Dėl VLKK koreguotų priesaginių veiksmažodžių Vilniaus pedagoginis universitetas Lietuvių kalbotyros katedra T. Ševčenkos 31 LT-03111 Vilnius vidas.kavaliauskas@vpu.lt maksimas.m86@gmail.com Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2005 metais priėmė Rekomendaciją, kurioje pasiūlė pakoreguoti kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normas. Norint išsiaiškinti, kaip tuos pakeitimus palaiko reali vartosena, buvo atliktas priesaginių veiksmažodžių, kurių kirčiavimo norma buvo koreguota, vartojimo tyrimas trijuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Tyrime dalyvavo 600 žmonių (po 200 iš kiekvieno regiono). Šiame darbe pristatomi tyrimo rezultatai, jie analizuojami, vertinami. In 2005 the Commission of Lithuanian initiated the Recommendation where the adjustment to the norms of accentuation of suffixal verbs was proposed. In order to ascertain how these changes are maintained by the real usage, the research into the suffixal verbs that norms of accentuation were adjusted was accomplished in three different regions of Lithuania. 600 of people participated in the research (200 from each region). In this work the results of the research are presented, analysed and Santrauka Summary Concerning the norms of accentuation of suffixal verbs adjusted by the Commission of the Lithuanian Didžioji dauguma VLKK siūlymų yra palaikomi realios vartosenos. Straipsnyje iškeliami problemiškesni atvejai, teikiamos rekomendacijos ateityje, atsižvelgiant į sistemiškumo reikalavimus ir realios vartosenos polinkius, kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normą dar kartą tikslinti. Esminiai žodžiai: priesaginiai veiksmažodžiai, kodifikuota kirčiavimo norma, kirčiavimo variantai, realios vartosenos polinkiai, bendrinė lietuvių kalba. assessed. The biggest part of the proposals by the Commission of Lithuanian is maintained by the real usage. The problematic cases are posed in the article, the recommendations to revise the norm of accentuation of some suffixal verbs in the future are given regarding the requirements of systematicity and the tendencies of the real usage. Key words: suffixal verbs, codified norm of accentuation, variants of accentuation, tendencies of real usage, general Lithuanian language. Bendrinės lietuvių kalbos priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo sistema yra gana sudėtinga. Vienų priesagų (-enti, -inėti) vediniai turi apibendrinę kirtį priesagoje, priesagos -telėti veiksmažodžiai kirčiuojami visada šaknyje, dar kitų priesagų (-auti, -ėti, -yti, -oti, -uoti) dariniams būdingas ir priesaginis, ir šakninis kirčiavimo tipai. Nemažos dalies tokių veiksmažodžių kodifikuota kirčiavimo norma kėlė abejonių, žodynuose ne visada buvo nuosekliai teikta. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2005 m. pakoregavo kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normas. Remtasi priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo sistemiškumo reikalavimais, bendraisiais priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo polinkiais, kai kuriais realios vartosenos tyrimais (Pakerys, 2002, 316 509). VLKK, koreguodama priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normą, rinkosi kelis būdus: a) greta buvusio vienintelio kirčiavimo vari- 58
žmogus ir žodis 2011 I anto siūlomas naujas antrasis kirčiavimo variantas; b) buvęs vienintelis kirčiavimo variantas siūlomas kaip antrasis greta naujojo kirčiavimo varianto, kuris iš karto tampa pagrindinis; c) siūloma atsisakyti buvusių kirčiavimo variantų ir palikti tik pirmąjį variantą; d) buvę kirčiavimo variantai paliekami, bet sukeičiami vietomis; e) buvusių dviejų kirčiavimo variantų grupėje antrasis kirčiavimo variantas keičiamas nauju variantu; f) siūloma buvusį vienintelį kirčiavimo variantą keisti nauju sistemiškesniu. Šio darbo objektas 79 priesaginiai veiksmažodžiai, pasirinkti atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus (Rekomendacija dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo 2005 m. gegužės 5 d. Nr. R-8 (k-15), Vilnius). Pagrindinis darbo tikslas ištirti šių veiksmažodžių kirčiavimo realią vartoseną ir įvertinti minėtą VLKK rekomendaciją. Tyrimas atliktas 2008 2010 metais. Pagrindiniu darbo metodu pasirinkta žmonių apklausa tyrimas, gautų rezultatų lyginimas su įvairiuose šaltiniuose pateikta medžiaga bei tarpusavyje. Naudojamas taip pat ir aprašomasis metodas. Siekiant kuo tikslesnių rezultatų, buvo atliktas tyrimas trijuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Respondentams buvo duotos iš anksto parengtos apklausos anketos, kuriose buvo parašyti skirtingi sakiniai su vienu iš tiriamųjų žodžių. Iš viso apklausoje dalyvavo 600 žmonių (po 200 iš kiekvieno regiono). Suvalkijoje buvo apklausiami žmonės iš Vilkaviškio miesto bei Vilkaviškio rajono (Lakštučiai, Geisteriškiai, Gižai ir kt.). Dzūkijoje tirti žmonių, gyvenančių Veisiejuose ir jų apylinkėse (Paveisiejai, Petroškai, Barčiai ir kt.), kirčiavimo polinkiai. Žemaitijos regione tyrimai atlikti Raseinių mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse (Slabada, Sujainiai, Viduklė ir kt.). Informantai nežinojo, koks tyrimo tikslas. Jų buvo prašoma perskaityti pateiktus sakinius. Sakiniai buvo paimti iš įvairių lietuvių kalbos žodynų ar kitos literatūros, tik vienas kitas buvo sugalvotas. Pasiūlytame sakinyje respondentams visada buvo teikiamas priesaginis veiksmažodis su pagrindine reikšme. Respondentams skaitant sakinius, tyrimo autoriai anketose žymėjosi, kaip jie kirčiuoja tiriamuosius žodžius. 24 veiksmažodžių (bimbinti (daryti, kad bimbtų), bimbinti (nerangiai eiti), jodinti, kemėžinti, liumpinti, niršinti, pėstinti, plūšinti, popinti, tūžinti, zvimbinti, zyzinti, romyti, vienyti, drumsčioti, mynioti, stūmioti, tįslioti, blogtelėti, blokštelėti, kęstelėti, klimptelėti, kirptelėti, zvimbtelėti), kurių kirčiavimo normą VLKK irgi siūlė koreguoti, realūs kirčiavimo polinkiai netirti (taikant pasirinktą apklausos metodą nustatyti priegaides, pasikliaujant vien klausa, be specialios įrangos, sudėtinga). Darbas turi ir praktinį pobūdį atlikto tyrimo medžiaga bei analize galės pasiremti kirčiavimo normų kodifikuotojai. Atlikus realios vartosenos tyrimą trijuose Lietuvos regionuose, išanalizavus gautus duomenis, palyginus juos su VLKK teikiama rekomendacija dėl priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo, visi tirti priesaginiai veiksmažodžiai skirstytini į 4 atskiras grupes. 1. Atlikta priesaginių veiksmažodžių vartojimo analizė parodė, kad daugumą VLKK siūlymų palaiko reali vartosena (greta veiksmažodžių nurodyti pasirinkusiųjų vieną ar kitą kirčiavimo variantą procentai): 1.1. Priesagos -auti veiksmažodžiai: a) samprotáuti ir sámprotauti (82 ir 18); santykiáuti ir sántykiauti (97 ir 3); sąveikáuti ir s veikauti (87 ir 13); martáuti 99; b) smarkáuti ir smárkauti (99 ir 1); šiurkštáuti ir šiùrkštauti (90 ir 10). Veiksmažodžio smarkauti kirčiavimo variantai VLKK sukeisti vietomis tokį sprendimą akivaizdžiai palaiko reali vartosena: priesaginis kirčiavimo tipas absoliučiai dominuoja. Ateityje, matyt, galima būtų visiškai atsisakyti antrojo kirčiavimo varianto. Dabartinės lietuvių kalbos žodynuose veiksmažodis šiurkštauti buvo nurodomas tik su šaknies kirčiu. VLKK šio veiksmažodžio kirčiavimo normą pakeitė gana radikaliai įteisintas naujasis priesaginis kirčiavimo variantas iš karto pasiūlytas kaip pagrindinis, o buvęs šakninio kirčiavimo variantas nustumtas į antrąją poziciją. Toks VLKK nutarimas realios vartosenos akivaizdžiai palaikomas. Ateityje turbūt galima būtų iš viso atsisakyti antrojo, šakninio, kirčiavimo varianto. 1.2. Priesagos -ėti veiksmažodžiai: įsitéisėti ir įsiteis ti (46 ir 54). Abu variantai kalboje yra populiarūs. Respondentai iš Suvalkijos ir Dzūkijos labiau rinkosi priesaginį kirčiavimo variantą (atitinkamai 58 proc. ir 66 proc.), Žemaitijoje populiaresnis šakninis kirčiavimo variantas 62 proc. VLKK nutarimas įteisinti priesaginį kirčiavimo variantą yra visiškai pamatuotas. 