Klimato kaita kas tai?

Size: px
Start display at page:

Download "Klimato kaita kas tai?"

Transcription

1 Klimato kaita kas tai? Bevezetés fiataloknak Europos Komisija

2

3 Klimato kaita kas tai? Pažintinis leidinys jaunimui Europos Komisija Aplinkos generalinis direktoratas

4 Europe Direct tai paslauga, padėsianti jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą Informacija teikiama nemokamai telefonu (*): (*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti numeriu arba šie skambučiai yra mokami. Nuotraukos: Digital Vision Ltd, p. 6; E. Johansson, p. 12 (viršuje); Europos Bendrija, p. 19; Europos Bendrija, Aplinkos generalinis direktoratas, Mike St. Maur Sheil, p. 17; Europos Bendrija, Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas, p. 14; Hans Oerter (EPICA), p. 10; Tarptautinis darnaus vystymosi institutas (IISD), Earth Negotiations Bulletin ( Derybų Žemės klausimais biuletenis ), Leila Mead, p. 13; PhotoDisc, viršelis ir p. 3, 7, 8, 12 (apačioje); Jack Stein Grove, p. 9. Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji pasiekiama per EUROPA serverį ( Katalogo duomenys pateikiami leidinio pabaigoje. Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2006 ISBN Europos Bendrijos, 2006 Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį. Printed in Belgium Spausdinta perdirbtame popieriuje, kuriam suteikta spaudos popieriaus ES ekologinė etiketė (

5 3 Turinys Klimato kaita kas tai? 4 Kodėl kinta klimatas? 4 Šiltnamio efektas 4 Dėl mūsų veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos 5 Klimato kaitos įrodymai 7 Klimato kaita ir jos padariniai 8 Klimato tyrėjų darbas 10 Kaip sustabdyti klimato kaitą? 12 Ką daro vyriausybės? 12 Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija 12 Kioto protokolas 13 Ką daro ES? 14 Ką daro pramonės įmonės? 17 Ką galite padaryti jūs? 18 Žvilgsnis į ateitį 19 Naudingos su klimato kaita susijusios tinklavietės 20

6 4 Klimato kaita kas tai? Klimato kaita jau vyksta, ir jos poveikis mums vis didėja. Ar pastebėjote, kad jūsų apylinkėse padaugėjo audrų ir potvynių, kad vis dažniau apie juos pranešama per televiziją? Ar neatrodo, kad žiemos šiltesnės, vis mažiau sninga ir daugiau lyja? Ar pajutote, kad pavasaris kasmet ateina vis anksčiau, gėlės pražysta ir paukščiai sugrįžta, kai jų dar nesitikite išvysti? Tai spartėjančios klimato kaitos, dar vadinamos visuotiniu atšilimu, ženklai. Jei nesiimsime jos stabdyti, mūsų pasauliui bus padaryta didelė žala, o mums įprastas gyvenimas pakis negrįžtamai. Kodėl kinta klimatas? Klimatas kinta dėl šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo, ypač turtingesnėse, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Europos Sąjungoje. Klimato kaitai turi įtakos elektros energiją ir šilumą mūsų namams gaminančios jėgainės, mūsų automobiliai ir lėktuvai, prekes gaminantys fabrikai, maisto produktų mums duodantis žemės ūkis. Šiltnamio efektas Mūsų atmosfera yra tarsi permatoma apsauginė Žemės danga. Ji praleidžia saulės šviesą ir sulaiko Žemėje šilumą. Jei jos nebūtų, saulės šiluma, atsispindėjusi nuo Žemės paviršiaus, akimirksniu išsisklaidytų kosmose. Žemės paviršiaus temperatūra būtų apie 30 C žemesnė, viskas užšaltų. Taigi atmosfera yra tarsi stiklinės šiltnamio sienos. Todėl ir kalbama apie šiltnamio efektą. Jį lemia atmosferoje susikaupusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios sulaiko saulės šilumą.

7 Saulės išskiriama energija rasiskverbia pro atmosferą Šiltnamio efekta Dalis energijos atsispindi atgal į kosmosą Žemės paviršius yra šildomas saulės ir spinduliuoja šilumą atgal į kosmosą Atmosferoje susikaupusios šiltnamio efektą Didžioji šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis susidaro natūraliai. Tačiau nuo XVIII a. pramonės revoliucijos žmonės taip pat prisideda prie jų išsiskyrimo. Šiuo metu dujų koncentracija atmosferoje yra didžiausia per pastaruosius metų. Todėl šiltnamio efektas sustiprėjo ir temperatūra Žemėje kyla klimatas kinta 5 Šaltinis: Kanado y Dėl mūsų veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos Pagrindinės dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas. Jis sudaro apie 75 % visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šis terminas apibūdina visą į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jos išsiskiria kartu su dūmais, garais ir dujiniais išmetalais iš išmetimo vamzdžių, kaminų, ugnies ir kitų šaltinių. Anglies dioksidas daugiausia susidaro, kai deginamas iškastinis kuras anglys, nafta ir gamtinės dujos. O iškastinis kuras vis dar yra pagrindinis energijos šaltinis. Jis deginamas elektros energijai ir šilumai gaminti, naudojamas kaip kuras automobiliams, laivams ir lėktuvams. Dauguma mūsų žinome anglies dioksidą (CO2) iš gazuotų gėrimų burbuliukai angliarūgštės prisotintuose gėrimuose bei aluje ir yra CO2 burbuliukai. Jis taip pat svarbus kvėpuojant: mes įkvepiame deguonį ir iškvepiame anglies dioksidą, o medžiai ir augalai sugeria CO2 deguoniui gaminti. Štai kodėl pasaulio miškai yra tokie svarbūs. Jie susiurbia dalį mūsų pagaminamo CO2 pertekliaus. Nepaisant to, miškai naikinami kertami įvairioms reikmėms ir deginami visuose žemynuose.

8 6 Bendra CO2 koncentracija atmosferoje Kitos dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra metanas ir azoto suboksidas. Jos išsiskiria kartu su nematomomis dujomis iš atliekų sąvartynų, galvijų, ryžių laukų ir tam tikrai būdais tręšiant dirvą. Mes taip pat dirbtiniu būdu gaminame vadinamąsias fluorintas dujas, kurios irgi didina šiltnamio efektą. Jos naudojamos šaldymo bei oro kondicionavimo sistemose ir patenka į atmosferą, jei įranga nesandari arba jei nebenaudojami prietaisai nesunaikinami pagal taisykles. Šaltinis: Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) ir GRID Arendal.

9 7 Klimato kaitos įrodymai Klimato kaita jau prasidėjo. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė temperatūra Žemėje pakilo 0,6 C, o vidutinė temperatūra Europoje beveik 1 C. Penkeri karščiausi metai pasaulyje (nuo 1860 m., kai buvo sukurti gana tiksliai temperatūrą matuojantys prietaisai): m m m m m. 10 o 0 o -10 o -20 o 40 o 30 o 20 o Klimatas šyla, nes daugėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išsiskiriančių dėl žmonių veiklos. Klimato ekspertai numato, kad šilimo procesas paspartės ir iki 2100 m. vidutinė temperatūra pasaulyje pakils 1,4 5,8 C, o temperatūra Europoje 2 6,3 C. Gali pasirodyti, kad tai visai nedaug. Tačiau prisiminkime, kad per pastarąjį ledynmetį, kuris baigėsi prieš metų, vidutinė temperatūra Žemėje buvo tik 5 C žemesnė nei šiandien. O poliariniai ledynai dengė didelę Europos dalį. Keli laipsniai smarkiai keičia mūsų klimatą. Europoje ir visame pasaulyje jau patiriame dabartinės klimato kaitos poveikį (žr. kitą puslapį). Tolimesnėje ateityje klimato kaita gali sukelti katastrofų staigų jūros lygio kilimą ir potvynius, dideles audras, kai kuriose pasaulio dalyse gali pritrūkti maisto ir vandens. Klimato kaita palies visas šalis, bet labiausiai besivystančias. Daugelis jų gyvena iš žemės ūkio bei kitos nuo klimato priklausančios veiklos ir neturi pakankamai pinigų prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.

