EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA

Rekomendacijos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 2020 m. programą (2014 2020 m. KPP), pagrįstos finansinių priemonių ex-ante vertinimu Galutinė ataskaita 2014 m. gruodžio 31 d. EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA Į KAIMO VIETOVES Parengė UAB ESTEP Vilnius ir VšĮ Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai ekspertai pagal 2014 m. kovo 10 d. paslaugų sutartį Nr. 8P-14-063/2014/03-08/ADV (Konsultavimo ir rekomendacijų parengimo paslaugos, skirtas pasirengimui įgyvendinti ir įgyvendinant programinį dokumentą kaimo plėtrai 2014 2020 m.).

TURINYS SANTRUMPOS... 3 ĮVADAS IR METODOLOGIJA... 4 1 GALIMŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO SRIČIŲ ĮGYVENDINANT 2014 2020 M. KPP IDENTIFIKAVIMAS... 6 2 RINKOS TRŪKUMŲ, BEVEIK OPTIMALIŲ INVESTAVIMO SITUACIJŲ IR INVESTICIJŲ POREIKIO ANALIZĖ... 14 2.1 RINKOS TRŪKUMŲ IDENTIFIKAVIMAS... 14 2.2 INVESTAVIMO TRŪKUMO ANALIZĖ... 19 2.2.1 Pasiūlos vertinimas... 20 2.2.2 Paklausos vertinimas... 34 2.2.3 Trūkumo nustatymas... 38 3 PRIDĖTINĖS VERTĖS ANALIZĖ... 40 3.1 FP PRIDĖTINĖS VERTĖS VERTINIMAS... 40 3.1.1 Kiekybinis pridėtinės vertės skaičiavimas... 40 3.1.2 Kokybinis pridėtinės vertės nustatymas... 42 3.2 KPP FP SUDERINAMUMAS SU KITOMIS INTERVENCIJOMIS... 42 3.3 SUDERINAMUMAS SU VALSTYBĖS PAGALBOS REIKALAVIMAIS... 48 4 PAPILDOMAI PRITRAUKTŲ LĖŠŲ VERTINIMAS... 50 4.1 PAPILDOMAI GALIMŲ PRITRAUKTI VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ LĖŠŲ ŠALTINIŲ ANALIZĖ... 50 4.2 SKATINAMOJO ATLYGIO POREIKIO ANALIZĖ... 50 5 PRAEITIES PAMOKŲ ANALIZĖ... 52 6 SIŪLOMA INVESTAVIMO STRATEGIJA... 54 6.1 FINANSINIŲ PRIEMONIŲ APIMTIS IR TIKSLAS... 55 6.2 FINANSINIŲ PRIEMONIŲ VALDYMO STRUKTŪRA... 57 7 LAUKIAMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS... 62 7.1 FP KIEKYBINIAI TIKSLAI IR INDĖLIS Į STRATEGINIUS TIKSLUS... 62 7.2 STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS... 64 8 FP EX-ANTE VERTINIMO REZULTATŲ PERŽIŪRA IR ATNAUJINIMAS... 65 9 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS...66 1 PRIEDAS. LIETUVOS FINANSŲ SISTEMOS DALYVIAI... 69 2 PRIEDAS. INTERVIU SĄRAŠAS... 70 3 PRIEDAS. SVERTO IR PRIDĖTINĖS VERTĖS SKAIČIAVIMAS 2

SANTRUMPOS ABER reglamentas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius BPV Bendroji pridėtinė vertė BSE Bendrasis subsidijos ekvivalentas BSP Bendroji strateginė programa BVP Bendrasis vidaus produktas EDV Ekonominio dydžio vienetas EIP Europos inovacijų partnerystė EK Europos Komisija ES SF ES struktūriniai fondai ESI fondai Europos struktūriniai ir investiciniai fondai FP Finansinė priemonė FT Finansiniai tarpininkai (bankai, kredito įstaigos ir pan.) KF Kontroliuojantysis fondas KĮ Kredito įstaiga KPP Kaimo plėtros programa KU Kredito unija LKT Lietuvos kaimo tinklas MTEPI Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra bei inovacijos MVĮ Mažos ir vidutinės įmonės SVV Smulkus ir vidutinis verslas TT Teminis tikslas ŪADT Ūkių apskaitos duomenų tinklo VIPA UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra VVG Vietos veiklos grupės ŽŪB Žemės ūkio bendrovė ŽŪGPF (Garfondas) UAB Žemės ūkio garantijų paskolų fondas ŽŪM Žemės ūkio ministerija 3

ĮVADAS IR METODOLOGIJA Rekomendacijos dėl finansinių priemonių (toliau FP) įgyvendinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 2020 m. programą (2014 2020 KPP) teikiamos vykdant 2014 m. kovo 10 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 8P-14-063/2014/03-08/ADV. Rekomendacijos turi būti pagrįstos FP ex-ante vertinimu, atliktu vadovaujantis ES teisės aktais. Remiantis Reglamento Nr. 1303/2013 37 str. 2 punkto reikalavimais, analizė turi apimti: a) rinkos trūkumų, beveik optimalių investavimo situacijų analizę ir investicijų poreikių, žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslams ar prioritetams, siekiant prisidėti prie konkrečių prioriteto tikslų įgyvendinimo, kurie finansuotini naudojant finansines priemones, analizę. Ta analizė turi būti grindžiama turima gerosios patirties metodika; b) finansinių priemonių pridėtinės vertės suderinamumo su kitomis viešosios intervencinės veiklos formomis, kurios skirtos tai pačiai rinkai, vertinimą galimo valstybės pagalbos buvimo, numatomos intervencinės veiklos proporcingumo ir priemonių, skirtų mažinti rinkos iškraipymą vertinimą; c) papildomų viešųjų ir privačiųjų lėšų, kurias finansinė priemonė galėtų pritraukti iki galutinio naudos gavėjo lygmens (tikėtinas sverto padarinys) apskaičiavimą, įskaitant, kai tinkama, paskatinamojo atlygio poreikio ir masto, siekiant iš privačiojo sektoriaus investuotojų pritraukti atitinkamai papildomų lėšų, vertinimą ir (arba) mechanizmų, tokių kaip konkursinis arba deramai nepriklausomas įvertinimas, kurie bus naudojami tokio paskatinamojo atlygio poreikiui ir mastui nustatyti, aprašymą; d) patirties, įgytos praeityje įgyvendinant panašias priemones ir atliekant ex ante vertinimus, įvertinimą ir, kaip tokia patirtis bus pritaikyta ateityje; e) siūlomą investavimo strategiją, įskaitant įgyvendinimo sąlygų, kaip apibrėžta BNR 38 straipsnyje, galimybių nagrinėjimą, siūlytinus finansinius produktus, tikslinius galutinius naudos gavėjus ir numatomą derinį su parama subsidijomis, kai taikoma; f) laukiamų rezultatų aprašymą ir informaciją apie tai, kaip pasitelkiant atitinkamą finansinę priemonę tikimasi prisidėti įgyvendinant konkrečius susijusio prioriteto tikslus, įskaitant to indėlio rodiklius; g) nuostatas, kuriomis leidžiama ex ante vertinimą peržiūrėti ir prireikus atnaujinti bet kurios finansinės priemonės, kuri įgyvendinama remiantis tokiu vertinimu, įgyvendinimo metu, jeigu įgyvendinimo etapu vadovaujančioji institucija mano, kad ex ante vertinimas nebegali tiksliai atspindėti įgyvendinimo metu esančių rinkos sąlygų. Pirmojo užduoties įgyvendinimo etapo metu buvo atlikta preliminari 2014 2020 m. KPP priemonių, kurioms būtų tikslinga taikyti FP, atranka. Antrojo etapo metu ši analizė patikslinta, remiantis interviu su Žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM) atstovais, atliktų tyrimų ir kitų prieinamų antrinių šaltinių duomenimis analize. Trečiojo etapo metu atliktas KPP lėšomis galimų įgyvendinti FP ex-ante vertinimas nustatant rinkos trūkumus, pasiūlant investavimo strategiją, atlikta siūlomų FP pridėtinės vertės analizė, įvertintos papildomai per FP pritrauktos lėšos. Toliau dokumente pateikiami vertinimo rezultatai dėl Reglamento Nr. 1303/2013 37 str. 2 dalies a-g punktų. Atliekant 2014 2020 m. KPP FP ex-ante vertinimą, remiamasi: 1) Europos Komisijos 2014 2020 m. finansinių priemonių išankstinio vertinimo metodologijos I ir III tomais; 2) literatūros šaltiniais atliktų tyrimų, vertinimų ir kitų šaltinių apžvalga (įskaitant 2014 2020 KPP projektu, 2014 2020 m. KPP ex-ante vertinimo medžiaga, ES struktūrinių fondų (toliau ES SF) FP įgyvendinimo ex-ante vertinimo darbiniais dokumentais, prieinamais statistiniais duomenimis); 4

