NAUJOJI MIESTU DARBOTVARKE

KITAS 2016 m. SPALIS 17 20 d. Jungtinių Tautų konferencija dėl būsto ir darnaus miestų vystymo Jungtinės Tautos www.habitat3.org #NewUrbanAgenda #Habitat3 NAUJOJI MIESTU DARBOTVARKE

Priimta Jungtinių Tautų konferencijoje Būstas ir darnus miestų vystymas ( Habitat III ) Kite, Ekvadore, 2016 m. spalio 20 d. Patvirtinta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 68 plenarinio posėdžio 71 sesijoje 2016 m. gruodžio 23 d. Translation in Lithuanian is provided by the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania. Translation accuracy is not guaranteed nor implied. If any questions arise related to the accuracy of the information contained in the translation, please refer to the New Urban Agenda document endorsed by the General Assembly (A/RES/71/256*) which is the official version of the document. Any discrepancies or differences created in the translation are not binding and have no legal effect for compliance or enforcement purpose.

NAUJOJI MIESTU DARBOTVARKE KITAS 2016 m. SPALIS 17 20 d. Jungtinių Tautų konferencija dėl būsto ir darnaus miestų vystymo Jungtinės Tautos

TURINYS NAUJOJI MIESTŲ DARBOTVARKĖ 7 KITO DEKLARACIJA DĖL VISIEMS SKIRTŲ DARNIŲ MIESTŲ IR GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ 8 Mūsų bendra vizija 11 Mūsų principai ir įsipareigojimai 14 Raginimas imtis veiksmų 17 NAUJOSIOS MIESTŲ DARBOTVARKĖS KITO ĮGYVENDINIMO PLANAS 18

NAUJOJI MIESTŲ DARBOTVARKĖ 7

KITO DEKLARACIJA DĖL VISIEMS SKIRTŲ DARNIŲ MIESTŲ IR GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ 8

1. Mes, valstybių ir vyriausybių vadovai, ministrai ir vyriausieji įgaliotiniai, 2016 m. spalio 17 20 d. susirinkome Kite, Ekvadore, Jungtinių Tautų būsto ir darnaus miestų vystymosi konferencijoje ( Habitat III ), kad dalyvaujant subnacionalinės ir vietos valdžios institucijoms, parlamentarams, pilietinei visuomenei, tenykštėms tautoms ir vietos bendruomenėms, privačiajam sektoriui, profesionalams ir praktikuojantiems specialistams, mokslo ir aka deminei bendruomenei bei kitoms susijusioms suinteresuotosioms šalims priimtume Naująją miestų darbotvarkę. 2. Numatoma, kad iki 2050 m. pasaulio miestų populiacija padvigubės, o urbanizacija taps viena svarbiausių XXI a. pokyčius lemiančių tendencijų. Gyventojai, ūkinės veiklos, socialinės ir kultūrinės sąveikos, kaip ir humanitarinė veikla bei poveikis aplinkai, koncentruojasi miestuose, tai kelia didelių darnumo problemų, be kita ko, būsto, infrastruktūros, pagrindinių paslaugų, aprūpinimo maistu, sveikatos, švietimo, deramo darbo, saugumo ir gamtos iš tek lių srityse. 3. Nuo Jungtinių Tautų konferencijų dėl gyvenamųjų vietovių, kurios buvo surengtos 1976 m. Vankuveryje, Kanadoje, ir 1996 m. Stambule, Turkijoje, ir nuo tada, kai 2000 m. priimti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, pastebėjome, kad milijonų miestų gyventojų, įskaitant lūšnynų ir neoficialių gyvenviečių gyventojus, gyvenimo kokybė pagerėjo. Vis dėlto įvairios skurdo formos, auganti nelygybė ir prastėjanti aplinka lieka vienos svarbiausių darnaus vystymosi pasauliniu mastu kliūčių, o socialinė ir ekonominė atskirtis bei erdvinė segregacija dažnai yra neišvengiama realybė miestuose ir gyvenamosiose vietovėse. 4. Mums vis dar nepavyksta tinkamai spręsti šių ir kitų esamų ir naujai atsirandančių problemų; tad būtina pasinaudoti urbanizacijos, kaip darnaus ir įtraukaus ekonominio augimo, socialinio ir kultūrinio vystymosi bei aplinkos apsaugos varomosios jėgos, teikiamomis galimybėmis ir jos galimu indėliu, siekiant transformatyvaus ir darnaus vystymosi. 5. Iš naujo įvertinusi miestų ir gyvenamųjų vietovių planavimą, projektavimą, finansavimą, plėtrą, valdymą ir tvarkymą, Naujoji miestų darbotvarkė padės: įveikti visų formų skurdą ir badą, mažinti nelygybę, skatinti ilgalaikį, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, pasiekti lyčių lygybę ir suteikti galią visoms moterims ir mergaitėms, kad ir jos galėtų įnešti savo gyvybiškai svarbų indėlį į darnų vystymąsi, gerinti žmonių sveikatą ir gerovę, didinti atsparumą ir saugoti aplinką. 6. Visapusiškai atsižvelgiame į 2015 m. pasiektus svarbiausius laimėjimus, ypač į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. 1, įskaitant Darnaus vystymosi tikslus ir Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos Adis Abebos veiksmų darbotvarkę 2, pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją priimtą Paryžiaus susitarimą 3, Sendajaus nelaimių rizikos 1 Rezoliucija 70/1. 2 Rezoliucija 69/313, jos priedas. 3 Žr. FCCC/CP/2015/10/Add. 1, sprendimą 1/CP.21, jo priedą. 9

mažinimo programą 2015 2030 m. 4, Vienos dešimtmečio veiksmų programą prieigos prie jūros neturinčioms besivystančioms šalims 2014 2024 m. dešimtmečiui 5, Mažų salų besivystančių šalių (angl. SIDS) Paspartintos veiksmų sekos strategiją (angl. SAMOA) 6 ir Stambulo veiksmų programą mažiausiai išsivysčiusioms šalims 2011 2020 m. dešimtmečiui 7. Taip pat atsižvelgiame į Rio deklaraciją dėl aplinkos ir vystymosi 8, Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais, Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą dėl socialinio vystymosi, Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą 9, Pekino veiksmų platformą 10, Jungtinių Tautų konferenciją dėl darnaus vystymosi ir tolesnius veiksmus po šių konferencijų. 7. Nors suprantame, kad bendro rezultato tarpvyriausybiniu lygmeniu nepasiekta, atkreipiame dėmesį į 2016 m. gegužės mėnesį Stambule vykusį Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais. 8. Pripažįstame nacionalinių vyriausybių ir subnacionalinės bei vietos valdžios indėlį apibrėžiant Naująją miestų darbotvarkę ir atkreipiame dėmesį į Antrąją pasaulinę vietos ir regiono valdžios institucijų asamblėją. 9. Naujoji miestų darbotvarkė dar kartą patvirtina mūsų visuotinį įsipareigojimą siekti darnaus miestų vystymosi, kaip esminio žingsnio, integruotai ir koordinuotai įgyvendinant darnią plėtrą pasauliniu, regioniniu, nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis, dalyvaujant visiems atitinkamiems veikėjams. Naujoji miestų darbotvarkė prisideda prie integruoto Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo bei lokalizavimo ir Darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių, įskaitant 11 tikslą padaryti gyvenamąsias vietoves įtraukias, saugias, atsparias ir darnias, siekio. 10. Naująja miestų darbotvarke pripažįstama, kad kultūra ir kultūrinė įvairovė praturtina žmoniją ir reikšmingai prisideda prie darnaus miestų, gyvenamųjų vietovių ir piliečių vystymosi, įgalina juos aktyviai ir savitai dalyvauti plėtros iniciatyvose. Naująja miestų darbotvarke taip pat pripažįstama, kad į kultūrą reikia atsižvelgti skatinant ir įgyvendinant naujus darnius vartojimo ir gamybos modelius, kurie prisideda prie atsakingo išteklių naudojimo ir reaguoja į neigiamą klimato kaitos poveikį. 4 Rezoliucija 69/283, jos antrasis priedas. 5 Rezoliucija 69/137, jos antrasis priedas. 6 Rezoliucija 69/15, jos priedas. 7 Ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu ataskaita A/CONF.219/7, Stambulas, Turkija, 2011 m. gegužės 9 13 d., jos 2 skyrius. 8 Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencijos ataskaita, Rio de Žaneiras, 1992 m. birželio 3 14 d., 1 tomas, Konferencijoje priimtos rezoliucijos, išleido Jungtinės Tautos, pardavimų nr. E.93.I.8, ir jo atitaisymas, 1 rezoliucija, pirmasis priedas. 9 Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais ataskaita, Kairas, 1994 m. rugsėjo 5 13 d., išleido Jungtinės Tautos, pardavimų nr. E.95.XIII.18, 1 skyrius, 1 rezoliucija, pirmasis priedas. 10 Ketvirtosios pasaulio moterų konferencijos ataskaita, Pekinas, 1995 m. rugsėjo 4 15 d., išleido Jungtinės Tautos, pardavimų nr. E.96.IV.13, 1 skyrius, 1 rezoliucija, antrasis priedas. 10

Mūsų bendra vizija 11. Mes dalijamės bendra visiems skirtų miestų vizija, atkreipdami dėmesį į lygias galimybes naudotis ir džiaugtis miestais ir gyvenamosiomis vietovėmis, siekdami skatinti įtraukumą ir užtikrinti, kad visi esamų ir ateities kartų gyventojai be jokios diskriminacijos galėtų gyventi ir kurti teisingus, saugius, sveikus, prieinamus, įperkamus, atsparius ir darnius miestus bei gyvenamąsias vietoves, didinti visų gerovę ir gerinti gyvenimo kokybę. Pažymime kai kurių nacionalinių ir vietos valdžios institucijų pastangas šią viziją, kaip teisę į miestą, įtvirtinti savo leidžiamuose teisės aktuose, politinėse deklaracijose ir chartijose. 12. Siekiame užtikrinti, kad miestuose ir gyvenamosiose vietovėse visi asmenys galėtų mėgautis lygiomis teisėmis, galimybėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, grindžiamomis Jungtinių Tautų Chartijos tikslais ir principais, visapusiškai gerbdami tarptautinę teisę. Atsižvelgiant į šį aspektą, Naujoji miestų darbotvarkė paremta Visuotine žmogaus teisių deklaracija 11, tarptautinėmis žmogaus teisių sutartimis, Tūkstantmečio deklaracija 12 ir 2005 m. pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatais 13. Naujoji miestų darbotvarkė pagrįsta kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, Deklaracija dėl teisės į vystymąsi 14. 13. Mes įsivaizduojame miestus ir gyvenvietes, kurie: a) atlieka savo socialinę funkciją, įskaitant socialinę ir ekologinę žemės funkciją, palaipsniui visiškai įgyvendindami teisę į deramą būstą, kaip dalį teisės į deramą gyvenimo lygį, be diskriminacijos, visiems prieinamą galimybę prieinama kaina gauti saugaus geriamojo vandens ir pasinaudoti sanitariniais įrenginiais bei lygias galimybes gauti viešąsias gėrybes ir kokybiškas paslaugas tokiose srityse, kaip aprūpinimas maistu ir mityba, sveikata, švietimas, infrastruktūra, judumas ir transportas, energija, oro kokybė ir pragyvenimo šaltiniai; b) skatina piliečius dalyvauti ir įsitraukti, stiprina visų miesto gyventojų pojūtį, kad tai jų miestas ir jis jiems priklauso, teikia pirmenybę saugioms, įtraukioms, prieinamoms žaliosioms ir kokybiškoms viešosioms erdvėms, kurios yra palankios šeimoms, stiprina socialinę sąveiką bei skirtingų kartų ryšius, kultūrinę raišką ir tinkamą politinį dalyvavimą, skatina socialinę sanglaudą, įtrauktį ir saugumą taikiose ir pliuralistinėse 11 Rezoliucija 217 A (III). 12 Rezoliucija 55/2 13 Rezoliucija 60/1. 14 Rezoliucija 41/128, priedas. 11

Niujorkas, Jungtinės Naujoji Amerikos Miestų Valstijos Darbotvarkė (mattonstock.com) 12

visuomenėse, kai tenkinami visų gyventojų poreikiai, pripažįstant specifinius poreikius tų asmenų, kurie dėl savo padėties yra pažeidžiami; c) siekia lyčių lygybės ir suteikia galių visoms moterims ir mergaitėms, užtikrina visapusišką ir veiksmingą moterų dalyvavimą ir lygias teises visose srityse bei visų lygių sprendimų priėmimo lyderystėje, taip pat deramą darbą ir vienodą atlyginimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą visoms moterims, užkerta kelią ir pašalina visų formų diskriminaciją, smurtą ir priekabiavimą prie moterų ir mergaičių privačiose ir viešosiose vietose; d) sprendžia su esamu ir ateities ilgalaikiu, įtraukiu bei darniu ekonominiu augimu susijusius iššūkius ir naudojasi jo teikiamomis galimybėmis, urbanizacijos pagrindu siekia struktūrinės transformacijos, didelio našumo, pridėtinę vertę kuriančių veiklų ir išteklių efektyvumo, panaudodami vietos ekonomikas ir atsižvelgdami į neoficialiosios ekonomikos indėlį, remdami darnų perėjimą prie oficialiosios ekonomikos; e) vykdo savo teritorines administracines funkcijas ir veikia kaip visais lygmenimis subalansuoto, darnaus ir integruoto miestų ir teritorijų vystymo centrai ir varomoji jėga; f) skatina pagal amžių ir lytį suderintą planavimą ir investicijas į darnų, saugų ir visiems prieinamą judumą miestuose bei išteklius taupančią keleivių ir krovinių vežimo transporto sistemą, veiksmingai apimančią žmones, vietas, prekes, paslaugas ir ekonomines galimybes; g) numato ir įgyvendina nelaimių rizikos mažinimo ir valdymo priemones, mažina pažeidžiamumą, didina atsparumą ir jautrumą gamtos ir žmogaus keliamiems pavojams, skatina klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jo; h) saugo, išlaiko, atkuria ir remia savo ekosistemas, vandenį, natūralias buveines ir biologinę įvairovę, mažina savo poveikį aplinkai ir pereina prie darnaus vartojimo bei gamybos modelių. 13

