Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija m.

Draudimo paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Gruziją galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-022 2

TURINYS Santrauka 3 Įvadas 4 1. Lietuvos draudimo paslaugų sektoriaus situacijos analizė 6 1.1. Svarbiausi statistiniai Lietuvos draudimo sektoriaus rodikliai 6 1.2. Sektoriaus konkurencinė aplinka 9 1.3. Paklausa sektoriaus teikiamoms paslaugoms 11 1.4. Sektoriaus vystymosi tendencijos 13 1.5. Sektoriaus eksporto veikla 15 2. Gruzijos verslo aplinkos analizė 18 2.1. Verslo makro aplinkos analizė 18 2.2. Teisinė verslo aplinka 23 2.3. Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka Gruzijoje 29 2.4. Gruzijos rinkos iššūkiai ir galimybės 31 2.5. Susijusių su sektoriumi Gruzijos paslaugų rinkos vertinimas 38 3. Detalus sektorinis draudimo rinkos tyrimas Gruzijoje 43 3.1. Gruzijos draudimo paslaugų sektoriaus analizė 43 3.2. Sektoriaus pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių formulavimas 47 4. Sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę rinką stiprybių, silpnybių, 53 grėsmių ir galimybių analizė 5. Įžvalgos ir rekomendacijos dėl sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę 56 rinką 5.1. Potencialūs paslaugos teikimo partneriai Gruzijoje 56 5.2. Tikslinės rinkos specifika 60 5.3. Sektorinės eksporto strategijos į tikslinę rinką ir sektorių gairės 61 6. Išvados 67 7. Šaltinių sąrašas 70 2

Santrauka Šioje galimybių studijoje pirmiausiai išnagrinėta dabartinė Lietuvos draudimo paslaugų sektoriaus būklė, statistiniai rodikliai, konkurencinė aplinka, aptarti paslaugų eksporto rodikliai. Galimybių studijoje išnagrinėta makroekonominė Gruzijos situacija, socialinė, kultūrinė, investicinė verslo aplinka, šios šalies rinkos ypatumai. Toliau analizuojama Gruzijos draudimo paslaugų sektoriaus statistinė informacija, jo plėtros tendencijos, identifikuotos sektoriaus stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės Lietuvos sektoriaus įmonių paslaugų eksportui, suformuotos įžvalgos ir rekomendacijos dėl šio sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę rinką. Aptarti potencialūs paslaugos teikimo partnerių parinkimo būdai ir sąlygos, šalies sektoriaus specifika, pateikiama trumpa informacija apie 15 pagrindinių Gruzijos draudimo paslaugų sektoriaus kompanijų. Išnagrinėjus informaciją apie draudimo paslaugų sektoriaus Gruzijoje situaciją suformuluoti 6 pagrindiniai strateginiai sektorinio eksporto iš Lietuvos į šią šalį principai, pateikiamos išvados. 3

Įvadas Ši galimybių studija skirta identifikuoti draudimo paslaugų eksporto galimybes Gruzijoje ir identifikuoti jų realizavimo būdus. Draudimo vaidmuo pasaulio ekonomikoje yra svarbus, kadangi suteikia rizikos valdymo galimybę, reikalingą tiek versle, tiek ir kitoje kasdieninėje veikloje, ir taip prisideda prie ekonominės veiklos gyvybingumo. Draudimas yra svarbi ir auganti finansinio sektoriaus dalis beveik visose išsivysčiusiose ir besivystančiose ekonomikose. Draudimo įmonių konkurencija rinkoje nuolat didėja, kadangi šiuolaikinis draudimas nėra ribojamas nacionalinių sienų vienos šalies rezidentai gali įsigyti draudimą iš kompanijos, kurios kapitalo kilmė yra fiziškai nutolusi nuo pardavimo sandorio vietos. Draudimo sistema skatina tarptautinės prekybos augimą, perimdama prekes ar paslaugas eksportuojančių ir importuojančių ūkio subjektų rizikas. Draudimo veikla yra reikšminga tiek konkrečiam asmeniui, tiek valstybei. Asmuo, apsidraudęs nuo rizikos, gali jaustis saugiai, nes, įvykus draudiminiam įvykiui, jam bus atlyginti nuostoliai. Valstybės atžvilgiu draudimo veikla skatina ekonomikos augimą, kuria darbo vietas, papildo įmokomis valstybės biudžetą ir daro teigiamą poveikį šalies plėtrai. Draudimo paslaugų paklausa yra vienas iš sudėtingiausiai įvertinamų draudimo rinkos elementų. Dažniausiai draudimo paslaugų paklausa siejama su draudimo rizika: tai gyventojų ir įmonių potencialus poreikis apsisaugoti nuo pačių įvairiausių komercinių, gamybinių, finansinių, techninių, gamtinių ir kitų rizikų. Draudimo paslaugų paklausa yra draudimo įmokų apimtis, kurią galima gauti tam tikroje geografinėje teritorijoje per atitinkamą laikotarpį. Visuminė reali draudimo paslaugų paklausa nustatoma remiantis rinkos mastais (draudimo įmokų apimtis ir jų didėjimo sparta), draudimo paslaugos prasiskverbimo į rinką laipsniu, draudimo paslaugų rinkos prisotinimo lygiu, draudimo paslaugoms įsigyti skirtomis išlaidomis. Draudimo rinka suprantama kaip socialinė-ekonominė struktūra, susidedanti iš draudimo įmonių, agentų ir brokerių, kurie formuoja rinkos pasiūlą, ir verslo įmonių bei individų, kurie formuoja draudiminės apsaugos paklausą. Pirmoje šios galimybių studijos dalyje išanalizuota draudimo paslaugų sektoriaus situacija Lietuvoje, jo eksporto rodikliai, pokyčiai, raidos tendencijos. 2012 m. paslaugų eksportas sparčiausiai augo į Tradicinę Rytų rinką 34,4 proc. Didžiausią dalį eksporto paslaugų sudaro transporto (59,6 proc. viso paslaugų eksporto 2012 m.) ir turizmo (26 proc.) sektoriai. Lietuvos draudimo rinka, palyginti su kitomis užsienio šalimis, dar tebėra jauna ir besivystanti, todėl ji turi didelį augimo potencialą. Tuo pačiu dabartiniai Lietuvos draudimo paslaugų rodikliai yra labai nedideli. 4

Antra galimybių studijos dalis skirta aprašyti ir išanalizuoti Gruzijos ekonominę situaciją, verslo aplinką, tikslinio ir susijusių paslaugų sektorių būklę, statistinius duomenis, specifiką, ekspertų išvadas ir rekomendacijas, vystymosi tendencijas, perspektyvines raidos kryptis. Tarp Gruzijos privalumų yra jos geopolitinė padėtis ir ypatingai palankios sąlygos verslo plėtrai. Gruzija yra tarp tų šalių, kur potencialiai Lietuva turi geras verslo plėtros perspektyvas ir tą įtakoja skirtingi faktoriai. Tai ir palanki mūsų šaliai ir mūsų šalies verslininkams aplinka, labai palanki bendroji verslo aplinka, didelės ES ir kitų tarptautinių donorų lėšos, skiriamos Gruzijai, vykdomų projektų gausa. Gruzijoje santykinai gerai išvystyti su draudimu susiję sektoriai ICT, finansinės ir verslo paslaugos. Tbilisis siekia tarpi regioniniu verslo centru, todėl eksporto plėtrai į šią šalį yra visos tinkamos sąlygos į bet kurį paslaugų sektorių. Remiantis išanalizuotais duomenimis ir aptartais rezultatais formuluojamos išvados, išanalizuotos Gruzijos draudimo sektoriaus stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės paslaugų eksportui iš Lietuvos, suformuluotos gairės eksporto vystymui, numatyti optimaliausi metodai. Rengiant šią draudimo paslaugų eksporto į Gruziją galimybių studiją didelis dėmesys buvo skirtas prieinamų informacijos šaltinių analizavimui, detaliam šalies ekonominės ir socialinės investavimo situacijos įvertinimui, surinkti ir įvertinti susiję statistiniai rodikliai, identifikuoti didžiausio potencialo sektoriniai segmentai, nustatytos vystymosi tendencijos, surinkta kontaktinė informacija. 5

1. LIETUVOS DRAUDIMO PASLAUGŲ SEKTORIAUS SITUACIJOS ANALIZĖ 1.1. Svarbiausi Lietuvos draudimo paslaugų sektoriaus rodikliai Nors Lietuvos eksporto strategija yra nukreipta į diversifikaciją ir didesnė paslaugų eksporto dalis šiuo metu tenka Europos Sąjungos valstybėms, Rytų rinkos vis dar sudaro svarbią Lietuvos paslaugų eksporto sudedamąją dalį. 1991 m. NVS šalys buvo pagrindinė eksporto kryptis, vėliau apimtys sparčiai mažėjo ir pastaruoju metu stabilizavosi. Iš NVS šalių svarbiausios eksporto partnerės Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kazachija. 1 lentelė. Lietuvos eksporto krypčių pokyčiai, proc. Šalių grupės 2000 2003 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Europos Sąjunga 50,3 43,1 63,2 64,8 60,3 64,3 61,0 61,3 60,5 EEA 2,6 14,6 3,3 3,3 3,2 3,1 3,1 2,3 2,2 NVS 13,5 15,1 21,3 24,5 25,8 23,4 27,0 27,7 29,6 Tame tarpe: Rusija 6,1 8,9 12,8 15,0 16,1 13,2 15,7 16,6 18,9 Baltarusija 2,2 2,8 3,8 4,0 4,5 4,7 5,3 5,2 4,6 Ukraina 3,8 2,3 2,6 2,7 3,3 3,0 3,6 3,3 3,6 Kazachija 0,4 0,7 1,5 1,9 1,2 1,7 1,5 1,6 1,5 Kitos šalys 33,6 27,2 12,3 7,4 10,7 9,2 8,9 8,7 7,7 iš viso 100 100 100 100 100 100 100 100 100 2013 m. eksportas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 34,9%, o importas iš NVS valstybių, palyginti su bendru paslaugų importu 23,9% [33]. Sparčiai augant paslaugų eksporto apimtims, draudimo paslaugų eksportas beveik neauga ir jo dalis eksporto struktūroje nedidėja. Ekonominė krizė smarkiai paveikė visą draudimo paslaugų sektorių. Prasidėjus krizei, nuo 2008 m. pabaigos, draudimo rinka Lietuvoje traukėsi. Jau ir taip buvusi ganėtinai atsilikusi, ji dar labiau atsiliko nuo Vakarų Europos šalių. 2009 m. draudimo rinka susitraukė penktadaliu. Didžiausią smūgį patyrė ne gyvybės draudimo rinka 2008 m. kilusi 13 proc., 2009 m. ji smuko beveik trečdaliu. Ne gyvybės draudimo rinka labai priklausoma nuo juridinių asmenų finansinės padėties. Komercinis draudimas smuko dėl sumažėjusio eksporto, nusilpusio vežimo verslo. Lietuvos draudimas 2009 m. užėmė trečdalį rinkos, Ergo Lietuva ir PZU Lietuva beveik po 13 proc. [16]. Visose draudimo sektoriaus bendrovėse, išskyrus Industrijos garantą, įsitvirtino užsienio kapitalas. Lietuvos draudimo rinką, kaip ir visą Baltijos rinką, valdo antrinės bankų įmonės. Tokia praktika yra visose Europos šalyse, vietinių draudimo bendrovių vos viena kita. Reso Europą perėmė stambesnio kapitalo įmonė, norvegų kompanija Gjensidige perėmė Baltic polis, 6

paskui ir Reso Europą. Ekspertų vertinimu Lietuvos draudimo rinka, palyginti su kitų ES šalių rinkomis, vis dar laikoma nepakankamai gerai išplėtota. Besikuriančių Lietuvoje filialų progresą rodo Gjensidige Baltic Lietuvos filialo rezultatai, nes jis jau užima 7 proc. rinkos, o If P&C Insurance AS Lietuvos filialas 10,5 proc. rinkos. Iš viso filialams priklauso 22 proc. rinkos ir buvo prognozuojama, kad netrukus jie gali užimti trečdalį visos rinkos [16]. * Lietuvos draudimo rinka, palyginti su kitų ES šalių rinkomis, laikoma nepakankamai gerai išplėtota. Lietuva pagal skvarbos ir tankio rodiklius bendroje Europos Sąjungos draudimo rinkoje užima žemą vietą. Kartu tai rodo didelį rinkos plėtros potencialą. 2010 m. Lietuvos draudimo rinka, įskaitant ir šalyje veikiančius užsienio draudimo įmonių filialus, siekė 1,263 mlrd. Lt 2,4 proc. mažiau nei per atitinkamą 2009 m. Ne gyvybės draudimo rinka 2010 m. sumažėjo 6,2 proc. iki 852,03 mln. Lt, gyvybės draudimo rinka išaugo 6,7 proc. iki 411,141 mln. Lt. Ne gyvybės draudimui teko 67,5 proc. visų pasirašytų įmokų, gyvybės draudimui 32,5 proc. visų įmokų. Ne gyvybės draudimo rinkoje populiariausiu išliko vairuotojų civilinės atsakomybės, transporto priemonių kasko ir turto draudimas kartu šioms trims draudimo rūšims teko 78,6 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos [17]. Turto draudimo įmokų 2010 m. pasirašyta 10 proc. mažiau nei 2009 m. Sveikatos draudimo įmokų padidėjo 7,5 proc., bendrosios civilinės atsakomybės draudimo įmokų sumažėjo 3,5 proc. Gyvybės draudimo rinkoje dominavo investicinis gyvybės draudimas, kurio įmokos sudarė 69,9 proc. visų gyvybės draudimo segmente pasirašytų įmokų. Pasirašytos investicinio gyvybės draudimo įmokos padidėjo 8,6 proc. Tradicinio gyvybės draudimo įmokų 2010 m. buvo 4 proc. daugiau nei 2009 m. ir jos sudarė 28,2 proc. visų pasirašytų įmokų gyvybės draudimo rinkoje. Sutuoktuvinio ir gimimų draudimo įmokos sudarė 1,9 proc. visų gyvybės draudimo rinkoje pasirašytų įmokų [17]. Ne gyvybės draudimo rinkoje lyderio pozicijas išlaikė Danijos kapitalo valdomas Lietuvos draudimas, jis užėmė 33,1 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos. Vokietijos Ergo grupės bendrovės ( Ergo Lietuva ir Ergo Lietuva gyvybės draudimas ) valdė 14 proc. rinkos. Latvijos kapitalo BTA draudimas (kartu su BTA filialu Lietuvoje) 2010 m. valdė 13,6 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. Lenkijos PZU valdoma Lietuvos draudimo įmonių grupė PZU Lietuva valdė 12,4 proc. rinkos. If draudimo pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos sudarė 9,5 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos. Gyvybės draudimo rinkoje 2010 m. lyderio pozicijos atiteko Swedbank Life Insurance filialui Lietuvoje, jis valdė 29,3 proc. rinkos. SEB gyvybės draudimas valdė 18 proc. gyvybės draudimo rinkos, Aviva Lietuva užėmė 17 proc. rinkos. Mandatum Life Insurance Baltic (buvęs Sampo Life ) Lietuvos filialas valdė 15,5 proc. rinkos, Ergo Lietuva gyvybės 7

draudimas 7,6 proc. rinkos. DPK prognozuoja, kad šiemet šalies draudimo rinka sumažės 2 proc. iki maždaug 1,53 mlrd. Lt [17]. Pagrindinė įmonių veikla draudimas 2010 m. buvo nuostolinga, trijų metų ketvirčių nuostolis siekė daugiau nei 35 mln. Lt. 2010 metų pirmąjį pusmetį pelningai dirbo 9 Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės (5 ne gyvybės, 4 gyvybės), o nuostolius patyrė 4 (3 ne gyvybės, 1 gyvybės) [11]. 2011 m. situacija draudimo rinkoje stabilizavosi, o 2012 m. prasidėjo rodiklių augimas. Lietuvos draudimo rinka 2012 m., palyginti su 2011 m., pagal pasirašytas įmokas ūgtelėjo 5,2% nuo 1,7 mlrd. Lt iki beveik 1,8 mlrd. Lt. 2012 m. Lietuvos Respublikoje registruotos draudimo įmonės ir kitų ES valstybių narių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai pasirašė 1,8 mlrd. Lt draudimo įmokų. Ne gyvybės draudimo rinka augo 6,6% iki 1,2 mlrd. Lt. Ne gyvybės draudimo portfelyje reikšmingiausias ir toliau buvo privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir savanoriškas transporto priemonių kasko draudimas, kurių įmokų suma pašoko atitinkamai 9% ir 11,9% [29]. * Draudimo sektoriaus apyvartos Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga. 2013 m. generuojamos apyvartos augo virš 10 proc., didesnis augimas fiksuojamas ne gyvybės draudimo segmente. Per 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. atitinkamu laikotarpiu, draudimo rinka išaugo net 10,9% šalyje registruotos draudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai pasirašė 441,3 mln. Lt draudimo įmokų. Lietuvos draudimo rinkos apimties padidėjimą lėmė reikšmingas ne gyvybės draudimo rinkos augimas (11,1%). Gyvybės draudimo įmokos 2013 m. pirmąjį ketvirtį siekė 132,9 mln., ne gyvybės draudimo 308,4 mln. Lt. 2013 m. pirmąjį ketvirtį ne gyvybės draudimo šakos apimtis sudarė 69,9% visos draudimo rinkos [15]. Bendras draudimo rinkos augimas 2013 m. buvo apie 10 proc., t.y. daugiau, negu draudikai tikėjosi metų pradžioje. Turtą aktyviau draudė gyventojai negu verslas. Įmonių turto draudimas 2013 m. nebuvo linkęs augti šio draudimo rinka greičiau yra persidalinama tarp draudimo bendrovių, o bendro ryškesnio augimo nepastebima. Šiek tiek verslo turto draudimas augo dėl keleto naujų statybos projektų, pačiai PZU Lietuva bendrovei reikšmingas buvo Suskystintųjų dujų terminalo infrastruktūros statybos draudimas. Per metus bendra Lietuvos verslo draudimo rinka ūgtelėjo apie 7 proc., o sėkmingi projektai PZU Lietuva padėjo pasiekti 30 proc. metinį augimą [8]. Statybų sektorius kol kas atsigauna lėtai, neįsibėgėjo ir renovacija. Renovavus namą žmonės labiau rūpinasi ne tik savo namų turtu, tačiau ir bendro naudojimo patalpomis. Avarijos atveju bendrųjų patalpų remonto išlaidas atlygintų draudimas, nes žmonėms gana sunku susitarti 8

ir skirti lėšų bendrų patalpų remontui. Todėl gyventojų turto draudimas augo sparčiau bendras rinkos augimas siekė 9 proc. PZU Lietuva augimas gyventojų turto segmente 2013 m. pranoko rinkos vidurkį ir sudarė 12 proc. PZU Lietuva pasiekė antrąją poziciją Lietuvos rinkoje pagal gyventojų turto draudimo apimtis [8]. Lietuva pagal skvarbos ir tankio rodiklius bendroje Europos Sąjungos draudimo rinkoje užima žemą vietą. Lietuvos draudimo skvarba siekia 1,4 proc. (tokia pačią skvarbą turi ir Rumunija) ir ES kontekste lenkia tik Graikiją. Lyginant Baltijos valstybių rodiklius pagal draudimo tankį pirmauja Estija, o pagal draudimo skvarbą priekyje yra Latvija. Pagal draudimo skvarbą Lietuva dar beveik perpus atsilieka nuo Rytų ir Centrinės Europos regiono šalių vidurkio. Lietuva pagal draudimo skvarbos rodiklį nuo ES vidurkio atsilieka 2,5 kartų (ES skvarba 3,5 proc.), o nuo pasaulio vidurkio 2 kartus (pasaulio skvarba 2,9 proc.). Lietuvoje pastebimas ypač mažas ne gyvybės draudimo tankis. Pagal šį rodiklį Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka net 7,4 karto. Toks atsilikimas susiformavo nuo ekonominės krizės laikotarpio. Tuomet Lietuvoje draudimo rinka susitraukė net 27 proc., nors senosiose Europos šalyse ji išsilaikė ir smarkaus kritimo išvengė. Labiausiai atsilikdami nuo regiono vidurkio mes, atsigaunant šalies ekonomikai, tuo pačiu demonstruojame itin spartų augimą, vejamės regiono rodiklius. Prognozuojame, kad artimiausius trejus metus draudimo rinka augs bent dukart sparčiau nei šalies BVP. Galima teigti, kad Lietuvos draudimo rinka turi stiprų plėtros potencialą. 1.2. Sektoriaus konkurencinė aplinka Lietuvos draudimo rinkoje yra labai aukštas koncentracijos lygis. Lietuvos draudimo rinkos dalyviai labiausiai priklauso nuo savo pagrindinio (kelių pagrindinių vystomų draudimo grupių, sudarančių didžiausią draudimo portfelio dalį) draudimo segmento. Draudimo sektorius tiesiogiai susijęs su bankiniu sektoriumi, nes dauguma didžiųjų bankų Lietuvoje teikia ir draudimo paslaugas. 1 pav. Koncentracija Lietuvos gyvybės draudimo rinkoje pagal išmokas 9