10 8 Klimato kaita ir jos padariniai Tirpsta ašigalių ledynai. Šiaurės ašigalyje vandenyną dengiantys Arkties ledynai per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo 10 %, o ledynų storis virš vandens apie 40 %. Kitoje Žemės pusėje Antarktidos žemyną dengianti ledynų danga tapo nestabili. Kalnų ledynai traukiasi. Gali būti, kad iki 2050 m. išnyks 75 % Šveicarijos Alpių ledynų. Šveicarijos Andermato slidinėjimo kurorto vadybininkai planuoja vasarą izoliuojančia plastiko danga uždengti visą populiarią slidinėjimo vietovę Gurscheno ledyną, kad jis netirptų ir nešliaužtų žemyn. Tirpstant ašigalių ledynams, kyla jūros lygis. Per pastarąjį šimtmetį jis jau pakilo cm (nelygu kaip matuojama) ir apskaičiuota, kad iki 2100 m. pakils dar 88 cm. Vanduo apsems žemas salas ir pakrančių rajonus, pavyzdžiui, Maldyvų salas, Nilo deltą Egipte ir Bangladešą. Europoje apie 70 milijonų pakrančių rajonų gyventojų atsidurs pavojuje. Jūros vanduo prasiskverbs net gilyn į sausumą ir užterš dirbamą žemę bei gėlo vandens išteklius. Jei ištirptų didžiulė Grenlandijos ledyninė danga, o taip gali nutikti ateinančiais šimtmečiais, jūros lygis pakiltų net septyniais metrais. Klimato kaita lemia ekstremalias oro sąlygas audras, potvynius, sausrą ir karščio bangas. Pastarąjį dešimtmetį pasaulį ištiko tris kartus daugiau su oro sąlygomis susijusių gamtos katastrofų nei septintąjį dešimtmetį. Dėl šių nelaimių ne tik patiriama daug nuostolių, bet ir auga draudimo išlaidos. Daugelyje pasaulio regionų jau trūksta vandens. Beveik penktadalis pasaulio gyventojų 1,2 milijardo neturi švaraus geriamojo vandens. Jei temperatūra pasaulyje taps 2,5 C aukštesnė nei prieš industrijos amžių, vandens ims trūkti dar 2,4 3,1 milijardo žmonių visame pasaulyje. Temperatūrai pakilus 2,5 C, dar 50-čiai milijonų žmonių grėstų badas. Jau dabar 850 milijonų žmonių kenčia nuolatinį badą. Europoje nuo 1962 m. iki 1995 m. vegetacinis laikotarpis pailgėjo dešimčia dienų. Nors tai buvo naudinga šiaurės Europos žemės ūkiui, net ir ten derlius pradės mažėti, kai temperatūra taps 2 C aukštesnė nei prieš industrijos amžių. Gali imti plisti tropikų ligos, pavyzdžiui, maliarija, nes padidės Žemės plotai, kuriuose klimato sąlygos palankios maliariją platinantiems uodams veistis. Temperatūrai pakilus 2 C, dar 210 milijonų žmonių iškiltų šios ligos pavojus. >>>

11 9 Gali būti, kad maždaug nuo 2070 m. Europą kas dveji metai užplūs karščio banga, kaip buvo 2003 m. Svilinančią 2003 m. vasarą nuo karščio mirė Europos gyventojų, pietų Europoje kilo didžiuliai miškų gaisrai, buvo patirta daugiau kaip 10 milijardų eurų nuostolių. Daugybė gyvūnų ir augalų rūšių nepajėgs nei prisitaikyti prie pakitusios temperatūros, nei persikelti į jiems tinkamesnio klimato regionus. Vieno nerimą keliančio tyrimo rezultatai rodo, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali išnykti trečdalis Žemės gyvų organizmų rūšių. Ypač didelė grėsmė kyla šaltųjų kraštų žinduoliams ir paukščiams poliarinėms meškoms, ruoniams, jūrų vėpliams ir pingvinams. Mokslininkai pastebėjo, kad Amazonės miškuose didesni, greičiau augantys ir daugiau CO2 sugeriantys medžiai tarpsta kitų medžių sąskaita. Kitas blogiausio atvejo scenarijus nustoja tekėti į šiaurės Atlantą šiltus vandenis nešanti Golfo srovė. Tai pagrindinė siužeto linija 2003 m. filme Diena po rytojaus. Nors šiame šimtmetyje to greičiausiai nenutiks, mokslininkai sutinka, kad tokiu atveju šiaurės Europoje klimatas smarkiai atšaltų (1). (1) Šie ir dar daug įdomių faktų ir skaičių pateikta iš Europos aplinkos agentūros ataskaitos Impacts of Europe s changing climate ( Kintančio Europos klimato poveikis ), 2004 m. rugpjūčio mėn., ją galima rasti adresu: ir iš Europos Komisijos informacinio pranešimo Winning the battle against climate change ( Kaip užkirsti kelią klimato kaitai ), 2005 m. vasario mėn., jį galima rasti adresu: climat/pdf/staff_work_paper_sec_2005_180_3.pdf Tolimesnėje ateityje, kai dėl daugelį pasaulio šalių palietusios klimato kaitos ims trūkti maisto, vandens ir energijos, gali kilti regioniniai konfliktai, badmečiai, susidaryti pabėgėlių srautai.

12 10 Klimato tyrėjų darbas Šiuolaikinis klimato mokslas gilinasi į praeitį ir atidžiai stebi ir aiškina, kas vyksta dabar. Tyrėjai turi neįtikėtinai daug šaltinių žinioms apie praeities klimato sąlygas kaupti. Pavyzdžiui, jie pragręžia ašigalių ledkalnius iki pamatinio sluoksnio ir ištraukia ledinius cilindrus, vadinamąsias ledo šerdis. Pietų ašigalyje Europos tyrėjų grupė neseniai ištraukė ledo šerdžių iš daugiau kaip 3 km gylio gręžinio. Šviesa ir oras ten nepateko daugiau kaip metų (1)! Iš fizinių ledo savybių ir mažuose burbuliukuose išlikusio oro tyrėjai gali pasakyti, koks tuo metu buvo klimatas ir atmosfera. Apie praeitį dar galima sužinoti iš medžių rievių, iš labai senų koralų, iš stalagmitų, žiedadulkių, sėklų, lapų. Taip mes sužinojome, kad ledynmečius ne kartą keitė šiltesni periodai ir kad temperatūra Žemėje kilo ir krito maždaug nuo 9 C iki 22 C (šiuo metu vidutinė temperatūra Žemėje yra 15 C). Šiuos svyravimus lėmė natūralios priežastys, pavyzdžiui, Žemės sukimosi aplink Saulę orbitos ir Žemės ašies padėties kitimas, Saulės aktyvumo kaita ir ugnikalnių išsiveržimai. Per pastaruosius metų klimatas išliko gana pastovus, temperatūra kito vos mažiau nei 1 C per šimtmetį. Šiomis pastoviomis sąlygomis išsivystė mums žinomos žmonių civilizacijos ir ekosistemos. Tačiau dabar viskas sparčiai šyla. Vien natūralios priežastys negalėjo lemti tokio staigaus šilimo. Tai pirmas toks atvejis mažiausiai per metų, anot kitų tyrimų per metų. Didžioji dalis tyrinėtojų sukauptos informacijos naudojama ateities klimatui ir klimato kaitos poveikiui numatyti. (1) Daugiau informacijos apie ES projektą EPICA galima rasti adresu:

