Karinės jūrų pajėgos. Istorijos metraštis

Transcription

1 Karinės jūrų pajėgos Istorijos metraštis L I E T U V O S K A R I U O M E N Ė S K A R I N Ė S J Ū R Ų PA J Ė G O S

2 LIETUVOS KARIUOMENĖS KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOS Karinės jūrų pajėgos Istorijos metraštis

3 UDK 359(474.5)(091) Ka425 Parengė: Ramūnas Kažerskas, Antanas Brencius, Audrius Vitkauskas Atsakingas redaktorius: Antanas Brencius Recenzentai: dr. Gintautas Surgailis, Vytautas Urbas Kalbos redaktorės: Inga Znaidauskienė, Violeta Butenienė Dizainerės: Loreta Keršytė, Violeta Pikčiūnaitė Albume panaudotos nuotraukos: Vytautato Urbo, Ramūno Kažersko, Antano Brencius, Audriaus Vitkausko, Laimio Bratiko, Tomo Donausko, Svajūno Kubiliūno, Andriaus Narbuto, Andriaus Riaukos, Liudo Šepučio, Vitalijaus Timosenko, Remigijaus Zabielos, Mindaugo Žuko ir kitos KJP archyvo nuotraukos. ISBN Krašto apsaugos ministerija, 2012

4 Turinys Įvadas. Lietuva - jūrinė valstybė Tarpukario kronika 7 Lietuvos karo laivynas tarpukariu m kronika /1991 metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai metai

5 Lietuva - jūrinė valstybė Tūkstantmetė Lietuvos istorija glaudžiai susijusi su Baltijos jūra, tačiau, likimo ironija, savos jūros sienos apsaugos istorija tesiekia vos kelis dešimtmečius metais Lietuvai prisijungus Klaipėdą, jai atiteko ir Klaipėdos uostas, padaręs Lietuvą jūrine valstybe. O kartu su tuo iškilo ir specifinių problemų. Atgavus Klaipėdą, jūriniais reikalais ima domėtis ir visuomenė ir, ko gero, daugiau nei prislėgta ekonominių sunkumų jaunos valstybės vyriausybė m. Lietuvoje gyvenę buvusieji Rusijos laivyno karininkai V. Nagius, T. Daukantas, A. Michelevičius, inž. M. Rėklaitis ir kiti įsteigė Lietuvos jūrininkų sąjungą. Sąjunga rašė memorandumus Lietuvos Vyriausybei ir kitaip ją bei Lietuvos verslininkus skatino steigti laivyną, rengti jūrininkus, įkurti jūrininkų mokyklą. Į agitacinį darbą įsijungė ir Lietuvos moterys, įsteigusios Lietuvos moterų draugiją tautiniam laivynui remti. Dėl šių organizacijų veiklos prie Technikos mokyklos Kaune buvo įsteigtas jūrininkystės skyrius, kurį baigė apie 20 jaunuolių, iš kurių ne vienas vėliau tęsė jūrininkystės mokslus užsienyje. Ypač nemažą dėmesį jūriniams reikalams savo antrosios krašto apsaugos ministro kadencijos metu skyrė pulkininkas, vėliau generolas leitenantas Teodoras Daukantas. Jam padedant, du Lietuvos jaunuoliai (P. Labanauskas ir V. Kuizinas) buvo išsiųsti studijuoti į Italijos karo jūreivystės mokyklą. Rimčiau kariniu laivynu vėl pradėta domėtis tik 1934 metais. Pagaliau po ilgų ir kartais smulkmeniškų diskusijų 1935 metais buvo įsteigtas mokomasis karo laivas Prezidentas Smetona. Tai turėjo būti Lietuvos karinio laivyno pradžia, deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių, nežiūrint rimtų ateities planų, taip ir likusi tik pradžia m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai iki pat Nepriklausomybės atgavimo 1990 m. nė kalbos apie Lietuvos karinį laivyną ir būti negalėjo m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvai, kaip ir bet kuriai kitai jūrinei valstybei, iškilo būtinybė užtikrinti teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolę, apsaugą ir gynybą, pakrančių ir laivybos apsaugą, pagaliau, esant reikalui, turėjo būti vykdomos ir tam tikros specialiosios užduotys konvojus, evakuacija ir kt. Viso to be karinio jūrų laivyno išspręsti buvo neįmanoma. Pirmuosius pasiūlymus dėl karinio laivyno atkūrimo Krašto apsaugos departamento vadovybei 1990 m. vasarą pateikė J. A. Leišis. Jis pasiūlė pakrančių apsaugai priskirti valstybės sieną Nemuno upe nuo Smalininkų ir baigiant jūroje ties Būtinge. Jo skaičiavimais tam būtų reikalingi 6 laivai jūroje ir 10 katerių Kuršių mariose bei Nemune. Buvo pradėti telkti karo jūreiviai, prasidėjo diskusijos, planų rengimas m. birželio 6 d. buvo suformuota Ekspertų taryba Lietuvos karo laivynui atkurti m. rugsėjo 14 d. KAD generalinis direktorius pasirašė įsakymą Nr. 178 Dėl Lietuvos Respublikos pasienio zonos pakrančių apsaugos tarnybos organizavimo, kuriame nurodė pateikti tarnybos struktūrą, funkcijas, etatus ir aprūpinimo reikmes m. spalio 24 krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 236 Dėl Lietuvos Respublikos pakrantės kontrolės užtikrinimo buvo įsakyta iki 1992 m. lapkričio 1 d. suformuoti 570 žmonių pakrančių apsaugos brigadą. ( KAM įsakymu Nr. 352 pakeista į rinktinę). Deja, to laikotarpio sudėtinga situacija, tebesibesiantis sovietinės kariuomenės buvimas Lietuvoje, lėmė tai, kad gimdavo, kartais nerealūs to laikotarpio sąlygoms planai. Buvo rašomi įsakymai, jie atšaukiami, kuriami nauji, tačiau, nežiūrint į sunkumus ir nesklandumus, darbas vyko genėtinai sparčiai ir šiandien Lietuva turi puikų karinį laivyną, pasirengusį bet kada apginti teisėtus Lietuvos interesus, gerai parengtus jūrininkus, kuriuos aukštai vertina NATO partneriai. Naujos karinės tarnybos kūrimas nuo pirmųjų planų iki tarptautinio pripažinimo domino ir domins visus, kas neabejingas Lietuvos karinio laivyno istorijai. Tam ypač turėtų pasitarnauti šis leidinys. Skaitytojas, sklaidydamas šio leidinio puslapius, pats galės susidaryti nuomonę ir daryti savo išvadas, kur Lietuvos karinio laivyno kūrėjai buvo teisūs, kur klydo, ką padarė gerai, ką, gal būti blogai arba iš viso nepadarė. Pasirinktas chronologinių įvykių išdėstymo variantas, atsisakant sudarytojų subjektyvių komentarų, tai leis padaryti. Juo labiau, kad leidinys gausiai iliustruotas. Manau, kad visi, kurie susipažins su šiuo leidiniu, be išlygų padarys išvadą Lietuva jūrinė valstybė pasiryžusi ir galinti apginti savo interesus jūroje. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis 4 / Karinės jūrų pajėgos /

6 Pirmojo Lietuvos karo laivo LRL Prezidentas Smetona jūreiviai ant tiltelio / Karinės jūrų pajėgos / 5

7 LRL Prezidentas Smetona stovi nuleidęs inkarą prie Lietuvos krantų 6 / Karinės jūrų pajėgos /

8 Lietuvos karo laivynas tarpukariu Lietuva - jūrinė valstybė, todėl jūrų valstybės galia nebūtų pilnavertė be vieno iš pagrindinių jūrinės galios elementų - karinio jūrų laivyno. Nuo seniausių laikų gyvenusios prie Baltijos jūros aisčių gentys mokėjo statyti laivus, naudoti juos prekybai ir karybai. Metraščiai rašo, kad XIII a. Rygos ir Klaipėdos pilis bandę sugriauti kuršiai ir žemaičiai buvo atplaukę laivais. Yra žinių ir apie lietuvių pergalę laivų mūšyje Nemune Vytenio laikais. Tačiau dėl įvairių priežasčių kūrimosi pradžioje Lietuvos valstybė nutolo nuo jūros, ir šimtmečiais tai turėjo neigiamų padarinių jos valstybingumui. Pirmą kartą atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos jūros vartų į pasaulį klausimas buvo sunkiai sprendžiamas. Net po drąsios 1923 metų politinės karinės Klaipėdos atgavimo akcijos tolesni valstybės žingsniai įsitvirtinti pajūryje nebuvo ryžtingai ir pakankamai greiti, palyginus, pavyzdžiui, su panašioje padėtyje atsidūrusia Lenkija. Nors po Pirmojo pasaulinio karo į Lietuvą grįžo daug jūros tarnybai tinkamų karininkų (T. Daukantas, A. Daugirdas, L. Stulpinas, V. Nagius Nagevičius, A. Kaškelis, A. Darginavičius ir kiti), karinių jūrų pajėgų kūrimas pirmąjį dešimtmetį ( ) buvo daugiau visuomeniškas nei valstybinis. Besikeičiančios vyriausybės stengėsi apsiriboti pasienio policija ( m. įsigyti nedideli policijos kateriai Savanoris, Lietuvaitė, Šaulys kovai su kontrabanda uosto prieigose, vėliau Žaibas ir Aitvaras, 1932 m. Klaipėdoje pastatytas šiek tiek didesnis Partizanas, tačiau visuomenė, ypač patriotiškai nusiteikęs akademinis jaunimas, laikinosios sostinės jūrų skautai mąstė apie tikrą Klaipėdos sulietuvinimą ir ruošėsi ginti jūrą negalėdami jėgų ir gyvybės. Vienas aktyviausių Lietuvos jūrų skautų narys buvo Povilas Labanauskas m. jis buvo išrinktas šios organizacijos vadu. Baigęs karo jūrų mokslus Italijoje P. Labanauskas tapo Lietuvos Respublikos diplomuotu jūrų karininku m. Kauno jūrų skautų vadovams Povilui Labanauskui ir Vytautui Kuizinui, gen. ltn. Teodorui Daukantui padedant, pavyko gauti vyriausybės stipendijas ir išvykti studijuoti į Italijos jūrų karo mokyklą Livorne. Klaipėdos jūrų skautai su Moterų tautiniam laivynui remti draugijos parama įsigijo burinį laivą, kuris tapo pirmąja Lietuvos jūrų skautų jachta Budys m. spalio 1 d. Klaipėdos jūrų skautų jachta Budys išplaukė į Liepoją. Tai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos jachta, išplaukusi į jūrą su trispalve. Budys turėjo savo vėliavą vimpelą m. jachta lankėsi Gotlando saloje ir Kopenhagoje, 1929 m. Visbio (Visby) uoste (Gotlando sala) ir Karaliaučiuje, 1931 m. Rygoje m. rugpjūčio 15 d. pradėjus plaukti į Rygą, Budys audra nubloškė ant Klaipėdos uosto šiaurinio molo ir laivas sudužo. / Karinės jūrų pajėgos / 7

9 Audra Baltijos jūroje talžo tiltą Laivo vadas Antanas Kaškelis Pirmasis Lietuvos jūrų skautų laivas Budys ministrų kabinetas patvirtino Lietuvos jūrininkų sąjungos pateiktą Karo laivyno vėliavos projektą. Jos pagrindu paimta Valstybinė trispalvė, kurios mastelis 3:2. Vėliavos viduryje, geltonos ir žalios spalvos juostų fone, raudonas skydas (viršutinė dalis įgaubta, apačia smaili) su aukso spalvos Vyčio kryžiaus ženklu Vokietijoje nupirktas nuginkluotas vokiečių karo laivas minų traleris M-59, pastatytas 1917 m. Tuo metu tokio tipo laivai buvo daugelio mažų valstybių, taip pat ir Latvijos karo laivynuose. Kpt. A. Daugirdo vadovaujamas laivas buvo perduotas pasienio policijai. Šiam laivui buvo suteiktas vardas Prezidentas Smetona. Nuo 1931 m. išvestas iš rikiuotės ir perduotas saugoti Karo technikos valdybai. Lietuvos Vyriausybės iš Vokietijos nupirktas minų traluotojas iki 1932 m. sausio 1 d. saugojo Lietuvos jūrų pakrantę komisija laivą, pavadintą Prezidentas Smetona, po remonto išbandė ir perdavė pasienio apsaugai. Laivo vadu paskirtas kapitonas A. Daugirdas laivas pirmą kartą su lietuviu įgula išplaukė į jūrą m. Lietuvos karo laivyno kūrimo planus ruošė pulkininkas, vėliau gen. ltn. Teodoras Daukantas, buvęs carinio karo laivyno karininkas, 1924 m. baigęs Peterburgo jūrų karo akademiją. Tuo metu jis vykdė Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininko, vėliau krašto apsaugos ministro pareigas m. laivas buvo intensyviai eksploatuojamas. Laivo vadu buvo paskirtas mjr. Antanas Kaškelis. Pirmąjį kovos krikštą turėjo Klaipėdos krašto pasienio policijos laivas Prezidentas Smetona, kai sulaikant turkų laivą Hassan Bier buvo sužeistas kpt. Tamošauskas ir du jūrininkai / Vytautas Kuizinas ir Povilas Labanauskas mokėsi Italijos karo laivyno akademijoje Leghorne. Grįžus paskyrė į tankų dalinį. Greitai jie vėl buvo išsiųsti stažuotisi į Italiją. Povilas Labanauskas ten plaukiojo: 7 mėnesius vedamajame naikintojų laive, 8 mėnesius kreiseryje tonų ir 10 mėnesių trijuose povandeniniuose laivuose, vykdė navigacijos arba artilerijos karininko pareigas metais lankė aukštuosius karininkų kursus prie laivyno akademijos m. vasarą jie abu grįžo Lietuvon. Buvo paskirti į artilerijos pulkus: V. Kuizinas į Plungę, P. Labanauskas į Kėdainius. Po ilgų tarpininkavimų ir po 7 mėnesių tarnybos pulke, 1935 metų vasario 1 d. kariuomenės vadas perkėlė karininkus į ginklavimo valdybą. Mjr. A. Kaškelis dirbo Klaipėdos komendantūroje kartu prižiūrėdamas rūdijantį laivą be įgulos laivas Prezidentas Smetona sulaikė jūroj laivą Westa su žymiu kontrabandinio spirito kroviniu, pinigais ir keturių žmonių įgula m. Klaipėdos laivų statybos bendrovėje Lindenau ir Co buvo pastatydinti ir perduoti tarnybai motorlaiviai Žaibas ir Aitvaras. Taip buvo siekiama kovoti prieš kerojančią kontrabandą. 8 / Karinės jūrų pajėgos /

10 LRL Prezidentas Smetona stovi Klaipėdos uoste. Įgulos nariai atiduoda pagarbą išvykstantiems svečiams. Laivo vadas atiduoda pagarbą iš laivo valdymo tiltelio / Karinės jūrų pajėgos / 9

11 1932 m. sausio mėn. policijos reikalams įsigijus mažesnių motorlaivių, tinkamesnių kontrabandininkams gaudyti, Prezidentas Smetona buvo išimtas iš policijos tarnybos ir perkeltas į rezervą. Nuo 1933 m. Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią, grėsmė netekti Klaipėdos darėsi vis realesnė. Lietuvoje imtasi priemonių valstybės suverenumui pajūryje įtvirtinti, skubiai kurti karo laivyną m. buvo baigti statyti motorlaiviai Partizanas ir Šaulys m. metų pradžioje laivas Prezidentas Smetona perduotas Krašto apsaugos ministerijai. Laivo prižiūrėtoju buvo paskirtas mjr. A. Kaškelis. Nuo 1934 m. vasaros pradėtos rengti Jūros dienos. Visa Lietuva dainavo Prie jūros aukštaičiai, prie jūros žemaičiai 1934 m. vasara laivas buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, kur buvo atliktas povandeninės dalies remontas. LRL Prezidentas Smetona įgula ant laivo viršutinio denio. Povilas Labanauskas (pirmoje eilėje iš kairės), laivo vadas Antanas Kaškelis ir Vytautas Kuizinas. Laivo tipas Tonažas Greitis mazgais Mašinų pajėgumas Ilgis (m.) Plotis (m.) Grimzlė (m.) Įgula L.K.L. Prez. Smetona ,4 2,2 76 P.L. Partizanas ,5 4, Mot. Ella RT 13, ,1 1 6 Did. žvejybinis kuteris 40 8, ,4 4,7 1,8 5 Maž. žvejybinis kuteris 35 7, ,4 4 1,8 5 Laivai, kuriuos būtų galima naudoti priešmininei kovai, aprašymas ir techninės savybės m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos kariuomenės vado gen. Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas mokomasis karo laivas Prezidentas Smetona. Jis buvo apginkluotas dviem 20 mm automatiniais pabūklais Oerlikon, dviem sunkiaisiais kulkosvaidžiais Maxim 08, dviem lengvaisias kulkosvaidžiais Brno. Laivo įgula buvo ginkluota 38 šautuvais Vz 24, aštuoniais 7,65 mm kalibro Mauser sistemos pistoletais, 2 raketiniais pistoletais Su 1,54. Pirmuoju Lietuvos karo laivo vadu tapo majoras A. Kaškelis, karininkais baigę mokslus Italijoje leitenantai P. Labanauskas ir V. Kuizinas, inžinierius mechanikas kapitonas A. Darginavičius, ūkio viršininkas A. Kijauskas m. rugpjūčio 1 d. yra oficiali Lietuvos karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Majoras (tik nuo majoro laipsnis pakeistas į jūrų kapitoną laipsnį) A. Kaškelis tokiu būdu tapo pirmuoju Lietuvos karinio 10 / Karinės jūrų pajėgos /

12 laivyno (kariuomenės atskiros savarankiškos ginklų rūšies atskirų kariuomenės pajėgų) vadu mjr. A.Kaškelis kariuomenės vadovybei pateikė pasiūlymus veiksmų kariniam laivynui plėsti laivas buvo sutvarkytas ir pirmą kartą su karine įgula išplaukė į jūrą su karinio laivyno vėliava: tautinė su raudonu skydu vidury, o skyde - geltonas Vyčio kryžius. Prasidėjo sunkus darbas: statutai, mokymas, puskarininkių rengimas, uniformų nustatymas ir t.t m. (ir kelerius metus prieš tai) Vokietijos karo laivyno metraštis Weyers Tachenbuch der Kriegsflotten, greta kitų valstybinių karo vėliavų, atvaizdavo Lietuvos karo laivyno vėliavą ir karo laivyno vėliavą ir karo laivų sąraše bei jų apraše paminėjo laivą Prezidentas Smetona komisija, pirmininkaujant gen. ltn. gyd. N. Nagevičiui ir dalyvaujant nariams: URM protokolo direktoriui S. Girdvainiui ir kariuomenės štabo plk. ltn. Michelevičiui (kariuomenės štabo viršininko d. raštas nr. 3895), taip pat pakviestam ekspertui ats. plk. Reingardui, svarstė Lietuvos karo laivams vėliavų projektus ir nusprendė, kad turi galioti d. ministrų kabineto aprobuota karo laivo vėliava. LRL Prezidentas Smetona sugautas kontrobandą gabenęs laivas Vesta Skaičius Karininkai Lakūnų jūreiviai Liktiniai Būt. tarnybos Viso Pastabos 3 Minų statytojai Mok. dalinys 3 Motorlaiviai Pr. Sm Uoste Kar. štabe Viso Lentelė nr. 2. Laivų įgulų poreikiai motorlaivis Partizanas jūroje po ilgesnio susišaudymo sulaikė garlaivį Willi, gabenusį spirito kontrabandą. Balandžio 13 d. vėl tas pats motorlaivis jūroje sulaikė motorlaivį Ella su žymiu spirito kontrabandos kroviniu ats. gen. ltn. Teodoras Daukantas pateikė Lietuvos jūrų sąjungos pirmininkui gen. ltn. V. Nagiui- Nagevičiui savo samprotavimus, pavadintus Pro memoria, dėl Lietuvos jūrų laivyno perspektyvų. Jo nuomone Lietuva be krantų baterijos ir vandens aviacijos, turėjo turėti / Karinės jūrų pajėgos / 11

13 2 povandeninius laivus ( t), 2 minų tralerius (250 t), 400 jūrų minų ir t.t specialiai sudaryta komisija apsvarstė pakrančių gynimo klausimus ir siūlymams pritarė, taip pat nutarė, kad nedelsiant reikia pradėti rengti personalą mjr. A. Kaškelis, vykdydamas III pėstininkų divizijos štabo nurodymą, patvirtino slaptą Klaipėdos uosto kontrolės planą pavojaus būklės metu. Planas buvo suderintas su uosto valdyba ir pasienio policija. Pagal jį paskelbus pavojų, pasienio policijos jūros apsauga pereina laivo Prezidentas Smetona vado žinion. Be to, visi uosto valdybos laivai su tarnybomis, karo laivo vadui pareikalavus, pereina jo žinion. Uosto muitinė ir uosto eismo tarnyba vykdo plane nurodytas karo laivo vado direktyvas m. lapkričio mėn. III divizijos vadas, atsižvelgdamas į mjr. A. Kaškelio pateiktus siūlymus ir tai, kad Pasienio policijos jūrų apsaugos laivynas operatyviniu atžvilgiu buvo jam pavaldus, pavedė mjr. A. Kaškeliui parengti mokymo programą ir organizuoti pasienio policijos apsaugos laivyno mokymą, susietą su operatyviniu veiksmu. Laivo Prezidentas Smetona įgula, vadovaujama vyr. ltn. Povilo Labanausko (pirmas iš dešinės), šventinėje rikiuotėje LRL Prezidentas Smetona jūreivis su išeigine uniforma Jūreiviai žygiuoja Kauno gatvėmis Lietuvos nepriklausomybės dienos proga Jūros šventės medalis Laivo Prezidentas Smetona vado kpt. ltn. Povilo Labanausko šaržas 12 / Karinės jūrų pajėgos /

14 Seimas priėmė naują Karo tarnybos įstatymą. Karo jūrininkams nustatyti laipsniai: jūreivių laipsniai jūreivis, grandinis; puskarininkių jaunesnysis puskarininkis, puskarininkis, laivūnas; karininkų jūrų leitenantas, kapitonas leitenantas, jūrų kapitonas, komandoras leitenantas, komandoras. Tarnybos laikas karininkams 20 metų, puskarininkiams 4 metai ir eiliniams 18 mėnesių m. gegužės mėn., atsakydamas į karo technikos viršininko paklausimą, jūrų kpt. A. Kaškelis pateikė praktinius siūlymus laivyno plėtros klausimais dėl gelbėjimo tarnybos organizavimo ir laivų įsigijimo Klaipėdos uoste svečiavosi švedų karo laivas Manligheten Jo vadas aplankė Klaipėdos krašto gubernatorių Jurgį Kubilių, karinę vadovybę ir Direktorijos pirmininką. Uoste lankėsi ir Latvijos karo laivų eskadra, SSRS laivas Marat Lietuvos karinei vadovybei buvo įteiktas išsamus, teoriškai pagristas, ats. gen. ltn. T. Daukanto visiškai slaptas memorandumas Lietuvos pajūrio sienos gynimo klausimu. T. Daukantas, vengdamas liesti politinius klausimus, parodė labai didelę valstybei jūros sienos ekonominę reikšmę, bandė nagrinėti įvairius priešo veiksmus Lietuvos pajūryje: blokadą, priešo desanto lemiančią reikšmę karo operacijoms ir jų pavyzdžius pajūryje, pajūrio gynimo priemonių parinkimą Tarsi T. Daukanto memorandumo papildymas buvo jūrų leitenanto Vytauto Kuizino memorandumas, parašytas ir įteiktas 1938 m. vasario 8 d. prieš Krašto apsaugos ministerijos sudarytos komisijos, kuri ruošėsi aptarti užsienio firmų siūlymų įsigyti karo laivų pavyzdžius, posėdį. Jame iškeliami panašus klausimai, tik jis buvo daug detalesnis, išsamesnis, pagrįstas skaičiavimais nurodant atlikimo terminus. Laivyno ateities matymas tiek T. Daukanto, tiek V. Kuizino buvo panašus. V. Kuizino siūlymai, išdėstyti memorandume, buvo visiškai realūs metais Prancūzijoje laivų statyklose buvo pradėti statyti laivai Lietuvai. Matyt, į šiuos memorandumus buvo pažiūrėta gana rimtai Vytautas Kuizinas, dar metais užbaigęs Italijos jūreivystės akademiją, Aukštesniuosius karininkų kursus prie Italijos laivyno akademijos, plaukiojo karo laivuose eidamas karininko pareigas, tarnavo povandeniniuose laivuose, buvo komandiruotas į Prancūziją mokytis iki 1939 m. spalio 26 d. V. Kuizinas laisvai kalbėjo ir rašė italų, anglų, rusų, lenkų kalbomis, galėjo susikalbėti prancūziškai, vokiškai. Šventiniai jūreivių pietūs Šv. Kalėdos karo laive Prezidentas Smetona / Karinės jūrų pajėgos / 13

15 Vokietijos kreiseriai Thetis ir Lubeck Memelio uoste 14 / Karinės jūrų pajėgos /

16 Viktoras Lapas ir Ričardas Nakas pradėjo studijas Prancūzijos KJP mokyklose, V. Lapas studijavo inžineriją, o R. Nakas laivevadybą 2 metus m. Prezidentas Smetona kasmet kartų išplaukdavo į jūrą, paruošė kelis šimtus jūreivių. Laivo populiarumas visuomenėje augo, jį lankydavo tūkstančiai žmonių iš toliausių Lietuvos kampelių. Laivas lankėsi Liepojoje, kur buvo remontuojamas ir perginkluojamas, o tolimiausias jo plaukiojimas buvo aplink Gotlando salą Vokietijai pareikalavus ir pagrasinus agresija prieš visą Lietuvą, Klaipėdos kraštas sutartimi buvo atiduotas Vokietijai val. į laivą,,prezidentas Smetona atvyko plk. P. Kutka ir įsakė pasiimti kas įmanoma iš sandėlių ir skubiai išplaukti iš Klaipėdos. Išplaukus laikytis ties Šventosios uostu. Apie 10 val. Klaipėdos reide pasirodė Vokietijos karo laivų eskadra val. laivą iš trijų pusių apsupo vokiečių SA smogikai, todėl val. laivas nutraukęs krovimo darbus buvo priverstas išplaukti iš Klaipėdos. Kartu išplaukė 6 pasienio policijos kateriai ir prekiniai laivai tuo metu buvę uoste. Pasienio policijos kateriai nuplaukė į Šventąją, tuo tarpu Prezidentas Smetona buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams laivas Prezidentas Smetona po 4 mėnesių klaidžiojimo, Liepojos uoste atlikto remonto, pagaliau įplaukė į pagilintą Šventosios uostą. Laivas buvo iškilmingai sutiktas visuomenės, iškilmingai buvo pradėta Jūros savaitė Lietuvos Respublikos Prezidentas Povilui Labanauskui suteikė kapitono leitenanto laipsnį. Kpt. ltn. P. Labanauskas m. užbaigė Italijos jūreivystės akade- miją, m.stažavosi Italijos karo laivyne, plaukiojo karo laivuose eidamas karininko pareigas, tarnavo povandeniniuose laivuose, mokėsi ir užbaigė Aukštuosius karininkų kursus prie Italijos Karališkojo laivyno akademijos. Nuo iki P. Labanauskas mokėsi Tulono karininkų mokykloje Prancūzijoje, laisvai kalbėjo ir rašė italų, anglų kalbomis, gerai mokėjo prancūzų kalbą jūrų kpt. A.Kaškelis išėjo į pensiją. Kpt. lt P. Labanauskas buvo paskirtas karo laivo Prezidentas Smetona laikinuoju vadu. Kpt. lt. P. Labanauskas pradėjo spręsti Lietuvos karinio laivyno klausimus. Inžinieriumi-mechaniku laive buvo paskirtas kpt. A. Darginavičius, o navigacijos karininku V. Kuizinas m. laivo karininkų gretas papildė Prancūzijos jūrų karo mokykloje studijavę jūrų jaunesnieji leitenantai V. Lapas ir R. Nakas. Ant karininkų ir įgulos pečių gulė sunki našta,,prezidentas Smetona iškilmingai įplaukia į Šventosios uostą 1939 m. rugpjūčio 8 d. Įgulos narių iškilminga rikiuotė įplaukiant į uostą. / Karinės jūrų pajėgos / 15

17 suremontuoti ir atnaujinti laivą, paruošti dokumentaciją, mokymo programas, terminiją, populiarinti Lietuvos jūrų gynybos bylą einantis laivo vado pareigas kpt. ltn. P. Labanauskas karo technikos viršininkui pasiuntė raportą, kuriame siūlė policijos laivyną prijungti prie karinio laivyno. Jo nuomone, Lietuvai priėmus Neutralumo įstatymą ir vykstant karui, Lietuvos sienų apsaugą jūroje tvarko dvi visiškai savarankiškos institucijos: Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. Esamoms sąlygomis, kai šalia Lietuvos sienų vyko karas ir pagal Valstybės sienos apsaugos įstatymą, pasienio policijos pareigas gali atlikti karinis laivynas. Perdavus pasienio policijos laivyną Krašto apsaugos ministerijai, būtų teigiamas finansiniu, administraciniu ir personalo rengimo atžvilgiu laivo vadas kpt. ltn. P. Labanauskas karo technikos viršininkui parašė raportą dėl minų gaudymo organizavimo ir priemonių įsigijimo. Juo, atsižvelgdamas į didelį minų ir nutrūkusių inkarinių minų kiekį Baltijos jūroje, karininkas prašė, kad atitinkama institucija pasirūpintų gauti minų gaudymo priemonių (tralų) pasiūlymų Prezidentas Smetona ir Partizanas laivams bei kuteriams. Sudaryti komisiją apsvarstyti minų gaudymo organizavimo darbą, parinkti priemones. Aptarti policijos ir žvejų laivų tam darbui panaudojimo galimybes, bendrai susitarti dėl mūsų pajūrio gynimo reikalų padėties sąryšyje su aplink vykstančiais karo veiksmais ir jų išsiplėtimu Baltijos jūroje rašte karo technikos viršininkui kpt. ltn. P. Labanauskas išskyrė priešmininius darbus, kuriuos reikia atlikti. Reikalinga žvalgyti teritorinius vandenis ir jiems artimus Jachta su kuria karininkai iš laivo Prezidentas Smetona, protestuodami prieš Lietuvos okupaciją, paspruko iš Šventosios uosto Lietuvos jūreivių atminimo nuotrauka 16 / Karinės jūrų pajėgos /

18 jūros plotus ir naikinti juose pastebėtas dreifuojančias (nutrūkusias) minas; periodiškai daryti žvalgomąjį tralavimą į uostą vedančių pagrindinių farvaterių; atsiradus dreifuojančioms, nenutrūkusioms minoms mūsų vandenyse, vykdyti farvaterių sistemišką tralavimą; vykdyti įeinančių į Lietuvos vandenis laivų kontrolę ir, reikalui esant, juos lydėti mūsų vandenyse; nesant galimybės nuolat palaikyti saugų farvaterį, vesti laivus į ir iš mūsų vandenų po tralų apsauga; atsiradus plūduriuojančių minų ir kitiems pavojams ir už teritorinių Lietuvos vandenų, lydėti mūsų prekinius laivus, eventualiai vežančius ypatingai vertingą krovinį (ginklus ar pan.) atviroje jūroje; reikalui esant, vykdyti griežtesnę mūsų vandenis lankančių laivų kontrolę, arba, norint užkirsti kelią kitų valstybių karo laivams įplaukti į mūsų vandenis, reikia turėti galimybės pastatyti bent keletą minų užtvarų, jas kontroliuoti, taisyti ir apsaugoti. Laivai, kurie būtų naudojami priešmininei kovai, tų laivų priešmininę tarnybą charakterizuojančios savybės (duomenys): Kad būtų galima, reikalui ištikus, visus tuos laivus naudoti reikalinga: operatyvinių ir mokymo atžvilgiu pavesti pasienio policijos laivyno priemones ir personalą KAM žinion; paruošti bent 6 žvejų motorinius kuterius pakrančių tralavimui ir turėti krante paruošti jiems vadovauti personalą. Esant tik vienam Prezidentas Smetona tipo laivui nėra galimybės pravesti sistematinį, pakankamai plačios zonos, valymą; policijos laivas Partizanas nevisai tinka darbui audringesnėje jūroje, tuo laiku kada dar gali įplaukti uostan prekiniai laivai. Be to, dėl jo valomos juostos siaurumo (apie 50m), reikalingi mažiausiai trys tokie laivai ramioje jūroje farvateriui išvalyti; žvejų kuteriai yra privati nuosavybė, tad už jų naudojimą reiktų brangiai mokėti ir be to, jų negalima laikyti nuolat rekvizuotais. Pirmiausia reikalingi: 3 Prezidentas Smetona tipo laivai, tik moderniai apginkluoti ir didesnio greičio. Laivai turės būti pritaikyti ne tik minų gaudymui, bet ir jų statymui, o taip pat prekinių laivų lydėjimui atviroje jūroje; apie minų; VRM ministerija turėtų įsigyti 3 padidinto Partizanas tipo laivus, nes pastarasis pasirodė mažai tinkamas savo užduočiai dėl savo mažo greičio ir negalėjimo veikti audringesnėje jūroje; krantų ir priešlėktuvinė baterija uosto gynimui. Šiems tikslams įvykdyti būtų reikalingas šis personalas: (lentelė Nr. 2) Pasienio policijos jūros apsaugos personalas turėtų būti rekrutuojamas tik atsargos karo jūreivių tarpe. Laivams vadovauti turėtų komandiruojami karo laivyno karininkai; kartu su baterijų personalu. Minėtų priemonių įgijimas truktų apie 3 metus, bet jam reikalingo, ypač aukštesniojo personalo paruošimas užimtų nemažiau 5-6 metų, turint galvoje, kad ypatingai vadovaujantiems asmenims reikalingas bent minimalus tarnybos stažas ir jūrinis patyrimas. Siūlyta laivus statytis ir karininkus mokinti Italijoje m. gegužės mėn. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Šventosios uostu pasirodė 2 SSRS karo laivai eskadriniai minininkai, kurie pasiruošė blokuoti galimą,,prezidento Smetonos ir kitų laivų atsitraukimą iš uosto Sovietų Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, Šventosios uostas buvo visiškai užblokuotas 2 (jau minėtų) sovietinių eskadrinių minininkų ir 1 povandeninio laivo, kad neleistų,,prezidentui Smetonai pasitraukti į jūrą. Po įvykusios okupacijos laivo pavadinimas pakeistas į,,pirmūną SSRS okupacinė karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas Pirmūnas su visa įgula pereitų į jos pavaldumą ir iškeltų sovietinę raudoną vėliavą. P. Labanauskas ir laivo karininkai tokiam okupantų sprendimui nepakluso ir protestuodami prieš laivo užgrobimą bei pavadinimo pakeitimą nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir nakties metu jachta išplaukė į Vakarus LR. KAM kariuomenės štabo III skyrius Nr , Kaune įsakė karo technikos viršininkui pakitus sąlygoms: 1. karo laivą Pirmūnas tuojau išvesti iš kampanijos ir laikyti nuginkluotame rezerve. Jo apsaugai ir priežiūrai palikti: vado pareigoms eiti Partizanas vadą Juozą Tamašauską, inž. mechaniką, ūkio viršininką, politinį vadovą, laivūną (bocmaną), 3 mašinininkus, 3 kūrikus ir 2 jūreivius. Visus likusius Pirmūnas komandos žmones perkelti į kitas atitinkamas dalis, arba, neatliekančius karinės prievolės ir nenorinčius ar netinkamus kitose karinėse dalyse tarnauti iš tarnybos atleisti. 2. iš policijos perimtus ir Šventosios uosteesančius motorlaivius: Partizanas, Savanoris ir Lietuva laikinai perduoti Šventojoje esančiai SSSR kariuomenės sienos apsaugos įgulai. 3. Buvusią Šaulių Sąjungos burinę sportinę jachtą Šaulys pavesti laivo Pirmūnas vado priežiūrai, tačiau taip ją nušarvavus, kad plaukti į jūrą ji negalėtų. Jei tos jachtos pageidautų SSSR įgula Šventojoje, tai šiai įgulai ją taip pat reikia laikinai perduoti. 4. Visus buvusius jūros apsaugos policijos tarnautojus, šio mėn. 3 d. perimtus KAM valdžion, išskyrus Partizanas vadą J. Tamašauską, tuojau grąžinti policijai ir perduoti Kretingos apskrities viršininkui aisiais Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, karo laivą Prezidentas Smetona, kaip ir visą Lietuvos kariuomenės ginkluotę ir technikos bazę, perėmė sovietai. Lietuva nesipriešindama neteko Klaipėdos, ir karo laivo vadui P. Labanauskui teko padėti daug pastangų, kad įtikintų Seimą ir Vyriausybę nenaikinti karo laivyno ir pritaikyti Šventąją Prezidentas A.Smetona ir šešiems perduotiems į kariuomenės pavaldumą policijos kateriams bazuoti. / Karinės jūrų pajėgos / 17

19 Lietuva prarado nepriklausomybę. SSRS okupacinė karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas Prezidentas Smetona su visa įgula pereitų į jos pavaldumą pakeistų pavadinimą ir iškeltų sovietinę raudoną vėliavą P. Labanauskas ir laivo karininkai tokiam okupantų sprendimui nepakluso ir protestuodami prieš laivo užgrobimą bei pavadinimo pakeitimą nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir nakties metu jachta išplaukė į Vakarus Pirmūnas buvo perduotas į NKVD pavaldumą. Laivas atliko pasienio apsaugos funkcijas II-ame Baltijos jūros divizione ir buvo pavadintas Koral laivas T-76,,Korall ( Prezidentas Smetona 62 metrų ilgio ir 7,5 metrų pločio) nuskendo. Manoma, kad val. į laivą pataikė 2 Vokietijos povandeninio laivo U-745, paleistos torpedos. T-76 Korall kartu su kitu laivu tralavo plaukiantį kraną. Laivas nuskendo Suomijos įlankoje prie Estijos salos /26 Karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laivui Jotvingis kartu su Klaipėdos universiteto tyrinėtojais atlikus povandeninius mokslinius tyrimus, buvo nustatyta prieškarinio Lietuvos karo laivo Prezidentas Smetona nuskendimo vieta. Laivo žuvimo vieta Suomijos Įlankoje į Šiaurę nuo Aegnos salos. Laivo įgulos rikiuotė. 18 / Karinės jūrų pajėgos /

20 Karinės jūrų pajėgos 1990/1991 metai

21 paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, pagrindiniu valstybės uždaviniu tapo jos suvereniteto įtvirtinimas. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė siekė kuo greičiau perimti šalies kontrolę, organizuoti krašto apsaugą Neeiliniame Klaipėdos m. Sąjūdžio Posėdyje nutarta kurti Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Išduoti pirmieji savanorių pažymėjimai: S. Reikalui, R. Ulevičiui, R. Praleikai, G. Tomkui, C. Norkui, V. Dikui, A. Grubliui, S. Petkevičiui, A. Acui, E. Zajeckui. Civilinės gynybos štabo viršininkas J. A. Leišys išdavė savanoriams 100 komplektų uniformų. SSRS gynybos ministerija pradėjo J. A. Leišio ir C. Norkaus persekiojimą dėl šių veiksmų Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Krašto apsaugos departamento (KAD) įsteigimo. Generaliniu direktoriumi paskirtas Audrius Butkevičius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.155, reglamentuotos pagrindinės Krašto apsaugos departamento funkcijos ir uždaviniai. Svarbiausias departamento uždavinys formuoti ir įgyvendinti krašto apsaugos koncepciją, sukurti krašto apsaugos sistemą į darbą Krašto apsaugos departamente priimti plk. Jonas Paužolis, plk. Alfonsas Bajoras ir kiti. Plk. Jonas Paužolis paskirtas Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju. Įsteigti septyni Krašto apsaugos departamento skyriai Lietuvos zonose. Klaipėdos zonos viršininku paskirtas atsargos plk. ltn. Cirilis Norkus m. birželio mėn. pirmo rango kapitonas (atitinka pulkininko laipsnį) Juozapas Algis Leišis, tarnaudamas dar veikusios Lietuvoje SSRS civilinės gynybos Klaipėdos štabo viršininku, referavo Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įgaliotiems karininkams plk. Jonui Paužoliui ir plk. Alfonsui Bajorui Karinių jūrų pajėgų atkūrimo sumanymą, jo realizavimo būtinybę ir galimybes.pasiūlytas sprendimas atkurti Lietuvos karines jūrų pajėgas buvo palaikytas. Atsižvelgiant į susiklosčiusią dar ne visų valstybių pripažintos Nepriklausomos Lietuvos tarptautinę padėtį, nuspręsta neafišuojant galutinio tikslo, neįsitraukiant į viešas diskusijas karo laivyno atkūrimo klausimais, ieškoti turinčių tarnybos karo ir kituose laivynuose patirties specialistų, studijuoti karo laivynui tinkamų laivų įsigijimo galimybes m. rugsėjo mėn. Klaipėdos laikraštyje Klaipėda buvo išspausdintas Klaipėdos zonos viršininko atsargos plk. ltn. Cirilio Norkaus skelbimas, kviečiantis registruotis karininkus, norinčius padėti kurti nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Užsiregistravo keli šimtai atsargos karių, jų tarpe Vytautas Urbas, Vytautas Sirevičius ir kiti karo laivyno jūrininkai atsargoje m. gegužės mėn. pirmo rango kapitonas Juozapas Algis Leišis pasiūlė Krašto apsaugos departamento vadovybei suburti grupę specialistų, kuri nagrinėtų visas Karinių jūrų pajėgų atkūrimo problemas. Buvo nuspręsta suformuoti profesionalią Ekspertinę tarybą Klaipėdoje steigiamajame posėdyje, buvo suformuota profesionali Ekspertinė taryba. Neetatinės institucijos uždaviniu nurodytas profesionalios pagalbos Krašto apsaugos departamentui teikimas Lietuvos Respublikos karinio laivyno atkūrimui. Steigiamajame posėdyje dalyvavo pirmo rango kapitonas Juozapas Algis Leišis, atsargos antro rango kapitonai Vytautas Urbas ir Vytautas Sirevičius bei krašto apsaugos jungtiniame štabe tarnavęs kpt. ltn. Eugenijus Miliauskas. KAD gen. direktoriaus Audriaus Butkevičiaus susitikime nebuvo. E. Miliauskas perdavė KAD vadovo siūlymą J. A. Leišiui tapti tarybos pirmininku. Vadovaudamasis siekiu pakelti Tarybos statusą iki vyriausybinio ir tokiu būdu palengvinti jos sprendimų realizavimą, užtikrinti tinkamą laivyno atkūrimo finansavimą, J. A. Leišis pasiūlė tarybos vadovu prašyti būti KAD generalinį direktorių, o tarybos darbo organizavimą, jos sąveiką su valstybės struktūromis palikti jam, skiriant jį tarybos pirmininko pavaduotoju. E. Miliauskas, turėjęs palaikyti Tarybos, dirbusios Klaipėdoje, ryšį ir sąveiką su KAD struktūromis, tapo jos sekretoriumi, V. Urbas ir V. Sirevičius tarybos nariais. A. Butkevičius sutiko su tuo ir patvirtino posėdžio aktą m. birželio mėn. Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius patvirtino Ekspertų tarybos darbo planą. Plane buvo numatyta: parengti Karinių jūrų pajėgų (KJP) koncepciją; parengti KJP struktūros ir etatų projektą; patvirtinti laivyno atributiką; KJP sukomplektuoti laivais ir parinkti specialistus; suformuoti pagrindines KJP struktūras; organizuoti jų bazavimąsi ir aprūpinimą; parengti pagrindinius jų veiklą reglamentuojančius dokumentus. Karo laivyno atkūrimo ekspertinės tarybos darbo plano svarstymo metu su A.Butkevičiumi buvo susitarta, kad karinės jūrų pajėgos bus komplektuojamos jūrų karinio laivyno karininkais turinčiais atitinkamą išsilavinimą. Pradėta ieškoti tinkamų karo laivyno specialistų iš Lietuvos kilusių karininkų, tarnavusių ir tarnaujančių SSRS karo laivyne Klaipėdos komendantūros štabe, Liepų 38, įvyko išplėstinis Tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos departamento atstovas plk. Algirdas Orenius, Ekspertinės tarybos nariai Juozapas Algis Leišis, Vytautas Urbas, Vytautas Sirevičius ir Eugenijus Miliauskas bei pakviesti buvę SSRS pasienio tarnybos karininkai Vincas Požarskas, Antanas Reiponas, Klaipėdos komendantas Cirilis Norkus. Posėdyje svarstyti Karinių jūrų pajėgų atkūrimo, Nemuno 20 / Karinės jūrų pajėgos /

22 upės, Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrančių apsaugos klausimai. J. A. Leišis savo pranešime pasiūlė KJP struktūrą, kurioje buvo numatyta suformuoti laivų divizioną, jūros stebėjimo, gelbėjimo ir hidrografines tarnybas, kranto apsaugos kuopas ir greito reagavimo batalioną bei pakrančių apsaugos struktūras. Po neilgų svarstymų sumanymui buvo pritarta. Posėdžio pabaigoje plk. A. Orenius Krašto apsaugos departamento vardu įpareigojo J. A. Leišį imtis Karinių jūrų pajėgų atkūrimo ir davė konkrečią užduotį suformuoti pakrančių apsaugos struktūras Krašto apsaugos departamentas išleido įsakymą Nr. 178 Dėl Lietuvos Respublikos pasienio zonos pakrančių apsaugos tarnybos organizavimo, kuriame nurodė pateikti tarnybos struktūrą, funkcijas, etatus ir aprūpinimo reikmes Audrius Butkevičius paskirtas krašto apsaugos ministru vykdant LR Vyriausybės potvarkį Nr. 628p Dėl TSRS karinių komisariatų veiklos nutraukimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, KAM įsakymu Nr.233 suformuota komisija (pirmininkas - A. Griška, Inžinierinio techninio skyriaus viršininkas, nariai: V. Švagždys, Patalpų statybos skyriaus viršininkas, Eugenijus Miliauskas, Jūreivystės skyriaus viršininkas, Cirilis Norkus, Klaipėdos zonos komendantas, Juozapas Algis Leišis, LR karinio laivyno atkūrimo Tarybos pirmininko pavaduotojas, Vytautas Urbas, minėtos Tarybos narys) TSRS karinio jūrų laivyno prieplaukai su teritorija perimti Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų atstovai Juozapas Algis Leišis ir Vytautas Paulauskas (Uosto direkcijos direktorių valdybos pirmininkas) svarstė teritorinės jūros ir ekonominės zonos apsaugos problemas. Buvo pasirašytas funkcijų pasidalijimo protokolas, pagal kurį nuspręsta Vyriausybei siūlyti Krašto apsaugos ministerijos pakrančių apsaugos sudėtyje turėti Pakrančių apsaugos patrulinių laivų dalinį, gelbėjimo tarnybą ir valstybinę hidrografinę tarnybą, avarinių techninių povandeninių darbų grupę, kovos su avariniais naftos išsiliejimais padalinį, apibrėžtos deleguojamos pakrančių apsaugos formuotės funkcijos, jų realizavimo tvarka ir sąlygos. Projektas svarstytas ir suderintas Vyriausybėje, vadovaujant ministro pirmininko pavaduotojui Zigmui Vaišvilai. Pasirašyti suderintą dokumentą 1992 m. atsisakė krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, pakeitęs sprendimą dėl Pakrančių apsaugos dalyvavimo ir vadovavimo kovai su avariniu naftos išsiliejimu m. KJP atsisakė ir kitų pakrančių apsaugos funkcijų hidrografinės ir gelbėjimo tarnybų formavimo, nors joms 1992 metais buvo išskirti etatai, nustatyti finansavimo principai krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 236 Dėl Lietuvos Respublikos pakrantės kontrolės užtikrinimo buvo įsakyta iki 1992 m. lapkričio 1 d. suformuoti 570 žmonių pakrančių apsaugos brigadą (vadovybę, štabą, kontrolinius praleidimo postus, 8 pakrančių apsaugos kuopas, atskirą laivų divizioną, greito reagavimo batalioną, aptarnavimo ir materialinio aprūpinimo padalinių pradmenis). Jungtiniam štabui buvo įsakyta, o Taryba parengė ir pateikė brigados formavimo planą, kuris ir buvo patvirtintas. Spalio mėnesį Tarybos nariai kartu su Klaipėdos pasienio užkardos karininkais parengė 1200 karių ir civilių darbuotojų junginio etatų projektą, kuris daug kartų ir labai sunkiai buvo derinamas iki gruodžio 31 d. su KAM finansų tarnyba ir Pasienio apsaugos tarnyba, kol buvo pavirtintas KAM įsakymu Nr komisija perėmė sovietinio laivyno pasienio brigados laivų prieplaukas, nebaigtas įrengti dirbtuves bei kitą infrastruktūrą, Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto 1979 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 400 ir 1984 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 263 išskirtus 4,0 ha ir 1,4 ha sklypus administraciniams ir techniniams pastatams Juozapas Algis Leišis Krašto apsaugos ministerijos vadovybei pateikė: raportą dėl sovietinių pasienio padalinių sienos infrastruktūros demontavimo darbų vykdymo; ketinimų protokolą dėl hidrografinės tarnybos navigacinės įrangos perėmimo iš Rusijos laivyno Baltijos jūroje; valstybės sienos vakarinės dalies apsaugos perdavimo Lietuvai plano projektą Pagal Ekspertų tarybos darbo planą Krašto apsaugos ministrui A. Butkevičiui J. A. Leišis įteikė Lietuvos Respublikos karinių jūrų pajėgų koncepcijos matmenis. Koncepcijoje pateiktas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės apibūdinimas, įvertinta politinė situacija regione, įvardytos grėsmės Lietuvos saugumui, pagrįsta KJP atkūrimo būtinybė. Lietuvos karinių jūrų pajėgų modeliu buvo paimtas Nyderlandų karo laivynas. KJP buvo matomos kaip vientisa, visus be išimties valstybės suvereniteto jūroje užtikrinimo uždavinius vykdanti taikos metu struktūra ir savarankiškai pajūrį galinti ginti kariuomenės rūšis karo metu. (Panašias funkcijas vykdė Lietuvos karo laivas ir pasienio policijos laivai kartu formaliai neįformintos kaip KJP metais.) Koncepcija numatė du KJP atkūrimo etapus: pirmajame etape buvo numatyta kurti Pakrančių apsaugą kaip svarbiausią tuo metu valstybei struktūrą. Ji turėjo apimti Nemuno, Kuršių marių ir teritorinės jūros kontrolę ir apsaugą laivais, techninį jų stebėjimą, valstybinės sienos kirtimo režimo kontrolę ir sienos apsaugą palei Nemuno ir Baltijos jūros krantus. antrajame etape numatytas Karinio jūrų laivyno formavimas. Antrojo etapo pradžia buvo nurodyta laikyti ginkluotų karinių laivų įsigijimo laikotarpį. Karo laivyno laivai ir Pakrančių apsauga turėjo tapti / Karinės jūrų pajėgos / 21

23 vieningų Karinių jūrų pajėgų struktūriniais padaliniais. Iki Karinių jūrų pajėgų, kaip kariuomenės struktūrinio padalinio įforminimo (įvykusio dieną), visas KJP funkcijas turėjo vykdyti Pakrančių apsauga. Koncepcijoje nurodyti KJP skiriami krašto gynybos uždaviniai: 1. Valstybės teritorinių vandenų kontrolė, užtikrinant Lietuvos Respublikos suverenitetą juose. 2. Pakrantės ir pajūrio gynyba, įsiveržusio į Lietuvos teritoriją agresoriaus likvidavimas. 3. Prevencinių gynybos priemonių vykdymas pakrantės vandenyse ir pajūryje. 4. Jūros verslų ir inžinerinių įrengimų apsauga. 5. Valstybės interesų atstovavimas ir jų gynimas jūroje. 6. Hidrotechninių laivybos įrenginių statyba, eksploatacija ir remontas. 7. Gelbėjimo darbų vykdymas teritoriniuose vandenyse ir artimiausioje zonoje. 8. Laivybos kontrolė ir saugumo užtikrinimas teritoriniuose ir vidaus vandenyse. 9. Karinė ir ekologinė žvalgyba ekonominėje zonoje, ekologinio režimo užtikrinimas teritoriniuose ir vidaus vandenyse. 10. Valstybinės hidrografinės tarnybos funkcijų vykdymas. 11. Mokslinių, hidrografinių tyrimų vykdymas ir aprūpinimas. 12. Valstybinės sienos, einančios Baltijos jūra, Kuršių mariomis ir Nemunu, apsauga, įstatyme numatyto pasienio režimo užtikrinimas. 13. Klaipėdos zonoje dislokuotų SSSR armijos dalinių internavimas karinio konflikto atveju. KJP sudėtyje numatyta turėti: Karinį jūrų laivyną (6 laivai), Pakrančių apsaugos katerių divizioną (2 katerių grupės po 5 katerius), 8 pajūrio apsaugos kuopas, greito reagavimo batalioną, kontrolinę sienos kirtimo tarnybą, mokomąjį centrą, ryšių kuopą, inžinerinę kuopą, užnugario tarnybą, KJP štabą ir vadovybę iš viso 2300 karių ir tarnautojų. Koncepcijoje nurodyti KJP komplektavimo ir rengimo principai, rezervai, mobilizacinės užduotys. Koncepcijoje aiškiai nurodytas KJP pavaldumas kariuomenei: Karinis jūrų laivynas ir pakrančių apsauga betarpiškai pavaldūs kariuomenės vado pavaduotojui jūriniams reikalams, kuris yra atitinkamos valdybos vyriausiame štabe viršininkas. Karinių jūrų pajėgų pasiruošimą kontroliuoja kariuomenės vadas (štabo viršininkas), pasitelkdamas Jūrinį skyrių (valdybą) bei atitinkamus specialistus iš Kovinio rengimo valdybos, užnugario tarnybų ir kitų Vyriausiojo štabo struktūrų. Vientisą kovinio pasiruošimo sistemą specialiais klausimais užtikrina atitinkami Vyriausiojo štabo skyriai. Pateiktai 1991 m. lapkričio 14 d. KAM vadovybės posėdyje koncepcijai iš esmės buvo pritarta. Tai turėjo įtakos visai Lietuvos sienos apsaugos sistemai, nes tame pačiame KAM vadovybės posėdyje buvo atmesta alternatyvi Pasienio apsaugos tarnybos (PAT) suburtos grupės rengta sienos apsaugos koncepcija. Sutarimo tarp koncepcijos autoriaus ir KAM vadovybės KJP pavaldumo klausimu pasiekta nebuvo. Lietuva dar neturėjo kariuomenės vado, kuriam turėjo būti pavaldžios KJP, o PAT reikalavo, kad būtų užtikrintas sienos apsaugos sistemos vientisumas. Po kelių dienų, krašto apsaugos ministro sprendimu, Pakrančių apsaugos rinktinę buvo nuspręsta formuoti PAT sudėtyje. Tai prieštaravo priimtai KJP koncepcijai, trukdė KJP atkūrimui PAT buvo tarpinė grandis, jai daugiau negu teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolė rūpėjo sienos kirtimo tvarkos įvedimo klausimai. Buvo pateiktas Karinių jūrų pajėgų brigados struktūros ir etatų projektas. Krašto apsaugos ministro sprendimu Pakrančių apsaugos rinktinę buvo nuspręsta formuoti valstybės sienos apsaugos tarnybos sudėtyje. Sutarimo tarp koncepcijos autoriaus ir KAM vadovybės KJP pavaldumo klausimu pasiekta nebuvo. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad Lietuva tuo metu dar neturėjo kariuomenės vado, kuriam turėjo būti pavaldžios KJP, o valstybės sienos apsauga reikalavo, kad būtų užtikrintas sistemos vientisumas. Sunkiausiai sprendžiama KJP atkūrimo problema buvo laivų įsigijimas. Bandymai perimti Rusijos pasienio laivus, 1991 m. dar buvusius Klaipėdoje, nebuvo sėkmingi. SSRS pasienio tarnyba nuniokojo beveik baigtas statyti laivų remonto dirbtuves ties Vakarų laivų remonto įmone, jos jūros sienos apsaugos laivai išplaukė iš Klaipėdos. Nuo 1991 metų rudens Klaipėdos uostas liko niekieno nesaugomas. Pradėta karo ir pakrančių apsaugos laivų įsigijimo galimybių paieškos. Susitikimuose su Prancūzijos D.Britanijos karo atašė, Švedijos pakrančių apsaugos vadu, Vokietijos karo laivyno neoficialiu atstovu tirtos tų šalių naudotų karo laivų perdavimo galimybės ir sąlygos. Ginkluotų karo laivų perdavimas Lietuvai tų šalių vyriausybių vieningai buvo laikomas neįmanomu, dėl galimo negatyvaus Lietuvos karo laivyno (ir kariuomenės visumoje) atkūrimo fakto poveikio SSSR visuomenei ir vadovybei, ten vykstantiems M. Gorbačiovo,,pertvarkos procesams. Tarybos narių apžiūrėti visi žvejybos, gamtos apsaugos, mokslinių tyrimų, kitų struktūrų laivai. Pripažinti tinkamais (po kai kurių pertvarkymų) pakrančių apsaugos funkcijų vykdymui hidrometereologinių tyrimų laivas (HMTL) Vėtra, kateriai Vėjelis ir Vilnelė, žvejybos laivyno savaeigė barža MSTB-172, organizacijos Vytis (SSSR DOSAAF teisių ir turto perėmėjos) technikos mokyklos kateriai ir buvęs geodezinės žvalgybos laivas RS-300 Metkij. 22 / Karinės jūrų pajėgos /

24 Vyriausybėje, vadovaujant ministro pirmininko pavaduotojui Zigmui Vaišvilai, dalyvaujant Juozapui Algiui Leišiui ir Eugenijui Miliauskui, buvo svarstyti valstybės sienos jūroje apsaugos klausimai, tartasi dėl karo laivų pirkimo Rusijoje, laikino Aplinkos apsaugos departamento hidrografinių mokslinio tyrimo laivų Vėtra ir Vilnelė perdavimo pakrančių apsaugai m. lapkričio mėn. įvyko Juozapo Algio Leišio susitikimas su mokslinio hidrografinio laivo Vėtra įgula. Tarp įgulos narių buvo keletas buvusių karinių jūrininkų, o laivo kapitonas Romualdas Bilys turėjo net atsargos kapitono leitenanto laipsnį, ne kartą buvo šauktas tarnybai karo laivuose metų pabaigoje pas PAR vadą pakviestas atėjo Klaipėdos technikos mokyklos Vytis katerių grupės vadovas V. J. Riauka. Jis palankiai įvertino galimybę pereiti į KJP kartu su grupės laivais ir darbuotojais. Be jų, technikos mokykla turėjo prieš metus už krašto apsaugos lėšas įsigytą geodezinei žvalgybai pritaikytą seinerį Metkij, kuris buvo išnuomotas komercinei įmonei krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 312 Dėl sovietinių pasieniečių užimamų patalpų, Juozapui Algiui Leišiui buvo pavesta kontroliuoti pajūrio užkardų ir pasienio būrio patalpas bei juose esančio turto išsaugojimą. Jo pagrindu įsteigtas Jungtinio štabo jūreivystės poskyris, Juozapas Algis Leišis kartu su Pagėgių užkardos vadu Sigitu Černeckiu dar rugsėjo spalio mėnesiais parinko Pagėgių, Viešvilės, Rusnės pasienio užkardų dislokacijos vietas, gavo savivaldybių sutikimą pastatams perduoti. Ministrui ir PAT viršininkui pateikti tarnybiniai pranešimai su pasiūlymais ( , , ir kiti) JAV ambasados atsakingų darbuotojų grupė dvi dienas dirbo Klaipėdoje. Susipažino su KJP atkūrimo koncepcija, Pakrančių ir sienos apsaugos junginio Juozapas Algis Leišis. formavimo eiga, jo aprūpinimu, lankėsi Klaipėdos uosto ir Tarptautinės perkėlos pasienio kontrolės postuose, Būtingės, Palangos, Pagėgių užkardose, susipažino su pasieniečių rengimo ir tarnybos organizacija Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 352 Dėl Pasienio apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės suformavimo, įteisintas KJP pavaldumas Pasienio apsaugos tarnybai. Tuo pačiu įsakymu Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) vadu paskirtas Juozapas Algis Leišis. Ekspertinė taryba nuveikė jai skirtus darbus: 1. parengė KJP koncepciją, struktūrą ir net 8 etatų variantus, daugkartinių derinimų dėka vietoje 1991 m. spalio 24 d. KAM įsakymu Nr. 236 išskirtų 570 brigados etatų patvirtinti beveik du kartus didesni 1070 pirmo KJP junginio- Pakrančių apsaugos rinktinės etatai. Jos sudėtyje - atskiras 315 karių laivų divizionas, kontrolinis praleidimo punktas 366 kariai, pasienio apsaugos užkardos 224 kariai, užnugario tarnyba 77 kariai ir tarnautojai, greito reagavimo kuopa 41 karys, PAR vadovybė ir štabas 55 kariai ir tarnautojai. 2. parengė projektus ir vyriausybės sprendimu vėliau buvo patvirtintos naują KJP bei kitos karo laivų vėliavos, uniformos ir atributiką. 3. Parengė karo laivo statutą. 4. Sudaryta ir ministerijai pateikta karinio laivyno kadrų rengimo sistema (kuri veikia iki šiol), pagal kurią specialistai rengiami Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetuose, karinis išsilavinimas ir karininkų laipsniai suteikiami po papildomo rengimo Lietuvos arba užsienio karo akademijose. 5. Ministerijai pateiktas siūlymas prašyti vyriausybės išsaugoti pilietybę Rusijos jūrų karo mokyklose besimokantiems lietuviams, leisti jiems tęsti mokslus ir karinę tarnybą iki 1992 metų pabaigos. Ekspertinė taryba išsiaiškino tautiečių karo laivyno karininkų gyvenamąsias arba tarnybos vietas, pakvietė ir gavo daugumos jų sutikimą tarnauti Lietuvos KJP. 6. Iš Rusijos pasieniečių perimti 4 jūros techninio stebėjimo postai, kurie kontroliavo 80% teritorinės jūros, parinktos ir suderintos su valstybės institucijomis sienos apsaugos užkardų dislokavimo vietos panemunėje ir pajūryje. 7. Atrinkti KJP tinkami laivai Lietuvoje, pasiektas principinis susitarimas dėl laivų perdavimo iš organizacijos Vytis, žvejybos laivyno ir Aplinkos apsaugos departamento, gautas pastarojo įgulų sutikimas tarnauti KJP. 8. Vykdytos karo laivų įsigijimo galimybių paieškos Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje per Lietuvoje akredituotus karo atašė, svarstyti Rusijos laivų statyklų pateikti pasiūlymai, apžiūrėti jų laivai. / Karinės jūrų pajėgos / 23

25 24 / Karinės jūrų pajėgos /

26 Karinės jūrų pajėgos 1992 metai

27 KAM PAT įsakymu Nr.111-k PAR Klaipėdos KPP viršininku paskirtas Antanas Reiponas, štabo viršininku Jonas Miliūnas KAM PAT įsakymu Nr.110-k Pakrančių apsaugos rinktinės štabo karininkais (įsakyme klaidingai pavadintos Klaipėdos pasienio rinktine) paskirti: Vytautas Urbas PAR štabo viršininku; Vytautas Sirevičius Kadrų skyriaus viršininku; Jonas Monkus Inžinerinio-techninio skyriaus viršininku po daugkartinių kreipimųsi į Vyriausybę ir derinimų, Aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr.7 sutiko perduoti laikinam naudojimui HML Vėtra ir HK Vilnelė Pakrančių apsaugos rinktinei. Oficialūs laivų perdavimo KAM dokumentai buvo pasirašyti tik gegužės pabaigoje, po to, kai likusiems aplinkos apsaugos laivams buvo leista nemokamai stovėti karo uoste KAM Kadrų skyriaus teikimu, Krašto apsaugos ministras pasirašė įsakymą Nr. 42-k, panaikinantį, greta daugelio kitų, LR KAM įsakymą Nr. 352 Dėl Pakrančių apsaugos rinktinės formavimo, o įsakymu Nr.159 Juozapą Algį Leišį paskyrė KAM PAT Klaipėdos pasienio rinktinės vadu. Atsiklausęs krašto apsaugos ministro, Pakrančių apsaugos rinktinės vadas, rinktinės štabas ir visi kariai bei darbuotojai dirbo kaip dirbę įsakymas Nr. 42-K nebuvo realizuotas. Pakrančių apsaugos rinktinė, kaip KJP pirmasis junginys, buvo kukliai, bet stabiliai finansuojamas ir formuojamas toliau, funkcionavo nenutrūkstamai iki 1992 m. lapkričio 13 d., kai Klaipėdos pasienio rinktine buvo pradėta vadinti Pakrančių apsaugos rinktine, perduota be Atskiro laivų diviziono į VRM pavaldumą, kur nuo jos buvo atskirta dar viena dalis Sienos kontrolės praleidimo punktas. Pakrančių apsaugos rinktinė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sudėtyje buvo atkurta Klaipėdos uosto apsaugai bei kontrolei sustiprinti KAM įsakymais Nr. 56 ir Nr. 59 iš Klaipėdos technikos mokyklos Vytis balanso Pakrančių apsaugos rinktinei perduotas laivas RS-300 Metkij, kateriai 371 U, S-54, Amur, savaeigė barža MSTB-172, Jūreivystės technikos mokyklos bazė Klaipėdoje, Artojų 7a. Pakrančių apsaugos rinktinės vado paskirta komisija vasario 7 d. perėmė katerius ir pastatus. Laivas Metkij buvo perimtas , jam atplaukus į Klaipėdos jūrų uostą , vykdant KAM įsakymą Nr. 352 Dėl Pakrančių apsaugos rinktinės formavimo, Pakrančių apsaugos rinktinėje formuojama Upių laivų grandis. Rinktinės vado įsakymu Nr. 4 skiriami į pareigas: Vytautas Jonas Riauka Upių laivų grandies vadu; Romas Simonas Radzevičius Upių laivų grandies mechaniku; Saulius Gužauskas Techninio poskyrio techniku-mechaniku. Upių laivų vadais: Antanas Milvydas; Vidmantas Urbonas; Juozas Bručkus; Algimantas Ž a; Eugenijus Šuldiakovas paskirtas hidrografinio katerio vyr. mechaniku buvo pradėta Klaipėdos jūrų uosto apsauga. PAR vado įsakymu Nr. 3 pasienio kontrolės funkcijas mažųjų laivų prieplaukoje budėjimą pradėjo neginkluotas mažasis patrulinis kateris Vytis-1, perduotas Pakrančių apsaugos rinktinei iš buvusios SDAALR mokyklos Klaipėdoje ir vadovaujamas Antano Milvydo. Šią dieną galime įvardyti kaip Lietuvos pakrančių apsaugos įkūrimo dieną. Budėjimą kateryje vykdė keturios įgulos. Jų sudėtyje buvo po tris pirmojo šaukimo laikinosios tarnybos karius. Rinktinė neturėjo kareivinių, pašaukti į tarnybą klaipėdiečiai užbaigė pasienio apsaugos kursus Visagine ir sutiko atlikti laikinosios tarnybos pareigas gyvendami namuose. Kariams buvo mokami maistpinigiai ir priklausantis pagal pareigas atlyginimas, jų kovinis mokymas vyko perimtoje iš technikos mokyklos Katerių grupės bazėje Klaipėdoje, Artojų 7a /25 Vykdant Klaipėdos Tarptautinės jūrų perkėlos pasienio posto perėmimą sovietiniai pasieniečiai panaudojo ginklą. Buvo paleisti šūviai virš Pakrančių apsaugos rinktinės karių rikiuotės, pagal išankstinį susitarimą atvykusios perimti pasienio kontrolės postą /25 buvo organizuota 5 dienų protesto ir bado akcija dėl valstybės sienos apsaugos objektų perdavimo Lietuvai vilkinimo, jų įrangos grobimo ir naikinimo. Bado akcijos pasekmė - iš Rusijos pasienio kariuomenės perimtas Tarptautinės jūrų perkėlos pasienio kontrolės postas. Akcijoje dalyvavo KAM Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininkas Stanislovas Stančikas, Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Juozapas Algis Leišis, jo pavaduotojas Vincas Požarskas ir Tarptautinės jūrų perkėlos viršininkas Vytautas Vaičekauskas. Akcija susilaukė plataus atgarsio Lietuvoje, ją palaikė judėjimas Sąjūdis ir Lietuvos visuomenė, dėl to KGB generolai buvo priversti perduoti Tarptautinėje jūrų perkėloje esantį postą Pakrančių apsaugos rinktinei. Vėliau, Rusijai vengiant atviros konfrontacijos, visi kiti sienos apsaugos objektai pajūryje Lietuvai buvo perduoti tvarkingos būklės Krašto apsaugos ministerijos išplėstiniame kolegijos posėdyje Pakrančių apsaugos rinktinės vado prašymu vyko karinio laivyno atkūrimo problemų ir koncepcijos svarstymas. Juozapo Algio Leišio pranešime nurodyta, kad KJP atkūrimas vyksta pagal koncepciją, dviem etapais. Pirmajame etape formuojama pakrančių apsaugos rinktinė, vyksta štabo ir užnugario, hidrografinės ir gelbėjimo tarnybų, 26 / Karinės jūrų pajėgos /

28 atskiro laivų diviziono formavimas. Tarnybai laivuose, pagal etatus, reikėjo 24 jūrų karininkų, 164 laivūnų. Profesionali Ekspertinė taryba išsiaiškino Rusijos karo laivyne tarnaujančių tautiečių karininkų gyvenamąsias arba tarnybos vietas, pakvietė tarnybai ir gavo jų daugumos sutikimą tarnauti Lietuvos KJP. Deja iš 20 pateiktų kandidatų iki kovos 9 dienos buvo paskirti tik 3 KJP pareigūnai. Daugelis šių žmonių dirbo be atlygio. KAM pateikti siūlymai: visus jūrinius klausimus KAM toliau svarstyti pasitelkiant specialistus, įvesti vieną iš jų į KAM kolegiją, paskirti pateiktus kandidatus į pareigas, visiems darbuotojams suteikti karinius laipsnius pagal pateikimus, atidaryti karines katedras Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetuose, išsaugoti pilietybę Rusijos jūrų karo mokyklose besimokantiems lietuviams, leisti tęsti mokslus 1124 projekto lengvoji fregata skrodžia Baltijos vandenis ir karinę tarnybą iki 1992 metų pabaigos. Ministerijai pateikta karinio laivyno kadrų rengimo sistema, pagal kurią specialistai rengiami Lietuvos universitetuose, karinį išsilavinimą ir karininkų laipsnius gauna po papildomo rengimo Lietuvos arba užsienio karo akademijose. Nurodytas perėjimo prie antrojo KJP atkūrimo etapo karo laivų įsigijimo būtinumas. Bandymai tartis su Vakarų valstybių karinėmis atstovybėmis dėl karo laivų įsigijimo buvo bevaisiai. NATO draudė ginklų tiekimą postsovietinėms šalims. Vokietijos paprašius perduoti Lietuvai Rusijoje statytus 1,5 tūkst. tonų gerai ginkluotus buvusius Rytų Vokietijos sargybinius karo laivus Lietuvai buvo pasiūlyta juos nuginkluoti už savo lėšas ir pasiimti kaip plaukiojimo priemones. Projekto buvo atsisakyta, nes laivų nuginklavimas būtų kainavęs labai brangiai, o ginkluotų laivų įsigijimo problema būtų taip ir likusi neišspręsta. KAM rūpesčiu 1992 m. kovo mėn. Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) nutarė skirti būtinas lėšas karo laivams pirkti. Rusijos laivų statyklos, sužinojusios apie sprendimą, pasiūlė kuriamoms KJP naujus ginkluotus pasienio apsaugos laivus, visiškai nepriimtina milijonų dolerių kaina. Taryba pasiūlė KAM bandyti problemą spręsti Rusijos karo laivyno, maži-nusio savo sudėtį, pagalba. Ministras A. Butkevičius išgavo Rusijos žodinį sutikimą perduoti laivus Lietuvos KJP mainais į Kaliningrade pastatytus butus Rusijos karo laivyno kariams KAM PAT įsakymu Nr.154-k Pakrančių apsaugos rinktinės vado pavaduotoju paskirtas Vincas Požarskas Krašto apsaugos ministro nurodymu, Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Juozapas Algis Leišis Rusijos karo laivyno Baltijos jūroje vadui admirolui Vladimirui Jegorovui pateikė jo paties sudarytą ir pasirašytą Lietuvos KJP reikalingų laivų ir ginkluotės paraišką, pradėjo derybas su Rusijos karinio laivyno vadovybe dėl karo laivų tipų, jų komplektavimo ir techninės būklės bei pardavimo terminų. Paraiškoje buvo nurodyti du raketomis ir artilerija ginkluoti maži povandeninės kovos (MPK) projekto 1124 laivai, du torpediniai 206 projekto kateriai, du hidrografiniai kateriai, kartu su visa įranga, atsarginių dalių, saugomų laive ir bazėje, komplektu, dešimčia komplektų šaudmenų, be to, 20 jūros minų bei kita KJP reikalinga įranga. Derybose su Baltijos laivyno vadovybe buvo siekiama atrinkti patikimus, visiškai atitinkančius sargybinių ir hidrografinės tarnybos reikalavimus, laivus, turinčius tvarkingos būklės ginkluotę bei įrangą. Juozapui Algiui Leišiui, kaip buvusiam laivyno vyriausiajam laivų inžinieriui, Rusijos karo laivyno Baltijos jūroje būklė buvo gerai žinoma, tačiau dėl Rytų Vokietijos statytų projekto arba rusiško 1141 projekto ir kitų modernesnių laivų pardavimo susitarti nepavyko. / Karinės jūrų pajėgos / 27

