Istorikai perrašo propagandinę graikų istoriją Persai išteisinti Žiaurūs ir ištvirkę. Tokia nuomonė vyravo apie senųjų laikų persus. Nieko nuostabaus, nes apie persus mes žinome iš jų priešų graikų. Šiandien istorikai perrašo istoriją, atmeta graikų propagandą ir gilinasi į tikrus faktus. Šią tautą, prieš 2500 metų sukūrusią pirmąją pasaulyje imperiją, istorikai dabar vaizduoja visiškai kitaip. Didysis graikų istorikas Herodotas suformavo apie persus labai blogą nuomonę. Nimatallah/akg images/scanpix
bettmann/corbis/scanpix Prie Salamino salos gausus persų laivynas pakliuvo į graikų pasalą ir buvo priverstas bėgti. Parengė Inge Damm 21 21
Graikai kovojo su persais prie Termopilų. Filmas 300 parodo įvykius graikų akimis. warner brothers/the kobal collection F ilme 300 pasakojama apie nedidelį graikų karių būrį, prie Termopilų kovojusį su didžiule persų armija. Tačiau filme atskleidžiama ir kita istorija apie tradicinį mūsų požiūrį į priešus. Šiame filme graikai yra didvyriški ir civilizuoti kariai, o persai nuožmūs ir barbariški. Tai įsišaknijęs tradicinis požiūris, o jo ištakos istoriniai veikalai, parašyti prieš kelis tūkstančius metų. Šiandien daugelis istorikų mano, kad toks požiūris į persus neteisingas. Dėl to, kad apie persus susiformavo neigiama nuomonė, bene didžiausia kaltė tenka didžiajam graikų istorikui Herodotui (480 420 m. pr. Kr.). Blogos reputacijos apie persus šleifas velkasi nuo jo laikų. Natūralu, kad Herodotas vaizduoja graikų ir persų karus savo tautos akimis. Pats istorikas karuose nedalyvavo, bet aprašė juos pasikliovęs liudininkų pasakojimais ir tuo, ką apie karus girdėję kiti žmonės. Herodotas pateikia komentarus ir išreiškia savo požiūrį į aprašomus įvykius. Persai išniekino faraonų mumijas Pasak nūdienos istorikų, ypač daug žalos persų įvaizdžiui padarė Herodoto pasakojimas apie persų karaliaus Kambizo karo žygius Egipte. Graikų istorikas pasakoja, kad persų karalius buvo žiaurus ir despotiškas, jis išvilko iš laidojimo kriptų Egipto faraonų mumijas, apiplėšė jas ir sudegino iki paskutinio kaulelio. Egiptiečiams tai Persai sukūrė pirmąją pasaulio imperiją Maždaug 500 metais pr. Kr. Persijos karalystė driekėsi nuo Indo slėnio iki graikų kolonijų Mažosios Azijos pakrantėse. Tuo metu Graikija buvo visiškai maža susiskaldžiusi šalis, ją sudarė atskiri miestai-valstybės, vadinami poliais, jie dažnai konkuravo ir kovojo tarpusavyje. Kai kuriuos polius persai rėmė. Didžiulė Persijos karalystė buvo įvairių kultūrų katilas nuo rytuose Indo slėnyje gyvenančių tautų ir senovės kultūros žindinių Egipto, Babilonijos ir Asirijos iki graikų vakaruose. Persijos karalystė maždaug 500 m. pr. Kr. Makedonija J u o d o j i j ū r a Kaspijos jūra Persai jautė nenumaldomą trauką kariauti. Šis nedidelis karo vežimas pagamintas iš aukso 4 5 šimtmetyje prieš Kristų. british museum/heritage images/ibl Termopilai Maratonas Sparta Egėjo jūra Atėnai Salaminas Jonija Miletas Asirija Medija Mesopotamija V i d u r ž e m i o j ū r a Egiptas Babilonija Ekbatana Persijos karalystė Sūzai Pasargadai Persepolis Farsas Indo upė mikkel juul jensen 22
