INFORMACINĖS ERDVĖS SVARBA IR VALDYMAS VIEŠOJOJE VALSTYBĖS KOMUNIKACIJOJE

AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS audronė nugaraitė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedros docentė INFORMACINĖS ERDVĖS SVARBA IR VALDYMAS VIEŠOJOJE VALSTYBĖS KOMUNIKACIJOJE Viešoji valstybės erdvė ir informacija. Du esminiai dalykai, turintys įtakos kiekvienos šalies komunikavimo valdymui ir rezultatams. Spartus informacinių technologijų vystymasis ne tik išplėtė viešosios erdvės ribas ir sukūrė naujas erdves (kibernetinė erdvė), bet ir sudarė galimybes daryti dar didesnę teigiamą ar neigiamą įtaką valstybės gerovei. Viešoji informacinė erdvė tai įvairialypis informacijos sklaidos laukas, vis dažniau tampantis skirtingų interesų susikirtimų vieta. Informacija kaip konfliktų priežastis ir sprendimo būdas skatina šalių vyriausybes ieškoti sprendimų, galinčių apsaugoti viešąją erdvę nuo atsitiktinių ar tyčinių grėsmių. Todėl informacijos, kaip valstybės strateginių išteklių, suvokimas reikalauja išnaudoti naujas formas, peržiūrėti prioritetus, keisti įstatymus ir taip užtikrinti informacinį šalies saugumą ir nepriklausomybę. Šiame straipsnyje bus aptarta informacinės doktrinos, kaip programinio dokumento ir vienos iš viešosios komunikacijos priemonių, svarba informaciniam valstybės saugumui. Pagrindiniai žodžiai: viešoji erdvė, informacinis saugumas, informacinė doktrina. Technologiniai moderniosios visuomenės proveržiai neatsiejami nuo svarbiausių visuomenės sričių politinės, ekonominės, socialinės, kultūrinės pokyčių. Gana greitai buvo suprastas būtinumas keisti ir pritaikyti naujas galimybes šioms sritims plėsti. Tačiau to negalima pasakyti apie informacijos valdymo lauką, kuriame technologiniai pokyčiai aplenkia suvoktį ir praktinę veiklą, kaip juos galima ir būtina valdyti 1. Informacijos valdymo problemas sprendžia ne tik besivystančios, bet ir komunikaciniu raštingumu gerokai toliau pažengusios šalys. Žinoma, 1 Luckham D. The Power of Events. An Introduction to Complex Even Processing in Distributed Enterprise Systems. Boston: Addison-Wesley, 2002. 24

INFORMACINĖS ERDVĖS SVARBA IR VALDYMAS informacinio lauko valdymo metodai, priemonės ir pasekmės dažniausiai skiriasi. Vienos valstybės kuria informacijos sklaidą reglamentuojančius dokumentus, kitos draudžia laisvą prieigą prie internetinių išteklių. Bet tai tik patvirtina problemos aktualumą ir sudėtingumą. Tyrinėjant įvairių šalių viešosios komunikacijos aspektus, būtina atkreipti dėmesį, kad informacijos erdvės, kaip strateginio šalies pagrindo, supratimas ir pertvarka prasidėjo beveik tuščioje erdvėje. Per pastarąjį dešimtmetį virtuali erdvė modernaus gyvenimo tikrovė virto išskirtinių vartotojų buvimo ir veiksmo vieta, kurios svarbą greitai suvokė verslas, nukreipęs savo rinkodarą į naujų technologijų sukurtas platybes. 2000 2012 m. pasaulyje interneto vartotojų skaičius išaugo nuo 360 mln. iki beveik 2,5 mlrd. vartotojų, ir augimas per minėtą laiką siekė 566,4 proc. 2 Tačiau to negalima pasakyti apie virtualiąją tikrovę, kaip apie nacionalinio saugumo sritį. Iki šiol dar ne visi suvokia ir vertina informaciją, kaip galios veiksnį, kuris gali būti panaudotas ne tik kiekvienos šalies vidaus komunikacijos reikmėms, bet ir derinti valstybių tarpusavio bendravimo klausimus. Tai yra labai svarbu globalizacijos apimtame pasaulyje, kai atstumai ir laikas tampa reliatyvūs, o