Mūsų principai ir įsipareigojimai 14. Kad pasiektume savo viziją, esame pasiryžę priimti Naująją miestų darbotvarkę, vadovaudamiesi šiais tarpusavyje susijusiais principais: a) nieko nepalikti nuošalyje, įveikiant visas skurdo formas ir aspektus, įskaitant ypač didelio skurdo panaikinimą, užtikrinant lygias teises ir galimybes, socialinę, ekonominę ir kultūrinę įvairovę, integraciją į miesto erdvę, gerinant gyvenimo sąlygas, švietimą, aprūpinimą maistu ir mitybą, sveikatą ir gerovę; be kita ko, įveikiant AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos epidemijas, didinant saugumą ir šalinant diskriminaciją bei visas smurto formas; užtikrinant visuomenės dalyvavimą, visiems suteikiant saugias ir lygias galimybes dalyvauti, taip pat naudotis visa fizine ir socialine infrastruktūra bei pagrindinėmis paslaugomis, kaip ir deramu bei prieinamu būstu; b) užtikrinti tvarias ir įtraukias miestų ekonomikas, naudojantis gerai suplanuotos urbanizacijos, apimančios didelį produktyvumą, konkurencingumą ir inovacijas, pagrindu teikiama aglomeracijos nauda; skatinant visišką bei produktyvų užimtumą ir tinkamą darbą, užtikrinant deramų darbo vietų kūrimą ir lygias galimybes visiems naudotis ekonominiais ir gamybos ištekliais; užkertant kelią spekuliacijai žeme; skatinant saugų žemės valdymą ir, kur reikia, valdant miestų traukimąsi; c) užtikrinti aplinkos tvarumą, skatinant švarią energiją, darnų žemės ir išteklių naudojimą miestų plėtrai; saugant ekosistemas ir biologinę įvairovę, be kita ko, pasirenkant sveiką su gamta suderinamą gyvenimo būdą; remiant darnius vartojimo ir gamybos modelius; stiprinant miestų atsparumą; mažinant nelaimių riziką; švelninant bei prisitaikant prie klimato kaitos. 15. Įsipareigojame siekti konceptualių urbanistinių pokyčių įgyvendindami Naująją miestų darbotvarkę: a) kuri peržvelgs, kaip planuojami, finansuojami, vystomi, valdomi ir tvarkomi miestai bei gyvenvietės, kai darni miestų ir teritorijų plėtra laikoma esminiu elementu norint pasiekti darnų vystymąsi ir gerovę visiems; b) kuri skaidriai ir atskaitingai svarbiausiu pripažins nacionalinių vyriausybių vaidmenį apibrėžiant ir įgyvendinant įtraukią ir veiksmingą miestų politiką bei priimant su darnia miestų plėtra susijusius teisės aktus, ir ne mažiau reikšmingu subnacionalinių ir vietos valdymo organų, taip pat ir pilietinės visuomenės bei kitų susijusių suinteresuotųjų šalių indėlį; 14

c) kurios pagrindu bus priimami tvarūs, į žmones orientuoti ir į amžiaus bei lyties aspektą atsižvelgiantys miestų ir teritorijų vystymosi metodai, visais lygmenimis įgyvendinant politiką ir strategijas, stiprinant pajėgumus ir vykdant veiksmus, remiantis pamatiniais pokyčių stimulais, įskaitant: i. miestų politikos kūrimą ir įgyvendinimą deramu lygmeniu, įskaitant vietos, nacionalinį ir kelių suinteresuotųjų šalių partnerysčių lygmenis; integruotų miestų ir gyvenviečių sistemų kūrimą; visų valdžios lygmenų bendradarbiavimo skatinimą, siekiant darnaus ir integruoto miestų vystymosi; ii. miestų valdymo stiprinimą įtraukiant patikimas institucijas ir mechanizmus, įgalinančius ir apimančius miestais suinteresuotąsias šalis bei reikiamą stabdžių ir atsvarų sistemą, kuri padėtų užtikrinti miestų vystymosi planų nuspėjamumą ir nuoseklumą, skatintų socialinę įtrauktį, ilgalaikį, įtraukų ir darnų ekonominį augimą ir aplinkos apsaugą; iii. ilgalaikio ir integruoto miestų ir teritorijų planavimo ir projektavimo atnaujinimą, siekiant optimizuoti miesto formos erdvinę dimensiją ir gauti teigiamus urbanizacijos rezultatus; iv. efektyvių, inovatyvių ir darnių finansinių programų ir priemonių rėmimą, kad būtų sustiprintos savivaldybių finansinės ir vietos mokestinės sistemos, siekiant įtraukiu būdu sukurti, išlaikyti ir dalytis darnaus miestų vystymosi sukurta verte. 15

Naujoji Kuenka, Miestų Ekvadoras Darbotvarkė (mattonstock.com) 16

Raginimas imtis veiksmų 16. Nors konkreti visų dydžių miestų, miestelių ir kaimų padėtis skiriasi, mes patvirtiname, kad Naujoji miestų darbotvarkė pagal aprėptį yra universali, grindžiama suinteresuotųjų šalių dalyvavimu ir orientuota į žmones, saugo planetą ir turi ilgalaikę viziją, nustato prioritetus ir veiksmus pasauliniu, regioniniu, nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis, o juos kiekvienos šalies valdžios institucijos ir kitos susijusios suinteresuotosios šalys gali pritaikyti savo poreikiams. 17. Sieksime šią Naująją miestų darbotvarkę įgyvendinti savo šalyse ir regioniniu bei pasauliniu lygmeniu, atsižvelgdami į skirtingas nacionalines realijas, pajėgumus ir išsivystymo lygius, laikydamiesi nacionalinių teisės aktų ir praktikos, politikos ir prioritetų. 18. Dar kartą patvirtiname visus Rio de Žaneiro deklaracijos dėl aplinkos ir vystymosi principus, inter alia, įskaitant bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principą, nurodytą šios deklaracijos 7 principe. 19. Pripažįstame, kad įgyvendinant Naująją miestų darbotvarkę ypatingas dėmesys turi būti skiriamas spręsti išskirtiniams ir naujiems miestų plėtros iššūkiams, su kuriais susiduria visos šalys, ypač besivystančios, įskaitant Afrikos valstybes, mažiausiai išsivysčiusias, prieigos prie jūros neturinčias ir mažų salų besivystančias šalis, taip pat specifiniams iššūkiams, su kuriais susiduria vidutines pajamas gaunančios šalys. Taip pat daug dėmesio derėtų skirti šalims, kuriose vyksta konfliktai, kaip ir užsienio valstybių okupuotoms šalims ir teritorijoms, šalims, kuriose vyko konfliktai ir kurios nukentėjo nuo stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių. 20. Pripažįstame, kad ypatingą dėmesį būtina skirti įvairių formų diskriminacijos problemai, su kuria, inter alia, susiduria moterys ir mergaitės, vaikai ir jaunuoliai, žmonės su negalia, ŽIV / AIDS sergantys žmonės, vyresnio amžiaus asmenys, tenykštės tautos ir vietos bendruomenės, lūšnynų ir neoficialių gyvenviečių gyventojai, benamiai, darbininkai, smulkūs ūkininkai ir žvejai, pabėgėliai, grąžinami ir šalies viduje perkeltieji asmenys bei migrantai, nesvarbu, koks jų migracijos statusas. 21. Raginame nacionalines, subnacionalines ir vietos valdžios institucijas bei susijusias suinteresuotąsias šalis pagal nacionalinę politiką ir teisės aktus atgaivinti, stiprinti ir kurti partnerysčių grupes, gerinti koordinavimą ir bendradarbiavimą, veiksmingai įgyvendinant Naująją miestų darbotvarkę, ir siekti mūsų bendros vizijos. 22. Šią Naująją miestų darbotvarkę priimame kaip kolektyvinę viziją ir politinį įsipareigojimą skatinti ir įgyvendinti darnaus miestų vystymosi principus ir kaip istorinę galimybę pasinaudoti 17

NAUJOSIOS MIESTŲ DARBOTVARKĖS KITO ĮGYVENDINIMO PLANAS 18

esminiu miestų ir gyvenviečių vaidmeniu, siekiant darnios plėtros vis labiau urbanizuojamame pasaulyje. 23. Esame pasiryžę Naująja miestų darbotvarke, kaip pagrindine nacionalinių, subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų bei susijusių suinteresuotųjų šalių darbo priemone, pasiekti darnaus miestų vystymosi tikslus. A. ĮSIPAREIGOJIMAI ĮGYVENDINTI ESMINIUS POKYČIUS SIEKIANT DARNAUS MIESTŲ VYSTYMOSI 24. Siekdami išnaudoti visą darnaus miestų vystymosi potencialą, įsipareigojame įgyvendinti šiuos esminius miestų paradigmos pokyčius, pagrįstus integruotais ir nedalomais socialiniais, ekonominiais ir aplinkos darnios plėtotės aspektais. DARNUS MIESTŲ VYSTYMASIS SIEKIANT SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES IR KOVOJANT SU SKURDU 25. Pripažįstame, kad visų formų skurdo ir jo aspektų panaikinimas yra didžiausias pasaulinis iššūkis ir būtina darnaus vystymosi sąlyga. Mes taip pat pripažįstame, kad auganti nelygybė, įvairių formų skurdas ir įvairūs jo aspektai, įskaitant besiplečiančius lūšnynus ir neoficialias gyvenvietes, yra aktualios problemos tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse ir kad veiklos organizavimas, miestų erdvių prieinamumas, jų patrauklumas ir infrastruktūra, pagrindinių paslaugų teikimas kartu su plėtros politika gali skatinti arba trikdyti socialinę sanglaudą, lygybę ir įtrauktį. 26. Įsipareigojame siekti, kad miestų ir kaimų vystymasis būtų orientuotas į žmogų, padėtų saugoti planetą, taip pat būtų atsižvelgiama į lygybę pagal amžių ir lytį. Sieksime įgyvendinti visų žmonių teises ir pagrindines laisves, skatinsime tarpusavio toleranciją, kad būtų įveiktos visos diskriminacijos ir smurto formos, visi žmonės ir bendruomenės turėtų galimybę visapusiškai ir prasmingai dalyvauti veikloje. Įsipareigojame toliau skatinti lygybę, kultūrą ir pagarbą jai, kaip svarbiausius mūsų miestų ir gyvenamųjų vietovių humanizacijos elementus. 27. Dar kartą patvirtiname savo ryžtą nepalikti nė vieno nuošalyje ir įsipareigojame skatinti lygias urbanizacijos teikiamas galimybes ir naudą, suteikti sąlygas visiems tiek oficialių, tiek neoficialių gyvenviečių gyventojams gyventi tinkamai, oriai ir vertingai bei realizuoti visą savo žmogiškąjį potencialą. 19

28. Įsipareigojame užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų visapusiškai gerbiamos, o su pabėgėliais, šalies viduje perkeltais asmenimis ir migrantais būtų elgiamasi humaniškai, nesvarbu, koks jų migracijos statusas, taip pat vykdant tarptautinį bendradarbiavimą remti miestus, kurie juos priima, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir pripažįstant, kad didelių gyventojų srautų atvykimas į miestus ir miestelius kelia įvairių iššūkių, tačiau jis taip pat gali reikšmingai prisidėti prie socialinio, ekonominio ir kultūrinio miestų gyvenimo. Įsipareigojame toliau stiprinti sinergiją tarp tarptautinės migracijos ir vystymosi pasauliniu, regioniniu, nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis, užtikrinti saugią, tvarkingą ir reguliarią migraciją įgyvendinant suplanuotą ir gerai valdomą migracijos politiką bei remti vietos valdžios institucijas, kuriančias programas, kurios suteikia galimybę migrantams įnešti teigiamą indėlį į miestų plėtrą ir stiprinti miestų ir kaimų ryšius. 29. Įsipareigojame atitinkamai stiprinti koordinaciją tarp nacionalinių, subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų, taip pat ir jų bendradarbiavimą su kitomis viešosiomis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis teikiant visiems reikalingas socialines ir būtiniausias paslaugas, įskaitant investicijas bendruomenėms, kurios yra lengvai pažeidžiamos ir / ar kenčia dėl pasikartojančių ir ilgai trunkančių humanitarinių krizių. Įsipareigojame toliau skatinti tinkamas paslaugas, apgyvendinimą ir galimybes, kad krizės paveikti žmonės galėtų tinkamai ir produktyviai dirbti miesto aplinkoje, veikdami kartu su vietos bendruomenėmis ir vietos valdžios institucijomis, ieškodami galimybių įtraukti ir vietoje priimti ilgalaikius ir orius sprendimus, užtikrindami, jog pagalba pasiektų nukentėjusius žmones ir juos priimančias bendruomenes, ir siekdami neleisti, kad sustotų jų vystymasis. 30. Pripažįstame, kad valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė ginkluotų konfliktų metu turi aktyviau / stipriau remti atspariam miestui būdingas paslaugas. Taip pat pripažįstame, kad būtina dar kartą patvirtinti visapusę pagarbą tarptautinei humanitarinei teisei. 31. Įsipareigojame skatinti nacionalinę, subnacionalinę ir vietos būsto politiką, pagrįstą teise į deramą būstą ir į tinkamą gyvenimo lygį, kovojančią su įvairių formų diskriminacija ir smurtu, užkertančią kelią savavališkam priverstiniam iškeldinimui ir susitelkiančią į benamių ir pažeidžiamų asmenų padėtį, atsižvelgiančią į neįgaliųjų poreikius, suteikiančią galimybę bendruomenėms ir susijusioms suinteresuotosioms šalims dalyvauti šios politikos planavimo ir įgyvendinimo procesuose, įskaitant paramą socialinio būsto statybai, laikantis nacionalinių teisės aktų ir standartų. 32. Įsipareigojame skatinti integruotą būsto politiką, atsižvelgdami į amžiaus ir lyties aspektus visuose sektoriuose, ypač darbo, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės integracijos, ir visais valdžios lygmenimis, kurie susiję su tinkamo, prieinamo, įperkamo, išteklius taupančio, saugaus, atsparaus, lengvai pasiekiamo ir geroje vietoje esančio būsto pasiūla, ypatingą dėmesį 20

