Sigitas BALČIŪNAS, Liongina JUOZAITIENĖ, Dalia RUDYTĖ, Rigita TIJŪNAITIENĖ Bakalauro studijų darbų rengimo METODINĖS REKOMENDACIJOS Skirtos Socialinių mokslų fakulteto studentams Vilnius 2014
Metodinės rekomendacijos, skirtos Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto universitetinių pagrindinių studijų programų studentams ir studijų darbų vadovams Recenzavo: Prof. Daiva Beržinskienė Prof. Teodoras Tamošiūnas Leidinys publikuotas Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto tarybos 2013-11-11 nutarimu (protokolo Nr. 13). ISBN 978-609-8080-82-7 Sigitas Balčiūnas Liongina Juozaitienė Dalia Rudytė Rigita Tijūnaitienė Šiaulių universitetas
TURINYS PRATARMĖ...5 1. STUDIJŲ DARBŲ KLASIFIKAVIMAS IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS...6 1.1. Studijų darbų klasifikavimas...6 1.2. Akademinė etika rengiant studijų darbą...10 2. PAGRINDINĖS BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO NUOSTATOS...13 2.1. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo administravimas...13 2.2. Bakalauro baigiamojo darbo rengimas...15 2.2.1. Temos pasirinkimas ir formulavimas...15 2.2.2. Mokslinės literatūros studijavimas...18 2.2.3. Tyrimo koncepcijos rengimas...19 2.2.4. Empirinių duomenų rinkimas...21 2.2.5. Empirinių duomenų analizė...23 2.2.6. Darbo rašymas...23 2.3. Bakalauro baigiamojo darbo gynimas ir vertinimas...25 3. STUDIJŲ DARBŲ SUDĖTINĖS DALYS IR JŲ TURINYS...31 3.1. Studijų darbų sudėtinės dalys ir teksto reikalavimai...31 3.2. Bendroji informacija apie BBD...32 3.3. Turinys...34 3.4. Įvadas...36 3.4. Teorinė baigiamojo darbo dalis...40 3.5. Empirinė darbo dalis...43 3.6. Išvados, rekomendacijos, diskusija...45 3.7. Literatūra...46 3.8. Priedai...48 4. STUDIJŲ RAŠTO DARBŲ ĮFORMINIMAS...49 4.1. Teksto stilius ir darbo įforminimas...49 4.2. Teksto kalba...50 4.3. Lentelės ir paveikslėliai...51 4.4. Citavimo reikalavimai...54 4.5. Literatūros sąrašo reikalavimai ir pavyzdžiai...57 LITERATŪRA...60 PRIEDAI...62 1 priedas. Prašymo dėl bakalauro baigiamojo darbo rengimo pavyzdys...62 2 priedas. Prašymo dėl bakalauro baigiamojo darbo temos koregavimo arba vadovo pakeitimo pavyzdys...63 3 priedas. Baigiamojo darbo viršelio pavyzdys...64 4 priedas.ekonomikos studijų programos studentų baigiamojo darbo antraštinio lapo pavyzdys...65 3
4 5 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo vadovo atsiliepimo lapo pavyzdys...66 6 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo pirminio vertinimo ataskaitos lapo pavyzdys...68 7 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo recenzijos lapo pavyzdys...69 8 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo vertinimo kriterijų skalė...71 9 priedas. Studentams rekomenduojamų tyrimo metodologijos šaltinių sąrašas...73 10 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo įvado struktūrinių dalių formulavimo atvejų pavyzdžiai...74 11 priedas. Bakalauro darbo projekto turinys...76 12 priedas...77
PRATARMĖ Šių metodinių rekomendacijų tikslas apibrėžti reikalavimus, kurių turi laikytis studentai, rengdami savarankiškus studijų darbus. Nors didžiausias dėmesys skiriamas bakalauro baigiamojo darbo rengimo ir gynimo nuostatoms, su darbų įforminimo reikalavimais rekomenduojama atidžiai susipažinti ir juos taikyti jau pirmo kurso studentams tai nuo pirmųjų studijų metų padėtų lavinti ir ugdyti akademinių darbų rengimo įgūdžius, užtikrinti geresnę darbų kokybę ir studentams siekti numatytų studijų rezultatų. Studijų darbų rengimas yra sudėtinė studijų dalis, jo paskirtis ugdyti rengėjo bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, lavinant studento gebėjimus apibrėžti problemą, sisteminti informaciją, analizuoti gautus rezultatus, juos lyginti ir interpretuoti. Tai padeda studentams formuoti įgūdžius, kurių reikia dirbant savarankiškai, kai tenka spręsti problemas, apibendrinti tyrimo rezultatus, juos argumentuoti. Savarankiški studijų darbai skatina problemų sprendimų paiešką, naujų idėjų kūrimą, padeda įvertinti mokslo pasiekimų praktinio pritaikymo galimybes, ugdo studentų kūrybiškumą. Rekomendacijose pateikiama informacija apie studijų darbų klasifikaciją, jų esmę ir keliamus reikalavimus, nurodomi bendrieji studijų darbų vertinimo kriterijai, nuosekliai aptariamos visos baigiamųjų darbų sudėtinės dalys, jų struktūra ir reikalavimai. Daugiausia dėmesio skiriama baigiamojo darbo rengimo ir gynimo nuostatoms. Metodinių rekomendacijų nuostatos yra suderintos su Bakalauro baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reglamentu (2012 m.), kurį galima rasti tinklalapyje http://su.lt/smf/apiefakulteta/svarbiausi-dokumentai. Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymu dėl baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos bendrųjų principų (2013), kuriuose nurodytos pagrindinės šių darbų rengimo nuostatos, Šiaulių universiteto apeliacijų nuostatais (2013), Šiaulių universiteto praktikos organizavimo tvarka (2013). Rengiant metodines rekomendacijas naudotasi moksline literatūra apie tyrimų metodologiją, tyrimo instrumentus, mokslinių darbų reikalavimus, Lietuvos ir užsienio autorių rekomendacijomis dėl mokslinių darbų rengimo. Tikimasi, kad rekomendacijos padės studentams geriau suvokti visą studijų darbų rengimo procesą. Natūralu, kad kiekvienam studentui, pradedančiam rengti darbą, kyla daugybė klausimų, susijusių su problemos formulavimu, temos pasirinkimu, literatūros šaltinių analize, tyrimo metodų pasirinkimu, todėl rekomendacijose aptariamos kiekvieno etapo problemos ir nurodomi galimi sprendimo būdai. Manoma, kad leidinys suteiks studentams žinių, kurių reikia lavinant studijų darbų rengimo įgūdžius, taip pat bus naudingas absolventams, kai reikės praktiškai rengti ataskaitas, pranešimus ir kt. Šis leidinys nėra metodologijos vadovėlis ir rengiant studijų darbą jo nepakanka. Studentai, prieš pasirinkdami tyrimo koncepciją, planuodami jo vykdymą, turi įgyti žinių apie galimus tyrimo tipus, planuojamus taikyti tyrimo metodus, konkretaus metodo taikymo reikalavimus. Sėkmingai pasirinkti tyrimo priemones ir dizainą studentams gali padėti mokslinė ir metodinė literatūra, kurios sąrašas pateiktas 9 priede. Šiuo metodiniu leidiniu Socialinių mokslų fakulteto studentams rekomenduojama naudotis rengiant studijų darbus nuo 2014 m. 5
