1 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-1228 VALSTYBINIS ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ, ĮVYKUS ORLAIVIO AR LAIVO AVARIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSAKOMYBĖS ZONOJE, PLANAS I DALIS BENDROJI DALIS 1. Įvadas 1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau Plane vadinama Čikagos konvencija ) 12 priedo 1 skyriuje ir 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos (toliau Plane vadinama SAR konvencija ) 1 skyriuje pažymima, kad kiekviena susitariančioji valstybė įsipareigoja imtis, jos nuomone, reikalingų priemonių padėti jos teritorijoje nelaimės ištiktiems orlaiviams ir, kontroliuojant jos valdžios institucijoms, leisti orlaivių savininkams arba šiuos orlaivius įregistravusios valstybės institucijoms suteikti tokias pagalbos priemones, kurių reikalauja aplinkybės. Kiekviena susitariančioji valstybė, stengdamasi padėti nelaimės ištiktam žmogui, organizuoja dingusio orlaivio ar laivo paiešką, bendradarbiauja įgyvendindama suderintas priemones, kurios rekomenduojamos pagal Čikagos ir SAR konvencijas. 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje V skyriaus 7 taisyklė nustato, jog Kiekviena susitarianti Vyriausybė įsipareigoja imtis visų būtinų priemonių organizuojant ryšį nelaimės atveju žmonių išgelbėjimui, patyrusių nelaimę jūroje ir koordinuoti veiksmus žmonių gelbėjimo paieškos zonoje, netoli jos krantų bei Kiekviena susitarianti Vyriausybė įsipareigoja teikti informaciją apie savo gelbėjimo tarnybos turimas priemones, pakeitimų projektus, jeigu tokie numatomi. 1992 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublika pripažino 1944 metų Čikagos konvenciją, o 1992 m. vasario 7 d. tapo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) nare, todėl visi reikalavimai dėl saugių skrydžių atitinka Lietuvos Respublikos saugumo ir saugą užtikrinančių tarnybų nuostatas. 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos naująjį tekstą pasirašė ir 1997 m. vasario 25 d. ratifikavo Lietuvos Respublika (Žin., 1997, Nr. 21-499). 1995 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublika tapo Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) nare. Vadovaujantis šiais tarptautiniais dokumentais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra parengtas Valstybinis žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, planas (toliau Planas), kuriame išdėstyti žmonių paieškos ir gelbėjimo organizavimo Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje pagrindiniai principai, institucijų uždaviniai, kompetencija, atsakomybės ribos bei vykdomos paieškos ir gelbėjimo priemonės. Paieškos ir gelbėjimo darbai yra vykdomi neatsižvelgiant į orlaivio ar laivo nacionalinę priklausomybę bei nelaimę patyrusių asmenų pilietybę. Planas vienodai taikomas tiek civiliniams, tiek kariniams orlaiviams ir laivams avarijos atveju, kai juose esantiems žmonėms gresia pavojus. Avarinius naftos arba naftos produktų išsiliejimo atvejus Baltijos jūroje reglamentuoja Nacionalinis taršos incidentų jūroje likvidavimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 142/3-125 (Žin., 2002, Nr. 44-1684). 1.1. Dažniausiai Plane ir SAR operacijos metu vartojamos santrumpos Tarptautinės santrumpos A Paieškos zona (Search area)
2 A / C Lėktuvas / sraigtasparnis (Aircraft) ACO Aviacijos koordinatorius (Aircraft coordinator) AFTN Aviacinis fiksuotas telekomunikacinis tinklas (Aeronautical fixed telecommunications network) AMVER Automatizuota savitarpio pagalbos laivo gelbėjimo sistema (Automated Mutual-assistance Vessel Rescue) ARCC Užsienio valstybės Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras (Aeronautical Rescue Coordination Centre) ARCC Vilnius Lietuvos Respublikos aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras ATC Skrydžių valdymas (Air traffic control) ATS Oro eismo paslaugos (Air traffic services) CES Kranto radijo stotis palydovinėje ryšio sistemoje (Coast earth station) CIRM Tarptautinis medicinos pagalbos radijo centras (Centro Internazionale Radio-Mediko) COSPAS-SARSAT Avarinių signalų perdavimo palydovinė sistema(space System for Search of Vessels in Distress Search and Rescue Satellite- Aided Tracking) CRS Kranto radijo stotis (Coast radio station) C / S Šaukinys (Call sign) CSS Antvandeninės paieškos vadas (Coordinator surface search) CTA Skrydžių valdymo rajonas (Control area) CTR Aerodromo skrydžių valdymo zona (Control zone) DF Krypties nustatymas (Direction finding) DMB Paieškos pradžios plūduras (Datum marker buoy) DR Apskaičiuota laivo vieta (Dead reckoning) DSC Skaitmeninė radijo ryšio sistema (Digital selective calling) ELBA Orlaivio avarinis radijo švyturys (Emergency location beacon aircraft) ELT Aviacinis avarinis radijo švyturys (Emergency lokator transmitter) EPIRB Jūrinis avarinis radijo plūduras (Emergency position indicating radio beacon) ETA Apskaičiuotas atvykimo laikas (Estimated time of arrival) ETD Apskaičiuotas išvykimo laikas (Estimated time of departure) FIR Skrydžių informacijos regionas (Flight information region) FL Skrydžio lygis (Flight level) F/V Žvejybinis laivas (Fishing vessel) GES Stacionari palydovinio ryšio radijo stotis (Ground earth station) GHz Gigahercai (Gigagertz) GMDSS Globalinė jūrinė nelaimingų atvejų saugos sistema (Global maritime distress and safety system) GPS Palydovinė koordinačių nustatymo sistema (Global positioning system) gt Bendras tonažas (Gross tons) HF Trumposios bangos (High frequency) ICAO Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (International Civil Aviation Organization) IFR Skrydžio taisyklės remiantis įrengimų parodymais (taip pat
