NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

Size: px
Start display at page:

Download "NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS"

Transcription

1 NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS TARPTAUTINĖS FUNKCIONAVIMO, NEGALUMO IR SVEIKATOS KLASIFIKACIJOS DIEGIMO Į NEGALIOS NUSTATYMO PROCEDŪRAS POREIKIO ANALIZĖ Nr. I-388 Vilnius, 2014

2 2 Turinys Įvadas Tarptautinė funkcinių sutrikimų, negalios ir sveikatos klasifikacija (TFK) Užsienio šalių patirtis diegiant TFK TFK diegimo prielaidos Lietuvoje NDNT patirtis diegiant TFK elementus Neįgalumo lygio vertinimas Darbingumo lygio vertinimas Specialiųjų poreikių vertinimas Išvados Literatūros sąrašas... 17

3 3 Įvadas Paskutiniais dešimtmečiais Lietuva, kaip ir daugelis pasaulio šalių, susiduria su naujais sveikatos priežiūros iššūkiais. Vienas iš jų didėjantis skaičius neįgaliųjų, kurių reabilitacija ir dalyvavimas visuomenės gyvenime yra kompleksinė medicininė, socialinė, ekonominė ir net moralinė problema. Mažiausiai 10 proc. pasaulio populiacijos patiria negalią. Šis skaičius didėja ne tik dėl populiacijos augimo, senėjimo proceso, bet ir dėl prastos mitybos, karo pasekmių, smurto, eismo nelaimių, nelaimingų atsitikimų namie ir darbe bei kitų dažnai su skurdu susijusių priežasčių (9). Daugelyje žmonijos veiklos sričių, tokių kaip sveikatos apsauga, švietimas, socialinė rūpyba, neįmanoma išsiverti be tam tikro reiškinių grupavimo, klasifikavimo ir sisteminimo. Sparčiai vystantis žmonijos pažinimui ir mąstymui atsiranda poreikis pereiti nuo siauros asmens funkcionavimo sampratos prie daugiamačio jos vertinimo. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) 1980 m. išleido Tarptautinę sutrikimų, negalumų ir invalidumų klasifikaciją, vėliau ši klasifikacija buvo tobulinama ir 2000 m. gruodžio mėn. 54-oje PSO asamblėjoje buvo pristatyta nauja, papildyta klasifikacija, pervadinta į Tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją (TFK). TFK pagrindinis tikslas yra padėti unifikuotai sisteminti įvairią informaciją apie sveikatą (funkcionavimą, negalumą) ir standartizuoti kalbą, kuri palengvintų tarpdalykinį ir tarptautinį bendravimą. TFK sudaryta iš dviejų dalių, kiekviena jų turi du komponentus: 1. dalis funkcionavimas ir negalumas: kūno funkcijos ir struktūros, bei veiklos ir dalyvumas; 2. dalis aplinkybės: aplinkos veiksniai, bei asmenybės veiksniai. Visi šie minėti komponentai ir sudaro žmogaus gyvenimą, todėl vienam iš komponentų sutrikus, keičiasi ir asmens savarankiškumas (12). PSO Asamblėja kartu su patvirtinta TFK 2001 m. gegužės 22 d., pirmą kartą pateikia universalų ir tarptautiniu mastu priimtą funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikavimo modelį - biopsichosocialinį. Biopsichosocialinis sveikatos priežiūros modelis, pagal kurį teikiant pagalbą asmenims, turi būti vertinamos ne tik sveikatos sutrikimų priežastys, bet ir ligų pasekmės, kurias galima sumažinti pritaikant aplinką, naudojant technines pagalbos priemones, stengiantis paveikti asmens, turinčio sveikatos sutrikimų, elgseną. Šio modelio įdiegimo įrankis TFK formuoja naują požiūrį į ligų ir traumų pasekmes, išryškina ne tik ligos simptomus, bet ir sutrikdytas veiklas, socialinius gebėjimus, atsižvelgiant į aplinkos ir asmenybės veiksnius. PSO rekomenduoja visoms šalims narėms taikyti TFK sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, neįgalumo nustatymo ir kitose srityse, o JTO ją priėmė kaip vieną socialinių klasifikacijų, taikomų draudimo, socialinės rūpybos, darbo, švietimo, ekonomikos, socialinės politikos, teisėtvarkos ir aplinkosaugos srityse (2).

4 4 Šio darbo tikslas yra išanalizuoti tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijos diegimo poreikį į negalios nustatymo procedūras Lietuvoje. 1. Tarptautinė funkcinių sutrikimų, negalios ir sveikatos klasifikacija (TFK) TFK yra viena iš PSO parengtų klasifikacijų, kuri padeda unifikuotai sisteminti įvairią asmens informaciją apie sveikatą ir standartizuoja kalbą, kuri palengvina tarpdalykinį ir tarpatautinį bendravimą (4). Pirmą versiją Ligų pasekmių klasifikacija PSO publikavo 1980 m., kaip savarankišką knygą, į lietuvių kalbą prof. A. Kriščiūnas klasifikaciją išvertė 1992 m. TFK yra daugiatikslė klasifikacija, numatyta plačiam vartotojų mastui skirtinguose sektoriuose. Dvi pagrindinės sričių grupės sveikatos, ir su sveikata susijusios sritys pateikiamos remiantis trimis žmogaus funkcionavimo lygmenimis kūno, asmens ir socialiniu. TFK kreipia dėmesį ne į tai, ko žmogus negali, o į tai, ką jis daro ir gali padaryti, tai - asmens gebėjimų lygmuo (pajėgumo kvalifikatoriumi įvertinimas asmens gebėjimas atlikti užduotį ar veiksmą), atlikimo lygmuo (atlikties kvalifikatorius parodo, ką asmuo daro realioje aplinkoje dabar). Kaip jau buvo minėta, visos TFK funkcionavimo sritys yra suskirstytos į dvi pagrindines dalis: 1) kūno funkcijų ir struktūrų ir 2) veiklų ir dalyvumo, taigi įvairios funkcionavimo sritys grupuojamos pagal sveikatos būkles. PSO daugelį metų labai daug dėmesio skyrė sveikatos problemų klasifikavimui. Jau prieš 300 metų mėginta sisteminti ir klasifikuoti ligas, tačiau pirmoji visuotinai pripažinta ligų klasifikacija pasirodė šiek tiek daugiau nei prieš 100 metų 1893 m. Čikagos tarptautinio statistikos instituto patvirtinta Jacques Bertillon Ligų klasifikacija, t.y. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK) (2). Per šimtmetį TLK redaguota dešimt kartų, šiuo metu praktinėje medicinoje yra taikoma dešimtoji jos redakcija, parengta m., bet jau yra rengiama ir 11-oji redakcija (11). Prof. A. Kriščiūnas teigia, kad vadovaujantis TLK-10-AM diagnozuoti ligas ar gydyti ligonius pakanka, tačiau, sprendžiant reabilitacijos ar kitas problemas reikalinga išsamesnė klasifikacija, kuri apimtų ne tik ligas bei jų priežastis, bet ir ligų, apsigimimų, traumų pasekmes asmens sveikatai, socialinių ryšių palaikymui bei savarankiškumui kasdienėje veikloje (1). Paskutiniais XX a. dešimtmečiais pasikeitus pagrindiniams sveikatos apsaugos sistemos uždaviniams perėjus nuo ūminių ligų ir būklių gydymo prie lėtinių ligų ir jų pasekmių gydymo bei korekcijos, pastebėta, kad TLK klasifikacija nevertina ligų pasekmių ir aplinkos bei asmenybės veiksnių poveikio sveikatai, nors tai yra labai svarbu. Ši klasifikacija tiesiogiai grupuoja sveikatos pokyčius (ligas, sutrikimus, pažeidimus ir pan.), todėl PSO inicijavus naujo, pagrįsto biopsichosocialiniu principu, sveikatos problemų klasifikatoriaus rengimą, 1980 m. parengta TFK pirmtakė Funkcinių sutrikimų, defektų, negalios ir veiklos sutrikimų klasifikacija - ICIDH. Ši klasifikacija buvo tobulinama ir 1997 m. parengta jos antroji