2 pav. Koncentracija Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje pagal pasirašytas įmokas * Draudimo paslaugų eksportu suinteresuotos profesinės draudikų asociacijos, Ergo, IF, PZU, Compensa draudimo kompanijos, dalis draudimo paslaugų brokerių. Oficialiame Lietuvos eksportuotojų sąraše yra 14 draudimo brokeriai. Gyvybės draudimo paslaugų tiekėjai šiame sąraše yra Aviva Lietuva UAB, SEB gyvybės draudimas UAB, Ergo Life Insurance SE. Ne gyvybės draudėjai: Industrijos garantas UADB, Lietuvos draudimas AB, PZU Lietuva, Centrinis biuras UABDK, Coface Baltics Services UAB, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Kitos su draudimu susijusias paslaugas teikia Klaifena UAB. Finansinių ir draudimo paslaugų sektoriumi ir galimybėmis eksportuoti susijusias paslaugas suinteresuota Lietuvos bankų asociacija, kuriai priklauso visi Lietuvoje veikiantys bankų padaliniai, Lietuvos finansų maklerių asociacija, Lietuvos draudikų asociacija (jungia 10 ne gyvybės draudimo įmonių), Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (jungia 10 įmonių). Tam tikrų interesų turi ir pagrindinės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės. Draudimo paslaugų teikimo plėtra rytų rinkoms pirmiausiai domisi PZU, kuri jau šiuo metu dirba Rytų rinkose. Specifinių interesų turi Compensa TU S.A., ERGO Insurance SE (turi padalinį Baltarusijoje), IF P&C Insurance AS. Compensa TU S.A. yra Vienna Insurance Group Lietuvos filialas. Grupės bendrovės ir filialai savo veiklą vykdo šiose šalyse: Baltarusijoje, Gruzijoje, Ukrainoje. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. ERGO yra viena iš pirmaujančių draudimo grupių Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. ERGO draudimo grupė veikia 31 pasaulio šalyje. IF P&C Insurance AS filialas If yra pirmaujanti ne gyvybės draudimo bendrovė Šiaurės regione. If priklauso Suomijos Sampo grupei, teikia draudimo paslaugas Rusijos rinkoje. DK Lamantinas vykdoma veikla atsakomybės, atliekant muitinės procedūras, draudimas. DK PZU Lietuva yra Lenkijos draudimo kompanijos padalinys. 10

Užsiima ne gyvybės draudimo segmentu, yra sveikatos draudimo rinkos lyderė, valdanti 23 proc. šalies savanoriško sveikatos draudimo rinkos. AB Lietuvos draudimas didžiausia ir ilgiausią patirtį sukaupusi draudikė, draudimo rinkos lyderė Lietuvoje ir didžiausia draudimo bendrovė Baltijos šalyse. AB Lietuvos draudimas yra šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis, kurį renkasi trečdalis draudimo paslaugomis besinaudojančių klientų. Kasmet bendrovė savo klientams atlygina nuostolių už beveik 200 mln. Lt. AB Lietuvos draudimas pagrindinė akcininkė yra Didžiosios Britanijos bendrovė Royal & Sun Alliance Insurance plc., priklausanti vienai didžiausių pasaulyje draudimo grupių RSA teikiančiai draudimo paslaugas 140 šalių ir aptarnaujančiai apie 17 mln. klientų visame pasaulyje [8]. * Didžiausia draudimo kompanija Lietuvos rinkoje yra Lietuvos draudimas, kuri specializuojasi ne gyvybės draudimo segmente. Gyvybės draudimo segmente daugiausiai rinkos užima Swedbank Life Insurance padalinys. Rizikų valdymo, draudimo ir perdraudimo brokerių korporacija Aon stiprina savo pozicijas Baltijos šalių rinkoje. Nuo 2013-07-01 Aon bendrovės šiose šalyse sujungiamos į vieną įmonę Aon Baltic su veiklos centru Vilniuje. Aon yra pirmoji draudimo sektoriaus kompanija, kuri savo centrinės įmonės įkūrimui pasirinko Lietuvą. Latvijoje ir Estijoje Aon veiks per savo filialus. Ši kompanija veikia ir Gruzijoje. 1.3. Paklausa sektoriaus teikiamoms paslaugoms Draudimo rinkos teikiamos paslaugos apima labai plačia sferą. Jas teikia draudimo kompanijos, užsienio šalių kompanijų filialai, draudimo brokeriai ir agentai. Gerėjant finansinei šalies situacijai, gyventojai intensyviau draudžia turtą, verslo segmente didelis potencialas regimas draudžiant smulkųjį ir vidutinį verslą [9]. Per ekonominį sunkmetį prisiėmę didžiąją dalį finansinės rizikos ant savo pečių, dabar Lietuvos gyventojai ir verslas finansines rizikas linkęs perduoti draudikams. 2013 m. gyventojai ir verslas draudimui išleido 1,3 mlrd. litų 9,2 proc. daugiau nei 2012 m. Beveik pasiektas 2008 metų lygis, kai Lietuvos draudimo rinkoje buvo pasirašyta įmokų už 1,4 mlrd. litų [1]. Draudikų teigimu, 2013 metais labiausiai rinka augo dėl verslo segmento privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo pardavimų vežėjai suaktyvėjo, grįžo į Lietuvos draudimo rinką ir draudėsi net 15 proc. daugiau. Pakilo ir pajamos iš verslo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo [1]. Gyventojų segmente po 9,1 proc. populiarėjo turto ir nelaimingų atsitikimų draudimas. Vis tik draudikams Lietuvoje didžiausią nerimą kelia tai, kad gyventojai apdraudžia vis dar palyginti mažai savo turimų gyvenamųjų būstų: tiek pačių pastatų, tiek namų turto. Šiuo metu rinkoje, apklausų duomenimis, būsto draudimu naudojasi tik apie 46 proc. namų ūkių, kai Vakarų šalyse 11

šie rodikliai siekia beveik 80 procentų. Kita vertus, privataus būsto draudimo rinka prieškrizinį lygį pasiekė ir viršijo jau pernai. Įtakos turi ir žema gyventojų perkamoji galia [1]. Lietuvoje bent vieną ne gyvybės draudimo paslaugą yra įsigiję mažiau nei pusė 44 proc. suaugusių šalies gyventojų, o populiariausias draudimas tas, kurį įsigyti privaloma vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės. Atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad labiausiai savo saugumu linkę rūpintis ir dažniau draudžiasi vyresni (36 74 metų) didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės, mažiausiai draudimo paslaugas vartoja jauni (iki 35 metų) mažesnių miestų ir kaimų gyventojai. Tik 12 proc. automobilių savininkų yra pasirinkę kasko draudimą savo automobiliams. Nelaimingų atsitikimų draudimas populiaresnis vyresnių (13 proc.) ir jaunų (10 proc.) miestiečių tarpe, tuo tarpu mažesniuose miestuose ir kaimo gyvenvietėse gyvenantys nesidraudžia nuo nelaimingų atsitikimų. Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai dažniau linkę pasirūpinti vaikais, nei draustis patys nuo nelaimingų atsitikimų savo vaikus yra apdraudę 19 proc. apklaustų gyventojų [13]. 3 pav. Gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo pasirašytų įmokų kaita * Be privalomojo draudimo rūšių, draudimo paslaugų skvarba Lietuvoje yra nedidelė. Būsto draudimu apdrausta 46 proc. namų ūkių, gyvybės draudimu apdrausti 44 proc. gyventojų, kasko draudimu apdrausta 12 proc. automobilių, nuo nelaimingų atsitikimų apsidraudę 10 13 proc. gyventojų. Vertinama, kad draudimo apimtys ir skvarba didės, gerėjant Lietuvos ekonominei situacijai ir vartotojų perkamajai galiai. Draudimo rinkos pasiūlą pirmiausiai lemia esanti paklausa. Didžiausią paklausą turi privalomojo draudimo paslaugos, ypač privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimas. Ne gyvybės draudimo šakos augimui įtaką daro ne tik TPVCA, bet ir antros draudimo grupės pagal dydį kasko apimties augimas. Jau keletą metų iš eilės didėjantis ne gyvybės draudimo sudarytų ir galiojančių sutarčių skaičius rodo ne gyvybės draudimo rinkos plėtrą. Palyginti su pasirašytomis įmokomis, vidutiniškai pagal sudarytą sutartį pasirašoma didesnė ne gyvybės draudimo įmoka [30]. 12

1.4. Sektoriaus vystymosi tendencijos Pagal dabartines prognozes 2014 2016 metų laikotarpiu draudimo produktų skverbtis tarp gyventojų labiausiai didės turto ir transporto draudimo srityse. Remiantis ERGO prognozėmis, 2014 m. ne gyvybės draudimo rinka augs maždaug 7 proc., gyvybės 6 7 proc. Tikėtina, kad tiek ne gyvybės, tiek gyvybės draudimo rinka prieškrizinį lygį pasieks per artimiausius dvejus metus. Draudimo rinka yra kilimo stadijoje, tačiau augimas nebus labai staigus kaip pagal laipsniškąjį U scenarijų, jis labiau panašės į V, nes rinkos augimui įtakos turi ir bendra makroekonomikos situacija. Siekiant tenkinti Mastrichto kriterijų ir 2015 m. įvesti eurą, Vyriausybė dės pastangas išlaikyti žemą infliacijos lygį, kas suteiks galimybę draudimo rinkai augti palaipsniui, o ne staigiai. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, taip pat darant prielaidą, kad nebus esminių pokyčių mokesčių srityje skatinant savanoriškąjį kaupimą per gyvybės draudimą, tikimasi nuosaikaus rinkos augimo [36]. Kalbant apie iššūkius, kurie laukia draudimo bendrovių kitąmet vienas jų bus pasiruošimas euro įvedimui. Jei bus apsispęsta, kad Lietuva įstos į euro zoną, neišvengiamai visos draudimo įmonės turės pasiruošti naujai sistemai. Prognozuojama, kad ekonomikos augimą 2014 m. labiau įtakos eksportas nei vidinis vartojimas. Ne gyvybės draudimo rinkoje laukiama visų draudimo rūšių augimo. Tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo bendrovės 2014 m. sieks ir portfelio augimo bei pelningos veiklos. Jos stengsis išlaikyti esamą kainų lygį, toliau mažindamos veiklos sąnaudas ir efektyviai vykdydamos veiklą optimizuojant kaštus. Numatoma, kad dauguma draudimo įmonių artimiausiais metais toliau plės veiklą ne tik Lietuvoje, bet visose Baltijos šalyse Lietuvos rinka nėra didelė, todėl visi draudikai stengiasi turėti draudimo padalinius tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje. * Numatomas draudimo sektoriaus augimas 2014 m. sieks 7 8 proc., gyventojų turto draudimo segmente iki 10 proc., ne gyvybės draudimo rinka išaugs 9,2%. PZU Lietuva vertinimu, 2014 m. draudimo rinka augs 7 8 proc., o gyventojų turto draudimas turėtų augti ir sparčiau, galbūt iki 10 proc. AB Lietuvos draudimas skaičiuoja, kad 2014 m. šalies ne gyvybės draudimo rinka išaugs 9,2%, iki 1,3 mlrd. Lt. Tikimasi, kad artimiausius keletą metų Lietuvos draudimo rinka išlaikys tvarų 8 9% augimą [9]. Transporto priemonių draudimo segmente prognozuojamam pakilimui įtaką darys jaunėjantis Lietuvos automobilių parkas. 2013 m. augęs naujų transporto priemonių pardavimas dar sparčiau didės ir tai lems transporto draudimo apimčių augimą. Jeigu 2010 m. vidutinis automobilis Lietuvoje buvo 14,6 metų senumo, tai 2012 šis rodiklis pasiekė 13,9 metų. Ši jaunėjimo tendencija išsilaikys ir skatins kasko draudimo augimą. Verslo segmente didžiausias potencialas yra tarp smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmonių. SVV įmonės vis daugiau pradėjo draustis nuo įvairių rizikų. Ši tendencija turėtų 13

išsilaikyti ir artimiausioje ateityje [1]. Taip pat numatomas statybų sektoriaus augimas, kartu didindamas tiek komercinio, tiek gyventojų turto draudimo apimtis. 2013 m. išduotų statybų leidimų skaičius per pirmą pusmetį buvo net 70 proc. didesnis nei užpernai. Vystysis žemės ūkio draudimo apimtys. Stiprėjantys ūkiai ir toliau draus tiek mašinas, tiek gyvulius. Kol kas nėra konkurencijos pasėlių draudime ir šią draudimo veiklą vykdo tik viena kompanija, tikėtina, kad kitais metais šią paslaugą pradės siūlyti daugiau įmonių. Lietuvoje darbdaviai atrado patrauklų būdą, kaip motyvuoti darbuotojus ilgalaikiu nepiniginiu būdu. Darbdaviai linkę drausti darbuotojų sveikatą, darbuotojų sveikatos draudimas toliau populiarėja Lietuvos rinka šiame segmente ūgtelėjo apie 10 proc. Tarp PZU Lietuva klientų daugėja naujų įmonių, kurios renkasi drausti darbuotojų sveikatą pirmą kartą. Šiais metais sveikatos draudimo kreivė ir toliau intensyviai augs [8]. Verslo draudime prognozuojamas nuosaikus augimas. Ergo prognozuoja, kad neskaičiuojant pasėlių draudimo, komercinio turto draudimas šiemet augs ne daugiau kaip 2 3%. Darbuotojų sveikatos draudimo rinka augs apie 7 9%. Didesnio augimo iki 8 10% tikimasi verslo nutrūkimo draudimo segmente. Pozityviai vertinamos ir laidavimo draudimo perspektyvos. Jis glaudžiai susijęs su ES lėšų panaudojimu. Jei šiemet bus išlaikytas praėjusių metų tempas, tikėtinas 8 9%. įmokų augimas [29]. * Artimiausiais metais pozityvūs pokyčiai numatomi verslo sektoriuje. Dėl atnaujinamos automobilių bazės didės kasko draudimo apimtys, daugiau reikšmės ir lėšų apsisaugojimui nuo galimų rizikų skiria smulkus ir vidutinis verslas, verslo įmonės dažniau draudžia savo turtą ir darbuotojų sveikatą. Šie faktoriai parodo rinkos augimą jo pokyčių potencialą. Didėja pasitikėjimas draudikais ir draudimo nauda tarp gyventojų ir verslo įmonių. Ateityje žmonėms iš draudikų reikės ne išmokėtų lėšų, bet sprendimų ir pagalbos kuo greičiau sugrįžtant į įprastas gyvenimo vėžes. 2013 m. didelį šuolį padarė nauja paslauga pirkinio draudimas. Ši paslauga yra vienas iš pavyzdžių, leidžiančių žmonėms įsitikinti draudimo nauda [8]. Tiek kaupiamojo gyvybės draudimo, tiek investicinio gyvybės draudimo poreikis daug priklauso nuo viso šalies ūkio vystymosi ir gyventojų pajamų tendencijų. Prognozuojama, jog nedidelis BVP ir atlyginimų augimas turės įtakos saikingam gyvybės draudimo apimčių augimui. Vykstant intensyvioms diskusijoms dėl pensijų sistemos reformos, augs poreikis paslaugoms, skirtoms savanoriškai pensijai kaupti. Turėtų didėti ir draudimo apsaugai skirtų paslaugų paklausa [36]. Privataus turto draudimas augs iki 10 proc. kasmet ir ne tiek dėl to, kad kils turimo turto vertė, bet ir dėl to, kad vis daugiau žmonių, esant ekonominiam stabilumui ar augimui, nuspręs 14

apsaugoti savo turtą. Vertinant draudimo rinkos pasikeitimą per dešimtmetį, manoma, kad vis daugiau žmonių drausis transporto priemonių draudimu (kasko). Rinksis ne investicinį gyvybės draudimą, kuriuo siekiama sukaupti didesnę kapitalo dalį ateičiai, bet gyvybės rizikos draudimą. Nors investicinis gyvybės draudimas patrauklus, kad galima uždirbti, tačiau yra ir didelė rizika patirti nuostolių. Tad žmonėms bus svarbiau užsitikrinti tam tikrą stabilumą šeimos maitintojo netekimo atveju, kurį garantuoja gyvybės rizikos draudimas. Taip pat populiarės bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, kurio išmokos padengia, pavyzdžiui, kaimynui padarytus nuostolius trūkus buto vamzdžiams. Daugės ir profesinės civilinės atsakomybės draudimų, kurie atlygina, pavyzdžiui, įmonės darbuotojų padarytą žalą klientams arba patirtus nuostolius dėl netinkamų bendrovės vadovo sprendimų [37]. Šiuo metu 40 proc. rinkos priklauso užsienio kapitalo bendrovėms. Tik tris įmones galima identifikuoti kaip nacionalines. Tai Bonum Publicum, Lamantinas ir Industrijos garantas. Ateityje taip pat daugelis lietuviškų draudimo įmonių bus užsienio bendrovių padaliniai. Jų galimybės didesnės, todėl rinkoje užtikrinamas finansinis stabilumas. Daugiau žaidėjų draudimo rinkoje, nei šiandien yra, iki 2020 m. nebus. Atvirkščiai, įmonės gali jungtis [37]. * Dabar apie 40 proc. draudimo rinkos yra užimta užsienio kapitalo ir ši dalis dar didės. Iki pat 2020 m. nenumatoma rimtų naujų veikėjų atėjimo į rinką, draudimo kompanijų skaičius gali dar mažėti dėl vykstančios sektoriaus konsolidacijos. Dar viena nauja ir didėjanti tendencija yra draudimo paslaugų perkėlimas į internetą. Nuolat auga tendencija paprastus draudimus, pvz., privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, įsigyti internetu ir telefonu. Nemažą įtaką draudimo rinkos pokyčiams darys popierinės biurokratijos sumažinimas ir naujų elektroninių būdų įdiegimas. Latvijoje jau atsisakyta popierinio draudimo liudijimo. Latvijoje policija tokią informaciją jau gali pasitikrinti elektroniniu būdu. Lietuvos policija taip pat turi įrangos, kuri padeda įsitikinti, ar automobilis apdraustas, tačiau vis dar trūksta įstatymų, kurie įtvirtintų nuostatą, jog popierinis draudimo liudijimas nėra reikalingas. Paprastesnis ir greitesnis draudimo produktų įsigijimas ir pagalba nelaimės atveju suteiks vis didesnį patrauklumą draudimo paslaugoms, o tai paskatins Lietuvos verslą ir gyventojus labiau saugoti savo turtą apsidraudžiant [8]. 1.5. Sektoriaus eksporto veikla Draudimo paslaugų eksportas didele dalimi su prekių ir kitų paslaugų eksportu. Tokios paslaugos sudaro didžiąją eksporto dalį, be to, užsienio šalyse teikiamos gyvybės draudimo, verslo rizikos draudimo paslaugos. Sektoriaus paslaugų eksporto skaičiai nėra dideli [26]. 15

4 pav. Draudimo ir finansinio tarpininkavimo paslaugų dalies (proc., nuo visų komercinių paslaugų eksporto) pokyčiai Lietuvoje Lietuva yra tarp šalių, kuriose draudimo paslaugų eksportas yra žemas. Didžiausios draudimo paslaugų eksporto apimtys yra JK, JAV, kai kuriose ES šalyse [22, 34]. 2 lentelė. Draudimo paslaugų eksporto pokyčiai kai kuriose valstybėse 2012 2011 2010 2009 2008 2005 2000 Jungtinė Karalystė 19002 16358 23369 24464 10264 2822 5740 Jungtinės Amerikos Valstijos 17110 15477 14530 14586 13403 7566 3631 Airija 10825 11313 10549 10141 11946 8592 1126 Vokietija 5769 6393 5850 5298 4581 2222 614 Šveicarija 5351 5743 4928 5576 5941 3350 1508 Prancūzija 4819 5323 3677 3865 828 1130 1329 Kinija 3340 3018 1727 1603 1383 549 108 Liuksemburgas 3275 3151 3552 3183 3165 1957 Belgija 1128 1207 1110 1247 1260 831 1061 Austrija 1065 927 1150 1192 1301 805 676 Švedija 852 911 802 834 1024 862 518 Olandija 672 712 625 562 698 450 205 Graikija 560 558 404 443 446 264 165 Rusijos Federacija 494 440 462 443 644 323 35 Lenkija 400 412 179 24 142 68 208 Čekija 316 296 273 234 214 64 3 Danija 282 269 257 353 457 84 Bulgarija 145 139 140 135 58 30 17 Portugalija 128 149 128 147 150 101 59 Malta 34 33 48 47 42 46 29 Vengrija 31 33 30 20 29 7 16 Latvija 19 26 26 28 15 11 8 Gruzija 17 21 38 15 15 11 5 Estija 9 8 10 11 15 10 6 Lietuva 0-1 2 0 5 0 3 16