29 Antro susitikimo, vykusio po dviejų savaičių, metu buvo pasiektas abiem pusėms priimtinas susitarimas. Derybų metu, visų jų dalyvių akivaizdoje, Baltijos laivyno vadas adm. V. Jegorovas pasirašė telegramą vadovybei Maskvoje, kurioje buvo prašoma leidimo perduoti Lietuvai bendru susitarimu atrinktus įvardytus karo laivus, dėl kurių pardavimo buvo sutarta pirmosios Lietuvos karinės delegacijos, pakviestos JAV Vyriausybės, sudėtyje PAR rinktinės vadas Juozapas Algis Leišis dalyvavo 17 dienų pažintinėje mokomojoje kelionėje po JAV. Jos metu delegacija buvo nuodugniai supažindinta su JAV pakrančių apsaugos struktūromis, mokymo įstaigomis, muitinės ir sienos apsaugos darbu pasienio punktuose keturiose valstijose, išklausė lekcijų ciklą, lankėsi pakrančių apsaugos laivuose, dalyvavo vieno iš jų žygyje jūroje, kur stebėjo mokomąją gelbėjimo operaciją. Delegaciją priėmė JAV pakrančių apsaugos vyriausiasis vadas, kuris pasiūlė Lietuvos jūrų karininkus mokyti Pakrančių apsaugos akademijoje. Delegacijai buvo padovanotas didelis kiekis pakrančių apsaugos veiklą reglamentuojančių dokumentų. Komandiruotės ataskaita buvo pateikta krašto apsaugos ministrui suderinta ir į Rusijos Federacijos gynybos ministeriją išsiųsta paraiška su norimų įsigyti laivų ir įrangos sąrašu Raimundas Baltuška paskirtas Krašto apsaugos ministerijos Pasienio apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės atskiro laivų diviziono vadu. Pareigas vykdyti pradėjo nuo remiantis Pakrančių apsaugos rinktinės vado A. Leišio įsakymu Nr. 63, komisija, susidedanti iš pirmininko V. Urbo bei narių: D. Prako, V. Riaukos, S. Radavičiaus ir V. Mogenio priėmė laivą Vilnelė. Vilnelė pervadinta į HK-21. Pirmąją katerio įgulą sudarė: Vadas vyr. ltn. V. Mogenis; Mechanikas lvn. G. Misiūnas; Bocmanas lvn. P. Morozov; bei būtinosios karo tarnybos jūreiviai m. birželio mėn. ant katerio pirmą kartą iškelta Karinių jūrų pajėgų vėliava. Katerio botinio pavadinimo ir numerio kaita: Iki kateris vadinosi Vilnelė ; Nuo iki 1999 m. HK-21; Nuo 1999 m. iki 2000 m. PK-21; Nuo 2000 m. H-21. Nuo iki kateriui vadovavo vyr. ltn. V. Mogenis, nuo iki vyr. psk. A. Kalvelis, o nuo srž. P. Jankauskas atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos departamento dienos raštą Nr.7, hidrografinis kateris,,vilnelė buvo perduotas Pakrančių apsaugos rinktinei. Katerio priėmimui PAR vado įsakymu Nr. 63 buvo sudaryta komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas Vytautas Urbas pagal LR Vyriausybės potvarkį Nr. 58p ir potvarkį Nr. 399p bei vykdant krašto apsaugos ministro įsakymą Nr.352 į Pakrančių apsaugos rinktinės balansą buvo perduota buvusi TSRS karo jūrų laivyno prieplauka su priskirta teritorija bei nebaigtomis statyti remonto dirbtuvėmis ir buvusi TSRS karinio jūrų laivyno 3-ioji prieplauka Klaipėdoje Rusijos gynybos ministras patvirtino Lietuvai parduodamų karo laivų, ginkluotės ir įrangos sąrašą. Rusijos laivynas Baltijos jūroje pradėjo ruošti jame nurodytus karo laivus perdavimui. Rusijos pusė daryti kokius nors pakeitimus sąraše nesutiko, Lietuva ekonominiais sumetimais sutiko sumažinti kovinių raketų skaičių, 1993 m. torpedinių ir hidrografinių katerių atsisakė, nors jie buvo paruošti perdavimui Pakrančių apsaugos rinktinės jūrų karininkai ir puskarininkiai paskirti į pareigas (R. Baltuška, J. Bručkus, V. Dirgėla, S. Gužauskas, D. Kiznis, R. Kiznis, G. Latakas, V. Liulys, A. Milvidas, D. Prakas, A. Poškus, R. Radzevičius, V. Riauka, V. Sirevičius, A. Stankaitis, V. Urbas, V. Urbonas, D. Vaiginis, A. Ž a) prisiekė Lietuvai prie paminklo Klaipėdos sukilėliams Pakrančių apsaugos rinktinės karininkų grupė perėmė atplaukusį į Klaipėdos jūrų uostą laivą Metkij. Klaipėdos uosto, Pakrančių apsaugos rinktinės ir Technikos mokyklos atstovų komisija surašė priėmimo aktą. Upių laivų grandies vadas Vytautas Jonas Riauka su grandies jūrininkais, PAR vado įsakymu, perėmė be priežiūros paliktą Rusijos hidrografinės tarnybos katerį (sargybinis kateris, borto Nr. 23) ir perplukdė jį į karinį uostą Aplinkos apsaugos ministerija Pakrančių apsaugos rinktinei oficialiai perdavė HML,,Vėtra, kuris tapo KJP gelbėjimo laivu, vėliau KJP valdymo laivu. Pakrančių apsaugos rinktinės karių priesaikos priėmimo ceremonija Klaipėdos Skulptūrų parke. PAR viršininko pavaduotojas Vytautas Urbas (iš kairės), Klaipėdos komendantas plk. ltn. Civilis Norkus, PAR viršininkas Juozapas Algis Leišis ir miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čapas, Prancūzijos ambasados atstovas Klaipėdos skulptūrų parke 28 / Karinės jūrų pajėgos /

30 Pakrančių apsaugos rinktinės įsakymu Nr. 108 patruliavimui jūroje vykdyti buvo organizuota jūrinių laivų grupė, į kurią įėjo: a) gelbėjimo laivas Vėtra, laivo vadas Romualdas Bilys, laivo vado pavaduotojas Viktoras Liulys, denio karininkas Vaidotas Rutavičius, vyr. mechanikas Kazys Alšauskas, mechanikas Petras Ruzgys, radijo stoties viršininkas Julius Miklošas; b) hidrografinis kateris 42 (vėliau pavadintas,,21 (buvęs,,vilnelė ) (katerio vadas Vytautas Mogenis, vyr. mechanikas Gvidas Misiūnas, vyr. vairininkas Piotras Morozovas); c) jūrinis laivas 41 (vėliau pavadintas sargybinis kateris,,22 (buvęs,,metkij ) (katerio vadas Artūras Aukštikalnis, denio karininkas Raimundas Figoras, vyr. mechanikas Vytautas Naujokaitis, mechanikas Artūras Kasnauskas) KJP pradėjo tarnybą krašto apsaugos ministro įsakymu Nr.269k Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Atskiro laivų diviziono vadu paskirtas (nuo ) Raimundas Baltuška pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą KAM įsakymu Nr. 465,,Dėl Karinių jūrų pajėgų vėliavos įteikimo įsakyta Karinių jūrų pajėgų vėliavas įteikti: Pakrančių apsaugos rinktinei; gelbėjimo laivui,,vėtra (borto Nr. 41); hidrografiniam kateriui (borto Nr. 21); sargybiniam kateriui (borto Nr. 22); sargybiniam kateriui (borto Nr. 23); patruliniam kateriui,,vytis-1 ; patruliniam kateriui,,vytis-2 ; patruliniam kateriui (borto Nr. 3); patruliniam kateriui (borto Nr. 4) , siekiant sustiprinti uosto akvatorijos ir jūros pakrančių apsaugą, KAM įsakymu Nr. 478, pagal Pakrančių apsaugos rinktinės vado birželio 18 dieną pateiktą projektą (23 priedas), buvo suformuotas Atskirasis laivų divizionas: a) gelbėjimo laivas Vėtra (borto Nr. 41); b) sargybinis kateris (borto Nr. 22); c) sargybinis kateris (borto Nr. 23); d) patrulinis kateris Vytis-1 ; e) patrulinis kateris Vytis-2 ; f ) patrulinis kateris Amur (borto Nr. 3); g) patrulinis kateris (borto Nr. 4). Laivų įguloms buvo nustatytas 25 procentų atlyginimo priedas už plaukiojimą ir budėjimą laivuose, aprūpinant laivo gyvybingumą ir kovinį pasirengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 504 buvo patvirtintos Krašto apsaugos Karinių jūrų pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų tvirtovės naujo pavyzdžio vėliavos į nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos jūrų uostą dviejų dienų trukmės dalykinio vizito atplaukė pirmas užsienio valstybės karo laivas JAV fregata Hawes (KAM įsakymas Nr. 451). Laivui organizuotas iškilmingas sutikimas, jį aplankė keli tūkstančiai Klaipėdos gyventojų. Laivo vadovybė ir JAV ambasada specialiu laišku padėkojo KAM ir Pakrančių apsaugos rinktinei už puikų laivo vizito organizavimą prieš Klaipėdos įgulos karių iškilmingą rikiuotę, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, dalyvaujant KAM vadovybei, Karinių jūrų pajėgų vėliavas įteikė Pakrančių apsaugos rinktinei jos vadui Juozapui Algiui Leišiui; gelbėjimo laivui,,vėtra (borto Nr. 41) jo vadui Romualdui Biliui; hidrografiniam kateriui (borto Nr. 21) jo vadui Vytautui Mogeniui ir sargybiniam kateriui (borto Nr. 22) jo vadui Artūrui Aukštikalniui. Šv. mišias laikė, Karinių jūrų pajėgų vėliavas ir laivus JAV fregata Hawes buvo pirmasis užsienio karo laivas, kuris aplankė Lietuvą po Nepriklausomybės atkūrimo JAV fregatos Hawes vadą Klaipėdoje pasitinka PAR viršininko pavaduotojas Vytautas Urbas / Karinės jūrų pajėgos / 29

31 Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono (ALD) įkūrimo ceremonija 1992 m. liepos 4 d. Klaipėdoje. Ši diena minima kaip Karinių jūrų pajėgų (KJP) atkūrimo diena. Pagarbą atiduoda Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Juozapas Algis Leišis, šalia Klaipėdos komendantas plk. ltn. Cirilis Norkus. Rikiuotę veda PAR vadas Juozapas Algis Leišis. KJP vėliavos įteiktos gelbėjimo laivo Vėtra (A41) vadui Romualdui Biliui (iš kairės), katerio 21 vadui Vytautui Mogeniui ir katerio 22 vadui Artūrui Aukštikalniui. Vėliavas šventina kariuomenės kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas 30 / Karinės jūrų pajėgos /

32 Karo laivų krikštynų ceremonija Klaipėdoje Iškilminga PAR karių rikiuotė / Karinės jūrų pajėgos / 31

33 pašventino karo kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Šv. Mišiose dalyvavo Žemaitijos vyskupas Antanas Vaičius, Klaipėdos bažnyčių kunigai, stebėjo apie 20 tūkstančių miesto gyventojų ir svečių. Aidint Lietuvos himnui ir griaudint 20 salvių saliutui, rinktinės vėliava buvo įteikta PAR vėliavnešių grupei, laivų vadai iškėlė vėliavas laivuose, po to įvyko Klaipėdos įgulos paradas m. liepos 4-oji nuo tol laikoma Karinių jūrų pajėgų atkūrimo diena Pakrančių apsaugos vado įsakymu suformuotos įgulos Rusijoje planuotoms įsigyti 1124 projekto fregatoms. Laivų vadais paskirti A. Aukštikalnis ir A. Andrušaitis. Įgulos įkurdintos iš Rusijos kariuomenės priešlėktuvinės gynybos raketinio diviziono perimtose tvarkingos būklės kareivinėse, greta Palangos oro uosto. Ten buvusiose raketų saugyklose buvo planuota steigti KJP arsenalą į Klaipėdos uostą pirmą kartą Lietuvos istorijoje oficialaus 6 dienų vizito atplaukė Prancūzijos karo laivas Lieutenant de Vaisseau Le Henaft (KAM įsakymas Nr. 479). Laivą sutiko Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Juozapas Algis Leišis ir Prancūzijos ambasadorius. Sutikimo iškilmėse dalyvavo miesto ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybės atstovai. Laivas buvo prišvartuotas prie naftos įmonės prieplaukos, paruoštos svečių priėmimui. Laive lankėsi LR Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir KAM vadovai, tūkstančiai miesto gyventojų PAR vado įsakymu Nr. 158 suformuota Greito reagavimo kuopa. Jos vadu paskirtas vyr. ltn. Romanas Satkus. Kuopa dislokuota greta Palangos oro uosto, kartu su fregatų įgulomis. Kuopai skirtas kovinio rengimo ir perimto iš Rusijos priešlėktuvinės gynybos dalinio karinio miestelio apsaugos uždavinys /6 Krašto apsaugos ministerijos kolegijoje svarstytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos perdavimas Vidaus reikalų ministerijai ir su tuo susijęs pakrančių apsaugos reorganizavimas. Vyriausybės sprendimu bendras KAM ir VSAT skaitlingumas turėjo likti nepakeistas. Pakrančių apsaugos rinktinę VSAT pasiūlė performuoti į Klaipėdos pasienio rinktinę ir Klaipėdos sienos kontrolės praleidimo punktą. PAR Atskiro laivų diviziono pagrindu ir pagal jo etatus suformuoti Karinę jūrų pajėgų flotilę. Nežiūrint į Pakrančių apsaugos rinktinės vado protestus ir KAM ekspertų siūlymus, pasienio techninio jūros stebėjimo priemones nuspręsta palikti VSAT. PAR vadas Juozapas Algis Leišis ir Prancūzijos karo laivo Lieutenant de Vaisseau Le Henaft vadas apžiūri Garbės sargybos rikiuotę Smiltynėje KAM įsakymu Nr. 287a paskirta komisija karo laivų tinkamumui ir kainai nustatyti rugpjūčio 1 d. Baltijos laivyno štabe Kaliningrade išnagrinėjo duomenis apie perdavimui Lietuvai parengtus mažuosius povandeninės kovos laivus MPK-108 ir MPK-44, rugpjūčio 5 d. apžiūrėjo Liepojoje laivus ir patikrino jų techninę būklę, įsitikino jų tinkamumu Lietuvos KJP ir surašė Laivų tinkamumo ekspertizės aktą. Komisijos pirmininkas: Raimundas Baltuška, VSAT PAR Atskiro laivų diviziono vadas; komisijos nariai: E. Miliauskas, Jungtinio štabo Jūreivystės poskyrio viršininkas; V. Mockus, Jungtinio štabo Jūreivystės poskyrio vyr. karininkas. 32 / Karinės jūrų pajėgos /

34 PAR vado įsakymu Nr. 230 buvo suformuotas Atskiro laivų diviziono štabas. Į štabo karininkų pareigas laikinai paskirti: A. Stankaitis štabo viršininku; V. Tertelis diviziono vado pavaduotoju; D. Prakas vyriausiuoju navigatoriumi parengti ir vadų suderinti bei patvirtinti pirmieji Atskiro laivų diviziono štabo dokumentai: Atskiro laivų diviziono vado įsakymas dėl ginklų ir šaudmenų saugojimo; GL Vėtra patruliavimo planas, suderintas Atskiro laivų diviziono vado ir patvirtintas PAR vado įsakymu. Kateris 21 dalyvauja laivų šventinimo ceremonijoje Baltijos jūroje Sargybinis kateris 22 (buvęs Metkij ) atsišvartuoja nuo Klaipėdos Šiaurės rago krantinės 1992 m. liepos 4 d iš Rusijos pasienio tarnybos perimtos visos pasienio užkardos (Girulių 1992 m. rugpjūčio 5 d., Palangos 1992 m. rugpjūčio 31 d., Karklės 1992 m. rugsėjo 4 d., Nidos 1992 m. rugsėjo 8 d., Juodkrantės 1992 m. rugsėjo 14 d.) ir kontrolės praleidimo postai (Prekybos ir Žvejybos uostų) Klaipėdos uoste 4 dienų dalykinio vizito pirmą kartą lankėsi aštuoni NATO jungtinių karinių jūrų pajėgų karo laivai:,,vilsund,,,groensund,,,lossen (Danija);,,Hurworth,,,Cattistock (Didžioji Britanija);,,Aster (Belgija); Cuxnaven (Vokietija);,,Delfzijl (Nyderlandai). Junginio vadas kmdr. T. I. Hildesley (Didžioji Britanija). Klaipėdoje pirmą kartą oficialiai buvo iškelta NATO vėliava. Ją, dalyvaujant Anglijos karo atašė plk. ltn. Deivid Holliday, iškėlė Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Juozapas Algis Leišis. Laivus jūroje sutiko Atskiro laivų diviziono vadas Raimundas Baltuška, prie uosto krantinės sveikino PAR štabo viršininkas Vytautas Urbas, miesto visuomenės atstovai, NATO valstybių / Karinės jūrų pajėgos / 33

35 Pirmą kartą Lietuvoje besilankiusio NATO karo laivų junginio karininkai lipa į fregatą PAR vadas Juozapas Algis Leišis susitinka atvykusio NATO jungtinių karinių jūrų pajėgų laivų junginio vadą kmdr. T. I. Hildesley. Šventinė PAR rikiuotė Klaipėdos Skulptūrų parke PAR Atskirojo laivų diviziono (ALD) kariai lankosi NATO karo laive PAR vadas J. A. Leišis bendrauja su NATO laivų junginio vadu. 34 / Karinės jūrų pajėgos /

36 diplomatinių misijų vadovai. Junginio ir laivų vadai prisistatė Klaipėdos miesto merui B. Petrauskui, Klaipėdos zonos viršininkui ir Klaipėdos miesto komendantui Ciriliui Norkui ir PAR vadui Juozapui Algiui Leišiui , likus mėnesiui iki KAM nustatyto Pakrančių apsaugos junginio suformavimo termino ( ), Pakrančių apsaugos rinktinės formavimas iš esmės buvo baigtas. Pakrančių apsaugos rinktinėje tarnavo 753 kariai (70,4 % etatų, 132 % nuo įsakymu Nr. 236 užduotos sudėties), tarp jų Atskirame laivų divizione buvo 203 kariai (64 %). PAR laivai pradėjo vykdyti KJP skirtas valstybės suvereniteto užtikrinimo užduotis jūroje (28 priedas, komplektavimo eigos pranešimas). Realizuojant Vyriausybės sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnybą perduoti VRM, KAM įsakymu Nr. 703 Jungtiniam štabui įsakyta: iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties išvesti Atskirą laivų divizioną, jo bazėje suformuoti Karinių jūrų pajėgų flotilę; Kontrolės praleidimo punkto pagrindu suformuoti Klaipėdos atskirą pasienio kontrolės praleidimo punktą; Pakrančių apsaugos rinktinę toliau vadinti Klaipėdos pasienio rinktine KAM įsakymu Nr. 715 Dėl nupirktų iš Rusijos Baltijos laivyno Lietuvos krašto apsaugos ministerijai karo laivų priėmimo buvo sudaryta komisija: komisijos pirmininkas Raimundas Baltuška, VSAT PAR Atskiro laivų diviziono vadas; komisijos nariai: E. Miliauskas, Jungtinio štabo Jūreivystės poskyrio viršininkas; J. Alšauskas, Jungtinio štabo Jūreivystės poskyrio karininkas; Vilimas Mockus, Jungtinio štabo Jūreivystės poskyrio vyr. karininkas; Vytautas Urbas, Pakrančių apsaugos rinktinės štabo viršininkas Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Juozapas Algis Leišis dėl ligos vadovavimą rinktinei perdavė savo pavaduotojui V. Pažarskui ir išvyko gydytis į Vilnių. Suformavęs Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius su lydinčiais karininkais lankosi perimtame Palangos stebėjimo poste. Nidos stebėjimo postas po perėmimo / Karinės jūrų pajėgos / 35

37 Pakrančių apsaugos rinktinę, metus jai vadovavęs vadas tapo pirmos grupės invalidu, baigė tarnybą KAM, neturėdamas Lietuvos Respublikos kariuomenės karinio laipsnio m. Juozapas Algis Leišis tęsė darbą KJP pagal darbo sutartį, parašė pirmąjį Lietuvos karo laivo statutą, kuris pakeitė iki tol veikusį Vilimo Mockaus išverstą SSRS karo laivo statutą, Karo laivo kovinio rengimo vadovą, Kovos už karo laivo gyvybingumo vadovą, Karo laivo įrengimų ir sistemų techninės eksploatacijos taisykles, instrukcijas bei daugelį kitų tarnybą laivuose ir jų įrangos eksploataciją reglamentuojančių dokumentų. Juozapui Algiui Leišiui, 1994 m. kovo 31 d. Prezidento įsaku Nr. 264, suteiktas dimisijos komandoro (jūrų kapitono pagal naują karinių laipsnių sistemą) karinis laipsnis, jis apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2003 m.), Gedimino ordino 1 laipsnio medaliu (1998 m.), Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu, pakvietimo į NATO bei keletu kitų pasižymėjimo ženklų LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 982p suteiktas komandoro leitenanto laipsnis Vytautui Urbui iš Rusijos Baltijos karo laivyno nupirkti ir perimti 1124 projekto mažieji povandeninės kovos laivai MPK-44 ir MPK-108 (pagal NATO klasifikacija,,griša klasė, pagal Lietuvos klasifikaciją lengvoji fregata ), pastatyti 1980 m. ir 1979 m buvo baigtas Pakrančių apsaugos rinktinės formavimas. PAR turėjo 10 laivų ir katerių, tarp jų dvi kovines fregatas, joje tarnavo daugiau kaip 74% etatuose numatytų karių. PAR skaitlingumas sudarė 132% karių nuo KAM įsakyme Nr. 236 Dėl Lietuvos Respublikos pakrantės kontrolės užtikrinimo nurodyto suformuoti pakrančių apsaugos pajėgų brigados skaitlingumo m. spalio 24 d. KAM įsakymas Nr. 236 buvo tinkamai įvykdytas, pirmasis KJP junginys Pakrančių apsaugos rinktinė buvo suformuota, KJP atkurtos. Profesionalios Ekspertinės tarybos narių, vėliau tapusių Pakrančių apsaugos rinktinės pagrindiniais pareigūnais, Krašto apsaugos ministerijos darbo ir valstybės skirtų lėšų, visų Lietuvos piliečių geranoriškos pagalbos dėka, Lietuva per metus nuo karinio laivyno atkūrimo profesionalios Ekspertinės tarybos sukūrimo įgijo visavertes Karines jūrų pajėgas, apginkluotas visus reikalavimus atitinkančiais, tarp jų raketinius ginklus turinčiais karo laivais, sargybiniais ir patruliniais kateriais. Iki 1992 metų lapkričio 1 dienos įsigyti laivai sudarė Lietuvos KJP pagrindą iki 1999 metų, kai buvo gauti pirmieji NATO šalių laivai. Ekspertinė taryba nuveikė jai skirtus darbus parengė KJP koncepciją, struktūrą ir net 8 etatų variantus, patvirtino KJP vėliavą, uniformas ir atributiką, išvertė ir koregavo Rusijos karo laivo statutą (patvirtintas KAM įsakymu Nr. 856). Sudaryta ir ministerijai pateikta karinio laivyno kadrų rengimo sistema, pagal kurią specialistai rengiami Lietuvos universitetuose, karinis išsilavinimas ir karininkų laipsniai gaunami po papildomo rengimo Lietuvos arba užsienio karo akademijose. Ekspertinė taryba išsiaiškino tautiečių karinio laivyno karininkų gyvenamąsias arba tarnybos vietas, pakvietė tarnauti ir gavo sutikimą iš daugelio tarnavusių ir tarnaujančių Rusijos karo laivyne lietuvių karininkų. Deja, iš 20 pateiktų kandidatų iki kovo 9 d. buvo paskirti tik 3 KJP pareigūnai. Daugelis šių žmonių dirbo be atlygio. Skyrimui į pareigas suplanuoti 24 karininkai, 164 laivūnai, 110 jūreivių. Iš Rusijos pasieniečių perimti 4 jūros techninio stebėjimo postai, kurie kontroliuoja 80 procentų teritorinės jūros. Vykdytos karo laivų įsigijimo galimybių paieškos Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje per Lietuvoje akredituotus karo atašė, svarstyti Rusijos laivų statyklų pateikti pasiūlymai, apžiūrėti jų laivai. Bandyta rinktis tinkamus patruliavimui žvejybos laivus. Pasiektas susitarimas dėl laivų perdavimo iš Aplinkos apsaugos departamento, tačiau Vyriausybės sprendimo vykdymas buvo vilkinamas dėl departamento keliamų KJP nepriimtinų laikino perdavimo sąlygų. Buvo pranešta apie prastą KJP ginklavimą. Etatuose numatytiems 973 kariams rinktinėje buvo tik 8 automatai ir 29 pistoletai. Laikinosios tarnybos kariai vykdė pareigas gyvendami namuose, KJP neturėjo kareivinių. Buvo pateikti pasiūlymai: visus jūrinius klausimus KAM toliau svarstyti pasitelkiant specialistus, įvesti vieną iš jų į KAM kolegiją, patvirtinti krašto apsaugos ir karo laivo statutus, paskirti pateiktus kandidatus į pareigas, visiems darbuotojams suteikti karinius laipsnius pagal pateikimus, išskirti lėšas rinktinei formuoti, pradėti pakrančių apsaugos pulko formavimo pradinius darbus, parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl jūrinės laboratorijos ir laivų nedelstino perdavimo, karinių katedrų Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetuose atidarymo, pilietybės Rusijos jūrų karo mokyklose besimokantiems lietuviams išsaugojimo, leidimo tęsti mokslus ir karinę tarnybą iki 1992 m. pabaigos / jūrų ltn. Artūras Stankaitis mokėsi ir užbaigė Laivo vado kursus Vokietijoje. Tai buvo pirmas KJP karininkas, kuris, atkūrus Nepriklausomybę, mokėsi užsienyje KAM įsakymu Nr. 499-K Pakrančių apsaugos rinktinės Atskiro laivų diviziono vadas Raimundas Baltuška paskirtas KJP flotilės vadu KAM įsakymu Nr. 824 Dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Karinių jūrų pajėgų flotilės įkūrimo, Atskiras laivų divizionas išvestas iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties, jo bazėje sukurta Karinių jūrų pajėgų flotilė KAM įsakymu Nr. 824 Dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Karinių jūrų pajėgų flotilės įkūrimo, Atskiras laivų divizionas išvestas iš 36 / Karinės jūrų pajėgos /

38 Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties, jo bazėje sukurta Karinių jūrų pajėgų flotilė (KJPF), tapusi savarankišku Lietuvos kariuomenės struktūriniu padaliniu KAM įsakymu Nr. 825, siekiant tinkamai paskirstyti Pakrančių apsaugos rinktinės materialines vertybes, sudaryta komisija. Komisija atliko materialinių vertybių paskirstymą ir pasirašė aktą Klaipėdos uoste su oficialiu 5 dienų vizitu viešėjo keturi Švedijos karo laivai: Visborg, Norrkoeping, Vastervik, Vasteras. Laivų junginio vadas kontradmirolas Sten Swedlung. (KJPF) KAM paskelbtas įsakymas Nr. 826 Karinių jūrų pajėgų flotilės organizavimo (finansavimo, materialinės techninės bazės, Flotilės nuostatų, struktūros, etatų sąrašo ir kitais) klausimais krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 853 patvirtinti KJP Flotilės nuostatai, struktūra ir etatai. Karinių jūrų pajėgų flotilės funkcijos: ginti Lietuvos uostamiestį ir pajūrį nuo agresijos iš jūros ir Lietuvos valstybinius interesus jūroje; palaikyti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą režimą vidiniuose ir teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje; vykdyti jūros stebėjimą ir žvalgybą; gelbėti žmones, ištiktus nelaimės jūroje; vykdyti reprezentacines funkcijas; tarnauti pagrindine baze lietuviškosios jūreivystės plėtrai. Karinių jūrų pajėgų flotilės struktūra: flotilės vadovybė; štabas; karo jūrų laivai ir kateriai; jūros stebėjimo kuopa; ryšių mazgas; užnugario tarnyba; inžinerinė-techninė tarnyba; hidrografinė tarnyba. Pavaldumas Lietuvos kariuomenės vadui, krašto apsaugos ministrui KAM įsakymu Nr. 856 patvirtintas laikinasis Karo laivo statutas, kurį iš SSRS karo laivo statuto išvertė ir koregavo Vilimas Mockus. Paruošti ir KJP flotilės vado patvirtinti dokumentai: Laikina kovinio paruošimo programa ir karių rengimo planavimo metodika, Kovos už laivo gyvybingumą organizacija. Dokumentus paruošė kmdr. ltn. Vilimas Mockus Jungtinio štabo vyr. karininkas. Lietuvos Respublikos Atkūriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis Pakrančių apsaugos vadui J. A. Leišiui įteikia atkuriamų Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vėliavą / Karinės jūrų pajėgos / 37

39 Nesenai į Lietuvą parplukdytos fregatos 2 ir F-1 su pereinamuoju žymėjimu ruošiasi atsišvartavimui bei išplaukimui į pirmąsias tarptautines pratybas 38 / Karinės jūrų pajėgos /

40 Karinės jūrų pajėgos 1993 metai

41 buvo įkurta Jūros stebėjimo kuopa. Taip prasidėjo Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos įkūrimas ir jos vystymasis m. iš Rusijos kariuomenės perimti Palangos, Klaipėdos ir Nidos jūros stebėjimo postai. Skubiai surinkti karininkai ir liktiniai, postuose pradėjo tarnybą po 12 būtinosios karo tarnybos jūreivių, kuopos vadu paskirtas kpt. ltn. Zigfridas Štrėkys KA ministro įsakymu Nr. 6-K kmdr. ltn. V. Urbas paskirtas KJP flotilės štabo viršininku flotilėje tarnavo 50 karininkų ir 430 puskarininkių, jūreivių ir civilių tarnautojų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Klaipėdos aukštesniosios jūreivystės mokyklos ir KJP. Ilgų metų perspektyvoje bendradarbiavimas išsiplėtojo iki KJP puskarininkių ir karininkų rezervo rengimo iš šios mokyklos ruošiamų kadrų šaudymais iš visų rūšių ginkluotės, tarp jų ir zenitinėmis raketomis, buvo baigtas bendras su Rusijos instruktoriais fregatų įgulų kovininis rengimas. Laivai ir jų įgulos pripažintos pasirengę vykdyti visas jiems būdingas užduotis jūroje Karinių jūrų pajėgų rikiuotės metu flotilės vadas kmdr. Raimundas Baltuška Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vėliavas įteikė fregatai F11 laivo vadui j. jaun. ltn. Artūrui Aukštikalniui ir fregatai F12 laivo vadui kpt. ltn. Artūrui Andrušaičiui. Šv. Mišias laikė, Karinių jūrų pajėgų vėliavas ir laivus pašventino jūrų kapelionas Bernardas Talaišis /12 du Lietuvos karo laivai (fregatos F11, vadovaujama j. jaun. ltn. A. Aukštikalnio, ir F12, vadovaujama kpt. ltn. A. Andrušaičio), parengti pagal kovinio paruošimo programą, pirmą kartą Lietuvos karo laivyno istorijoje dalyvavo tarptautiniuose manevruose Baltijos jūroje US BALTOPS 93. Aštuonių šalių karinių laivų įgulos kartu ruošėsi plaukti ir manevruoti, papildyti atsargas, gelbėti nelaimės ištiktus žmones ir t.t. Iš Klaipėdos uosto išplaukusi birželio 5 d., fregata F11 birželio 7 d. įplaukė į Danijos Orhuso uostą. Tai buvo istorinis įvykis Lietuvos karo laivas pirmą kartą perplaukė Baltijos jūrą /30 flotilės laivai: fregata F11 (vadas j. ltn. A. Aukštikalnis), fregata F12 (vadas kpt. ltn. Artūras Andrušaitis), hidrografinis mokomasis laivas HML Vėtra Fregatos gelbėjimo valtis šešiairklis jalas Fregatos Žemaitis (F11) bocmanas pirmą kartą pakelia KJP vėliavą ant laivo juto Pirmasis KJP šturmanas Vytautas Riauka naviguoja fregatą Klaipėdos uoste. 40 / Karinės jūrų pajėgos /

42 Fregatų krikštynų ceremonijos metu pirmiesiems laivų vadams j. ltn. Artūrui Aukštikalniui ( Žemaitis (F11) ir kpt. ltn. Artūrui Andrušaičiui ( Aukštaitis (F12) buvo įteiktos pašventintos KJP vėliavos Pirmasis fregatos Žemaitis (F11) vadas Artūras Aukštikalnis (iš kairės) ir PAR Jungtinio štabo vyr. karininkas kpt. ltn. Vilimas Mockus ant laivo tiltelio Karo laivų krikštynų ceremonija Baltijos jūroje. Pirmasis fregatos Aukštaitis (F12) vadas kmdr. Artūras Andrušaitis laiko pašventintą laivo lentą KJP flotilės karininkai karo uoste Lengvosios fregatos kovinės galimybės Fregatų krikštynos karo laivų Flotilėje 1993 m. rugpjūčio 1 d. / Karinės jūrų pajėgos / 41

43 (vadas kpt. ltn. R. Bilys) ir hidrografinis kateris HK21 (vadas j. ltn. V. Mogenis), vadovybė ir štabas dalyvavo Lietuvos kariuomenės operatyviniuose mokymuose Barjeras įvyko fregatų krikštynos. Fregatai F11 suteiktas vardas Žemaitis, fregatai F12 Aukštaitis iš Rusijos karo laivyno ir kariuomenės perimti: radiotechniniai stebėjimo postai: Palangos birželio 2 d., Klaipėdos birželio 18 d., Nidos rugpjūčio 9 d., kareivinės (N. Uosto 24) birželio 18 d., ryšių kabelių linijos rugpjūčio 9 d., Kairių poligonas rugpjūčio 20 d Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos stebėjimo postams suteikti koviniai taktiniai 51, 52, 53 numeriai ir pradėtas Jūros stebėjimo kuopos budėjimas iš Švedijos gautas pirmas pasiūlymas dėl Jūros stebėjimo sistemos apžvalgos Švedijoje. Į Švediją dalyvauti seminare dėl oro erdvės ir pakrančių apsaugos technikos aprūpinimo nuo iki komandiruoti kmdr. ltn. V. Urbas ir kpt. ltn. P. Malakauskas. Su Švedijos specialistais aptartos Lietuvos jūros stebėjimo sistemos tobulinimo galimybės / fregatos F-11 kovinės dalies vadas Vaidotas Rutavičius mokėsi ir užbaigė Jūrų žandarmerijos karininkų kursus Prancūzijoje /12 Flotilės vadas kmdr. Raimundas Baltuška dalyvavo JAV tarptautiniame jūrų karo laivynų vadų simpoziume KAM įsakymu Nr Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu apdovanoti labiausiai pasižymėjusieji KJP karininkai: kmdr. ltn. V. Urbas, kmdr. ltn. V. Mockus, kmdr. ltn. J. Alšauskas, kmdr. ltn. V. Sirevičius, kpt. ltn. R. Bilys, kpt. ltn. Z. Štrėkys, jūrų ltn. R. Stonys /21 fregata F11 Žemaitis ir mokomasis laivas HML Vėtra (130 karininkų, puskarininkių ir jūreivių), vadovaujant flotilės vadui Raimundui Baltuškai, lankėsi Švedijos Karlskronos karo laivyno bazėje iš Vokietijoje vykusių laivo vadų kursų Bundesvere (1992 m. lapkričio 2 d m. gruodžio 1 d.) grįžo jūrų ltn. Artūras Stankaitis. Tai buvo pirmas karininkas, kuris atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mokėsi užsienyje (KAM 1992 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr.789) , flotilės vado Raimundo Baltuškos įsakymu Nr. 375-K Artūras Stankaitis paskirtas fregatos F11 Žemaitis vadu m. išgelbėta vokiečių jachtos įgula. Gelbėjimo darbus vykdė katerio įgula, vadovaujama laivo vado J. Bručkaus. Fregatų inauguracijos ceremonija Smiltynėje. Fregatoms suteikti Žemaitis ir Aukštaitis vardai. Laivų lentas su pavadinimais fregatos Žemaitis vado pavaduotojui ltn. Eduardui Karlonui ir Aukštaitis vadui kpt. ltn. Artūrui Andrušaičiui įteikė Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius Į pirmuosius tarptautinius mokymus US BALTOPS 93 fregatos (F11) įgulą ir vadą j. ltn. Artūrą Aukštikalnį (iš kairės) išlydi Flotilės vadas kmdr. Raimundas Baltuška 42 / Karinės jūrų pajėgos /

44 Flotilės vadas kmdr. Raimundas Baltuška perduoda kariuomenės kapeliono monsinjoro Alfonso Svarinsko padovanotą Bibliją kpt. ltn. Vytautui Sirevičiui Flotilės vadas kmdr. Raimundas Baltuška (viduryje) dalyvavo pirmose tarptautinėse pratybose US BALTOPS 93 Danijoj Fregatos Žemaitis (F11) kariai rytinėje rikiuotėje ant juto. Srž. Rimas Mickus (viduryje) ir kiti Fregatos Žemaitis (F11) jūroje. Fregatos Žemaitis (F11) vadas jūrų ltn. Artūras Stankaitis duoda komandas įgulai / Karinės jūrų pajėgos / 43

45 KJP karo laivų flotilėje iš tarptautinių pratybų sugrįžtančius karius pasitinka kariai ir artimieji. Katerį SK23 KJP perdavė uosto narų tarnyba. Kateris naudotas ir kaip ledlaužis. Katerio vadas V. Riauka. Vėliavos stiebas (viduryje). Jį pastatė katerių grandies kariai, vadovaujami V. Riaukos. Stiebas dar vadintas ir Riaukos kryžiumi. 44 / Karinės jūrų pajėgos /

46 Karinės jūrų pajėgos 1994 metai

47 /03-03 Flotilės karininkai kmdr. ltn. Vytautas Urbas, jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas, jūrų vyr. ltn. Algis Rukas dalyvavo Jungtinėse Amerikos valstijose vykusiuose dviejų savaičių karininkų apmokymuose JAV pakrančių apsaugos ir gelbėjimo darbų klausimais iš Danijos karo mokyklos būrių vadų kursų (1994 m. sausio 2 d m. kovo 14 d.) grįžo Komendantinės kuopos vadas vyr. ltn. Algis Zulca (flotilės vado 1994 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. l70-k) KAM įsakymu Nr. 277 mokytis į Švedijos Karalystės karinę jūrų akademiją nuo iki išsiųsti: Svajūnas Bandzevičius, Darius Matuiza ir Jonas Vyšniauskas /12 fregata F12 Aukštaitis dalyvavo tarptautiniuose manevruose Baltijos jūroje US BALTOPS 94. Lankėsi Vokietijos Kylio ir Lenkijos Gdynės uostuose. Fregatai Aukštaitis (F12) vieninteliam iš ne NATO valstybių laivų buvo patikėta šaudyti į plaukiantį taikinį ir šią užduotį laivo komanda įvykdė sėkmingai pirmą kartą NATO valstybės Danijos kariai atvyko į Lietuvą rengti Lietuvos karius taikos palaikymo operacijoms. Tą dieną Klaipėdos uoste išsilaipino daugiau kaip 100 karių su amunicija, ginklais, karine technika. Lankėsi ir Danijos savanorių pajėgų kateriai iš Jūrų žandarmerijos karininkų mokyklos kursų Prancūzijoje (1993 m. lapkričio 1 d m. liepos 31 d.) grįžo jūrų j. ltn. Vaidotas Rutavičius ir buvo paskirtas į fregatos F11 Žemaitis navigacinės kovinės dalies vado pareigas (Flotilės vado 1994 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 508k) /20 kmdr. ltn. Vytautas Urbas ir kpt. ltn. Povilas Malakauskas dalyvavo Švedijoje vykusiame trijų Baltijos valstybių pasitarime teritorinės jūros ir ekonominės zonos kontrolės ir apsaugos klausimais. Kartu su Švedijos specialistais buvo parengtas Lietuvos jūros stebėjimo sistemos tobulinimo projektas /10-10 pirmą kartą Lietuvos karo laivyno istorijoje dalyvavimui NATO manevruose Cooperative Venture 94, pagal programą Partnerystė vardan Fregatos Žemaitis (F11) įgulos nariai vyr. lt. Arūnas Mockus (iš kairės) ir psk. A. Mickus Trys, studijoms į Švediją, atrinkti jaunuoliai Jonas Vyšniauskas (antras iš kairės), Svajūnas Bandzevičius ir Darius Matuiza kalba su Flotilės vadu kmdr. Raimundu Baltuška bei Flotilės personalo skyriaus viršininku jūrų kpt. Vytautu Sirevičiumi 46 / Karinės jūrų pajėgos /

48 taikos, fregata F11 Žemaitis (vadas Artūras Stankaitis) išplaukė iš Baltijos jūros į Šiaurės jūrą. Lankėsi Norvegijos uostuose. Po pratybų Lietuvos karininkai buvo pakviesti stažuotis Karališkojo jūrų laivyno mokyklose / Flotilės inžinerinės-techninės tarnybos remontininkas-elektrikas jūrų j. psk. Giedrius Premeneckas mokėsi Vokietijos karinėje jūrų mokykloje (KAM 1994 rugsėjo 19 d. įsakymas Nr.748, Flotilės 1994 rugsėjo 30 d. įsakymas Nr.644-k) /25, pažymint Latvijos nepriklausomybės kovų 75-metį, Rygoje lankėsi fregata F12 Aukštaitis ir HML Vėtra. Vizitui vadovavo Flotilės štabo viršininkas kmdr. ltn. Vytautas Urbas. Vyr. ltn. Vytautas Bardauskas Žemaitis (F11) vado pavaduotojas ltn. Arūnas Mockus (iš kairės) ir ltn. Eugenijus Valikovas Gyvybingumo mokymai fregatoje Žemaitis (F11). Danai parodė imitacijas. Bocmanas Rimantas Mickus (iš kairės) Mokymai su KOP lėktuvu L39 / Karinės jūrų pajėgos / 47

49 Fregatos reaktyvinių bombų svaidyklės RBS-600 paruošimas kovai. Vadovauja jūrų ltn. Kęstutis Macijauskas. 48 / Karinės jūrų pajėgos /

50 Užsienio šalies karininkai ruošiasi lipti į fregatą iš greitaeigės laivo valties. / Karinės jūrų pajėgos / 49

51 / Flotilės kovinio parengimo skyriaus viršininkas kpt. ltn. Kęstutis Macijauskas išsiųstas mokytis į JAV karinio jūrų laivyno koledžą (KAM 1994 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. 885, Flotilės 1994 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 708-k) KJP karo laivų flotilėje lankėsi JAV kariuomenės delegacija, kurią sudarė JAV gynybos atašė Lietuvoje ir gynybos departamento atstovai. Svečius pasitiko Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Vizito metu pristatyti KJP laivai, organizuota Klaipėdos uosto apžiūra iš katerio H /12-11 jūrų vyr. ltn. A. Rukas ir kpt. ltn. E. Misiukevičius ir j. vyr. ltn. dalyvavo Novegijoje vykusiuose apmokymuose priimant ir perduodant Norvegijos karo laivyno patrulinį Storm klasės laivą KJP karo laivų flotilėje lankėsi Seimo nacionalinio saugumo komiteto nariai Saulius Pečeliūnas, Vytautas Petkevičius, kariuomenės vadas brg. gen. Jonas Andriškevičius bei kiti. Svečius sutiko KJP vadas. Seimo nariams buvo pristatytos KJP pagrindinės užduotys, tikslai, karo laivai ir jų ginkluotė Klaipėdoje, Norvegijos karo laivų vizito metu, Norvegijos Vyriausybė Lietuvos karo laivynui padovanojo neginkluotą patrulinį Storm klasės laivą, kuris tą pačią dieną buvo pakrikštytas Dzūkas (P31) vardu. Laivo krikšto motina tapo Klaipėdos miesto vicemerė Audronė Daujotienė. Dovaną Lietuvos jūreiviams perdavė Norvegijos laivyno kmdr. Aleksas Northusas. Laivo vadu paskirtas jūrų vyr. ltn. Vytautas Mogenis. Nuo 1994 m. Lietuvos karo laivai jau buvo įtraukti į visus pagrindinius pasaulio karo laivų žinynus. Pradėta jūrininkus ruošti užsienyje. Lietuvos karinis laivynas daug dėmesio ir paramos sulaukė iš JAV ir Skandinavijos šalių kolegų, plėtėsi trijų Baltijos šalių karinių laivynų bendradarbiavimas m. KJP flotilės vado įsakymu, pradėta formuoti katerių grandis. Katerių grandį sudarė: HK-21, DSK-22, SK-23, SK-24 ir Vytis-1. Pirmasis katerių grandies vadas buvo lvn. A. Kalvelis. Katerių nurašymas ir perdavimas: Vytis-1 perduotas krašto apsaugos savanoriškosioms pajėgoms; DSK-22 ir SK-24 nurašyti. KJP laivus aplankė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikos klausimais V. Slokomba. Patrulinio laivo P31 Dzūkas vadas jūrų vyr. ltn. Vytautas Mogenis. 50 / Karinės jūrų pajėgos /

52 Norvegijos padovanotas patrulis laivas, būsimasis P31 Dzūkas, švartuojamas prie krantinės Klaipėdoje Aukštaitis (F11) mokymuose jūroje / Karinės jūrų pajėgos / 51

53 Fregata Žemaitis stovi Stavangerio uoste Norvegijoje po tarptautinių mokymų Cooperative venture Žemaitis (F11) jūreiviai Stavangerio mieste Norvegijoje Draugiškos futbolo varžybos Norvegijoje. Žemaitis įgula vilki rudus marškinėlius 52 / Karinės jūrų pajėgos /

54 Karinės jūrų pajėgos 1995 metai

55 /06, vykdant Baltijos šalių kariuomenės vadovybės susitikimo 1994 m. lapkričio mėn. sprendimą dėl Karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimo, vyko Estijos (vadas jūrų kpt. R. Leit), Latvijos (vadas jūrų kpt. G. Zeibots) ir Lietuvos KJP (vadas kmdr. R. Baltuška) vadų pasitarimas, kuriame buvo svarstomi šie klausimai: pasirengimo tarptautiniams manevrams Baltijos jūroje 1995 m. suderinimas, Jūros stebėjimo sistemos projekto, siūlomo Švedijos gynybos ministerijos, aptarimas, Baltijos valstybių jūros karininkų rengimo Švedijos jūrų karo akademijoje programos patikslinimas, Norvegiškų katerių eksploatacijos klausimų aptarimas. Priimti susitarimai: Baltijos šalims būtina dalyvauti tarptautiniuose manevruose BALTOPS 95, laikyti būtinu trijų Baltijos šalių Jūros stebėjimo sistemos kūrimą, sutikti su Švedijos siūloma Baltijos šalių jūrų karininkų paruošimo programa Švedijos jūrų karo akademijoje, apie visas norvegiškų patrulinių laivų eksploatacijos problemas teikti savitarpio informaciją, panaudoti 1995 m. siūlomus mokymus pagal PfP programą Baltijos šalių eskadrai kurti Karinių jūrų pajėgų flotilės vado įsakymu Nr. 5 patrulinis laivas Dzūkas įvedamas į eksploataciją ir jau sausio 3 d. išplaukia į pirmąjį mokomąjį reisą, tuo pačiu atlikdamas teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolę vykdant Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimą Nr. 17 Dėl teritorinės jūros ir gynybos sistemos techninių priemonių įrengimo pagal programą Jūros ir pakrančių stebėjimo sistema ir KAM 1994 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 853 Dėl projekto Jūros, Kuršių marių kontrolės ir gynybos vykdymo, pradėtas bendras darbas su Švedijos (Danijos) specialistais, kuris baigėsi 1997 m. naujos stebėjimo sistemos įdiegimu KAM įsakymu Nr. 219 Karinių jūrų pajėgų flotilė performuota į Karines jūrų pajėgas. Šiuo įsakymu iš motorizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas struktūros išvestas Klaipėdos 7-asis Dragūnų Pamario motorizuotas pėstininkų batalionas ir perduotas į Karinių jūrų pajėgų tiesioginį pavaldumą, pavadinant jį Klaipėdos 7-uoju Dragūnų Pamario gynybos batalionu. Batalionas buvo įkurtas Batalionui nuo įkūrimo dienos vadovavo plk. ltn. Rimantas Baltušis. Norvegijos KJP delegaciją su duona ir midumi pasitinka KJP vadas kmdr. Raimundas Baltuška ir jo padėjėjas psk. Michailas Karpuzovas Nuo 1996 m. iki 1999 m. pab. Dragūnų pamario gynybos batalionas (PGB) priklausė KJP. Prie vietovės maketo KJP vadas fl. adm. R. Baltuška ir Dragūnų PGB vadas plk.ltn. Rimantas Baltušis (dešinėje). 54 / Karinės jūrų pajėgos /

56 Storm klasės patrulinis laivas P31,,Dzūkas pasiruošęs vykdyti KJP užduotis. / Karinės jūrų pajėgos / 55

57 Latvijos KJP vadą jūrų admirolą Gaidį Zeibots sutinka kmdr. R. Baltuška ir F11 Žemaitis (F11) vadas kpt. ltn. A. Stankaitis Baltijos valstybių KJP vadų susitikimas Baltijos šalių KJP vadų susitikimas Fregata dalyvauja buksyravimo mokymuose su Latvijos minų paieskos laivu: špilio pagalba buksyravimo lynas tempiamas ant denio Latvijos KJP vado jūrų admirolo Gaidis Zeibots susitikimas fregatoje Žemaitis (F11). Raportuoja fregatos F11,,Žemaitis vadas kpt. ltn. A. Stankaitis. 56 / Karinės jūrų pajėgos /

58 Pagrindinė bataliono užduotis buvo ginti Klaipėdos jūrų uostą ir neleisti priešui išsilaipinti vakarinėje Lietuvos pakrantėje bei karinio rezervo rengimas Klaipėdos regionui. Jau 1995 m. bataliono štabo karininkai pirmą kartą dalyvavo tarptautiniuose mokymuose,,jaguar 95 Danijoje ir,,cooperative Nuger JAV / fregatos jrv. Andrius Kaikaris mokėsi ir užbaigė Jūrų karo akademiją JAV. Jis buvo pirmasis Lietuvos KJP karininkas, pabaigęs mokslus JAV KJP akademijoje /16. Švedijos ginkluotųjų pajėgų vado gen. Owes Viktorinas kvietimu Švedijoje vykusiuose renginiuose dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas brg. gen. Jonas Andriškevičius ir Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas kmdr. ltn. Vytautas Urbas. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolą Nr. 17, pagal,,baltijos šalių suvereniteto stiprinimo programą pasirašyta sutartis su Švedija dėl jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos vystymo. Sutartį Švedijoje Lietuvos vardu gegužės 10 d. pasirašė Lietuvos kariuomenės vadas brg. gen. Jonas Andriškevičius, Švedijos vardu gegužės 16 d. pasirašė adm. Torbjornas Hultmanas m., padedant Švedijai, buvo pradėta kurti moderni jūros ir pakrančių stebėjimo sistema. Baltijos jūros dalyje. Šiose pratybose žygio vadas buvo kmdr. Raimundas Baltuška, žygio štabo viršininkas kpt. ltn. Olegas Mariničius. Svarbiausia šiose pratybose buvo visų dalyvavusiųjų susikalbėjimas ir bendrų veiksmų supratimas. Ptatybos buvo vykdomos anglų kalba. Jungtinės Karalystės Vyriausybė, partnerystės vardan norėdama pagerinti taikos pratybų koordinavimą, skyrė materialinę paramą Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms: kompiuterinę ryšio įrangą. Karališkojo jūrų laivyno karininkai sukomplektavo minėtą įrangą Lietuvos laivuose ir apmokė personalą kaip ja naudotis /10 fregata F12,,Aukštaitis dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Cooperative Jaguar nuo fregatų Aukštaitis (F12) ir Žemaitis (F11) demontuoti torpediniai įrenginiai DTA /19 fregata F11 Žemaitis dalyvavo pirmuose Baltijos šalių karo laivynų mokymuose Amber sea ( Gintarinė jūra ), kurie vyko Latvijos teritoriniuose vandenyse. Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūrininkai dalyvavo laivynų artilerijos, minų aptikimo bei jų padarymo nekenksmingomis ir gelbėjimo programose. Pagrindinis šių pratybų uždavinys buvo pasiruošimas kasmetinėms JAV ir NATO sąjungininkų bei partnerių laivynų pratyboms US BALTOPS-95, kurios vyko birželio 6-10 d. pietvakarinėje Pirmoji Baltijos šalių jūrų kadetų laida Švedijos jūrų karo akademijoje. Lietuvos kadetai Svajūnas Bandzevičius (iš dešinės), Darius Matuiza ir Jonas Vyšniauskas / Karinės jūrų pajėgos / 57

59 /12 Baltijos jūroje vyko tarptautiniai mokymai BALTOPS 95, kuriuose dalyvavo fregata F11 Žemaitis (krašto apsaugos ministro įsakymas Nr. 369). Laivo vadas vyr. ltn. Artūras Stankaitis, žygio štabo vadas kmdr. Raimundas Baltuška, žygio viršininkas kpt. ltn. Olegas Mariničius. Fregata F11 Žemaitis šiuose manevruose vadovavo dvejoms pratyboms: povandeninių laivų stebėjimo ir naktinio plaukiojimo. Tai rodė, kad kitų šalių specialistai gerai vertina Lietuvos karo jūreivių profesinį pasirengimą. Lietuvos jūrininkams įspūdį paliko tai, kad pasibaigus manevrams ir grįžus į Aarhuso uostą (Danijoje), laivui Žemaitis buvo palikta prestižinė vieta prie krantinės pačiame uosto centre. Prie Lietuvos fregatos prisišvartavo Danijos karalienės Margaretės II jachta. Mes buvome laimingi, galėdami išreikšti pagarbą karalienei, dalyvaudami iškilmingoje laivų rikiuotėje jūroje ir stovėdami netoli jos jachtos, sakė kmdr. Raimundas Baltuška /25 Klaipėdoje lankėsi vienas iš didžiausių ir moderniausių JAV karinio laivyno laivų Philippine Sea. Šis laivas vadovavo manevrams BALTOPS m. birželio 23 d. KJP laivus aplankė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikos klausimais V. Slokombas. Svečias nuoširdžiai pasidžiaugė, kad lietuvių karo jūrininkų dalyvavimas manevruose BALTOPS 95 buvo gerai įvertintas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius manevruose labiausiai pasižymėjusiems jūrininkams įteikė padėkos raštus Karinėse jūrų pajėgose lankėsi Vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas gen. Georgas A. Joulwanas /07 Klaipėdą aplankė Prancūzijos karo laivai Amyot D Inville ir Commandant L. Herminier. JAV karinio laivyno kreiseris,,philippine Sea Klaipėdoje. 58 / Karinės jūrų pajėgos /

60 Danijos Savanoriškųjų krašto apsaugų jūrų pajėgų katerių vizitas į Klaipėdą m. per Jūros šventę / Karinės jūrų pajėgos / 59

61 , siekiant užtikrinti varpų panaudojimą laivuose laikui žymėti, palaikant karinių laivų jūrines tradicijas, KJP laivuose ir kateriuose įrengiami varpai. Varpai naudojami laikui žymėti laivams stovint prie krantinės ar nuleidus inkarą gero matomumo sąlygomis LR vidaus reikalų ministras Romasis Vaitekūnas ir LR krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius pasirašė įsakymą Nr. 603/461 Dėl tarpžinybinio plano, vykdant teritorinės jūros apsaugą patvirtinimo, kuriame numatomas karo laivų budėjimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir patruliavimas teritorinėje jūroje jūroje sulaikytas MSTB klasės laivas su 64 nelegaliais migrantais kasmetinėje Jūros šventėje dalyvavo Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, Jungtinės Karalystės gynybos atašė Lietuvoje plk. ltn. Nigelas Langas su žmona. Svečiai dalyvavo vainikų nuleidimo ceremonijoje Baltijos jūroje. Plaukė KJP vadovavimo ir aprūpinimo laivu Vėtra (A41). Prezidento garbei buvo saliutuojama buvo minimos 60-osios Lietuvos karinių jūrų pajėgų įkūrimo metinės. Klaipėdos senamiesčio foto galerijoje buvo organizuota nuotraukų paroda. Renginyje dalyvavo ir vienintelis gyvas likęs karo laivo Prezidentas Smetona įgulos narys, psk. Zenonas Šidlauskas nuolatiniam teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos stebėjimui KJP vado įsakymu Nr. 92 skiriamas kovinis budėjimas Palangos, Klaipėdos ir Nidos stebėjimo postuose. Siekiant užtikrinti jūros stebėjimą ir jūrinės padėties informacijos analizę, KJP operatyvinis budėtojas iš Karo laivų krantinės perkeliamas į Klaipėdos stebėjimo postą (KJP vado įsakymas Nr. 97) Kariuomenės generalinio štabo viršininkas ir Pasienio policijos departamento prie VRM vyriausiasis komisaras patvirtino,,kam kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivų, budinčių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ar patruliuojančių teritorinėje jūroje, iškvietimo neatpažintiems laivams patikrinti, persekioti, sulaikyti, palydėti ar buksyruoti taisykles, kurias parengė KJP / fregatos F-11 Žemaitis kovinės dalies vadas jūrų ltn. Renius Pleškys mokėsi ir užbaigė specialius kursus Collingwoode D. Britanijoje. Karinėse jūrų pajėgose lankėsi Vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas gen. Georgas A. Joulwanas. Svečias apžiūri fregatą,,žemaitis. 60 / Karinės jūrų pajėgos /

62 Bendros pratybos su Prancūzijos fregata. Vyksta logistinis aprūpinimas jūroje. / Karinės jūrų pajėgos / 61

63 įsakymas Nr. 623). Šiuose mokymuose dalyvavo fregata F12 Aukštaitis (vadas kpt. ltn. Artūras Andrušaitis, žygio štabo vadas KJP vadas kmdr. Raimundas Baltuška, žygio štabo viršininkas l. e. Kovinio parengimo skyriaus viršininko pareigas kpt. ltn. Olegas Mariničius. Žygio štabas: vyr. raketininkas kpt. ltn. S. Kozel; vyr. minininkas kpt. ltn. Eduard Karlonas; vado pavaduotojas eksploatacijai ir remontui vyr. ltn. Algis Rukas , bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriumi ir Pakrančių apsaugos rinktine, sulaikytas laivas,,korsar su 60 nelegalių emigrantų. Operacijos metu laivo sulaikymui buvo panaudotas patrulinio laivo Dzūkas (P31) ginklas. ordino 3-iojo laipsnio medaliu apdovanoti: kpt. ltn. R. Bilys, jūrų vyr. ltn. V. Mogenis, kpt. ltn. V. J. Riauka, jūrų vyr. ltn. Artūras Stankaitis, kmdr. ltn. Vytautas Urbas m. Karinių jūrų pajėgų flotilės vadas parengė Lietuvos karinių jūrų pajėgų struktūrą ir etatų skaičius, kuri iš viso sudarė 1500 žmonių (4-5 kovinių laivų grupė, 2-3 pagalbinių ir gelbėjimo laivų, 3-4 katerių Kuršių marių katerių grupė, Greitojo reagavimo kranto gynybos bataliono (Pamario dragūnų) ir kitų padalinių) 2006 metams. Aukštaitis (F11) vadas kpt. ltn. Artūras Andrušaitis valdo laivą nuo tiltelio Garbės sargybos būrys Kretingoje dalyvavo perlaidojant Lietuvos kariuomenės kūrėjo, tarpukario Lietuvos vyriausiojo kariuomenės sanitarijos gydytojo, žymaus kultūros veikėjo brg. gen. Vlado Nagevičiaus ir jo žmonos palaikus /23 iš Švedijos į KJP atvyko Švedijos karo jūrų akademijos karininkai kmdr. ltn. Stefanas Pūke ir kmdr. ltn. Jensas Lingrenas, siekdami susipažinti su konkurso tvarka į Švedijos karo jūrų akademiją atrinktais kandidatais ir jų tėvais /13 Baltijos jūroje vyko tarptautiniai manevrai COOPERATIVE JAGUAR 95 (krašto apsaugos ministro /21 pagal bendradarbiavimo planą Baltijos valstybėse KJP lankėsi Danijos laivyno vadas kontradmirolas K. H. Vinteris , vykdydamas karių aprangos reformos programą, krašto apsaugos ministras pasirašė įsakymą Nr. 691 Dėl karinių jūrų pajėgų karių aprangos reformos /30 Karo uoste lankėsi Švedijos karalystės karo laivai ( KJP vado įsakymas Nr. 117). Laivų vizito metu Klaipėdoje lankėsi Švedijos Karališkojo karo laivyno vadas kontradmirolas Frankas Rosenius ir jį lydinti delegacija ( KJP vado įsakymas Nr. 118) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 776 už reikšmingus asmeninius nuopelnus kuriant bei stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu apdovanoti: jūrų kpt. Artūras Andrušaitis, kmdr. Raimundas Baltuška. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 777 už reikšmingus asmeninius nuopelnus Lietuvos Respublikos krašto apsaugai Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Kariai padeda fregatos kokui ruošti pietus 62 / Karinės jūrų pajėgos /

64 Dzūkas (P31) be patrankos jūroje / Karinės jūrų pajėgos / 63

65 Fregata Aukštaitis (F12) jūroje būrinio laivo fone. 64 / Karinės jūrų pajėgos /

66 Karinės jūrų pajėgos 1996 metai

67 / KJP jūreiviai Aivaras Birbalas, Antanas Mažūna ir Giedrius Auksorius mokėsi ir užbaigė Karinę jūrų akademiją Švedijos Karalystėje KJP vadas kmdr. Raimundas Baltuška dalyvavo Baltijos šalių Lietuvos, Latvijos ir Estijos KJP vadų pasitarime /12-12 kovinio parengimo skyriaus vyr. artileristas kpt. ltn. Olegas Mariničius pagal IMET programą mokėsi ir užbaigė Jūrų pajėgų štabo koledžą JAV įkurta Ryšių ir stebėjimo tarnyba, kuri 1997 m. sausio 30 d. pavadinta Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba /25 Hiustone (JAV) vyko pratybų Cooperative Tide 96 simpoziumas ir praktiniai mokymai. Juose dalyvavo KJP štabo viršininkas kmdr. ltn. Vytautas Urbas ir fregatos Aukštaitis (F12) vadas kpt. ltn. Artūras Andrušaitis /23 Kovinio parengimo skyriaus vyr. minininkas kpt. ltn. Eduardas Karlonas ir fregatos Žemaitis (F11) vado pavaduotojas kpt. ltn. Arūnas Mockus dalyvavo Belgijoje vykusiame priešmininės gynybos karo žaidime Cooperative Bold Raven vykdant valstybės gynimo tarybos 1995 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 7 rekomendacijas, pasirašytas Vyriausiojo pasienio policijos komisaro ir KJP vado įsakymas Nr. 145/28 Dėl jūros stebėjimo sistemų sujungimo, apjungiant jūros stebėjimo sistemas, įkurtas jungtinis Pasienio policijos departamento ir KJP valdymo centras, kurio nuostatai patvirtinti Vyriausybės 1996 m. liepos 29 d. nutarimu Nr /15 KJP lankėsi Švedijos Karališkojo karo laivyno vadas viceadmirolas Peteris Nordbeckas ir jį lydin- tys asmenys: planavimo viršininkas kmdr. Stefanas Engdahlas, adjutantas mjr. Erikas Hammarskjoldas, Švedijos karo atašė plk. ltn. Erlinas Johansenas. Delegaciją Palangos oro uoste sutiko vadas kmdr. Raimundas Baltuška ir štabo viršininkas kmdr. ltn. Vytautas Urbas. Svečius Karo uosto krantinėje sutiko Garbės sargybos būrys, štabo karininkas bei laivų vadai. Svečiai susipažino su Lietuvos kariniu laivynu, apžiūrėjo Jūrų stebėjimo postą. Buvo aptartos paramos Lietuvos kariniam laivynui suteikimo galimybės fregatose Žemaitis (F11) ir Aukštaitis (F12) demontuotos radiolokacinės sistemos NRLS Don Klaipėdoje lankėsi Danijos kariuomenės vadas gen. Kristianas Vitas (Christian Hvidt). Svečiui buvo pristatyta KJP ir Dragūnų batalionas. KJP vyr. artileristas kpt. ltn. Olegas Mariničius (iš kairės) ir fregatos Aukštaitis (F12) vadas kpt. ltn. Artūras Andrušaitis (viduryje) pristato fregatos ginkluotę kariuomenės vadui brig. gen. Jonui Andriškevičiui Radiolokacinių sistemų operatoriaus tarnyba Jūros stebėjimo poste 66 / Karinės jūrų pajėgos /

68 /18 Gotlande (Švedija) vyko tarptautinės pratybos Baltic TTE (Jūrų teisės paieškos ir gelbėjimo pratybos). KJP šiose pratybose atstovavo: fregatos Aukštaitis (F12) vadas kpt. ltn. Artūras Andrušaitis, Ryšių ir jūros stebėjimo tarnybos viršininkas ltn. Artūras Voveris, Palangos jūros stebėjimo posto viršininkas ltn. Andrejus Kolesnikovas, fregatos Aukštaitis (F12) med. felčeris Michailas Karpuzovas. Delegacijos vadovu buvo paskirtas KJP štabo viršininkas kmdr. ltn. Vytautas Urbas. Delegacijos sudėtyje taip pat buvo Susisiekimo ministerijos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Pasienio policijos departamento prie VRM ir Muitinės departamento atstovai /28 pajūryje vyko tiriamieji mokymai Pajūrio zonos gynybos organizavimas, kuriuose dalyvavo KJP, Klaipėdos apskrities teritorinis gynybos štabas, Karinės oro pajėgos, Motopėstininkų batalionas, Atskiras jėgerių batalionas ir Atskiras komendantinis batalionas. Mokymų vadovas Lietuvos kariuomenės vadas\ gen. mjr. Jonas Kronkaitis /05 Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste su draugišku vizitu lankėsi Švedijos Karališkojo karo laivyno mokomieji burlaiviai Gladan ir Falken /11 pagal karinių ryšių su JAV programą į Garmisch-Partenkirchen (Vokietija) dalyvauti konferencijoje aplinkos apsaugos klausimais buvo išvykę štabo viršininkas kmdr. ltn. Vytautas Urbas ir vado pavaduotojas užnugariui mjr. Antanas Mikutis /24 JAV pakrančių apsaugos instruktoriai KJP kariams pravedė laivų įstatymų pažeidėjo sulaikymo ir apžiūros grupių užsiėmimus ir treniruotes /13 Klaipėdoje lankėsi Švedijos Karališkojo laivyno laivai: Goeteborg, Hugin, Mode, Munin ir Vidar /18 KJP vyr. radioelektronikas kpt. ltn.renius Pleškys dalyvavo jūrų taktikos kursuose Karo laivyno centre Portsmute (Anglija) pirmą kartą Lietuvoje lankėsi Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas gen. Ove Viktorinas ir jį lydintys kmdr. Bengtas Bjorkmanas bei generolo adjutantas Tomis Goransenas. Garbės svečius dešiniojoje Danės upės krantinėje sutiko Jūreivių garbės sargybos būrys. Kateriu KJP vadas kmdr. Raimundas Baltuška Pirmasis fregatos F12 Aukštaitis vadas kpt. ltn. Artūras Andrušaitis Mokymus iš fregatos Žemaitis (F11) pagrindinio valdymo posto veda vyr. ltn. Artūras Stankaitis (dešinėje) ir vyr. ltn. Eduardas Karlonas / Karinės jūrų pajėgos / 67

69 Danijos kariuomenės vado gen. Kristiano Vito vizitas Karinėse jūrų pajėgose. Ginklus pristato bataliono vadas plk.ltn. Rimantas Baltušis. HK-21 svečiai ir juos lydintys asmenys buvo nuvežti į fregatą Žemaitis (F11). Švedai taip pat lankėsi Klaipėdos jūros stebėjimo poste, KJP valdymo centre, kurio įrangą ir jūros stebėjimo sistemos radarus Lietuvos kariniam jūrų laivynui dovanojo /23 KJP vadas kmdr. R. Baltuška dalyvavo tarptautiniame karinių jūrų pajėgų simpoziume Halifax Kanadoje /06-18 patrulinio laivo Dzūkas (P31) vadas jūrų vyr. ltn. Vytautas Mogenis, pagal karinių ryšių su JAV programą dalyvavo jūrinės praktikos stažuotėje JAV pakrančių apsaugos laive Gallatin Jungtinės karalystės vyriausybė, norėdama pagerinti Partnerystės vardan taikos pratybų koordinavimą, skyrė materialinę paramą Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms: kompiuterinę ryšio įrangą. Karališkojo jūrų laivyno karininkai sukomplektavo minėtą įrangą Lietuvos laivuose ir apmokė personalą ja naudotis m. vasarą Didžiosios Britanijos Karališkasis karo laivynas Lietuvos jūreiviams (laivui,,vėtra (A41) padovanojo 5,5 m ilgio ir 2,12 m pločio, galintį išvystyti 45 mazgų greitį, navigacinį katerį /17 fregatos Žemaitis (F11) ir Aukštaitis (F12) dalyvavo tarptautiniuose manevruose US BALTOPS-96 (KAM įsakymas Nr. 326). Manevrai prasidėjo Flensburgo uoste (Vokietija) ir baigėsi Karlskronos uoste (Švedija) /25 štabo ir aprūpinimo laivas Vėtra (A41) Kylyje (Vokietija) dalyvavo Kylio savaitės renginiuose, o /30 bendrose Danijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos karo laivynų paieškos ir gelbėjimo pratybose Rione (Danijoje) /10 su draugišku vizitu lankėsi JAV pakrančių apsaugos laivas Gallatin. Dar beviešint Gallatin laivo įgulai, /9 Lietuvos KJP aplankė Bundesvero KJP inspektorius viceadmirolas H. R. Bornmeris. Svečias 68 / Karinės jūrų pajėgos /

70 Danijos kariuomenės vadas gen. Kristianas Vitas įteikia jūrų karininkų kardus Lietuvos kariuomenės vadui brig. gen. Jonui Andriškevičiui KJP štabo baltojoje salėje Fregatos Aukštaitis (F12) vadas kmdr. ltn. Olegas Mariničius pristato fregatos vairinės įrangą Danijos kariuomenės vadui apžiūrėjo karo laivus, užsuko į Nidos jūros stebėjimo postą, dalyvavo diskusijoje apie Lietuvos karo laivyną /06 lankėsi NATO (SHAPE) mokyklos Oberamergau (Vokietija) karininkai: plk. Brianas R. Badgenas (JAV oro pajėgos), plk. ltn. Arthuras Johnas Grittenas (JK oro pajėgos) ir plk. ltn. Ottas Denzelis (Vokietijos kariuomenė), kurie vedė paskaitas aplinkosauginio švietimo karinėse struktūrose klausimais /21 vyko tarptautiniai mokymai Amber sea 96. Šiuose mokymuose Lietuvos KJP atstovavo fregata Žemaitis (F11) (77 kariai) ir aprūpinimo laivas Vėtra (A41) (35 kariai). Šie mokymai susidėjo iš kranto fazės ir dviejų jūrinių fazių. Kranto fazėje Rygoje Lietuvos laivų įgulos dalyvavo: apžiūros grupių treniruotėse, radijo ryšio treniruotėse. bendro plaukiojimo junginiuose treniruotės krante. Pirmoje mokymų jūrinėje dalyje, kurios metu laivai praplaukė 430 mylių, buvo vykdomi šie pratimai: farvaterio tralavimas, bendras plaukiojimas junginyje, paieška rajone ir pagalbos suteikimas avariniam laivui, oro, antvandeninių taikinių paieška ir sekimas, laivų buksyravimas, bendras junginio inkaravimas ir inkaravietės gynybos operacijos. Antrosios fazės metu laivai jūroje atliko tokius pratimus: artileriniai šaudymai, embargo operacijos. Šaudymo į taikinius užduotis fregata Žemaitis (F11) įvykdė labai gerai. Pirmą kartą Amber Sea mokymų metu buvo sudarytas pastovus tarptautinis štabas, kuris vadovavo visų manevrų eigai. Štabas buvo dislokuotas aprūpinimo laive Vėtra (A41). Šių mokymų patirtis patvirtino prielaidą panaudoti laivą kaip plaukiojantį komandinį punktą, padidinus jo ryšio priemonių galimybes. Reikia paminėti, kad tarptautinių mokymų metu laivų įgulos atlieka ne tik kovines užduotis, bet ir arčiau susipažįsta su kitų tautų kultūra, užmezga dalykines pažintis /13 Klaipėdoje viešėjo Didžiosios Britanijos Karališkojo laivyno kateriai Example, Smiter ir Explorer. Katerių vizito metu Klaipėdoje lankėsi Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje T. T. Macanas, gynybos atašė plk. ltn. N. Langas, Lietuvos kariuomenės vadas / Karinės jūrų pajėgos / 69

71 Patrulinių, Storm klasės, laivų mokymai jūroje Jūreiviai valo didžiąją fregatos patranką AK-725 Jūreiviai atlieka fregatos greitašaudės patrankos AK-630 techninį aptarnavimą 70 / Karinės jūrų pajėgos /

72 Fregata audringoje jūroje Atliekamas fregatos kasdieninis aptarnavimas Šturmanas V. Riauka / Karinės jūrų pajėgos / 71