1.3. Priesagos -inti veiksmažodžiai: a) -dinti veiksmažodžiai: s edinti ir siẽdinti (95 ir 5); l edinti ir liẽdinti (99 ir 1); dinti ir ėdi nti (78 ir 22); lãžintis ir laži ntis (83 ir 17). VLKK siūlo suderinti veiksmažodžių siedinti bei liedinti kirčiavimo gretybes su naujais pamatinių veiksmažodžių kirčiavimo variantais s eti ir siẽti bei l eti ir liẽti; b) nèrvinti ir ne vinti (80 ir 20); áušinti ir auši nti (51 ir 49); bránginti kelti kainą (58); brangi nti vertinti, taupyti, saugoti (90); vaiši nti ir váišinti (65 ir 35). Veiksmažodžio nervinti kirčiavimo gretybės derinamos su pamatinio daiktavardžio nervas ISSN 1392-8600 59
kirčiavimo variantais: nèrvas ir ne vas. Pirmasis variantas labiau palaikomas Žemaitijoje 100 proc. ir Dzūkijoje 83 proc., kiek mažiau Suvalkijoje 57 proc. VLKK sprendimas teikti du atskirus veiksmažodžius branginti visiškai pamatuotas; jų kirčiavimo tipas šakninis ar priesaginis priklauso nuo konkrečios leksinės reikšmės. Tai patvirtino ir atliktas tyrimas; c) dáilinti ir da linti (53 ir 47); jáudrinti ir jaũdrinti (45 ir 55); páikinti ir pa kinti (78 ir 22); ráibinti ir ra binti (38 ir 62); ráininti ir ra ninti (40 ir 60); skáidrinti ir ska drinti (29 ir 71). Nemažai grupei priesagos -inti veiksmažodžių, turinčių šaknyje dvigarsius, prasidedančius a, e, būdinga akūtinė metatonija: gárbinti (: ga bę), svéikinti (: sve kas), švéntinti (: šveñtas) ir kt. Tačiau bendrinėje kalboje vartojama daug tokio tipo veiksmažodžių be metatonijos: bla vinti (: bla vų), spa vinti (: spa vą), spa tinti (: spa tų) ir kt. (žr. Kavaliauskas, 2000, 69 72). Naujai VLKK įteisinti veiksmažodžių dailinti, jaudrinti, paikinti, raibinti, raininti, skaidrinti kirčiavimo variantai nevienodai populiarūs šnekamojoje kalboje: veiksmažodžių dailinti ir paikinti dažniau vartojamas pagrindinis tvirtapradės šaknies variantas, o kitų tvirtagalės šaknies variantas. Tyrimas parodė, kad šie variantai perspektyvūs. Jie priderinti prie norminamuosiuose žodynuose teikiamų veiksmažodžio tamsinti kirčiavimo gretybių: támsinti ir ta sinti. Veiksmažodžio skaidrinti teikiami kirčiavimo variantai dera su panašios reikšmės priesagos -yti veiksmažodžio skaidrytis siūlomais variantais: skáidrinti ir ska drinti; skáidrytis ir ska drytis. Galbūt jų kirčiavimo norma dar koreguotina greičiausiai galima būtų esamus kirčiavimo variantus sukeisti vietomis tvirtagalės šaknies variantas labiau palaikomas realios vartosenos ir dera prie kitų šių priesagų būdvardinių vedinių kirčiavimo (žr. 2.4 skyrių). 1.4. Priesagos -yti veiksmažodžiai: vilnýti ir vi nyti (99 ir 1). VLKK siūlymas sukeisti šio veiksmažodžio kirčiavimo variantus vietomis yra palaikomas realios vartosenos. Senasis šakninis kirčiavimo variantas, nors ir sistemingas, yra nykstantis ir pereinantis į pasyvią vartoseną. Priesaginio kirčiavimo varianto akivaizdų pirmavimą fiksavo ir atlikta studentų apklausa (Pakerys, 2002, 398). 1.5. Priesagos -(i)oti veiksmažodžiai: a) naujai įteisintas priesaginio kirčiavimo variantas niok ti yra perspektyvus, palaikomas realios vartosenos. Tai rodo ir jaunimo kirčiavimo polinkių tyrimas: ni koti 13 (21 proc.) ir niok ti 50 (79 proc.) (žr. Pakerys, 2002, 378). Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad naujasis priesaginio kirčiavimo variantas buvo dažniau palaikomas respondentų iš Dzūkijos ir Suvalkijos, Žemaitijoje daugiau rinktasi pagrindinį šakninio kirčiavimo variantą (žr. 1 lentelę ir 1 diagramą): 1 lentelė Veiksmažodžio niokoti kirčiavimo polinkiai Regionas Nioḱoti Nioko ti Dzūkija 23 (11%) 177 (89%) Suvalkija 89 (44%) 111 (56%) Žemaitija 134 (67%) 66 (33%) 1 diagrama. Veiksmažodžio niokoti kirčiavimo polinkiai b) VLKK siūlymas atsisakyti veiksmažodžių gainioti ir terlioti antrųjų kirčiavimo variantų yra palaikomas absoliučios daugumos apklaustųjų praktiškai visi respondentai rinkosi prestižinį kirčiavimo variantą (gáinioti 100; terli ti 99). Kitų -(i)oti veiksmažodžių teikiami patikslinti kirčiavimo variantai irgi palaikomi realios vartosenos: pleiskan ti ir pléiskanoti (95 ir 5); šerpet ti ir šérpetoti (65 ir 35); vakar ti ir vãkaroti (86 ir 14); spyri tis ir sp riotis (98 ir 2); v gčioti ir vogči ti (63 ir 37); kaitali ti ir ka talioti (80 ir 20). 