MIESTO APŠVIETIMO TIPOLOGIJA Martynas Valevičius Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros pagrindų ir teorijos katedra Įvadas Nakties metu vizualinę aplinką formuojančiam dirbtiniam apšvietimui Lietuvos architektūros ir urbanistikos teorijoje skiriama nepakankamai dėmesio: nėra apšvietimo tyrimų metodikos, nėra atitinkamos terminijos. Todėl Lietuvos miestai kol kas neturi siektinos naktinės miesto vizijos, vis dar džiaugiamasi kiekvienu apšviestu pastatu, jo apšvietimo kokybė vertinama pagal apšviestumo stiprumą, o ne pagal jo įtaką naktiniam miestovaizdžiui. Naktinis miestovaizdis (urban nightscape) yra ženklų sistema, architektūrinis- -urbanistinis tekstas, kuriuo perduodama informacija. Ši informacija miesto gyventojams ir svečiams padeda atpažinti vietas ir orientuotis jose tamsiuoju paros metu. Naktinį miestovaizdį sudaro tam tikrų miesto gamtinių ir antropogeninių elementų visuma, kiekvienas elementas matomas tiek, kiek jis yra apšviestas. Apšvietimas išryškina miesto formas, leidžia atpažinti jo erdves, suvokti jo identitetą. Tokį apšvietimą, kuriuo yra reprezentuojamas miestas, apibendrintai galima vadinti miesto apšvietimu (urban lighting). Miesto apšvietimą sudaranti šviesų gausa verčia sisteminti ir grupuoti apšvietimo tipus atskleidžiant esminius apšvietimo požymius. Ryškiausių požymių atskleidimas pabrėžtų tam tikro apšvietimo būdo privalumus ir leistų visapusiškai pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis. Miesto apšvietimo tipologija leidžia charakterizuoti tam tikrus apšvietimo reiškinius ir objektus, nustatyti jų panašumus ir skirtumus, išskirti naujus reiškinius, išanalizuoti jų galimybes. Pati apšvietimo tipologija gali būti labai dinamiška ir nuolatos papildoma kaip ir miesto apšvietimo sąvoka. Apšvietimo tipologija, kaip ir atitinkama terminija, būtinos tyrinėjant ir reglamentuojant dirbtinį apšvietimą. 90
1. Apšvietimo objektų tipologija Atskleidžiant miesto apšvietimo tipologijos įvairovę svarbu išskirti funkcinį ir meninį apšvietimą. U. Brandi ir Ch. Geismar-Brandi knygoje Šviesa miestams išskiriami apšvietimo tipai pagal judėjimo mieste būdą (keliavimas automobiliu ir pėsčiomis). Keliaujant automobiliu apšvietimas skirstomas į gatvių, tiltų, žiedinių sankryžų, kelio ženklų, daugiaaukščių automobilių aikštelių ir degalinių apšvietimą. Keliaujant pėsčiomis išskiriamas skverų, pėsčiųjų takų, bulvarų, želdinių, fasadų, reklamos, vitrinų ir požeminių transporto stočių apšvietimas (Brandi, Geismar-Brandi 2007). Pagal apšvietimo būdą galima išskirti bendrąjį (general), slystantįjį (washlighting), akcentuojantįjį (accentuation) ir orientacinį (orientation) apšvietimą (Brandi 2007) (1 lentelė). Toks skirstymas yra žinomas šviestuvų gamintojams ir tiekėjams, juo remiantis gaminami atitinkami šviestuvai. Pagal apšviečiamus objektus miesto apšvietimą galima skirstyti į gatvių (street lighting), pėsčiųjų zonų (pedestrians lighting), aikščių ir skverų, pastatų ir statinių (architectural lighting), želdinių, monumentų ir mažųjų architektūros formų (outdoor lighting) apšvietimą (2 lentelė). Pagal elektros energijos virtimo šviesa būdą (pagal elektros lemputes) apšvietimą galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: kaitrinių, liuminescencinių ir šviesos diodų (LED) šviesos šaltinių sukeliama šviesa. 91
1 1 lentelė. Apšvietimo skirstymas pagal objektų apšvietimo būdą Table 1. Types of lighting by mode Bendrasis apšvietimas (general lighting) Bendrasis apšvietimas tolygiai apšviečia horizontalias plokštumas. Kiekybiniu aspektu jis yra pats svarbiausias. Bendrąjį apšvietimą sudaro kryptinga ir išsklaidyta šviesa Kryptingo (direct aimed) apšvietimo schema Kongresų rūmai Valensijoje, Ispanija Išsklaidyto (diffuse) apšvietimo schema Gyvenamasis namas Ravensburge, Vokietija 92