žmogaus ar valstybės saugumas vis dažniau siejamas su virtualiąja erdve, kurioje ir naudojama informacinė galia 3. Galios sąvoką tyrinėję mokslininkai (H. Morgentau, I. Mannersas, Gražina Miniotaitė) 4 ją sieja su kokia nors tiesioginės arba netiesioginės prievartos forma. Galia kaip kolektyvinio veiksmo raiška pasižymi proceso dinamiškumu ir socialinės sąrangos būtinumu. Galia yra susijusi su keliomis kategorijomis galios balansu, saugumo ir gynybos dilema, atgrasinimo strategija, kurios leidžia paaiškinti galios poveikį. Pavyzdžiui, atgrasinimo strategija, pasak tyrėjų, yra viena svarbiausių netiesioginio poveikio oponentams ir draugams formų, kur karinė jėga vartojama ne kariauti, bet paveikti kitų subjektų sprendimus 5. Viešojoje valstybės komunikacijoje informacinė galia tampa vienu svarbiausių rodiklių, priimant strateginius sprendimus ir bendraujant su globaliu pasauliu. Mokslininkai, nagrinėdami galios reiškinį, pažymi jo dinamiką, pasireiškiančią per galios intensyvumą ir ekstensyvumą, autoriteto ir difuzinį aspektus. Tai reiškia, kad autoritetinė intensyvi galia neretai susijusi su prievarta, o difuzinė ir ekstensyvi galia grįsta bendradarbiavimu. Moderniosios technologijos galiai suteikia galimybių ištrūkti iš centralizuotų institucijų 2 Internet world stats. Usage and population statistics. http://www.internetworldstats. com/stats.htm žiūrėta 2013 04 10. 3 Flew T. New media: an introduction. Oxford university press, 2005, p. 201. 4 Miniotaitė G. Europos normatyvinė galia ir Lietuvos užsienio politika, Politologija, 2006/3 (43), p. 3 19. 5 Urbelis V. Atgrasinimo strategijos raida ir pagrindiniai iššūkiai, Politologija, 2005/3 (39), p. 3 34. 25

AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS valdymo ir vis labiau pasklisti per virtualiosios tikrovės tinklus. Toks galios proveržis neretai turi pasekmių visai sudėtingai socialinei sąrangai ir viešajai valstybės komunikacijai, todėl terorizmas ir kiti nusikaltimai persikelia į virtualiąją erdvę, kur priešininkų jėgos neretai yra nelygios dėl įvairių aplinkybių, susijusių su technologiniu šalies lygiu ir valdymu. Nusikaltimai virtualiojoje erdvėje neretai lyginami su karu. Tai yra informacinis karas, kuriame nėra tradicinės tokio konflikto eigos, bet pasekmės gali būti nepalyginamai didesnės. Karo vieta, kuri savo dimensijomis gali būti konvencinio karo dalis ar ribotas / neribotas kompiuterinis karas. Kariavimo zona ir valstybės saugumas vis daugiau darosi priklausomi nuo kibernetinės erdvės, kai ne visada yra žinoma konfliktą sukėlusi pusė ir jos tikslai, tad tokio informacinio lauko valdymas yra daugelio valstybių prioritetas. Kibernetinės erdvės įtaka pastaraisiais metais didėja, nes moderniųjų technologijų kismas virtualiajai tikrovei teikia dar daugiau galimybių 6. Kibernetinė erdvė tai visuotinės informatizacijos, tinklaveikos plėtros rezultatas 7. Keičiasi šios erdvės reikšmė ir geopolitiniu lygmeniu. Kibernetinę erdvę tyrinėtojai įvardija kaip dar vieną geopolitinę terpę kartu su sausuma, jūra, oru, kosmosu, kurioje nyksta įprastas erdvės skirstymas į jie ir mes, nes geopolitinis procesas ne tik teritorijos kontrolė, bet ir galios erdvėje valdymas 8. Ši erdvė duoda neribotas galimybes galiai keistis ir skleistis. Svarbu pabrėžti, kad kibernetinis kariavimas pagal kilmę yra kompleksas, kuris dėl tiklaveikos turi įtakos daugeliui kitų sričių. Jis yra