Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001) Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika Violeta Gevorgianienė Lidija Kondrošovienė Romas Lazutka Rasa Naujanienė Birutė Švedaitė Jurgita Zabulytė Kupriūnienė Laimutė Žalimienė Vilnius, 2011

TURINYS Įvadas...2 1. SOCIALINIŲ STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖ IR SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES YPATUMAI...5 2. TIPINĖS SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMOS, JŲ PROFILIŲ NUSTATYMAS IR PROFILIŲ GALIMYBĖS...8 3. TIPINIS PROFESINIS LAUKAS BAIGUS SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMĄ...12 4. BENDRŲJŲ SOCIALINIO DARBO KOMPETENCIJŲ ŽEMĖLAPIS...14 4.1. Bendrųjų kompetencijų samprata ir turinio genezė...14 4.2. Bendrųjų kompetencijų pasirinkimo būdai...16 4.3. Bendrųjų kompetencijų ir asmeninių savybių ryšys...19 4.4. Socialinių mokslų srities specialistams pageidautinos bendrosios kompetencijos...20 4.5. Skirtingų studijų pakopų bendrųjų kompetencijų lygis...21 5. SOCIALINIO DARBO PROGRAMŲ DALYKINIŲ KOMPETENCIJŲ NUSTATYMO METODINĖS REKOMENDACIJOS...26 5.1. Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandaros taikymas nustatant dalykines kompetencijas..27 5.2. Socialinio darbo krypties studijas reglamentuojančių nacionalinių ir tarptautinių dokumentų taikymas nustatant dalykines kompetencijas...29 5.3. Akademinio personalo, darbdavių, studentų ir kitų socialinių partnerių nuomonių tyrimai...30 6. STUDENTO DARBO KRŪVIS IR JO SKAIČIAVIMO METODIKA...34 6.1. Darbo krūvio ir kredito samprata...34 6.2. Mokymosi krūviu grindžiamas kreditų skaičiavimas...35 6.3. Mokslo metų trukmė...37 6.4. Studento darbo krūvio skaičiavimo metodika...37 7. MODULINĖS IR DALYKINĖS STUDIJŲ PROGRAMOS STRUKTŪROS REKOMENDACIJOS...42 8. KONKREČIOS KRYPČIŲ GRUPĖS MOKYMO, MOKYMOSI IR VERTINIMO METODŲ REKOMENDACIJOS. VERTINIMO METODŲ TINKAMUMAS KOMPETENCIJŲ ĮGIJIMO LYGIUI TIKRINTI...44 8.1. Socialinio darbo mokymo ir mokymosi metodai...44 8.2. Mokymasis bendradarbiaujant kaip aktyvaus mokymosi paskaitoje ar seminare galimybė...48 8.3. Socialinio darbo studijų vertinimo metodai. Vertinimo metodų tinkamumas kompetencijų lygiui tikrinti...50 8.4. Socialinio darbo studijų vertinimo ypatumai...51 Priedai...53 1 priedas. Dalykinių socialinio darbo gebėjimų tyrimo rezultatai...53 2 priedas. Mokymosi bendradarbiaujant metodų pavyzdžiai...55 3 priedas. Profesinio bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas...57 4 priedas. Bakalaro studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas...62 5 priedas. Magistrantūros studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas...68 6 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socialinis darbas bendruomenėje...73 7 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socializacija ir vaiko gerovė...76 8 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: kokybiniai tyrimai...79 9 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socialinės paslaugos...83 10 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: kokybinis tyrimas...86 11 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: sociokultūrinis identitetas ir atskirtis...89 2

Įvadas Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika (toliau metodika) yra parengta Vilniaus universitetui 2009 2012 m. vykdant nacionalinį projektą Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001 (toliau ECTS projektas). Tokios metodikos poreikis atsirado, kai Lietuvą pasiekė dideli pokyčiai Europos studijų erdvėje. Europos aukštajam mokslui XXI a. reikalinga paradigmų kaita, į studijų siekinius orientuotos studijos, jų lankstumas ir skaidrumas 1. Europos aukštojo mokslo erdvei sukurti 1999 m. Bolonijos deklaracijos pasirašymu pradėtas vadinamasis Bolonijos procesas 2. Jame akcentuojamas lankstumas, savarankiškumą ir atsakingumą skatinančios studijų formos, sudarančios ne tik judumo studijuojant prielaidas, bet ir geriau pasirengti profesinei veiklai 3. Studijų sistemos pertvarkai ypatingas dėmesys skirtas ir 2007 m. Londono komunikate 4, o studento veiklos studijose svarba pabrėžiama 2009 m. Liuveno komunikate 5. Vykstant Europos aukštojo mokslo pertvarkai ir didėjant rinkos reikalavimams, keliamiems profesiniam rengimui, vyksta studijų programų pertvarka, keičiasi jų rengimo akcentai ir logika, keičiasi požiūris į svarbiausią studijų programos kategoriją studijų (ugdymo) tikslą. Ilgą laiką klasikinis, į dalyką orientuotas turinys, vyraujantis daugelyje universitetinių studijų programų, buvo laikomas vertybe ir tikslu. Todėl tokį studijų procesą planuojantys dėstytojai dažnai ugdymo tikslus suformuluoja iš dalyko programos turinio, o ne priešingai. Į visuomenės, rinkos ar individo poreikius orientuotos studijų programos tai kompetencijomis (ne studijų turiniu) grįstos studijų programos. Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) apraše (2009) 6 kompetencija vadinamas įrodytas gebėjimas naudoti žinias, gebėjimus, asmeninius, socialinius ir (arba) metodinius gebėjimus dirbant, studijuojant ir siekiant profesinio bei asmeninio tobulėjimo. Pagal Tuning projektą, kompetencijos apibrėžiamos kaip dinamiška žinių, supratimo, gebėjimų ir požiūrių kombinacija ir skirstomos į dalykines ir bendrąsias. Kompetencijų ugdymas yra mokymosi proceso ir studijų programos tikslas 7. Kompetencijos sąvoka suprantama subjektyviai ir objektyviai. Tuning projekte bei šioje metodikoje kompetencijos sąvoka taikoma vadovaujantis visaapimančiu požiūriu, kai į žmogaus 1 Learning outcomes /competences at programme and module level. http://www.ects.cr.vu.lt/files/file/learningoutcomes%20at%20programme%20and%20module%20level.pdf 2 Plačiau žr. The Bologna declaration. 1999. http://ec.europa.eu/education/policies/educ/bologna/bologna.pdf 3 The Bologna Process Towards the European Higher Education Area. http://ec.europa.eu/education/highereducation/doc1290_en.htm [2009 03 06]; Bolonijos procesas. Kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę. http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/bolonijos_p.htm 4 London Communiqué. 2007. Towards the European Higher Education Area: responding to challenges in a globalised world. http://www.dfes.gov.uk/bologna/uploads/documents/londoncommuniquefinalwithlondonlogo.pdf 5 Leuven Communiqué. 2009. The Bologna Process 2020 The European Higher Education Area in the new decade. http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/conference/documents/leuven_louvain-la- Neuve_Communiqu%C3%A9_April_2009.pdf 6 Žr. http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/general/eqf/broch_lt.pdf 7 ECTS naudotojo vadovas, 34. http://www.ects.cr.vu.lt/naudinga_informacija 3