5 5 redakcija Tarptautinė ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikacija - ICIDH-2. Apibendrinus minėtų dviejų klasifikacijų pritaikymo patirtį 2001 m. buvo parengta nauja klasifikacija Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija TFK. Šios klasifikacijos pagrindinė paskirtis yra pateikti unifikuotą ir standartizuotą kalbą sveikatai ir su ja susijusioms būklėms aprašyti. TFK išsamiai apibūdina asmens būklę po to, kai gydymas jau yra baigtas (5). Kaip jau buvo minėta, TFK klasifikacijoje į ligų, apsigimimų, traumų pasekmes žvelgiama trimis aspektais: kaip liga paveikė atskirą organą (kūno funkcijos ir struktūros pokyčiai), kaip paveikė individą (veiklos) ir kaip pakito jo socialiniai ryšiai (dalyvumas). Klasifikacijoje atsispindi biopsichosocialinis požiūris į negalią, sintezuojantis skirtingus sveikatos modelius biologinį, individualų ir socialinį. Asmens funkcionavimas yra sveikatos būklės ir aplinkos bei asmenybės veiksnių sąveika (1 pav.) (12). Minėtų veiksnių sąveika yra dinamiška: vieno elemento pokyčiai sukelia kito arba kitų elementų pokyčius - dėl sveikatos būklės sąveikos su aplinkos faktoriais atsiradęs negalumas gali turėti poveikį (atgalinį ryšį) sveikatos būklei. 1 pav. TFK komponentų sąveikos schema Londono Royal Holloway Universiteto prof. R. Imrie nuomone, klaidingai suprantama, kad TFK klasifikacija yra susijusi tik su neįgaliais žmonėmis, iš tikrųjų ji susijusi su visais žmonėmis apskritai, kitaip tariant, TFK klasifikacija gali būti taikoma visuotiniu mastu (4). Prof. G. Stuki pastebėjo, kad didžiausio susidomėjimo TFK susilaukė iš reabilitacijos sektoriaus. TFK yra aktuali ne tik fizinei ir reabilitacinei medicinai, bet ir artimoms profesinėms grupėms, įskaitant fizioterapijos, psichologijos, socialinio darbo bei darbo terapijos grupes (9). M. Saltychev ir kt. (8), pažymi, kad lyginant su įprastiniais kiekvienoje šalyje taikomais metodais, TFK yra vieninga tarptautiniu mastu pripažinta klasifikavimo sistema, turinti tikslią

6 6 kiekybinę balų sistemą ir aiškiai atskirtus funkcionavimo ir negalumo komponentus. Šią klasifikaciją visos šalys galėtų sėkmingai panaudoti ir profesinės reabilitacijos srityje. Slovėnijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - išaiškinti specialistų, dirbančių profesinės reabilitacijos srityje ir taikančių TFK, nuomonę apie TFK naudą (7). Daugumos specialistų nuomone, TFK padeda sukurti bendrą multidisciplininės komandos, įtrauktos į profesinę reabilitaciją procesą, kalbą, o kaip pagrindiniai TFK privalumai įvardinta TFK biopsichosocialinė prigimtis ir TFK išsamumas vertinant asmens funkcionavimą ir pasekmes, ne tik ligos priežastis. Naudojant TFK profesinėje reabilitacijoje galima identifikuoti specifines intervencijos formas, reikalingas riboto darbingumo asmeniui, siekiant sėkmingos jo integracijos į darbinę veiklą. Prof. A. Kriščiūnas taip pat pažymi, kad TFK daugiatikslė klasifikacija, skirta įvairioms praktikoms ir mokslo sritims, kurios specifiniai tikslai yra: - moksliškai pagrįsti sveikatos ir su ja susijusių būklių, jų padarinių bei veiksnių sampratą ir tyrimus; - sukurti sveikatos ir su ja susijusių būklių aprašymo kalbą, kuri pagerintų įvairių vartotojų: sveikatos priežiūros darbuotojų, tyrėjų, politikų, visuomenės ir neįgalių asmenų bendravimą; - galimybė palyginti skirtingų šalių, mokslo sričių ir tarnybų bei skirtingu laiku gautus duomenis; - pateikti darnią kodavimo sistemą sveikatos priežiūros informacijos tarnyboms. TFK klasifikuoja sveikatos ir su ja susijusius reiškinius, todėl ji gali būti taikytina ir tokiose srityse, kaip socialinis darbas, socialinė rūpyba, socialinė politika, švietimas, draudimas, ekonomika, teisėtvarka, aplinkosauga (5). 2. Užsienio šalių patirtis diegiant TFK Užsienio šalių patirtis rodo, kad negalumo vertinimo srityje vyksta nuolatinės permainos, judama nuo medicininės negalumo sampratos link socialinės. Japonijoje TFK sėkmingai taikoma socialinėje srityje, TFK nuostatai buvo įdiegti į nacionalinę sveikatos ir personalinio draudimo sistemas, neįgalių asmenų priežiūros, vyresnio amžiaus asmenų reabilitacijos, žmonių, turinčių protinę negalią, gyvenančių bendruomenėje savarankiškumo palaikymo, negalios po stichinių nelaimių prevencijos bei ligonių, sergančių astma, dėl oro taršos priežiūros programas. Japonijoje į vyresnio amžiaus žmonių negalios prevencijos ir ilgalaikės priežiūros programas buvo įtraukta ir TFK (5).

7 7 Dr. W. Westerbeek 2008 m. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje TFK nauja priemonė vertinant žmogaus galimybes, pristatė negalios vertinimą Olandijoje ir pažymėjo, kad Olandija ir Šveicarija nuo visų kitų šalių skiriasi negalios samprata. Šiose šalyse ji apibrėžiama kaip santykinis gebėjimo užsidirbti netekimas. Nuo 2002 m. Olandijos teisės aktai, susiję su negalios sritimi yra grindžiami TFK. Socialinio draudimo sistemoje plačiai naudojama TFK padeda labai kruopščiai įvertinti žmogaus, turinčio sveikatos sutrikimų, gebėjimą pačiam dirbti ir gauti atitinkamą darbo užmokestį. Dr. W. Westerbeek pažymėjo, kad gebėjimas išlikti darbo rinkoje ir pačiam gauti pajamas už atliktą darbą, vertinamas taikant procedūrą, kurioje dalyvauja dviejų sričių specialistai - draudimo gydytojas vertina funkcionavimo (negalių/veiklų) apribojimų pobūdį, mąstą ir sveikatos problemų kilmę (sutrikimus/funkcijas), o darbo ekspertas nustato, kokius darbus asmuo galėtų dirbti. Siekiant atlikti šią vertinimo procedūrą minėti specialistai naudoja standartinę priemonę - funkcinių gebėjimų sąrašą. Šį sąrašą sudaro apie 70 skirtingų funkcinių aspektų, apimančių 6 funkcines sritis (asmenines funkcijas, socialines funkcijas, prisitaikymą prie fizinės aplinkos, dinamišką judėjimą, statinius judesius, darbo valandas), kurias įvertinęs gydytojas gali apibūdinti asmens darbinius gebėjimus (13). Italijos negalios tinklas (angl. Disability Italian Network) yra registruota ne pelno siekianti organizacija, visiškai atsidavusi ir prisidedanti prie TFK sklaidos Italijoje, o taip pat palaikanti glaudžius ryšius su PSO bei su tarptautiniais ekspertais, dirbančiais vystant TFK ir su TFK susijusius nustatymo/įvertinimo įrankius. Šios organizacijos pagrindinis tikslas - TFK sklaida Italijoje. Italijos negalios tinklo patirtis rodo, kad netinkamas TFK klasifikacijos naudojimas priveda prie netinkamo sudėtingos TFK klasifikacijos taikymo, supaprastinimo ir neteisingo supratimo, ypač kai TFK laikoma vertinimo, o ne klasifikacijos priemone. TFK turėtų būti atidžiai nagrinėjama dėl jos naudojimo aspektų, tačiau ne tik dėl jų. TFK skatina gilų kultūrinį pokytį aptariant ir vertinant sveikatos ir negalumo sąvokas. 1. Medicininis požiūris keičiamas pabrėžiant negalumo biopsichosocialinio modelio svarbą; 2. Fizinius/protinius trūkumus išskirianti terminologija keičiama pabrėžiant terminologijos neutralumo svarbą; 3. Atkreipiamas dėmesys į aplinkos veiksnius, vertinant juos kaip kliūtis ar lengvinančias aplinkybes; 4. Visapusiškas požiūris į klasifikavimo modelį priešinamas vienpusiškam modeliui, o taip pat pabrėžiamas kūno ir proto lygiavertiškumas.