1. STUDIJŲ DARBŲ KLASIFIKAVIMAS IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS 1.1. Studijų darbų klasifikavimas Studentai studijų metu rengia referatus, kursinius darbus, praktikos ataskaitas, bakalauro baigiamuosius darbus. Apžvelgsime kiekvieno studijų rašto darbo paskirtį ir pagrindinius reikalavimus. Atsižvelgdamas į numatomus studijų rezultatus, dėstytojas studentams gali skirti namų darbus, kurių tikslas savarankiškai gilinti teorinius klausimus, plėtoti gebėjimus spręsti praktines problemas. Namų darbo užduoties raštu apimtis priklauso nuo keliamų tikslų, užduoties pobūdžio ir gali būti iki 10 puslapių. Rengiant rašto darbą, pravartu laikytis numatytai darbo formai (referatui, esė, rašiniui, recenzijai, sąvokų žemėlapiui, tiriamojo pobūdžio darbui ar kt.) keliamų reikalavimų. Raštiškas namų darbas turėtų būti įforminamas pagal šių metodinių rekomendacijų reikalavimus. Konkretaus darbo apimtį, darbo turinio ir struktūros reikalavimus nurodo modulio dėstytojas. Namų darbas gali būti individualus arba grupinis skiriamas atlikti keliems studentams. Grupinio namų darbo tikslas yra ne tik skatinti studentus savarankiškai gilinti dalyko žinias, bet ir sudaryti sąlygas tobulinti komandinio darbo, bendradarbiavimo gebėjimus, formuotis vadybiniams įgūdžiams, nes tenka planuoti grupės veiklą, kartu spręsti problemas, siekti grupės psichologinio suderinamumo ir pan. Grupės studentų skaičius priklauso nuo tiriamos problemos. Paprastai grupę sudaro 3 5 studentai. Grupinio namų darbo pobūdį ir tematiką, rekomenduojamą apimtį (dažniausiai iki 5 puslapių vienam studentui) nurodo modulio dėstytojas. Grupinis namų darbas rengiamas ir įforminamas pagal bendruosius studijų darbų reikalavimus. Įvade reikėtų nurodyti konkretų kiekvieno studento indėlį. Referatas Referatas yra savarankiškas studijų darbas, skirtas išsiaiškinti, susisteminti, kas nagrinėjamu klausimu pasiekta, ištirta, nustatyta vienoje ar kitoje srityje. Referato tikslas gilesnis, nuodugnesnis konkrečios studijuojamo dalyko temos pažinimas arba problemos identifikavimas, gebėjimo naudotis moksliniais šaltiniais, juos analizuoti, sisteminti ir apibendrinti ugdymas, akademinio rašytinės kalbos stiliaus lavinimas. Referatuose paprastai originalumo yra nedaug, studentai glaustai, išskirdami esmę pristato, aprašo, palygina ir apibendrina kitų autorių mokslinius darbus, susijusius su konkrečia nagrinėjama problema. Referato apimtį nustato dalyko dėstytojas, tačiau ji neturi viršyti 15 puslapių. Referatui būdinga tokia struktūra: antraštinis lapas; turinys; 6
įvadas, kuriame trumpai pristatoma tema, jos aktualumas, pateikiamas referato tikslas ir glaustai apibūdinami naudojami šaltiniai; dėstymas, kuriame pristatomos pagrindinės mokslinės koncepcijos ar kelių mokslininkų pozicijos. Dėstymo dalis gali būti skirstoma į skyrius; apibendrinimas arba išvados; bibliografinių nuorodų sąrašas. Referatas rengiamas ir įforminamas pagal bendruosius studijų darbų reikalavimus. Antraštinis lapas įforminamas pagal 3 priede pateiktus pavyzdžius, tačiau vietoje Bakalauro baigiamasis darbas rašoma Referatas, o vietoje Darbo vadovas Darbą įvertino. Bendrieji referato vertinimo kriterijai: referuojamos temos atskleidimas, gebėjimas dirbti su akademine literatūra (dirbti duomenų bazėse, atrinkti pagrindinius, naujausius šaltinius, išskirti esmę, konspektuoti); gebėjimas referuoti, perfrazuoti; gebėjimas nuosekliai, rišliai, aiškiai dėstyti mintis, mokėjimas taisyklingai cituoti, įforminti tekstą, sudaryti literatūros sąrašą. Konkrečius referato vertinimo kriterijus, referuojamų šaltinių skaičių nurodo dalyko dėstytojas. Esė Esė tai nedidelės apimties rašto darbas, kuriame pagrindžiamos, svarstomos, aptariamos, analizuojamos, interpretuojamos studijuojamo dalyko problemos, atskleidžiamas jų išmanymas. Esė tikslas teorinių ir praktinių žinių sisteminimas, mokslinio mąstymo ir argumentavimo gebėjimų ugdymas. Iš kitų studentų rašto darbų esė išsiskiria laisvesniu rašymo stiliumi, atviresniu autoriaus požiūrio atskleidimu, galima subjektyvesnė situacijos analizė ir pateikimas. Jei rengiamas mokslinis esė, nepaisant laisvesnio stiliaus, vartojamos mokslinės sąvokos, remiamasi mokslinėmis teorijomis, argumentuojant naudojamasi moksliniais šaltiniais. Rengiant esė, būtina autoriaus diskusija su kitų autorių pozicija, argumentuotai sutinkant ar prieštaraujant jų išvadoms, interpretacijoms, požiūriams, teorijomis ir pan. Esė apimtį nustato dalyko dėstytojas, tačiau dažniausiai ji yra nuo 2 iki 5 puslapių. Esė būdinga tokia struktūra: įvadinė dalis pristatoma analizuojama tema, konkreti problema ir pagrindinė tezė; dėstymo dalis svarstoma, interpretuojama konkreti problema, pagrindžiama, argumentuojama pagrindinė tezė; apibendrinimas; bibliografinių nuorodų sąrašas. 7
Esė tekstas įforminamas remiantis bendraisiais studijų darbų įforminimo nurodymais (žr. 3 skyrių). Esė antraštinis lapas įforminamas pagal 3 5 prieduose pateiktus pavyzdžius, tačiau nurodomas studijų dalykas, vietoje Bakalauro baigiamasis darbas rašoma Esė, o vietoje Darbo vadovas Darbą įvertino. Bendrieji esė vertinimo kriterijai: aiškus analizuojamos problemos ir pagrindinės tezės išdėstymas; aiškus, nuoseklus, argumentuotas autoriaus asmeninės pozicijos išdėstymas; tinkamas dalyko sąvokų ir teorijų, akademinės kalbos vartojimas; mokėjimas taisyklingai cituoti, perfrazuoti, įforminti tekstą. Konkrečius esė vertinimo kriterijus pateikia dalyko dėstytojas. Daugiau kokybiškos informacijos apie esė rengimą ir esė pavyzdžių galima rasti internete http://www.tvm.vu.lt/repository/ese_%20galutinis_10-01.pdf. Kursinis darbas Kursinis darbas tai studento savarankiškas analitinio pobūdžio tiriamasis darbas arba projektas. Kursinio darbo tikslas išplėsti ir pagilinti studijuojamo dalyko žinias, įgyti teorinių žinių taikymo praktikoje gebėjimų, ugdyti mokslinio tiriamojo darbo, projektinio darbo planavimo, organizavimo, atlikimo ir ataskaitos rengimo gebėjimus tobulinant bendruosius gebėjimus. Savo struktūra kursinis darbas turi atitikti pagrindinius studijų darbo reikalavimus. Rekomenduojama jį rengti pagal bakalauro baigiamųjų darbų reikalavimus: antraštinis lapas; turinys; įvadas, kuriame trumpai pristatoma tema, jos aktualumas, pateikiamas tyrimo ar projekto tikslas, uždaviniai, trumpai pristatoma tyrimo ar projekto metodika ir eiga, aptariamas tyrimo ar projektinės grupės narių indėlis; teorinis tyrimo ar projekto pagrindimas, pateikiant teorinę medžiagą, kuria grindžiamas tyrimas ar projektas, tyrimo metodikos arba projekto pagrindimo ir organizavimo aprašymas, tyrimo ar projekto rezultatai; apibendrinimas arba išvados; bibliografinių nuorodų sąrašas. Darbo tekstas įforminamas remiantis bendraisiais studijų darbų įforminimo nurodymais (žr. 3 skyrių). Antraštinis lapas toks pat kaip pateiktasis 3 priede, tačiau vietoje Bakalauro baigiamasis darbas rašoma Kursinis darbas. Kursinių darbų tematika būna labai įvairi. Tai gali būti teorinio probleminio pobūdžio temos, apimančios bendresnes problemas ir turinčios tiriamojo darbo perspektyvą, arba praktinės temos, kai atliekami empiriniai tyrimai, analizuojant konkrečias organizacijų arba ūkio sektoriaus 8