gebėjimus žvelgiama kaip į dinamišką savybių derinį, leidžiantį kompetentingai atlikti veiklą, arba kaip į galutinio švietimo proceso rezultato dalį 8. Pagal Tuning projektą, kompetencijos sąvoka žymi asmens savybę, o studijų siekiniai nusako, ko studijų programoje ar net jos dalykuose bus mokomasi, ką siekiama išmokti daryti, kokias pažiūras (pvz., į savo veiklą) plėtotis. Kompetencijomis grįstos studijų programos rengiamos kitokia tvarka, negu iki šiol buvo įprasta. Pirmiausia aiškinamasi, kokie yra sudėtingos, daugiaplotmės, nuolat tobulėjančios ir sudėtingėjančios profesinės veiklos reikalavimai asmeniui, planuojančiam profesinę karjerą. Stengiamasi atsižvelgti ne tik į šiuolaikinius reikalavimus, bet ir prognozuoti, kaip jie keisis ateityje. Šie darbdavių, kurie užtikrina stabilų profesijos gyvavimą, reikalavimai ir darbdavių bei mokslininkų, užtikrinančių profesijos raidą, atliekami taikomieji ir fundamentalieji tyrimai padeda šiuos reikalavimus tikslinti. Jie ir yra šiuolaikinių studijų programos planavimo atskaitos taškas (3 skyrius). Reikalavimų pagrindu formuluojami studijų siekiniai, kurie turi būti siejami su siekiamomis ugdyti žiniomis, kompetencijomis. Tada parenkamas studijų turinys ir numatoma jo įgyvendinimo metodika (didaktika), t. y. studijų siekiniams pasiekti parenkami metodai, padedantys studentui tapti kompetentingu specialistu, gebančiu sėkmingai funkcionuoti numatytoje profesinėje srityje (apie kompetencijas rašoma 4 ir 5 skyriuose, studijų turinio ir studentų darbo krūvio planavimą 6 ir 7 skyriuose, studijų metodiką 8 skyriuje, 3 11 prieduose pateikiama socialinio darbo studijų programų ir dalykų parodomųjų aprašų, parengtų vykdant ECTS projektą). Studijų procesui pasibaigus, pasiekti studijų siekiniai (įgytos žinios, kompetencijos ir net pažiūros) yra vertinami nustatant tikslų ir rezultatų sutapimo laipsnį (8 skyrius). Būtent tokios studijų proceso planavimo, organizavimo ir vertinimo metodologijos skatinamos laikytis visos Bolonijos procese dalyvaujančios šalys, siekiančios jungtis į vieningą Europos švietimo erdvę ir kurti studijų programas, kuriose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas ugdyti dviejų grupių kompetencijas bendrąsias ir dalykines. Šis tekstas skirtas skaitytojams, kurie ieško pagalbos rengdami ar pertvarkydami socialinio darbo studijų programas. Tačiau galbūt jis sudomins ir kitų studijų krypčių specialistus, kurie šiuo tekstu galės pasinaudoti netiesiogiai, kaip tam tikru gretutinės studijų krypties pavyzdžiu. Teksto autoriai yra Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų bei Utenos kolegijos socialinio darbo katedrų dėstytojai. Šio teksto rašymas autoriams buvo kartu ir naujų studijų programos sudarymo metodų mokymasis, todėl skaitytojai neturėtų į jį žiūrėti kaip į programų rengimo procesą reguliuojantį dokumentą ar kaip į galutines tiesas skelbiantį kūrinį. Greičiau tai yra pačių autorių mokymosi naujai aprašyti studijų programas patirtis. Maloniai dalijamės ja su skaitytoju. 8 Bulajeva T., Čepienė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V. Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius, 2011. http://www4066.vu.lt/projekto_rezultatai 4

1. SOCIALINIŲ STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPĖ IR SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ KRYPTIES YPATUMAI Pagal Lietuvoje nustatytą Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą 9, iš viso išskirtos šešios studijų sritys: biomedicinos mokslai, fiziniai mokslai, technologijos mokslai, socialiniai mokslai, humanitariniai mokslai, menai. Socialinių mokslų studijų sritis suskirstyta į penkias studijų krypčių grupes: socialinės studijos, teisė, verslas ir vadyba, komunikacija, švietimas ir ugdymas. Socialinio darbo studijų kryptis įeina į socialinių studijų krypčių grupę kartu su tokiomis giminingomis studijų kryptimis: socialine politika, sociologija, ekonomika, psichologija, politikos mokslais ir kt. (1.1 lentelė). 1.1 lentelė. Socialinių mokslų studijų srities studijų krypčių grupės ir studijų kryptys Studijų krypčių grupė Studijų krypties pavadinimas Studijų krypčių grupė 1. Socialinės studijos L100 Ekonomika 3. Verslas ir vadyba N100 Verslas 2. Teisė L200 Politikos mokslai L300 Sociologija L400 Socialinė politika L500 Socialinis darbas L600 Antropologija L700 Visuomeninė geografija S100 Psichologija S200 Visuomenės saugumas S300 Teritorijų planavimas L900 Socialinės studijos M100 Teisė pagal galiojimo teritoriją M200 Teisė pagal tematiką M900 Teisė 4. Komunikacija 5. Švietimas ir ugdymas Studijų krypties pavadinimas N200 Vadyba N300 Finansai N400 Apskaita N500 Rinkodara N600 Žmonių išteklių vadyba N700 Viešasis administravimas N800 Turizmas ir poilsis N900 Verslas ir vadyba P100 Informacijos paslaugos P200 Viešieji ryšiai P400 Leidyba P500 Žurnalistika P900 Komunikacija X100 Pedagogika X200 Edukologija X300 Andragogika X900 Švietimas ir ugdymas Tuning projekto autoriai pabandė apibūdinti socialinių mokslų sritį taip 10 : Socialiniai mokslai yra siejami su paslaugų ir jų teikimo visuomenei, t. y. asmenims, grupėms ir bendruomenėms, tyrimais. Jie tiria socialines struktūras ir organizacijas (ekonomines, teisines, kultūrines, religines, politines ir kt.) vietos ir laiko požiūriu. Jie aiškina procesų kaitą ir ryšius tarp jų, kaip skirtingos prasmės bei nuostatos yra kuriamos ir kaip dėl jų turi būti sutariama. Jų akiratyje 9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1749 Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir Kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 158-7135. 10 Autorių vertimas iš anglų kalba pateikto apibrėžimo: The social sciences are concerned with the study of and the provision of services to society as articulated in individuals, groups and communities. They examine social structures and organizations (economic, legal, cultural, religious, political, etc.) in both space and time. They explore the dynamic processes and inter-relationships between them and how different meanings and attitudes are created and have to be negotiated. Their scope ranges from the minutiae of human behaviour and development to large-scale social movements. Social Sciences have a strong ethical dimension related to social justice, wellbeing, cohesion and citizenship. Tuning Sectoral Framework for Social Sciences, 2010, 10. http://www.unideusto.org/tuningeu/images/stories/sectoral_framework/2007_10347_fr_tuning_sqf_public_part.pdf 5