3 IMC IMO INMARSAT IAMSAR INTERCO ITU khz LES LKP LUT LW m MAREC MCC MEDEVAC MEDICO MERSAR MF MHz MMSI MRCC MRCC MSI MSL M/V NBDP NM NS OSC PIW POB PS R RANP RB skrydžių vykdymas pagal prietaisus, Instrument Flight Rule) Oro sąlygos remiantis parodymais (Instrument Meteorological Conditions) Tarptautinė jūrų organizacija (International Maritime Organization) Tarptautinė jūrų palydovinio ryšio organizacija (International Mobile Satellite Organization) Tarptautinės aeronautinės ir jūrinės paieškos ir gelbėjimo vadovas (International Aeronautical and Maritime search and rescue) Tarptautinis signalų sąvadas (International Code of Signals) Tarptautinė elektrinio ryšio sąjunga (International Telecommunication Union) Kilohercai (Kilohertz) Antžeminė žemės stotis (Land earth station) Paskutinės žinomos koordinatės (Last known position) COSPAS-SARSAT duomenų apdorojimo stotis (Local User Terminal) Dreifavimas (Leeway) Metras (Metres) Jūrinis paieškos ir gelbėjimo atpažinimo kodas (maritime search and rescue recognition code) Tarptautinis koordinacinis-apskaitos centras COSPAS-SARSAT sistemoje (Mission control centre) Medicininė evakuacija (Medical evacuation) Medicininė konsultacija (radijas) (Medical advice usually by radio) Paieškos ir gelbėjimo vadovas, skirtas prekybiniams laivams (Merchant ships search and rescue manual) Vidutinės bangos (Medium frequency) Megahercai (Megahertz) Mobilusis jūrų laivo atpažinimo kodas (Maritime mobile service identify) Užsienio valstybės Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (Maritime Rescue Coordination Centre) Klaipėda Lietuvos Respublikos jūrų gelbėjimo koordinacinis centras Saugumo jūroje informacija (Maritime safety information) Vidutinis jūros lygis (Medium sea level) Prekybinis laivas (Merchant vessel) Siaurajuostis spausdinimas (Narrow band direct printing) Jūrmylė (Nautical mile), 1NM = 1,852 km Karo laivas (Naval sheep) Vietinis koordinatorius (On scene coordinator) Žmogus vandenyje (Person in water) Žmonių skaičius laive (Persons on board) Paieška paraleliniais halsais (Parallel sweep search) Paieškos spindulys (Search radius) Regioninis oro navigacijos planas (Regional air navigation plan) Gelbėjimo valtis arba kateris (Rescue boat)
4 RCC RSC RV SAR Gelbėjimo koordinacinis centras (Rescue coordination center) Pagalbinis gelbėjimo centras (Rescue sub center) Gelbėjimo laivas (Rescue vessel) Žmonių paieškos ir gelbėjimo operacija, reglamentuojama SAR ir Čikagos konvencijų atitinkamais priedais, įvykus orlaivio ar laivo avarijai (search and rescue). Pastaba: toliau visur Plano tekste yra nurodoma santrumpa (SAR), siekiant išskirti SAR operacijos metu vykdomus paieškos ir gelbėjimo darbus iš kitų paieškos ar gelbėjimo darbų, nepriskiriamų prie SAR operacijos, jos fazių, stadijų ar dalių. SART Paieškos ir gelbėjimo radijo švyturys (Search and Rescue transponder) SC Paieškos darbų koordinatorius (Search and Rescue coordinator) SES Laivo radijo stotis ryšiui su krantu (Ship earth station) SITREP Pranešimas apie avariją, taip pat apie paieškos ir gelbėjimo darbų eigą (Situation report) SMC Paieškos ir gelbėjimo veiksmų koordinatorius (Search and Rescue mission coordinator) SOLAS Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (International Convention for the Safety of Life at Sea) SRR Paieškos ir gelbėjimo rajonas (Search and Rescue region) SRU Paieškos ir gelbėjimo grupė / vienetas (Search and Rescue unit) SS Platėjančio kvadrato paieškos ir gelbėjimo schema (Expanding square search) SU Paieškos grupė / vienetas (Search unit) S/V Burinis laivas (Sailing vessel) T Paieškos laikas (Search time available) TMA Aerodromo skrydžių valdymo zona (Terminal control area) UHF Ultra trumposios bangos(ultra high frequency) UTA Viršutinis skrydžių valdymo rajonas (Upper control area) UTC/Z Suderintas pasaulinis laikas arba Zulu (Coordinated universal time) VFR Vizualiųjų skrydžių taisyklės (Visual flight rules) VHF Labai aukšto dažnio bangos (Very high frequency) VMC Matomos meteorologinės sąlygos (taip pat skrydžių vykdymas vizualiai, Visual meteorological conditions) VS Paieška sektoriuose (Sector search) Lietuviškos santrumpos AK Aviakompanijos AGKC VĮ Oro navigacija Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras AGT Ūkio subjekto (Vilniaus oro uosto, Kauno oro uosto, Palangos oro uosto, Šiaulių oro uosto ir KVJU) avarinė gelbėjimo tarnyba, komanda, pajėgos AVA CSD BPC CAA CS CSD Apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentai Bendras pagalbos centras prie VRM Civilinės aviacijos administracija Civilinė sauga Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos
5 CSĮ Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas CGRP Centrinis gaisrinio ryšio punktas CSOV Civilinės saugos operacijos vadovas ESVC Ekstremalių situacijų valdymo centras GDV Gelbėjimo darbų vadovas GMP Greitoji medicinos pagalba JAAA Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra JGKC Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras JPGAR Jūrų paieškos ir gelbėjimo atsakomybės rajonas KAM Krašto apsaugos ministerija KASP Krašto apsaugos savanorių pajėgos KATT Krašto apsaugos telekomunikacinis tinklas KJP Karinės jūrų pajėgos KKK Klasco Klaipėdos jūros krovinių kompanija Klasco KOP Karinės oro pajėgos KOP SK KOP sąveikos su aviacija karininkas KPK Krizių prevencijos komitetas KVK Krizių valdymo komitetas KRAAD Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas KTT Kilimo ir tūpimo takas KVJU Klaipėdos valstybinis jūrų uostas LHMT Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba LRŽPGKC Lietuvos Respublikos paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras LSLA Lietuvos saugios laivybos administracija MK Magnetinis kursas OB Operatyvinis budėtojas PAPGK Pirmoji antžeminė paieškos ir gelbėjimo (SAR) komanda, atvykusi į orlaivio avarijos vietą PGCST Paieškos ir gelbėjimo civilinės saugos tarnyba RSVC Regiono skrydžių valdymo centras R/T Radijo telefonas PAGD Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM PGT Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinys SAM Sveikatos apsaugos ministerija SADM Socialinės apsaugos ir darbo ministerija SIT 112 BPC prie VRM skubaus iškvietimo telefonas 112 SM Susisiekimo ministerija SM OAITV Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovas SVC Skrydžių valdymo centras UAB Uždaroji akcinė bendrovė VJV Veiksmų jūroje vadovas VPT Vietinis priėmimo terminalas VRM Vidaus reikalų ministerija VRSVC Vilniaus regiono skrydžių valdymo centras VSAT Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM
6 VšĮ Viešoji įstaiga 1.2. Dažniausiai Plane ir SAR operacijos metu vartojamos sąvokos Plane esančių žodžių turi ir turėtų reikšmė, remiantis 1979 m. Jūros paieškos ir gelbėjimo konvencijos (Žin., 2001, Nr. 4-94) tekstu, aiškinama taip: žodis turi rodo nuostatą, kurią visos konvencijos šalys privalo vienodai taikyti, kad būtų apsaugota žmonių gyvybė jūroje; žodis turėtų rodo nuostatą, kurią visoms konvencijos šalims rekomenduojama vienodai taikyti, kad būtų apsaugota žmonių gyvybė jūroje. Toliau pateikiamos dažniausiai SAR operacijos metu ir Plane vartojamų sąvokų reikšmės: Aliarmo stadija situacija, kai nuogąstaujama dėl asmens ar laivo saugumo. Avarinė informacija informacija apie avariją arba nelaimę. Avarija apibendrinta sąvoka, taikoma orlaiviui ar laivui patekus į kritinę situaciją, keliančią pavojų žmonėms arba kai susidaro ekstremali situacija (aprašyta Plano 3 punkte), reikalaujanti vykdyti SAR operaciją, paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus arba kurią nors jų fazę, stadiją ar dalį. įvykis, susijęs su orlaivio panaudojimu ir įvykęs per laikotarpį nuo ketinančio juo skristi asmens įlipimo į tą orlaivį iki jo išlipimo iš orlaivio, kai: asmuo mirtinai ir sunkiai sužeidžiamas dėl buvimo orlaivyje, tiesioginio sąlyčio su kuria nors orlaivio dalimi, įskaitant nuo orlaivio atitrūkusias dalis, reaktyvinio variklio išmetamųjų dujų srovės tiesioginio poveikio, išskyrus atvejus, kai asmuo susižeidžia pats, jį sužeidžia kiti asmenys, arba jis miršta natūralia mirtimi, arba sužeidžiami nelegaliai skrendantys keleiviai, kurie slepiasi orlaivio vietose, kuriomis paprastai nesinaudoja keleiviai ir įgulos nariai; orlaivis sulaužomas ar pažeidžiama jo konstrukcija ir dėl to susilpnėja konstrukcijos tvirtumas, pablogėja jo techninės skrydžio charakteristikos ir reikalingas didelis remontas arba pažeisto elemento pakeitimas, išskyrus variklio gedimus, kai sugadintas jis pats, jo dangčiai ar agregatai, arba sugadinti tik oro sraigtai, sparnų galai, antenos, ratų pneumatika, stabdymo įtaisai, gaubtai, arba nežymiai įlenkiama ar praduriama orlaivio danga; orlaivis dingsta be žinios arba patenka į tokią vietą, kur priėjimas prie jo visiškai neįmanomas. Pavojaus stadija jūriniuose incidentuose situacija, kai nuogąstaujama dėl laivo ir jame esančių žmonių saugumo. Ši stadija skelbiama, kai: pastangos nustatyti ryšį su laivu arba plaukiojimo priemone ir gauti žinių iš kitų šaltinių po neapibrėžtumo stadijos baigėsi nesėkme; gauti duomenys, kad sutrikęs laivo arba plaukiojimo priemonės eksploatavimas, bet dėl šio sutrikimo dar negresia nelaimė. Nelaimės stadija situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, jog asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis ir neišvengiamas pavojus ir reikalinga neatidėliotina pagalba. Nelaimės stadija jūriniuose incidentuose situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, kad asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis tiesioginis pavojus ir reikalinga neatidėliotina pagalba. Nelaimės stadija skelbiama tada, kai: gautos patikimos žinios, kad laivui, plaukiojimo priemonei arba orlaiviui bei žmonėms gresia didelis ir neišvengiamas pavojus ir jiems reikalinga neatidėliotina pagalba; tolesni mėginimai nustatyti ryšį su laivu, plaukiojimo priemone arba orlaiviu yra nesėkmingi, be to, nėra atsakymo į paklausimus po pavojaus stadijos paskelbimo; gauti duomenys rodo, kad laivo, plaukiojimo priemonės arba orlaivio eksploatavimas yra taip sutrikęs, kad galima nelaimės situacija. Nežinios stadija situacija, kai abejojama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo. Įspėjimo postas kiekvienas postas, veikiantis kaip tarpininkas tarp asmens, pranešančio apie pavojų, ir Gelbėjimo koordinacinio centro RCC arba gelbėjimo padalinio.
7 Gelbėjimo koordinacinis centras institucija, atsakinga už veiksmingą paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbo organizavimą bei operacijų koordinavimą paieškos ir gelbėjimo rajone. Gelbėjimo padalinys RCC pavaldus padalinys, papildantis jo funkcijas ir įsteigtas SAR operacijoms vykdyti pagal konkrečius atsakingų institucijų reikalavimus. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbai atliekamų darbų ir veiksmų visuma SAR operacijos metu. Paieška (SAR) SAR operacija, kurią paprastai koordinuoja RCC ar gelbėjimo padalinys nelaimės ištiktų žmonių, orlaivio ar laivo buvimo vietai nustatyti, naudodamasis turimais darbuotojais ir priemonėmis. Gelbėjimas (SAR) SAR operacija nelaimės ištiktiems žmonėms išgelbėti, suteikti jiems pirminę medicinos bei kitą pagalbą ir nugabenti į saugią vietą. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonės visi mobilieji ištekliai, įskaitant specialiąsias paieškos ir gelbėjimo (SAR) grupes, naudojami paieškos ir gelbėjimo SAR operacijoms atlikti. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) rajonas RCC priskirta nustatyta teritorija, kurioje užtikrinami paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbai. Pavojaus stadija bendra sąvoka, reiškianti (priklausomai nuo aplinkybių) nežinios, aliarmo arba nelaimės stadijas. Vietinis koordinatorius OSC, pareigūnas, paskirtas paieškos ir gelbėjimo (SAR) veiksmams ir darbams nustatytoje teritorijoje koordinuoti SAR operacijos metu. 1.3. Plano paskirtis Plano paskirtis nustatyti valstybinį žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijos organizavimą, įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos teritorijoje, orlaivio ar laivo avarijai Baltijos jūros paieškos ir gelbėjimo atsakomybės rajone, kuris sutampa su Vilniaus skrydžių informacijos rajonu Vilniaus FIR (toliau Plane vadinama Lietuvos Respublikos atsakomybės zona); nustatyti pagrindinius reagavimo į paieškos ir gelbėjimo (SAR) operaciją principus pagal SAR ir Čikagos konvencijų bei Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; apibrėžti vykdančiųjų, vadovaujančiųjų ir remiančiųjų institucijų funkcijas, užduotis ir atsakomybę; pateikti avarijos kriterijus, lemiančius reagavimo lygį bei būtino aktyvuoti ESVC lygmenį, iki kurio aktyvuotųsi visi žemesnieji ESVC jiems priskirtų funkcijų ir užduočių vykdymui ekstremalios situacijos valdymo grandinėje; nustatyti procedūrą civilinės saugos operacinio vadovavimo perdavimui perėmimui į aukštesnį vadovavimo lygmenį, išsivysčius ekstremaliai situacijai ir viršijus pirminius avarijos kriterijus; pateikti duomenis apie pajėgas, kitą esminę ir naudingą informaciją ir pan. Informacija, skirta tik tarnybiniam naudojimui, pateikta šio plano V dalyje Prieduose. Planu privalo vadovautis: Vadovai, susiję su orlaivių skrydžių ir jūros laivų laivybos organizavimu, vykdymu, valdymu, paslaugų teikimu, taip pat paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų organizavimu bei koordinavimu avarijos atveju. Visų lygių ESVC, kurie padeda vadovams organizuoti ir vykdyti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus įvykus orlaivio ar jūros laivo kritinei situacijai, keliančią pavojų žmonėms, įvykus avarijai ar susidarius ekstremaliai situacijai. Visų lygių valstybės institucijų vadovai ir nelaimių valdymo pareigūnai. Vilniaus oro uostas, Kauno oro uostas, Palangos oro uostas, Šiaulių oro uostas ir KVJU (toliau Plane ūkio subjektai). Įstaigų, įmonių ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų ESVC, dalyvaujantys SAR operacijoje. 1.4. Plano pagrindas