Džakarta, Indonezija 40 21

skirdami artumo veiksniui ir ryšiams su likusia miesto struktūra ir aplinkinėmis funkcinėmis zonomis. 33. Įsipareigojame stimuliuoti saugaus, įperkamo ir prieinamo būsto variantų pasiūlą įvairių pajamų grupių visuomenės nariams, atsižvelgdami į socialiai atskirtų bendruomenių, benamių ir pažeidžiamų asmenų socialinę, ekonominę ir kultūrinę integraciją, užkirsdami kelią segregacijai. Imsimės tinkamų priemonių, kad pagerintume benamių gyvenimo sąlygas, siekdami paskatinti jų visapusišką dalyvavimą visuomenėje, užkirsti kelią benamystei ir ją įveikti, taip pat kovoti su benamystės kriminalizavimu ir jį įveikti. 34. Įsipareigojame skatinti tinkamą ir visiems prieinamą nediskriminacinę prieigą prie darnios pagrindinės fizinės ir socialinės infrastruktūros, įskaitant įperkamą žemę su komunikacijomis, būstą, šiuolaikinę ir atsinaujinančiąją energiją, saugų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas, saugų, maistingą ir deramą maistą, atliekų šalinimą, darnų judumą, sveikatos priežiūrą ir šeimos planavimą, švietimą, kultūrą bei informacines ir ryšių technologijas. Taip pat įsipareigojame užtikrinti, kad teikiant šias paslaugas būtų atsižvelgiama į moterų, vaikų ir jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų, migrantų, tenykščių tautų, vietos bendruomenių bei kitų dėl savo padėties pažeidžiamų asmenų teises ir poreikius. Šiuo požiūriu skatiname šalinti teisines, institucines, socialines ir ekonomines ar fizines kliūtis. 35. Įsipareigojame atitinkamu valdžios lygmeniu, įskaitant subnacionalines ir vietos valdžios institucijas, skatinti didesnį gyvenamosios aplinkos saugumą visiems, pripažindami įvairias užsiėmimo formas, ir visiems tinkančius sprendimus, kai atsižvelgiama į amžiaus, lyties ir aplinkos aspektus, žemės ir nuosavybės teisių kontinuumą, ypač didelį dėmesį skirti moterų galimybėms valdyti žemę, kaip svarbiam jų įsitvirtinimo veiksniui, be kita ko, įtraukiant veiksmingas administracines sistemas. 36. Įsipareigojame remti tinkamas priemones miestuose ir gyvenamosiose vietovėse, kurios žmonėms su negalia lygiavertiškai suteikia prieigą prie fizinių miestų erdvių, ypač viešųjų, taip pat viešojo transporto, būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų, viešosios informacijos ir komunikacijos, ypač prie informacinių ir ryšių technologijų ir sistemų bei kitų viešai prieinamų ar teikiamų įrenginių ir paslaugų tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse. 37. Įsipareigojame siekti, kad saugios, įtraukios, prieinamos žaliosios ir kokybiškos viešosios vietos, įskaitant gatves, šaligatvius ir dviračių takus, aikštes, pakrantes, sodus ir parkus, būtų naudojamos kaip daugiafunkcės erdvės socialinei sąveikai ir įtraukčiai skatinti, žmonių sveikatai ir gerovei, ekonominiams mainams ir socialinei raiškai bei dialogui tarp įvairių žmonių ir kultūrų plėtoti. Šios vietos turi būti kuriamos ir valdomos siekiant užtikrinti žmogaus vystymąsi, taikias, įtraukias ir dalyvavimą skatinančias visuomenes bei skatinti gyventi ir megzti ryšius visiems kartu. 22

38. Įsipareigojame, kaip tinkama, darniai naudotis gamtiniu ir kultūriniu, apčiuopiamu ir neapčiuopiamu paveldu miestuose ir gyvenamosiose vietovėse, remdami integruotą miestų ir teritorinę politiką bei tinkamas investicijas nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmeniu, siekdami apsaugoti ir skatinti kultūrinę infrastruktūrą, muziejus, tenykštę kultūrą ir kalbas bei tradicines žinias ir menus, taip pat pabrėždami vaidmenį, kurį jie atlieka atkuriant ir atgaivinant miestų teritorijas, ir siekdami sustiprinti socialinį dalyvavimą bei ugdyti pilietiškumą. 39. Įsipareigojame miestuose ir gyvenamosiose vietovėse skatinti saugią, sveiką ir įtraukią aplinką, kurioje visi galėtų gyventi, dirbti ir dalyvauti miesto gyvenime nebijodami smurto ir gąsdinimų, atsižvelgdami į tai, kad ypač dažnai su tuo susiduria moterys ir mergaitės, vaikai ir jaunimas bei dėl savo padėties pažeidžiami asmenys. Taip pat sieksime įveikti žalingą praktiką prieš moteris ir mergaites, įskaitant vaikus, ankstyvąsias ir priverstines santuokas bei moterų lyties organų žalojimą. 40. Įsipareigojame miestuose ir gyvenamosiose vietovėse didinti įvairovę, stiprindami socialinę sanglaudą, tarpkultūrinį dialogą ir supratimą, toleranciją, abipusę pagarbą, lyčių lygybę, naujoves, verslumą, įtrauktį, tapatumą ir saugumą bei visų žmonių orumą, skatindami tinkamą gyventi ir gyvybingą miestų ekonomiką. Taip pat įsipareigojame imtis veiksmų užtikrindami, kad mūsų vietos institucijos remtų pliuralizmą ir taikų vis labiau individualizmu pasižyminčių skirtingų kultūrų bendruomenių sambūvį. 41. Įsipareigojame miestuose ir gyvenamosiose vietovėse skatinti institucinius, politinius, teisinius ir finansinius mechanizmus, kurie, kaip numatyta nacionalinėje politikoje, plėstų įtraukias platformas, leidžiančias visiems prasmingai dalyvauti sprendimų priėmimo, planavimo ir stebėsenos procesuose, taip pat didintų piliečių įsitraukimą, bendrą veiklą ir kūrybą. 42. Atitinkamai remiame subnacionalines ir vietos valdžios institucijas, kurios atlieka savo pagrindinį vaidmenį stiprindamos sąsają tarp visų susijusių suinteresuotųjų šalių, siūlydamos dialogo galimybes, be kitų, taikydamos metodus, kuriuose atsižvelgiama į amžių ir lytį, ir ypatingą dėmesį skirdamos galimam visų visuomenės segmentų indėliui, įskaitant vyrus ir moteris, vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus asmenis ir žmones su negalia, tenykštes tautas ir vietos bendruomenes, pabėgėlius ir šalies viduje perkeltus asmenis, migrantus, nesvarbu, koks jų migracijos statusas, nediskriminuodamos dėl rasės, religijos, tautybės ar socialinio ir ekonominio statuso. DARNI IR ĮTRAUKI MIESTŲ GEROVĖ IR LYGIOS GALIMYBĖS VISIEMS 43. Pripažįstame, kad ilgalaikis, įtraukus ir darnus ekonomikos augimas, kai visi turi galimybę našiai ir saugiai dirbti deramą darbą, yra svarbiausias darnaus miestų ir teritorinio vystymosi 23

Naujoji Tel Avivas, Miestų Izraelis Darbotvarkė (mattonstock.com) 24

veiksnys ir kad miestai bei gyvenamosios vietovės turi būti lygių galimybių vietos, leidžiančios žmonėms gyventi sveiką, produktyvų, klestintį ir pasitenkinimą teikiantį gyvenimą. 44. Pripažįstame, kad urbanistinė forma, infrastruktūra ir pastatų dizainas yra vienas svarbiausių sąnaudų ir efektyvaus išteklių naudojimo veiksnių dėl masto ekonomijos ir aglomeracijos teikiamos naudos, skatinamo energijos efektyvumo, atsinaujinančiosios energijos, atsparumo, produktyvumo, aplinkos apsaugos ir darnaus miestų ekonomikos augimo. 45. Įsipareigojame kurti gyvybingas, darnias ir įtraukias miestų ekonomikas, remdamiesi endogeniniu potencialu, konkurenciniais pranašumais, kultūriniu paveldu ir vietos ištekliais bei išteklius taupančia ir atsparia infrastruktūra, skatindami darnų ir įtraukų pramonės vystymąsi ir darnius vartojimo ir gamybos modelius, puoselėdami ir kurdami verslui, naujovėms ir žmonėms gyventi palankią aplinką. 46. Įsipareigojame stiprinti įperkamo ir darnaus būsto bei jo finansavimo vaidmenį, įskaitant socialinio būsto statybą, ekonomikos vystymosi procese ir šio sektoriaus įtaką kitų ekonomikos sektorių produktyvumui, pripažindami, kad būstas padeda gerinti kapitalo formavimą, generuoti pajamas, kurti darbo vietas, sankaupas ir gali prisidėti skatinant darnius ir įtraukius ekonomikos pokyčius nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmeniu. 47. Įsipareigojame imtis reikiamų veiksmų, kad būtų stiprinamos nacionalinės, subna cio nalinės ir vietos institucijos, remiama vietos ekonomika, skatinama integracija, bend ra darbiavimas, koordinavimas ir įvairių valdžios lygių, funkcinių sričių ir susijusių suinteresuotųjų šalių dialogas. 48. Skatiname efektyvų dalyvavimą ir bendradarbiavimą tarp visų susijusių suinteresuotųjų šalių, įskaitant vietos valdžios institucijas, privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę, moteris, jaunimo, neįgaliųjų ir tenykštėms tautoms atstovaujančias organizacijas, profesionalus, akademines institucijas, profesines sąjungas, darbdavių organizacijas, migrantų ir kultūros srities asociacijas, nustatydami miestų ekonominio vystymosi galimybes bei identifikuodami ir spręsdami esamas ir naujai kylančias problemas. 49. Įsipareigojame remti teritorines sistemas, kurios integruoja miestų ir kaimų funkcijas į nacionalines ir subnacionalines erdvines sistemas bei miestų ir gyvenamųjų vietovių tinklus, skatindami darnų gamtinių išteklių ir žemės valdymą bei naudojimą, užtikrindami patikimas tiekimo ir vertės grandines, jungiančias miestų ir kaimų paklausą ir pasiūlą, siekdami paskatinti tinkamą regionų vystymąsi miestų ir kaimų kontinuume ir užpildydami socialines, ekonomines ir teritorines spragas. 25

50. Įsipareigojame skatinti miestų ir kaimų sąveiką bei ryšį, stiprindami darnius transporto ir judumo, technologijų ir ryšių tinklus bei infrastruktūrą, kurie būtų paremti planavimo priemonėmis, pagrįstomis taikant integruotą miestų ir teritorijų metodą, siekdami kuo labiau padidinti šių sektorių potencialą geresnio produktyvumo, socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos bei saugumo ir aplinkos darnumo užtikrinimo srityse. Tai turi sujungti miestų, aplinkinių rajonų, miesto apylinkių, kaimo vietovių ir, kur tinka, didesnius žemės ir jūros tinklus. 51. Įsipareigojame skatinti miestų sistemų plėtrą, įskaitant miestų planavimą ir dizaino priemones, kurios remia darnų valdymą ir gamtinių išteklių bei žemės naudojimą, tinkamą kompaktiškumą ir tankį, daugiacentriškumą ir mišrų naudojimą esamose teritorijose ar planuojant miestų plėtros strategijas, kurios padėtų sukelti masto ekonomiją ir aglomeraciją, stiprinti maisto sistemų planavimą, gerinti išteklių efektyvumą, miestų atsparumą ir aplinkos darnumą. 52. Skatiname erdvių plėtotės strategijas, kuriose, kaip tinkama, atsižvelgiama į poreikį valdyti miestų plėtrą nustatant miestų atsinaujinimo prioritetus, užtikrinant prieinamą ir gerai išvystytą infrastruktūrą ir paslaugas, planuojant tinkamą gyventojų tankį, kompaktiškumą, naujus rajonus integruojant į miesto sistemą ir šitaip užkertant kelią miestų driekai ir susiskaidymui. 53. Įsipareigojame skatinti saugias, įtraukias, prieinamas žaliąsias ir kokybiškas viešąsias erdves kaip socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnius, darniai panaudoti jų potencialą kurti didesnę socialinę ir ekonominę vertę, įskaitant nuosavybės vertę, ir skatinti verslą, viešąsias ir privačiąsias investicijas bei pragyvenimą visiems tolygiai. 54. Įsipareigojame, kur galima, generuoti ir naudoti atsinaujinančiąją ir įperkamą energiją, darnią ir efektyvią transporto infrastruktūrą bei paslaugas, siekdami ryšių teikiamos naudos ir mažindami finansines, aplinkos ir visuomenės sveikatos išlaidas dėl neefektyvaus judumo, perkrovos, oro taršos, karštųjų zonų miestuose efekto bei triukšmo. Taip pat įsipareigojame ypatingą dėmesį skirti energijos ir visų žmonių transporto poreikiams, ypač skurstančiųjų ir tų, kurie gyvena neoficialiose gyvenvietėse. Pastebime, kad atsinaujinančiosios energijos išlaidų mažėjimas leidžia miestams ir gyvenamosioms vietovėms veiksmingai mažinti energijos tiekimo sąnaudas. 55. Įsipareigojame ugdyti sveikas bendruomenes, skatindami prieigą prie deramų, įtraukių ir kokybiškų viešųjų paslaugų, švarios aplinkos, atsižvelgdami į oro kokybės gaires, taip pat ir tas, kurias parengė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), socialinę infrastruktūrą ir priemones, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant visuotinę galimybę naudotis lytinės ir 26

27 Kaunas, Lietuva Naujoji (mattonstock.com) Miestų Darbotvarkė

reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, kad būtų sumažintas naujagimių ir gimdyvių mirštamumas. 56. Įsipareigojame didinti ekonomikos našumą, kaip tinkama, suteikdami darbo jėgai sąlygas pasinaudoti galimybėmis įgyti pajamų, žinių, įgūdžių ir naudotis švietimo priemonėmis, kurios prisideda prie naujoviškos ir konkurencingos miestų ekonomikos. Taip pat įsipareigojame padidinti ekonomikos produktyvumą, skatindami visišką ir produktyvų užimtumą, deramą darbą ir galimybes visavertiškai gyventi miestuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse. 57. Įsipareigojame, kaip tinkama, skatinti visišką ir produktyvų užimtumą, deramą darbą visiems ir galimybes visavertiškai gyventi miestuose ir gyvenamosiose vietovėse, ypatingą dėmesį skirdami moterų, jaunimo, neįgaliųjų, tenykščių tautų ir vietos bendruomenių, pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų bei migrantų, ypač vargingiausių asmenų, kurie dėl savo padėties yra pažeidžiami, poreikiams ir potencialui, skatinti nediskriminacinę prieigą prie teisėtų galimybių įgyti pajamų. 58. Įsipareigojame skatinti palankią, tinkamą ir atsakingą verslo aplinką, atsižvelgdami į aplinkos darnumo ir įtraukios gerovės principus, remdami investicijas, naujoves ir verslumą. Taip pat įsipareigojame spręsti problemas, su kuriomis susiduria vietos verslo bendruomenės, remdami labai mažas, mažas ir vidutines įmones ir kooperatyvus visoje vertės grandinėje, ypač įmones ir verslus vadovaujančios socialios ir solidarios ekonomikos principais, veikiančius tiek oficialioje, tiek neoficialioje ekonomikoje. 59. Įsipareigojame pripažinti dirbančių neturtingų asmenų, ypač moterų, įskaitant atlygio negaunančius, namų ūkio darbuotojus ir migrantus darbininkus, indėlį į miestų ekonomiką, atsižvelgdami į nacionalines aplinkybes. Reikia pagerinti jų pragyvenimo lygį, darbo sąlygas ir pajamų saugumą, teisinę ir socialinę apsaugą, galimybę įgyti įgūdžių ir kitas paramos paslaugas. Pažangus darbuotojų ir ekonominių vienetų perėjimas į oficialiąją ekonomiką bus vykdomas taikant subalansuotą požiūrį, apimantį paramos ir įsipareigojimų laikymosi priemones, siekiant išlaikyti ir pagerinti esamą pragyvenimo lygį. Pereidami į oficialiąją ekonomiką, atsižvelgsime į specifines nacionalines sąlygas, teisės aktus, politiką, praktikas ir prioritetus. 60. Įsipareigojame palaikyti ir paremti pažangų ir didesnį miestų ekonomikos produktyvumą, formuojamą aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, skatindami diversifikaciją, technologinę pažangą, tyrimus ir naujoves, įskaitant kokybiškų, deramų ir produktyvių darbo vietų kūrimą, taip pat, be kita ko, skatindami kultūrinę ir kūrybinę pramonę, darnųjį turizmą, menus ir paveldo išsaugojimo veiklą. 28