ir žmogaus elgesio detalės, ir platūs socialiniai judėjimai. Socialiniai mokslai turi stiprų etinį matmenį, susijusį su socialiniu teisingumu, gerove, sanglauda ir pilietybe. Įgyvendinant Tuning projektą, pabandyta nusakyti visos socialinių mokslų srities bendrąsias kompetencijas 11. (Plačiau apie kompetencijas žr. 4 skyriuje.) Kaip minėta, socialinis darbas yra viena studijų kryptis iš socialinių mokslų srities. Pagal Lietuvoje patvirtintą studijų klasifikaciją, socialinio darbo studijos turi penkias studijų šakas (1.2 lentelė). 1.2 lentelė. Socialinis darbas ir jo šakos studijų klasifikacijoje Lietuvoje 12 Studijų sritis Socialinių mokslų studijų krypčių grupė Socialinių studijų krypčių grupės studijų kryptis Socialiniai mokslai Socialinės studijos L500 Socialinis darbas Socialinio darbo studijų krypties studijų šaka L510 Sveikata ir gerovė L520 Vaiko ir šeimos gerovė L530 Darbas su jaunimu L540 Socialinis darbas bendruomenėje L560 Probacinis darbas Socialinio darbo studijos reikalingos socialiniams profesionalams parengti. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija socialinį darbą nusako taip: Tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu 13. Taip jis apibrėžtas ir Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnyje 14. Socialinių paslaugų įstatyme apibrėžta socialinio darbuotojo veikla yra siejama su socialinių paslaugų teikimu. Pagal Lietuvos Respublikos šeštąją ataskaitą 15, socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti. Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFSW) pateikė ir vartoja gerokai platesnį socialinio darbo apibrėžimą, kurį pradeda tuo, jog socialinio darbo profesija skatina socialinę kaitą, žmonių tarpusavio santykių problemų sprendimą 16. Be to, akcentuojami žmogaus teisių ir teisingumo principai: Socialinio darbo profesija skatina socialinę kaitą, žmonių tarpusavio santykių problemų sprendimą, teikia galimybių ir pagalbą jų gyvenimui gerinti. Remdamasis žmogaus elgsenos ir 11 Tuning Sectoral Framework for Social Sciences, 17 22. 12 Sudaryta autorių. Šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. V- 222 Dėl Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimo (Žin., 2010, Nr. 22-1054). 13 Žr. http://www.socmin.lt/index.php?-581105858 14 Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. Žin., 2006, Nr. 17-589. 15 Lietuvos Respublikos šeštoji ataskaita pagal Europos socialinės chartijos (pataisytos) 2 grupei Sveikata, socialinė apsauga priklausančius straipsnius: 3, 11, 12 (1 dalies 1, 3 ir 4 punktai), 13 (1 dalies 1 3 punktai), 14. 16 IFSW Montreal, Canada, July 2000. 6

socialinių sistemų teorijoms, socialinis darbas siekia žmonių ir jų aplinkos sąveikos darnos. Žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principai yra svarbiausi socialinio darbo principai 17. Panašiai ir Tarptautinė socialinio darbo mokyklų asociacija socialinio darbo apibrėžime akcentuoja siekį įveikti neteisingumą visuomenėje: Socialinis darbas yra skirtas nugalėti kliūtis, neteisingumą ir neteisėtumą, kurie egzistuoja visuomenėje. Jis padeda įveikti krizes, kraštutinius, nenumatytus atvejus, taip pat kiekvieno žmogaus asmenines ir socialines problemas 18. Su socialinio darbo samprata dera ir požiūris į socialinių darbuotojų rengimą. Tarptautiniuose socialinio darbo standartuose (angl. Global standards for social work education and training) rekomenduojama, kad socialinio darbo specialistų rengimo programa atspindėtų socialinio darbo etinius principus ir vertybes, apimtų būtinas žinias ir gebėjimus, atitiktų šalies raidos (ir tarptautinius) poreikius ir prioritetus. Be to, programa turėtų atskleisti socialinio darbo vietą globalinių ekonominių, politinių, ekologinių procesų kontekste. Svari programos dalis turėtų būti skirta praktiniam mokymui, studentų savirefleksijos gebėjimams ugdyti 19. Kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje socialinis darbas yra reglamentuojama profesija 20, kuria užsiimant pagal teisės aktus tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama turėti socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją. Reikalavimus socialiniams darbuotojams ir socialinių darbuotojų padėjėjams nustato jau minėtas Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnis, kurio pirmajame punkte konstatuota, kad socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai. Ketvirtajame šio straipsnio punkte nurodyta, kad dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą (socialinių darbuotojų padėjėjams išsilavinimo reikalavimai nenustatyti). Socialinių paslaugų kataloge 21 įvardinama, kad įvairių institucijų (socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kt.) socialiniai darbuotojai yra paslaugas teikiantys specialistai. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymuose 22 apibrėžiamos pagal darbo sutartį socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybės, pabrėžiama, kad socialinis darbuotojas turi turėti ar siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. 17 IFSW Montreal, Canada, July 2000. 18 Campanini A., Frost E. ed. European Social Work: Commonalities and Differences. Roma: Carocci editore, 2004, 7. 19 Social Work Education, Vol. 23, No. 5, October 2004, 493 513. 20 Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 668 Dėl Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo. Žin., 2010, Nr. 104-5419. 21 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. A1-442 Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo pakeitimo. Žin., 2009, Nr. 83-3450. 22 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-401 Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo. Žin., 2008, Nr. 142-5667; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-92 Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo. Žin., 2006, Nr. 43-1569. 7