8 Planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės dokumentais, kitais tarptautinės teisės šaltiniais, pasinaudota šalies ir kitų valstybių patirtimi bei įvykusių orlaivių ir laivų avarijų ir katastrofų analize bei išvadomis. 1.4.1. Teisinis Lietuvos Respublikos teisės dokumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014); Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Žin., 1997, Nr. 2-16); Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230); Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015); Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 91-2832); Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 94-2918); Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 75-2264); Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 53-1245); Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2731); Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 123-5518); Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 49-1326); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 122 Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos (Žin., 1996, Nr. 9-227); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 937 Dėl užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo (Žin., 1996, Nr. 76-1831); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1346 Dėl Nacionalinės civilinės aviacinės saugumo komisijos sudarymo (Žin., 2001, Nr. 96-3392); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 38 Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 1997, Nr. 8-148); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 39 Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūros patvirtinimo (Žin., 1997, Nr. 8-149); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 122 Dėl Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 12-301); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 417 Dėl Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklių patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 33-1107); Krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. V-586 Dėl Informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 58-2603). Tarptautiniai teisės dokumentai: 1944 m. Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija ir jos 12 priedas Paieška ir gelbėjimas ; 1979 m. Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija (Žin., 2001, Nr. 4-94, toliau Plane vadinama SAR konvencija ); 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje; 1997 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje; 1999 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje (neįsigaliojusi); 1988 m. balandžio 18 d. TSRS Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl kontinentinio šelfo (galioja de facto); 1988 m. balandžio 18 d. TSRS Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl tarybinės ekonominės zonos ir Švedijos žvejybos zonos atribojimo Baltijos jūroje (galioja de facto);
9 2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityse (Žin., 2000, Nr. 108-3435). Kiti tarptautinės teisės šaltiniai: 1998 m. Tarptautinės jūrų ir aeronautikos paieškos bei gelbėjimo vadovas; 1960 m. Tarptautinės žmogaus gyvybės apsaugos jūroje konvencija. 1958 m. Atviros jūros konvencija. 1.4.2. Empirinis-analitinis Rengiant Planą buvo atsižvelgta į šalies ir užsienio valstybių patirtį SAR operacijų metu: įvertinta pratybų, treniruočių ir seminarų, rengtų Lietuvoje ir už jos ribų, patirtis, atsižvelgta į avarijų ir katastrofų (tanklaivio PrincessPia užplaukimas ant seklumos, jūreivių įgulos nukėlimo operacija nuo danų žemsiurbės Madelainė, sraigtasparnių katastrofos Platelių ežere ir SAR sraigtasparnio Baltijos jūroje Lietuvoje, Liberijos tanklaivio Prestige katastrofa prie Ispanijos krantų, Rusijos ir Italijos orlaivių katastrofa virš Šveicarijos, JAV erdvėlaivių Čelendžer ir Kolumbija katastrofos ir t. t.) likvidavimo darbų analizę ir išvadas. 2. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų organizavimas 2.1. Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistema Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistema turi užtikrinti žmonių, kurie yra patekusiame į pavojų arba patyrusiame avariją orlaivyje ar laive, paiešką ir gelbėjimą (SAR) Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, į kurią įeina sausumos teritorija, vidaus ir teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų bei už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esantys rajonai, priskirtuose paieškos ir gelbėjimo (SAR) institucijų atsakomybei pagal tarptautinius susitarimus. Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistemos struktūra (1 priedas) integruota į civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą ir SAR operacijų vykdymo metu valstybiniame lygyje susideda iš ekstremalių situacijų valdymo institucijų, koordinacinių centrų, atsakingų institucijų operatyviųjų, gelbėjimo, civilinės saugos tarnybų ir esamų valstybinės reikšmės pajėgų, patelkiamų nelaimės vietoje. Įvykus orlaivio avarijai Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje arba laivo ar orlaivio avarijai Baltijos jūros atsakomybės zonoje KOP, VSAT SAR sraigtasparniai ir orlaiviai bei VSAT, KJP, AM, KVJU ir privačių kompanijų laivai, o Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir vidaus vandenyse PGT, apskričių ir savivaldybių CS pajėgos ir technika dalyvauja SAR operacijoje vadovaudamiesi Planu. Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistemos struktūra pateikta 1 priede. Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistema turi: - užtikrinti žmogaus gyvybės išsaugojimą orlaivio ar laivo avarijos metu susidarius ekstremaliai situacijai, operatyviai, efektyviai ir ekonomiškai panaudojant šalies pajėgas, priemones ir resursus; - nustatyti paieškos ir gelbėjimo (SAR) veiksmų nuoseklumą tenkinant tarptautinius įsipareigojimus ir šalies poreikius bei bazinius ekstremalios situacijos valdymo principus; - užtikrinti SAR, Čikagos, SOLAS ir Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijose bei CSĮ ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų principų ir gelbėjimo procedūrų laikymąsi bei garantuoti savo įsipareigojimų tarptautiniuose susitarimuose vykdymą; - užtikrinti visapusišką sąveikaujančių institucijų bendradarbiavimą SAR operacijos metu, veiksmų koordinavimą, efektyvų resursų patelkimą, tarpusavio pagalbą ir pastangas; - integruoti į visumą turimus šalies resursus, numatytus panaudoti SAR operacijos metu. 2.2. Lietuvos Respublikos atsakomybės zona