13 Temperatūra per pastaruosius metų (šiaurės pusrutulis) ir temperatūros kilimo prognozė ateinantiems 100 metų Temperatūros ( C) svyravimo m. vidurkis Šaltinis: Europos aplinkos agen 11 Tai daroma pasitelkus kompiuterinį modeliavimą ir imitavimą. Kompiuteriai, kuriuos naudojant galima pažvelgti 100, 200 arba 300 metų į priekį tai ne paprasti asmeniniai kompiuteriai, o sudėtingos sistemos, kurios gali dirbti su daug kintamųjų dydžių. Pavyzdžiui, mokslininkai dar tiksliai nežino, kaip smarkiai mūsų klimatą veikia didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija, t. y. kiek tiksliai, esant konkrečiai koncentracijai, pakinta temperatūra. Temperatūros kitimas priklauso ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, oro užterštumo ir debesų formavimosi. Todėl mokslininkai modelius kuria remdamiesi įvairiomis prielaidomis. Jie taip pat turi daryti daug kitų prielaidų, pavyzdžiui, kiek iškastinio kuro mes sudeginsime ateityje, kiek Žemėje bus gyventojų ir kaip vystysis įvairių šalių ekonomika. Štai kodėl klimato kaitos prognozių skaičiai pateikiami intervalais m. Jungtinės Tautos subūrė Tarpvyriausybinę klimato kaitos grupę (TKKG), kuriai priklauso tūkstančiai mokslininkų iš viso pasaulio. Jų uždavinys įvertinti šios srities mokslinių tyrimų rezultatus bei turimas žinias ir pateikti jų ataskaitą. Kol kas TKKG paskelbė tris ataskaitas 1990 m., 1995 m. ir 2001 m. Ištyrusi visus turimus duomenis, TKKG padarė išvadą, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija padidėjo pirmiausia dėl žmonių veiklos. Ši grupė taip pat nustatė, kad iki 2100 m. temperatūra pakils 1,4 C 5,8 C (žr. p. 7).

14 12 Kaip sustabdyti klimato kaitą? Tai gana paprasta: reikia sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kai kurios šiltnamio efektą sukeliančios dujos išlieka atmosferoje dešimtmečius ar dar ilgiau. Net jei dabar pradėtume ryžtingai veikti, temperatūra kurį laiką toliau kiltų. Tačiau jei nedarysime nieko, temperatūra dar labiau pakils, ir tam tikru momentu klimato kaita galėtų tapti nevaldoma. Kad sumažėtų šių išskiriamų dujų, reikės investuoti į naujus energijos gamybos bei naudojimo būdus ir juos taikyti. Jei nesiimsime jokių veiksmų, kaina bus daug didesnė, nes nevaldoma klimato kaita atneš daug nuostolių ir kančių. Ką daro vyriausybės? Devintajame dešimtmetyje padaugėjo klimato kaitos įrodymų. Vyriausybės suprato, kad iškilo rimta grėsmė ir kad jos turi kažką daryti. O kad pasisektų, turi veikti vieningai. Klimato kaita visuotinė problema, nes visos šalys daugiau ar mažiau prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir visos patiria jos pasekmes. Nė viena šalis neišspręs šios problemos pati viena. Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija 1992 m. vyriausybės susitarė dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK). Šį tarptautinį susitarimą oficialiai jau priėmė 189 šalys beveik visos pasaulio šalys. Pagrindinis šios konvencijos tikslas yra: stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje tokiu lygiu, kad būtų užkirstas kelias pavojingam antropogeniniam [žmonių] poveikiui klimato sistemai. Šis lygis turėtų būti pasiektas per tokį laiką, kad ekosistemos suspėtų natūraliai prisitaikyti prie klimato kaitos, kad būtų užtikrinta reikiama maisto gamyba ir būtų tęsiamas tvarus ekonominis vystymasis.

15 13 Pagal konvenciją 189 šalių vyriausybės prižiūri šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybą šalyje ir pateikia atitinkamas ataskaitas, rengia kovos su klimato kaita strategijas ir padeda neturtingesnėms šalims kovoti su klimato kaita. Kartą per metus vyriausybių atstovai susitinka aptarti padėties ir sprendžia, ką toliau daryti. Pagal šią konvenciją ateityje bus priimami susitarimai dėl tolesnių veiksmų. Kioto protokolas 1997 m. Japonijos Kioto mieste vyriausybės žengė dar vieną žingsnį ir susitarė dėl labai svarbaus Kioto protokolo. Šiuo protokolu jį pasirašiusios pramoninės šalys įsipareigoja sumažinti arba apriboti išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir iki 2012 m. pasiekti tam tikras emisijos ribas. Kiekvienai šaliai nustatytas atskiras tikslas. Kioto protokole daugiausia dėmesio skiriama pramoninėms šalims, nes jų išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis praeityje buvo ir dabar yra didžiausias, ir jos turi žinių bei pinigų šiam kiekiui sumažinti. Pavyzdžiui, ES kasmet pagaminama 11 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų vienam gyventojui, o besivystančiose šalyse tik 1 tona vienam gyventojui per metus. Kioto protokolas teisiškai įsigaliojo 2005 m. vasario 16 d. Jį oficialiai patvirtino jau 150 vyriausybių, taip pat visos 25 ES valstybės (1). Trisdešimt šešios iš protokolą patvirtinusių šalių yra pramoninės šalys, kurios, kad pasiektų Kioto tikslus, iš esmės iki 2012 m. turi sumažinti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 5 8 %, lyginant su 1990-aisiais. Kioto protokolo nepasirašė tik JAV ir Australija, nors iš pradžių ir ketino. (1) Tiek šalių protokolą buvo ratifikavusios i 2005 m. balandžio 29 d.

16 14 Kioto protokolas tai tik pirmas žingsnis. Jau per derybas buvo aišku, kad jo nepakaks klimato kaitai sustabdyti. Tačiau šis protokolas labai svarbus, nes juo likusiam pasauliui parodoma, jog dauguma pramoninių šalių yra pasiryžusios keistis, kad išgelbėtų pasaulio klimatą. Be to, juo buvo įdiegtos įvairios sistemos, pagal kurias šalys bendradarbiauja mažindamos emisiją, todėl patiriama mažiau sąnaudų. Ką daro ES? Europos Sąjunga yra kovos su klimato kaita priešakyje. Ji įsitikinusi, kad turėdama vieną įtakingiausių ekonomikų pasaulyje privalo rodyti pavyzdį. Per derybas dėl Kioto protokolo 15 tuometinės ES narių (sąraše toliau pažymėta geltonai) užsibrėžė ypač nelengvą tikslą iki 2012 m. sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 8 %, palyginti su 1990 m. Buvo sutarta dėl kiekvienos valstybės indėlio siekiant šio bendro tikslo. Jis priklauso nuo šalies ekonominės padėties ir pramonės struktūros. Dauguma valstybių turi sumažinti savo emisiją, kai kurioms leidžiama ją padidinti iki tam tikros ribos, dar kitos privalo ją išlaikyti tokią pat kaip 1990 m m. gegužės 1 d. į ES įstojusioms 10 naujų valstybių (pažymėtos mėlynai) paskirti individualūs protokolo tikslai, išskyrus Kiprą ir Maltą.