Suomija 117 111 169 174 62-53 Rumunija 133 39 55 47 28 21 Slovakija 26 39 73 42 9 12 Slovėnija 110 98 88 116 14 7 Lietuvos draudimo paslaugų eksporto apimtys yra nedidelės, atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Rusijoje šių paslaugų eksportuojama santykinai daug į neišvystytas Centrinės Azijos rinkas, kur didžiosios Rusijos draudimo kompanijos turi monopolistines ar išskirtines teises. * Lietuvos draudimo paslaugų eksporto apimtys dabartiniu laikotarpiu yra labai nedidelės, atsiliekame nuo visų kaimyninių šalių, net ir nuo Gruzijos. Galima daryti išvadą, kad draudimo sektorius jau yra pasirengęs kokybiniams pokyčiams šių paslaugų eksporto plėtroje. 17

2. GRUZIJOS VERSLO APLINKOS ANALIZĖ 2.1. Verslo makro aplinkos analizė Šalis gana sparčiai atsigauna nuo ekonominės krizės poveikio. Po sumažėjusio 3,9% Gruzijos BVP 2009 m., realusis BVP augimas jau 2010 m. siekė 5,3%, o 2011 m. apie 4,1%. 2012 m. ekonomika vėl sėkmingai vystėsi (5,2% augimas). Augimas apėmė visus ekonomikos sektorius, jį ypač skatino eksporto rinkos. Blogesni rodikliai buvo tik žemės ūkyje, kurio generuojama apyvarta 2010 m. sumažėjo 1,7%. Infliacija pakilo dėl didėjančių plataus vartojimo prekių. Nors tiesioginės užsienio investicijos (TUI) į Gruziją sumažėjo, privataus sektoriaus pozicijose investicijos padidėjo. 2008 metais Gruzija patyrė dvigubą sukrėtimą: pirma, globalios finansų krizės poveikį, o antra Rusijos agresiją ir okupaciją. Nepaisant to, Gruzijoje nebuvo finansinių įsipareigojimų nevykdymo, nebankrutavo nė vienas bankas, nė viena didesnė kompanija. Nei valstybinės, nei privačios kompanijos didesniu mastu nevykdė darbuotojų atleidimo. Nesumažėjo nei pensijos, nei socialinės išmokos. Negana to, šalyje nebuvo sustoję infrastruktūros plėtros procesai. 2008 m., nepaisant visų problemų, augimas vis tiek buvo 2,5 proc. O 2010 ir 2011 metais jau buvo pasiektas 6 ir 7 proc. augimo rodiklis [50]. Nacionalinės valiutos kurso sumažinimas leido šalies centriniam bankui sumažinti intervencijos poreikį ir sustiprinti tarptautinės valiutos rezervų padėtį. Dėl pagerėjusios privataus sektoriaus situacijos vyriausybė pradėjo mažinti fiskalines dotacijas, kas leido sumažinti fiskalinį deficitą 2010 m. iki 6,6 proc. nuo BVP nuo buvusio 2009 m. 9,2 proc. deficito. Rizikos ribojimo reikalavimai atstatyti į prieš krizinį lygį, sustiprinta bendra fiskalinė politika [19]. 2011 m. valstybės biudžetas gavo 5,95 mlrd. larių (3,3 mlrd. dolerių) pajamų, o išlaidos siekė 5,8 mlrd. larių. Socialinės išlaidos lieka įšaldytos 2010 m. lygyje, todėl biudžeto deficitas išlieka stabilus ir mažėja. Tikslas palaipsniui sumažinti biudžeto deficitą iki norimų 3 proc. reikalauja greičiau pasiekti fiskalinio stabilumo poziciją. 2010 m. vyriausybė priėmė naujas priemones pajamų didinimui ir įsipareigojo apriboti viešąsias išlaidas. Pastangos sumažinti fiskalinį deficitą intensyviai buvo tęsiamos ir 2011 m. Atsigavo bankų paskolų portfelis, kas leido lygiagrečiai sumažinti paskolų palūkanas. Bankinis sektorius suformavo kapitalo, pakankamo sudaryti patikimą buferį prieš staigius negatyvius ekonominius šuolius, rezervus, nors bankinės sistemos priežiūra dar išlieka nepakankama ir turi silpnųjų vietų [19]. Pagrindiniai Gruzijos ekonominiai ir socialiniai rodikliai [19, 24] Šalies valiuta Gruzijos laris (GEL), keičiama vidutiniu kursu 1 euras 2,35 lario, 1 USD doleris vidutiniškai 1,69 lario. Tarptautinės valiutos rezervai 2,818 mlrd. dolerių (2012); 18

bendrasis vidaus produktas (BVP) 15,984 mlrd. dolerių (2010), 14,370 mlrd. dolerių (2011); perkamoji galia (PPP) 26,348 mlrd. dolerių (2010). 3 lentelė. Realiojo Gruzijos BVP augimas, proc. [24] 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 4,7 5,5 11,1 5,9 9,6 9,4 12,3 2,3-3.8 6,3 7,2 6,1 5 pav. Gruzijos bendrojo vidaus produkto pokyčiai, mln. dolerių, ir realusis augimas, proc. [43] BVP struktūra pagal sektorius (2012): žemės ūkis 10%, pramonė 29,4%, paslaugos 60,6%. BVP sudedamosios dalys (2011): pramonė 2.070 mln. larių, žemės ūkis 1.947 mln. larių, sveikatos apsaugos ir socialinės paslaugos 1.273 mln. larių, viešasis administravimas 2.443 mln. larių, statybų sektorius 1.292 mln. larių, transporto sektorius 1.581 mln. larių, didmeninė ir mažmeninė prekyba 3.613 mln. larių. 4 lentelė. Pagrindinių Gruzijos ekonominių rodiklių kaita 2008 2009 2010 2011 2012 Nacionalinės sąskaitos Nominalus BVP, mln. larių 19.075 17.986 20.566 23.332 28.127 Realus BVP augimas, pokyčiai proc. 2,3-3,8 6,3 7,2 6,1 Populiacija, mln. 4,4 4,4 4,4 4,4 4,5 Vartojimo kainų indeksas, pokyčiai proc. 5,5 3,0 11,2 8,0 BVP vienam gyventojui, doleriais 2.937 2.455 2.629 3.231 3520 Bedarbystės lygis, proc. 16,5 16,9 16,3 14,9 14,1 19

Investicijos ir rezervas Bendrosios vidaus investicijos, proc. nuo BVP 21,5 15,3 15,0 17,2 Viešajame sektoriuje, proc. nuo BVP 4,3 6,9 7,2 6,0 Privačiame sektoriuje, proc. nuo BVP 17,2 8,5 7,8 11,2 Nacionaliniai rezervai, pokyčiai proc. -1,1 4,1 5,1 4,7 Viešajame sektoriuje, pokyčiai proc. 2,2-0,8 2,3 3,7 Privačiame sektoriuje, pokyčiai proc. -3,4 4,9 2,8 1,1 Rezervo ir investicijų balansas -22,6-11,2-9,9-12,5 Konsoliduota vyriausybės veikla Viešojo sektoriaus skolos, proc. nuo BVP 25,0 37,3 39,5 33,9 32,7 Einamosios išlaidos, proc. nuo BVP 28,5 30,1 26,3 23,7 Operacinis vyriausybės balansas, pokyčiai proc. 2,2-0,8 2,3 3,7 Kapitalo išlaidos ir skolos, pokyčiai proc. 8,6 8,4 8,9 7,6 Bendrasis vyriausybės balansas, pokyčiai proc. -6,3-9,2-6,6-3,9 Pajamos iš privatizavimo, proc. nuo BVP 3,7 2,0 1,1 0,9 Tarptautinės valiutos rezervas, mln. dolerių 1.480 2.111 2.263 2.780 2.818 Mėnesiais nuo kitų metų prekių ir paslaugų importo Tiesioginės užsienio investicijos, proc. nuo BVP 5 lentelė. Infliacijos pokyčiai Gruzijoje 2009 2010 2011 2012 2013 1,7% 7,1% 8,5% 1,7% 2,0% 6 lentelė. Biudžeto deficito pokyčiai Gruzijoje 2008 2009 2010 2011 2012-2% -6.5% -4,8% -0,9% -2% 3,4 4,2 3,8 4,5 12,2 6,1 5,0 5,5 * Gruzijos ekonomika vystosi sparčiai, sėkmingai pasinaudodama gera geopolitine situacija ir didelių apimčių parama, gaunama iš tarptautinių donorų. Silpniausiai išvystytas sektorius šalyje lieka žemės ūkis. Vienas iš silpniausių makroekonominių rodiklių yra labai didelė bedarbystė. Po stabilaus ekonomikos augimo ekonomika nuo 2012 m. antrosios pusės kiek sulėtėjo dėl šalies politinės situacijos neapibrėžtumo, padidėjusių valstybės išlaidų ir pablogėjusios išorinės aplinkos (ypač santykiuose su Rusija). Per paskutinius du metus infliacijos rodikliai mažėjo, realus valiutos keitimo kursas sustiprėjo. Tebelieka aukštas, nors kiek mažėjantis, bedarbystės lygis. Ekonominę aplinką silpnina tebesitęsianti įtampa tarp Parlamento ir prezidento institucijos bei reikšmingi valdančiųjų partijų ir opozicijos nesutarimai [18]. 20

6 pav. Bedarbystės lygis Gruzijoje ir jo pokyčiai, proc. nuo darbo jėgos Vidutinis atlyginimas šalyje 761 laris, vidutinis gyventojų amžius 77 metai. 7 pav. Vidutinio darbuotojų atlyginimo augimas Gruzijoje, doleriai [43] 7 lentelė. Gruzijos tarptautinės prekybos rodikliai 2008 2009 2010 2011 2012 Prekių ir paslaugų eksportas, proc. nuo BVP 28,7 29,8 35,2 36,9 34,8 Eksporto apimtys, pokyčiai proc. 15,9-13,0 26,6 16,6 Prekių ir paslaugų importas, proc. nuo BVP 58,3 48,9 52,9 55,6 Importo apimtys, pokyčiai proc. 26,8-29,8 15,9 16,8 Naftos produktų importas, doleriais 762 555 642 780 Dabartinis sąskaitos balansas, mln. dolerių 2.912 1.210 1.147 1.597 Sąskaitos balansas, proc. nuo BVP 22,6 11,2 9,9 12,5 Pagrindiniai prekybos partneriai 2008 2011 m. laikotarpio pagrindiniai eksporto partneriai (apimčių mažėjimo tvarka): Azerbaidžanas, Turkija, Armėnija, JAV, Bulgarija, Vokietija, JAE, Ukraina, Kinija. Importo partneriai: Turkija, Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanas, Kinija, Bulgarija, Vokietija, Rusija, JAV, JAE. 2012 m. eksporto apimtys siekė 3,324 mlrd. dolerių, o importo 6,623 mlrd. dolerių. Prekybos partneriai išliko mažai pasikeitę. Pagrindiniai eksporto partneriai buvo Azerbaidžanas 17,5%, Turkija 10,5%, Armėnija 10%, Kazachstanas 7,3%, Ukraina 6,2%, JAV 5,5%, Kanada 5,2%, Bulgarija 4,7%. Pagrindiniai importo partneriai buvo Turkija 17,8%, Ukraina 10%, Azerbaidžanas 8,3%, Kinija 7,6%, Vokietija 6,9%, Rusija 5,7%. 21

8 pav. Gruzijos importo struktūra pagal prekių ir paslaugų kilmės šalis, 2012 m. 9 pav. Gruzijos eksporto struktūra pagal prekių ir paslaugų kilmės šalis, 2012 m. Pasauliniame eksporto balanse Gruzija sudaro (2012) 0,01%, komercinių paslaugų eksporto balanse 0,05%. Užsienio prekybos deficitas išlieka labai aukštas, tačiau Gruzijos ekonomika atsigauna labai sparčiai dėl vykdomų ir įgyvendinamų kryptingų politinių ir ekonominių veiksmų. Rizikos vystymuisi išlieka dėl šiuo metu sumažėjusio TUI rodiklio ir dėl nestabilaus vietinės valiutos kurso. Dėl vykdomų priemonių Gruzija aukštai pakilo tarptautiniame kontekste pagal verslo aplinką, paramą, vykdymo sąlygas, verslo pradėjimą ir uždarymą, investicinę aplinką. Tokie pokyčiai suteikia šaliai makroekonominį stabilumą ir suteikia gerą pagrindą privataus sektoriaus finansavimui ir augimui bei investicijų pritraukimui [19]. * Vienas iš nepalankių Gruzijos makroekonominių veiksnių yra neigiamas užsienio prekybos balansas. Ilgalaikėje perspektyvoje šis faktorius gali turėti neigiamų padarinių kai kurių ekonomikos šakų plėtrai. Po Rožių revoliucijos Gruzijos valdžia darė sėkmingus žingsnius, kurdama stabilią teisinę bazę ir institucinius pajėgumus konkurencingos rinkos ekonomikos kūrimui. Daugiausiai pasiekta mažinant reguliavimo ir priežiūros institucijas, lengvinant verslo registraciją, reikšmingai sumažinant reikiamų licenzijų ir leidimų skaičių, supaprastinant mokesčių sistemą ir supaprastinus darbo jėgos apsaugos reikalavimus. Tokia veikla turėjo du tikslus. Pirma, vyriausybė siekė paskatinti privačią ekonominę veiklą ir pritraukti gyvybiškai būtinas užsienio investicijas. Antra, politinis elitas siekė padidinti valstybinių institucijų reguliavimo pajėgumus ir 22

suteikti visiems ekonominės sferos veikėjams tokį patį veiksmų nuspėjamumo laipsnį, diegiant ir paliekant tik tuos reguliavimo svertus, kuriuos valstybė yra pajėgi prižiūrėti ir įgyvendinti. Akivaizdus šalies progresas abejomis kryptimis. Labiausiai pozityvūs pokyčiai matomi pagal Gruzijos vietą pasauliniame Pasaulio banko Ease of Doing Business indekso vertinime. Šalis pakilo nuo 112 vietos 2006 m. iki 18 vietos 2008 m. ir 8 paskutiniame, 2014 m., vertinime. Tuo pačiu buvo reikšmingai sumažinta šešėlinės ekonomikos dalis. Tai davė didelių rezultatų. Nepaisant smarkiai sumažintų reikiamų mokėti mokesčių skaičiaus, mokesčių pajamos tarp 2003 m. ir 2007 m. padidėjo 172%. Tačiau tuo pačiu metu du dideli neigiami aspektai išliko. Gruzija vis dar kenčia nuo esamų skirtumų tarp teisinių normų ir kasdieninės verslo vykdymo praktikos. Kaip pabrėžiama UNDP Human Development Report ataskaitoje, pagrindiniai Gruzijos pozityvaus vertinimo pokyčiai susiję su teisinėmis reformomis. Kuomet vertinamas šių reformų praktinis įgyvendinimas, vaizdas yra kiek kitoks. Pvz., kai kurie vertinimai pažymi faktą, kad kartais norint sumokėti mokesčius reikia tam skirti perdaug laiko. Žemės ūkis, kuris yra didžiausias šalies darbdavys, yra nepakankamai išvystytas. Su nedidelėmis išimtimis žemės ūkio sektorius nėra integruotas į šalies rinkos ekonomiką, jis gauna tik apie 1% TUI [19]. * Sėkminga kova su korupcija, reguliavimo mažinimas, šešėlinės ekonomikos eliminavimas yra tarp sėkmingiausių Gruzijos ekonominių ir socialinių reformų, padariusių pagrindą sparčiam vystymuisi ir palankios verslui aplinkos formavimui. Pasaulio bankas gerai vertina Gruzijos vykdomas reformas bei finansuojamų projektų įgyvendinimą. Paskutinis didelis ir išsamus vertinimas 2010 m. apėmė dvi pagrindines remtas programas: 2004 2007 Skurdo mažinimo ir bei 2008 2011 Plėtros. Tikrinimas pripažino tinkamą Vyriausybės taikytų priemonių, kaip atsako į pasaulinę ekonominę krizę, taikymą, kas leido stabilizuoti ekonomiką ir atstatyti pasitikėjimą. Ekonomika vystosi stabiliai, fiskalinė šalies pozicija reikšmingai pagerėjo, infliacija šalyje lieka valdoma [19]. 2.2. Teisinė verslo aplinka Gruzijoje taikomi pažangūs prieš monopolijas nukreipti įstatymai. Ankstesniais laikais jų įgyvendinimas buvo stabdomas plačiai paplitusios politiškai įtakingų veikėjų protegavimo ir privilegijų taikymo praktikos, šiuo metu susikuriantys monopoliai Gruzijos ekonomikoje nebėra problema, kadangi ji yra pilnai atvira tarptautinei prekybai ir verslui. Kai kurie neigiami aspektai išliko tik susiję su eksporto galimybėmis [21]. Vykdydama sėkmingas verslo aplinkos gerinimo priemones Gruzija pirmą kartą pagal ekonominės laisvės vertinimą pateko į kategoriją iš esmės laisvų šalių. Ši rodiklį labai pagerino esančios šalyje verslo, prekybos, fiskalinė ir darbo laisvės. Gruzija vertinama kaip viena iš geriausiai pasaulyje vertinamų šalių pagal verslo infrastruktūrą, finansines, teisines ir profesionalias verslo paslaugas, nedidelius mokesčius ir paprastą mokesčių sistemą. Bendra verslo 23

vykdymo laisvė gerai ginama pagal Gruzijos teisinę ir reguliavimo sistemą. Pradėti verslą galima per 3 dienas, lyginant su vidutiniu pasaulyje 35 dienų terminu. Gauti reikalingą verslui licenziją trunka mažiau negu vidutiniškai pasaulyje 18 procedūrų ir 218 dienų. Uždaryti verslą irgi santykinai labi nesudėtinga. Nepaisant pasaulinės ekonominės krizės ir karo su Rusija padarinių Gruzija pagerino verslo situaciją ir dėl to sparčiai ir sėkmingai auga BVP ir ekonomika [6]. Pagrindinė Vyriausybės ekonominė strategija yra pagerinti investicinę aplinką, vystyti smulkų ir vidutinį verslą bei minimizuoti kliūtis verslo vystymui. Dėl šių priežasčių verslo teisėkūra nuolat modifikuojama, siekiant dar labiau supaprastinti verslo procedūras, ypač steigiant naują verslą, mažinant įstatinio kapitalo dydį ir kitus susijusius formalumus. Normaliomis sąlygomis pradėti verslą galima ir per vieną dieną. 2011 m. šalyje veikė virš 366 tūkst. verslo įmonių, kas rodo didelį verslo aktyvumą. Priedo, prie vidaus ir užsienio investavimo ir didesnio privataus sektoriaus vaidmens šalies ekonomikoje didinimo prisideda sėkmingai vystoma privatizavimo programa [6]. * Verslo aplinka Gruzijoje vertinama kaip viena iš palankiausių ir daugeliu rodiklių ji stebina liberalumu ir lenkia Lietuvą. Tarp tokių išskirtinių rodiklių galima paminėti labai operatyvų verslo registravimą (įprastai viena darbo diena), šalyje nėra privalomos raštiškos sutartys, nereikia įstatinio kapitalo steigiant daugumą įmonių, verslo reguliavimo sritis sumažinta iki minimumo, mokesčiai verslui yra vieni mažiausių pasaulyje. Nacionaliniu mastu taikomi mokesčiai: 1. Individualių pajamų mokestis 20%, 2. Verslo kompanijų pajamų mokestis 15%, 3. Ne šalies rezidentų mokami mokesčiai mokami skirtingi, 8 lentelė. Ne šalies rezidentų mokami mokesčiai, proc.: Aprašymas / metai 2012 2013 2014 ir vėliau Dividendai 5 3 0 Palūkanos 5 5 0 Tarptautiniai pervežimai 10 10 10 Tarptautiniai ryšiai 10 10 10 Kiti pajamų šaltiniai Gruzijoje 10 10 10 Darbuotojų pajamos 20 18 15 Nuomos pajamos, mokamos fizinių asmenų 20 18 15 4. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) 18%, 5. Akcizai fiksuotas santykis nuo fizinio akcizu apmokestinamos prekės vieneto (litro, kg, tonos ir pan.), mokestis). 6. Importo mokesčiai (muitas) 0%, 5% ar 12% (daugumai prekių taikomas 0% Verslo registracija 24