buvo baisus išniekinimas, nes pagal Egipto papročius mirusiuosius jie balzamuodavo, kad šie išliktų amžini. Kitame epizode Herodotas vaizduoja religinę egiptiečių šventę, joje Kambizas, pagavęs šventąjį jautį Apį, įbeda jam į šlaunį peilį. Jaučio kojai pradėjus kraujuoti, Kambizas aptaško krauju dvasininkus ir kitus šventės dalyvius. Labai tikėtina, kad viskas vyko kitaip. Kitokią įvykių versiją pateikia egiptiečių reljefai ir rašytiniai šaltiniai. Egiptiečių piešiniuose Kambizas vaizduojamas nusilenkęs Apio jaučiui, o egiptiečių laivyno vadas Uza-Horas aprašo, kaip Kambizas atstatė graikų sugriautą šventyklą, vėl pradėjo joje rengti šventes ir aukoti šventyklos deivei. Herodoto aprašomame mūšyje prie Termopilų, apie kurį pasakoja ir filmas 300, persai irgi vaizduojami nepalankiai. Tai dar viena istorija apie tai, kaip didžiulė imperija užpuola mažą, bet drąsią tautą, ir ši kovoja už savo laisvę. Negatyvi nuomonė ir gąsdinančios istorijos apie persus gyvavo daugiau kaip 2000 metų. Viena priežasčių vėlesnių laikų europiečių noras palaikyti mažos demokratinės valstybės kovą su didžiule jėga, tai klasikinė Dovydo ir Galijoto kovos istorija. Pastaraisiais metais kelios mokslininkų grupės detaliai ištyrė senovės šaltinius ir palygino juos su persų reljefais bei raštais. Paaiškėjo, kad Persų karaliai buvo kur kas humaniškesni. Daugeliu teigiamų bruožų pasižymėjo ir karaliaus Kyro valdymas. Kyras, nors buvo kilęs iš nedidelės persų genties, vadinamos achaimenidais, sugebėjo užkariauti pusę pasaulio. Priešai paskirti valdovais Kyras buvo pirmas ir galbūt geriausias pasaulyje imperijos valdovas. Maždaug 550 m. pr. Kr. jis laimėjo pirmąjį mūšį prieš Medijos karalių. Priešingai nei kiti to meto valdovai, jis savo priešininko nenužudė, bet paskyrė jį vadovauti provincijai. Žinant, kaip su nugalėtais priešais elgdavosi, pavyzdžiui, asirai, žiauriai žudydavę nukariautuosius, degindavę valdovus gyvus, galima pasakyti, kad Kyras įvedė naujus etinius standartus (nors šiuolaikiniu požiūriu kariauti ir užimti šalį galbūt ir nėra visiškai etiška). Kyro valdymo laikais nedidelė persų valdoma teritorija plėtėsi look and learn/the bridgeman art library Graikų demokratija galiojo ne visiems Europa šimtmečius žavėjosi miestovalstybės Atėnų kova už nepriklausomybę ir demokratiją. Graikų menas ir literatūra šiais laikais siejami su laisve, teisingumu ir humanizmu, graikų miestų stilių perėmė daugelis Europos sostinių. Deja, išliaupsinta graikų demokratija toli gražu neatitinka to, ką mes šiandien laikome demokratija. Oficialiai buvo deklaruojama, kad demokratija galioja visiems žmonėms, gyvenantiems Atėnuose ir Atikoje, suskirstytoje į sritis ir komunas, tačiau tie visi iš ir tapo viena didžiausių daugiakultūrių imperijų. Joje mokesčių mokėtojai turėjo teisę išpažinti savo religiją ir išlaikyti kultūrą, o jos valdovai domėjosi šalies gyventojų gyvenimu ir nuomone. Vienintelis reikalavimas gyventojai turėjo mokėti Kyrui duoklę ir duoti karių. Jeigu tikėtume pačiu Kyru, buvo galima visiškai laisvai pasirinkti, ar leistis jo valdomiems, ar ne. Jo skelbtas idėjas galima perskaityti ant garsiojo Kyro cilindro, dabar saugomo Britų muziejuje. Kyras skelbia etninę