73 gen. mjr. Jonas Andriškevičius ir Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Povilas Malakauskas. Tik išvykus britų kateriams, uoste švartavosi dar vienas JAV karo laivas Uss Samuel Eliot Morrison. Vizito metu JAV jūrininkai aplankė vaikų namus Giruliuose ir Klaipėdoje, Klaipėdos jūrų muziejų ir delfinariumą. Po draugiškų JAV karinio laivo įgulos ir Lietuvos KJP komandų krepšinio varžybų, amerikiečiai apžiūrėjo laivus /17 Klaipėdoje lankėsi JAV karo laivyno Europoje vadas kontradmirolas Deividas S. Billas / fregatos felčeris lvn. Michailas Karpuzovas mokėsi ir užbaigė San Antonio kalbų centrą JAV /30 laivas Aukštaitis (F12) Kaliningrade dalyvavo 300-ųjų Rusijos karo laivyno metinių šventiniuose renginiuose (KAM įsakymas Nr. 468) Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 914 patvirtintas Valstybės sienos jūroje ir teritorinės jūros apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklės, kurios reglamentavo uždavinius, funkcijas ir teises ne tik Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybai (JPST), bet ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams. Ši diena įėjo į KJP istoriją kaip JPST diena /19 Klaipėdoje lankėsi Vokietijos karo laivyno aprūpinimo laivai: Spessart, Fehmarn, Westensee, Spiekeroog, Walchensee, Norderney, Ammersee. Laivai atvežė humanitarinės ir materialinės pagalbos krovinį, skirtą BALTBAT-ui, CMT, Klaipėdos tuberkuliozės dispanserio vaikų profilaktikos skyriui, sukarintai priešgaisrinei apsaugai, Vilniaus pedagoginiam universitetui. Vizito dienomis Klaipėdoje lankėsi Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Ulrichas Rozengartenas ir Vokietijos karo atašė Burkhardas fon Grolis /30 tarptautinių pratybų Cooperative Banners 97 pranavimo konferencijoje Bergene, Norvegijoje dalyvavo kmdr. ltn. Kęstutis Macijauskas. Palangos jūros stebėjimo posto bokštas. Fregatos bocmanų komanda ruošiasi pakelti inkarą 72 / Karinės jūrų pajėgos /

74 KJP vadas kmdr. Raimundas Baltuška ant fregatos tiltelio Fregatos Aukštaitis Įgula dalyvauja irklavimo varžybose Šaudymai iš saliutinės patrankos Fregata Aukštaitis (F12) Vokietijoje, prie Murviko karo akademijos Garbės sargyba fregatoje Aukštaitis / Karinės jūrų pajėgos / 73

75 /28 KJP vadas kmdr. Raimundas Baltuška pagal bendradarbiavimo planą dalyvavo Danijos-Baltijos valstybių štabų pokalbiuose Kopenhagoje (Danijos Karalystė) /09-11 KJP aprūpinimo laivas Vėtra (A41) su ww36 karių įgula, ginkluote ir amunicija dalyvavo NATO programos Partnerystė taikos labui tarptautinėse pratybose OPEN SPIRIT / Į Karališkąją Danijos karinių jūrų pajėgų akademiją studijuoti išvyko ir ją užbaigė jūreiviai Kazimieras Grodis ir Gustavas Mordvinukas. Tai pirmoji karių iš Lietuvos KJP laida, kuri mokėsi Danijoje /20 fregata Aukštaitis (F12) dalyvavo draugiškame vizite į Gdynią (Lenkija) su Lietuvos Respublikos Prezidentu Algirdu Brazausku. Vyko susitikimas su Lenkijos Prezidentu Aleksandru Kwasnievskiu /10-14 du laivai: Aukštaitis (F12) (vadas kpt. ltn. Artūras Andrušaitis) ir Vėtra (A41) (vadas kpt. ltn. R. Bilys) dalyvavo Lenkijos uostamiestyje, Gdynėje, vykusiose tarptautinėse pratybose Cooperative Venture 96. Šiose pratybose dalyvavo apie du tūkstančius jūrininkų ir maždaug dvi dešimtys laivų iš devynių NATO šalių, taip pat Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos. Manevruose laivų įgulos mokėsi užmegzti radijo ryšį, atlikti embargo operacijas, aptikti povandeninius laivus, šaudyti iš pabūklų laivo Aukštaitis (F12) raketinės-artilerinės kovinės dalies vadas jūrų vyr. ltn. Vytautas Cirtautas pagal IMET programą išvyksta mokytis į anglų kalbos ir tarptautinius jūrininkų kursus JAV. Lenkijos ir Lietuvos prezidentai lankosi karo laivuose Prezidentas A. Brazauskas lankosi Lenkijoje 74 / Karinės jūrų pajėgos /

76 Fregata Aukštaitis su Prezidentu A. Brazausku ant borto švartuojasi Lenkijoje, Gdynės uoste. / Karinės jūrų pajėgos / 75

77 KJP štabe atidarytas lingvistikos kabinetas. Jį įrengti padėjo ir modernia įranga aprūpino JAV ir Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos. Atidaryme dalyvavo Didžiosios Britanijos karo atašė Lietuvoje plk. ltn. N. G. Langas, Valstybinių institucijų kalbų centro direktorė Eglė Šleinaitė, 7-ojo Dragūnų Pamario gynybos bataliono bei SKAT kariai KJP vado pavaduotojas užnugariui mjr. Antanas Mikutis pagal IMET programą išvyko mokytis į anglų kalbos ir štabo karininkų kursus JAV štabe vyko Lietuvos teritorinės jūros ir Klaipėdos uosto minų tralavimo darbų planavimas. Planavime dalyvavo Švedijos karo atašė plk. ltn. Erlingas Johanssonas, Švedijos Karališkojo laivyno atstovas kmdr. ltn. Karis Henrikssonas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono padėjėjas R. Lučka bei KJP vadovybė /06 laivo Aukštaitis (F12) vadas kpt. ltn. Artūras Andrušaitis dalyvavo KJP SACLANT MARITIME operacijų seminare, vykusiame SACLANT štabe Norfolke (JAV). Tarptautinių pratybų BALTOPS aptarimo konferencija 1996 pabaigoje, padedant Švedijai, buvo pradėta kurti moderni jūros stebėjimo sistema. 76 / Karinės jūrų pajėgos /

78 Fregatos Aukštaitis (F12) vadas kpt. ltn Artūras Andrušaitis svečiams pasakoja apie laivą. Kasmet karo laivus aplanko po kelis tūkstančiai jaunuolių ir svečių. / Karinės jūrų pajėgos / 77

79 Fregata audringoje jūroje. 78 / Karinės jūrų pajėgos /

80 Karinės jūrų pajėgos 1997 metai

81 / jūreiviai Tadas Jablonskis, Dmitrijus Danilovas ir Audrius Venskūnas mokėsi ir užbaigė Švedijos Karališkąją jūrų karo akademiją fregatą Aukštaitis (F12) aplankė Lietuvos Respublikos seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis KJP ryšių ir jūros stebėjimo tarnyba pervadinta į KJP jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybą fregatos Aukštaitis (F12) vadu paskirtas kmdr. ltn. Olegas Mariničius Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 110-K, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos (JPST) viršininku paskirtas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas, kuris šias pareigas vykdė iki 1999 gegužės 3 dienos. Nuo 2000 m. birželio 20 d. KAM įsakymu Nr K JPST vadovauti paskirtas kmdr. Antanas Mikutis. Fregatos Aukštaitis vadas kmdr. ltn. Olegas Mariničius lankėsi naujasis JAV karinių jūrų laivyno atašė Lietuvai jūrų kpt. Swaansonas. Svečias susitiko su Lietuvos KJP vadovybe, apžiūrėjo karo laivus / jūrų ltn. Vaidas Valančius, jūrų ltn. Edgaras Naraškevičius mokėsi ir užbaigė JAV San Antonio karo akademijos kursus /03-02 Kovinio parengimo skyriaus viršininkas kpt. ltn. Artūras Stankaitis, fregatos Žemaitis (F11) vadas kpt. ltn. Arūnas Mockus ir fregatos Aukštaitis (F12) vadas kmdr. ltn. Olegas Mariničius dalyvavo konvojų vadų kursuose Liepojoje (Latvija) Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai Česlovas Stankevičius, Andrejis Krastinis ir Andrus Oovel Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo pasidalijo tris pagrindinius gynybos stiprinimo KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas stebi pasieniečių darbą Jungtiniame valdymo centre Fregatos Aukštaitis (F12) vadas kmdr. ltn. Olegas Mariničius komanduoja įgulai per laivo transliaciją nuo tiltelio 80 / Karinės jūrų pajėgos /

82 projektus, vykdomus drauge su Vakarų šalimis. Nuo tada Latvija vadovauja jungtinio Baltijos taikos palaikymo bataliono BALTBAT formavimui, Estijoje įkurtas jungtinis minų eskadros BALTRON štabas, o Lietuvos oro erdvės kontrolės centras Karmėlavoje tapo pagrindiniu Baltijos šalių oro kontrolės štabu m. balandžio pabaigoje KJP laivuose Aukštaitis ir Žemaitis sumontuoti du Danijoje už 2,6 milijonus litų nupirkti Terma radarai. Visi Lietuvos teritoriniai vandenys tapo kontroliuojami. Terma radarai gali kontroliuoti aplinką daugiau kaip 20 jūrinių mylių (daugiau kaip 37 km) spinduliu bei užfiksuoti net 3 metrų taikinį. Tai sudarė galimybes užkirsti kelią nelegaliai migracijai mažais laiveliais fregatose Žemaitis (F11) ir Aukštaitis (F12) demontuotos hidroakustinės stotys MG-339T, kurios tapo neaktualios demontavus torpedinius įrenginius /13 karinis laivas Vėtra (A41) Liepojoje (Latvija) dalyvavo Latvijos Respublikos KJP atkūrimo 5-ųjų metinių minėjimo proga skirtuose renginiuose, o balandžio d. paieškos ir gelbėjimo darbų tarptautiniuose mokymuose prie Bornholmo salos (Danija), kuriuose taip pat dalyvavo Latvijos, Estijos bei Danijos kariniai laivai vyko radarų pastatymo KJP objektuose pristatymas, kuriame dalyvavo Danijos ambasadorius Lietuvoje, LR krašto apsaugos, vidaus reikalų bei ryšių ir informatikos ministrai. Svečiai lankėsi fregatoje Aukštaitis (F12) balandžio mėnesį įkurtas Kovinių laivų divizionas, kurį sudarė laivai Žemaitis (F11), Aukštaitis (F12) ir Dzūkas (P31) m. balandžio-rugsėjo mėn. KJP 7-asis Dragūnų batalionas dalyvavo 5-iuose tarptautiniuose mokymuose Danijoje, Latvijoje, Estijoje, JAV naujais kranto radarais užfiksuota ir valdymo centre nustatyta, kad gruntovežė barža,,sigulda teršė jūrą. Laivui surašytas aktas, o laivo savininkui Aplinkosaugos departamentas pateikė Lt ieškinį iš tarptautinių NATO manevrų Cooperative Banners 97 parplaukusia fregata Žemaitis (F11) į tėvynę sugrįžo pirmieji nepriklausomos Lietuvos jūrų karininkai, baigę mokslus Švedijoje. Svajūnas Bandzevičius, Jonas Vyšniauskas ir Darius Matuiza po trejų metų studijų Karlskronoje sėkmingai baigė Švedijos jūrų karo akademiją. Lietuvos Prezidento Algirdo Brazausko dekretu Svajūnui Bandzevičiui, Dariui Matuizai ir Jonui Vyšniauskui suteikti jūrų leitenantų laipsniai /13 Klaipėdos uoste lankėsi Danijos karo laivai Havkatten, Barsoe ir Skinfaxe. Prezidentas Algirdas Brazauskas susitiko su Lietuvos kariūnais, besimokančiais Švedijoje, Jonu Vyšniausku, Dariumi Matuza ir Svajūnu Bandzevičiumi Fregatos gelbėjimosi valtis jalas / Karinės jūrų pajėgos / 81

83 Artileriniai šaudymai jūroje 82 / Karinės jūrų pajėgos /

84 Naras ruošiasi patikrinti fregatos korpuso povandeninę dalį Laivo naras neria į vandenį, patikrinti fregatos korpuso povandeninę dalį / Karinės jūrų pajėgos / 83

85 Kpt. ltn. Eugenijus Valikovas apžiūri artilerinius įrenginius Jūrų psk. Saulius Knystautas tikrina artilerinių sviedinių stovį Fregatos variklių skyriuje. Kuro papildymas jūroje iš Danijos KJP aprūpinimo laivo 84 / Karinės jūrų pajėgos /

86 Fregatos apžiūra prieš Prezidento Algirdo Brazausko atvykimą / Karinės jūrų pajėgos / 85

87 Laivo Dzūkas vadas vyr. ltn. Zigmas Jakubaitis (iš kairės) ir vairininkas prie šturvalo /13 vykusiuose mokymuose,,liden Passex dalyvavo Lietuvos karinių jūrų pajėgų fregata Žemaitis, patrulinis laivas Dzūkas bei Danijos karo laivai Havkatten, Barsoe, Skinfaxe. Laivai vykdė bendras mokomąsias pratybas, kurių metu buvo treniruojamasi užmegzti radijo ryšį, gelbėti žmones, perduoti krovinius, elektronine įranga stebėti jūrą bei šaudyti į taikinius. Lietuvių laivų įgulos mokėsi jūroje pasipildyti kuro iš Danijos tanklaivio /06-09 fregata Žemaitis (F11), vadovaujama kpt. ltn. Arūno Mockaus, išvyko į tarptautinius mokymus Jungtinės vėliavos-97 (Cooperative Banners 97) Norvegijoje. Žygiui vadovavo Kovinio parengimo skyriaus viršininkas kpt. ltn. Artūras Stankaitis. Pratybos prasidėjo Gioterburgo mieste Švedijoje, o pagrindiniai jūrų pajėgų mokymai vyko Norvegijos vandenyse, netoli Kristiansando uosto. Pratybos truko 20 dienų. Mokymų metu buvo nuplaukta 2607,4 jūrinės mylios. KJP fregata dalyvavo šiuose pratimuose: Oro erdvės stebėjimas ir taikinių sekimas; Povandeninio laivo paieška ir sekimas; Laivo atsargų pildymas jūroje; Paieška ir gelbėjimas; Greitaeigių katerių atakų atrėmimas; Povandeninio laivo atakos atrėmimas; Jūrinių taikinių stebėjimas, sekimas ir kt. Fregata Žemaitis (F11) vadovavo šiems pratimams: Povandeninio laivo paieška ir sekimas; Jūrinių antvandeninių taikinių paieška ir sekimas; Naktinis plaukiojimas. Manevrų metu buvo įvykdyta RBS-6000 demonstracija. Atliktas šaudymas į imituotą taikinį, iššautos trys giluminės bombos. Tai buvo pirmas tokios ginkluotės demonstravimas per PVT manevrus, kuriuose dalyvavo LR KJP laivai. Vykdant povandeninio laivo paiešką ir sekimą, pratimas buvo vykdomas su realiu povandeniniu laivu. Kontaktas su povandeniniu laivu buvo palaikomas 2,5 val. Lietuvos KJP karininkai dirbo dviejų štabų sudėtyje tai aukščiausias manevrų štabas ir jūrinis štabas. Karininkai įgijo patirties, kaip vykdoma manevrų kontrolė, kaip priimami vado sprendimai. Kpt. ltn. Eduardas Karlonas, kuris dirbo jūriniame štabe, turėjo garbės papietauti su Švedijos Karalystės karaliumi, kuris aplankė pratybų flagmaninį laivą Horten (Norvegija). Pasibaigus šiems manevrams, fregatos Žemaitis (F11) įgula sustiprino savo įgūdžius sprendžiant įvairius jūrinius klausimus bei atliekant bendrą jūrų praktiką. Vachtos karininkai pagilino laivo valdymo žinias į fregatą Aukštaitis (F12) paskiriami karininkai, baigę Švedijos jūrų karo akademiją (1-oji laida) /05 Klaipėdoje lankėsi JAV Pakrančių apsaugos laivas Legare, kuris jūroje demonstravo paieškos ir gelbėjimo darbus, panaudodamas laive turimą sraigtasparnį fregata Žemaitis (F11) (vadas kpt. ltn. Arūnas Mockus, žygio vadas kpt. ltn. Artūras Stankaitis) dalyvavo tarptautiniuose manevruose BALTOPS 97, kurie vyko Lenkijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Pratybose dalyvavo 51 laivas iš 14 šalių. Patrulinio laivo Dzūkas (P31) jutas 86 / Karinės jūrų pajėgos /

88 Pirmasis patrulinis laivas Dzūkas (P31) dalyvauja mokymuose su greitaeigėmis valtimis. / Karinės jūrų pajėgos / 87

89 Švedijos gynybos ministras apžiūrėjo karo laivus Flotilėje 88 / Karinės jūrų pajėgos /

90 Švedijos gynybos ministras sveikinasi su Lietuvos karininkais baigusiais Švedijos Karališkąją jūrų karo akademiją Švedijos gynybos ministro (iš dešinės) sutikimas Palangos oro uoste Manevrų metu buvo atlikta daugiau kaip 220 įvairių pratimų. Laivo įgula, be įvairių treniruočių bei pratybų, dalyvavo ir sportiniuose bei kultūriniuose renginiuose. Dvi dienas Lietuvos KJP laivai buvo atviri miesto visuomenei Kylyje /24 KJP vadas kmdr. Raimundas Baltuška, Kovinio parengimo skyriaus viršininkas kpt. ltn. Artūras Stankaitis, vyr. minininkas kpt. ltn. Eduardas Karlonas, fregata Žemaitis (F11) ir aprūpinimo laivas Vėtra (A41) dalyvavo Kylio savaitės renginiuose (Vokietijoje). Laivas Vėtra (A41) iš Vokietijos atgabeno Lietuvos kariuomenei skirtą medicininę paramos siuntą /24 Klaipėdoje lankėsi Vokietijos karo laivas Lindau ir Didžiosios Britanijos karo laivai Cromer ir Walney /07 Klaipėdos uoste svečiavosi Italijos karo laivas Audace. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai noriai lankė įspūdingo dydžio laivą, kurio ilgis 132 metrai, plotis 16 metrų /25 LR teritorinėje jūroje vyko tarptautiniai mokymai Amber sea 97, kuriuose dalyvavo KJP aprūpinimo laivas Vėtra (A41), patrulinis laivas Dzūkas (P31), taip pat Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Estijos karo laivas Sulev, Latvijos karo laivai Bulta ir Zibens. Mokymams vadovavo KJP štabo viršininkas kmdr. ltn. Vytautas Urbas /08-13 su darbo vizitu Klaipėdoje lankėsi JAV laivas UUS Thunder-Bolt bei du kateriai. Vizitų metu JAV kariai, kartu su Lietuvos jūrininkais, organizavo bendrus užsiėmimus rugpjūtį studijuoti Karališkojoje Danijos karinių jūrų pajėgų akademijoje išvyko jūreiviai Ramūnas Kažerskas ir Andrius Jankauskas. Tai jau 2-oji karių laida Danijoje prie KJP laivų krantinės švartavosi 6 Švedijos karališkojo laivyno 21-osios mininės laivų flotilės laivai Ven, Kulen, Galten, Damman, Viksten ir Uto. Vizito metu vyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio kanalo bei inkaraviečių dugno valymo operacija MCOPLIT 97. Operacijose dalyvavo KJP laivai, 7 Dragūnų Pamario gynybos bataliono narų grupė, Karinių oro pajėgų sraigtasparniai. Su operacijos eiga susipažinti buvo atvykęs Švedijos krašto apsaugos ministras, kurį Klaipėdoje pasitiko Lietuvos krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas, KJP vadas. / Karinės jūrų pajėgos / 89

91 lankydamasis Klaipėdoje, KJP valdymo centrą apžiūrėjo Estijos Respublikos Prezidentas Lenartas Meris KJP oficialiai perduota Jūros ir pakrančių stebėjimo sistema (įrengta, padedant švedams ir danams). Perdavimo ceremonijoje dalyvavo LR krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius, Lietuvos kariuomenės vadas, Švedijos Karalystės gynybos ministras ir jį lydinti delegacija, Švedijos Karalystės parlamento gynybos komisija KJP vadas ir kiti karininkai dalyvavo iškilmingoje karinių laipsnių suteikimo ceremonijoje Prezidentūroje, kurios metu Jo Ekscelencija Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, Raimundui Baltuškai suteikė kontradmirolo laipsnį. Lietuvos istorijoje tai buvo pirmas kartas, kai karininkui buvo suteiktas admirolo klasės laipsnis. Ceremonijos metu, kariuomenės vadui plk. Jonui Andriškevičiui suteiktas brigados generolo laipsnis. Jūrų karininkams suteikti aukštesni laipsniai buvo minimas KJP vado kontradmirolo Raimundo Baltuškos 60-asis jubiliejus /12 Baltijos jūroje vyko tarptautinės gelbėjimo operacijų ir paieškos pratybos Cooperative Baltic Eye-97. Jose dalyvavo aprūpinimo laivas Vėtra (A41) pasirašyta draugystės ir bendradarbiavimo sutartis tarp fregatos Aukštaitis (F12) ir Biržų miestu. Ši diena buvo paskelbta oficialia Laivo diena BALTRON branduolys pradėjo dirbti Taline. Pirmasis junginio vadas Latvijos pietų jūrų laivyno vadas kmdr. Ilmaras Lešinskis. Pirmasis BALTRON štabo viršininkas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karininkas kpt. ltn. Eduardas Karlonas. Štabą sudarė 3 karininkai, po vieną iš kiekvienos respublikos Rygoje ir Danijoje Kovinio parengimo skyriaus viršininkas kpt. ltn. Artūras Stankaitis dalyvavo kursų derinime pagal bendradarbiavimo su Danijos Karalystės karo laivynu programą. Švedijos ir Lietuvos KAM ministrai lipa fregatos Žemaitis (F11) trapu Prezidentas A. Brazauskas suteikia KJP vadui R. Baltuškai kontradmirolo laipsnį 90 / Karinės jūrų pajėgos /

92 /30 Klaipėdos viešbutyje vyko BALTRON (Baltijos eskadros Lietuvos, Latvijos, Estijos bendro karinių jūrų pajėgų laivų junginio) konferencija. Joje dalyvavo 30 atstovų iš dvylikos šalių. Baltijos eskadros konferencija Lietuvoje vyko pirmą kartą. Prieš tai konferencijos vyko Bonoje, Rygoje ir Taline. Kadangi Vokietija atsakinga už BALTRON veiklos koordinavimą, jos karo laivyno jūrų kpt. Klausas Lusovas vadovavo ketvirtajai Klaipėdos konferencijai, kurios tikslas buvo priimti ir apibendrinti pasiūlymus bei junginio projektą m. Klaipėdos universiteto jūrų technikos absolventai pareiškė norą tarnauti KJP laivuose. Karinio rengimo programa buvo suderinta Klaipėdos universiteto senato ir KJP vadovybės. Karinio rengimo studijose numatyta 60 valandų jūrinės teisės ir 80 val. laivo įgulos paruošimui ypatingomis sąlygomis. Tikimasi, kad universiteto absolventai, baigę šį kursą, papildys laivų įgulas. Tarnyba LR KJP yra garbinga, bet kartu reikalaujanti pakankamai gero bendro žinių lygio, nes būtinosios tarnybos jūreiviams tenka aptarnauti sudėtingą šiuolaikinę karinę techniką. Atliekant būtiną tarnybą įvairiuose KJP padaliniuose, tenka išmokti ir praktiškai panaudoti specialiose mokslo įstaigose jau įgytas žinias: laivavedybos, laivų energetinių įrenginių eksploatavimo, jūros stebėjimo radarų panaudojimo, kompiuterinės technikos panaudojimo, laivų ginkluotės eksploatavimo, ryšių sistemų aptarnavimo, radioelektroninės įrangos eksploatavimo srityse. Jūreivį naujoką, turintį išvardintų specialybių pagrindus, greičiau galima paruošti vykdyti savo pareigas tarnybos vietoje ir kartu pakelti bendrą kovinio vieneto kovingumą. Tarnybos metu gerai užsirekomendavę ir savo karinę profesiją įvaldę jūreiviai atrankos būdu, jų pačių prašymu, gali pasilikti tęsti tarnybą einant liktinio pareigas m. šia teise pasinaudojo apie procentų atlikusių privalomąją karo tarnybą jūreivių lankėsi Suomijos kariuomenės vadas su Suomijos ambasadoriumi Lietuvoje. Svečiai aplankė karo laivus, apžiūrėjo Valdymo centrą, dalyvavo KJP pristatyme Vokietijos karinę jūrų mokyklą baigė Giedrius Premeneckas. Jūrų karininkai sveikina kontradmirolą Raimundą Baltušką su 60-uoju jubiliejumi Fregatos Aukštaitis vadas kpt. ltn. Olegas Mariničius (kairėje) duoda komandas iš pagrindinio valdymo posto / Karinės jūrų pajėgos / 91

93 Bendra nuotrauka po laipsnių suteikimo ceremonijos Prezidentūroje 92 / Karinės jūrų pajėgos /

94 Karinės jūrų pajėgos 1998 metai

95 Pirmojo patrulinio laivo Dzūkas (P31) įgula su Norvegijos padovanota patranka vykdo artilerinius šaudymus jūroje 94 / Karinės jūrų pajėgos /

96 , vadovaudamiesi LR Vyriausybės nutarimo Nr punktu ir praėję atranką mokytis užsienio valstybėse, mokytis į Švedijos karo jūrų akademiją išvyko: Česlovas Labokas, Mindaugas Norvilis, Eugenijus Šeinas. Krašto apsaugos ministro d. įsakymu Nr.61 jiems suteiktas kariūno statusas / 4-14 Į Klaipėdą atplaukė keturi Švedijos karo laivai vykdyti išminavimo darbus , remiantis krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 317, KJP štabe įsteigtas Anglų kalbos mokymo centras ir nuo pradėti trijų mėnesių anglų kalbos kursai Klaipėdos apskrities įgulos kariams pirmąjį Baltijos eskadros BALTRON štabą sudarė: 1. BALTRON vadas jūrų kpt. I. Lešinskis (Latvija); 2. BALTRON štabo viršininkas kpt. ltn. Eduard Karlonas (Lietuva); 3. Operacijų karininkas j. ltn. A. Leit (Estija); 4. Ryšių karininkas j. ltn. L. Ader (Estija); 5. Logistikos karininkas kpt. ltn. A. Adrickis (Latvija); 6. Ryšiams su visuomene karininkas psk. M. Kahju (Estija) /06-08 Norvegijos Karalystės gynybos ministerijos kvietimu narų kursus Norvegijos Karalystėje baigė fregatos Aukštaitis (F12) kariai: jūrų ltn. Darius Matuiza, ltn. Ramūnas Varnavičius, vyr. srž. Saulius Jucaitis /24 Baltijos jūroje vyko tarptautinės pratybos, kuriose dalyvavo Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos ir Lietuvos valstybių karinių jūrų pajėgų laivai bei karinių pajėgų pakrančių apsaugos padaliniai. Lietuvai atstovavo fregata Žemaitis (F11), patrulinis laivas Dzūkas (P31), KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba bei Karinės oro pajėgos. Pratybų metu KJP laivų, KOP orlaivių valdymas bei teritorinių vandenų ir Patrulinis laivas Dzūkas / Karinės jūrų pajėgos / 95

97 Pirmasis fregatos Aukštaitis (F12) vadas kmdr. Artūras Andrušaitis vado kajutėje KJP vadas fl.adm. Raimundas Baltuška Fregatos Aukštaitis radijo elektroninės kovinės dalies vadas vyr. ltn. Artūras Mieliūnas išskirtinės ekonominės zonos stebėjimas ir žvalgymas buvo vykdomas per KJP Valdymo centrą Klaipėdoje lankėsi Belgijos karo laivyno vadas admirolas A. Verhulstas su jį lydinčia delegacija. Svečią štabe pasitiko Garbės sargybos būrys, štabo karininkai. Admirolas apžiūrėjo karo laivus, laisvalaikiu aplankė Palangos gintaro muziejų / , remiantis JAV gynybos ministerijos pasiūlyta IMET programa bei karių ir civilių tarnautojų atrankos mokytis užsienio valstybėse komisijos posėdžio protokolu, į JAV karinių jūrų pajėgų štabo koledžą mokytis išvyko KJP laivų eksploatacijos tarnybos viršininkas KJP vado pavaduotojas kpt. ltn. Algis Rukas Klaipėdoje su vizitu viešėjo Norvegijos karalystės karo laivas Vale. Norvegija padovanojo KJP narų įrangą ir patranką laivui,,dzūkas (P31) /06-26, remiantis BALTRON sudarytu planu, į Estijos laivyne vykusius ryšininkų kursus išsiųsti mokytis fregatos Žemaitis kariai: vyr. srž. Andrejus Ašmontas, vyr. srž. Andrejus Chochlovas, laivo Vėtra (A41) karys lvn. Saulius Liulys ir Klaipėdos JSP karys gr. Vitalijus Malyševas (KAM įsakymas Nr. 460) /29, vadovaujantis LR kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose bei tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymu, Vyriausybės nutarimu Nr.566, fregatos Aukštaitis (F12) 64 žmonių įgula dalyvavo tarptautiniuose mokymuose COOPERATIVE JAGUAR 98 Danijos Karalystėje , vadovaudamasis LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str., krašto apsaugos ministras įsakymu Nr. 591 ir įsakymu Nr. 592 buvo pakeisti karių laipsniai ir pervardinti šiems karininkams: KJP vadui Raimundui Sauliui Baltuškai kontradmirolo laipsnį pervardino į flotilės admirolo laipsnį, Artūrui Andrušaičiui jūrų kapitono laipsnį į komandoro leitenanto laipsnį, Kęstučiui Macijauskui komandoro leitenanto laipsnį į komandoro laipsnį, Vytautui Kazimierui Urbui komandoro leitenanto laipsnį į komandoro laipsnį. 96 / Karinės jūrų pajėgos /

98 Kpt. ltn. Eugenijus Valikovas duoda komandas iš fregatos pagrindinio valdymo posto Fregatos Aukštaitis (F12) signalininkai kitam laivui jūroje perduoda pranešimus morzės signalų pagalba / Karinės jūrų pajėgos / 97

99 Fregata Aukštaitis 98 / Karinės jūrų pajėgos /

100 Pietūs jūroje fregatoje Aukštaitis / Karinės jūrų pajėgos / 99

101 Aprūpinimo laivas Vėtra (A41) buvo pirmasis karo laivas, perplaukęs Atlanto vandenyną. Vizito Bostone (JAV) metu į priėmimą laive buvo sukviesta JAV lietuvių bendruomenė ir kiti svečiai 100 / Karinės jūrų pajėgos /

102 /13 fregata Aukštaitis (F12) dalyvavo Lenkijoje vykusiuose tarptautiniuose mokymuose US BALTOPS Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė susitarimą dėl bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūrų eskadros /28 fregata Aukštaitis (F12) dalyvavo draugiškame vizite į Kylio uostą (Vokietija) /08-28 JAV Vyriausybės kvietimu KJP štabo laivas Vėtra (A41) išplaukė į JAV dalyvauti šalies karinio jūrų laivyno flagmano burlaivio USS Constitutium 200 metų jubiliejaus iškilmėse. Lietuvos Karinių jūrų pajėgų laivas pirmą kartą perplaukė Atlanto vandenyną. Šį atstumą jis įveikė per dvi savaites. Laivas lankėsi Bostone, Baltimorėje, o įgula apsilankė Vašingtone esančioje LR ambasadoje, Jūrų karo akademijoje. Į Lietuvą laivas grįžo rugpjūčio 18 dieną. Šiam žygiui per Atlantą vadovavo laivo vadas kpt. ltn. Vytautas Mogenis. Vizitas į JAV turėjo konkrečius tikslus: įtvirtinti Lietuvos karo laivyno prestižą, Lietuvos KJP jauniems karininkams ir jūrininkams įgyti didesnės jūrinės praktikos tolimuose plaukiojimuose, sudaryti tolimojo plaukiojimo praktikos sąlygas Klaipėdos universiteto studentams, norintiems tapti KJP rezervo karininkais, stiprinti ryšius su tautiečiais užsienyje. buvo sekamas tarptautinių civilinės laivybos kontrolės bei JAV karo laivyno NATO saugos plaukiojimo kontrolės sistemų. Kelionė į vieną pusę truko 18 parų. Lietuvos karo jūrininkai buvo šiltai sutikti Bostono lietuvių bendruomenės narių Kariuomenės vado pav. plk. Valdas Tutkus Įsakymu Nr. 753 patvirtino studentų, atliekančių būtinųjų karinių mokymų karo laivuose programą ir nustatė mokymų tvarką /21 gintariniame pajūryje suplevėsavo net 11 šalių vėliavos. Į pratybas Baltic Challenge 98 (Baltijos iššūkis) susirinko apie 5 tūkst. karių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, JAV, Danijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos ir Vengrijos, taip pat gausus stebėtojų būrys ne tik iš Vakarų, bet ir iš Rytų Europos šalių Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Baltic Challenge 98 buvo didžiausios pratybos Europoje 1998 metais, įvykusios partnerystės taikos labui dvasia. Jose buvo siekiama plėsti sąveiką tarp mokymuose dalyvaujančių šalių, vykdant taikos operacijas. Jų metu buvo mokomasi veiksmų tikrinimo punktuose ir stebėjimo postuose, konvojavimo sausumoje ir jūroje, veiksmų minų laukuose, medicininio paruošimo, parašiutinio Laivo įgulą sudarė 32 jūrininkai ir 15 Klaipėdos universiteto studentų bei dėstytojų. Laivo įgulos sveikata rūpinosi KJP gydytoja ltn. Valerija Kėžaitė, kuri buvo pirmoji Lietuvos karo laivyno karininkė, perplaukusi Atlantą. Šiam žygiui ruoštasi nuo 1996 metų. Tais metais laivo vadas kpt. ltn. Vytautas Mogenis stažavosi JAV laive plaukiant būsimu maršrutu per Atlantą ir 1997 metais Danijos karo laive Šiaurės Europos vandenyse. Laivo įgula 1997 metais praėjo papildomą kovos už laivo gyvybingumą apmokymą Švedijoje. Žygio metu buvo palaikomas nuolatinis ryšys su Lietuvos KJP štabu, laivas Pratybų Baltic Challenge proga karius pasveikino Ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius, KAM ministras Česlovas Stankevičius ir kariuomenės vadovybė / Karinės jūrų pajėgos / 101

103 Pratybų Baltic Challenge 98 štabo jūroje komponento vadovu buvo paskirtas KJP štabo operatyvinio skyriaus viršininkas kmdr. ltn. Artūras Andrušaitis. Dedami vainikai prie Tautos kančios paminklo Klaipėdoje paruošimo, humanitarinės pagalbos teikimo principų. Iš JAV atplaukė 268 metrų ilgio laivas-ligoninė, galintis vienu metu priimti iki 1000 pacientų. Tokio dydžio ir tipo laivas pirmą kartą pasirodė Europoje bei Baltijos jūroje. Taip pat pirmą kartą pamatėme tris JAV priešmininio padalinio specialiai paruoštus delfinus, kurie liepos dienomis jūroje ieškojo minų. Pasaulyje tik dvi valstybės naudoja delfinus paieškai JAV ir Rusija. Baltic Challenge 98 pratybų serijai priklausė dar du mokymai: Baltic Castle 98 inžinerinės pratybos ir medikų pratybos MEDCEUR Baltic Challenge 98 pratybose jūroje dalyvavo 16 laivų: iš JAV (4), Lietuvos (3), Latvijos (2), Lenkijos (2), Estijos (2), Vokietijos (2) ir Švedijos (1). Mūsų jūrų pajėgoms atstovavo fregatos Aukštaitis, Žemaitis bei patrulinis laivas Dzūkas. Laivai manevravo žiedo formuotėje, vykdė konvojavimo, paieškos ir gelbėjimo, vandens paviršiuje esančių taikinių sekimo bei kitas operacijas pasibaigė didžiausios pratybos Europoje Baltic Challenge 98 ( Baltijos iššūkis 98 ). Tądien Lietuvos KJP fregata Aukštaitis (F12) Lietuvos Prezidentą pasitiko salvėmis, o šalia laivyno vėliavos suplevėsavo ir Prezidento vėliava. Į jūrą nuleistus šalies vadovo, flotilės admirolo ir Klaipėdos miesto mero vainikus nusinešė bangos. Taip tradiciškai buvo pagerbtas žuvusiųjų jūroje atminimas. Jo Ekscelencija Valdas Adamkus stebėjo ir Baltic Challenge 98 pratybose dalyvavusių laivų paradą. Krašto apsaugos ministras, įvertindamas ypatingus nuopelnus planuojant, organizuojant ir vykdant nepaprastai svarbias krašto apsaugai tarptautines pratybas, padėkos raštais apdovanojo pratybų Baltic Challenge 98 štabo jūroje komponento vadovą KJP štabo Operatyvinio skyriaus viršininką kmdr. ltn. Artūrą Andrušaitį, fregatos Aukštaitis vadą kmdr. ltn. Olegą Mariničių bei fregatos Žemaitis vadą kpt. ltn. Arūną Mockų lankėsi JAV Senato užsienio reikalų komiteto vyresnysis patarėjas Stephenas Biegunas, jo padėjėjas Marshallas Bilingslėjus ir patarėjas Chrisas Walkeris Taline inauguruota BALTRON eskadra. Ji veikia pagal metinius planus, numatančius personalo mokymą ir dalyvavimą tarptautiniuose mokymuose bei nuo II pasaulinio karo Baltijos jūros dugne užsilikusių minų ir nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijose Ši data yra laikoma bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinės jūrų eskadros BALTRON gimtadieniu. Tądien Taline įvyko oficiali BALTRON inauguracija. Šiose iškilmėse dalyvavo krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius, Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Andriškevičius, Pratybų ženklas Baltic Challenge pratybose dalyvavo ir dresuoti delfinai 102 / Karinės jūrų pajėgos /

104 Karo laivai pratybų metu / Karinės jūrų pajėgos / 103

105 Baltic Challenge pratybų metu Lietuvos vandenyse lankėsi JAV laivas-ligoninė 104 / Karinės jūrų pajėgos /

106 Patrulinis laivas Dzūkas Patrulinio laivo Dzūkas vadas vyr. ltn. Zigmas Jakubaitis Karinių jūrų pajėgų vadas fl. adm. Raimundas Baltuška, taip pat kitų užsienio šalių aukšto rango pareigūnai, kariškiai, diplomatai. BALTRON junginį sudarė 5 karo laivai: 2 latvių minų traluotojai Viesturs ir Imanta, 2 estų minų traluotojai Kalev ir Olev bei lietuvių štabo ir aprūpinimo laivas Vėtra. BALTRON karinės jūrų eskadros vadu paskirtas Latvijos karinių jūrų pajėgų jūrų kpt. Umaras Lesinskis, štabo viršininku Lietuvos laivyno kpt. ltn. Eduardas Karlonas štabe lankėsi JAV Kongreso patarėjų grupė. Svečiai susitiko su KJP vadovybe, dalyvavo Lietuvos KJP pristatyme į Lietuvą jachta Norge, lydint karo laivui Horten, buvo atvykęs Norvegijos Karalius ir jį lydinti delegacija. Aukštą svečią Šiauriniame Danės upės rage sutiko KJP Garbės sargybos būrys prasidėjo pirmosios BALTRON pratybos Open Spirit 98 ( Atvira dvasia 98 ) Estijos jūrų vandenyse. Pratyboms vadovavo NATO taktinės jūrų pajėgų grupės vadas fregatos kpt. Haimė Georg Buss. Pratybose dalyvavo 11 šalių atstovai. BALTRON junginys vykdė mokomųjų minų paiešką bei tralavimą. Mokymų metu BALTRON karinė jūrų eskadra ištyrė 40 kv. jūrmylių plotą. Kpt. ltn. Eduardas Karlonas žurnalistams sakė, jog Lietuva, pirmoji tarp trijų Baltijos šalių, greitai įsigis laivą - minų ieškotoją iš Vokietijos. Šis greičiausiai prisijungs prie BALTRON karinės jūrų eskadros ir tuomet ji pati jau galės nukenksminti jūroje rastus sprogmenis /21 Klaipėdoje lankėsi Prancūzijos patrulinis laivas Šlamant. Svečiai padėjo vainiką prie paminklo žuvusiems prancūzams karo belaisviams, aplankė Jūrų muziejų ir delfinariumą, pabuvojo Palangoje. Vyko draugiškos futbolo varžybos tarp Prancūzijos ir Lietuvos jūrininkų /10-09 Švedijos Karalystėje įvyko tarptautinės pratybos Nordic Peace 98. Jose dalyvavo patrulinis laivas Dzūkas (P31) su įgula. Šios pratybos buvo surengtos tobulinti bendriems Baltijos šalių karinių ir humanitarinių struktūrų veiksmams krizės apimtuose rajonuose. Jos buvo SNO palaikymo programos dalis. Dalyvaudama pratybose Nordic Peace 98, laivo įgula įgijo papildomų įgūdžių vykdant patruliavimą pakrantės zonoje, nelaimės ištiktų laivų įgulų paiešką, susipažino su kitų šalių uostais ir žmonėmis. Laivui stovint Siodertalje (Švedija) uoste, su laivu ir įgula susipažinti buvo atvykę pratybų vadovas gen. ltn. Percurtas Greenas, jo pavaduotojas gen. mjr. Kjeelas Koserius, / Karinės jūrų pajėgos / 105

107 Laivo Vėtra delegacija - P. Ruzgys, V. Kėzaite, Misevicius su JAV lietuviais 1998 m. liepos mėn. JAV prie Stasio Lozoraičio kapo Laivas Vėtra grįžta iš vizito į JAV į Klaipėdos uostą KJP flotilę. pratybų sausumos pajėgų vadas kmdr. Stefanas Engdahlas, pratybų jūrinio junginio vadas plk. Stefanas Gustavsonas, Švedijos Raudonojo Kryžiaus pirmininkė ponia Kristiana Magnuson, juos lydintys asmenys, kelių šalių žurnalistai /9 fregata Aukštaitis su įgula dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Amber Sea-98 ( Gintarinė jūra 98 ) Ventspilyje (Latvijoje). Pratybose taip pat dalyvavo du latvių patruliniai laivai, du Estijos ir vienas Latvijos minų traluotojas bei štabo laivas iš Lietuvos Vėtra. Fregatai vadovavo kmdr. ltn. Olegas Mariničius. Šių mokymų tikslai: trijų Baltijos šalių KJP sąveikos tobulinimas; bendrų jūros operacijų Baltijos regione vykdymas; procedūrų įgyvendinimas, panaudojant NATO PVT dokumentus LR Seimas ratifikavo Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimo dėl Baltijos jūrų eskadros įkūrimo įstatymą Nr. VIII-888, pasirašytą Rygoje /31 Italijoje, /2 Didžiojoje Britanijoje, /6 Belgijoje vyko NATO Gynybos koledžo Romoje rengiami kursai generolams ir admirolams. Kursuose dalyvavo fl. adm. Raimundas Baltuška Ventspilyje (Latvijoje) įvyko trišalės Lietuvos, Latvijos ir Estijos pratybos Amber sea 98. Lietuvai atstovavo KJP laivai Aukštaitis (F12) ir Vėtra (A41). Pratybose, kurių tikslas tobulinti trijų Baltijos karinių jūrų pajėgų sąveiką bei vykdyti bendras jūrų operacijas Baltijos regione, laivai bandė užmegzti ryšį, vykdė buksyravimo, manevravimo, desanto išlaipinimo, jūros paviršiaus ir oro erdvės kontrolės, antvandeninio laivo atakos atrėmimo, paieškos ir gelbėjimo užduotis Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 239, laivo A-41,,Vėtra vadas kpt. ltn. Vytautas Mogenis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu, laivo Elektromechaninės kovinės dalies vadas kpt. ltn. Petras Ruzgys ir KJP štabo viršininko pavaduotojas logistikai kpt. ltn. Algis Rukas apdovanoti Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinais buvęs prieškario karo laivo Prezidentas Smetona vadas dimisijos kpt. ltn. Povilas Labanauskas, gyvenantis JAV minėjo savo 90-metį. KJP vadovybė 106 / Karinės jūrų pajėgos /

108 P. Labanauskui išsiuntė sveikinimo su jubiliejumi raštą. Sveikinimą taip pat išsiuntė karo laivo Prezidentas Smetona dim. pusk. Zenonas Šidlauskas Klaipėdoje apsilankiusi Danijos Karalystės krašto apsaugos ministerijos delegacija, vadovaujama Danijos karo atašė plk. ltn. S. Bornholdto Anderseno, Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms perdavė taktinės klasės įrangą į KJP štabą atvyko NATO pajėgų Šiaurės Vakarų Europoje vadas maršalas Johnas Cheshiras ir NATO pajėgų Centrinėje Europoje vadas gen. Joachimas Spieringas. Juos lydėjo Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Andriškevičius. Susitikimo metu pranešimus skaitė KJP vadas fl. adm. Raimundas Baltuška bei eskadros Baltron vadas Latvijos jūrų kpt. Ilmaras Leščinskis /12 Lietuvos KJP aprūpinimo laivas Vėtra (A41) dalyvavo Švedijos jūrų karo lietuvių absolventų Antano Mažūnos, Aivaro Birbalo, Giedriaus Auksoriaus išleistuvėse, vykusiose Švedijoje. Jau , grįžę į Lietuvą, jaunieji karininkai pradėjo tarnybą laivuose ( įsak. r. 855 kk) m. buvo pasirašyta Vokietijos gynybos ministerijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos sutartis dėl Lindau tipo minų medžiotojo perdavimo Lietuvai. Laivo vadu paskirtas kmdr. ltn. Eduardas Karlonas, kuris su laivo karininkais ir puskarininkiais išvyko į Vokietiją atlikti laivo remonto bei pasirengti plaukiojimui. Taip pat buvo nupirkta priešmininė įranga laivui Vėtra m. pagrindiniai Baltijos junginio,,baltrono veiklos etapai: balandžio 1 d.,,baltron štabo darbo pradžia Taline; rugpjūčio 15 d. laivų atvykimas į Taliną ir eskadros formavimas; rugsėjo mėn. štabo ir laivų dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose,,open spirit 98 ; spalio mėn. štabo ir laivų dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose,,amber sea 98 ; lapkričio mėn. štabo praktika Eugermine (Belgija). Karo laivo Prezidentas Smetona dim. psk. Zenoną Šidlauską sveikina KJP vadas fl. adm. Raimundas Baltuška Minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis (M52) uosto kanale / Karinės jūrų pajėgos / 107

109 1994/1998 m., vykdant LR Vyriausybės posėdžių protokolus Nr.37, Nr. 17, Dėl Švedijos Vyriausybės remiamos programos Baltijos valstybių suvereniteto stiprinimo bei krašto apsaugos ministro įsakymus Nr. 137 Dėl jūros ir sausumos sienų apsaugos ir Nr. 853 Dėl projekto Jūros, Kuršių marių kontrolės ir gynybos sistema vykdymo, sukurta visiškai automatizuota Jūros ir pakrančių stebėjimo sistema, atlikta jos bandomoji eksploatacija. Jūros ir pakrančių sistemos projektas ir pirmasis vystymo etapas užbaigtas. KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos kariai, bendradarbiaudami su pasienio policijos ir Klaipėdos uosto laivų eismo tarnybomis, vykdo nepertraukiamą kovinį budėjimą, kontroliuodami teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir Kuršių marias. Užkirstas kelias nelegaliai migracijai jūros keliu, sustiprinta pagalba gelbėjimo tarnyboms, vykdančioms paieškos ir gelbėjimo darbus, bei aplinkos apsaugos kontrolei. Lietuvos jūros stebėjimo sistema susideda iš Karinėms jūrų pajėgoms priklausančių trijų jūros stebėjimo postų ir Valdymo centro, kuriame ištisą parą tarnybą atlieka KJP ir VRM Pasienio policijos departamento pareigūnai. Savo veikloje sistema vadovaujasi šiais dokumentais: LR nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu; LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu; LR Vyriausybės nutarimu Nr. 914 Dėl valstybės sienos jūroje ir teritorinės jūros apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklių patvirtinimo ; LR Vyriausybės nutarimu Nr. 898 Dėl jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos Valdymo centro nuostatų ; Krašto apsaugos statutais ir kitais dokumentais. Per 1998 m. grubių LR sienos pažeidimų užfiksuota nebuvo. Lietuvos ir Prancūzijos KJP kariai prie memorialo, skirto 1871 m. kilusio Prancūzijos-Prūsijos karo prancūzų karo belaisviams, stačiusiems Vilhelmo kanalą ir žuvusiems prie jo pagerbti. Mokymai jūroje žmogus už borto 108 / Karinės jūrų pajėgos /

110 Karo laivai žiemoja prie karo laivų flotilės krantinių / Karinės jūrų pajėgos / 109

111 1998 m. lapkričio 28 d. 90 metų jubiliejų pažymi JAV gyvenantis buvęs tarpukario Lietuvos pirmojo karo laivo,,prezidentas Smetona vadas Povilas Labanauskas. 110 / Karinės jūrų pajėgos /

112 Fregata manevruoja Baltijos jūroje / Karinės jūrų pajėgos / 111

113 Minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis (M52) stovi prie krantinės pirmu korpusu kartu su Latvijos Baltron eskadrai priskirtais laivais. 112 / Karinės jūrų pajėgos /

114 Karinės jūrų pajėgos 1999 metai

115 Aprūpinimo laivas Vėtra žiemos metu grįžta į Karo laivų flotilės bazę. 114 / Karinės jūrų pajėgos /

116 į fregatą Aukštaitis (F12) paskiriami karininkai, baigę Švedijos jūrų karo akademiją (2-oji laida) vyko 1923 metų sukilimo ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 76-ųjų metinių paminėjimas. Klaipėdoje lankėsi Vyriausybės ir seimo atstovai, kurie pagerbė ir padėjo vainikus prie paminklo žuvusiems 1923 m. sukilimo dalyviams. Vėliau svečiai lankėsi KJP, apžiūrėjo karo laivus, Valdymo centrą, susipažino su jūros ir pakrančių apsauga /27 Klaipėdoje vyko Baltijos Asamblėjos komunikacijų komiteto posėdis, kuriame dalyvavo KJP vadas fl. adm. Raimundas Baltuška posėdžio dalyviai lankėsi KJP štabe, kur štabo viršininkas kmdr. Vytautas Urbas perskaitė pranešimą apie Valstybės teritorinės jūros apsaugą, o Jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos viršininkas kmdr. Kęstutis Macijauskas kalbėjo jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos klausimais /12 Baltijos jūroje vyko tarptautiniai mokymai Bravo, kuriuose dalyvavo Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos jūros stebėjimo sistemos. Mokymų tikslas tolesnis Baltijos jūros valstybių tarybos kovos su organizuotu nusikalstamumu programos tobulinimas štabo Operatyvinio skyriaus viršininkas štabo viršininko pavaduotojas kmdr. Artūras Andrušaitis išvyko mokytis į KJP vadų koledžą JAV pagal IMET programą. Mokslai tęsėsi iki (KAM įsakymas Nr. 123). Fregatos taikinyje Danijos patrulinis laivas Artileriniai šaudymai / Karinės jūrų pajėgos / 115

117 įkurtas KJP Mokymo centras. Į pareigas paskiriamas pirmasis šio padalinio specialistas j. psk. Michailas Karpuzovas /15 į Klaipėdos uostą atplaukė aštuoni Vokietijos patruliniai laivai ir aprūpinimo laivas Main, kuris atgabeno humanitarinę pagalbą invalidų globos namams / KJP kariai išvyko mokytis į narų kursus Norvegijos karalystėje (KAM įsakymas Nr. 308) /23 Roenne (Danija) vyko tarptautinės Baltijos šalių paieškos ir gelbėjimo pratybos SAREX-99 (KAM įsakymas Nr. 334), kuriose dalyvavo KJP patrulinis laivas Dzūkas (P31) (laivo vadas vyr. ltn. Zigmas Jakubaitis). Mokymų metu vyko: laivų gelbėjimo įrangos demonstravimas, ryšio tarp laivų palaikymo pratybos, laivų manevravimas plaukiant bendroje rikiuotėje, praktinis narų nardymas, laivų, ištiktų nelaimės jūroje, paieška ir žmonių gelbėjimas. Pagrindinis mokymų tikslas sugebėjimas vadovauti, vykdant paieškos bei gelbėjimo darbus ir sugebėjimas manevruoti tarptautinio junginio sudėtyje (KAM įsakymu Nr.659k) Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas kmdr. Vytautas Urbas atleistas iš pareigų sukakus įstatymo nustatytam amžiui ir išleistas į atsargą karo laivų flotilėje vyko iškilminga KJP štabo viršininko kmdr. Vytauto Urbo išleidimo į atsargą ceremonija (KAM įsakymas Nr. 659-k ). Naujuoju štabo viršininku paskirtas kmdr. ltn. Olegas Mariničius. Kmdr. Vytautas Urbas ir jį KJP štabo viršininko pareigose keičiantis kmdr. ltn. Olegas Mariničius Aprūpinimo laivas Vėtra tarptautinių mokymų metu Danijos vandenyse 116 / Karinės jūrų pajėgos /

118 Išlydint komandorą Vytautą Urbą, buvo išrikiuotos visos Karinių jūrų pajėgų įgulos ir užnugario junginiai. Dovaną, specialų ženklą ir krašto apsaugos ministro Česlovo Stankevičiaus sveikinimą, Vytautui Urbui perdavė krašto apsaugos viceministras Edmundas Simanaitis, pirmąsias Lietuvos karinio laivyno dienas ir Vytauto Urbo indėlį prisiminė Valstybės saugumo departamento Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas Algirdas Grublys, KJP vadas fl. adm. Raimundas Baltuška įteikė garbės raštą. Lietuvos karo laivyno veteranai ir draugai su nuoširdžia padėka linkėjo kmdr. Vytautui Urbui sveikatos ir sėkmės tolesnėje veikloje mūsų Tėvynės labui. Laikinai eiti KJP štabo viršininko pareigas krašto apsaugos ministras pavedė Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos viršininkui - valdymo centro viršininkui kmdr. Kęstučiui Macijauskui (KAM įsakymas Nr. 660-k). Kmdr. Vytautas Urbas buvęs tremtinys, 1970 metais baigęs Leningrado aukštąją jūrų karo mokyklą, tarnavo povandeniniuose laivuose, sovietinio karo laivyno valdymo centre. Būdamas antrojo rango kapitonu, jis 1990 m. išėjo į atsargą iš sovietinės kariuomenės ir 1991 m. birželio 6 d. vienas iš pirmųjų pradėjo kurti Lietuvos karinį jūrų laivyną, o nuo 1992 m. paskirtas KJP štabo viršininku m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas už reikšmingus asmeninius nuopelnus LR krašto apsaugai apdovanojo jį Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medaliu m. krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius apdovanojo garbės ženklu Už nuopelnus krašto apsaugai /21 KJP vyko BALTRON darbo grupės susitikimas, kuriame dalyvavo 12 šalių atstovai. Tuo pat metu KJP svečiavosi Norvegijos Karališkojo karo laivyno štabo viršininkas fl. adm. Jakobas Borresenas ir jį lydinti delegacija /05-01 pagal 1999 m. dvišalio bendradarbiavimo su Danija programą fregata Aukštaitis (F12) ir aprūpinimo laivas Vėtra (A41) dalyvavo dvišalėse Lietuvos ir Danijos pratybose Liden Passex 99 (KAM įsakymas Nr. 447). Pagrindinis mokymų tikslas sugebėjimas vadovauti laivams, vykdant tarptautines misijas bei teikiant pagalbą partnerių šalių laivams misijų metu. Šiose pratybose Lietuvos jūrininkai, naudodami Danijos karališkojo jūrų laivyno mokymo centro šiuolaikinius taktinius treniruoklius, išbandė įgytus savo įgūdžius ir žinias. Kmdr. V. Urbas kartu su KJP vadu fl. adm. R. Baltuška ir fregatos F12,,Aukštaitis įgula į atsargą iškilmingai palydėtas Karinių jūrų pajėgų vadas, fl. adm. Raimundas Baltuška (KAM įsakymas Nr. 696-k). Septyneri metai, kuriuos pirmasis Lietuvos flotilės admirolas Raimundas Baltuška praleido vadovaudamas iš pradžių Pakrančių apsaugos rinktinės divizionui, vėliau flotilei, o nuo 1995 metų Karinėms jūrų pajėgoms. Pajėgų vado pareigų perdavimo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius, kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Andriškevičius, užsienio šalių gynybos atašė, kiti svečiai. Laivų įgulos buvo išrikiuotos laivuose. Raimundas Baltuška apėjo laivų įgulų ir padalinių rikiuotes, užeidamas į kiekvieną laivą. Aprūpinimo laivas Vėtra iš pabūklo iššovė 12 salvių. Buvo perskaitytas krašto apsaugos ministro įsakymas dėl fl. adm. Raimundo Baltuškos atleidimo iš vado pareigų. Krašto apsugos ministras Česlovas Stankevičius sakė, jog flotilės admirolas atsisveikina su Karinėmis jūrų pajėgomis, / Karinės jūrų pajėgos / 117

119 Patrulinis laivas P31,,Dzūkas tarptautinėse pratybose. palikdamas jas sustiprėjusias. Ministras įteikė padėką už sąžiningą tarnybą, atminimo plokštę su krašto apsaugos simboliais, prisiminimo dovaną kūrinį, primenantį Nojaus laivą. Kariuomenės vadas Jonas Andriškevičius padėkojo flotilės admirolui, kad Karinės jūrų pajėgos atvėrė Lietuvai jūrų platybes ir išvedė mūsų Respublikos karo laivus į tarptautinius vandenis. Generolas majoras sakė puikiai prisimenąs tą dieną, kai Lietuvos fregata kirto Baltijos jūrą ir išplaukė į Šiaurės jūrą, kai laivas Vėtra kirto Atlanto vandenyną ir pasiekė Amerikos kontinentą. Po visų sveikinimo kalbų buvo įnešta KJP vėliava, kurią pabučiavęs vadas perdavė krašto apsaugos ministrui. Tratant būgnams buvo nuleista laive Vėtra plevėsavusi KJP vado vėliava ir atiduota Raimundui Baltuškai. Naujuoju KJP vadu paskirtas kmdr. Kęstutis Macijauskas (KAM įsakymas Nr. 792-k). Jam ministras perdavė KJP vėliavą. Kmdr. Kęstutis Macijauskas gimė 1961 m. Jis Lietuvos kariuomenėje tarnavo nuo 1992 m. lapkričio 16 d. ir nuo tarnybos pradžios vykdė Kovinio rengimo skyriaus viršininko pareigas. Nuo 1994 m. spalio mėn. iki 1995 m. gruodžio mėn. jis mokėsi JAV karinio jūrų laivyno koledže, o 1997 m. vasario 4 d. buvo paskirtas naujai įkurtos Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos viršininku fregata Aukštaitis išplaukė į Norvegiją, Oslą, ir dalyvavo Oslo pilies 700 metų jubiliejaus iškilmėse. Ši pilis garsi tuo, kad nuo jos prasidėjo Norvegijos sostinės kūrimasis. Šioms iškilmėms skirtame parade, kurį priėmė Norvegijos ir Švedijos karaliai, dalyvavo ir Lietuvos karo jūrininkai. Į oficialią vakarienę Akershuso tvirtovėje, kur dalyvavo Norvegijos ir Švedijos karaliai su karalienėmis, Norvegijos Vyriausybės ir parlamento nariai, tarp 195 svečių buvo pakviestas ir fregatos Aukštaitis vadas Olegas Mariničius. Laivas į Klaipėdos uostą grįžo tik gegužės 12 d /12 fregata Žemaitis (laivo vadas kpt. ltn. Arūnas Mockus) lankėsi Vordingborgo uoste (Danija), kur, Danijos Karalystės pasiūlymu, vyko fregatos įsūnijimo ceremonija (KAM įsakymas Nr. 489). Tai pirmas atvejis Danijoje, kai miesto taryba nusprendė pradėti rūpintis kitos šalies laivu. Šios ceremonijos metu pasirašytas įsūnijimo sutarties dokumentas, laivo Žemaitis įgulai 118 / Karinės jūrų pajėgos /

120 KJP vadovybė ir svečiai stebi tarptautinių mokymų Lietuvos vandenyse eigą iš patrulinio laivo Dzūkas. Laivo vadas vyr. ltn. Jonas Vyšniauskas buvo įteikta Vordingborgo miesto atributika. Ši sutartis padarė pradžią ne tik Lietuvos ir Danijos kariniam, bet ir kultūriniam bei ekonominiam bendradarbiavimui /31, pagal dvišalio bendradarbiavimo su Švedija programą, vyko išminavimo operacija MCOPLIT-99. Tai nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo darbų pratybos Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Pratybose dalyvavo Baltron laivai Estijos minų traleris Olev, Latvijos minų traleris Viesturs, Estijos pakrančių apsaugos policijai priklausantis laivas Kou bei Lietuvos KJP laivai: Žemaitis, Aukštaitis, Vėtra ir Dzūkas. Šie laivai dalyvavo minų paieškos mokymuose, kuriems vadovavo Lietuvos KJP vadas kmdr. Kęstutis Macijauskas. Tuo tarpu Švedijos KJP laivai Galoe, Ulvon, Landsort ir Sparoe Baltijos jūros vandenyse iš tiesų vykdė paieškos ir išminavimo darbus maždaug jūrmylių atkarpoje į pietus nuo Juodkrantės, kur tarybiniais metais buvo Sovietų Sąjungos karinio laivyno poligonas Vokietija perdavė,,lindau klasės pirmąjį minų medžiotoją. Jis buvo pavadintas,,sūduvis (M52) Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 994-k fregatos Aukštaitis vadas - kovinių laivų diviziono vadas kmdr. ltn. Olegas Mariničius skiriamas KJP vado pavaduotoju - štabo viršininku fregatos Aukštaitis (F12) vadu paskirtas kpt. ltn. Eugenijus Valikovas /09 fregata Žemaitis dalyvavo tarptautinėse pratybose BALTOPS 99, vykusiose Baltijos jūros tarptautiniuose vandenyse (KAM įsakymas Nr, 598). Pratybų metu fregatos įgula kartu su kolegomis iš JAV ir dešimties Europos šalių vykdė artilerinius šaudymus, atsargų pildymą jūroje, oro ir jūros erdvės stebėjimą ir kontrolę, antvandeninių ir povandeninių taikinių paiešką ir sekimą, manevravimą laivų grupėje, paieškos ir gelbėjimo operacijas. Vienas iš mokymų tikslų buvo tarpusavio supratimo ir sąveikos tarp NATO šalių ir šalių, nepriklausančių šiai organizacijai, tobulinimas, vykdant operacijas jūroje. Mokymų dalyviai taip pat turėjo progą apsilankyti Orhuso (Danija) bei Gdynės (Lenkija) uostuose. / Karinės jūrų pajėgos / 119

121 Bendros pratybos su Prancūzijos fregata. Vyksta logistinis aprūpinimas jūroje. 120 / Karinės jūrų pajėgos /

122 fregata Žemaitis grįžo į Klaipėdą iš tarptautinių pratybų (BALTOPS 99). Kartu grįžo ir ltn. Andrius Kaikaris, kuris tapo pirmuoju lietuviu, baigusiu studijas JAV karo jūrų akademijoje Anapolyje. Tą pačią dieną Karo krantinėje ltn. Andriui Kaikariui iškilmingai buvo įteiktas karininko kardas. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos JAV vadas M. Abarius. Karininko kardas nupirktas už šios sąjungos narių surinktas lėšas KJP lankėsi Telšių vyskupas Antanas Vaičius, generalvikaras monsinjoras J. Pranciškus Gedgaudas, Telšių vyskupijos tribunolo viceoficiolas, Telšių kunigų seminarijos rektorius dr. Algis Genutis ir Telšių mažosios kunigų seminarijos rektorius monsinjoras dr. Vytautas S. Brazdeikis. Vizito metu svečiai išklausė vadovybės pranešimus apie KJP, apžiūrėjo Valdymo centrą ir Komendantinę kuopą. Karo uosto krantinėje vyskupas palaimino laivus. Nesenai Telšiuose lankėsi ir KJP kariai, vadovaujami jūrų kpt. Kęstučio Macijausko /12 Klaipėdoje lankėsi Belgijos Karalystės KJP laivas - minų medžiotojas Lobelia. Laivo vadas su oficialiu vizitu lankėsi pas Klaipėdos apskrities valdytoją ir miesto merą. Buvo organizuotos futbolo rungtynės tarp Belgijos ir Lietuvos KJP komandų Monse (Belgijoje) vyko tarptautinių PTL pratybų Cooperative Telos 99 galutinė planavimo konferencija. Joje dalyvavo N2 skyriaus viršininkas kpt. ltn. Renius Pleškys /20 KJP fregata Aukštaitis (F12), aprūpinimo laivas Vėtra (A41) ir patrulinis laivas Dzūkas (P31) dalyvavo Jūros šventės renginiuose. Į žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremoniją laivu Vetra (A41) plaukė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, KAM ministras Česlovas Stankevičius, Kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Kronkaitis ir Vytautas Landsbergis /12-13 į priešlėktuvinės ginkluotės kursus Švedijos Karalystėje buvo išvykęs N1 skyriaus Rikiuotės poskyrio viršininkas vyr. ltn. Gžegožas Lašakevičius KJP vadui kmdr. Kęstučiui Macijauskui suteiktas laikinasis jūrų kpt. laipsnis (KA ministro įsakymas Nr k) /28 KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas dalyvavo Taline vykusiame Baltijos šalių vadų susitikime. Laivo F12 vadas kpt. ltn Eugenijus Valikovas Svečių ir spaudos diena išminavimo operacijoje MCOPLIT 99. Naujai paskirtas KJP vadas kmdr. Kęstutis Macijauskas (kairėje) kartu su Latvijos ir Estijos KJP vadais. Jūreivis stebi jūrą. / Karinės jūrų pajėgos / 121

123 Minų tralavimo mokymai 122 / Karinės jūrų pajėgos /

124 /05 pagal dvišalį LR KAM ir Turkijos generalinio štabo 1999 m. bendradarbiavimo planą, KJP lankėsi Turkijos karo laivas TCG Yilditim. Pasak laivo vado, 41-erių metų kmdr. Fikreto Guneso, pagrindinis vizito tikslas pagerinti bendradarbiavimą tarp Turkijos ir Baltijos jūros šalių bei jų karinių laivynų. Kita vertus, teigė komandoras, tai svarbus istorinis momentas, nes iki šiol Baltijos jūroje neplaukiojo nė vienas turkų karo laivas. Beje, turkų gerą valią ir jų nusiteikimą bendrauti rodė jau vien tai, kad, nors pagal nustatytas taisykles kariniams laivams tai daryti ir nepriklausė, TCG Yildirim, įplaukdamas į Klaipėdos uostą, iškėlė Lietuvos valstybinę vėliavą. Pasitinkant fregatą, be LR KJP atstovų, dalyvavo Turkijos konsulas Lietuvoje Yasaras Pinaras /05 pagal Danijos Karališkojo karo laivyno ir LR KJP bendradarbiavimo programą, Karinėse jūrų pajėgose su oficialiu vizitu lankėsi Danijos Karališkojo karo laivyno vadas kontradmirolas K. Vinteris. Vizito metu vyko oficialus priėmimas pas Klaipėdos apskrities viršininką, pokalbiai su Lietuvos kariuomenės ir KJP vadais. Svečias lankėsi Klaipėdos universitete, laivų statykloje Baltija, dalyvavo pratybų Baltijos viltis uždarymo ceremonijoje /13 Rygoje (Latvija) vyko Latvijos karo jūrų laivyno 80-ųjų metinių minėjimas. Renginyje dalyvavo KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas ir aprūpinimo laivas Vėtra (A41) (KAM įsakymas Nr. 449-k). Karo laivai flotilėje /09-07, pagal daugiašalį bendradarbiavimą išminavimo klausimais, į Lietuvą atvyko 12 užsienio šalių karo laivų dalyvauti išminavimo operacijoje Open Spirit 99 (KAM įsakymas Nr. 929). Pratybų programą sudarė Vokietijos gynybos ministerija. Dvylika laivų iš šešių valstybių Danijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir Estijos dalyvavo daugiatautėse priešmininėse pratybose bei operacijoje Open Spirit 99. Lietuvos KJP laivai ir padaliniai užtikrino operacijų rajonų kontrolę bei / Karinės jūrų pajėgos / 123

125 apsaugą ir dalyvavo kai kuriose operacijose. Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8 dalyvavo gelbėjimo ir paieškos pratybose. Šių pratybų bei operacijų užduotys buvo: bendradarbiauti su BALTRON, palaikyti junginio vadovybę, vadovaujant daugiatautei priešmininės užduoties grupei, padidinti tarpusavio supratimą taktikos ir priešmininių procedūrų plotmėje, gilinti profesines žinias apie priešmininės kovos galimybes bei ribas, sumažinti ekologinę jūrinę žalą Baltijos jūroje, užmegzti asmeninius kontaktus tarp laivų įgulų, keičiantis personalu pratybų metu. Išminavimo operacijos metu sunaikinti 22 sprogmenys: 14 jūrinių minų, 3 aviacinės bombos, 2 torpedos, 2 giluminiai sprogmenys, 1 neidentifikuotas objektas. Kaip ir buvo tikėtasi, dominavo vokiškos inkaruotos kontaktinės minos EMC, taip pat rasta ir UMB, EMH, Small fish tipo minų. Rasti, identifikuoti ir užregistruoti 52 keleto tipų inkarai bei 85 objektai, neturintys sprogmenų (žvejybinių tralų dalys, akmenys ir pan.) lankėsi JAV Kongreso patarėjų grupė. Svečiai susipažino su Jūros ir pakrančių stebėjimo sistema, lankėsi Valdymo centre, karo laivuose N3 skyriaus Mokymo centro specialistas j. psk. Michailas Karpuzovas išvyko mokytis į anglų kalbos instruktorių aukštesniuosius kursus JAV pagal IMET programą. Į Lietuvą Michailas Karpuzovas grįžo (KAM įsakymas Nr. 861). Mokymai jūroje 124 / Karinės jūrų pajėgos /

126 Karo laivų flotilės karininkai su kmdr. ltn. Olegu Mariničiumi viduryje ant fregatos juto / Karinės jūrų pajėgos / 125

127 / mokytis į Danijos Karališkąją KJP akademiją (bazinis KJP karininko kursas) išvyko Gediminas Petrikas ir Renatas Astrauskas (KAM įsakymas Nr. 893) /27 aprūpinimo laivas Vėtra (vadas kpt. ltn. Vytautas Mogenis) dalyvavo BALTRON eskadros karo laivų pratybose Amber sea 99 (KAM įsakymas Nr. 1020) Klaipėdoje vyko iškilminga Europos Garbės vėliavos įteikimo miestui ceremonija. Į iškilmes buvo atvykę Europos parlamento atstovai, ambasadoriai, delegacijos iš užsienio miestų-partnerių. Renginyje taip dalyvavo KJP Garbės sargybos būrys /30 Corpuse Christi (JAV) vyko tarptautinės pratybos Cooperative Telos 99. Jose dalyvavo KJP štabo viršininkas kmdr. ltn. Olegas Mariničius ir N2 skyriaus viršininkas kpt. ltn. Renius Pleškys /11 LR teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko bendri Lietuvos ir Danijos mokymai Liden Passex 99 (KAM įsakymas Nr. 1116). Mokymai vyko dviem etapais. Spalio 9 d. taktinio manevravimo, ryšio ir jūros kontrolės stebėjimo mokymuose, kartu su Danijos karo laivais, dalyvavo fregata Aukštaitis bei patrulinis laivas Dzūkas (P31). Spalio 11 d. pratybose, be laivų, dalyvavo Jūros ir pakrančių stebėjimo postai, Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8. Vyko tarptautinio manevravimo, šaudymo į jūros taikinius, povandeninių laivų paieškos, pagalbos avarijos ištiktam laivui suteikimo pratybos. Lietuvos ir Danijos kariškių pratybas stebėjo Danijos Karališkojo diviziono vadas jūrų kpt. G. Lundas. viceadmirolas Jamesas Cardas ir jį lydinti delegacija. Vizito metu vyko susitikimai su KJP, Klaipėdos uosto bei Pasienio policijos rinktinės vadovybėmis su darbo vizitu KJP lankėsi Rusijos ambasadorius Lietuvai J. E. p. J. Zubakovas, lydimas Rusijos gynybos atašė Lietuvai plk. A. Volegovas /29 pajėgų vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas dalyvavo Baltijos šalių KJP vadų susitikime Rygoje sudaryta Klaipėdos universiteto ir Karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimo sutartis, kurią pasirašė rektorius prof. hab. dr. S. Vaitekūnas ir KJP vadas jūrų kpt. K. Macijauskas /12-02 į Klaipėdos uostą atplaukė NATO priešmininių laivų Šiaurės Vakarų Europoje eskadra ir BALTRON eskadrai priklausantis Latvijos priešmininis laivas Imanta, kuris kartu su NATO eskadros laivais dalyvavo bendruose mokymuose Baltijos jūroje Klaipėdoje lankėsi JAV Gynybos departamento Pakrančių apsaugos komendantas Vadovavimo ir aprūpinimo laivas Vėtra nuolatinis Jūros šventės dalyvis. Laive svečiuojasi LR Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius ir Kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Kronkaitis. 126 / Karinės jūrų pajėgos /