61. Įsipareigojame, kur tinka, pasinaudoti miestų demografiniais dividendais ir skatinti jaunimo galimybes įgyti išsilavinimą, ugdyti gebėjimus ir dirbti, kad miestuose ir gyvenamosiose vietovėse būtų pasiektas didesnis produktyvumas ir bendra gerovė. Merginos ir vaikinai, jaunos moterys ir vyrai yra pagrindiniai pokyčių skatintojai kuriant geresnę ateitį. Suteikus daugiau galių jie gali puikiai pasirūpinti savo ir savo bendruomenių interesais. Įgyvendinant Naująją miestų darbotvarkę bus labai svarbu užtikrinti daugiau ir geresnių galimybių jiems prasmingai dalyvauti. 62. Įsipareigojame, kur tinka, spręsti socialinį, ekonominį ir vietinį senstančios visuomenės poveikį ir, kur įmanoma, pasinaudoti senėjimo veiksniu kaip galimybe kurti naujas deramas darbo vietas, skatinti ilgalaikį, įtraukų bei darnų ekonomikos augimą ir kartu gerinti miestų gyventojų gyvenimo kokybę. EKOLOGIŠKAI DARNUS IR SAUGUS MIESTŲ VYSTYMASIS 63. Pripažįstame, kad miestai ir gyvenamosios vietovės susiduria su beprecedentėmis grėsmėmis dėl nedarnaus vartojimo ir gamybos, prarastos biologinės įvairovės, spaudimo ekosistemai, taršos, gamtos ir žmogaus sukeltų nelaimių, klimato kaitos ir susijusių rizikų, trukdančių įveikti visas skurdo formas ir pasiekti darnaus vystymosi tikslų. Atsižvelgiant į demografines miestų tendencijas ir svarbų jų vaidmenį pasaulinėje ekonomikoje švelninant klimato kaitą ir siekiant prie jos prisitaikyti bei naudojant išteklius ir ekosistemas taip, kaip jie yra planuojami, finansuojami, vystomi, statomi, valdomi ir tvarkomi, tai turi tiesioginį poveikį darnumui ir atsparumui platesniu nei miestų mastu. 64. Taip pat pripažįstame, kad miestų centrai visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse, dažnai dėl savo ypatybių patys ir jų gyventojai gali labai nukentėti nuo neigiamo klimato kaitos poveikio ir kitų gamtos ir žmogaus keliamų pavojų, įskaitant žemės drebėjimus, ekstremalias oro sąlygas, potvynius, žemės nuošliaužas, dulkių, smėlio ir kitokias audras, karščio bangas, vandens trūkumą, sausras, vandens ir oro taršą, pernešėjų platinamas ligas ir jūros lygio pakilimą, kuris, be kitų, ypač aktualus pakrančių ir deltų regionams bei mažų salų besivystančioms šalims. 65. Įsipareigojame miestuose ir gyvenamosiose vietovėse remti darnų gamtinių išteklių naudojimą, kai saugoma ir gerinama miestų ekosistema, vykdomi aplinkosaugos darbai, mažinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, oro tarša, nelaimių rizika kuriant jų mažinimo strategijas ir vykdant reguliarius nelaimių rizikos dėl gamtos ar žmogaus keliamo pavojaus vertinimus, įskaitant rizikos lygių standartus, skatinama darni visų asmenų gerovė ir gerinama gyvenimo kokybė planuojant aplinkai saugius miestus ir teritorijas, infrastruktūrą ir pagrindines paslaugas. 29

Praha, Čekija 10 30

66. Įsipareigojame taikyti išmaniojo miesto metodą, kai išnaudojamos skaitmeninimo, švarios energijos, technologijų ir naujoviškų transporto technologijų teikiamos galimybės, o gyventojams sudaroma galimybė priimti aplinkai palankesnius sprendimus, paspartinti darnų ekonomikos augimą ir pagerinti paslaugų teikimą. 67. Įsipareigojame skatinti kurti bendrų ir gerai paskirstytų atvirųjų, daugiafunkcių, saugių, įtraukių, pasiekiamų žaliųjų ir kokybiškų viešųjų erdvių tinklus ir juos prižiūrėti, siekdami pagerinti miestų atsparumą nelaimėms ir klimato kaitai, sumažinti potvynių, sausrų ir karščio bangų riziką, pagerinti aprūpinimą maistu ir mitybą, fizinę ir psichikos sveikatą, namų ūkių ir aplinkos oro kokybę, sumažinti triukšmą ir formuoti patrauklius bei tinkamus gyventi miestus ir gyvenamąsias vietoves, pritaikyti miestų kraštovaizdžius, kai pirmenybė suteikiama endeminių rūšių išsaugojimui. 68. Įsipareigojame ypač daug dėmesio skirti miestų upių deltoms, pakrančių regionams ir kitoms aplinkos požiūriu pažeidžiamoms vietovėms, pabrėždami jų, kaip reikšmingų ekosistemos tiekėjų, svarbą transportui, aprūpinimui maistu, ekonominei gerovei, ekosistemų paslaugoms, atsparumo palaikymui ir darniais principais paremtų priemonių integracijai planuojant ir plėtojant miestų ir gyvenamųjų vietovių teritorijas. 69. Įsipareigojame išsaugoti ir skatinti ekologiškai ir socialiai priimtiną žemės funkcionavimą, įskaitant pakrančių teritorijas, kurios sustiprina miestus ir gyvenamąsias vietoves, ir remti ekosistemomis paremtus sprendimus, siekdami užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius, kad būtų neviršyta ekosistemos geba atsikurti. Taip pat įsipareigojame remti darnų žemės naudojimą, skatinti miestų plėtrą išlaikant reikiamą tankį ir kompaktiškumą, užkirsdami kelią ir varžydami miestų drieką, nereikalingą žemės paskirties keitimą ir derlingos žemės bei jautrių ekosistemų praradimą. 70. Įsipareigojame pirmenybę teikti vietos prekėms ir pagrindinėms paslaugoms, kai panaudojami vietiniai ištekliai, pripažindami, kad didelė priklausomybė nuo toli esančių energijos, vandens, maisto ir kitų medžiagų šaltinių gali kelti problemų kuriant darnias gyvenimo sąlygas, ypač kai sutrikdomas paslaugų teikimas. Vietoje tiekiant prekes ir teikiant pagrindines paslaugas galima sudaryti galimybę gyventojams geriau pasinaudoti ištekliais. 71. Įsipareigojame stiprinti darnų išteklių, įskaitant žemę, vandenį (vandenynus, jūras ir gėlo vandens telkinius), energiją, medžiagas, miškus ir maistą, panaudojimą, ypač didelį dėmesį skirdami visų atliekų, pavojingų chemikalų, įskaitant oro ir trumpalaikius atmosferos teršalus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkymui ir triukšmo mažinimui aplinkai saugiu būdu taip, kad būtų atsižvelgiama į miestų ir kaimo vietovių ryšius, funkcinį tiekimą ir vertės grandines, 31

jas palyginant su daromu poveikiu aplinkai ir darnumui, taip pat kad būtų siekiama pereiti prie žiedinės ekonomikos kartu išsaugant, atkuriant, atnaujinant ir sustiprinant ekosistemą naujų ir kylančių iššūkių akivaizdoje. 72. Įsipareigojame vykdyti ilgalaikius miestų ir teritorijų planavimo procesus, taikyti erdvinės plėtros praktikas, kurios apima integruotą vandens išteklių planavimą ir tvarkymą, atsižvelgdami į miestų ir kaimų kontinuumą, tęstinumą vietos ir teritoriniu požiūriu, susijusių suinteresuotųjų šalių ir bendruomenių dalyvavimą. 73. Įsipareigojame skatinti saugoti ir darniai naudoti vandenį atkuriant jo išteklius miestuose, miestų apylinkėse ir kaimo vietovėse, valant nuotekas ir mažinant jų kiekį, šalinant vandens nuotėkį, skatinant pakartotinį vandens naudojimą ir taupymą, taip pat palaikymą ir papildymą, atsižvelgiant į jo ciklą. 74. Įsipareigojame skatinti atliekas tvarkyti aplinką tausojančiu būdu ir reikšmingai sumažinti atliekų kiekį, tuo tikslu ragindami pakartotinai naudoti ir perdirbti atliekas, mažinti sąvartynų plotus ir paversti atliekas energija, kai jų negalima perdirbti arba kai tai geriausia aplinkai. Taip pat įsipareigojame mažinti jūrų taršą, tuo tikslu geriau tvarkyti atliekas ir nuotekas pakrančių regionuose. 75. Įsipareigojame, kaip tinkama, skatinti nacionalines, subnacionalines ir vietos valdžios institucijas kurti darnią, atsinaujinančią ir įperkamą energiją, projektuoti energiją taupančius pastatus ir taikyti tokios statybos metodus, remti energijos taupymo pastangas ir efektyvų jos panaudojimą, nes tai labai svarbu mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir suodžių išmetimą, užtikrinant darnius vartojimo ir gamybos modelius ir padedant kurti naujas tinkamas darbo vietas, gerinant visuomenės sveikatą ir mažinant energijos tiekimo išlaidas. 76. Įsipareigojame darniai naudoti gamtinius išteklius ir susitelkti į efektyvų žaliavų ir statybinių medžiagų, pavyzdžiui, betono, metalų, medienos, mineralų ir žemės, naudojimą, sukurti saugius medžiagų utilizavimo ir perdirbimo įrenginius ir skatinti darnių ir atsparių pastatų statybą, pirmenybę teikdami vietos netoksiškoms ir perdirbtoms medžiagoms, dažams ir gruntui be švino priedų. 77. Įsipareigojame stiprinti miestų ir gyvenamųjų vietovių atsparumą, be kita ko, skatindami kokybiškos infrastruktūros ir erdvių plėtrą, priimdami ir įgyvendindami integruotą politiką, planus ir ekosistema pagrįstus metodus, atsižvelgdami į amžiaus ir lyties aspektą, kaip numatyta 2015 2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje, visais lygmenimis įtraukdami holistinę ir faktais pagrįstą nelaimių mažinimo ir valdymo veiklą, taip pat mažindami 32

33 Klaipėda, Lietuva Naujoji (mattonstock.com) Miestų Darbotvarkė

pažeidžiamumą ir riziką, ypač oficialių ir neoficialių gyvenviečių didelės rizikos vietovėse, įskaitant lūšnynus, suteikdami galimybę namų ūkiams, bendruomenėms, institucijoms ir tarnyboms pasirengti pavojams, į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti ir greitai atsigauti nuo jų poveikio, įskaitant šoką ar ilgalaikį stresą. Mes skatinsime atsparios ir taupios infrastruktūros plėtotę, šitaip siekdami sumažinti nelaimių riziką ir jų poveikį, įskaitant lūšnynų ir neoficialių gyvenviečių atstatymą ir rekonstravimą. Taip pat derindami savo veiksmus su vietos valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis skatinsime priemones, skirtas visiems rizikingiems būstams stiprinti ir modifikuoti, be kita ko, lūšnynuose ir neoficialiose gyvenvietėse, kad jie būtų atsparesni nelaimėms. 78. Įsipareigojame remti perėjimą nuo veiksmingų prie aktyvių pažeidžiamumo (rizikos) mažinimo metodų praktikos, apimančios visas problemas ir visą visuomenę, pavyzdžiui, visuomenės informuotumo apie esamas ir kylančias rizikas, ir skatinti ex-ante investicijas, siekdami užkirsti kelią rizikoms ir sukurti atsparumą, kartu užtikrindami veiksmingą ir laiku teikiamą vietinį atsaką gamtinių stichijų ar žmogaus sukeltų nelaimių bei konfliktų atvejais. Tai turėtų apimti siekius atsigaunant po nelaimės sukurti geresnę infrastruktūrą, kai taikomos atsparumo stiprinimo priemonės, pasimokoma iš ankstesnių nelaimių, planuojant atsižvelgiama į naujas rizikas ateityje. 79. Įsipareigojame remti tarptautinius, nacionalinius, subnacionalinius ir vietos veiksmus, susijusius su klimato kaitos prevencija, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą, skatinti miestus ir gyvenamąsias vietoves, jų gyventojus ir visas vietines suinteresuotąsias šalis būti svarbiais įgyvendintojais. Taip pat įsipareigojame remti atsparumo didinimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo priemones visuose susijusiuose sektoriuose. Tokios priemonės turi atitikti pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją priimtus Paryžiaus susitarimo tikslus, kurių vienas siekti, kad vidutinė temperatūra visame pasaulyje nepakiltų daugiau nei 2 C, lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 C, lyginant su minėtu lygiu. 80. Įsipareigojame remti vidutinės ir ilgos trukmės adaptacijos planavimo procesą, miestų lygmens pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir klimato kaitos poveikio vertinimus, kad jais būtų galima vadovautis rengiant prisitaikymo planus, politiką, programas ir numatant ekosistema paremtus veiksmus, kurie stiprintų miestų gyventojų atsparumą. B. VEIKSMINGAS ĮGYVENDINIMAS 81. Pripažįstame, kad įgyvendinant Naujojoje miestų darbotvarkėje išdėstytus pokyčius lemsiančius įsipareigojimus reikės nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis 34

atitinkamos politinės programos, integruojančios dalyvavimu pagrįstą procedūrą ir miestų erdvių plėtros valdymą, veiksmingą įgyvendinimo priemonių taikymą, papildytos tarptautiniu bendradarbiavimu ir pajėgumų bei gebėjimų ugdymu, įskaitant visų lygių valdžios institucijų dalijimąsi gerąja praktika, politika ir programomis. 82. Kviečiame tarptautines ir regionines organizacijas ir institucijas, įskaitant tas, kurios priklauso Jungtinių Tautų sistemai ir daugiašalėms aplinkosaugos sutartims, vystymosi partnerius, tarptautines ir daugiašales finansų institucijas, regioninius plėtros bankus, privatųjį sektorių ir kitas suinteresuotąsias šalis gerinti savo miestų ir kaimų plėtros strategijų ir programų koordinavimą ir taikyti integruotą požiūrį į darnią urbanizaciją, įtraukiant tai į Naujosios miestų darbotvarkės įgyvendinimą. 83. Šiuo požiūriu pabrėžiame būtinybę gerinti visos Jungtinių Tautų sistemos koordinavimą ir nuoseklumą darnaus miestų vystymosi srityje, remiantis visos sistemos strateginio planavimo įgyvendinimu ir pateikiant ataskaitas, kaip pabrėžiama Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 88 skirsnyje. 84. Primygtinai raginame valstybes neskelbti ir netaikyti jokių vienašalių ekonominių, finansinių ar prekybos priemonių, jei jos neatitinka tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos ir jei jos trukdo pasiekti visapusio ekonominio ir socialinio vystymosi, ypač silpnos ekonomikos šalyse. MIESTŲ VALDYMO STRUKTŪROS KŪRIMAS PARAMOS SISTEMOS NUMATYMAS 85. Pripažįstame 2007 ir 2009 m. JT Habitat valdančiosios tarybos priimtose Tarptautinėse gairėse dėl decentralizacijos ir galimybės visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis nurodytus principus ir strategijas 15, 16. 86. Mes, kaip tinkama, įtvirtinsime, kad Naujoji miestų darbotvarkė būtų veiksmingai vykdoma įtraukioje, įgyvendinamoje ir dalyvavimą skatinančioje miestų politikoje, siekdami įtraukti darnų miestų ir teritorijų vystymąsi į integruotas plėtros strategijas ir planus, kuriuos remia nacionalinės, subnacionalinės, vietos institucijos ir palankios reguliavimo sistemos, užtikrindami, jog jos būtų tinkamai susietos su skaidriais ir atskaitingais finansų mechanizmais. 15 Peržiūrėkite oficialų Generalinės Asamblėjos protokolą, 6-ąjį leidimą, 8-ąjį papildymą (A/62/8), 1 priedą. 16 64 sesija, 8 papildymas (A/64/8), 15 priedas. 35