problemas. Studentai taip pat gali rengti projektą nurodyta tema. Kursinis darbas, jei tokia galimybė numatyta dalyko programoje, gali apimti du ar daugiau dėstomųjų dalykų. Plačiau apie temos pasirinkimą ir jos plėtojimą skaitykite skyriuje Bakalauro baigiamojo darbo nuostatos. Pasirinktą kursinio darbo temą, jei reikia, galima keisti, tačiau tai reikėtų daryti likus ne mažiau kaip 8 savaitėms iki kursinio darbo pateikimo dienos. Kursinių darbų ar projektų temos aptariamos kartu su dalyką dėstančiu dėstytoju semestro pradžioje. Studentai turi teisę temą pasirinkti iš siūlomų arba gali siūlyti savo, tačiau tam turi pritarti dėstytojas. Jei tiriama problema sudėtingesnė ir jai išnagrinėti reikia ilgesnio laiko tarpo, darbą gali atlikti keli studentai, bet šiuo atveju didėja darbo apimtis. Tokiais atvejais tyrimą būtina organizuoti taip, kad kiekvieno studento įnašas būtų lengvai nustatomas ir įvertinamas. Kiekvieno studento atsakomybė nurodoma įvade. Studento darbui vadovauja dalyką dėstantis dėstytojas darbo vadovas. Studentai, rengdami kursinį darbą, privalo konsultuotis su dalyko dėstytoju tvarkaraštyje numatytu konsultacijų metu, jei reikia, kreiptis į kitus dėstytojus ar praktikus. Rekomenduojama kursinio darbo apimtis (A) be priedų yra 20 25 puslapiai. Jei darbą rengia keli studentai, darbo apimtis gali būti apskaičiuojama pagal koeficientus: jei darbą rengia 2 studentai A x 1,5; jei darbą rengia 3 studentai A x 2; jei darbą rengia 4 studentai A x 2,5. Kursinio darbo rengimo trukmė, apimtis, konsultacijų grafikas, atsiskaitymo laikas ir formos aptariamos su dėstytoju. Atsiskaitymo formos gali būti labai įvairios: tyrimo ataskaita raštu, kursinio darbo gynimas, straipsnis studentų konferencijos leidinyje, rezultatų pristatymas konferencijoje ar specialistų auditorijoje. Kursinių darbų gynimui taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir bakalauro baigiamiesiems darbams, tačiau jų gynimas nebūtinai viešas. Jei studijų darbas yra grupinis, jo gynimo procedūros aptariamos su dėstytoju. Numatomi ir atvejai, kaip vyks gynimas, jei negalėtų dalyvauti vienas iš autorių. Dėstytojas, vertindamas darbą, vadovaujasi studijų programoje numatytais siektinais dalyko (modulio) rezultatais. Bendrieji kursinio darbo vertinimo kriterijai atitinka bakalauro darbų ir jų gynimo vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad dalis gebėjimų dar bus tobulinama studijuojant. Konkrečius kursinio darbo vertinimo kriterijus dėstytojas pristato per pirmąją paskaitą arba teikdamas (tvirtindamas) kursinio darbo užduotį. Praktikos ataskaita Mokomosios praktikos ataskaita tai rašto darbas, kuriame studentas aprašo praktikos programoje numatytų universiteto ir (arba) organizacijos teikiamų užduočių atlikimo rezultatus, kitą savo praktikos veiklą, įsivertina profesinius gebėjimus. Rengiant šią ataskaitą galima naudoti esė rašymo stilių. Praktikos ataskaitos tikslas pateikti praktikos vadovui universitete informaciją apie praktikos programos įgyvendinimo rezultatus, ugdyti gebėjimus taikyti teorines žinias aprašant savo 9
veiklą ir pasiekimus organizacijoje, tobulinti profesinę kalbą, ugdyti veiklos rezultatų įsivertinimo gebėjimus. Rengiant atskiras praktikos ataskaitos dalis, reikia vadovautis katedrų parengtomis praktikos atlikimo metodinėmis priemonėmis 1. Praktikos ataskaita pildoma elektroninėje duomenų bazėje pagal pateiktą formą: http://su.lt/smf/studiju-gidas/praktika/praktikos-tvarka; ; http://praktika.siauliai-pramone.lt/ Galutinis praktikos vertinimas susideda iš dviejų dalių; 50 procentų galutinio rezultato sudaro praktikos vadovo įmonėje vertinimas, 50 proc. praktikos vadovo universitete vertinimas. Bendrieji praktikos ataskaitos vertinimo kriterijai: praktikos programoje numatytų užduočių įgyvendinimas; gebėjimas glaustai, vartojant profesinius terminus, pristatyti praktikos veiklą ir jos rezultatus; praktikos ataskaitos teksto struktūra ir nuoseklumas, rašytinės kalbos taisyklingumas. Dėstytojas, vertindamas praktikos ataskaitą, vadovaujasi studijų programoje numatytais siektinais studijų programos rezultatais. Konkrečius praktikos ir jos ataskaitos vertinimo kriterijus dėstytojas su studentais aptaria sudarydami praktikos programą. Bakalauro baigiamasis darbas Bakalauro baigiamasis darbas yra savarankiškas mokslinio tiriamojo arba projektinio pobūdžio studento darbas, rengiamas studijų programos pabaigoje ir skirtas analitinėms, tiriamosioms ir kt. pažintinėms bei profesinėms kompetencijoms formuoti. Tai kvalifikacinis studento rašto darbas, pagal kurį kvalifikacinė komisija vertina studento pasirengimą savarankiškam darbui ir suteikia atitinkamos krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Studentas yra atsakingas už baigiamajame darbe priimtus sprendimus ar išvadas, skaičiavimų teisingumą ir savarankiškumą. Šis darbas rodo studento profesinės brandos lygį, jo gebėjimą naudojantis moksline literatūra siūlyti problemų sprendimų būdus. Baigiamieji darbai nuo kursinių skiriasi nagrinėjamos problemos gilumu, darbo išsamumu, apimtimi. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo procesas smulkiau aptariamas 2 skyriuje. 1.2. Akademinė etika rengiant studijų darbą Rengiant studijų darbus, privalu laikytis akademinio sąžiningumo, mokslinės etikos principų. Dažniausiai studijų darbuose pasitaikantis akademinio sąžiningumo principo pažeidimas yra 1 Beniušienė, I., Toleikienė, R., Valuckienė, J., Vaivada, S. (2011). Praktikos metodinės rekomendacijos (vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijos). Šiaulių universitetas. Balvočiūtė, R., Rakickas, A., Švilpaitė, R., Meiliūnaitė, N. (2011). Praktikos metodinės rekomendacijos (ekonomikos bakalauro studijos). Šiaulių universitetas. Juozaitienė, L., Požėlaitė, R., Rudytė, D., Svirskienė, G. (2011). Metodinės rekomendacijos praktikos organizacijoje vadovui. Šiaulių universitetas. 10