17 15 Valstybės narės, turinčios bendrą Kioto protokolo tikslą sumažinti emisiją 8 % Kioto tikslai ES ES valstybės narės, kurioms paskirti individualūs Kioto protokolo tikslai Austrija 13 % Belgija 7,5 % Danija 21 % Suomija 0 % Prancūzija 0 % Vokietija 21 % Graikija + 25 % Airija 13 % Italija 6,5 % Liuksemburgas 28 % Nyderlandai 6 % Portugalija + 27 % Ispanija + 15 % Švedija + 4 % Jungtinė Karalystė 12,5 % Čekija 8 % Estija 8 % Vengrija 6 % Latvija 8 % Lietuva 8 % Lenkija 6 % Slovakija 8 % Slovėnija 8 % 2000 m. kovą ES pradėjo Europos klimato kaitos programą (EKKP). Kartu su pramonės įmonėmis, aplinkos asociacijomis ir kitomis suinteresuotomis grupėmis ES nustatė 42 priemones, kurios padės valstybėms narėms ekonomiškai sumažinti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Visos priemonės jau yra arba netrukus bus priimtos teisės aktais. ES klimato kaitos politikos pagrindas nuo 2005 m. sausio 1 d. pradėta taikyti ES prekybos emisijos leidimais sistema. ES valstybių narių vyriausybės elektros energijos jėgainių ir daug energijos vartojančių gamyklų nustatė, kiek CO2 per metus jos gali išskirti. Šios gamyklos ir jėgainės išskiria beveik pusę ES išskiriamo CO2 kiekio. Tos gamyklos ir jėgainės, kurios išskiria mažiau CO2, nei joms nustatyta, gali nepanaudotą emisijos kvotą parduoti gamykloms arba jėgainėms, kurios nepasiekė tokių gerų rezultatų. Tai finansinė paskata mažinti emisiją. Sistema taip pat užtikrina, kad būtų perkančiųjų emisijos leidimus. Bendrovės, kurios viršijo savo emisijos ribas ir nenusipirko naujų emisijos teisių iš kitų bendrovių, turi mokėti dideles baudas.

18 16 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ES 2001 m Energijos sektorius 28% Kita 4% Žemės ūkis 10% Nam 17% Šaltinis: Europos aplinkos ag Közkejedés 21% Prekybos emisijos leidimais sistema užtikrina, kad emisijos sumažinamos tuomet, kai tai padaryti ekonomiškiausia, todėl mažėja bendros emisijos sumažinimo sąnaudos. Kitos EKKP priemonės tai, pavyzdžiui, efektyviau naudoti automobilių kurą ir energiją pastatams šildyti (geresnė izoliacija gali sumažinti šildymo išlaidas net 90 %!), labiau išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius vėją, saulę, potvynius, biomasę (organines medžiagas, pavyzdžiui, medį, gamybos liekanas, augalus, gyvūnų mėšlą ir kt.) ir geoterminę energiją (karštųjų šaltinių ir ugnikalnių šilumą), plačiau diegti bendrą šilumos ir elektros gamybą, nes tam reikia mažiau energijos, kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių fluorintų dujų naudojimą oro kondicionavimo sistemose, mažinti metano emisiją iš atliekų sąvartynų, skleisti informaciją ir skatinti klimatui nekenksmingų technologijų mokslinius tyrimus, jų plėtojimą ir taikymą. Jau išrasta daug klimatui nekenksmingų technologijų, reikia tik jas patobulinti, kad galima būtų plačiai taikyti. Ipar 20% Pavyzdžiui, jau įmanoma surinkti dalį degant iškastiniam kurui susidariusio anglies dioksido ir palaidoti jį senose kasyklose arba išnaudotuose naftos telkiniuose. Ši technologija vadinama anglies dioksido surinkimu ir saugojimu. Ją taikant į atmosferą patenka mažiau CO2. Kita perspektyvi, tačiau dar daug tyrimų reikalaujanti technologija gaminti vandenilį naudojant atsinaujinančią energiją ir jį naudoti kuro elementuose. Kuro elementas vandenilį su deguonimi paverčia vandeniu, o proceso metu gaminama energija. ES pasieks Kioto tikslus iki 2012 metų, jei bus įgyvendintos visos ES ir valstybių narių planuojamos priemonės. Kai buvo rengiamas šis leidinys, naujausi gauti duomenys buvo 2002 metų. Tuomet 15 buvusios ES narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija buvo 2,9 % mažesnė nei 1990 m. (Kioto tikslas 8 %). Visos 25 ES valstybės narės drauge emisiją sumažino 9 %.

19 17 Ką daro pramonės įmonės? Bendrovių vaidmuo kovojant su klimato kaita labai svarbus. Jos pradeda suprasti, kad jei sumažins savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, ne tik apsaugos klimatą, bet ir sutaupys pinigų, susikurs gerą įvaizdį ir taps pranašesnės už konkurentus. Pavyzdžiui, viena didelė tarptautinė bendrovė, gaminanti įvairiausias prekes daugelyje pasaulio regionų, nuo 1990 m. sutaupė 1,5 milijardo eurų, nes pradėjo naudoti mažiau energijos ir savo gamyklose įrengė naujas klimatui nekenkiančias technologijas. Be to, naudodama atsinaujinančią energiją, ji kasmet sutaupo 7 11 milijonų eurų. Šiomis priemonėmis nuo 1990 m. ji sumažino savo išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 67 % (1). Europos, Japonijos ir Korėjos automobilių gamintojų asociacija savanoriškai įsipareigojo maždaug ketvirtadaliu sumažinti naujų Europoje parduodamų lengvųjų automobilių vidutinį išskiriamą CO2 kiekį, palyginti su 1995 m. Europos gamintojai tai nusprendė padaryti iki 2008 m., o Japonijos ir Korėjos iki 2009 m. Plėtojant klimatui nekenksmingas technologijas kuriamos naujos darbo vietos ir atveriamos naujos rinkos. Keliose ES valstybėse įgyvendinus vėjo energijos naudojimą remiančias programas, Europos bendrovės dabar aprūpina 90 % pasaulinės vėjo energijos naudojimo įrangos rinkos, kurios poreikiai visa auga. Vokietijoje pradėjus naudoti vėjo energiją sukurta naujų darbo vietų. Jei Europos bendrovės sparčiai plėtos naujas klimatui nekenksmingas technologijas, jos bus pranašesnės už savo konkurentus, kai pasaulyje išaugs tokių technologijų paklausa. (1) Žr. leidinį Less is more: 14 pioneers in reducing greenhouse gas emissions, parengtą Klimato grupės sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją įsipareigojusių organizacijų sąjungos. Dokumentą galima rasti adresu:

20 18 Ką galite padaryti jūs? Klimato kaita yra visuotinė problema, ir vis dėlto kiekvienas iš mūsų gali padėti gerinti padėtį. Net maži mūsų įpročių pokyčiai gali padėti užkirsti kelią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai ir visai nepabloginti mūsų gyvenimo kokybės. Tai mums net gali padėti sutaupyti pinigų. Rūšiuokite atliekas perdirbimui. Perdirbant 1 kg panaudotų aliuminio skardinių sunaudojama dešimt kartų mažiau energijos nei gaminant jas nuo pradžių. Gamyklos sunaudoja mažiau energijos gamindamos popierių iš senų laikraščių nei iš medienos plaušienos. Virindami vandenį karštam gėrimui, naudokite tik tiek vandens, kiek jums reikia. Taupykite karštą vandenį, prauskitės po dušu, o ne vonioje taip sunaudosite keturis kartus mažiau energijos. Neužmirškite išjungti šviesos, kai jos jums nereikia. Namuose sunaudojama 30 % ES elektros energijos, tad jei visi taupysime ją, skirtumas bus didelis. Pirkite energiją taupančias elektros lemputes jos ilgiau veikia ir naudoja penkis kartus mažiau elektros energijos nei įprastos lemputės. Nepalikite televizoriaus, muzikos grotuvo ar kompiuterio ramybės režimu kai lieka degti maža lemputė. Televizorius vidutiniškai 45 % energijos sunaudoja būdamas ramybės režimu. Jei visi Europos gyventojai nepaliktų elektros įrangos ramybės režimu, sutaupytos elektros energijos pakaktų Belgijos dydžio šaliai aprūpinti. Nepalikite mobiliojo telefono įkroviklio lizde, kai nekraunate telefono. Taip iššvaistote 95 % įkroviklio energijos tik 5 % jos iš tiesų panaudojami telefonui įkrauti. Pirkdami naują buitinės technikos prietaisą šaldytuvą ar skalbyklę įsitikinkite, kad jis būtų A klasės pagal Europos energijos naudojimo efektyvumo sistemą. Ant kiekvieno prietaiso yra nurodyta klasė. A rodo labai efektyvų energijos naudojimą. Parduotuvėse ir prekybos centruose ieškokite prekių su Europos ekologiniu ženklu, kurį simbolizuoja maža gėlytė (žr. šio rėmelio viršutiniame kairiajame kampe). Ji reiškia, kad prekė pagaminta pagal griežtus ekologinius standartus. Nešildykite per daug namų. Sumažinus temperatūrą vos 1 C, jūsų šeimos elektros energijos išlaidos gali sumažėti 7 %. Vėdindami kambarį, palikite plačiai atvirą langą kelias minutes ir vėl jį uždarykite. Neleiskite šilumai išeiti palikę atvirą langą ilgam laikui. Nuosavi automobiliai išskiria 10 % viso ES išskiriamo CO2 kiekio. Naudotis visuomeniniu transportu, važiuoti dviračiu ar eiti pėsčiomis daug pigiau ir sveikiau. Pirkdami naują automobilį, rinkitės mažą ir efektyviai energiją naudojantį modelį. Pagal Europos įstatymus automobilių gamintojai privalo pateikti informaciją apie jų automobilių išskiriamą CO2 kiekį. Oro transportas sparčiausiai augantis CO2 šaltinis pasaulyje. Kelių šimtų kilometrų atstumams rinkitės traukinius arba autobusus. Pasodinkite medį prie mokyklos, kieme ar netoli namų. Penki medžiai per gyvenimą paprastai sugeria apie 1 toną CO2.