3) 2007 2013 m. KPP priemonių įgyvendinimo stebėsenos ir administraciniais duomenimis (NMA pateikti duomenys apie projektus, jų dydžius, finansavimo šaltinius); 4) istoriniais duomenimis, apžvelgiant ir įvertinant 2007 2013 m. KPP, ES SF ir nacionalinėmis lėšomis įgyvendintų FP patirtį (Paskolų fondas, kreditų garantijos, garantinio užmokesčio kompensacija, palūkanų kompensacija, ES SF priemonės, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (toliau ŽŪGPF arba Garfondas) duomenys, INVEGA pateikti duomenys 1 ]; 5) interviu su 2014 2020 m. KPP priemonių įgyvendinime dalyvaujančių institucijų (ŽŪM, NMA, Garfondu), 6) interviu su socialinių-ekonominių partnerių/ paklausos pusės atstovais; 7) interviu su finansinių tarpininkų atstovais ir jų pateikta informacija bei įžvalgos apie rinką; 8) interviu su socialiniais partneriais metu gautos kokybinės įžvalgos; 9) ES ir LR teisės aktais, rekomendacijomis, išaiškinimais ir pan.; 10) ekspertiniu vertinimu; 11) kitų šalių patirtimi planuojant ir įgyvendinant kaimo plėtrai skirtas FP; 12) kitų Lietuvos institucijų patirtimi įgyvendinant ES SF lėšomis finansuojamas FP. 1 Duomenys, pateikiami Finansinių priemonių verslui Lietuvoje išankstinio vertinimo ataskaitos projekte, INVEGA, 2014 m. balandis. 5

1 GALIMŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO SRIČIŲ ĮGYVENDINANT 2014 2020 M. KPP IDENTIFIKAVIMAS Atrankos metodika. 2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai oficialiai pateikė derinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (toliau 2014 2020 m. KPP) projektą. Jame suplanuotos priemonės, skirtos žemės ūkio veiklos konkurencingumui, aplinkos ir klimato kaitos politikos efektyvumui didinti ir kaimo vietovių plėtrai skatinti. Priemonėms įgyvendinti suplanuotas bendras 1.970,285 mln. eurų biudžetas, iš kurių Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (toliau EŽŪFKP) lėšos sudaro daugiau nei 1.613,088 mln. eurų paramos (82 proc. viešosios paramos lėšų). Siekiant padidinti 2014 2020 m. KPP įgyvendinimo efektyvumą ir pagerinti rezultatus, ES reglamentuose numatyta galimybė naudoti finansines priemones (toliau FP). EŽŪFKP lėšos FP gali būti skirtos tik iš į KPP įtrauktų priemonių biudžetų, t.y. kuriamas FP fondas indėlius gauna iš konkrečių KPP priemonių. Be to, FP turi atitikti KPP numatytus tinkamumo reikalavimus galutiniai paramos pagal FP gavėjai turi atitikti Programoje numatytus tinkamumo ir atrankos kriterijus. Siekiant atlikti 2014 2020 m. KPP projekte numatytų FP ex-ante vertinimą bei pateikti pasiūlymus dėl galimybių kuo efektyviau panaudoti atsinaujinančias paramos teikimo formas skatinant kaimo plėtrą, visų pirma, atlikta KPP priemonių ir veiklos sričių apžvalga, identifikuojant kurioms iš jų galima būtų taikyti FP. Šioje dalyje FP taikymo galimybės analizuojamos remiantis pagrindiniu kriterijumi projekto finansiniu gyvybingumu, t.y. tikėtinu pakankamu pajamų arba sutaupymų srautu, iš kurio būtų galima grąžinti paskolą. Pirminė KPP priemonių atranka padeda nustatyti FP ex-ante vertinimo apimtį ir sumažina jo kompleksiškumą, nes toliau bus orientuojamasi tik į atrinktomis priemonėmis dengiamas KPP intervencijų sritis. Konkrečios FP, jomis įgyvendinamos KPP priemonės (ar jų dalys), siūlymai dėl FP derinimo su subsidijomis, finansinė apimtis bus pateikta ex-ante vertinimo ataskaitos 6 dalyje. Siūloma investavimo strategija. FP pritaikymo KPP priemonėms galimybės bus įvertintos remiantis papildomais kriterijais: - Tikėtina FP paklausa (didelė-maža); - Įvairių finansavimo šaltinių pasiūla (didelė-maža); - FP kiekybine ir kokybine pridėtine verte; - Įgyvendinimo patirtimi ir pamokomis. KPP priemonių atranka. KPP priemonės pagal savo pobūdį skirstomos į projektinio (investicinio) ir plotinio (kompensacinio) pobūdžio. FP gali būti pritaikomos tik investicinio pobūdžio priemonėms. 2014 2020 m. KPP projekte suplanuota įgyvendinti 8 investicinio pobūdžio priemones ir atitinkamai 33 jų veiklos sritis. Šios priemonės ir konkrečios veiklos sritys papildomai vertinamos pagal projektų finansinio gyvybingumo kriterijų. Remiantis 2014 2020 m. KPP projekte pateiktais priemonių aprašymais atrinktos 6 priemonės ir 14 veiklos sričių, kuriomis įgyvendinami potencialiai finansiškai gyvybingi projektai (žr. lentelę žemiau). 1 lentelė. KPP priemonės, pagal kurias vykdomi finansiškai gyvybingi projektai Str. Priemonių kodai Priemonės, veiklos sritys Finansiškai gyvybingi projektai 17 4 Investicijos į materialųjį turtą 4.1 Parama investicijoms į žemės ūkio valdas taip taip 2007-2013 m. FP taikyta / netaikyta 4.2 Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą taip taip 6

19 6 Ūkio ir verslo plėtra 6.1 Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui taip ne 6.2 Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo taip ne vietovėse 6.3 Parama smulkiems ūkiams taip ne 6.4 Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai 6.4.1 Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai 6.4.2 Parama biodujų gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių 20 7 Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse 7.2 Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą 21 8 Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą 8.6 Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą taip taip taip taip ne ne ne ne 35 16 Bendradarbiavimas 16.1 Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti ne ne 16.3 Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui taip ne 16.4 Parama trumpoms tiekimo grandinėms kurti ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu LEADER LEADER programa 19.2 Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS taip taip ne ne Šaltinis: sudaryta paslaugų teikėjo Priemonių sąrašas patikslintas ir projektų finansinio gyvybingumo analizė pagilinta remiantis papildomais šaltiniais, t.y.: - interviu su vadovaujančios institucijos atstovais, kurio metu buvo sukonkretintos planuojamos veiklos ir identifikuoti tipiniai finansuotini projektai, aptarta jų įgyvendinimo patirtis ir tikslai; - atliktų tyrimų, vertinimų ir kitų šaltinių apžvalga, siekiant nustatyti, kokiose srityse galimas FP panaudojimas; - Lietuvos ir kitų šalių patirtimi planuojant ir įgyvendinant FP kaimo plėtros srityje. Atsižvelgiant į tai, kad FP turi prisidėti prie efektyvesnio ES lygmens tikslų įgyvendinimo, o KPP laikomas sudėtine Europos struktūrinių ir investicinių (toliau ESI) fondų dalimi, toliau FP taikymo galimybės atrinktoms priemonėms ir jų veiklos sritims aptariamos pagal tai, prie kurių teminių tikslų įgyvendinimo jos yra suplanuotos. Įgyvendinant 1 teminį tikslą ir siekiant skatinti mokslo ir gamintojų bendradarbiavimą ir inovacijų diegimą žemės ūkyje, numatyta teikti paramą Bendradarbiavimo priemonės 16.1 veiklos sričiai Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti. Pagal ją planuojama finansuoti Europos inovacijų partnerystės (toliau EIP) veiklos grupių kūrimą, galimybių studijų rengimą ir dalinį 7