128 Laivo F12 vadas kmdr. ltn. Eugenijus Valikovas kontruoliuoja vairininko tarnybą Reaktyvinių bombų svaidyklės nutaikymo postas fregatoje Šaudymai iš fregatos reaktyvinių bombų svaidyklės KJP štabo viršininkui kmdr. ltn. Olegui Mariničiui buvo suteiktas komandoro laipsnis (KAM įsakymas Nr k) į Klaipėdą atvyko Vokietijos Lietuvai perduotas minų medžiojimo laivas, kurį atlydėjo Vokietijos karo laivas Marburg. Lietuvai perduoto laivo ilgis 47 m, plotis 3 m, maksimalus greitis 16,5 mazgų. Laivo įgula buvo pradėta formuoti dar 1998 m. Pirmieji įgulos nariai į Vokietiją išvyko , kiti gegužės 31 d., o likusieji rugpjūčio 31 d. Vokietijoje įgulos nariai mokėsi, be to, remontavo laivą. Dalį remonto darbų atliko pati įgula, dėl to buvo sutaupyta nemažai lėšų, kurios buvo skirtos laivui modernizuoti. Jame įrengtos naujos navigacijos ir ryšio sistemos, gelbėjimosi priemonės. Beje, laivo remontą finansavo Vokietija Karo krantinėje vyko minų medžiojimo laivo perdavimo Lietuvos KJP ir laivo krikštijimo ceremonija (Lietuvos KJP vėliava laive suplevėsavo birželio 22 d., laivui dar būnant Vokietijoje). Laivui suteiktas vardas Sūduvis. Perdavimo ceremonijoje dalyvavo Vokietijos valstybės sekretorius Peteris Wichertas, Vokietijos karo laivyno vadas viceadmirolas Hansas Lussowas, Vokietijos ambasados reikalų patikėtinė Barbara Wolf, LR Vyriausybės, KAM atstovai, kariuomenės vyr. kapelionas mjr. A. Bulotas, įgulos kapelionas ir kiti svečiai Švedijos Karinę jūrų akademiją baigė Audrius Venckūnas ir Tadas Jablonskis metais Karinės jūrų pajėgos ne tik dalyvavo įvairiuose mokymuose, pratybose, bet ir skyrė nemažą dėmesį darbui su jaunimu. Gimė tradicija palaikyti ryšius tarp laivų ir atitinkamų šalies regionų: Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos bei Suvalkijos. Be to, sudarytos bendradarbiavimo sutartys su regionų atskirais miestais: Biržais, Telšiais, Ukmerge, Vilkaviškiu. Pradėjo vystytis gyvas betarpiškas bendradarbiavimas tarp tų kraštų visuomenių ir KJP laivų įgulų narių. Lietuvos moksleiviai noriai lankėsi karo laivuose, susipažino su karo jūrininkų kasdienybe. Laivuose taip pat lankėsi mokytojai, tobulinimosi kursų, konferencijų delegacijos, skautai, krepšinio mokyklos, savivaldybių atstovai. Kita veiklos sritis ilgalaikiai projektai su agentūros SOS vaikai Klaipėdos skyriumi Melnragėje. Į Klaipėdą atvykę užsienio karo laivai atvežė labdaros. Šis projektas apėmė ir Klaipėdos miesto vaikų ligoninę, kitas vaikų ir jaunimo organizacijas. Pradėta intensyviai bendradarbiauti su Kauno jūrų skautų centru (direktorius Algimantas Malkevičius) m. tarp KJP ir Kauno jūrų skautų vyko irklavimovaržybos. Pagrindinis dėmesys skirtas jaunimo jūrinių tradicijų ugdymui m. įkurti priešmininių laivų (PMLD) ir Patrulinių laivų divizionai (PLD) m. mirė buvęs antrasis KJP karo laivo Prezidentas Smetona vadas, ats. kpt. ltn. Povilas Labanauskas. Karininkas palaidotas JAV. / Karinės jūrų pajėgos / 127

129 KJP vadas ir fregatos F11,,Žemaitis įgulos nariai svečiavosi Telšių mieste ir vyskupijoje. Telšių miestas tapo fregatos F11,,Žemaitis krikštytoju ir globėju. Tarp miesto ir karo laivo prasidėjo ilgametė draugystė. 128 / Karinės jūrų pajėgos /

130 Karinės jūrų pajėgos 2000 metai

131 į Lietuvą atvyko Vokietijos KJP patarėjas Lietuvai kpt. ltn. Volkmaras Asboeas, teikęs konsultacijas planuojant ir įgyvendinant BALTRON projekte numatytas kovos su minomis operacijas bei konsultavęs Vokietijos gynybos ministerijos Lietuvai perduodamo laivo eksploatacijos klausimais atsižvelgdamas į patvirtintą 2000 m. BALTRON veiklos planą, krašto apsaugos ministras (įsakymas Nr. 82) aprūpinimo laivą Vėtra nuo iki skyrė į BALTRON eskadrą dalyvauti 2000 m. BALTRON veiklos plane numatytuose renginiuose /4 KJP kartu su NATO EASTLANT (Rytų Atlanto regiono) štabu surengė tarptautinį darbinį susitikimą Cooperative Venture Tokio pobūdžio renginį Lietuvos KJP organizavo pirmą kartą. Susitikimas buvo skirtas galutiniam teoriniam tarptautinių pratybų Cooperative Venture 2000 pasirengimui. Iš šalių partnerių darbiniame susitikime dalyvavo: Estija, Latvija, Lietuva, Suomija bei Švedija. NATO šalims atstovavo: Danija, Didžioji Britanija, Lenkija, Norvegija, Olandija, Prancūzija bei Vokietija. Pagrindinis susitikimo tikslas tolesnis sąveikos tarp mokymų dalyvių tobulinimas bei galutinis visų klausimų, susijusių su praktinių mokymų faze, derinimas. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo NATO EASTlant štabo viršininkas kontradm. P. van Der Graat. NATO nuolatinės parengties išminavimo junginio laivai stovi nuleidę inkarus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis Nr /83 tarp Jūros aplinkos apsaugos agentūros, atstovaujamos viršininko Raimondo Šatkausko ir Karinių jūrų pajėgų, atstovaujamų vado, kmdr. Kęstučio Macijausko. Sutartimi susitarta: 1. Bendradarbiauti vykdant aplinkosaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę Baltijos jūros Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse. 130 / Karinės jūrų pajėgos /

132 Tarnyba fregatos pagrindiniame valdymo poste (PVP) Palangos stebėjimo posto kariai nuolat stebi taikinius Lietuvos vandenyse 2. Keistis turima informacija apie laivus, vykdančius žvejybą jūroje ir priekrantėje. 3. Bendradarbiauti nustatant laivų, įtariamų Baltijos jūros teršimu, buvimo vietą ir laiką. 4. Keistis informacija apie laivus, įplaukiančius į Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis ir ekonominę zoną. 5. Bendradarbiauti vykdant Baltijos jūros teritorinių vandenų ir ekonominės zonos apsaugą iš oro ir jūroje Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 781 Kęstučiui Macijauskui suteiktas jūrų kapitono laipsnis vykdant Krašto apsaugos ministro įsakymą Nr. 194, buvo įsteigta Apsaugos ir gynybos bataliono vado pareigybė. Pagrindiniai Apsaugos ir gynybos bataliono uždaviniai: Karinių jūrų pajėgų objektų apsauga ir gynyba; Klaipėdos uosto apsauga ir gynyba(krizės atveju); rezervo rengimas bei kitos patikėtos užduotys lankėsi Baltijos gynybos koledžo komendantas brg. gen. M. Clemmesenas. Svečias buvo supažindintas su KJP pokyčiais per pastaruosius kelerius metus JAV gynybos atašė Danijos Karalystėje ir jūrų atašė Lietuvoje jūrų kpt. Eldas Carlas Swansonas bei LR KJP atstovai perdavė labdarą Klaipėdos vaikų globos namams Rytas ir Danė KJP lankėsi LR ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir jį lydinti delegacija. Svečiai aplankė karo laivus, buvo pavaišinti jūreiviškais pietumis. Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos Nidos stebėjimo postas po modernizacijos /29 Helsinkyje (Suomija) vyko 11-asis BALTRON Karinių jūrų pajėgų darbo grupės susitikimas. Lietuvai atstovavo KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas. / Karinės jūrų pajėgos / 131

133 jūreivis Egidijus Oleškevičius buvo išsiųstas studijuoti Vokietijos jūrų karo akademijoje. Tai buvo II-oji Lietuvos jūrų karininkų laida, studijavusi Vokietijoje. E. Oleškevičius sėkmingai baigė mokslus m. gruodžio 20 d. Lietuvos Prezidentas jam suteikė leitenanto laipsnį. Sugrįžus į Lietuvą, karys paskirtas į minų paieškos ir nukenksminimo laivą Kuršis (M51) ginkluotės kovinės dalies vadu /15 fregata Žemaitis (laivo vadas kmdr. ltn. Arūnas Mockus) su 70 karių įgula išvyko dalyvauti tarptautinėse pratybose Liden Passex 2000, kurios vyko Danijos Karalystėje /23 Klaipėdos uoste lankėsi Prancūzijos Respublikos karo laivas LV LE HENAFF. Laivo vadas lankėsi pas Klaipėdos miesto apskrities viršininką, miesto merą bei įgulos viršininką. Laivo įgula žaidė draugiškas futbolo rungtynes su Lietuvos KJP komanda, buvo organizuota ekskursija į Palangą lankėsi Japonijos žurnalo Japan Military Review korespondentas Nobuo Saiki. Vizito tikslas surinkti išsamią informaciją apie Lietuvos kariuomenę. Svečias susipažino su KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo sistema, apžiūrėjo Valdymo centrą, laivus /06-10 fregata Žemaitis dalyvavo tarptautinėse pratybose Cooperative Banners 2000 (KAM įsakymas Nr. 536) Tai NATO programos Partnerystė vardan taikos dalyvių (PVT) mokymai. Juose dalyvavo 16 šalių, iš kurių 9 yra NATO šalys, 7 PVT. Šiuose mokymuose dalyvavo sausumos, oro ir jūrų pajėgos. Mokymų tikslai taikos palaikymas, dalyvavimas pratybų planavime, naudojant NATO procedūras, standartinių jūrinių procedūrų tobulinimas, taikos palaikymas, embargo operacijų planavimas ir vykdymas, jūrų laivybos kontrolė, aviacijos, povandeninių ir antvandeninių laivų antpuolių atrėmimas, naudojant realius taikinius. Karines jūrų pajėgas aplankė LR Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Uosto kateris H / Karinės jūrų pajėgos /

134 Kariuomenės vadas brig. gen. Jonas Kronkaitis (viduryje) ir KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas bendrauja su Krašto apsaugos viceministru p. E. Simonaičiu NATO laivų junginio vadai ir KJP štabo viršininkas kmdr. Olegas Mariničius (iš kairės) pristato bendrus mokymus žurnalistams fregatoje Aukštaitis (F12) sumontuota navigacinė įranga VHF Furuno susipažinti su KJP buvo atvykusi Švedijos gynybos koledžo delegacija /21 fregata Aukštaitis (laivo vadas kmdr. ltn. Eugenijus Valikovas) su 71 kario įgula išplaukė į tarptautinius mokymus US BALTOPS 2000 (KAM įsakymas Nr. 599) KAM įsakymu Nr K Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybai (JPST) vadovauti paskirtas kmdr. ltn. Antanas Mikutis /13, vadovaujantis pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi tarp Klaipėdos miesto Versmės vidurinės mokyklos ir KJP, Palangos jūros stebėjimo poste organizuota jaunųjų šaulių stovykla krašto apsaugos ministras pasirašo įsakymą Nr. 838, kuriuo laivą Sūduvis (M52) nuo iki priskiria BALTRON eskadrai /18 su neoficialiu vizitu lankėsi Didžiosios Britanijos Karališkojo karo laivyno laivas Sheffield. Organizuotos draugiškos futbolo varžybos tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos jūrininkų. Svečiai žaidė draugiškas regbio rungtynes su miesto komanda. Prie paminklo Vitės kapinėse buvo padėti vainikai 1-ojo pasaulinio karo metu žuvusiems Didžiosios Britanijos kariams. Laivo įgula savo lėšomis atliko remonto darbus Lapių spec. internatinėje mokykloje. Su dovanomis buvo aplankyti ir vaikų globos namai Rytas /21 KJP fregatos Aukštaitis (F12) ir Žemaitis (F11), minų paieškos laivas Kuršis (M51) dalyvavo Jūros šventės renginiuose. Į žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremoniją laivu Kuršis (M51) plaukė Kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Kronkaitis Ukrainos telekompanija JUTAR lankėsi pajėgose ir filmavo karinius laivus KJP lankėsi Švedijos atsargos karininkai. Jie lankėsi štabe, apžiūrėjo laivus, susipažino su pajėgų veikla bei struktūra LR Seimas papildė LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, kuriuo: LR Vyriausybė suteikė žemės sklypą, kaip karinę uosto teritoriją, neterminuotai naudoti Lietuvos kariuomenei; / Karinės jūrų pajėgos / 133

135 LR Vyriausybė nustatė sąrašą krantinių, kurias Uosto direkcija rezervuoja karo laivams su pirmumo teise pastatyti ir stovėti į Danijos karinių jūrų pajėgų akademiją mokytis laivavedybos išvyko jūreiviai Martynas Kairys ir Remigijus Zabiela įvyko KJP vadovybės susitikimas su NATO ekspertų grupe, Seimo nariais ir Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku /21 fregata Aukštaitis dalyvavo pratybose Cooperative Ocean /10-03 su darbiniu vizitu Klaipėdoje lankėsi Danijos Karališkojo karo laivyno laivas minininkas Moen Klaipėdoje lankėsi švedų minininkas - mokykla HMS Karlskrona, kuriame mokslus tęsė kariūnas Eugenijus Šeinas atsižvelgiant į trijų Baltijos šalių Estijos, Latvijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrų susitarimą kiekvienais metais rengti Amber sea pratybas, /17 Lietuvos teritorijoje vyko pratybos Amber sea Pratyboms vadovavo Lietuvos KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas. Mokymuose dalyvavo trys kariuomenės rūšys: jūros, oro ir sausumos. Šios pratybos naudingos tuo, kad padėjo tolesniam Baltijos šalių kariniam bendradarbiavimui, vystant ir tobulinant šių valstybių gynybos sistemą, vykdant bendrus veiksmus ekstremaliomis situacijomis, embargo operacijų bei ginkluoto pasipriešinimo atveju. Laivo navigatoriaus darbo vieta 2000 m. vasarą ir rudenį KJP laivuose praktiką atliko 27 Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto ir kolegijos auklėtiniai. Studentai kartu su karo laivų įgulomis dalyvavo kariniuose mokymuose US Baltops-2000, Open Spirit-2000 bei rudens pratybose Amber sea / Karinės jūrų pajėgos /

136 Studentai praktikos metu gilino žinias taktikos, vado ugdymo, Krašto apsaugos statuto, šaudymo ir ginklų, ryšių, apsaugos nuo naikinimo priemonių, karo medicinos, fizinio ir techninio pasirengimo, kovos už laivo gyvybingumą ir kitose karybos srityse. Baigiantis praktikai, vaikinai laikė egzaminą viršilos laipsniui gauti atplaukė Danijos laivas Lommen, kuris kartu su Lietuvos karo laivais /23 dalyvavo Liden Passex pratybose /29 Danijos karo jūrų laivyno aprūpinimo laivas HMS Sleipner lankėsi Klaipėdoje ir atgabeno labdaros krovinį Lietuvos kariuomenei laivas Sūduvis išplaukė į MCOPLAT išminavimo pratybas, kurios vyko Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje į Vokietijos Kylio miestą išvyko KJP karininkas kmdr. ltn. Artūras Andrušaitis. Jis pasirašė Vokietijos Lietuvai dovanojamo minų paieškos laivo Marburg perėmimo sutartį. Iškart po perėmimo laive iškelta Lietuvos KJP vėliava /12-01 lankėsi Suomijos karo laivas Hameenmaa, atgabenęs šaudmenų krovinį Lietuvos kariuomenei. Šio vizito metu į Klaipėdą buvo atvykęs krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius iš Švedijos karo laivyno gautas uosto vilkikas,,atlas. Lietuvos karinėse jūrų pajėgose jam buvo suteiktas borto numeris H22. Katerio vadu paskirtas vyr. psk. Albinas Remeikis susipažinti su KJP atvyko LR ministras pirmininkas Rolandas Paksas ir jį lydinti delegacija, kurią pasitiko Garbės sargybos būrys. Svečiai apžiūrėjo Valdymo centrą, dalyvavo diskusijoje apie Lietuvos laivyną /16 aprūpinimo laivas Vėtra Karlskronoje (Švedija) dalyvavo Karinio jūrų koledžo kadetų išleistuvėse (KAM įsakymas Nr. 1381). Iškilmingame renginyje dalyvavo KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas. Grįždamas laivas pargabeno materialinės paramos siuntą, skirtą Lietuvos kariuomenei Švedijos Karinę jūrų akademiją baigė Mindaugas Norvilis. Fregata Žemaitis (F11) jūroje žygio metu / Karinės jūrų pajėgos / 135

137 Minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis (M52) aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokymuose 136 / Karinės jūrų pajėgos /

138 Karinės jūrų pajėgos 2001 metai

139 Krašto apsaugos ministerijos kvietimu į Lietuvą atvyko Vokietijos karinių jūrų pajėgų patarėjas Lietuvai fregatos kapitonas Dirkas Bohlmanas, teikęs KJP konsultacijas planuojant ir įgyvendinant BALTRON projektą bei organizuojant logistikos sistemą Lietuvos kariuomenėje minint Sausio 13-osios - Laisvės gynėjų dienos 10-ąsias metines, KJP komanda dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamame bėgime: Girulių televizijos bokštas - Klaipėdos miesto merija /06-04 mokytis prancūzų kalbos kursuose Kanadoje, Kvebeke, išvyko Apsaugos kuopos būrio vadas ltn. Žilvinas Svetlauskas (KAM įsakymas Nr.32) Rusijos gynybos atašė plk. A. Volegovas lankėsi pajėgų štabe ir pristatė naujai paskirtą atašė padėjėją 1-ojo rango kapitoną V. Muzyką (KAM įsakymas Nr. 67) štabe vyko moksleivių respublikinės viktorinos Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės netekčių istorijos II turas. Po turo moksleiviai susipažino su KJP, lankėsi karo laivuose /02-16 Šveicarijoje vyko štabo karininkų kursai, kuriuose dalyvavo AGB vado pavaduotojas-štabo viršininkas kpt. ltn. Tomas Masaitis (KAM įsakymas Nr.43kk) /07-23, Prancūzijos gynybos ministerijos kvietimu, narų kursuose Prancūzijoje mokėsi fregatos Aukštaitis KD-2 vado pavaduotojas ltn. Romanas Polovcevas (KAM įsakymas Nr. 108) lankėsi JAV Gynybos departamento ekspertai, rengiantys Lietuvos gynybos resursų vadybos sistemos įvertinimą (KAM įsakymas Nr.176) /9 NATO šiaurės regiono CINCEASTLANT/ COMNAVNORTH štabe Didžiojoje Britanijoje vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos laivyno vadų susitikimas su šio štabo vadovybe. Renginio dalyviai susipažino su NATO laivynu šiaurės regione, vyko diskusijos BALTRON, išminavimo operacijų Baltijos jūroje bei NATO PVT pratybų klausimais. Kartu NATO štabo vadovybė susipažino su Baltijos šalių laivynų organizacija ir veikla. Susitikime dalyvavo pajėgų vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas ir N2 skyriaus viršininkas kpt. ltn. Renius Pleškys (KAM įsakymas Nr. 158 kk). Priešlėktuvinės gynybos kuopos karių pratybos Kairių poligone. KJP Štabo kuopos kariai taktikos pratybose. 138 / Karinės jūrų pajėgos /

140 Du KJP povandeninių veiksmų komandos nariai, baigę narų kursą Norvegijoje Danijos laivo valtis švartuojasi prie fregatos kairiojo borto / Karinės jūrų pajėgos / 139

141 KA ministro įsakymu Karinėse jūrų pajėgose įsteigta KJP Vyriausiojo puskarininkio pareigybė, skirta rūpintis jūreivių, seržantų ir puskarininkių tarnybos ir karjeros reikalais. Pirmuoju KJP Vyr. puskarininkiu paskirtas j. psk. Stasys Laučys /14 su darbiniu vizitu lankėsi Švedijos Karališkojo karo laivyno vadas adm. Torstenas Lindhas ir jį lydinti delegacija: mjr. Peras Brissmanas, plk. Tommis Jonssonas ir karo atašė padėjėjas Martinas Neoviusas. Svečius pasitiko Garbės sargybos būrys. Tą pačią dieną atstovai apžiūrėjo karo laivus, lankėsi jūros stebėjimo poste, laisvalaikiu buvo organizuotos ekskursijos į Palangos gintaro muziejų, Kretingos žiemos sodą (KAM įsakymas Nr. 287) Krašto apsaugos ministro įsakymu iš brigados Žemaitija kovos plaukikai perkelti į Karines jūrų pajėgas ir suformuota Povandeninių veiksmų komanda (PVK). PVK vadu paskirtas kpt. ltn. Valerijus Krisikaitis į karo uostą parplaukė Bundesvero Lietuvos KJP perduotas minų medžiotojas M51. Laivą uoste pasitiko KJP vadovybė, flotilės karių rikiuotė, įgulos orkestras. Perduoto laivo vandens talpa tonos, laivo ilgis - 47, 1 m, plotis - 8,3 m, grimzlė - 3,7 m, greitis - 16 mazgų (apie 30 km/h), laivo įgula - apie 42 žmonės. Laivas turi 40 mm patranką ir 2 povandeninius robotus minų paieškai. Pagrindinė laivo paskirtis - jūrinių minų paieška ir neutralizavimas į karininkų kursus Vokietijoje, praėję atranką mokytis užsienio valstybėse, išvyko Karolis Lileikis ir Viktoras Petronis. Mokslai Vokietijoje baigėsi 2003 m. (KAM įsakymas Nr. 350) /06 Klaipėdos uoste lankėsi du JAV karinio jūrų laivyno Mark V grupės laivai Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. Kęstutis Minų paieškos ir nukenksminimo laivas Kuršis (M51) Macijauskas dalyvavo BALTRON darbo grupės susitikime Belgijoje (KAM įsakymas Nr. 273-kk) /29 Pagal BALTRON veiklos programą Danijos teritoriniuose vandenyse ir Roenne uoste (Danijoje) vyko BALTRON mokymai SAREX, kuriuose dalyvavo aprūpinimo laivas Vėtra (A41) su įgula (KAM įsakymas Nr. 573) KJP lankėsi Seimo gynybos pakomitečio pirmininkė ir NATO reikalų komisijos pirmininko pavaduotoja p. Rasa Juknevičienė bei ją lydinti delegacija. Pokalbių temos padėtis KJP, Lietuvos euroatlantinės integracijos pagrindiniai aspektai minų medžiojimo laivas Sūduvis dalyvavo žmonių paieškos ir gelbėjimo mokymuose, kuriuos organizavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras. Mokymuose taip pat dalyvavo Karinės oro pajėgos, PAPPR laivai, policijos padaliniai, miesto medicinos įstaigos pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinės laivas Kihu teritoriniuose vandenyse pasitiko du Vokietijos karinio jūrų laivyno povandeninių laivų mokymo centro dyzelinius povandeninius laivus U 16 ir U 26 bei juos aptarnaujantį laivą Fehmarn. Karo krantinėje vyko minų medžiojimo laivo M51 inauguracijos ceremonija (laivas iš Kylio uosto atplaukė Laivas pavadintas 140 / Karinės jūrų pajėgos /

142 Kuršis vardu. Jį globoti sutiko Klaipėdos miesto valdyba, krikštamote būti patikėta miesto mero patarėjai p. Audrai Daujotienei. Ceremonijoje dalyvavo Vokietijos karo laivyno admirolas Kemf, VFR atstovybės Lietuvoje atstovai, Vokietijos karo laivyno diviziono vadas fregatos kapitonas P. Beckeris, LR KAM, Gynybos štabo atstovai, Vokietijos karo laivyno povandeninių laivų mokymo centro du povandeniniai laivai ir lydintis vilkikas (KAM įsakymas Nr. 541). Svečių laivai kartu atgabeno humanitarinės pagalbos krovinį Klaipėdos Tuberkuliozės ligoninei. Tai buvo pirmas kartas Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai į Klaipėdos uostą atplaukė Vokietijos povandeniniai laivai /05-11 pagal Kanados pagalbos karinio mokymo srityje programą Kanadoje vykusiuose kursuose Taikos palaikymo jūrinė dimensija dalyvavo laivo Dzūkas (P31) vadas vyr. ltn. Giedrius Auksorius (KAM įsakymas Nr. 304 kk) /20 pagal dvišalę Lietuvos respublikos ir Danijos Karalystės karinę bendradarbiavimo sutartį ir KJP metinį veiklos planą fregata Aukštaitis su 70 karių įgula dalyvavo tarptautinių pratybų Liden Passex 2001 pirmojoje fazėje Danijoje ( įsak. Nr. 580) /12-17 į KJP koledžą JAV mokytis išvyko laivo Sūduvis vadas kmdr. ltn. Eduardas Karlonas /09 Vokietijoje vyko renginys Jūrinis bendradarbiavimas Baltijos jūroje. Šiame renginyje dalyvavo KJP štabo viršininkas kmdr. Olegas Mariničius. Aptartas tolimesnis jūrinis bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių. Išminavimo darbai prie Skuodo, kur Rusijos kariai buvo išmetę sprogmenis upelyje. Centre Povandeninių veiksmų komandos vadas kpt. ltn. Valerijus Krisikaitis. Vokietijos povandeninis laivas švartuojasi prie Kruizinių laivų terminalo / Karinės jūrų pajėgos / 141

143 /16 Baltijos jūroje vyko kasmetinės paieškos ir gelbėjimo pratybos Baltic Eye Pratybose dalyvavo BALTRON eskadrai priklausantys laivai: Wambola (Estija), Admiral Pitka (Estija) ir Viesturs (Latvija). Lietuvos KJP atstovavo aprūpinimo laivas Vėtra prie Skirvytės upės, netoli Rusnės, buvo surengtas sportinės žūklės čempionatas. Tai pirmas tokio pobūdžio čempionatas Karinėse jūrų pajėgose, kuriame dalyvavo 7 komandos. Sportinė sėkmė lydėjo štabo komandą, kuriai ir atiteko čempionato taurė mokytis į Švedijos karinių jūrų pajėgų koledžą išvyko: Antanas Brencius, Donatas Gečas, Ričardas Kalinauskas ir Maksim Viničenko. Mokslas baigėsi 2004 m. liepos 1 d. Tai jau septintoji KJP kariūnų laida, kurios mokslus šioje šalyje finansavo Švedijos vyriausybė. Švedijos ir Lietuvos KJP glaudžiai bendradarbiaudavo nuo 1993 m. Abi šalys nuolat rengė bendrus mokymus, keitėsi patirtimi (KAM įsak. Nr. 576) lankėsi Suomijos pasienio apsaugos specialistai. Į Lietuvą jie atvyko įvertinti vydomų jūrų sienos apsaugos priemonių. Specialistai lankėsi Valdymo centre, Klaipėdos jūros stebėjimo poste, surengė seminarą Techninis jūros sienos ir pakrančių apsaugos užtikrinimas, kuriame dalyvavo Pakrančių apsaugos policijos ir Klaipėdos uosto direkcijos atstovai /06-02 Klaipėdos uoste lankėsi Prancūzijos Respublikos karinis laivas Second Maitre LE BIHAN štabe lankėsi Švedijos jūrų karo akademijos Baltijos šalių kadetų kursų vadovas mjr. N. Johnssonas. Vizito metu buvo aptarti Lietuvos karių mokymosi planai Švedijos karo akademijoje LR vyriausybės nutarimu Nr. 490 Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio saugos Vokietijos KJP povandeninis laivas mėgaujasi štiliu jūroje plano patvirtinimo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos teritorinė muitinė buvo įpareigota vykdyti stebėjimą Jungtiniame jūros ir pakrančių apsaugos valdymo centre /18 Baltijos jūros regione vyko JAV organizuoti mokymai BALTOPS Šie mokymai vyko pagal Partnerystės taikos labui programą tarp NATO ir ne NATO šalių. Mokymų tikslas-tarpusavio supratimo vystymas ir bendradarbiavimas, vykdant tarptautines jūrines operacijas. Tai buvo didžiausios organizuotos pratybos. Jose dalyvavo 4 povandeniniai, 44 antvandeniniai laivai, 29 įvairios paskirties lėktuvai iš 14 šalių. Lietuvai pratybose atstovavo fregatos Aukštaitis ir Žemaitis (KAM įsak. Nr. 720). Mokymų metu vyko jūrinių pažeidimų, elektroninės kovos, priešlėktuvinės gynybos, vizualinio ir radijo ryšio, greitaeigių katerių, minų pastatymo, tralavimo ir išminavimo, paieškos bei gelbėjimo, povandeninės, oro ir kitos operacijos. Šiose pratybose Lietuvos karo laivai turėjo galimybę atlikti specialius pratimus-kovos su povandeniniais laivais operacijas, kurių neįmanoma atlikti nacionalinio lygmens pratybose. Lietuvos karo laivai kasmetinėse BALTOPS pratybose dalyvavo jau devintą kartą. Gavo teigiamą pratybų vadovybės įvertinimą. Grįžtant iš karinių mokymų laivai dalyvavo Kylio savaitės renginiuose Kylyje (Vokietija). Tai tradicinė jūros šventė, kurioje mūsų kariai reprezentuoja Lietuvą studijuoti į Jungtinių Amerikos valstijų Merilendo universitetą išvyko ltn. Vytenis Benetis (KAM įsak. Nr. 734). Studijos tęsėsi iki / Karinės jūrų pajėgos /

144 /15 vykstančiose bendrose JAV ir Lietuvos tarptautinėse pratybose JCET dalyvavo povandeninių veiksmų komandos narai (KAM įsak. Nr. 725) Norvegijos karališkasis laivynas Lietuvai perdavė du greitaeigius patrulinius laivus Steil ir Skudd, kuriuos atlydėjo Norvegijos karo laivas Valkyrien. Perduoti laivai pakrikštyti P33 Skalvis ir P32 Sėlis vardais. 20- ties žmonių Skalvis įgulai vadovauti buvo paskirtas vyr. ltn. Aivaras Birbalas, o,,sėlio įgulai vadovauti buvo paskirtas kpt. ltn. Jonas Vyšniauskas. Skalva senovinis Šilutės krašto gyventojo pavadinimas, o Sėlis senovinis Utenos krašto gyventojo pavadinimas. Laivų inauguracijos ceremonijoje dalyvavo Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Jonas Gaaderis, Norvegijos Karalystės karališkojo karo laivyno admirolas K. B. Olsenas ir kiti garbūs svečiai Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute vyko iškilmingas diplomų įteikimas. Šios ceremonijos metu buvo įteikti ir pirmieji KJP vadų kursų klausytojų pažymėjimai LR Prezidento Algirdo Brazausko fondas organizavo ekskursiją laivuose 100 Jaunųjų politikų iš įvairių Lietuvos miestų /09 Klaipėdos uoste lankėsi Nuolatinės parengties jūrų pajėgų Atlante NATO laivų eskadra (SNFL) (KAM įsakymas Nr. 924). Tai retas įvykis, kai tokia eskadra lankėsi aljansui nepriklausančiame uoste. Tokia didelė karo laivų eskadra (9 laivai) Klaipėdoje lankėsi pirmą kartą. Didžiausias laivas - Didžiosios Britanijos tanklaivis Oakleaf buvo 174 metrų ilgio. Vizitas sudomino klaipėdiečius ir miesto svečius, kurie karštą vasaros dieną paplūdimį iškeitė į karo laivų apžiūrą. Tūkstančiai žmonių džiaugėsi galimybe aplankyti NATO laivus, tik apgailestavo, kad jiems nebuvo leista aplankyti Norvegijos povandeninio laivo Uredd. Ta proga į KJP buvo atvykę: LR Prezidentas Dėl didelio greičio greitaeigiai patruliniai laivai tiesiog skrieja bangų paviršiumi Patrulinio laivo Sėlis vadas kpt. ltn Jonas Vyšniauskas / Karinės jūrų pajėgos / 143

145 J. E. Valdas Adamkus, LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, JAV ambasadorius Lietuvoje Johanas F. Tefftas, LR krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, Lietuvos kariuomenės vadas brg. gen. Jonas Algirdas Kronkaitis, Seimo Nacionalinio saugumo komiteto nariai. Svečiams Karines jūrų pajėgas pristatė pajėgų vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas. Vėliau nuo Šiaurinio Danės upės rago kateriu nuvyko į Karo krantinę ir aplankė KJP laivus. Po vizito Lietuvos karo laivuose Seimo svečiai nuvyko į NATO eskadros laivus Lietuvos vandenyse prasidėjo tarptautinės pratybos Cooperatiove Ocean 2001, kuriose dalyvavo fregata Žemaitis (KAM įsakymas Nr. 934). Šias pratybas organizavo Nuolatinės parengties NATO laivų Atlante eskadra. Tai įprastinio pobūdžio pratybos, kurių metu vyko laivų atpažinimo, išsilaipinimo į laivą ir kitos operacijos KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas ir jo patarėjas fregatos kpt. Dirkas Bohlmannas dalyvavo BALTRON vadų pasikeitimo ceremonijoje Rygoje (KAM įsakymas Nr. 547kk) /19 KJP štabe vyko NATO/PVT seminaras Jūrų operacijos ir saugumas (KAM įsakymas Nr. 929). Šis seminaras paprastai vykdavo Lisabonoje. Tačiau šiais metais pirmą kartą buvo surengtas PVT programoje dalyvaujančioje šalyje - Lietuvoje. Renginyje dalyvavo Kroatijos, Bulgarijos, Rumunijos, Alžyro, JAV, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Portugalijos ir Danijos atstovai. Spaudos konferencijos metu seminaro vadovas Richardas Mitchelas teigiamai įvertino Lietuvos KJP pasiruošimą šiam seminarui Krašto apsaugos ministras įsakymu Nr k N2 skyriaus viršininką kmdr. ltn. Renių Pleškį paskyrė gynybos atašė Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei /28 KJP kariai dalyvavo miesto Jūros šventės renginiuose. Kartu su kitomis miesto organizacijomis KJP kariai padėjo vainiką prie paminklo Linkuvos įgulai, dalyvavo gėlių padėjimo ceremonijoje prie pirmojo lietuvio tolimojojo plaukiojimo kapitono Liudviko Stulpino paminklo Kopgalio kapinaitėse, laivai Vėtra, Kuršis ir kateris plaukė į jūrą nuleisti vainikus žuvusiesiems jūroje. Ši ceremonija rengiama nuo 1934-ųjų metų. Atkūrus Lietuvos karo laivyną, karo laivai kartu su klaipėdiečiais ir miesto svečiais plaukia į jūrą, kur tylos minute prisimena negrįžusiuosius, skambant varpams į vandenį nuleidžia vainikus, gėlių puokštes. Tai viena gražiausių Jūros šventės tradicijų. NATO karo laivo organizacija vairinėje užeinant į uostą NATO karo laivą, besišvartuojantį prie Klaipėdos uosto krantinės, sutinka KJP vadovybė ir KJP orkestras 144 / Karinės jūrų pajėgos /

146 JAV karo fregata užeidinėja į Klaipėdos uostą / Karinės jūrų pajėgos / 145

147 Minų paieškos ir nukenksminimo laivas Kuršis (M51) stovi nuleidęs inkarą. 146 / Karinės jūrų pajėgos /

148 KJP lankėsi Turkijos gynybos atašė Lietuvai plk. M. Limanas (KAM įsakymas Nr. 1016) /09-19 laivas Kuršis (M51) dalyvavo tarptautinėse išminavimo pratybose Open Spirit (KAM įsakymas Nr. 1084) /24 Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse vyko KJP flotilės mokymai Angelo vartai, kuriuose dalyvavo fregatos Žemaitis (F11) ir Aukštaitis (F12) bei minų medžiotojas Sūduvis (M52). Du Lietuvos KJP laivai po mokymų susitinka užsienio vandenyse KJP lankėsi LR ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Vyriausybės nariai. (KAM įsakymas Nr. 1122). Štabe vyko išvažiuojamasis posėdis. Ministras pirmininkas bei Vyriausybės nariai susipažino su Valdymo centru, apžiūrėjo karo laivus ir priešlėktuvinę ginkluotę, gautą iš Švedijos /31 lankėsi Danijos laivyno vadas adm. Timas S. Jorgensenas (KAM įsakymas Nr. 1132). Jis su KJP vadu jūrų kpt. Kęstučiu Macijausku aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus, lankėsi Karo uosto krantinėje / Danijos Karališkojoje karinių jūrų pajėgų akademijoje mokėsi Aleksandras Černovas ir Darius Mickus (KAM įsakymas Nr. 1057) /07 vyko KJP mokymai Pajūrio brizas. Mokymuose dalyvavo štabas, Apsaugos gynybos batalionas, Povandeninių veiksmų komanda, karo laivai, Logistikos tarnyba, dvi KASP Žemaičių rinktinės kuopos, KOP sraigtasparnis MI-8T mokymuose apsilankė žiniasklaidos atstovai. Jiems buvo parodyti laivų artileriniai šaudymai, sudaryta galimybė stebėti mokymus žmogus už borto, pademonstruota priešlėktuvinė ginkluotė, taip pat buvo pakviesti į pajėgų taktinių pratybų rajoną bei pratybų štabą Liepojoje (Latvijoje) atidarytas Baltijos šalių narų rengimo centras. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo pajėgų štabo viršininkas kmdr. Olegas Mariničius (KAM įsakymas Nr. 665 kk). Jau į naujai įkurtą centrą mokytis išvyko pirmoji KJP karių grupė (KAM įsakymas Nr. 1167). Ši grupė /29 buvo išvykusi į Karlskronos (Švedijoje) narų treniruočių centrą ir dalyvavo ekstremalių situacijų mokymuose (KAM įsakymas Nr. 729 kk) KJP lankėsi Rusijos Federacijos Baltijos karo laivyno vadas viceadmirolas Vladimiras Valujevas ir 6 asmenų lydinti delegacija. Svečiams buvo organizuotas pristatymas apie Lietuvos kariuomenės Karines jūrų pajėgas. Vyko pokalbiai su vadovybe, buvo apžiūrėtas Valdymo centras, lankomasi Karo laivų krantinėje /21 vyko dvišalės JAV ir Lietuvos pratybos Baltic Salvex Šiose pratybose dalyvavo 21 JAV ir 15 Lietuvos narų. Pagrindinis pratybų tikslas tobulinti povandeninių veiksmų komandų įgūdžius, atliekant / Karinės jūrų pajėgos / 147

149 KJF Kovinių laivų diviziono mokymai jūroje 148 / Karinės jūrų pajėgos /

150 Fregata F12,,Aukštaitis. Vaizdas iš sraigtasparnio. / Karinės jūrų pajėgos / 149

151 pjaustymo, virinimo, paieškos ir gelbėjimo darbus po vandeniu. Pratyboms vadovavo KJP Povandeninių veiksmų komandos vadas kpt. ltn. Valerijus Krisikaitis ir JAV vyr. psk. Rogeris Cristopheris Riendeaus lankėsi Lietuvos televizijos laidos Nepabuvęs kareivėliu kūrybinė grupė. Buvo nufilmuota pirmoji šio ciklo laida su buvusiu Klaipėdos miesto meru p. Eugenijumi Gentvilu, kuris vienos dienos tarnybą atliko laive Sūduvis (M52) LR Krašto apsaugos ministerija, vykdydama bendrą projektą su Švietimo ir mokslo ministerija Mokyklų bendruomenių informavimas NATO ir saugumo klausimais, Lietuvos mokykloms perdavė kompiuterių ir įrangos. Klaipėdos miesto mokyklos taip pat neliko nuskriaustos vyko kompiuterių perdavimo ceremonija Klaipėdos miesto Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje. Ceremonijoje dalyvavo Nl skyriaus viršininkas kmdr. Rimantas Imbrus KJP atstovai perdavė kompiuterius, skirtus Prano Mašioto vidurinei mokyklai. Ceremonijoje dalyvavo Apsaugos ir gynybos bataliono vadas kmdr. ltn. Petras Karbauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyriaus atstovė, minėtos mokyklos mokytojai bei moksleiviai. Svečių sveikinimo kalbas lydėjo moksleivių muzikos ansamblio pasirodymas, mokyklos direktorė KJP atstovams įteikė padėkos raštą. Laivo narų mokymai /13 Latvijoje prasidėjo tarptautiniai mokymai Amber Sea 2001 (KAM įsakymas Nr. 1297). Juose dalyvavo pajėgos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos. Lietuvos KJP atstovavo laivas Kuršis (M51) ir Apsaugos gynybos dalinio Apsaugos kuopos būrys. Pratybų tikslas tobulinti karinį bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių, stiprinant regioninį saugumą. Buvo tobulinamas tarptautinių formuočių ir štabų darbas, vyko paieškos ir gelbėjimo, minų ieškojimo ir nukenksminimo bei 150 / Karinės jūrų pajėgos /

152 Tarptautiniai mokymai Baltijos jūroje Baltijos jūros ir jos pakrančių gynybos pratybos. Džiugu paminėti, kad Lietuvos jūrininkai laimėjo pirmąją komandinę vietą pratybų sportinėse varžybose /30 Klaipėdoje vyko dvišalių Lietuvos ir Danijos mokymų Liden Passex 2001 antroji dalis (KAM įsakymas Nr. 1378). Šiuose mokymuose dalyvavo Danijos karo laivas Gribben ir Lietuvos karinis laivas Aukštaitis. Pagrindinis mokymų tikslas - standartizuoti karines procedūras, tobulinti įgulų paruošimą bendram darbui su kitų šalių karo jūrininkais, gerinti tarpusavio supratimą. Per mokymus buvo vykdomos ryšio operacijos, taktinis manevravimas, jūros taikinių sekimas, šaudymo pratimai, oro taikinių sekimas, pažeidėjų sulaikymo operacijos, pagalbos suteikimas avariniam laivui ir kiti elementai. KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba vykdė karo laivų sekimo bei ryšio operacijas. Oro taikinių stebėjimo pratybose taip pat dalyvavo du Karinių oro pajėgų lėktuvai L /11-20 KJP laivas Kuršis (M51) dalyvavo tarptautinėse pratybose,,mcopest 2001 Estijos ir Švedijos teritoriniuose vandenyse KJP karininkai įkūrė laisvanorišką nepolitinę organizaciją KJP karininkų klubą. Pagrindiniai tikslai propaguoti Lietuvos karo laivyno tradicijas, puoselėti klubo narių ir jų šeimų dvasinę kultūrą /21 Lenkijoje lankėsi KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas ir vado patarėjas fregatos kapitonas Dirkas Bohlmanas. Karininkai dalyvavo Baltijos šalių KJP vadų pasitarime bendradarbiavimo klausimais (KAM įsakymas Nr. 976 kk) /30 štabo viršininkas kmdr. Olegas Mariničius dalyvavo Kylio iniciatyvos aukštesniųjų pareigūnų susitikime Berlyne (Vokietijoje) (KAM įsakymas Nr. 990kk) /16 aprūpinimo laivas Vėtra (A41) lankėsi Švedijoje, Karlskronos uoste, kur Švedijos karo jūrų akademijoje įvyko diplomų įteikimas absolventams (KAM įsakymas Nr kk). Du Lietuvos KJP deleguoti kadetai Voldemaras Dima ir Valdas Venclovas sėkmingai baigė mokymo kursą. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jiems suteikti leitenanto laipsniai /14 Pagal dvišalio bendradarbiavimo planą su Vokietija su darbiniu vizitu lankėsi Vokietijos laivyno Arsenalo atstovai. Vizito tikslas aptarti LINDAU klasės laivų aprūpinimo klausimus (KAM įsakymas Nr. 1651). / Karinės jūrų pajėgos / 151

153 Fregatos pasiruošusios pasitikti Karinių jūrų pajėgų atkūrimo šventę liepos 4 d. 152 / Karinės jūrų pajėgos /

154 Karinės jūrų pajėgos 2002 metai

155 /18 Klaipėdoje vyko tarptautinių pratybų RESCUER MEDECEUR 2002 pagrindinė planavimo konferencija, kurioje dalyvavo apie 140 atstovų iš Latvijos, Estijos, JAV, Danijos, Švedijos, Vokietijos bei Lietuvos. Pratybų planavimą bei vykdymą rengė ir koordinavo JAV karo laivyno štabas Europoje kartu su Baltijos šalimis Klaipėdos įguloje vyko renginiai, skirti Mažosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos 79-osioms metinėms paminėti. Klaipėdos įgulos dalinių būriai dalyvavo iškilmingoje rikiuotėje, skirtoje šiai datai. Renginys vyko Klaipėdos skulptūrų parke, prie paminklo 1923-iųjų metų sukilimo dalyviams. Renginio metu prie paminklo gėles padėjo KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas /06 KJP štabe vyko tarptautinės išminavimo operacijos MCOPLIT planavimo konferencija (KAM įsakymas Nr. 224). Joje dalyvavo karininkai iš Švedijos, Prancūzijos, Belgijos, Jungtinės karalystės ir Lietuvos karo laivyno į Liepojoje (Latvija) dislokuoto Baltijos šalių junginio BALTRON sudėtį įsijungė laivas Sūduvis (M52) (vadas - vyr. ltn. Andrius Širvys). Šis laivas junginio sudėtyje dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Strong resolve Vokietijoje ir Lenkijoje (KAM įsakymas Nr. 189 kk). Laivas Sūduvis (M52) BALTRON junginyje pakeitė kitą Lietuvos KJP laivą Kuršis (M51) /22 Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba dalyvavo pasienio kontrolės punktų pratybose Cyclops. Šių pratybų pagrindinė funkcija tarpusavio sąveikos gerinimas tarp Baltijos šalių, vykdant laivų atpažinimo ir stebėjimo operacijas lankėsi Čekijos Respublikos susisiekimo ministras su lydinčiais asmenimis. Ministrui buvo pristatytos pajėgos, svečias apžiūrėjo laivą Sūduvis (M52) /19 NATO būstinėje Briuselyje (Belgijoje) vyko NATO PMSC 19+1 susitikimas, o /22 Belgijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose konsultacijos saugumo ir integracijos į NATO klausimais. Renginiuose dalyvavo KJP štabo viršininkas kmdr. Olegas Mariničius (KAM įsakymas Nr. 241 kk) /25 lankėsi Prancūzijos karo laivas Cassiopee. Vizito metu prancūzų jūrininkai padėjo vainiką prie paminklo žuvusiems prancūzams, kasant Vilhelmo kanalą, dalyvavo ekskursijose į Neringą bei Jūrų muziejų ir delfinariumą /27 KJP štabe vyko tarptautinių pratybų MCOPLIT 02 galutinė planavimo konferencija (KAM įsakymas Nr. 446) Latvijoje vykusiuose renginiuose, skirtuose Latvijos karo laivyno dešimtosioms metinėms paminėti, dalyvavo KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas, laivai Sėlis (P32), Skalvis (P33) bei eskadros BALTRON sudėtyje esantis laivas Sūduvis (M52) (KAM įsakymas Nr. 339kk). Po iškilmių laivai Sėlis (P32) ir Skalvis (P33) dalyvavo tarptautinėse pratybose Baltic Game Latvijoje (KAM įsakymas Nr. 327kk) flotilėje lankėsi Lietuvos televizijos laidos Kariai filmavimo grupė. Vizito tikslas pristatyti per televiziją Storm klasės laivus. Žuvusiųjų už Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos pagerbimas Klaipėdos skulptūrų parke 154 / Karinės jūrų pajėgos /

156 BALTRON eskadros laivai Klaipėdoje / Karinės jūrų pajėgos / 155

157 Skalvis vadas vyr. ltn. Aivaras Birbalas Jūrų karininko žiedas Lindau klasės priešmininio laivo vairinėje /27 patrulinis laivas Skalvis su 25 karių įgula (vadas vyr. ltn. Aivaras Birbalas) dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Sarex 2002, Danijos Karalystės vandenyse (KAM įsakymas Nr. 338 kk) Jūros ir pakrančių stebėjimo kuopos kariai dalyvavo medelių sodinimo akcijoje, kurią organizavo Girulių ir Melnragės seniūnijos pagal KAM įsakymą Nr. 614 nuo gegužės 1 d. iki gruodžio 12 d. į KJP štabo koledžą Jungtinėse Amerikos valstijose išvyko KJP karo laivų flotilės štabo viršininkas kmdr. ltn. Arūnas Mockus (KAM įsakymas Nr.614) fregata Aukštaitis išplaukė į Daniją dalyvauti dvišaliuose mokymuose Liden Passex (KAM įsakymas Nr. 623). Tai tradiciniai mokymai, sudaryti iš dviejų etapų: pirmasis vyko Danijoje, antrasis rudenį Lietuvoje fregata Aukštaitis buvo įsūnyta Danijos Kosioro (Korsoer) uoste. Tai jau antrasis Danijos Karalystės uostas, įsūnijęs Lietuvos karo laivą , remiantis LR krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 705, keturi kariūnai Rima Dačkauskytė (Šilalės raj.), Ramūnas Petrusevičius (Kaunas), Artūras Petrošius (Šilalės raj.) ir Vytautas Skergelza (Klaipėda) išvyko į Švedijos Karališkąją karinių jūrų pajėgų akademiją, kur mokėsi iki 2005-ųjų metų. Jaunuoliai dalyvavo Lietuvos KJP vykdytoje atrankoje bei pokalbyje su Švedijos karališkosios KJP akademijos atstovais. Lietuvos KJP su šia akademija bendradarbiavo nuo 1994-ųjų tada į Švediją mokytis išvyko trys pirmieji Lietuvos kariūnai. Švedai apmokėjo kariūnų mokymąsi, rūpinosi jų pragyvenimu. Iš mūsų šalies lėšų apmokėtos kelionės, draudimo išlaidos, kas mėnesį skirtos stipendijos. Kariūnai šioje akademijoje gavo puikų išsilavinimą, įgijo gerą jūrinę praktiką /16 Klaipėdoje ir Lietuvos teritorinėje jūroje vyko tarptautinės pratybos COOPERATIVE OCEAN Tai pirmosios pratybos Partnerystės taikos labui (PTL), organizuojamos pagal OCC A&F (operacinių pajėgumų koncepcija ir sąveikos galimybių įvertinimas) programą, įvertinant PTL šalių laivų pasiruošimą sąveikauti su NATO šalių laivais, vykdant jūrines operacijas. Šių pratybų metu specialistų grupė iš Olandijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių įvertino PTL šalių karinių jūrų pajėgų minų medžiojimo laivų pasirengimą. Pratybose dalyvavo 10 laivų iš Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos /30 Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko tarptautinė jūrinių minų ir sprogstamųjų medžiagų paieškos ir nukenksminimo operacija MCOPLIT 2002 (KAM įsakymas Nr. 750). Pirmą kartą Lietuvos laivynas priėmė tiek 156 / Karinės jūrų pajėgos /

158 daug NATO ir PTL šalių laivų bei padalinių, dalyvavusių tarptautinėje išminavimo operacijoje (dalyvavo laivai iš Belgijos, Estijos, Prancūzijos, Švedijos, Latvijos, Norvegijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lietuvai atstovavo minų medžiojimo laivas Sūduvis ). Pagrindinis operacijos tikslas Lietuvos teritorinės jūros bei išskirtinės ekonominės zonos išminavimas. Pažymėtina, kad šiais metais pirmą kartą Švedijos inicijuotos pratybos buvo suplanuotos, organizuotos ir vadovaujamos Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbo Švedijos hidrografinis laivas NILS STROMCRONA. Šis laivas atliko hidrografinius tyrimus bei parengiamuosius darbus uoste. Taip pat dirbo narai iš Norvegijos, kurių pagrindinis uždavinys - užsilikusių nesprogusių minų bei kitų sprogmenų uoste suradimas ir nukenksminimas. Išminavimas yra ypatingai pavojingas ir daug laiko bei kruopštumo reikalaujantis darbas. Paskaičiuota, kad vien tik sonaru nuskanuoti Lietuvos teritorinių vandenų dugną, neidentifikuojant aptiktų objektų, vienam minų paieškos laivui prireiktų 6 metų nepertraukiamo darbo. Todėl operacijoje dalyvavę 18 laivų iš 10 valstybių išminavo tik dalį Lietuvai priklausančių vandenų. Buvo išvalytas 250 kvadratinių jūrmylių plotas. Aptikta ir neutralizuota 17 jūros minų, 2 aviaciniai sviediniai, 2 torpedos, 3 reaktyviniai giluminiai sviediniai, 2 raketos, kas kartu sudarė 8630 kilogramų sprogstamųjų medžiagų. Paskutinę operacijos dieną, grįžtant iš jūros, laivas Sūduvis (M52) ties 2-ąja perkėla pastebėjo vandenyje pagalbos besišaukiantį žmogų. Buvo imtasi gelbėjimo priemonių ir ištraukus vyriškį ant laivo borto suteikta pirmoji medicinos pagalba. Džiugu, kad sėkmingos išminavimo operacijos pabaigos neaptemdė tragiškas įvykis. Pasibaigus operacijai KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas raštu padėkojo institucijoms už bendradarbiavimą užtikrinant Lietuvos saugumą. Didelės pagalbos, priimant atsakingus sprendimus, sulaukta iš Klaipėdos uosto kapitono, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Klaipėdos krovinių terminalo direktoriaus ir kt. Prisiekę ir į karo mokslus Švedijoje įšvyko Rima Dačkauskytė, Ramūnas Petrusevičius, Vytautas Skergelza ir Artūras Petrošius Kovos už laivo gyvybingumą mokymai / Karinės jūrų pajėgos / 157

159 Raketiniai šaudymai 158 / Karinės jūrų pajėgos /

160 Patrulinis laivas Skalvis Eigos metu iš vieno laivo permetama metlinė taip pradedamas laivo švartavimosi prie kito judančio laivo manevras jūroje Klaipėdos uostą kasmet aplanko užsienio karo laivai. Vizitų metu organizuojami susitikimai su miesto valdžios atstovais, pagerbiamas žuvusių karių atminimas Vitės kapuose, rengiamos paramos akcijos vaikų globos namams / Karinės jūrų pajėgos / 159

161 /06-03 Klaipėdoje su draugišku vizitu lankėsi Didžiosios Britanijos karo laivai Ramsey, Atherstone, Pembroke ir Švedijos karo laivai Galoe ir Ulvon (KAM įsakymas Nr. 824) buvo pasirašyta Palangos miesto savivaldybės ir Karinių jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos (JPST) bendradarbiavimo sutartis. Ją pasirašė Palangos miesto meras Pranas Žeimys ir JPST viršininkas kmdr. Antanas Mikutis.Palangos miesto savivaldybė JPST suteikė teisę tarnybos atributikoje naudoti miesto herbą Klaipėdos įguloje vyko tradicinis sovietinio genocido atminimui skirtas renginys. Šį renginį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Eisenoje Klaipėdos gatvėmis dalyvavo KJP, LDK Butigeidžio dragūnų batalionas, KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai bei Vakarų karinės apygardos orkestras fregata Žemaitis išplaukė į tarptautines pratybas US BALTOPS Lietuvos karo laivai nuo 1993 kasmet dalyvavo šiuose mokymuose, todėl tai jau tapo tradicinėmis pratybomis. Šių pratybų metu fregata lankėsi Gdynės uoste (Lenkija), o jūrinė fazė vyko Baltijos jūros pietinėje dalyje. Baigiamoji pratybų dalis vyko Kylyje (Vokietijoje) Kairių poligone vyko Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos mokymai Pajūrio akis /26 vyko BALTCCIS projekto valdymo grupės darbinis susitikimas. Dalyvavo karininkai iš Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos JPST Klaipėdos jūros stebėjimo posto kariai kartu su Melnragės ir Klaipėdos vaikų globos namų auklėtiniais dalyvavo žygyje po Klaipėdos regioninį parką Lietuvos jūreivystės instituto ir Kolegijos auklėtiniai kartu su studijų diplomais gavo ir Karinio jūrinio parengimo pažymėjimus. Pirmoji laida išleista 1998 Darbas ieškant minų Išminavimo operacijos MCOPLIT 02 aptarimas 160 / Karinės jūrų pajėgos /

162 metais. Ji buvo ir pirmoji Lietuvoje. Buvo įteiktas jau 120-asis pažymėjimas. Aukštųjų ir aukštesniųjų mokymų įstaigų studentams tokiu būdu buvo suteikta galimybė studijų metu lygiagrečiai baigti vadų kursus, įskaityta privalomoji karinė tarnyba, suteikta karinė kvalifikacija bei atsargos laipsnis Konkurso būdu atrinktiems būsimiesiems šturmanams ir mechanikams Jūreivystės institute kursus dėstė KJP Mokymo centro rezervo rengimo instruktorius kpt. ltn. Vytautas Bardauskas Karinės jūrų pajėgos pažymėjo dešimtmetį /24 Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyko tarptautinės pratybos Rescue-Medceur 2002, kurioms vadovavo JAV karinių jūrų pajėgų Europoje vado pavaduotojas kontradmirolas Davidas T.Hartas ir pratybų vadovo pavaduotojas Lietuvos KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas. Pratybose dalyvavo per 3500 žmonių iš 10 valstybių. Pratybos vyko ir JAV laive ligoninėje Comfort /25 KJP kariai dalyvavo Jūros šventės ir Klaipėdos miesto 750 metinių renginiuose Švedijos Karinę jūrų akademiją baigė Valdas Venslovas ir Valdemaras Dima prisiekusi Tėvynei, į Danijos karinę jūrų akademiją studijuoti išvyko kariūnė Irina Benetytė į Klaipėdą atplaukė du Rusijos Baltijos karo laivyno laivai,,a. Lebedev ir,,bt-212. Tai pirmasis Rusijos Federacijos karo laivų vizitas į Lietuvą po 1991 metų. Vizito grupei vadovavo kontradmirolas Viktoras Mardusinas. Vizito tikslas plėtoti ryšius su Lietuvos karinėmis pajėgomis KJP štabe, Karinių jūrų pajėgų Karininkų klube, įvyko steigiamasis klubo susirinkimas Švedija Lietuvai Nidos jūros stebėjimo poste perdavė stebėjimo radarą,,ps239. Viena iš šių radarų galimybių oro erdvės virš teritoriniės jūros stebėjimas Kandidatų į karininkus KJP kursus Vokietijoje baigė Egidijus Oleškevičius. Karinių jūrų pajėgų atkūrimo 10-ojo jubiliejaus minėjimas Teatro aikštėje, Klaipėdoje KJP kariai žygiuoja miesto gatvėmis pajėgų atkūrimo 10-ojo jubiliejaus proga / Karinės jūrų pajėgos / 161

163 Švedijos karo laivas stovi nuleidęs inkarą po išminavimo operacijos MCOPLIT / Karinės jūrų pajėgos /

164 Miško atsodinimas po gaisro / Karinės jūrų pajėgos / 163

165 Po rytinio vėliavų pakėlimo Karo laivų flotilėje. 164 / Karinės jūrų pajėgos /

166 Karinės jūrų pajėgos 2003 metai

167 Rytinis susirinkimas Flotilėje Fregata audringoje jūroje /24 KJP lankėsi Vyriausiojo NATO pajėgų Europoje štabo (SHAPE) ryšių ir informacinių sistemų specialistų delegacija. Trijų dienų vizito metu delegacijos nariai kmdr. Wolfgangas Koehleris ir kmdr. Josesas Roriguezas KJP štabo karininkams pristatė reikalavimus, keliamus NATO narėms dėl naudojamų jūrinių ryšių ir informacinių sistemų, konsultavo lietuvių specialistus bei perdavė metodinę medžiagą fregatoje Aukštaitis (F12) sumontuotas dyzelinis generatorius DG-300, papildomos elektros energijos tiekimui laivui ir jo įrangai vyr. ltn. Egidijus Krasauskas Lietuvos karo akademijoje baigė kapitonų kursus minint 85-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines Prezidentas Valdas Adamkus už nuopelnus Lietuvai apdovanojo: Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi buvusį KJP vadą dimisijos fl. adm. Raimundą Saulių Baltušką, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi buvusį Pakrančių apsaugos rinktinės vadą dimisijos jūrų kpt. Juozapą Algį Leišį, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi buvusį KJP štabo viršininką Vytautą Kazimierą Urbą, Vyčio Kryžiaus ordino medaliu KJP Povandeninių veiksmų komandos vadą Valerijų Krisikaitį, kmdr. ltn. Eugenijų Misiukevičių ir j. psk. Dalių Vaiginį Baltijos šalių BALTRON projekto laivų aptarnavimo centre Klaipėdoje vyko dviejų savaičių trišaliai Storm klasės patrulinių laivų pabūklų TAK 76 ir jų valdymo sistemos TVT 300 aptarnavimo ir priežiūros mokymai pratybų metu Palangos skraidymo zonoje virš Baltijos jūros avariją patyrė ir nuskendo KOP sraigtasparnis MI-8T. Įgulos nariai kartu su uosto paieškos ir gelbėjimo laivu Šakiai dalyvavo planinėse bendrose gelbėjimo pratybose. 21 val. 26 min., atlikdamas vieną gelbėjimo mokomųjų užduočių, sraigtasparnis nukrito į jūrą netoli Nemirsetos Žuvo 2 kariai. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo ir KJP fregata Aukštaitis (F12) /18 fregata Aukštaitis (F12) kartu su kitų šalių laivais dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Cooperative Ocean Lietuvos vandenyse /15 Baltijos jūroje vyko tarptautinės gelbėjimo ir paieškos pratybos Cooperative Baltic Eye 2003, kurių pagrindinis uždavinys buvo tobulinti gelbėjimo centrų tarpusavio sąveiką. Pratybose Lietuvai atstovavo KJP patrulinis laivas Dzūkas (P31), KOP sraigtasparnis MI-8 su įgula ir Šakiai /06-03 Klaipėdos uoste su neoficialiu vizitu lankėsi Didžiosios Britanijos karališkųjų jūrų pajėgų laivas fregata Somerset /03 Latvijos sostinėje Rygoje trijų Baltijos šalių karinių jūrų laivynų vadai aptarė Baltijos karinės jūrų eskadros BALTRON problemas: štabo karininkų rotacijos reikalus, naujų projektų planus. Lietuvai susitikime atstovavo KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas Daugiau nei 60 KJP karių išvyko į tarptautines laivyno pratybas Baltijos jūroje BALTOPS (Baltic Operations). Pratybose dalyvavo fregata Aukštaitis (F12), minų medžiotojas Kuršis (M51) ir aprūpinimo laivas Vėtra (A41). Šių metų pratybose pirmą kartą dalyvavo ir sausumos pajėgų daliniai į pratybas, vykusias prie Danijai priklausančios Bornholmo salos, išvyko Vakarų karinės apygardos karių būrys. Fregata Aukštaitis (F12) pradėjo 18-os dienų trukmės pratybas tarptautiniuose mokymuose US Baltops 03, kurie tradiciškai prasidėjo Gdanske (Lenkija). Čia laivų įgulos turėjo progą pažinti naujus savo kolegas, 166 / Karinės jūrų pajėgos /

168 pasidalinti patirtimi ar sutikti jau senus naujus draugus. Po teorinių mokymų krante sekė jūrinė pratybų fazė. Čia bendradarbiauta su NATO valstybių kariniais laivais, tobulinant karybos meną. Mokymams pasibaigus, vėl visi susitiko Kylio (Vokietija) uoste. Čia aptarta pratybų eiga, buvo iškelti ir išspręsti buvę nesklandumai, teikti nauji pasiūlymai rengiant kitus mokymus Danijos Karališkosios karinių jūrų pajėgų akademijos kadetams įteikti mokslų baigimo diplomai. Kartu studijas baigė ir keturi lietuviai: ltn. Ramūnas Kažerskas, ltn. Andrius Jankauskas, ltn. Kazys Grodis ir ltn. Gustavas Mordvinukas. Tai pirmieji KJP karininkai iš Lietuvos, baigę šią akademiją. Ceremonijoje dalyvavo Danijos kariuomenės vadas gen. Hansas J. Helsoe, KJP operacinės vadovybės vadas kontradmirolas Kurtas B. Jensenas, kiti aukšti Danijos kariuomenės karininkai, Lietuvos gynybos atašė plk. ltn. Alvydas Šiuparis, Lietuvos KJP atstovas kmdr. ltn. Artūras Stankaitis. Keturiems jauniems karininkams įteikti ir Lietuvos KJP karininkų kardai. Jie išduodami, kaip kariškos garbės, pasiruošimo kovinėms užduotims ir Tėvynės gynybai simbolis nuo 1997 metų iškilmingos ceremonijos metu Klaipėdoje pristatytas naujasis BALTRON eskadros vadas latvių karininkas kmdr. ltn. Ainaras Filipovičius. Jis pakeitė metus bendram Baltijos šalių kariniam junginiui vadovavusį Lietuvos KJP karininką kmdr. Artūrą Andrušaitį KAM pristatytas naujasis JAV jūrų pajėgų atašė Lietuvai jūrų kpt. Geoffrey T. Packas. Jis pakeitė nuo 2000 m. birželio mėn. šias pareigas ėjusį jūrų kpt. Michaelą G. Watsoną į Klaipėdos uostą iš Jungtinės Karalystės atplaukė fregata Saint Albans su 190 asmenų įgula. Fregata Saint Albans, kaip ir trys vokiečių karo laivai, viešėjo uoste Jūros šventės metu. Fregatos karininkai ir jūrininkai pagerbė dviejų Anglijos karių, žuvusių Pirmojo pasaulinio karo metu, atminimą. Šie kariai buvo palaidoti Klaipėdoje, laukymėje šalia Pušyno gatvės. Fregatos vadas kmdr. Markas Kribsas (Mark Kribbs) padėjo vainiką ant žuvusiųjų kapų. Karių atminimo ceremonijoje dalyvavo Anglikonų bažnyčios Klaipėdoje kunigas Rojus Balas (Roy Ball) premjeras Algirdas Brazauskas perkirpo kruizinių ir karo laivų prieplaukos atidarymo juostelę ir tapo jos krikštatėviu. 851 metro ilgio turistinių ir karo laivų prieplauka pastatyta per dvejus metus. Jos statyba kainavo 26 milijonus litų. Iš jų 10 milijonų skyrė LR Krašto apsaugos ministerija, kitus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš uosto rinkliavų. Kariškiams atiteko 260 metrų ilgio krantinės dalis, kur švartuojami su draugiškais vizitais atplaukę užsienio šalių karo laivai, budintys Lietuvos KJP laivai. Likusi krantinės dalis skirta kruiziniams laivams priimti. Buvo įrengta išvažiavimo į miestą dalis, laikyta valstybės dovana Klaipėdos miestui jūros šventės metu iš Lietuvos karo laivo Vėtra (A41) vainikus į jūrą nuleido Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, įvairių jūrinių organizacijų ir sąjungų atstovai. Pirmą kartą ceremonijoje dalyvavo ir Vokietijos karo laivas. Taip pažymėtas Lietuvos teritoriniuose vandenyse surasto, baigiantis II pasauliniam karui nuskandinto, vokiečių laivo įgulos ir juo plaukusių pabėgėlių atminimas /28 Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas su fregata Žemaitis (F11) išvyko į Rusijos Baltijos laivyno 300-ųjų metinių minėjimo renginius Baltijske. Renginyje dalyvavo aštuonių valstybių Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Vokietijos karo laivai. Vyko ir šių valstybių karinių jūrų pajėgų vadų susitikimai, kuriuose, be aukščiau minėtų, dalyvavo ir Pirmosios Danijos karo akademiją pabaigusios lietuvių laidos diplomų įteikimo ceremonija. Gynybos atašė Danijoje plk. ltn. Alvydas Šiuparis (iš kairės), ltn. Ramūnas Kažerskas, ltn. Andrius Jankauskas, ltn. Kazys Grodis, ltn. Gustavas Mordvinukas Klaipėdoje lankėsi Jungtinės Karalystės fregata Saint Albans / Karinės jūrų pajėgos / 167

169 NATO išminavimo laivų junginys jūroje 168 / Karinės jūrų pajėgos /

170 NATO nuolatinės parengties išminavimo laivų junginys / Karinės jūrų pajėgos / 169

171 Estijos karinių jūrų pajėgų vadas. Fregatoje Žemaitis (F11) surengtas priėmimas Rusijos karinei jūrų vadovybei bei renginiuose dalyvavusiems užsienio svečiams Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabe vyko politinis vaidybinis žaidimas, kuriame dalyvavo uostamiesčio H. Zudermano vidurinės mokyklos ir Liubeko (Vokietija) Baltik vidurinės mokyklos moksleiviai. Politinis vaidybinis žaidimas Pol&is jaunuoliams suteikė galimybių susipažinti su didžiąja pasaulio politika bei sužinoti visą jos kompleksiškumą /08-31 Lietuvos KJP patrulinių laivų divizionas (PLD) surengė PLD mokymus, kur dalyvavo visi trys KJP patruliniai laivai vyko Kovinių laivų diviziono (KLD) mokymai Baltijos jūroje /15 Baltijos jūroje, Estijos vandenyse, vyko tarptautinės minų paieškos ir naikinimo pratybos Open Spirit 2003, į kurias buvo išvykęs ir Lietuvos KJP minų medžiotojas Sūduvis (M52), tuo metu priskirtas trišalei Baltijos karinei jūrų eskadrai BALTRON. Pratybose dalyvavo 18 laivų iš 12 valstybių /24 į kasmetinį rudens turą susirinko Lietuvai akredituoti užsienio gynybos atašė. Renginyje dalyvavo atašė iš 20 šalių. Turo dalyviai lankėsi ir KJP štabe bei apžiūrėjo padalinius /12 Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje, Kairių poligone ir karo uoste vyko tarptautinės pratybos Amber Sea 2003, kuriose dalyvavo apie 500 karių, 8 laivai, 3 orlaiviai, 3 sausumos dragūnų bei pėstininkų būriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Lietuvos KJP mokymuose atstovavo fregata Aukštaitis (F12), Vėtra (A41), Dzūkas (P31), Sūduvis (M52), Skalvis (P33) bei Gynybos bataliono Apsaugos kuopos būrys. Latvijos karinės jūrų pajėgos į pratybas atsiuntė laivus Linga, Viesturs ir Viršaitis, iš Estijos atvyko štabo karininkai. Tokios pratybos vyksta nuo 1995 m Vokietijos KJP akademija baigė Viktoras Petronis ir Karolis Lileikis. Minų paieškos mokymai prie Norvegijos krantų Laivų apžiūros grupė pasiruošusi apžiūrėti laivą,,pažeidėją mokymų metu. 170 / Karinės jūrų pajėgos /

172 Patrulinis laivas visu greičiu pirmyn! Povandeninių veiksmų komandos naras-išminuotojas mokymų metu Lietuvos KJP Lindau klasės minų medžiotojas Kuršis (M51) parplaukė iš Belgijoje vykusių išminavimo pratybų, kuriose buvo įvertintas laivo pasirengimas dalyvauti NATO rengiamose operacijose. Laivas bei jo įgula buvo įvertinti puikiai. Tikrinimo komisijos išvadose teigiama, kad laivas ir jo įgula yra pasirengę dalyvauti NATO šalių vykdomose operacijose /27 Klaipėdoje lankėsi NATO išminavimo pajėgų Šiaurės Europoje, kurioms vadovavo kmdr. Michaelis Flagstadas (Danija), laivai. Danijos teritoriniuose vandenyse, prie Bornholmo salos, vyko Danijos karinio jūrų laivyno ir BALTRON eskadros pajėgų pratybos Baltic Sweepex Į mokymus įtrauktos NATO išminavimo pajėgos Šiaurės Europoje. Pratybos vyko Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje. NATO laivų junginį sudarė: aprūpinimo laivas Lossen (Danija) bei Kulmbach (Vokietija), Schiedam (Olandija), Maaloey (Norvegija), Bellis (Belgija) Inverness (Didžioji Britanija) laivai. Šis junginys Baltijos jūroje atliko minų paieškos ir naikinimo darbus. Jų veiklą stebėjo ir išminavimo operacijų mokėsi NATO pajėgų sudėtyje esantys BALTRON laivai Sūduvis (M52) (Lietuva), Virsaitis ir Viesturs (Latvija), Wambola (Estija) /29 JAV karinių jūrų pajėgų koledže (Niuporte, Rod Ailando valstijoje) vyko 16-asis tarptautinis jūrų pajėgų atstovų simpoziumas, kuriame dalyvavo 300 delegatų iš 75 valstybių. Į pasitarimą atvyko 55 karinių jūrų pajėgų bei 5 pakrančių apsaugos vadai. Lietuvai atstovavo KJP vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas KAM akredituotas JAV jūrų pajėgų atašė jūrų kpt. Geoffrey T. Packas. Karininkas buvo penktasis JAV jūrų pajėgų atašė Lietuvai. / Karinės jūrų pajėgos / 171

173 Fregata patruliuoja Baltijos jūroje 172 / Karinės jūrų pajėgos /

174 Karinės jūrų pajėgos 2004 metai

175 Minų paieškos ir nukenksminimo laivo Sūduvis (M52) vadas vyr. ltn Andrius Širvys Patrulinio laivo Skalvis (P33) vadas vyr. ltn Aivaras Birbalas Fregatos Aukštaitis (F12) karininkai vyr. ltn. Jonas Vyšniauskas (iš kairės) ir vyr. ltn. Aivaras Birbalas (iš dešinės) kalba su patrulinio laivo Dzūkas (P31) seržantu /07-10 LR krašto apsaugos ministro įsakymu laivas Vėtra (A41) priskiriamas BALTRON eskadrai /26 Liepojoje (Latvija) BALTRON vadovybės įgaliotos tarnybos atliko laivo ir įgulos patikrą, po kurios laivas Vėtra (A41) tapo BALTRON vadovavimo laivu laivas Aukštaitis (F12) nuplukdė žuvusiųjų per Karinių oro pajėgų sraigtasparnio avariją artimuosius ir kolegas į žūties vietą jūroje, kur buvo surengta vainikų nuleidimo ceremonija, sukalbėta malda Lietuva įstojo į Šiaurės Atlanto Taikos organizaciją (NATO) /08 patruliniai laivai Dzūkas (P31) ir Skalvis (P33) dalyvavo dvišaliuose tarptautiniuose mokymuose STORMEX Lietuvos vandenyse /14 patrulinis laivas Sėlis (P32) dalyvavo KJP kovinių laivų diviziono (KLD) mokymuose Baltijos jūroje /23 laivas Dzūkas (P31) dalyvavo tarptautiniuose gelbėjimo ir paieškos mokymuose SAREX Danijos vandenyse /23 Baltijos jūroje vyko Lietuvos ir Danijos dvišalės patrulinių laivų pratybos Liden Passex Pratybose dalyvavo fregata Aukštaitis, patrulinis laivas Dzūkas bei Danijos patrulinis laivas Havkatten /13 BALTRON junginiui priklausančių laivų įgulos turėjo galimybę pasitikrinti savo teorines ir praktines žinias kovoje už laivo gyvybingumą Frederikshavne (Danija), Kovos už laivo gyvybingumą mokykloje /23 BALTRON junginys kartu su Danijos karinio jūrų laivyno laivais Danijos vandenyse dalyvavo minų paieškos mokymuose MCM EXER DEN /06-14 laivas Vėtra (A41) BALTRON junginyje dalyvavo NATO organizuojamuose kompleksiniuose mokymuose BLUE GAME 04, kurie vyko Skagerake, Kategate, Zundo sąsiaurio rajone, Šiaurės ir Baltijos jūrose, Norvegijos, Švedijos, Danijos vandenyse bei sausumoje. Laivas Vėtra (A41) mokymų metu aplankė Kristiansando (Norvegija), Oslo (Norvegija), Hirtshalso (Danija), Frederikshavno (Danija) uostus /31 laivas Vėtra (A41) BALTRON junginyje dalyvavo išminavimo operacijoje MCOPEST 04 Estijoje ir aplankė Talino uostą. 174 / Karinės jūrų pajėgos /