Naujoji Torontas, Miestų Kanada Darbotvarkė (mattonstock.com) 36

87. Skatinsime geresnį koordinavimą ir nacionalinių, subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, be kita ko, taikydami daugiapakopius konsultacijų mechanizmus ir aiškiai apibrėždami atitinkamas kompetencijas, priemones ir išteklius kiekviename valdžios institucijos lygmenyje. 88. Užtikrinsime tikslų ir sektorinės politikos nuoseklumą, be kita ko, kaimo plėtros, žemės naudojimo, aprūpinimo maistu ir mitybos, gamtinių išteklių valdymo, viešųjų paslaugų teikimo, vandens ir sanitarinių higienos priemonių, sveikatos, aplinkosaugos energijos, būsto ir judumo politikos srityse skirtingais politinės administracijos lygmenimis, kai peržengiamos administracinės ribos ir atsižvelgiama į atitinkamas funkcines sritis, siekdami stiprinti integruotą požiūrį į urbanizaciją ir įgyvendinti šias sritis apimančias integruotas miestų ir teritorijų planavimo strategijas. 89. Imsimės priemonių, kad sukurtume teisines ir politines sistemas, paremtas lygybės ir nediskriminacijos principais, siekdami suteikti valdžios institucijoms, kaip tinkama, daugiau galimybių efektyviai įgyvendinti nacionalinę miestų politiką ir politikos formuotojams bei sprendimų priėmėjams padėti užtikrinti tinkamą fiskalinę, politinę ir administracinę decentralizaciją pagal subsidiarumo principą. 90. Kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose, remsime subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų pajėgumų ir gebėjimų stiprinimą įgyvendinant veiksmingą vietinį ir metropolinį daugiapakopį valdymą skirtingais administraciniais lygmenimis ir remiantis funkcinėmis teritorijomis, užtikrindami subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą priimant sprendimus, siekdami suteikti joms reikalingus įgaliojimus ir išteklius spręsti svarbiausius miestų, metropolijų ir teritorinius klausimus. Skatinsime tokį metropolinį valdymą, kuris yra įtraukus ir apima teisines sistemas bei patikimus finansavimo mechanizmus, įskaitant, jei reikia, darnųjį skolų valdymą. Imsimės priemonių, kad skatintume visapusišką ir veiksmingą moterų dalyvavimą, užtikrintume lygias teises visose srityse bei lyderystę visais sprendimų priėmimo lygmenimis, įskaitant vietos valdžios institucijas. 91. Remsime vietos valdžios institucijas, kurios steigia administracines ir valdymo struktūras, atitinkamai pagal nacionalinius teisės aktus ir politiką, siekdami prisitaikyti prie vietos poreikių. Skatinsime atitinkamas reguliavimo sistemas ir remsime vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą su bendruomenėmis, pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi kuriant ir valdant pagrindines paslaugas ir infrastruktūrą, sieksime, kad būtų užtikrintas viešasis interesas ir aiškiai apibrėžti konkretūs tikslai, atsakomybė ir atskaitomybės mechanizmai. 92. Remsime dalyvauti skatinančius metodus, kuriuose atsižvelgiama į amžiaus ir lyčių aspektą visais miestų ir teritorijų planavimo proceso etapais nuo koncepcijos iki dizaino, biudžeto, 37

įgyvendinimo, įvertinimo ir peržiūros ir kurie įtvirtinti naujose visų lygmenų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės partnerystės formose, be kita ko, tam pasitelkiant įvairialypius ir gerai ištekliais aprūpintus nuolatinius bendradarbiavimo bei konsultacijų mechanizmus ir platformas, visiems prieinamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ir remiantis turimais duomenų sprendimais. MIESTŲ ERDVINĖS PLĖTROS PLANAVIMAS IR VALDYMAS 93. Pripažįstame miestų ir teritorijų planavimo principus ir strategijas, nurodytus 2015 m. balandžio mėnesio 25-ojoje JT Habitat valdančiosios tarybos sesijoje priimtose Tarptautinėse miestų ir teritorijų planavimo gairėse 17. 94. Įgyvendinsime integruoto planavimo principus, kuriais siekiama subalansuoti trumpalaikius poreikius su konkurencingos ekonomikos, aukštos gyvenimo kokybės ir darnios aplinkos ilgalaikiais pageidaujamais rezultatais. Taip pat sieksime, kad mūsų planai būtų lankstūs ir kad ilgainiui būtų galima prisitaikyti prie kintančių ekonominių sąlygų. Tokius planus įgyvendinsime ir nuolat vertinsime, kartu stengdamiesi diegti technologines naujoves ir kurti geresnę gyvenamąją aplinką. 95. Remsime integruotą, daugiacentrę ir subalansuotą teritorinės plėtros politiką ir įgyvendinamus planus, skatindami bendradarbiavimą ir abipusę paramą tarp įvairaus dydžio miestų ir gyvenamųjų vietovių, stiprindami mažų ir vidutinio dydžio miestų ir miestelių vaidmenį didinant aprūpinimo maistu ir mitybos sistemas, suteikdami prieigą prie saugaus, įperkamo, deramo, atsparaus ir saugaus būsto, infrastruktūros ir paslaugų ir skatindami efektyvias prekybos jungtis visame miestų ir kaimų kontinuume, užtikrindami, kad smulkūs ūkininkai ir žvejai būtų prisijungę prie vietos, subnacionalinių, nacionalinių, regioninių ir pasaulinių vertės grandinių ir rinkų. Mes taip pat remsime miestų žemės ūkį ir ūkininkavimą, atsakingą, vietinį ir darnų vartojimą bei gamybą ir socialinę sąveiką, suteikdami prieigą prie vietos rinkų ir prekybos tinklų, kaip galimybę prisidėti prie darnumo ir aprūpinimo maistu. 96. Skatinsime darnų miestų ir teritorijų planavimą, įskaitant miestų ir regionų bei metropolijų planus, remdami sinergijas ir sąveikas tarp visų dydžių miestų teritorijų ir jų apylinkių bei kaimo vietovių, įskaitant tuos, kurie yra kitoje valstybėje, ir remsime darnios regionų infrastruktūros projektų, kurie stimuliuoja darnų ekonomikos produktyvumą, skatina tinkamą regionų augimą visame miestų ir kaimų kontinuume, kūrimą. Šiuo požiūriu skatinsime miestų ir kaimų partnerystes ir savivaldybių bendradarbiavimo mechanizmus, remdamiesi funkcinėmis 17 70 sesija, 8 papildymas (A/70/8), priedas. 38

Kuenka, Ekvadoras 47 39

ir miestų teritorijomis, kaip veiksmingomis priemonėmis, siekdami atlikti savivaldybių ir metropolijų administracines užduotis, teikti visuomenines paslaugas ir skatinti tiek vietos, tiek regionų plėtrą. 97. Skatinsime suplanuotą miestų plėtrą ir užstatymą, kaip tinkama, pirmenybę teikdami miestų teritorijoms atnaujinti, atkurti ir renovuoti, įskaitant lūšnynų ir neoficialių gyvenviečių modernizavimą, kurdami kokybiškus pastatus ir viešąsias erdves, remdami integruojančius ir dalyvauti skatinančius metodus, apimančius visas susijusias suinteresuotąsias šalis ir gyventojus, vengdami erdvinės ir socialinės bei ekonominės segregacijos ir socialinės gyventojų kaitos, išsaugodami kultūrinį paveldą ir užkirsdami kelią bei neleisdami plisti miestų driekai. 98. Skatinsime integruotą miestų ir teritorijų planavimą, įskaitant suplanuotą miestų plėtrą, remdamiesi tinkamu, veiksmingu ir darniu žemės ir gamtos išteklių naudojimu, kompaktiškumu, daugiacentriškumu, tinkamu tankiu ir sąsajomis, daugialypiu erdvių naudojimu, taip pat įvairiomis socialinėmis ir ekonominėmis reikmėmis užstatytose teritorijose, siekdami užkirsti kelią miestų driekai, sumažinti judumo iššūkius, paslaugų teikimo vienam asmeniui poreikius ir išlaidas ir, kai tinkama, tankindami, pasitelkdami masinės gamybos ekonominius ir aglomeracijos privalumus. 99. Kaip tinkama, remsime socialinę įvairovę skatinančių miestų planavimo strategijų įgyvendinimą, siūlydami prieinamo būsto, kokybiškų pagrindinių paslaugų ir visiems skirtų viešųjų erdvių galimybes, stiprindami saugą ir saugumą, palaikydami socialinę ir skirtingų kartų sąveiką ir vertindami įvairovę. Imsimės priemonių, apimančių tinkamą mokymą ir paramą paslaugas teikiantiems profesionalams ir bendruomenėms smurtą patiriančiose miesto vietovėse. 100. Remsime saugių, visus gyventojus įtraukiančių, prieinamų žaliųjų ir kokybiškų viešųjų erdvių, gatvių ir gerai parengtų tinklų kūrimą, kur nebūtų nusikaltimų ir smurto, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir smurtą dėl lyties, atsižvelgdami į žmonių poreikius ir priemones, kurios padėtų geriausiai komerciniais tikslais išnaudoti pirmąjį pastatų aukštą, puoselėdami tiek oficialias, tiek neoficialias vietos rinkas ir prekybą bei pelno nesiekiančias visuomenines iniciatyvas, kviesdami žmones į viešąsias erdves, skatindami vaikščioti pėsčiomis ir važiuoti dviračiais dėl geresnės sveikatos ir gerovės. 101. Integruosime nelaimių rizikos mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos bei klimato kaitos švelninimo priemones į miestų ir teritorijų planavimo procesus, atsižvelgdami į amžiaus ir lyčių aspektus, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, atsparumu pagrįstą ir klimato požiūriu efektyvų erdvių, pastatų ir statinių projektavimą, paslaugas ir 40

infrastruktūrą bei gamta paremtus sprendimus; skatinsime sektorių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, stiprinsime vietos valdžios institucijų pajėgumus bei gebėjimus kurti ir įgyvendinti nelaimių rizikos mažinimo ir reagavimo planus, pavyzdžiui, rizikos esamos ar būsimos viešosios infrastruktūros vietoje vertinimus, parengsime tinkamas nenumatytų atvejų ir evakavimo procedūras. 102. Sieksime pagerinti miestų planavimo ir projektavimo pajėgumus ir gebėjimus, taip pat organizuoti mokymus miestų planuotojams nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis. 103. Integruosime įtraukias miestų saugumo, nusikaltimų ir smurto prevencijos, įskaitant terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, prisidedančio prie terorizmo, priemones. Šios priemonės, kur tinkama, įtrauks atitinkamas vietos bendruomenes ir nevalstybinio sektoriaus subjektus į miestų strategijų ir iniciatyvų kūrimo procesą, įskaitant lūšnynų ir neoficialių gyvenviečių, pažeidžiamumo ir kultūrinių veiksnių aspektus, rengiant viešojo saugumo bei nusikaltimų ir smurto prevencijos politiką, taip pat užkertant kelią ir kovojant su tam tikrų grupių stigmatizacija kaip su didesne grėsme saugumui. 104. Skatinsime laikytis teisės aktų reikalavimų, kai įkuriamos įtraukios valdymo sistemos ir atskaitingos institucijos, susijusios su žemės registracija ir valdymu, taikydami skaidrų ir darnų žemės naudojimo, nuosavybės registravimo valdymą ir patikimą finansų sistemą. Remsime vietos valdžios institucijas ir susijusias suinteresuotąsias šalis, naudodami įvairius žemės inventorizavimo informacijos mechanizmus, pavyzdžiui, kadastrą, vertinimo ir rizikos žemėlapius bei žemės ir būstų kainų žemėlapius, siekdami gauti kokybiškus, laiku pateiktus ir patikimus duomenis pagal pajamas, lytį, amžių, rasę, tautybę, migracijos statusą, neįgalumą, geografinę vietovę ir kitas nacionaliniame kontekste svarbias ypatybes, kurių reikia siekiant įvertinti žemės vertės pokyčius, kartu užtikrindami, kad tie duomenys nebūtų panaudoti diskriminuojančiai politikai dėl žemės naudojimo. 105. Skatinsime, kad būtų įgyvendinama teisė į tinkamą būstą, kaip teisės į deramą gyvenimo lygį elementas. Sukursime ir įgyvendinsime būsto politiką visais lygmenimis, įtraukdami dalyvavimu pagrįstą planavimą ir, kaip tinkama, taikydami subsidiarumo principą, siekdami užtikrinti nacionalinių, subnacionalinių ir vietos vystymosi strategijų, žemės politikos ir būsto pasiūlos nuoseklumą. 106. Remsime būsto politiką, paremtą socialinės įtraukties, ekonominio efektyvumo ir aplinko saugos principais. Skatinsime veiksmingą viešųjų išteklių panaudojimą įperkamam ir darniam būstui įrengti, įskaitant žemę, centrinę ir konsoliduotąsias miesto sritis su tinkama infrastruktūra, ir skatinsime įvairių pajamų gyvenamuosius rajonus, puoselėdami socialinę įtrauktį ir sanglaudą. 41