8 8 Norint suvokti visus šiuos aspektus, būtina kruopšti mokymo metodologija, kuri apjungia praktinius aspektus, o taip pat ir etines išvadas. Šie svarstymai tapo TFK mokymo parengimo pagrindu, o TFK mokymas tapo esminiu ir būtinu po to, kai jį 2001 m. patvirtino PSO, ir buvo toliau vystomas TFK klasifikacijos ekspertų Italijos negalios tinklo narių. Italijos negalios tinklo narių nuomone, diegiant TFK yra svarbu rengti mokomąją metodologinę medžiagą bei praktinius mokymus, aiškinančius, kaip tinkamai taikyti TFK ir parodyti jos poveikį bei naudą kasdieniniame gyvenime, o ypač daugiadisciplininėse komandose. Taigi Italijos negalios tinklas, bendradarbiaudamas su PSO ekspertais, parengė TFK praktinių mokymų programą sveikatos, darbo, reabilitacijos ir statistinės informacijos sektoriams. Ši organizacija įvardija tokius pagrindinius žingsnius organizuojant minėtus mokymus: 1. Žingsnis: Įvertintas mokymų poreikis Italijoje. Įvairių sričių specialistų profesinė patirtis yra skirtinga, pavyzdžiui darbo sektoriaus poreikiai gerokai skiriasi nuo statistikos, sveikatos, mokymo ar mokslinių tyrimų specialistų poreikių. Italijos negalios tinklo narių nuomone, skirtingoms grupėms gali reikėti skirtingos mokymo metodologijos ir organizuojant mokymus tai svarbu įvertinti. 2. Žingsnis: Atlikta kitų šalių TFK mokymų rengimo patirtis, atlikti tyrimai TFK srityje. Buvo detaliai išstudijuota mokymų metodologija, sukurta Amerikos psichologijos asociacijos (angl. American Psychological Association), bei įvadas į TFK, parengtas Kanados grupės. 3. Žingsnis: Glaudus bendradarbiavimas, nuolatinis konsultavimasis su PSO ekspertais dėl mokymų tobulinimo. M. Leonardi ir kt. pažymi, kad nuo tada, kai TFK išverstas į italų kalbą (2002 m.), TFK naudotojų bendruomenė išsiplėtė į daugelį naujų sektorių ir Italijos sričių. Italijos negalios tinklas paruošė TFK mokymo kursą, kuriame išdėstytas tinkamas ir tikslingas TFK naudojimas praktikoje. Daugelis sektorių rodo susidomėjimą, tačiau vienas pagrindinių projektų, labai svarbus TFK įgyvendinimui, buvo TFK priėmimas Italijos darbo ir socialinės gerovės ministerijoje tai žvalgomasis projektas TFK ir darbo politikos (angl. ICF and Labour Policies ). TFK ir darbo politikos projektas Italijos darbo ir socialinės gerovės ministro buvo pristatytas 2003 m. Romoje, Žmonių su negalia metų konferencijos uždarymo metu. Šio projekto tikslas į darbo sektorių įvesti sąvokinę TFK sistemą ir terminologiją. M. Leonardi ir kt. nuomone, tai labai aktualus projektas Italijai, nes pagrindinis jo uždavinys gydytojų, invalidumo nustatymo bei negalumo ir darbingumo nustatymo komisijoms pateikti standartinę metodologiją, kuria būtų galima apibrėžti žmogaus funkcinius lygius. Tokie suvienodinti apibrėžimai būtų naudojami tvarkant ir apdorojant prašymus ir pasiūlymus dėl darbo, kurie yra

9 9 pateikiami didelėje duomenų bazėje, kuri atitinka asmenų, ieškančių darbo, bendrovių ir gamyklų poreikius. Norint įgyvendinti minėto projekto tikslą, Italijos darbo ir socialinės gerovės ministerija pirmiausiai numatė mokomosios medžiagos paruošimą žvalgomajam TKF projektui darbo sektoriuje, kuris 2004 m. pradėtas įgyvendinti 3 jose Italijos provincijose, o vėliau išsiplėtė iki 25 provincijų. Anot M. Leonardi ir kt., visoje Italijoje vykdomi TFK mokymai padėjo plačiau ir išsamiau skleisti žinias apie TFK (13). Didelė patirtis TFK taikymo sveikatos ir socialinėje srityje yra sukaupta Vokietijoje. Nuo 2004 m. šioje šalyje socialinio kodo numeris, reabilitacijos poreikis ir žmonių, turinčių negalią dalyvumas grindžiamas TFK. TFK atlieka svarbų vaidmenį fizinės medicinos ir reabilitacijos srities studijose ir įtraukta į socialinės medicinos ir reabilitacijos studijų programas, o visos rekomendacijos ir metodiniai nurodymai reabilitacijoje pritaikomi pagal TFK. Prof. G. Stuki pranešime apie TFK taikymą išskiria 3 TFK diegimo lygius: mikro, mezo ir makro. Mikro lygis apima profesinės praktikos sektorių (angl. Professional Practice ), tai yra klinikinė (medicininė) praktika ir tyrimai, struktūriniai klinikiniai vertinimai bei asmens negalumo įvertinimo praktika. Mezo lygyje profesorius G. Stuki nurodo, kad TFK įdiegimas apima sveikatos, socialinių darbuotojų bei kitų specialistų švietimą ir mokymą. Mezo lygis taip pat apima paslaugų teikimo bei jų apmokėjimo sektorių (angl. Service Provision and Payment ) ir paskutinis lygmuo, pats svarbiausias iš trijų būtinų sudedamųjų komponentų, siekiant įdiegti TFK savo sistemoje - makro lygis. Makro lygis yra plačiausias, nes jis apima politikos formavimo bei programų rengimo sektorių aukščiausiuose šalies lygmenyse (angl. Policies and programs ) (10). 3. TFK diegimo prielaidos Lietuvoje Lietuvoje dar nėra įstatyminio pagrindo, kuriuo būtų reglamentuotas privalomas TFK taikymas. Nė vienas Lietuvos universitetas nerengia TFK taikymo specialistų, nėra plataus problemos aptarimo ir viešosios nuomonės analizių. ES rekomenduoja sukurti vertinimo centrus Lietuvoje su reikiamais instrumentais ir priemonėmis. Jų parinkimas, įdiegimas, priežiūra ir tobulinimas taptų įvairių specialistų funkcija (5; 1). Prof. A. Kriščiūnas ir kt. rekomenduoja Lietuvoje parengti TFK įdiegimo programą, kurioje turėtų būti įtraukta TFK klasifikacijos dėstymas aukštosiose mokyklose; socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos specialistų mokymai taikyti TFK klasifikaciją