2. TIPINĖS SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMOS, JŲ PROFILIŲ NUSTATYMAS IR PROFILIŲ GALIMYBĖS Lietuvoje vykdoma apie 20 socialinio darbo studijų programų: kolegijose 8 profesinio bakalauro programos, universitetuose 5 bakalauro ir 8 magistrantūros studijų programos 23. Koleginių socialinio darbo studijų programas Lietuvoje realizuoja 8 kolegijos, 3 studijų programos yra 120 kreditų (nuolatinės studijos trunka 3 m., ištęstinės 4 m.), 6 studijų programos yra 140 kreditų (nuolatinės studijos 3,5 m., ištęstinės 4 4,5 m.) apimties. Baigusiems kolegines socialinio darbo studijas suteikiamas profesinis socialinio darbo bakalauras ir socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija. Kolegijose vykdomos programos turi net dešimt specializacijų (pvz.: socialinis darbas švietimo srityje, socialinis darbas bendruomenėje, socialinis darbas su šeima, socialinių paslaugų organizavimas, socialinis darbas su rizikos grupėmis). Kolegijų vykdomų socialinio darbo studijų programų paskirtis dažnai formuluojama taip: rengti socialinius darbuotojus, galinčius profesionaliai veikti įvairiose socialinio gyvenimo srityse, sudaryti sąlygas įsisavinti žinias, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas, būtinas socialiniam darbuotojui, galinčiam spręsti socialines problemas. Socialinio darbo bakalauro studijos yra organizuojamos penkiuose Lietuvos universitetuose po vieną programą. 2008 m. buvo patvirtintas Socialinio darbo krypties studijų reglamentas, kuris apibrėžia šios studijų programos tikslus, žinias ir gebėjimus, kuriuos turėtų įgyti programą baigusieji asmenys 24. Reglamente kalbama, kad studijų objektas socialinio darbuotojo profesinė veikla, siekianti socialinio teisingumo ir teigiamų pokyčių visuomenėje, socialinės gerovės didinimo, valdžios ir piliečių didesnės atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo sprendžiant socialines problemas ir vykdant jų prevenciją. Tada išskiriamos žinios, praktiniai ir perkeliamieji gebėjimai, kuriuos turi įgyti asmuo, baigęs programą. Tačiau šiame Reglamente nėra vartojamas kompetencijų terminas, o kalbama tik apie reikalingas žinias, praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus 25. Kaip ir reikalauja Reglamentas, daugelio universitetų programų aprašuose pabrėžiama, kad jų parengtas darbuotojas turi ne tik sugebėti dirbti tiesioginį darbą su individualiu klientu, šeima ar maža grupe, bet ir nusimanyti apie socialinę politiką, administravimą, netgi rengti ir vykdyti įvairius nacionalinius ir tarptautinius projektus bei programas. Taigi programos yra orientuotos rengti socialinio darbo specialistus įvairioms darbo vietoms: tiek tiesioginiam profesionaliam socialiniam darbui su įvairiomis klientų grupėmis, tiek socialinio darbo organizavimui ir administravimui (nors gal ne visuose universitetuose paskutinieji du aspektai vienodai akcentuojami) bei įtakai socialinei politikai. Peržiūrėjus minėtų universitetų programas galima pastebėti, kad faktiškai visi universitetai akcentuoja, jog rengia socialinius darbuotojus, turinčius žinių ir įgūdžių dirbti įvairiose socialinio darbo srityse ir su įvairiomis klientų grupėmis, taip pat įvairiose socialinės apsaugos, švietimo, 23 AIKOS. http://www.aikos.smm.lt/aikos/programos.htm 24 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. ISAK-980 Dėl Socialinio darbo studijų krypties reglamento patvirtinimo. Žin., 2008, Nr. 45-1706. Reglamentas numato, kad šių universitetinių studijų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 140 kreditų. Studijų objektas socialinio darbuotojo profesinė veikla, siekianti socialinio teisingumo ir teigiamų pokyčių visuomenėje, socialinės gerovės didinimo, valdžios ir piliečių didesnės atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo sprendžiant socialines problemas ir vykdant jų prevenciją. 25 Aukštosios mokyklos savo vykdomas socialinio darbo krypties studijų programas turi suderinti su Reglamentu (akredituotos be sąlygų iki 2009 m. birželio 1 d., kitos iki 2010 m. vasario 1 d.). 8

sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose: socialinės rūpybos skyriuose, vaikų, žmonių su negalia, pagyvenusių žmonių dienos centruose, bendruomenės centruose, vaikų, senų žmonių globos namuose, žmonių su negalia pensionatuose, krizių centruose, ligoninėse, mokyklose, kalėjimuose, socialinėse nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse ir kt. Žiūrint į programose numatytus dėstyti dalykus galima pastebėti, kad siekiama parengti būtent tokius profesionalus. Atsižvelgiama į universitetinių pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus: ir apimtimi, ir studijų struktūra jos skiriasi nuo kolegijose organizuojamų pirmosios pakopos studijų programų. Ne mažiau kaip pusę studijų krypties dalykų dėsto mokslininkai, turintys ne mažesnį kaip daktaro laipsnį. Socialinio darbo magistrantūros studijos yra penkiuose universitetuose, kurie vykdo iš viso 8 programas. Labai skirtingai vykdomų programų aprašuose formuluojami laukiami studijų siekiniai, kompetencijos ir gebėjimai. Kai kurie universitetai kompetencijų neįvardina, kiti jas priskiria prie uždavinių, kiti mini aprašuose, bet nevadindami kompetencijomis. Apibendrintai galima teigti, kad iki šiol ne tik magistrantūros, bet ir bakalauro bei profesinio bakalauro programose svarbūs terminai vartojami labai įvairiai ir jiems suteikiamas skirtingas turinys. Nuolatinių studijų auditorinių valandų ir savarankiško darbo pasiskirstymas visuose universitetuose panašus, didelis dėmesys skiriamas studentų praktikai (turi visi universitetai ir skiria 5 10 kreditų). Remiantis socialinių paslaugų praktika bei sukaupta socialinių darbuotojų profesinio rengimo patirtimi Lietuvoje, galima apibrėžti trijų lygmenų socialinio darbo studijų programų profilius: profesinis socialinio darbo bakalauras, universitetinis socialinio darbo bakalauras, socialinio darbo magistras. Šių trijų lygmenų studijų programų skirtumams apibrėžti galime taikyti tokius kriterijus: Studijuojamos informacijos platumas ir pobūdis, kurį išreiškia programų tikslai, dėstomų dalykų struktūra, studijų trukmė, pasirinkimo galimybės, reikalavimai akademiniam personalui (kolegijose akcentuojama akademinio personalo praktinė patirtis, universitetinėse bakalauro studijose mokslingumas, magistrantūros programose gali dėstyti tik akademinis personalas, kuris atlieka studijų krypties mokslinius tyrimus) ir kt. Gebėjimų diapazonas (kokio sudėtingumo problemas sprendžia), kurį išreiškia skirtingo sudėtingumo visų trijų lygmenų studijų siekiniai. Koleginių studijų metu daugiau dėmesio skiriama praktikai, universitetinėse bakalauro studijose dėmesys skiriamas tyrimo metodams, įtakos socialinei politikai sričiai, magistrantūros programose yra numatomos specializacijos, pabrėžiamas veiklos konteksto sudėtingumas, neapibrėžtumas. Kiek turi atsakomybės, įgytus gebėjimus geba pritaikyti mikro-, mezzo- ar makrokontekste. Šiuos kriterijus išreiškia studijų programų siekiniai ir numanomos absolvento karjeros galimybės. Koleginių studijų absolventai yra tinkamai pasiruošę dirbti socialiniais darbuotojais vietose, kur profesinės užduotys suformuluotos ir reikalaujama jų konkretaus vykdymo. Universitetinėse studijose daugiau dėmesio skiriama ne tik naujausių profesinių žinių supratimui, bet ir bendram universitetiniam išsilavinimui, didesnė studijų krypties dalykų apimtis leidžia parengti socialinį darbuotoją, gebantį naujoviškai veikti nenuspėjamose situacijose ir taikyti naujausias socialinio darbo srities žinias. Magistrantūros studijas pabaigę absolventai geba kūrybiškai taikyti specializuotas žinias ir jas atrasti, atlikdami socialinio darbo taikomuosius tyrimus ir pan. Profesinis socialinio darbo bakalauras. Socialinio darbo profesinio bakalauro studijų programos tikslas parengti socialinio darbo specialistus, gebančius teikti socialinę pagalbą, siekiant kliento ar klientų grupės optimalaus socialinio funkcionavimo daugiakultūrėje besikeičiančioje visuomenėje. Studijuojantys šioje programoje įgis sisteminiam mąstymui formuotis reikalingų bendrojo aukštojo lavinimo dalykų žinių, studijų pagrindų, specializuotų socialinio darbo teorijos ir praktikos žinių bei gebėjimų, išmoks juos taikyti realiose praktinėse situacijose. 9