Abudža, Nigerija 17 42

107. Remsime tokią vystymosi politiką, priemones, mechanizmus ir finansavimo modelius, kurie skatina prieigą prie įperkamo ir darnaus būsto pasirinkimo, įskaitant nuomą ar kitas valdymo galimybes ir bendradarbiavimu pagrįstus sprendimus, pavyzdžiui, bendrosios dalinės būsto nuosavybės, žemės turto valdymo patikėjimo bendruomenės ir kitos kolektyvinio valdymo formos, galinčios patenkinti žmonių ir bendruomenių poreikius, siekdami pagerinti būsto pasiūlą ypač mažas pajamas gaunančių asmenų grupėms ir užkirsti kelią segregacijai bei nepagrįstam priverstiniam iškeldinimui ir perkėlimui, užtikrinti orų ir deramą perskirstymą. Tai apims paramą papildomo būsto ir savarankiškų statybų schemoms, ypač didelį dėmesį skiriant lūšnynų ir neoficialių gyvenviečių modernizavimo programoms. 108. Remsime tokią būsto politiką, kurioje bus skatinami vietos integruoto būsto požiūriai, atsižvelgiant į stiprius švietimo, darbo, būsto ir sveikatos ryšius, užkertant kelią atskirčiai ir segregacijai. Be to, įsipareigojame kovoti su benamyste ir įveikti jos kriminalizavimą, taikydami specialią politiką ir tikslines aktyvias įtraukties strategijas, pavyzdžiui, visapusę, įtraukią ir darnią programą Svarbiausia būstas. 109. Kaip tinkama, tarsimės dėl didesnio finansinių ir žmogiškųjų išteklių skyrimo lūšnynams ir neoficialioms gyvenvietėms modernizuoti ir, kiek tai įmanoma, jų prevencijai, skirdami finansinių ir žmogiškųjų išteklių strategijoms, kurios peržengia fizinių ir aplinkos patobulinimų ribas, siekdami užtikrinti, kad lūšnynai ir neoficialios gyvenvietės būtų integruoti į miestų socialinį, ekonominį, kultūrinį ir politinį gyvenimą. Šios strategijos, kaip tinkama, turi apimti prieigą prie darnaus, deramo, saugaus ir įperkamo būsto, pagrindinių ir socialinių paslaugų, saugių, įtraukių, prieinamų žaliųjų ir kokybiškų viešųjų erdvių, turi skatinti valdymo saugumą ir jo įteisinimą bei konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo priemones. 110. Remsime pastangas apibrėžti ir sustiprinti įtraukias ir skaidrias stebėsenos sistemas, kuriomis siekiama sumažinti lūšnynuose ir neoficialiose gyvenvietėse gyvenančių žmonių skaičių, įvertindami patirtį, įgytą iš ankstesnių pastangų pagerinti lūšnynuose ir neoficialiose gyvenvietėse gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas. 111. Skatinsime kurti tinkamus ir įgyvendinamus būsto srities reglamentus, atitinkamai įskaitant atsparių pastatų kodeksus, standartus, statybų leidimus, žemės naudojimo potvarkius ir nutarimus bei planavimo taisykles, kuriais kovojama su spekuliacijomis, perkėlimu, benamyste, savavališku priverstiniu iškeldinimu ir užkertamas jiems kelias, užtikrindami darnumą, kokybę, įperkamumą, sveikatą, saugumą, prieinamumą, energiją, išteklių efektyvumą ir atsparumą. Taip pat skatinsime diferencijuotą būsto pasiūlos ir paklausos analizę, paremtą aukštos kokybės, laiku pateiktais ir patikimais neapibendrintais duomenimis nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis, atsižvelgdami į specifinius socialinius, ekonominius, aplinkos ir kultūrinius aspektus. 43

112. Skatinsime darnios miestų plėtros programas, kurių strategijos orientuotos į būstą ir žmonių poreikius, pirmenybę teikdami tinkamose vietose parinkto ir tinkamai paskirstyto būsto programoms, siekdami išvengti periferinių ir izoliuotų didelių gyvenamųjų rajonų, kurie nebūtų sujungti su miestų sistemomis, nesvarbu, kokiam socialiniam ar ekonominiam segmentui jie skirti, ir spręsdami mažas pajamas gaunančių asmenų grupių būsto poreikius. 113. Imsimės priemonių, kad pagerintume kelių saugumą ir integruotume jį į darnaus judumo ir transporto infrastruktūros planavimo ir projektavimo procesus. Kartu su sąmoningumo didinimo iniciatyvomis skatinsime saugių sistemų požiūrį, kurį ragina pasirinkti Jungtinės Tautos, paskelbusios Saugaus kelių eismo dešimtmetį, ypač didelį dėmesį skirdami moterų ir mergaičių, taip pat vaikų ir jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų ir tų, kurie dėl savo padėties yra pažeidžiami, poreikiams. Stengsimės priimti politikas, taikyti ir gyvendinti priemones, kuriomis didinamas pėsčiųjų saugumas, skatinamas judumas dviračiais ir vykdoma sužeidimų ir neužkrečiamųjų ligų prevencija, taip pat atsižvelgdami į neproporcingai aukštą ir didėjantį motociklininkų mirčių skaičių, ypač besivystančiose šalyse, stengsimės sukurti ir įgyvendinti motociklų saugumui gerinti skirtus teisės aktus ir politikas. Skatinsime, kad kiekvienas vaikas saugus ir sveikas pasiektų mokyklą ir kad tam būtų teikiama pirmenybė. 114. Sieksime, kad visi galėtų naudotis saugiomis, pagal amžių ir lytį pritaikytomis, įperkamomis, prieinamomis ir darniomis miestų judumo ir žemės bei jūrų transporto sistemomis, sudarydami galimybę tikslingai dalyvauti socialinėje ir ekonominėje veikloje miestuose ir gyvenamosiose vietovėse, integruodami transporto ir judumo planus į bendrus miestų ir teritorijų planus ir skatindami įvairias transporto ir judumo galimybes, ypač remdami: a) reikšmingą prieinamos, saugios, veiksmingos, įperkamos ir darnios viešojo transporto infrastruktūros ir nemotorizuoto transporto galimybių, pavyzdžiui, vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu, padidėjimą, teikdami joms pirmenybę, palyginti su privačiu motoriniu transportu; b) tinkamą tranzitinio transporto plėtrą, kad būtų pagerintas ypač vargingai gyvenančių asmenų susisiekimas tarp jiems skirtų būstų, įvairių darbo vietų ir paslaugų ir kad jis būtų įperkamas įvairias pajamas gaunantiems asmenims; c) geresnį ir darnų žemės panaudojimo transporto sistemoms kurti planavimą, dėl kurio sumažės keliavimo ir transporto poreikis, pagerės susisiekimas tarp miestų, miestų apylinkių ir kaimo vietovių, įskaitant vandens kelius ir transportą bei judumo planavimą, ypač mažų salų besivystančiose valstybėse ir pakrančių miestuose; 44

45 Stambulas, Turkija Naujoji (mattonstock.com) Miestų Darbotvarkė

d) miestų krovinių planavimo ir logistikos koncepcijas, kurios suteikia veiksmingą prieigą prie produktų ir paslaugų, sumažindamos poveikį aplinkai ir tinkamam miesto gyvenimui bei padidindamos jų indėlį į ilgalaikį, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą. 115. Imsimės priemonių, kad sukurtume mechanizmus ir bendras sistemas nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis ir įvertintume platesnę miestų ir metropolijų transporto sistemų naudą, įskaitant, be kita ko, poveikį aplinkai, ekonomikai, socialinei sanglaudai, gyvenimo kokybei, prieinamumui, kelių saugumui, viešajai sveikatai ir kovai su klimato kaita. 116. Remsime šių mechanizmų ir sistemų kūrimą, paremtą darnia nacionaline miestų transporto ir judumo politika, siekdami atviro ir skaidraus transporto ir judumo paslaugų pirkimo miestų ir metropolijų teritorijose, įskaitant naująsias technologijas, kurios suteikia galimybę dalytis judumo paslaugomis, ir aiškius, skaidrius ir atskaitingus sutartinius santykius tarp vietos valdžios institucijų ir transporto bei judumo paslaugų teikėjų, įskaitant duomenų tvarkymą, kai užtikrinamas viešasis interesas, saugomas asmens privatumas ir apibrėžiami abipusiai įsipareigojimai. 117. Remsime geresnį transporto ir miestų bei teritorijų planavimo departamentų veiklos koordinavimą, siekdami abipusio supratimo apie planavimą ir politikos programas nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis, be kita ko, jiems rengiant darnius miestų ir metropolijų transporto ir judumo planus. Skatinsime subnacionalines ir vietos valdžios institucijas įgyti žinių ir gebėjimų, kad galėtų įgyvendinti tokius planus ir užtikrintų, jog jų būtų laikomasi. 118. Raginsime nacionalines, subnacionalines ir vietos valdžios institucijas kurti ir plėsti finansavimo priemones, suteikdami joms galimybę gerinti savo transporto ir judumo infrastruktūrą ir sistemas, pavyzdžiui, greitojo masinio transporto, integruotas transporto sistemas, oro ir geležinkelio susisiekimo sistemas, saugią ir tinkamą pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, technologijomis paremtas naujoves transporto ir tranzito sistemose, siekdami sumažinti spūstis, taršą ir pagerinti veiksmingumą, susisiekimą, prieinamumą, sveikatą ir gyvenimo kokybę. 119. Skatinsime tinkamas investicijas į saugią, prieinamą ir darnią infrastruktūrą bei paslaugų teikimo sistemas, susijusias su vandens, sanitarinių ir higienos sąlygų gerinimu, nuotekų ir kietųjų atliekų tvarkymu, miesto drenažo sistemomis, oro taršos mažinimu ir lietaus nuotekų tvarkymu, siekdami pagerinti apsaugą nuo su vandeniu susijusių 46

Abudža, Nigerija 47

nelaimių, gerinti sveikatą ir užtikrinti visiems visuotinę ir tinkamą prieigą prie geriamojo vandens; visiems sukurti deramas ir tinkamas sanitarines ir higienos sąlygas; pasiekti, kad nebeliktų lauko tualetų, ypatingą dėmesį skirti moterų, mergaičių ir tų žmonių, kurie dėl savo padėties yra pažeidžiami, poreikiams ir saugumui. Sieksime užtikrinti, kad ši infrastruktūra būtų atspari klimatui ir taptų neatsiejama integruoto miestų ir teritorijų vystymo planų dalimi, įskaitant, be kita ko, būstą ir judumą, ir kad ji būtų įgyvendinta užtikrinant dalyvavimą, atsižvelgiant į naujoviškus, išteklius taupančius, prieinamus, kontekstą atitinkančius ir kultūriškai jautrius darnius sprendimus. 120. Sieksime viešojo vandens ir komunalinių paslaugų teikėjams sudaryti galimybes didinant pajėgumus įdiegti darnias vandens valdymo sistemas, įskaitant darnią miestų infrastruktūros paslaugų priežiūrą, kad būtų palaipsniui pašalinta nelygybė, sudarytos galimybės visiems lygiomis teisėmis gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį ir turėti tinkamas higienos sąlygas. 121. Užtikrinsime visuotinę prieigą prie įperkamų, patikimų ir modernių energijos paslaugų, skatindami energijos efektyvumą ir darnią atsinaujinančiąją energiją, remdami subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų pastangas naudoti ją viešuosiuose pastatuose, infrastruktūroje ir įrenginiuose, kur tinkama, pasinaudoti vietos infrastruktūros ir reikalavimų tiesioginės kontrolės privalumais, siekdami skatinti naudojimą galutinių vartotojų sektoriuje, pavyzdžiui, gyvenamuosiuose, komercinės paskirties ir pramoniniuose pastatuose, pramonėje, transporto, atliekų ir higienos paslaugų sektoriuje. Taip pat skatiname priimti pastatų efektyvumo reikalavimus ir standartus, atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo tikslus, taikyti energinio efektyvumo ženklinimą, esamų pastatų modernizavimo ir energijos viešojo pirkimo politiką, be kita ko, siekiant su energiniu efektyvumu susijusių tikslų. Siekdami pagerinti sinergiją tarp atsinaujinančiosios energijos ir energijos efektyvumo, teiksime pirmenybę pažangiajam tinklui, rajono energijos sistemoms ir bendruomenės energijos planams. 122. Remsime decentralizuotą sprendimų dėl atliekų šalinimo priėmimą, siekdami paskatinti visuotinę prieigą prie darnių atliekų tvarkymo sistemų. Remsime platesnes gamintojų atsakomybės schemas, įtraukdami atliekų ir produktų gamintojus į miestų atliekų tvarkymo sistemų finansavimo procesus, sumažindami atliekų srautų keliamus pavojus, socialinį ir ekonominį poveikį ir padidindami perdirbimo rodiklius, kartu skatindami geresnį gaminių projektavimą. 123. Skatinsime miestų gyventojų, ypač skurdžiai gyvenančių, aprūpinimo maistu ir mitybos poreikių integraciją į miestų ir teritorijų planavimo procesą, kad būtų įveiktas 48

badas ir netinkama mityba. Skatinsime darnios aprūpinimo maistu ir žemės ūkio politikos koordinavimą miestų, miestų apylinkių ir kaimo vietovėse, siekdami tinkamais ir prieinamais būdais palengvinti maisto gamybą, saugojimą, gabenimą ir pardavimą vartotojams, kad būtų sumažinti maisto nuostoliai, užkirstas kelias maisto švaistymui ir paskatintas pakartotinis naudojimas. Taip pat skatinsime maisto politikos ir energijos, vandens, sveikatos, transporto, atliekų (palaikysime sėklų genetinę įvairovę ir sumažinsime pavojingų chemikalų naudojimą) ir kitos politikos miestų teritorijose derinimą, siekdami padidinti efektyvumą ir labiau sumažinti atliekų kiekį. 124. Kultūros, kaip labai svarbaus miestų planų ir strategijų elemento, priemones įtrauksime į planavimo procesą, įskaitant generalinius (bendruosius) planus, planavimo gaires, statybos taisykles, pakrančių tvarkymo ir strateginio vystymosi politiką, kuria siekiama išsaugoti materialiosios ir nematerialiosios kultūros ir kraštovaizdžio įvairovę, saugosime jas nuo neigiamo miestų plėtros poveikio. 125. Remsime kultūros paveldo panaudojimą darniam miestų vystymui ir pripažinsime jo vaidmenį skatinant dalyvavimą ir atsakomybę. Skatinsime naujovišką ir darnų architektūrinių paminklų ir teritorijų pritaikymą, siekdami sukurti vertę, juos restauruoti ir naudoti. Įtrauksime tenykštes tautas ir vietos bendruomenes į žinių apie materialųjį ir nematerialųjį kultūrinį paveldą propagavimą ir skleidimą, taip pat į tradicinės raiškos ir kalbų apsaugą, be kita ko, naujųjų technologijų ir technikos srityje. ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS 126. Pripažįstame, kad įgyvendinant Naująją miestų darbotvarkę reikia sukurti palankią aplinką ir daugybę įvairių vykdomųjų priemonių, įskaitant prieigą prie mokslo žinių, technologijų ir naujovių bei geresnį dalijimąsi žiniomis abiem pusėms sutartomis sąlygomis, taip pat gebėjimų ugdymą ir finansinių išteklių mobilizavimą, atsižvelgiant į išsivysčiusių ir besivystančių šalių įsipareigojimus, visų turimų tradicinių ir naujoviškų šaltinių panaudojimą pasauliniu, regioniniu, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis, geresnį tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystę tarp visų lygių valdžios institucijų, privataus sektoriaus, pilietinės visuomenės, Jungtinių Tautų sistemos ir kitų veikėjų, remiantis lygybės, nediskriminavimo, atskaitomybės, pagarbos žmogaus teisėms ir solidarumo principais, ypač atsižvelgiant į vargingiausius ir pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius. 127. Dar kartą patvirtiname įsipareigojimus dėl įgyvendinimo priemonių, įtrauktų į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkę. 49