Pagal verslo įstatymus, juridinių verslo vienetų registracija Gruzijoje yra privaloma. Tuo užsiima Nacionalinė viešojo registro agentūra, kuri ir registruoja verslo įmones, ir suteikia joms mokesčių mokėtojo identifikacinį kodą. Gruzijoje registracijos procesas yra labai supaprastintas, veikia vieno langelio principu. Panaikintas įstatinio verslo įmonės steigimo kapitalo dydis. Privalomas reikalavimas turėti antspaudą taip pat panaikintas, kas dar labiau pagreitina registracijos procesą. Įmonės registravimui tereikia pateikti tik užpildytą registracijos formą ir notariškai patvirtintus įstatus, visų partnerių ar jų įgaliotų atstovų. Dokumentai pateikiami į Viešųjų paslaugų tarnybą, kuri atlieka registravimo funkcijas. Registracija atliekama per vieną dieną po reikiamų dokumentų pateikimo [43]. Mokesčiai įmonių registravimui yra: per vieną darbo dieną 100 larių (60 dolerių), prašymo pateikimo dieną 200 larių (120 dolerių). Registravimo procedūra labai konkurencinga tarptautiniu mastu. Įprastomis sąlygomis tereikia dviejų procedūrų ir dviejų dienų verslui užregistruoti ir tam nereikia įstatinio kapitalo. Užsienio ir vietinės kompanijos registruojamos vienodomis sąlygomis ir vienodomis procedūromis. Užsienio verslui nėra privaloma turėti vietinį partnerį. * Verslo registravimo procedūros Gruzijoje ne tik greitos, bet ir paprastos (veikia vieno langelio principas) bei pigios. Populiariausia verslo naudojama forma registracijai yra LLC ribotos atsakomybės kompanija (lietuviškos UAB analogas). Ne šalies gyventojai be apribojimų gali registruoti savo verslą Gruzijoje (tame tarpe ir individualias įmones), nėra jokių apribojimų ir užsienio kompanijų padalinių ar atstovybių kūrimui. Pagrindinės teisinės verslo vykdymo formos Gruzijoje trumpai aprašytos žemiau. Tokių formų yra daug, bet populiariausios yra ribotos atsakomybės kompanijos (uždarosios akcinės bendrovės atitikmuo), LLC. Individuali įmonė (ši forma nėra aktuali tiksliniam šios galimybių studijos sektoriui). Jungtinės atsakomybės kompanija Tai tokia kompanija, kurioje keletas fizinių asmenų vykdo bendrą veiklą vienu vardu ir yra kartu atsakingi už skolas ir įsipareigojimus. Dalininkų teisės ir pareigos apsprendžiamos bendrai sudarytu partnerių susitarimu. Ribota partnerystė Tokia partnerystė gali būti sudaryta dviejų tipų partnerių: tų, kurie atsakingi prieš kreditorius fiksuota garantine suma (riboti partneriai) ir tų, kurių atsakomybė nėra apribota. Kompanijos partneriai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai vienetai. Riboti partneriai nedalyvauja kompanijos valdyme ar priimant sprendimus. Finansinių metų pelnas ar nuostoliai tarp partnerių paskirstomi pro rata principu, nebent kompanijos steigimo sutartyje numatyta kitaip. Ribotos atsakomybės kompanija (LLC) 25

Tai viena iš labiausiai paplitusių verslo vykdymo formų Gruzijoje. LLC atsakomybė prieš kreditorius yra apribota kompanijos turtu ir partneriai nėra atsakingi už kompanijos įsipareigojimus. LLC kapitalas yra suskirstytas akcijomis. Nėra teisiškai nustatyto minimalaus ar maksimalaus įstatinio kompanijos kapitalo dydžio. Partnerių teisės ir įsipareigojimai bei akcijų perleidimo mechanizmas yra nustatomi kompanijos įstatuose. Ribotos atsakomybės kompanija steigiama, sujungus partnerių kapitalą. LLC gali būti įkurta valstybės, vieno ar daugiau individų, fizinių ar juridinių asmenų arba bet kuria šių subjektų kombinacija. Aukščiausias tokios kompanijos valdymo organas yra visuotinis partnerių susirinkimas. Bendroji akcinė kompanija (JSC) Tokios kompanijos tipiškai yra su didesniu kapitalu. Kai kuriems verslo tipams ši verslo forma yra privaloma pagal įstatymus (tame tarpe bankai, draudimo kompanijos ir pan.). JSC yra kompanija su autorizuotu kapitalu, suskirstytu į lygios vertės akcijas. Akcijomis apsprendžiama kompanijos atsakomybė prieš akcininkus (partnerius) ir akcininkų teisės kompanijos viduje. JSC kapitalas gali būti nustatytas bet kokio dydžio. Bendrosios akcinės bendrovės valdymo organai yra Visuotinis susirinkimas, priežiūros Taryba ir direktoriai. Pagal verslo įstatymus akcijos gali būti: Paprastosios, kai viena akcija užtikrina vieną balsą visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Paprastųjų akcijų turėtojų teisės, susiję su dividendais ir kompanijos fondų paskirstymu likviduojant kompaniją, įgyvendinamos tik pilnai atsiskaičius su privilegijuotų akcijų turėtojais. Privilegijuotos, kurios užtikrina dividendų paskirstymą fiksuotu santykiu, paskirstymo procedūros ir kiekiai numatomi kompanijos įstatuose. Likviduojant kompaniją po atsiskaitymo su skolomis kompanijos turtas pirmiausiai paskirstomas tarp privilegijuotų akcijų turėtojų. Kooperatyvai Tai kompanijos, paremtos savo narių darbine veikla ar įkurtos verslo vystymui ir jos narių pelno didinimui. Kooperatyvo tikslas yra tenkinti jo narių interesus. Pats kooperatyvas nėra orientuotas į pelno gavimą, jis atsakingas prieš kreditorius tik savo turtu. Minimali kooperatyvo narių dalis yra numatoma steigėjų sutartimi. Vienas kooperatyvo narys gali turėti keletą dalių. Padaliniai Padalinys yra registruotas ir veikia už motininės kompanijos registracijos jurisdikcijos ribų. Jis neturi atskiro juridinio vieneto statuso ir veikia pagal motininės kompanijos suteiktus įgaliojimus. Tokio padalinio įsteigimui nereikia jokių kapitalo investicijų. Užsienio kompanijos padalinys turi būti registruotas Nacionalinėje viešojo registro agentūroje. Atstovybė 26

Ši verslo forma panaši į padalinį, taip pat neturi atskiro juridinio vieneto statuso ir veikia pagal motininės kompanijos suteiktus įgaliojimus. Atstovybė nuo padalinio skiriasi tuo, kad skirta atstovauti ir ginti kompanijos-steigėjos interesus, tuo tarpu kai padalinys gali vykdyti ne tik atstovavimo veiklas, bet ir visas tas, kurias vykdo motininė kompanija. Teisinė verslo forma 9 lentelė. Verslo formų Gruzijoje lyginamoji analizė Jungtinės atsakomybės kompanija, JLC Komanditinė bendrija, CC Koopera tyvas Bendroji akcinė kompanija, JSC Ribotos atsakomybės kompanija, LLC Padalinys (nuolat veikiantis) Juridinis statusas Taip Taip Taip Taip Taip Ne Minimalus N/A N/A N/A N/A ** N/A N/A įstatinis kapitalas Savininkų Neribotas Neribotas Neribota Neribotas Neribotas N/A skaičius s Savininko (-ų) įsipareigojimas kreditoriams Neribotas Neribotas Nėra nustatyta Nėra nustatyta Nėra nustatyta Dalis užsienio kompanijos. Įsipareigoji mai atitinka motininės kompanijos teisinę Kompanijos pajamų mokestis (15%) Dividendų mokestis (5%) formą Taip Taip Taip Taip Taip Taip Taip Taip Taip Taip Taip N/A **Reikalaujama tik bankams (12 mln. larių) ir greitųjų kreditų tiekėjams (250 tūkst. larių) Reguliavimo sistemos skaidrumas Gruzijos vyriausybė įsipareigojo padidinti taikomų priežiūros sistemų skaidrumą ir supaprastinti verslo reguliavimą. Renkamų mokesčių skaičius nuo 22 sumažintas iki 6. Pridėtinės vertės mokestis Gruzijoje yra 18 proc. Verslo pelno mokestis sumažintas iki 15 proc., 2009 m. asmeninių pajamų mokestis sumažintas nuo 25 proc. iki 20 proc., mokesčių nuo dividendų mokesčio lygis sumažintas nuo 10 iki 5 proc. Nuo 2013 m. fizinių asmenų pajamų mokestis sumažintas iki 18 proc., mokesčių nuo dividendų pajamų iki nulio. Šalyje yra renkami akcizai nuo cigarečių, alkoholio ir automobilinių degalų. Iki 2010 m. akcizas buvo taikomas ir mobiliam ryšiui. Importo mokesčiai yra nulis, 5 ir 12 proc., priklausomai nuo prekių ar paslaugų grupės. Dauguma prekių, išskyrus žemės ūkio produkciją, apmokestinami nuliniu importo tarifu [7]. * Gruzija turi vienus iš mažiausių mokesčių verslui. Renkamų mokesčių skaičius nuo 22 sumažintas iki 6. Dauguma prekių apmokestinami nuliniu importo tarifu. Dividendai apmokestinami 3 proc. tarifu (nuo 2014 m. nulinis tarifas), palūkanos 5 proc. (nuo 2014 m. taip pat nulinis tarifas), darbdavys nemoka socialinio draudimo mokesčio už darbuotoją, o bendra darbuotojų mokesčių suma sudaro 18 proc. nuo pajamų (nuo 2014 m. 15 proc.). 27

Nuo 2011 m. sausio 1 d. Gruzijoje taikomas mokesčių kodeksas padidino skaidrumą ir politikos įgyvendinimo praktiką. Pagal šį kodeksą pati Gruzijos Finansų ministerija turi teisę rengti įpareigojančias taisykles kompanijoms mokesčių klausimais. Priedo, jei kompanija padaro mokestinę klaidą, tai nėra iš karto laikoma pažeidimu ir išsiaiškinus, kad klaida padaryta netyčia be blogų ketinimų, bausmės gali būti smarkiai sumažintos arba jų visai neskiriama. Šis kodeksas taip pat numato mokestines lengvatas mažam ir vidutiniam verslui. Gruzijos Nacionalinė investicijų ir eksporto skatinimo agentūra įsteigė Verslo informacijos centrus Tbilisyje ir kituose šalies miestuose. Šie centrai teikia vidaus ir užsienio kompanijoms standartinius informacijos paketus apie verslo vykdymą ir sąlygas Gruzijoje. Jie taip pat teikia specifinę informaciją pagal individualius verslo subjektų poreikius [7]. Darbo reguliavimas Darbo rinka Gruzijoje yra viena iš mažiausiai reguliuojamų pasaulyje. Profsąjungos šalyje turi mažai įtakos. Verslą Gruzijoje iš esmės reguliuoja tik šie trys teisės aktai: Kompanijų įstatymas, Mokesčių kodeksas, Darbo kodeksas. Darbo jėgos, sveikatos, saugumo įstatymai laikomi netrukdantys verslui ir investavimui. Dabartiniame Darbo kodekse numatyti tik baziniai dalykai: minimalus darbuotojų amžius (16 metų), darbo valandos (41 valanda per savaitę), metinių privalomų suteikti atostogų trukmė darbuotojams (24 kalendorinės dienos ir iki 15 dienų neapmokamų atostogų), o visa kita palikta darbdavio ir darbuotojo susitarimui [7]. Darbo sutartys gali būti sudaromos raštu ar žodžiu terminuotai ar neribotai. Sutartis gali būti sudaroma bet kuria kalba, tačiau, jei naudojama keletas kalbų, turi būti nurodyta kurios kalbos versija yra pagrindinė. Darbdaviai gali priimti į darbą darbuotojus be jokių apribojimų, užsieniečiams darbo leidimų nereikia [43]. * Darbo rinkos reguliavimas taip pat liberalus. Darbo sutartys gali būti sudaromos ir žodinės, raštvedyba gali būti vedama bet kokia kalba, užsieniečiams nereikia darbo leidimų, nėra minimalaus atlyginimo. Gruzijoje nėra minimalaus atlyginimo reikalavimų. Atlyginimas gali būti skaičiuojamas bet kuria valiuta, tačiau turi būti išmokamas Gruzijos lariais. Minimali mėnesinė pensija (2010 m.) Gruzijoje buvo 85 lariai (51,85 doleriai), vidutinis mėnesinis atlyginimas 651,2 lariai (397 doleriai); valstybinio sektoriaus tarnautojų 512,6 lariai (310 doleriai), o privačiame sektoriuje 608,5 lariai (368 doleriai). Minimalus atlyginimas valstybiniame sektoriuje yra 115 lariai (69 doleriai) per mėnesį, o privačiame sektoriuje jis nėra nustatytas įstatymu, nesikeičia jau keletą metų ir yra 20 larių (12 dolerių) per mėnesį, tačiau tiek gauna tik labai nedidelė darbuotojų dalis [7]. Jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva, turi būti sumokamas bent vieno mėnesio dydžio išeitinis atlyginimas. Darbdavys apie ketinimą atleisti turi informuoti darbuotoją prieš 28

vieną mėnesį, o darbuotojui nėra privaloma pranešti darbdaviui apie ketinimą išeiti iš darbo [43]. Darbuotojams suteikiami 4 mėnesiai nėštumo ir gimdymo atostogų ir dar vieni metai nemokamų atostogų, išlaikant darbo vietą. Pagal darbo kodeksą darbo sutartis gali neleisti dirbti jokiame kitame darbe. Nuo 2008 m. darbdaviai nebemoka darbuotojų socialinio draudimo mokesčių. Anksčiau buvęs 12 proc. pajamų mokestis fiziniams asmenims ir 20 proc. socialinio draudimo mokestis, kurį mokėjo darbdavys nuo išmokamų atlyginimų, sujungti į vieną asmeninį 25 proc. darbuotojų pajamų mokestį. Nuo 2009 m. šis mokestis, o taip pat individualių įmonių savininkų pajamų mokestis sumažintas nuo 25 iki 20 proc. [7]. Gruzija siūlo didelį pasirinkimą kvalifikuotų ir mažai kvalifikuotų darbuotojų patraukliomis ne tik pagal vakarietiškus, bet ir Rytų Europos standartus kainomis. Darbo jėga yra tarp geriausiai parengtos ir išsilavinusios visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje. Nors daug kvalifikuotų žmonių emigravo iš Gruzijos po Sovietų Sąjungos žlugimo (daugiausiai į Rusiją, JAV ir Europą), daug jų pasiliko šalyje ar grįžta iš užsienio ir bando surasti naują vietą Gruzijos rinkos ekonomikoje. Bedarbystė išlieka aukšta ir naujų darbo vietų kūrimas tebėra didelė problema. 2.3. Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka Gruzijoje Verslo etiketas Gruzijoje klesti ir smulkusis, ir stambusis verslas. Verslo pasaulyje aktyviai dalyvauja tiek vyrai, tiek moterys, atitinkamai 60 ir 40 proc. Daugiau nei pusė verslo įmonių priklauso prekybos sektoriui, taip pat populiarios statybų, transporto paslaugų veiklos sritys. Tikėtina, kad dauguma pradedančių verslininkų šiuo metu svarsto galimybę žengti į turizmo sektorių. Vidutinį Gruzijos verslininką sunku apibūdinti pagal amžių, nes šioje šalyje verslą pradėti labai lengva, o išlaikyti sunku. Be to, Gruzija pasižymi žemais korupcijos rodikliais ir vertinama kaip viena palankiausių verslui valstybių [52]. Gruzijos verslininkai pirmenybę teikia pojūčiams, o ne faktams, todėl dažnai nutylima dalis tiesos, jeigu tai yra blogos naujienos, o jausmingumas yra sveikintinas aptariant negatyvius dalykus. Siekdami užmegzti verslo santykius gruzinai dažnai yra linkę sutikti su partnerių požiūriu, net jei mato, kad jis neteisingas. Vienas iš verslo kultūros principų yra atsakyti į neigiamą klausimą teigiamai. Gruzinai nevengia demonstruoti emocijų, todėl nederėtų nustebti, jeigu verslininkas per akimirką įsiplieks ir parodys pyktį ar nusivylimą. Lygiai taip pat aistringai jie kalba auditorijai. Kalbą dažnai lydi rankų mostai ir pakeltas balso tonas. Tiesioginis akių kontaktas yra laikomas pasitikėjimo ženklu. Jeigu per pokalbį vengsite akių kontakto, gruzinai pamanys, kad kalbate netiesą. Verslo etiketas Gruzijoje nėra toks griežtas ir formalus kaip kitose valstybėse. Per verslo susitikimą pasisveikinimas ir atsisveikinimas lydimi rankos paspaudimu bei akių kontaktu. 29

Pirmasis ranką tiesia aukštesnes pareigas einantis ar socialinį statusą turintis asmuo. Mandagumo ženklu yra laikomas laukimas, kol moteris pirma išties ranką pasisveikinti ar atsisveikinti. Akademiniai ar profesiniai pavadinimai visada vartojami kartu su pavarde. Privaloma sulaukti, kol būsite paprašytas kreiptis vardu, o ne pavarde, be to, pirmam to daryti nerekomenduojama. Vizitinėmis kortelėmis keičiamasi be jokių ritualų ar taisyklių. Taip pat palankumo ženklu laikoma, jeigu viena vizitinės kortelės pusė yra išversta į gruzinų ar rusų kalbą. Per verslo susitikimą kiekvienas asmuo turi prisistatyti, pirmenybė teikiama moterims. Nenustebkite, jei teks papasakoti apie savo išsilavinimą, patirtį ir vizito tikslus. Sveikintinu gestu laikomas išankstinis visos biografijos pristatymas kiekvienam susitikime dalyvausiančiam asmeniui [52]. * Nors visuotinai priimta, kad gruzinai labai palankiai žiūri į lietuvius, tačiau reikia nepamirši jų tradicinio svetingumo, kuris ne visada yra nuoširdus. Greta daug pozityvių Gruzijos verslo kultūros elementų yra ir tokių, kaip mažas lojalumas ir siekis nesilaikyti sutarčių, jei atsiranda pelningesnių pasiūlymų iš konkurentų. Kadangi verslo kultūra yra paremta glaudžiais santykiais, gruzinai nevengia būti tiesmukiški. Pirmas verslo susitikimas yra labiau skirtas suprasti, ar apskritai įmanoma bendradarbiauti, todėl nesitikėkite, kad iškart pasirašysite sutartį. Laikas ir kantrybė yra tai, kuo reikėtų apsišarvuoti pradedant verslą su gruzinais. Vienu metu jie aptarinėja tik vieną klausimą, o visus sprendimus priima aukščiausias įmonės atstovas [52]. Asmeninių santykių užmezgimas ir palaikymas yra svarbi verslo santykių dalis Gruzijoje. Verslo susitikimai yra dažnai mažiau formalūs. Nors punktualumo nebuvimas šalyje nėra laikomas nepagarba, užsienio lankytojai turi stengtis būti punktualūs. Verslo pietūs ar net svarbūs susitikimai prie pietų stalo yra daug labiau įprasti, nei Jungtinėse Valstijoje ar Europoje. Verslo susitikimas gali tęstis ir pietaujant, tačiau tuomet nekalbama apie verslą. Šis laikas skirtas pažinti jus asmeniškai. Tokie darbiniai pietūs paprastai trunka ilgai, jų metu sakoma daugybė neformalių ir improvizuotų tostų, to paties reikalaujama ir iš svečių. Vynas yra svarbi Gruzijos kultūros dalis ir jis yra privalomas prie bet kokio maisto. Gruzinai didžiuojasi savo, kaip svetingų šeimininkų, reputacija [7]. Kai kurios kitos tipinės gruzinų savybės, su kuriomis galima santykinai dažnai susidurti yra svetingumas, geranoriškumas, paslaugumas, polinkis konkuruoti (ypač gyvenimo kokybe), savigarba, aukštas savęs vertinimas, karštakošiškumas ir neatsargumas, gyvenimo džiaugsmas ir laisvės, artimos anarchijai, pomėgis. Kartu verta paminėti ir nelabai palankius bruožus, su kuriais užsienio verslininkams dažnai tenka susidurti Gruzijoje. Viena iš jų lojalumo nebuvimas, dar vadinamas prekyba lojalumu, kuomet nauda priešpastatoma susitarimams [46]. Šalyje dažnai sutinkami klanai ir jų sąlygotas šeimyniškumas. Darbštumas taip pat nėra būdinga gruzinų nacionalinė vertybė. 30