plagijavimas. Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekse 2 plagijavimas apibrėžiamas kaip svetimo teksto, publikuoto popierine ar elektronine forma, naudojimas be išsamios nuorodos į šaltinį arba su nuoroda, bet kai svetimo teksto apimtis ir pobūdis suteikia pretekstą abejoti dėl darbo, kūrinio ar vienos arba kelių jo sudėtinių dalių savarankiškumo. Plagijavimas yra autoriaus teisių, ginamų Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (aktuali redakcija 2012-01-10), pažeidimas. Plagijavimas pripažįstamas, jeigu pasisavinama autoriaus kūrinio dalis ar visas kūrinys, svetimas tekstas neišskiriamas darbe, pateikiamas be nuorodų į šaltinį. Akademinio sąžiningumo principas pažeidžiamas ir klaidingai cituojant: cituojant, referuojant nurodomas ne tas šaltinis; cituojami autoriai, neįtraukti į literatūros sąrašą; nenurodoma, jei autoriai percituojami iš antrinių šaltinių; paveikslėliai, lentelės ar duomenys pateikiami nenurodant šaltinio. Rengdami kursinius ir bakalauro baigiamuosius darbus studentai privalo laikytis mokslinės tiriamosios veiklos etikos normų. Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekse nurodomi tokie šios nuostatos pažeidimai: empirinio tyrimo duomenų padirbinėjimas arba manipuliavimas jais; sąmoningas gautų duomenų, prieštaraujančių tyrimo hipotezei, nutylėjimas; klaidingas informacijos apie empirinio tyrimo metodiką, tyrimo imtį pateikimas; tyrimo duomenų, empirinės medžiagos pasisavinimas; plagijavimas, t. y. svetimo teksto, idėjos pateikimas kaip savo; nepagrįstas bendraautorystės nesuteikimas kolegoms; mokslinei veiklai talkinusių žmonių arba organizacijų įnašo neigimas arba nutylėjimas. Etika pažeidžiama, jeigu visas darbas ar jo dalis parengta nesavarankiškai, darbo rengimo paslaugos perkamos iš trečiųjų asmenų. Parengtą studijų darbą galima duoti tvarkyti kalbos redaktoriui, tačiau tuomet įvade būtina šį faktą pažymėti ir nurodyti redaktoriaus pavardę. Rengiant bakalauro darbą, akademinio sąžiningumo ir tyrimų etikos normų laikymąsi stebi ir vertina darbo vadovas, recenzentas, pirminio darbo gynimo komisija, kvalifikacinė komisija. Siekiant užtikrinti akademinį sąžiningumą, į pirminę darbo gynimo procedūrą ir į darbo gynimą studentas privalo atsinešti (popierine ar elektronine forma) pirminę empirinio tyrimo medžiagą: užpildytas anketas, interviu tebėjimo protokolus, duomenų lenteles, statistinio tyrimo duomenų 2 http://www.su.lt/etikoskomisija. 11
matricas. Darbo vadovui ar komisijai paprašius, jis privalo pateikti šią medžiagą, nurodyti asmenų, kurie dalyvavo interviu, diskusijų grupėje, kontaktinius duomenis. Šiaulių universiteto studijų nuostatuose 3 (2011) nurodoma, kad už nusirašinėjimą, plagijavimą, kitokį nesąžiningumą ir apgaudinėjimą per atsiskaitymus, atliekant įvairius darbus ir per egzaminų sesiją baudžiama: neleidžiama perlaikyti egzamino, reikia iš naujo kartoti dalyką (modulį), gali būti šalinama iš universiteto. Nustačius nesąžiningumo faktą, bakalauro baigiamasis darbas gali būti pripažintas negintinu, o studentas išbraukiamas iš studentų sąrašų. 3 http://su.lt/bylos/fakultetai/smf/dekanato/dokumentai/2011-11%20smf_fakulteto%20reglamentas.pdf. 12
2. PAGRINDINĖS BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO NUOSTATOS Bakalauro baigiamųjų darbų (BBD) rengimas ir gynimas Šiaulių universitete reglamentuojamas rektoriaus įsakymu patvirtintu Baigiamųjų darbų gynimo ir rengimo tvarkos aprašu (2013), o Socialinių mokslų fakultete Bakalauro baigiamojo darbo rengimo ir gynimo reglamentu (2012). Šiame skyriuje aprašoma minėtuose dokumentuose įtvirtinta baigiamojo darbo rengimo ir gynimo tvarka, studentui pateikiamos rekomendacijos, kaip rengti darbą. 2.1. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo administravimas Baigiamasis darbas yra paskutinis studijų etapas. Remdamasi bakalauro baigiamojo darbo ir jo gynimo vertinimu, kvalifikacinė komisija priima sprendimą dėl bakalauro kvalifikacinio laipsnio suteikimo. Studentai, rengiantys BBD, privalo laikytis Socialinių mokslų fakulteto tarybos patvirtinto Bakalauro baigiamojo darbo rengimo ir gynimo reglamento (2012) nuostatų ir katedrose kasmet tvirtinamo darbų rengimo grafiko. BBD įforminimas ir struktūra turi atitikti metodinių rekomendacijų reikalavimus. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo proceso nuoseklumas: Bakalauro baigiamojo darbo tematiką pasirenka studentas, atsižvelgdamas į siektinus studijų programos rezultatus ir savo interesų sritį. Katedros pateikia dėstytojų, galinčių vadovauti BBD, mokslinių interesų sričių sąrašą, o studentas pagal pasirinktą baigiamojo darbo tematiką renkasi vadovą ir su juo aptaria bei konkretizuoja darbo temą. Studentas, suderinęs su vadovu (turi būti vadovo parašas), katedrai pateikia prašymą dėl baigiamojo darbo rengimo (1 priedas) iki katedros nustatytos datos. Studentai, norintys rengti grupinį baigiamąjį darbą, pateikia katedrai bendrą prašymą ir nurodo tokio pasirinkimo motyvus. Sutikimas leisti rengti grupinį darbą priimamas katedros sprendimu. Jei studentas iki nurodyto termino nepasirenka vadovo, jį skiria katedra. Katedros sudaryta darbo grupė peržiūri temų formuluotes ir pateikia studentui pastabas dėl temos atitikties reikalavimams. Preliminarios BBD temos tvirtinamos katedros posėdyje ir viešai paskelbiamos iki katedros nustatyto termino. BBD temą studentas gali koreguoti, tačiau galutinė temos formuluotė turi būti pateikta ne vėliau kaip 1,5 mėn. iki gynimo (tikslią datą nustato katedra). Jei temos formuluotė koreguojama, studentas, suderinęs su vadovu, teikia prašymą (su vadovo parašu) katedrai 13