21 19 Žvilgsnis į ateitį Europos Sąjunga įsitikinusi, kad įmanoma sumažinti išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kartu toliau gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir standartus. Tai nėra nesuderinama. Tačiau tam reikia pakoreguoti gyvenimo įpročius ir energijos gamybą bei naudojimą. Europos vadovai sutarė, kad negalima leisti temperatūrai pakilti daugiau nei 2 C, palyginti su temperatūra prieš industrijos amžių. Jei taip nutiktų, iškiltų daug didesnis maisto bei vandens atsargų sumažėjimo ir ekologinių nelaimių pavojus. Kad neperžengtume 2 C ribos, reikės imtis plataus masto veiksmų ir po 2012 m., kuriais turi būti pasiekti Kioto tikslai. Gali būti, kad iki 2020 m. pramoninės šalys privalės sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją maždaug %, o iki 2050 m %, palyginti su 1990 m. Taip pat svarbu, kad besivystančios šalys, kurių ekonomika auga, ateityje dalyvautų emisijos mažinimo susitarime, nes jų išskiriamas dujų kiekis sparčiai didėja. Tarptautinės diskusijos apie klimato kaitos režimą ateityje prasideda jau dabar. Europos Komisija jau paskelbė dokumentą, kuriame nurodomos pagrindinės naujojo režimo nuostatos, pavyzdžiui, šio režimo laikysis visos šalys, kurios išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat bus siekiama plėtoti naujas klimatui nekenksmingas technologijas. Klimato kaita negali būti sustabdyta iš karto, bet kuo greičiau suvoksime padėties rimtumą ir imsimės reikiamų veiksmų, tuo didesnę galimybę turėsime nuspręsti savo likimą, patogiai gyventi ir išsaugoti mūsų planetos grožį ir įvairovę.

22 20 Naudingos su klimato kaita susijusios tinklavietės: Europos Komisija, Aplinkos generalinis direktoratas Europos aplinkos agentūra Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija ir Kioto protokolas Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė Jungtinių Tautų aplinkos programa Klimato grupė WWF (Pasaulio laukinės gamtos fondas) Greenpeace Šio leidinio egzempliorių galima užsisakyti arba atsisiųsti šiuo adresu:

23 Europos Komisija Klimato kaita kas tai? Pažintinis leidinys jaunimui Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras 2006 m. 20 p cm ISBN PARDAVIMAS IR PRENUMERATA Oficialiųjų leidinių biuro leidžiamų mokamų leidinių galima įsigyti mūsų pardavimo kioskuose visame pasaulyje. Kaip galima įsigyti konkrečių leidinių? Gavę pardavimo kioskų sąrašą, išsirinkite jus dominantį ir susisiekę su juo pateikite užsakymą. Kaip gauti pardavimo kioskų sąrašą? Žiūrėkite Oficialiųjų leidinių biuro svetainę internete: Pateikite prašymą faksu (352) ir gausite išspausdintą sąrašą.

24 KH LT-C

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN Should the Greed of Man Come before the Need of Nature? Mark Selby As a native Englishman, and having lived in Lithuania for nearly 5 years, I have come to love this beautiful country. The diversity of

More information

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355. DOI: 10.15544/mts.2015.37 2015. Vol. 37. No. 3: 425 437. APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA

More information

Energija aplink Baltijos jūrą

Energija aplink Baltijos jūrą Energija aplink Baltijos jūrą Mokyklinė medžiaga jaunuoliams iš Baltijos jūrą supančių šalių Turinys Sveiki atvykę į energijos pasaulį 6 Nuolat kinta energijos panaudojimo būdai 5 Energijos yra visur

More information

ŽALIOJI KNYGA. dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos

ŽALIOJI KNYGA. dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 03 07 COM(2013) 123 final ŽALIOJI KNYGA dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos LT LT TURINYS ŽALIOJI KNYGA dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos...

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2011.12.20 KOM(2011) 902 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2012 m. Tarybos

More information

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT

naujienlaiškis #4 TEMA: Darnaus vystymosi tikslai 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT naujienlaiškis #4 2016 m. gruodis / #M4DPROJECT TEMA: Darnaus vystymosi tikslai Lauko virtuvė., Indija Eglė Ščerbinskaitė Konkurso Pasaulis tavo akimis nuotrauka, 2015 m. ŠIAME NUMERYJE: 03 VIETOJ ĮŽANGOS

More information

FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE

FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE VIDAUS POLITIKOS GENERALINIS DIREKTORATAS A TEMINIS SKYRIUS. EKONOMIKOS IR MOKSLO POLITIKA FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE TYRIMAS Santrauka Šiame tyrime nagrinėjami

More information

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės Projekte, pavadintame Politikos gairės inkliuziniam š vietimui diegti (angl. Mapping the Implementation of Policy

More information

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME

MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME MOKYKLŲ TYRIMAS: INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS (IKT) ŠVIETIME INFORMACIJA APIE LIETUVĄ 2012 m. lapkritis Šią ataskaitą parengė Europos mokyklų tinklas ( European Schoolnet ) ir Liège universitetas

More information

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje T-Kit Nr. 10 Youth Partnership T-Kit Sriubos ragavimas 2 UDK 371.3 Kl-148 Susipažinkite T-Kit serija Kai kuriems iš jūsų galbūt kilo klausimas: ką galėtų reikšti T-Kit? Galimi mažiausiai du paaiškinimai.