176 /28 laivas Vėtra (A41) kartu su BALTRON junginiu pradėjo Europos uostų lankymą ir aplankė Kylio (Vokietija), Portsmoutho (Anglija), Bresto (Prancūzija), Oostendo (Belgija) ir Den Helderio (Olandija) uostus. Tokiais draugiškais vizitais garsintas mūsų karštas bei karinis jūrų laivynas iškilmingos ceremonijos metu Hamstade (Švedija) kariūnams Antanui Brenciui, Donatui Gečui ir Maksimui Viničenko buvo suteikti pirmieji karininko laipsniai, įteikti kardai ir karininko pirštinės buvo minimas KJP atkūrimo 12-osios metinės KJP Karo laivų flotilėje vyko kompleksinės Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų junginio Aitvaras pratybos. Mokymai buvo organizuoti, siekiant pasirengti sulaikyti teroristų užgrobtus laivus, išvaduoti laivų įgulas ir keleivius bei perimti nelegaliai gabenamus krovinius. Užgrobto laivo vadavimo pratybose dalyvavo sausumos, oro ir jūrų kariai /12 Latvijoje vyko pratybos Amber Sea 04. Šiose trišalėse pratybose dalyvavo Lietuvos kariuomenės KJP Karo laivų flotilės patruliniai laivai Skalvis, Sėlis, BALTRON eskadros sudėtyje buvęs laivas Kuršis, Štabo aprūpinimo kuopos būrys bei KJP štabo karininkai Lietuvoje lankėsi NATO valstybių septynių minų medžiotojų junginys MCMFORNORTH KJP lankėsi JAV karinių jūrų pajėgų atašė Lietuvai jūrų kpt. Geoffrey T. Packas. Svečias domėjosi karinėmis jūrų pajėgomis, pasiektais rezultatais, lankėsi KJP mokymų klasėse Karo laivų flotilėje. Lietuvos įstojimo į NATO ceremonija / Karinės jūrų pajėgos / 175

177 KJP Karo laivų flotilės štabe įvyko Danijos lėšomis įkurto instruktorių kursų centro perdavimas Lietuvos KJP. Tuo pačiu metu surengtos iškilmingos pirmosios KJP instruktorių laidos išleistuvės. Kariams buvo įteikti kursų baigimo dokumentai. Danijos karinių jūrų pajėgų seržantų rengimo mokykla pasisiūlė padėti kurti savas KJP specialistų programas m. vasaros gale buvo atrinkti geriausi KJP profesinės karo tarnybos jūreiviai - specialistai, ne vienerius metus tarnaujantys KJP. Po atrankos šie kariai 2003 m. rugpjūčio mėnesį išvyko į Danijos KJP seržantų ir atsargos karininkų mokyklą Frederikshavne (Danija). Čia specialiai lietuviams buvo organizuojami kursai. Didžiausias dėmesys kursų metu buvo skirtas karių pedagoginiam lavinimui. Per tris mėnesius kariai įgijo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kurias 2004 m. pirmą kartą galėjo pritaikyti praktikoje, ruošdami pirmąją KJP instruktorių laidą Lietuvoje. Po sėkmingo kursų baigimo pradėta rengti sava lietuviška KJP instruktorių rengimo programa /24 vyko Kalėdiniai renginiai, kur prie KJP štabo kalėdinės eglutės Kalėdų senelis aplankė KJP tarnautojų vaikus, o Dragūnų batalione vyko Kalėdinis koncertas. KJP orkestras grojo kalėdinę muziką. Globos namams įteiktos iš KJP tarnautojų surinktos kalėdinės aukos vaikams (1153 Lt) KJP štabe surengtos KJP vado patarėjo Vokietijos klausimais fregatos kpt. Dirko Bohlmano išleistuvės. KJP vadas pasveikino visus su Naujaisiais metais. Iškilminga rikiuotė Flotilėje Artileristas srž. Saulius Klimavičius tarnybos vietoje 176 / Karinės jūrų pajėgos /

178 Laivo įgula mokosi aptarnauti minų paieškos robotą / Karinės jūrų pajėgos / 177

179 Fregatos Aukštaitis (F12) kariai reaktyvinių giluminių bombų nutaikymo poste Jūreiviai užtaiso reaktyvinių bombų svaidyklę bombomis fregatoje 178 / Karinės jūrų pajėgos /

180 Apžiūrima rasta inkarinė mina Ruošiamasi minų tralavimo operacijai Variklių skyrius minų paieškos ir nukenksminimo laive / Karinės jūrų pajėgos / 179

181 SN4 Gecko priešlėktuvinės zenitinės raketos naudojamos fregatose F11 Žemaitis ir F12 Aukštaitis 180 / Karinės jūrų pajėgos /

182 KJP povandeninių veiksmų komandos kariai apdovanoti už aktyvų bendradarbiavimą su generaline prokuratūra / Karinės jūrų pajėgos / 181

183 Šventinis Tvirtovės vėliavos pakėlimas ant laivo bako (laivapriekio). Laivas papuoštas signalinių vėliavų juosta. 182 / Karinės jūrų pajėgos /

184 Karinės jūrų pajėgos 2005 metai

185 Iškilminga Klaipėdos įgulos eisena Klaipėdos gatvėmis Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga 184 / Karinės jūrų pajėgos /

186 KJP padaliniuose rikiuote ir vėliavos prileidimu pagerbtas pietryčių Azijoje praūžusio cunamio aukų atminimas į JAV štabo mokslus išvyko fregatos Aukštaitis (F12) vadas kmdr. ltn. Eugenijus Valikovas /15 organizuotas pėsčiųjų žygis Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais maršrutu Priekulė Klaipėda (apie 25 km) Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 82-osioms metinėms paminėti. Žygyje dalyvavo Klaipėdos jūreivystės instituto vadų kursų studentai, KJP kariai Karininkų ramovėje Kaune paminėtas 80-asis karių žurnalo Kardas jubiliejus. Minėjime dalyvavo ir KJP atstovas vyr. ltn. Ramūnas Kažerskas Klaipėdos skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams, buvo prisiminti sausio 15 d. įvykusio sukilimo dalyviai. Jų garbei aidėjo saliuto salvė, buvo sakomos kalbos. KJP orkestro vedimi per miestą žygiavo Klaipėdos įgulos kariai. Rikiuotei vadovavo KJP Štabo kuopos vadas kpt. ltn. Stasys Zakaras į mokslus JAV išvyko laivo Skalvis (P33) vadas kpt. ltn. Alvydas Černauskas /21 Lietuvos KJP štabe vyko Baltijos šalių KJP vadų kasmetinis susitikimas. Dalyvavo jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas, Latvijos KJP vadas kmdr. Aleksandrs Pavlovičs ir l. e. Estijos KJP vado pareigas kmdr. ltn. Ahti Piirimaagi /27 Danijoje vyko gelbėjimo ir paieškos pratybų SAREX pagrindinė planavimo konferencija. Dalyvavo patrulinio laivo Sėlis (P32) vadas kpt. ltn. Laimonas Banys /27 Lietuvos KJP štabe vyko pagrindinė išminavimo operacijos MCOPLIT-2005 planavimo konferencija. Joje buvo aptartos atskiros operacijos dalys, įvairių krypčių specialistai sprendė iškilusius klausimus /02-11 Norvegijoje vyko Eodex pratybos narams. Pratybose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, JAV, Estijos ir Norvegijos narų komandos. Kariai tobulino nardymo šaltame vandenyje ir po ledu praktines žinias Klaipėdoje lankėsi krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas ir kariuomenės vadas gen. mjr. Valdas Tutkus su lydinčiais asmenimis. Tai buvo pažintinis vizitas. Svečius Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione pasitiko Klaipėdos įgulos vadas jūrų kpt. Kęstutis Macijauskas. ministro garbei buvo išrikiuota Garbės sargyba. Ministras susitiko su KJP štabo viršininku ir jo pavaduotojais. Krašto apsaugos ministras lankėsi karo laivų krantinėje, kur apžiūrėjo karo laivus ir artilerijos dirbtuves. Baltijos šalių KJP vadų susitikimas Klaipėdoje KJP kariai dalyvavo pėsčiųjų žygyje Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais / Karinės jūrų pajėgos / 185

187 Krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo lankymasis Klaipėdos įgulos daliniuose KJP štabo viršininkui kmdr. Olegui Mariničiui sutektas jūrų kpt. laipsnis /10 KJP vyko štabo mokymai, kuriuose dalyvavo apie 40 karių iš KJP padalinių. Pagrindinis mokymų tikslas buvo tobulinti štabo darbo ir įsakymų ruošimo procesus KASP LDK Butigeidžio dragūnų mokomojo bataliono ramovės salėje koncertavo dainų ir šokių ansamblis Neris (Vilnius). Koncertas buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Renginyje dalyvavo Klaipėdos įgulos kariai /16 fregatoje F-11 Žemaitis vyko dvišalių tarptautinių mokymų Liden Passex 05 planavimo konferencija. Joje dalyvavo du Danijos KJP karininkai ir karininkai iš fregatų F-11 Žemaitis ir F-12 Aukštaitis Klaipėdos įgulos kariai dalyvavo renginiuose, skirtuose valstybės atkūrimo dienai pažymėti. Kariai su dalinių vėliavomis žygiavo Klaipėdos gatvėmis, KJP orkestras koncertavo Atgimimo aikštėje. Štabo kuopos kariai vaišino šventės dalyvius karšta arbata Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus KJP vadui Kęstučiui Macijauskui suteikė Flotilės admirolo laipsnį į Angliją išvyko kmdr. Artūras Andrušaitis. Karininkas dalyvavo 2004 m. išminavimo operacijų aptarime Klaipėdoje, Karinių jūrų pajėgų štabe vyko operacijos MCOPLIT 05 galutinė planavimo konferencija. Dalyvavo atstovai iš 10-ties valstybių KJP /18 KJP štabo viršininkas jūrų kpt. Olegas Mariničius dalyvavo sausumos, jūros ir oro sienų apsaugos konferencijoje Anglijoje /22 mokymų Bright Eye galutinėje planavimo konferencijoje Švedijoje dalyvavo Lietuvos KJP atstovas A-41 Vėtra vadas kpt. ltn. Andrius Širvys Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje, įvyko iškilminga Lietuvos Respublikos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija vienerių metų kolektyvinės gynybos Aljanse proga. Renginyje dalyvavo kariai, KJP orkestras, KJP karininkai, savivaldybės atstovai, miestiečiai ir miesto svečiai /30 patrulinių laivų dvišalių tarptautinių mokymų Stormex planavimo konferencijoje dalyvavo kpt. ltn. Laimonas Banys /30 galutinėje pratybų US BALTOPS planavimo konferencijoje Anglijoje dalyvavo fregatos F11 Žemaitis vadas kpt. ltn. Tomas Skurdenis KJP orkestras Latvijos KJP orkestro kvietimu dalyvavo instrumentinės muzikos koncerte Liepojos (Latvija) miesto koncertų salėje /08 minų paieškos ir nukenksminimo pratybų Open Spirit siumpoziume Vokietijoje dalyvavo KJP atstovas kmdr. Artūras Andrušaitis Lietuvos KJP laivas M-52 Sūduvis išplaukė į tarptautines pratybas Loyal Mariner (Blue Game) 05, kurios vyko balandžio d. Baltijos ir Šiaurės jūrose. Tai plataus masto tarptautinės pratybos, kurių metu tikrinamas laivų ir jų įgulų pasirengimo lygis. Nuo pasiektų rezultatų priklausė tolimesnis laivo dalyvavimas tarptautiniuose junginiuose /18 KJP patrulinis laivas Sėlis (P32) išplaukė į Ronne uostą (Bornholmo sala, Danija), kur balandžio d. pradėjo dalyvavimą Danijoje vykstančiose tarptautinėse SAREX (Search And Rescue EXercise) gelbėjimo ir paieškos pratybose. Šiose pratybose laivai koordinavo veiksmus, vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas. Ypatingas dėmesys skirtas taisyklingam ryšio procedūrų vartojimui. Tai kasmetinės pratybos m. vyko jubiliejinės 10-osios pratybos. Jas rengė ir koordinavo 186 / Karinės jūrų pajėgos /

188 Danijos karinės jūrų pajėgos. Pratybose dalyvavo atstovai iš 6 valstybių: 5 dalyvės Lietuva, Estija, Lenkija, Danija ir Švedija bei Suomija, kuri dalyvavo stebėtojo teisėmis. Be atstovų iš Karinių jūrų pajėgų, pratybose dalyvavo ir kitų šalių tarnybos, tokios kaip Danijos savanorių pajėgos, Švedijos pakrančių apsauga, gelbėjimo ir paieškos sraigtasparniai /13 Integracijos į NATO seminare Olandijoje dalyvavo KJP atstovas kmdr. ltn. Vytautas Cirtautas. Seminare buvo aptariami su integracija į NATO susiję klausimai /22 KJP atstovas kpt. ltn. Aivaras Birbalas dalyvavo pasitarime Švedijoje dėl tolimesnio Lietuvos karininkų rengimo šioje šalyje oficialiai įsteigtas Lietuvos kariuomenės generolų klubas. Be generolų, jo nariais tapo ir atsargos fl. adm. Raimundas Baltuška bei fl. adm. Kęstutis Macijauskas /29 European Challenge pratybose Vokietijoje dalyvavo 4 karininkai iš Lietuvos kariuomenės KJP: kmdr. ltn. Eduardas Karlonas, kpt. ltn. Antanas Mažūna, vyr. ltn. Ramūnas Kažerskas ir vyr. ltn. Marius Šakinis. Buvo atstovaujama didžioji KJP dalis, kadangi visi minėti kariai skiriasi tarnybine patirtimi, tarnybos specifika ir atsakomybės lygiu. Mokymuose kiekvienas užėmė atsakingas pareigas. Tai kartu mokymasis, aktyvus stebėjimas ir savų žinių indėlis į bendrą struktūrą. Bendras kiekvieno patyrimas ir įspūdžiai, gauti pratybų metu, padėjo sudaryti išsamų European Challenge 05 mokymų vaizdą, o patirtis, įgyta Lietuvos KJP štabo mokymuose, leido išbandyti savas jėgas užsienio partnerių gretose. European Challenge 05 tai tarptautiniai jungtiniai kariuomenės dalinių mokymai, kurie vyko Vokietijos sausumos pajėgų mokymų centre ir iš dalies KJP štabe. Pratybose dalyvavo apie 4500 karių iš 15 valstybių. Šiais mokymais buvo tobulinamas ir tikrinamas pajėgų štabo European Challenge 05 mokymai Vokietijoje / Karinės jūrų pajėgos / 187

189 operacinis pajėgumas, organizuojant štabo struktūrą ir koordinuojant jo veiksmus pagal Europos saugumo ir Gynybos standartus (European Security and Defence Policy). Mokymai buvo organizuojami ir vykdomi Europos naujos gynybinės struktūros kūrimo dvasia. Įvairių sričių specialistai iš skirtingų valstybių darbavosi jungtiniuose štabuose, kurdami Europos saugumo ir Gynybos struktūros pamatus Klaipėdos muzikiniame teatre koncertavo JAV kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestras /30 Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko dvišaliai Lietuvos ir Latvijos karinių jūrų pajėgų (KJP) patrulinių laivų mokymai Stormex 05. Mokymuose dalyvavo Lietuvos KJP patruliniai laivai Sėlis (P32) ir Skalvis (P33), taip pat Latvijos KJP patrulinis laivas Linga (P-03). Mokymų metu abiejų šalių laivų įgulos tobulino savo jūrinius įgūdžius, vykdė jūros kontrolės operacijas. Buvo šaudoma į oro ir jūrų taikinius, manevruojama junginio sudėtyje, buvo atliekami gelbėjimo ir paieškos darbų mokymai. Stormex mokymai pirmą kartą buvo organizuoti 2002 m. Lietuvoje. Mokymų tikslas gerinti bendradarbiavimą ir sąveiką tarp Storm klasės patrulinių laivų Baltijos jūroje /30 po pasibaigusių pratybų Loyal Mariner 05 sugrįžo Lietuvos KJP laivas Sūduvis (M52). Laivas dalyvavo tarptautinėse pratybose Loyal Mariner (Blue Game) 05. Tai plataus masto tarptautinės pratybos, kurių metu Valstybės atkūrimo dienos minėjimas Flotilėje 188 / Karinės jūrų pajėgos /

190 Nukentėjusiojo gelbėjimo mokymai jūroje / Karinės jūrų pajėgos / 189

191 buvo tikrinamas laivų ir jų įgulų pasirengimo lygis. Nuo pasiektų rezultatų priklausė tolimesnis laivo dalyvavimas tarptautiniuose junginiuose. Pratybos vyko Baltijos ir Šiaurės jūrose. Lietuvos KJP laivas sėkmingai atliko paskirtas užduotis, savo sektoriuje aptiko net 5 mokomąsias minas, taip eilinį kartą parodydamas Lietuvos KJP laivų įgulų pasirengimą dalyvauti tarptautiniuose junginiuose. Tai jau antrieji kompleksiniai NATO šalių karinių jūrų pajėgų mokymai Šiaurės Europos regione, kuriuose Lietuvos kariuomenės atstovai dalyvavo kaip pilnateisiai Aljanso nariai m. Lietuvos KJP sėkmingai atstovavo kitas minų paieškos laivas Kuršis (M51) Klaipėdoje Lietuvos KJP kvietimu lankėsi Latvijos KJP karinis pučiamųjų orkestras. Klaipėdos koncertų salėje svečiai surengė koncertą kariams ir miestiečiams į Klaipėdą atplaukė Danijos Karalystės KJP laivas Ravnen (P-560). Jau tapo tradicija, kad Lietuvos ir Danijos kariniai laivai susitiko dvišaliuose tarptautiniuose mokymuose Liden Passex. Mokymus sudarė dvi dalys: pirmoji dalis vyko vėlyvą pavasarį Lietuvos vandenyse, antroji ankstyvą rudenį Danijoje. Pirmoji mokymų dalis vyko gegužės 9 13 d. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir laisvojoje ekonominėje zonoje, antroji Danijoje lapkričio mėnesį. Be Lietuvos KJP fregatų Žemaitis (F11) ir Aukštaitis (F12), mokymuose dalyvavo Danijos KJP patrulinis laivas Ravnen (P-560). Pagrindiniai mokymų tikslai buvo karinių procedūrų standartizacija, Danijos ir Lietuvos kariškių pažinčių plėtojimas bei įgulų pasirengimo bendroms operacijoms kėlimas /13 į Olandijoje vykusią konferenciją MCC MW išvyko 3 KJP karininkai. F12 Aukštaitis Klaipėdos uosto kanale /13 KJP atstovas dalyvavo Bell Bottoms pratybų galutinėje planavimo konferencijoje. 190 / Karinės jūrų pajėgos /

192 /12 KJP patrulinis laivas Sėlis (P32) dalyvavo Bright Eye pratybose Baltijos jūroje. Pratybose dalyvavo ir gelbėjimo laivas Šakiai, Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis, taip pat laivas ir sraigtasparnis iš Švedijos bei laivas ir lėktuvas iš Latvijos. Pratybose, kurios organizuotos pagal NATO procedūras, buvo ieškoma tariamai jūroje dingusios jachtos. Tarptautinės Bright Eye pratybos anksčiau vadinosi Baltic Eye ir buvo organizuojamos nuo 1998 metų /13 Lietuvoje lankėsi 22 kadetai ir 2 lydintys karininkai iš Vokietijos Murwiko karinės jūrų akademijos. Svečiai lankėsi Lietuvos KJP štabe, kur jiems buvo pristatyta Lietuvos KJP organizacija, pagrindiniai tikslai. Kadetai vyko ir į Karo laivų flotilę. Čia jie apžiūrėjo karo laivus, jų ginkluotę. Vėliau svečiai išvyko į Vilnių, kur tęsė savo pažintinę kelionę po Baltijos šalis. Vokietijos Murwiko karinė jūrų akademija vienintelė karinė jūrų akademija Vokietijoje /14 Lenkijoje vyko Europos šalių KJP vadų susitikimas. Susitikime dalyvavo ir Lietuvos KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas Klaipėdoje, Kruizinių ir karo laivų terminale, buvo minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šventėje dalyvavo Karinės jūrų pajėgos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalio-nas, KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė ir Lietuvos šaulių sąjungos 3-ioji rinktinė. Klaipėdiečius ir miesto svečius linksmino KJP pučiamųjų orkestras ir country stiliaus muzikos grupė Vixva. Lankytojai buvo vaišinami kareiviška koše, lankėsi karo laivuose. Vadų kursų klausytojai iškilmingai prisiekė KJP štabe darbą pradėjo minų paieškos ir nukenksminimo operacijos MCOPLIT 05 štabas. Patrulinis laivas Skalvis (P33) manevruoja karo laivų flotilėje / Karinės jūrų pajėgos / 191

193 /24 Klaipėdoje lankėsi JAV jūrų kpt. Frankas Tobiasas su padėjėju. Karininkai susitiko su Lietuvos KJP vadu, susipažino su minų paieškos ir nukenksminimo operacijos MCOPLIT 05 eiga, apžiūrėjo karo laivus /06-02 Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko minų paieškos ir nukenksminimo operacija MCOPLIT Operacijoje dalyvavo KJP atstovai iš 11 valstybių, 20 karo laivų ir 2 narų komandos. Lietuvai jose atstovavo minų medžiotojai Kuršis (M51) ir Sūduvis (M52) bei narų komanda. Baltijos jūroje per I ir II pasaulinius karus buvo padėta apie įvairių rūšių minų. Šalia to dideli pakrančių ruožai buvo naudojami kariniams mokymams ir sprogmenų utilizavimui po II pasaulinio karo. Pagrindinis šios operacijos tikslas buvo užtikrinti saugią laivybą Baltijos jūroje tirti jūros dugną ir šalinti pavojingus objektus; taip pat tobulinti laivų įgulų, štabo karininkų ir vadovybės įgūdžius bei skatinti valstybių-dalyvių tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą. Nuo 1996 m. MCOPLIT operacijos metu Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje aptikta, identifikuota ir nukenksminta apie 100 nuo I ir II pasaulinių karų likusių sprogmenų. Surinkti laivų duomenys apie jūros dugną naudojami atnaujinant topografinę informaciją m. MCOPLIT pradėjo organizuoti Švedija. Baltijos šalių karinės jūrų pajėgos nuo pat pradžių aktyviai prisidėjo prie pratybų rengimo ir vykdymo. Kiekvienais metais jose dalyvaudavo vis daugiau valstybių. Prieš trejus metus MCOPLIT organizavimą perėmė trys Baltijos šalys. Kasmet vis kita valstybė priima operacijų dalyvius. Atsižvelgiant į tai, kurioje šalyje vyksta pratybos, atitinkamai keičiamas jų pavadinimas MCOPLIT, MCOPLAT ir MCOPEST. Iš viso per m. laikotarpį išminavimo operacijų Baltijos jūroje metu ištirtas apie kv. km jūros plotas. Rastos ir padarytos nekenksmingomis 452 minos ir 140 kitokių sprogmenų. Šių metų išminavimo operacijos MCOPLIT 05 metu ištirta 827 kv. km Lietuvos vandenų teritorija. Surasti 37 sprogmenys: 23 minos; 6 torpedos; 8 kitokie sprogmenys. Iš jų 36 sprogmenys padaryti nekenksmingais. Taip pat rasti ir ištirti 5 nuskendę laivai ir 19 kitų objektų. Užfiksuota jų buvimo vieta. Srž. Saulius Klimavičius minų paieškos ir nukenksminimo laivo pagrindiniame valdymo poste Minų paieškos ir nukenksminimo laivas audringoje jūroje tarptautinės operacijos metu 192 / Karinės jūrų pajėgos /

194 /24 KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas dalyvavo Aljanso karinių jūrų pajėgų vadų susitikime Anglijoje. Susitikime buvo aptariami pasiekti rezultatai, bendri projektai, bendradarbiavimo klausimai /28 Klaipėdoje lankėsi Lietuvoje rezidentuojančių karo atašė grupė. Svečiai susipažino su KJP struktūra ir organizacija, ateities planais, lankėsi Karo laivų flotilėje, kur apžiūrėjo fregatas, jų ginkluotę. Gegužės 27 d. atašė dalyvavo VIP-media dienai skirtuose renginiuose KJP štabe ir Kruizinių bei karo laivų terminale. Klaipėdoje taip pat lankėsi 4 aukšti karininkai iš Švedijos karinių jūrų pajėgų. Jie susipažino su operacijos eiga, dalyvavo VIP-media dienos renginiuose Macikų kaime, Šilutės rajone, buvo pagerbtas II pasaulinio karu metu žuvusių trijų JAV karių atminimas. Prie paminklo žuvusiems JAV karo lakūnams JAV ambasadorius Stephen Mull, Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas ir JAV gynybos atašė plk. ltn. Larris D. Beiselas padėjo savo padėkos kritusiems kariams ženklus vainikus. Jau senai buvo žinoma, kad vietovėje netoli Macikų kaimo yra buvusi vokiečių įkurta belaisvių stovykla. Šioje vietoje buvo laikomi į nelaisvę paimti sąjungininkų karo lakūnai. Žinoma, kad 3 JAV kariuomenės seržantai kalėjo čia nuo 1943 m. rugsėjo iki 1944 m. liepos. Belaisviai dažnai bandydavo pabėgti. Vieno tokio bandymo metu JAV lakūnas buvo nušautas. Kitas žuvo nuo per nesusipratimą paleistos kulkos. Trečiasis mirė nuo sunkios ligos. Tiksli šių karių kapų vieta nežinoma m. buvo nuspręsta, kad reikia pastatyti paminklą čia žuvusiems JAV lakūnams. Stasio Mėlynausko iniciatyva buvo surasti JAV aviatorių giminaičiai šioje valstybėje. Jų pastangomis surinkti 300 dolerių, už kuriuos ir pastatytas granitinis paminklas. JAV ambasados ir JAV karinių oro pajėgų atstovai oficialiai atidengė pagarbos vietą. Ja rūpinasi ir tvarko Šilutės krašto entuziastai, JAV ambasada ir Lietuvos KJP kariai /18 fregata Žemaitis (F11) dalyvavo jau 33 kartą vyksiančiose didžiausiose Baltijos jūroje kasmetinėse tarptautinėse karinėse pratybose Baltic Operations (BALTOPS). Pratybas organizavo JAV ir Latvija. Jose dalyvavo 40 laivų, 28 lėktuvai, 2 povandeniniai laivai ir 4,1 tūkstančio kariškių iš Danijos, Estijos, JAV, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos ir Vokietijos. Ketvirtį amžiaus kasmet rengtos pratybos nuo 1994 metų organizuotos pagal NATO Partnerystės vardan taikos programą, siekiant sustiprinti taiką ir stabilumą Europoje. Pratybų metu didžiausias dėmesys skirtas ekspedicinio korpuso vaidmeniui, užtikrinant regioninį stabilumą, buvo tobulinama laivų tarpusavio sąveika. Pratybos bylojo apie JAV suinteresuotumą tarptautinėmis pastangomis stiprinti saugumą Šiaurės Europoje ir Baltijos jūros regione. Per pratybas buvo tobulinami šaudymo, atsargų papildymo jūroje, paieškos (radarais), išminavimo, laivavedybos, paieškos ir gelbėjimo, kovos su povandeniniais laivais, Lietuvoje žuvusių JAV ir Jungtinės Karalystės karių pagerbimo ceremonijos Macikuose ir Viltėje, Klaipėdoje Įvairių švenčių metu dažnai Klaipėdos gatves papuošia KJP jūrininkai. / Karinės jūrų pajėgos / 193

195 laivų sulaikymo jūroje įgūdžiai, buvo žaidžiami šiuolaikinių terorizmo grėsmių scenarijai. Danijai priklausančioje Bornholmo saloje buvo šlifuojamas įvairių šalių jūros, sausumos ir oro pajėgų suderinamumas, o Lenkijos Ustkos poligone vyko desanto išsilaipinimas į pakrantę. Jau Liepojos uoste susirinko 14 pratybose dalyvaujančių laivų, tuo pat metu Ventspilio uoste - 19 laivų abu junginiai išplaukė į jūrą Lenkijos vandenų link. Pratybos baigėsi Vokietijos Kylio mieste tradicine Kylio savaite, per kurią prisišvartavusiuose laivuose lankėsi gyventojai, vyko įvairūs renginiai. Fregata Žemaitis (F11) dalyvavo visose pratybų fazėse. Pratyboms vadovavo JAV laivyno 12-osios Latvijos priešmininio laivo įgulos nariai. smogiamosios lėktuvnešių grupės vadas kontradmirolas Jamesas W.Stevensonas (Džeimsas Styvensonas) /03 Klaipėdos uoste lankėsi Didžiosios Britanijos karinių jūrų pajėgų fregata HMS Sutherland. Fregata buvo pastatyta 1996 metais. Tai vadinamoji 23 tipo fregata. Karališkasis jūrų laivynas turi 16 tokių laivų. Vizitas vyko pagal dvišalio bendradarbiavimo planą tarp dviejų valstybių. Vyko oficialus laivo vado vizitas pas Klaipėdos miesto merą ir Klaipėdos apskrities viršininkę. Vėliau vadas susitiko su Lietuvos kariuomenės KJP vadu. Pagerbti Didžiosios Britanijos karių kapai Klaipėdoje. Fregatoje apsilankė vaikai iš Krakių globos namų. Vėliau įgulos nariai išbandė savo jėgas Klaipėdos Žalgirio Danijos patrulinis laivas Lietuvos vandenyse Klaipėdos uosto akvatorijoje Jungtinės Karalystės priešmininis Hunt klasės laivas. 194 / Karinės jūrų pajėgos /

196 Didžiosios Britanijos Karališkojo laivyno fregata HMS Sutherland švartuojasi Klaipėdos uoste. / Karinės jūrų pajėgos / 195

197 stadione, žaisdami futbolą su Lietuvos KJP kariais bei regbį su Klaipėdos miesto regbio komanda Kurpiai /18 tarptautinės pratybos Gintarinė viltis 2005 (AMBER HOPE 2005) didžiausios karinės pratybos po Baltijos šalių įstojimo į NATO vyko Rukloje, Jonavos rajone. Pratybose dalyvavo ir 5 kariai iš Lietuvos kariuomenės KJP buvo minima Gedulo ir vilties diena keturi Lietuvos kariūnai: Rima Dačkauskytė, Vytautas Skergelza, Artūras Petrošius ir Ramūnas Petrusevičius baigė studijas Švedijos Karališkojoje jūrų karo akademijoje. Iškilmingoje jūrų karininkų kardų įteikimo ceremonijoje Hamstade (Švedijoje) dalyvavo ir KJP mokymo centro viršininkas kmdr. Artūras Andrušaitis, kuris ir įteikė kariūnams kardus bei jūrų leitenanto laipsnius. Kariūnai 2002 m. viduryje išvyko į Švediją ir ten pradėjo švedų kalbos mokslus. Vėliau tęsė mokslus karo akademijoje. Kariai grįžo į Lietuvą /23. Tuo metu Lietuvos KJP sėkmingai tarnavo 17 karininkų, baigusių Švedijos jūrų karo akademiją. Karininkai iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų yra rengti JAV, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos karo jūrų akademijose bei mokyklose. Pirmieji lietuviai dar 1994 metais išvyko mokytis į Švedijos ir Vokietijos aukštąsias karinių jūrų pajėgų mokyklas. Leitenantė Rima Dačkauskytė, pabaigusi artileristo kursą Švedijoje, tapo pirmąja mergina, tarnausiančia KJP Karo laivų flotilėje buvo minimos KJP 13-osios atkūrimo metinės minų paieškos ir nukenksminimo laivas Kuršis (M51), vadovaujamas kpt. ltn. Giedriaus Premenecko ir žygio vado jūrų kpt. Olego Mariničiaus, dalyvavo tarptautinėje karinių laivų parodoje, skirtoje Dono Nelsono atminimui. Renginys vyko Portmounto uoste, JK vyko KJP sporto sąskrydis Lietuva perėmė vadovavimą Baltijos šalių mininių laivų eskadrai BALTRON (Baltic Squadron). Taline vykusioje ceremonijoje vadovavimas BALTRON perduotas Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Tarptautinės išminavimo operacijos MCOPLIT 05 svečių ir spaudos dienos renginiai Visuomenės ir kariuomenės bendradarbiavimo dieną iškilmingai prisiekė ir 20 Jūreivystės kolegijos vadų kursų klausytojų 196 / Karinės jūrų pajėgos /

198 karininkui kmdr. Artūrui Andrušaičiui, kuris vadovavo BALTRON ir 2002-aisiais metais. Vadovavimas perimamas iš Estijos karinių jūrų pajėgų karininko kmdr. ltn. Stenas Sepperis. Nuo Lietuvai eskadroje atstovavo minų paieškos laivas Sūduvis (M52), kuris pakeitė aprūpinimo laivą Vėtra (A41). Nuo 1997 m. Lietuva, Latvija ir Estija, padedant Vakarų valstybėms, kuria bendrą karinę jūrų eskadrą, kurios tikslas - vykdyti nesprogusios amunicijos neutralizavimo operacijas Baltijos jūroje Taline inauguruota BALTRON eskadra veikė pagal metinius planus, numatančius personalo mokymą ir dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei nuo II pasaulinio karo Baltijos jūros dugne užsilikusių minų ir nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijose. BALTRON buvo sudaryta iš laivų, kuriuos į eskadrą skyrė Lietuva, Latvija ir Estija. Eskadrai vadovavo tarptautinis štabas, kuriam igaliojimus misijoms vykdyti suteikė Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komitetas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo atidaryta jubiliejinė paroda Septyniasdešimt Lietuvos karinio jūrų laivyno metų. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Jūrų muziejus, bendradarbiaudami su KJP, parengė parodą, skirtą KJP įkūrimo 70-osioms metinėms paminėti. Čia buvo eksponuojama jūrininkų apranga, apdovanojimai, įvairios nuotraukos, dokumentai ir t.t., perduoti ar pasiskolinti iš KJP ar karių asmeninių daiktų Didžiosios Britanijos Karališkojo kadetų korpuso kadetai lankėsi KJP štabe, kur išklausė pajėgų prezentaciją apie KJP organizaciją, padalinius bei KJP tikslus. Vėliau vyko į Karo laivų flotilę, kur aplankė KJP laivus, plaukiojo laivu po Klaipėdos uostą /24 vyko Jūros šventė. Renginyje dalyvavo aprūpinimo laivas Vėtra (A41), minų medžiotojas Kuršis (M51), Štabo kuopos bei Logistikos tarnybos kariai. KJP rengė regatų ir svečių laivų švartavimosi planus, koordinavo laivų judėjimą į jūrą, organizavo vainikų nuleidimo į jūrą ceremoniją /24 Lietuvos kariuomenės karinėse jūrų pajėgose lankėsi Vokietijos karinių jūrų pajėgų vado pavaduotojas fl. adm. Gottfriedas Hochas su žmona bei karininkai iš JAV karinių jūrų pajėgų. KJP štabe jie buvo supažindinti su eskadra BALTRON, lankėsi stebėjimo poste, dalyvavo Jūros šventėje, vainikų nuleidimo jūroje ceremonijoje /24 Švėkšnoje vyko Telšių vyskupijos Eucharistinis kongresas Pasilik su mumis, Viešpatie. Renginyje dalyvavo atstovai iš KJP, koncertavo KJP orkestras, KJP Logistikos tarnyba aprūpino svečius kareiviška koše. Jūros šventės žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijoje jūroje dalyvavo ir Vokietijos fl. adm. Gottfriedas Hochkas KJP štabo viršininkas jūrų kpt. Olegas Mariničius metams išvyko į Laivyno štabo koledžą (Naval Command College) Newporte (JAV). Jo pareigas laikinai vykdė kmdr. Artūras Stankaitis. / Karinės jūrų pajėgos / 197

199 Panevėžyje aptiktų Vokietijos karių palaikų perlaidojimas Klaipėdoje KJP štabe lankėsi lenkijos KJP vadas adm. Romanas Krzyrelewskis KJP flotilės vadas kmdr. Arūnas Mockus su jungtinės Karalystės gynybos atašė Flotilėje sukako 70 metų, kai buvo įkurtas Lietuvos karinis jūrų laivynas. Šia proga kariai lankėsi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, kur atidaryta jubiliejinė paroda Septyniasdešimt Lietuvos karinio jūrų laivyno metų / į Danijos Karalystės karinių jūrų pajėgų kapitonų kursą išvyko fregatos Žemaitis vyr. ltn. Andrius Jankauskas. Kursai vyko Danijos karinių jūrų pajėgų akademijoje Kopenhagoje /10 vyko Danijos Karališkojo karo laivyno vado fl. adm. Nilsas Christianas Wangas ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado fl. adm. Kęstučio Macijausko kasmetinis planinis susitikimas Danijoje. Susitikimo metu buvo nagrinėjami klausimai, susiję su Danijos Karališkojo karo laivyno plėtra, dvišalio bendradarbiavimo projektais pratybų, laivų įsigijimo, karinio rengimo ir apmokymo srityse. Danija šiuo metu tęsia Lietuvos kariūnų rengimą Karališkojo karo laivyno akademijoje. Vyksta baziniai ir aukštesnieji karininkų rengimo kursai. Vizito metu buvo suteikta galimybė susitikti su kursų klausytojais. Danija įsipareigojo užbaigti jau priimtų į studijas kariūnų apmokymą, tačiau naujų kandidatų priėmimas sustabdytas. Pagal dvišalio bendradarbiavimo programą, rengiant specialistų ir rezervo karininkų kursus, buvo tęsiama parama KJP Mokymo centrui. Taip pat buvo svarstoma galimybė toliau rengti atskirus specializuotus kursus (pvz., kova už laivo gyvybingumą). Su Danijos Karališkojo laivyno vadovybe buvo kalbėta apie galimybę Lietuvai įsigyti STANDARFLEX 300 tipo patrulinius laivus, kurie buvo užkonservuoti ir laivyno tikslams nenaudojami. Danijos pusė pritarė tokiai idėjai. Dėl laivų galutinės kainos ir pardavimo sąlygų vyko derinimas su Danijos ginkluotųjų pajėgų Logistikos valdyba. Danijos pusė buvo suinteresuota tęsti bendradarbiavimą tarp Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės ir Danijos Karališkojo karo laivyno II eskadros. Pristatydamas Danijos Karališkojo karo laivyno ateities viziją, fl. adm. Nilsas Christianas Wangas kalbėjo apie laivyno padalinių struktūros ir personalo reformas. Danijos Karališkasis karo laivynas buvo papildytas naujais daugiapaskirtiniais laivais,,absalon ir,,esbern Snare KJP aprūpinimo laivu Vėtra (A41) iš Klaipėdos į Liepoją (Latvija) išplaukė BALTRON štabas. Laivas plaukiojo kaip BALTRON štabo ir aprūpinimo laivas. Eskadrai vadovavo kmdr. Artūras Andrušaitis. 198 / Karinės jūrų pajėgos /

200 Mokymai su KOP paieškos ir gelbėjimo sragtasparniu Minų paieškos ir nukenksminimo laivas Kuršis (M51) / Karinės jūrų pajėgos / 199

201 /26 KJP rengiami mokymai Pajūrio brizas Pagrindinis pratybų tikslas buvo treniruoti štabo karių ir padalinių vadų gebėjimą planuoti operacijas ir kelti karių kovinio pasirengimo lygį. Mokymai vyko Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje bei Kairių poligone. Pratybose dalyvavo KJP Karo laivų flotilės laivai Aukštaitis (F12), Žemaitis (F11), Sūduvis (M52), Sėlis (P32), Skalvis (P33), kateriai H21 ir H22, Karinių oro pajėgų orlaiviai, KJP Štabo kuopos, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos, Logistikos tarnybos, Povandeninių veiksmų komandos ir štabo kariai. Mokymų Pajūrio brizas metu buvo atliekami šaudymo, ryšių, antiteroristinės veiklos, konvojavimo ir pan. pratimai. Pratybose buvo naudojamos tik NATO procedūros KJP štabe lankėsi Lenkijos kriminalistų delegacija, kuri susipažino su KJP struktūra ir užduotimis, apžiūrėjo karo laivus, susipažino su jūreivių buitimi, plaukiojo po Klaipėdos uostą, lankėsi Jūrų muziejuje ir delfinariume KJP lankėsi 43 kariškiai ir civiliai iš Mokymo ir doktrinų valdybos (MDV), vadovaujami plk. Jono Vytauto Žuko. Svečiams buvo pristatyta KJP struktūra, pagrindiniai tikslai, užduotys. MDV atstovai apžiūrėjo karo laivus, fregata Aukštaitis (F12) išplaukė į jūrą, kur stebėjo žmonių gelbėjimo mokymus su KOP KJP atstovų delegacija, vadovaujama KJP vado, aplankė dim. fl. adm. Raimundą Baltušką ir pasveikino jį su gimimo diena KJP štabe lankėsi JAV gynybos atašė plk. ltn. Josephas B. Kingas, kur susipažino su KJP struktūra ir užduotimis, apžiūrėjo KJP Valdymo centrą, Povandeninių veiksmų komandos narų įrangą ir ginkluotę, karo laivus, susipažino su jūreivių buitimi. Juodkrantės Jūrų kadetų mokyklos atidarymas. Jūrų kadetų priesaika Juodkrantėje vyko Kadetų mokyklos įkūrimas. Dalyvavo KJP kapelionas, kpt. ltn. Romualdas Ramašauskas, šios mokyklos pagrindinis organizatorius /10 Latvijos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko išminavimo operacija-pratybos Open Spirit m. Vokietijos karinės jūrų pajėgos pirmą kartą šią operaciją-pratybas organizavo Latvijoje. Tai devinta operacija-pratybos, kuri kiekvienais metais vykdoma vienoje iš trijų Baltijos respublikų. Pagrindinis pratybų OPEN SPIRIT organizatorius Vokietijos priešmininės kovos laivų flotilė. Keletą pastarųjų metų vis aktyviau šioje operacijojepratybose dalyvavo BALTRON eskadra, kurioje Lietuvos kariuomenės Karines jūrų pajėgas atstovavo aprūpinimo laivas Vėtra (A41). Tradiciškai OPEN SPIRIT dalinta į dvi dalis. Pavasarį Vokietijoje, Olpenitzo mininių laivų flotilės uoste, į pasitarimą susirinko karinių jūrų pajėgų atstovai. Pasitarimo metu buvo sudarytas veiksmų planas, pagal kurį rudenį vyko operacija-pratybos. OPEN SPIRIT metu vyko visų rūšių sprogmenų (minų, bombų, torpedų ir t.t.), likusių jūros dugne nuo I bei II pasaulinių karų identifikavimas ir naikinimas, nes daugelis sprogmenų kėlė pavojų žvejų gyvybei, laivybai ir ekologijai /11 Šiaulių vyskupas ir Lietuvos kariuomenės ordinaras Eugenijus Bartulis organizavo piligriminį žygį iš Šiaulių bažnyčios į Kryžių kalną. Žygyje dalyvavo KJP Štabo kuopos būrys ir kapelionas /13 KJP lankėsi JAV karinio jūrų laivyno uosto saugumo vertinimo grupė Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose lankėsi Lenkijos karinių jūrų pajėgų vadas fl. adm. Romanas Krzyzelewskis. Vizitas vyko pagal dvišalę bendradarbiavimo programą. Svečią sutiko Lietuvos kariuomenės KJP vadas. Buvo pristatyta KJP struktūra, organizacija, jos padaliniai. Admirolas lankėsi KJP padaliniuose, apžiūrėjo karo laivus, Klaipėdos uostą KJP lankėsi JAV ambasados Lietuvoje gynybos ir bendradarbiavimo skyriaus viršininkas plk. ltn. R. Darras Reimersas ir šio skyriaus atstovas p. Arnas Veselauskas. Svečiai apžiūrėjo KJP laivus baigėsi paramos akcija nukentėjusiems nuo uragano Katrina ir kartu užplūdusių potvynių. Akcijos metu surinkti 602,86 Lt. Per paramos akciją surinktas aukas KJP vadas perdavė JAV ambasados Lietuvos gynybos atašė ofiso skyriaus atstovui. 200 / Karinės jūrų pajėgos /

202 Ekskursijos KJP laivuose dažnas dalykas Jūreivis stebi taikinius radaro ekrane /23 KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas dalyvavo 17-ajame tarptautiniame KJP vadų siumpoziume (Seventeenth International Seapower Symposium) Bendri nacionaliniai ryšiai, plėtojant laisvą ir saugų bendradarbiavimą (A Global Network of Nations for a Free and Secure Maritime Commons). Susitikimo metu buvo aptarti vykstantys ir būsimi bendri projektai, saugumo užtikrinimo ir glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo galimybės. Siumpoziumus JAV karinių jūrų pajėgų koledže rengė Jungtinės valstijos vyko Pirmajame pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių palaikų iš Panevėžio perlaidojimas Klaipėdoje. Renginyje dalyvavo KJP orkestras, Štabo kuopos garbės sargyba bei KJP atstovai KJP lankėsi Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės šeimų moterų draugijos atstovai. Svečiai buvo supažindinti su KJP užduotimis ir organizacija, lankėsi Karo laivų flotilėje, kur apžiūrėjo karo laivus, bendravo su privalomosios pradinės karo tarnybos kariais /13 Estijos teritoriniuose vandenyse vyko Amber Sea išminavimo operacija. Operacijoje dalyvavo BALTRON junginys, kuriame Lietuvos KJP šį pusmetį atstovavo aprūpinimo laivas Vėtra (A41). Kartu laive buvo įsikūręs ir BALTRON junginio štabas. Nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2006 m. liepos mėn. bendram Lietuvos, Latvijos ir Estijos junginiui vadovavo Lietuvos KJP atstovas kmdr. Artūras Andrušaitis. Siekiant išsaugoti junginio vadovavimo tęstinumą, BALTRON vadas ir štabo viršininkas buvo pakeisti atitinkamai liepos ir sausio mėnesiais. Operacijoje dalyvavo ir Latvijos karinių jūrų pajėgų minų medžiotojas Namejs bei estų Vaindlo. Kartu operacijoje dalyvavo ir 2 Estijos karinių oro pajėgų sraigtasparniai,1 sraigtaspartis iš Estijos pakrančių apsaugos bei 2 oro policijos naikintuvai F16 iš JAV. Be minų paieškos, laivai atliko ir šaudymo mokymus laivas Sūduvis (M52) su TV3 laidos Kariai žurnalistais plaukė į jūrą. Laidos kūrėjai filmavo laivo Sūduvis (M52) darbą su sraigtasparniu Smiltynėje vyko sporto renginys Gintarinė jūrmylė Renginyje dalyvavo po 20 karių iš Štabo kuopos bei Jūros ir pakrančių tarnybos, 1 karys iš Karo laivų flotilės. Logistikos tarnyba šventės dalyviams patiekė kareiviškos košės ir arbatos. / Karinės jūrų pajėgos / 201

203 Kuršis įgula dalyvavo Trafalgaro mūšio jubiliejaus minėjime Jungtinėje Karalystėje JAV karių, žuvusių Lietuvoje, minėjimo ceremonija Macikuose /14 Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko patrulinių laivų Storm klasės pratybos Stormex 05. Lietuva turi 3 tokius laivus: Dzūkas (P31), Sėlis (P32) ir Skalvis (P33). Laivai gauti iš Norvegijos karinių jūrų pajėgų. Tai dvišaliai Lietuvos ir Latvijos karinių jūrų pajėgų patrulinių laivų mokymai. Lietuvos KJP atstovavo patrulinis laivas Sėlis (P32). Latvija dalyvavo su patruliniu laivu Linga (P-03). Mokymų metu abiejų šalių laivų įgulos tobulino savo jūrinius įgūdžius. Buvo šaudoma į oro ir jūrų taikinius, manevruojama junginio sudėtyje, atliekami gelbėjimo ir paieškos mokymai ir t.t. Didelis dėmesys buvo skirtas bendram koordinuotam darbui jūroje ir NATO procedūrų praktiniam vartojimui siekiant įdiegti tradiciją rudenį organizuoti spiningavimo varžybas ir populiarinti žvejybą tarp KJP karių, Nemuno atkarpoje ties Juknaičiais vyko KJP individualios spiningavimo varžybos. Renginyje dalyvavo 24 kariai /11-07 Danijoje vyko bendri Lietuvos ir Danijos karinių jūrų pajėgų mokymai Liden Passex II Gera dvišalio bendradarbiavimo tradicija tapusiuose kasmetiniuose mokymuose susitiko Lietuvos karinių jūrų pajėgų fregata Žemaitis (F11) (laivo vadas kpt. ltn. Tomas Skurdenis) ir 5 Danijos Karalystės karinių jūrų pajėgų Flyvefisken klasės patruliniai laivai. Mokymuose dalyvavo ir Danijos karinių oro pajėgų naikintuvai F KJP minų paieškos ir nukenksminimo laivo Kuršis (M51) įgula dalyvavo Trafalgaro mūšio 200-ų metų jubiliejaus minėjimo renginiuose Jungtinėje Karalystėje KJP lankėsi karininkų delegacija iš Baltijos gynybos koledžo. Karininkams buvo pristatyta KJP struktūra, organizacija ir pagrindinės užduotys, Valdymo centras ir jo funkcijos. Vėliau delegacija lankėsi Karo laivų flotilėje, kur apžiūrėjo karo laivus KJP pučiamųjų orkestras dalyvavo renginyje Trinyčių parke, kur dienraščio Klaipėda 60-mečio proga buvo atidengtas paminklas miesto geografiniam centrui įamžinti Šilutės rajono Macikų kaime vyko II pasaulinio karo metu žuvusių JAV karo belaisvių pagerbimo ceremonija. Minėjime dalyvavo krašto apsaugo ministras Gediminas Kirkilas, JAV ambasadorius Lietuvoje Stephenas D. Mullas, KJP štabo viršininkas, KJP Štabo kuopos garbės sargyba ir svečiai. Buvo dedami vainikai. Vėliau LR krašto apsaugos ministras, JAV ambasadorius ir kiti garbingi svečiai lankėsi karo belaisvių stovyklos muziejuje. 202 / Karinės jūrų pajėgos /

204 Klaipėdos Vitės kapinėse vyko Didžiosios Britanijos karių, žuvusių I ir II pasaulinių karų metu, pagerbimo ceremonija. Jungtinės Karalystės gynybos atašė ir KJP štabo viršininkas padėjo vainikus ant žuvusių karių kapų. KJP pučiamųjų orkestro trimitininkas sugrojo iškilmingą giesmę tarnybą KJP pradėjo du jauni karininkai, pabaigę mokslus Vokietijos karinėje jūrų akademijoje, Nedas Ignatavičius ir Rimantas Preimantas. Karių dienos minėjimo metu jiems suteikti leitenanto laipsniai bei įteiktas jūrų karininko simbolis kardas Klaipėdos muzikos centre Šaulių gatvėje vyko renginys, skirtas Kariuomenės dienai pažymėti. Renginys pradėtas trumpu paminėjimu ir apdovanojimų įteikimu, šventinę programą parodė KJP pučiamųjų orkestras. Kalbą sakė atsargos fl. adm. Raimundas Baltuška. Vėliau svečiai ir dalis Klaipėdos įgulos atstovų buvo pakviesti į priėmimą. Renginyje dalyvavo ir miestiečiai bei miesto svečiai /6 KJP lankėsi JAV karo laivyno atašė, kuriam pristatyta KJP Povandeninių veiksmų komanda, laivai bei aptarti įvykdyti projektai /8 KJP vado padėjėjas viešiesiems ryšiams vyr. ltn. Ramūnas Kažerskas dalyvavo civilių ir kariškių bendradarbiavimo (CIMIC) kursuose Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje /7 KJP lankėsi kariuomenės vyriausiųjų puskarininkių delegacija. Kariai lankėsi KJP padaliniuose, buvo išplaukę į jūrą fregata Žemaitis (F11). Delegacijai buvo pristatyta KJP, jos specifika ir organizacija vykdyta gelbėjimo ir paieškos operacija Baltijos jūroje val. buvo gauta informacija, kad iš žvejybos Baltijos jūroje negrįžo 2 žmonės, išplaukę nedidele medine valtimi. KJP budintis minų paieškos laivas Kuršis (M51) nedelsdamas išplaukė į rajoną. Gelbėjimo ir paieškos operacijoje dalyvavo 3 KJP laivai: minų paieškos laivai Kuršis (M51) ir Sūduvis (M52), fregata Žemaitis (F11), taip pat Karinių oro pajėgų gelbėjimo ir paieškos sraigtasparnis. Operaciją koordinavo Lietuvos koordinacinis gelbėjimo centras. Deja, dingusiųjų rasti nepavyko /20 KJP vykdė jau tradicine tapusią Kalėdinę akciją, kurios metu Klaipėdos krašto vaikų globos namams KJP kariai ir tarnautojai paaukojo 1300 litų. Už šias lėšas KJP nupirko vaikams kalėdinių dovanų pagal jų pageidavimus higienos priemonių, magnetolą ir 80 vnt. molinių dubenėlių sriubai /16 KJP Mokymo centre lankėsi Danijos Pirmosios KJP instruktorių laidos išleistuvės Karalystės gynybos atašė ir Danijos karinio jūrų laivyno seržantų bei atsargos karininkų mokyklos vadas. Sėkmingai baigusiems kursus kariams buvo įteikti instruktorių kursų baigimo diplomai Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija ir Lietuvos KJP organizavo kalėdinį Klaipėdos miesto žmonių susibūrimą. Lietuvininkų aikštėje žvejai ir kariškiai vaišino žmones žuviene ir kareiviška koše. Renginyje dalyvavo daugiau nei 500 žmonių. KJP renginiui skyrė 4 palapines, paruošė kareivišką košę ir žuvienę iš organizatorių pateiktų produktų. KJP kariai dalino košę žmonėms KJP štabo karininkų klubo salėje KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas pasveikino KJP karius ir tarnautojus švenčių proga. / Karinės jūrų pajėgos / 203

205 Patrulinių laivų divizionas P31 Dzūkas, D32 Sėlis ir P33 Skalvis 204 / Karinės jūrų pajėgos /

206 Tarptautinė karo laivų rikiuotė, skirta Dono Nelsono atminimui, Portmounte / Karinės jūrų pajėgos / 205

207 M51 Kuršis išminavimo pratybų metu 206 / Karinės jūrų pajėgos /

208 Karinės jūrų pajėgos 2006 metai

209 KJP kariai dalyvavo Laisvės gynėjų pagerbimo renginyje prie savivaldybės, kur buvo uždegtas atminimo laužas, dalijamasi atsiminimais, skaitomos eilės ir poemos pagal KJP pageidavimą vyko Vilniaus karininkų ramovės merginų ansamblio Guostė koncertas Klaipėdos įgulos kariams Dragūnų mokomojo bataliono Ramovėje Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 83-iųjų metinių proga vyko tradicinis bėgimas Laisvės kelias nuo Girulių TV bokšto iki savivaldybės. Bėgime tradiciškai dalyvavo ir 20-ies karių būrys iš KJP. Jie nesistengė pralenkti greitakojų bėgikų, bet, bėgdami būriu ir traukdami dainas, suteikė šventei vienybės ir patriotizmo skraistę. Vyr. ltn. Vytenis Benetis, varžęsis asmeninėje įskaitoje, užėmė 10-ąją vietą, tuo įrodydamas, kad kariai ne tik bendra daina ir darna, bet ir greitu bėgimu gali papuošti šventę. Tai buvo jau septintosios bėgimo varžybos, skirtos Laisvės gynėjų dienai /15 apie pusantro šimto savanorių, šaulių, jūreivių ir savo krašto istorija besidominčių žmonių patraukė į tradicinį naktinį žygį Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais. Žygis vyko dviem maršrutais iš Palangos į Klaipėdą ir iš Klaipėdos į Smiltynę. Klaipėdos Teatro aikštėje žygeivius Klaipėdos įgulos kariai pasitiko patrankos šūviu ir rikiuote Klaipėdos įgulos kariai prie 1923 m. buvusios prancūzų prefektūros Teatro aikštėje rikiuote sutiko savanorių žygio Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais dalyvius. Vėliau Klaipėdos įgulos kariai dalyvavo iškilmingoje rikiuotėje ir minėjime, skirtame Klaipėdos karšto prijungimo prie Lietuvos 83-ųjų metinėms Klaipėdos Skulptūrų parke prie Laisvės kovų dalyvių paminklo KJP Karo laivų flotilėje surengta informacinėprevencinė paskaita kariams apie narkotikus ir jų daromą žalą organizmui. Renginį organizavo KJP medicinos tarnyba /26 KJP Patrulinių laivų diviziono vadas kpt. ltn. Laimonas Banys dalyvavo gelbėjimo ir paieškos pratybų (SAREX) galutinėje planavimo konferencijoje Danijoje /26 KJP minų paieškos laivo Kuršis (M51) vadas kpt. ltn. Giedrius Premeneckas dalyvavo operacijos Brilliant Mariner vidurinėje planavimo konferencijoje Didžiojoje Britanijoje. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjimo ceremonija skulptūrų parke, Klaipėdoje KJP štabe vyko Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis 208 / Karinės jūrų pajėgos /

210 į atsargą išleistas KJP Povandeninių veiksmų komandos (PVK) vadas kpt. ltn. Valerijus Krisikaitis. Prieš ateinant į KJP karys vadovavo Dragūnų bataliono kovinių plaukikų būriui. Karys buvo profesionalus naras, treniravo jaunimą. Jį pakeitė kpt. ltn. Giedrius Valintėlis KJP štabe vyko vyriausybės išvažiuojamasis posėdis. Vyriausybė ir kariuomenės vadovybė taip pat lankėsi Jūrų ir pakrančių stebėjimo valdymo centre, Kairių poligone. KJP štabe lankėsi 20 spaudos atstovų iš daugumos TV ir spaudos leidinių /02-10 penki Povandeninių veiksmų komandos kariai dalyvavo narų mokymuose Eodex Norvegijoje. Buvo tobulinami įgūdžiai nardant šaltame vandenyje ir po ledu vyko KJP operacijos planavimo pratybos Pumpuras. Trys kariai iš KJP grupės 2,5 mėnesio ruošė operacinius planus pagal pateiktas situacijas KJP kariai kartu su miesto vadovais, įvairių organizacijų atstovai miesto Koncertų salėje atsisveikino su Klaipėdos šviesuoliu Vytautu Šliogeriu. Prikėlęs iš naujo gyventi daug Klaipėdos istorijos ir architektūros objektų, pažadinęs profesionaliai dirbti istorikus, architektūros paminklų restauratorius, jūrų skautus, buriuotojus, pats išėjo. Atiduoti paskutinę pagarbą prie karsto stojo miesto vadovai, Sąjūdžio bendražygiai, kariškiai, skautai, kolegos iš Lietuvos į Norvegiją lėktuvu išskrido 29-ių karių grupė dalyvauti,,vidar klasės štabo ir aprūpinimo laivo perėmime. Tai laivo Vėtra įgula, kuriai vadovavo kpt. ltn. Andrius Širvys /9 KJP lankėsi JAV karinių jūrų pajėgų vyriausiasis puskarininkis Terry Scottas su palyda. Kariui pristatyta Lietuvos KJP, jos struktūra ir užduotys. Svečias lankėsi Valdymo centre, susitiko su KJP liktiniais Klaipėdoje buvo minima Valstybės atkūrimo diena. Iš ryto KJP padaliniuose buvo iškilmingai pakelta valstybinė bei KJP vėliavos, apdovanoti nusipelnę kariai. Mieste vyko iškilmingas paradas nuo Lietuvininkų aikštės iki Atgimimo aikštės, kur žmones sveikino miesto, Seimo ir kitų institucijų atstovai. Buvo giedama tautinė giesmė, keliama vėliava, dalinama kareiviška košė ir arbata. Vėliau aikštėje vyko koncertas su Steponu Januška ir muzikinio projekto Dangus dalyviais. Parade dalyvavo būriai iš Štabo kuopos ir JPST, Dragūnų bataliono ir savanorių rinktinės, Šaulių, Pasienio apsaugos ir muitininkų. Rikiuotės vadas kpt. ltn. Stasys Zakaras Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas ir Norvegijos gynybos ministerijos Logistikos valdybos atstovas pasirašė štabo-aprūpinimo laivo Vidar įsigijimo sutartį iš Norvegijos į Klaipėdą atplaukė Lietuvai perduotas,,vidar klasės laivas. Laivas prisišvartavo Kruizinių ir karo laivų krantinėje. Laivą pasitiko KJP štabo kariai su fl. adm. Kęstučiu Macijausku priešakyje. Laivo prišvartavimui vadovavo laivo vadas kpt. ltn. Andrius Širvys. Švartavimosi manevras užtruko dėl ledynų sangrūdos prie Kruizinių ir karo laivų 33-iosios krantinės apie 40 KJP karių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga vyko į Klaipėdos koncertų salę, kur vyko pučiamųjų kvarteto koncertas /22 KJP vado padėjėjas viešiesiems ryšiams vyr. ltn. Ramūnas Kažerskas dalyvavo ryšių su visuomene kursuose Šveicarijoje KJP flotilėje lankėsi Baltijos asamblėjos nariai, vadovaujami žemės ūkio ministrės Kazimieros Danutės Prunskienės. Svečiams buvo pristatyti laivai, jų ginkluotė. Vėliau KJP vadas pakvietė svečius diskusijoms žuvisaugos klausimais KJP lankėsi Lietuvos karo akademijos Kapitonų kursų klausytojai. Kariams buvo pristatyta KJP organizacija, struktūra ir pagrindiniai uždaviniai. Kariai lankėsi Flotilėje ir apžiūrėjo karo laivus. Paminėtos Lietuvos įstojimo į NATO 2-osios metinės. Šia proga Klaipėdos krašto miestuose pakeltos vėliavos. Klaipėdoje rengta iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija. Miestiečiai buvo vaišinami kareiviška koše iš Norvegijos į Klaipėdą sugrįžo KJP naujai įsigytas laivas Vidar su įgula. Laivas buvo prišvartuotas prie Kruizinių ir Karo laivų terminalo krantinės, kur įgulą pasitiko KJP vadas ir karininkai JAV ambasada Klaipėdos vaikų globos namų Ryto vaikams padovanojo naudotus baldus stalus, čiužinius, spinteles, komodas, lovas, šviestuvus ir kitus namų apyvokos daiktus, buitinę techniką šaldytuvus, skalbykles. Visa tai padovanota iš perteklinių JAV fondų. Daiktai buvo naudojami JAV ambasadoje ir karinėse bazėse Europoje. Lietuvos KJP padėjo koordinuoti labdaros perdavimo projektą, skyrė karius baldų iškrovimui. Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos judėjimo kontrolės centras organizavo labdaros krovinio pervežimą vyko KJP įsigyto laivo Vidar pristatymas žurnalistams. Laive surengtoje spaudos konferencijoje į žurnalistų klausimus atsakė KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas ir Vidar vadas kpt. ltn. Andrius Širvys. Vėliau buvo suorganizuota ekskursija po laivą baigėsi tradicinė Velykinė paramos akcija vaikų globos namų auklėtiniams. Jos metu KJP kariai paaukojo 914,96 Lt, už kuriuos, pagal Ryto ir Ryto žvaigždės / Karinės jūrų pajėgos / 209

211 auklėtinių pageidavimus, buvo nupirktos buities ir higienos priemonės. Vyko Audriaus Lelkaičio filmo Smėlio generolai pristatymas Klaipėdos visuomenei didžiausiame miesto kino teatre Žemaitija. Filmą žiūrėjo apie 500 miesto valdžios atstovų, studentų, Klaipėdos įgulos karių ir mokinių /05-01 Danijoje vykusiose tarptautinėse Sarex (Search And Rescue EXercise) gelbėjimo ir paieškos pratybose dalyvavo ir Lietuvos KJP Storm klasės patrulinis laivas Skalvis (P33). Pratybose dalyvavo 16 laivų ir 5 lėktuvai KJP štabe lankėsi Latvijos kariuomenės vadas viceadmirolas Gaidis Andrejs Zeibots. Vizito metu buvo aptarti bendri projektai, ateities planai KJP pučiamųjų orkestras dalyvavo kruizinių laivų sezono atidaryme Kruizinių ir karo laivų terminale trisdešimt penki kariai iš štabo ir fregatos Žemaitis (F11) ir KJP pučiamųjų orkestras dalyvavo Telšių miesto savivaldos 215-kos metų jubiliejui skirtoje šventėje. Renginio metu kariai lankėsi 5-iose miesto mokyklose, kur buvo bendraujama su moksleiviais. Vėliau vyko ir spaudos konferencija minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis (M52) išplaukė į Liepoją (Latvija), kur gegužės 5 18 d. dalyvavo minų paieškos operacijoje MCOPLAT /4 KJP vyko kasmetinis Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų vadų susitikimas. Renginio metu buvo aptarti bendrų projektų rezultatai bei ateities planai /9 aštuoniasdešimt KJP karių, pasikeisdami pamainomis po 20, dalyvavo Smiltynės miško gaisro gesinimo operacijoje. Gaisro metu sudegė virš 200 ha miško. Operacijoje, kur kariams vadovavo Ltn. Rima Dačkauskytė Lietuvos KJP laive Vidar pakėlė vėliava Vadovavimo ir aprūpinimo laivas Vidar Norvegijos šiaurėje 210 / Karinės jūrų pajėgos /

212 fl. adm. Kęstutis Macijauskas, dalyvavo 3 sraigtasparniai Mi-8i, kariai iš Tauragės bataliono, savanoriai KJP karo laivų flotilėje lankėsi devyniasdešimt kariuomenės organizuoto konkurso Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę dalyvių su lydinčiais asmenimis. Svečiams buvo pristatyti KJP laivai, jų ginkluotė, karių kasdieniniai darbai. Vėliau visi buvo paplukdyti po uosto akvatoriją KJP lankėsi Lietuvos karo akademijos Kapitonų kursų dalyviai. Kariams buvo pristatyta KJP organizacija, padaliniai, svečiai apžiūrėjo turimą techniką ir ginkluotę /13 KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas ir vado referentas psk. Michailas Karpuzovas išvyko į Antalijoje (Turkija) vykusį NATO valstybių KJP vadų susitikimą /17 KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas ir vado referentas psk. Michailas Karpuzovas dalyvavo Northwood (Anglija) KJP vadų susitikime JAV Pakrančių apsaugos akademiją baigė Jevgenij Vidiajev Klaipėdos kruizinių ir karo laivų terminale vyko renginys, skirtas Partizanų pagerbimo, visuomenės ir kariuomenės vienybės dienai. Renginio metu vyko Vadų kursų klausytojų iškilminga priesaikos priėmimo ceremonija, laivų lankymas, karinės technikos ir ginkluotės ekspozicija, legendinės grupės Katedra koncertas, KJP orkestro koncertas, žmonės buvo vaišinami kareiviška koše KJP štabe vyko Nacionalinio saugumo komiteto susitikimas su KJP ir Pasienio apsaugos tarnybos vadovybe. Buvo aptarti pakrančių apsaugos stebėjimo sistemų galimo dubliavimo klausimai. N42 sugrįžta į Lietuvą Patrulinio laivo Skalvis (P33) vadas kpt. ltn. Laimonas Banys / Karinės jūrų pajėgos / 211

213 Lietuvos KJP vadas fl. adm. K. Macijauskas sutinka Latvijos kariuomenės vadą viceadmirolą Gaidį Andrej Zeibotsą Laivo N42 karininkų bendra atminimo nuotrauka su laivą plaukiojimams paruošti padėjusias Norvegijos KJP karininkais Laivo Vidar vadas kpt. ltn Andrius Širvys leidžiasi iš laivo prie Klaipėdos kruizinių ir karo laivų terminalo krantinės prisišvartavo Lenkijos karinių jūrų pajėgų burlaivis ORP Iskra. Kartu su laivo įgula į Klaipėdą atplaukė ir Lenkijos KJP mokymo centro vadas viceadmirolas Maciejus Węglewskis. Laivą pasitiko KJP Garbės sargyba, Jūreivystės instituto vadų kursų studentų rikiuotė, KJP pučiamųjų instrumentų orkestras, konsulai, Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, žurnalistai ir svečiai. Skambėjo Lietuvos, Lenkijos ir Europos Sąjungos himnai. Po to tiek Lietuvos, tiek Lenkijos spaudos atstovai ir svečiai buvo pakviesti į spaudos konferenciją. Po jos vyko karinio laivo atstovų delegacijos vizitas pas Klaipėdos miesto merą, apskrities valdytoją, o vėliau ir į KJP štabą, kur svečius sutiko KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas. Vėliau abiejų valstybių kariai išbandė jėgas futbolo varžybose, vyko į ekskursiją KJP štabe Aplinkos apsaugos ministerijos atstovai padėkojo Klaipėdos įgulos karimas už paramą gesinant gaisrą Smiltynėje ir įteikė padėkos raštus KJP kariai ir orkestras dalyvavo Gedulo ir vilties dienos minėjime prie paminklo Tautos kančia. Vyko Klaipėdos įgulos karių ir tremtinių paradas miesto gatvėmis, vainikų padėjimas, minėjimas Klaipėdos Teatro aikštėje miestiečiams koncertavo D. Britanijos kariuomenės dūdmaišių orkestras /07-16 KJP minų paieškos ir nukenksminimo laivui Kuršis (M51) Belgijoje buvo atlikta visapusiška laivo patikra. Jos metu buvo vertinamas laivo ir jo įgulos pasirengimas dalyvauti NATO junginiuose. Buvo tikrinama laivo techninė būklė, įgulos teorinės bei praktinės žinios valdant laivą, pasirengimas kovai už laivo gyvybingumą, ryšio procedūros KJP vado įsakymu nr. V-430 dėl štabo ir aprūpinimo laivo Jotvingis (N42) įtraukimo į KJP sudėtį laivas įtrauktas į KJP priešmininio laivų diviziono sudėtį ir jam suteiktas Jotvingis vardas. KJP štabe lankėsi Prancūzijos karinių jūrų pajėgų vadas adm. Oudotas de Dainvillas su lydinčia delegacija. Karininkui buvo pristatyta KJP organizacija, vykdomi projektai Danijos karališkųjų karinių jūrų pajėgų akademiją baigė Remigijus Zabiela Klaipėdos koncertų salėje miestiečius ir meno mylėtojus sukvietė Karinių jūrų pajėgų orkestras, jau 30 metų vadovaujamas kapelmeisterio Pranciškaus Memėno. 212 / Karinės jūrų pajėgos /

214 Lenkijos delegacijos vizitas į KJP Gedulo ir vilties dienos minėjimas Klaipėdoje Orkestro kūrybinės veiklos 40-ojo jubiliejaus proga buvo surengtas šventinis koncertas. Po jo žiūrovai negailėjo ovacijų ir dovanų šiam garsiausiam Vakarų Lietuvos orkestrui Karinės jūrų pajėgos minėjo 14-ąsias atkūrimo metines, orkestro 40-ąjį jubiliejų bei vyko naujai įsigyto laivo inauguracijos ceremonija. Vyko Karinių jūrų pajėgų vadovavimo ir aprūpinimo laivo N-42 inauguracijos ceremonija m. pavasarį iš Norvegijos karinių jūrų pajėgų įsigytas ir lietuviško vardo iki šiol neturėjęs laivas buvo pakrikštytas Jotvingis vardu senosios baltų tautos, garsėjusios savo narsa ir karybos meno išmanymu, garbei. Laivo inauguracijos ceremonijoje dalyvavo Karšto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, Šventojo Sosto KJP orkestro kapelmeisteris Pranciškus Memėnas pasiuntinys Lietuvoje, Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadų atstovai, svečiai iš Druskininkų Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestras vadovaujamas ilgamečio vadovo kapelmeisterio Prano Memėno minėjo 40-ąjį kūrybinės veiklos jubiliejų. Orkestras gyvuoja nuo 1966 metų ir Klaipėdos krašto žmonėms buvo žinomas Klaipėdos miesto orkestro Bangpūčio vardu. Nuo 2004 metų orkestras buvo priskirtas Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms KJP karo laivų flotilėje vyko Baltijos eskadros BALTRON vadų pasikeitimo ceremonija. Eskadros vadą kmdr. Artūrą Andrušaitį pakeitė Latvijos KJP karininkas kmdr. Juris Roze. Kaip vadovavimo pabaigos simbolis buvo nuleista ir Lietuvos karininkui įteikta eskadros vėliavėlė. Ceremonijoje dalyvavo laivų įgulos iš šiuo / Karinės jūrų pajėgos / 213