10 10 praktikoje; duomenų rinkimo ir kaupimo, taikant TFK klasifikaciją, kompiuterinės programos parengimas; standartizuoto sveikatos būklės vertinimo, sergant dažniausiai negalumą sukeliančiomis ligomis, unifikuotų kriterijų parengimas; neįgaliųjų ir neįgaliųjų organizacijų dalyvavimas sprendžiant TFK diegimo į praktiką klausimus; sukauptų duomenų pagal TFK analizės sistemos sukūrimas ir rekomendacijų teikimas socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos organizatoriams (5). Išanalizavus Lietuvos mokslininkų (prof. A. Kriščiūno, J. Samėnienės, A. Keizerio ir kt.) pranešimų, konferencijų medžiagas, matyti, kad yra bandoma TFK atskirais atvejais taikyti ir klinikinėje medicinoje. Prof. A. Kriščiūnas ir kt. straipsnyje Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija bei jos diegimo į praktiką patirtis, pažymi, kad 2008 m. atlikta TFK pritaikymo darbingumo lygiui ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo galimybių studija parodo, kad pagal TFK galima įvertinti ne tik neįgaliųjų veiklos ir dalyvumo sutrikimus, bet ir jų ryšį su išlikusiu darbingumu bei amžiumi. Straipsnyje minima, kad veiklos ir darbingumo įvertinimas pagal TFK atveria galimybes nustatyti specialiuosius poreikius ir planuoti profesinę reabilitaciją, taip pat šioje galimybių studijoje yra nurodoma, kad TFK pagalba galima spręsti sveikatos ir socialines problemas. Kiekviena valstybė, norėdama įdiegti TFK, visų pirma turi sukurti bendras, visiems priimtinas ir naudojamas gaires bei strategijas. Šių gairių ir strategijų pagrindu galime tikėtis sėkmingo ir efektyvaus tarpinstitucinio bendravimo ir bendradarbiavimo bei vieningų tikslų siekimo. Tikėtina, kad Lietuvoje įdiegus TFK metodų taikymą, ne tik nustatant asmens darbingumo ir neįgalumo lygį, profesinės reabilitacijos paslaugų ir bendruosius pirminius specialiuosius poreikius, gausime žymiai didesnę ekonominę bei socialinę naudą. Šiuo principu būtų pasiektas vienas iš svarbiausių Prof. G. Stuki nurodytų TFK diegimo lygis makro (politikos formavimo bei programų rengimo sektorius). 4. NDNT patirtis diegiant TFK elementus Lietuvoje iki 1991 m. veikė sovietinė trijų invalidumo grupių nustatymo sistema. Invalidumą nustatydavo medicininės darbingumo ekspertizės komisijos. Remiantis šia sistema, invalidumo priežastimi būdavo vien medicininiai veiksniai. Nuo 1991 m. lapkričio 28 d. šalyje buvo priimtas "Invalidų socialinės integracijos įstatymas, kuris numatė, jog vaikams iki 16 m. invalidumą nustato vaikų gydymo įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos, o asmenims nuo 16 m. - valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos. Nuo 2005 m. liepos 1 d. pakeitus minėtą įstatymą, atsisakyta invalidumo sąvokos, vietoj invalidumo grupių atsirado neįgalumo ir darbingumo lygiai, NDNT vaikams iki

11 11 18 m. nustato neįgalumo lygį, asmenims nuo 18 m. iki senatvės pensijos amžiaus - darbingumo lygį, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį bei priima sprendimus dėl bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, neįgalumo ar darbingumo lygį. Siekiant tobulinti neįgalumo, darbingumo lygių ir specialiųjų poreikių nustatymo sistemą, 2008 m m. NDNT įgyvendino projektą,,ndnt teikiamų paslaugų kokybės tobulinimas. Projekto metu buvo parengti minėtas procedūras reglamentuojančių teisės aktų projektai, kurie numatė ne tik vaikų neįgalumo, bet ir darbingumo netekimo bei specialiųjų poreikių nustatymo visoms amžiaus grupėms pertvarką, t.y. į nustatymo procesą integruoti TFK elementus, vertinimui pasitelkiant biopsichosocialinį modelį Neįgalumo lygio vertinimas Lietuvoje nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. vaikų (iki 18 m.) neįgalumo lygio nustatymo sistemos modelis buvo medicininis. Neįgalumo lygis (sunkus, vidutinis ir lengvas) buvo nustatomas remiantis tik ligos, susirgimo, sužalojimo diagnoze, o nuo 2012 m. birželio 1 d. įdiegtas naujas neįgalumo lygio vertinimo modelis, kurio koncepcinis pagrindas 2007 m. PSO reglamentuota klasifikacija (Tarptautinė funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacija vaikams ir jaunimui) (ICF-CY). Atnaujinti neįgalumo lygio nustatymo kriterijai suskirstyti į 8 skyrius, iki 2012 m. reglamentuota buvo 13 skyrių. Siekiant, kad naujieji 8 skyriai būtų aiškūs ir suprantami gydytojams kartu su TLK-10-AM taikomas ir TFK variantas, t.y. neįgalumo lygio nustatymo kriterijai išdėstyti atitinkamai pagal TFK pirmo lygmens kūno funkcijų klasifikacijos skyrius, tačiau įvardinant juos kaip organų sistemų ligas ir patologines būkles nurodant TFK atitikmenį. Nustatant neįgalumo lygį, vertinama ne tik vaiko sveikata (medicininiai kriterijai), bet ir gebėjimas dalyvauti kasdieniniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžiaus grupę. Išskiriamos 3 vaikų amžiaus grupės: 4-6 metų, 7 13 metų ir metų, atsižvelgiant į vaiko raidą tam tikrame tarpsnyje buvo parengti klausimai, kurių atsakymai leidžia NDNT specialistams įvertinti vaiko veiklą ir dalyvumą. Vaikams iki 4 metų klausimynas nėra pildomas. Klausimyne išskiriamos pagrindinės vaiko veiklos ir dalyvumo kryptys pagal TFK: pažinimas; bendros užduotys ir reikalavimai; bendravimas; mobilumas; savarankiškumas; buitis; tarpasmeniniai santykiai ir sąveikos; pagrindinės gyvenimo sritys; bendruomenė, socialinis ir pilietinis gyvenimas. Vaikams nuo 4 iki 6 metų užduodami 28 klausimai, vaikams nuo 7 iki 13 metų 30 klausimų ir vaikams nuo 14 iki 18 metų 27 klausimai, asmens balų suma atitinkamai paverčiama į koeficientą. Atsakius į klausimyno