asimetrinis, net jeigu susijęs su tradicinėmis karo sritimis. Kibernetinės atakos gali būti konkrečiu laiku ir atidėtos. Jos gali veikti tiesiogiai ir ne, aktyviai ir pasyviai, išoriškai ir viduje. Būdinga, kad kibernetinės erdvės atakos rengiamos taikos metu, o šitai prieštarauja tradicinio karo logikai, bet suvokiama virtualiosios erdvės dimensijoje. Taip pat neretai nelengva nustatyti ataką surengusį subjektą ir visas pasekmes, kurios gali būti tęstinės, o įtaka bus matoma tik po tam tikro laiko, todėl įsilaužimas į valstybės kompiuterių tinklą nėra tik nepatogumas valstybės institucijoms ar gyventojams. Tai jau reali galios raiška virtualiojoje erdvėje. 2011 m. pabaigoje Londone vykusioje kibernetinio saugumo konferencijoje ekspertai pareiškė: įrodymai ir priemonės rodo, kad esame kibernetinio karo išvakarėse 9. Toks pareiškimas grįstas pastarąjį dešimtmetį viešosios informacijos lauko įvykių gausa. 6 Gibson W. Pattern Recognition, New York: Putnam, 2003. 7 Norris P. Digital Divide: Civic Engagement, Information Poverty and the Internet Worldwide. New York: Cambridge University Press, 2000. 8 Laurinavičius Č., Motieka E., Statkus N. Geopolitiniai kodai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, 152 p. 9 KAM atstovas: per didelę botnet ataką Lietuvai turbūt tektų atsijungti nuo interneto http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/s-24061/ 26

INFORMACINĖS ERDVĖS SVARBA IR VALDYMAS Tą patvirtina ir pasaulyje jau vykę kibernetinės erdvės konfliktai: 1999 m. ataka prieš NATO pašto serverį; 2000 m. Yahoo ir Amazon svetainių ataka; 2006 m. įsilaužta į JAV valstybės departamento tinklą; atakos 2007 m. Estijos tinklų; 2007 m. Pentagono tinklų; 2011 m. CŽV tinklų ir kitos. Kasmet vis dažnėja konfliktų, vadinamų kibernetinėmis atakomis, norint užkariauti kitos šalies interneto duomenų bazes ar pačius tinklus. Tokių įvykių gausūs ypač 2012 m., kai, nepriklausomai nuo valstybės dydžio ar pasirengimo veikti interneto tinklaveikoje, šalys savo gynybai pradėjo telkti armijas kibernetinėje erdvėje, pavyzdžiui, Šiaurės Korėja, kur 95 proc. gyventojų naudojasi internetu, ir kuri kibernetinių kareivių skaičių padidino nuo 500 iki 3000 10. Ekspertų teigimu, kibernetiniam karui rengiasi ir kita valstybė Iranas; jis telkia programišius į kibernetinę armiją ir negaili didžiulių pinigų kibernetinei veiklai, sakė George o Washingtono universiteto Valstybės saugumo politikos instituto direktorius Frankas J. Cilluffo 11. Apie kibernetinio saugumo pagerinimą ir darbą suvienijus pajėgas, kalba ir JAV, ir Kinijos specialistai 12. Pasaulio tinklaveikai grasinantis Anonymous ne sykį įvairiomis kompiuterių išjungimo akcijomis taip pat nuolat davė ir duoda apie save žinoti 13. 2012 m. neliko be dėmesio ir Lietuva. Lietuvos Respublikos nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio CERT-LT specialistų pateikti skaičiai (2011 m. ištyrė 21,8 tūkst. pranešimų apie incidentus elektroninėje erdvėje dukart daugiau nei 2010 m.) tik patvirtino ne tik kibernetinės erdvės pažeidžiamumą ir svarbą, bet ir grėsmę nacionaliniam saugumui. Sausio pabaigoje Krašto apsaugos ministerijos atstovas pabrėžė, kad per didelę botnet ataką Lietuvai turbūt tektų atsijungti nuo interneto. Būtent šis įvykis privertė ir Lietuvos valdžios žmones suvokti ne teorinę, bet realią grėsmę šalies saugumui 14. Tokie faktai patvirtina: elektroninė virtualioji erdvė darosi