įgyvendinimą teikiant paramą numatytiems bandomiesiems projektams įgyvendinti bei naujų produktų, procesų ir technologijų plėtrai ar esamoms technologijoms tobulinti. EIP veiklos grupės šiuos veiksmus atliks gaudamos paramą tyrimams ir praktiniams eksperimentams. Parama naujų produktų, procesų ir technologijų plėtrai apims keletą etapų: nuo taikomųjų tyrimų ir praktinių eksperimentų įgyvendinimo iki produktų ir metodų kūrimo ir jų integravimo į gamybos procesą. Ši priemonė prisideda prie KPP 1 prioriteto 1B tikslinės srities įgyvendinimo. Pirmojo teminio tikslo intervencijoms EK siūlo įvertinti galimybes taikyti FP. Konkrečiai EŽŪFKP įgyvendinimo atveju, DG Agri rekomenduoja atverti galimybes FP pasinaudoti visiems galimiems pareiškėjams, įskaitant ir EIP grupes 2 (kurios šios priemonės atveju ir yra projektų vykdytojai). Tačiau FP pritaikymo galimybės priklauso nuo remiamų veiklų vietos inovacijos kūrimo ir diegimo procese. EK pripažįsta, jog subsidijos yra tinkama paramos forma idėjos generavimo (t.y. koncepcijos kūrimo) stadijoje, tuo tarpu geriausias į inovacijų plėtrą orientuotų įmonių paramos būdas rizikos kapitalo investicijos 3. OECD taip pat konstatuoja, jog subsidijos laikomos ypač efektyviomis finansuojant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau MTEPI) veiklą vystančias įmones ankstyvosiose jų vystymosi stadijose, nes jos turi didelių sunkumų gaunant projekto finansavimą ar paskolas, taip pat pritraukiant rizikos kapitalą didele rizika pasižyminčioms veikloms 4. Apibendrinant galima teigti, kad 1 teminio tikslo priemones ir projektus iki pilotinės linijos sukūrimo būtų tikslinga finansuoti per subsidijas. KPP 16.1 veiklos sritį Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti galima priskirti būtent šiam MTEPI etapui, nes ji apima žingsnius iki produktų ir metodų integravimo į gamybos procesą ir jų komercinimo. Galima daryti prielaidą, kad šie projektai negeneruos pakankamų pajamų, todėl nėra galimybių jų finansuoti per FP. Be to, šia priemone siekiama ne tiek pagerinti subjektų ekonominę veiklą trumpuoju laikotarpiu, kiek paskatinti inovacinius procesus šalyje ir skleisti jų patirtį, kurie žemės ūkio srityje vyksta gana sunkiai. Tokio pobūdžio intervencijos nebuvo remiamos ir įgyvendinamos ankstesniais laikotarpiais, taigi priemonės įgyvendinimui įsibėgėti ir pareiškėjų aktyvumui gali prireikti daugiau laiko. Platesnio pobūdžio tikslų įgyvendinimas, tikėtinas nedidelis apreiškėjų aktyvumas ir priemonių paklausa pateisina subsidijų formos pasirinkimą. Įgyvendinant 3 teminį tikslą Mažų ir vidutinių įmonių [ ] konkurencingumo didinimas, planuojama įgyvendinti priemones, skirtas didinti žemės bei miškininkystės ūkių veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo perspektyvumą ir konkurencingumą. Preliminariu vertinimu, atrinktos 6 investicinės priemonės/ veiklų sritys, kurioms galima svarstyti taikyti FP, nes jomis remiami pajamas generuojantys projektai. Šias priemones galima suskirstyti į kelias veiklų grupes ar investavimo lygmenis. Visų pirma, investicijos skiriamos žemės ūkio veiklos pradžiai (6.1. Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir 6.3. Parama smulkiems ūkiams); antra žemės ūkio ir miškininkystės veiklos produktyvumo didinimui (4.1. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas; 8.6. Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą; 16.3. Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui); trečia parama žemės ūkio produktų perdirbimui (4.2. Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą). Šios priemonės apima investicijas žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo bei miškininkystės sektoriuose. KPP 6 priemonės veiklos sritys 6.1. Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir 6.3. Parama smulkiems ūkiams skirtos žemės ūkio, kaip ekonomiškai gyvybingos veiklos, pradžiai, taigi remiami finansiškai gyvybingi projektai, įgyvendinami pagal pareiškėjų parengtus verslo planus. Tačiau ABER reglamentas 5 ir KPP reglamentas 6 numato specialią paramos šioms priemonėms formą, t.y. pagalba 2 PPT Financial instruments in rural development 2014-2020: programming and policy elements. Josefine LORIZ- HOFFMANN, DG AGRI / G1, ENRD workshop on Financial instruments, 26 October 2012 http://enrd.ec.europa.eu/app_templates/filedownload.cfm?id=b13f3718-f988-2d49-b2c6-c291da8f0de6 3 Financing innovation and SMEs: sowing the seeds; main findings of four workshops. European Commission, DG Enterprise and industry, 2007. 4 OECD. Financing business R&D and innovation. http://www.oecd.org/sti/outlook/eoutlook/stipolicyprofiles/competencestoinnovate/financingbusinessrdandinnovation.htm 5 2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 193, p.1) 8