1.6. Priesagos -telėti veiksmažodžių daũžtelėti ir dáužtelėti (98 ir 2); kaũktelėti ir káuktelėti (94 ir 6); kváištelėti ir kva štelėti (68 ir 32) patikslinti kirčiavimo variantai remiami realios vartosenos. 1.7. Priesagos -uoti veiksmažodžiai: a) -uoti veiksmažodžiai: giedrúoti (99); margúoti (81); pilkúoti (96). Ankstesnėje mokslinėje literatūroje ir žodynuose labai įvairavo -uoti veiksmažodžių, pamatuotų spalvas ir atspalvius reiškiančių būdvardžių, kirčiavimas: buvo teikiami šakninio su metatonija, priesaginio arba dvejopo kirčiavimo variantai (Kavaliauskas, 2000, 27 28; Pakerys, 2002, 480 483). VLKK sprendimas atsisakyti senųjų šakninio kirčiavimo variantų palaikomas realios vartosenos šie variantai visai sunykę kalboje, kiek daugiau jie vartojami Žemaitijoje (pvz., pilkúoti ir 60
žmogus ir žodis 2011 I pi kuoti (89 ir 11); Dzūkijoje ir Suvalkijoje atitinkamai (99 ir 1); b) -uoti variantų (daugiaskiemenių priesagų) veiksmažodžiai: marguliúoti (99); bimbaliúoti ir bi baliuoti (78 ir 22); gr muliuoti ir gromuliúoti (53 ir 47); l kuriuoti ir lūkuriúoti (49 ir 51); sn guriuoti ir snyguriúoti (54 ir 46); sn duriuoti ir snūduriúoti (52 ir 48); žaižarúoti ir ža žaruoti (96 ir 4); mindžikúoti ir miñdžikuoti (83 ir 17). Veiksmažodžio marguliuoti antrojo šakninio kirčiavimo varianto atsisakyta pagrįstai priesaginio kirčiavimo variantą palaikė net 99 proc. respondentų. Toks sprendimas priderintas ir prie veiksmažodžio marguoti kirčiavimo normos teikiamas tik vienas priesaginio kirčiavimo variantas. Kitų šios grupelės veiksmažodžių įteisintos dvejopo kirčiavimo gretybės populiarios gyvojoje kalboje. 2. Kitą grupę sudarytų priesaginiai veiksmažodžiai, kurių pakoreguotą kirčiavimą, galima sakyti, reali vartosena remia su tam tikromis išlygomis. Šią grupę sudaro dauguma veiksmažodžių, kurie ankstesniuose Dabartinės lietuvių kalbos žodynuose turėjo vieną kirčiavimo variantą, o VLKK greta įteisino naujus kirčiavimo variantus. Toks Komisijos sprendimas remiamas realios vartosenos. Apklausti respondentai akivaizdžiai daugiau palaikė naujuosius kirčiavimo variantus (greta veiksmažodžių nurodyti pasirinkusiųjų vieną ar kitą kirčiavimo variantą procentai): 2.1. Priesagos -auti veiksmažodžiai: pãsninkauti ir pasninkáuti (31 ir 69); p teriauti ir poteriáuti (37 ir 63). Naujieji priesaginio kirčiavimo variantai yra ir labiau palaikomi, ir sistemingi beveik visi daiktavardinės kilmės -auti veiksmažodžiai kirčiuojami priesagoje (Kavaliauskas, 2000, 159). Senasis šakninis kirčiavimas pamažu užleidžia savo pozicijas. 2.2. Priesagos -ėti veiksmažodžių maurėti ir varputėti naujai įteisinti antrieji priesaginio kirčiavimo variantai gerokai lenkia pagrindinius šakninio kirčiavimo variantus: máurėti ir maur ti (7 ir 93); várputėti ir varput ti (6 ir 94) (žr. dar studentų kirčiavimo polinkių tyrimus: várputėti 6 (16 proc.) ir varput ti 31 (84 proc.) (Pakerys, 2002, 414). Didžioji dauguma -ėti priesagos daiktavardinių vedinių turi kirčiuotą priesagą (Kavaliauskas, 2000, 136 141; Pakerys, 2002, 413 414; Stundžia, 2009, 216). Šių veiksmažodžių kirčiavimo variantus reikėtų sukeisti vietomis priesaginis kirčiavimas ir sistemiškesnis, ir labiau palaikomas realios vartosenos. DŽ 4 galima rasti būtent tokių šios priesagos daiktavardinių vedinių kirčiavimo gretybių: kaul ti ir káulėti (: káulas), seil ti ir séilėti (: séilės), stemb ti ir stémbėti (: stémbas). 