10 Lietuvos Respublikos atsakomybės zona tai Lietuvos Respublikos sausumos teritorija, vidaus vandenys, Lietuvos JPGAR (16 priedas) Baltijos jūroje ir Kuršių marios (sutampa su Vilniaus skrydžių informacijos rajonu Vilniaus FIR), oro erdvė (3 ir 5 priedai) virš valstybės sausumos teritorijos, vidaus vandenų, Lietuvos JPGAR Baltijos jūroje ir Kuršių marių. 2.2.1. Oro erdvė Lietuvos Respublikos oro erdvė Plane (3 ir 5 priedai) suprantama kaip erdvė, kuri yra virš valstybės sausumos teritorijos, vidaus vandenų, Lietuvos JPGAR Baltijos jūroje ir Kuršių marių ir kurioje skraido civiliniai ir kariniai orlaiviai. Lietuvos Respublikos oro erdvės perimetro ribos nustatytos pagal Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną, kurios apibrėžtos atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis (de jure ir/ar de fakto). Lietuvos Respublikos oro erdvės viršutinę ribą lemia aukščiausiai praskrendančių civilinių ir karinių orlaivių aukštis (5 priedas). Lietuvos Respublikos oro erdvę sudaro šie elementai: oro keliai virš sausumos ir jūros, civilinių aerodromų oro erdvės, karinių aerodromų oro erdvės, pasienio zona, draudžiamos zonos, ribojimų zonos ir pavojingos zonos. Lietuvos Respublikos oro erdvė siekia iki 15000 metrų aukščio. Oro erdvė suskirstyta į keletą klasių, kur skraidoma laikantis oro erdvės naudojimo taisyklių ir keliamų specialių reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimais Nr. 38 Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 1997, Nr. 8-148) ir Nr. 39 Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūros patvirtinimo (Žin., 1997, Nr. 8-149) patvirtintos Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklės ir oro erdvės struktūra. Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų erdvė skirstoma į kelias klases, kurioms nustatomi atitinkami reikalavimai ir nurodytos Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų teikimo sąlygos: - G nuo žemės paviršiaus iki nurodyto aukščio ir stratosferoje; - C nuo 2900 m aukščio iki 6000 m; - A nuo 6000 m iki 15000 m. Orlaiviams, skraidantiems šiuose oro sluoksniuose, yra keliami tam tikri reikalavimai dėl skraidymo tvarkos ir ryšio. Jiems nurodytas Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų teikimas. Oro erdvės G klasėje skraidoma be ryšio arba ryšys nebūtinas, o C ir D klasėse visi skrydžiai valdomi, teikiamos paslaugos ir būtinas abipusis radijo ryšys. Laikantis Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimosi taisyklių, skrydžiai A oro erdvės klasėje, t. y. nuo 6000 m iki 15000 m virš Lietuvos Respublikos teritorijos, vykdomi tik turint abipusį radijo ryšį su Vilniaus regioniniu skrydžių valdymo centru. Žemutinėje oro erdvėje, skirtoje lengvo tipo sportiniams, privatiems ir juridinių asmenų naudojamiems orlaiviams ir siekianti nuo žemės iki nurodyto aukščio G klasė, galima skraidyti be ryšio ir tik tada, kai orlaivis neįskrenda į oro uostų, aerodromų ir sportinės aviacijos klubų kontroliuojamas zonas (4 ir 7 priedai). 2.2.2. Sausumos teritorija Lietuvos Respublikos atsakomybės zonos sausumos teritorijos (su vidaus vandenimis) ribos yra nustatytos pagal Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuri apibrėžta atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis (de jure ir/ar de fakto). Lietuvos oro erdve eina skrydžių trasos (3 priedas), kuriose vyksta intensyvus orlaivių skraidymas apie 70000 skrydžių šalies oro erdvėje per metus. Skrydžių trasos kerta Lietuvos Respubliką visomis kryptimis ir praeina virš visų apskričių ir absoliučios daugumos savivaldybių. 2.2.3. Baltijos jūra ir Kuršių marios Lietuvos Respublikos atsakomybės zoną Baltijos jūroje nustato Lietuvos JPGAR (16 priedas), kuri ribojasi su kaimyninių valstybių JPGAR: Latvijos, Švedijos ir Rusijos (Kaliningrado).
11 Per Lietuvos JPGAR eina skrydžių trasos (3 priedas), taip pat vyksta intensyvus laivų judėjimas. Vien tik į Klaipėdos jūrų uostą per metus įplaukia ir išplaukia daugiau kaip 7000 laivų. Lietuvos Respublikos JPGAR Baltijos jūroje sutampa su Vilniaus FIR (3 priedas), todėl Kuršių marios taip pat įeina į Lietuvos JPGAR (3 ir 16 priedai). 2.3. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas Vilniaus FIR ribos virš sausumos ir jūros (kur vykdomos SAR operacijos) pažymėtos taškais (3 ir 16 priedai). RU CAV, TIRIN, ADAXA (šiaurinis su Švedija taškas 56 0 20' 43 N ir 018 0 30' 23 E), NINTA (pietinis su Švedija taškas 56 0 05' 43 N ir 018 0 01' 07 E), TIGNU ir RUSNĖ (su nurodytomis juose koordinatėmis. Atsižvelgiant į tai, kurioje vietoje įvyksta orlaivio ar laivo avarija ir kyla pavojus žmonių gyvybei jūroje ar Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kai AGKC ARCC Vilnius arba JGKC MRCC Klaipėda prašo kitų ARCC ar MRCC pagalbos, leidimus atvykti, taip pat išvykti į nelaimės vietą jūroje ar kitos valstybės teritoriją orlaiviams, laivams ir gelbėjimo pajėgoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 937 Dėl Užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo (Žin., 1996, Nr. 76-1831), leidimus išduoda: - AGKC ARCC Vilnius išskrendantiems ar įskrendantiems SAR orlaiviams, - JGKC MRCC Klaipėda išplaukiantiems ar įplaukiantiems SAR laivams, - CSD (6 priedas) gelbėjimo pajėgoms, atvykstančioms sausumos keliu. AGKC ARCC Vilnius, JGKC MRCC Klaipėda ar CSD informuoja VSAT, Muitinės departamentą, SM ir kitas suinteresuotas šalies ir kaimyninių valstybių institucijas apie išduotus leidimus. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapus pilnateise jos nare bei prisijungus prie Šengeno sutarties, gelbėtojų grupėms iš Europos Sąjungos valstybių narių vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su kita Europos Sąjungos valstybe, nereikės informuoti VSAT ir Muitinės departamento. Kitais atvejais leidimai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kontrolę vykdo VSAT ir Muitinės departamento pareigūnai. 2.4. Valstybinės paieškos ir gelbėjimo sistemos (SAR) struktūra (1 priedas) 2.4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Krizių valdymo komitetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija Atsižvelgdama į SAR ir Čikagos konvencijų bei CSĮ nuostatas bei įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina, kad atsakingose institucijose veiktų tarnybos, atsakingos už jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo darbus, teikiant pagalbą Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje sausumoje, ore ar jūroje nelaimės ištiktiems žmonėms. Dėl orlaivio ar laivo avarijos susidarius krašto ekstremaliai situacijai, valstybiniu lygiu SAR operacijai vadovautų Ministras Pirmininkas, aktyvavęs Krizių valdymo komitetą arba skyręs (pagal CSĮ 19 str. 6 ir 7 p.) CSOV. CSOV organizuoti ir vadovauti darbams ekstremalios situacijos metu padėtų ESK ir valstybinis ESVC. Prireikus padėti ESK gali būti patelktas KPK. 2.4.2. Valstybinis ESVC Valstybinis ESVC gali būti aktyvuotas, kai ESK teikimu Ministras Pirmininkas skiria (pagal CSĮ 19 str. 6 ir 7 p.) susisiekimo ministrą CSOV vadovauti SAR operacijai valstybiniu lygiu arba kai SM ESVC vadovas ar apskrities (kurioje įvyko nelaimė) ESVC vadovas paprašo pagalbos. 2.4.3. Civilinės saugos departamentas
12 CSD, gavęs informaciją apie orlaivio ar laivo avariją, aktyvuoja CSD Operatyvinę grupę ir imasi reikiamų priemonių, kad prireikus ir aktyvavus valstybinį ESVC ir/ar LRŽPGKC, būtų užtikrintas jų funkcijų vykdymas. CSD taip pat nedelsdamas parengia organizacines, ryšių ir kitas technines priemones, kad aktyvavus ESK, KPK, CSOV ir prireikus KVK, būtų užtikrintas šių institucijų darbas. Adresas: Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos Pamėnkalnio g. 30, LT-2001 Vilnius Operatyvinis budėtojas: Telefonai: (8~5) 262 40 21, (8~5) 278 53 04 arba (+370 5) 262 40 21, (+370 5) 278 53 04 Mobilusis: (8~686) 8 40 51 arba (+370 686) 8 40 51 KATT: 2 05 04, 2 05 07 Elektroninis paštas: csd@csd. lt Faksas: (8~5) 212 06 35, (8~5) 262 45 64 arba (+370 5) 212 06 35, (+370 5) 262 45 64 2.4.4. Susisiekimo ministerijos ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija apskrities ESVC reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, resursų ir t. t., o SM ESVC vadovas perima SAR operacijos koordinavimą, patelkdamas turimas žinybines paieškos, gelbėjimo, avarines tarnybas ir kitas pajėgas bei priemones. SM ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas ministerijos arba struktūrinio padalinio, esančio netoli įvykio vietos, administracijos pastate, tačiau galutinį sprendimą priima SM ESVC vadovas. Adresas: Susisiekimo ministerija Gedimino pr. 17, LT-2679 Vilnius SM ESVC ir PGCST koordinatorius: Telefonai: (8~5) 239 39 11, (8~5) 239 39 77 arba (+370 5) 239 39 11, (+370 5) 239 39 77 Mobilusis: (8~686) 7 57 36 arba (+370 686) 7 57 36 Faksas: (8~5) 212 43 35 arba (+370 5) 212 43 35 2.4.4.1. Paieškos ir gelbėjimo civilinės saugos tarnyba PGCST yra civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucija, įgyvendinanti SM priskirtus uždavinius ir funkcijas civilinės saugos klausimais paieškos ir gelbėjimo (SAR) srityje ir teikia specializuotą pagalbą vykdant gelbėjimo (SAR) ir kitus neatidėliotinus darbus. PGCST vadovaujanti ir tarnybos veiklą koordinuojanti institucija yra SM. PGCST remiančiosios institucijos yra AM, KAM, SM, VRM, CSD. Jos užtikrina PGCST parengties ekstremalioms situacijoms plane numatytų funkcijų savo institucijai, kaip remiančiajai institucijai, vykdymą ir darbų atlikimą. PGCST sudaro ministerijų, kitų institucijų bei žinybų padaliniai ir formuotės, turinčios parengtą ir išmokytą personalą, gerai valdantį techniką ir galintį atlikti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus ekstremaliomis sąlygomis. Tai KOP, VSAT, KAM, SM, PAGD, SAM, VRM, kitų ministerijų, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir kitų visuomeninių organizacijų padaliniai bei formuotės, sausumos pajėgų kariniai vienetai, dislokuoti Lietuvos Respublikos miestuose, rajonuose, taip pat apskričių ir savivaldybių administracijų savanoriškumo principu suformuoti ir atitinkamai instruktuoti vietiniai gyventojai.
13 Paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijoje dalyvaujanti PGCST ir remiančiosios institucijos vykdo joms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 122 Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos (Žin., 1996, Nr. 9-227) nustatytus atitinkamus įpareigojimus. Įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, kai skubiai reikia organizuoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus, SM ESVC vadovo sprendimu aktyvuojama PGCST. Kai kurios iš PGCST ir remiančiųjų institucijų sudarytos struktūrinės grandys gali vykdyti su SAR operacija nesusijusias, bet dėl orlaivio ar laivo avarijos iškilusias užduotis, pvz., organizuoti taršos incidentų likvidavimo darbus, nustatyti padarytą žalą aplinkai ir pan., tačiau šis Planas nereglamentuoja kitos PGCST veiklos. Prireikus CSOV sprendimu PGCST gali patelkti visų Lietuvos Respublikos institucijų pajėgas ir priemones. 2.4.4.2. PGCST disponuojamos pajėgos, ištekliai ir priemonės PGCST gali patelkti ir panaudoti SAR operacijos metu šias pajėgas ir resursus: - oro uostų AGT pajėgas ir techniką; - KOP paieškai ir gelbėjimui skirtus SAR sraigtasparnius ir įgulas, kurios budi 24 val. per parą 1-ajame poste Palangoje (Nemirsetoje) ir 2-ajame poste Kaune (Fredoje); - KVJU specialius paieškos ir gelbėjimo (SAR) laivus; - KJP paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams patelkiamus laivus; - VSAT pajėgas ir techniką, sraigtasparnius ir įgulas; - JAAA katerius; - policijos pajėgas; - PGT personalą ir transportą; - GMP personalą ir transportą; - apskričių, savivaldybių bei rajonų paieškos ir gelbėjimo komandas, grupes; - civilinės saugos tarnybas, formuotes ir priemones; - sausumos pajėgų karinius vienetus, techniką, įrangą ir ryšio priemones; - kitas civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas ir priemones; - privačių įmonių personalą, technines priemones, įrangą ir išteklius; - visuomenines organizacijas, įmones, savanorius ir vietinius gyventojus. 2.4.5. Koordinaciniai gelbėjimo centrai 2.4.5.1. Lietuvos Respublikos žmonių paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 122 Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos (Žin., 1996, Nr. 9-227) 2.1 punkto nuostata, LRŽPGKC funkcijas vykdo CSD. Darbo vieta LRŽPGKC (taip pat valstybinio ESVC ir Ministro Pirmininko paskirto CSOV) darbo vieta valstybiniame OC. Adresas: Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos Pamėnkalnio g. 30, LT-2001 Vilnius. Operatyvinis budėtojas: Telefonai: (8~5) 262 40 21, (8~5) 278 53 04 arba (+370 5) 262 40 21, (+370 5) 278 53 04 Mobilusis: (8~686) 8 40 51 arba (+370 686) 8 40 51 KATT: 2 05 04, 2 05 07