teikiama kaip fiksuoto lygio išmoka, kuri gali siekti 100 proc. planuojamo projekto biudžeto (taigi jiems nebūtina užtikrinti papildomų finansavimo šaltinių, kitaip tariant, kofinansavimo, esant ribotam paramos teikimo intensyvumui). Ši palankesnė paramos teikimo forma grindžiama tuo, kad priemonėmis siekiama platesnio pobūdžio tikslų ir jos yra nukreiptos į silpnesnius rinkos dalyvius (sprendžiama kartų kaitos žemės ūkyje problema bei skatinamas smulkių ūkių integravimas į rinką). Nors pagal šias priemones remiami projektai gali būti pajamas generuojantys, tačiau KPP reglamente nustačius galimybę 7 jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirti 100 proc. intensyvumo negrąžinamą subsidiją (iki 70 000 eurų arba 241 696 Lt), finansines priemones, skirtas jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kurti netikslinga tokios priemonės nebūtų paklausios. Žemės ūkio veiklos produktyvumui didinti numatyta 2014 2020 m. KPP veiklos sritis 4.1 Parama investicijoms į žemės ūkio valdas. Parama teikiama: žemės ūkio produktų gamybai; valdoje pagamintiems ir (arba) užaugintiems žemės ūkio produktams apdoroti, perdirbti ir patiekti rinkai; biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų (savoms reikmėms). Visi šio tipo projektai generuoja pajamas ar bent sutaupymus dėl efektyvesnio energijos panaudojimo. Atitinkamos veiklos buvo remiamos ir 2007 2013 m., be to, joms buvo pradėtos taikyti FP. 2009 m. sukurta finansinė priemonė Paskolų fondas, iš kurio teikiamos lengvatinės paskolos projektams, skirtiems ūkių modernizavimui. Ūkio subjektai paraiškas galėjo teikti arba tik paskolai gauti, arba ir investicinei paramai ir paskolai gauti (kuri šiuo atveju skiriama kofinansavimui). Šalia žemės ūkio veiklos modernizavimo ūkiuose, numatyta remti ir investicijas į miškų ūkio modernizavimą. KPP 8.6 veiklos sritimi Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą remiamos investicijos į miškų ūkio modernizavimą, miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos, medelynų gamybos technologijų diegimą, paslaugų miškų sektoriuje teikimą, skatinant naudoti pažangią miško techniką, įrangą ir technologijas. Taip pat, didinant miško ekologinę bei ekonominę vertę, pagal šią veiklos sritį yra numatyta parama menkaverčiams medynams pertvarkyti. Atitinkamos investicijos buvo remiamos ir 2007 2013 m. pagal priemonę Miškų ekonominės vertės didinimas. Patirtis rodo, kad projektai didina sukurtą pridėtinę vertę ūkiuose ir yra ekonomiškai gyvybingi (išskyrus projektus, skirtus medynų pertvarkymui), tačiau FP 2007 2013 m. šioms veikloms nebuvo taikytos (Paskolų fondo lėšos skirtos tik žemės ūkio veiklai ir produktų perdirbimui). Ūkių veiklos efektyvumui didinti numatytos dvi naujos veiklos pagal Bendradarbiavimo priemonę 16.3. Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui ir 16.4. Parama trumpoms tiekimo grandinėms kurti ir vietos rinkoms skatini vietos lygmeniu. 16.3 priemone planuojama įgyvendinti kelių subjektų bendradarbiavimo projektus, kuriais gali būti perkama įranga bendram naudojimui ir bendrų rezultatų siekimui (pvz. sandėliavimo, mėšlo tvarkymo ir pan.). 16.4 priemone bus remiami projektai, įgyvendinami gamintojo ir platintojo, kurie galimai bendram naudojimui įsigytų prekybos, transportavimo sandėliavimo įrangą 8. Einamosios bendradarbiavimo veiklos išlaidos bus finansuojamos 100 proc., o verslo plano įgyvendinimas, tikėtina, sukurs ekonominės naudos ir generuos pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad priemonėmis siekiama papildomų tikslų (skatina smulkių veikėjų bendradarbiavimą, vietos rinkų plėtrą praktikas, kurios savaime labai sunkiai vystosi), be to, jos yra inovatyvios ir dar neįgyvendintos anksčiau, tikėtina, kad generuojamos pajamos gali būti nedidelės, o pareiškėjai gana pasyvūs net teikiant subsidijas. Taigi negrąžintinos paramos teikimas šiuo atveju yra tinkamesnis nei FP. Paskutinė investicinio pobūdžio intervencija, tiesiogiai prisidedanti prie 3 teminio tikslo, yra nukreipta į maisto produktų gamybos konkurencingumo didinimą. Ji remiama įgyvendinant KPP veiklos sritį 4.2. Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą. Paramą numatoma 6 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 7 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 8 Interviu su ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiuoju specialistu Sigitu Miškiniu, 2014 07 24 9

skirti žemės ūkio produktams perdirbti, inovacijoms, naujoms technologijoms bei procesams diegti siekiant sukurti naujus ir (arba) aukštesnės pridėtinės vertės, geresnės kokybės produktus, žemės ūkio produktų rinkodarai. Naujų technologijų diegimas užtikrina efektyvesnę gamybą mažinant gamybos sąnaudas, taigi remiami projektai turėtų būti ekonomiškai gyvybingi. Kaip ir veiklos srities 4.1 atveju, atitinkamos veiklos buvo remiamos 2007 2013 m., ir joms buvo pradėtos taikyti FP, sukuriant Paskolų fondą. Pagal 4 teminį tikslą Perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas ES parama teikiama KPP investicinio pobūdžio priemonės Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai veiklos sričiai 6.4.2. Parama biodujų gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių (gaminama pardavimui). Tai naujo pobūdžio KPP remiama veikla, pagal kurią planuojama paramą teikti projektams biodujų gamybai iš ūkiuose susidarančių atsinaujinančių energijos šaltinių (daugiausia gyvulių mėšlo), ir šių dujų panaudojimui elektros ir šilumos energijai. Planuojant projektus, įvertintas potencialus projektų dydis ir statomos jėgainės sieks vidutiniškai 0,5 MW, siekiant, kad pagaminta energija galėtų būti parduodama konkurencinga kaina ir projektai būtų ekonomiškai gyvybingi (planuojamas projektų atsipirkimas 6 metai). Tačiau 6.4.2 priemonė suplanuota taip, kad siektų aplinkosauginių, klimato kaitos mažinimo ir energijos šaltinių įvairinimo tikslų, tuo pačiu prisidėtų prie naujų pajamų galimybių ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms sukūrimo. Čia reikia įvertinti ir nepalankią visuomenės nuomonę gyvulių (kiaulių) auginimo ūkių atžvilgiu, kurie įvadijami kaip labiausiai bloginantys ekologinę vietovių, kuriuose įsikūrę, būklę ir aplinkinkų vietovių gyventojų kokybę. Nors teoriškai projektus galima būtų finansuoti grąžinamos paramos teikimo būdu, tačiau kyla rizika, kad paklausa būtų minimali ir planuoti projektai iš viso nebūtų įgyvendinti. Biodijų gamybą finansuojant per FP rizikuojama, kad ūkiai nesiims šių sudėtingų ir brangių projektų. Subsidijos intensyvumas pakankamas, kad pareiškėjai kofinansavimą galėtų užsitikrinti banke. Be to, tokius projektus įgyvendinti gali tik išties dideli ūkiai, o tokių Lietuvoje nėra daug. Pagal 8 teminį tikslą Užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas, įgyvendinamos priemonės 6. Ūkio ir verslo plėtra dvi investicinio pobūdžio veiklos sritys: 6.2. Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse (start-up tipo parama) ir 6.4.1 Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai. 6.4.1. Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai. Jomis skatinamas verslumas bei didinamas SVV konkurencingumas kaimo vietovėse, visų pirma, siekiant sukurti ir išlaikyti darbo vietas kaimo gyventojams. Kartu su įvairiomis reguliacinėmis ir mokestinėmis priemonėmis, kurios efektyviai veikia verslo sąlygas, šalyje įgyvendinamos ir kitos tiek tiesioginę, tiek netiesioginę paramą teikiančios priemonės (skirtos verslumo lygio didinimui, įmonių tarptautiškumo didinimui, įmonių produktyvumo didinimui, investicijoms į ekoinovacijų ir kitų efektyviai resursus taupančių technologijų diegimą). Jos bus remiamos iš ES struktūrinių fondų (toliau ES SF) pagal 2014 2020 m. veiksmų programą. Ūkio ministerijos (kuri atsakinga už SVV skirtų priemonių planavimą ir įgyvendinimą) teigimu, planuojant šio prioriteto priemones, visoms investicinėms priemonėms planuota taikyti FP, išskyrus toms, kurių lėšomis sprendžiamos ir kitos problemos, pvz., investuojama į didelio poveikio technologijas, ekoinovacijas, arba investuojama regionuose 9. KPP remiamų veiklų tikslas paskatinti naujų SVV subjektų kūrimąsi ir plėtrą kaime. Atkreiptinas dėmesys, kad ekonominės veiklos pradžia remiama pagal abi veiklos sritis, tačiau skiriasi paramos dydis ir finansavimo forma pagal 6.2 veiklą parama teikiama 70 000 EUR siekianti išmoka (kofinansavimas nėra būtinas), tuo tarpu 6.4.1 veiklos sritis sudaro galimybes gauti 200 000 EUR paramą (finansuojant iki 50 proc. tinkamų išlaidų). Atsižvelgiant į SF lėšomis planuojamas priemones, remiamos veiklos gali dubliuotis ir konkuruoti viena su kita (nes SF priemonėse nėra įtvirtinta takoskyra vietovės atžvilgiu), tačiau SF finansuojamos intervencijos daugeliu atveju bus finansuojamos tik FP būdu, tuo tarpu KPP suteiks galimybę gauti subsidiją. KPP priemonių lėšomis planuojamos remti veiklos yra pajamas generuojančios, tačiau siekiant paskatinti kaimo vietovių plėtrą, nustatyto dydžio išmokos ar dalinis subsidijos teikimas yra pagrįstas (be to, tokia galimybė numatyta ABER ir Kaimo 9 Interviu su ŪM atstove Rita Armoniene, 2014.06.02. 10