215 KJP kariai pastatė paminklą jūrų kapitonui Stulpinui atminti Jūroje žuvusių sragtasparnio įgulos narių pagerbimo ceremonija jūroje metu eskadrai priskirtų laivų: Lietuvos Sūduvis (M52), Latvijos Virsaitis ir Estijos Sulev. Ceremonijoje dalyvavo ir KJP štabo viršininkas bei Latvijos KJP vadas po mokymų ir pasiruošimo MOST patikrai bei pačios patikros Belgijoje grįžo minų paieškos laivas Kuršis. Po dvi savaites besitęsusios visapusiškos laivo ir jos įgulos patikros, laivas buvo įvertintas aukštais balais. Tai buvo galutinis NATO institucijų patvirtinimas apie Kuršis pasirengimą dalyvauti NATO minų paieškos laivų junginyje nuo 2006 m. spalio 1 d Telšiuose vyko iškilminga paminklo, skirto pirmajam Lietuvos tolimo plaukiojimo kapitono Liudviko Stulpino atminimui, šventinimo ceremonija. Renginyje dalyvavo fregatos Žemaitis (F11) vadas kpt. ltn. Tomas Skurdenis, jūreiviai bei orkestro trimitininkas /23 Klaipėdoje vykusioje Jūros šventėje dalyvavo KJP orkestras. Jis dalyvavo iškilmingoje eisenoje miesto gatvėmis, rengė koncertus. Minų paieškos laivas Kuršis liepos 22 d. dalyvavo laivų išplaukimo rikiuotėje, kurios metu iškilmingai nuleisti vainikai žuvusiesiems jūroje pagerbti buvo minimas KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos įkūrimo 10-asis jubiliejus /12 Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko Storm klasės patrulinių laivų pratybos Stormex 06. Tai dvišaliai Lietuvos ir Latvijos KJP patrulinių laivų mokymai. Lietuvos KJP atstovavo patruliniai laivai Sėlis (P32) ir Skalvis (P33). Latvija dalyvavo su patruliniais laivais Lode (P02) ir Bulta (P04). Mokymų metu abiejų šalių laivų įgulos tobulino savo jūrinius įgūdžius. Buvo šaudoma į oro ir jūrų taikinius, manevruojama junginio sudėtyje, atliekami gelbėjimo ir paieškos mokymai ir t.t. Didelis dėmesys skirtas NATO procedūrų praktiniam naudojimui KJP štabe vyko mokymų Amber sea 06 galutinė planavimo konferencija su trumpu darbo vizitu KJP štabe lankėsi naujasis KA ministras Juozas Olekas. Ministrui buvo pristatyta KJP struktūra, organizacija ir pagrindinės užduotys KJP karo laivų flotilėje lankėsi žurnalistų sąskrydžio Lietuvos žurnalistai už taiką 2006 dalyviai. Svečiams buvo pristatyti karo laivai, jų ginkluotė, buvo sudaryta galimybė susipažinti su jūreivių buitimi tarnybą BALTRON eskadroje pradėjo štabo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42). Rugpjūčio 21 d., jau kaip BALTRON štabo laivas, Jotvingis dalyvavo eskadros mokymuose SQEX Estijoje buvo minima Juodojo kaspino diena. KJP daliniuose buvo prileistos vėliavos. Kariai dalyvavo merginų grupės Guostė šiai dienai skirtame koncerte Dragūnų bataliono Ramovėje /30 KJP povandeninių veiksmų komandos instruktoriai organizavo jau antrus Laisvo išnirimo iš vandens kursus Karinių oro pajėgų orlaivių įguloms. Kariai buvo mokinami išnirimo iš nuskendusio orlaivių procedūrų KJP štabe ir karo laivų flotilėje lankėsi naujasis JAV ambasadorius Lietuvoje Džonas Klaudas /14 KJP delegacija, sudaryta iš kmdr. ltn. Artūro Stankaičio, kmdr. ltn. Eduardo Karlono ir kmdr. ltn. Artūro Kasnausko, lankėsi JAV karinėse jūrų pajėgose, kur apžiūrėjo minų paieškos ir nukenksminimo laivus KJP štabe prasidėjo Tarptautinės teisės seminaras. Renginį organizavo KJP mokymo centras. Seminarą vedė Didžiosios Britanijos teisės specialistai. Renginyje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai iš 214 / Karinės jūrų pajėgos /

216 teisės departamento, ministerijų teisės specialistai bei jūrų karininkai. Seminare dalyviai praktinių ir teorinių užsiėmimų metu supažino ir analizavo tarptautinės teisės straipsnius. Pagrindinis seminaro tikslas parengti dalyvius nacionalinių jūrinių teisės aktų, rengimą pagal tarptautinę teisę /10-07 Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko didžiausi minų paieškos ir nukenksminimo laivų mokymai Amber sea 06. Pratybose dalyvavo NATO minų paieškos ir nukenksminimo laivų junginys SNMCMG1 (STANDING NATO MCM Group 1), šiuo metu apjungiantis 10 karinių laivų iš 9 NATO šalių, tokių kaip Vokietija, Danija, Belgija, Olandija, Estija, Norvegija, Lenkija, Lietuva ir Didžioji Britanija, vadovaujamų Vokietijos KJP kmdr. Andreas Stricker, bei 3 laivai iš Baltijos eskadros BALTRON, kuriai vadovavo Latvijos KJP kmdr. Juris Roze. Pratybose dalyvavo ir kiti Lietuvos KJP laivai. Iš viso - 17 laivų iš 10 valstybių. Mokymus rengė ir jiems vadovavo Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Rugsėjo 29 d. minų paieškos ir nukenksminimo laivas Kuršis (M51) oficialiai tapo NATO laivų junginio SNMCMG1 pilnateisiu nariu NATO junginio nariu. Kad tai taptų realybe, buvo dalyvauta daugelyje tarptautinių pratybų ir operacijų, patikrų. Mokymų metu iš viso užfiksuoti 35 kontaktai, kurie atitinka minos arba sprogstamųjų užtaisų charakteristikas, tačiau dėl blogų oro sąlygų nebuvo vizualiai identifikuoti. Iš jų 3 kontaktai identifikuoti 2 minos ir 1 žemė-žemė tipo raketa (Rusija) be galvutės ir variklio dalies. Apieškota 120 kvadratinių jūrmylių ( 200 kv. km) teritorija Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje KJP lankėsi Danijos savanoriškųjų KJP vadas bei jį lydinti delegacija. Svečiams buvo pristatyta KJP organizacija ir pagrindinės užduotys. KJP kateriu Lokys (H23) buvo apžiūrėta uosto akvatorija. Generolas lankėsi Kadetų mokykloje, kur susitiko su jaunaisiais mokiniais. Didysis Kuršių Nerijos 2006 metų gaisras. Jį slopinant dalyvavo ir KJP kariai / Karinės jūrų pajėgos / 215

217 KJP vadas dalyvavo karo laivynų vadų susitikime Natalijoje, Turkijoje 216 / Karinės jūrų pajėgos /

218 Laivas Kuršis pilnateisis NATO laivų junginio narys / Karinės jūrų pajėgos / 217

219 KJP Palangos jūrų stebėjimo poste vyko Švedijos ginkluotųjų pajėgų paramos Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų jūros ir pakrančių stebėjimo sistemai projekto iškilmingo uždarymo ceremonija. Švedijai šiame renginyje atstovavo delegacijos vadovas gynybos štabo atstovas gen. mjr. Janas Salestrandas, Švedijos ambasados konsulas Lietuvoje p. Hansas Gyllenhammaras, Švedijos gynybos atašė Lietuvoje plk. ltn. Leifas Torinas Carlssonas, projekto koordinatorius p. Leifas Öbergas. Oficialiose kalbose buvo paminėta apie šio projekto svarbą viso Baltijos regiono saugumui, buvo padėkota Švedijos valstybei už ilgalaikę paramą, plėtojant šį ir daugelį kitų projektų gynybos srityje. Vyko apsikeitimas atminimo ženklais, o projekto koordinatoriui p. Leifui Öbergui buvo įteiktas Lietuvos KJP vado padėkos raštas /25 KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas pirmą kartą dalyvavo karo laivyno ginkluotės ir technikos parodoje EURONAVAL Prancūzijoje fl. adm. Kęstutis Macijauskas dalyvavo parodos oficialaus atidarymo reginiuose ir turėjo galimybių susipažinti su naujomis technologijomis bei karo laivyno ginkluotės ir technikos pavyzdžiais. Taip pat vyko susitikimas su Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vyr. inžinieriumi A. Costesas. Visa tai buvo naudinga, siekiant geriau suvokti esamas ir ateities karo laivyno ginkluotės ir technikos vystymosi perspektyvas ir kuriant Lietuvos karo laivyno modernizacijos programas. Susitikimo metu buvo surengtas pristatymas apie Ispanijos karo laivyno vystimosi perspektyvas. Taip pat plačiai diskutuota apie Ispanijos karo laivyno patirtį, dalyvaujant NATO nuolatinės parengties junginiuose (NATO Response Force). Ši patirtis buvo naudinga, vykdant pasirengimą skirti Lietuvos KJP priešmininės kovos laivą į NATO nuolatinės parengties pajėgas. Susitikimų metu Lietuvos KJP vadą lydėjo garbės konsulas La Coruna regione Rafael José R. de Espona ir Lietuvos ambasadorius Ispanijoje J. E. Mečys Laurinkus Macikuose vyko per 2-ąjį pasaulinį karą žuvusių JAV karių pagerbimo ceremonija. Minėjime dalyvavo JAV ambasados, Klaipėdos ir Šilutės miestų, KAM ir KJP atstovai, KJP Štabo kuopos kariai bei orkestro trimitininkas /11 KJP lankėsi Danijos KJP vadas kontradmirolas Nielsas C. Wangas ir jį lydinti delegacija. Svečiai lankėsi KJP štabe ir flotilėje, kur Lietuvos KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas pristatė KJP organizaciją ir vykdomus projektus. Flotilėje svečiui buvo pristatytas vadovavimo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) Vitės kapinėse Klaipėdoje vyko per 1-ąjį pasaulinį karą žuvusių Jungtinės Karalystės karių pagerbimo ceremonija. Minėjime dalyvavo Seimo, JK ambasados, Klaipėdos miesto, KJP atstovai, KJP Štabo kuopos kariai bei orkestro trimitininkas Klaipėdos įguloje vyko iškilminga bendra įgulos rikiuotė Dragūnų batalione, kurios metu apdovanoti nusipelnę kariai. Vėliau kariai su artimaisiais dalyvavo /11-01 KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas su oficialiu vizitu lankėsi Ispanijos karo laivyne Lietuvos KJP vadui buvo suteikta galimybė susipažinti su laivų statykla Navantia ir karo laivyno arsenalu El Ferrol Madride vyko oficialus susitikimas su Ispanijos karo laivyno vadu adm. Sebastián Zaragoza. HVIMS gaisrininkų mokykla Danijoje, kur treniruojasi laivų įgulos kovoti su vandeniu ir gaisrais 218 / Karinės jūrų pajėgos /

220 Laivo N42 inauguracijos ceremonija Flotilėje / Karinės jūrų pajėgos / 219

221 Klaipėdos žvejų rūmuose vykusiame renginyje, skirtame Kariuomenės dienai paminėti. Čia vyko Kariuomenės dienos minėjimas, kurio metu karius sveikino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas bei kariuomenės vadas gen. mjr. Valdas Tutkus. Kariams ir jų artimiesiems buvo pristatyta roko opera Jūratė ir Kastytis fregata Aukštaitis dalyvavo dvišaliuose patrulinių laivų mokymuose Liden Passex 06 Danijoje. Jų metu vyko mokymai su Danijos KJP Standard Flex 300 patruliniais laivais, oro pajėgų sraigtasparniais. Vyko kovos už laivo gyvybingumą ir taktikos kursai organizuota KJP karių ekskursija į Kauną. Kariai lankėsi Karo muziejuje, Jėgerių batalione ir J. Vitkaus inžineriniame batalione, susipažino su jų organizacija, karine technika bei tikslais /5 Klaipėdoje su darbo vizitu lankėsi Jungtinės Karalystės fregata York karininkai iš fregatos Žemaitis (F11) dalyvavo Telšių miesto savivaldos 215-ųjų metinių, Telšių vyskupijos 80-ųjų metinių ir Dailės mokyklos 75-mečio minėjimo renginiuose Telšiuose. Telšių miestas - fregatos Žemaitis (F11) krikštamiestis, todėl vyksta artimas miesto ir įgulos bendradarbiavimas KJP akcijos metu Šv. Kalėdų proga surinkta net 1770 litų, už kuriuos pagal Globos namų pageidavimus buvo organizuoti kalėdiniai vakarai bei laisvalaikio pramogos. M51 Kuršis švartuojasi prie F12 Aukštatis pratybų SQUADEX 06 Danijoje metu Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija ir Karinės jūrų pajėgos rengė kasmetinį kalėdinį Klaipėdos miesto žmonių susibūrimą. Šia proga centrinėje Lietuvininkų aikštėje prie Martyno Mažvydo skulptūros KJP Logistikos tarnybos kariai miestiečius vaišino karšta žuviene. 220 / Karinės jūrų pajėgos /

222 F12 Aukštaitis atlieka šaudymą iš AK mm pabūklo pratybų LIDEN PASSEX 06 metų Danijoje / Karinės jūrų pajėgos / 221

223 Fregatos ir N42,,Jotvingio prasilenkimas jūroje. 222 / Karinės jūrų pajėgos /

224 Karinės jūrų pajėgos 2007 metai

225 Skalvis (P33) 224 / Karinės jūrų pajėgos /

226 KJP vado 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu nr. P-638 psk. Gediminas Zabitis skiriamas į KJP vyriausiojo puskarininkio pareigas. Jis pakeitė pirmąjį KJP vyr. puskarininkį vyr. psk. Stasį Laučį KJP povandeninių veiksmų komanda (PVK) buvo padalinta į dvi dalis kovinių plaukikų ir narųišminuotojų. Kariuomenės vado įsakymu, kovinių plaukikų komanda, vadovaujama kpt. ltn. Giedriaus Valintėlio buvo priskirta prie naujai įkurto Specialiųjų operacijų junginio (SOJ), o narai išminuotojai liko KJP. Naujosios PVK vadu paskirtas kpt. ltn. Romanas Polovcevas Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko pasitarimas dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 85-ųjų metinių minėjimui skirtų renginių organizavimo KJP štabe ir Jotvingis lankėsi gelbėjimo ir paieškos komisija, vadovaujama KAM viceministro Antano Valio. Vyko komisijos išvažiuojamasis posėdis. Komisija susipažino su KJP turimais resursais šiai funkcijai atlinkti. Posėdžio KJP štabe metu buvo svarstomi klausimai, susiję su žmonių paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo sistemos reorganizavimu, taip pat buvo surengtas pristatymas apie Karinių oro pajėgų pasirengimą vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus ir aptariama galimybė pavesti Karinėms jūrų pajėgoms organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo darbams jūroje ir Kuršių mariose Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko galutinis pasitarimas dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 85-ųjų metinių minėjimui skirtų renginių organizavimo KJP kariai dalyvavo Klaipėdos savivaldybės Sausio 13-ajai Laisvės gynėjų dienai skirtame renginyje Atminimo laužas. Kariai vaišino miestiečius KJP paruošta karšta arbata tradiciniame naktiniame žygyje iš Kretingos į Klaipėdą, skirtame paminėti 1923 m. sausio 15 d. Lietuvos karių Klaipėdos krašto užėmimą, dalyvavo ir Vadų kursų klausytojai bei KJP kariai Klaipėdos Skulptūrų parke, prie paminklo savanoriams vyko iškilminga Klaipėdos įgulos rikiuotė, kurios metu kalbėjo miesto ir seimo atstovai, buvo prisiminti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos įvykiai ir jų svarba šiandienai. Renginyje dalyvavo ir KJP orkestras Klaipėdos įgulos daliniuose lankėsi KAM ministras. Ministras lankėsi ir KJP karo laive Jotvingis (N42), kur jam buvo pristatyta KJP. Vėliau buvo organizuota spaudos konferencija KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas dalyvavo Baltijos šalių jūrų jaunesniųjų štabo karininkų kursų atidarymo ceremonijoje Rygoje. Ceremonijoje dalyvavo ir kitų Baltijos šalių KJP vadai. Kursuose, kurie vyko Liepojoje, dalyvavo ir 3 Lietuvos KJP karininkai /23 KJP povandeninių veiksmų komandos kariai dalyvavo narų mokymuose Eodex 07 Norvegijoje. Mokymų metu pagrindinis dėmesys skirtas kovinių užduočių atlikimui šaltame vandenyje KJP štabe su darbiniu vizitu lankėsi Lenkijos karo atašė Lietuvoje m. vyksiančios didžiųjų burlaivių regatos The Tall Ships Races Baltic 2009 organizatorių pasitarime dalyvavo ir KJP atstovas KJP minėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Flotilėje vyko iškilmingas vėliavos pakėlimas, karius ir tarnautojus dienos proga sveikino KJP vadovybė, nusipelnę kariai buvo apdovanoti. Mieste vyko Klaipėdos įgulos ir kitų statutinių organizacijų paradas. Paradui vadovavo KJP karininkas. Klaipėdos Atgimimo aikštėje vyko iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija, miestiečius ir miesto svečius sveikino miesto valdžios atstovai KJP štabe lankėsi JAV ambasadorius Lietuvoje Džonas Klaudas (John A. Cloud). Ambasadorius susitiko su KJP vadu fl. adm. Kęstučiu Macijausku. Buvo aptarti bendri šalių projektai, ateities bendradarbiavimo galimybės KJP štabe vyko kasmetinės KJP karių svarsčių kilnojimo varžybos. Dalyvavo 17 karių KJP kariai lankėsi Klaipėdos Mažosios Lietuvos muziejuje, kur susipažino su istorinėmis Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos nuotraukomis buvo pasirašyta sutartis dėl Standard Flex klasės laivų HDMS Flyvefisken ir HDMS Hajen ir papildomai HDMS Lommen įsigijimo. Lietuvos kariuomenės vardu sutartį pasirašė fl. adm. Kęstutis Macijauskas, o Danijos gynybos įsigijimų ir logistikos organizacijos vardu fl. adm. Finas Hansenas (Finn Hansen) vyko žuvusiųjų KOP karių pagerbimo ceremonija jūroje netoli Nemirsetos. KOP kariai, KOP ir KJP vadai dalyvavo Šv. maldose KJP laive Jotvingis (N42), o avarijos vietoje buvo nuleisti vainikai, pagerbtas žuvusiųjų atminimas KJP kariai lankėsi JAV karinio džiazo orkestro koncerte Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose Klaipėdos vaikų globos namų auklėtiniams buvo įteiktos už KJP karių paaukotas lėšas nupirktos Velykinės dovanėlės ir reikalingi daiktai. Velykinė paramos akcija Klaipėdos krašto vaikų globos namų auklėtiniams tai kasmetinė KJP karių paramos / Karinės jūrų pajėgos / 225

227 akcija likimo nuskriaustiems vaikučiams. KJP velykinės paramos akcijos vaikams metu paaukoti 1500 litų /16 KJP fregata Žemaitis (F11) lankėsi Rygoje, kur dalyvavo Latvijos KJP 15-os metų jubiliejui skirtuose renginiuose /11 KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas Rygoje dalyvavo kasmetiniame Baltijos šalių KJP vadų susitikime, kur aptarti bendri projektai bei ateities planai Kretingos rajone, Lazdininkų tvenkinyje vyko kasmetinės KJP žvejybos varžybos su plūdinėmis meškerėmis. Nugalėjo Logistikos tarnybos komanda /20 KJP flotilės planavimo skyriaus viršininkas kpt. ltn. Tadas Jablonskis dalyvavo tarptautinių pratybų BALTOPS 07 planavimo konferencijoje Romoje (Italija) KJP minų paieškos ir naikinimo laivas Kuršis (M51) su Sūduvis (M52) įgula išplaukė į Estiją, kur balandžio 20 gegužės 10 d. dalyvavo BALTRON eskadros mokymuose SQEX. Mokymų metu buvo tobulinamos eskadros minų paieškos ir nukenksminimo ir ryšių procedūros /25 tarptautinių pratybų Amber Hope 2007 galutinėje planavimo konferencijoje dalyvavo ir 2 KJP atstovai: kpt. ltn. Egidijus Krasauskas bei vyr. ltn. Ramūnas Kažerskas /28 Baltijos jūroje vyko didžiausios metų gelbėjimo pratybos. Tarptautiniuose mokymuose SAREX 07 (Search And Rescue EXercise) gelbėjimo ir paieškos pratybose, buvo tobulinamas įgulų bendradarbiavimas jūroje. Šios pratybos vyko jau 12-ąjį kartą. Pratybose Danijos vandenyse dalyvavo ir Lietuvos KJP Storm klasės patrulinis laivas Sėlis (P32). Čia laivai praktiškai koordinavo savo veiksmus vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas /27 KJP štabe vyko NATO MCMG1/G2 susitikimas. Tai yra NATO minų paieškos ir nukenksminimo junginių (grupė 1 ir grupė 2) atstovų susitikimas. Čia buvo aptarti junginių darbų rezultatai ir ateities planai KJP karo laivų flotilėje lankėsi Birutės bataliono seržantų klubo nariai. Kariai buvo supažindinti su KJP struktūra, karo laivais, jų ginkluote bei jūreivių buitimi /06 Klaipėdoje lankėsi Lenkijos burlaivis Dar Mlodziezy. Laivą su muzika pasitiko KJP orkestras. Laive vyko Klaipėdos uosto direkcijos ir bendrovių vadovų susitikimas su Lenkijos jūrų ūkio ministru Rafalu Viečeckiu. Tai antrasis svarbus Lenkijos valdžios atstovas apsilankęs Klaipėdoje po prezidento Aleksandro Kvasnevskio. Buvo aptartas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas Baltijos jūroje bei jūrinio verslo plėtros gairės. JAV karinio laivyno kreiseris USS Normandy Klaipėdos uoste Palangoje vykusių Vasaros sezono atidarymo žvejybos Baltijos jūroje dalyvių saugumą užtikrino KJP fregata Aukštaitis (F12) /24 Baltijos jūroje vyko tarptautinės pratybos Noble Mariner 07, kurių metu ruošiamasi galimoms tarptautinėms misijoms. Šiose pratybose dalyvavo laivai iš 17 valstybių, tarp kurių ir Lietuva, atstovaujama KJP minų paieškos ir nukenksminimo laivo Kuršis (M51). Tai plataus masto tarptautinės pratybos, apimančios jūrų ir oro komponentus, kurių metu tikrinamas laivų ir jų įgulų pasirengimo lygis dalyvauti NATO greito reagavimo pajėgose NRF9. Mokymai vyko Šiaurės jūroje, Kategeite, Danijos sąsiauriuose ir Pietinėje Baltijos jūroje, įskaitant užėjimus į Danijos, Vokietijos, Švedijos ir Lenkijos teritorinius vandenis /18 KJP patrulinis laivas Skalvis (P33) dalyvavo tarptautinėse gelbėjimo ir paieškos pratybose Bold Mercy Baltijos jūroje KJP orkestras dalyvavo Sasnavoje vykusiuose Raišupio mūšio 60-ųjų metinių minėjimo renginiuose /22 Klaipėdoje su draugišku vizitu lankėsi JAV karo kreiseris USS Normandy (CG60). Vizito metu vyko oficialūs laivo vadovybės vizitai pas miesto vadovus ir KJP vadą, spaudos konferencija prie laivo, JAV jūreivių dalyvavimas Klaipėdos įgulos visuomenės dienos renginiuose. 21 d. JAV ir Lietuvos KJP jūreiviai lankėsi globos namuose Rytas, kur atliko reikiamus remonto ir apdailos darbus, vyko krepšinio varžybos KJP karo laivų flotilėje vyko visuomenės dienai skirti renginiai KJP orkestras koncertavo Muzikinio kelto inauguracijos iškilmėse. 226 / Karinės jūrų pajėgos /

228 /28 Klaipėdoje su draugišku vizitu lankėsi Prancūzijos Tripartite klasės minų medžiotojas CMT Croix du Sud (M646). Tai draugiškas pažintinis Prancūzijos karo laivo vizitas, kurio metu vyko susitikimai su Klaipėdos miesto meru, apskrities viršininku bei KJP vadu. Vyko pažintinės svečių ekskursijos į KJP karo laivų flotilę ir Jūrų muziejų, prancūzų jūreiviai susirungė su kolegomis iš Lietuvos krepšinio aikštelėje /06-01 Klaipėdos Kairių poligone vyko KJP Logistikos tarnybos mokymai, kurių metu buvo tobulinamas pirmosios medicininės pagalbos suteikimo, štabo perdislokavimo ir apsaugos organizavimo, įsakymų rengimo KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas dalyvavo CHEN Europos karinių jūrų pajėgų vadų susitikime Stokholme, Švedijoje /6 Klaipėdoje su draugišku vizitu lankėsi JAV mokslinio tyrimo laivas USNS Henson. Tai planinis buvo laivo vizitas Baltijos jūroje, kurio metu vyko laivo mokslininkų susitikimai su kolegomis iš Lietuvos /11 fregata Aukštaitis (F11), vadovaujama kpt. ltn. Dariaus Pociaus, dalyvavo Baltijos jūroje vykusiose tarptautinėse pratybose Baltic Operations (BALTOPS), kuriose dalyvavo 25 laivai, 2 povandeniniai laivai, keletas naikintuvų ir sraigtasparnių. Pratybas rengė JAV kariuomenė. Šių metų pratybose dalyvavo 11 valstybių bei NATO minų paieškos ir nukenksminimo junginys, kuriame 2006 m. pabaigoje baigė tarnybą Lietuvos KJP minų paieškos ir nukenksminimo laivas Kuršis (M51). Mokymai vyko Danijos, Švedijos ir Vokietijos vandenyse netoli Bornholmo salos (Danija) /05 CC MAR Northwood vyko kasmetinė KJP vadų konferencija Londone, istoriniame laive muziejuje,,belfast, kuris prišvartuotas prie Temzės krantinės. Danijos patrulinis laivas mokymuose su fregata Aukštaitis. Pasirašyta sutartis dėl trijų tokių patrulinių laivų pirkimo iš Danijos Karalystės / Karinės jūrų pajėgos / 227

229 Susitikimo pradžioje konferencijos dalyvius pasveikino Karališkojo karo laivyno štabo viršininkas NATO Šiaurės regiono jūrų komponento vadas adm. Jamesas Burnellas Nugentas. Susitikime dalyvavo privačių kompanijų ir įvairių institucijų atstovai: SHELL tanklaivių tarnybos vadovas, ES jūrų politikos skyriaus atstovas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius bendriesiems reikalams ir kt. Pagrindinės susitikimo temos buvo susijusios su pratybų planavimo proceso tobulinimu, NATO nuolatinės parengties jūrų komponento formavimo problematika, naujųjų NATO narių integracijos procesu bei santykiais su Rusija. Taipogi buvo paliestos įvairios aktualios problemos, kaip pvz. humanitarinės pagalbos gabenimo į Afrikos valstybes apsauga, bendros ES valstybių jūrų saugumo politikos formavimas /30 daugiau nei 40 karių iš KJP dalyvavo tarptautinėse pratybose Gintarinė viltis 07, kurios pirmą kartą organizuotos Klaipėdos krašte, Kairių poligone. Dalyvavo ir KJP karo laivas Jotvingis (N42) Klaipėdos įguloje buvo minima Gedulo ir vilties diena, kurios metu įgulos dalinių karių būriai, vedami KJP orkestro kartu su Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariais, žygiavo Klaipėdos gatvėmis. Prie Tautos kančios paminklo vyko iškilmingas dienos minėjimas, buvo padėti vainikai /17 Klaipėdos uoste prie Kruizinių ir Karo laivų terminalo krantinės švartavosi Airijos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas Niamh (P52). Tai 2-tasis Roisin klasės laivas, kurio įgulą sudarė 44 jūreiviai ir karininkai. Laivas pradėjo tarnybą 2001 m. Tai buvo pirmasis pažintinis - draugiškas Airijos karo laivo vizitas Lietuvoje, kurio metu vyko susitikimai su Klaipėdos miesto ir apskrities vadovybe bei Karinių jūsų pajėgų (KJP) vadu fl. adm. Kęstučiu Macijausku. Vyko pažintinės svečių ekskursijos į KJP karo laivų flotilę ir Palangos gintaro muziejų, airių jūreiviai susigrūmė su kolegomis iš Lietuvos futbolo aikštelėje. Kruizinių ir karo laivų terminalo krantinėje laivą pasitiko Lietuvos KJP atstovas bei KJP orkestras. Jūreiviai supažindinami su Klaipėdos krašto istorija. KJP karys iš Jūros ir pakrančių stebėjimo posto atidžiai stebi taikinius Baltijos jūroje. 228 / Karinės jūrų pajėgos /

230 Pirmą kartą tarptautiniuose mokymuose Gintarinė viltis dalyvavo ir KJP vadovavimo ir aprūpinimo laivas Jotvingis. Jūrų desantas laipinasi į laivą. / Karinės jūrų pajėgos / 229

231 Globos namų auklėtiniai džiaugiasi KJP karių dovanomis Kasmetinėse KJP kariu varžybose dalyvauja vis daugiau karių Sargyboje su kulkosvaidžiu KJP štabe lankėsi Vokietijos kariuomenės atsargos karininkų sąjungos narių grupė, kuriai KJP štabe buvo pristatyta KJP organizacija ir struktūra, pagrindinės užduotys ir tikslai. Vėliau karininkai KJP kateriais apžiūrėjo Klaipėdos uostą, lankėsi Karo laivų flotilėje, kur apžiūrėjo karo laivus KJP karo laivuose lankėsi Klaipėdos universiteto organizuotas Lietuvos aukštųjų mokyklų Rektorių konferencijos dalyviai KJP lankėsi Telšių miesto vadovybė. Svečiams buvo pristatyta KJP organizacija, pagrindinės užduotys, kateriu apžiūrėjo uosto akvatoriją, lankėsi karo laivuose, bendravo su fregatos Žemaitis (F11) įgulos nariais. Telšiškiai atsivežė ir humoristinę trupę, kuri štabe pristatė savo programą KJP kariams. Telšių miestas buvo fregatos Žemaitis (F11) globėjas KJP štabo kieme koncertavo Didžiosios Britanijos dūdmaišių orkestras. Orkestras koncertavo ir tarptautinių pratybų Gintarinė viltis 07 atidarymo ceremonijoje Kairių poligone KJP karo laivų flotilėje lankėsi Seimo NATO komiteto nariai. Jiems buvo pristatyta KJP organizacija, ateities planai. Parlamentarai KJP kateriu apžiūrėjo Klaipėdos uostą Danijos karališkųjų karinių jūrų pajėgų akademiją baigė Darius Mickus Švedijos Karinę jūrų akademiją baigė Andrius Narbutas ir Tomas Dirvonskas vyko 15-ųjų KJP atkūrimo metinių minėjimas. Svečiams ir kariams buvo organizuota parodomoji programa jūroje. Vėliau vyko nusipelniusių karių apdovanojimas iškilmingoje rikiuotėje, laivų vadams įteikti jūrų karininkų kardai. Kardai įteikti ir iš Danijos Karališkųjų karinių jūrų pajėgų akademijos grįžusiems dviems leitenantams. Renginyje dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos viceministras Antanas Valys, Kariuomenės vadas gen. mjr. Valdas Tutkus, gynybos atašė ir kiti Vokietijos KJP akademija baigė Piotr Dukel, Andrius Guralis ir Edgaras Jarašius /29 KJP kariai teikė paramą, organizuojant tarptautines 1003 km žiedines lenktynes Palangoje. KJP orkestras grojo renginio uždarymo iškilmėse, o Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos bei Štabo kuopos kariai budėjo prie lenktynių trasos KJP orkestras koncertavo Klaipėdos muzikiniame kelte, vykusiame koncerte O, mano saule. 230 / Karinės jūrų pajėgos /

232 /29 Klaipėdos uoste lankėsi Suomijos naftos surinkimo laivas Halli. Vizito tikslas buvo pristatyti lietuviams suomišką naftos surinkimo įrangą ir abipusiškai susipažinti su vietos valdžia. Vizito metu vyko susitikimai su Klaipėdos miesto ir apskrities vadovybe bei Karinių jūrų pajėgų (KJP) vadu flotilės admirolu Kęstučiu Macijausku KJP vadovavimo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) dalyvavo tradicinėje žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje Baltijos jūroje, kur buvo laikomos pamaldos bei nuleidžiami vainikai. Jūreiviai nuleido seimo pirmininko Viktoro Muntiano, ministro pirmininko Gedimino Kirkilo, prezidento Algirdo Brazausko, miesto ir apskrities vadovų vainikus /08-02 šalies pajūryje Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadovavimo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) dalyvavo tarptautinėse karinių orlaivių įgulų išsigelbėjimo pratybose Baltic Bikini Pratybose, kurios vyko Baltijos jūroje ties Nemirseta, dalyvavo daugiau nei 60 Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių oro pajėgų narių /24 Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko Storm klasės patrulinių laivų pratybos Stormex 07, kuriose dalyvavo Lietuvos KJP patrulinis laivas Sėlis (P32) su 25 karių įgula, vadovaujama laivo vado kpt. ltn. Laimono Banio. Tai buvo dvišaliai Lietuvos ir Latvijos KJP patrulinių laivų mokymai. Latvija dalyvavo su patruliniais laivais Lode (P02) ir Bulta (P04). Mokymų metu abiejų šalių laivų įgulos tobulino savo jūrinius įgūdžius. Buvo šaudoma į oro ir jūrų taikinius, manevruojama junginio sudėtyje, atliekami gelbėjimo ir paieškos mokymai ir t.t. Didelis dėmesys buvo skiriamas NATO procedūrų praktiniam vartojimui. Mokymų metu Sėlis lankėsi Ventspilio ir Rygos uostuose /09-09 Lietuvos vandenyse vyko išminavimo operacija Open Spirit 07 ( Atvira dvasia ). Operacijoje dalyvavo 19 karo laivų iš 10 valstybių. Jos metu išžvalgytas didžiulis juros dugno plotas 90 kv. jūrmylių arba apie 170 kv. kilometrų teritorija. Rastos grėsmę keliančios mina ir torpeda sunaikintos. Rugpjūčio 29 d. Klaipėdoje švartavosi septyni NATO greitojo reagavimo pajėgų nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio laivai iš šešių valstybių: Belgijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Vokietijos. Šią dieną Lietuvos Žuvusių jūroje pagerbimo ceremonija KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas karo laivu vadams įteikia jūrų karininko simbolį karininko kardus Jotvingis Klaipėdos uoste / Karinės jūrų pajėgos / 231

233 NATO išminavimo junginio laivai Klaipėdoje, prie Kruizinių laivų terminalo krantinių 232 / Karinės jūrų pajėgos /

234 karinių jūrų pajėgų (KJP) minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis (M52) buvo oficialiai paskelbtas visateisiu NATO greitojo reagavimo pajėgų nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio (SNMCMG1, angl. Standing NRF Mine Counter Measures Group) nariu /18 Lietuvos vandenyse vykusiose išminavimo pratybose Route Survey, kuriose dalyvavo 7 NATO greito reagavimo išminavimo flotilės laivai iš 6 valstybių, išžvalgyta 150 kv. km teritorija, kurioje buvo rastos dvi torpedos ir mina. Dvi torpedas rado ir identifikavo Lietuvos KJP minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis, o miną Belgijos KJP laivas Primula. Operacijos vado komandoro D. Šaaferio teigimu, operacijos sėkmė priklauso nuo išžvalgytos teritorijos ploto, nes tik šioje teritorijoje galime jaustis saugiai /10-05 Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko minų paieškos ir nukenksminimo laivų mokymai, kuriuose dalyvavo ir Lietuvos KJP karo laivas Kuršis (M51), vadovaujamas vyr. ltn. Egidijaus Oleškevičiaus Smiltynėje, Klaipėdoje, vyko jau tradiciniu tapęs tarptautinis Gintarinės jūrmylės bėgimas, kuriame 1, 3 ar 6 jūrmylių (1852 m) distancijas galėjo įveikti visi pageidaujantys. Tradiciškai dalyvavo ir KJP karių būrys, kuris vilkėdamas jūreivių uniformas ir traukdamas skanduotes, įveikė 1 jūrmylės trasą ir taip suteikė šventei jūrinę dvasią. Renginį papuošė ir iškilmingu koncertu atidarė KJP pučiamųjų instrumentų orkestras, o KJP virėjų komanda vaišino šventės dalyvius jūreiviška koše ir karšta arbata /10 Lenkijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko minų paieškos ir nukenksminimo laivų mokymai Polish Passex 07, kuriuose dalyvavo ir Lietuvos KJP karo laivas Kuršis (M51), vadovaujamas vyr. ltn. Egidijaus Oleškevičiaus Klaipėdos Vitės kapinėse vyko Didžiosios Britanijos karių, žuvusiųjų I pasaulinio karo metu, pagerbimo ceremonija. Jungtinės Karalystės gynybos atašė ir KJP atstovas padėjo vainikus ant žuvusiųjų karių kapų. KJP pučiamųjų orkestro trimitininkas sugrojo iškilmingą giesmę. Šilutės rajono Macikų kaime vyko II pasaulinio karo metu žuvusiųjų JAV karo belaisvių pagerbimo ceremonija. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad vietovėje netoli Macikų kaimo yra buvusi vokiečių įkurta belaisvių stovykla. Šioje vietoje buvo laikomi į nelaisvę paimti sąjungininkų karo lakūnai. Žinoma, kad 3 JAV kariuomenės seržantai kalėjo čia nuo 1943 m. rugsėjo iki 1944 m. liepos. Belaisviai dažnai bandydavo pabėgti. Vieno tokio bandymo metu, JAV lakūnas buvo nušautas. Kitas žuvo nuo per nesusipratimą paleistos kulkos. Trečiasis mirė nuo sunkios ligos. Tiksli šių karių kapų vieta nežinoma. kad šioje vietoje karo metu buvo Stalagluft VI koncentracijos stovykla, kurioje buvo kalinami karo belaisviai iš sąjungininkų pajėgų KJP minų paieškos ir nukenksminimo laivas Kuršis (M51) kartu su karo laivais Virsaitis, Viesturs ir Imanta iš Latvijos pradėjo minų medžiojimo operaciją Laivo Kuršis surastos minos prie Lietuvos krantų vaizdas KJP štabų mokymai Šaudymo mokymai prie Norvegijos krantų / Karinės jūrų pajėgos / 233

235 pagal Route Survey mokymų planą Latvijos vandenyse. Lietuvos KJP karo laivas Kuršis (M51), buvo priskirtas Baltijos eskadrai BALTRON. Pratybų metu buvo ieškoma nuo pasaulinių karų ir pokario laikotarpiu likusių pavojingų objektų tokių kaip torpedų, minų, giluminių ir aviacinių bombų ar kitų sprogmenų. Be minų paieškos laivai atliko šaudymo, kovos už laivo gyvybingumą, skęstančiųjų gelbėjimo, navigacijos, sąveikos su orlaiviais ir ryšių pratimus. Mokymų metu laivas lankėsi Liepojos ir Rygos uostuose Patrulinio laivo įgula ruošiasi laivo švartavimui prie krantinės Karinėse jūrų pajėgose (KJP) lankėsi Telšių vyskupijos ir Kunigų seminarijos šventikai, vadovaujami Telšių vyskupijos ganytojo, vyskupo Jono Borutos, kuriuos KJP štabe sutiko KJP vadas fl. Adm. Kęstutis Macijauskas. Svečiams vadas pristatė KJP struktūrą, organizaciją, papasakojo apie pagrindines užduotis ir tikslus, bei artimiausius planus. Vėliau svečiai lankėsi KJP valdymo centre, kur susipažino su jūros ir pakrančių stebėjimo sistema, bei veikimo principais. Šventikai turėjo galimybę apsilankyti karo laivuose, pabendrauti su kariais. Svečiai apžiūrėjo uostą plaukdami KJP kateriu. Vyksta glaudus KJP bendradarbiavimas su Telšiais. Miestas yra fregatos Žemaitis krikštamiestis po 3,5 mėnesių dalyvavimo pirmajame NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginyje (angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group 1 SNMCMG1), minų paieškos ir nukenksminimo laivas (PML) Sūduvis, vadovaujamas kpt. ltn. Giedriaus Auksoriaus, kur buvo puikiai įvertintas, grįžo į savo gimtąjį uostą Klaipėdą. Pirmasis NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginys SNMCMG1 - vienas iš dviejų pastoviai operavusiu NATO priešmininių laivų junginių, kurie galejo būti bet kada panaudoti NATO užduočių vykdymui bet kurioje konfliktinėje pasaulio dalyje. Pirmasis junginys buvo sudarytas iš 5 priešmininių laivų t.y. Jungtinės Karalystės Middleton Norvegijos Karmoey, Olandijos Maassluis, Vokietijos Datteln ir Lietuvos Sūduvis. 234 / Karinės jūrų pajėgos /

236 Minų paieškos ir nukenksminimo laivai audringoje jūroje. / Karinės jūrų pajėgos / 235

237 Priešmininis laivas M52,,Sūduvis Norvegijos fiorduose. Šis laivas 2007 m. buvo priskirtas NATO išminavimo laivų junginiui. 236 / Karinės jūrų pajėgos /

238 Karinės jūrų pajėgos 2008 metai

239 KJP lankėsi JAV ambasados bendradarbiavimo skyriaus delegacija KJP vado leidimu savanoriškai susirinkę 21 KJP nekarininkų (jūreivių, seržantų ir puskarininkių) korpuso narys įkūrė KJP nekarinkų korpuso laisvanorišką nepolitinę organizaciją Laivūnų klubą. Pagrindiniai Laivūnų klubo tikslai - puoselėti Lietuvos kariškas, jūrines bei tautiškas tradicijas, taip pat suteikti galimybę kariams prasmingai praleisti laivalaikį, rūpintis kultūriniais jų poreikiais, tame tarpe rūpintis kariuomenės ir visuomenės tarpusavio ryšių stiprinimu Laivūnų klubas įregistruotas kaip nepriklausoma asociacija su teise į paramos gavimą. Pirmuoju Laivūnų klubo vadovu, vėliau prezidentu išrinktas vyr. psk. Gediminas Zabitis. Povandeninių veiksmų komandos narai pratybose Norvegijoje. Fregatos Aukštaitis (F12) ir Žemaitis (F11) per iliuminatoriaus stiklą 238 / Karinės jūrų pajėgos /

240 Klaipėdos įgulos kariai kartu su kitais visuomenės atstovais minėjo 85-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. Klaipėdos įgulos kariai, vedami KJP orkestro dalyvavo iškilmingoje rikiuotėje ir minėjime, skirtame Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 85-ųjų metinių paminėjime Klaipėdos Skulptūrų parke prie Laisvės kovų dalyvių paminklo. Visuomenės veikėjų prisiminimus ir linkėjimus palydėjo salvės grupės minimoji salvė, buvo dedami vainikai. Sausio 14 d. vakarą apie 250 savanorių, šaulių ir savo krašto istorija besidominčių žmonių patraukė į tradicinį simbolinį naktinį žygį Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais. Žygis vyko iš Gargždų į Klaipėdą. Istoriniais sukilimo keliais žengė ir daugiau nei dvidešimt moterų bei 17 KJP karių. Sausio 15 d. Klaipėdos Teatro aikštėje žygeivius patrankos šūviu ir KJP pučiamųjų instrumentų orkestro maršais pasitiko miestiečiai Kariuomenės vadas gen. ltn. Valdas Tutkus lankėsi Klaipėdoje, kur susitiko su Klaipėdos įgulos karininkais. Susitikimo metu vadas pristatė kariuomenės ateities planus ir numatomus pasikeitimus, kuriuos įtakoja transformacija /17 aštuoni KJP Povandeninių veiksmų komandos narai išminuotojai, vadovaujami kpt. ltn. Romano Polovcevo, dalyvavo Šiaurės Norvegijoje vykusiuose mokymuose EODEX. Tai buvo didžiausi 2008 m. užduočių atlikimo po vandeniu ekstremaliomis sąlygomis mokymai Šiaurės Atlanto regione. Mokymų metu narai išminuotojai tobulino antiteroristinių užduočių esant ekstremalioms sąlygoms vykdymo įgūdžius, atliko laivų išminavimo po ledu užduotis. Šių pratybų tikslas tobulinti nardymo, taip pat ir poledinio, įgūdžius, patikrinti ekipuotės patikimumą esant atšiaurioms sąlygoms, įgyti daugiau patirties neutralizuojant sprogmenis. Pratybų scenarijus numatė ir antiteroristines operacijas, nuo Antrojo pasaulinio karo laikų likusių sprogmenų neutralizavimą. Pratybų metu buvo nerta į daugiau kaip 50 metrų gylį. Mokymuose be Lietuvos KJP narų išminuotojų dalyvavo ir Norvegijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Danijos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos ir Belgijos karo narai, laivai bei sraigtasparniai /9 dešimt KJP karininkų dalyvavo NATO susitikime Vilniuje. Jie buvo atsakingi už įvairių valstybių delegacijų vizitų organizavimą /15 Lietuvos jūreivystės kolegijos organizuotuose Radiolokacinio treniruoklio kursuose dalyvavo 13 KJP karių Klaipėdos įguloje buvo minima Valstybės atkūrimo diena. Vasario 15-osios ryte KJP daliniuose buvo iškilmingai pakeltos valstybinė, istorinė ir KJP vėliavos, Laivo Jotvingis įgulos nariai tobulina kovos už laivo gyvybingumą įgūdžius Uosto vartus ir jų prieigas akylai stebi KJP Klaipėdos stebėjimo posto karys / Karinės jūrų pajėgos / 239

241 apdovanoti nusipelnę kariai. Karius sveikino KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas. Vadas ne tik sveikino, bet ir pratęsė tradiciją, besitęsiančią nuo Lietuvos tarpukario laikų, kai kiekvienam jūrų karo karininkui buvo įteikiami karininkų kardai. Keturiems buvusiems KJP karo laivų vadams buvo įteikti jūrų karininko kardai. Lietuvos jauniesiems karo jūrų karininkams, sėkmingai pabaigusiems karo akademijas, kaip pagarbos ir dorovės simbolis, iškilmingoje rikiuotėje įteikiamas jūrų karininko kardas KJP vyko svarsčių kėlimo varžybos, kuriose dalyvavo padalinių komandos /6 Klaipėdoje buvo organizuotas tarptautinės išminavimo operacijos MCOPLIT 2008 planavimo grupės koordinacinis susitikimas /21 Flotilėje vyko paieškos ir gelbėjimo kursai, kuriuos vedė kariai iš JAV pakrančių paieškos ir gelbėjimo centro Klaipėdos uoste prie Kruizinių ir karo laivų krantinės prisišvartavo dvi NATO kovinių laivų junginio (angl. Standing NATO Maritime Group 1 (SNMG1) fregatos iš JAV ir Vokietijos. Tai buvo pažintinis draugiškas JAV ir Vokietijos fregatų USS NICHOLAS bei FGS RHEINLAND PFALZ vizitas Lietuvoje. Kruizinių ir karo laivų krantinėje laivus pasitiko KJP karo laivų flotilės vadas kmdr. Arūnas Mockus bei KJP pučiamųjų instrumentų orkestras /28 KJP lankėsi Ukrainos KJP atstovai, kurie apžiūrėjo nurašomą Lietuvos KJP fregatą Žemaitis ir jos įrengimus. Jotvingis (viršuje) kuro papildymo jūroje eigos metu mokymuose Juodkrantės vaikų globos namuose Aušros žvaigždė vyko paramos akcija vaikams, kurios metu JAV fregatos USS Nicholas bei Lietuvos KJP jūreiviai savo 240 / Karinės jūrų pajėgos /

242 rankomis atliko reikiamus remonto ir apdailos darbus. Po atliktų darbų vyko draugiškas krepšinio turnyras, kuriame rungtyniavo vaikų globos namų auklėtinių rinktinė, Lietuvos KJP bei JAV fregatos komandos. Vėliau vaikai pakvietė jūreivius į salę, pavaišino smulkiais užkandžiais bei padėkojo už suteiktą dėmesį ir paramą įteikdami savo paruoštas dovanėles KJP lankėsi Telšių miesto administracijos, apskrities administracijos bei parapijos atstovai, kuriems buvo pristatyta KJP organizacija, vykdomi projektai bei ateities planai. Vėliau svečiai vyko į karo laivų flotilę, kur artimiau susipažino su tarnybos karo laivuose specifika. Kartu svečiai bendravo ir su fregatos Žemaitis (F11) įgulos nariais.draugystės ryšiai užsimezgė 1994 m., kada Telšių miestas tapo fregatos Žemaitis (F11) globėju. Kiekvienais metais rengiami vizitai į Telšius, o miestiečiai aplanko fregatą m. Telšių mieste vyko KJP karių susitikimas tiek su valdžios atstovais, tiek ir su mokiniais /8 Karinėse jūrų pajėgose lankėsi Švedijos Karališkojo karo laivyno štabo viršininkas kontradmirolas Andreasas Grenstadas (Andreas Grenstad) ir jį lydinti delegacija. Štabo viršininkui buvo pristatyta Lietuvos KJP struktūra, organizacija, vykdomi projektai bei ateities planai. Svečių delegacija aplankė ir KJP valdymo centrą, apžiūrėjo karo laivus Flotilėje bei Palangos jūros ir pakrančių stebėjimo postą dešimt Štabo kuopos karių savanoriškai dalyvavo Smiltynės miško, kurį nusiaubė gaisras, atsodinimo darbuose /23 Karinėse jūrų pajėgose lankėsi Airijos karo laivyno vadas fl. adm. Frenkas Lynčas ir jį lydinti delegacija. Admirolą pasitiko KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas, garbės sargyba ir KJP orkestras. Laivyno vadui buvo pristatyta Lietuvos KJP struktūra, organizacija, vykdomi projektai bei ateities planai. Svečių delegacija apsilankė ir KJP valdymo centre, apžiūrėjo Lietuvos karo laivus Flotilėje. Kartu admirolas aplankė Palangos jūros ir pakrančių stebėjimo postą, Palangos gintaro muziejų bei susipažino su Lietuvos jūros ir pakrantės stebėjimo sistema Flotilėje lankėsi savivaldybės ir muziejaus vadovybė, kuri apžiūrėjo fregatą Žemaitis. Buvo nuspręsta, kad iš nurašomas fregatos nebus daromas muziejus Į Daniją, į Faaborgo uostą išvyko vyr. ltn. Algimantas Šlyžius, kuris prižiūrėjo remonto darbus Flyvefisken klasės patruliniame laive P12. Laive buvo sumontuoti nauji pagrindiniai varikliai, atnaujintos laivo sistemos /11 Baltijos jūroje vyko didžiausios metų gelbėjimo pratybos. Mokymuose, vykusiuose Danijos vandenyse į pietryčius nuo Bornholmo salos, dalyvavo ir Lietuvos KJP Storm klasės patrulinis laivas Skalvis (P33) /16 Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko tarptautinė JAV karo laivo kariai padeda gražinti Juodkrantės vaikų globos namų buitį. išminavimo operacija MCOPLIT 08. Jos metu karo laivai ištyrė apie 420 kv. km. vandenų dugno, surado ir padarė nekenksmingais 10 sprogmenų, taip pat buvo rastos ir jūrlapiuose pažymėtos 2 laivų skenduolių liekanos. Operacijos, kurioje dalyvavo KJP iš devynių valstybių Belgijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Gruzijos, Latvijos, Lietuvos, Olandijos, Prancūzijos ir Vokietijos atstovai, metu buvo rastos ir sunaikintos nuo I ir II pasaulinių karų likusios 6 minos, 2 torpedos, 1 raketa ir 1 giluminė bomba. Operacijoje dalyvavo 13 karo laivų ir 2 narų komandos. Lietuvai jose atstovavo minų paieškos ir nukenksminimo laivas Kuršis (M51) ir vadovavimo aprūpinimo laivas Jotvingis (N42). Kuršis surado ir sunaikino nuo IIojo pasaulinio karo likusią torpedą. Pirmą kartą prie tarptautinės išminavimo operacijos MCOPLIT štabo prisijungė ir du Gruzijos KJP karininkai kmdr. Robert Malania ir kpt. ltn. Paata Kiknadzė, kurie stebėjo operacijos eigą, susipažino su Lietuvos KJP valdymo sistema, naudojamomis procedūromis, štabo organizavimo darbu Klaipėdoje, Kruizinių ir karo laivų krantinėje vyko renginiai skirti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Renginio metu žmonės galėjo aplankyti KJP karo laivą fregatą Aukštaitis (F12). Laivas žmones pasitiko pasipuošęs signalinėmis vėliavomis. Dragūnų bataliono ir KASP Žemaičių 3-iosios rinktinės kariai visuomenei pristatė karo techniką ir ginkluotę, pasakojo apie tarnybos specifiką. Daugeliui, o ypač vaikams, neišdildomą įspūdį visad palieka pasivažinėjimas vikšriniu šarvuočiu, kariškių dar vadinamu bebru. Krantinėje prieš karo laivą vyko ir KJP vadų kursų klausytojų iš Lietuvos jūreivystės kolegijos ir Klaipėdos universiteto jūreivystės instituto priesaikos priėmimo ceremonija /23 Karo laivų flotilėje vyko patrulinių laivų dvišalių mokymų Stormex 2008 planavimo konferencija. / Karinės jūrų pajėgos / 241

243 /29 Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko Baltijos tvirtovė ( Baltic Fortress ) mokymai. Pratybose dalyvavo 7 karo laivai iš Baltijos valstybių. Lietuvą mokymuose atstovavo Lietuvos KJP laivai fregata Aukštaitis (F12), vadovavimo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) bei minų paieškos ir nukenksminimo laivas Kuršis (M51). Mokymuose dalyvavo ir Baltijos šalių kapitonų kursų klausytojai. Jūrinius kvalifikacijos kėlimo Kapitonų kursus, kurie vyksta Rygoje, šalia Latvijos ir Estijos karininkų, pabaigė ir 4 Lietuvos KJP atstovai. Kursų klausytojai tiesiogiai dalyvavo mokymuose bei jų organizavime įkurtas KJP profesinės karo tarnybos ne karininkų lygmens karių klubas Laivūnų klubas Šilutės rajono Macikų kaime buvo pagerbti per I ir II-ąjį pasaulinius karus Lietuvoje žuvę JAV ir Lietuvos kariai. Prie paminklo žuvusiems Lietuvos ir JAV kariams buvo padėti vainikai. Minėjime dalyvavo JAV ambasadorius Lietuvai Džonas Klaudas (John Cloud), JAV karo atašė, Lietuvos krašto apsaugo ministerijos ir KJP atstovai, Šilutės meras, KJP štabo kuopos garbės sargyba ir kiti svečiai. Vėliau ceremonijos dalyviai lankėsi karo belaisvių stovyklos muziejuje Danijos KJP Korsioro laivų uoste vyko iškilmingas patrulinio laivo P11 perdavimas Lietuvai. Pirmojo iš planuojamų trijų laivų perdavimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir Danijos KJP vadovybės, šalių ambasadoriai bei svečiai. Štabo ir aprūpinimo laivas Jotvingis bendruose mokymuose su Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniu Lietuvos KJP naujai įsigytas patrulinis laivas P11 su 22 karių Lietuvos KJP įgula bei Danijos patarėjais, vadovaujama kpt. ltn. Alvydo Černausko, prisišvartavo prie KJP karo laivų flotilės krantinės Klaipėdoje Tarptautiniuose mokymuose SAREX 08 (Search And Rescue EXercise) gelbėjimo ir paieškos pratybose tobulinamas įgulų bendradarbiavimas 242 / Karinės jūrų pajėgos /

244 Korsioro (Danija) uoste pasirašyta pirmojo Flyvefisken (Žuvis skraiduolė) patrulinio laivo perdavimo Lietuvai aktas Patrulinio laivo P11 įgulą, sėkmingai perėmusią laivą iš Danijos KJP, sveikino KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas Danijoje įsigytas ir modernizuotas patrulinis laivas P11 pirmą kartą su Lietuvos įgula švartavosi Karo laivų flotilėje / Karinės jūrų pajėgos / 243

245 jūroje. Čia laivai praktiškai koordinavo savo veiksmus vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas. Svarbus ir teisingas ryšio procedūrų panaudojimas Klaipėdoje ir KJP lankėsi Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Rumunijos kariuomenės vadas adm. Gheorghas Marinas. Prezidentui buvo pristatyta KJP organizacija, struktūra, vykdomi projektai. Vyriausiasis kariuomenės vadas apžiūrėjo minų paieškos ir nukenksminimo laivą Kuršis bei naujuoju patruliniu laivu P11 ėjo į jūrą, kur stebėjo KJP karo laivų flotilės mokymus Švedijos Karinę jūrų akademiją baigė Mindaugas Kloviškis, Arūnas Katauskas ir Vidas Norvilas nelaimingo atsitikimo metu tarptautinėse pratybose BALTOPS žuvo 22-ejų metų KJP jrv. Egidijus Kasperavičius. Jrv. E. Kasperavičius buvo KJP laivo Jotvingis (N42), dalyvavusio pratybose Baltijos jūroje prie Danijos krantų, įgulos narys /18 Plungės rajono Platelių miestelyje vyko Karinių oro pajėgų karių apmokymo narų įgūdžių atnaujinimo kursai, kuriuos vedė KJP Mokymo centro narų rengimo skyriaus metodininkas Valerijus Krisikaitis Patrulinio laivo P11 įgulai sėkmingai įsisavinus mokymo programą, užbaigus laivo perėmimo darbus Danijoje ir grįžus į KJP karo laivų flotilę Klaipėdoje, KJP vado įsakymu nr. V-382 laivas buvo įtrauktas į KJP karo laivų flotilės patrulinių laivų diviziono sudėtį. Laivui suteiktas Žemaitis (P11) vardas Klaipėdoje, karo laivų flotilėje, vyko naujai įsigyto patrulinio laivo P11 inauguracijos, KJP 16-ųjų metinių, laivo Sūduvis jubiliejaus ir KJP vadų pasikeitimo ceremonijos. Laivo krikštamote tapo Varnių nacionalinio parko direktorė Irena Zimblienė, o KJP vadų pasikeitimo ceremonijos metu Kariuomenės vadas gen. ltn. Valdas Tutkus ilgamečiam KJP vadui fl. adm. Kęstučiui Macijauskui įteikė KJP vado vėliavą. KJP vado pavaduotojui štabo viršininkui kmdr. Artūrui Stankaičiui buvo pavesta laikinai vykdyti KJP vado pareigas Taline įvyko Baltijos eskadros (BALTRON) vadų pasikeitimo ceremonija, kurios metu BALTRON vadą kmdr. Andrei Leit (Estija), pakeitė kmdr. Eugenijus Valikovas (Lietuva). Baltijos eskadrai priskirtas Lietuvos KJP minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis /27 Jūros šventės metu laivų kolona, vedama KJP laivo Jotvingis (N42) sugarbingais svečiais, už uosto vartų, atviroje jūroje, sirenomis bei gėlių vainikais pagerbė iš jūros negrįžusius jūrininkus KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybai sukako 12 metų. Šia proga rugpjūčio 1 d. buvo organizuotas iškilmingas vėliavų pakėlimas postuose bei minėjimas /22 Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje vyko kasmetinės bendros Lietuvos ir Latvijos KJP patrulinių laivų pratybos Stormex-08. Keturias dienas trukusiose pratybose laivų įgulos tobulino manevravimo, persekiojimo ir sulaikymo, kovos už laivo gyvybingumą, evakuavimo, kovinio šaudymo, paieškos ir gelbėjimo ir kitų veiksmus vadovaujantis NATO procedūromis. Jūreivio laidotuvės Laivo Jotvingis įgulos nariai su pagarba palydi žuvusį kolegą į paskutiniąją poilsio vietą Lietuvai pratybose atstovavo Storm klasės laivai Sėlis (P-32) ir Skalvis (P-33), taip pat fregata Aukštaitis (F-12), Latvijai du greitaeigiai laivai: Lode (P-02) ir Linga (P-03). 244 / Karinės jūrų pajėgos /

246 KJP vado įsakymu nr. V-489 KJP karo laivams nurodyta būti pasiruošusiems ir esant reikalui vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje plėtodami glaudų Telšių miesto ir KJP karių bendradarbiavimą, patrulinio laivo Žemaitis (P11) įgulos kariai dalyvavo paminklo, skirto Lietuvos jūrų kapitonui Liudvikui Stulpinui, iškilmingoje atidengimo ceremonijoje Telšiuose /27 Klaipėdos uoste prie Kruizinių ir karo laivyno terminalo prisišvartavo JAV karinio laivyno fregata USS Elrod, kuri su bendradarbiavimo vizitu Lietuvos uostamiestyje viešėjo iki rugpjūčio 29 d. Vizito metu vyko oficialūs laivo vado, JAV ambasados Lietuvoje atstovų susitikimai su Klaipėdos miesto ir apskrities vadovybe bei l. e. Lietuvos KJP vado pareigas kmdr. Artūru Stankaičiu Rygoje (Latvijoje) vyko Baltijos eskadros (BALTRON) įkūrimo 10-ųjų metinių minėjimo ceremonija, kurioje dalyvavo Lietuvos KJP vadas ir minų paieškos ir nukenksminimo laivo Kuršis (M51) įgula paminėtos fregatos Aukštaitis (F12) bendradarbiavimo sutarties su Biržų miesto savivaldybe pasirašymo 11-osios metinės. Tą dieną fregatoje lankėsi Biržų miesto savivaldybės atstovai. Svečiams buvo rengiamas priėmimas ir ekskursija po laivą m. fregata Aukštaitis (F12) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Aukštaitijos miestu Biržais. Nuo tada juodas erelis Biržų miesto simbolis puošė laivo bortą /10-05 Estijoje vyko Baltijos šalių karinių laivynų minų paieškos ir nukenksminimo laivų pratybos AMBER SEA, kuriose dalyvavo ir KJP karo laivas Kuršis (M51), vadovaujamas vyr. ltn. Egidijaus Oleškevičiaus. Pratybos skirtos minų paieškos ir nukenksminimo taktikos procedūrų tobulinimui. Jų metu buvo ieškoma nuo Mokymo centro Vadų kursų vyr. instruktorius atsargos kpt. ltn. Vytautas Bardauskas su savo auklėtiniais. pasaulinių karų ir pokario laikotarpiu likusių pavojingų povandeninių objektų, tokių kaip torpedų, minų, giluminių ir aviacinių bombų ar kitų sprogmenų sukako 15 metų, kai Lietuvos jūreivystės kolegijoje ir Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute vedami KJP vadų kursai. Šis ketverius metus trunkantis pasirenkamasis dalykas tai puiki galimybė jaunuoliams, siekiantiems įgyti karinę specialybę, gauti atsargos leitenanto laipsnį ir atlikti privalomąją karinę prievolę. Vadų kursai, kuriuose rengiami kariniai jūrų specialistai, yra vieninteliai išlikę Lietuvoje. Šis, galima sakyti, unikalus karinis rengimas, pradėtas dėstyti 1993-aisiais Klaipėdos aukštesniojoje jūreivystės mokykloje, kuri dabar vadinama Lietuvos jūreivystės kolegija, bei Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete, iš kurio, laikui bėgant, buvo suformuotas Jūreivystės institutas. Tuo metu šios disciplinos dėstymu rūpinosi KJP štabo viršininkas kmdr. Vytautas Urbas bei kiti KJP flotilės karininkai. Pirmasis oficialus karinio rengimo vadovas ir dėstytojas buvo atsargos plk. ltn. Alfonsas Šerelis, kuris dirbo nuo 1995 metų. Būtent jis įdėjo daug pastangų rengdamas ir tobulindamas vadų kursų studijų programą, kol 1998 metų balandžio mėnesį ji gavo ilgai lauktą Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos pripažinimą. Nuo 2000 metų vadų kursams vadovauja KJP atsargos kpt. ltn. Vytautas Bardauskas, kuris be karinių mokslų yra įgijęs ir pedagoginį išsilavinimą. Kasmet apie 20 studentų, besimokančių laivavedžio ar laivų mechaniko specialybes, turi galimybę pasirinkti ketverių metų trukmės vadų kursus. Šiais metais išleista jau tryliktoji absolventų laida Aplink pasaulį išsirengusią Tūkstantmečio odisėjos projekto jachtos Ambersail įgulos nariai išklausė KJP karo medicinos tarnybos gydytojų rengtus pirmosios pagalbos kursus. Juose be įprastų pirmosios pagalbos medicinos žinių buvo pateikti specifiniai, su tolimais plaukiojimais susiję medicininiai aspektai. Anot buriuotojų, kursuose gautos žinios buvo reikalingos net devynis mėnesius trukusioje kelionėje. Lietuvos Kariuomenė taip pat skyrė Ambersail įgulai kelionėje reikalingus medikamentus bei sauso maisto davinius. Jachta Ambersail savo odisėją aplink pasaulį pradėjo spalio 5-ąją Klaipėdoje, gavusi Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus, KJP kapeliono ir kitų garbės svečių palaiminimą. Ambersail būriuotojus į kelionę išlydėjo KJP orkestras bei du KJP karo laivai: vadovavimo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) bei patrulinis laivas Žemaitis (P11) Kruizinių ir karo laivų terminale vyko iškilminga jachtos Ambersail išlydėtuvių kelionei aplink pasaulį ceremonija, kurioje dalyvavo ir aprūpinimo laivas N42 Jotvingis /10 KJP vyko minų medžiojimo laivo Kuršis (M51) patikrinimas siekiant įvertinti laivo ir įgulos / Karinės jūrų pajėgos / 245

247 Kiekvieno užsienio karo laivo įgulos gerove Klaipėdoje rūpinasi ryšių karininkai Lietuvos krašto apsaugos ministerijos viceministras A. Valys ir Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos sekretorius K. Deivisas (Quentin Davis) Trafalgaro mūšyje dalyvavusiame britų laive Victory Portsmute (Jungtinėje Karalystėje, JK) pasirašė sutartį dėl dviejų priešmininės kovos laivų, skirtų Lietuvos Karinėms jūrų pajėgoms (KJP), bei šių laivų modernizavimo paslaugų pirkimo paruoštumą ir atitikimą NATO standartams pagal vertinimo programą MAREVAL (Maritime Evaluation). Tuo tikslu KJP lankėsi Jūrų komponento vadavietės Nortvude (CC-Mar HQ Northwood) atstovai bei stebėtojai iš Latvijos ir Estijos Lietuvos Vyriausybės nutarimu nuspręsta nurašyti KJP laivą Žemaitis (F11) kaip netinkamą naudoti. Laivas buvo supjaustytas KJP karo laivų flotilėje įvyko iškilminga naujojo KJP vado paskyrimo ceremonija. Naujuoju KJP vadu Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko įsakymu buvo paskirtas jūrų kpt. Olegas Mariničius. Iškilmėse dalyvavo Krašto apsaugos ministras J. Olekas, Lietuvos Kariuomenės vadas gen. ltn. Valdas Tutkus ir kiti garbės svečiai Klaipėdos uoste prisišvartavo JAV karo laivyno fregata USS DOYLE. Šis neoficialus laivo vizitas truko iki lapkričio 3 d. Šio vizito tikslas skatinti šalių bendradarbiavimą. Fregatos DOYLE įgula dalyvavo žuvusių JAV karių pagerbimo ceremonijoje Macikų kapinėse, Šilutės raj /4 fregata Aukštaitis (F12) dalyvavo pratybose ir mokymuose su JAV karo laivyno fregata DOYLE įvyko KJP laivo Žemaitis (F11) vėliavos nuleidimo ceremonija, simbolizuojanti laivo išvedimą iš rikiuotės. Šią nuo 1992 m. KJP Koviniame laivų divizione tarnavusią fregatą 2008 m. spalio 22 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu nuspręsta nurašyti dėl nebetinkamumo tarnybinėms užduotims vykdyti. Laivo Žemaitis (F11) vėliavos nuleidimo ceremonijoje dalyvavo KJP vadas jūrų kpt. Olegas Mariničius, flotilės vadas kmdr. Arūnas Mockus ir KJP kariai aisiais pastatyta fregata Žemaitis (F11) Lietuvos laivyne ištarnavo 16 metų. Nurašytos fregatos ginkluotė KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas nurašytosios fregatos Žemaitis (F11) krikštamiesčio Telšių atstovams įteikia laivo simbolį laivo lentą. buvo demontuota ir įtraukta į Lietuvos kariuomenės arsenalo apskaitos registrus. Kai kurie laivo įrenginiai buvo perduoti Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai ir muziejams mokymo bei istoriniams tikslams aštuoni laivo Sūduvis (M52) įgulos nariai, tęsdami glaudaus bendradarbiavimo tradicijas su laivo krikštamiesčiu, dalyvavo Vilkaviškio miesto šventėje vyko Lietuvos Kariuomenės dienai paminėti skirta šventė visuomenei ir kariams. Šventė prasidėjo Klaipėdos įgulos karių iškilmingu paradu ir šventine rikiuote. Po to KJP orkestras atliko muzikinę programą. Vėliau buvo galima susipažinti su KJP dalinių veikla, ginkluote ir karine technika. Besidomintieji galėjo sužinoti apie profesionaliąją tarnybą. Taip pat visi buvo kviečiami pasivaišinti kareiviška koše ir arbata Portsmute (Jungtinėje Karalystėje, JK) Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį su JK 246 / Karinės jūrų pajėgos /

248 gynybos ministerija dėl dviejų priešmininės kovos laivų, skirtų Lietuvos KJP, bei šių laivų modernizavimo paslaugų pirkimo. Sutartį Trafalgaro mūšyje dalyvavusiame britų laive Victory pasirašė Krašto apsaugos ministerijos interesams atstovaujantis viceministras Antanas Valys ir JK gynybos ministerijos sekretorius Kventinas Deivisas (Quentin Davis). Pagal sutartį, Lietuva iš JK Karališkojo karo laivyno perko du HUNT klasės laivus HMS Cottesmore ir HMS Dulverton bei jų modernizavimo paslaugas. Laivuose įrengta minų paieškos ir minų naikinimo užduočių vykdymui reikalinga moderni technika: sonarai, naujos jėgainės, vadovavimo ir valdymo bei minų naikinimo sistemos / KJP kariai pirmą kartą dalyvavo kasmet rengiamoje Klaipėdos uosto įmonių spartakiadoje Danijoje remontuotas patrulinis laivas P12 perplukdytas iš Faaborgo Skibsvaerft laivų remonto įmonės Faaborgo mieste į Korsoero karo laivų uostą. Čia atvyko likusioji Lietuvos įgulos dalis, kuri tęsė tolimesnį laivo rengimą parplukdymui į Klaipėdą. Laivas buvo pastatytas Danijoje, Aalborgo Skibsvaerft gamykloje ir Danijos KJP perduotas 1989 m. Tai buvo antras Standard FLEX 300 tipo laivas (Flyvefisken klasė), gavęs vardą P551 HAJEN (danų kalba - ryklys). Iki 2003 m. laivas vykdė patrulinio, kovinio ir mininio laivo funkcijas Kandidatų į karininkus KJP kursus Vokietijoje baigė Donatas Gaidys ir Ričardas Kauneckas Vokietijos karinę jūrų mokyklą baigė Vytautas Vazgys Klaipėdos Mažvydo aikštėje organizuota tradicinė kalėdinė Klaipėdos miesto žmonių susibūrimo šventė, kur miestiečius ir miesto svečius koše vaišino KJP kariai, o žuvienę patiekė žvejai pirmieji karininkų laipsniai buvo įteikti trims Vokietijos KJP mokyklą baigusiems kariūnams: Donatui Gaidžiui, Ričardui Kauneckui ir Vytautui Vazgiui. Taip pat per šią ceremoniją kardai buvo įteikti JAV karo jūrų akademiją 2008 m. gegužę baigusiai ltn. Eglei Paškevičiūtei ir ltn. Mindaugui Žukui, kuris mokėsi Norvegijos karališkoje karo jūrų laivyno akademijoje. Per KJP Karo laivų flotilėje vykusią šventinę ceremoniją jiems buvo suteiktas pirmasis karininko leitenanto laipsnis ir vardinis kardas. Karininkų laipsnius įteikė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Edvardas Mažeikis. Tęsiant jūrines tradicijas, KJP kapeliono pašventintus kardus įteikė KJP vadas jūrų kpt. Olegas Mariničius. Minų paieškos ir nukenksminimo laivo Kuršis garsino Lietuvą ne tik tarptautinėse operacijose bet ir krepšinio aikštelėje Patrulinio laivo Žemaitis (P11) virėjas ruošia įgulai pietus / Karinės jūrų pajėgos / 247

249 KJP Povandeninių veiksmų komandos kariai tobulina įgūdžius Norvegijos vandenyse po ledu Vandenyje surastojo nelaimėlio transportavimas į medicinos įstaigą sraigtasparnio pagalba. 248 / Karinės jūrų pajėgos /

250 Lietuvos KJP Storm klasės patruliniai laivai gali ne tik efektyviai patruliuoti Lietuvos vandenyse, bet ir greitai surasti bei išgelbėti nelaimės ištiktuosius jūroje Tarnybą atlikusio šauktinių būrio atminimo lenta. / Karinės jūrų pajėgos / 249

