STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr.

STAŽUOTĖS VENGRIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Vengrijoje 2009 m. birželio 28 d. liepos 4 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Tikslinė grupė Nr. 1. ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai (pavaduotojai) 2. ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai 10 3. savivaldybių administracijų vadovai (specialistai) 12 4. ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistų rengėjai (dėstytojai) 2 5. nevalstybiniai ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikėjai - Iš viso: 40 Daly -vių sk. 16 Stažuotės metu aplankytos institucijos: Eil. Institucijos pavadinimas Nr. 1. Gyermekjoleti es Gyermekvedelmi Foosztaly atstovo paskaita 2. Budapešto 13-ojo rajono savivaldybės darželis Zold Ag Ovoda 3. Budapešto 13-ojo rajono savivaldybė XIII. kerületi Polgármesteri Hivatal 4. Vaikų darželių muziejus Óvodamúzeum 5. Dunabogdány kaimo vokiečių tautinės mažumos vaikų darželis Német Nemzetiségi Óvoda Kindergarten 6. Budapešto ELTE universiteto pedagogų fakultete vaikų darželis Eötvös Lorand University Faculty of Elementary and nursery school teachers 7. Waldorfo darželis Waldorf Óvoda 8. Mártonvásár vaikų darželis Szent László Regionális Óvoda Vizito data Birželio 29 d. Birželio 30 d. Birželio 30 d. Birželio 30 d. Liepos 1 d. Liepos 1 d. Liepos 2 d. Birželio 30 d. 1. Bendra Vengrijos ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo sistemos apžvalga. engrijos švietimo sistema yra viena iš labiausiai decentralizuotų švietimo sistemų Europoje. Įteisintas administracinės atsakomybės pasidalijimas horizontaliu lygmeniu tarp engrijos švietimo ministerijos ir kitų ministerijų (Užimtumo ir Darbo, Finansų ir Vidaus reikalų), vertikaliu lygmeniu

tarp centrinės, vietinės, ir institucinės valdžios. Pagrindinė atsakomybė už ugdymo institucijų steigimą, finansavimą ir išlaikymą jau nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio atiteko municipalitetams. Tad patirtis šioje srityje garantavo stabilesnę ikimokyklinio ugdymo finansinę padėtį, geriau buvo žinomi vietos bendruomenių poreikiai. Ikimokyklinis ugdymas apima ankstyvąjį, ikimokyklinį ir priešmokyklinį amžių. Priešmokyklinis ugdymas (nuo 5 m.) yra privalomas. Svarbiausias ikimokyklinio ugdymo tikslas užtikrinti harmoningą asmenybės vystimąsi, atsižvelgiant į vaikų individualias savybes. Ugdymas yra organizuojamas šiomis formomis: šeimos grupės, žaidimų aikštelės, dienos centrai, žaislų nuoma, kūdikio-motinos klubas ir kt. Pagrindiniai ugdymo metodai: žaidimas, darbinė veikla, pažintinė veikla. Pagal finansavimo pobūdį ikimokyklines įstaigas galima suskirstyti į valstybines, bažnytines ir privačias (kurios yra iš dalies valstybės finansuojamos). Vertėtų akcentuoti, jog egzistuoja glaudus ryšys tarp ikimokyklinės įstaigos ir šeimos. Vengrijoje vaikų lopšeliai ir darželiai funkcionuoja atskirai. Ankstyvasis ugdymas yra prioritetinė valstybės sritis, tai atsispindi lopšelių tinklo plėtroje, reaguojant į tėvų poreikius ir pedagogų kompetencijų plėtotę. Lopšelį vaikai lanko nuo 20-ies savaičių iki 3 metų amžiaus. Kai kuriose savivaldybėse lopšeliai nemokami. Vaikų skaičius grupėje 10 14. Darbo laikas nuo 6 valandos ryto iki 18 valandos. Grupėje dirba dvi auklėtojos ir vienas techninis darbuotojas. Viena auklėtoja dirba iš ryto, kita po pietų. Nuo 10 iki 13 valandos abi auklėtojos dirba kartu. Pageidaujant tėvams, už papildomą mokestį vaikai gali likti lopšelyje po įstaigos darbo valandų. Vaikų ugdymas vyksta pagal valstybės siūlomas rekomendacijas, lanksčiai pritaikytas savo įstaigai. Programas akredituoja ekspertai. Vaikų lopšeliuose rašomi vaiko raidos dienoraščiai ( iki vienerių metų vieną kartą per mėnesį, 1 3 metų vaikų vieną kartą per ketvirtį). Vaikų lopšeliuose sudaromos sąlygos pirmąsias dvi savaites vaikui būti kartu su vienu iš tėvų. Prieš pradedant vaiko institucinį ugdymą, auklėtojos lankosi šeimoje, susipažįsta su vaiko gyvenimo sąlygomis, įpročiais, gebėjimais. Darželius lanko vaikai nuo 3 iki 6 metų, o nuo 5 metų privalomas vaiko institucinis ugdymas. Vengrijoje nėra išskirtinių priešmokyklinio ugdymo grupių, ugdymas vyksta daugiausia mišraus amžiaus grupėse. Vaikai turi teisę rinktis ne mokyklą, o mokytoją. Šio amžiaus vaikas darželyje turi praleisti ne mažiau keturių valandų