plėtros reglamentuose). Toliau vertinime bus svarstomos galimybės ir poreikis šiose priemonėse derinti subsidijas su FP. Įgyvendinant 9 teminį tikslą Socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu, parama teikiama investiciniams projektams pagal dvi investicinio pobūdžio priemones: LEADER 19.2. Parama vietos projektams įgyvendinti pagal vietos plėtros strategijas (toliau VPS) ir Pagrindinės paslaugos ir Kaimų atnaujinimas 7.2. Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą. Pagal LEADER 19.2 veiklos sritį, planuojama įgyvendinti labai plataus spektro projektus, galinčius apimti visas Programos priemones ir ne tik, t.y. finansuoti ir kitas veiklas, numatytas VPS. Įgyvendinant LEADER priemonę, naujuoju laikotarpiu didžiąją dalį paramos numatoma kreipti vietos projektams, skirtiems ekonominei veiklai kaimo vietovėse skatinti ir darbo vietoms kurti (siekiama, kad šie projektai sudarytų 75 proc. vietos plėtros strategijoms skirtų lėšų, kai tuo tarpu 2007 2013 m. laikotarpiu net 70 proc. projektų buvo skirta infrastruktūrai, pvz. kultūros namams kaimo vietovėse, sutvarkyti). Planuojama, kad didžioji dalis projektų bus skirta verslui kurti ir plėtoti (įgyvendinami smulkaus verslo), taip pat socialiniam verslui kurti (įgyvendinami bendruomeninių organizacijų), pavyzdžiui, mėsos perdirbimo cechui įrengti, kuris gamintų produkciją, ją parduotų, o gautas pajamas skirtų atlyginimams padengti bei socialinio pobūdžio tikslams įgyvendinti, nepasiturintiems kaimo vaikams ar senyvo amžiaus vaikams remti. Nors socialinio verslo sąvoka dar tik formuojasi ir tokio pobūdžio projektų praktikos beveik nėra, programos rengėjai tikisi, kad jie bus ekonomiškai gyvybingi 10. Taigi galima svarstyti FP, skirtą šioms veikloms finansuoti. Tačiau, atsižvelgiant į gana sudėtingą LEADER projektų įgyvendinimo procesą, o taip pat remiamų veiklų vietos veiklos grupių (toliau VVG) subjektams naujumą, dalinis subsidijos teikimas yra pagrįstas. Toliau vertinime bus svarstomos galimybės ir poreikis derinti subsidijas su FP. Pagal veiklos sritį 7.2 Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą paramą planuojama skirti viešajai mažos apimties infrastruktūrai kurti ir gerinti, pvz. vietinių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrenginių, sistemų sukūrimui arba atnaujinimui; melioracijos inžinerinės infrastruktūros įrengimui ir rekonstravimui kaimo gyvenvietėse; gyvenamosios vietovės ribose esantiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams, gatvėms, jų atkarpoms nutiesti ar sutvarkyti; viešiesiems pastatams, statiniams gerinti, atnaujinti, aplinkai tvarkyti, kas prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir klimato kaitos mažinimo; objektų, kuriuose teikiamos paslaugos kaimo vietovėse prekyviečių, bendruomenės namų, aikščių ir kt. kūrimui ir tvarkymui. Remiantis 2007 2013 m. to paties pobūdžio projektų analize, šio tipo projektams būtų sudėtinga pritaikyti FP, nes jais sukuriamos pajamos ar sutaupymai yra labai maži. 2014 2020 m. KPP šiai veiklai numatytas 80 proc. paramos intensyvumas, taigi iš principo galima būtų svarstyti galimybes kurti FP, skirtą kofinansavimui užtikrinti. Tačiau kofinansavimo lygis yra santykinai nedidelis (tik 20 proc.) ir projektų vykdytojai nesusiduria su dideliais sunkumais, siekdami jį užtikrinti nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Galima būtų svarstyti kitą galimybę mažinti finansavimo intensyvumą subsidijų forma (pvz. iki 50 proc.) ir likusios projekto dalies kofinansavimui sukurti FP, kas tuo pačiu prisidėtų prie projektų kokybės ir galbūt paskatų siekti daugiau pajamų / sutaupymų. Vis dėlto, atsižvelgiant į sunkumus ir laiką, reikalingą pareiškėjams prisitaikyti prie naujovių, naujos viešiesiems projektams skirtos FP kūrimas būtų netikslingas. Atižvelgiant į aukščiau minėtų priemonių pristatymą ir pateiktus argumentus, kaip nebesvarstytinas finansuoti per FP tikslinga atmesti šias priemones: - 6.1. Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, nes KPP reglamente nustačius galimybę jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirti 100 proc. intensyvumo negrąžinamą subsidiją, finansinės priemonės, skirtos jaunųjų ūkininkų, tikėtina, nebūtų paklausios. - 6.2 Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse, nes tai parama veiklos kaimo vietovėse pradžiai, kuri Lietuvoje vis dar sunkiai įsibėgėja. Naujų SVV subjektų kūrimąsi ir plėtrą kaime itin svarbu skatinti. Subsidija labiau motyvuotų pareiškėjus. Kadangi ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse numatoma 100 proc. intensyvumo išmoka, paskolos nebūtų patrauklios ir paklausios. Be to, ši priemonė nauja. 10 Interviu ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausiąja specialiste Sigute Mečkovskiene, 2014 07 28. 11

- 6.3 Parama smulkiems ūkiams, nes šios priemonės, finansuotos per subsidijas, paklausa 2007 2013 m. buvo labai maža. Tuo tarpu 2014 2020 m. pareiškėjams padidinta išmoka (nuo 7 000 iki 15 000 eurų, ir, atsižvelgiant, kad tai smulkūs ūkiai, tokios paramos turėtų pakakti potencialiems pareiškėjams motyvuoti. Be to, priemonės pareiškėjai yra gana specifinė grupė, ir FP vangiai naudotųsi. Kadangi smulkių ūkių plėtrai numatoma 100 proc. intensyvumo išmoka, paskolos pagal šią priemonę nebūtų patrauklios ir paklausios. - 6.4.2 Parama biodujų gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių (gaminama pardavimui), nes, nepaisant pajamų generavimo, šie projektai svariai prisidėtų prie aplinkosaugos) tikslų pasiekimo. Juos finansuojant per FP rizikuojama, kad ūkiai nesiims šių sudėtingų ir brangių projektų įgyvendinti. Subsidijos intensyvumas pakankamas, kad pareiškėjai kofinansavimą galėtų užsitikrinti banke. Be to, tokius projektus įgyvendinti gali tik labai dideli ūkiai, o tokių Lietuvoje nėra daug. - 7.2 Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą, nes tai viešosios infrastruktūros gerinimo projektai (viešieji projektai), galintys generuoti tik labai nedideles pajamas (atitinkamai ir sutaupymus), reikiamas kofinansavimo lygis santykinai nedidelis ir jį užtikrinti būtų galima nuosavomis ar skolintomis lėšomis. - 16.1 Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti, nes tai investicijos bandomiesiems projektams įgyvendinti bei naujų produktų, procesų ir technologijų plėtrai ar esamoms technologijoms tobulinti, panašūs į MTEPI pilotinės stadijos veiklas. Šiais projektais siekiama ilgalaikių olatesnio pobūdžio tiklų - kiek paskatinti inovacinius procesus šalyje ir skleisti jų patirtį, kurie žemės ūkio srityje vyksta gana sunkiai. Pajamų tokie projektai negeneruotų, ir FT šių projektų nenorėtų finansuoti. - 16.3 Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui ir 16.4. Parama trumpoms tiekimo grandinėms kurti ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu, nes priemonės naujos, šios proemonės pareiškėjai paprastai yra mažiau aktyvūs įgyvendindami verslo projektus. Priemonėmis siekiama papildomų tikslų paskatinti smulkių subjektų bendradarbiavimą, vietinių rinkų kūrimą, vietos bendruomenių veiklą, o tokiu atveju FP nėra geriausiais finansavimo būdas. - LEADER 19.2 Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS, nes priemonė nauja (kaip rodo praktika, naujai remiamos KPP veiklos gana sunkiai įsibėgėja), pareiškėjų iniciatyvumas pagal šią priemonę sunkiai prognozuojamas, todėl priemonės paklausa nėra aiški. Pagrindiniai pareiškėjai projektams pagal VPS įgyvendinti, planuojama, bus kaimo verslas bei bendruomeninės organizacijos, kurie nėra stiprūs ekonomiškai, todėl paskolas mažai finansiškai gyvybingiems projektams gauti būtų sunku (FT tokių projektų atžvilgiu nusiteikę gana skeptiškai). Tolesnė detali finansavimo galimybių per FP analizė atliekama šioms keturioms priemonėms: - 4.1. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas; - 4.2. Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą; - 6.4.1 Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai; - 8.6. Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą. Remiantis aukščiau atlikta 2014 2020 m. KPP priemonių peržiūra ir analize, galima taip pat identifikuoti konkrečias sritis, į kurias orientuojamasi toliau atliekant ex-ante vertinimą: - parama žemės ūkio veiklai (investicijos į žemės ūkių valdas); - parama žemės ūkio produktų perdirbimui; - ne žemės ūkio veiklos (įskaitant miškininkystę) skatinimas kaime. Taip pat galima išskirti kelias galutines kaimo plėtros subjektų grupes, laikytinas potencialiais svarstomų kurti FP paramos gavėjais. Tai: 12