14 Faksas: (8~5) 212 06 35, (8~5) 262 45 64 arba (+370 5) 212 06 35, (+370 5) 262 45 64 Elektroninis paštas: csd@csd. lt 2.4.5.2. Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras AGKC ARCC Vilnius yra VĮ Oro navigacija struktūrinis padalinys. Už AGKC ARCC Vilnius veiklą atsako VĮ Oro navigacija generalinis direktorius. Kai generalinio direktoriaus nėra, jo pareigas vykdo oro eismo vadybos direktorius. AGKC ARCC Vilnius tiesiogiai vadovauja jo viršininkas. Kai viršininko nėra, jo pareigas vykdo vyresnysis AGKC ARCC Vilnius koordinatorius. AGKC ARCC Vilnius dirba 24 valandas per parą. Pamainai vadovauja AGKC ARCC Vilnius budintis koordinatorius. Budintis koordinatorius pildo keturis žurnalus, turinčius svarbą SAR operacijos metu ir vykdant SAR operacijos tyrimą: - Orlaivių avarijų ir nelaimių registravimo žurnalą; - Gautų per COSPAS-SARSAT avarinių signalų registravimo žurnalą; - Paieškos ir gelbėjimo (SAR) sraigtasparnių pilotų budėjimų registravimo žurnalą; - AGKC ARCC Vilnius koordinatorių budėjimų perdavimo ir priėmimo žurnalą. Adresas: Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras (AGKC ARCC Vilnius) Valstybės įmonė ORO NAVIGACIJA Rodūnios kelias 2, 2023 Vilnius, Lietuva Budintis koordinatorius: Telefonai: (8~5) 273 91 12, (8~5) 273 91 25 arba (+370 5) 273 91 12, (+370 5) 273 91 25 Mobilusis: (8~610) 4 60 24 arba (+370 610) 4 60 24 Faksas: (8~5) 273 91 22 arba (+370 5) 273 91 22 Elektroninis paštas: arcc@ans. lt Kita informacija apie AGKC ARCC Vilnius pateikta 2 priede. 2.4.5.3. Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras JGKC MRCC Klaipėda yra LSLA struktūrinis padalinys. Jam vadovauja ir už jo veiklą atsako LSLA direktorius. Kai direktoriaus nėra, jo pareigas vykdo direktoriaus pavaduotojas. Kasdieninę JGKC MRCC Klaipėda veiklą organizuoja ir už ją atsako JGKC MRCC Klaipėda viršininkas. Kai viršininko nėra, jo pareigas vykdo viršininko pavaduotojas. JGKC MRCC Klaipėda dirba 24 valandas per parą. Pamainą sudaro: - vyr. specialistas kapitonas koordinatorius; - vyr. specialistas GMDSS operatorius. Pamainai vadovauja vyr. specialistas kapitonas koordinatorius. JGKC budintys specialistai įvykius registruoja dviejuose dienynuose: - Įvykių registravimo dienyne ; - Radijo ryšio dienyne. Adresas: Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (JGKC MRCC Klaipėda) Klaipėdos valstybinis jūrų uostas J. Janonio g. 24, 5800 Klaipėda, Lietuva Budintis koordinatorius: Telefonai: (8~46) 49 96 70, (8~46) 49 96 69 arba (+370 46) 49 96 70, (+370 46) 49 96 69 Faksas: (8~ 46) 49 96 77 arba (+370 46) 49 96 77
15 Elektroninis paštas: mrcc@msa. lt Kita informacija apie JGKC MRCC Klaipėda pateikta 2 priede. 2.4.6. Ekstremalių situacijų valdymo centrai 2.4.6.1. Apskrities ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija savivaldybės reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, resursų ir kt., aktyvuojamas apskrities ESVC, kurio vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas apskrities turimas paieškos, gelbėjimo, avarines tarnybas, priemones, karius. Apskrities ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima apskrities viršininkas arba apskrities ESVC vadovas. 2.4.6.2. Savivaldybės ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija ūkio subjekto ESVC reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, technikos, resursų ir t. t., aktyvuojamas savivaldybės ESVC, kurio vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas savivaldybėje turimas paieškos, gelbėjimo, PGT ir kitas tarnybas bei priemones. Savivaldybės ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima savivaldybės administracijos direktorius. 2.4.6.3. Ūkio subjekto ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija ūkio subjekto AGT reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, technikos, resursų ir t. t., ūkio subjekto ESVC vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas kitas turimas AGT bei priemones. Ūkio subjekto ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima ūkio subjekto vadovas. 2.4.7. Pajėgos, techninės priemonės, įranga ir ištekliai 2.4.7.1. Karinės oro pajėgos KOP yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės dalis, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priskyrusi SAR operacijoje tam tikras funkcijas, uždavinius ir atsakomybę. Šiems tikslams KOP turi sraigtasparnius Mi-8 ir MI-8T bei lėktuvus An-2, An-26 ir L-410. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 304 Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo (Žin., 2001, Nr. 33-1107), KOP atlieka paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje. KOP paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais: 1999 m. kovo 18 d. Nr. 304 Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo ir 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 417 Dėl Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklių patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 33-1107) bei Planu. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti du paieškos ir gelbėjimo postai: 1-asis Palangoje (Nemirsetoje) ir 2-asis Kaune (Fredoje), kuriuose nuolat budi įgulos su parengtais SAR sraigtasparniais. SAR sraigtasparnių įgulos budi 24 val. per parą (15 min. parengtis dieną ir 30 min. parengtis naktį, kai temperatūra + 5 o C ir žemesnė 30 min. parengtis dieną). Papildomai 24 val. per parą II aviacijos bazėje budi parengtas SAR operacijai atsarginis sraigtasparnis su įgula (1,5 val. parengtis).