251 Lietuvos ir Latvijos KJP laivai,,baltic fortress 08 (Baltijos tvirtovė 08) pratybų metu 250 / Karinės jūrų pajėgos /

252 Karinės jūrų pajėgos 2009 metai

253 Patrulinio laivo P12,,Dzūkas inauguracija. 252 / Karinės jūrų pajėgos /

254 pradėjo veikti naujas KJP padalinys Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kurio paskirtis žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimas, koordinavimas ir vadovavimas paieškos ir gelbėjimo rajone bei taršos jūros rajone likvidavimo koordinavimas ir organizavimas Karinių Jūrų Pajėgų (KJP), štabo kuopos kariai dalyvavo Klaipėdoje tradiciniame bėgime Laisvės gynėjų dienai paminėti. Jie įveikė visa bėgimo distanciją nuo Girulių televizijos bokšto iki miesto savivaldybės, kurios ilgis 7.8 km. Iš viso bėgime dalyvavo 137 dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų. Karių tikslas šiame bėgime buvo dalyvauti ir parodyti pagarbą Sausio 13-osios laisvės gynėjams, reprezentuoti Karines jūrų pajėgas, o tuo pačiu ir išbandyti savo jėgas šiame sporto renginyje. Rikiuotėje, bebėgdami kariai ne tik parodė neblogą bėgimo rezultatą, bet ir traukė didžiausią dalyvių ir miesto visuomenės dėmesį savo darnia bėgimo rikiuote, taip pat nuotaikingomis skanduotėmis. Kertant bėgimo finišą prie Klaipėdos miesto savivaldybės, kariai sulaukė daugiausiai pasveikinimo šūkių ir aplodismentų. Po finišo, iš bėgimo organizatorių kiekvienas dalyvavęs bėgime karys gavo bėgimo dalyvio atminimo diplomus Klaipėdos įgulos kariai kartu su miesto visuomenės atstovais minėjo 86-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. Klaipėdos Skulptūrų parke prie paminklo laisvės kovų dalyviams Klaipėdos įgulos viršininkas, Klaipėdos įgulos kariai ir Karinių jūrų pajėgų orkestras dalyvavo iškilmingoje rikiuotėje ir minėjime, skirtame Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 86-osioms metinėms. Prieš šį renginį Karinių jūrų pajėgų štabe kariams buvo pravesta paskaita apie 1923 metų sausio 15 d. Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos įvykius Naujas laivas P12 su Lietuvos KJP įgula (vadas kpt. ltn. Laimonas Banys) sugrįžo iš Danijos ir prisišvartavo KJP karo laivų flotilėje, Klaipėdoje. Tai antras tokio tipo laivas, pradedantis tarnybą Lietuvos KJP. Povandeninių veiksmų komandos narų pratybos EODEX 09 Norvegijoje. Patrulinio laivo P12,,Dzūkas inauguracija. Danijos Karalystės gynybos atašė Lietuvoje jūrų kpt. Ulf Berthelsen ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Jūrų gelbėjimo koordinacinio centras sėkmingai koordinavo pirmąją ant Kuršių marių ledo įlūžusio žmogaus gelbėjimo operaciją /22 šeši Povandeninių veiksmų komandos narai išminuotojai dalyvavo už poliarinio rato Šiaurės Norvegijoje vykusiuose kasmetiniuose tarptautiniuose narų išminuotojų mokymuose EODEX 09, kuriose dalyvavo 10 šalių atstovai Klaipėdos įguloje buvo minima Valstybės atkūrimo diena. Vasario 13-osios dienos ryte KJP daliniuose buvo iškilmingai pakeltos valstybinė, istorinė ir KJP vėliavos, apdovanoti nusipelnę kariai. Karius sveikino Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Olegas Mariničius. Vasario 16-ąją Klaipėdos įgulos kariai, šauliai, valstybės sienos apsaugos, teritorinės muitinės ir policijos pareigūnai rikiavosi Klaipėdos miesto Lietuvininkų aikštėje. Iš čia, KJP orkestro iškilmingų maršų vedama, rikiuotė žygiavo centrinėmis miesto gatvėmis iki Atgimimo aikštės, kur iškilmingai buvo pakelta valstybinė vėliava, giedama tautinė giesmė. Miestiečius ir karius Valstybės atkūrimo dienos proga sveikino miesto ir apskrities vadovai, taip pat Klaipėdos įgulos vadas jūrų kapitonas Olegas Mariničius Karo laivų flotilėje vyko iškilminga naujo patrulinio laivo P12 inauguracija ir vardo suteikimo ceremonija. Laivui suteiktas vardas Dzūkas. Renginyje dalyvavo Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, LK Gynybos štabo viršininkas fl. adm. Kęstutis Macijauskas, Alytaus miesto atstovai ir kiti garbūs svečiai KJP iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos perėmė Paieškos ir gelbėjimo laivą Šakiai su įgula ir laivui priklausančia įranga. Laivas perduotas LR vyriausybės nutarimu KJP pradėjus vykdyti valstybines paieškos ir gelbėjimo darbų ir teršimo incidentų likvidavimo funkcijas jūroje. / Karinės jūrų pajėgos / 253

255 Paieškos ir gelbėjimo laivas,,šakiai. 254 / Karinės jūrų pajėgos /

256 Gelbėjimo laivo Šakiai techniniai duomenys: Ilgis - 56,61 m; Plotis - 10,5 m; Grimzlė - 4,8 m; Vandens talpa tonų; Pagrindinio variklio galia kw; Statybos metai ir vieta: 1986, Rusija. Laivas turi visą žmonėms gelbėti ir išsiliejusiems naftos produktams likviduoti reikalingą įrangą, taip pat gaisrų gesinimo priemones /07 Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras organizavo centrinės Baltijos jūros šalių regiono tarptautines paieškos ir gelbėjimo pratybas Bold Mercy 2009, kuriose dalyvavo laivai Dzūkas (P-12), Skalvis (P-33), gelbėjimo laivas Šakiai, uosto kateris H /23 minų paieškos ir naikinimo laivas Sūduvis (M52), (vadas kpt. ltn. Giedrius Auksorius) dalyvavo Latvijos vandenyse vykusioje minų paieškos operacijoje MCOPLAT 09, kurioje dalyvavo 13 karo laivų iš 9 šalių. Laivas Sūduvis surado ir sunaikino 4 jūrines minas /08 KJP vadas jūrų kpt. Olegas Mariničius dalyvavo Kipre vykusiame Europos karinių jūrų laivynų vadų susitikime KJP karininkų klube vyko KJP puskarininkių korpuso karių ir KJP karininkų susitikimai su KJP vadu. KJP vadas jūrų kpt. Olegas Mariničius pristatė kariams Karinėse jūrų pajėgose vykstančius projektus, planus ir vystimosi kryptis. Buvo pristatyta laivų modernizavimo, Jūrų ir pakrančių stebėjimo tarnybos modernizavimo programos ir jų įgyvendinimas, padalinių kovinio rengimo ir mokymo sistemų tobulinimas, karininkų ir puskarininkių karjeros planavimo koncepcijos, kariai buvo informuoti apie KJP laivų dalyvavimą NATO operacijose, ateities veiklos planus. Kariams buvo sudaryta galimybė užduoti jiems rūpimus klausimus tiesiogiai KJP vadui ir iškart gauti atsakymą KJP kariai dalyvavo Partizanų pagerbimo ir kariuomenės-visuomenės dienos šventėje Kaune, Santakos parke. Šventės lankytojams buvo pristatytos KJP veiklos nuotraukos, Karo laivų amunicijos maketai, povandeninių veiksmų komandos narų įranga ir technika. KJP kariai su greitaeige motorine valtimi dalyvavo ir bendroje parodomojoje šventės programoje-operacijoje Žemė-vaduo-oras Klaipėdoje Partizanų pagerbimo ir kariuomenės-visuomenės dienos šventė vyko Kruizinių ir karo laivų terminale. Šventė prasidėjo KJP vadų kursų priesaikos ceremonija, kurioje priesaiką davė 22 KJP vadų kursų klausytojai. Ceremonijoje dalyvavo KJP vadas jūrų kpt. Olegas Mariničius, Lietuvos jūreivystės instituto direktorius prof. dr. Viktoras Senčila, kiti garbingi svečiai ir karių artimieji. Po ceremonijos koncertavo KJP orkestras, muzikinė grupė Viksva, lankytojai turėjo progą susipažinti su Klaipėdos įgulos dalinių ginkluote, technika, veikla, karjeros Lietuvos kariuomenėje galimybėmis, aplankyti KJP laivus. Šventės lankytojai buvo vaišinami arbata Karinėse jūrų pajėgose ir Krašto apsaugos Savanorių pajėgų LDK Butigeidžio dragūnų mokomajame batalione Klaipėdoje lankėsi Lietuvos kariuomenės Vyriausiasis puskarininkis vyr. psk. Saulius Baldauskas. Vizito metu Kariuomenės vyr. puskarininkis susitiko su KJP vadu jūrų kpt. Olegu Mariničiumi, įvairių KJP padalinių puskarininkiais. Lankydamasis LDK Butigeidžio dragūnų mokomajame batalione kariuomenės vyr. puskarininkis su čia susirinkusiais bataliono ir KJP kariais aptarė karių karjeros specifiką, etatinių laipsnių pokyčius, naują karių vertinimo sistemą, kitus aktualius klausimus. Vizito pabaigoje kariuomenės vyr. puskarininkis aplankė KJP Karo laivų flotilę, kur išbandė Povandeninių veiksmų komandos motorinę valtį Bebras, apžiūrėjo vieną naujausių KJP patrulinių laivų P-11,,Žemaitis, susipažino su laivo įranga, ginkluote, jūreivių gyvenimo sąlygomis laive /29 Patruliniai laivai Žemaitis (P11), Skalvis (P33) bei minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis (M52) dalyvavo Lietuvos vandenyse vykusiuose tarptautiniuose kariniuose mokymuose jūroje Baltic Fortress JAV Pakrančių apsaugos akademiją baigė Tomas Naujokaitis ir Tomas Naujokaitis /06-03 Klaipėdos uoste su draugišku vizitu lankėsi JAV karinis laivas Mount Whitney, kuris yra JAV karinio laivyno 6-osios flotilės flagmanas ir Jungtinių NATO puolimo pajėgų vadavietė nuo 2005-ųjų metų. Vizito metu laivo vadas ir JAV ambasados atstovai apsilankė pas Klaipėdos miesto merą ir Klaipėdos apskrities viršininką, Lietuvos KJP vadą. Taip pat JAV jūrininkai nuvykę į Macikų kaimą (Šilutės raj.) tvarkė JAV karių kapus (žuvusių II pasaulinio karo belaisvių stovykloje) ir pagerbė jų atminimą. Aplankė Klaipėdos CARITAS senelių globos namus, susitiko su vaikų globos namų Aušros žvaigždė auklėtiniais. Tarp Lietuvos KJP ir JAV karinio laivo įgulos karių vyko krepšinio varžybos Rygoje vykusius Baltijos šalių tarptautinius jaunesniųjų jūrų karininkų kursus baigė 4 Lietuvos KJP karininkai. Baigimo ir diplomų įteikimo ceremonijoje dalyvavo Latvijos kariuomenės vadas, Latvijos, Lietuvos ir Estijos karinių jūrų pajėgų vadai ir kursų vadovybė. Baltijos šalių tarptautiniai jaunesniųjų štabo karininkų kursai buvo pradėti 2007 metais ir vyksta kasmet. Kursų trukmė 6 mėnesiai. / Karinės jūrų pajėgos / 255

257 Mokymo centro Vadų kursų studentai prisiekia Tėvynei. 256 / Karinės jūrų pajėgos /

258 /21 Minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis (M52), (vadas kpt. ltn. Giedrius Auksorius) dalyvavo tarptautinėse karinėse pratybose Baltijos jūroje BALTOPS 09, kuriose dalyvavo apie 50 karo laivų iš 12 šalių Karo laivų flotilėje vyko BALTRON eskadros vadų pasikeitimo ceremonija. kmd. Eugenijus Valikovas baigė 1 metų trukmės Baltijos eskadros (BALTRON) vado kadenciją ir perdavė šias pareigas Latvijos atstovui Į atsargą išlydėti 36 tarnybą Karinėse jūrų pajėgose baigę paskutiniai privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Išlydėtuvių ceremonijos metu KJP vadas jūrų kpt. Olegas Mariničius pasveikino tarnybą baigusius karius ir labiausiai pasižymėjusiems kariams buvo įteiktos KJP vado ir Štabo kuopos vado padėkos minų paieškos ir nukenksminimo laivas M51 Kuršis pradėjo 6 mėnesių budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose NRF-13 (angl. NATO Response Force, NRF-13). Pasiruošimas budėjimui buvo planuotas prieš 18 mėn., laivas sertifikuotas pagal NATO patvirtintą metodiką. NATO greitojo reagavimo pajėgos aukštos parengties ir technologiškai pažangios Aljanso pajėgos, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgų komponentai, galintys bet kada ir bet kur greitai išsiskleisti operacijoms vykdyti. Šios pajėgos geba pačios išsilaikyti ir vykdyti misijas, apimančias įvairaus spektro operacijas visame pasaulyje Karo laivų flotilėje vyko 17-ųjų KJP atkūrimo metinių minėjimas, kurio metu apdovanoti nusipelnę kariai, karininkams įteikti kardai, paminėta laivo Sūduvis 10-ties metų tarnybos KJP sukaktis ir laivo Kuršis 50 metų jubiliejus Pusmetį BALTRON eskadroje tarnavusį minų paieškos ir nukenksminimo laivą Sūduvis (M52), pakeitė vadovavimo ir aprūpinimo laivas JOTVINGIS (N42) (vadas kpt. ltn. Vytautas Šakalis) /07-31 štabo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) lydėjo pasaulinės didžiųjų burlaivių regatos flotilę iš Turku (Suomija) į Klaipėdos uostą, regatos metu vykdydamas komunikacijos ir saugumo laivo funkcijas. Tai buvo finalinis burlaivių varžybų etapas kuriame dalyvavo 99 įvairių klasių burlaiviai. Burlaivius koordinuotai išlydint iš Klaipėdos uosto, iš paradui vadovaujančio laivo,,jotvingis (N42) renginį stebėjo Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Baltijos šalių tarptautinių jaunesniųjų jūrų karininkų kursų baigimo ceremonija. Diplomas įteikiamas kmdr. ltn. Olegui Popovičiui. KJP vadas jūrų kpt. O. Mariničius į atsargą išlydi paskutinius privalomosios pradinės karo tarnybos karius. / Karinės jūrų pajėgos / 257

259 Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius bendrauja su KJP kariais. KJP vyr. puskarininkis vyr. psk. Gediminas Zabitis dalyvavo seminare Eurasia Partnership 2009 Capstone /28 Štabo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) dalyvavo Baltijos eskadrai (BALTRON) priskirtų laivų mokymuose /26 Laivas Jotvingis kartu su Klaipėdos universiteto tyrinėtojais atliko povandeninius mokslinius tyrimus prieškarinio Lietuvos karo laivyno laivo Prezidentas Smetona, nuskendusio 1945m. sausio 11d. Suomijos įlankoje ir iki šiol esančio jūros dugne, pozicijos nustatymą /28 Paieškos ir gelbėjimo laivas Šakiai Rygos įlankoje prie Latvijos krantų dalyvavo gelbėjimo ir teršimo incidentų likvidavimo pratybose BALEX DELTA 2009, kuriose dalyvavo 15 laivų. Pratybose buvo tikrinamas gebėjimas greitai reaguoti į avarijas ir užtikrinti tinkamą vadovavimą avarijos padarinių likvidavimo operacijai Baltijos jūroje, taip pat buvo tikrinamas operacijoje dalyvaujančių laivų tarpusavio bendradarbiavimas, ryšio sistemos veikimas. BALEX DELTA pratybos reguliariai rengiamos nuo 1989 metų. BJAAK Automatinės identifikavimo sistemos duomenimis, Baltijos vandenis kasmet skrodžia apie laivų. Praėjusias metais užfiksuotos 135 laivų avarijos, iš jų apie 60 įvyko laivams užplaukus ant seklumos, 41 avarija - laivams susidūrus jūroje. Apie 7 proc. visų per metų laikotarpį užfiksuotų jūroje avarijų sukėlė teršalų išsiliejimą į jūrą KJP štabe lankėsi Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius, kur susitiko su KJP štabo karininkais ir laivų vadais. Vizito metu KJP vadas jūrų kpt. Olegas Mariničius pristatė esamą pajėgų situaciją, užduotis, laivų modernizavimą, Jūrų ir pakrančių stebėjimo tarnybos modernizavimo programas ir jų įgyvendinimą, karininkų ir puskarininkių karjeros planavimo koncepciją, KJP laivų dalyvavimą NATO operacijose ir ateities veiklos planus. Kariuomenės vadas taip pat domėjosi KJP bendradarbiavimu su kitomis valstybės saugumą užtikrinančiomis institucijomis /09-12 štabo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) (vadas kpt. ltn. Vytautas Šakalis). dalyvavo išminavimo operacijoje Open Spirit 09 vykusioje Estijos teritoriniuose vandenyse. Dalyvavo 16 karo laivų iš 10 skirtingų šalių. Vadovavimo ir aprūpinimo laivas Jotvingis turėdamas visus reikalingus pajėgumus šioje minų paieškos ir nukenksminimo operacijoje vykdė laivo-vadavietės funkcijas. Jame įsikūrė operacijos štabas, iš kurio buvo 258 / Karinės jūrų pajėgos /

260 vadovaujama operacijoje dalyvaujantiems priešmininės kovos laivams. Laivas Jotvingis taip pat aprūpindavo kuru ir vandeniu operacijoje dalyvavusius laivus. Operacijoje Open Spirit 09 dalyvavo 16 karo laivų iš dešimties šalių. Operacijos metu buvo išžvalgytos 67 kvadratinės jūrmylės jūros dugno ir surasta 90 vienetų nuo I-ojo ir II-ojo pasaulinių karų likusių jūrinių minų KJP lankėsi Jungtinės Karalystės pirmasis jūrų lordas ir JK karališkojo laivyno Štabo viršininkas admirolas seras Markas Stanhope. Susitikimo su KJP vadu jūrų kpt. Olegu Mariničiumi metu buvo aptarti iš Jungtinės Karalystės įsigyjamų priešmininės kovos laivų projektas, šios šalies priešmininių laivų dalyvavimas išminavimo operacijose Lietuvos vandenyse, taip pat Lietuvos KJP karių ruošimo galimybės Jungtinėje Karalystėje bei šios šalies karo laivų vizitų Klaipėdos uoste klausimai ir kitos bendradarbiavimo galimybės /25 JAV Karinių jūrų pajėgų kvietimu KJP vyr. puskarininkis vyr. psk. Gediminas Zabitis Europos Karinių jūrų pajėgų Globalinės jūrinės partnerystės seminare EURASIA PARTNERSHIP CAPSTONE 2009, vykusiame Kretos Atvykęs švartuojasi JAV karo laivas USS JOHN L. HALL / Karinės jūrų pajėgos / 259

261 KJP lankėsi Lietuvai akredituotų užsienio šalių gynybos atašė grupė. Karinėse jūrų pajėgose lankėsi JAV ambasadorė Lietuvai ponia Anne E. Derse. saloje (Graikija), skaitė paskaitas apie šiuolaikinį nekarininkų korpuso vaidmenį profesinėje jūrinėje aplinkoje KJP lankėsi Lietuvai akredituotų užsienio šalių gynybos atašė delegacija. Svečiai aplankė KJP štabą, kur susipažino su KJP veikla ir organizacija, apžiūrėjo Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą. Vizitas baigėsi Karo laivų flotilėje esančių karo laivų lankymu /8 KJP vadas jūrų kpt. Olegas Mariničius dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų karo laivyno koledže (Niuporte, Rodo Ailendo valstija) vykusiame tarptautiniame jūrų pajėgų vadų simpoziume, kur buvo nagrinėti kovos su piratavimu, pasaulinio atšilimo ir jo įtakos laivybai bei bendradarbiavimo užtikrinant saugumą jūroje klausimai. Susitikęs su kitų valstybių karinių jūrų pajėgų vadais, Lietuvos KJP vadas aptarė dvišalio bendradarbiavimo aspektus /29 Štabo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42), (vadas kpt. ltn. Vytautas Šakalis) dalyvavo karinėse pratybose Baltijos jūroje Northern Coasts 2009, kuriose dalyvavo 40 karo laivų, orlaivių, specialių pajėgų vienetų ir kitų dalyvių iš 12 šalių /24 Klaipėdos uoste su draugišku vizitu lankėsi JAV Karinio jūrų laivyno karo laivas USS JOHN L. HALL. Vizito metu JAV laivo vadas ir JAV ambasados darbuotojai susitiko su Klaipėdos miesto meru ir Lietuvos KJP vadu, JAV jūrininkai dalyvavo Melnaragės paplūdimio valyme, lankėsi vaikų globos namuose Rytas, Klaipėdos senelių globos namuose CARITAS, susitiko su Jūrų kadetų mokyklos auklėtiniais ir Karinių jūrų pajėgų vadų kursų klausytojais, taip pat vyko priėmimai ir sportinės varžybos tarp Lietuvos KJP ir JAV karo laivo įgulos karių KJP karininkų klube dimisijos flotilės admirolas, pirmasis Lietuvos KJP vadas Raimundas Baltuška pristatė savo parašytą ir naujai išleistą knyga Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas. Knygos pristatyme t. p. dalyvavo Vilniaus universiteto prof. Rimas Žaromskis, Klaipėdos universiteto prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas. Diskusiją vedė Lietuvos KJP štabo viršininkas kmd. Artūras Stankaitis. Knygoje Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas apžvelgiama Lietuvos laivyno istorija plačiame Baltijos jūros regiono 260 / Karinės jūrų pajėgos /

262 istorijos kontekste, aptariama Lietuvos laivyno dabartis ir perspektyvos. Šiame leidinyje pateikiama iki šiol mažai žinomų istorinių faktų apie lietuvių protėvių jūreivystę, jos klestėjimo ir nuopuolio laikotarpius, šiuolaikinio tautinio laivyno kūrimą Karinėse jūrų pajėgose lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė Lietuvai ponia Anne E. Derse. Ambasadorė susitiko su KJP vadu jūrų kpt. Olegu Mariničiumi, susipažino su KJP veikla ir organizacija, aplankė Jūrų gelbėjimo koordinacinį centrą ir Karo laivų flotilę /27 KJP štabe, vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos Karinių jūrų pajėgų vadų susitikimas. Darbinio susitikimo metu Lietuvos KJP vadas jūrų kpt. Olegas Mariničius su kolegomis - Latvijos KJP vadu jūrų kpt. Rimantu Štrimaičiu (Rimants Štrimaitis) ir Estijos KJP vadu jūrų kpt. Igoriu Schvede - aptarė Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą pagal BALTRON projektą ir kitus klausimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai išvažiuojamojo posėdžio Klaipėdoje metu, lankėsi KJP patruliniame laive P12 Dzūkas, kur jiems buvo pristatytos laivo techninės galimybės ir funkcijos paieškos ir gelbėjimo, bei teršalų likvidavimo laivas Šakiai dalyvavo Lietuvos vandenyse vykusiose pirmosiose bendrose Lietuvos Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro ir Būtingės naftos terminalo planinės kovos su naftos tarša pratybose. Pratybų tikslas buvo patikrinti tarnybų, dalyvaujančių kovoje su naftos tarša, gebėjimą operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją, užkertant kelią tolimesniam naftos teršalų plitimui bei organizuojant jų surinkimą, taip pat įvertinti tarnybų bendradarbiavimą ir darbo koordinavimą, bei techninį apsirūpinimą ir ryšius. Pratybos vyko pagal iš anksto suplanuotą scenarijų, kurio metu buvo imituojamas naftos išsiliejimo įvykis prie Būtingės terminalo plūduro, todėl atsakingos tarnybos į įvykio rajoną iškvietė reikiamas pajėgas, kurios lokalizavo išsiliejusią naftą, vykdė išsiliejusios naftos dreifavimo sustabdymą ir naftos teršalų surinkimą bei nesurinktų naftos teršalų likvidavimą dispergentų pagalba Klaipėdos Vitės kapinėse vyko Jungtinės Karalystės karių, žuvusių I pasulinio karo metu pagerbimo ceremonija LR vyriausybes nutarimu, dėl nebetinkamumo naudojimui dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo nuspręsta nurašyti ir likviduoti laivą F m. pastatytas laivas KJP Koviniame laivu divizione tarnavo nuo 1992 m Lietuvos kariuomenės dienos proga Klaipėdos mieste vyko šventiniai renginiai. Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje aukotos Šv. mišiomis už Lietuvos kariuomenę I pasauliniame kare žuvusių britų karių pagerbimas Vitės kapinėse. Klaipėdos įgulos karių rikiuotė Teatro aikštėje Lietuvos kariuomenės dienos proga. / Karinės jūrų pajėgos / 261

263 ir karius, vyko Klaipėdos įgulos dalinių paradas Klaipėdos miesto gatvėmis iki Teatro aikštės, kur vyko dalinių šventinė rikiuotė. Rikiuotei vadovavo Klaipėdos įgulos viršininkas jūrų kpt. Olegas Mariničius. Karius pasveikino LR Seimo narys Vytautas Grubliauskas ir kiti garbūs asmenys. Po rikiuotės Teatro aikštėje vyko karių ir visuomenės bendravimo valandėlė, grojo KJP orkestras, buvo skanaujama kareiviška koše ir karšta arbata KJP karo laivų flotilėje įvyko iškilminga KJP padalinių karių rikiuotė, kurios metu buvo padėkomis bei medaliais paskatinti nusipelnę kariai KJP laivui M-51 Kuršis vykdant planinius karinius mokymus jūroje, 5,7 jūrmylės (apie 10 km.) nuo kranto linijos, 23 m. gylyje buvo aptikta aviacinė bomba, turinti apie 50 kg sprogstamojo užtaiso. Šis antrojo pasaulinio karo laikų keliantis grėsmę žvejybai ir kitai ekonominei veiklai jūroje objektas buvo sunaikintas laive esančių povandeninių veiksmų komandos narų pagalba Suėjo 1-ieji metai kai KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) nuolat budi ir yra parengtyje bet kurią akimirką reaguoti į pranešimus, susijusius su paieškos ir gelbėjimo ir teršimo incidentų likvidavimu. Per 2009 metus šis centras gavo 72 pranešimus apie įvairius su paieškos ir gelbėjimo bei taršos incidentais susijusius įvykius. Į 32 iš jų buvo reaguota organizuojant paieškos ir gelbėjimo operacijas, kurių metu buvo išgelbėti 54 asmenys, septyni asmenys nebuvo rasti. Devyniolika iš organizuotų paieškos ir gelbėjimo operacijų vyko Kuršių mariose, kitos organizuotos paieškos ir gelbėjimo operacijos vyko Klaipėdos uoste ir jūroje. Per 2009 metus taip pat buvo organizuotos 9 taršos likvidavimo operacijos, 7 iš jų vyko Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras reagavo į 8 kitus įvykius, susijusius su laivų gedimais, kreipimaisis dėl pagalbos jūroje ir Kuršių mariose, galimais taršos incidentais, gaisrų laivuose ir kitais įvykiais metais buvo gauti septyni klaidingi pranešimai dėl nelaimės signalo, pagalbos suteikimo skęstantiems laivams, piratų atakos. Išsiaiškinus situaciją šie pranešimai buvo paneigti, ir pripažinti kaip žmogiškosios klaidos Karinės jūrų pajėgos kartu su Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija organizavo tradicinį kasmetinį Klaipėdos miesto žmonių Kalėdinį susibūrimą Teatro aikštėje. Renginyje apsilankiusieji buvo vaišinami žuviene, grikių koše ir karšta arbata, galėjo pasišildyti prie šventinio laužo. Kalėdinį pasveikinimą atliko Klaipėdos etnokultūros centro atlikėjai, renginio kalėdinę nuotaiką kūrė Karinių jūrų pajėgų kapelionas KJP Laivūnų klubo nariai su labdaringa akcija aplankė Šilalės rajono Pajūrio miestelio vaikų globos namus. Karo jūrininkai apžiūrėjo vaikų namus, susirinkusiems vaikams surengė Lietuvos karinių jūrų pajėgų pristatymą, įteikė atvežtas dovanas, pasakojo apie jūrininkų tarnybos kasdienybę. Vaikų namų auklėtiniai karo jūrininkams surengė trumpą koncertėlį. Po koncertinio renginio kariai buvo pavaišinti vaikų paruoštomis vaišėmis. KJP Laivūnų klubo nariai su labdaringa akcija aplankė Jūrės miestelio (Šilalės raj.) vaikų namus. 262 / Karinės jūrų pajėgos /

264 Karinės jūrų pajėgos 2010 metai

265 /15 KJP kariai dalyvavo 87-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinių minėjimo renginiuose. KJP kariams buvo skaitoma istorinė paskaita apie 1923 metų sausio 15 d. Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos įvykius. Sausio d. naktį KJP kariai, Vadų kursų klausytojai dalyvavo tradiciniame kasmet rengiamame naktiniame žygyje pėsčiomis Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais maršrutu Priekulė-Rimkai. Sausio 15 d. Klaipėdos Skulptūrų parke prie paminklo, Laisvės kovų dalyviams atminti KJP kariai kartu su kitais Klaipėdos įgulos kariais ir miesto visuomenės atstovais minėjo 87-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines naujas patrulinis laivas P14 su Lietuvos KJP karių įgula (vadas kpt. ltn. Jonas Vyšniauskas) grįžo iš Danijos ir prisišvartavo Karo ir Kruizinių laivų terminale, Klaipėdoje. Tai jau trečias tokio tipo laivas, iėjęs į KJP sudėtį KJP minėjo Valstybės atkūrimo dieną. Daliniuose buvo iškilmingai pakeltos valstybinė, istorinė ir KJP vėliavos, apdovanoti nusipelnę kariai. Karius sveikino Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. Olegas Mariničius KJP ir kitų Klaipėdoje dislokuotų dalinių kariai, šauliai, valstybės sienos apsaugos, teritorinės muitinės ir policijos pareigūnai dalyvavo šventose mišiose už Lietuvos Valstybę Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Iš čia, KJP orkestro iškilmingų maršų vedama, rikiuotė žygiavo centrinėmis miesto gatvėmis iki Atgimimo aikštės, kur iškilmingai buvo pakelta valstybinė vėliava, giedama tautinė giesmė. Patrulinio laivo P14 grįžimas į Klaipėdą /02-18 Klaipėdoje vyko KJP karių krepšinio čempionatas. Čempionate dalyvavo 6 komandos atstovaujančios Karinių jūrų pajėgų padalinius. Finale, dėl čempiono vardo susitiko N42 Jotvingis ir jungtinė Priešmininių laivų diviziono komandos. KJP čempione 264 / Karinės jūrų pajėgos /

266 Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos specifiką Lietuvos kariuomenės vadui pristato JPST viršininkas kmdr. Renius Pleškys. Patrulinio laivo P14,,Aukštaitis inuguracija. Paskirtas laivo vadas kpt. ltn. Jonas Vyšniauskas. Kaip bendradarbiavimo tęstinumo simbolis Biržų savivaldybės perduodama laivo F12 Aukštaitis lenta. tapo jungtinė Priešmininių laivų diviziono komanda. Čempionų gretose naudingai žaidė vyr. ltn. R. Preimantas, ir jrv. R. Šimkus. N42 Jotvingis komanda užėmė garbingą antrąją vietą. Šioje komandoje geru žaidimu pasižymėjo ltn. T. Mameniškis ir jrv. E. Paplauskis. Komandos užėmusios 1-3 vietas čempionate buvo apdovanotos atminimo taurėmis ir garbės raštais. Komandos nariai - medaliais Karo laivų flotilėje ir Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyboje su darbiniu vizitu lankėsi Lietuvos Kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius. Karo laivų flotilėje Kariuomenės vadui buvo pristatyta Karo laivų flotilės veikla, jos vystymosi perspektyvos, karo laivų galimybės, parodytas naujausias Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas P14. Kariuomenės vadas apžiūrėjo Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos Valdymo centrą ir Jūrų koordinacinį gelbėjimo centrą bei Klaipėdos jūros stebėjimo postą Melnragėje. Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyboje Kariuomenės vadui buvo pristatyta Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos veikla, vystymosi perspektyvos, aptartos bendradarbiavimo su kitomis valstybės tarnybomis galimybės Į atsargą iškilmingai išleistas tarnybą baigęs KJP vadas jūrų kpt. Olegas Mariničius. Už ilgametę tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir svarų asmeninį indėlį stiprinant Krašto apsaugą ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius jūrų kpt. O. Mariničiui įteikė vardinę dovaną ir pareiginę vėliavą. Ceremonijos metu į atsargą išleidžiamas KJP vadas jūrų kpt. O. Mariničius apėjo KJP padalinių rikiuotę ir atsisveikino su kariais. Jūrų kpt. O. Mariničius KJP tarnavo nuo 1992 metų /03-10 KJP Mokymo centre vyko Bazinis jūreivio kursas (I-oji laida), kuriame dalyvavo 15 Karo laivų flotilės bei Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos karių. Bazinis jūreivio kursas yra skirtas neseniai tarnybą Karinėse jūrų pajėgose pradėjusiems kariams. Šių kursų metu kariai įgyja bazinių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kurios būtinos tarnaujant KJP padaliniuose. Kursų metu kariai susipažino su darbo saugos reikalavimais laive, laivų sandara, jūrinių laivų klasifikacija, komandomis ir signalais laive, išmoko rišti jūrinius mazgus, naudotis gelbėjimo priemonėmis, dalyvavo kovos už laivo gyvybingumą pratybose Kruizinių ir karo laivų terminale vyko iškilminga naujo patrulinio laivo P14 inauguracijos ir,,aukštaičio vardo suteikimo ceremonija. Renginyje dalyvavo Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, užsienio šalių diplomatinio korpuso Lietuvoje atstovai, / Karinės jūrų pajėgos / 265

267 Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius, KJP vado pareigas l. e. kmd. Artūras Stankaitis, kitų kariuomenės pajėgų, dalinių vadai, Biržų rajono savivaldybės delegacija. Taip pat ši šventė simbolizavo sėkmingą visų trijų patrulinių laivų P11 Žemaičio, P12 Dzūko ir P14 Aukštaičio įsigijimo iš Danijos projekto pabaigą Karo laivu flotilėje įvyko laivo F12 vėliavų nuleidimo ceremonija, simbolizuojanti šio laivo išvedimą iš Kariniu jūrų pajėgų Karo laivų flotilės sudėties. Laivo F12 istorija: 1979 m. pastatytas Kijevo (Ukraina) laivų statykloje; 1980 m. lapkritį perduotas SSRS Juodosios jūros karo laivynui (Sevastopolyje); m. vykdė kovines užduotis SSRS Baltijos jūros karo laivyno sudėtyje; Kovos už gyvybingumą pratybos m. rugsėjo 30 d. pavadintas Komsomolec Latviji ; 1992 m. lapkritį iš Liepojos SSRS Baltijos karinio laivyno perduotas i Lietuvos pakrančių apsaugos rinktinės Atskirąjį laivų divizioną; tarnavo Lietuvos KJP, pavadintas,,aukštaičiu. Buvę KJP laivo F12 vadai: m. kmd. A. Andrušaitis m. jūrų kpt. O. Mariničius m. kmd. Eugenijus Valikovas m. kpt. ltn. Darius Pocius m. kpt. ltn. Tadas Jablonskis /31 KJP štabe vyko Tarptautinė išminavimo jūroje operacijos Open Spirit 2010 pradinė planavimo konferencija. Atstovai iš 5 šalių aptarė pradinius tarptautinės operacijos planavimo klausimus. KJP Mokymo centro Bazinio jūreivio kurso klausytojai dalyvauja Kovos už laivo gyvybingumą mokymuose. Su fregata F12,,Aukštaitis atsisveikina buvusieji įgulos nariai ir laivo vadai. 266 / Karinės jūrų pajėgos /

268 /04-01 Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) vykdė paieškos ir gelbėjimo teorinės pratybas, kurių metu buvo tikrinamas JGKC budėtojų pasiruošimas reaguoti į įvairias galimas situacijas, susijusias su paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimu ir koordinavimu Karo laivų flotilėje vyko iškilminga KJP vado flotilės admirolo Kęstučio Macijausko inauguracijos ceremonija, kurioje dalyvavo Kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius, kariuomenės pajėgų vadai /03 4 Lietuvos KJP atstovai (2 karininkai ir 2 seržantai) turėjo galimybę kaip įgulos nariai pabūti JAV Ticonderogara klasės raketiniame kreiseryje VICKSBURG (CG69), kuriuo iš Škotijos grįžo į Klaipėdą. Kelionės metu kariai susipažino su šio laivo organizacijos struktūra ir įgulos kasdienine darbo rutina, dalyvavo jungtinėse pratybose jūroje /07 Klaipėdos uoste su draugišku vizitu lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų Karinio laivyno karo laivas USS VICKSBURG (CG 69). Vizito metu JAV laivo vadas ir JAV ambasados darbuotojai susitiko su Klaipėdos miesto meru ir Lietuvos KJP vadu. JAV jūrininkai kartu su Lietuvos KJP kariais dalyvavo Melnragės ir Girulių paplūdimių valyme, tvarkė Klaipėdos sutrikusio vystimosi kūdikių namų aplinką, taip pat vyko priėmimai ir sportinės varžybos tarp Lietuvos KJP ir JAV karo laivo įgulos karių. Pagerbė per II-ąjį pasaulinį karą Macikų kaime (Šilutės raj.) žuvusius JAV karius /05-13 KJP Mokymo centre vyko Bazinis jūreivio kursas, kurį baigė 13 Karo laivų flotilės bei Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos karių /21 Minų paieškos ir nukenksminimo laivas M52 Sūduvis, vadovaujamas kpt. ltn. Karolio Lileikio, dalyvavo Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykstančiuose tarptautiniuose kariniuose mokymuose Baltic Fortress 2010 ( Baltijos Tvirtovė 2010 ). Šių mokymų tikslas yra tarptautinių Baltijos šalių jaunesniųjų štabo karininkų kursų klausytojų baigiamasis įvertinimas realių karinių mokymų aplinkoje, taip pat jūrinių įgūdžių tobulinimas karo laivų įguloms. Mokymuose dalyvavo 5 BALTRON o ir papildomai mokymams priskirti Lietuvos ir Latvijos KJP karo laivai. Mokymus organizuoja ir jiems vadovauja Baltijos šalių Fl. adm. Kęstutis Macijauskas grįžta į KJP vado pareigas. Lietuvos ir JAV karo jūrininkai tvarkė Klaipėdos sutrikusio vystimosi kūdikių namų aplinką. / Karinės jūrų pajėgos / 267

269 Mokymo centro Bazinio jūreivio kurso gelbėjimo pratybos. Mokymo centro Narų rengimo pratybos. II-oji bazinio jūreivio kurso karių laida su Mokymo centro instruktoriais. 268 / Karinės jūrų pajėgos /

270 tarptautinių jaunesniųjų štabo karininkų kursų klausytojai, stebimi Baltijos eskadros štabo. Pratybų metu tobulinami manevravimo, šaudymo, išminavimo, laivų konvojavimo, laivų sulaikymo jūroje, paieškos ir gelbėjimo ir pagalbos suteikimo jūroje įgūdžiai, taip pat stebimas ir tobulinamas štabo karininkų reagavimas į besikečiančią situaciją imituojant karinę operaciją jūroje esant karinio konflikto scenarijui, terorizmo grėsmių aplinkoje. Mokymai atliekami pagal NATO doktrinas ir procedūras /05-21 KJP Mokymo centro Narų rengimo skyrius vykdė kontroliuojamo avarinio išnėrimo iš nuskendusios technikos kursą. Kursą baigė 2 Karinių oro pajėgų (KOP) orlaivių įgulų karių grupės (iš viso 14 karių). Kiekviena grupė praėjo 2 savaičių mokymo kursą. Kurso metu kariai susipažinę su nardymo teorija atliko praktinius nardymus baseine, įsisavindami standartinę naro ekipuotę. Kurso pabaigoje kiekvienas kurso klausytojas galėjo atlikti savarankišką išnėrimą iš 5 m. gylio ir pripūtęs gelbėjimo liemenę nuplaukti 100 m. iki kranto Klaipėdoje Kruizinių ir karo laivų terminale vyko Partizanų pagerbimo ir kariuomenės-visuomenės dienos šventiniai renginiai. Šventė prasidėjo KJP vadų kursų priesaikos ceremonija, kurios metu kario priesaika Lietuvai prisiekė 18, o karininko priesaika 12 Karinių jūrų pajėgų vadų kursų klausytojų. Ceremonijoje dalyvavo KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas, Lietuvos jūreivystės instituto direktorius prof. dr. Viktoras Senčila, kiti garbingi svečiai ir karių artimieji. Po ceremonijos koncertavo KJP orkestras, lankytojai turėjo progą susipažinti su Klaipėdos įgulos dalinių ginkluote, technika, karjeros kariuomenėje galimybėmis Klaipėdoje įvyko pirmasis KJP 3x3 krepšinio čempionatas, kuriame dalyvavo 5 komandos. Čempionato nugalėtoja tapo visas rungtynes laimėjusi laivo N-42 Jotvingis komanda Lietuvos vandenyse vyko bendros planinės Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro ir Būtingės naftos terminalo kovos su naftos tarša pratybos, kuriose dalyvavo paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo laivas Šakiai JAV Jūrų laivyno akademija baigė Justinas Žukauskas Kurmaičių tvenkinyje (Kretingos raj.) vyko KJP sportinės žūklės čempionatas. Čempionate dalyvavo 14 dalyvių iš įvairių KJP tarnybų. Asmeninėje įskaitoje nugalėtoju tapo - kpt. ltn. Tomas Lažaunykas (Logistikos tarnyba). Komandinėje įskaitoje nugalėtojais tapo - Logistikos tarnybos I-oji komanda. KJP Vadų kursų I kurso studentai prisiekia Tėvynei. Partizanų pagerbimo ir kariuomenės-visuomenės dienos šventinis renginys Kruizinių ir karo laivų krantinėje / Karinės jūrų pajėgos / 269

271 /2 KJP štabe vyko Tarptautinės išminavimo jūroje operacijos Open Spirit 2010 ( Atvira dvasia 2010 ) galutinė planavimo konferencija, kurioje dalyvavo atstovai iš 10 šalių /25 Baltijos eskadrai (BALTRON) priskirtas minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis (M52) (vadas kpt. ltn. Karolis Lileikis) dalyvavo tarptautinėse karinėse pratybose Baltijos jūroje BALTOPS 2010, kuriose dalyvavo 36 karo laivai iš 14 skirtingų NATO ir nepriklausiančių NATO šalių /06 Bendradarbiaujant su Nacionaliniu kraujo centru 13 laivo N42 Jotvingis ir 4 laivo P11 Žemaitis kariai savanoriškai dalyvavo kraujo donorystės akcijoje Lietuvos KJP karininkai baigė Baltijos šalių jaunesniųjų štabo karininkų kursus, vykusius Rygoje KJP karininkų klubo atstovai aplankė 3 sunkiai besiverčiančias klaipėdiečių daugiavaikes šeimas ir perdavė joms nupirktų baldų už 1800 lt klubo narių suaukotų lėšų KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas atstovavo Lietuvos kariuomenę Ventspilyje (Latvija) vykusioje tarptautinių karinių pratybų BALTOPS 2010 svečių dienoje, kur kartu su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleriu ir kitų šalių kariniais atstovais stebėjo karių ir technikos išsilaipinimo iš jūros pusės operacijos galimybes Ventspilio paplūdimyje metų birželio mėnesį KJP vadų kursus baigė 16-oji laida. Vienuolikai Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų buvo suteikti atsargos leitenanto laipsniai bei navigacinės kovinės dalies vado arba elektromechaninės kovinės dalies vado kvalifikacija /13 KJP orkestras (vadovaujamas Prano Memėno) dalyvavo Tauragėje vykusioje 5-ojoje Lietuvos kariuomenės orkestrų šventėje, kurioje dalyvavo 5 Lietuvos kariuomenės ir 5 Tauragės apskrities orkestrai KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas, KJP kariai bei orkestras dalyvavo Tautos gedulo ir vilties dienos minėjime Klaipėdoje KAM įsakymu KJP vado adjutantas vyr. psk. Michailas Karpuzovas paskiriamas tarnauti į Karinio atstovo prie NATO ir ES padėjėjo administravimui ir informacijos apsaugai pareigas. KJP vadas tarptautinėse pratybose BALTOPS 2010 Latvijoje. Baltijos šalių KJP karininkai baigę jaunesniųjų štabo karininkų kursus Rygoje. 270 / Karinės jūrų pajėgos /

272 Laivas,,Šakiai taršos jūroje likvidavimo pratybose. KJP karinis pučiamųjų orkestras nuolatinis visų švenčių palydovas. Birželio 14 Tautos gedulo ir vilties diena /18 KJP vyr. puskarininkis vyr. psk. Gediminas Zabitis dalyvavo Latvijos kariuomenės puskarininkių - instruktorių mokykloje Cesyje vykusiame Baltijos šalių vyriausiųjų puskarininkių seminare, kuriame pristatė Lietuvos KJP jūreivių - puskarininkių specialistų rengimo sistemą, karjeros galimybes, BALTRON bendradarbiavimo ypatumus bei specialistų kvalifikacijos kėlimo Lietuvos KJP aktualijas /07-01 LR teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko Karo laivų flotilės mokymai, kuriuose dalyvavo patruliniai laivai Žemaitis (P11), Aukštaitis (P14), Sėlis (P32), paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas Šakiai, kateris H21. Buvo atliekamos laivų manevravimo formuotėse, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir antiteroristinės gynybos, laivo pažeidėjo apžiūros ir sulaikymo, paieškos ir gelbėjimo, taršos lokalizavimo bei likvidavimo, laivų tempimo ir logistinių atsargų papildymo jūroje bei kitos procedūros /07-01 LR KAM įsakymu KJP vado adjutantas vyr. psk. Michailas Karpuzovas paskirtas į Lietuvos karinio atstovo prie NATO ir ES padėjėjo pareigas NATO centrinėje institucijoje Briuselyje Sėkmingai pabaigusiam studijas JAV jūrų laivyno akademijos absolventui Justinui Žukauskui buvo suteiktas leitenanto laipsnis Krašto apsaugos ministro įsakymu pasikeitė KJP padalinių vadai. KJP štabo viršininku paskirtas kmd. Arūnas Mockus, Karo laivų flotilės vadu kmd. Artūras Stankaitis ir vadovauti Jūros koordinaciniam gelbėjimo centrui paskirtas kmd. Artūras Andrušaitis Karo laivų flotilėje vyko KJP atkūrimo dienos paminėjimo ceremonija, kurios metu buvo apdovanoti nusipelnę kariai, buvusiems ir esamiems KJP laivų vadams buvo įteikti laivų vadų ženklai. / Karinės jūrų pajėgos / 271

273 Krašto apsaugos ministerijoje jūrų kapitono laipsnis suteiktas Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos viršininkui kmd. Reniui Pleškiui KJP laivas Šakiai dalyvavo tarptautinėse paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo pratybose RU-POL-LIT SAREX 2010, kurios vyko pietrytinėje Baltijos jūros dalyje ir kurias koordinavo Rusijos Kaliningrado paieškos ir gelbėjimo centras. Jose dalyvavo 11 laivų ir keturi orlaiviai iš Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos. Jūrų kapitono karinis laipsnis suteikiamas Reiniui Pleškiui Baltijos jūroje vyko iškilminga ceremonija žuvusiems jūroje atminti. Ceremonijos metu į Baltijos jūrą iš KJP laivo P14 Aukštaitis buvo nuleisti vainikai, skirti visiems, žuvusiems jūroje atminti. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Laivų rikiuotei, kurioje dalyvavo apie 30 laivų, vadovavo KJP paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas Šakiai. KJP jūreiviai kraujo donorystės akcijos dalyviai /08-01 Paminėtos Lietuvos karo laivyno įkūrimo 75-osios metinės, kurios sutapo su Klaipėdoje vykusia Jūros švente. KJP orkestras ir reprezentacinis būrys dalyvavo iškilmingoje uosto ir jūrinių organizacijų eisenoje, KJP orkestras koncertavo daugelyje miesto vietų, visi norintieji galėjo apsilankyti kai kuriuose KJP laivuose, KJP štabe veikė paroda, skirta Lietuvos karo laivyno įkūrimo istorijai ir KJP raidai po nepriklausomybės atkūrimo /07-03 Klaipėdoje vyko KJP mažojo futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 7 komandos. Čempionato nugalėtoja tapo Logistikos tarnybos komanda /28 Patrulinis laivas Žemaitis (P11), vadovaujamas kpt. ltn. Audriaus Venskūno, dalyvavo Baltijos jūroje prie Danijos krantų vykusiose tarptautinėse pratybose DANEX Tuo pat metu Lietuvos laivas su kitais laivais dalyvavo Danijos karališkojo karo laivyno 500 metų sukakties minėjimo renginiuose Kopenhagoje. Vainikai žuvusiems jūroje pagerbti. Akcijos dalyvė Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 272 / Karinės jūrų pajėgos /

274 /14 KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas dalyvavo Europos Karinių jūrų laivynų vadų (CHENS - Chiefs of European Navies) susitikime, vykusiame Kopenhagoje (Danija). Čia buvo aptarti Europos šalių Karinius jūrų laivynus liečiantys strateginiai klausimai, bendros ir vieningos Europos jūros stebėjimo sistemos, piratavimo problemos ir kiti klausimai. Taip pat dalyvauta Danijos karališkojo karo laivyno 500 metų sukakties minėjimo renginiuose /25 Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje vyko BALTRON ui priskirtų laivų mokymai, kuriuose buvo tikrinamas pasiruošimas tarptautinei išminavimo operacijai Atvira dvasia 2010 (angl. Open Spirit 2010 ). Mokymuose dalyvavo Lietuvos KJP minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis (M52) ir po 1 Latvijos ir Estijos KJP laivą /25 KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras organizavo tarptautines HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos) inicijuotas teršimo incidentų likvidavimo pratybas BALEX DELTA Pratybose dalyvavo 7 taršos likvidavimo laivai iš 7 šalių. Lietuvai pratybose atstovavo KJP laivas Šakiai, KOP sraigtasparnis Mi-8 bei AB ORLEN Lietuva Būtingės terminalo pajėgos. Pratybų metu buvo patikrinta, kaip veikia šalių HELCOM narių reagavimo į taršos incidentus sistema, ryšio sistemos, taip pat vertintas taršos likvidavimo laivų gebėjimas veikti išvien bei susipažinta su jų galimybėmis ir pajėgumais /09-08 Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje vyko didžiausios nuo 2008 metų tarptautinės išminavimo pratybos Atvira dvasia 2010 (angl. Open Spirit 2010 ). Lietuvos KJP organizuotose pratybose dalyvavo 16 karo laivų ir 3 narų komandos iš 10 valstybių. Lietuvai atstovavo priešmininis laivas M52 Sūduvis ir patruliniai P11 Žemaitis, P14 Aukštaitis bei KJP Povandeninių veiksmų komanda. Rugpjūčio 1 d. minimos 75-osios Lietuvos karo laivyno įkūrimo metinės. Kariuomenės vadas gen. mjr. A. Pocius ir KA ministrė R. Juknevičienė pratybų jūroje,,open Spirit 2010 svečiai. / Karinės jūrų pajėgos / 273

275 Buvo išžvalgyta daugiau kaip 85 kv. jūrmylių (apie 300 kv. km) jūros dugno ploto, aptikti ir sunaikinti 7 sprogmenys (jūrinės minos, torpeda, giluminė bomba ir kt.), taip pat aptikti bei dugno duomenų bazėse pažymėti 36 jūrinių minų inkarai ir 187 kiti objektai. Per pratybas vyko įvairūs oficialūs, kultūriniai ir sportiniai renginiai krante: laivų vadų susitikimas sau Klaipėdos miesto meru, KJP vadovybe, futbolo varžybos tarp įvairių šalių laivų įgulų, II-ajame pasauliniame kare žuvusių karių pagerbimas Prie Tautos kančios memorialo Klaipėdoje vyko Prancūzijos gynybos ettache Lietuvoje inicijuota ceremonija, skirta pagerbti nuo praėjusių karų nukentėjusius visų tautų žmones, kurioje dalyvavo Prancūzijos ambasados Lietuvoje atstovai, po išminavimo jūroje pratybų Atvira Dvasia 2010 viešintis Prancūzijos karo laivo vadas su įgulos nariais bei Lietuvos KJP atstovaujantis kmd. Artūras Andrušaitis ir KJP reprezentuojančio būrio kariai /15 Klaipėdos uoste lankėsi JAV karinio jūrų laivyno 6-osios flotilės vadovybės laivas USS Mount Whitney. JAV kariai kartu su Lietuvos KJP kariais ir KJP Laivūnų klubo nariai tradiciškai surengė paramos projektą Klaipėdos vaikų globos namuose Rytas, tvarkė aplinką, atnaujino pastato fasadą. Po darbų, vaikų namų auklėtinių, JAV ir Lietuvos karių bendravimas tęsėsi prie organizuotų vaišių /16 KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas su oficialiu vizitu lankėsi Lenkijoje kur susitiko su Lenkijos KJP vadu Portsmute (Jungtinė Karalystė) įvyko naujo Lietuvos KJP laivo M53 Skalvis perdavimo Lietuvai ceremonija. Laive pirmą kartą suplevėsavo KJP ir Tvirtovės vėliavos. Laivo M53 vadu paskirtas kmd. ltn. Andrius Kaikaris /29 Taline (Estijoje) vyko eilinis Baltijos šalių KJP vadų susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas. Susitikimo metu buvo aptartas bendradarbiavimas pagal BALTRON projektą ir kiti darbiniai klausimai Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykloje prasidėjo nauji 4-verių metų KJP vadų kursai. Iš daugiau kaip 50 dalyvauti kursuose pareiškusių norą laivavedžio ar laivų mechaniko specialybes besimokančių studentų, po išlaikytų fizinio pajėgumo normatyvų, sveikatos patikrinimo ir galutinės atrankos buvo atrinkta 20 kursų klausytojų ir 5 kandidatai /10-08 KJP Mokymo centre įvyko pirmasis Karo laivo artileristo kursas, kurį baigė 10 Karo laivų flotilės karių. Toks kursas yra pirminis etapas ruošiant laivo artileristus, suteikiant jiems bazinių žinių apie karo laivų ginkluotės sistemas, jų valdymą bei JAV laivas USS Mount Whitney įeina į Klaipėdos uostą. Lietuvos ir JAV karo jūrininkai pagerbia II pasaulinio karo belaisvius amerikiečius, žuvusius Macikuose (Šilutės raj.). 274 / Karinės jūrų pajėgos /

276 Mokymo centro Vadų kursų studentai vasaros karo lauko stovykloje Palangoje. I-oji laivo artileristo kurso laida. Centre MC viršininko pavaduotojas kmdr. ltn. Gintautas Jurgaitis ir kurso pagrindinis instruktorius lvn. Tomas Donauskas. aptarnavimą, vėliau juos specializuojant tam tikro tipo artilerinės laivų ginkluotės valdymui. Šį kursą vedė Mokymo centro specialistas lvn. Tomas Donauskas, laivo artileristo kursus baigęs JAV karo laivyno mokykloje Jungtinėje Karalystėje esantis Lietuvos KJP laivas M53,,Skalvis pirmą kartą išėjo į jūrą bandymams /06 Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko KJP laivų taktiniai mokymai, kuriuose dalyvavo minų paieškos ir nukenksminimo laivas M52 Sūduvis, patruliniai laivai P11 Žemaitis ir P32 Sėlis, bei KOP sraigtasparnis. Mokymų metu buvo atliekamos ir tobulinamos karo laivų manevravimo formuotėse, minų paieškos ir nukenksminimo, saugaus koridoriaus jūrinių minų lauke nustatymo ir laivų formuotės pravedimo juo procedūros. Taip pat vyko kovos su vandens įsiveržimu ir ugnimi laive ir pagalbos suteikimo kitiems laivams pratybos, naktinių šaudymų jūroje bei laivų darbo su sraigtasparniu mokymai. Pagrindinis mokymų tikslas buvo patikrinti laivų kovinį pasirengimą ir tobulinti KJP laivų gebėjimą vykdyti bendras operacijas jūroje vientisame junginyje. Mokymuose didelis dėmesys buvo skiriamas NATO procedūrų vykdymui bei operacinės anglų kalbos naudojimui tarp KJP laivų Lietuvos KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras sustiprintoje sudėtyje kartu su Brėmeno (Vokietija) jūrų gelbėjimo koordinaciniu centru koordinavo žmonių evakavimo ir gaisro gesinimo operaciją kelte DFDS LISCO GLORIA, kuris vyko iš Kylio į Klaipėdos uostą, ir kuriame kilo didelis gaisras. Gelbėjimo operacijos metu visi kelte buvę 236 žmonės buvo evakuoti iš degančio laivo ir Vokietijos keltu nugabenti į Kylio uostą. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo 10 laivų /19 KJP Mokymo centre vyko laivo akustiko kursas, kurį baigė 3 Karo laivų flotilės kariai. Šis teorinis bazinių povandeninės akustikos žinių diegimo kursas yra skirtas kariams, kurių tarnyba susijusi su jūrinių minų ir kitų pavojingų povandeninių objektų paieška akustiniais įrenginiais. Kursų metu kariai gavo teorinių žinių apie povandeninės akustikos pagrindus, jūrinių minų ir jų sensorių tipus, / Karinės jūrų pajėgos / 275

277 po vandeniu skleidžiamų garso bangų tipus ir šaltinius bei saugos reikalavimus. Taip pat susipažino su minų paieškos identifikavimo bei sunaikinimo technika - sonarais, jų rūšimis, povandeniniais robotais, bei jų panaudojimo ypatybėmis /22 Klaipėdos mokymo įstaigoms minint vaikų kultūros dienas, skirtas tarptautiniams jūrininkų metams, Karo laivų flotilę aplankė daugiau kaip 270 įvairių Klaipėdos mokyklų moksleivių ir juos lydinčių mokytojų. Vaikai susipažino su KJP užduotimis, struktūra ir veikla, apsilankė karo laivuose ir susipažino su karo jūrininkų tarnyba , 10 KJP karių lankėsi Šilalės Pajūrio ir Klaipėdos Rytas vaikų globos namuose, kur pristatė KJP veiklą, bei organizavo vaikų piešinių projektą Piešiu Karines jūrų pajėgas /19 JAV Karinių jūrų pajėgų kvietimu KJP vyr. puskarininkis vyr. psk. Gediminas Zabitis dalyvavo Europos Karinių jūrų pajėgų globalios jūrinės partnerystės - Eurazijoje 2010 (angl. Naval Forces Europe s Global Maritime Partnership - Eurasia Partnership Capstone 2010) darbiniame seminare, kuriame skaitė paskaitas seminaro klausytojams /23 Klaipėdos įguloje ir KJP vyko renginiai, skirti paminėti Lietuvos karių dieną. KJP kariams buvo pravesta srž. Audriaus Vitkausko istorinė paskaita,,kariuomenės atkūrimas 1918 m. ir kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, Klaipėdos koncertų salėje vyko šventinis KJP orkestro koncertas, įkurį buvo pakviesti visi Klaipėdos regione tarnaujantys kariai ir KAS darbuotojai. Karo laivų flotilėje įvyko iškilminga KJP padalinių rikiuotė, kurios metu KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas tarė sveikinimo kalbą bei įteikė apdovanojimus tarnyboje nusipelniusiems kariams. Priešmininis laivas M53 pakeliui į Lietuvą atsisveikina su gimtosios Anglijos krantais. 276 / Karinės jūrų pajėgos /

278 Atplaukęs iš Jungtinės Karalystės su Lietuvos KJP 20-ies karių įgula ir Klaipėdoje, Karo laivų flotilėje, prisišvartavo pirmasis (iš dvejų) Hunt klasės minų paieškos ir nukenksminimo laivas M53. Nuo 2010 metų birželio laivo M53 įgula, vadovaujama kmd. ltn. Andriaus Kaikario, Jungtinės karalystės Falmoutho jūrų uoste prižiūrėjo laivo atnaujinimo ir modernizavimo darbus ir intensyviai ruošėsi laivo perėmimui. Laivo perėmimas vyko pagal parengtą mokymų programą, kurios metu įgulos nariai buvo paruošti saugiai eksploatuoti laivą, valdyti ir prižiūrėti ginkluotės ir kitas sistemas. Įgulos nariams išėjus mokymus, laivas buvo bandomas jūroje atliekant naujos įrangos patikrinimus, o kariai tobulino modernios laivo įrangos valdymo įgūdžius. Laivo atnaujinimo ir modernizavimo projektas apėmė visapusiškai atnaujintus laivų korpusus, patobulintą laivo valdymą ir ekonomiškumą pakeitus senas jėgaines naujomis, įdiegtos vienos iš naujausių pasaulyje minų paieškos ir naikinimo užduočių vykdymui reikalingos priemonės: sonarai, vadovavimo ir valdymo bei minų naikinimo sistemos. Naujieji,,Hunt klasės laivai numatyti vykdyti reguliarią jūros dugno žvalgybą, minų paieškos ir nukenksminimo operacijas, vykdyti patruliavimą jūroje, paieškos ir gelbėjimo užduotis. Laivai numatyti priskirti NATO greitojo reagavimo pajėgų nuolatinės parengties kovos su minomis junginiui ir dalyvauti šio junginio minų paieškos ir nukenksminimo operacijose Krašto apsaugos ministerijoje jūrų kapitono laipsnis suteiktas KJP štabo viršininkui komandorui Arūnui Mockui. Patruliniam laivui P11,,Žemaitis paieškos ir gelbėjimo pratybose talkina KOP sraigtasparnis MI Teatro aikštėje Klaipėdoje vyko tradicinis ir kasmetinis bendrai Karinių jūrų pajėgų ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos organizuojamas tradicinis Klaipėdos miesto žmonių Kalėdinis susibūrimas. / Karinės jūrų pajėgos / 277

279 I-oji laivo akustiko kurso laida. Iš kairės MC Specialistų rengimo skyriaus viršininkas kpt. ltn. Valdas Kiškis ir pagrindinis kurso instruktorius lvn. Albinas Jonikaitis. KJP vyr. puskarininkis vyr. psk. Gediminas Zabitis tarp savo kolegų JAV laivyno puskarininkių tarptautinės konferencijos metu. Renginio metu visi apsilankiusieji nemokamai galėjo pasivaišinti Logistikos tarnybos paruošta žuviene, gardžia koše su mėsa ir karšta arbata, bendrai kartu pabūti, pasišildyti prie šventinio laužo bei apmastyti besibaigiančius metus. Renginyje dalyvavo Klaipėdos miesto meras, KJP vadas fl. admirolas Kęstutis Macijauskas ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra Puoselėdami gražią tradiciją palaikyti glaudžius ir šiltus santykius su Šilalės rajono Pajūrio miestelio vaikų globos namais, KJP Laivūnų klubo nariai artėjant Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams su dovanomis ir vaišėmis apsilankė Šilalės rajono Pajūrio miestelio vaikų globos namuose. Atvykę KJP kariai buvo džiugiai sutikti čia gyvenančių vaikų ir pakviesti į globos namuose vykusią Kalėdinę vakaronę su dainomis, šokiais ir žaidimais, į kuriuos buvo įtraukti ir kariai. Po to atvykę svečiai buvo pakviesti pasivaišinti gardumynais, kuriuos pagamino patys vaikai. Vyko nuoširdus bendravimas tarp karių ir vaikų uosius metus KJP sudėtyje pažymėjo Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC). Per 2010 metus JGKC gavo 51 pranešimą apie įvairius su paieškos ir gelbėjimo bei taršos incidentais susijusius įvykius. Į 16 pranešimų buvo reaguota organizuojant paieškos ir gelbėjimo operacijas, kurių metu buvo išgelbėti 29 asmenys. 2 asmenys nebuvo rasti. 10 iš organizuotų paieškos ir gelbėjimo operacijų vyko Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste, 6 - Baltijos jūroje. Per praėjusius metus JGKC reagavo į 12 vandens taršos atvejų, 9 iš jų vyko Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, kiti Baltijos jūroje. Taip pat JGKC reagavo į 10 kitų įvykių, susijusių su žmonių gelbėjimu, laivų gedimais ir gaisrais juose, kreipimaisis dėl pagalbos suteikimo jūroje ir Kuršių mariose, galimais taršos incidentais ir kitais įvykiais. Jūrų kapitono laipsnis suteiktas KJP štabo viršininkui Arūnui Mockui. KJP Laivūnų asociacijos nariai kasmetiniai svečiai, prieš šv. Kalėdas aplankantys Jūrės (Šilalės raj.) vaikų namų auklėtinius. Tą kartą, švenčių proga buvo suorganizuotas vaikų piešinių konkursas,,piešiu Karines jūrų pajėgas. 278 / Karinės jūrų pajėgos /

280 Klaipėdos uoste lankėsi JAV karo laivas USS VICKSBURG (CG 69). / Karinės jūrų pajėgos / 279

281 Lietuvos patrulinis laivas P11,,Žemaitis bendrose pratybose su Danijos Flyvefisken klasės patruliniais laivais. 280 / Karinės jūrų pajėgos /

282 Karinės jūrų pajėgos 2011 metai

283 Įsigaliojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis buvo pakeisti kareivių (jūreivių), seržantų bei puskarininkių laipsniai. Nekarininkų laipsnių sistemoje atsirado karjeros ir specialistų kategorijos. NATO puskarininkių strategiją ir rekomendacines gaires atitinkanti puskarininkių laipsnių reforma buvo rengiama ir ruošiama įgyvendinti apie 4 metus KJP išminavimo laivas M52 Sūduvis paskirtas 12 mėnesių budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgose (NATO Response Force (NRF-2011)) Vadovavimą Baltijos šalių karinių laivų eskadrai BALTRON (angl. Baltic Naval Squadron) perėmė Lietuva ir jos vadu paskirtas kmd. ltn. Andrius Širvys, 1-erių metų trukmės pareigas perėmęs iš Estijos KJP kmd. Indreko Hansono (Indrek Hanson). Taip pat vienerių metų tarnybą Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų laivų eskadroje pradėjo ir Lietuvos KJP vadovavimo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42), pakeitęs 2010 metais BALTRON e tarnavusį minų paieškos ir nukenksminimo laivą Sūduvis (M52) Lietuva pradeda dalyvauti Europos Sąjungos karinėje jūrų operacijoje prieš piratavimą prie Somalio krantų ATALANTA. Operacijai paskirtas karininkas nuo Lietuvos KJP kmd. ltn. Svajūnas Bandzevičius, kuris paskirtas tarnauti ATALANTA operacinėje vadavietėje Nortvude, Didžiojoje Britanijoje. Štabo ir aprūpinimo laivas N42,,Jotvingis. Operaciją ATALANTA ES pradėjo 2008 m. pabaigoje, reaguodama į ypač išaugusį piratavimų skaičių prie Somalio krantų. Operacijos užduotis - patruliuojant karo laivais Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse apsaugoti humanitarinę pagalbą Somaliui gabenančius laivus, užtikrinti saugią laivybą atgrasant ir sutrukdant piratavimui ir ginkluotam plėšikavimui, sulaikyti jūroje aptiktus piratus. 282 / Karinės jūrų pajėgos /

284 ATALANTA - didžiausia ES karinė operacija, kuriai valstybės skiria kovinius ir kitus pajėgumus. Per dvejus operacijos metus prie jos prisidėjo 22 ES šalys ir keturios ne ES valstybės narės, tarp jų - Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Italija, Ispanija, Švedija, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Ukraina, Suomija, Beneliusko šalys, kt. Operacijoje vidutiniškai dalyvauja maždaug du tūkstančiai karių Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl fizinio ir technologinio nusidėvėjimo nurašyti ir likviduoti KJP patrulinį laivą P33 Skalvis KJP kariai su miesto visuomenės atstovais minėjo 88-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. Sausio d. naktį 40 KJP karių ir Vadų kursų klausytojų dalyvavo tradiciniame kasmet rengiamame naktiniame žygyje pėsčiomis Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais maršrutu Vidmantai-Klaipėda. Sausio 15 d. Klaipėdos Skulptūrų parke žuvusieji kariai buvo pagerbti tylos minute, salvių šūviais, KJP Štabo viršininkas padėjo gėlių vainiką prie paminklo laisvės kovų dalyviams atminti Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos Nidos stebėjimo postas Kuršių mariose užfiksavo nelegalų sienos kirtimą rogėmis iš Rusijos Federacijos į Lietuvos teritoriją į pietryčius nuo Nidos. Šią informaciją KJP perdavė Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Nustatyta, kad sulaikytieji sieną dvejomis savadarbėmis rogėmis kirtę asmenys - 3 Rusijos Federacijos piliečiai KJP vado įsakymu, atsižvelgiant į naujai įsigyjamų,,hunt klasės minų medžiojimo laivų vardų suteikimą, senieji KJP laivai: priešmininis laivas M51,,Kuršis ir patrulinis laivas P33,,Skalvis pervardinti atitinkamai: į priešmininį laivą M51 ir patrulinį laivą P33. Tuo pačiu, atskiru KJP vado įsakymu naujai įsigyjamiems,,hunt klasės laivams M53 ir M54 suteikti vardai: priešmininis laivas M53,,Skalvis ir priešmininis laivas M54,,Kuršis /28 Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko KJP laivų įgulų kovinio rengimo eigos patikrinimas. Dalyvavo aprūpinimo laivas N42 Jotvingis, minų paieškos ir nukenksminimo laivas M53 Skalvis bei patrulinis laivas P12 Dzūkas. Šiuo patikrinimu norima įvertinti, ar efektyviai yra vykdomas laivų vadų, įgulų kovinis rengimas. Kovinio rengimo metu buvo atliekamos ir tobulinamos karo laivų taktinio manevravimo, krovinių iš laivo/orlaivio perdavimo ir priėmimo, antvandeninių ir povandeninių objektų aptikimo ir stebėjimo, kovos su antvandeniniais taikiniais, šaudymų jūroje bei laivo pažeidėjų apklausos ir sulaikymo jūroje procedūros, taip pat vyko paieškos ir gelbėjimo bei pagalbos suteikimo kitiems laivams pratybos /02 KJP štabe vyko NATO jūrinių vienetų vertinimo programos (angl. Maritime Evaluation - (MAREVAL) kursas, kurį vedė NATO instruktoriai iš Vyriausiosios sąjungininkų vadavietės Europoje (SHAPE) ir jūrų komponentų vadaviečių (MCC Northwood, Jungtinė Karalystė ir MCC Naples, Italija). Kurse dalyvavo 18 klausytojų iš Lietuvos ir 7 iš kitų NATO šalių. Kurso tikslas buvo supažindinti klausytojus su NATO jūrinių vienetų vertinimo programa (MAREVAL), supažindinti su efektyvaus vertinimo kriterijais ir rekomendacijomis. Kurso metu buvo gilinamos žinios apie jūrinių vienetų vertinimo planavimą ir vykdymą vadovaujantis NATO doktrinomis ir nustatytais standartais. Išklausę šį kursą, dalyviai tapo sertifikuotais vertintojais pagal MAREVAL programą. NATO jūrinių vienetų vertinimo programa (MAREVAL) - tai karinių vienetų vertinimo pagal NATO standartus sistema. Lietuvos KJP laivai, kurie planuojami budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgose ir/arba dalyvavimui MC Vadų kursų studentai kasmet dalyvauja naktiniame žygyje,,sukilėlių keliais 1923 m. sausio 15 d. įvykusiam Klaipėdos prijungimui prie Lietuvos atminti. Laivo artileristo kursas. Pagrindinis kursų instruktorius št. lvn. Tomas Donauskas. / Karinės jūrų pajėgos / 283

285 NATO junginiuose, rengiami pagal NATO standartus ir vertinami pagal MAREVAL programą Karo laivų flotilėje vyko KJP vėliavos nuleidimo laive P33 ceremonija, simbolizuojanti šio laivo išvedimą iš KJP Karo laivų flotilės sudėties /18 Karo laivų flotilės vyr. puskarininkis, lvn. Andrius Riauka kartu su kitais 9 Lietuvos kariuomenės dalinių vyr. puskarininkiais dalyvavo Vokietijoje, Štrausbergo mieste vykusiame Lietuvos-Vokietijos bendradarbiavimo seminare puskarininkiams. Šio seminaro dalyviams buvo pristatyta Vokietijos puskarininkių korpuso organizacijos struktūra ir uždaviniai, vadovavimo Vokietijos kariuomenei filosofija, Vokietijos karinių pajėgų dalyvavimas misijose. Taip pat seminaro dalyviai dalyvavo susitikimuose su Vokietijos parlamento, karinių pajėgų ir karinių pajėgų profsąjungų atstovais /03 KJP lankėsi Lietuvos kariuomenės vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Arūnas Birbalas, kuris apsilankė KJP štabe ir Karo laivų flotilėje. Susitiko su KJP vadu fl. adm. Kęstučiu Macijausku, KJP vyr. puskarininkiu vyr. lvn. Gediminu Zabičiu, KJP padalinių jūreiviais ir puskarininkiais. Susitikimuose srž. mjr. A. Birbalas kalbėjo Grandinis Seržantas Seržantas Vyresnysis specialistas seržantas Nauji KJP nekarininkų laipsniai Vyresnysis seržantas specialistas apie karių tarnybos naujoves, karjeros ypatumus, etatinių ir siektinų laipsnių pokyčius, aptarė socialines karių aktualijas kariuomenėje ir kt. klausimus. Karo laivų flotilėje vyr. puskarininkis A. Birbalas apžiūrėjo minų paieškos ir nukenksminimo laivą Skalvis (M53), susipažino su laivo techninėmis savybėmis, minų paieškos ir nukenksminimo įranga, ginkluote bei jūreivių gyvenimo sąlygomis laive /08 Lietuvos KJP štabe vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos KJP vadų susitikimas. Darbinio susitikimo metu Lietuvos KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas su Latvijos KJP vadu jūrų kpt. Rimantu Štrimaičiu (Rimants Štrimaitis) ir Estijos KJP vadu jūrų kpt. Igoriu Schvede aptarė Baltijos šalių Karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą pagal BALTRON projektą, sprendė iškilusius darbinius klausimus, susijusius su 2011 metų BALTRON planu ir biudžetu, bei diskutavo apie ilgalaikius bendradarbiavimo planus /10 Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininko pavaduotojas aplinkosaugai, dalyvavo Tarptautinės jūrų organizacijos ir Pasaulio jūrų universiteto rengiamoje konferencijoje Naftos išsiliejimų rizikos valdymas. Konferencijos metu pristatyta įvairių pasaulio valstybių Štabo laivūnas Štabo laivūnas specialistas Laivūnas Vyresnysis laivūnas patirtis dėl naftos išsiliejimų rizikos valdymo, pasirengimo, reagavimo bei bendradarbiavimo įvykus naftos ar kitų kenksmingų medžiagų taršos incidentams jūroje Karo laivų flotilėje Klaipėdoje prisišvartavo antrasis priešinis,,hunt klasės laivas M54,,Kuršis (vadovaujama kmd. ltn. Tado Jablonskio), įsigytas iš Jungtinės Karalystės KJP vado įsakymu priešmininis,,hunt klasės laivas M54,,Kuršis įtrauktas į Priešmininių laivų diviziono sudėtį KJP štabe vyko Baltijos jūros sprogmenų nukenksminimo darbo grupės susitikimas, kuriame dalyvavo Karinių jūrų laivynų atstovai iš 6 šalių (Belgijos, Danijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos). Susitikimo metu buvo aptartos Baltijos jūroje planuojamos išminavimo operacijos, jūros dugno žvalgybos duomenų apsikeitimo formos ir būdai, pabrėžta duomenų rinkimo ir analizavimo veiklos svarba vykdant techninių ir inžinierinių projektų jūroje povandeninius darbus (pvz.: povandeninių elektros kabelių tiesimas tarp valstybių). Baltijos jūros sprogmenų nukenksminimo darbo grupė Švedijos iniciatyva buvo sukurta 2006 m. siekiant apjungti Baltijos jūros ir kitas suinteresuotas šalis jūros dugno duomenų informacijos keitimuisi, analizei ir bendrų pajėgumų sutelkimui, efektyviai vykdyti nuo I ir II pasaulinių karų bei pokario laikotarpio Baltijos jūros dugne likusių jūrinių minų ir kitos nesprogusios amunicijos paieškos bei nukenksminimo operacijas Baltijos jūroje ir tuo užtikrinti laivybos, žvejybos, techninių ir inžinierinių darbų jūroje saugumą KJP lankėsi Lietuvos kariuomenės (LK) ordinaras vyskupas Gintaras Grušas. Vizito metu LK ordinaras aukojo šv. Mišios Klaipėdos įgulos dalinių kariams 284 / Karinės jūrų pajėgos /