vis daugiau koncentruota, nes čia perkeliamos kasdienės paslaugos, ir ji pradeda koreliuoti su realia visuomenės egzistavimo erdve. Todėl jai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nemaža dalis informacinės galios valdymo aktualijų susijusios su turimais gebėjimais atpažinti ir spręsti problemas, t. y. su intelektiniu potencialu, 10 Slaptasis Šiaurės Korėjos ginklas. http://www.technologijos.lt/n/technologijos/karyba/ S-25110/straipsnis/Slaptasis-Siaures-Korejos-ginklas?l=2&p=1. Žiūrėta 2001 10 03. 11 Iranas telkia kibernetinę armiją, kurios taikiklyje atsidurs JAV. http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/iranas-telkia-hakeriu-armija-kurios-taikiklyje-atsidurs-jav-57-214466. Žiūrėta 2012-10-03. 12 http://www.technologijos.lt/n/technologijos/karyba/s-25937/straipsnis/pentagonasbaiminasi-kibernetinio-jav-ir-kinijos-konflikto?l=2&p=1. Žiūrėta 2001 10 03. 13 http://mokslas.delfi.lt/technologijos/anonymous-zada-kita-menesi-isjungti-interneta. d?id=55619285 14 http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/s-24061/ 27

AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS kuris būtinas norint sėkmingai plėtoti šią sritį. Daugelis valstybių tik pradėjo rengti specialistus, turinčius žinių ir reikiamą išsimokslinimą numatyti strategiją ir valdyti viešąją informacinę erdvę, saugant nuo išorės grėsmių. Šiandieną būtent į informacinę viešąją valstybių erdvę ir nukreipti galią valdančiųjų žvilgsniai. Tai viena iš priežasčių, kodėl, siekiant turėti saugią viešybę, mokslininkai vis dažniau kalba apie galios balansą, kai galią valdantieji neturi pranašumo ir galimybių primesti savo valią kitiems. Du esminiai žodžiai saugumas ir apsauga ir sukuria interneto erdvės valdymo poreikį, todėl yra svarbus sprendimų priėmėjų kibernetinės erdvės reikšmės suvokimas savo valstybėje ir globaliame pasaulyje, atitinkamas informacinio saugumo pozicionavimas valstybės prioritetų sąraše. Informacinės sistemos saugumo politikos tapsmas yra glaudžiai susijęs su reguliavimu, priklausomu nuo kiekvienos valstybės politinės-teisinės sistemos. Todėl, kalbant apie nacionalinį saugumą ir jį lydinčius dokumentus, neretai vartojamas terminas doktrina (lot. doctrina) tam tikros žinių srities (filosofijos, teologijos, politikos) pažiūrų visuma, būdinga kuriam nors mąstytojui, mokyklai; teorija, mokslas, sistema. Doktrina yra mokslinės, politinės ar religinės kieno nors pažiūros, jų sistema 15. Informacinė doktrina suprantama kaip šalies nacionalinio saugumo politikos dalis, viena iš kibernetinės erdvės valdymo priemonių, nes reguliavimo mastas susijęs su kiekvienos valstybės galimybėmis bei globalaus konteksto moderniųjų informacinių technologijų plėtra. Todėl galima teigti, kad doktrina yra ideologijos sukonkretinimas, atsižvelgiant į konkrečios valstybės ir visuomenės realijas. Kitaip tariant, darni konkrečios srities politinės, karinės, ekonominės ar informacinės pažiūrų visuma. Teoriniai doktrinos pagrindai glaudžiai susiję su konkrečia erdve, laiku ir veikėjais. Taigi doktriną galima įvardyti politine vienos ar kitos srities programa. Būtent tokias programas ir yra sukūrusios valstybės, siekiančios saugios interneto erdvės, gebančios valdyti informacijos srautus ir galinčios užtikrinti savo tinklų saugą. Tokius siekius JAV Nacionalinė saugumo strategija akcentuoja po 2001 m. rugsėjo įvykių 16. Tai įtvirtinta ir dar viename JAV strateginiame dokumente Joint Vision 2020. America s Military: Preparing for Tomorrow, numatančiame strateginę gynybinę šalies veiklą ateityje. Šios politinės programos leidžia laiku ir veiksmingai įgyvendinti politiką, numatyti galios strategiją ir rūpintis šalies saugumu ir apsauga 17. 