Programa yra skirta parengti bendrosios praktikos socialinius darbuotojus, besiorientuojančius socialinės paramos organizavimo sistemoje, išmanančius ir gebančius pasirinkti tinkamus socialinio darbo metodus bei strategijas klientų problemoms efektyviai ir etiškai spręsti. Profesinio socialinio darbo bakalauro studijų pakopoje pasirengimas tiesioginei praktinei veiklai su klientais yra prioritetinė studijų proceso dalis, todėl akcentuotina profesinės veiklos praktika, kurioje būsimas socialinis darbuotojas gali veikti realiomis darbo sąlygomis, prižiūrimas socialinio darbo profesionalų. Programos absolventai bus pasirengę tiesioginei socialinio darbo praktikai su įvairių grupių klientais socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse ir (arba) tęsti studijas socialinio darbo universitetinio bakalauro ir magistro pakopos studijų programose. Programa grindžiama konkrečių praktikos problemoms spręsti reikalingų kompetencijų ugdymu, užtikrinant teorinių ir praktinių žinių integraciją bei refleksiją. Taikomi į problemą orientuoti mokymo(si) ir vertinimo metodai, motyvuojantys studentą ir suteikiantys jam sąlygas aktyviai dalyvauti studijų procese bei savarankiškai mokytis, kritiškai vertinti savo žinias ir gebėjimus. Universitetinis socialinio darbo bakalauras. Socialinio darbo bakalauro studijų programos tikslas parengti socialinio darbo specialistus, gebančius taikyti naujausias socialinio darbo žinias, siekiant kliento ar klientų grupės optimalaus socialinio funkcionavimo daugiakultūrėje besikeičiančioje visuomenėje, pasinaudojant socialinės politikos bei socialinės paramos administravimo teikiamomis galimybėmis. Studijuojantys šioje programoje įgis plačiai pasaulėžiūrai ir sisteminiam mąstymui formuotis reikalingų filosofijos, etikos, sociologijos, psichologijos, ekonomikos, sistemų teorijos žinių bei specializuotų socialinio darbo teorijos ir praktikos, socialinių paslaugų politikos ir organizavimo, socialinės ekologijos, darbo su įvairiomis visuomenės grupėmis žinių ir gebėjimų, išmoks juos taikyti sudėtingose ir nenuspėjamose situacijose, laikytis socialinio darbuotojo etikos reikalavimų. Programa yra skirta parengti socialinio darbo praktikus, gerai besiorientuojančius socialinės paramos organizavimo sistemoje, išmanančius ir gebančius pasirinkti tinkamus ir įvairius socialinio darbo metodus bei strategijas klientų problemoms efektyviai ir etiškai spręsti. Programos absolventai bus pasirengę dirbti su įvairių grupių klientais socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose, bendruomenėje arba tęsti studijas magistro pakopoje. Programa, paremta aktyviuoju probleminiu mokymusi, siekiama užtikrinti teorinių ir praktinių žinių integraciją bei refleksiją. Taikomi vertinimo metodai, motyvuojantys studentą savarankiškai mokytis, kritiškai vertinti savo žinias ir gebėjimus. Socialinio darbo magistras. Socialinio darbo magistrantūros studijų tikslas parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius kūrybiškai, savarankiškai ir inovatyviai veikti tiek socialinio darbo praktikoje, tiek akademinėje srityje. Socialinio darbo magistras, išmanydamas mokslinių tyrimų metodologiją bei naujausias savo srities teorijas, geba konstruktyviai analizuoti socialinio darbo srities problemas, žvelgia į jas tarpdalykiškai, geba siūlyti inovatyvius problemų sprendimus. Taip pat jis sugeba veikti kintančioje, kompleksinėje socialinio darbo tikrovėje ne tik teikia pagalbą asmenims ar jų grupėms, bet sugeba pagalbos procesus sistemiškai analizuoti, vystyti, tobulinti, geba prisiimti vadovaujančias funkcijas (komandoms, organizacijoms ar jų padaliniams). Socialinio darbo magistras geba nuolat mokytis ir gilinti savo žinias, imlus savo 10

srities naujovėms, geba efektyviai veikti tokiomis aplinkybėmis, kai nėra detalių instrukcijų, kai tenka veikti neapibrėžtose, itin kompleksiškose, iki šiol mažai pažintose situacijose. Svari magistrantūros studijų programos dalis yra skiriama studentų moksliniams, akademiniams, taip pat jų analitiniams, kritiško, kūrybiško mąstymo gebėjimams lavinti. Studijų metu studentai susipažįsta su naujausiomis socialinio mokslo raidos tendencijomis, mokosi analizuoti socialinės politikos raidą, įgyja vadybos kompetencijų. Studentai skatinami mokytis savarankiškai, atlikti tyrimus, vystyti originalius mokslinius bei socialinio darbo praktikos tobulinimo sumanymus. 11