More information

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas LT Sauga ir sveikata darbe turi rūpintis visi. Tai naudinga jums. Tai naudinga verslui. ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės

More information

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas Šiame darbe išreikštos nuomonės yra autoriaus (-ių) atsakomybė ir jos nebūtinai atspindi oficialią

More information

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? 8 / 2016 Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie? Valstybės biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atlieka mokslo ir studijų sistemos stebėseną, rengia

More information

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje EUROPOS KOMISIJA Bendrijos moksliniai tyrimai idėjos bendradarbiavimas žmonės euratomas pajėgumai Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje kišeninis žinynas pradedantiesiems

More information

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA. Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas LIETUVOS ŪKIŲ KONKURENCINGUMAS IR ES PARAMOS ĮTAKA Irena Kriščiukaitienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Šiame straipsnyje pateikta medžiaga iš 2007 metų tyrimo Ūkių ir įmonių ekonominio konkurencingumo

More information

13070/17 aa/st 1 DGE 1A

13070/17 aa/st 1 DGE 1A Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2017 m. spalio 13 d. (OR. en) 13070/17 ENV 830 DEVGEN 225 ONU 131 POSĖDŽIO REZULTATAI nuo: Tarybos generalinio sekretoriato data: 2017 m. spalio 13 d. kam: Delegacijoms

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Edgaras Zemlevičius ŠILUMOS ŪKIO EKONOMINĖ ANALIZĖ IR VERTINIMAS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovas: Gitana Valodkienė KAUNAS 2015 KAUNO TECHNOLOGIJOS

More information

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Verslo pusryčiai Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas Vilnius, 2017-09-12 Bendradarbiavimo partnerių paieška užsienyje: verslui, technologijų perdavimui

More information

1. Įžanga. Brangūs skaitytojai,

1. Įžanga. Brangūs skaitytojai, UAB Eckes-Granini Lietuva Turinys 1. Įžanga 3 2. Bendrovės aprašymas 4 2.1. Pagrindinė informacija 5 2.2. Produktai: naujovės, gimusios iš tradicijos 5 2.3. Naudojamos medžiagos 6 2.4. Gamybos procesai

More information

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams Europos struktūriniai ir investicijų fondai Gairės valstybėms narėms ir programų valdymo institucijoms Gairės paramos gavėjams Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams 2 redakcija,

More information

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS GALUTINĖ ATASKAITA Užsakovas: LR Švietimo ir mokslo ministerija

More information

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas SOC/331 Europos sveikatos priežiūros darbuotojai 2009 m. liepos 15 d., Briuselis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ dėl Žaliosios

More information

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en)

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 3 d. (OR. en) 9534/15 ENV 382 PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio vardu pasirašo direktorius Jordi AYET PUIGARNAU

More information

praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai

praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai 2007 At sakingo verslo praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros

More information

GLOBALIZACIJOS PROCESŲ ĮTAKA EUROPOS SĄJUNGOS NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOMS

GLOBALIZACIJOS PROCESŲ ĮTAKA EUROPOS SĄJUNGOS NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOMS MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS SCIENCE FUTURE OF LITHUANIA ISSN 2029-2341 / eissn 2029-2252 http://www.mla.vgtu.lt VERSLAS XXI AMŽIUJE BUSINESS IN XXI CENTURY 2016 8(2): 221 229 http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.906

More information

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Style and Harmony of Urban Green Space Landscape Aija Ziemeļniece* Latvian University of Agriculture Akademija str. 19, LV-3001 Jelgava, Latvia, e-mail aija@k-projekts.lv (Received in January, 2012; Accepted

More information

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises

Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai. Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public Administration Quality in Lithuania. Best practises Viešojo administravimo kokybė Lietuvoje gerosios patirties pavyzdžiai Public

More information

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.:

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: 4 p.: Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė

More information

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę DARBINĖS REKOMENDACIJOS Partly financed by ERDF ISBN-10 91-976148-8-2 ISBN-13 978-91-976148-8-7 2 Šios darbinės rekomendacijos vienas iš trijų leidinių, kuriuose aprašomi

More information

Serija: Intelektinė nuosavybė verslui KURIANT ATEITĮ. Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms

Serija: Intelektinė nuosavybė verslui KURIANT ATEITĮ. Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms Serija: Intelektinė nuosavybė verslui Numeris: 3 KURIANT ATEITĮ Įvadas į patentus smulkioms ir vidutinėms įmonėms Intelektinė nuosavybė verslui seriją sudarantys PINO leidiniai anglų kalba: Prekių ženklo

More information

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas Ekonominės ir socialinės politikos sričių integracijos poveikio analizė Vilnius 2003 1

More information

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI I. Įžanga Elektroninių komunikacijų ir ryšio priemonių konvergencija 1 pastaruoju metu

More information

INFORMACIJA IR VEIKLA, SUSIJUSI SU DIDŽIAISIAIS DUOMENIMIS

INFORMACIJA IR VEIKLA, SUSIJUSI SU DIDŽIAISIAIS DUOMENIMIS Skaitmeniniai aukso ieškotojai DIDIEJI DUOMENYS INFORMACIJA IR VEIKLA, SUSIJUSI SU DIDŽIAISIAIS DUOMENIMIS INTERNETE 1 Ką? Kas? Kaip? Trys klausimai apie didžiuosius duomenis SUOMIJOS NACIONALINIS GARSO

More information

Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį

Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Vertimas iš anglų kalbos Europos švietimo žurnalo 42 tomas, 2007 m. Nr. 2 Tvarioji lyderystė ir augimas švietime: kuriant ateitį ir išsaugant praeitį Įvadas 2007 metų pradžioje Tarptautinė klimato pokyčių

More information

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA EUROPOS KOMISIJA ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Laura Karosienė NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI GAMYBOS SEKTORIUJE MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė Lekt. Dr.Vitalija Venckuvienė

More information

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas

Moterų ir vyrų pensijų skirtumus. Europos Sąjungoje. Teisingos pajamų galimybės moterims ir vyrams: moterų ir vyrų pensijų skirtumų mažinimas EIGE Europos lyčių lygybės institutas Mokslinis pranešimas Latvijos pirmininkavimui ES Tarybai apie Moterų ir vyrų pensijų skirtumus Europos Sąjungoje Mokslinis pranešimas 1 Ilze Burkevica, Anne Laure

More information

Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai

Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai STATISTICS LITHUANIA ISSN 1648-5130 Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai 2007 Consumer and Producer Price Indices I Vilnius 2007 2 Sutartiniai ženklai Explanation of symbols -... * ** x tokio reiškinio

More information

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS IŠ ČIA KYLAMA Į ŽVAIGŽDES. Naująjį rektorių sveikina Premjeras Algirdas Butkevičius VU Komunikacijos skyriaus nuotr.

LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS IŠ ČIA KYLAMA Į ŽVAIGŽDES. Naująjį rektorių sveikina Premjeras Algirdas Butkevičius VU Komunikacijos skyriaus nuotr. 2015 metų balandžio 16 d. LIETUVOS MOKSLININKŲ LAIKRAŠTIS www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 1 euras Mokslo Lietuva Nr. 7 (539) Leidžiamas nuo 1989 m., du kartus per mėnesį VILNIAUS UNIVERSITETE

More information

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai LT Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai ENRD Contact Point 123rf, Manuela Ferreira Valstybių narių kaimo plėtros programos (KPP) 2014 2020 m. laikotarpiu turėtų būti pagrįstos paklausa, orientuotos

More information

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29)

ISSN Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos (29) ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013. 1 (29). 30 37 Lietuvos konkurencingumo pokyčių vertinimas Europos Sąjungos šalių kontekste Janina Šeputienė, Kristina Brazauskienė

More information

Sèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo

Sèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo Sèkmè Pasirinkimas PROCESAS Idèja Pareiga Vizija 2016 m. ruduo redakcijos skiltis Turinys Aktualijos Darbuotojų įsitraukimo tyrimas efektyvumo beieškant...3 Lietuvos valstybės tarnyba: ganėtinai jauna,

More information

2012 m. ES biudžetas. Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas

2012 m. ES biudžetas. Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas 2012 m. ES biudžetas Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti 1,4 % Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas 6,4 % ES kaip pasaulinio masto veikėja Gamtos ištekliai: kaimo plėtra,

More information

GAMYBOS LOGISTIKA GAMYBOS VADYBA

GAMYBOS LOGISTIKA GAMYBOS VADYBA Projektas Socialinių mokslų kolegijos studijų tarptautiškumo skatinimas atnaujinant darbo rinkoje paklausias studijų programas (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-035) finansuojamas pagal 2007 2013 m. Žmogiškųjų

More information

Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas

Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas KASDIENIŲ LAIKYSENŲ TYRIMAI M. Liugaitė-Černiauskienė. BALADĖ APIE BAUDŽIAMĄ DUKTERĮ... Tapatumas be stokos: trijų atminties vaizdinių apmąstymas JURGA JONUTYTĖ Vytauto Didžiojo universitetas ANOTACIJA.