ir religinę laisvę, draudžia priespaudą bei vergovę ir deklaruoja teisę pripažinti jo valdžią arba nepripažinti. Matyt, nemaža dalis tautų pasirinko prisijungimą prie didžiosios valstybės, nes imperija 529 metais pr. Kr. mirus Kyrui tikrųjų buvo tik maža gyventojų dalis. Moterys, vergai ir gyventojai, neturintys pilietybės, neturėjo daugelio teisių, pavyzdžiui, negalėjo dalyvauti bendrai priimant sprendimus. Bendruose susirinkimuose, aptariant valstybės valdymo reikalus ir priimant sprendimus, dalyvaudavo tik gyventojų mažuma. Senovės graikų rašytojas Ksenofontas apie moteris Graikijoje rašo, kad jos susirinkimuose dalyvauja tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, nes turi matyti ir girdėti kuo mažiau, ir tik kartais joms leidžiama ko nors paklausti. Antikos laikais tik laisvi vyrai dalyvavo demokratiniame Atėnų valdyme. driekėsi nuo Indo slėnio rytuose iki Viduržemio jūros ir Egėjo jūros vakaruose. Galbūt graikai, kovoję mūšyje prie Termopilų, netikėjo, kad persai laikysis žodžio ir leis jiems laisvai pasirinkti. Veikiausiai graikai, gyvenę Mažosios Azijos pakrantėse, visai nenorėjo būti užkariauti ir buvo prievarta išstumti į pietines Mesopotamijos pelkes. Kyro tekstas yra daugiau utopinės visuomenės aprašymas. Šiandien iraniečiai dažnai primena apie Kyro cilindrą, kai juos neteisingai kaltina ir vadina fanatikais ir teroristais. Karalystė suskirstyta į 20 provincijų Kyrą soste pakeitęs Kambizas užkariavo Egiptą. Vėliau valdovu tapo Darėjas. 23
k. nomachi/corbis/scanpix Persijos galybė buvo trumpa Nedidelė achaimenidų gentis, gyvenusi dabartinėje Irano teritorijoje, vadovaujama narsių ir aktyvių karalių, sukūrė milžinišką imperiją. Deja, imperija gyvavo tik 200 metų. Apie 2400 539 m. pr. Kr. Aplink Sūzų miestą, dabartinėje Irano teritorijoje, kūrėsi elamitų civilizacija. Sūzai vėliau tapo viena iš Irano sostinių. Elamitai ir jų kultūra susijusi su Mesopotamijos ir Babilonijos kultūromis, gyvavusiomis į vakarus nuo Sūzų. Apie 1000 550 m. pr. Kr. Iš Centrinės Azijos į Irano teritoriją atkeliauja medai ir maždaug 600 m. pr. Kr. užkariauja elamitus. Lygiai tuo pačiu keliu atkeliauja persų gentys ir įsikuria aplink Pasargadų miestą. 559 530 m. pr. Kr. Kyras Didysis, kilęs iš persų achaimenidų genties, užkariauja Mediją ir tampa pirmuoju Persijos karaliumi. Pralaimėjus medams karalius buvo labai tolerantiškas valdovas. Ant žymiojo Kyro cilindro (nuotrauka apačioje) yra užrašytos jo idėjos apie visų tautų, gyvenančių Persijos imperijoje, etninę ir religinę laisvę. Kai persai nukariavo Babiloną, Kyras išlaisvino Babilone kalintus žydus ir leido jiems grįžti namo (paveikslas dešinėje). the trustees of the british museum Persijos karaliai pastatė Persepolio rūmus kaip savo galybės ir jėgos simbolį. 529 522 m. pr. Kr. Kambizas pradeda Egipto užkariavimą, jį palaiko ir graikai. Herodoto aprašomas despotiškas, nesivaldantis Kambizas pradeda formuoti blogą persų įvaizdį. 