286 Karo laivų flotilės svečias Kariuomenės vyr. puskarininkis srž. mjr. Arūnas Birbalas (ketvirtas iš kairės). Karo laivų flotilėje lankėsi Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas. Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Vėliau LK ordinaras lankėsi KJP štabe ir Karo laivų flotilėje, kur susitiko su KJP padalinių kariais, susipažino su KJP istorija, užduotimis, struktūra, turimais laivais ir ginkluote, vykdoma veikla. LK ordinarą vizito metu lydėjo Klaipėdos įgulos karinių dalinių karo kapelionas kpt. Sauliu Noretas ir kiti LK ordinariato kapelionai, kurie KJP štabo, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos Klaipėdos ir Palangos postų, Mokymo centro ir Karo laivų flotilės kariais vedė paskaitas įvairiomis temomis /14 KJP štabe vyko Šiaurės ir Baltijos jūros šalių ryšių plano (angl. NORBAL COMPLAN WS 1-11) darbo grupės susitikimas. Šiame susitikime, kurį organizavo KJP štabo Ryšių ir informacinių sistemų N6 skyrius, dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos ir Norvegijos Karinių jūrų laivynų atstovai. Susitikime buvo svarstomi minėtų šalių Karinių jūrų laivynų jūrinių ryšių sistemų, dažnių suderinamumo klausimai, derinami kranto stočių ir NATO retransliacinių stočių panaudojimo klausimai, diskutuojamas ryšių plano suderinamumas su kitais NATO ryšio planais bei buvo dalijamasi šalių patirtimi iš jūroje vykdytų karinių pratybų ir operacijų ryšių ir informacinių sistemų srityje. Šio susitikimo metu Vokietijos atstovai perdavė vadovavimą Šiaurės ir Baltijos jūros šalių ryšių plano darbo grupei Danijos atstovams Minint pasaulinę Kultūros dieną KJP reprezentuojantis rikiuotės būrys ir KJP orkestras / Karinės jūrų pajėgos / 285

287 dalyvavo Taikos vėliavos pakėlimo ceremonijoje Palangoje, centrinėje miesto aikštėje /18 KJP Mokymo centre vyko pirmasis Laivo radijo ryšio operatoriaus kursas, kurį baigė 10 Karo laivų flotilės bei KJP Ryšių centro karių. Kurso metu kursantams buvo suteiktos bazinės žinios, reikalingos sėkmingai eiti laivų ryšių operatorių pareigas arba ryšininkų pareigas kituose padaliniuose. Kurso klausytojai buvo supažindinti su pagrindinėmis laivų manevravimo komandų perdavimo radijo ryšiu procedūromis, nagrinėjo balso radijo ryšio procedūras bei jų naudojimą lietuvių bei anglų kalbomis. Šį kursą dėstė Mokymo centro specialistų rengimo skyriaus specialistas srž. Darius Docius, kuris yra baigęs daugelį ryšių pakraipos kursų Lietuvoje ir užsienyje bei turintis ilgametę radijo ryšio operatoriaus tarnybos patirtį KJP laivuose /21 Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko Karo laivų flotilės Patrulinių laivų diviziono laivų jūrinių operacijų mokymai,,baltasis balandis 2011, kuriuose dalyvavo laivai Žemaitis (P11),,Dzūkas (P12),,,Aukštaitis (P14), Sėlis (P32) ir KOP sraigtasparnis MI-8. Mokymų metu buvo atliekamos ir tobulinamos įvairios procedūros: manevravimas formuotėse, šaudymas iš laivų artilerinių pabūklų, priešlėktuvinė gynyba, antvandeninės kovos, pagalbos teikimo kitiems laivams pratybos ir laivų darbo su sraigtasparniu mokymai. Pagrindiniai mokymų tikslai buvo patikrinti laivų įgulų kovinį pasirengimą bei tobulinti KJP laivų gebėjimą vykdyti bendras operacijas jūroje vientisame junginyje. Priešmininis laivas M54,,Kuršis Klaipėdoje Kruizinių ir karo laivų terminale vyko Partizanų pagerbimo ir kariuomenės-visuomenės dienos šventiniai renginiai. Šventė prasidėjo KJP vadų kursų priesaikos ceremonija, kurios metu kario priesaika Lietuvai prisiekė 24, o karininko priesaika - 11 Karinių jūrų pajėgų 286 / Karinės jūrų pajėgos /

288 2011 m. pavasarį Mokymo centre debiutavo Laivo radijo ryšio operatoriaus kursas. Lietuvos KJP svečias Lenkijos KJP vadas vice admirolas Tomaszas Mathea as. vadų kursų klausytojų. Ceremonijoje dalyvavo KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas, Lietuvos jūreivystės instituto direktorius prof. dr. Viktoras Senčila, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus, kiti garbingi svečiai ir karių artimieji. Po ceremonijos koncertavo KJP orkestras, muzikinė grupė Viksva, lankytojai turėjo progą susipažinti su Klaipėdos įgulos dalinių ginkluote, technika, veikla, karjeros Lietuvos kariuomenėje galimybėmis, aplankyti KJP laivus. šventės lankytojai buvo vaišinami arbata. Pirmą kartą šventėje pasirodė Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų tarnybos kariai su savo kovine įranga ir Kuršių mariose demonstruojama greitaeige valtimi. Taip pat pirmą kartą šventėje Klaipėdoje savo programą demonstravo Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos kariai JAV Jūrų laivyno akademija baigė Marius Jasmontas Macikų kapinėse (Šilutės raj.) vyko JAV ambasados inicijuota II pasaulinio karo metu žuvusių 3 JAV karių pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvavo JAV ambasadorė Lietuvoje ponia Anne E. Derse, JAV plk. ltn. Steve Timmons, Šilutės rajono meras Virgilijus Pozingis, KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas, karo kapelionas kpt. Saulius Noretas ir KJP reprezentuojančio būrio kariai /02 Karinėse jūrų pajėgose su oficialiu vizitu lankėsi Lenkijos KJP vadas vice admirolas Tomaszas Mathea as ir jį lydinti delegacija. Lenkijos KJP vadas, susitikęs su Lietuvos KJP vadu, aptarė abiejų šalių karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimo klausimus, aplankė KJP valdymo centrą, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą ir Karo laivų flotilę /19 Baltijos eskadrai (BALTRON) priskirtas KJP aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) bei minų paieškos ir nukenksminimo laivas Sūduvis (M52), dalyvavo tarptautinėse karinėse pratybose BALTOPS Pratybos vyko Vokietijos, Lenkijos, Švedijos teritoriniuose vandenyse. Pratybose dalyvavo karo laivai ir orlaiviai iš 14 NATO ir nepriklausiančių NATO šalių. Jas organizavo Jungtinių Amerikos Valstijų karinis laivynas. Pratybų metu buvo atliekamos ir tobulinamos karo laivų manevravimo formuotėse, laivų konvojavimo, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir antiteroristinės gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo bei kitos karinės procedūros Lietuvos teritorinės jūros vandenyse vyko bendros planinės KJP ir Būtingės naftos terminalo kovos su naftos tarša bei paieškos ir gelbėjimo pratybos, kurias organizavo KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Pratybose dalyvavo KJP paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo laivas Šakiai, Būtingės terminalą aptarnaujantys jūriniai vilkikai Soll Tengiz bei TAK su naftos surinkimo priemonėmis, Būtingės apsaugos kateris, taip pat Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis. Šių pratybų tikslas buvo patikrinti tarnybų, dalyvaujančių kovos su naftos tarša bei paieškos ir gelbėjimo organizacijoje, darbo koordinavimą, techninį apsirūpinimą, ryšius, gebėjimą operatyviai reaguoti į susidariusias situacijas: gaisrą laive, naftos taršą bei paiešką ir gelbėjimą jūroje /23 Lietuvoje vyko didžiausios 2011 metų tarptautinės pratybos Gintarinė viltis 2011 (Amber Hope 2011). Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje vyko tarptautinių pratybų jūrinio komponento pratybos, kuriose dalyvavo KJP laivai Skalvis (M53), Kuršis (M54),,,Žemaitis (P11), Aukštaitis (P14), gelbėjimo laivas Šakiai, uosto kateris H21. Šiose pratybose taip pat dalyvavo KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, KJP Povandeninių veiksmų komandos (PVK) kariai, Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų tarnybos kariai, KOP sraigtasparniai. / Karinės jūrų pajėgos / 287

289 Pratybų metu jūriniam komponentui buvo iškelti šie tikslai: dislokuoti laivus jungtiniame operaciniame rajone (Lietuvos teritoriniai vandenys ir išskirtinė ekonominė zona), kur jie pasiekę pilnus operacinius pajėgumus efektyviai vykdytu embargo operacijas, užtikrintų nustatytų jūrinių laivybos kelių saugumą, suvaržytų teroristų ir piratų veiksmus jūroje. Jūrinio komponento pratybos vyko 2 etapais. I-ojo pratybų etapo metu, birželio d., kariai tobulino procedūras, susijusias su taktiniu karo laivų manevravimu formuotėse, antvandeninių objektų aptikimu ir stebėjimu, kova su antvandeniniais taikiniais, jūrinių minų paieška ir nukenksminimu, artileriniais šaudymais jūroje, kt. Šio pratybų etapo tikslas buvo suderinti kelių laivų gebėjimą vykdyti bendras operacijas vientisame junginyje. Kartu su karo laivais šiame etape treniravosi ir pratybų Specialiųjų operacijų bei Oro komponentai. Per II-ąjį pratybų etapą, birželio dienomis, Jūrų pajėgų komponentas veikė pagal iš anksto sukurtą scenarijų. Jo metu Jūrų komponento kariai buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena iš jų atliko pagalbos suteikimo vienai iš pagal scenarijų pramanytai šalių ir gynybos jūroje operacijas. Šiai grupei priklausė 4 anksčiau paminėti laivai, Jūros stebėjimo postai Palangoje, Klaipėdoje ir Nidoje, sekantys padėtį jūroje, ir Specialiųjų operacijų komponentas. Kita grupė vykdantys tariamą puolimą ir diversijas (imituojantys priešą) tai KJP Gelbėjimo ir paieškos laivas,,šakiai, uosto kateris H21 ir KJP Povandeninių veiksmų komandos kariai. Antrąjį pratybų etapą apėmė 2 jūrinės operacijos, kurių metu buvo integruotos netikėtos situacijos, į kurias privalėjo reaguoti tiek laivai, tiek jūrinio komponento štabo personalas. Tai Catfish (Kartžuvė) susijusi su užgrobto laivo apklausa, jo lydėjimu, įgulos išvadavimu, priešininkų neutralizavimu bei nukenksminimu, laivo apžiūra bei jo eskortavimu. Ir sekanti vykdyta operacija First ray (Pirmoji raja) susijusi su jūrinių laivybos kelių išminavimu ir saugaus tranzito per juos užtikrinimu Kretingos kapinėse vyko tarpukario Lietuvos kariuomenės brigados generolo Vlado Nagevičius pagerbimo ceremonija 130-ųjų gimimo metinių proga. Ceremonijos metu Karinių jūrų pajėgų vadas padėjo gėlių prie brigados generolo V. Nagevičiaus kapo, Klaipėdos įgulos karo kapelionas kpt. Saulius Noretas sukalbėjo maldą, buvo uždegta atminimo žvakė. Po priesaikos ceremonijos KJP jaunesniųjų karininkų rengimo I kurso studentus šventina Klaipėdos įgulos kapelionas kpt. Saulius Noretas. Liepos 4 d. KJP gimtadienis. Karinis apdovanijimas įteikiamas atsargos srž. Valdui Žalpiui. 288 / Karinės jūrų pajėgos /

290 laivų flotilės,,hunt klasės minų medžiojimo laive M54,,Kuršis ir Standarflex klasės patruliniuose laivuose /08-01 Klaipėdos uoste su draugišku vizitu lankėsi JAV Karinio laivyno laivas USS CARR (FFG-52). Vizito metu laivo vadas ir JAV ambasados atstovai susitiko su Klaipėdos miesto meru ir KJP vadu. JAV jūrininkai kartu su KJP kariais aplankė,,ryto vaikų globos namus, kur su vaikais ir tarp abiejų šalių karių buvo žaidžiamos krepšinio varžybos /30 KJP kariai ir laivai dalyvavo Klaipėdoje vykusiuose jūrų šventės renginiuose. KJP orkestras ir KJP reprezentuojantis būrys dalyvavo Jūros šventės atidarymo renginiuose Baltijos jūroje vyko iškilminga ceremonija žuvusiems jūroje atminti. Ceremonijos ir žygio į Baltijos jūrą metu iš KJP aprūpinimo laivo Jotvingis (N42) ir paieškos ir gelbėjimo laivo Šakiai buvo nuleisti vainikai, skirti visiems, žuvusiems jūroje atminti. 23 uosto laivų rikiuotei vadovavo laivas N42 Jotvingis. KJP su lankėsi LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai priešakyje su komiteto vadovu Arvydu Anušausku Tarptautinių pratybų,,gintarinė viltis 2011 jūrinio komponento štabą, įsikūrusį Klaipėdos jūros stebėjimo poste Melnragėje aplankė Krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė ir tarptautinių pratybų vadovybės atstovai - Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas, Gintarinė Viltis 2011 pratybų direktorius plk. ltn. Vilmas Šatas, l. e. SOP vado pareigas ir kiti karininkai. Pratybų jūriniam komponentui vadovaujantis kpt. ltn. Darius Pocius atvykusiai vadovybei pristatė pratybų,,gintarinė viltis 2011 jūrinio komponento situaciją Karinėse jūrų pajėgose apsilankė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, pirmininkaujami Arvydo Anušausko. Komiteto nariai buvo supažindinti su KJP vykdomomis užduotimis, padalinių vykdoma veikla užtikrinant Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje kontrolę. Apsilankė Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos Valdymo centre, Jūros gelbėjimo koordinavimo centre, kur susipažino su šio padalinio vykdomomis paieškos ir gelbėjimo funkcijomis, bei Karo /10 KJP paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas Šakiai dalyvavo trišalėse taršos likvidavimo pratybose RU-POL-LIT 2011, vykusiose Gdansko įlankoje, Baltijos jūroje. Pratybas, kurias organizavo Gdynios (Lenkija) Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, dalyvavo 8 laivai ir 2 orlaiviai. Pratybų metu buvo imituojama tanklaivio avarija jūroje ir reaguojant į sumodeliuotą situaciją vykdomi 3 šalių (Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos) koordinuoti veiksmai likviduojant tariamo jūros užteršimo pasekmes /18 KJP aprūpinimo laivas Jotvingis (N42), minų paieškos ir nukenksminimo laivai Sūduvis (M52), Kuršis (M53), Skalvis (M54) ir Latvijos minų paieškos ir nukenksminimo laivas M 05 Viesturs dalyvavo Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusiose BALTRON junginio pratybose jūroje SQEX II/11. / Karinės jūrų pajėgos / 289

291 Pratybų tikslai buvo integruoti priskirtus laivus į junginio sudėtį, patikrinti laivų junginio pasiruošimą vykdyti priskirtas užduotis, gerinti ryšio tarp laivų ir jiems vadovaujančio štabo organizaciją, vystyti BALTRON štabo pasiruošimą planuoti ir vykdyti BALTRON junginio užduotis /16 4 Lietuvos KJP atstovai stažavosi Jungtinių Amerikos Valstijų karinių jūrų pajėgų fregatoje USS CARR (FFG-52). Praktikos laive metu Lietuvos KJP jūrininkai pagal savo specialybes buvo priskirti į laivo navigacinę, elektromechaninę ir kovines dalis. Tapę JAV karinio laivo įgulos nariais ir dalyvaudami kasdienėje jos veikloje, KJP kariai susipažino su USS CARR laivo organizacija, darbo specifika ir tradicijomis, dalyvavo kovos už laivo gyvybingumą pratybose bei kitose vidinėse laivo pratybose, taip pat stebėjo laivo artilerinio šaudymo pratybas jūroje ir laivo sraigtasparnio treniruotes. Praktikos metu Lietuvos jūrininkai su JAV laivu aplankė Rygos (Latvija), Baltysko (Rusija) ir Gdynios (Lenkija) uostus. Po trumpalaikės laivų įgulų personalo pasikeitimo praktikos JAV kariniame laive, Lietuvos kariai puikiai vertino gautą patirtį bei žinias, taip pat teigė pasiekę puikų tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą su laivo įgulos nariais /21 KJP prisidėjo prie vieno didžiausių 2011 metais Klaipėdoje ir vieno įspūdingiausių buriavimo renginių Baltijos jūroje Didžiųjų burlaivių regatos (angl.: The Culture 2011 Tall Ships Regata ), kurioje dalyvavo 30 burlaivių. KJP orkestras dalyvavo regatoje dalyvavusių burlaivių įgulų parade Klaipėdos miesto gatvėmis. Rugpjūčio 21 d. koordinuotai išlydint burlaivius iš Klaipėdos uosto, paradui vadovavo KJP operacijų planavimo karininkas kmd. ltn. Tomas Skurdenis. Iš uosto išplaukusiems ir jūroje išsirikiavusiems burlaiviams starto signalą lenktynėms davė KJP laivas Žemaitis (P11), išlydėdamas juos link sekančio regatos uosto /21 Dalyvaudamas Didžiųjų burlaivių regatos programoje, lydėdamas burlaivius iš Klaipėdos į Suomijos uostą Turku, Klaipėdos uoste su draugišku JAV karo laive USS CARR praktiką atliko ltn. Justinas Žukauskas (kairėje) ir kpt. ltn. Egidijus Krasauskas. Praktika JAV karo laive USS CARR. Jrv. Mindaugas Kaminskas (antras iš kairės) su kolega JAV jūrininku. 290 / Karinės jūrų pajėgos /

292 vizitu lankėsi Suomijos karinių jūrų pajėgų laivas Halli, regatoje atliekantis komunikacijos ir laivo saugumo funkcijas. Laivo vadas ir burlaivių regatos žygio vadas susitiko su Klaipėdos miesto meru ir KJP vadu /26 KJP Mokymo centro Narų rengimo skyriaus instruktoriai, vadovaujami ats. kpt. ltn. Valerijaus Krisikaičio, atlikdami kvalifikacinius nardymus Baltijos jūroje, dalyvavo Klaipėdos universiteto vykdomuose moksliniuose Baltijos jūros dugno tiriamuosiuose darbuose. Kariai dirbo jūroje apie 3 km nuo kranto, m gylyje, imdami neseniai atrasto jūros dugne esančio priešistorinio miško pavyzdžius /31 KJP paieškos, gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivas Šakiai bei KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro atstovas dalyvavo tarptautinėse teršimo incidentų Rikiuotėje KLF Patrulinių laivų diviziono laivai. likvidavimo pratybose BALEX DELTA Kasmetinės HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos) inicijuotos pratybos vyko Baltijos jūroje prie Bornholm o salos (Danija). Jas organizavo Danijos karališkasis karinis jūrų laivynas. Dalyvavo 14 laivų iš 8 šalių ir 1 Danijos orlaivis. Taip pat dalyvavo virš 20 pratybų stebėtojų ir vertintojų grupė, sudaryta iš Danijos, Suomijos ir Lietuvos atstovų. Pagal pratybų scenarijų buvo imituojama tanklaivio avarija ir įvykęs naftos išsiliejimas jūroje. Organizuotas taršos likvidavimo pajėgumų iškvietimas iš užsienio valstybių, siekiant užkirsti kelią į jūrą išsiliejusiai naftai pasiekti krantą. HELCOM duomenimis 2011 metais šalys, esančios prie Baltijos jūros, turėjo daugiau kaip 45 jūrinius taršos likvidavimo laivus, kurie, gavę signalą apie pagalbos būtinybę esant teršimo incidentui Baltijos jūroje, galėjo pasiekti naftos išsiliejimo incidento vietą per 6-48 val. HELCOM teigimu, Automatinės identifikavimo sistemos duomenimis, Baltijos vandenis kasmet skrodžia daugiau kaip laivų. Per 2009 metus daugiau kaip 251 milijonų tonų naftos buvo pervežta Baltijos jūra m. Baltijos jūroje užfiksuotos 105 laivų avarijos, iš jų apie 38 įvyko laivams užplaukus ant seklumos, 34 avarijos laivams susidūrus jūroje. Apie 7 proc. visų per metų laikotarpį užfiksuotų jūroje avarijų sukėlė teršalų išsiliejimą į jūrą. HELCOM duomenimis, du iš penkių didžiausių incidentų Baltijos jūroje nuo 2001 m. buvo 2001 metais Baltic Carrier laivo 2,700 tonų naftos išsiliejimas bei 2003 metais laivo Fu Shan Hai 1,200 tonų išsiliejimas /09-03 KJP aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) ir 8 Povandeninių veiksmų komandos narai dalyvavo Latvijos teritoriniuose vandenyse, Irbe sąsiauryje, vykusiose tarptautinėse jūros dugno išminavimo pratybose Open Spirit Pratybose dalyvavo 20 karo laivų ir 3 narų komandos iš 11 šalių, iš viso daugiau kaip 800 karių.pagrindinis pratybų tikslas buvo sumažinti jūrinių minų ir kitų sprogstamųjų užtaisų, likusių nuo I ir II pasaulinių karų bei pokario laikotarpio, keliamą pavojų ir taip padidinti laivybos saugumą Baltijos jūroje. Šiose pratybose laivas Jotvingis (N42) atliko pratybų vadavietės funkcijas, taip pat operacijoje dalyvaujančius laivus aprūpino kuru ir vandeniu. KJP Povandeninių veiksmų komandos narai šiose pratybose vykdė minų paiešką priekrantės zonoje, kur vandens gylis apriboja išminavimo laivų darbą, taip pat vykdė ankščiau jūros dugne rastų kontaktų galimų jūrinių minų identifikavimą ir neutralizavimą. / Karinės jūrų pajėgos / 291

293 /31 vyko KJP jaunesniųjų karininkų I kurso rengimo mokymų 10 parų karinės lauko pratybos. Šių pratybų metu buvo praktiškai įtvirtinamos pirmo KJP jaunesniųjų karininkų rengimo kurso, egzaminus išlaikiusių ir kario priesaiką davusių,studentų žinios ir ištvermė. Lauko pratybų metu studentai buvo praktiškai mokomi pėstininkų taktikos subtilybių, supažindinami su karo inžinerija, krašto apsaugos statutais, topografija, medicina, šaudyba ir ginklais. Praktinių pėstininkų taktikos pratybų metu klausytojai buvo mokomi žygio būdų, suplanuotos bei staigios puolimo ir gynybos operacijos, pasalos būdų, žvalgybos, stebėjimo, kovos patrulio ir kitų taktikos elementų. Ištvermei patikrinti stovyklos metu vyko 15 kilometrų naktinis žygis smėlėta trasa su pilna ekipuote. Jūrinio rengimo metu klausytojai šešiairkle valtimi turėjo įveikti apie 7 jūrmylių atstumą (12,964 km) Baltijos jūroje. Nepaisant lauko pratybų metu buvusių nepalankių oro sąlygų, šis jūrinio rengimo etapas buvo vienas mėgiamiausių būsimųjų jūrų karininkų užsiėmimų lauko pratybų metu. Visi 22 lauko pratybose dalyvavę klausytojai įgijo nemažai praktinių žinių ir sėkmingai užbaigė KJP jaunesniųjų karininkų rengimo mokymų pirmąjį kursą. Lauko pratybas vykdė KJP jaunesniųjų karininkų rengimo mokymų instruktoriai ats. kpt. ltn. Vytautas Bardauskas, vyr. srž. Giedrius Sabaliauskas, vyr. srž. Nerijus Rentauskas vadovaujami Mokymo centro vadų kursų viršininko kmd. ltn. Gintauto Jurgaičio /23 KJP patrulinis laivas Aukštaitis (P14) ir Baltijos šalių priešmininės kovos laivų eskadrai (BALTRON) priskirtas štabo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) dalyvavo tarptautinėse karinėse pratybose Danex/ Šiauriniai krantai 2011 (angl. Northern Coasts 2011 ), kurios vyko centrinėje ir vakarinėje Baltijos jūros dalyse, Vokietijos ir Danijos vandenyse. Pratybose dalyvavo 50 karinių laivų, taip pat orlaiviai, specialiųjų operacijų ir kitų pajėgų kariniai vienetai iš 19 šalių. Šiomis pratybomis buvo siekiama gerinti karinių jūrų pajėgų, oro ir specialiųjų operacijų pajėgų ir jiems vadovaujančių štabų gebėjimus bendrai veikti krizių atvejais. Pagal pratybų scenarijų kariniai vienetai buvo suskirstyti į dvi grupes, iš kurių viena imitavo puolimą, kita - pagalbos teikimą užpultajai šaliai. Mokymuose taip pat buvo tobulinami karo laivų manevravimo, laivų konvojavimo, taip pat artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės gynybos ir operacijų prieš nestandartines kovos priemones, paieškos ir gelbėjimo jūroje, jūros dugno išminavimo ir kiti veiksmai. KJP jaunesniųjų karininkų rengimo I kurso studentai lavina lyderiavimo ir komandinio darbo įgūdžius audringoje jūroje /28 KJP štabe vyko KJP vado fl. adm. Kęstučio Macijausko, Latvijos KJP vado jūrų kpt. Rimanto Štrimaičio ir Estijos KJP vadą susitikime pavaduojančio kmd. Ivo Värk susitikimas. Darbinio susitikimo metu vadai pasidalino informacija apie šalių Karinių jūrų pajėgų padarytą pažangą 2011 metais, aptarė 2011 metų Baltijos šalių KJP bendradarbiavimą pagal BALTRON projektą bei klausimus, susijusius su 2012 metų BALTRON planu ir biudžetu, skiriamu eskadros vadovybės personalui ir laivams. Susitikimo metu Lietuvos KJP vadas perleido Latvijos KJP vadui 1-erius metus trukusį operacinį vadovavimą BALTRON ui. 292 / Karinės jūrų pajėgos /

294 Štabo ir aprūpinimo laivas N42,,Jotvingis dalyvauja Didžiųjų burlaivių regatos palydoje. / Karinės jūrų pajėgos / 293

295 JAV Karinio laivyno laivas USS CARR (FFG-52) Klaipėdoje. 294 / Karinės jūrų pajėgos /

296 Latvijos teritoriniuose vandenyse, Irbės sąsiauryje vyko tarptautinės jūros dugno išminavimo pratybose Open Spirit / Karinės jūrų pajėgos / 295

297 DLK Butigeidžio dragūnų mokomojo bataliono aktų salėje karo kapelionas kpt. Saulius Noretas Klaipėdos įgulos kariams pristatė į Klaipėdą demonstravimui atvežtą Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Paveikslo pristatymui ir susikaupimo valandai susirinkusius Klaipėdos įgulos Karinių jūrų pajėgų, Butigeidžio dragūnų mokomojo bataliono, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 3-osios rinktinės ir Karo policijos Klaipėdos įgulos karius kapelionas Kpt. Saulius Noretas supažindino su paveikslo istorija, bei pakvietė visus susirinkusius bendrai maldai KJP štabe lankėsi Lietuvoje su oficialiu vizitu viešintis Švedijos kariuomenės vadas gen. Sverker Göranson ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius. Vizito metu svečiams buvo pristatyta KJP veikla, svečiai aplankė KJP valdymo centrą ir JGKC. Švedijos kariuomenės vadas pasirašė KJP garbės svečių knygoje, taip pat Švedijos kariuomenės vadas su Karinių jūrų pajėgų vadu apsikeitė reprezentacinėmis organizacijų plaketėmis Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykloje prasidėjo 4-verius metus trunkantys KJP jaunesniųjų karininkų rengimo mokymai naujai priimtiems I kurso studentams. Iš 45 dalyvauti mokymuose pareiškusių norą laivavedžio ar laivų mechaniko specialybės besimokančių studentų, po išlaikytų fizinio pajėgumo normatyvų, sveikatos patikrinimo ir galutinės atrankos buvo atrinkta 20 mokymų klausytojų ir 3 kandidatai. Tai 21-oji jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojų laida nuo 1993 metų. Pastebėta tendencija, kad studentų susidomėjimas KJP jaunesniųjų karininkų rengimo mokymais auga /10-28 KJP Mokymo centre vyko pirmasis Laivo seržanto kursas. Šis kursas skirtas tarnybos patirtį sukaupusiems KJP kariams nuo grandinio (OR-4) iki štabo laivūno (OR-8) karinio laipsnio. Šį kursą pradėjo ir baigė 8 įvairių KJP padalinių kariai. Laivo seržanto kurso tikslas - parengti dvasiškai ir pilietiškai brandų KJP nekarininkų korpuso karį, sugebantį organizuoti, planuoti ir vykdyti nustatytas individualias ir kolektyvines užduotis. Kurso metu kariai gilino ir tobulino savo žinias, apimant daugelį karinio ir jūrinio rengimo sričių. Paskaitos ir praktiniai užsiėmimai buvo vedami šiomis temomis: ginkluotė ir šaudyba, radijo ryšiai, karių metodinis KJP kariai Šiluvos atlaiduose. Kapelionas kpt. Saulius Noretas Klaipėdos įgulos kariams pristato Gailestingojo Jėzaus paveikslą. 296 / Karinės jūrų pajėgos /

298 KJP vado fl. adm. K. Macijausko susitikimas su Švedijos kariuomenės vadu gen. Sverker Göranson. Karo laivo seržanto kursas. Gelbėjimosi pratybos jūroje. Karo laivo seržanto kursas. Etiketo užsiėmimai karo laive. rengimas, Lietuvos kariuomenės drausmės, rikiuotės ir karinių ceremonijų bei karo laivo statutai, vadovavimo pagrindai ir lyderio ugdymas, karo psichologija, jūrinės teorijos ir praktika, jūrų teisė, kova už laivo gyvybingumą, logistika, darbuotojų saugos ir sveikatos laive reikalavimai, priešgaisrinė sauga, aplinkosauga, estetinis lavinimas, fizinis rengimas. Kursų baigiamajame etape kariams buvo organizuotos gelbėjimo pratybos, kuriose su patruliniu laivu,,dzūkas (P12) išėjus į jūrą, buvo atlikti praktiniai veiksmai su individualiomis ir kolektyvinėmis gelbėjimo priemonėmis. Siekiant ugdyti kursantų pedagoginius įgūdžius ir žinias, kursantai rotacijos pagrindu buvo skiriami pratybų vadovais ir pagal paskirtas temas privalėjo vesti teorines bei praktines pratybas. Su paskirtomis užduotimis kariai susitvarkė puikiai. Laivo seržanto kursą baigusiems klausytojams buvo įteikti kurso baigimo pažymėjimai KJP lankėsi Lietuvos kariuomenės vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Arūnas Birbalas.Susitikęs su KJP vadu fl. adm. Kęstučiu Macijausku, l.e.p. KJP vyriausiuoju puskarininkiu lvn. Andriumi Riauka, svečias aptarė KJP jūreivių-puskarininkių korpuso tarnybos specifiką ir su ja susijusius aktualius klausimus. Vėliau LK vyr. puskarininkis apsilankė įvairiuose KJP padaliniuose, kur bendravo su jūreiviais ir puskarininkiais jiems aktualiais tarnybos klausimais /21 KJP vadas fl. adm. K. Macijauskas dalyvavo JAV karinio laivyno koledže Newport e vykusiame 20-ąjame tarptautiniame Karinių jūrų pajėgų vadų simpoziume, kurio tema buvo Saugumo ir gerovės užtikrinimas, vykdant bendradarbiavimą jūrinėje srityje. Simpoziume dalyvavo Karinių jūrų pajėgų ir pakrančių apsaugos pajėgų vadai iš 118 pasaulio valstybių. Tokie tarptautiniai Karinių jūrų pajėgų vadų simpoziumai organizuojami nuo 1969 metų ir vyksta JAV karinio laivyno koledže kas 2-eji metai. Į juos susirenka daugelio pasaulio valstybių KJP ir pakrančių apsaugos pajėgų vadai. Šiuose simpoziumuose iškeltos diskusijos, vėliau, istorinėje perspektyvoje, lėmė sėkmingą tarpusavio bendradarbiavimą daugelyje jūrinių sričių: kovoje su piratavimu, suteikiant pagalbą nelaimės atvejais ir dalyvaujant humanitarinėse operacijose, vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas, įskaitant povandeninių laivų gelbėjimo operacijas, planuojant ir vykdant koalicines karines operacijas ir vykdant bendrus veiksmus teisėsaugos srityje, užkertant kelią ginklų, narkotikų gabenimui, prekybai žmonėmis bei žvejybos ir taršos pažeidimams. / Karinės jūrų pajėgos / 297

299 /28 5 KJP ir 8 KOP kariai dalyvavo Kauno technologijos universiteto organizuotose Radiolokacinių sistemų operatorių kursuose. Šis kursas KJP kariams buvo pasiūlytas ir organizuotas vykdant KJP ir KOP tarpusavio bendradarbiavimą, tame tarpe ir kartu abipusiai naudingai bendradarbiaujant rengiant techninio profilio specialistus /10 KJP su oficialiu vizitu lankėsi Airijos KJP vadas kmd. Mark Mellett ir jį lydinti delegacija. Svečias susitiko su Lietuvos KJP vadu fl.adm. Kęstučiu Macijausku, susipažino su Lietuvos KJP veikla, apžiūrėjo KJP valdymo centrą ir JGKC, apsilanė KLF laivuose ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, kur susipažino su Lietuvos KJP jaunesniųjų karininkų rengimo sistema. Šio vizito metu buvo pasikeista abiejų šalių Karinių jūrų pajėgų patirtimi, aptariamos aktualijos. Tai antras Airijos KJP vado apsilankymas Lietuvos KJP po 2008 m., kai lankėsi Airijos KJP vadas fl. adm. Frenkas Lynčas ir jį lydinti delegacija /10 KJP JGKC vyko trišalis Lietuvos KJP JGKC, Lenkijos ir Rusijos paieškos ir gelbėjimo tarnybų susitikimas, kurio metu aptarta trijų šalių įgyta patirtis organizuojant ir vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo bei taršos jūroje likvidavimo operacijas, taip pat buvo aptartos 2011 m. įvykusios bendros tarptautines jūrų gelbėjimo ir taršos likvidavimo pratybos Baltijos jūroje ir 2012 metais planuojamos pratybos. laivų flotilės laivus kaip vientisą junginį, galintį bendrai atlikti užduotis ir vykdyti bendras operacijas jūroje. Mokymų metu buvo atliekamos ir tobulinamos įvairios procedūros, tokios kaip taktinis karo laivų manevravimas, šaudymas iš laivų artilerinių pabūklų bei lengvosios ginkluotės, priešlėktuvinės gynybos ir antvandeninių objektų aptikimas ir stebėjimas, gynyba nuo asimetrinės grėsmės, kova su antvandeniniais taikiniais, logistinių atsargų iš laivo/orlaivio perdavimas ir priėmimas jūroje bei kitos karinės ir jūrinės praktikos procedūros. Laivų įgulų nariai vykdė kovos už laivo gyvybingumą pratybas. Taip pat vyko pagalbos teikimo kitiems laivams pratybos ir laivų darbo su sraigtasparniu mokymai /07 KJP Mokymo centre įvyko laivo akustiko kursas, kurio jau 3-čią laidą baigė 4 KJP Karo laivų flotilės kariai. LK vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Arūnas Birbalas geriausiai kursą baigusiam kursantui gr. Vygandui Zdanavičiui įteikė atminimo dovaną KJP štabe ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vyko LR užsienio reikalų ministerijos (URM) inicijuotas Europos sąjungos (ES) Baltijos jūros regiono strategijos pristatymo posėdis, kuriame dalyvavo ES Baltijos jūros regiono strategijos 13-osios prioritetinės srities koordinatorius p. Bjarke Wiehe Botcher (Danija), Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Aplinkos apsaugos ir kitų ministerijų ir joms pavaldžių organizacijų atstovai. Posėdžio metu buvo skaitomi pranešimai, susiję su Baltijos jūros regiono strategijos 13-ąja prioritetine sritimi bei su šia sritimi susijusių projektų pristatymu, Lietuvos integruotos jūrų stebėjimo sistemos kūrimu, KJP ir VSAT dalyvavimu regioniniuose jūros stebėjimo integravimo projektuose. Posėdžio dalyviams buvo pristatyta KJP /10 Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko taktiniai KLF laivų mokymai Baltijos dykuma 2011, kuriuose dalyvavo aprūpinimo laivas Jotvingis (N42), priešmininiai laivai Sūduvis (M52), Skalvis (M53), Kuršis (M54) ir patruliniai laivai Žemaitis (P11), Dzūkas (P12), Aukštaitis (P14), Sėlis (P32), PVK narai ir KOP sraigtasparnis MI-8. Šie mokymai - tai kasmetinės Karo laivų flotilės štabo ir karinių laivų pratybos jūroje, siekiant treniruoti Karo Fl. adm. K. Macijauskas sveikina atvykusį Airijos KJP vadą kmdr. Mark ą Mellett ą. KJP vadas Airijos KJP vadui kmdr. Mark ui Mellett ui pristato KJP Povandeninių veiksmų komandos vadą kpt. ltn. Romaną Polovcevą. 298 / Karinės jūrų pajėgos /

300 valdymo centre įdiegta Jūrų stebėjimo sistema. Siekis tapti pavyzdiniu jūrų saugumo ir apsaugos regionu yra Baltijos jūros regiono strategijos 13-oji prioritetinė sritis. Europos sąjungos Baltijos jūros regiono strategija (ES BJRS) yra pirmoji makroregioninė strategija, apimanti visas suinteresuotas regiono valstybes - Daniją, Estiją, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Švediją. ES BJRS įgyvendinimu siekiama, kad Baltijos jūros regionas taptų: 1) ekologiškai švarus, 2) klestintis, 3) patrauklus ir lengvai pasiekiamas bei 4) saugus ir patikimas. ES BJRS pateikiama kaip komunikatas ir veiksmų planas, kuriame išdėstyta 15 prioritetinių sričių, daug horizontaliųjų veiksmų ir apie 90 pagrindinių projektų (flagship projetcs), skirtų iškeltiems tikslams pasiekti ir apimančių energetikos, transporto, aplinkosaugos, inovacijų, mokslinių tyrimų, nusikalstamumo mažinimo, švietimo, turizmo ir kitas sritis /31 Klaipėdoje vyko Baltijos jūros regiono šalių patrulinių laivų divizionų atstovų konferencija. Joje dalyvavo 6 šalių - Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos ir Vokietijos - Karinių jūrų pajėgų patrulinių laivų divizionų delegacijos. Konferencijos metu buvo šalys dalijosi informacija apie progresą patrulinių laivų vystymo, ginkluotės ir pratybų srityje, dalijosi patirtimi. Taip pat įvairių konferencijoje dalyvaujančių šalių atstovai skaitė pranešimus apie greitaeigių karinių laivų operacijas, kovinės parengties laivuose mokymus ir vertinimą, FOST kovinių laivų patikrinimo jūroje programą, laivų kovines galimybes keturiose dimensijose, pratybose DANEX/ NOCO 2011 vykdytus raketinių šaudymų bandymus bei NATO meistriškumo centro operacijoms apribotuose ir sekliuose vandenyse (NATO Operations in Confined and Shallow Waters center of excellence) veiklą. Bendradarbiavimas patrulinių laivų srityje buvo pradėtas Danijos dar 1999 metais. Nuo to laiko kasmet rengiamos KJP karininkai. patrulinių laivų konferencijos vis kitoje Baltijos jūros regiono šalyje. Šio bendradarbiavimo tikslas yra tarpusavio supratimo vystymas ir bendrų interesų identifikavimas, specifinių žinių ir patirties pasidalinimas, naujos taktikos ir doktrinų, karinių publikacijų bei ateities planų vystymas ir naujovių diegimas patrulinių laivų srityje /30 KJP štabe vyko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos delegacijos, vadovaujamos akademijos prorektoriaus mokslui ir studijoms doc. dr. Valdo Rakučio, KJP vado ir KJP Mokymo centro karininkų susitikimas. Susitikimo metu buvo aptarti principiniai ir organizaciniai klausimai dėl Karinėms jūrų pajėgoms rengiamų karininkų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje naudojantis Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studijų baze. Suplanuota, kad nuo 2012 m. busimieji kariūnai, pageidaujantys tapti KJP karininkais, bendra tvarka bus priimami studijoms Lietuvos karo akademijoje, kurioje jie įgis bazinį jūrų pajėgų karininkų karinį išsilavinimą, o aukštąjį išsilavinimą įgis Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, studijuodami pagal Jūrų laivavedybos ar Laivų energetinių įrenginių eksploatavimo programas. Tokiu būdu bus parengti profesinės karo tarnybos karininkai, kuriems po sėkmingai baigtų studijų bus suteiktas pirmasis karininko karinis laipsnis (leitenantas) ir jie bus paskirti į pareigas Karinėse jūrų pajėgose, pagal gautą aukštąjį išsilavinimą - laivo navigacinės arba elektromechaninės kovinės dalies vadais Karo laivų flotilėje vyko tarnybos galimybių Karinėse jūrų pajėgose pristatymas Darbo biržos lankytojams. Šio renginio metu 35 darbo ieškantiems metų amžiaus asmenims buvo pristatyta KJP organizacija, užduotys ir veikla, paaiškinti tarnybos reikalavimai ir karjeros galimybės. Šio renginio dalyviai lankėsi karo laivuose, susipažino su tarnybos ir buities sąlygomis. Renginyje dalyvavę ieškantieji darbo teigiamai vertino tokį pristatymą, dalis jų jau po pristatymo svarstė galimybę tapti KJP kariais. Šis renginys buvo bendras KJP, KASP Žemaičių apygardos 3 rinktinės Klaipėdos regiono karo prievolės ir komplektavimo skyriaus ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos renginys KJP ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija organizavo ir vykdė tradicinį Kalėdinį susibūrimą Klaipėdos miesto Teatro aikštėje, kurio metu klaipėdiečiai ir miesto svečiai galėjo paragauti žuvienės, kareiviškos grikių košės, sušilti ir pabendrauti gerdami arbatą prie šventinio laužo. Kalėdinis Klaipėdos miesto žmonių susibūrimas - tai jau dešimtus metus iš eilės Lietuvos karinių jūrų pajėgų bei Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas, organizuojamas labdaringas renginys. Šiuo renginiu siekiama sukurti žmonėms džiaugsmą, ramybės ir bendrumo jausmą prieš artėjančias Kalėdas. / Karinės jūrų pajėgos / 299

301 Šilalės raj. Pajūrio miestelio vaikų globos namuose vykusiame Padėkos ir atvirų durų dienos renginyje lankėsi KJP Laivūnų klubo nariai. Karo jūrininkai bendravo su vaikais, pasakojo apie jūrininkų tarnybos kasdienybę, karinius mokymus, bei įteikė vaikams dovanėlių - žaislų ir saldumynų. Susirinkusiems svečiams vaikai kartu su auklėtoja parodė spektaklį Grybų karas, įteikė po simboline padėkos dovanėlę ir visus dalyvavusius pakvietė prie pačių surengto gardžių vaišių stalo KJP Klaipėdos JSP ir KLF mokomosiospažintinės ekskursijos tikslais lankėsi Lietuvos sveikatos medicinos universiteto medicinos akademijos 6 kurso studentų grupė. Ekskursijos metu būsimiesiems gydytojams buvo pristatyta jūrų medicinos specifika, narų medicina bei turimos barokameros panaudojimo galimybės gydant specifines narų ligas. Karo laivų flotilėje buvo pristatyti KJP laivai, karių tarnybos ir medicinos personalo darbo kariniuose laivuose specifika. Ekskursiją lydėjo KJP medicinos paramos vieneto vadas kpt. ltn. Vladimiras Frolovas. Ši mokomoji-pažintinė būsimųjų gydytojų ekskursija buvo organizuota Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovų iniciatyva, siekiant sukelti susidomėjimą tarnyba Lietuvos kariuomenėje ir taip pritraukti į Lietuvos kariuomenę karo gydytojų metų KJP Kalėdinė gerumo akcija metų Karinėse jūrų pajėgose organizuotos Kalėdinės karių ir darbuotojų gerumo akcijos metu buvo sukaupta 1132 Lt suma. Šios lėšos, pagal aukojančių pasiūlymus, buvo paskirstytos sekančiai: 600 litų suma buvo paskirta vienai tvarkingai gyvenančiai, bet socialiai remtinai vienišo tėvo ir 3 mažamečių vaikų Klaipėdiečių šeimai. Už surinktas lėšas šiai šeimai buvo nupirkta dviaukštė medinė vaikiška lova. Likusi 532 litų suma buvo paskirta 2008 metais KJP laive Jotvingis tragiškai žuvusio jūreivio Egidijaus Kasparavičiaus šeimai. Už surinktas likusias lėšas šiai šeimai, gyvenančiai Panevėžyje, planuota nupirkti malkų būsto šildymui žiemos metu Prieš šv. Kalėdas KJP patrulinio laivo,,žemaitis (P11) atstovai vyr. ltn. Vidas Norvilas ir jrv. Vilius Voveris lankėsi Telšiuose. Kariai apsilankė Telšių rajono savivaldybėje, kur juos priėmė Telšių rajono meras Vytautas Kleiva. Vėliau PL,,Žemaitis (P11) atstovai aplankė šeimyninius vaikų namus, kuriems padovanojo kompiuterį. Vykdami į šiuos vaikų namus kariai sustojo pagerbti pirmąjį tarpukario Lietuvos tolimojo plaukiojimo jūrų kapitoną Liudviką Stulpiną, kuriam Varnių regioniniame parke, buvusioje jo gimtosios sodybos vietoje, 2008 m. pastatytas paminklas. Bendradarbiavimas tarp karo laivo,,žemaitis (P11) įgulos ir Telšių miesto prasidėjo dar 1993 m., kai KJP Karo laivų flotilės kovinei fregatai F11 krikšto proga buvo suteiktas,,žemaičio vardas. Nuo tų metų Telšių miestas įsipareigojo tapti KJP kovinės fregatos,,žemaitis globėju. Vėliau 2008 m. vietoj baigusios savo tarnybą fregatos F11 ir į Karo laivų flotilės sudėtį įėjus naujam patruliniam laivui P11, pastarajam suteikus,,žemaičio vardą, bendradarbiavimas su Telšių miestu tęsėsi toliau. JGKC 2011 metų veikla. KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) per 2011 metus gavo 78 pranešimus apie įvairius su paieškos ir gelbėjimo bei taršos incidentais susijusius įvykius. Į 44 pranešimus buvo reaguota organizuojant paieškos ir gelbėjimo operacijas, 29 iš jų vyko Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste, 15 - Baltijos jūroje. Šių operacijų metu buvo išgelbėti 103 asmenys. Per 2011 metus JGKC reagavo į 13 vandens taršos atvejų, 10 iš kurių vyko Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Baltijos jūroje ir Kuršių mariose pasitaikė įvairiausių situacijų, kurias išsprendžiant JGKC turėjo priimti atitinkamus sprendimus. Tai atvejis, kai teko organizuoti sugedusio užsienio laivo buksyravimą į Klaipėdos uostą. Kitais atvejais buvo gauti pagalbos prašymo signalai iš užsienio laivų arba kaimyninių šalių gelbėjimo centrų, koordinuojant JGKC situacijos buvo išspręstos be Lietuvos gelbėjimo tarnybų pagalbos. Buvo gauti įvairiausi pagalbos kvietimo signalai iš Kuršių marių ir Kuršių Nerijos: tai ant seklumos užplaukusios jachtos atvejis, arba gaisras Neringoje, įvairių laivų avarijų atvejai Klaipėdos uoste ir kt. JGKC teko priiminėti įvairius sprendimus dėl šių signalų ir koordinuoti kitų gelbėjimo tarnybų darbą - vienu atveju siųsti sraigtasparnį miško gesinimui, kitu atveju siųsti pasieniečių laivą gelbėti įstrigusius poilsiautojus mariose ir pan. Kai kurios tokios kilusios pavojingos situacijos susiklostė laimingai ir gelbėjimo tarnybų pagalbos neprireikė. 300 / Karinės jūrų pajėgos /

302 Paieškos ir gelbėjimo laivas,,šakiai bendrose pratybose su Kariniu oro pajėgų sraigtasparniu MI8. / Karinės jūrų pajėgos / 301

303 Patrulinis laivas P14,,Aukštaitis. 302 / Karinės jūrų pajėgos /

304 Karinės jūrų pajėgos 2012 metai

305 Liepojoje (Latvija) vykusiame Baltijos šalių priešmininių laivų eskadros (BALTRON) vadų pasikeitime, vado pareigas einantį kmd. ltn. Andrių Širvį (Lietuva) pakeitė kmd. ltn. Dmitrijs Jankovs (Latvija). Keitėsi ir BALTRON štabo karių sudėtis: eskadros štabo viršininku tapo kpt. ltn. Egidijus Oleškevičius, štabo ryšių ir komunikacinių sistemų karininku kpt. ltn. Egidijus Mickus bei štabo administratoriumi št. lvn Tomas Donauskas m. BALTRON štabe tarnavo operacijų karininkas kpt. ltn. Klevas Tubis. Kartu 2012 m. pirmo pusmečio tarnybą eskadroje pradėjo ir Lietuvos KJP priešmininis laivas Kuršis M54, vadovaujamas kmd. ltn. Tado Jablonskio, kuris pakeitė 2011 m. BALTRON eskadroje tarnavusį vadovavimo ir aprūpinimo laivą Jotvingis (N42), vadovaujamą kpt. ltn. Vytauto Šakalio. Priešmininis laivas M54,,Kuršis 2012 m. priskirtas BALTRON eskadrai KJP karo laivų flotilėje (KLF) vyko laivų vadų pasikeitimo ceremonija. Patrulinio laivo,,žemaitis P11 vado pareigas ėjusį kmd. ltn. Audrių Venckūną pakeitė kpt. ltn. Donatas Gečas, patrulinio laivo,,aukštaitis P14 vado pareigas ėjusį kpt. ltn. Joną Vyšniauską pakeitė kpt. ltn. Remigijus Zabiela, priešmininio laivo,,sūduvis vado pareigas ėjusį kpt. ltn. Karolį Lileikį pakeitė kpt. ltn. Rimantas Preimantas, priešmininio laivo,,skalvis M53 vado pareigas ėjusį kmd. ltn. Andrių Kaikarį pakeitė kmd. ltn. Audrius Venckūnas ir aprūpinimo laivo,,jotvingis vado pareigas ėjusį kpt. ltn. Vytautą Šakalį pakeitė kpt. ltn. Jonas Vyšniauskas Latvijos karo akademijoje Rygoje vyko Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų (KJP) štabo karininkų kurso atida- KLF laivų vadų pasikeitimo ceremonija. KJP vadas priešmininio laivo M52,,Sūduvis laivo vimpelą įteikia naujai paskirtam laivo vadui kpt. ltn. Rimantui Preimantui. Latvijos karo akademijoje Rygoje prasidėjo Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų štabo karininkų kursai. Kursų klausytojai iš Lietuvos: (nuo antro iš kairės) kpt. ltn. Eugenijus Vidiajevas (Evgenij Vidiajev), kpt. ltn. Sigitas Šimkus, kpt. ltn Klevas Tubis ir Lietuvos kursų dalyvių kuratorius kpt. ltn. Ramūnas Kažerskas. 304 / Karinės jūrų pajėgos /

306 Lietuvos KJP vadas fl. adm. K. Macijauskas Danijos KJP vadui Finn Hansen ui atminimui įteikia Lietuvos KJP herbą. Svečio lankymasis Karo laivų flotilėje Kmd. ltn. Tadas Jablonskis Danijos KJP vadui pristato priešmininį laivą M54,,Kuršis rymo ceremonija, kurioje dalyvavo 8 nauji kurso dalyviai, Latvijos KJP vadas, karo atašė iš JAV, Vokietijos, Lietuvos ir Norvegijos m. į šiuos kursus išsiųsti mokytis 3 Lietuvos KJP karininkai: kpt. ltn. Klevas Tubis, kpt. ltn. Eugenijus Vidiajevas (Evgenij Vidiajev) ir kpt. ltn. Sigitas Šimkus. Vienas iš dviejų šį tarptautinį kursą koordinuojančių karininkų yra Lietuvos Karinių jūrų pajėgų atstovas - kpt. ltn. Ramūnas Kažerskas. Tarptautiniai jūrų pajėgų štabo karininkų kursai trijų Baltijos šalių karininkams Latvijos karo akademijoje organizuojami nuo 2007 metų. Per šį laikotarpį kursus sėkmingai baigė per 100 Estijos, Latvijos ir Lietuvos KJP karininkų /02-02 KJP Mokymo centre vyko Karo laivo artileristo kursas, kurio laidą baigė 9 Karo laivų flotilės (KLF) kariai /02-01 KJP štabe vyko kasmetinė Baltijos šalių jūros saugumo konferencija, kurioje dalyvavo Latvijos, Lenkijos, Estijos, bei JAV atstovai. Kiekvienos šalies atstovai skaitė pranešimus, susijusius su jūrų saugumu Baltijos šalių regione, vyko įvairios diskusijos ir informacijos pasikeitimas šia tema. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio konferencija, kurią planuojama vykdyti kasmet, vis kitoje šalyje /14 dienomis Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose lankėsi Danijos KJP vadas fl. adm. Finn Hansen. Svečias susitiko su Lietuvos KJP vadu fl. adm. Kęstučiu Macijausku. Svečiui buvo pristatyta Lietuvos KJP veikla, Jūrų gelbėjimo koordinavimo ir JPST valdymo centrai. Karo laivų Flotilėje svečias apžiūrėjo Standart Flex 300 klasės patrulinius ir Hunt klasės priešmininius laivus ir jų įrangą Klaipėdoje vyko jūreivio Andriaus Simonaičio 10-ųjų žūties metinių minėjimas. Klaipėdos įgulos kapelionas Remigijus Monstvilas laikė Šventas Mišias už žuvusįjį Marijos Taikos Karalienės Bažnyčioje, vyko pagerbimo ceremonija žūties vietoje, Melnragėje ant Šiaurinio molo, bei žuvusiojo artimųjų apsilankymas Klaipėdos jūrų stebėjimo poste, kuriame tarnavo šis jūreivis. Privalomosios karo tarnybos karys jūreivis Andrius Simonaitis 2002 m. vasario 18 d. nuskendo jūroje tarnybos metu m. kovo mėnesį KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) gavo daug pagalbos pranešimų apie ant Kuršių marių atskilusio ledo lyčių plaukiančius žvejus. JGKC organizavo ir koordinavo 6 jų gelbėjimo operacijas. Į šias gelbėjimo operacijas buvo pajungtos kitos tarnybos su įvairiomis gelbėjimo ir transportavimo priemonėmis: tai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) laivai CHRISTINA ir,,viesulas, Priešgaisrinės gelbėjimo (PGT) tarnybos ekipažai su valtimis. Visos šios operacijos baigėsi sėkmingai, buvo išgelbėti 247 žmonės KJP štabe lankėsi Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas. Vizito metu vyskupas susitiko su Klaipėdos įgulos dalinių vadais / Karinės jūrų pajėgos / 305

307 Žvejų gelbėjimo nuo Kuršių marių ledo operacijos akimirkos. bei dalinių vyriausiais puskarininkiais. Susitikimų metu pasidalinta informacija apie Klaipėdos įgulos dalinių karių sielovadą, aptarti poreikiai ir ateities planai. Vizito Klaipėdoje metu vyskupą lydėjo Klaipėdos įgulos karinių dalinių karo kapelionas mjr. Remigijus Monstvilas /23 KJP Mokymo centre vyko 2-asis Laivo seržanto kursas, kurį pradėjo ir baigė 8 įvairių KJP padalinių kariai /30 Karo laivų flotilėje KJP flotilės ir laivų karininkai, pirmą kartą naudodami kompiuterinį konfliktų ir taktikos treniruoklį (angl. Joint Conflict and Tactical Simulation, JCATS), tobulino įgūdžius planuoti ir vykdyti karinių laivų operacijas jūroje. Šias pratybas organizavo KJP štabo N7 kovinio rengimo skyrius. Techninį kompiuterinio taktikos treniruoklio JCATS palaikymą vykdė Gen. A. Ramanausko kovinio rengimo centro specialistai. JCATS kompiuterinis treniruoklis kaip efektyvi visų lygių vadų ir štabų kovinio rengimo priemonė sudaro galimybes sukurti skirtingus karinei operacijai turinčius įtakos Jūrininkai tobulinasi naudodami kompiuterinį konfliktų ir taktikos treniruoklį JCATS. veiksnius (vietovės ypatumus, oro sąlygas, žmogiškuosius veiksnius, intensyvią stresinę aplinką, judėjimo greičius, ginklų poveikius), į kuriuos atsižvelgdami, vadai ir štabai mokosi priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Operacijų imitavimo sistema leidžia per trumpesnį laiką ir ekonomiškai efektyviau vykdyti kovinį rengimą Lietuvos kariuomenėje /25 KJP krepšinio mėgėjų komanda buvo nenugalima Klaipėdoje vykusiame antrame LK krepšinio čempionato etape. Šio etapo metu buvo laimėtos varžybos su LDK Butigeidžio dragūnų motorizuoto pėstininkų bataliono, Karinių oro pajėgų aviacijos bazės ir oro gynybos bataliono, bei KASP 3 rinktinės komandomis /29 Lietuvos KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas su darbiniu vizitu lankėsi Švedijoje, kur susitiko su Švedijos karališkojo karinio laivyno vadu fl. adm. Jan Thörnqvist. Šio darbinio vizito metu buvo aptariamos Lietuvos ir Švedijos KJP bendradarbiavimo perspektyvos, Baltijos jūros stebėjimo sistemos galimybės KJP krepšininkai Lietuvos kariuomenės krepšinio čempionato II-ojo etapo nugalėtojai. bei informacijos keitimasis jūros stebėjimo klausimais, bendrų karinių pratybų organizavimo, bei Lietuvos KJP personalo ruošimo ir tobulinimosi Švedijoje klausimai /04-13 KJP Mokymo centre vyko Bazinis jūreivio kursas, kurį pradėjo ir baigė 14 Karo laivų flotilės bei Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos karių. Tai buvo jau 7-oji Bazinio jūreivio kurso laida / metų I pusmečiui Baltijos šalių priešmininės kovos eskadrai BALTRON priskirtas Lietuvos priešmininis laivas Kuršis (M54), vadovaujamas kmd. ltn. Tado Jablonskio dalyvavo šio junginio pratybose Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Šiose pratybose kartu su BALTRON eskadraipriskirtais laivais dalyvavo ir NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės laivai /14 laivas Kuršis (M54) ir laivo įgula dalyvavo Latvijos Karinių jūrų pajėgų 20-mečio iškilmių proga Rygoje rengtuose renginiuose - laivų rikiuotėje, kurią priėmė 306 / Karinės jūrų pajėgos /

308 Lietuvos kariuomenės ordinaro vyskupo Gintaro Grušo vizitas KJP štabe. Mokymo centro išleista 7-oji bazinio jūreivio kurso laida. Priešakyje MC vadovybė ir instruktoriai: srž. D. Docius, kmdr. ltn. O. Popovič, kpt. ltn. V. Kiškis ir št. lvn. T. Donauskas. Latvijos prezidentas ir kurioje dalyvavo Latvijos karinių jūrų pajėgų, Baltijos šalių priešmininės kovos eskadros ir NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės laivai bei kituose iškilminguose renginiuose krante /22 pagal 2012m. I pusmečio Baltijos priešmininės kovos eskadros planą laivas Kuršis (M54) dalyvavo nuo I-II pasaulinių karų jūros dugne likusių minų paieškos ir nukenksminimo operacijoje Irbes sąsiauryje (Latvija) KJP kariai prisidėjo prie visuomeninės aplinkos tvarkymo akcijos Darom 2012 ir tvarkė aplinką Klaipėdos uosto Šiaurinio molo bei Melnaragės paplūdymių prieigose KJP Laivūnų klubo atstovaisu šeimomis, bei Šilalės raj. Pajūrio vaikų globos namų auklėtiniai su šių namų personalu dalyvavo Tauragės miškų urėdijos Pajūrio girininkijos organizuotoje pavasario ąžuolų sodinimo talkoje. Šios talkos metu buvo pasodinta 2500 vnt. ąžuoliukų. Šio bendro renginio tikslas - skatinti vaikus ir jaunimą mylėti ir tausoti gamtą /9 Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų vyko tarptautinės karinės pratybos Baltijos tvirtovė Pratybose dalyvavo 5 Lietuvos, 2 Latvijos kariniai laivai ir Baltijos šalių KJP štabo karininkų kurso klausytojai, kuriems šios pratybos buvo kurso baigiamasis etapas. Šių metų pratybų metu taip pat vyko Lietuvos KJP laivų kovinio pasirengimo patikrinimas bei buvo tobulinamas KJP laivų gebėjimas vykdyti bendras operacijas jūroje vientisame junginyje /11 KJP vadas fl. adm. K. Macijauskas dalyvavo kasmetiniame Europos valstybių KJP vadų (angl. CHENS) susitikime Briuselyje (Belgijoje) /11 Patrulinis laivas P14 Aukštaitis, vadovaujamas kpt. ltn. Remigijaus Zabielos, dalyvavo Baltijos jūroje prie Bornholmo salos (Danija) vykstančiose tarptautinėse gelbėjimo pratybose BALTIC SAREX 12, kurias organizavo Danijos karinis laivynas. Pratybose kartu su Lietuva dalyvavo 27 laivai ir 12 orlaivių iš dar 9 Europos valstybių. Šių pratybų tikslas buvo palaikyti ir tobulinti pratybose dalyvaujančių laivų pasirengimo lygį ir užtikrinti tarpusavio sąveiką vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (angl. IMO) standartus /26 KJP priešmininis laivas Kuršis (M54), dalyvavo Estijos teritoriniuose vandenyse, vykstančiose tarptautinėse jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo karinėse pratybose Open Spirit Pratybose dalyvavo 19 karinių laivų ir 4 narų komandos iš 12 šalių. / Karinės jūrų pajėgos / 307

309 Pagrindiniai šių pratybų tikslai buvo sumažinti jūrinių minų ir kitų sprogstamųjų užtaisų, likusių nuo I ir II pasaulinių karų bei pokario laikotarpio, keliamą pavojų ir taip padidinti laivybos, bei žvejybos saugumą Baltijos jūroje. Laivas Kuršis (M54), priskirtas Baltijos šalių priešmininės kovos eskadrai (BALTRON), pratybose Open Spirit 2012 dalyvavo kartu su šios eskadros sudėtyje esančiu Latvijos KJP laivu Virsaitis (A53) Klaipėdoje Kruizinių ir karo laivų terminale vyko Partizanų pagerbimo ir kariuomenės-visuomenės dienos šventiniai renginiai. Šventė prasidėjo KJP vadų kursų priesaikos ceremonija, kurios metu kario priesaika Lietuvai prisiekė 18, o karininko priesaika - 17 KJP vadų kursų klausytojų. Ceremonijoje dalyvavo KJP vadas fl. adm. Kęstutis Macijauskas, Lietuvos jūreivystės instituto direktorius prof. dr. Viktoras Senčila, kiti garbingi svečiai ir karių artimieji. Po ceremonijos koncertavo KJP orkestras, Klaipėdos karininkų ramovės muzikinis kolektyvas ir Klaipėdos valstybinės kolegijos jaunimo muzikinė grupė. Lankytojai turėjo progą susipažinti su Klaipėdos įgulos dalinių ginkluote, technika, veikla, karjeros Lietuvos kariuomenėje galimybėmis, aplankyti KJP laivus. Šventės lankytojai buvo vaišinami arbata ir kareiviška koše. JPST kariai dalyvavo visuotinėje tvarkymosi akcijoje,,darom 2012 KJP Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų priesaikos ceremonija. Po priesaikos teisė bučiuoti KJP vėliava suteikiama geriausiam I kurso studentui /16 Baltijos eskadrai (BALTRON) priskirtas Lietuvos KJP priešmininis laivas M54 Kuršis (vadas kmdr ltn. Tadas Jablonskis), patrulinis laivas P11 Žemaitis (vadas kpt.ltn. Donatas Gečas), bei Povandeninių veiksmų komanda (vadas kpt.ltn. Mindaugas Andrulis) dalyvavo tarptautinėse karinėse pratybose BALTOPS Pratybos vyko Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse, jose dalyvavo virš 30 karo laivų iš įvairių šalių, taip pat oro ir sausumos pajėgų komponentai. KJP Laivūnų klubo atstovai su šeimomis, bei Šilalės raj. Pajūrio vaikų globos namų auklėtiniai ir personalas dalyvavo Tauragės miškų urėdijos Pajūrio girininkijos organizuotoje pavasario ąžuolų sodinimo talkoje. 308 / Karinės jūrų pajėgos /

310 Akimirkos iš pratybų,,baltijos tvirtovė 2012 / Karinės jūrų pajėgos / 309

311 Partizanų pagerbimo ir kariuomenės-visuomenės dienos renginys Klaipėdoje. Kruizinių ir karo laivų krantinė. 310 / Karinės jūrų pajėgos /

312 / Karinės jūrų pajėgos / 311

313 312 / Karinės jūrų pajėgos /

314 Baigiamasis žodis Dvidešimties metų atkūrimo sukaktį pažyminčios Karinės jūrų pajėgos nuėjo įspūdingą kelią nuo tų dienų, kai 1992 m. liepos 4 d. buvo pašventintos pirmosios atkuriamų Karinių jūrų pajėgų vėliavos ir įteiktos Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono laivų vadams. Tuo metu nebuvo lengvas laikotarpis tiek naujai atgimusiai Lietuvos valstybei, tiek ir besikuriančiai jos kariuomenei, kai krašte vis dar buvo užsilikusios didelės svetimos valstybės okupacinės karinės pajėgos ir bet kuriuo momentu palanki tarptautinė šalies situacija galėjo keistis nežinoma linkme. Lietuvos karinės jūrų pajėgos pradėtos kurti tuo metu tam svarbiam tikslui atsidavusių žmonių, kurie ėmėsi iniciatyvos šalies jūrinių ribų ir pakrančių apsaugos klausimą iškelti ir apginti pozicijas valstybiniu mastu, panaudojo savo žinias, kompetenciją ir energiją kurdami naujas iki tol Lietuvoje nebuvusias struktūras. Pagaliau, kuriems tuo pačiu teko ir nelengvas uždavinys atlaikyti sudėtingus ir dažnai konfliktiškus santykius su besitraukiančios Rusijos kariuomenės įgulomis. Didelį darbą įtvirtinant pamatus šiuolaikinėms Karinėms jūrų pajėgoms atliko pirmasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Juozapas Algis Leišis, jo pavaduotojas Vytautas Urbas, KAM Jungtinio štabo karininkas plk. ltn. Eugenijus Miliauskas, Vytautas Sirevičius ir kiti pirmieji besikuriančios naujos karinės struktūros karininkai. Tuo laikotarpiu pasiaukojančiai tarnavo ir daugelis kitų pareigūnų, pradžioje kurį laiką netgi negaudami jokio atlygio. Vėliau jau, Karinių jūrų pajėgų flotilei tapus savarankišku Lietuvos kariuomenės struktūriniu padaliniu, vadovaujant pirmajam Karinių jūrų pajėgų vadui fl. adm. Raimundui Baltuškai besikuriančios Karinės jūrų pajėgos visokeriopai sustiprėjo. Pirmieji koviniai laivai pradėjo dalyvauti tarptautinėse karinėse pratybose jūroje, Lietuvos karo jūrininkai buvo pripažinti kaip lygiaverčiai profesionalūs partneriai. Didelę pažangą Karinių jūrų pajėgų vystimuisi teikė Vakarų valstybių parama rengiant jūrų karininkus Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, JAV, o taip pat organizuojant įvairius kursus užsienyje visam KJP personalui. Tai sudarė palankias sąlygas pajėgų vystimuisi, kad Lietuvos karinės jūrų pajėgos neatsiliktų nuo pasaulinės pažangos procesų. Paskutinysis praėjęs Karinių jūrų pajėgų dešimtmetis, vadovaujant flotilės admirolui Kęstučiui Macijauskui, ir tam tikrą laiką jūrų kapitonui Olegui Mariničiui, išsiskiria savo pastangomis modernizuotis. Įsigyti naujesni, modernesni, NATO standartus atitinkantys laivai. Lietuvos priešmininiams laivams patikėta vykdyti kovines užduotis NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupėje ir NATO greitojo reagavimo pajėgose, kas nusako apie Lietuvos karo jūrininkų pasiektą aukštą kompetenciją ir patikimumą. Šiandien Karinės jūrų pajėgos, kuriose tarnauja per šešis šimtus karių ir civilių, yra reikšminga Lietuvos kariuomenės dalis. Jas sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Povandeninių veiksmų komanda, Logistikos tarnyba, Mokymo centras ir Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras. Flotilė yra pagrindinis KJP elementas, kurį sudaro priešmininių, patrulinių ir pagalbinių laivų divizionai, tarnyboje yra 10 laivų ir 3 uosto kateriai. Lietuvai tapus NATO dalimi, Karinės jūrų pajėgos specializuojasi jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo srityje, tam išlaiko bei plėtoja atitinkamus pajėgumus. Per šį Karinių jūrų pajėgų raidos laikotarpį susiformavo ir yra puoselėjamos savitos jūrinės tradicijos, paveldėtos iš prieškario Lietuvos karo jūrininkų, perimtos iš kitų šalių laivynų su kuriais Lietuvos karinės jūrų pajėgos bendradarbiauja. Karinės jūrų pajėgos yra atviros ir plačiajai visuomenei. Tai iliustruoja ilgametė karo laivų ir įvairių Lietuvos regionų miestų daugystės tradicija, kuomet tų miestų savivaldybės tapo laivų pradedant fregatų,,aukštaitis,,,žemaitis ir kitų laivų krikštytojais. Sudarytos bendradarbiavimo sutartys su atskirais miestais: Biržais, Telšiais, Utena, Vilkaviškiu, Druskininkais, Alytumi, Šilute, Klaipėda. Vystėsi gyvas betarpiškas bendradarbiavimas tarp tų kraštų visuomenių ir KJP laivų įgulų narių. Lietuvos moksleiviai iš įvairių miestų ir miestelių noriai lankosi kariniuose laivuose, susipažįsta su karo jūrininkų kasdienybe. Tikimasi, kad galbūt ne vienas iš tų jaunuolių savo tolesniame gyvenime pasirinks būtent tokį karo jūrininko kelią, sieks jūreivystės mokslo aukštumų Lietuvoje ir užsienyje, kad vėliau savo įgytomis žiniomis ir patirtimi galėtų pasitarnauti tolesnei besiplėtojančių Lietuvos karinių jūrų pajėgų pažangai. Srž. Audrius Vitkauskas Karinių jūrų pajėgų štabo Civilių ir karių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas / Karinės jūrų pajėgos / 313

315 Santrumpų paaiškinimai Kariniai laipsnių trumpinimai: j. jrv. jaunesnysis jūreivis vyr. jrv. vyresnysis jūreivis gr. grandinis j. srž. jaunesnysis seržantas vyr. srž. vyresnysis seržantas lvn. laivūnas št. lvn. štabo laivūnas vyr. lvn. vyresnysis laivūnas vyr. psk. vyresnysis puskarininkis kpt. ltn. kapitonas leitenantas kmdr. ltn. komandoras leitenantas jūrų kpt. jūrų kapitonas fl. adm. flotilės admirolas Padalinių pavadinimų trumpinimai KAM Krašto apsaugos ministerija LK Lietuvos kariuomenė KJP Karinės jūrų pajėgos KJPF Karinių jūrų pajėgų flotilė VSAT PAR Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė KLF Karo laivų flotilė JPST Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba PVK Povandeninių veiksmų komanda MC Mokymo centras LT Logistikos tarnyba JKGC Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras PML Priešmininis laivas PL Patrulinis laivas 314 / Karinės jūrų pajėgos /

316 Karinių jūrų pajėgų heraldika Lietuvos karo laivynas Karinių jūrų pajėgų štabas Karo laivų flotilė Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba Logistikos tarnyba Povandeninių veiksmų komanda Mokymo centras Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras Patrulinių laivų divizionas Patrulinis laivas P11,,Žemaitis Patrulinis laivas P12,,Dzūkas Patrulinis laivas P14 Aukštaitis Patrulinis laivas P32 Sėlis Priešmininių laivų divizionas Štabo ir aprūpinimo laivas N42,,Jotvingis Priešmininis laivas M52,,Sūduvis Priešmininis laivas M53,,Skalvis Priešmininis laivas M54,,Kuršis Paieškos ir gelbėjimo laivas,,šakiai

317 LIETUVOS KARIUOMENĖS KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOS Karinės jūrų pajėgos Istorijos metraštis Karinių jūrų pajėgų istorijos metraštis tai pirmasis tokios apimties ir tematikos leidinys išleistas nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpiu apie Lietuvos kariuomenės karines jūrų pajėgas. Leidinys skirtas Karinių jūrų pajėgų veiklos 20-ties metų sukakčiai paminėti. Iliustruotame metraštyje pateikiami pagrindiniai įvykiai turėję įtakos Karinių jūrų pajėgų susikūrimui pirmaisiais nepriklausomybės metais laikotarpyje nuo 1990 iki 1992 metų ir tolesnei raidai nuo 1992 iki 2012 metų. Metraščio pradžioje skaitytojui pateikiami tarpukario nepriklausomos Lietuvos ( ) karo laivyno formavimosi laikotarpio esminiai įvykiai, kaip ištakos šiuolaikiniai Karinių jūrų pajėgų istorijai. Įvykiai metraštyje pateikti chronologine eilės tvarka ir iliustruoti nuotraukomis. Atsakingas redaktorius: Antanas Brencius Rengėjai: Ramūnas Kažerskas, Antanas Brencius, Audrius Vitkauskas Tiražas 200 egz. Užs. Nr. GL-65 Išleido Lietuvos Respublikos krašto apasugos ministerija Totorių g. 25/3, LT Vilnius Maketavo Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamento Leidybos skyrius, Totorių g. 25/3, LT Vilnius. Spausdino Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras, Muitinės g. 4, LT , Domeikava, Kauno r.

318