16 2.4.7.2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba VSAT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 304 Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 417 patvirtintomis Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklėmis (Žin., 2001, Nr. 33-1107) ir Planu, vykdo paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje. Prireikus VSAT gali patelkti du sraigtasparnius EC120B ir lėktuvą Cessna 172, kurie dislokuoti Paluknio aerodrome (7 priedas). Sraigtasparnių įgulos budi darbo dienomis ir darbo laiku 1,5 val. parengtyje. Operatyvinis budėtojas: Telefonai: (8~5) 271 93 05, (8~5) 233 13 52 arba (+370 5) 271 93 05, (+370 5) 233 13 52 Mobilusis: (8~687) 2 59 89 arba (+370 687) 2 59 89 Faksas: (8~5) 271 93 06, (8~5) 233 13 65 arba (+370 5) 271 93 06, (+370 5) 233 13 65 2.4.7.3. VSAT užkarda pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje Įvykus orlaivio ar laivo avarijai pasienio zonoje, VSAT užkarda pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje pradiniu neatidėliotinu atveju, o prireikus ir iki SAR operacijos pabaigos, dalyvauja SAR operacijoje. Budėtojas: Telefonai: (8~46) 39 78 50 arba (+370 46) 39 78 50 Mobilusis: (8~698) 5 40 59 arba (+370 698) 5 40 59 Faksas: (8~46) 39 78 72 arba (+370 46) 39 78 72 2.4.7.4. Avarinės gelbėjimo tarnybos Ūkio subjektai turi savo AGT, kuri pirmiausiai reaguoja įvykus orlaivio ar laivo avarijai jų atsakomybės zonoje (4 ir 16 priedai). Ūkio subjektų oro uostų AGT turi parengtą gelbėjimo personalą, priemones bei techniką ir, įvykus orlaivio avarijai oro uosto atsakomybės zonoje, t. y. 8 km spinduliu nuo aerodromo kontrolinio taško (4 priedas), veikia pagal oro uosto avarinį gelbėjimo darbų planą. AGT taip pat gali dalyvauti gelbėjimo (SAR) darbuose ir ne savo atsakomybės zonoje, kartu su PGT ir kitomis tarnybomis ir pajėgomis. Avarijos Kuršių mariose atveju reaguoja KVJU AGT. Prireikus pagal JGKC MRCC Klaipėda nurodymą KVJU AGT reaguoja Lietuvos JGPAR ar kaimyninių valstybių JGPAR. 2.4.7.5. PGT, GMP ir policija Įvykus orlaivio avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje sausumos teritorijoje, kuri nėra oro uosto atsakomybės zonoje (t. y. už 8 km nuo aerodromo kontrolinio taško) ir vidaus vandenyse, gelbėjimo darbus vykdo PGT. Policija ir GMP vykdo joms priskirtas funkcijas ir užduotis, aprašytas II, III ir IV Plano dalyse. Prireikus SMC (GDV, OSC) sprendimu tam tikrų užduočių sprendimui gali būti patelktos įmonių ir organizacijų technika ir darbuotojai. Plačiau apie PGT ir kitas tarnybas žiūrėti 6.7 ir 11.3 punktus. 2.4.7.6. Kitos organizacijos, savanoriai Susidarius krašto ekstremaliai situacijai, yra didelė tikimybė, jog gelbėjimo tarnybų, karių ir kitų pajėgų gali neužtekti tam tikruose SAR operacijos baruose: orlaivio avarijos vietoje,
17 ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje, nukentėjusiųjų priėmimo ir išskirstymo punktuose, paieškos grupių po 10 15 žmonių suformavimui, specialiųjų inžinerinių sistemų, privažiavimo kelių miške ar lauke įrengimui, švarinimo komandų suformavimui, orlaivio nuolaužų, dalių, detalių, žuvusiųjų kūnų dalių, orlaivio krovinio, nukentėjusiųjų asmeninių daiktų, vertybių surinkimui, teritorijos tvarkymui ir kt., t. y. darbų, kurie yra pakankamai imlūs žmogaus darbui, pasiskirstę pakankamai didelėje teritorijoje ir kurių atlikimui nėra keliami specialūs reikalavimai. Atsižvelgus į kitų šalių patirtį, šias užduotis, atsiradusį didelį žmogiškųjų resursų trūkumą ir jų poreikio patenkinimą gali kompensuoti kitos organizacijos ir savanoriai. Kitos organizacijos ir savanoriai tai visuomeninės organizacijos (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kt.), religinių bendruomenių atstovai, savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų (paieškos ir gelbėjimo, ugniagesių savanorių, avarinių ir komunalinių tarnybų, organizacijų, įmonių ar firmų darbuotojai ir kt.), vietiniai ir kiti gyventojai, savanoriškai atvykę padėti. SMC (GDV, CSOV), o pradiniu etapu GDV (OSC, CSOV), ir savivaldybės ESVC vadovas pasirūpina ir užtikrina, kad kitos organizacijos ir savanoriai pagal savo kvalifikaciją, patirties ar parengties lygį, dalykines savybes, turimas technines priemones būtų priskirti atitinkamiems pareigūnams, SAR operacijoje atsakingiems už tam tikrų užduočių vykdymą. Atsakingi pareigūnai pasirūpina savanorių, tinkamų konkrečiai užduočiai atlikti, atrinkimu ir aprūpinimu būtinomis asmens apsaugos ir darbo priemonėmis paskirtos užduoties įvykdymui bei jų instruktavimu prieš užduoties vykdymą. Savanoriui, įvykdžiusiam paskirtą užduotį, turi būti suteikta atitinkama streso pašalinimo, psichologinė ar medicinos pagalba, kurią taip pat vykdo specialiai tam paskirti savanoriai. Pabaigus darbą savanoriui pareiškiama padėka. II DALIS EKSTREMALI SITUACIJA IR REAGAVIMO Į JĄ LYGIAI. INSTITUCIJŲ UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS 3. Ekstremali situacija 3.1. Ribota ekstremali situacija Ribota ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos ekstremalaus įvykio reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo ar dingo be žinios ne daugiau kaip 5 žmonės arba ne daugiau kaip 20 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 200 iki 1 tūkstančio minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalios situacijos ribos neišplito už ūkio subjekto teritorijos, o padariniai yra šalinami ūkio subjekto AGT ar/ir pasitelkus PGT ir kitas specialiąsias tarnybas. Ribotos ekstremalios situacijos atveju reaguojama 1 arba 2 reagavimo lygiu: ūkio subjekto AGT arba ūkio subjekto ESVC. Kitos pajėgos, atvykusios į nelaimės vietą be GDV (OSC) ar ūkio subjekto ESVC vadovo prašymo, grąžinamos atgal, kad pertekliniu gelbėtojų, medikų ir kitų specialistų bei technikos buvimu avarijos vietoje neapsunkintų gelbėjimo darbų vykdymo. 3.2. Vietinė ekstremali situacija Vietinė ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos ekstremalaus įvykio reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo ar dingo be žinios 6 20 žmonių arba 20 60 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 1 iki 2 tūkstančių minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos neišplito už savivaldybės teritorijos, o padariniai yra šalinami ne tik specialiųjų tarnybų pajėgomis, bet ir panaudojant kitus savivaldybės turimus materialinius išteklius arba juos gavus iš kitų savivaldybių.