522 m. pr. Kr. Bardija, Kambizo broliu, apsimetęs magas Gaumata persų karaliaus soste sėdėjo tik kelis mėnesius. Jį nužudė ir sostą užėmė Darėjas. mary evans picture library Norėdamas įamžinti savo galią, Persepolyje jis pradėjo statyti karalių rūmus. Vėlesni persų karaliai statybas tęsė. Darėjas padalijo karalystę į dvidešimt provincijų ir jas pavadino satrapijomis. Kiekvieną satrapiją valdė karaliaus paskirtas valdytojas satrapas. Darėjas kiekvienam satrapui nurodė, kiek ir kokių mokesčių provincija turi sumokėti valdovui. Kyro laikais mokesčiai nebuvo tiksliai apibrėžti, kiekvienas žemės savininkas mokėdavo kiek išgalėdavo, ir duoklė buvo vadinama dovana. Todėl persai sakydavo, kad Kyras savo pavaldiniams buvo švelnus kaip tėvas, o Darėjas buvo vadinamas pirkliu. Kambizas buvo nesugyvenamas ir nepaisė kitų, todėl jį laikė despotu. Persijos imperija buvo didelė, tačiau dar didesni buvo kultūriniai karalystės gyventojų skirtumai. Pasak Herodoto, paprasti persai perimdavo iš kitų kultūrų tai, kas jiems patikdavo. Daugelis paprastų persų kareivių dėvėjo baltas tunikas ir kovėsi egiptietiškais ginklais. Helenų nuomone, persų vyrai verčiau būtų pabandę homoseksualius santykius, užuot ėmę kuo daugiau žmonų ir dar meilužių graikams tai buvo nesuprantama. Persai stengėsi susilaukti kuo daugiau sūnų. Nuo penkerių metų persų berniukai buvo mokomi tik trijų dalykų: joti, šaudyti iš lanko ir sakyti tiesą. Persų manymu, bjauriausia yda yra melas, antroje vietoje skolos negrąžinimas, nes, anot persų, tie, kas negrąžina skolos, būtinai ką nors nuslepia ar turi šiek tiek pameluoti. Persų meniu kupranugariena ir asiliena Graikai kaltino persus, kad šių gyvenimo būdas amoralus ir nenuosaikus. Iš dalies jie teisūs, nes persai šventė, pavyzdžiui, gimtadienius labai prabangiai, gerdavo daug alkoholio. Turtuoliai kepdavo galvijų, kupranugarių ir asilų mėsą, o vargšai tenkindavosi avimis ir ožkomis. Po pagrindinių patiekalų puotos dalyviams būdavo patiekiama gausybė desertų. Asketiškieji graikai piktindavosi persų nesaikingumu, o persai tvirtindavo, kad graikai baigdavo valgyti iki galo nepasisotinę, nes atsisakydavo deserto. Populiariausias gėrimas buvo vynas, gerdami vyną nevaržančioje aplinkoje persai aptardavo svarbius reikalus. Kitą dieną, jau 24
būdami blaivūs, apsvarstydavo priimtus sprendimus ir imdavo juos vykdyti, o jei matydavo, kad sumanymai nevykę, atmesdavo. Sveikindavosi persai ir graikai taip pat visiškai skirtingai. Susitikę gatvėje ar namie, persai sveikindavosi apsikabindami ir pasibučiuodami. Jeigu besisveikinančiųjų kilmė vienoda, bučiuodavosi į lūpas, jeigu vienas kiek žemesnės kilmės į skruostą. O štai susitikę du graikai sveikindavosi tik žodžiu. Persai buvo didžiausi graikų priešai, apie graikų ir persų karą jie kalbėdavo panašiai kaip mes šiandien kalbame apie rugsėjo 11-ąją. Kiek jums buvo metų, kai atėjo persai? tokį posakį randame Ksenofonto raštuose. Graikams karai buvo labai svarbūs ir skausmingi, o persams tik nedideli neramumai imperijos pakraščiuose. Pirmąjį karą su graikais 490 m. pr. Kr. pradėjo Darėjas. Mūšį prie Maratono jo kariuomenė pralaimėjo daug mažesnėms graikų pajėgoms. Spartiečiai gynė savo miestą, o atėniečiai grūmėsi mūšio lauke ir nukovę daugybę persų karių pasiekė pergalę. Graikai prarado ne daugiau kaip 200 vyrų. Pagal šio mūšio vietos vardą buvo pavadintas maratono