per dieną. Grupėje gali būti iki 25 vaikų. Jei reikia, gavus leidimą, vaikų skaičių grupėje galima didinti iki 20 procentų. Remiantis ministerijos sukurtomis programomis, kiekvienas darželis pasirengia savo institucijos vaikų ugdymo programą. Darželiai gali naudotis kai kuriomis teminėmis valstybės akredituotomis programomis: sveikos gyvensenos, meninio ugdymo, Valdorfo ir Montesori ugdymo sistemų programomis. Tėvų pageidavimu, vaikams teikiamos papildomos paslaugos, specialioji pagalba. Individualios programos kuriamos specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikams. Jas rengia auklėtojas kartu su specialiaisiais pedagogais. Vaikai, turintieji tokių poreikių, integruojami į įprastinės raidos vaikų darželius. Dažniausiai į grupę integruojami ne daugiau kaip 2-3 specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys vaikai su skirtinga negalia. Tokiu atveju, vaikų skaičius grupėje mažinamas. Su specialiųjų ugdymo(si) poreikių

vaikais jų pačių grupėje dirba ateinantys specialieji pedagogai. Su hiperaktyviais vaikais taip pat dirba specialusis pedagogas. Daugumoje darželių yra mišraus amžiaus vaikų grupės, kad vaikai lengviau socializuotųsi, mat daugelis ugdytinių šeimose vienturčiai. Kuriami tautinių mažumų darželiai. Kiekvienas darželis turi individualų dienos ritmą. Darželiuose galima rinktis ne visą darbo dieną, bet ne mažiau 4 valandų. Darželius finansuoja valstybė vaiko krepšelio principu ir savivaldybės. Tėvai moka tik už maitinimą. Vaikų maitinimas vykdomas centralizuotai, t.y. maistas atvežamas, o ne gaminamas vietoje. Socialiai remtinos šeimos turi lengvatų. Tėvai, kurių vaikai labai gerai lanko ikimokyklines įstaigas, skatinami materialiai. Valstybė finansuoja 5-6 metų amžiaus vaikų mokymą plaukti. Daugelis darželio teikiamų papildomų paslaugų yra nemokamos (baseinas, sportas, šokiai, muzika). Tėvai gali rinktis ne tik valstybinius, bet ir bažnyčių, įvairių fondų, nevyriausybinių organizacijų, atskirų žmonių grupių išlaikomus darželius. Didelis dėmesys skiriamas vaiko adaptacijai darželyje. Auklėtojos lankosi vaikų lopšeliuose, kad susipažintų su vaikais ir sužinotų, ką jie jau geba. Auklėtojos lankosi ir vaikų šeimose, kad žinotų šeimų situaciją. Lopšelio ugdytiniai lankosi darželyje, susipažįsta su aplinka, darbuotojais, kad atėjus į darželį, nebūtų streso. Vengrijoje labai platus psichologinės pagalbos tarnybų tinklas. Psichologai kartą per savaitę lankosi darželyje, teikia pagalbą auklėtojams, jei yra poreikis, kalbasi su vaikais ir tėvais. Šiuo metu vaikų lopšeliai yra perpildyti 128 proc., todėl valstybė turi tikslą 2010 metais sudaryti sąlygas visiems norinčių tėvų vaikams lankyti lopšelius ir darželius. Valstybės planuose numatytas lopšelių ir darželių sujungimas. Tėvai aktyviai dalyvauja ugdymo procese, teikia materialinę pagalbą darželiams, puošia aplinką, padeda kurti edukacines erdves. Įstaigose veikia tėvų komitetai. Jie dalyvauja priimant bet kokius ugdymo institucijos veiklos sprendimus. Taikomos šios darbo su tėvais formos: Šeimų lankymas; Individualūs pokalbiai; Susirinkimai; Atvirų durų dienos; Bendri vaikų ir tėvų renginiai; Bendros talkos; Tėvų informacinės lentos; Tėvų dalyvavimas kuriant ugdymo(si) aplinkas; Namų sąsiuviniai; Anketinės apklausos; Pastabų sąsiuvinio pildymas (pildo pedagogas ir tėvai). Tėvų pageidavimu kuriamos ir kitos ikimokyklinio ugdymo formos, pvz., pailgintos darbo dienos grupės, tėvų pavadavimo tarnybos, platus privačių darželių tinklas. Didelis dėmesys skiriamas ikimokyklinių įstaigų priežiūrai, metodinei pagalbai. Vengrijoje veikia įvairūs regioniniai metodiniai centrai. Vykdomas įstaigų veiklos kokybės įsivertinimas,

išorinis auditas. Svarbiausi vertinimo rodikliai tėvų ir vaikų poreikių tenkinimas, vaikų parengimas mokyklai, pedagogų kvalifikacija ir jos tobulinimas, labai svarbu, ar įstaigos ir jų veikla atitinka šalies dokumentuose reglamentuotus reikalavimus. Lopšeliuose dirbantys pedagogai privalo turėti vidurinį išsilavinimą ir būti išklausę dvejų metų trukmės studijų programą. Darželiuose dirbantys pedagogai turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengimas vykdomas įvairaus lygmens švietimo institucijose. Lopšelių ugdymo specialistai rengiami institucijose, nesuteikiančiose aukštojo mokslo išsilavinimo, kuriuose studijos trunka 2 metus, o darželių auklėtojai rengiami aukštosiose universitetinėse mokyklose. Studijų trukmė 3 metai. Auklėtojų padėjėjoms privalu turėti pagrindinį išsilavinimą. Kvalifikacijos tobulinimas. Lopšelio auklėtojas kvalifikacijos tobulinimo kursus lanko kas 5 metai, jis turi surinkti 60 kreditinių taškų, o darželio auklėtojai kvalifikaciją kelia kas 7 metai, jie turi surinkti 120 kreditinių taškų. Kvalifikacijos tobulinimo planus rengia ugdymo įstaigos 5 metams ir pristato savo savivaldybei. Kursus finansuoja savivaldybės ir valstybė. Ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimai priklauso nuo išsilavinimo ir darbo stažo. Pedagogai, surinkę kvalifikacijos tobulinimo kreditinius taškus, skatinami finansiškai. Jie iš karto gauna mėnesinio dydžio piniginę premiją. Už gerą darbą taip pat neretai premijuojami. Ikimokyklinių įstaigų pedagogai dirba pagal savaitinius, mėnesio ir metinius vaikų ugdymo planus, juos tvirtina ikimokyklinių įstaigų vadovai. Kai reikia, juos koreguoja. Patys pedagogai turi įsivertinti savo veiklą, jų veiklą taip pat vertina įstaigos direktorius, profesinė kontrolė. Vietos bendruomenė apie ikimokyklinio ugdymo problemas nuolat informuojama. Sklaida apie darželio veiklą vykdoma naudojant informacines komunikacines priemones. Darželiai turi kabelinės televizijos kanalus, savus internetinius puslapius, leidžia specialius leidinius, katalogus, lankstinukus. Visa tai pateikia visuomenei. 2. Kuo stažuotė buvo naudinga atskiroms tikslinėms grupėms? I grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai (pavaduotojai). Įstaigų vadovams buvo naudinga informacija apie Vengrijoje vykdomą šeimos politiką, darželių išlaikymą ir finansavimą. Taip pat įdomi Vengrijos patirtis sprendžiant vaikų adaptacijos ikimokyklinėse įstaigose problemas, vykdant specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikų integraciją į įprastinės raidos vaikų grupes. Grupė turėjo puikią galimybę praktiškai susipažinti su įvairaus tipo ikimokyklinių įstaigų veikla, alternatyviomis ugdymo sistemomis, ugdymo metodų prioritetais. Vizitai į ikimokyklines įstaigas suteikė naujų minčių ugdymo paslaugų organizavimo, institucijos priežiūros, bendradarbiavimo su bendruomenės nariais, ugdomosios veiklos dokumentavimo, ugdymo erdvių kūrimo, vaikų maitinimo, dienos režimo lankstumo, tėvų mokesčio diferencijavimo klausimais. Vengrijoje tėvai gali pasirinkti ne visą vaiko buvimo darželyje dieną, arba už tam tikrą papildomą mokestį gali vaiką palikti ir po įstaigos darbo valandų. Už institucinį ugdymą tėvai iš viso nemoka, jei šeima augina 4 ar daugiau vaikų ir nuolat sergančių vaikų tėvai. Už pailgintą darbo laiką tėvai moka 3,5 euro už valandą.

Jei yra steigiama šeimos dienos grupė, reikia išklausyti 40 valandų kursą ir gauti iš atitinkamos institucijos dokumentus, leidžiančius dirbti pedagoginį darbą. Pedagoginiai darbuotojai kartą ar du kartus per metus gauna papildomų lėšų, taip pedagoginiai darbuotojai yra motyvuojami. Vengrijoje lankstesnė ikimokyklinio ugdymo paslaugų sistema, orientuota į vaiką ir tėvų poreikius, labiau išplėtota ikimokyklinio ugdymo paslaugų sfera, plečiant nevalstybinių įstaigų ugdymo paslaugas, sudaromos sąlygos plėsti ikimokyklinio ugdymo paslaugas provincijoje. 1I grupė. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Šios grupės nariai susipažino su Vengrijos ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sistemomis, ikimokyklinių įstaigų įvairove, ugdymo formomis, edukacinėmis aplinkomis, jų įvairove. Grupė turėjo galimybę palyginti Vengrijos auklėtojų darbą su auklėtojų darbu Lietuvoje. Vengrijoje kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga renkasi individualias veiklos formas ir nusistato veiklos prioritetus. Šiuo metu Vengrijos darželiuose būdingas laisvės principas. Visa veikla koncentruojama į auklėjimą, o ne į mokymą. Ugdomas vaikų kūrybiškumas, veikla vyksta per žaidimus. Didelis dėmesys skiriamas aplinkos puoselėjimui, pažinimo kompetencijos ugdymui. Vengrijos vaikų darželiuose vaikai dalyvauja aplinkosaugos projektuose. Jie supažindinami su augalais, savo darželių kieme augina prieskoninius augalus, žino, kaip kompostuoti žemę, rūšiuoti atliekas ir t.t. Pirmaisiais metais vaikai susipažįsta su darželio aplinka, ir tik po metų vedami į įvairias ekskursijas už darželio ribų (prie ežero, į mišką, oro uostą, zoologijos sodą, plaukia laivu ir