Kalba Oficiali kalba yra gruzinų, tačiau beveik visi verslo sferos žmonės gerai kalba rusiškai. Anglų kalba vartojama gana plačiai, yra antroji užsienio kalba po rusų ir jos vartojimas populiarėja, ypač tarp jaunesnių žmonių. Profesionalūs vertėjai iš anglų kalbos yra lengvai randami ir santykinai nebrangūs [7]. 2.4. Gruzijos rinkos iššūkiai ir galimybės Pagal Pasaulio banko verslo aplinkos vertinimą Gruzijoje sąlygos verslo vystymui ir paslaugų eksportui yra nepalyginamai geresnės negu visose NVS regiono šalyse [23, 39]. Gruzijoje, kaip ir Lietuvoje, sąlygos verslui gerėja, o šio regiono šalyse sąlygos gerėjai labai pamažu, lieka daugiau mažiau stabilios, arba net blogėja. 10 lentelė. Pasaulio banko verslo aplinkos vertinimas atskirose šalyse (Doing Business indeksas) ir jo pokyčiai Valstybė 2014 2013 2012 2011 Gruzija 8 9 16 17 Lietuva 17 27 27 25 Armėnija 37 32 55 61 Kazachija 50 49 47 58 Baltarusija 63 58 69 91 Kirgizija 68 70 70 67 Azerbaidžanas 70 67 66 69 Mongolija 76 80 86 89 Moldova 78 83 81 99 Rusija 92 112 120 124 Ukraina 112 137 152 149 Tadžikija 143 141 147 152 Turkmėnija N/A N/A 168 168 Uzbekija 146 154 166 164 Gruzija ypač pagerino savo vertinimus pagal kreditinės informacijos sistemą ir priėmus naujus įstatymus dėl asmens duomenų apsaugos [39]. 2013 m. pagal atskiras verslo aplinkos subkategorijas Gruzija (tarp 185 vertintų šalių) užėmė 7 vietą pasaulyje pagal verslo registravimo lengvumą, 30 vietą pagal kontraktų laikymąsi, 1 vietą pagal nuosavybės registravimo paprastumą, 4 vietą pagal galimybę gauti kreditus, 19 vietą pagal investicijų apsaugą, 38 vietą pagal prekyba per sienas sąlygas, 33 vietą pagal mokesčių sistemą, 3 vietą pagal statybos leidimų gavimo sąlygas, 50 vietą pagal elektros energijos tiekimo sąlygas ir 81 vietą (žemiausias šalies vertinimas) pagal iškylančių problemų sprendimo procedūras. Vertinant bendrąją verslo aplinką skirtingose šalyse svarbu ne tik dabartinė situacija, bet ir vykstantys pokyčiai. Juos labai gerai atspindi Pasaulio banko šalių verslo aplinkos pokyčių nuo 31

2005 metų vertinimas. Kuo šalis yra aukščiau lentelėje, tuo palankesni verslui vykstantys pokyčiai. Šiuo požiūriu Gruzija taip pat išsiskiria pozityviai. 11 lentelė. Kai kurių šalių verslo aplinkos vertinimo pokyčiai Šalis Vertinimas, proc. Pokyčiai 2005 2013 Gruzija 48,4 80,8 32,3 Baltarusija 41,1 67,1 26,0 Ukraina 38,2 61,3 23,1 Kirgizija 44,9 63,7 18,8 Tadžikija 30,8 48,4 17,6 Azerbaidžanas 49,0 64,6 15,6 Kazachija 48,4 61,8 13,5 Armėnija 56,2 69,7 13,5 Rusija 49,9 61,6 11,6 Moldova 54,5 65,6 11,1 Uzbekija 38,2 48,3 10,0 Pastoviai vykdomos reformos, siekiant sumažinti kontroliuojančių institucijų skaičių, muitinės kontrolę, importo muitų mažinimas ir procedūrų supaprastinimas sukūrė labai palankų užsienio prekybos rėžimą Gruzijoje. 2007 m. į vieną Valstybės pajamų tarnybą sujungtos mokesčių ir muitinės institucijos. Aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose prekybos susitarimuose ir dvišalių palankios prekybos sutarčių sudarymas su JAV, Japonija, Norvegija, Kanada, Šveicarija ir Europos Sąjunga sudarė geras sąlygas Gruzijos prekių patekimui į užsienio rinkas. Būtent ši sėkminga užsienio prekybos politika padėjo Gruzijai išgyventi Rusijos prekybinės blokados sąlygomis po karo [21]. * Gruzija nuosekliai gerino verslo aplinką ir 2014 m. vertinimu yra 8 vietoje pasaulyje pagal Doing Business indekso vertinimus. Šalis pirmauja ir pagal reformų intensyvumą, pasiekusi aukščiausių pokyčių rodiklių per 8 metus. Pastaraisiais metais Gruzija reikšmingai vystėsi ir bankinė sistema. Labai išaugo finansinio sektoriaus aktyvai, sukurta sėkminga teisinė ir institucinė bazė tinkamai bakinės sistemos priežiūrai ir kontrolei padėjo gerokai sustiprinti buvusį labai neišvystytą bankinį sektorių ir kreditines rinkas. Nepaisant reikšmingo progreso, vis dar kreditavimo galimybes verslui kartais yra ribotos. Didelė dalis kreditų suteikiama prekybai ir statyboms, o žemės ūkis lieka nepakankamai aptarnaujamas. Aukštos kreditavimo palūkanų normos, išaugusios dėl karo su Rusija ir dėl pasaulinės ekonominės krizės, riboja reikiamo kapitalo injekcijų galimybes smukliam ir vidutiniams verslui. Dalis problemos yra susijusi su trūkumu užstatų bankų kreditams ir su ilgai trunkančiomis rizikos vertinimo procedūromis. Šios problemos kartu didina ir bankų veiklos rizikingumo laipsnį [21]. Svarbiausios Gruzijos verslo aplinkos permainų sudėtinės dalys yra [46]: 32

1) staigus ekonomikos liberalizavimas šalyje minimizuotas valstybinis reguliavimas visose gyvenimo sferose. Forbes 2011 m. Gruziją pavadino pačiu liberaliausiu verslo mokesčių režimu Europoje ir ketvirtu visame pasaulyje po Kataro, JAE ir Honkongo. Per trumpą laiką buvo atšaukti 84% vyriausybės leidimų ir licencijų, reguliuojančių verslo veiklą, ir šis procesas tęsiasi iki šiol. Kontrolė išliko tik svarbiose veiklos srityse, liečiančiose, pavyzdžiui, žmonių sveikatą. Gruzija panaikino san. epidemijos stotį, priešgaisrinę inspekciją ir dar dešimtis tikrinančiųjų tarnybų, parazitavusių versle. Nuo šiol nuosavybė ir verslas registruojami vieno langelio principu. Automobilio registracija dabar užima vos ne 15 minučių, žemės sklypo 4 dienas, o įregistruoti įmonę galima per vieną dieną. Viskas daroma registracinių procedūrų operatyvumo ir skaidrumo labui. Buvo atšaukta visa eilė mokesčių, o likę sumažinti (įvairių rūšių mokesčių sumažėjo nuo 21 iki 6). Nustatytas nulinis importo tarifas 90% prekių. Radikaliai supaprastintos muitinės procedūros, sukurtos duomenų bazės, sugriežtinta gyventojų aptarnavimo terminų kontrolė. 2) tuo pačiu lygiagrečiai buvo sugriežtintas mokesčių rinkimo režimas. Jei anksčiau biudžete rinkliavų mokesčiai sudarydavo ne daugiau kaip 10%, tai dabar beveik 100%. 3) įvykdyta radikali ir didelio masto visa apimanti privatizacija. Nuo 2003 m. mažoje valstybėje buvo privatizuota daugiau nei 4 tūkst. objektų už bendrą 1,38 mlrd. JAV dolerių sumą. 4) griežta socialinė politika. Šalyje faktiškai panaikintas nemokamas gydymas, būstas ir kitokios socialinės programos. Ilgą laiką vidutinė pensija neviršijo net 7 dolerių, padidinta buvo tik paskutiniais metais. 5) kova su korupcija. Korupcijos lygis Gruzijoje ilgą laiką buvo vienas didžiausių ne tik posovietinėje erdvėje, bet ir visame pasaulyje. Korupcija virto nacionaline katastrofa, todėl šalies reformos pradėtos būtent nuo korupcijos. Buvo įgyvendintas pilnas valstybės aparato valymas ir mažinimas (20%), kas tuo pačiu leido ženkliai padidinti atlyginimus, žymiai sumažėjo ir susiaurėjo Gruzijos valstybės tarnautojų teisės ir įtakos sferos. * Svarbiausios Gruzijoje vykdytų permainų sudedamosios dalys yra ekonomikos liberalizavimas, mokesčių sistemos reforma, privatizacija, griežta socialinė politika ir viešųjų išlaidų mažinimas bei sėkminga kova su korupcija ir protekcionizmu. Gruzijos vyriausybė toliau įsipareigojusi mažinti kliūtis verslo vykdymui Gruzijoje. Beveik visi tarifai yra sumažinti iki nulio, nuo 2008 m. asmeniniai ir įmonių pajamų mokesčiai nuo 25% sumažinti iki 20%. Dividendų mokesčiai sumažinti nuo 10% iki 5%. PVM importuojamoms prekėms sumažintas iki 18% [7]. Rinkos iššūkiai 33

Tarp kliūčių, kurios išlieka verslo vykdymui Gruzijoje, išlieka lingvistinės problemos ir kultūriniai skirtumai su pagrindiniais verslo partneriais užsienyje. Dauguma verslo procedūrų vykdomos gruzinų kalba, oficialūs įstatymai ir taisyklės spausdinami gruziniškai, visi produktai turi turėti informaciją ir etiketes gruzinų kalba. Palanku, kad daug gruzinų, dirbančių tarptautinio verslo sferoje, kalba angliškai ir ši kalba vis plačiau vartojama. Komunikacijos ir rinkodaros pajėgumai kai kuriais atvejais dar yra nepakankami, labai didelę įtaką turi asmeninės pažintys ir ryšiai. Įstatymai ir reguliavimo taisyklės, ypač susiję su mokesčiais ir muitine, kartais yra traktuojami nevienodai, jų interpretavimas ir įgyvendinimas kartais skirtingai vykdomas valstybinių institucijų ir teismų. Geras vietinis teisininkas būtinas beveik visais atvejais, išskyrus paprasčiausius pervedimus. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įstatymai šalyje yra tinkami, tačiau jų įgyvendinimo priemonės kartais atsilieka, dėl ko Gruzija vertinama žemiau pagal kai kuriuos intelektinės nuosavybės apsaugos rodiklius [7]. Smulkus ir vidutinis verslas, kuris Gruzijoje sudaro labai svarbią ekonomikos dalį, susiduria su specifiniais sunkumais [51]: Nepakankama prieiga prie finansavimo, Nepakankama kreditų garantijos sistema, Švietimo lygis neatitinka rinkos poreikių, Trūksta patyrimo, naujų technologijų, MTTP ir inovacijų, Stinga modernių rinkodaros technikų, Visuomenėje trūksta kokybės ir prekinių ženklų koncepcijos suvokimo, Žemas bendradarbiavimo ir tinklų kūrimo lygis, Veiklos nėra harmoningos su globaliais standartais. * Net ir reikšmingai pagerinus verslo aplinką ir liberalizavus rinką, Gruzijoje išlieka dar daug neišspręstų ar nepilnai išspręstų problemų. Nors teisiniu požiūriu Gruzija yra viena iš palankiausių valstybių verslo vystymui pasaulyje, įstatymų interpretavimas ir priežiūros vykdymas ne visais atvejais yra skaidrus, ypač regionuose. Sudėtinga kreditavimo sistema, švietimo, inovacijų technologijų lygis kyla lėčiau, negu reikalauja sparčiai besivystanti šalies rinka. Trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu pagrindinės problemos yra išlaikyti stabilų ekonomikos augimą ir daryti jį labiau išbalansuotą, sumažinti einamosios sąskaitos deficitą užtikrinant išorės stabilumą, užtikrinti priemones infliacijos mažinimui, gerinti finansinę priežiūrą, pagerinti socialinę apsaugą, sumažinti skurdą ir atotrūkį visuomenėje. Šių tikslų siekiama vykdant struktūrines reformas (žemės ūkio reforma, vieninga sveikatos apsaugos sistema, laisvosios prekybos sutartys, peržiūrėtas darbo kodeksas, investiciniai fondai, hidroenergetikos projektai), užtikrinant augimą ir gaunant papildomą naudą. Toliau bus vykdoma fiskalinė konsolidaciją, 34

tačiau koreguojant kryptį iš kapitalo į socialines išlaidas. Reikia dar pagerinti konkurencinę verslo aplinką [19]. Ilgalaikiu laikotarpiu (ilgalaikio laikotarpio ekonominio vystymo strategija Gruzijai 2013 m. rugsėjo mėnesį parengta Gruzijos verslo asociacijos (Georgian Business Association, ICC Georgia, www.icc.ge), dalyvaujant verslo, valstybės valdymo, akademiniams ir užsienio ekspertams) numatytos strateginės verslo ir ekonomikos vystymo sritys, suformuluoti tikslai ir uždaviniai [42]. Pagrindinės Strategijos koncepcijos yra: Tikslas 1: Gerinti verslo aplinką. Tikslas 2: Formuoti Gruzijoje regioninį verslo mazgą. Šiam tikslui skiriamas ypač didelis dėmesys, siekiant formuoti pagrindinį centrą visai Užkaukazei, apjungiant Turkiją ir dalinai Centrinę Aziją. Tikslas 3: Sukurti ir vystyti pilnavertę ir konkurencingą darbo rinką. Tikslas 4: Gerinti inovacijų potencialą. Tikslas 5: Infrastruktūros plėtra ir modernizavimas. Tikslas 6: Kurti formalias verslo ir vyriausybinių institucijų bendradarbiavimo sistemas. Rinkos galimybės Nepaisant sunkumų ir problemų, planuojama, kad Gruzijos rinka išliks patraukli, numatomas kasmetinis 4% ar 5% BVP augimas. Vyriausybė yra numačiusi stiprinti turizmo ir žemės ūkio sektorius, prioritetinius sektorius remia ir tarptautiniai donorai, ypač tuo aspektu, kiek jų parama ir vystymas kuria naujas darbo vietas. Gruzijos teritorijoje klesti kelių statyba, energijos paskirstymo, vandens infrastruktūros, viešbučių statyba, smarkiai daugėja verslo paskirties objektų, biurų, kas suteikia dideles galimybes statybinių medžiagų, įrangos ir mechanizmų gamintojams, architektūrinių ir inžinierinių paslaugų eksportui. Didesnė dalis kasmetinės 4,5 mlrd. dolerių tarptautinės paramos Gruzijoje skiriama infrastruktūros objektams ir jų modernizavimui [7]. Pagrindinės tarptautinės donorų institucijos Gruzijoje yra Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos Sąjunga, Europos Rekonstrukcijos ir plėtros bankas, USAID, Millennium Challenge Corporation. Nors vartotojų perkamoji galia vidaus rinkoje yra kiek sumažėjusi, jie labiau domisi maisto gamybos pusfabrikačiais, automobiliais, atsarginėmis dalimis, saugumo įranga. Besivystantis Gruzijos žemės ūkio sektorius turi didelį poreikį maisto perdirbimo pajėgumams, žemės ūkio mašinoms ir produkcijos apdorojimo linijoms. Augančiam verslui reikia informacinių technologijų, integruotų sistemų, programinės įrangos. Ekspertų vertinimais pagrindinės potencialiai sėkmingos investicijų sritys Gruzijoje yra [6, 7]: Žemės ūkio sektoriuje maisto produkcijos apdirbimas, pakavimas; 35

Naftos, dujų ir mineralinių išteklių gavyba ir sektoriaus aptarnavimas; Elektros generavimo ir perdavimo sistemos; Transportavimo paslaugos; Turizmo infrastruktūra ir paslaugos; Telekomunikacinė įranga; Kompiuterinės paslaugos; Architektūros, statybų, projektavimo, inžinierinės paslaugos; Saugos, saugumo, apsaugos priemonės ir įranga; Automobilių dalys, paslaugos ir aptarnavimo įranga. Gruzijos rinkos atvirumas investicijoms Gruzija yra atvira užsienio investicijoms ir lengvai įsileidžia naujus investuotojus. Vykdoma gana agresyvi rinkodarinės kampanija užsienio investicijų pritraukimui į šalį, įstatyminė bazė skatina investicijų atėjimą. Pritraukiant užsienio investicijas gana sėkmingai išvengiama prioriteto rodymo užsienio kompanijoms prieš vietinį kapitalą. Investicijų aktyvumo skatinimo ir garantijų įstatymas apsaugo užsienio investuotojus, nes garantuoja nesikeičiančias į blogesnę pusę sąlygas, jei bet kurie susiję įstatymai keistųsi, dešimties metų laikotarpiui [7]. Pagal konkurencingumo vertinimą Gruzija 2013 m. buvo 77 vietoje pasaulyje iš 144 vertintų šalių. Ekonominės laisvės indeksas (WSJ ir Heritage Foundation) Gruzijai skiria 34 vietą pasaulyje su 69,4 balų vertinimu (santykinai laisva šalis). 2010 metais Gruzija buvo 4 vietoje tarp geriausių pasaulio reformatorių pagal Forbes mažiausių mokesčių ir reformų indeksą. * Pagal skirtingus su verslu ir ekonomika susijusių rodiklių vertinimus, Gruzija yra palanki vieta verslo plėtrai ir investicijoms. Investuotojai įstatymu yra apsaugoti nuo galimų nepalankių įstatymų pasikeitimų dešimčiai metų, todėl investicijos į šalį ateina milžiniškomis apimtimis. Dideli pinigų srautai iš užsienio turi ir neigiamą pusę šalis jau yra priklausoma nuo užsienio investuotojų ir tarptautinių donorų paramos. Lyginant su kaimyninėmis šalimis ir NVS kontekste Gruzija sėkmingai kovoja su korupcija. Transparency International 2010 m. pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, Gruzija pirmauja pasaulyje pagal korupcijos lygio mažinimą. 12 lentelė. Transparency International Korupcijos indeksas (2013.12.03) atskiroms šalims (skliaustuose 2012 metų duomenys palyginimui) Lietuva 43 (48) Baltarusija 123 (123) Kirgizija 160 (154) Gruzija 66 (51) Azerbaidžanas 127 (139) Tadžikija 164 (157) Mongolija 83 (94) Rusija 127 (133) Uzbekija 168 (170) Armėnija 94 (105) Kazachija 140 (133) Turkmėnija 168 (170) Moldova 102 (94) Ukraina 144 (144) 36

Visa tai, savaime suprantama, didina Gruzijos patrauklumą užsienio verslui; Gruzijoje auga tiesioginių užsienio investicijų įplaukos, nepaisant Rusijos kariuomenės okupuotų Gruzijos teritorijų. Be to, sparčiai didėja turistų skaičius. 2010 metais į Gruziją atvyko 2 mln. turistų, o 2011 metais šis skaičius išaugo iki 2,8 mln., o jau 2013 m. šis skaičius priartėjo prie 4 mln. Šios tendencijos skatina ir papildomas investicijas. Atitinkamai yra statomi nauji objektai, plėtojama infrastruktūra (statomi jūrų ir oro uostai, viešbučiai, vyksta kurortų plėtra ir t.t.) [50]. Dar prieš keletą mažai investuotojų galvojo apie investicijas į Gruzijos ekonomiką. Tačiau pastaraisiais metais šalis tapo viena greičiausiai besivystančių šalių pasaulyje. Jei 2003 m. valstybės biudžetas tesudarė 400 mln., tai 2009 m. jau 4 mlrd. dolerių. Vidutinis atlyginimas šalyje išaugo daugiau nei 4 kartus. JAV Tarptautinės plėtros agentūra pavadino šiuos pasikeitimus pačiomis plačiausiomis, giliausiomis ir greičiausiomis reformomis visame pasaulyje, įvykusiomis per pastaruosius 50 metų [46]. Pasaulio bankas Gruziją vadina viena iš atviriausių šalių užsienio investicijoms. Pagal ekonominės laisvės indeksą Gruzija užima 26-ąją vietą iš 183 valstybių. Siekdama aktyvesnio investuotojų dalyvavimo Gruzijos ekonomikoje skatinimui, vyriausybė toliau gerina investicinę aplinką ir žada įvesti lengvatinius mokesčius IT kompanijoms, visos užsienio kompanijos mokės minimalius mokesčius [46]. Didžiausias tiesioginių užsienio investicijų (TUI) lygis Gruzijoje užfiksuotas 2007 m., kai jis siekė 2.015 mln. dolerių. 2099 m. TUI sumažėjo iki 658 mln. dolerių, tačiau jau 2011 m. TUI apimtys vėl viršijo 1 mlrd. dolerių. 2007 2011 m. Olandija generavo apie 12,7% visų Gruzijos TUI, toliau buvo JAE (9,8%), Turkija (8,5%), JK (7,8%) ir Britanijos Virginijos salos (7,5%). Per šį laikotarpį daugiausiai investuota į transporto ir komunikacijų sektorius, kartu apie 20,7% visų šalies TUI. Kiti sektoriai, kuriems teko didesnės investicijos, buvo pramonė (14,9%), energetika (14,3%), nekilnojamas turtas (10%) [43]. 10 pav. TUI apimčių pokyčiai Gruzijoje, mln. dolerių 37