bėgimas atletas Filipidas bėgo per 40 kilometrų iki Atėnų, kad praneštų apie kovos baigtį. Po 10 metų persų imperijos karaliaus sostą užėmė Darėjo sūnus Kserksas. Jis į Graikiją dar kartą nusiuntė kariuomenę užimti graikų žemių ir prijungti jų prie imperijos. Kai kurie Graikijos poliai sutiko Kserkso kariuomenę be pasipriešinimo, tačiau Sparta ir Atėnai susivienijo kovai už savo laisvę. Graikai kaudavosi mūvėdami trumpais sijonėliais. Persai mūvėjo kelnėmis scena iš filmo 300. warner brothers/ the kobal collection Tikri vyrai dėvėjo sijonėlius Tad vardan helenų dievų išgelbėkite jonėnus, savo giminaičius iš vergijos. Jums nesunku tai padaryti. Mat barbarai nėra narsūs, o jūs visus pralenkiate karingumu. Jų ginklai lankas ir trumpos ietys. Į kovą eina apsimovę kelnėmis ir ant galvų užsidėję tiaras. Todėl juos lengva nugalėti. (vert. J. Dumčius. Herodotas. Istorija. Vilnius: Vaga, 1988) Mileto valdovas prašo Kleomeno, Spartos valdovo, pagalbos kovai su persais. Jonėnai gyveno Mažojoje Azijoje, graikų kolonijose, kurias užgrobė persai. Kai kurie jonėnų miestai pasidavė, tačiau Miletas kovojo, buvo beveik sugriautas, o jo gyventojai išvaryti. Graikams persai atrodė švelnūs ir moteriški, nes dėvi papuošalus ir kelnes. Graikai į karą traukdavo nuogomis kojomis, mūvėdami trumpus sijonėlius ir strėnjuostes, užsimaukšlinę bronzinius šalmus, su skydais, apsauga krūtinei ir odiniais antblauzdžiais. Ginkluoti buvo dviejų metrų ilgio ietimis ir trumpais kardais. Kai kuriuose reljefuose, vaizduojančiuose kovų scenas, graikai parodomi beveik nuogi, o kontrastas jiems kelnes dėvintys persai. Tikrovę labiau atitinka graikų apranga piešiniuose ant vazų. Persai pateko į pasalą Pirmasis didelis Kserkso armijos mūšis su graikais įvyko siauroje Termopilų perėjoje. Termopilų mūšis truko dvi dienas, surinkę daug mažesnes pajėgas, graikai jį pralaimėjo. Pasak Herodoto, Spartos didvyriai padėjo galvas mūšio lauke. Graikų pajėgos atsitraukė iki Salamino salos, į pietus nuo Spartos, kur stovėjo graikų laivynas. Persų armija žygiavo per Graikiją. Pakeliui jie užėmė ir sudegino Atėnus, dauguma gyventojų ir karių iš miesto buvo pasitraukę. Tačiau jūrų mūšio persams laimėti nepasisekė. Prie Salamino salos persų laivynas pakliuvo į pasalą, ankštoje įlankoje manevringesni graikų laivai turėjo didesnį pranašumą. Daug persų laivų buvo nuskandinta, o Kserksas su savo kariuomenės likučiais pasitraukė. Kai vienas mūšio vadų graikas Pausanijas įėjo į paliktą persų valdovo palapinę, buvo apstulbintas prabangos: išsiuvinėtos palapinės sienos, iškvepinti kilimai, prabangūs baldai, įrankiai bei kiti apyvokos reikmenys, pagaminti iš aukso ir sidabro. Graikai tokią prabangą siejo su moteriškumu, su vyriškumo stoka. Likusiam gyvam į nelaisvę paimtam persų karaliaus virėjui Pausanijas liepė paruošti persišką vakarienę. Kai imperatoriški patiekalai buvo paruošti, jis pa- 25