More information

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika Patvirtinta Europos Parlamento generalinio sekretoriaus pavaduotojos Francescos R. RATTI 2013 m. balandžio 20 d. Atnaujinta: 2014 m. kovo 28 d. Turinys 1. Vaizdo

More information

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės 2016 m. balandžio 13 d. EMA/389923/2016 Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo 1. Pagrindiniai principai Pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 20 straipsnį arba

More information

Stirlingo variklis. Darbo tikslai ir uždaviniai. Sprendžiamos problemos apžvalga. Tikslas: Stirlingo variklio sukonstravimas.

Stirlingo variklis. Darbo tikslai ir uždaviniai. Sprendžiamos problemos apžvalga. Tikslas: Stirlingo variklio sukonstravimas. Stirlingo variklis Darbo tikslai ir uždaviniai Tikslas: Stirlingo variklio sukonstravimas. Uždaviniai: Išanalizuoti skirtingų Stirlingo variklių veikimo principus. Išnagrinėti Stirlingo variklių gamybos

More information

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS

KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS KOKYBĖS VADYBOS DIEGIMAS ORGANIZACIJOJE: ŽMOGIŠKASIS ASPEKTAS Audrius Mickaitis 1, Gintarė Zaščižinskienė 2, Tautis Pasvenskas 3 Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuva 1 buriuok@gmail.com.,

More information

Branduolinės energetikos plėtros Baltijos regione perspektyvos

Branduolinės energetikos plėtros Baltijos regione perspektyvos 119 Dr. Arūnas Molis * Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas Justina Gliebutė ** Energetinio

More information

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Ray BARTKUS. Pusiausvyra (Žmogaus gimimas) Pasakos be galo. Vidmanto Ilčiuko nuotraukos

KULTŪROS BARAI. Viršelio 1 p.: Ray BARTKUS. Pusiausvyra (Žmogaus gimimas) Pasakos be galo. Vidmanto Ilčiuko nuotraukos Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė

More information

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2009, gruodis Nr. 11 (39) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija PATYČIOS LIETUVOS MOKYKLOSE: PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI Pagrindiniai klausimai:

More information

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ

ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ SVEIKATOS MOKSLAI ISSN 1392-6373 2013, 23 tomas, Nr.1, p. 91-95 doi:10.5200/sm-hs.2013.016 VISUOMENĖS SVEIKATA 91 ASMENŲ SU FIZINE JUDĖJIMO NEGALIA SOCIALINĖ INTEGRACIJA LIETUVOJE: PADĖTIES ANALIZĖ Ingrida

More information

ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI

ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI ŽALIEJI PRAMONĖS SPRENDIMAI LIETUVAI Vitas Mačiulis Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas KONFERENCIJA ŽALIOJI EKONOMIKOS REFORMA Vilnius, 2015 m. spalio 19 d. Mes turime sustiprinti atsinaujinančios

More information

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS METODINĖ MEDŽIAGA 2007 m. TURINYS 1. Strateginio planavimo esmė ir svarba. Pokyčių valdymas

More information

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2014. Vol. 36. No. 1. Scientific Journal. ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online) ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ

More information

Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą. Šio vadovo rengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga. Europos Sąjunga neatsako už jokį šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą. TURINYS 7 Socialinių partnerių įžanga 10 10 10 11 13 SANTRAUKA

More information

GEROS PAMOKOS RECEPTAI

GEROS PAMOKOS RECEPTAI PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, balandis Nr. 1 (65) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Ar tobulos pamokos yra repetuotos pamokos? Ar yra toks norminis

More information

TURINYS gegužė Nr. 5(204)

TURINYS gegužė Nr. 5(204) TURINYS 2011 gegužė Nr. 5(204) POŽIŪRIS Vaclovas Paulauskas. Pasiklydę tarp demokratijos ir pinigų diktatūros 2 Justinas Karosas. Ar jau atėjo laikas surasti save? 4 AKTUALIJOS GAIRĖS ISSN 1392 0251 Mėnesinis

More information

VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS. kalcio gliukonato magnio hipofosfito heksahidrato gliukozės monohidrato boro rūgšties. pagalbinių medžiagų:

VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS. kalcio gliukonato magnio hipofosfito heksahidrato gliukozės monohidrato boro rūgšties. pagalbinių medžiagų: VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS 1. VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 1 ml tirpalo yra: veikliųjų medžiagų: kalcio gliukonato magnio hipofosfito heksahidrato gliukozės monohidrato

More information

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Ataskaita gruodis

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Ataskaita gruodis Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Taikomasis mokslinis tyrimas Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006 2010 metų programos įgyvendinimo analizė ir pasiūlymų dėl šios programos

More information

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME

RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 231-242 RIZIKOS VERTINIMAS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ VALDYME Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Anotacija Straipsnyje

More information

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VERSLO VADYBOS FAKULTETAS SOCIALINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA Laura Žiogelytė BUITINĖS TECHNIKOS GAMYBOS ĮMONIŲ PRODUKCIJOS EKSPORTO GALIMYBIŲ DIDINIMAS THE

More information

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS. Šalies ataskaita. Lietuva {COM(2015) 85 final}

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS. Šalies ataskaita. Lietuva {COM(2015) 85 final} EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 02 26 SWD(2015) 34 final KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Šalies ataskaita. Lietuva 2015 {COM(2015) 85 final} Šis dokumentas yra Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.

More information

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos

Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Kaip vertinti prevencijos efektyvumà? Psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijos priemoniø vertinimo metodinës rekomendacijos Vilnius 2007 UDK xxxxxxx xxxx Parengė Narkotikų kontrolės departamentas

More information

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA

INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA INOVATYVIŲ MOKYMO (-SI) METODŲ IR IKT TAIKYMAS I KNYGA Metodinė priemonė pradinių klasių mokytojams ir specialiesiems pedagogams Ugdymo plėtotės

More information

VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS

VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS VALDYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ATSAKAS Į EUROINTEGRACIJOS IR GLOBALIZACIJOS IŠŠŪKIUS ANTANAS BOSAS Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ANOTACIJA Straipsnyje formuluojami valstybinio bei ūkinių

More information

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI?

PILIETINIS UGDYMAS LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA TARPTAUTINIO TYRIMO REZULTATAI? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kaip ugdomas pilietiškumas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis? Kokie mūsų aštuntokų kognityviniai

More information

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Turinys Įvadas... 2 Terminai,

More information

Aprobavo. Recenzentai: Aleksandro Stulginskio universitetas, 2017

Aprobavo. Recenzentai: Aleksandro Stulginskio universitetas, 2017 2 UDK. 316.334.55:[631.1:502.131.1] DARNI ŽEMĖS ŪKIO IR NEURBANIZUOTŲ REGIONŲ PLĖTRA Mokslo studija Sudarytojas: Dalia Štreimikienė Autorių indėlis: Aistė Galnaitytė (1,1.1-1.4) Tomas Baležentis ( 2,2.1-2.5.3)

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS RAIMONDAS BERNOTAS VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMO PRIELAIDOS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovas lekt. dr. Vitalija Venckuvienė KAUNAS

More information

2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA. dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA. dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 03 27 COM(2014) 167 final 2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

More information

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas Birutė Pitrėnaitė Mykolo Romerio universitetas Ateities

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2013 10 02 COM(2013) 676 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais

More information

INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI M. PLANAS

INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI M. PLANAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO IR IŠTEKLIŲ SUTELKIMO EKONOMINIAM PROVERŽIUI 2016-2020 M. PLANAS Pagrindiniai veiklos rodikliai Investicijų pritraukimo ir išteklių sutelkimo ekonominiam proveržiui 2016 2020 m.