- žemės ūkio veikla užsiimančios įmonės; Rekomendacijos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal 2014 2020 m. KPP, - miškininkyste užsiimantys asmenys ir įmonės; - žemės ūkio produktų perdirbėjai/ maisto pramonės įmonės; - įmonės ar asmenys kaimo vietovėse, vykdantys ne žemės ūkio veiklą (pvz. kaimo turizmas, paslaugos ir pan.). Tolesnė 2014 2020 m. KPP priemonių, tinkamų finansuoti per FP, analizė atliekama kitoje vertinimo dalyje. 13

2 RINKOS TRŪKUMŲ, BEVEIK OPTIMALIŲ INVESTAVIMO SITUACIJŲ IR INVESTICIJŲ POREIKIO ANALIZĖ Šiame ataskaitos skyriuje atliekama rinkos trūkumų, beveik optimalių investavimo situacijų ir investicijų poreikio, siekiant įgyvendinti Lietuvos 2014 2020 m. KPP prioritetus ir tikslines sritis bei prisidėti prie Bendrosios strateginės programos 11 (toliau BSP) teminių tikslų, analizė (Bendrųjų nuostatų reglamento 37 (2b) straipsnis). Analizė vykdoma dviem pagrindiniais žingsniais. Pirma, remiantis socialiniu-ekonominiu kontekstu, aktualiais žemės ūkio sektoriaus ir kaimo situacijos rodikliais, identifikuojami pagrindiniai rinkos trūkumai, kuriems spręsti reikalingos viešojo pobūdžio intervencijos. Rinkos trūkumai susiejami su KPP prioritetais ir tikslinėmis sritimis bei BSP teminiais tikslais. Antra, nustatomas preliminarus investicijų trūkumas (poreikis), lyginant finansavimo paklausos ir pasiūlos puses. 2.1 RINKOS TRŪKUMŲ IDENTIFIKAVIMAS Kaip numatyta 2014 2020 m. KPP projekte, ši programa taikoma visoje šalies teritorijoje. Tačiau finansuojamos intervencijos nukreiptos į konkrečių sektorių (žemės ūkio gamybos ir produktų perdirbimo, miškininkystės) bei kaimo vietovių (kurios apibrėžiamos kaip vietovės, kuriose gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.) plėtrą. Tuo remiantis, toliau pristatomi pagrindiniai Lietuvos kaimo situacijos bruožai bei žemės ūkio ir susijusių sektorių ekonominiai rodikliai. Šalies ir kaimo socialinė ir ekonominė situacija 2004 2007 m. trukęs ekonomikos augimas, 2008 m. pradėjo mažėti, kai Lietuvą pasiekė pasaulinės finansų krizės poveikis dėl sumažėjusios išorės paklausos ir pablogėjusių skolinimosi galimybių. Antroje 2008 m. pusėje prasidėjęs finansinis nuosmukis lėmė darbo užmokesčio, darbuotojų skaičiaus ir nekilnojamojo turto kainų mažėjimą, taip pat paskolų palūkanų augimą. Didžiausias ekonomikos nuosmukis fiksuojamas 2009 m., kai šalies BVP, palyginti su 2008 m., smuko 14,8 proc. Tačiau jau nuo 2010 m. Lietuvos ekonomika pradėjo augti (žr. lentelę žemiau). Ūkio augimo pagrindu buvo ir toliau išlieka geri eksporto rezultatai bei augantis vidaus vartojimas 12. 2013 m. ekonomikos augimo tempas kiek lėtėja ir žemės ūkio sektorius, priešingai nei 2012 m., taip pat nebeturėjo tokios teigiamos įtakos ekonomikos augimui 13. 2 lentelė. BVP pokytis 2008 2013 m. Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Realaus BVP metinis pokytis (proc.) 2,6-14,6 1,5 6,1 3,5 3,4 Nominalus BVP (mlrd. Lt) 111,92 92,032 95,676 106,89 113,734 119,30 BVP, tenkantis vienam gyventojui to meto kainomis (tūkst. Lt) 34,994 29,097 30,890 35,300 38,066 40,330 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Situacija darbo rinkoje žemiausią tašką pasiekė šiek tiek vėliau 2010 m., kuomet nedarbo lygis išaugo iki 17,8 proc. Nuo 2011 m. nedarbo lygis ėmė mažėti tačiau 2013 m. vis dar siekė 11,8 proc. 3 lentelė. Užimtumo lygio rodikliai Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Nedarbo lygis (proc.) 5,8 13,8 17,8 15,4 13,4 11,8 Užimtųjų skaičius (tūkst. asmenų) 1.427,1 1.317, 4 1.247,7 1.253,6 1.275,7 1.292,8 11 Angl. Common strategic framework - vienas iš 2014-2020 m. ES lygmens programavimo dokumentų. 12 Finansinių priemonių verslui Lietuvoje išankstinio vertinimo ataskaitos projektas, INVEGA, 2014 m. balandis 13 Lietuvos bankas, Lietuvos ekonomikos apžvalga 2013. 2013 m. lapkričio mėn. 14