12 12 klausimus bus išsiaiškinta kokia veikla vaikui kėlė rūpesčių per paskutinį mėnesį (30dienų), ar jis turėjo visiškus sunkumus (beveik visada) 4 balai (pagal TFK proc. sunkumų), ar turėjo didelių sunkumų (dažnai) 3 balai (TFK proc. sunkumų), turėjo vidutinių sunkumų (kartais) 2 balai (TFK proc. sunkumų), turėjo nedidelių sunkumų (beveik niekada) 1 balas (TFK 5-24 proc. sunkumų) ar išvis veikla nekėlė rūpesčių, todėl asmuo jokių sunkumų neturėjo (niekada) 0 balų (TFK 0-4 proc. sunkumų). Į naują neįgalumo lygio vertinimo sistemą įtraukiami ne tik NDNT darbuotojai, atliekantys vertinimus, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaiką gydantis gydytojas, bet ir vaiko tėvai, pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos specialistai. NDNT darbuotojai, kaip jau minėta anksčiau, įvertindami socialinį būties aspektą asmenims, nuo 4 iki 18 metų, pildo Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynus. Į klausimus gali atsakyti asmuo (vaikas) ir (ar) asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai. Specialiųjų ugdymosi poreikių pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektu įvertina pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir atitinkamas išvadas pateikia NDNT. Naujo neįgalumo lygio vertinimo modelio įdiegimas suteikė galimybę neįgalumo nustatymo procedūras atlikti objektyviau, įvertinant ne tik vaikų medicininius kriterijus, bet ir specialiuosius ugdymosi poreikius bei gebėjimus dalyvauti kasdieniniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes Darbingumo lygio vertinimas Darbingumo lygis jau nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai asmens negalios vertinimo sistemai yra nustatomas kompleksiškai vertinant ne tik asmens medicininius (sveikatos būklė), bet ir funkcinius (valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius), profesinius ir kitus kriterijus (išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, darbo patirtį ir darbinius įgūdžius, amžių ir fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymo būtinumą), turinčius įtakos asmens darbingumui. Didelis dėmesys į asmens dalyvumą ir veiklos suvaržymus, kylančius dėl asmens negalios, bus atkreiptas nuo 2014 m. liepos 1 d., kadangi nustatant darbingumo lygį bus pradėtas pildyti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas (toliau klausimynas). Pirmoje klausimyno dalyje bus vertinama asmens profesinė, darbinė veikla bei aplinkos prieinamumas, antroje - asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti. Šio TFK pagrindu sudaryto klausimyno įtraukimas į asmens vertinimą užtikrins jo kompleksiškumą - asmens darbingumo lygis atspindės ne tik asmens sveikatos būklę, bet ir jos poveikį vykdomai kasdienei veiklai, jo savarankiškumui ir asmens gebėjimui palaikyti socialinius ryšius. Pildant klausimyno antrąją dalį Veikla ir gebėjimas dalyvauti bus vertinamos penkios pagrindinės asmens veiklos: mobilumas,

13 13 pažinimas, bendravimas, savipriežiūra, kasdienė veikla. Bus siekiama išsiaiškinti ar asmuo pats savarankiškai gali atlikti atitinkamą veiklą ar veiklai atlikti yra reikalingos pagalbinės priemonės ir ar veiklos atlikimui yra reikalinga kito asmens pagalba. NDNT darbuotojai vertindami asmens savarankiškumą, pagal parengtą klausimyno pildymo metodinę rekomendaciją, parinks atitinkamą balą, kuris konkrečiai nurodys asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti. Atsakius į klausimyno klausimus bus išsiaiškinta kokia veikla asmeniui kėlė rūpesčių per paskutinį mėnesį (30dienų), ar asmuo turėjo visiškus sunkumus (beveik visada/visada) 4 balai (pagal TFK proc. sunkumų), ar turėjo didelių sunkumų (dažnai) 3 balai (TFK proc. sunkumų), turėjo vidutinių sunkumų (kartais) 2 balai (TFK proc. sunkumų), turėjo nedidelių sunkumų ( beveik niekada) 1 balas (TFK 5-24 proc. sunkumų) ar išvis veikla nekėlė rūpesčių, todėl asmuo jokių sunkumų neturėjo (niekada) 0 balų (TFK 0-4 proc. sunkumų). Atsakyto ir susumuoto klausimyno balų suma atitinkamai bus paverčiama į koeficientą, kuris bus padaugintas ir asmens bazinio darbingumo ir tokiu būdu bus įvertintas asmens darbingumo lygis. Asmenims, kurių bazinis darbingumas yra nuo 0 iki 15 proc. ir asmenys, kurie yra besimokantys, bet ne ilgiau, kaip iki 26 metų, klausimynas bus nevertinamas, tačiau jei pats asmuo pageidaus, jam bus įvertinta jo veikla ir gebėjimas dalyvauti atitinkamai užpildžius klausimyną. Į klausimus atsakyti turi pats asmuo, tačiau kai dėl sveikatos būklės atsakyti negalės, atsakys asmens atstovas., Atsakius į klausimus asmuo ar jo atstovas turės po klausimynu save identifikuoti ir patvirtinti parašu, kad atsakymai apie veiklą ir dalyvumą buvo pateikti jo ir yra teisingi. Lietuvai darbingumo lygio nustatymo srityje TFK taikymas naujovė, todėl darbingumo lygio vertinime pradėta nuo atskirų klasifikacijos elementų taikymo, remtasi pačia klasifikacija kaip tarptautiniu mastu pripažintu instrumentu, ieškant atskaitos taškų kriterijų išdėstyme ir įvertinime. Įsigaliosiančių darbingumo lygio vertinimo pakeitimų dėka, nuo 2014 m. liepos 1 d. vertinant asmens darbingumo lygį bus užtikrintas didesnis dėmesys asmens socialiniam faktoriui, lemiančiam objektyvesnes kompleksinio asmens vertinimo procedūras, kurių metu vertinant asmens darbingumo lygį, bus atsižvelgiama ne tik į asmens sveikatos būklę, bet ir gebėjimą būti savarankiškam kasdienėje veikloje Specialiųjų poreikių vertinimas Siekiant tobulinti specialiųjų poreikių nustatymo tvarką, Lietuvos Respublikos socialinės pasaugos ir darbo ministerijos iniciatyva 2012 m. buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė TFK elementais paremtą Asmens funkcionavimo lygmens (AFL) nustatymo tvarkos ir

14 14 kriterijų aprašo projektą. Siūlomas asmens funkcionavimo lygmens nustatymo modelis iš esmės pakeistų šiuo metu veikiančią bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių nustatymo sistemą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo pagrindiniai kriterijai, kuriems esant asmeniui nustatomi specialieji poreikiai, atitinkama asmens sveikatos būklė. Siūlomas asmens funkcionavimo lygmens nustatymas sudėtinis procesas, apimantis kompleksišką asmens veiklos ir dalyvumo suvaržymo, atsiradusio dėl sveikatos ir su sveikata susijusios būklių bei nepalankių aplinkos veiksnių, masto įvertinimą. Taigi, naujasis specialiųjų poreikių nustatymo modelis grįstas TFK nuostatomis nustatant asmeniui reikalingos slaugos ir pagalbos (priežiūros) apimtį, šalia asmens sveikatos būklės būtų įtraukiama ir tokių asmens savarankiškumą apibūdinančių veiksnių, kaip asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumo, mitybos, asmens higienos, socialinius santykių) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimų, elgesio sutrikimų, vertinimas. Pastarųjų veiksnių vertinimas būtų atliekamas pildant Gyvybinės veiklos ir savarankiškumo įvertinimo klausimyną. Svarbus naujo specialiųjų poreikių vertinimo modelio aspektas multidiscipliniškumas. Planuojama, kad asmens vertinime turėtų dalyvauti ne tik NDNT darbuotojai, bet ir gyvenamosios vietos savivaldybės socialiniai darbuotojai, kuriems būtų patikėtas asmens Gyvybinės veiklos ir savarankiškumo įvertinimo klausimyno pildymas. Naujo specialiųjų poreikių nustatymo modelio AFL, pagrįsto TFK elementais, įvedimas leis tiksliau ir objektyviau įvertinti ne tik asmens sveikatos būklę, bet asmens socialinį ir fizinį savarankiškumą. Siekiant įvertinti AFL nustatymą reglamentuojančio teisės akto projekto veiksmingumą, 2013 m. bendradarbiaujant su savivaldybėmis NDNT organizavo ir vykdė praktinį jo išbandymą. Pilotiniame tyrime dalyvavo 891 asmuo, kuriam 2012 m. ir 2013 m. NDNT buvo nustatyti bendrieji pirminiai specialieji poreikiai (specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis). AFL pilotinius vertinimus atliko 27 NDNT teritorinių skyrių (toliau - TS) vertintojai ir 6 savivaldybių socialinių paslaugų institucijų (Ukmergės, Elektrėnų, Alytaus r., Alytaus m., Biržų ir Utenos r.) darbuotojai. Minėtų savivaldybių socialinių paslaugų institucijų socialiniai darbuotojai atliko Gyvybinės veiklos ir savarankiškumo įvertinimo klausimyno pilotinius testavimus asmenims, kuriems NDNT 2012 m. nustatė bendruosius pirminius specialiuosius poreikius, o NDNT