dėl baigiamojo darbo temos koregavimo (2 priedas). Galutinės ginamų darbų temos tvirtinamos rektoriaus įsakymu. Jei studijų programoje numatoma, kad studentai baigiamąjį darbą pradeda rengti priešpaskutiniame semestre, už atliktą darbą atsiskaitoma semestro pabaigoje darbo vadovui pateikiant BBD projektą. Rekomenduojamas šio projekto turinys nurodytas 11 priede. BBD rengimas tęsiamas paskutiniajame semestre. BBD studentas rengia savarankiškai, konsultuodamasis su darbo vadovu. Konsultacijos yra privalomos, reglamente nurodomas jų dažnis ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Vadovų uždavinys siekti, kad studentas rastų racionalius sprendimo variantus, o ne spręsti už jį. Už pateiktus studijų darbus, jų kokybę ir autentiškumą atsako studentas. Siekiant pagerinti baigiamojo darbo kokybę, katedrose iš anksto paskelbta tvarka ir terminais organizuojami pirminiai bakalauro baigiamųjų darbų gynimai. Pirminio darbo gynimo komisija nusprendžia, ar leisti darbą ginti kvalifikacinėje komisijoje. Studentai, kuriems pirminio darbo gynimo komisija leidžia ginti darbą, toliau jį tobulina ir rengiasi gynimui. Studentai, kuriems katedros sprendimu neleidžiama ginti darbo nustatytu laiku, turi kartoti studijų dalyką Baigiamasis darbas ir ginti BBD ne anksčiau kaip kito semestro pabaigoje. Galutinį įrištą BBD variantą studentas darbo vadovui pateikia ne vėliau kaip 3 darbo dienos iki baigiamojo darbo pristatymo į katedrą termino. Vadovas parengia atsiliepimą ir pagal 10 balų sistemą įvertina studento veiklą ir darbo turinį, remdamasis nustatytais kriterijais (8 priedas). Du darbo egzempliorius, elektroninę darbo versiją ir vadovo atsiliepimą studentas į katedrą pristato ne vėliau kaip dvi savaitės iki darbo gynimo. Konkrečius darbo pateikimo vadovui ir pristatymo į katedrą terminus nustato katedra. Studento darbą vertina recenzentas. Recenzentas nurodo, kiek darbas atitinka bakalauro darbo kokybės kriterijus, įvertina pagal 10 balų sistemą ir suformuluoja studentui pastabas ir klausimus, į kuriuos jis turės atsakyti per gynimą. Studentas turi teisę susipažinti su recenzija dvi dienos iki BBD gynimo. Galutinį BBD ir jo gynimo vertinimą atlieka kvalifikacinė komisija. Atsižvelgdama į vadovo ir recenzento pastabas bei vertinimus, ji parašo pažymį ir priima sprendimą dėl kvalifikacinio laipsnio suteikimo. 14
2.2. Bakalauro baigiamojo darbo rengimas Bakalauro baigiamojo darbo rengimo etapai atitinka pagrindinius mokslinio tyrimo etapus: 1) temos pasirinkimas; 2) mokslinės literatūros studijavimas; 3) problemos formulavimas; 4) tyrimo koncepcijos, tyrimo plano rengimas; 5) empirinių duomenų rinkimas; 6) duomenų sisteminimas ir analizė, tyrimo rezultatų interpretavimas; 7) tyrimo ataskaitos rengimas (darbo rašymas). Šių etapų nuoseklumas nėra griežtai apibrėžtas, etapai gali persidengti. Pavyzdžiui, tyrimo koncepcija dažniausiai rengiama kartu studijuojant literatūrą, atitinkamos tyrimo ataskaitos dalys (bakalauro darbo tekstas) rašomos analizuojant literatūrą, suplanavus tyrimą ir pan. 2.2.1. Temos pasirinkimas ir formulavimas Tinkamas temos pasirinkimas rodo studento pasiektą profesinę brandą ir jo veiklos kryptingumą. Tai yra studento intelektinė veikla, pagrįsta jau įgytų žinių ir įgūdžių integracija. Temos pasirinkimas gana sudėtingas procesas. Dažnai pradžioje formuluojama tik preliminari tema, vėliau darbo pavadinimas tikslinamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į informaciją, gautą studijuojant literatūrą, planuojant tyrimą. Kartais susipažinus su teorine medžiaga pasirodo, kad pasirinkta tema per plati ir ją reikia konkretinti, atsiribojant nuo mažiau reikšmingų detalių, t. y. temą siaurinti arba atvirkščiai dėl medžiagos stygiaus klausimus nagrinėti plačiau ir ją išplėsti. BBD tema turi atitikti studento pasirinktą studijų kryptį ir, pageidautina, specializaciją. Studentams rekomenduojama derinti bakalauro darbo tematiką su per praktiką spręstomis problemomis ar atlikta veikla. Tai leidžia geriau pažinti nagrinėjamą problemą, formuluoti konkrečias kryptingas išvadas. Sėkmingi tokio pasirinkimo pavyzdžiai rodo, kad taip užsimezga glaudus dialogas tarp organizacijos ir studento, užtikrinama galimybė naudoti organizacijos informacines duomenų bazes. Tai padeda atlikti gilesnę mokslinę analizę, kurios rezultatai vėliau gali būti panaudojami praktinėje organizacijų veikloje. Tačiau pažymėtina, kad praktikos užduotys ir bakalauro darbo tyrimas neturėtų būti tiesiogiai sutapatinti, nes studijų programoje numatyti skirtingi šių dalykų tikslai. Pasirenkant temą, rekomenduojama vadovautis šiomis nuostatomis (Tamošiūnas, 2002; Rienecker, Jorgensen, 2003; Kardelis, 2005; Kumar, 2011): 15
Bakalauro darbo tema turi būti svarbi nagrinėjanti aktualų praktikos reiškinį. Gali būti atlikta tyrimų, kuriuose sprendžiami grynai teorinio pobūdžio uždaviniai, tačiau patirtis rodo, kad pirmosios studijų pakopos studentui parengti tokį darbą sudėtinga. Tema turi dominti patį tyrėją, atitikti jo polinkius, motyvaciją. Gerai, kai tyrimas teikia tolesnei studento profesinei veiklai naudingų žinių. Svarbi temos charakteristika yra naujumas. Pavyzdžiui, nederėtų toje pačioje organizacijoje kartoti prieš metus atlikto panašaus pobūdžio tyrimo, jei po jo, tikėtina, nevyko jokių pokyčių. Tačiau galima, remiantis jau atlikto tyrimo duomenimis, problemą nagrinėti giliau, atskleisti kitus aspektus, naudojant kitus tyrimo metodus. Temos patariama ieškoti sau artimoje aplinkoje bendruomenėje, įstaigoje, kurioje dirbama ar atliekama praktika. Tuomet tyrėjas yra geriau susipažinęs su analizuojamos problemos kontekstu, todėl gali tikslingai interpretuoti duomenis, teikti realiai įgyvendinamas rekomendacijas. Reikia atsižvelgti į galimybes parengti darbą: ar galima rasti pakankamai literatūros temai išplėtoti ir tyrimui pagrįsti, ar užteks laiko tyrimui atlikti, ar bus galima naudoti tinkamus metodus, ar prieinami numatyti empirinės informacijos šaltiniai, ar turimi finansiniai ištekliai leis išspręsti tyrimo uždavinius. Renkantis temą reikia atsižvelgti į etikos aspektą. Nedera atlikti tyrimų, kurie gali pakenkti organizacijai ar respondentų karjerai ir pan. Renkantis temą reikia nustatyti griežtas darbo ribas. Kiekviename tyrime nagrinėjama apibrėžta ir gana siaura klausimų grupė. Nevertėtų pasirinkti per daug plačios temos, jei negalima jos visiškai atskleisti. Geriau apsiriboti viena problema ar atskira platesnės problemos dalimi. Svarbu darbo pradžioje, pasirinkus BBD temą, išskirti ir apibrėžti esmines (raktines) sąvokas. Rekomenduojama šias sąvokas vartoti apibrėžiant problemą, sudarant darbo turinį, formuluojant tyrimo objektą, tikslą, uždavinius. Pradiniame temos pasirinkimo etape gali padėti ir katedrų skelbiamos ankstesniais metais rengtų diplomantų BBD temos. Renkantis temą galima naudoti minčių lietaus metodą. Surašoma 10 15 probleminių klausimų iš 2 3 labiausiai studentą dominančių sričių, klausimai sugrupuojami pagal tematiką. Didžiausias klausimų skaičius grupėje dažniausiai parodo dominuojančią interesų sritį. Surašyti klausimai peržiūrimi, patikslinami ir pasirenkamas vienas iš dominuojančios grupės. Tuomet rašomi 5 klausimai, patikslinantys pasirinktąjį, atskleidžiantys skirtingus jo aspektus. Tikėtina, kad vienas ar keletas iš šių klausimų išreikš priimtiniausią tyrimo tematiką. 16