2.3. Priesagos -inti veiksmažodžiai: a) áudrinti ir aũdrinti (39 ir 61). Tyrimas rodo, kad įteisintas naujasis tvirtagalės šaknies variantas lenkia pagrindinį kirčiavimo variantą. VLKK 2003 metais sukeitė šio veiksmažodžio pamatinio žodžio kirčiavimo variantus vietomis: aũdrą (4) ir áudra (1). Jeigu ir ateityje išliks tokios veiksmažodžio audrinti kirčiavimo tendencijos, vertėtų variantus sukeisti vietomis, pagrindiniu nurodant tvirtagalės šaknies kirčiavimo variantą; b) ti pdinti ir tirpdi nti (7 ir 93). Dauguma veiksmažodinių -dinti vedinių, neturinčių kokybinės šaknies balsių kaitos, bendrinėje kalboje paprastai kirčiuojami šaknyje, išlaikydami pamatinio veiksmažodžio priegaidę (Kavaliauskas, 2000, 56, 76 82). Kai kurių -dinti vedinių bendrinėje kalboje apibendrintas priesaginis kirčiavimas pagal pagrindinės priesagos -inti artimų veiksmažodžių priesaginį kirčiavimą: bėgdi nti (plg. bėgi nti), šokdi nti (plg. šoki nti). Dėsningas šakninis veikmažodžio tirpdinti kirčiavimas irgi užleidžia pozicijas kalboje vis labiau įsigali priesaginis kirčiavimas. Tokį kirčiavimą skatina ir veiksmažodžio tirpi nti priesaginis kirčiavimas. Panašia linkme galėtų būti kreipiamas ir šio veiksmažodžio kirčiavimas kirčiavimo variantai, atsižvelgus į realios vartosenos polinkius, turbūt sukeistini vietomis; c) bámbinti ir ba binti (46 ir 54). DŽ 4 šis veiksmažodis buvo teiktas tik su tvirtagale priegaide. VLKK pasiūlė įteisinti naują variantą su tvirtaprade priegaide ir teikti jį kaip pagrindinį variantą. Tvirtapradis kirčiavimo variantas yra dėsningesnis, būdingesnis tokio tipo -inti veiksmažodžiams (Kavaliauskas, 2000, 64). Atliktas realios vartosenos tyrimas parodė, kad trijuose Lietuvos regionuose labai nevienodai šis veiksmažodis kirčiuojamas (žr. 2 lentelę ir 2 diagramą): 2 lentelė Veiksmažodžio bambinti kirčiavimo polinkiai Regionas Baḿbinti Bam binti Dzūkija 63 (32%) 137 (68%) Suvalkija 18 (9%) 182 (91%) Žemaitija 196 (98%) 4 (2%) 2 diagrama. Veiksmažodžio bambinti kirčiavimo polinkiai ISSN 1392-8600 61
d) reali vartosena nelinkusi palaikyti VLKK siūlymo sukeisti veiksmažodžio marminti kirčiavimo variantus vietomis, pagrindiniu nurodant dėsningesnį tvirtapradės šaknies kirčiavimo variantą: márminti 4 ir ma minti 96. 2.4. Priesagos -yti veiksmažodžiai: skáidrytis ir ska drytis (26 ir 74). DŽ 4, DŽ teiktas tik tvirtapradės 6e šaknies variantas su akūtine metatonija kelia tam tikrų abejonių kaip nesistemingas ir kažin ar remiamas realios vartosenos. Vardažodiniams -yti vediniams šaknies priegaidžių kaita nėra būdinga jie paprastai perima pamatinių žodžių priegaidę: dva lyti (: dva lų), ga drytis (: ga drų), me lyti (me lų) ir kt. (Kavaliauskas, 2000, 204 206). VLKK pasiūlė įteisinti antrąjį, sistemingesnį tvirtagalės šaknies variantą ska drytis. Atlikta šio veiksmažodžio vartosenos analizė parodė, kad naujasis variantas yra akivaizdžiai palaikomas. Ateityje skaidrytis kirčiavimas galėtų būti koreguojamas, sukeičiant variantus vietomis. 2.5. Priesagos -(i)oti veiksmažodžiai: pe zoti ir péizoti (21 ir 79); šaũkoti ir šáukoti (12 ir 84); t sioti ir tąsi ti (10 ir 90); t sioti ir tįsi ti (8 ir 92); traškan ti ir trãškanoti (99 ir 1); rùtulioti ir rutuli ti (1 ir 99); krusči ti ir krùsčioti (22 ir 78). DŽ 4 teikė veiksmažodį krusčioti tik su šaknies kirčiu. Toks kirčiavimas nėra dėsningas. Priesagos -(i)oti veiksmažodžiai, turintys šaknyje trumpą arba padėtinio ilgumo balsį (a, e, i, u), kirčiuojami priesagoje (Kavaliauskas, 2000, 119 120). VLKK pasiūlė įteisinti naująjį dėsningą priesaginio kirčiavimo variantą ir jį teikti kaip pagrindinį. Toks siūlymas yra perspektyvus, nors realios vartosenos aktyviai dar nėra palaikomas. DŽ 4, DŽ teikti tik šakninio kirčiavimo 6e veiksmažodžiai t sioti ir t sioti kėlė abejonių. Priesaginis kirčiavimas populiarus šnekamojoje kalboje, be to, jis yra ir sistemingas, nežeidžiantis esamos -(i)oti veiksmažodžių kirčiavimo sistemos. Studentų kirčiavimo polinkių tyrimas irgi rodo priesaginį kirčiavimą esant populiaresnį : tąsi ti 119 studentų (74 proc.) ir t sioti 42 (26 proc.); tįsi ti 123 (75 proc.) ir t sioti 41 (25 proc.) (žr. Kavaliauskas, 2001, 38). VLKK patikslino