pan.). Vizitas į Budapešto 13 rajono savivaldybės darželį sudarė galimybę praktiškai susipažinti su ikimokyklinio amžiaus vaikų įtraukimu į aplinkosauginę veiklą. Darželio specifika gamtos ir aplinkos apsauga, todėl ir vadinasi Žaliuoju darželiu. Įkurtas prieš trisdešimt metų, lanko 206 vaikai, yra 8 grupės: mažųjų, vidutinių ir didžiųjų, grupę sudaro 25 vaikai. Tai vienas iš šešiolikos savivaldybės darželių, kuriuos iš viso lanko 2746 vaikai, dirba 327 darbuotojai. Ši sistema veika dvejus metus, o atsirado dėl ekonomiškesnio valdymo. Finansavimas: 40 procentų lėšų skiria valstybė, 60 proc. savivaldybės lėšos. Tėvai moka tik už maitinimą, bet yra įvairių lengvatų (daugiavaikėms, socialiai remtinoms ir kt. šeimoms). Ugdant vaikus akcentuojami socialiniai ir kognityviniai gebėjimai. Darželis aktyviai dalyvauja tarptautinėje projektinėje veikloje, siekia keisti ikimokyklinio ugdymo pedagogų pasaulėžiūrą, susijusią su ugdymo turiniu, ugdymo metodais, specialiųjų poreikių vaikų integracija į įprastos raidos vaikų grupes. Lankymasis Dunabogdany kaimo tautinių mažumų darželyje ir praktinių veiklų stebėjimas padėjo suprasti tautinių mažumų vaikų integravimo ir ugdymo ypatumus, reikalavimus auklėtojų kompetencijai. Darželis nuo 1971 m. įgavo oficialų tautinių mažumų darželio statusą, kuris yra vienintelis regione. Darželyje įsikūrusios 5 grupės, po 25 vaikus. Prie darželio yra sporto salė, vaikai vieną kartą per savaitę lanko prie bendrojo lavinimo mokyklos įsikūrusį baseiną. Grupėje dirba du auklėtojai ir auklėtojo pagalbininkas. Vienas pedagogas būtinai turi būti baigęs vokiečių kalbos studijas. Šiuo metu šeši iš dešimties pedagogų yra diplomuoti vokiečių kalbos specialistai.

Kvalifikacijos tobulinimo kursus organizuoja Tautinių mažumų departamentas, Giotės institutas. Kvalifikacijos tobulinimas iš dalies finansuojamas iš darželio biudžeto (80 proc.), 20 proc. dengia pats pedagogas. Tačiau yra sudarytos geros galimybės kvalifikaciją tobulinti nemokamai, t.y. bendradarbiaujant su giminingomis institucijomis Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje. Kasmet yra numatytos dviejų darželio auklėtojų stažuotės Vokietijoje. Vac o miestelio Valdorfo darželyje pedagogai susipažino su šio ugdymo modelio ir metodų ypatumais. Čia ugdymo procese svarbiausia ritmas, paremtas kiekvienos dienos kūrybine menine veikla. Vaikas per asmeninę veiklą turi pažinti supančią aplinką. Intensyviai ugdomi darbinės veiklos įgūdžiai kepama duona, verdama arbata ir t.t. Darželis veikia jau 15 metų, įkurtas tėvų iniciatyva. Dirba pagal ministerijos patvirtintą Valdorfo sistemos ugdymo programą, prie kurios kūrimo prisidėjo ir pastarojo darželio vedėja. Šis darželis yra viena iš akredituotų kvalifikacijos tobulinimo vietų, darželyje veikia dvi grupės po 25 vaikus. Užtikrinamas vaikų mokymosi tęstinumas pagal tą pačią metodiką Valdorfo pagrindinėje mokykloje. Darželis išlaikomas savivaldybės, Valdorfo fondo ir tėvų iniciatyva. Darželis priklauso Vengrijos Valdorfo sąjungai. Pedagogas, siekiantis dirbti pagal Valdorfo sistemą Vengrijoje, turi akredituotoje švietimo institucijoje išklausyti 3 metų kursus, kurių pagrindas praktinė veikla. Praktikos vieta negali būti keičiama per visą studijų laikotarpį. Praktikos trukmė 2 kartus per metus po 2 savaites. Tik po trejų metų darželis gali būti akredituojamas kaip dirbantis pagal Valdorfo metodiką, kai išleidžiama į mokyklą pirmoji vaikų laida. Vengrijoje yra įsikūrusi Valdorfo metodikos sąjunga. Susitikimas krikščioniškame vaikų darželyje Martonvasar mieste padėjo suvokti šios ugdymo įstaigos ugdymo kryptį, tėvų ir bendruomenės įtaką formuojant ugdymo turinį. Tėvų iniciatyva susikūręs darželis priklauso regioninei penkių sujungtų darželių grupei (susijungė dėl finansavimo, bet kiekvienas darželis turi teisę pasirinkti savo ugdymo kryptį). Šiame darželyje praktiką atlieka Katalikų pedagoginio instituto studentai. Tai vienas iš aukščiausio lygio institutų, rengiantis visų švietimo pakopų pedagogus, tarp jų ir vaikų darželio auklėtojus. Praktikos trukmė priklauso nuo kurso, kuriame studentas studijuoja: 1 kurse 2 savaitės, o aukštesniuose 1 mėn. Auklėtojos, priimančios studentus atlikti praktiką, gauna priedą prie atlyginimo. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams buvo demonstruojamas filmas apie specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų integravimą į įprastinės raidos vystymosi vaikų grupę, ankstyvosios terapijos taikomus metodus, priemones. III grupė. Savivaldybių administracijų vadovai (specialistai). Savivaldybių švietimo skyrių vedėjai ir vyriausieji specialistai išsamiai susipažino su Vengrijos ikimokykliniu ugdymu, šeimos politika, savivaldybių funkcijomis organizuojant ir finansuojant ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, vykdant jų priežiūrą, steigiant naujas paslaugų formas, formuojant ugdymo turinį. Ši grupė turėjo galimybę pasigilinti į originalias ikimokyklinio ugdymo vadybos formas, įgyti naujos patirties tiriant savo vietovės demografinę situaciją, informuojant vietos bendruomenę apie ikimokyklinio ugdymo problemas. Verta dėmesio Vengrijos

savivaldybių patirtis bendradarbiaujant su įvairiais fondais, nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant ugdymo kokybės, atliepiant tėvų poreikius ir lūkesčius. Šio vizito metu savivaldybių administracijų vadovai (specialistai) susipažino su Vengrijos socialinės politikos gairėmis, šalies demografine padėtimi sumažėjusio vaikų gimstamumo problema. Moterys dažniausiai pirmo vaiko susilaukia vyresniame amžiuje. Tos moterys, kurios per pirmąsias 20 nėštumo savaičių apsilanko pas gydytoją, gauna socialinę paramą, taip moterys yra skatinamos lankytis pas gydytojus ir saugoti savo ir vaiko sveikatą. Moterys Vengrijoje gauna visą atlyginimą paskutinį nėštumo mėnesį ir po gimdymo. Iki 2 m. gauna 70 proc. atlyginimą, o nedirbančios gauna pašalpą kiekvieną mėnesį vienos minimalios. pensijos dydžio iki 3 metų. Šiuo metu svarstomos įstatymo pataisos ir numatoma pašalpą mokėti iki vaikui sueis 2 metai. Tuo dauguma gyventojų yra labai nepatenkinti. Lopšelį vaikai gali lankyti nuo 20 savaičių iki 3 m., nuo trejų metų iki šešerių metų lanko darželį. Vengrijoje 90 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų lanko arba lopšelį, arba darželį, nuo penkerių metų darželį privalo lankyti visi vaikai. Seniau vaikus į mokyklą leisdavo nuo šešerių metų, dabar nuo septynerių. Kuriam vaikui kada geriausia pradėti lankyti mokyklą, pataria speciali komisija. Vengrijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose tėvai moka tik už maitinimą. Jei vaikai yra iš daugiavaikių šeimų (trys ir daugiau vaikų) ar socialiai remtini, jie gali būti atleisti nuo mokesčio už maistą arba jis sumažintas per pusę. Tiek valstybinių, tiek savivaldybių ikimokyklinių ugdymo įstaigų vaikams yra skiriamas vaiko krepšelis, kuris sudaro šešiasdešimt proc. viso mokesčio už vaikų išlaikymą. Likusius keturiasdešimt proc. sumoka savivaldybės. Visa materialine baze, metodine literatūra, darbuotojų atlyginimais ir jų kvalifikacijos tobulinimu rūpinasi steigėjas savivaldybė. Ikimokyklines įstaigas gali remti/finansuoti ir privatūs asmenys, organizacijos ar pavieniai asmenys (tėvai ir kt). Visoje Vengrijoje yra 500 lopšelių, anksčiau buvo beveik tris kartus daugiau. Visoje šalyje yra septyni regioniniai lopšeliai metodiniai centrai, jiems yra priskirti lopšeliai iš trijų apskričių. Kiekviename regione dirba po tris konsultantus. Jie tiria regionų poreikius (kiek vaikų gimsta, kiek norėtų lankyti lopšelius, kiek lopšeliai gali priimti vaikų ir pan.), rengia kvalifikacines programas, turi teisę kontroliuoti, kad nebūtų pažeidinėjamos vaikų teisės. Socialinės politikos ir darbo reikalų institutas, įsikūręs prie Socialinių ir darbo reikalų ministerijos, kuruoja ikimokyklinį ugdymą ir atsakingas už ugdymo turinio rekomendacijų rengimą, tyrimų, susijusių su pedagogų poreikiu, vykdymą ir kt. Pagal svarbą toliau regioninis metodinis darželis, kuris kuruoja regionui priklausančius lopšelius. Pažymima, jog lopšelių šalyje nėra daug, o ir lopšelio lankymas nėra privalomas. Amžius, kada vaikai gali pradėti lankyti lopšelį, yra nuo 0 iki 3 m., dažniausiai vaikai į grupę priimami nuo 20 savaičių. Dokumentuose rekomenduojamas vaikų skaičius grupėje 15, tačiau realiai šis skaičius dažnai yra didesnis. Dominuoja vyresnio amžiaus pedagogai. Dirbama pagal valstybės patvirtintą programą, pagal kurią lopšeliai yra pasirengę savo individualias ugdymo programas. Kai kurie šalies vaikų lopšeliai dirba pagal Valdorfo, Montessori ugdymo sistemas bei Step by Step programą. IV grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistų rengėjai (dėstytojai).