Ieškant problemos galima pasinaudoti gausia mokslinių šaltinių baze. Pasirenkama keletas naujausių (iki 5 metų) studijų kryptį atitinkančių mokslinių žurnalų, peržiūrimas jų turinys ir surašomi 10 15 studentą dominančių straipsnių pavadinimai. (Pageidautina remtis ir užsienio literatūros šaltiniais, esančiais bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse.) Pavadinimai sugrupuojami pagal tematiką. Iš studentą labiausiai dominančios grupės išrenkamas ir perskaitomas vienas straipsnis. Gali būti, kad straipsnyje analizuojamos problemos, taikomi metodai paskatins pasirinkti panašią darbo temą, naudoti jame aprašytus tyrimo instrumentus, duomenų analizės metodus. Jei straipsnis netiko, reikėtų pasirinkti antrą, trečią. Šio metodo pranašumas tai, kad pasirinktas straipsnis padeda pasirinkti teorinę darbo apibrėžtį, pagrindinių sąvokų lauką, nustatyti pasirinktą problemą nagrinėjančius mokslininkus, o kartais ir metodą ar tyrimo instrumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškant ir formuluojant temą, tyrimo problemą gali prireikti nemažai intelektinių pastangų, darbus būtina atlikti raštu, tam skiriant pakankamai laiko: pagal pasirinktą tematiką ieškoti literatūros šaltinių, susipažinti su informaciniais leidiniais, naudotis šaltiniais internete, pasitikslinti specialius terminus. Apie temą ir tyrimo problemą patartina padiskutuoti su darbo vadovu, kolegomis, praktikais, dirbančiais toje srityje. Jei tyrimas užsakomasis, jo tematiką nurodo socialinis partneris. Tema išreiškiami socialinio partnerio lūkesčiai, kuriuos bakalauro darbe dėl jo apimties ne visuomet galima įgyvendinti, todėl rekomenduojama temą tikslinti aktyviai bendraujant ir diskutuojant užsakovui, studentui ir darbo vadovui. Pasirinkus tyrimo temą, reikia suformuluoti darbo pavadinimą, tačiau tai nėra paprasta. Temos pavadinimas turi tiksliai atskleisti tiriamojo dalyko esmę, atspindėti darbe nagrinėjamą problemą, kartu ir darbo turinį. Temos pavadinimas turi būti lakoniškas, formuluotėje svarbus kiekvienas žodis. Temos pavadinimas turi būti neilgas, ne daugiau kaip 10 žodžių. Temos formuluotėje turėtų būti atspindėta nagrinėjama problema. Temos pavadinime reikėtų vartoti mokslo bendruomenėje pripažintus ir aiškiai apibrėžtus terminus, vengti daugiaprasmių buitinių sąvokų. Tema turi būti suformuluota aiškiai, suprantama be specialaus paaiškinimo, jos pavadinime gali būti vartojamos oficialios santrumpos, pvz., AB, UAB ir pan. Tema apibrėžiama darbo pradžioje, tačiau jos formuluotė neretai yra tik preliminari, nusakanti tyrimo kryptį. Ji tyrimo metu gali būti koreguojama, atsižvelgiant į teorinės darbo koncepcijos raidą, tyrimo eigą. Kartais įpusėjus darbą temos pavadinimą tenka keisti, kad būtų kuo tiksliau atspindimas darbo turinys. Svarbu, kad keitimai būtų daromi laikantis katedros nustatytų darbo rengimo terminų. 17
2.2.2. Mokslinės literatūros studijavimas Mokslinė literatūros studijuojama visą darbo rengimo laiką, pradedant temos pasirinkimu ir baigiant tyrimo rezultatų interpretavimu. Tikslinga kritiškai atrinkti šaltinius, kurie turi tiesioginį ryšį su nagrinėjama tema. Literatūros šaltinius reikia analizuoti kryptingai, taikant medžiagos analizės ir sintezės metodus, pasižymint, kokie teiginiai ir teorijos siejamos su tiriamąja tema, darant išrašus arba pastabas, iš karto nurodant ne tik autorių, bet puslapį, kuriame yra minėtas teiginys (taip išvengiama netyčinio plagijavimo). Sistemiškai analizuoti literatūrą padeda matricos metodas (Bitinas ir kt., 2008), kurio esmę sudaro tyrėjui reikalingos informacijos rinkimas ir pateikimas lentelėse. Apžvelgti literatūrą gali padėti atsakymai į tokius klausimus (Žydžiūnaitė, 2007): Kokios pagrindinės knygos (-ų) ar straipsnio (-ių) koncepcijos ir idėjos? Kokie yra probleminiai klausimai? Ar autorių idėjos patvirtina tai, kas skaityta kitose knygose ar straipsniuose? Kuo jos panašios ir (arba) skiriasi? Kaip galima paaiškinti skirtingus požiūrius? Ar nagrinėti autoriai sutinka dėl pagrindinių koncepcijų nuostatų? (Reikėtų nurodyti esminius autorių pateikiamų koncepcijų panašumus ir skirtumus.) Kuri iš tirtų koncepcijų yra svarbiausia darbui ir kodėl? Rekomenduojama ieškant literatūros naudoti ir sisteminę paiešką, kai ieškoma pagal iš anksto parinktus teminius žodžius arba pavardes, ir grandininę paiešką, kai teminiai žodžiai ir pavardės, randamos straipsnyje, naudojamos naujai paieškai. Dažniausiai pradedama nuo vadovėlių ir naujausių literatūros šaltinių paieškos. Tikslinga naudoti Lietuvos virtualios bibliotekos paieškos sistemą, ŠU virtualios bibliotekos paieškos sistemą, Šiaulių universiteto elektroninę biblioteką elaba, Lituanistikos duomenų bazę, bibliotekos prenumeruojamas duomenų bazes (plačiau žr. www.biblioteka.su.lt). Atliekant literatūros atranką, reikia skirti mokslinius ir kitus šaltinius. Naujausia tyrimų medžiaga skelbiama mokslinių žurnalų straipsniuose ir mokslinių konferencijų medžiagoje. Monografijose pateikiama senesnė ir apibendrinta medžiaga. Vadovėliai labiau tinka pradiniame darbo rengimo etape, susipažįstant su nagrinėjamu klausimu. Dauguma mokslinės literatūros šaltinių turėtų būti ne senesni kaip penkerių metų (jei dėl darbo logikos nereikia kitaip). Chronologiniu požiūriu geriausia pradėti nuo naujausios literatūros, vėliau pereiti prie ankstesnės. Patikimiems ir naudotiniems šaltiniams priskiriama Statistikos departamento, kitų valstybinių institucijų ir profesinių žurnalų informacija. Patikimi šaltiniai (nemoksliniai) yra oficialūs dokumentai įstatymai, nutarimai, ataskaitos ir pan. Jais galima naudotis, tačiau ne teoriškai 18