šių veiksmažodžių kirčiavimo normą: įteisinti ir antrieji priesaginio kirčiavimo variantai. Atliktas tyrimas trijuose Lietuvos regionuose irgi patvirtino prielaidas, kad priesaginis kirčiavimo variantas dominuoja per 90 proc. apklaustųjų rinkosi būtent tokį kirčiavimo variantą. Ateityje kirčiavimo normų kodifikuotojai greičiausiai grįš dar prie šių veiksmažodžių kirčiavimo normos variantai keistini vietomis. VLKK nutarimu veiksmažodžio traškanoti kirčiavimas (pasiūlytas antrasis, šakninio kirčiavimo, variantas) suderintas su panašios struktūros ir reikšmės veiksmažodžio traiškanoti kirčiavimu (DŽ 4 įteisintos priesaginio ir šakninio kirčiavimo gretybės). Reali vartosena neremia naujojo šakninio kirčiavimo varianto. Reikėtų atlikti ir veiksmažodžio traiškanoti kirčiavimo polinkių tyrimą. Greičiausiai abiejų šių veiksmažodžių senieji šakninio kirčiavimo variantai kalboje yra jau sunykę. Veiksmažodžio rutulioti įteisintas naujasis priesaginio kirčiavimo variantas irgi visiškai palaikomas realios vartosenos. Senojo šakninio varianto beveik niekas nesirinko. Veiksmažodžio rutulioti kirčiavimo variantai turėtų būti sukeisti vietomis. Ir kiti ankstesni šio veiksmažodžio vartosenos tyrimai rodo, kad priesaginis kirčiavimo variantas akivaizdžiai dominuoja: rutuli ti 141 studentas (85 proc.) ir rùtulioti 25 (15 proc.) (Kavaliauskas, 2001, 38), rutuli ti 62 (98 proc.) ir rùtulioti 1 (2 proc.) (Pakerys, 2002, 386). Bendrinėje kalboje turbūt užtektų palikti tik priesaginio kirčiavimo veiksmažodžių traškan ti, traiškan ti, rutuli ti variantus. Veiksmažodiniai -oti vediniai, kirčiuojami šaknyje, bendrinėje lietuvių kalboje paprastai turi tvirtapradę priegaidę. DŽ fiksuoti veiksmažodžiai su tvirtagale priegaide pe zoti ir šaũkoti yra abejotini, daugiau DŽ fiksuotų tokių tvirtagalės šaknies veiksmažodžių yra tik tarmybių (Kavaliauskas, 2000, 94 98). VLKK nutarimas siūlyti kaip antrinius variantus dėsningesnius tvirtapradės šaknies veiksmažodžius yra palaikomas ir realios vartosenos. Tai rodo ir mūsų atlikti tyrimai apie 80 proc. respondentų rinkosi tvirtapradės šaknies variantus péizoti, šáukoti. Šių veiksmažodžių kirčiavimo variantai keistini vietomis tvirtapradės šaknies variantai ir dėsningesni, ir labiau palaikomi realios vartosenos. 2.6. Priesagos -uoti veiksmažodžiai: a) -uoti veiksmažodžio varpučiuoti įteisintas priesaginio kirčiavimo variantas yra akivaizdžiai labiau remiamas realios vartosenos: várpučiuoti ir varpučiúoti (11 ir 89). Jis yra ir dėsningesnis visi kiti gausūs -uoti priesagos vediniai (ir vardažodiniai, ir veiksmažodiniai) yra kirčiuojami priesagoje (Kavaliauskas, 2000, 23 25; Mikulėnienė, Pakerys, Stundžia, 2008, 251; Stundžia, 2009, 212). Ateityje turbūt reikėtų sukeisti šio veiksmažodžio kirčiavimo variantus vietomis; b) kai kurių -uoti variantų (daugiaskiemenių priesagų) veiksmažodžių senasis šakninis kirčiavimas sparčiai traukiasi iš realios vartosenos: di buliuoti ir dirbuliúoti (17 ir 83); gi gžduliuoti ir girgžduliúoti (13 ir 87); kli binduoti ir klibindúoti (3 ir 97); gañgariuoti ir gangariúoti (4 ir 96). VLKK įteisinti antrieji priesaginio kirčiavimo variantai akivaizdžiai dominuoja (plg. šakninį di buliuoti kirčiavimą rinkosi 7 studentai (18 proc.), o priesaginį dirbuliúoti 62
žmogus ir žodis 2011 I 32 studentai (82 proc.) (Pakerys, 2002, 420). Ateityje šių veiksmažodžių kirčiavimo variantai galėtų būti sukeisti vietomis plg. DŽ 4, DŽ įteisintus panašius 6e daugiaskiemenių priesagos -uoti veiksmažodžių variantus, pagrindinį priesaginio kirčiavimo, antrąjį šakninio kirčiavimo: tyvuliúoti ir t vuliuoti, vinguliúoti ir viñguliuoti, VLKK sprendimu sukeistus kirčiavimo variantus vietomis: bimbaliúoti ir bi baliuoti, mindžikúoti ir miñdžikuoti, žaižarúoti ir ža žaruoti). 3. Bendrinėje kalboje labai įvairuoja priesagų -inti, -yti, -oti, -telėti, -uoti kai kurių veiksmažodžių, turinčių šaknyje balsius a, e, prozodinės ypatybės kirčio vieta ir šaknies balsių ilgumas. 