3. TIPINIS PROFESINIS LAUKAS BAIGUS SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMAS Konkretus istorinis laikotarpis, šalies socialinės ekonominės raidos ypatumai, pagalbos profesijų tradicijos, socialinių paslaugų teikimo institucinė aplinka ir kitos aplinkybės diktuoja, kokie gebėjimai yra reikalingi socialinio darbo praktikoje. Be to, socialinio darbo profesinis laukas yra labai jautrus visuomenėje vykstantiems socialiniams ekonominiams pokyčiams: naujų socialinių problemų atsiradimas, šalių integracijos procesai, globalizacijos intensyvėjimas lemia šio lauko pasikeitimus. Profesiniam laukui ar jo kaitai taip pat gali turėti įtakos Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiai dokumentai: profesinės veiklos sričių strategijos, plėtros programos, tarptautinės direktyvos ir susitarimai, kiti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys gerovės paslaugų sistemų funkcionavimo ypatumus. Tokių dokumentų nagrinėjimas naudingas ne tik programos paskirčiai konkretinti, bet ir atskiroms kompetencijoms ar reikalingumui pagrįsti. Pavyzdžiui, Socialinių paslaugų įstatyme pateiktas socialinio darbo apibrėžimas, Socialinių paslaugų kataloge išvardintos paslaugos, klientų grupės, įstaigos, kuriose gali dirbti socialiniai darbuotojai, dar kiti Lietuvos teisės aktai apibrėžia socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybes, kvalifikacinius reikalavimus 26. Todėl, formuluojant gebėjimų sąrašą, būtina atsižvelgti į visus socialinio darbo praktiką reglamentuojančius teisės aktus, įvertinti, kokiose institucijose, su kokiomis klientų grupėmis gali dirbti, kokias pareigas 27 gali eiti socialinio darbo programos absolventai ir kokie gali būti su tuo susijusių gebėjimų ypatumai. Specialistai rengiami darbo rinkai, todėl formuojant studijų programas yra svarbi darbdavių, profesinio lauko žinovų patirtis. Darbdaviai gali suteikti vertingos informacijos programos lygmens kompetencijoms, siekiamiems studijų siekiniams apibrėžti, studijų (mokymosi ir mokymo) metodams bei vertinimo procesui optimizuoti. Todėl programai pagrįsti svarbu atlikti profesinio lauko ir (arba) studijų programų ir rinkos poreikių atitikimo tyrimus, įrodyti reikalingumą rengti specialistus, kurie studijų metu įgis rinkai, konkrečiai profesinei veiklai reikalingas kompetencijas 28. Tokius vertinimus gali pateikti tiek dirbantys socialinio darbo praktikoje asmenys, tiek jų darbdaviai. ECTS projekto veikloje 2010 m. atliktas socialinių darbuotojų profesinio lauko tyrimas 29 parodė, kad socialinio darbo profesinis laukas Lietuvoje šiuo metu apima ir tiesioginį darbą su klientu, ir organizacinę veiklą, socialinės politikos lygmens kompetencijų poreikį, taip pat poreikį gebėti atlikti empirinius ar mokslinius tyrimus, tobulinti profesiją. Kuriant studijų programas svarbu nustatyti, kokios kompetencijos turėtų būti ugdomos skirtingo lygmens programose: profesinio bakalauro, universitetinio bakalauro ir magistro. Darbdavių tyrimas leidžia daryti tam tikras 26 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-92 Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo. Žin., 2006, Nr. 43-1569. 27 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-401 Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo. Žin., 2008, Nr. 142-5667. 28 Bulajeva T., Čepienė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V., op. cit. 29 Tyrimas atliktas vykdant ECTS projektą. Buvo atlikta darbdavių apklausa įstaigose, kuriose dirba ne anksčiau kaip prieš 5 metus socialinio darbo studijų programas baigę socialiniai darbuotojai. Profesinio lauko tyrimo ataskaita: socialinio darbo kryptis. Vilnius, 2010. Tyrimo ataskaita skelbiama http://www.ects.cr.vu.lt/projekto_rezultatai 12

įžvalgas dėl kompetencijų skirtumų. Atskirų pakopų studijų programų socialinio darbo profesinio lauko aiškiausi skirtumai matomi, kai lyginami gebėjimai, susiję su tiesiogine intervencija, pagalbos teikimu konkrečiam klientui ir veikla, kuri susijusi su platesniu socialinio darbo kontekstu (pagalbos sistemos plėtojimu, tobulinimu, vertinimu ir pan.). Taigi profesinio bakalauro veikla labiau orientuota į tiesioginės pagalbos teikimo gebėjimus, bakalauro į bendresnės pagalbos organizavimą, o magistro į pagalbą, kritišką vertinimą, inovacijų kūrimą, įtaką socialinei politikai. Apskritai imant, minėtų trijų lygmenų skirtumai atsiskleidžia šiais aspektais: skirtingu veiklos dinamiškumu, skirtingu darbo situacijų apibrėžtumu ir sudėtingumu, mikro-, mezo-, makroveikla, atsakomybės laipsniu. Atliekant profesinio lauko tyrimą respondentams pateikiamas kompetencijų sąrašas neturėtų būti baigtinis, kad vertinant reikalingus gebėjimus bei įgūdžius būtų galima jį papildyti, jeigu pateiktasis pasirodytų nepakankamai išsamus ar tikslus. Atsižvelgimas į darbdavių nuomonę yra atsiliepimas į šiandienos rinkos poreikius, tačiau kuriant dalykinių kompetencijų sąrašą konkrečiai studijų programai neužtenka atsižvelgti tik į tai, kur ir ką absolventas dirbtų šiandien ar artimiausiu metu. Programos turėtų būti kuriamos ir svarstomos iš platesnės nei šiandienos kompetencijų perspektyvos, t. y. pasitelkiant ne tik praktikus, bet ir socialinio darbo ekspertus akademikus, įvertinant šalies, visuomenės socialinės ekonominės raidos tendencijas ir socialinio darbo profesionalų poreikį tolesnėje perspektyvoje. 13