grindžiant tyrimą, o atskleidžiant situaciją, argumentuojant tyrimo praktinį reikšmingumą. Nerekomenduojama remtis periodikos straipsniais, populiariąja vadybos ir verslo srities literatūra. Laikraščių ir nemokslinių žurnalų medžiaga derėtų naudotis tik išimtiniais atvejais. Rengiant studijų darbus įprasta naudotis internete skelbiama medžiaga. Ji yra lygiavertė spausdintiniams informacijos šaltiniams, tačiau būtina ypač kritiškai vertinti patikimumą. Surinkus literatūrą, reikėtų patikslinti sudarytą išankstinį teorinės dalies turinį, nes dažnai paaiškėja, kad kilo naujų klausimų, nepavyko rasti literatūros kai kuriais klausimais, o kitos numatytos dalys yra neaktualios ir jas reikia keisti arba tiesiog atsisakyti. 2.2.3. Tyrimo koncepcijos rengimas Mokslinio tyrimo koncepcijos rengimas apima šiuos elementus: teorinio tyrimo pagrindo ir metodologinių prielaidų identifikavimas; išankstinis tyrimo objekto pažinimas; tyrimo problemos, tyrimo tikslo, tyrimo uždavinių pasirinkimas; tyrimo hipotezės (jei reikia) formulavimas; duomenų rinkimo ir analizės metodų numatymas; tyrimo instrumentų kūrimas (parinkimas); tyrimo organizavimo planavimas, tyrimo biudžeto, tyrimo etikos klausimų sprendimas; tyrimo duomenų analizės ir teksto rašymo planavimas. Tyrimo koncepcijos rengimas yra kūrybinis darbas, jam reikia dalykinių ir tyrimo metodologijos žinių. Šiame leidinyje visi tyrimo koncepcijos rengimo elementai detaliai nepristatomi, jie išsamiai aprašomi įvairiuose tyrimų metodologijos vadovėliuose, kurių sąrašas pateiktas 9 priede. Planuodamas tyrimą, tyrėjas turėtų įvardyti jo tipą. Skirtingos rūšies tyrimuose gali būti taikomi tie patys duomenų rinkimo ir analizės metodai, tačiau tyrimo logika, tyrimo tikslai, tyrimo organizavimas gali būti skirtingas. Jei taikoma keletas tyrimo metodų, pagal juos gauti duomenys turi būti naudojami vienam tyrimo tikslui siekti, todėl tai reikia suplanuoti ir atskleisti tyrimo metodikoje, nurodant skirtingais metodais gaunamų duomenų derinimo strategiją. 2.1 lentelėje pateikiama keletas terminų, vartojamų nusakant tyrimo tipą. Socialinio tyrimo tipą nusakantys terminai 2.1 lentelė Kokybinis tyrimas, kiekybinis tyrimas, mišrių metodų strategija, aprašomasis tyrimas, aiškinamasis tyrimas, koreliacinis-priežastinis tyrimas, lyginamasis tyrimas, anketinis tyrimas, statistinis tyrimas, prognostinis tyrimas, eksperimentinis arba kvazieksperimentinis tyrimas, vertinimo tyrimas, atvejo tyrimas, antrinių duomenų analizė, tarpdisciplininis tyrimas, derinant kokybinę ir kiekybinę strategiją atliekamas tyrimas. 19
Planuojant tyrimą, esminis yra duomenų rinkimo instrumento kokybės klausimas. Netinkamai parengtų instrumentų naudojimas ne tik lemia žemą viso darbo kokybę, bet ir demonstruoja aplinkiniams menką studento pasirengimą, kelia respondentams nepasitikėjimą tyrimais. Todėl instrumentui parengti reikia skirti daug laiko ir dėmesio. Anketinį tyrimą ar interviu studentas turėtų pradėti tik tuomet, kai darbo vadovas, patikrinęs tyrimo instrumento kokybę, suteikia leidimą. Dažnai reiškiama nuomonė, kad bakalauro darbe būtina naudoti tik originalius, paties studento sukonstruotus tyrimo instrumentus, yra klaidinga. Studentai gali naudotis Lietuvos arba užsienio mokslininkų, socialinių tyrimo agentūrų sukurtais aprobuotais klausimynais, juos adaptuoti, pritaikyti savo tyrimui panaudodami tinkamus diagnostinius blokus ar klausimus. Galima ir pakartoti jau atliktą tyrimą. Tokia metodologinė strategija leidžia tikslingai interpretuoti rezultatus, įsijungiant į mokslinį diskursą, lyginti juos su kitų tyrėjų duomenimis, atskleisti tiriamo atvejo savitumą. Rengiant ir kiekybinių, ir kokybinių tyrimų planą, didelį dėmesį reikėtų skirti imties sudarymo būdams ir imties dydžiui. Tikslingas šių imties parametrų pasirinkimas yra viena iš tyrimo validumą (tinkamumą) užtikrinančių, tyrimo rezultatų apibendrinimo galimybę pagrindžiančių sąlygų. 2.2 lentelėje pateikiamas atrankos metodų sąvadas. Imties tipas Kiekybinio tyrimo imtys Kokybinio tyrimo imtys 4 Atrankos metodai 2.2 lentelė Atrankos būdai Tikimybinės imtys: paprastoji tikimybinė atranka, sisteminė atranka, sluoksniuotoji (stratifikuotoji) atranka, lizdinė (grupinė) atranka. Netikimybinės imtys: patogioji atranka, kvotinė atranka, sniego kamuolio atranka. Tipinių atvejų atranka, intensyvių atvejų atranka, ekstremalių atvejų atranka, maksimaliai įvairių atvejų atranka, patvirtinančiųjų arba paneigiančiųjų atvejų atranka, kritinių atvejų atranka, politiškai svarbių atvejų atranka, patogioji atranka, sniego kamuolio atranka, kriterinė atranka, teoriškai pagrįsta atranka, proginė atranka, stratifikuotoji tikslinė atranka, atsitiktinė atranka, mišrioji tikslinė atranka. Imties dydis priklauso nuo generalinės aibės (populiacijos) didumo, tyrimo tikslų, tyrėjo galimybių atlikti tyrimą. Jei tyrimas kiekybinis, reikėtų siekti imties reprezentatyvumo, t. y. kad imtis pagal savo pagrindines charakteristikas atitiktų populiaciją. Žinant populiacijos dydį ir norimą paklaidą, galima įvertinti reprezentatyvios imties dydį 5. 4 Detaliau žr. tyrimo metodologijos vadovėliuose, pvz.: Bitinas, B., Rupšienė, L., Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Klaipėda. 5 Imties dydžio skaičiavimo formulės pagrįstos tikimybinės statistikos dėsniais, todėl galioja tik tikimybinei imčiai, tačiau jei imties reprezentatyvumas yra kontroliuojamas kitais metodais, taikant šias formules imties dydį galima įvertinti apytiksliai. 20
Imties dydžio skaičiavimo formulių pateikta daugelyje tyrimų metodologijos knygų 6. Skaičiavimai rodo, kad didelėje gyventojų populiacijoje (pvz., Šiaulių miesto gyventojai, vyresni nei 18 metų) norint gauti ne didesnę kaip 5 procentai tyrimo rezultatų paklaidą (esant 95 proc. patikimumui) reikia apklausti apie 390 respondentų, o jei siekiama mažesnės nei 3 proc. paklaidos, reikėtų apklausti apie 1000. Bakalauro darbą rengiančiam studentui apklausti tiek respondentų nėra galimybės, todėl rekomenduojamos didesnės paklaidos. Pvz., apklausus 150 respondentų, duomenų paklaida yra ne didesnė kaip 8 proc. (esant 95 proc. patikimumui). Imties dydis priklauso nuo populiacijos didumo. Pavyzdžiui, jei organizacijoje dirba 100 žmonių, tai apklausus 50 galima rezultatų paklaida yra ne didesnė nei 10 proc. Tikslumas nėra didelis, tačiau studentas, naudodamas imties dydžio nustatymo statistinius metodus, viena vertus, demonstruoja savo žinias, antra vertus, suvokia tyrimo rezultatų apibendrinimo sąlygotumą. Kai norima atlikti išsamesnius, sudėtingesnius statistinius skaičiavimus, rekomenduojamas imties dydis, jei populiacija didelė, yra apie 300. Jei imties reprezentatyvumas nepakankamas, išvados, susijusios su populiacija, negali būti apibendrinamos ir tuomet daromos išvados tik apie imtį. Kokybinio tyrimo imties dydis priklauso nuo populiacijos parametrų, tyrimo tikslo, atrankos tipo. Gali būti apklaustas ir vienas asmuo (pvz., už logistiką atsakingas vienintelis įmonėje dirbantis specialistas). Jei populiacija didelė ir tiriamo reiškinio atžvilgiu gana homogeniška, gali pakakti 5 atvejų, tačiau jei yra didelė įvairovė, reikėtų parinkti daugiau. Galima taikyti renkamų duomenų informatyvumo, kitaip informacijos prisotinimo, principą, kai apklausa nutraukiama tuomet, kai apklausdamas respondentus tyrėjas nebesužino nieko naujo, atsakymai pradeda kartotis. Tyrimo metodų pasirinkimas priklauso nuo tyrimo problemos, tyrimo tikslo, tačiau tą patį tikslą dažnai galima pasiekti skirtingais duomenų rinkimo ir analizės metodais. 