3.1. VLKK pasiūlė greta anksčiau tik su trumpa šaknimi teiktų veiksmažodžių b kyti, b kinti įteisinti ir tvirtagalės šaknies variantus bãkyti, bãkinti. Toks siūlymas pamatuotas atliktas realios vartosenos tyrimas parodė, kad naujieji variantai iš dalies palaikomi visuomenės: b kyti ir bãkyti (82 ir 18), b kinti ir bãkinti (65 ir 35). 3.2. DŽ 4 teikiami skirtingo šaknies vokalizmo veiksmažodžiai išplãkdinti ir užpl kdinti. Bendrinėje kalboje -inti veiksmažodinių vedinių su kirčiuotu trumpuoju šaknies a arba e praktiškai nėra (plg. brãškinti, dẽginti, mẽgzdinti, nẽšdinti, plãzdinti, šnãbždinti, vẽsdinti ir kt. (žr. Kavaliauskas, 2000, 54). VLKK pasiūlė radikaliai pakeisti antrojo veiksmažodžio kirčiavimo normą atsisakyti trumpos šaknies varianto ir teikti tik sistemiškesnį tvirtagalės šaknies variantą užplãkdinti. Tyrimas trijuose skirtinguose Lietuvos regionuose parodė esant populiarų ir trumpos šaknies variantą beveik visi respondentai iš Suvalkijos ir Žemaitijos rinkosi būtent kirčiuotos trumpos šaknies variantą, Dzūkijoje buvo daugiau palaikomas įteisintas tvirtagalės šaknies variantas. Šis veiksmažodis nepriklauso aktyviajai leksikai. Tad nors reali vartosena ne visuomet palaiko Komisijos siūlomą tvirtagalės šaknies užplãkdinti variantą, jis yra sistemiškas ir galėtų žodynuose būti nurodomas kaip kodifikuota kirčiavimo norma. 3.3. Priesagos -oti varianto -alioti vedinių, turinčių šaknyse balsius a, e, kirčiavimas bendrinėje kalboje labai svyravęs žodynuose, lingvistinėje literatūroje galima rasti įvairių kirčiavimo variantų: priesaginio kirčiavimo (grabali ti, krapali ti); šakninio su tvirtagale priegaide (strãpalioti DŽ 1 ), su kirčiuota trumpa šaknimi ( malioti, k balioti, v palioti), kirčiuotos trumpos ir tvirtagalės šaknies variantus (str kalioti ir strãkalioti), kirčiuotos trumpos šaknies ir priesaginio kirčiavimo variantus (s palioti ir sapali ti), netgi visus 3 galimus variantus (str palioti, strãpalioti ir strapali ti) (žr. DŽ 4 ; dar Kavaliauskas, 2000, 120 126; Pakerys, 2002, 393 397). Valstybinė lietuvių kalbos komisija pasiūlė suvienodinti tokių veiksmažodžių kirčiavimą: pirmuoju variantu nurodyti priesaginį kirčiavimą, o antruoju tvirtagalės šaknies kirčiavimo variantą; kirčiuotos trumposios šaknies variantų iš viso atsisakoma. Atlikti realios vartosenos tyrimai iš dalies palaiko tokį siūlymą visų veiksmažodžių dominuoja pagrindiniu įteisinamas priesaginis kirčiavimo variantas (kabali ti 68, sapali ti 54, strakali ti 67, strapali ti 68, vapali ti 69). Tačiau antrasis kirčiavimo variantas su tvirtagale šaknimi kol kas labai menkai remiamas realios vartosenos (3 5 procentai). Atsisakytas trumposios šaknies variantas aiškiai pirmauja prieš naująjį tvirtagalės šaknies variantą visuose trijuose Lietuvos regionuose. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad VLKK sprendimas dėl antrojo kirčiavimo varianto yra problemiškas (žr. 3 lentelę ir 3 diagramą): 3 lentelė Veiksmažodžio sapalioti kirčiavimo polinkiai Regionas Sa palioti Sa palioti Sapalio ti Dzūkija 79 (39%) 13 (7%) 108 (54%) Suvalkija 94 (47%) 0 (0%) 106 (53%) Žemaitija 86 (43%) 3 (1,5%) 111 (55,5%) 3 diagrama. Veiksmažodžio sapalioti kirčiavimo polinkiai 3.4. Abejonių dėl antrojo kirčiavimo varianto kelia ir VLKK siūlymas taip kirčiuoti daugiaskiemenę -uoti priesagą turinčius 2 veiksmažodžius: kadarúoti ir kãdaruoti, kledarúoti ir klẽdaruoti. Nutarta atsisakyti kirčiuotos trumpos šaknies varianto ir vietoje jo teikti tvirtagalės šaknies variantą. Vis dėlto kai kurių panašaus tipo veiksmažodžių kirčiavimo norma nebuvo tikslinta kaip antrieji variantai likę veiksmažodžiai su kirčiuota trumpąja šaknimi: k baruoti, m daruoti, m karuoti. Tiesa, VLKK sprendimas pagrindiniu variantu teikti priesaginio kirčiavimo variantą visiškai remiamas realios vartosenos plg. kadarúoti 81, kãdaruoti 13, k daruoti 6; kledarúoti 92, klẽdaruoti 3, klèdaruoti 5. ISSN 1392-8600 63