Naujoji Paryžius, Miestų Prancūzija Darbotvarkė (mattonstock.com) 50

128. Skatinsime Jungtinių Tautų Habitat, kitas Jungtinių Tautų programas, agentūras ir susijusias suinteresuotąsias šalis rengti įrodymais pagrįstas ir praktines gaires dėl Naujosios miestų darbotvarkės ir Darnaus vystymosi tikslų miestų aspekto įgyvendinimo, artimai bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis, vietos valdžios institucijomis, pagrindinėmis grupėmis ir kitomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, taip pat pasitelkdami ekspertus. Remsimės konferencija Habitat III ir patirtimi, įgyta parengiamuoju etapu, įskaitant regioninius ir teminius susirinkimus. Šiame kontekste pažymime, be kita ko, vertingą Pasaulio miestų kampanijos, Habitat III partnerių Generalinės Asamblėjos ir Pasaulinio žemės priemonės tinklo indėlį. 129. Raginame Jungtinių Tautų Habitat tęsti savo darbą kuriant normines žinias ir padėti stiprinti pajėgumus, suteikti priemonių nacionalinėms, subnacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms kuriant, planuojant ir valdant darnų miestų vystymąsi. 130. Pripažįstame, kad darniam miestų vystymuisi, įgyvendinant, kaip tinkama, vyraujančias miestų politikas ir strategijas, gali padėti integruotos finansinės sistemos, kurioms visais lygmenimis sukuriama palanki aplinka. Labai svarbu užtikrinti, kad visos finansinės įgyvendinimo priemonės, kai galima, būtų tvirtai įdiegtos į nuoseklias politikos sistemas ir fiskalinio decentralizavimo procesus ir kad visais lygmenimis būtų sukurti atitinkami gebėjimai. 131. Remiame konkrečių ir aktualių aplinkybių analize pagrįstus metodus, taikomus finansuojant urbanizaciją ir gerinant finansinio valdymo pajėgumus visais valdžios institucijų lygmenimis, priimdami konkrečias priemones ir mechanizmus, kurių reikia siekiant darnaus miestų vystymosi, pripažindami, kad kiekviena šalis yra visų pirma pati atsakinga už savo ekonominį ir socialinį vystymąsi. 132. Sutelksime vidinius išteklius ir pajamas, gautas naudojantis urbanizacijos privalumais, ir paskatinsime viešųjų ir privačiųjų investicijų didžiausią poveikį, siekdami gerinti finansines sąlygas miestams vystytis ir atverti galimybes naudotis papildomais šaltiniais, pripažindami, kad visoms šalims viešoji politika ir vidinių išteklių sutelkimas bei efektyvus naudojimas, sustiprinamas nacionalinės nuosavybės teisės principu, yra labai svarbu siekiant mūsų bendro tikslo darnaus miestų vystymosi, įskaitant Naujosios miestų darbotvarkės įgyvendinimą. 133. Raginame verslus kūrybiškai taikyti naujoves sprendžiant darnaus vystymosi iššūkius miestų teritorijose, pripažindami, kad privačių įmonių veikla, investicijos ir naujovės skatina produktyvumą, įtraukų augimą ir darbo vietų kūrimą, o privačios investicijos, ypač tiesioginės užsienio investicijos, kartu su stabilia tarptautine finansų sistema yra pagrindiniai vystymosi pastangų elementai. 51

134. Remsime tinkamą politiką ir pajėgumus, kurie suteikia galimybę subnacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms registruoti ir išplėsti savo potencialią pajamų bazę, pavyzdžiui, tam panaudojant daugiafunkcius kadastrus, vietos mokesčius, rinkliavas ir paslaugų mokesčius, atitinkančius nacionalinę politiką, kartu užtikrindami, kad neproporcingai didelė našta netektų moterims ir mergaitėms, vaikams ir jaunimui, vyresnio amžiaus asmenims, neįgaliesiems, tenykštėms tautoms, vietos bendruomenėms ir skurdiems namų ūkiams. 135. Skatinsime tvirtas ir skaidrias nacionalinių valdžios institucijų lėšų pervedimų subnacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms sistemas, kaip tinkama, paremtas jų poreikiais, prioritetais, funkcijomis, mandatais ir veiklos efektyvumu grindžiamomis paskatomis, siekdami suteikti joms tinkamų, laiku pateiktų ir numatytų išteklių bei pagerinti jų galimybes gauti pajamų ir tvarkyti išlaidas. 136. Remsime vertikaliųjų ir horizontaliųjų finansinių išteklių paskirstymo modelių kūrimą, siekdami sumažinti skirtumus subnacionalinėse teritorijose, tarp miestų centrų, miestų ir kaimo vietovių bei paskatinti integruotą ir subalansuotą teritorijų plėtrą. Šiuo požiūriu pabrėžiame, kad svarbu didinti duomenų apie išlaidas ir išteklių skyrimą skaidrumą, kaip priemonę pažangai įvertinti siekiant lygybės ir erdvinės integracijos. 137. Skatinsime geriausiąsias praktikas naudotis ir dalytis žemės ir nuosavybės vertės padidėjimu, kuris pasiekiamas vykstant miestų vystymo procesams, vykdant infrastruktūros projektus ir panaudojant viešąsias investicijas. Galima numatyti atitinkamas priemones, kad būtų užkirstas kelias žemės užėmimui siekiant privačių tikslų ir spekuliacijoms žeme bei nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, su pelnu susijusiai fiskalinei politikai. Stiprinsime ryšį tarp fiskalinių sistemų, miestų planavimo ir miestų valdymo priemonių, įskaitant žemės rinkos reguliavimą. Sieksime užtikrinti, kad pastangos gauti pajamų iš žemės nevirstų nedarniu žemės naudojimu. 138. Remsime subnacionalines ir vietos valdžios institucijas bei jų pastangas įgyvendinti aiškias ir atskaitingas išlaidų kontrolės priemones, skirtas vietos investicijoms, projektų poreikiui įvertinti, paremtas teisine kontrole ir visuomenės dalyvavimu, kaip tinkama, skatindami atvirus ir sąžiningus viešojo pirkimo procesus, pirkimo mechanizmus ir patikimą biudžeto vykdymą, taip pat prevencines antikorupcines priemones, vientisumą, atskaitomybę, veiksmingą valdymą ir prieigą prie viešosios nuosavybės ir žemės, kaip numatyta nacionalinėse politikose. 139. Remsime griežtų teisinių ir reguliavimo sistemų kūrimą, siekdami darnaus valstybės ir savivaldybių skolinimosi pagal darnų skolų valdymą. Spręsime dėl tinkamų finansinių 52

53 Fudžou, Kinija Naujoji (mattonstock.com) Miestų Darbotvarkė

tarpininkų steigimo miestams finansuoti, pavyzdžiui, regioninių, nacionalinių, subnacionalinių ir vietos vystymosi fondų ar vystymosi bankų, įskaitant bendrojo finansavimo mechanizmus, kurie gali paskatinti viešąjį ir privatųjį, nacionalinį ir tarptautinį finansavimą. Sieksime paskatinti rizikos mažinimo mechanizmus, pavyzdžiui, Daugiašalę investicijų garantijų agentūros veiklą, valdydami valiutos riziką, siekdami sumažinti kapitalo išlaidas ir skatinti privatųjį sektorių bei namų ūkius dalyvauti darnaus miestų vystymosi ir atsparumo didinimo procesuose, įskaitant prieigą prie rizikos perkėlimo mechanizmų. 140. Remsime deramo ir įperkamo būsto finansinių produktų kūrimą ir kviesime dalyvauti įvairias daugiašales finansų institucijas, regionų plėtros bankus ir vystymąsi remiančias finansų institucijas, bendradarbiavimo tarnybas, privačiojo sektoriaus skolintojus ir investuotojus, kooperatyvus, paskolų teikėjus, skatindami investuoti į visas įperkamo ir papildomo būsto formas. 141. Taip pat svarstysime nacionaliniu lygmeniu sukurti miestų ir teritorijų transporto infrastruktūros ir priežiūros fondus, paremtus įvairiais finansavimo šaltiniais: pradedant valstybės dotacijomis ir baigiant kitų viešųjų institucijų ir privačiojo sektoriaus įnašais, užtikrindami koordinavimą tarp dalyvių ir intervencijų bei jų atskaitomybių. 142. Kviečiame tarptautines daugiašales finansų institucijas, regionų plėtros bankus, vystymąsi remiančias finansų institucijas ir bendradarbiavimo tarnybas teikti finansinę paramą programoms ir projektams, be kita ko, naujoviškus finansavimo mechanizmus taikant Naujajai miestų darbotvarkei įgyvendinti besivystančiose šalyse. 143. Remiame galimybę naudotis įvairiais daugiašaliais fondais, be kita ko, įskaitant Žaliąjį klimato fondą, Pasaulio aplinkos fondą, Prisitaikymo fondą, investicijų klimato srityje fondus, kad būtų užtikrintos prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo planams, politikai, programoms ir subnacionalinių bei vietos valdžios institucijų veiksmams pagal nustatytas procedūras vykdyti reikalingos lėšos. Mes, kaip tinkama, bendradarbiausime su subnacionalinėmis ir vietos finansų institucijomis, skatindami priimti su klimatu susijusios infrastruktūros finansavimo sprendimus ir kurti tinkamus mechanizmus, skirtus skatinamosioms finansinėms priemonėms, atitinkančioms bet kokią numatytą nacionalinę struktūrą, identifikuoti ir fiskaliniam bei skolos darnumui užtikrinti visais valdžios lygmenimis. 144. Ištirsime ir ieškosime galimų sprendimų, susijusių su klimato ir nelaimių rizika miestuose ir gyvenamosiose vietovėse, be kita ko, bendradarbiaudami su draudimo ir perdraudimo institucijomis bei kitais susijusiais dalyviais dėl investicijų į miestų ir metropolijų infrastruktūrą, pastatus ir kitą miestų turtą, taip pat dėl to, kad vietos gyventojai pasirūpintų savo būsto apsauga ir ekonominiais poreikiais. 54

Nairobis, Kenija 55

145. Remiame tarptautinių viešųjų finansų, įskaitant oficialią paramą vystymuisi, panaudojimą, siekdami paskatinti iš visų įmanomų viešųjų ir privačiųjų šaltinių skirti papildomų išteklių darniam miestų ir teritorijų vystymuisi, be kita ko, mažindami potencialių investuotojų rizikas ir pripažindami, kad tarptautiniai viešieji finansai atlieka svarbų vaidmenį papildydami šalių pastangas sutelkti šalies viešuosius išteklius, ypač vargingiausiose ir pažeidžiamiausiose šalyse, turinčiose ribotus vidaus išteklius. 146. Išplėsime Šiaurės ir Pietų, Pietų ir Pietų bei trišalio regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir, kaip tinkama, subnacionalinį, decentralizuotą ir tarpmiestinį bendradarbiavimą, siekdami prisidėti prie darnaus miestų vystymosi, gebėjimų ugdymo ir dalijimosi miestų sprendimais bei visų susijusių dalyvių tarpusavio mokymosi visais lygmenimis. 147. Skatinsime pajėgumus ir gebėjimus stiprinti įvairiais aspektais, kuriais apibrėžiamas suinteresuotųjų šalių ir institucijų gebėjimas įvairiais valdymo lygmenimis ir kurie apima individo, socialinius ir institucinius gebėjimus suformuluoti, įgyvendinti, pagerinti valdyti, stebėti ir įvertinti darnaus miestų vystymo viešąją politiką. 148. Skatinsime nacionalinių, subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų, įskaitant, kai tinkama, vietos valdžios institucijų asociacijas, pajėgumų stiprinimą dirbant su moterimis ir mergaitėmis, vaikais ir jaunimu, vyresnio amžiaus asmenimis ir neįgaliaisiais, tenykštėmis tautomis, vietos bendruomenėmis ir tais, kurie dėl savo padėties yra pažeidžiami, taip pat su pilietinėmis visuomenėmis, akademine bendruomene ir tyrimų institucijomis formuojant organizacinio ir institucinio valdymo procesus, suteikdami galių jiems efektyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl miestų ir teritorijų vystymosi. 149. Remsime vietos valdžios institucijų asociacijas, kaip pajėgumų ir žinių stiprinimo skatintojas ir vykdytojas, kaip tinkama, pripažindami ir stiprindami tiek jų dalyvavimą nacionalinėse konsultacijose dėl miestų politikos ir vystymosi prioritetų, tiek jų bendradarbiavimą su subnacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis, pilietine visuomene, privačiuoju sektoriumi, specialistais, akademine bendruomene, tyrimų institucijomis ir jų esamais tinklais kuriant pajėgumų stiprinimo programas, taikant tarpusavio mokymąsi, temines partnerystes ir bendradarbiavimo veiksmus, pavyzdžiui, savivaldybių bendradarbiavimą, pasauliniu, regioniniu, nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis, įskaitant dirbančių specialistų tinklų kūrimą bei mokslo ir politikos sąveikos praktikas. 150. Pabrėžiame būtinybę gerinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi žiniomis apie mokslą, technologijas ir naujoves dėl darnaus miestų vystymosi, iki galo juos suderinant, koordinuojant ir siekiant sinergijos su pagal Adis Abebos veiksmų darbotvarkę sukurtais ir pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. pradėtais įgyvendinti technologijų skatinimo mechanizmo procesais. 56