522 486 m. pr. Kr. Darėjo valdymo laikotarpiu zoroastrizmas tapo valstybine religija. Darėjas pietuose nuo Pasargadų miesto pradėjo statyti Persepolio karalių rūmus. Jis nužudė savo pirmtaką, netikrąjį Bardiją, ir Behistun reljefe pasakoja apie nugalėtą apsimetėlį priešą ir sosto uzurpatorių ir taip pateisina savo poelgius. 490 m. pr. Kr. Darėjas pradeda pirmąjį karą su graikais. Didžiausią mūšį prie Maratono ir karą persai pralaimėjo. 486 465 m. pr. Kr. Kserksas tęsia savo tėvo, Darėjo, bandymus užkariauti Graikiją. Mūšyje prie Termopilų persai nugalėjo, tačiau prie Salamino salos pateko į graikų laivyno apsiaustį, pralaimėjo mūšį ir buvo priversti trauktis. Tai buvo paskutinis persų bandymas. Kserksui teko susitaikyti su tuo, kad Persijos karalystė niekada neužims Europos. 465 424 m. pr. Kr. Artakserksas I. Taikus periodas. 423 404 m. pr. Kr. Darėjas II. Taikus periodas. 404 359 m. pr. Kr. Artakserksas II. Kova su broliu, Mažosios Azijos vicekaraliumi. Palaikė Spartą Peloponeso kare, kuriame ši kovojo su Atėnais. Egiptiečiai išsilaisvina iš Persijos imperijos gniaužtų. the art archive liepė išvirti ir paprastą spartietišką sriubą ir pastatyti šalia persiškų patiekalų. Tada pasikvietė savo kariuomenės vadus ir parodė šį kontrastą. Jie galį įsitikinti savo akimis, sakė Pausanijas, kokie neracionalūs ir išpuikę persų karaliai. Lygindami paprastus spartiečių patiekalus su persų prabanga, jie stebėjosi, kodėl persai panūdo perplaukti jūrą ir užkariauti neturtingus graikus. Mūšio lauke graikų vergai surinko žuvusių persų papuošalus, brangenybes iš palapinių ir sudėjo viską į vieną krūvą. Auksas buvo panaudotas milžiniškai Atėnės skulptūrai nuliedinti, po graikų ir persų karo Atėnų akropolyje ją Atėnės šventyklai sukūrė skulptorius Fidijus. Tai viena gražiausių pasaulyje deivės skulptūrų ir vienas iškiliausių karo paminklų, turėjęs priminti atėniečiams jų drąsą ir kelti jų savigarbą, kad atsilaikė prieš persų galybę. Daugelis vėliau stebėjosi, kodėl persai jautė tokią nenumaldomą trauką kariauti ir užimti naujas žemes. Kyras, Kambizas ir Darėjas manė, kad Persų imperijos ribos gali plėstis iki begalybės. Darėjas turėjo ypač didelių imperinių ambicijų, jis svajojo ne tik plėsti imperiją, bet ir įsi- the bridgeman art library 359 338 m. pr. Kr. Artakserksas III. Sumažina biurokratiją imperijoje. Vėl užkariauja Egiptą. 338 336 m. pr. Kr. Arsas. Prasideda konfliktai su Makedonija. 336 330 m. pr. Kr. Darėjas III (paveikslo dešinėje) sutelkia visas pajėgas, kad atremtų graikų šiaurinės kaimynės Makedonijos antpuolius. Makedonijos karalius Aleksandras Didysis (kairėje) 330 m. pr. Kr. nukariauja Persiją ir sukuria naują imperiją, joje graikų ir persų kultūros susimaišo. a. de luca/corbis/scanpix 26 Turtingi persai gyveno labai prabangiai, tai rodo ir šie aukso radiniai. the trustees of the british museum
vaizdavo turįs šventą pareigą skleisti persų religiją po pasaulį. Anot jo, visi turėtų melstis Ahūrai Mazdai, zoroastrizmo, arba zaratustrizmo, iškeltam dievui. Religija pavadinta pagal pranašo Zaratustros (Zoroastro) vardą.ahūra Mazda buvo pirmasis pasaulyje visuotinis ir geras dievas. Jo priešybė blogis, šios abi jėgos nuolat tarpusavyje kovoja. Žmogus turėjo teisę pasirinkti, kurią pusę garbinti ir kaip elgtis. Svarbus religinis simbolis buvo ugnis. Tai Ahūro Mazdos simbolis ir tiesos ženklas, ugnis buvo svarbi religinių apeigų dalis, o šventyklose