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Lt) 2151,7 2056,0 1988,1 2045,9 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2123,8 2232,0 Kaimo vietovės užima 97 proc. Lietuvos teritorijos, o jose gyvena trečdalis visų šalies gyventojų (2013 m. siekė 982,6 tūkst.). Nuo 2008 m. iki 2013 m. kaimo gyventojų skaičius sumažėjo apie 9,5 proc. Skaičiaus mažėjimo tempas buvo panašus, kaip ir mieste, tačiau kaimo vietovėse sparčiau mažėjo jaunų gyventojų dalis. Kaip įvardijama 2014 2020 m. KPP projekte, sprendimui išvažiuoti iš kaimo įtakos pirmiausiai turi pajamų mieste ir kaime skirtumai 2011 m. vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui mieste buvo beveik 23 proc. didesnės nei kaime. Be to, kaimo gyventojams trūksta paslaugų mažėja mokyklų ir darželių skaičius, pasenęs gyvenamasis būstas kaime, trūksta laisvalaikio praleidimo vietų. Kaimo vietovėse itin aktuali išlieka nedarbo problema. Nedarbo lygis 2013 m. kaime sumažėjo 2,6 proc. punkto, lyginant su 2012 m., ir siekė 17,1 proc., tačiau buvo 5,3 proc. punktais didesnis už šalies vidurkį (11,8 proc.). Mieste nedarbo lygis 2013 m. buvo 9,5 proc., t. y. net 7,6 proc. punktais mažesnis nei kaime. Jaunų, 15 24 m. amžiaus, gyventojų nedarbo lygis siekė net 32,9 proc. ir buvo 6,5 proc. punkto didesnis nei vidutiniškai šalyje. 1 paveikslas. Nedarbo lygis mieste ir kaime Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Kaime nedarbo lygio mažėjimą daugiausiai skatino išaugęs sezoninių darbų skaičius bei gyventojų migracijos procesai, todėl pasiekti pokyčiai vertintini kaip trumpalaikiai. Nepakankamas profesinis pasirengimas, kvalifikacijos ir verslumo stoka laikytinos pagrindinėmis kaimo gyventojų nedarbo priežastimis. Nors darbo jėgos pasiūla išlieka didelė, tačiau darbo rinkoje jaučiamas kvalifikuotų specialistų trūkumas 14. Tuo tarpu didžiausią dalį bedarbių kaime sudaro nekvalifikuoti darbininkai 2012 m. nekvalifikuoti bedarbiai siekė 44,3 proc. visų bedarbių. Ilgalaikių bedarbių (neturinčių darbo vienerius m. ar ilgiau) tarp kaimo gyventojų dalis 2012 m. sudarė 52,3 proc. visų kaimo bedarbių, mieste 46,5 proc. Užimtųjų pasiskirstymas pagal sektorius rodo reikšmingus pokyčius 2012 m., palyginti su 2004 m., užimtųjų žemės ūkyje ir susijusiose paslaugose dalis užimtumo struktūroje sumažėjo nuo 15,2 iki 7,7 proc. Žemės ūkio sektoriuje įregistruotų ir veikiančių žemės ūkio bendrovių nuo 2007 m. iki 2013 m. sumažėjo 10 proc. Tuo tarpu alternatyvaus užimtumo galimybių kaime labai trūksta. Viena iš svarbių užimtumo ir nedarbo problemų priežasčių yra žemas verslumo ir savarankiško užimtumo lygis. 2012 m. Lietuvoje užimtumo lygis (20 64 m.) siekė 68,7 proc., kaime 60 proc. (ES vidurkis 68,5 proc.). Šalyje savarankiškai dirbančių asmenų skaičius Lietuvoje sistemingai mažėja nuo tada, kai šalis įstojo į ES: iki įstojimo į ES savarankiška veikla Lietuvoje užsiėmė daugiau nei penktadalis visų dirbančių asmenų; 2012 metais Lietuvoje savarankiškai dirbo šiek tiek mažiau nei dešimtadalis visų dirbančių žmonių, o ES vidurkis 15 proc. Kaime savarankiškai dirbančių asmenų 14 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 metų programos 2013 metų pažangos ataskaita, 2014 m. birželis 15

dalis yra reikšmingai didesnė, taičiau ji taip pat šiek tiek mažėja: nuo 2008 m. savarankiškai dirbančių asmenų skaičius kaime sumažėjo 1,9 proc. punktu, ir 2012 m. jų dalis sudarė 17,6 proc. visų užimtųjų 15. Bendras šalies verslumo ir verslo plėtros lygis tai pat yra gana ribotas, lyginant su ES vidurkiu. Eurostato duomenimis, Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio pagal verslumo lygį: 2010 m. šalies įmonių ir asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus arba registruotą individualią veiklą, skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje siekė 39 (ES vidurkis 48) 16. Kita vertus, 2012 m. apklausos duomenimis, 18 proc. respondentų per artimiausius trejus metus ketino įkurti savo verslą 17. Prie šio aktyvėjimo neabejotinai prisidėjo 2007 2013 m. ES struktūrinėmis lėšomis finansuojami projektai verslo aplinkos gerinimui, taip pat reguliacinės ir mokestinės priemonės. Pavyzdžiui, per 2013 m. buvo įregistruoti net 13.471 nauji juridiniai asmenys. Toks įregistruojamų juridinių asmenų skaičius rodo, kad naujoji mokestinė lengvata, susijusi su mažųjų bendrijų steigimu, leido gausesniam verslininkų ratui realizuoti savo verslo idėjas ir pabandyti pradėti savo nuosavą verslą 18. Kaimo vietovėse verslo plėtros galimybės yra dar labiau ribotos nei mieste. Specifinės problemos mažėjantis kaimo gyventojų skaičius, menka kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla, žemos kaimo gyventojų pajamos ir perkamoji galia, taip pat kaimo gyventojų verslumo įgūdžių stoka stabdo verslo plėtrą kaimo vietovėse. Kaimo vietovėse veikiančių mažų ir vidutinių įmonių (toliau MVĮ) skaičius kito nežymiai: 2003 m. tokių įmonių buvo beveik 9 tūkst., 2014 m. apie 10 tūkst. Šios įmonės sudaro apie 15 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių skaičiaus. Nors pastaraisiais metais įmonių skaičius kaime šiek tiek auga (žr. lentelę žemiau), tačiau bendras pasiskirstymas rodo, kad verslas daugiausia plėtojamas miestuose, kuriuose yra didesnė rinka, skiriamas didesnis dėmesys infrastruktūros plėtrai, palankesnės nei kaimo vietovėse sąlygos gyventojų verslumo ugdymui, aukštesnė žmogiškųjų išteklių kvalifikacija, didesnė verslo konsultavimo paslaugų pasiūla. Didžioji kaime veikiančių MVĮ dalis (78 proc.) mikro įmonės (įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų). Daugiausia MVĮ veikia šalia didžiausių Lietuvos miestų esančiose kaimo vietovėse, o kaimo vietovėse, kuriose vyrauja žemės ūkio veiklai nepalankios sąlygos, MVĮ vystymosi tendencijos neigiamos (jose 2011 m. tūkstančiui darbingo amžiaus kaimo gyventojų teko iki 9 MVĮ). 4 lentelė. MVĮ skaičius mieste ir kaime Metai 2012 2013 2014 Kaime 9 124 9 961 10 799 Mieste 53 462 55 500 57 144 Viso (mieste ir kaime) 62 586 65 461 67 943 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Potencialą spręsti kaimo gyventojų užimtumo, socialinės įtraukties problemas Lietuvoje turi savanorystė, bendruomeninės iniciatyvos ir partnerystė, kurios aktyviai plėtojamos Lietuvos kaimo vietovėse. 2007 2013 m. įgyvendinant vietos plėtros strategijas, išaugo kaimo bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų gebėjimai projektinėje veikloje, taip pat sukurta bendruomenių materialinė techninė bazė. Šios sąlygos nėra pakankamai išnaudojamos ekonominei ir socialinei veiklai, generuojančiai pajamas, vystyti. Žemės ūkio ir susijusių sektorių situacija Žemės ūkio, maisto gamybos ir miškininkystės sektoriai yra vieni pagrindinių šalies ūkio sričių. Bendrosios pridėtinės vertės (toliau BPV), sukurtos žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, dalis nuo šalies BPV augo nuo 3,7 proc. 2008 m. iki 4 proc. 2012 m. Nors 2009 m. šių sektorių sukuriama BPV bei jos dalis šalies BPV buvo sumažėjusi (žr. lentelę žemiau), bet nuo 2010 m. vėl įgavo 15 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal taikomą Lietuvos miesto ir kaimo vietovių klasifikaciją. 16 Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartis. 17 European Commission, SBA Fact Sheet 2013. Lithuania. <http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figuresanalysis/performance-review/files/countries-sheets/2013/lithuania_en.pdf>. 18 Finansinių priemonių verslui Lietuvoje išankstinio vertinimo ataskaitos projektas, INVEGA, 2014 m. balandis 16