15 15 teritorinių skyrių vertintojai baigė vertinimą pagal siūlomą Asmens funkcionavimo lygmens vertinimo tvarką ir nustatė asmens funkcionavimo lygmenį. Atlikus pilotinį tyrimą nustatyta, kad AFL pilotinių vertinimų rezultatai tikslesni, kai NDNT teritoriniai skyriai AFL vertino naudojantis savivaldybių įstaigų socialinių darbuotojų pilotinio tyrimo metu gautais Gyvybinės veiklos ir savarankiškumo įvertinimo klausimynų rezultatais. Buvo pastebėta, kad savivaldybių įstaigų socialiniai darbuotojai asmenis gali vertinti objektyviau ir tiksliau, kadangi, turi galimybę stebėti asmenį jo esamoje įprastinėje aplinkoje, o ne trumpos apžiūros NDNT metu. Priėmus siūlomą asmens specialiųjų poreikių nustatymo modelį, į asmens vertinimą būtų įtraukiama platesnis specialistų ratas ne tik asmens gydytojas ir NDNT, tačiau ir socialinis darbuotojas. Tokiu būdu būtų užtikrintas multidiscipliniškumo principas. Siekiant vienodinti Gyvybinės veiklos ir savarankiškumo įvertinimo klausimyno pildymo praktiką, atlikus pilotinį tyrimą, rekomenduota organizuoti NDNT specialistų ir savivaldybių įstaigų socialinių darbuotojų mokymus AFL nustatymo bei Gyvybinės veiklos ir savarankiškumo įvertinimo klausimyno pildymo klausimais. Siekiant Lietuvoje įgyvendinti Prof. G. Stuki minėtą mezo lygį, kuris apima paslaugų teikimo bei jų apmokėjimo sektorių, pagrindinis dėmesys turėtų būti sutelktas į NDNT funkcijų įgyvendinimo principus. Pagrindinės funkcijos yra kuo tiksliau ir objektyviau nustatyti asmens darbingumą ar neįgalumą, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį ir bendruosius pirminius specialiuosius poreikius. Turint objektyvius, tiesiogiai kiekvienai žmogaus funkcijai ar veiklai įvertinti pritaikytus metodus, NDNT darbuotojams būtų galima labiau atsižvelgti į asmens fizines galimybes, gebėjimus taikyti profesinius įgūdžius arba galimybes juos tobulinti bei įgyti naujų, t.y. atsižvelgti į sveikatos būklės ir aplinkos komponentus. TFK naudojimas ir įdiegimas į asmens sveikatos būklės vertinimo sistemą yra labai svarbus, nes tai iš esmės apibrėš asmens būklę, o ne tik ligą, kaip yra dabar pagal TLK-10-AM (11).

16 16 Išvados 1. NDNT veikloje atskiri TFK elementai nuo 2012 m. birželio 1 d. jau yra taikomi atliekant neįgalumo lygio nustatymą ir nuo 2014 m. liepos 1 d. bus pradėti taikyti nustatant darbingumo lygį. Vertinimai grindžiami ne tik asmens sveikatos būklės, bet ir asmens gebėjimų bei kitų socialinių faktorių vertinimu. 2. Plėtojant TFK diegimą į negalios nustatymo procedūras, būtina pradėti taikyti ją nacionaliniu lygiu, t.y. sukurti bendrą ir vieningą TFK taikymo strategiją. 3. Atsižvelgiant į tai, kad TFK praktinis naudojimas būtų vienodai suprantamas ir taikomas visų sričių specialistams Lietuvoje, yra būtina sukurti bendras TFK mokymo programas ir kodavimo rekomendacijas pagal TFK aukštosioms mokykloms bei specialistams, dirbantiems švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos srityse.

17 17 Literatūros sąrašas 1. Andrijauskaitė D. Apie ligų identifikavimo klasifikaciją. [žiūrėta ]. 2. Bagdonas A. TFK Lietuvoje: tiesioginės ir netiesioginės įtakos neįgalumo sampratai ir praktikai: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. VU Specialiosios psichologijos laboratorija Vilnius, ICF Core Sets for Vocational Rehabilitation. [žiūrėta ]. 4. Imrie R. Demystifying disability: a review of the International Classification of Functioning, Disability and Health // Sociology of Health & Illness, 2004, Nr. 3, p ISSN Kriščiūnas A. ir kt. Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija bei jos diegimo į praktiką patirtis//medicina Kaunas, 2010, Nr Leonardi M. Training on the International Classification of Functioning, Disability and Health (ICF): the ICF-DIN Basic and the ICF-DIN Advanced Course developed by the Disability Italian Network // J Headache Pain, 2005, p Ptyushkin P. et al. The International Classification of Functioning, Disability and Health (ICF) in vocational rehabilitation and disability assessment in Slovenia: state of law and users perspective // Disability and Rehabilitation, 2011, vol. 33, No. 2, p ]. 8. Saltychev M. et al. Vocational Rehabilitation Evaluation and the International Classification of Functioning, Disability, and Health (ICF) // J Occup Rehabil, 2013 no. 23 p [žiūrėta ]. 9. Stuki G. Dabartinė padėtis įgyvendinant tarptautinę funkcionavimo negalumo ir sveikatos klasifikaciją (TFK) fizinėje ir reabilitacinėje medicinoje: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius, Stuki G. Implementation of the ICF: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius, Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija TLK-10-AM. (International Classification of Diseases, ICD-10.) - Ženeva: PSO, TFK. Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija. - Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija, p. ISBN Westerbeek W. Negalios vertinimas Olandijoje: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius, 2009, p ISBN

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ SVEIKATOS MOKSLAI ISSN 1392-6373 2013, 23 tomas, Nr.1, p. 91-95 doi:10.5200/sm-hs.2013.016 VISUOMENĖS SVEIKATA 91 ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ Ingrida

More information

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS

DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS DARBUOTOJŲ SVEIKOS GYVENSENOS MOKYMŲ IR SVEIKATOS STIPRINIMO REKOMENDACIJOS Higienos institutas Vilnius, 2013 Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos parengtos vykdant

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

/1(48) visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat patvirtintas Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo organizavimo tvarkos aprašas ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio

More information

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy

More information

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

Visuomenės sveikatos programų vertinimas Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Visuomenės sveikatos programų Rasa Povilanskienė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Pagrindinis visuomenės sveikatos programų tikslas yra susirgimų

More information

Senų žmonių funkcionavimo, senatvės ir senėjimo tyrimų gairės: biopsichosocialinio modelio prieiga 1

Senų žmonių funkcionavimo, senatvės ir senėjimo tyrimų gairės: biopsichosocialinio modelio prieiga 1 Senų žmonių funkcionavimo, senatvės ir senėjimo tyrimų gairės: biopsichosocialinio modelio prieiga 1 Albinas BAGDONAS, Antanas KAIRYS, Olga ZAMALIJEVA Vilniaus universitetas, Specialiosios psichologijos

More information

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai

Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Mokinių specialiųjų poreikių, pasiekimų ir pažangos vertinimas inkliuzinėje aplinkoje Pagrindiniai strategijos ir praktikos klausimai Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra Šio dokumento parengimą

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA 2014 2020 M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA Nacionaliniai seminarai Vilniuje, Minske ir Daugpilyje 2016 m. spalis 1 Strateginis Programos

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: EVAKB32E Pavadinimas lietuvių kalba: Kaimo plėtros ir regioninė

More information

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS Lina Miltenienė BENDRADARBIAVIMO MODELIO KONSTRAVIMAS TENKINANT SPECIALIUOSIUS UGDYMOSI POREIKIUS Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, edukologija (07 S) Šiauliai, 2005 Disertacija

