2009. Nr. 16 (1). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) VADYBINĖS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ
More informationKaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos
Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Vilnius 2007 UDK xxxxxxx xxxx Parengė Narkotikų kontrolės departamentas
More informationŠvietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos
Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Švietimas Lietuvoje Švietimas Lietuvoje Šio leidinio vertimas yra suderintas su EBPO. Tai nėra oficialus EBPO vertimas. Vertimo kokybė
More informationPavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms
Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Dėkoju Jungtinių Tautų Vystymo
More information12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS
Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo
More informationValdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms
Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms 2011 Įžanginis žodis Valstybės neretai siekia išlaikyti savo rankose strategines įmones arba bendroves, kurios teikia pagrindines
More informationLietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime
Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m. Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 359-14-ESD tarp Lietuvos Respublikos
More informationAB ALITA PRODUKTŲ VARTOTOJŲ LOJALUMO FORMAVIMAS
AB ALITA PRODUKTŲ VARTOTOJŲ LOJALUMO FORMAVIMAS Jurgita Kalėdaitė Lietuvos žemės ūkio universitetas Įvadas Aktualumas. Vartotojų pasitenkinimo didinimas tampa vienu pagrindinių klausimų įmonėms, siekiant
More informationEUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA
Rekomendacijos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 2020 m. programą (2014 2020 m. KPP), pagrįstos finansinių priemonių ex-ante vertinimu Galutinė ataskaita 2014 m. gruodžio
More informationAprobavo. Recenzentai: Aleksandro Stulginskio universitetas, 2017
2 UDK. 316.334.55:[631.1:502.131.1] DARNI ŽEMĖS ŪKIO IR NEURBANIZUOTŲ REGIONŲ PLĖTRA Mokslo studija Sudarytojas: Dalia Štreimikienė Autorių indėlis: Aistė Galnaitytė (1,1.1-1.4) Tomas Baležentis ( 2,2.1-2.5.3)
More information2013 m. vasario mėn. 22 d. Nr. 1-5.
PATVIRTINTA Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Taryba 2013 m. vasario mėn. 22 d. Nr. 1-5. LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS, 302536989 2013 2015-ŲJŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS I. MISIJA
More informationINOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA
INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės
More informationVALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS
VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS ANTANAS BOSAS Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ANOTACIJA Straipsnyje formuluojami valstybinio bei ūkinių
More informationF I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A
F I N A N S I N I O S T A B I L U M O A P Ž V A L G A 2 1 8 SANTRUMPOS IR KITI PAAIŠKINIMAI ISSN 1822-571 (ONLINE) AB AKR ASN BVP DSTI EBPO ECB ES ESRV EURIBOR IT JAV KRD IV KRR LTV PFĮ proc. p. RoE TVF
More informationKOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS
Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ
More informationSavivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste
ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2008. Nr. 25 Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste Ramūnas Vanagas, Aurimas Tumėnas Mykolo Romerio universitetas
More informationKOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 10 02 COM(2013) 676 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais
More informationEKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI
ISSN 1392-l 12ti. PROHLEMOS. 2004 65 Kultūros filosofija EKONOMINĖS IR KULTŪRINĖS VERTYBĖS: PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI Valdas Pruskus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra
More informationKOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos
More informationVILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA
VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO VERSLO EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Verslo administravimo studijų programa Kodas 62603S107 OKSANA PUSKUNIGIENĖ MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS KŪRYBIŠKUMO
More informationMVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys
Įmonių ir pramonės MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys Europos Komisija ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS Įmonių ir pramonės MVĮ internacionalizacijos rėmimas
More informationĮvadas į KOKYBĖS MOKSLUS: KVALITOLOGIJĄ, KOKYBĖS VADYBĄ, VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBĄ. prof.juozas RUŽEVIČIUS
Įvadas į KOKYBĖS MOKSLUS: KVALITOLOGIJĄ, KOKYBĖS VADYBĄ, VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBĄ prof.juozas RUŽEVIČIUS Mob. 8686-09710 El. paštas: juozas.ruzevicius@ef.vu.lt prof.juozas RUŽEVIČIUS VU EF, Romos, Turino,
More informationDraudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Rusiją galimybių studija m.
Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Rusiją galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-022 2 TURINYS Santrauka 3 Įvadas
More information2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas
2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI 2015 01 29 Vytautas Pačiauskas ERASMUS+ PROGRAMA KA1 KA2 KA3 Mobilumas mokymosi tikslais Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais Jean Monnet
More informationMOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU
ISSN 1392-1274. TEISE 2005 55 MOKESČIAI IR ŽEMĖS ŪKIS EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONTEKSTU Eimantas Grakauskas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės
More informationKAIMO TURIZMO SODYBA: APLINKOS, REKREACINĖS PASLAUGOS IR APTARNAVIMO KULTŪROS DERMĖ (ES
LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETAS SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS TURIZMO IR SPORTO VADYBOS STUDIJŲ PROGRAMA DIANA REINERTIENĖ KAIMO TURIZMO SODYBA: APLINKOS, REKREACINĖS PASLAUGOS IR APTARNAVIMO KULTŪROS DERMĖ
More informationINFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE
Julius Griškevičius Romualdas J. Kizlaitis INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant
More informationMokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai
Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Šio dokumento parengimą
More informationKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Ela Dermontaitė AGRARINIO SEKTORIAUS TECHNOLOGINIO MODERNIZAVIMO POVEIKIS AUGALININKYSTĖS ŪKIUI MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė Prof. dr.
More informationDARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS
DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS Higienos institutas Vilnius, 2013 Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos parengtos vykdant
More informationVeiklos taisyklių specifikavimo šablonais metodika ir jų manipuliavimo tyrimas Magistro tezės
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS INFORMATIKOS FAKULTETAS INFORMACIJOS SISTEMŲ KATEDRA Agnė Ručinskaitė Veiklos taisyklių specifikavimo šablonais metodika ir jų manipuliavimo tyrimas Magistro tezės Darbo
More informationSerija: Intelektinė nuosavybė verslui KURIANT ATEITĮ. Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms
Serija: Intelektinė nuosavybė verslui Numeris: 3 KURIANT ATEITĮ Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms Intelektinė nuosavybė verslui seriją sudarantys PINO leidiniai anglų kalba: Prekių ženklo
More information