15 http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/d/doktrina 16 http://www.whitehouse.gov/sites/default/files/rss_viewer/national_security_strategy.pdf 17 http://www.fs.fed.us/fire/doctrine/genesis_and_evolution/source_materials/joint_vision_2020.pdf 28

INFORMACINĖS ERDVĖS SVARBA IR VALDYMAS 2000 m. rugsėjo 9 d. patvirtinta Rusijos Federacijos informacinio saugumo doktrina (Information security doctrine of the Russian Federation) 18. Minėtuose dokumentuose aiškiai įvardyti viešosios informacinės erdvės valdymo prioritetai, kuriuos vienos didžiausių pasaulio šalių yra nusistačiusios ir įgyvendina. Poziciniuose NATO dokumentuose yra pabrėžiama priklausomybė nuo informacinių sistemų ir informacinių technologijų, taip pat interneto erdvės sauga kaip vienas svarbiausių veiklos prioritetų 19. Tuo tikslu 2011 m. vasarą buvo peržiūrėtas ir patvirtintas NATO kibernetinės gynybos politikos dokumentas (NATO Policy on Cyber Defence) 20 ir tų pačių metų rudenį patvirtintas veiksmų planas 21. Per pastarąjį dešimtmetį informacinis Europos Sąjungos saugumas taip pat sulaukė dokumentų įvairovės. 2001 m. pasirašyta Kibernetinių Nusikaltimų Budapešto Konvencija (įsigaliojo 2004 m.). 2003 m. Konvencija papildyta Ksenofobiško ir rasistinio pobūdžio medžiagos kompiuterių tinkluose kriminalizavimo protokolu, kuris įsigaliojo 2006 m. Po ketverių metų, 2010 m. gegužę, priimtoje Europos skaitmeninėje darbotvarkėje Europos Komisija įsipareigojo formuoti griežtesnę aukšto lygio ES tinklų ir informacijos saugumo politiką. Kaip parodė 2012 m. Eurobarometro apklausa, apie du trečdalius (59 proc.) apklaustųjų nesijaučia tinkamai informuoti apie kibernetinių nusikaltimų grėsmes 22. Tokia visuomenės nuomonė dar labiau skatina Europą stiprinti kibernetinį bendrijos saugumą. Tuo tikslu po bandomojo projekto buvo įsteigta nuolatinė Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (ES CERT). Į viešosios erdvės reguliuotojų gretas įsitraukė ir Europos Parlamentas. 2012 m. birželio 12 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai (2011/2284(INI) ragina valstybes nares parengti nacionalinius su kibernetiniais incidentais susijusių nenumatytų atvejų planus, į juos įtraukti svarbiausius aspektus, sakykim, svarbius informacijos centrus, nuostatas dėl pagalbos, izoliavimo ir sutvarkymo sutrikdant ar atakuojant tarpvalstybinės svarbos kibernetinę veiklą; pabrėžia, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu taip pat turėtų taikyti tinkamus koordinavimo mechanizmus ir struktūras, kurie 18 http://www.mid.ru/bdomp/nsosndoc.nsf/1e5f0de28fe77fdcc32575d900298676/2deaa9ee15ddd24bc32575d9002c442b!opendocument 19 http://www.nato.int/cps/en/natolive/75747.htm 20 NATO and cyber defence http://www.nato.int/cps/en/sid-04300e42-b8713fb4/natolive/topics_78170.htm 21 http://www.nato.int/nato_static/assets/pdf/pdf_2011_09/20111004_110914-policy-cyberdefence.pdf 22 http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb78/eb78_publ_en.pdf 29