4. Atlikti tyrimai parodė, kad veiksmažodžių bjauroti ir šlamštelėti VLKK pasiūlytų kirčiavimo pataisų reali vartosena neremia. Veiksmažodis bjauroti ankstesniuose DŽ leidimuose buvo teikiamas tik su priesagos kirčiu. VLKK siūlo ir antrąjį variantą su akūtine metatonija bjáuroti (: bjaũrų). Akademinis Lietuvių kalbos žodynas irgi teikia bjaur ti ir bjáuroti (LKŽ I, 799). Vis dėlto toks Komisijos siūlymas labai abejotinas būdvardiniams -oti vediniams nebūdingas šakninis kirčiavimo tipas, jie turi apibendrinę priesagos kirtį pvz., akli ti, atžagari ti, kreiv ti ir kt. Be to, naujojo šakninio kirčiavimo visiškai nepalaiko reali vartosena nei vienas iš 600 respondentų tokio kirčiavimo varianto nesirinko, visi kirčiavo šį veiksmažodį priesagoje. VLKK nutarė atsisakyti veiksmažodžio šlamštelėti antrojo tvirtagalės šaknies varianto ir teikti tik dėsningesnį tvirtapradės šaknies šlámštelėti. Toks sprendimas greičiausiai dar per ankstyvas tyrimas parodė, kad net 73 proc. apklaustųjų labiau palaiko būtent tvirtagalės šaknies variantą. Išvados 1. VLKK 2005 metais rekomendavo pakoreguoti nemažos dalies priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normas. Praktiškai visi siūlymai yra sistemiški, perspektyvūs, atspindi realios vartosenos polinkius. Tai rodo ir realios vartosenos tyrimas, atliktas trijuose skirtinguose Lietuvos regionuose. 2. VLKK Rekomendacijoje daugiausia pasiūlyta naujų sistemiškų populiarių antrųjų kirčiavimo variantų, kai kurių veiksmažodžių kirčiavimo variantai sukeisti vietomis. Būta ir radikalesnių siūlymų naujuosius kirčiavimo variantus iš karto įteisinti kaip pagrindinius. Tyrimas parodė, kad daugelį tokių siūlymų remia reali vartosena. Tačiau netolimoje ateityje VLKK derėtų dar kartą sugrįžti prie kai kurių priesaginių veiksmažodžių aptarimo ir pasiūlyti radikalesnių pakeitimų: įteisinti sistemiški realios vartosenos akivaizdžiai remiami antrieji variantai galėtų tapti pagrindiniai (pvz., maur ti, varput ti, tirpdi nti, ska drinti, ska drytis, rutuli ti, tąsi ti, tįsi ti, péizoti, šáukoti, varpučiúoti, dirbuliúoti, girgžduliúoti, klibindúoti, gangariúoti ir kt.), o kai kurių antrųjų kirčiavimo variantų, beveik nevartojamų kalboje, iš viso atsisakyti (pvz., smárkauti, šiùrkštauti). 3. Atidesnio kodifikuotojų dėmesio turėtų sulaukti priesagų -inti, -oti, -uoti vediniai, turintys kirčiuotus šaknies balsius a, e. Tendencija kaip antruosius kirčiavimo variantus teikti tik tvirtagalės šaknies veiksmažodžius, atsisakant kirčiuotos trumpos šaknies variantų, nėra visiškai palaikoma realios vartosenos. Be to, trūksta šiokio tokio nuoseklumo ne visų bendrinėje kalboje vartojamų kirčiuotos trumpos šaknies šių priesagų veiksmažodžių kirčiavimo normos buvo siūlomos koreguoti. 4. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad realios vartosenos nėra remiamos VLKK pasiūlytos veiksmažodžių bjauroti ir šlamštelėti kirčiavimo korekcijos. Literatūra ir šaltiniai DŽ 1 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, atsak. red. J. Kruopas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DŽ 4 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. DŽ 6e Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. Kavaliauskas V., 2000, Bendrinės lietuvių kalbos priesaginių veiksmažodžių kirčiavimas. Vilnius: Algarvė. Kavaliauskas V., 2001, Bendrinės lietuvių kalbos priesagos -ioti veiksmažodžių kirčiavimas. Žmogus ir žodis 3 (1), 34 41. LKŽ I Lietuvių kalbos žodynas 1, ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis, 1968. Mikulėnienė D., Pakerys A., Stundžia B., 2008, Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Pakerys A., 2002, Akcentologija 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Stundžia B., 2009, Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. VLKK rekomendacija Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo (2005 m. gegužės 5 d. Nr. R-8 (k-15)) http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/tartis-kirciavimas/priesaginiai-veiksmazodziai.html. 64