Slystantysis apšvietimas (washlighting) 1 lentelės tęsinys Slystanti šviesa tolygiai apšviečia vertikalias plokštumas, todėl ji daugiausia naudojama pastatų fasadams apšviesti. Skiriama į simetrinę ir asimetrinę šviesą. Asimetrinė šviesos sklaida tai pažangiomis technologijomis optimizuota reflektorių sistema, kuri nukreipia šviesos srautą tam tikru kampu nuo šviestuvo ašies. Simetrinė šviesa tolygiai sklinda į visas puses Simetrinio (symmetrical) apšvietimo schema Bažnyčia Alingsose, Švedija Asimetrinio (asymmetrical) apšvietimo schema Bažnyčia Riorvike, Suomija 93
Akcentuojantysis apšvietimas (accentuation) 1 lentelės tęsinys Tokia šviesa išryškina individualius objektus ar jų detales taip atkreipiamas stebėtojo dėmesys į tam tikrą informaciją, sukuriama apšviestų objektų hierarchija Sufokusuoto (projector) apšvietimo schema Tommy Hilfiger, parduotuvė Diuseldorfe, Vokietija Kryptingo (dyrectional) apšvietimo schema Sri Senpaga Vinayagar šventykla Singapūre 94
Orientacinis apšvietimas (orientation) 1 lentelės pabaiga Orientacinis apšvietimas skirtas atkreipti žiūrovo dėmesį ir vesti jį tam tikru keliu, padėti orientuotis aplinkoje Orientacinio apšvietimo schema Lieptas Kopenhagoje, Danija Orientacinio apšvietimo schema Privati rezidencija Palame, Ispanija 95
2 lentelė. Apšvietimo skirstymas pagal objektus Table 2. Types of lighting by objects Gatvių apšvietimas Schema Gatvė Hamburge, Vokietija Pėsčiųjų zonų apšvietimas Schema Gyvenamasis namas Berlyne 96
2 lentelės tęsinys Aikščių ir skverų apšvietimas Schema Greater London Authority, Londonas Želdynų apšvietimas Schema Želdinių grupės apšvietimas 97
2 lentelės pabaiga Pastatų ir statinių apšvietimas Schema Burj Al Arab viešbutis, Dubajus Monumentų ir mažųjų architektūros formų apšvietimas Schema Norvegijos aviacijos muziejus 2. Apšvietimo terminija Miesto apšvietimo tipologijoje minimi terminai inžinerinėje architektūrinėje kalboje vartojami jau seniai, tačiau nė vieno iš jų apibrėžimo negalima aptikti terminų žodynuose, lietuvių kalba leidžiamoje mokslinėje literatūroje ar teisės dokumentuose. Lietuvoje galiojančių reglamentų analizė parodė, kad pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis apšvietimą, yra Lietuvos higienos nor- 98
ma HN 98:2000 Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai (Lietuvos... 2000). Šiame dokumente terminas dirbtinis apšvietimas apibrėžiamas kaip elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa darbo patalpose. Šiame dokumente pateikiami ir kiti darbo vietų apšvietimui reglamentuoti vartojami terminai, žymenys ir santrumpos, tačiau miestų apšvietimui apibūdinti tinkančių sąvokų nėra. Statybos techniniuose reglamentuose STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai ir STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai yra nuorodos į šią higienos normą. Elektros techninių įrenginių skleidžiamą šviesą darbo patalpose apibūdinančių terminų pateikta Ūkio ministerijos parengtose Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėse (Apšvietimo... 2004), kuriose taip pat nėra jokios informacijos apie miesto apšvietimą. Gatvių apšvietimas iki 2004 m. buvo reglamentuojamas pagal rusiškas 1979 metų apšvietimo normas SNiP-II-4-79. Šios gatvių apšvietimo normos gana smulkiai reglamentavo gatvių apšvietimo reikalavimus, bet skyrėsi nuo tarptautinių rekomendacijų (CIE Commission Internationale Eclairage), ypač apšvietimo kokybės reikalavimais (Balsys et al. 2003). Šiandien gatvių apšvietimas reglamentuojamas pagal Europos normas EN 13201-2:2004; EN 13201-3:2004; EN 13201-4:2004. Jos nėra išverstos į lietuvių kalbą, bet patvirtintos Lietuvos standartizacijos departamento (Lietuvos... 