AGORA POLITINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJOS padėtų užtikrinti geresnį kompetentingų nacionalinių institucijų koordinavimą ir didesnį jų veiksmų nuoseklumą 23. Baltijos valstybių kibernetinės erdvės saugumas labiausiai reglamentuotas Estijoje, kuri po patirtų kompiuterinių tinklų atakų jau 2008 m. priėmė nacionalinį šios erdvės saugos dokumentą Cyber Security Strategy 24. Lietuva 2011 m. parengė ir patvirtino pirmąją Nacionalinę elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011 2019 m. programą 25, kuri parengta atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir visuomenės gyvenime vis didesnę reikšmę įgyja informacinėmis ir ryšių technologijomis tvarkoma ir perduodama elektroninė informacija, atsiradusios elektroninės informacijos tvarkymo galimybės paskatino nacionalinių ir globalių informacinių visuomenių atsiradimą ir sudarė sąlygas toliau modernizuoti šalių ūkius ir efektyviau valdyti valstybę, tačiau tuo pačiu metu į elektroninę formą perkeliama vis daugiau informacijos, sparčiai automatizuojami įvairūs šalies valdymo ir ūkio veiklos procesai, globali kibernetinė erdvė ir joje teikiamos viešosios paslaugos tapo patraukliu atskirų asmenų, nusikalstamų grupuočių, politinių jėgų ir kitų subjektų taikiniu 26. Visa tai rodo šalies suvokimą ir konkrečius žingsnius užtikrinant šalies kibernetinės erdvės saugumą. Latvija iki šiol neturi atskiro dokumento, reglamentuojančio šalies kibernetinės erdvės realijas, išskyrus 2011 m. patvirtintą Latvijos nacionalinio saugumo koncepciją (The National Security Concept), kurioje 3.2.6 punktas apie informacinių technologijų saugumą ir apima šiuos klausimus 27. 2013 m. vasarį Europos Komisija ir Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbė kibernetinio saugumo strategiją kartu su Europos Komisijos direktyvos dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo siūlymu. Kibernetinio saugumo strategija Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė yra išsami ES vizija, kaip geriausiai trikdyti kibernetinę veiklą bei atakas ir kokių imtis atsakomųjų priemonių 28. Strategijoje nurodyti penki prioritetai: Pasiekti kibernetinį atsparumą Radikaliai sumažinti elektroninių nusikaltimų skaičių Sukurti kibernetinės gynybos politiką ir pajėgumus, susijusius su bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) 23 http://www.europarl.europa.eu/sides/getdoc.do?pubref=-//ep//text+ta+p7-ta-2012-0237+0+doc+xml+v0//lt 24 http://www.kaitseministeerium.ee/files/kmin/img/files/kuberjulgeoleku_strateegia_ 2008-2013_ENG.pdf 25 http://www.lrv.lt/posed_medz/2011/110629/19.pdf 26 http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?tekstas=1&id=150282 27 http://www.mfa.gov.lv/en/security/basic/4534/#_toc10954567 28 http://europa.eu/rapid/press-release_ip-13-94_lt.htm 30

INFORMACINĖS ERDVĖS SVARBA IR VALDYMAS Plėtoti pramonės ir technologinius išteklius kibernetiniam saugumui užtikrinti Sukurti nuoseklią tarptautinę Europos Sąjungos kibernetinės erdvės politiką ir remti pagrindines ES vertybes Dokumente labai konkrečiais veiksmais siekiama didinti informacinių sistemų atsparumą elektroniniams nusikaltimams ir stiprinti ES tarptautinę kibernetinio saugumo politiką ir kibernetinę gynybą 29. Tai labai reikalinga politinė programa, padėsianti Europos bendrijos nariams turėti vieningą suvoktį ir veikimo galimybes. Kiekvienos valstybės viešosios informacinės erdvės veiksmingumas neatsiejamas nuo strateginio valdymo, kuris užtikrina šalies viešosios erdvės saugumą ir elektroninę laisvę. 29 Ten pat.