151. Skatinsime pajėgumų stiprinimo programas, skirtas finansų planavimo ir valdymo srityje padėti subnacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, kurios įvairiais lygmenimis tvirtai susietos instituciniu koordinavimu, įskaitant aplinkos jautrumo ir antikorupcines priemones, apimant, be kita ko, skaidraus ir nepriklausomo vadovavimo, viešųjų pirkimų apskaitos, ataskaitų rengimo, auditavimo ir stebėsenos procesus, ir skirtas peržiūrėti subnacionalinių ir nacionalinių institucijų veiklos rezultatams ir atitikčiai, ypatingą dėmesį skiriant biudžeto sudarymui, atsižvelgiant į lyties ir amžiaus aspektus, apskaitos procesų ir įrašų tobulinimui ir skaitmeninimui, siekdami skatinti rezultatais grindžiamus požiūrius, kurti vidutinės trukmės ir ilgalaikius administracinius ir techninius pajėgumus bei gebėjimus. 152. Skatinsime pajėgumų, gebėjimų ir žinių stiprinimo programas, susijusias su teisėtu iš žemės gautų pajamų panaudojimu ir finansavimo priemonėmis bei su nekilnojamojo turto rinkos veikimu, skirtas politikos formuotojams ir vietos valstybės pareigūnams, dirbantiems vertės nustatymo srityje, įskaitant žemės vertės padidėjimo kiekybinį matavimą, vertinimą ir paskirstymą. 153. Skatinsime sistemingą įvairių suinteresuotųjų grupių partnerystę miestų vystymosi procese, kaip tinkama, nustatydami aiškią ir skaidrią politiką, finansines ir administracines struktūras ir procedūras bei planavimo gaires įvairių suinteresuotųjų grupių partnerystei įgyvendinti. 154. Pripažįstame reikšmingą savanoriškų bendradarbiavimo iniciatyvų, partnerysčių ir koalicijų, kurios numato inicijuoti ir pagerinti Naujosios miestų darbotvarkės įgyvendinimo veiklą, indėlį, pabrėždami geriausiąsias praktikas ir naujoviškus sprendimus, be kita ko, skatinant subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų bei kitų susijusių suinteresuotųjų asmenų bendrosios gamybos tinklus. 155. Remsime pajėgumų ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvas, siekdami suteikti daugiau galių ir stiprinti moterų ir mergaičių, vaikų ir jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, tenykščių tautų, vietos bendruomenių ir dėl savo padėties pažeidžiamų asmenų įgūdžius ir gebėjimus formuoti valdymo procesus, įtraukdami juos į dialogą, skatindami žmogaus teisių apsaugą ir kovą su diskriminacija, siekdami užtikrinti veiksmingą jų dalyvavimą miestų ir teritorijų planavimo sprendimų priėmimo procese. 156. Remsime nacionalinių informacinių ir ryšių technologijų politikos ir elektroninės valdžios strategijų, į pilietį orientuotų skaitmeninių valdymo priemonių kūrimą, pasinaudodami technologinėmis naujovėmis, taip pat gebėjimų stiprinimo programomis, kad informacinės ir ryšių technologijos būtų prieinamos visuomenei, įskaitant moteris ir mergaites, vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus asmenis ir neįgaliuosius, tenykštes tautas, vietos bendruomenes 57

Abu Dabis, Jungtiniai Arabų Emyratai 58

ir dėl savo padėties pažeidžiamus asmenis, siekdami suteikti jiems galimybę įgyti ir pritaikyti pilietinę atsakomybę, plėsdami dalyvavimą, skatindami atsakingą valdymą ir didindami efektyvumą. Numatoma skatinti skaitmeninių platformų ir priemonių, įskaitant geografines erdvines informacines sistemas, naudojimą siekiant padidinti ilgalaikį integruotą miestų ir teritorijų planavimą ir projektavimą, žemės administravimą ir valdymą bei prieigą prie miestų ir metropolijų teikiamų paslaugų. 157. Remsime mokslą, tyrimus ir naujoves, įskaitant susitelkimą į socialines, technologines, skaitmenines ir gamta paremtas naujoves, tvirtas mokslo ir politikos sąsajas planuojant miestus, teritorijas ir formuojant politiką bei dalijantis informacija, žiniomis, patirtimi jas skleidžiant instituciniais mechanizmais, įskaitant geografiškai pagrįstus, bendruomenės surinktus, kokybiškus, laiku pateiktus ir patikimus duomenis, išskaidytus pagal lytį, amžių, tautiškumą, migracijos statusą, negalią, geografinę vietovę ir kitas ypatybes, svarbias nacionaliniame, subnacionaliniame ir vietos kontekste, surenkant, analizuojant, standartizuojant ir skleidžiant. 158. Stiprinsime gebėjimus duomenų ir statistikos srityje nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis, siekdami veiksmingai stebėti pasiektą pažangą įgyvendinant darnaus miestų vystymo politiką ir strategijas, ir suteikti daugiau informacijos sprendimų priėmėjams ir tiems, kurie atlieka atitinkamas peržiūras. Duomenų rinkimo procedūros stebint ir nagrinėjant Naujosios miestų darbotvarkės įgyvendinimą, visų pirma, turi būti paremtos oficialiais nacionaliniais, subnacionaliniais, vietos duomenų ir, kaip tinkama, kitais šaltinais, taip pat turi būti atviros, skaidrios, gerbti privatumo ir visas žmogaus teises. Šiame darbe gali padėti pažanga siekiant visuotinio į žmones orientuoto miestų ir gyvenamųjų vietovių apibrėžimo. 159. Remsime nacionalinių, subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį ir didesnius pajėgumus renkant, planuojant, analizuojant, skleidžiant duomenis ir skatinant įrodymais pagrįstą valdymą, remiantis bendrąja žinių baze, taikant tiek pasauliniu mastu palyginamus, tiek vietoje parengtus duomenis, be kita ko, surinktus per surašymus, namų ūkių apklausas, iš gyventojų registrų, bendruomenės stebėsenos procesų ir kitų svarbių šaltinių, išskaidytus pagal pajamas, lytį, amžių, rasę, tautybę, migracijos statusą, neįgalumą, geografinę vietovę ir kitas nacionaliniame, subnacionaliniame ir vietos kontekste svarbias ypatybes. 160. Remsime atvirų, vartotojui palankių ir dalyvauti skatinančių duomenų platformų kūrimą, paramą ir stiprinimą technologinėmis ir socialinėmis priemonėmis, kuriomis galima perduoti ir dalytis žiniomis tarp nacionalinių, subnacionalinių, vietos valdžios institucijų ir susijusių suinteresuotųjų šalių, įskaitant nevalstybinius subjektus ir žmones, siekdami pagerinti veiksmingą miestų planavimą ir valdymą, efektyvumą ir skaidrumą per e. valdymo, informacinėmis ir ryšių technologijomis paremtus metodus ir geografinės erdvinės informacijos valdymą. 59

C. PAŽANGOS STEBĖJIMAS IR PERŽIŪRA 161. Periodiškai stebėsime Naujosios miestų darbotvarkės pažangą ir ją peržiūrėsime, užtikrindami suderinamumą nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis, siekdami stebėti pažangą, įvertinti poveikį ir užtikrinti, kad, įtraukiant kuo daugiau suinteresuotųjų šalių, ji būtų veiksmingai ir laiku įgyvendinta, mūsų piliečiai gautų visą informaciją ir visas procesas būtų skaidrus. 162. Skatiname savanorišką, šalių vadovaujamą, atvirą, įtraukią, daugiapakopę, dalyvauti skatinančią ir skaidrią Naujosios miestų darbotvarkės pažangos stebėseną ir peržiūrą. Joje turi būti atsižvelgiama į nacionalinių, subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų indėlį ir ji turi būti papildyta Jungtinių Tautų sistemos, regioninių ir subregioninių organizacijų, pagrindinių grupių ir susijusių suinteresuotųjų šalių indėliais. Tai turi būti tęstinis procesas, kuriuo siekiama sukurti ir sustiprinti partnerystę tarp susijusių suinteresuotųjų šalių, paskatinti dalytis miestų sprendimais ir mokytis vieniems iš kitų. 163. Pripažįstame vietos valdžios institucijų, kaip aktyvių partnerių, svarbą stebint Naujosios miestų darbotvarkės pažangą ir ją peržiūrint, skatiname jas, kaip tinkama, kartu su nacionalinėmis ir subnacionalinėmis valdžios institucijomis vietos lygmeniu kurti įgyvendinamuosius pažangos stebėsenos ir peržiūros mechanizmus, be kita ko, pasitelkiant susijusias asociacijas ir atitinkamas platformas. Svarstysime, kur tinkama, stiprinti jų pajėgumus prisidėti šioje srityje. 164. Pabrėžiame, kad Naujosios miestų darbotvarkės pažangos stebėsena ir peržiūra turi būti veiksmingai susijusi su Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. pažangos stebėsena ir peržiūra siekiant užtikrinti jų įgyvendinimo koordinavimą ir nuoseklumą. 165. Dar kartą patvirtiname Jungtinių Tautų gyvenamųjų vietovių programos (JT Habitat ) vaidmenį neviršijant jos įgaliojimų, kaip pagrindinio darnios urbanizacijos ir gyvenamųjų vietovių centro, bendradarbiaujant su kitomis Jungtinių Tautų sistemos institucijomis, pripažindami darnios urbanizacijos ir, be kita ko, darnaus vystymosi, nelaimių rizikos mažinimo ir klimato kaitos ryšius. 166. Kviečiame Generalinę Asamblėją užtikrinti, kad generalinis sekretorius, savanoriškai prisidedant valstybėms narėms ir susijusioms regioninėms bei tarptautinėms organizacijoms, kas ketverius metus pateiktų ataskaitą apie pažangą įgyvendinant Naująją miestų darbotvarkę. Pirmoji tokia ataskaita turėtų būti pateikta 72-ojoje sesijoje. 167. Šioje ataskaitoje bus pateikta kokybinė ir kiekybinė pažangos, kurios pavyko pasiekti įgyvendinant Naująją miestų darbotvarkę, ir tarptautiniu lygmeniu nustatytų tikslų ir uždavinių, 60

61 Vilnius, Lietuva Naujoji (mattonstock.com) Miestų Darbotvarkė

susijusių su darnia urbanizacija ir gyvenamosiomis vietovėmis, analizė. Analizė bus paremta nacionalinių, subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų, JT Habitat, kitų susijusių Jungtinių Tautų sistemos institucijų, suinteresuotųjų šalių veikla, remiant Naujosios miestų darbotvarkės įgyvendinimą, ir JT Habitat valdančiosios tarybos ataskaitomis. Kiek įmanoma, ataskaita turi apimti daugiašalių organizacijų ir procesų bei, kur tinkama, pilietinės visuomenės, privačiojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės indėlį. Ji turi remtis esamomis platformomis ir procesais, pavyzdžiui, JT Habitat rengiamu Pasaulio miestų forumu. Ataskaitoje turi būti vengiama dubliavimosi ir ji turi atsižvelgti į vietos, subnacionalines ir nacionalines sąlygas bei teisės aktus, pajėgumus, poreikius ir prioritetus. 168. Ataskaitos rengimą koordinuos JT Habitat, artimai bendradarbiaudama su kitomis susijusiomis Jungtinių Tautų sistemos institucijomis, užtikrindama įtraukų visą Jungtinių Tautų sistemą apimantį koordinavimo procesą. Ataskaita bus pateikta Generalinei Asamblėjai per Ekonominę ir socialinę tarybą 18. Be to, ši ataskaita bus naudojama aukšto lygio politiniame forume dėl darnaus vystymosi, kurį remia Generalinė Asamblėja, siekdama užtikrinti darną, koordinavimą ir bendradarbiavimo ryšius su Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. pažangos stebėsena ir peržiūra. 169. Toliau stiprinsime partnerysčių pastangas susitelkti, palaikymą ir informuotumo didinimo veiklą įgyvendinant Naująją miestų darbotvarkę, pasitelkdami tokias veikiančias iniciatyvas, kaip Pasaulinė Habitat diena ir Pasaulio miestų dienos, svarstysime, ar pradėti naujas iniciatyvas, skirtas pilietinei visuomenei telkti ir jos, taip pat piliečių ir susijusių suinteresuotųjų šalių paramai gauti. Pabrėžiame, kaip svarbu toliau vykdyti Naujosios miestų darbotvarkės pažangos stebėseną ir peržiūrą dirbant kartu su subnacionalinių ir vietos valdžios institucijų asociacijomis, kurių atstovai yra Pasaulio vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjoje. 170. Dar kartą patvirtiname Generalinės Asamblėjos A/RES/51/177, A/RES/56/206, A/ RES/67/216, A/RES/68/239, A/RES/69/226 ir kitas svarbias rezoliucijas, įskaitant A/RES/31/109 ir A/RES/32/162. Dar kartą pabrėžiame, kaip svarbu, kad JT Habitat būstinė yra Nairobyje. 171. Pabrėžiame JT Habitat svarbą, atsižvelgdami į jos, kaip darnaus vystymosi ir gyvenamųjų vietovių centro Jungtinių Tautų sistemoje, vaidmenį, įskaitant Naujosios miestų darbotvarkės įgyvendinimą, pažangos stebėseną ir peržiūrą, bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų sistemos institucijomis. 18 Numatoma, kad ši ataskaita pakeis generalinio sekretoriaus ataskaitą Ekonominei ir socialinei tarybai dėl Habitat darbotvarkės įgyvendinimo koordinavimo. Taip pat numatoma, kad ši ataskaita bus generalinio sekretoriaus ataskaitos, kurios reikalauja Generalinė Asamblėja, priimdama sprendimą dėl atitinkamos darbotvarkės punkto, dalis, o ne jos priedas. 62

172. Atsižvelgdami į Naująją miestų darbotvarkę ir siekdami padidinti JT Habitat efektyvumą, kreipėmės į generalinį sekretorių prašydami pateikti Generalinei Asamblėjai per jos 71-ąją sesiją įrodymais pagrįstą ir nepriklausomą JT Habitat vertinimą. Vertinimo rezultatas bus ataskaita su rekomendacijomis, kaip pagerinti veiksmingumą, efektyvumą, atskaitomybę ir JT Habitat priežiūrą. Šiuo požiūriu ataskaitoje turi būti analizuojama: JT Habitat normatyvinis ir veiklos mandatas; JT Habitat valdymo struktūra siekiant efektyvesnio, atsakingesnio ir skaidresnio sprendimų priėmimo, įvertinant alternatyvas, įskaitant jos valdančiosios tarybos narystės universalumą; JT Habitat darbas su nacionalinėmis, subnacionalinėmis, vietos valdžios institucijomis ir su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis siekiant išnaudoti visą partnerysčių grupių potencialą; JT Habitat finansinis pajėgumas. 173. Nusprendžiame surengti dviejų dienų trukmės Generalinės Asamblėjos susirinkimą, kurį sušauks Generalinės Asamblėjos prezidentas per 71-ąją sesiją, kad aptartume veiksmingą Naujosios miestų darbotvarkės įgyvendinimą ir JT Habitat poziciją šiuo požiūriu. Susirinkime, be kita ko, bus aptartos geriausiosios praktikos, sėkmės atvejai ir ataskaitoje nurodytos priemonės. Pirmininko parengta susirinkimo santrauka bus įnašas į 72-ąją Antrojo komiteto sesiją, kur bus svarstoma, kokių veiksmų reikia imtis, atsižvelgiant į nepriklausomoje ataskaitoje, jos metinėje rezoliucijoje pagal atitinkamą darbotvarkės punktą pateiktas rekomendacijas. 174. Raginame Generalinę Asamblėją planuoti 2036 m. surengti ketvirtąją Jungtinių Tautų konferenciją dėl būsto ir darnaus miestų vystymosi, atsižvelgiant į atnaujintą politinį įsipareigojimą įvertinti ir sustiprinti Naujosios miestų darbotvarkės pažangą. 175. Prašome generalinio sekretoriaus savo ketverių metų ataskaitoje, kuri, kaip nurodyta 166 skirsnyje, bus pateikta 2026 m., atsižvelgti į padarytą pažangą ir iššūkius, kilusius įgyvendinant Naująją miestų darbotvarkę nuo jos priėmimo, ir nurodyti tolesnius žingsnius, kaip viską spręsti. 63