4. BENDRŲJŲ SOCIALINIO DARBO KOMPETENCIJŲ ŽEMĖLAPIS 4.1. Bendrųjų kompetencijų samprata ir turinio genezė Bendrųjų kompetencijų sampratos atsiradimą bei jų turinį galima sieti su Europos Sąjungos strateginiu tikslu kurti aktyvią bei dinamišką gerovės valstybę, tolesnę Europos Sąjungos ūkinę ir socialinę pažangą tiesiogiai siejant su investicijomis į žmones, į jų išsilavinimą. Tikslas investuoti į žmones, kaip į svarbiausią Europos turtą, buvo suformuluotas 2000 m. Lisabonoje Europos Vadovų Tarybos priimtoje plėtros strategijoje 30. Tačiau dar 1997 m. UNESCO konferencijoje, skirtoje suaugusiųjų švietimui, buvo įvardintos 4 mokymosi kolonos, pabrėžiama ne vien specialiųjų gebėjimų reikšmė, bet ir kompetencijos, kurios išreiškia žmonių gebėjimą veikti įvairiose, dažnai nenuspėjamose situacijose bei derinti savo veiksmus su kitais (dirbti komandoje). Šios keturios mokymosi kolonos (angl. pillars) 31 yra: 1) mokymasis žinoti, 2) mokymais veikti, 3) mokymais kartu gyventi, 4) mokymasis būti. 1999 m. prasidėjo Bolonijos procesas, kurio tikslas sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Konsultuojantis su šalių narių atstovais strateginių Europos dokumentų pagrindu 2006 m. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2006/962/EB). Rekomendacijoje konstatuojama būtinybė nustatyti ir apibrėžti asmeniniam pasitenkinimui, aktyviam pilietiškumui, socialinei sanglaudai ir įsidarbinimui žinių visuomenėje būtinus bendruosius gebėjimus, kurie apibūdinami kaip visų žmonių asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai ir užimtumui reikalingi gebėjimai 32. Šiame dokumente suformuluotos aštuonios svarbiausios Europai bendrosios kompetencijos: 1) bendravimas gimtąja kalba, 2) bendravimas užsienio kalbomis, 3) matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai mokslo ir technologijų sričių gebėjimai, 4) skaitmeninis raštingumas, 5) mokymasis mokytis, 6) socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, 7) iniciatyva ir verslumas, 8) kultūrinis sąmoningumas ir raiška. Visi bendrieji gebėjimai, arba bendrosios kompetencijos, laikomi vienodai svarbiais, nes gali padėti gerai orientuotis žinių visuomenėje. Daugelis kompetencijų susipina ir papildo viena kitą: vienai sričiai būdingi aspektai stiprina kitos srities gebėjimus 33. Mūsų šalies dokumentuose švietimo klausimais (pvz.,,,dėl valstybinės švietimo strategijos 2003 2012 m. nuostatų (2003) ir kt.) taip pat konstatuojama, jog švietimas turi padėti stiprinti visuomenės kūrybines galias, išsaugoti ir kurti tautos tapatybę, brandinti pilietinę visuomenę, didinti žmonių užimtumą ir ūkio konkurencingumą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Šių nuostatų 30 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų. http://eurlex.europa.eu/lexuriserv/lexuriserv.do?uri=oj:l:2006:394:0010:0018:lt:pdf 31 Žr. http://www.unesco.org/delors/delors_e.pdf 32 Ten pat. 33 Ten pat. 14

kontekste bendrosios, arba perkeliamosios, kompetencijos tai asmens žinios, vertybės ir gebėjimai, kurie yra būtini šiems tikslams pasiekti. Vienas iš svarbiausių patrauklios, lanksčios ir konkurencingos Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo instrumentų Dublino aprašai 34. Tai yra orientyras, padedantis vienai aukštojo mokslo sistemai geriau suprasti kitą. Aprašai yra orientuoti į studentą, t. y. jie nurodo, ką studentas privalėtų gebėti ir žinoti, įgijęs atitinkamo lygio (pakopos) kvalifikaciją. Dublino aprašai aiškiai apibūdina pagrindinius tam tikros kvalifikacijos pasiekimus, dažnai su nuoroda į nacionalinius kvalifikacijų lygius 35. Dviejų pakopų bakalauro (I) ir magistro (II) bendrųjų gebėjimų lygiai pateikiami 4.1 lentelėje. 4.1 lentelė. Dublino aprašai: dviejų studijų pakopų palyginimas pagal mokymosi pasiekimus 36 Pirmoji pakopa Antroji pakopa Parodo vidurinį išsilavinimą viršijantį žinojimą ir Parodo labiau išplėtotą ir (ar) nuodugnesnį, nei įgytą supratimą, remiasi pažangiais studijuojamos srities per bakalauro studijas, žinojimą bei supratimą ir vadovėliais, yra informuotas apie kai kuriuos galimybes originaliai plėtoti, taikyti idėjas šiuolaikinius studijuojamos krypties pasiekimus. dažniausiai mokslinių tyrimų kontekste. Gali savo studijų srities žinias ir supratimą taikyti taip, kad parodytų argumentavimo, problemų sprendimo kompetencijas ir profesionalų požiūrį į darbą ar profesiją. Geba rinkti ir interpretuoti relevantiškus (dažniausiai savo studijuojamos srities) duomenis, reikalingus reflektyviai apmąstomoms tam tikroms socialinėms, mokslinėms ar etinėms problemoms spręsti. Geba perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus, bendraudamas su specialistais ir ne specialistais. Įgijo tokių mokymosi įgūdžių, kurie yra būtini tęsti studijas, reikalaujančias didesnio savarankiškumo laipsnio. Geba taikyti žinias ir problemų sprendimo gebėjimus naujoje ar nepažįstamoje aplinkoje, platesniuose (ar daugiadalykiuose) kontekstuose, susijusiuose su studijuojama sritimi. Įgijo gebėjimą integruoti žinias, susidoroti su kompleksinėmis problemomis ir priimti sprendimus (angl. make judgements), turėdamas nepakankamą ar ribotą informaciją, ir gebėjimą reflektyviai apmąstyti socialinės ir etinės atsakomybės aspektus. Geba specialistų ir ne specialistų auditorijoms aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti savo išvadas, logiškai jas pagrįsdamas turimomis žiniomis ir padarytais sprendimais. Įgijo savarankiško mokymosi įgūdžių, reikalingų toliau tęsti studijas. Akivaizdu, jog lentelėje pateikti mokymosi pasiekimai, kurie yra pageidautini bakalauro ir magistrantūros studijas baigusiems studentams, iš esmės yra labai bendrai suformuluotos perkeliamosios (bendrosios) kompetencijos, kartu parodomas jų lygis skirtingose studijų pakopose. Šios bendrosios kompetencijos yra pritaikomos visose studijų srityse, kryptyse ir šakose, esant reikalui, patikslinus jų turinį. Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) apraše 37 formuluojant bakalauro (VI lygis) ir magistro (VII lygis) pakopų reikalavimus pateikiamas kiek kitoks skirstymas, kompetencijų formuluotėje ypač pabrėžiamas atsakomybės aspektas (4.2 lentelė). 4.2 lentelė. Bakalauro ir magistro pakopų reikalavimai pagal Europos kvalifikacijų sandarą Žinios Gebėjimai Kompetencijos VI lygis (bakalauro) Naujausios darbo arba mokymosi srities žinios, Puikūs meistriškumo ir mokėjimo dirbti Vykdyti sudėtingą techninę arba profesinę 34 Žr. http://www.tempus.ac.rs/here/tl_files/dokumenti/dublinski%20deskriptori.pdf 35 Ten pat arba Dublin Descriptors: http://users.abo.fi/jnikula/dublin_descriptors.pdf 36 Ten pat. 37 Žr. http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/general/eqf/broch_lt.pdf 15