More information

Socialinis modelis 1

Socialinis modelis 1 Socialinis modelis 1 2 Uždavinys Nr. 2-1 Sukurti darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį SUKURTO TEISINIO-ADMINISTRACINIO MODELIO ATASKAITA 2015 m. kovo mėn. Užsakovas

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika

Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų turintys vaikai: ugdymo ir pagalbos teikimo specifika 2017 gruodis, Nr. 5 (161) ISSN 1822-4156 Elgesio ar (ir) emocijų

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Paulius Čelkis VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011

More information

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS Europos Sąjungos finansuojamas projektas Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje GALIMYBIŲ STUDIJOS 12 14 METŲ MOKINIŲ MOKYMO(SI) DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 10 02 COM(2013) 676 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais

More information

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA Žymantė Jankauskienė, Rita Liepuonienė, Rimantas Stukas, Genė Šurkienė, Kęstutis Žagminas, Birutė Gostevičienė, Erika Kubilienė, Jurgita Matuizienė, Algimantas Urbelis VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES

More information

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS MOKYKLOJE ĮGYVENDINIMO VADOVAS Metodinės rekomendacijos Vilnius 2011 2 Parengė: Diana Aleksejevaitė Nijolė Paulauskienė Dalia Sabaliauskienė

More information

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje

More information

LLP-2011-IT-LEONARDO-LMP

LLP-2011-IT-LEONARDO-LMP Sveikatos Priežiūra Ligoninėje ir Namuose Situacija Lietuvoje Sveikatos Priežiūra Ligoninėje ir Namuose Situacija Lietuvoje Aldona Droseikiene Lithuanian Multiple Sclerosis Union Vilnius,Lithuania info@liss.lt

More information

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje

Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2010 22 Šeimų savigalbos grupių veikla socialinio kapitalo perspektyvoje Lijana Gvaldaitė Lektorė Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto

More information

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1 Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2 MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ

More information

Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste

Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2008. Nr. 25 Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste Ramūnas Vanagas, Aurimas Tumėnas Mykolo Romerio universitetas

More information

VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE

VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS MODELIAI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE TOTAL QUALITY MANAGEMENT MODELS AT TUBERCULOSIS AND INFECTIOUS DISEASES UNIVERSITY HOSPITAL Arvydas Šilys

More information

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengė: doc. med. m. dr. R. Adomaitienė Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA)

More information

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:

More information

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI

VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOS STUDENTŲ PRAKTINIO MOKYMO ASPEKTAI Jurgita Matuizienė, Rūta Butkuvienė Vilniaus kolegija, Sveikatos priežiūros fakultetas

More information

INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE

INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Julius Griškevičius Romualdas J. Kizlaitis INFORMACINĖS SISTEMOS MEDICINOJE Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant

More information

KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS

KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS 0 2.1.1 VEIKLA KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMO ATLIKIMAS KONSULTACINIŲ ŠVIETIMO PASLAUGŲ IR PASIŪLOS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE TYRIMAS Tyrimus atliko ir ataskaitą

More information

Vilnius, 2014 VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS

Vilnius, 2014 VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS Vilnius, 2014 VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS NVO VAIKAMS KONFEDERACIJA VIEŠOJO IR NVO SEKTORIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS MODELIS Vilnius, 2014 Viešojo, privataus ir NVO sektorių

More information

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI

NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI NEGALIOS ĮTAKA SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS FIZINEI SRIČIAI Disability influence on sporting persons physical domain of quality of life Algirdas Juozulynas 1,2, Antanas Jurgelėnas 1, Laimutė Samsonienė

More information

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS PROGRAMOS LEADER IR ŢEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS LOCAL ACTION MANAGEMENT GROUPS IN IMPLEMENTATION OF LOCAL DEVELOPMENT

More information

VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS

VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS Visuomenės sveikata literatūros apžvalgos VIDUTINĖ SVEIKO GYVENIMO TRUKMĖ POPULIACIJOS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMO INDIKATORIUS Jovita Margienė 1, Romualdas Gurevičius 2 1 STADA-Nizhpharm-Baltija, 2 Higienos

More information

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS 1. Patvariųjų organinių teršalų koncentracijų lygių aplinkos ore įvertinimas įskaitant pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro

More information

4 klasės mokinių pasaulio pažinimo srities mokymosi pasiekimai ir jų vertinimas

4 klasės mokinių pasaulio pažinimo srities mokymosi pasiekimai ir jų vertinimas Nacionalinio egzaminų centro projektas Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas (kodas VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-003) Mokymai vertinimo

More information

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008

More information

Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.

More information

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Vilnius 2007 UDK xxxxxxx xxxx Parengė Narkotikų kontrolės departamentas

More information

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr.

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS

MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2010, 4(8), p. 69 88. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE SIEKIANT KARJEROS Aistė Dromantaitė-Stancikienė Mykolo Romerio

More information

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras 2011 m. lapkričio 20 d. Švietimo stebėsenos sistemos modelio tobulinimo paslaugos p. Vaino Brazdeikiui, Švietimo informacinių

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 1 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS Vilnius 2013 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Informacinių sistemų audito vadovas Turinys 1. Informacinių sistemų audito

More information

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą 2012, birželis Nr. 8 (72) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Koks tėvų įtraukimo

More information

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PROJEKTAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO RODIKLIŲ ATNAUJINIMAS IR NAUDOJIMO JAIS METODIKOS/REKOMENDACIJŲ SUKŪRIMAS SFMIS NR.: VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-001 BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ

More information

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS?

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kokius tikslus suaugusiųjų mokymuisi kelia Europa ir Lietuva? SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: KIEK MOKOSI, KĄ MOKA, AR TURI GALIMYBIŲ MOKYTIS? 2015 birželis, Nr.

More information

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės

More information

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1V-48 VILNIAUS TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017 2019 METŲ PROGRAMA I. SKYRIUS BENDROSIOS

More information

PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI

PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 243-250 PASLAUGŲ INOVACIJŲ DIEGIMO VERTINIMO KRITERIJAI Mindaugas Povilaitis, Jadvyga Ciburienė Kauno technologijos universitetas

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA

II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA 36 II. SOCIALINIO DARBO TEORIJA IR PRAKTIKA SOCIALINIS DARBAS IR TYRIMAI: SĄVOKOS PAIEŠKA Dr. Jolanta Pivorienė Vytauto Didţiojo universitetas, Socialinio darbo institutas K. Donelaičio g. 52 405, 3000

More information

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai LT Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai ENRD Contact Point 123rf, Manuela Ferreira Valstybių narių kaimo plėtros programos (KPP) 2014 2020 m. laikotarpiu turėtų būti pagrįstos paklausa, orientuotos

More information

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos

Švietimas Lietuvoje. Šalių švietimo politikos apžvalgos. Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Šalių švietimo politikos apžvalgos Švietimas Lietuvoje Švietimas Lietuvoje Šio leidinio vertimas yra suderintas su EBPO. Tai nėra oficialus EBPO vertimas. Vertimo kokybė

More information

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure

More information

Eglė Savulienė Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė

Eglė Savulienė Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Savulienė Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Visuomenės sveikatos gerinimas, stiprinant asmens ir visuomenės sveikatos

More information

PROFESINIAI STANDARTAI GALIMYBĖ DERINTI VEIKLOS PASAULIO IR ŠVIETIMO SISTEMOS POREIKIUS

PROFESINIAI STANDARTAI GALIMYBĖ DERINTI VEIKLOS PASAULIO IR ŠVIETIMO SISTEMOS POREIKIUS VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA BUSINESS: THEORY AND PRACTICE ISSN 1648-0627 print / ISSN 1822-4202 online 2013 14(1): 17 26 doi:10.3846/btp.2013.02 PROFESINIAI STANDARTAI GALIMYBĖ DERINTI VEIKLOS PASAULIO

More information

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę?

Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Ugdymo turinio kaita: kas lemia sėkmę? 2017 rugpjūtis, Nr. 4 (160) 2013 2022 ISSN 1822-4156 1989 Naujos visų mokomųjų dalykų programos 1993 1994 1997 2002 Pradinio, pagrindinio

More information

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ TRANSFORMACIJA VERSLO APLINKOJE Aušra Liučvaitienė Vilniaus kolegija Jolanta Paunksnienė Vilniaus Gedimino technikos universitetas Anotacija Verslo aplinkos pokyčiai lemia, kad

More information

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS

N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra Grita Balašaitienė N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS MAGISTRO DIPLOMINIS

More information

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public

More information

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. Erasmus+ Programos vadovas Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba. 1 versija (2017): 20/10/2016 TURINYS SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS... 8 Kaip skaityti šį Programos

More information

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Patvirtinta Europos Parlamento generalinio sekretoriaus pavaduotojos Francescos R. RATTI 2013 m. balandžio 20 d. Atnaujinta: 2014 m. kovo 28 d. Turinys 1. Vaizdo

More information

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi

More information

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA Violeta Gevorgianienė, Lidija Kondrašovienė, Romas Lazutka, Rasa Naujanienė, Birutė Švedaitė, Jurgita Zabulytė Kupriūnienė, Laimutė Žalimienė SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS METODIKA

More information

ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS

ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS ŠVIETIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: DERMĖS ASPEKTAS Aušrinė Gumuliauskienė Šiaulių universitetas, Lietuva Santrauka Švietimo politikos turinį atspindintys strateginiai švietimo dokumentai aktualizuoja

More information

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Dėkoju Jungtinių Tautų Vystymo

More information

Desk review Year Vilnius, Lithuania

Desk review Year Vilnius, Lithuania Project Sexual Abuse Against Children in Residential Institutions, financed through the European Commission's Daphne III Programme 2007-2013, JLS/2007/DAP-1/178/-30-CE-0229207/00-68 Desk review Year 2009-2010

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa MAGISTRO DARBAS KOKYBĖS VADYBOS SISTEMŲ INTEGRACIJA Į ORGANIZACIJOS VALDYMĄ QUALITY MANAGEMENT SYSTEMS

More information

GEROS PAMOKOS RECEPTAI

GEROS PAMOKOS RECEPTAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis

More information

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2006 m. kovo 9 d. mokslinių tyrimų ir vertinimo atlikimo sutartis NR. SUT-174 tarp LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Viešosios politikos

More information

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės

Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Psichinė sveikata ir jai įtakos turintys veiksniai Savižudybių rodikliai Europoje ir Lietuvoje Savižudybių riziką didinantys veiksniai Prevencinės priemonės

More information

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2003 61 Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas Aldas Miečinskas Doktorantas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio

More information

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Turinys Įvadas... 2 Terminai,

More information

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS 2014 gruodis, Nr. 18 (123) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Pameistrystės vieta Lietuvos profesinio mokymo sistemoje Pameistrystės

More information

KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS

KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ REKOMENDACIJOS Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖS IR STUDIJŲ SIEKINIŲ VERTINIMO METODIKOS INTEGRAVIMO Į VIDINĘ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMĄ

More information

Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu

Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu Rasa GENIENĖ Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrija Giedra S. Konarskio g. 49, Vilnius Tel. 85 2 33 28 20 El. paštas: rasaralyte@gmail.com

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Eduardas Jegelavičius VERSLO VERTINIMO METODO PARINKIMO MODELIS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė doc. dr. Alina Stundžienė KAUNAS, 2017 KAUNO

More information

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI

MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS Ekonominės politikos katedra MAGISTRO DARBO RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI Vilnius, 2015 Apsvarstyta, patvirtinta ir rekomenduota vadovautis Ekonominės politikos

More information

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS

MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMAS: PROCESAS IR DUOMENŲ PANAUDOJIMAS PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar įmanomas ugdymo kokybės laidavimas be nuolatinio savęs vertinimo? Koks šiandien Lietuvoje metodinis

More information

Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika

Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika Turinys Santrumpos... 2 Sąvokos... 3 Įvadas... 4 1. Verslo priežiūros politika... 4 1.1. Verslo priežiūros pertvarka... 4 1.2. Verslo priežiūros politikos reglamentavimas...

More information

Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas

Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2004 12 Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas Lijana Gvaldaitė Edukologijos doktorantė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Didlaukio

More information

Mokslo darbai (91); 59 64

Mokslo darbai (91); 59 64 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 1(91); 59 64 SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS KELIŲ TRANSPORTO SRITYJE Justinas Usonis * Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto

More information

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS Projektas: 2014-07-07 NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA GEROVĖS VISUOMENĖ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinės mokslo programos Gerovės visuomenė (toliau Programa) paskirtis atlikti kompleksinius gerovės

More information

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime Galutinė ataskaita 2015 m. Tyrimas atliekamas pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 359-14-ESD tarp Lietuvos Respublikos

More information

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas 2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI 2015 01 29 Vytautas Pačiauskas ERASMUS+ PROGRAMA KA1 KA2 KA3 Mobilumas mokymosi tikslais Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais Jean Monnet

More information

NACIONALINĖS STUDIJŲ KREDITŲ SISTEMOS KONCEPCIJA

NACIONALINĖS STUDIJŲ KREDITŲ SISTEMOS KONCEPCIJA Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ects) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr.

More information

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA. Edita ČALNARĖ. Magistro darbas

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA. Edita ČALNARĖ. Magistro darbas ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA Edita ČALNARĖ KOKYBĖS VADYBOS METODŲ TAIKYMO GALIMYBĖS VIEŠAJAME SEKTORIUJE: VšĮ ŠIAULIŲ DONORAS ATVEJIS Magistro darbas

More information

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS

More information

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė SVEIKATOS PRIEŽIŪRA MOKYKLOJE E. Mačiūnas, G. Šurkienė, D. Žeromskienė, G. Namajūnaitė, D. Aleksejevaitė Sveikatos priežiūros specialisto darbas mokykloje priskiriamas pirminei sveikatos priežiūrai. Pirminė

More information

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE Valstybinio audito ataskaita VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS TEISINGUMO MINISTERIJOJE 2014 m. lapkričio 14 d. Nr. VA-P-90-2-13 Su valstybinio audito ataskaita galima susipaţinti Valstybės kontrolės

More information

VAIKO BRANDUMAS MOKYKLAI KAS TAI?

VAIKO BRANDUMAS MOKYKLAI KAS TAI? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 2022 Pagrindiniai klausimai: Kaip apibrėžiamas vaiko brandumas mokyklai? Koks vaikas yra laikomas brandžiu mokytis pradinėje mokykloje? Kaip vaikas pereina iš ankstyvojo

More information

Ortopedinė odontologija

Ortopedinė odontologija ORTOPEDINĖS ODONTOLOGIJOS REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS APRAŠAS Rezidentūros studijų programos pavadinimas Ortopedinė odontologija Programos valstybinis kodas 733A40011 Aukštojo mokslo institucija, padalinys

More information

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys Vilnius, 2008 UDK 802/809:37(4) Be-187 Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council

More information

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti

Švietimo kokybė lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN Pagrindiniai klausimai: PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO. Kodėl svarbu nuolat tobulinti PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2013 lapkritis, Nr. 10 (96) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kodėl svarbu nuolat tobulinti švietimą? Kas yra kokybė? Kaip pasaulyje suprantama švietimo kokybė? Ar Lietuvoje

More information

LIETUVA TARPINĖ ATASKAITA

LIETUVA TARPINĖ ATASKAITA NEPRIKLAUSOMO PRIEŽIŪROS MECHANIZMO: LIETUVA TARPINĖ ATASKAITA 2014 2015 Karolis Granickas NPM Nepriklausomas Tyrėjas Pirmoji tarpinė ataskaita First Progress Report: Lithuania INDEPENDENT REPORTING MECHANISM

More information