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistų rengėjai (dėstytojai), lankydamiesi ikimokyklinio ugdymo specialistų rengimo institucijose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, turėjo galimybę susipažinti su specialistų rengimo programomis, mokymo baze, specialistų kvalifikacija ir jos tobulinimu. Vaikų lopšelio pedagogai rengiami institutuose. Studijų programa apima 2 studijų metus, po kurių išduodamas pažymėjimas, įgalinantis asmenį dirbti vaikų lopšelio auklėtoju, tačiau aukštojo mokslo išsilavinimo jis neįgyja. Pedagoginė praktika prasideda nuo pirmo kurso. Studijų programoje dominuoja pagal prioritetą humanitarinių ir socialinių mokslų dalykai, nors ankščiau pagrindą sudarydavo dalykai, susiję su medicina. Auklėtojo padėjėjui, kuris grupėje yra vienas, užtenka turėti pagrindinį išsilavinimą. Šalia įprastinės ugdomosios veiklos organizavimo, pedagogas turi gebėti vesti muzikos ir šokių valandėles. Lopšelio auklėtojui yra suteikiama galimybė (valstybės finansuojama) per dvejus metus išmokti groti fleita. Aukštos kompetencijos pedagogai gali tapti studentų, atliekančių praktiką, tutoriais. Kvalifikacijos tobulinimą, kuris organizuojamas seminarų, konferencijų, stažuočių formomis iš dalies finansuoja valstybė. Aukštesnio laipsnio diplomo įgijimas taip pat priskirtinas prie kvalifikacijos tobulinimo. Šiuo metu daugelis lopšelių dalyvauja projektinėje veikloje, savivaldybės organizuojamuose konkursuose, siekiant tobulinti pedagogų kompetencijas, gerinti materialinę bazę, susipažinti su kitų šalių patirtimi ir kt. Lankymasis Budapešto ELTE universiteto Vaikų darželio pedagogų fakultete padėjo detaliai susipažinti su pedagogų rengimo sistema. Šiuo metu fakultete yra rengiami ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, studijos organizuojamos dienine ir vakarine studijų formomis. Dieniniame skyriuje studijuoja 280 studentų. Nuo 2006 m. ugdymo procesas organizuojamas remiantis Bolonijos procesu. Nuo 2010 m. ir lopšelio auklėtojai bus pradėti rengti aukštosiose mokyklose. Šiuo metu darželio pedagogo studijos trunka 3 metus. Darželio pedagogai rengiami pagal identiškas studijų programas (skiriasi tik pasirenkamieji dalykai), kurios realizuojamos 15 aukštojo mokslo švietimo institucijų. Studijų programą sudaro šie dalykai: Pedagogika ir psichologija (žaidimas) Vengrų kalba ir literatūra (eilėraštis ir poezija) Muzikinės studijos (dainos ir muzika ) Vizualiniai mokslai (piešimas ir rankdarbiai) Kūno kultūra (judesys) Gamtos pažinimas ir matematika (supažindinimas su aplinka) Pedagogika ir psichologija (mokymas per žaidimą) Visuomeniniai mokslai Informacinis raštingumas Užsienio kalba Studentų pedagoginė praktika prasideda nuo 1 semestro, kurios bendra apimtis per visus studijų metus 30 kreditų. Paskutinė praktika (6 semestras) trunka 8 savaites. Praktikos turinį sudaro:

1 pusmetis skirtas pažintinei praktikai; 2 pusmetį akcentuojama žaidybinė veikla; 3 pusmetis - kalbos ir literatūros didaktika; 4 pusmetis - kūno kultūros ir muzikos didaktikos; 5 pusmetis - gamtos pažinimo ir matematikos didaktikos; 6 pusmetis skirtas ištisinei profesinei praktikai. Praktika atliekama universiteto darželyje ir darželiuose, kuriuose dirba šio universiteto absolventai. Absolventai vaikų darželio pedagogo profesinei kvalifikacijai įgyti po ištisinės profesinės praktikos, pagal pateiktas temas, parengia baigiamąjį projektą. Studentų priėmimas organizuojamas atsižvelgiant į jų muzikinius (klausos tikrinimas), judesio ir kalbos (tarties tikrinimas) gebėjimus. Norint gauti aukštojo mokslo diplomą būtina išlaikyti valstybinį užsienio kalbos egzaminą (netaikoma vyresniems nei 40 metų asmenims). Įsidarbinimo procentas po studijų 40%. Magistro studijos tarp absolventų nėra populiarios. Fakultetas organizuoja ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, trukmė nuo 30 val.(populiarios) iki 2 metų. 2 metų studijos organizuojamos šiomis kryptimis: babysitter (auklių), ketinantiems dirbti užsienyje, ekologinio, gydomosios mankštos, dramos, muzikos kursai. Dėl studentų užimtumo studijos organizuojamos savaitgaliais. Didžiajai studentų daliai studijas finansuoja valstybė. Per visas studijas vyksta studentų rotacija, atsižvelgiant į jų akademinius pasiekimus. Siekiant tobulinti Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistų rengimo sistemą, verta atkreipti dėmesį į praktikos organizavimo laiką ir trukmę, universitetinių darželių įkūrimą siekiant pagerinti studentų praktikos kokybę. Apsilankymas vaikų darželio muziejuje Martonvasar padėjo susidaryti bendrą Vengrijos ikimokyklinių įstaigų raidos vaizdą.. Muziejus įkurtas 1990 m. ir atspindi Vengrijos vaikų darželio istoriją. Pastebima, jog pirmasis vaikų darželis įkurtas Vengrijoje 1828 m. Budoje Teresos Briunsvic iniciatyva. Muziejaus ekspozicijoje pateiktos ir apibūdintos Vengrijos ikimokyklinio ugdymo sistemos. Svarbu pastebėti, jog F. Friobelio sistema Vengrijoje iki galo neįsitvirtino dėl kūrybiškumo ugdymo stokos. Jau nuo 1837 m. pradėjo veikti institutas, rengiantis vaikų darželio auklėtojus, tai pirmoji pedagogus rengianti institucija Europos žemyne. Mokslas truko vienerius metus, stojo mokytis daugiausia vyrai. 3. Kurie stažuotės elementai tikslinėms grupėms buvo patys įdomiausi, naudingiausi? I grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai (pavaduotojai).