2004). Ganėtinai komiškai (miestovaizdžio tyrimų kontekste) skamba termino apšvietimas reikšmės aiškinimas Lietuvos Respublikos terminų banke: apšvietimo priemonių naudojimas palankioms sąlygoms sudaryti kariuomenei kaunantis naktį. Apšvietimas padeda orientuotis, pastebėti taikinius, didina šaudymo taiklumą ir akina priešą. Apšvietimas gali būti nenutrūkstamasis ir periodinis, netiesioginis ir tiesioginis. Apšvietimo uždaviniai: priešo objektų ir vietovės apšvietimas, priešo akinimas ir jo apšvietimo priemonių slopinimas, šviečiamųjų orientyrų ir šviesos vedlinių darymas, informacijos perdavimas šviesos signalais<...> (Lietuvos...). Tai tik dar kartą parodo, kad Lietuvoje miesto apšvietimo klausimai urbanistikos ir architektūros specialistų iki šiol nebuvo tyrinėti. 99
Išvados 1. Miesto apšvietimo tipologija Lietuvoje nėra tyrinėta, nors apšvietimo tipus nustatyti yra svarbu ir architektūros, ir urbanistikos mokslui. 2. Miesto apšvietimo tipologija gali būti labai dinamiška ir nuolatos papildoma. 3. Miesto apšvietimui apibūdinti tinkamų terminų nėra lietuvių kalba leidžiamoje mokslinėje literatūroje ir teisės dokumentuose. Literatūra Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. 2004 m. birželio 30 d. Nr. 4-257 [žiūrėta 2007 12 18]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/ pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=237293>. Balsys, R.; Mikelionis, A.; Pakėnas, V.; Vaškys, A. 2003. Kauno gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas. Kauno technologijos universitetas, Elektros ir šviesos inžinerijos katedra [žiūrėta 2007 12 18]. Prieiga per internetą: <http://images.katalogas.lt/maleidykla/ene33/e-30.pdf>. Brandi, U.; Geismar-Brandi, Ch. 2007. Light for cities. Light Design for Urban Spaces. A Handbook. Basel: Birckhauser. 168 p. ERCO, 2007 [žiūrėta 2007 12 18]. Prieiga per internetą: <http://www.erco.com>. Lietuvos higienos normos HN 98: 2000. Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai [žiūrėta 2007 12 18]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l? p_id=101854>. Lietuvos Respublikos terminų bankas [žiūrėta 2007 12 18]. Prieiga per internetą: <http://www3. lrs.lt:10001/pls/tb/tb.result>. Lietuvos standartas LST EN 13201-2:2004. Gatvių apšvietimas. Eksploataciniai reikalavimai; Lietuvos standartas LST EN 13201-3:2004; Gatvių apšvietimas. Eksploatacinių parametrų apskaičiavimas; Lietuvos standartas LST EN 13201-4:2004. Gatvių apšvietimas. Apšvietimo parametrų matavimo metodika. 100
URBAN LIGHTING TYPOLOGY Martynas Valevičius Summary The directed message is dedicated to characterize some parts of urban lighting expression, to identify its resemblance and distinction and finally to provide opportunity analysis. The goal of this presentation is to show up the typology of urban lighting on the basis of present typological group examples. Lithuanian urban lighting typology lacks for research. Also, there exists no lighting terminology. The situation supposes a problem in evaluating a rich opportunity for urban lighting aesthetics of illuminated streets, pedestrian areas, parks, squares, monuments and exclusive architectural objects, which altogether form urban nightscape. Due to these problems Lithuanian cities have no aspired urban night vision at the moment; there still appears some sketchy delight about a single illuminated building whose illumination quality is described rather by illumination intensity than influence on urban nightscape. 101