VII lygis (magistro) reikalaujančios kritiško teorijų ir principų supratimo. Labai specializuotos žinios, dalis jų yra naujausios profesinės veiklos arba mokymosi srities žinios, kuriomis grindžiamas originalus mąstymas ir (arba) moksliniai tyrimai; kritiškas vienos srities žinių ir skirtingų sričių sąveikos supratimas. naujoviškai gebėjimai, reikalingi sudėtingoms ir nenuspėjamoms specializuotos profesinės veiklos arba mokymosi srities problemoms spręsti. Specializuoti problemų sprendimo gebėjimai, reikalingi moksliniams tyrimams atlikti ir (arba) naujovėms diegti, naujoms žinioms įgyti, naujoms procedūroms sukurti ir skirtingų sričių žinioms integruoti. veiklą ar projektus, imtis atsakomybės už sprendimų priėmimą nenuspėjamoje darbo arba mokymosi aplinkoje; imtis atsakomybės už asmenų ir grupių profesinį tobulėjimą. Tvarkyti ir keisti darbo arba mokymosi aplinką, kuri yra sudėtinga, nenuspėjama ir reikalauja naujų strateginių metodų; imtis atsakomybės už naujų profesinių žinių ir praktinės patirties kūrimą ir (arba) už strateginės grupės veiklos įvertinimą. Šiame ir kai kuriuose kituose dokumentuose pateikiamas galutinio studijų siekinio suskirstymas į žinias, gebėjimus ir kompetencijas kartais klaidina taikančius kompetencijos, kaip žinių, gebėjimų ir nuostatų visumos, sampratą, tačiau lentelėje pateikiamą skirstymą galima suprasti ir kaip kokybinį virsmą tam tikrų žinių ir įgūdžių peraugimą į gebėjimą profesionaliai ir atsakingai veikti sunkiau apibrėžiamuose kontekstuose. Aukščiau aptartų dokumentų tikslas pateikti aukštosioms mokykloms bendrųjų kompetencijų ugdymo gaires. Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) apraše pabrėžiama, jog tiek kvalifikacijų, tiek bendrųjų kompetencijų suderinamumas gali padėti susikalbėti skirtingų grupių atstovams studijuojantiems, dėstytojams ir darbdaviams. Bendrosios formuluotės šalims leis aiškiau apibūdinti ugdomų arba turimų kompetencijų lygį, lengviau suprasti kandidatų gebėjimus, įvertinti, ar turimos kompetencijos atitinka profesinės veiklos reikalavimus. 4.2. Bendrųjų kompetencijų pasirinkimo būdai Kaip minėta, pačias bendriausias kompetencijas, apibrėžiančias skirtingų studijų pakopų pasiekimus, pateikia Dublino aprašai, Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) aprašas, nacionaliniai kvalifikacijų standartai (pvz., Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas 38 ) ir profesijos reglamentai (pvz., Socialinio darbo studijų krypties reglamentas). Jų gairėmis rekomenduojama remtis kiekvienos socialinių mokslų studijų srities ir socialinio darbo studijų krypties specialistams, rengiantiems studijų programas. Tačiau egzistuoja ir kitų gebėjimų, kuriuos taip pat būtų netikslu priskirti specifinei profesijai ar studijų krypčiai. Toks bendrųjų, įvairioms profesijoms pageidautinų kompetencijų sąrašas buvo suformuluotas ir išgrynintas per tyrimų procesą Tuning projekto 39 metu. Projekte buvo laikomasi tokios darbinės bendrųjų kompetencijų klasifikacijos 40 : instrumentinės kompetencijos (atlieka instrumentinę funkciją); 38 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 535 Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo. Žin., 2010, Nr. 56-2761. 39 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas. http://www.slideshare.net/smpf/tuning-europos-vietimo-struktr-derm-europoje-1672356 40 Ten pat. 16

tarpasmeninės kompetencijos (palengvina socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo procesus); sisteminės kompetencijos (leidžia suprasti visumos dalių tarpusavio ryšius ir sąveiką; joms įgyti ir tobulinti būtinos prieš tai įgytos instrumentinės ir tarpasmeninės kompetencijos). Jau 3 skyriuje minėtame Lietuvoje atliktame profesinio lauko tyrime 41 kai kurių kompetencijų formuluotės skiriasi nuo vartojamų Tuning projekte (labiausiai išsiskiriantys teiginiai 4.3 lentelėje pateikti kursyvu). 4.3 lentelė. Bendrosios kompetencijos pagal Tuning projektą 42 Instrumentinės kompetencijos 1. Gebėjimas analizuoti ir sisteminti 2. Gebėjimas organizuoti ir planuoti 3. Pagrindinės bendrosios žinios 4. Bendravimas žodžiu ir raštu gimtąja kalba 5. Antrosios (užsienio) kalbos žinios 6. Elementarūs darbo kompiuteriu gebėjimai (informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai) 7. Informacijos apdorojimo įgūdžiai (gebėjimas ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją apdoroti ir analizuoti) 8. Gebėjimas spręsti problemas 9. Gebėjimas priimti sprendimus Tarpasmeninės kompetencijos 1. Gebėjimas būti kritiškam ir savikritiškam (kritiškas ir savikritiškas mąstymas) 2. Darbas grupėje / komandoje (gebėjimas dirbti grupėje) 3. Tarpasmeniniai gebėjimai (tarpasmeniniai ir bendravimo įgūdžiai) 4. Gebėjimas dirbti tarpdalykinėje grupėje 5. Gebėjimas bendrauti su kitų sričių žinovais (vietoj dviejų pastarųjų gebėjimas bendrauti su žmonėmis, kurie nėra darbuotojo profesinės srities ekspertai) 6. Gebėjimas atsižvelgti į įvairovę ir daugiakultūriškumą 7. Gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje 8. Etiniai įsipareigojimai (gebėjimas veikti etiškai) Sisteminės kompetencijos 1. Gebėjimas taikyti žinias praktikoje 2. Gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus 3. Gebėjimas mokytis 4. Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų 5. Kūrybiškumas (gebėjimas kurti naujas idėjas) 6. Lyderystė / vadovavimas (gebėjimas motyvuoti žmones siekti bendrų tikslų) 7. Kitų kultūrų ir papročių supratimas 8. Gebėjimas dirbti savarankiškai 9. Projektų rengimas ir jų vadyba (gebėjimas rengti ir valdyti projektus) 10. Iniciatyvumas ir verslumas 11. Dėmesys kokybei (gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę) 12. Užsispyrimas ir noras laimėti (atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus) Šie kompetencijų formulavimo skirtumai parodo, kad į pateikiamą sąrašą reikia žiūrėti kaip į rezervuarą, iš kurio kiekvienos studijų programos specialistai gali semtis minčių, pasilikdami tam tikrą apibrėžimų laisvę. Minėtame profesiniam laukui svarbių bendrųjų kompetencijų tyrime 43 buvo suformuluota ir keletas papildomų bendrųjų kompetencijų, kurių nėra Tuning klasikiniame bendrųjų 41 Socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms atnaujinti. Vilnius, 2010. http://www.ects.cr.vu.lt/projekto_rezultatai 42 Šaltinis: The shift to learning outcomes. Conceptual, political and practical developments in Europe. European Centre for the Development of Vocational Training, 2008. 43 Socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms atnaujinti. 17