11 pav. TUI Gruzijoje pagal kilmės šalis ir investavimo sektorius, 2007 2012 Į šią šalį patenka ir investicijos iš Lietuvos, vykdomi projektai, rengiami susitikimai, Gruziją Lietuva remia pagal Vystomojo bendradarbiavimo programą. 2.5. Susijusių su sektoriumi Gruzijos paslaugų rinkos vertinimas Gruzijos verslo aplinka ir paslaugų sektoriaus išvystymas smarkiai pozityviai skiriasi nuo kitų regiono šalių. Visi tiksliniai sektoriai yra santykinai išvystyti ir visuose galima paslaugų eksporto plėtra regiono mastu. Su draudimo paslaugų eksportu tiesiogiai susiję ICT, profesionalių verslo paslaugų ir finansinis sektorius, todėl jų bruožus Gruzijoje galima trumpai aptarti. ICT SEKTORIUS ICT sektorius Gruzijoje yra santykinai išvystytas ir patrauklus investavimui. Per 2005 2010 m. laikotarpį jis augo vidutiniškai 14,5% per metus ir sudaro iki 7% nacionalinio BVP, daugiausiai iš visų regiono šalių. Gruzija siekia tapti ICT mazgu visam Kaukazo-Kaspijos regionui. Telekomunikacijos paslaugų skvarba taip pat sparčiai auga (per 2001 2010 m. mobilaus ryšio abonentai augo po 31,1% per metus, interneto naudotojų skaičius po 44,3%). Vystoma infrastruktūra, šviesolaidinės jungtys, bevielė telefonija [5]. Galimybes investicijoms ir plėtrai sektoriuje suteikia fiksuota telefonija, mobili telefonija, interneto tiekimo paslaugos (šiuo metu yra 113 tiekėjų, tačiau 4 iš jų užima 80% rinkos), skaitmeninė TV. IT segmente dideles galimybes teikia E-Vyriausybės kūrimas, tinklų infrastruktūra, programavimas, tinklapių turinio valdymas, profesionalios konsultacijos, duomenų saugojimas ir tvarkymas, kibernetinis saugumas, išorinių specializuotų paslaugų ir duomenų apdorojimo teikimas bankams, draudimo kompanijoms, telekomunikacijų operatoriams, E-komercija. Inovacijų indikatoriaus skalėje iš regiono šalių aukščiausiai stovi Azerbaidžanas, kuris užima 60 vietą pasaulyje. Anksčiau pirmavusi Rusija nukrito į antrąją vietą, Gruzija užima 118 vietą. Pagal WEF Pasaulinę informacinių technologijų 2011 2012 ataskaitą tarp 142 vertinamų 38

šalių pagal Tinklinio pasirengimo indeksą (Networked Readiness Index) per praėjusius metus šis segmentas buvo vystomas visose NVS šalyse, išskyrus Tadžikiją ir Kirgiziją. Ypač padėtis gerėjo Rusijoje, kuri pakilo iš 77 į 56 vietą ir kuri yra antra pagal technologinį pasirengimą tarp NVS šalių po Kazachijos [2]. * Informacinių ir komunikacinių technologijų sektorius Gruzijoje yra santykinai išvystytas, pagal daugelį rodiklių yra tarp pirmaujančių regione, tačiau atsilieka nuo Azerbaidžano. Sektoriaus pajėgumai yra pakankami draudimo paslaugų teikimui, jų perkėlimui į elektroninę erdvę visoje Gruzijos teritorijoje. VERSLO PASLAUGŲ SEKTORIUS Verslo paslaugų sektorius santykinai Gruzijoje gerai išvystytas, ypač Tbilisyje. Čia yra santykinai daug verslo centrų, paslaugų teikimas ir jų prieinamumas yra pakankamas daugelyje susijusių segmentų. Šalyje veikia tarptautinės arba turinčios tarptautinę reputaciją konsultavimo ir verslo paslaugų kompanijos, tarp kurių: Deloitte & Touche, www.deloitte.com/view/en_ge/ge/index.htm, DLA Piper Rudnick Gray Cary, www.dlapiper.com/gruzija/content/overview, Ernst & Young, www.ey.com, Gruzijos Tarptautinis verslo nuomonių tyrimo biuras (Opinion Research Business International), www.gorbi.com, Visuomenės nuomonės tyrimo ir rinkodaros institutas, Institute for Polling and Marketing, www.ipm.ge, PricewaterhouseCoopers, www.pwc.com/ge/en/index.jhtml, Tbilisio Verslo paslaugų centras, Tbilisi Business Service Center, www.tbsc.ge, Caucasus Consulting International, www.caucasus-consulting.com. Pagrindiniai verslo konsultavimo, mokymų ir verslo paslaugų centrai Gruzijoje yra Consulting and Training Center (CTC), Georgian Banking Training Center (GBTC), Intellect center Georgia (IC), Tbilisi business training Center (TBTC), Georgian Business development Center Caucasus (GBDC), V&J Center, GDCI consulting. ABCO consulting Georgia yra konsultacinių kompanijų asociacija, kurios pagrindinė misija yra skatinti naujų verslo konsultacinių kompanijų kūrimąsi bei yra įkūrusi verslo konsultacinius centrus visuose Gruzijos regionuose, ypač Adžarijos, Gurijos, Samckhe-Javaketi ir Kvemo Kartli regionuose. Šie centrai steigiami su tarptautinių donorų parama ir skirti paremti vietines verslo iniciatyvas, padėti užregistruoti verslus ir juos vykdyti, didinti pajėgumus ir sugebėjimus. 39

12 pav. ABCO verslo informacijos centrų išsidėstymas Gruzijoje Kita svarbi institucija, padedanti verslui, yra mažų ir vidutinių įmonių asociacija (SME Asscciation), kuri taip pat įkurta ABCO iniciatyva. Asociacija padeda savo nariams kurti verslo planus, teikia teisines paslaugas, kredituoja verslą, vykdo rinkodarą, buhalterinę apskaitą, praveda mokymus. Draudimo sektoriaus požiūriu svarbios konsultacinės kompanijos, kurios dirba finansų, buhalterinės apskaitos, vadybos srityse. Tarp tokių kompanijų Gruzijoje žinomiausios yra: SEAF (CEED) yra finansavimo paieškos firma Tbilisyje. Ji finansuoja ir teikia techninę pagalbą įmonėms per ekspertizes, pajėgumų stiprinimą ir bendradarbiavimo tinklų paiešką. SEAF fokusuota į ilgalaikes investicijas augančiose ir dinamiškose mažose ir vidutinio dydžio kompanijose Tbilisyje ir aplink jį. Pagrindiniai veiklos sektoriai yra žemės ūkio verslas ir turizmas. EBRD BAS programa padeda finansiškai konsultacinių paslaugų įmonėms nuošalesniuose šalies regionuose. Prioritetinės sritys yra aplinkosauginė vadyba, energijos efektyvumas, moterų įtraukimo į verslą skatinimas. Caltrider advisors yra strategijos vystymo konsultacinė firma, teikianti vadybos konsultavimo, investicijų konsultavimo ir rinkos tyrimų paslaugas privačiam sektoriui. Geo Audit & Consulting Company (GACC) teikia buhalterinės apskaitos ir laidavimo paslaugas, vadybos, mokesčių ir informacinių technologijų konsultacijas, padeda parengti projektus donorams. BCC group yra patarėjų ir konsultacinė firma, teikianti teisines, rinkodaros ir audito paslaugas vidutinio dydžio įmonėms ir finansinėms institucijoms. 40

Business Management Bureau yra vadybos konsultavimo kompanija, kuri veikia ne tik Gruzijoje, bet visame regione (Armėnijoje, Azerbaidžane), teikdama bankines, finansines, verslo ir teisines konsultacijas verslui. Pagrindiniai klientai yra komerciniai bankai, kredito unijos, mikrofinansinės institucijos, audito kompanijos, draudimo kompanijos ir vertybinių popierių brokeriai. Šios dvi kompanijos gali būti tinkamos konsultacijoms planuojant draudimo paslaugų eksportą į Gruziją. * Profesionalių verslo paslaugų pajėgumai ir generuojamos apyvartos yra proporcingai labai dideli, nors ir yra koncentruoti Tbilisyje ir jo regione. Gana tolygiai išvystyti visi segmentai, nėra didelių problemų surasti visas reikiamas paslaugas, įskaitant kvalifikuotus vertėjus, teisininkus, buhalterinės apskaitos specialistus ar darbuotojų atrankos profesionalus, todėl bet kurio sektoriaus paslaugų eksporto Gruzijoje realizavimui nesudėtinga vietoje rasti visą reikiamą pagalbą ir konsultacijas. FINANSINIŲ PASLAUGŲ SEKTORIUS Bankinis sektorius Gruzijoje yra vienas iš sparčiausiai augančių. Vidutinis metinis pastarųjų ketverių metų augimas siekia 15% pagal aktyvus ir 20% pagal indėlius. Gruzijos bankinę sistemą sudaro 19 komercinių bankų. Nacionalinis Gruzijos bankas valdo tarptautinės valiutos rezervus, įgyvendina finansinio stabilumo ir skaidrumo finansinę sistemą, saugo finansinių paslaugų vartotojų teises ir investitorius. Nacionalinis bankas nuo detalios sektoriaus veiklos priežiūros pereina prie rizikingų segmentų prognozavimo ir priežiūros stiprinimo rizikingiausiose veiklų srityse. Jis gali taikyti individualius ekonominės veiklos ribojimus ir normas komerciniams bankams, priklausomai nuo jų rizikingumo portfelių. Yra įgyvendinti santykinai konservatyvūs kapitalo rezervo reikalavimai tam, kad būtų galima užtikrinti sistemos stabilumą ir išvengti bankų žlugimo. Minimalūs reikalavimai kapitalui siekia nuo 8 iki 12 proc., o praktikoje jie yra dar aukštesni; minimalus įstatinio kapitalo reikalavimas yra 12 mln. larių (apie 7,5 mln. dolerių). Vykdytos ir vykdomos priemonės sustiprino sistemos stabilumą, net ir finansinės krizės metu Gruzijoje nebuvo bankų bankroto ir nei vieno banko nereikėjo gelbėti biudžeto pagalba [6]. Gruzijos bankinė sistema yra pagrindinis šalies finansinės rinkos žaidėjas. Dauguma bankų yra valdomi užsienio kapitalo. Strateginiai investuotojai bankiniame sektoriuje yra Europos ir regioninės bankinės institucijos, Europos Rekonstrukcijos ir plėtros bankas. 2011 metams palūkanos paskoloms siekė iki 19%, o indėliams iki 8%. Neperspektyvių paskolų perskaičiavus 90 pradelsto grąžinimo laiko terminui dalis sudarė 4,2 proc. Mažam ir vidutiniam verslui išduodamų paskolų palūkanos vidutiniškai siekė 13% [6]. 41

Gruzijos bankinė sistema gana gerai išvystyta, siūlo platų spektrą bankinių paslaugų ir produktų, įskaitant lėšų pervedimą, valiutos keitimą, kreditinius lakštus, taupomąsias ir investicines sąskaitas, kreditines paslaugas, telefoninę ir mobilią bankininkystę, interneto bankininkystę. Atsiskaitymai kortelėmis šalyje gana įprasti. Visi mažmeninių paslaugų bankai siūlo savo kreditines ir debetines korteles, kurios yra priimamos daugelyje atsiskaitymo vietų. Finansinio sektoriaus rodikliai 2013 m. buvo geri, tačiau progresas yra abejotinas, lyginant su bendru nacionalinės ekonomikos augimu. Bankai padidino aktyvus iki 17 mlrd. larių 18% daugiau, negu 2012 m. Indėliai bankuose išaugo 25%, kreditų portfelis padidėjo apie 15%. Paskolų palūkanos verslui sumažėjo iki vidutiniškai 9%, būstui iki 8%. Mikro finansinis sektorius taip pat plėtėsi, aktyvai jame išaugo iki 800 mln. larių. Per vienuolika 2013 m. mėnesių Gruzijos bankinis sektorius gavo 390 mln. larių pelno ir patyrė 192 mln. larių nuostolių, lyginant su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu rodikliai atitinkamai buvo 115 mln. larių pelno ir 321 mln. larių nuostolių [45]. Tačiau finansų analitikai vertina, kad pagal sumokėtų mokesčių sektoriuje statistiką realus augimas siekia tik apie 3%. Nors aktyvai išaugo labai daug, tačiau jų panaudojimo pelningumo marža siekė tik apie 2%. Joks bankas neteikia paskolų su deklaruojamomis palūkanomis, realus jų dydis siekia didesnius skaičius (siekė 20%; vidutinės paskolų palūkanos 2012 m. buvo 22%). Sektoriuje veikia ir Lietuvos kapitalas. 2009 metų spalį UAB Baltvesta kartu su partneriais Gruzijoje, Tbilisyje, įkūrė mikrofinansų organizaciją Credit Plus Georgia. Kompanija teikia finansines paslaugas smulkiam ir vidutiniam verslui Gruzijoje (www.creditplus.ge) visuose didesniuose šalies miestuose [54]. * Finansinis šalies sektorius yra tiesiogiai susijęs su draudimo sektoriumi, kadangi daug vykdomų operacijų paremta finansinės rinkos brandumu ir patikimumu. Gruzijos finansinis sektorius pasižymi stabilumu, stabiliu, nors ir nepakankamai dideliu, augimu. Neigiama finansinio sektoriaus pusė yra sudėtingas verslo projektų finansavimas, konservatyvumas bei labai aukštos palūkanos už suteiktas paskolas. 42

3. DETALUS SEKTORINIS DRAUDIMO RINKOS TYRIMAS GRUZIJOJE 3.1. Gruzijos draudimo paslaugų sektoriaus analizė Sektoriaus rinkos potencialą NVS regione (įskaitant Gruziją) galima įvertinti lyginant su Centrinės ir Rytų Europos regionu. Pirmajame yra apie du kartus daugiau gyventojų, negu antrajame, tačiau draudimo rinka čia yra dvigubai mažesnė. Per pirmus šešis 2011 m. mėnesius bendra regiono draudimo rinka sudarė 17,3 mlrd. eurų. Augimo pokyčiai siekė 11,2% (Centrinės ir Rytų Europos regione 8,2%). Gruzijos ir Moldovos rinkos santykinai yra panašiausios į Rytų Europos rinkas [4]. Pagrindinė pagal apimtis ir potencialą NVS regione paslaugų eksportui yra Rusijos rinka, kitos trys pagal svarbą atitinkamai yra Ukraina, Kazachija ir Baltarusija. Pastaroji šalis mažiau perspektyvi dėl didelių suvaržymų sektoriaus veiklai. Azerbaidžane taip pat yra perspektyvų finansiniame ir draudimo sektoriuje. Tačiau reikia turėti omenyje, kad visose NVS šalyse, bet ne Gruzijoje, aktyviai dirba ir didžiosios Rusijos draudimo kompanijos. Kalbant apie Gruzijos draudimo rinką, ji yra menkai išvystyta, draudimas šalyje nėra itin populiarus. Draudimo pasiūla yra gana nemaža, draudimo kompanijos teikia nemažai paslaugų ir stengiasi prisitaikyti prie vartotojų poreikių, tačiau šiuo metu Gruzija negali pasigirti gerai išplėtota draudimo rinka. Gruzijos gyventojai dar nesupranta draudimo poreikio ir gan nepatikimai žiūri į draudimo bendroves. Šalyje vertinamas tik sveikatos draudimas, kuris ir užima labai didelę Gruzijos draudimo dalį. * Draudimo rinka Gruzijoje išvystyta silpnai, tačiau, ekspertų vertinimu, jau artimiausiu metu ji turi didelį augimo potencialą. Pagal surinktų duomenų analizę, dabartinis laikotarpis yra tinkamas sektoriaus augimui ir draudimo paslaugų eksportui į Gruziją vystyti. Sektorius Gruzijoje sparčiai vystosi. Vien per 2012 m. tris ketvirčius draudimo apyvartos padidėjo 215 mln. eurų (460,3 mln. larių), augimas sudarė 75% lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Draudimo išmokos draudiminėms žaloms padengti per tą patį laikotarpį sudarė 83,6 mln. eurų, o tai yra 10,7% augimas. Didžiausias augimas fiksuotas gyvybės draudimo segmente (+110%), labiausiai dėl reformų sveikatos draudimo sistemoje. Sveikatos draudimas sudaro didžiausią, apie 76% draudimo rinkos dalį. Antras pagal apimtis draudimo segmentas yra nekilnojamo turto draudimas (7,1% nuo visų sektoriaus apyvartų), motorinių transporto priemonių draudimas (5,2%), tikslinis gyvybės draudimas (4.3%) [18]. 2011 m. draudimo apyvartų struktūra nedaug skyrėsi. Didžiausią dalį sudarė sveikatos draudimo produktai (73,18% nuo visos draudimo sektoriaus surenkamos apyvartos), toliau buvo nekilnojamo turto draudimas 9,08%, automobilių draudimas 6,39%, civilinės atsakomybės draudimas 3,73%, gyvybės draudimas 1.97%, 43

viešojo sektoriaus atsakomybės draudimas 1.83%. Likę 3,82% pasiskirstė tarp kitų skirtingų produktų [49]. 13 pav. Bendra Gruzijos draudimo rinka pagal pasirašytas sutartis, mln. larių Draudimo rinkos apimčių augimą labiausiai įtakojo valstybinė sveikatos draudimo sistema, kuri iš viso pridėjo apie 900.000 naujų draudimo paslaugų vartotojų [22]. 2013 m. vasario 28 d. pradėjo veikti nauja universali sveikatos draudimo programa Gruzijoje. Mažiau negu per penkis mėnesius į ją įtraukti 1.347.658 žmonės, dalis kurių anksčiau neturėjo sveikatos draudimo. Tam skirta iš biudžeto 6,4 mln. larių. Šiuo metu apie 500.000 žmonių turi privatų medicininį draudimą, apie 1.600.000 yra apdrausti per valstybines sveikatos draudimo programas, kurias apmoka valstybė ir kurios yra valdomos draudimo kompanijų. Universali sveikatos draudimo programa yra įgyvendinama valstybinės Socialinių paslaugų agentūros [18]. Šiuo metu Gruzijoje veikia 15 draudimo kompanijų. Iš jų 11 teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas, likę keturios užsiima tik ne gyvybės draudimu. Beveik visos kompanijos, išskyrus Chartis Insurance, yra įsikūrę Gruzijoje, tačiau dauguma iš jų bent dalinai yra valdomi užsienio kapitalo. Archimedes Global Georgia 100% akcijų valdo Izraelio verslas, 90% Irao priklauso Vienna Insurance Group. Didžiausią draudimo rinkos užima penkios kompanijos: Aldagi BCI, Imedi L, GPI, Irao ir IC Group. Alfa turi specifinę nišą, nes ji daugiausiai dirba su valstybės finansuojamomis programomis [49]. * Pastarųjų metų draudimo paslaugų augimo tempai ir apyvartos yra įspūdingi. Ypač plečiasi valstybės remiama ir finansuojama sveikatos draudimo sistema, kuri sudaro didžiausią dalį visų sektoriaus teikiamų paslaugų struktūroje. Sveikatos draudimo finansavimas yra didelis rūpestis daugumai pasaulio valstybių ir vyriausybės įgyvendina įvairius problemos sprendimo modelius, kaip paskirstyti rizikas ir išlaidas tarp draudėjų ir draudžiamųjų. Didelis valstybinio biudžeto indėlis į šią draudimo schemą gali būti potencialiai naudingas užsienio investuotojams. 44