2.2.4. Empirinių duomenų rinkimas Bakalauro darbe gali būti naudojami empiriniai duomenys ir iš pirminių, ir iš antrinių šaltinių. Pirminiai duomenų šaltiniai tai tyrėjo surinkta originali informacija, kurios reikia tyrimo tikslams pasiekti. Antriniai duomenų šaltiniai apima informaciją, kuri buvo surinkta kitų asmenų, siekiant kitų tikslų, bet gali būti naudojama sprendžiant atliekamo tyrimo problemą. Iš pirminių šaltinių rekomenduojama rinkti tik tą specifinę informaciją, kurios negalima gauti iš antrinių šaltinių. Pvz., atliekant vienos įmonės darbuotojų anketinę apklausą nedera klausti, kiek darbuotojų dirba įmonėje. 6 Pvz.: Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, p. 311 323. Internete galima rasti imties skaičiuoklių, kuriomis, taikant šias formules, skaičiuojamas imties dydis (pvz., http://www.factus.lt/maincalculator/). 21
Šią informaciją gali suteikti personalo skyrius. Per interviu respondento nereikėtų klausti informacijos, kurią galima gauti iš organizacijos veiklos ataskaitos. Tyrimo duomenims iš pirminių šaltinių rinkti gali būti naudojami interviu, stebėjimo, dokumentų rinkimo ir anketinės apklausos metodai. Renkantis metodą, reikėtų argumentuoti jo pasirinkimą, nurodyti taikymo konkrečiame tyrime pranašumus ir trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas metodas turi daugelį modifikacijų, jų taikymas siejamas su specifinėmis taisyklėmis jas būtina žinoti ir laikytis. Todėl, rengiant tyrimo koncepciją, parenkant tyrimo instrumentą metodologijos žinių gilinimas neišvengiamas. Metodas Interviu Stebėjimas Dokumentai Anketinė apklausa Kiekybinė informacija šaltinius. Terminai, nusakantys duomenų rinkimo metodus 2.3 lentelė Susiję terminai Struktūrintas, nestruktūrintas, iš dalies struktūrintas, standartinis, nestandartinis, formalizuotas, neformalizuotas, giluminis, individualusis, grupinė diskusija (tikslinė grupė), neformalusis, delfi metodas, pokalbis. Atviras, slaptas, stebėjimas dalyvaujant, stebėjimas nedalyvaujant, natūralus, dirbtinis, tiesioginis, netiesioginis, standartinis, nestandartinis, iš dalies standartinis. Teksto dokumentai, garso dokumentai, vaizdo dokumentai, viešieji ir įmonės dokumentai, privatieji dokumentai. Apklausa internetu, apklausa el. paštu, apklausa paštu. Klausimų tipai: atvirieji, uždarieji (pasirenkamo atsakymo), vieno pasirinkimo klausimai, keleto pasirinkimų klausimai, dichotominiai klausimai, semantinio diferencialo skalė, Stapelio skalė, rangavimo klausimas, pastovios sumos klausimas, Likerto skalė. Žinybinės, nacionalinės, tarptautinės, regioninės statistinių duomenų bazės. Metodologinėms žinioms gilinti rekomenduojama studijuoti 9 priede pateiktus literatūros Renkant tyrimo duomenis, būtina paisyti tyrimo etikos reikalavimų, kurie pristatomi visuose tyrimo metodologijos vadovėliuose (pvz., Bitinas ir kt., 2009; Kumar, 2011; Ghauri, Gronhaug, 2010): gerai pasirengti tyrimui, nerinkti duomenų, kurie nebus naudojami; gauti organizacijos vadovo leidimą atlikti tyrimą, jei tiriama organizacija ar anketai pildyti naudojamas darbuotojų darbo laikas; supažindinti žmones su tyrimo turiniu ir gauti jų sutikimą dalyvauti, taip pat gauti sutikimą, jei pokalbis įrašomas; pateikti teisingą informaciją apie tyrimo tikslus; neteikti klausimų, žeminančių asmens orumą, nepažeisti tiriamųjų privatumo; nepažeisti tiriamiesiems duoto anonimiškumo ar konfidencialumo įsipareigojimo; gerbti tiriamuosius ir būti sąžiningam. 22
2.2.5. Empirinių duomenų analizė Kiekybinių ir kokybinių duomenų sisteminimas ir analizė yra griežtai apibrėžtos procedūros, pasirenkamos atsižvelgiant į tyrimo tipą, tyrimo tikslus, duomenų tipą, duomenų rinkimo būdą, tyrėjo gebėjimus ir patirtį. Metodą galima apibrėžti kaip tikslo siekimo, veikimo būdą, veiklos tvarką, sąmoningai naudojamą tam tikram tikslui pasiekti, reiškinių, faktų tyrimo kelią (Tidikis, 2003). Duomenų analizės metodai pateikiami 2.4 lentelėje. Apsisprendęs dėl duomenų analizės metodo, studentas turėtų tikslingai pagilinti metodologijos paskaitose įgytas žinias perskaityti keletą tyrimų metodologijos šaltinių, kuriuose aprašomas metodas, kritiškai apžvelgti jo taikymo pavyzdžius gerai įvertintuose studentų darbuose, moksliniuose straipsniuose, disertacijose. Sisteminti ir analizuoti empirinius duomenis padeda kompiuterinės programos: ir bendrosios MsExcel, MsWord, ir specializuotos. Kiekybinius duomenis patogu sisteminti ir analizuoti taikant statistinių programų paketus SPSS, SAS, atvirąją programą PSPP, sisteminti tekstinius duomenis su NVIVO, Text Analysis Suite. Metodų grupės Statistinių duomenų sisteminimo ir analizės metodai Kokybinių duomenų analizės metodai Duomenų analizės metodai 2.4 lentelė Susiję terminai Aprašomosios statistikos metodai: dažnių lentelių analizė, imties duomenų skaitinių charakteristikų (vidurkio, standartinio nuokrypio, medianos) skaičiavimas, koreliacinė analizė, grafinis duomenų vaizdavimas. Tikimybinės statistikos metodai: statistinių hipotezių tikrinimas, t testas, Chi kvadrato testas ir pan. Daugiamačiai statistiniai metodai: klasterinė analizė, faktorinė analizė, dispersinė analizė, regresinė analizė. Laiko eilučių analizė. Laiko eilučių analitiniai rodikliai (absoliutaus lygio kitimas, kitimo tempas ir pan.), eilutės transformacijos (eilutės glodinimas, logaritmavimas ir pan.). Prognozavimo metodai. Paklaidų skaičiavimas. Indeksų metodai, ekonometriniai metodai. Kokybinė turinio analizė, kodavimas, atvirasis kodavimas, ašinis kodavimas, selektyvusis kodavimas, tema, kategorija, subkategorija, diskurso analizė, naratyvo analizė, sisteminimas, klasifikavimas, priežastinių ir struktūrinių ryšių atskleidimas. 2.4 lentelėje nurodyti metodai apima griežtas jų taikymo prielaidas ir procedūras, kurių būtina laikytis, kad tyrimo rezultatai būtų pripažinti. Todėl pasirinkus metodą rekomenduojama gilinti žinias apie jį, studijuojant 9 priede pateiktus šaltinius. 2.2.6. Darbo rašymas Egzistuoja įvairių požiūrių į tai, nuo ko ir kada reikia pradėti rašyti bet kokio tipo darbo tekstą. Tradiciškai dažniau pradedama nuo literatūros paieškos ir skaitymo, grupavimo, esminių darbo dalių (struktūros, turinio) identifikavimo, kad būtų galima pradėti rašyti atskiras teksto dalis. Tačiau Rienecker, Jorgensen (2003) siūlo pradėti rašyti tekstą dar nepradėjus ieškoti literatūros ir 23