More information

6 NUMERIS. Lietuva. Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro

6 NUMERIS. Lietuva. Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro FAKTAI APIE NELEGALIĄ PREKYBĄ TABAKO GAMINIAIS Vadovas: Ernesto U. Savona Francesco Calderoni Monica Angelini Alberto Aziani Marco De Simoni Marina Mancuso Martina Rotondi Eleonora Santarelli Ada Vorraro

More information

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje

Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Vyresnių žmonių aktyvumo skatinimas darbo vietoje Prof. Juhani Ilmarinen, JIC Ltd, Jiuveskiul s universiteto Gerontologijos mokslinių tyrimų centras, Suomijos profesin s sveikatos institutas (1970 2008

More information

PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ

PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ PRANEŠIMAS APIE GERĄJĄ PATIRTĮ 4-asis pataisytas leidimas Pranešimas apie gerąją patirtį 1 Atskirtų vaikų Europoje programa (SCEP) pradėta kaip bendra kai kurių Tarptautinio aljanso Gelbėkit vaikus narių

More information

DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT EKOLOGINIUS ŪKIUS

DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT EKOLOGINIUS ŪKIUS ISSN 1822-6760 Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2008. Nr. 15 (4). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) DARNAUS VYSTYMO SKATINIMAS REMIANT

More information

NAUJOJI MIESTU DARBOTVARKE

NAUJOJI MIESTU DARBOTVARKE KITAS 2016 m. SPALIS 17 20 d. Jungtinių Tautų konferencija dėl būsto ir darnaus miestų vystymo Jungtinės Tautos www.habitat3.org #NewUrbanAgenda #Habitat3 NAUJOJI MIESTU DARBOTVARKE Priimta Jungtinių

More information

Naujienos iš 23-iojo Pasaulio Energetikos Kongreso, įvykusio š.m. spalio 9 13 d. Stambule

Naujienos iš 23-iojo Pasaulio Energetikos Kongreso, įvykusio š.m. spalio 9 13 d. Stambule Naujienos iš 23-iojo Pasaulio Energetikos Kongreso, įvykusio š.m. spalio 9 13 d. Stambule Vilnius, 27. 10. 2016 Gintaras Adžgauskas/ Seminaras.Lietuvos energetikos politika ir ekonomika. Lietuvos mokslų

More information

CAC/SMC ˇ INTERVIU. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius / 2007 vasara (lietuviškas leidimas)

CAC/SMC ˇ INTERVIU. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius / 2007 vasara (lietuviškas leidimas) cover_lt:layout 1 5/25/2007 11:19 PM Page 1 ŠMC INTERVIU/CAC INTERVIU 7-8 / 2007 vasara Numerio redaktor2: Mai Abu ElDahab* Redaktoriai: Linara Dovydaitytė, Simon Rees Numerio dizainas: Will Holder (dizainerio

More information

Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė

Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Recenzentai: prof. dr. Irena Bakanauskienė prof. dr. Nijolė Petkevičiūtė Svarstyta Vytauto Didžiojo universiteto EVF Vadybos katedros posėdyje 2009-11-18 (protokolo Nr. 06); EVF fakulteto tarybos posėdyje

More information

NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI

NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI Sektorių bendradarbiavimą reglamentuojančių teisės aktų studija ir rekomendacijos NVO tarybų reglamentavimui

More information

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos

2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 2014 m. balandžio 15 d. bendrasis pranešimas dėl juodai baltų prekių ženklų apsaugos apimčiai taikomos bendrosios praktikos 15 1. PAGRINDAS Europos Sąjungos prekių ženklų tarnybos, įsipareigodamos tęsti

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Simona Piekutė UAB MICRO MATIC SSC VIDINIŲ FINANSINIŲ IR APSKAITOS PASLAUGŲ TEIKIMO IR KOKYBĖS TOBULINIMAS MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė

More information

MEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ?

MEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE: LAIKAS KEISTI POŽIŪRĮ? PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2014 spalis, Nr. 9 (114) ISSN 1822-4156 Pagrindiniai klausimai: Kas yra medijų ir informacinis? Kaip sekasi ugdytis medijų ir informacinį raštingumą Lietuvos mokyklose? Į ką

More information

KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA

KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA 3 KAS GI TA GLOBALIOJI EKOLOGIJA Jau žinome, kad ekologija yra mokslas tiriantis santykius tarp gyvų organizmų ir jų aplinkos. Įvairiais aspektais tiriami ir analizuojami sudėtingi tarpusavio ryšiai tarp

More information

JESSICA. Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti. Kas yra JESSICA?

JESSICA. Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti. Kas yra JESSICA? Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas JESSICA Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui

More information

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2003 61 Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas Aldas Miečinskas Doktorantas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Saulėtekio

More information

DOMENO IR PREKIŲ ŽENKLO REGULIAVIMO YPATUMAI B a i g i a m a s i s d a r b a s

DOMENO IR PREKIŲ ŽENKLO REGULIAVIMO YPATUMAI B a i g i a m a s i s d a r b a s SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA TEISĖS KADETRA TEISĖS STUDIJŲ PROGRAMA LEIDŽIAMA GINTI Katedros vedėja Jūratė Paulauskienė (parašas) 2016-06-08 (data) DOMENO IR PREKIŲ ŽENKLO REGULIAVIMO YPATUMAI B a i g i

More information

Iš chaoso į harmoniją

Iš chaoso į harmoniją Iš chaoso į harmoniją Michaelis Laitmanas Iš chaoso į harmoniją UDK 141 La-155 Versta iš: Michael Laitman, From Chaos to Harmony, Laitman Kabbalah Publishers, Toronto, Canada ISBN 978-9955-9935-4-4 Original

More information

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS Tyrimas VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMO PERSPEKTYVOS Daugpilis, LATVIJA 1 Tyrimas Verslo ir mokslo bendradarbiavimo perspektyvos parengtas pagal Latvijos Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos

More information

ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimas

ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimas Europos Komisija Prekyba ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimas Nei Europos Komisija, nei kitas Komisijos vardu veikiantis asmuo nėra atsakingas už šios informacijos panaudojimą. Liuksemburgas:

More information

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS 1. Patvariųjų organinių teršalų koncentracijų lygių aplinkos ore įvertinimas įskaitant pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro

More information

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms 2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES Dėkoju Jungtinių Tautų Vystymo

More information

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos WW-06178 1993 Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos Pagal Lisos Hinz leidinį Teigiamos kryptys mokykloms ir bendruomenėms (angl. Positive Directions for Schools and Communities) Dėl mažėjančio

More information

facebook o karta baltų vienybės ugnis piligrimės laiškas Lietuvoje: sužadintos viltys >> 13 p. >> 42 p. >> 36 p m. rugsėjis Nr.

facebook o karta baltų vienybės ugnis piligrimės laiškas Lietuvoje: sužadintos viltys >> 13 p. >> 42 p. >> 36 p m. rugsėjis Nr. 2010 RUGSĖJIS Apžvalga _1 2010 m. rugsėjis Nr. 9 (13) (494) Leidžiama nuo 1889 m. Atkurta 1989 m., 2009 m. facebook o karta A. Merkel Lietuvoje: sužadintos viltys >> 13 p. piligrimės laiškas >> 42 p. baltų

More information

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos VILTIS ketvirtinis žurnalas 2007/3 V i d u r n a k č i o veiki, viltiečiai ir visi, kurie šį gražų S leidinuką retkarčiais pavartote. Galime juo didžiuotis.

More information

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS ISSN 1392-1274. Teisė 2008 67 TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA KAIP POZITYVIOS DISKRIMINACIJOS PAVYZDYS Eduard Mažul Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Teisės teorijos ir istorijos katedros doktorantas Saulėtekio

More information