14 pav. Sveikatos draudimo rinkos augimas, mln. larių Dirbančios su valstybinėmis draudimo programomis kompanijos Gruzijoje susiduria su dviem pagrindinėmis problemomis. Pirmoji yra neaiškumas, neapibrėžtumas, nes nėra aišku, kiek ilgai konkrečios programos veiks nepasikeitusiu formatu. Neaiškumas su ateities pokyčiais gali būti problema investuotojams. Kita problema ta, kad jau po viešojo pirkimo procedūrų, kai konkrečios draudimo kompanijos įsipareigojo vykdyti sutartas ir numatytas programas, prie jų papildomai buvo prirašytos kai kurios medicininės paslaugos, kurios anksčiau nebuvo numatytos. Papildomos paslaugos didina draudimo rizikingumą ir mažina pelningumą. Kaip pavyzdys, 2012 m. prie programos papildomai pridėtos infekcinės ligos. Dabar draudimo kompanijos ne tik moka 50% kainų, kurios nėra skirtos tiesiogiai draudimui, bet taip pat ir atlyginimus kaimo gydytojams. Dėl šių papildomų dalinai neteisėtų reikalavimų draudimo sektorius 2012 m. prarado apie 7 mln. larių [18]. 15 pav. Gyvybės draudimo rinkos pokyčiai, mln. larių Ne visada aišku, ar atsipirks net įdėtos investicijos. 2010 m. buvo paleista valstybinio sveikatos draudimo programa skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Vyriausybė suskirstė Gruziją į medicininius regionus. Tuo metu buvo įvertinta, kad šalyje skurdžiai gyvena apie 1 mln. žmonių, už kuriuos draudimo įmokas mokėjo valstybė. Viena iš sąlygų projekto užduotyje buvo draudimo 45

kompanijų, kurios laimės kvietimą, įsipareigojimas nustatytoje teritorijoje pastatyti medicinos kliniką ar kitais metodais laiku teikti medicininės priežiūros priemones moderniose ligoninėse nuo 2012 m. Dėl šio reikalavimo per 2011 ir 2012 metus draudikai pastatė 46 naujas ligonines provincijoje, ne Tbilisio mieste, kas suformavo geografiškai tolygią sveikatos priežiūros sistemą Gruzijoje. Draudimo kompanijos šiam pajėgumų didinimui investavo virš 200 mln. larių [18]. * Didžiausią įtaką draudimo sektoriui Gruzijoje turi nuo 2010 m. vykdoma valstybinio sveikatos draudimo programa. Dėl politinio šalies nestabilumo nėra tvirtų garantijų, kad konkrečios programos veiks nepasikeitusiu formatu ilgą laiką. Toks neapibrėžtumas stabdo dalį investuotojų nuo dalyvavimo sektoriaus plėtroje, nors valstybė remia užsienio kapitalo atėjimą į sektorių. Stabiliai, nors ir ne sparčiais tempais, auga gyvybės ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų rinka. Kitas potencialiai didelis plėtros segmentas yra vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, kuris iki šiol nėra privalomas daugumai privačių automobilių. Metodas jau parengtas, padedant Vokietijos specialistams, išbandytas ir numatoma, kad jis bus diegiamas jau 2015 metais ir suteiks naują reikšmingą stimulą visam sektoriaus vystymuisi. Naujo privalomo draudimo įgyvendinimą palengvins tai, kad Gruzijos policija nėra korumpuota ir aprūpinta puikia informacinių technologijų įranga. Šiuo metu Gruzijoje yra 800.000 registruotų motorizuotų transporto priemonių, iš kurių tik 45.000 yra apdrausti laisvanorišku kasko draudimu. Manoma, kad pilnai įgyvendinus reikalavimus, neapdraustų automobilių skaičius Gruzijoje sumažės iki 1%. Nauja privalomo draudimo sistema bus diegiama palaipsniui. Įmokos bus vienkartinės metinės, tai paskatins vienodomis sąlygomis draudimo kompanijas varžytis dėl paslaugų tiekimo kokybės ir vartotojų. 16 pav. Ne gyvybės draudimo rinkos augimas, mln. larių Naujos sistemos propagavimui ir diegimo supaprastinimui Gruzijos Draudimo asociacija, kuri šiuo metu daugiausiai turi reikalų su masiniu produktu sveikatos draudimu, įsteigė Motorizuotų priemonių draudimo biurą. Šiuo metu jis dirba su kasko draudimo segmentu. Biuras renka ir kaupia informaciją apie visa transporto priemones, jų istoriją ir vėliau ši duomenų bazė 46

bus sinchronizuota su privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir kelių policijos duomenų bazėmis, kas palengvins kontrolę ir rezultatus [18]. Turto draudimas dar nėra populiarus Gruzijoje, jis yra laisvanoriškas ir užima tik apie 10% potencialios rinkos. Gruzijoje yra apie 1 mln. privačių butų ir namų ir pagrindinė susijusi rizika yra žemės drebėjimai. Visa Gruzija, išskyrus Batumi, yra 6 seisminėje zonoje. Paskutinis didelis žemės drebėjimas, sukėlęs pastatų griūtį, Gruzijoje buvo 2001 m. Kartais pastatai nukenčia nuo stiprių uraganinių vėjų, kasmet kai kuriuose regionuose būna pavasariniai potvyniai. Nepaisant rizikų, apie privalomą nekilnojamos nuosavybės draudimą kol kas nekalbama. Pradėtos kalbos apie žemės ūkio draudimą, kurio kol kas šalyje dar nėra. Kalbos nėra apie derliaus draudimą, nes tai būtų per daug brangu vartotojams [18]. 17 pav. Ne gyvybės draudimo apimtys pagal segmentus, 2012, mln. larių Ne gyvybės draudimo sektoriuje Gruzijoje didžiausias apyvartas generuoja nekilnojamo turto draudimas (41,020 mln. larių). Toliau mažėjimo tvarka eina kasko, civilinės atsakomybės, aviacijos ir jūrų transporto, privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės, krovinių ir kelionių draudimo segmentai. * Kitos draudimo rūšys šiuo metu užima santykinai gerokai silpnesnes pozicijas Gruzijos draudimo rinkoje, tačiau reikšmingi pokyčiai prasidės jau artimiausiu metu. Labiausiai rinką pakeis artimiausiu metu planuojamas įvesti privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas visoms transporto priemonėms. Daugelyje šalių draudimo sektoriaus priežiūra ir kontrolė yra atskirtos nuo Nacionalinio banko veiklos. Nuo 2013 m. balandžio 15 d. ir Gruzijoje tuo užsiima Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba. 3.2. Sektoriaus pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių formulavimas Sektoriaus raidos tendencijoms didelę reikšmę turi bendroji ekonominė situacija ir jos pokyčiai Gruzijoje. Gerėjanti ekonominė situacija ir gyventojų pajamų didėjimas keičia draudimo paslaugų vartojimo įpročius, didina turto ir kasko draudimo apimtis, vartotojai išleidžia daugiau 47

pinigų apsaugai ir rizikos sumažinimui. Verslas taip pat daugiau skiria dėmesio ir lėšų draudiminėms rizikoms. Gruzijos ekonomika sėkmingai auga. 2013 m. augimas siekė iki 6%. Gerėjanti situacija keičia ir valstybės biudžeto išlaidų struktūrą, šių metų biudžetas yra kur kas labiau socialiai orientuotas, negu ankstesnių. Padidintos socialinės išlaidos labiausiai neapsaugotų visuomenės grupių išlaikymui, tuo pačiu stengiantis palaikyti fiskalinę konsolidaciją. Fiskalinis deficitas Gruzijoje 2013 m. sumažėjo iki 2,8 proc. nuo BVP. Vidutinio laikotarpio strategija yra sumažinti deficitą iki 1 proc. nuo BVP iki 2016 m. Tokių veiksmų rezultate biudžeto deficitas 2013 m. sumažėjo iki 10 proc., lyginant su 12,7 proc. 2012 m. Infliacija 2012 m. išliko maža, tam ypač turėjo įtakos maisto kainų sumažėjimas. Šių metų BVP augimas gali siekti 7%, nepaisant sulėtėjimo kai kuriuose sektoriuose, blogesnės padėties kai kuriose eksporto rinkose ir investicijų srauto sumažėjimo [3]. Jei neiškils naujų politinių neramumų, planuojama, kad artimiausių penkerių metų laikotarpiu visos draudimo kompanijos Gruzijoje pereis į užsienio kapitalo rankas. Taigi, draudimo paslaugų eksportas būtų efektyviausias per šį laikotarpį, kol vyksta intensyvus rinkos persiskirstymas. Gruzija skatina tokių tarptautinių kompanijų atėjimą, nes jos atsineša naujas technologijas ir kapitalą. Tikimasi, kad naujų veikėjų atėjimas į rinką padidins konkurenciją ir pagerins paslaugų teikimo kokybę. Šiuo metu šalyje tėra tik 15 draudimo kompanijų [49]. * Draudimo paslaugų apyvartų augimas pirmiausia siejamas su bendrosios ekonominės situacijos gerėjimu ir gyventojų perkamosios galios augimu. Augančiai rinkai reikia naujų ir technologiškai pažangių draudimo paslaugų. Didelės viltys siejamos su tarptautinių kompanijų atėjimu, atnešant naujas technologijas ir kapitalą į rinką. Tokia padėtis yra palanki Lietuvos draudimo paslaugų eksportui į Gruziją. Šiuo metu teikiamos sektoriaus paslaugos ne visada atitinka visuomenės poreikius ir jų suformuotą paklausą. Turi būti įdiegtas glaudesnis ryšys tarp draudimo kompanijų ir klientų, jie turi geriau suprasti vienas kitą. Plėtojant draudimo verslą Gruzijoje turi būti atsižvelgiama į skirtingus aspektus, tarp kurių yra draudimo paslaugų pasiekiamumas, susijusi infrastruktūra, produktų pristatymas ir žinojimo apie juos didinimas, draudimo paslaugų teikimo supaprastinimas. Gruzijos visuomenėje labai trūksta supratimo apie draudimo svarbą ir galimybes, nes net apie 3 mln. gyventojų nėra apdrausti jokiu savanorišku draudimu. Geriausia reklama draudimo paslaugoms yra greitas ir paprastas praradimų kompensavimas. Draudimo paslaugų pristatymui ir propagavimui neseniai Gruzijos draudimo asociacija (Georgian Insurance Association, GIA, www.insurance.org.ge) sukūrė internetinį Draudimo gidą, kuris atsako į visus susijusius su draudimu klausimus [49]. 48

Lyginant su ankstesniais metais potencialūs klientai Gruzijoje yra geriau informuoti apie draudimą aplamai ir jo paslaugas. Verslas dažnai jau supranta, kad tai gali būti apsauga ne tik turtui, bet ir nuo galimų rizikų verslo vykdymo metu. Tam, kad būtų galima sekti visą draudimo eigą ir apginti savo interesus iškilus ginčams su draudimo kompanijomis, vis daugiau kompanijų pereina prie vakarietiško bendradarbiavimo stiliaus, naudodamiesi draudimui brokerių paslaugomis. Tokių draudimo brokerių skaičius smarkiai auga nuo 2011 m. pabaigos. Tuo pat metu, kadangi rinka vystosi labai sparčiai ir dinamiškai, ne visos permainos yra pozityvios ir naudingos jų gavėjams. Per šį dviejų metų laikotarpį dvi draudimo kompanijos pasitraukė iš verslo dėl finansinių sunkumų [48]. Didžiausi pokyčiai Gruzijos draudimo rinkoje buvo 2011 2012 metais. Permainos buvo susiję su sveikatos apsaugos sistemos pokyčiais, kurie reikšmingai padidino apdraustųjų asmenų skaičių ir suteikė galimybę gauti medicininę priežiūrą visoje šalies teritorijoje. Priedo, buvo peržiūrėta ne gyvybės draudimo segmento sistema tam, kad būtų galima geriau apsaugoti klientų turtą nelaimės atveju [48]. Apklausos ir vertinimai rodo, kad ir draudimo kompanijos, ir dauguma jų klientų sutaria, kad draudimo paslaugų teikimo lygis smarkiai išaugo nuo 2011 m. Gyvybės draudimo segmentas Gyvybės draudimo produktai tampa labiau priimtini vartotojams dėl maksimalių išmokų sumų ir padengiamų ligų. Dauguma draudimo paketų dabar dengia gydymą nuo vėžio, ligas, kuriomis pradėta sirgti prieš sudarant draudimo sutartis. Pagerėjo draudimas sistemos kontrolė, ne tik dėl išaugusio profesionalumo kompanijų viduje, bet ir dėl išorinės priežiūros per brokerių teikiamas paslaugas (verslo klientams) ar viešojo tarpininkavimo tarnybas (valstybinėms draudimo programoms). Po to, kai dauguma ligoninių Tbilisyje ir regionuose per viešuosius konkursus buvo perduotos valdyti draudimo kompanijoms, smarkiai pagerėjo sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumas visoje šalyje. Nauji savininkai investavo į restruktūrizavimą ir klinikų atnaujinimą, aprūpino jas nauja medicinine įranga ir kvalifikuotais žmogiškais ištekliais [48]. * Gyvybės draudimo segmentas auga dėl palankesnių sąlygų klientams sudarymo. Šis segmentas, tačiau, yra mažiau palankus eksportuojamoms paslaugoms diegti, nes didelė dalis paslaugų pagal valstybines programas teikiama vartotojams per viešuosius konkursus laimėjusių draudimo brokerių ar viešojo tarpininkavimo tarnybas tarpininkavimą. Ne gyvybės draudimo segmentas Ne gyvybės draudimo segmente pokyčiai yra mažiau pastebimi. Priedo prie privalomo viešųjų kontraktų draudimo (toms kompanijoms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose), kompanijos vis dažniau naudojasi draudimo paslaugomis, net jei tai nėra privaloma pagal įstatymus, kas reiškia, kad atsakomybės jausmas išlaikyti nuosavybę, pagerinti finansų kontrolę ir rizikos valdymą išaugo. Prie to prisidėjo ir nauji reguliavimo sistemos pakeitimai dėl draudimo 49

aktyvų kontrolės (2011), pagal kuriuos draudimo kompanija turi arba įšaldyti savo aktyvus pilna apdrausto objekto verte, arba naudotis perdraudėjų paslaugomis. Toks metodas sukūrė didesnį saugumą draudimo produktams ne gyvybės draudimo segmente ir garantijas pilnam kompensavimui už galimus praradimus laiku, net jei nuosavybė pilnai ir negrįžtamai prarandama [48]. * Ne gyvybės draudimo segmentas artimiausiu metu turi augti ir plėstis labiausiai, todėl čia yra palankiausios investavimo galimybės. Privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas visai pakeis dabar esančią rinkos struktūrą, gyventojų perkamosios galios didėjimas didins kasko, gyvybės, nelaimingų atsitikimų, kelionių ir turto draudimo paslaugas. Augantis verslas taip pat daug daugiau dėmesio ir lėšų skiria apsisaugoti nuo galimų rizikų. Gerėjanti ekonominė situacija ir vartotojų pajamų augimas ypač pozityviai įtakoja kelionių draudimo apimčių didėjimą. 2013 m. kelionės draudimo paketų pardavimai padidėjo 40%, nors Gruzijoje tik apie 20 25% oro linijų keleivių naudojasi kelionių draudimu. Kelionių draudimas dengia nenumatytas medicinines išlaidas, bagažo praradimą ar pavėluotą pristatymą kelionių metu, skrydžio atidėjimą ir pan. Šiame segmente sėkmingiausiai dirba draudimo kompanija Aldagi, kuri greta gruzinų, keliaujančių į užsienį, draudimo, užsiima ir užsieniečių Gruzijoje draudimu. Tokių atvykstančių į šalį lankytojų draudimo apimtys 2012 m. išaugo 100%, lyginant su 2011 m. Žinoma, dauguma atvykstančių turistų jau turi draudimą iš savo šalies, bet iškyla įvairios organizacinės problemos jiems keliaujant po Gruziją. Turistai nežino, kam skambinti, į ką kreiptis, kai reikia pagalbos. Skirtingai nuo daugelio šalių iki šiol Gruzija nėra integruota į tarptautines draudimo sistemas ir kitų šalių draudimo kompanijos ne visada žino, kaip spręsti medicininio būtinumo pagalbos klausimus Gruzijoje. Aldagi teikia tokias tarpininkavimo paslaugas [3]. Kelionių draudimas gali padengti bet kurias reikiamas medicinines paslaugas kelionės ir buvimo užsienio šalyse metu. Daugelyje Europos šalių maksimali tokio kelionių draudimo išmoka siekia 50.000 eurų, Turkijoje ir NVS šalyse 15.000 dolerių. Šiuo metu Aldagi siūlo kelionių draudimą didelėje vietų įvairovėje, per visas kelionių agentūras ir turų operatorius. Aldagi bendradarbiauja su daugiau negu 300 kelionių agentūrų Gruzijoje ir iš jų apie 200 dirba tik su šiuo draudimo paslaugų teikėju. Procedūra yra paprasta ir greita, tetrunka apie 3 minutes. Kelionių draudimo kainos yra santykinai tokios mažos, kad žmonės, kai informuojami apie tokią galimybę, paprastai nesvyruodami ją pasirenka. Vienos savaitės kelionės į užsienį draudimas tekainuoja 7 larius. Šiuo metu pagrindinė kelionių draudimo išmokų dalis eina ambulatorinių ir greitosios pagalbos paslaugų apmokėjimui užsienyje. Daugelis ES šalių reikalauja kelionių draudimo privalomai prieš atvykstant į šalį arba prieš išduodant vizą. Tai taip pat yra svarbi priežastis šio 50

draudimo segmento augimui. Tačiau tai, kad toks draudimas nėra privalomas Gruzijoje ir ne visos šalys jo reikalauja, reiškia, kad visada atsiras žmonių, kurie tokio draudimo neįsigis. Šio segmento apimtys auga po 35 40% ir jos glaudžiai koreliuoja su šalies ekonomikos augimu ir pajamų vienam šalies gyventojui didėjimu [3]. Tikimasi, kad jau artimiausiais metais praktiškai visi Gruzijos piliečiai, išvykstantys iš šalies, bus padengti kelionių draudimu. Naujų draudimo paslaugų sklaidai labai svarbus yra visuomenės informavimas, nes didelė visuomenės dalis net nežino, kiek daug skirtingų draudimo galimybių siūlo rinka, įskaitant kelionių draudimą. Gruzinai pagal savo mentalitetą nėra linkę apie galimas negatyvias pasekmes bet kuriais gyvenimo atvejais [3]. Kita sektoriaus vystymosi tendencija apima naujų draudimo produktų diegimą Gruzijoje ir jų pristatymą rinkai. Tarp tokių visai naujų produktų yra naminių gyvūnų draudimas, kurį Aldagi teikia vienintelė iš veikiančių Gruzijoje draudimo kompanijų. Sunkumai draudimo verslo sektoriuje Visos anksčiau paminėtos tendencijos ir permainos paveikė verslo sektorių. Dėl smarkiai padidėjusio apdraustųjų klientų skaičiaus draudimo kompanijos pradėjo susidurti su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Tai liečia ne tik pirmosios grandies draudikus tiesioginiam darbui su potencialiais klientais, bet ir vėlesniame aptarnavimo etape. Draudimo linijas aptarnaujantys skambučių centrai perpildyti užklausomis, nebespėja jų vykdyti operatyviai. Tampa sunku užsiregistruoti pas šeimos gydytoją pirminę sveikatos draudimo paslaugų teikimo grandį. Laukimo laikas pailgėja dienomis, kartais ir savaitėmis. Draudimo kompanijos bando spręsti šias problemas priimdamos ir apmokydamos naujus darbuotojus, diegia daugiau elektroninio aptarnavimo galimybių, tačiau šiam procesui reikia laiko ir didelių pastangų. Drausdamos verslo sektorių kai kurios draudimo kompanijos patiria nuostolius. Labiausiai tai susiję su padidėjusiais klientų reikalavimais ir nelojalumu, dažna draudikų kaita. Nepaisant realybės, kad pelno ir nuostolių santykį tam tikra dalimi nulemia konkurencinga rinka, kai kurios draudimo kompanijos bando vilioti draudėjus sumažindamos draudimo kainas ir gerindamos draudimo polisų sąlygas. Problema iškyla tada, kai kainos yra sumažinamos žemiau savikainos ir pažadų nėra laikomasi [48]. Didelių praradimų ne gyvybės draudimo segmente galimybė buvo smarkiai sumažinta, Nacionaliniam Gruzijos bankui įvedus perdraudimo reikalavimus, tačiau tai kartu padidino draudimo paslaugų kainas. Pavyzdžiui, jei anksčiau draudimo kompanija galėjo pateikti pasiūlymą apdrausti turtą už 0,1% nuo bendros jo vertės, dabar draudimo kaina labiau priklauso nuo perdraudėjų ir svyruoja 1,8 3% ribose. Sveikatos draudimas savo ruožtu nėra apsaugotas nuo negatyvių veiksnių ir nepelningai veikiantys juridiniai vienetai šiame sektoriuje yra dažnai pasitaikantis reiškinys. Todėl tokios kompanijos stengiasi išlaikyti klientus kitais metais tam, kad 51

kitų metų įmokos padengtų praėjusių metų nuostolius, net kurdamos dirbtinius barjerus medicininių paslaugų teikimui, tam, kad sumažintų patiriamas išlaidas ir nuostolius [48]. Visuomenėje yra socialinių grupių, kurios sunkiau priima naujoves ir naujus produktus, tokių kaip pagyvenę žmonės. Kai draudimo sistemos pakils į aukštesnį lygį, reikės siekti paslaugų produktų prieinamumo visoms visuomenės grupėms, net ir toms, kurioms valstybės išmokos sudaro reikšmingą asmeninių pajamų dalį. Visos visuomenės draudimo paslaugomis vis tiek nepavyks padengti. Amerikoje dėl įvairių priežasčių draudimo paslaugomis nesinaudoja apie 14 15% populiacijos. Gruzijoje tai bus visuomenės dalis, kurie formaliai niekur nedirba, tačiau šiai visuomenės daliai galima naudoti kompensuojamą ar grupinį draudimą. Gruzijos ir Europos draudimo sistemų pagrindinis skirtumas yra, kad šioje šalyje smarkiai vyrauja vieno segmento draudimas sveikatos draudimas, kai išvystytose rinkose produktų įvairovė priduoda draudimo rinkai stabilumo. Lyginant su brandžiomis rinkomis, Gruzijos draudimo sektoriui dar trūksta profesionalios kvalifikacijos, gerai parengto personalo, procesų ir efektyviai veikiančių sistemų. Tikimasi, kad su spartesniu užsienio kapitalo atėjimu į rinką šis informacijos ir kvalifikacijos deficitas bus eliminuotas [49]. Draudimo kainos tarp Gruzijos, ES šalių ir JAV yra nepalyginamos. Privatus draudimas ES yra brangus. Kai vidutinė draudimo įmoka Gruzijoje siekia 300 larių, ES šis skaičius yra 4.000 4.500 eurų. Vokietijoje sveikatos draudimo įmokos siekia 13% nuo asmens pajamų. Imant statistinę keturių asmenų šeimą Vokietijoje su metinėmis 40.000 60.000 eurų pajamomis, visa šeima per metus mokės 8.000 9.000 draudimo įmokų. Vokietijoje aukštas pajamas gaunanti visuomenės dalis palieka socialinio draudimo sistemą ir naudoja kitas, privačias draudimo schemas, pagal kurias rizikos įvertinamos ir draudimas kainuoja vidutiniškai 400 500 eurų, tuo tarpu Gruzijoje individualus mokestis yra 25 lariai. Šeimos draudimas JAV vidutiniškai kainuoja 2.000 dolerių, o Gruzijoje siekia 200 larių [49]. Galima teigti, kad kylant pragyvenimo lygiui Gruzijoje draudimo įmokos ir kompanijų veiklos pelningumas sektoriuje augs. * Didžiausios permainos, lyginant su dabartine būkle, jau artimiausiu metu laukia draudimo paslaugų kainų aspektu. Kainas didina perdraudimo arba potencialios draudiminės išmokos garantija, tačiau kartu tai didina patikimumą. Atvirkščią įtaką kainų augimui turėtų turėti bendras draudimo paslaugų skaičiaus augimas. Jei, kaip vertinama, besinaudojančių draudimo paslaugomis gyventojų skaičius išaugs 30-40 proc., paslaugų kainų didėjimas nebus toks reikšmingas ir neturės nepalankių padarinių. Kitas aspektas, kuris neleis nepamatuotai didinti kainų už draudimo paslaugas, yra didelė konkurencija sektoriuje. 52