degdavo amžinoji ugnis. Darėjo valdymo laikotarpiu zoroastrizmas buvo valstybinė religija, tačiau žmonės laisvai galėjo išpažinti ir kitą religiją. Maždaug 30 tūkst. iraniečių ir šiandien išpažįsta senąją persų religiją. Mumbajuje, Indijoje, gyvena didelė zoroastristų bendruomenė, ją sudaro apie 100 tūkst. narių. Imperija žlugo per 10 metų Persijos imperija gyvavo maždaug 200 metų. Priešai, užpuolę imperiją iš vakarų, per 10 metų pakeitė pasaulio žemėlapį. Aleksandras Didysis, į šiaurę nuo Graikijos esančios Makedonijos karalius, pirmiausia užėmė Graikiją ir tapo graikų miestųvalstybių federacijos valdovu. Buvo teigiama, kad Aleksandro protėviai buvo graikai, taigi Persijos užpuolimas 334 m. pr. Kr. buvo vertinamas kaip kerštas už persų antpuolius, trukusius 150 metų, ir graikams priklausiusių Mažosios Azijos miestų nukariavimą. Vardas didysis toli gražu neatitiko Aleksandro ūgio. Iš tiesų jis buvo visai neaukštas. Pasakojama, kad, atsisėdęs į persų karaliaus sostą, jis nesiekė kojomis žemės. Tačiau soste jis neturėjo kada sėdėti, nes troško kariauti, užimti visas Persijos imperijos žemes ir sudeginti Persepolį, kaip kad persai savo galybės laikais sudegino Atėnus. Aleksandras siekė užkariauti visą pasaulį ar bent didžiąją jo dalį ir šitai jam per 10 metų beveik pavyko, tačiau 323 m. pr. Kr. jis netikėtai susirgo ir mirė. Valdomi Aleksandro, graikai ir persai vėl tapo vienos karalystės valdiniais. Aleksandro žygiai pradėjo naują heleninę epochą, o joje Rytų ir graikų kultūros susimaišė. Persai ir toliau gyvena Irane Mūsų laikų iranėnai didžiuojasi savo kultūra ir šlovinga praeitimi viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje. Persai turėjo daug įtakos ir arabų beduinų, užėmusių jų kraštą septintame šimtmetyje, kultūrai bei gyvenimo būdui. Užkariavę Persijos karalystę, arabai sukūrė panašią į persų valstybės valdymo struktūrą, pamėgo persų kultūrą, poeziją, architektūrą ir sodų kūrimo meną. Iranėnai niekada netapo arabais. Jie vis dar kalba savo kalba farsi, kuri yra viena seniausių gyvų pasaulio kalbų. Už tai, kad kalba gyvuoja iki šių dienų, reikėtų dėkoti ir persų poetui Ferdousi. Apie 1000 m. po Kr. jis parašė didžiausią savo veikalą Karalių knyga ( Shahnameh ) ir jame papasakojo šlovingą šalies istoriją. Ferdousi šlovinamas ir šias laikais, jo tekstai cituojami atmintinai, o kapą lanko tūkstančiai žmonių. Iraniečiai Karalių knygą laiko svarbiausiu savo kultūriniu paveldu. Tam nepritaria dabartiniai Irano religiniai lyderiai, jie dėl islamo religijos nenori pabrėžti persiškų šalies šaknų. Nors religiniai islamo vadovai nepritaria ir senosios persų religijos zoroastrizmo išpažinimui, pagal zoroastrizmą vis dar švenčiami Naujieji metai Novruz. Šią šventę, rengdami puotas su gausiomis vaišėmis ir eilių deklamavimu, švenčia daugybė iraniečių, o jos uždrausti kol kas niekam nepavyko. Toliau švenčiama ir karaliaus Kyro šventė, tą dieną tūkstančiai žmonių gauna trumpąsias žinutes su raginimu susirinkti prie jo kapo senojoje persų sostinėje Pasargaduose. Apie 30 000 iraniečių išpažysta senąją persų religiją zaratustrizmą. D. SAGOLJ/reuters/SCANPIX www.iliustruotasismokslas.lt