Įvairaus tipo ikimokyklinių įstaigų lankymas. Galimybė susipažinti su įvairių erdvių, skirtų skirtingai vaikų veiklai, kūrimu (pvz., dirbtine pelke, mini daržu, plaukymo baseinu ir kt.). Pažintis su ikimokyklinių įstaigų dokumentacija: įstaigų veiklos strateginiais planais ir ugdymo programomis, o taip pat su įstaigų finansavimo modeliais. Galimybė tobulėti, analizuoti ir lyginti Vengrijos ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo privalumus ir trūkumus, įsivertinti savo veiklą Vengrijos ikimokyklinio ugdymo pedagogų pasiekimų kontekste. 1I grupė. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Praktinė pažintis su įvairiais Vengrijos vaikų darželiais ir lopšeliais. Vaikų lopšelių ir darželių atskiras funkcionavimas. Ugdymo formų įvairovė. Vengrijoje didesnis dėmesys skiriamas vaikų socialinių įgūdžių ugdymui, jie daugiau mokomi viską atlikti praktiškai (pvz., prižiūrėti savo įstaigos daržą, padėti auklėtojoms dengti stalus, atlikti stebėjimus ir mažus eksperimentus ir t.t.). Ugdymo aplinkų kūrimo patirtis (pvz., tėvai prieš šventes kartu su vaikais puošia darželio patalpas, tėvai patys dalyvauja remonto darbuose, kuriamos erdvės atskiroms specifinėms vaikų veikloms). Ugdymo metodų įvairiapusiškumas, ekskursijų, išvykų organizavimas. Didelė reikšmė ugdyme teikiama išvykoms, ekskursijoms. Jos paprastai vyksta kartu su tėvais. Vaikai dažniausiai vežami į zoologijos sodą, prieplauką, mišką, prie ežero, plaukia laivu. Taip jie pratinami pažinti toliau nuo jų įstaigos esančias ir skirtingas funkcijas turinčias teritorijas. Pedagogų ir tėvų glaudaus bendradarbiavimo formos, ypač vaikų adaptacijos ugdymo įstaigose periodu. Pedagoginių darbuotojų skatinimo sistema. III grupė. Savivaldybių administracijų vadovai (specialistai). Vizitas į Socialinės politikos ir darbo reikalų institutą prie Socialinių ir darbo reikalų ministerijos, informacija apie Vengrijos vykdomą šeimos politiką ir ikimokyklinio ugdymo sistemos struktūrą. Susitikimas su Budapešto 13-o rajono sujungtųjų darželių direktore ir savivaldybės Švietimo skyriaus atstovu. Didžiausią įspūdį paliko valstybės skiriamas dėmesys šeimai skatinant institucinį ikimokyklinį ugdymą bei sudarant sąlygas tėvams dirbti. Kai kurie ikimokyklinio ugdymo vadybos elementai ( pvz., atskiro instituto įkūrimas, kuris vykdo ikimokyklinio ugdymo priežiūrą ir atlieka ugdymo kokybės, tėvų pageidavimų ir ugdymo vertinimo tyrimus). Budapešto 13-o rajono savivaldybės

sujungtųjų darželių direkcijos vykdoma veikla. Tai leidžia geriau koordinuoti darželių veiklą ir taupyti finansus. IV grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistų rengėjai (dėstytojai). Šiai tikslinei grupei naudingiausias susitikimas vyko Budapešto ELTE universiteto Vaikų darželio pedagogų fakultete, nes tai leido praktiškai palyginti Vengrijos ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengimo sistemas. Be to, kiekvienas susitikimas prisidėjo prie gerosios patirties portfelio kaupimo. 4. Kokią įtaką turės stažuotė tikslinių grupių narių profesiniam tobulėjimui? I grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai (pavaduotojai). Dalyvavimas stažuotėje leido vadovams įgyti daugiau patirties, patobulinti vadybinę kompetenciją. Naujos idėjos, Vengrijoje įgytos patirties taikymo sklaida tarp stažuotės dalyvių tokiais svarbiais vaikų ugdymo klausimais kaip vaikų aktyvumo skatinimas, jų kūrybiškumo, tiriamosios veiklos ugdymas, įtraukimas į darbinę, aplinkosauginę, projektinę veiklą, partneriško bendravimo vertybių diegimas, vaikų saugumo užtikrinimo priemonių taikymas, tėvų įtraukimas į bendrą su vaikais veiklą, naujų tradicijų kūrimas, manytume, darys įtaką ikimokyklinio ugdymo kokybės gerinimui, užtikrins šios stažuotės tęstinumą. 1I grupė. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Stažuotėje įgytas žinias bus įmanoma pritaikyti praktinėje veikloje, kuriant projektus. III grupė. Savivaldybių administracijų vadovai (specialistai). Įgyta informacija suteiks galimybių palyginti Vengrijos ir Lietuvos savivaldybių atliekamą darbą tobulinant ikimokyklinį ugdymą ir daryti išvadas, ką galima būtų keisti Lietuvoje siekiant ikimokyklinio ugdymo kokybės. Dalyvavimas šioje stažuotėje padės savivaldybių administracijų vadovams, specialistams įsivertinti savo veiklą užsienio kolegų patirties kontekste, o naujos idėjos paskatins veiklos pokyčius pozityvia linkme. IV grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistų rengėjai (dėstytojai). Stažuotė suteikė galimybę dėstytojams labai detaliai susipažinti su Vengrijos ikimokyklinio ugdymo švietimo sistema, o sukaupta patirtis pagerins Lietuvos ikimokyklinio ugdymo specialistų rengimą. 5. Kokią įgytą patirtį vertėtų taikyti Lietuvoje, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančiose įstaigose? I grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai (pavaduotojai). Kurti šeimos dienos centrus, plėtoti kitas ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo formas. Įvesti 5 metų amžiaus vaikų privalomą institucinį ugdymą. Įteisinti individualų ikimokyklinių įstaigų darbo dienos režimą. Keisti vaikų maitinimo tvarką. Mažinti ikimokyklinį ugdymą kontroliuojančių institucijų skaičių.