augimo tendencijas ir išliko daugiau kaip 2 kartus didesnė nei vidutiniškai ES-27 šalyse (ES-28 vidurkis 1,7 proc.). Šiuose sektoriuose 2012 m. dirbo 11,9 proc. šalies užimtųjų darbuotojų. Taigi stiprinant žemės ūkio ir miškininkystės gamybinę bazę ir plėtojant infrastruktūrą, didinant produktyvumą, kartu gerėja ir kaimo gyventojų gyvenimo sąlygos 19. 2010 m. Lietuvoje 1000 dirbančiųjų teko 88 dirbantieji žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (ES vidurkis 52). 5 lentelė. Pagrindiniai ekonominiai rodikliai 2006 2013 m. žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto pramonės sektoriuose Rodiklis, matavimo vienetas 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 BPV žemės ūkio, 921,71 997,817 1.061,5 671,36 815,381 1.059,4 1.179,8 1.195,9 miškininkystės ir 4 1 3 9 0 9 žuvininkystės sektoriuje, mln. EUR Užimtųjų skaičius 186,6 159,5 119,8 130,5 121,4 108,7 113,6 108,9 žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, tūkst. asmenų Užimtųjų skaičius 50,9 56 53,2 48,6 45,1 n. d. n. d. n. d. 20 maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje, tūkst. asmenų Materialinės 147,08 143,025 182,90 54,892 55,947 85,407 104,52 142,678 investicijos žemės 7 7 0 ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, mln. EUR Materialinės 151,29 191,974 209,61 91,256 80,022 115,78 153,56 148,678 investicijos maisto 8 7 6 6 produktų, gėrimų ir tabako gamyboje, mln. EUR Šaltinis: sudaryta paslaugų teikėjo Nors žemės ūkio sektoriuje sukuriama BPV yra reikšminga bendroje šalies BPV struktūroje, tačiau jis, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais, pasižymi mažesniu darbo našumu sudaro 57 proc. šalies ūkio vidurkio. Pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai 2013 m. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, siekė tik 5,8 EUR. 6 lentelė. Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje 2007 2013 m. Rodiklis, matavimo vienetas 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 BPV, sukurta per vieną faktiškai dirbtą valandą, EUR Vieno užimtojo sukurta BPV, tūkst. EUR Šaltinis: sudaryta paslaugų teikėjo 3,8 4,7 2,7 3,9 5,1 5,4 5,8 6,4 8,8 5,1 7,4 9,9 10,5 11 19 2014-2020 m. KPP projektas 20 Pastaba: n.d. oficialiose statistikos duomenų bazėse duomenys nepaskelbti. 17

Mažesnį sektoriaus našumą lemia objektyvūs veiksniai technologinių procesų priklausomybė nuo gamtinių veiksnių bei jo vaidmuo teikiant viešąsias prekes ir paslaugas. Vis dėlto, Lietuvos rodiklis reikšmingai atsilieka ir nuo ES vidurkio: 2012 m. pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, Lietuvoje siekė 5,4 euro ir sudarė 60,4 proc. ES-27 vidurkio (9,02 euro). Taigi mažą šio sektoriaus našumą lemia ir papildomos Lietuvos sektoriaus problemos, tokios kaip nepalanki ūkių struktūra, žemas smulkių ir vidutinių ūkių modernizavimo lygis, inovacijų trūkumas, suskaidyti dirbamos žemės plotai, nepakankamas ūkininkų profesinis pasirengimas ir verslumas. ES investicijomis į ūkių modernizavimą buvo siekiama sukurti prielaidas darbo našumui ūkiuose didinti ir žemdirbių pajamoms augti. Kaip rodo 6 lentelės duomenys, šios materialinės investicijos paspartino darbo našumo augimą, kuris per 2007 2013 m. išaugo 1,5 karto. Dėl investicinės paramos, skirtos ūkininkų ūkiams modernizuoti ir 2007 2013 m. laikotarpiu sukurtų finansinių priemonių, palengvinančių ūkininkams skolinimosi sąlygas, išaugo ūkių apsirūpinimas kapitalu. Labiausiai išaugo stambiųjų ūkių apsirūpinimas kapitalu, pirmiausia modernia žemės ūkio technika. Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) tyrimo duomenimis, 2011 m. ūkių, valdančių daugiau kaip 100 ha, apsirūpinimas kapitalu buvo 3 kartus didesnis, palyginti su vidutiniu šalies rodikliu. Daugumos stambiųjų ūkių techninis potencialas ir ūkio infrastruktūra yra modernizuota, gamybos apimtys užtikrina masto ekonomiją, didelį darbo našumą ir ūkininkų pajamas, taip pat eksporto galimybes, o ūkių ekonomika atitinka rizikos valdymo principus. Tuo tarpu dėl prastesnio apsirūpinimo kapitalu pridėtinė vertė, sukuriama smulkiuosiuose ir vidutiniuose ūkiuose, išlieka maža. Esamos šių ūkių finansinės galimybės modernizuoti ūkius arba investuoti į perdirbamos žemės ūkio produkcijos pridėtinės vertės didinimą yra nepakankamos. Kartu su darbo našumo pokyčiais žemės ūkio sektoriuje pastebimi dar keli struktūriniai pokyčiai. Visų pirma, ryškėja poliarizacija pagal ūkio dydį. Sparčiai mažėja vidutinių ūkių dalis ir jų valdomas žemės plotas, auga stambiųjų ūkių dalis ir jų valdomas žemės plotas. 2007 2010 m. vidutinis ūkio dydis padidėjo 19 proc., o bendras ūkių skaičius sumažėjo 13 proc. Sumažėjo ūkių, valdančių iki 30 ha žemės ūkio naudmenų, skaičius, ir padidėjo valdančių, 30 50 ha bei daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų. Mažėjant smulkių ūkių skaičiui, kartu mažėja ir gyvulių skaičius. Per 2007 2010 metų laikotarpį sąlyginis gyvulių skaičius sumažėjo beveik 13 proc. Nors Lietuvos specifika itin palanki plėtoti gyvulininkystę, tačiau dėl reikalingų didelių darbo išteklių, nepertraukiamo darbo proceso, mažesnių pajamų suinteresuotumas plėtoti gyvulininkystę mažėja. Taip pat mažėja apsirūpinimo šalyje užaugintomis daržovėmis rodiklis. Maisto produktų ir gėrimų pramonė yra viena didžiausių Lietuvos išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės šakų maisto produktų ir gėrimų pramonės parduotos produkcijos dalis sudaro 18 proc. BPV, sukurtos maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje, dalis nuo 2009 m. augo ir 2012 m. sudarė 4,8 proc. bei 2,3 karto buvo didesnė nei ES-27 vidurkis. Nors per pastaruosius dešimtmečius šios pramonės įmonės daug investavo, tačiau BPV, tenkanti vienam užimtajam maisto produktų ir gėrimų pramonėje, vis dar yra kelis kartus mažesnė negu ES vidurkis 21. Eurostato duomenimis, pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai išdirbtai valandai 2011 m. maisto produktų ir gėrimų pramonėje, Lietuvoje siekė 14,8 EUR (ES-27 vidurkis 28,4 Eur) ir yra 48 proc. mažesnė nei ES-27 vidurkis. Siekiant padidinti šio sektoriaus našumą ir išlaikyti konkurencingumą, 2014 2020 m. KPP įvardijamas poreikis sparčiau didinti maisto pramonės įmonių darbo našumą, diegti inovacijas ir naujas technologijas, gerinti produktų kokybę, pridėtinę vertę ir rinkodarą. Miškų ūkių struktūra taip pat nėra palanki efektyviai miškininkystės veiklai. Šalies privačių miškų ūkyje vyrauja smulkios valdos vidutinis valdos dydis 3,3 ha. Tokias valdas sudėtinga prižiūrėti, miško savininkai menkai motyvuoti vykdyti medienos ruošos darbus ir tiekti medieną rinkai ir investuoti į šias veiklas. Pažymėtina, kad Lietuvoje neišnaudojamas biomasės, ypač atliekinės, biokuro gamybai potencialas, ypač mažai plėtojama biodujų gamyba. Tai neigiamos įtakos turi žemės ūkio subjektų pajamoms bei aplinkos apsaugai. 21 Tyrimas ES paramos įtaka žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, UAB Ekonominės konsultacijos ir tyrimai, 2013 m. 18