4. SEKTORIAUS ĮMONIŲ EKSPORTO Į TIKSLINĘ RINKĄ STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ ANALIZĖ Stiprybės 1. Palanki Gruzijos geografinė ir geopolitinė padėtis, pozityviai veikianti ekonomiką. Per Gruziją nutiestos arterijos, jungiančios Rytus ir Vakarus, Aziją ir Europą. 2. Svarbus stimulas paslaugų eksportui yra bendros šalies ekonomikos pokyčių tendencijos. Gruzijoje fiksuojamas stabilus ekonomikos ir realiojo BVP augimas. 3. Gruzijoje investuojama daugiausiai į bankinį ir finansinį sektorius bei aptarnavimo sferą. Į realią gamybą investuojama retai. Tai nėra palanku bendrai Gruzijos ekonomikos plėtrai, tačiau prioritetas finansiniam sektoriui sudaro palankias sąlygas draudimo paslaugų eksportui. 4. Gruzija aukštai vertinama tarptautiniame kontekste pagal verslo aplinką, paramą verslui, vykdymo sąlygas, verslo pradėjimą ir uždarymą, investicinę aplinką. Tokie pokyčiai suteikia šaliai makroekonominį stabilumą ir suteikia gerą pagrindą privataus sektoriaus finansavimui ir augimui bei investicijų pritraukimui. 5. Gruzijos verslo aplinka ir paslaugų sektoriaus išvystymas smarkiai pozityviai skiriasi nuo kitų regiono šalių. Visi susiję verslo sektoriai yra santykinai išvystyti, sudarantys palankias sąlygas draudimo veikloms plėsti. 6. Gruzija turi vienus iš mažiausių mokesčių verslui. Renkamų mokesčių skaičius nuo 22 sumažintas iki 6. Dauguma prekių apmokestinami nuliniu importo tarifu. Dividendai apmokestinami 3 proc. tarifu, palūkanos 5 proc., darbdavys nemoka socialinio draudimo mokesčio už darbuotoją, o bendra darbuotojų mokesčių suma sudaro 18 proc. nuo pajamų. 7. Darbo rinkos reguliavimas taip pat liberalus. Darbo sutartys gali būti sudaromos ir žodinės, raštvedyba gali būti vedama bet kokia kalba, užsieniečiams nereikia darbo leidimų, nėra minimalaus atlyginimo. 8. Gruzija siūlo didelį pasirinkimą kvalifikuotų ir mažai kvalifikuotų darbuotojų patraukliomis ne tik pagal vakarietiškus, bet ir Rytų Europos standartus kainomis. Darbo jėga yra tarp geriausiai parengtos ir išsilavinusios NVS regione. 9. Gruzijos draudimo rinka menkai išvystyta, draudimas šalyje nėra itin populiarus. Draudimo pasiūla yra gana nemaža, Gruzija negali pasigirti gerai išplėtota draudimo rinka. Tai būtų galima priskirti prie rinkos silpnybių, tačiau draudimo paslaugų eksporto požiūriu tai didelis privalumas. 10. Kitas sektorinis privalumas yra pozityvūs pastarųjų metų draudimo paslaugų augimo tempai ir apyvartos bei analitikų vertinamas didelis rinkos plėtros potencialas. Silpnybės 53

1. Visiška šalies priklausomybė nuo išorinių investicijų. Skiriama pagalbos suma kasmet sudaro apie 20% Gruzijos BVP. 2. Didelė išorės skola. 3. Ekonomikos priklausomybė nuo emigrantų pervedimų. Laikoma, kad už Gruzijos ribų gyvena 1,6 mln. gruzinų (25,7%), kurie kasmet perveda dideles pinigų sumas į Gruziją. 4. Žemas ekonomikos ir pragyvenimo lygis. Visos didelės investicijos taip ir nepavertė Gruzijos klestinčia valstybe. 5. Neigiamas užsienio prekybos balansas. Prekių importas beveik 4 kartus viršija eksportą. Neigiamas balansas sudaro iki 29% BVP. 6. Milžiniškos neturtingos šalies išlaidos gynybai. Per šešis metus jos padidėjo nuo 0,78% BVP iki 9,5%. 7. Praktiškai nevystomas žemės ūkis, o jame dirba daugiau nei pusė visų gyventojų. 8. Maža ir segmentuota vietinė rinka, nekonkurencinė aplinka smulkiam ir vidutiniam verslui. 9. Masinė bedarbystė. Oficialiais duomenimis ji siekia 16,9%. 10. Etninės ir socialinės problemos, politinis nestabilumas. Valstybė kuriasi griežto unitarizmo ir tautinių mažumų diskriminacijos pagrindu. Tarptautinės organizacijos jau ne kartą atkreipė dėmesį į etninių mažumų teisių ir laisvių pažeidimus Gruzijoje. 11. Ribotos kreditavimo galimybes verslui. Aukštos kreditavimo palūkanų normos riboja reikiamo kapitalo injekcijų galimybes smukliam ir vidutiniam verslui. Dalis problemos yra susijusi su trūkumu užstatų bankų kreditams ir su ilgai trunkančiomis rizikos vertinimo procedūromis. 12. Tarp kliūčių, kurios išlieka verslo vykdymui Gruzijoje, išlieka lingvistinės problemos ir kultūriniai skirtumai su pagrindiniais verslo partneriais užsienyje. 13. Švietimo lygis šalyje neatitinka dabartinių besivystančios rinkos poreikių. 14. Trūksta patyrimo, naujų technologijų, MTTP ir inovacijų; stinga modernių rinkodaros technikų. 15. Žemas bendradarbiavimo tarp verslo subjektų, privataus ir viešojo sektoriaus lygis. 16. Neaiškumas ir neapibrėžtumas, dirbant su valstybinėmis draudimo programomis dėl įstatyminės bazės nestabilumo. 17. Draudikų veiklos nuostoliai dėl padidėjusių klientų reikalavimų ir jų nelojalumo, dažnos draudikų kaitos. 18. Didelių praradimų ne gyvybės draudimo segmente galimybė buvo smarkiai sumažinta, Nacionaliniam Gruzijos bankui įvedus perdraudimo reikalavimus, tačiau tai kartu padidino draudimo paslaugų kainas. 54

Grėsmės 1. Didžiausia grėsmė verslui Gruzijoje yra iki šiol nestabili situacija santykiuose su Rusija, besitęsianti po 2008 m. karo. 2. Tuo pat metu Gruzijos ekonomika yra priklausoma nuo Rusijos ir ekonominės padėties šioje šalyje. Diplomatinių santykių su Rusija nutrūkimas, skausmingos ekonominės sankcijos tik paaštrino Gruzijos problemas. Dėl ekonominių Rusijos sankcijų Gruzija kasmet netenka iki 250 mln. dolerių. 3. Vidinės problemos taip pat gali sukelti neprognozuojamų padarinių. Jauna demokratija dar nėra stabili politiškai, nesuderinami pozicijos ir opozicijos interesai, dideli pasikeitimai po kiekvienų rinkimų, didelė politinė įtaka visuomenei turi poveikį ir šalies ekonomikai. Galimybės 1. Nepaisant sunkumų ir problemų, planuojama, kad Gruzijos rinka išliks patraukli, numatomas kasmetinis 4% ar 5% BVP augimas. Stabiliai auganti ekonomika sudaro geras prielaidas paslaugų eksportui. 2. Gruzija yra atvira užsienio investicijoms ir lengvai įsileidžia naujus investuotojus. Vykdoma gana agresyvi rinkodaros kampanija užsienio investicijų pritraukimui į šalį, įstatyminė bazė skatina investicijų atėjimą. 3. Gruzijos draudimo rinka yra menkai išvystyta, tačiau ji turi didelį plėtros potencialą ir dabartinis laikotarpis yra tinkamas naujas draudimo paslaugas siūlyti verslui kartu su ekonomikos augimu, o gyventojams su perkamosios galios didėjimu. 4. Gerėjanti ekonominė situacija ir gyventojų pajamų didėjimas keičia draudimo paslaugų vartojimo įpročius, didina turto ir kasko draudimo apimtis, vartotojai išleidžia daugiau pinigų apsaugai ir rizikos sumažinimui. Verslas taip pat daugiau skiria dėmesio ir lėšų draudiminėms rizikoms. 5. Planuojama, kad artimiausių penkerių metų laikotarpiu visos draudimo kompanijos Gruzijoje pereis į užsienio kapitalo rankas. Taigi, draudimo paslaugų eksportas būtų efektyviausias per šį laikotarpį, kol vyksta intensyvus rinkos persiskirstymas. Gruzija skatina tokių tarptautinių kompanijų atėjimą, nes jos atsineša naujas technologijas ir kapitalą. Tikimasi, kad naujų veikėjų atėjimas į rinką padidins konkurenciją ir pagerins paslaugų kokybę bei sumažins kainas. 6. Kadangi Gruzija siekia tapti regioniniu verslo centru, čia organizuojama daug regioninių ir tarptautinių renginių. Dalyvavimas tokiuose renginiuose yra tiesiausias kelias užmegzti naudingus ir praktiškus kontaktus tolesnei veiklai. 55

5. ĮŽVALGOS IR REKOMENDACIJOS DĖL SEKTORIAUS ĮMONIŲ EKSPORTO Į TIKSLINĘ RINKĄ 5.1. Potencialūs paslaugos teikimo partneriai Gruzijoje Gruzijos draudimo asociacija (GIA, www.insurance.org.ge) yra pagrindinė sektoriaus kompanijas jungianti struktūra. Ji užsiima darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, taip pat rengia ir draudimo tarpininkus ir brokerius. GIA sudėtinga rasti kvalifikuotų instruktorių, šiuo metu tokie tėra trys, kurie atitinka aukštus standartus. GIA taip pat teikia konsultacijas tiesiogiai ar per informacinę liniją [51]. Gruzijos verslo asociacijoje (www.icc.ge) yra speciali Draudimo darbinė grupė, kuri užsiima iškylančiomis sektoriuje problemomis. Šiai grupei vadovauja Aldagi BCI draudimo kompanijos generalinis direktorius Nika Gamkrelidzė [42]. Darbinės grupės interesų sferoje yra: draudimo teisinės bazės kūrimas (įskaitant mokesčius); santykiai su Nacionaliniu banku ir kitomis reguliuojančiomis institucijomis; santykiai su Sveikatos apsaugos ministerija dėl vykdomų valstybinių programų; bendras darbas su Sveikatos apsaugos ministerija dėl ligoninių sektoriaus reformų ir reguliavimo. Aldagi BCI įkurta 1990 m. kaip pirma privati draudimo kompanija Gruzijoje. 2006 m. pabaigoje BCI, tuo metu didžiausia ir sparčiausiai auganti kompanija rinkoje, buvo nupirkta Bank of Georgia. 2007 m. abi kompanijos susijungė ir suformavo didžiausią draudimo kompaniją rinkoje. Imedi L International draudimo kompanija įkurta 1995 m. 1996 1997 m. Imedi L buvo aktyviai įsitraukusi į draudimo veiklų teisinės bazės kūrimą Gruzijoje. 1998 m. European Specialty Group Reinsurance (ESG Re) iš Vokietijos įsigijo kompanijos akcijas ir tada Imedi L turėjo aukščiausią kapitalizacijos indeksą Gruzijos draudimo rinkoje. 2007 m. akcijas perėmė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir nuo tada Imedi L įgavo tarptautinės finansinės institucijos statusą. GPI Holding įkurtas 2001 m. gegužės 8 d., kaip pirmas pensijų foindas Gruzijoje. Kompaniją įkūrė TBC Bank, vienas iš pagrindinių Gruzijos bankų, ir TBIH Group, didelė finansinė institucija Rytų Europoje. Vesti įsteigta 2004 m. Chartis Europe S.A. yra pasaulinis draudimo lyderis, veikiantis jau 90 metų, registruotas Prancūzijoje. Chartis Europe S.A. Georgia Branch (Gruzijos padalinys) įkurtas 2005 m. IC Group įkurta 2005 m. lapkričio 10 d. IC Group yra tarp rinkos lyderių Gruzijos draudimo industrijoje. IC Group aptarnauja didžiąsias tarptautines ir vietos organizacijas, 56

valstybines institucijas, ambasadas, pagrindines finansines organizacijas, užsienio įmonių padalinius. Partner 2007 m. įkurė Management Consulting, kuris yra pagrindinė Gruzijos finansinė grupė, valdanti didelius energetikos, nekilnojamo turto, žemės ūkio verslo, gyvenamųjų namų ir transportavimo sektorių projektus. Irao international insurance company buvo nuo įkūrimo Vienna Insurance Group partneris. Archimedes Global Georgia pradėjo veiklą 2007 m. Kompaniją įkūrė Izraelio kompanija Archimedes Global, kuri yra Izraelio sveikatos draudimo rinkos lyderis su 57 proc. populiacijos dalimi. 2010 m. Gruzijos draudimo rinkoje veikė 17 draudimo kompanijų. 2011 m. liepą iš rinkos pasitraukė draudimo kompanija Mobius ; rugsėjį draudimo kompanija Vesti. Archimedes Global Georgia įsigijo 100% Vesti medicininio draudimo portfelio; spalį Vienna Insurance Group, kuri valdė 50% GPI Holding akcijų ir 100% IRAO, nusprendė sujungti šias dvi kompanijas, kurios kartu užėmė 25% draudimo rinkos dalį Gruzijoje; gruodį draudimo kompanija Aldagi BCI įsigijo 100% portfelio draudimo kompanijos Partner. 2012 m. sausį Aldagi BCI nusipirko 100% medicininio draudimo aktyvų iš Block Georgia, anksčiau valdytų Vesti ; gegužę Aldagi BCI įsigijo 85% IMEDI-L International akcijų, vėliau ši dalis padidėjo iki 98,5%. * Gruzijos draudimo rinkoje veikia apie 15 draudimo kompanijų, tarp kurių didžiausia ir užimanti didžiausią rinkos dalį yra Aldagi BCI, kuri labiau specializuojasi ne gyvybės draudimo paslaugų segmentuose. Šios draudimo kompanijos Gruzijoje teikia tokias pagrindines paslaugas: sveikatos, motorinių transporto priemonių, kelionių, turto, pensijų, verslo, verslo rizikos, žemės ūkio, teisinį, gyvybės ir civilinės atsakomybės draudimą. Dabartiniu metu Gruzijoje nėra veikiančių pensijų fondų [43]. Pagrindinės Gruzijos draudimo kompanijos yra GIA nariai. Pagrindinių veikiančių draudimo kompanijų kontaktai [20] AIG Georgia: 7, Bambis Rigi str., Tbilisi 0105, Tel: (+995 32) 243 90 25, Web: www.aig.com; GPI Holding Vienna Insurance Group: 67, Kostava str., Tbilisi 0171, Tel: (+995 32) 250 51 11, Web: www.gpih.ge; Imedi L: 20, Ilia Chavchavadze ave., Tbilisi 0179, Tel: (+995 32) 225 00 88; 225 11 88; 222 35 20, Web: www.imedi-l.com.ge; International Insurance Company IRAO : 37d, Chavchavadze ave., Tbilisi 0162, Tel: (+995 32) 294 91 11; 242 09 40, Web: www.irao.ge; 57

JS Insurance Company Aldagi BCI: 16, Melikishvili ave., Tbilisi 0179, Tel: (+995 32) 244 48 08, Web: www.aldagibci.ge; Thames Insurance Group: 32, Paliashvili str., Tbilisi 0179, Tel: (+995 32) 225 03 51/52/53, Web: www.agic.com.ge; Unison: 15, Budapesht str., Tbilisi 0160, Tel: (+995 32) 299 19 91, Web: www.unison.ge. 2013 metais Gruzijos draudimo rinkoje veikė 14 draudimo kompanijų [22], iš kurių penkios yra tarptautiniai draudimo paslaugų teikėjai. 5 didžiausios draudimo kompanijos turi daugiau negu 77% rinkos. 6 draudimo kompanijos dalyvauja valstybinėse draudimo programose. Užsienio investuotojai turi didelę įtaką Gruzijos draudimo rinkoje; Vienna Insurance Group turi po 100% GPIH ir Irao akcijų. 18 pav. Pagrindinių draudimo kompanijų rinkos pasiskirstymas Gruzijoje pagal pasirašytas sutartis 2013 m. duomenimis Gruzijos draudimo rinkos lyderis yra Aldagi BCI, užimantis 18,4% rinkos (pasirašytų draudimo sutarčių už 84,5 mln. larių). Antrą poziciją užėmė Archimedes Global Georgia 76,8 mln. larių (16,7% rinkos). Ši kompanija dirba išimtinai tik sveikatos draudimo segmente. Trejetuką užbaigė GPI Holding (66,8 mln. larių, 14,5% rinkos), VIENNA Insurance Group narys. Šios trys didžiausios kompanijos generavo 50% visos draudimo rinkos apimčių, likusius 50% pasidalijo kitos 12 veikiančių kompanijų [18]. 58

18 pav. Draudimo kompanijos Aldagi BCI užimamos Gruzijos draudimo rinkos dalis pagal atskirus paslaugų segmentus Draudimo paslaugos Gruzijoje dažnai platinamos ir teikiamos per tarpininkus ir brokerius, kurios dažnai specializuojasi pagal paslaugų segmentus ir kurių pagrindinės Gruzijoje yra [31]: 1. Aspen Insurance Agency 2. Georgia Insurance 3. Insurance Georgia 4. Georgia Car Insurance 5. Georgia Insurance Information Service 6. Georgia Health Insurance 7. Georgia Landlord Insurance 8. Georgia Auto Insurance 9. Independent Insurance Agents of Georgia 10. Georgia Automobile Insurance 11. Georgia Insurance for Boats and Personal Watercraft Insurance 12. Horse Insurance 13. Georgia Condo Insurance 14. Georgia Home Insurance 15. Georgia Health Insurance 16. Georgia Insurance 17. Jackson National Life Insurance Company 59