Plėtoti šeimų pedagoginės ir psichologinės pagalbos, jų švietimo ir konsultavimo, socialinės paramos tinklą. 1I grupė. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Kurti šeimos dienos centrus, plėtoti kitas ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo formas. Įvesti 5 metų amžiaus vaikų privalomą institucinį ugdymą. Atnaujinti prie darželių buvusius bandomuosius sklypelius eksperimentinės ir aplinkosauginės veiklos vykdymui. Įteisinti privalomų išvykų, ekskursijų organizavimą, numatant šiai veiklai lėšas, panašiai kaip bendrojo lavinimo mokykloms. Įteisinti individualų ikimokyklinių įstaigų darbo dienos režimą (lanksčios darbo valandos). Peržiūrėti ir įteisinti pedagoginių darbuotojų skatinimo sistemą. Inicijuoti ir dažniau organizuoti pedagoginių darbuotojų stažuotes užsienyje. III grupė. Savivaldybių administracijų vadovai (specialistai). Kurti naujas ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančias įstaigas. Peržiūrėti ikimokyklinių įstaigų finansavimo principus. Siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) įteisinti akredituotas ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaip metodinės pagalbos centrus. Tobulinti pedagoginių darbuotojų skatinimo sistemą. IV grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistų rengėjai (dėstytojai). Plėtoti ikimokyklinio ugdymo organizavimo formų pasiūlą. Skatinti privačių ikimokyklinių ugdymo įstaigų atsiradimą, žiniasklaidos priemonėmis skleisti Vengrijos ir kitų šalių privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų privalumus, šių įstaigų ugdymo pasiekimus, propaguoti alternatyvias ugdymo sistemas. Stiprinti bendradarbiavimą su šeima. Studijų programoje skirti daugiau kreditų pedagoginei praktikai ir ją ankstinti (nuo 1 semestro). Steigti universitetinius darželius ir kt. 6. Kokiu būdu rekomenduojate pasidalyti stažuotėje įgyta patirtimi su savo (tikslinės grupės ir/ar įstaigos) bendruomene? I grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai (pavaduotojai). Įgytą gerąją patirtį pristatyti įstaigų bendruomenėms, miesto bei rajono metodiniuose būreliuose. Pristatymui naudoti vaizdo medžiagą, nuotraukas, stažuotės dienoraščius. 1I grupė. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Stažuotėje įgyta patirtimi ikimokyklinio ugdymo pedagogai dalysis metodiniuose pasitarimuose, Vengrijos ikimokyklinio ugdymo ypatumus pristatys savo įstaigos ir kitų ikimokyklinių įstaigų pedagogų bendruomenėms.

III grupė. Savivaldybių administracijų vadovai (specialistai). Siūlytume po 3-4 mėnesių surengti pokalbį su ikimokyklinį ugdymą organizuojančių institucijų vadovais, dar kartą apibendrinti stažuotės metu įgytą patirtį ir pateikti siūlymus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų plėtrai. Stažuotės metu įgyta patirtimi pasidalyti savo rajono švietimo skyriuje, ŠMM Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriuje. Patirtį skleisti savo rajono ikimokyklinių įstaigų vadovams, konferencijų, susitikimų, seminarų metu visoje Lietuvoje. Teikti pasiūlymus dėl Vengrijos Respublikos ikimokyklinio ugdymo teisinių dokumentų išsamios analizės ir jų taikymo Lietuvoje (pvz., ikimokyklinuko krepšelio įvedimo, finansavimo principų diegimo, įstaigų aprūpinimo, pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo klausimais ir t.t.). Skleisti Vengrijos ikimokyklinio ugdymo patirtį savivaldybių, Ugdymo plėtotės centro (UPC), ŠMM interneto puslapiuose. IV grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistų rengėjai (dėstytojai). Siūlytume sklaidą vykdyti šiomis formomis: paskaitomis, pristatymais, diskusijomis grupėmis, seminarais. Perteikiant stažuotėje įgytą patirtį, naudoti sukauptą medžiagą, nuotraukas, stažuotės dienoraštį ir kt. Stažuotės vadovas Jonė Mayer