Europos produktyviojo mokymosi institutas Produktyvusis mokymasis kas tai yra? 2006 m. sausis Įvadas Ką padarytumėte, jeigu atvyktumėte į mokyklą, kurioje mokosi ne moksliukai, ir jie pasakytų, kad tai yra jų svajonių mokykla, kurioje jie mokosi jiems naudingų ir kartu įdomių dalykų, kad mokykloje jiems yra smagu ir jie netrokšta kuo greičiau gauti jos baigimo pažymėjimo, nes nori čia likti kuo ilgiau? Taip teigia įvairių rasių ir kultūrų jaunuoliai, kurių dauguma kilę iš neturtingų ir probleminių šeimų, palikę tradicines mokyklas, nes jiems ten nesisekė. Aš manau, kad pasielgtumėte lygiai taip pat, kaip padarėme mes: įsteigtumėte tokią mokyklą savo mieste, kad ir kiek pastangų jums tektų įdėti. Tokia mokykla yra Niujorke. Jos idėja mums kilo 1983 metais, ieškant naujos mokymosi formos. Mokykla vadinasi Miestas kaip mokykla (City-as-School), o jos paslaptis yra ta, kad joje mokiniams diegiamas atsakomybės, savarankiškumo jausmas ir noras stengtis, dalyvaujant veikloje, kurią jie patys renkasi bet kurioje Niujorko vietoje. Mokinių veikla praktikos vietoje yra ugdymo proceso pagrindas. 1983 1987 metais drauge su atsidavusių mokytojų ir Berlyno universiteto instituto Fachhochschule für Sozialarbeit und Sozialpädagogik socialinių pedagogų grupe parengėme projektą Miestas kaip mokykla. 1987 metais jau galėjome atidaryti mokyklą Berlynas: miestas kaip mokykla (Stadtals-Schule Berlin). 1987 1991 metais pamatėme lygiai tokius pačius rezultatus, kaip ir Niujorko kolegos: jaunuoliai, kurių daugelis jau kuris laikas buvo palikę mokyklą, atpratę nuo įprastinio gyvenimo ritmo, kilę iš sunkių šeimų ir turėję prastą reputaciją, atsilikę nuo savo bendraamžių mokslo atžvilgiu, atrado naują mokslo kelią, teikiantį konkrečią perspektyvą tiek tradicinio mokymo, tiek profesinės veiklos požiūriu.
Lygiai taip pat, kaip ir Niujorko Miestas kaip mokykla vaikai, kurių palyginti daugiau negu kitose mokyklose gauna vidurinio mokslo baigimo pažymėjimus ir tęsia mokslus koledžuose. Ši patirtis mus paskatino 1991 metais savo neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje (vok. Fachhochschule) įsteigti Produktyviojo mokymosi institutą ir tarptautinį tinklą, kurį šiuo metu sudaro apie 50 profesinio rengimo ir profesinio orientavimo projektų 20-tyje šalių, kuriose įgyvendinama produktyviojo mokymosi forma (mes mieliau renkamės terminus ugdymo forma ar ugdymo metodas nei kvalifikacijos [įgijimo] strategija ). Kas gi tas produktyvusis mokymasis? Produktyvusis mokymasis yra mokymasis, pagrįstas produktyvia veikla tikrose situacijose, tai yra mokymasis remiantis patirtimi pasiekti ką nors svarbaus ir sau pačiam, ir savo aplinkai. Tai padeda jauniems žmonėms pasijusti svarbiais ir naudingais visuomenės nariais, suteikia svarbesnį statusą nei mokyklos mokinio. Produktyvusis mokymasis prasideda nuo veiklos, t. y. mokymasis pats yra produktyvios veiklos rezultatas; visa tai jaunuoliai pasiekia pedagogų padedami. Jaunuoliai tampa aktyvūs dėl veiklos, kuri skatina juos ką nors kurti, gerinti, pasiekti, išreikšti, išsakyti, ko nors išvengti ir t. t. Tai darydami jie ima suvokti, kad šis procesas yra mokymosi procesas, tai mokymasis siekiant įvertinti savo patirtį ir pasirengti tolesnei veiklai. Veiklos sąvoka yra kertinė šio ugdymo proceso sąvoka. Tai ir antropologinė, ir istorinė sąvoka: žmonės ir jų istorija yra, kad ir ką sakytum, tiesioginis jų pačių veiklos rezultatas. Filosofiniu Vygotskio ir Leontjevo kultūrinės-istorinės mokyklos požiūriu, veikla keičia tiek individą ar visą jų rūšį, tiek gamtą arba visuomenę¹. Pagal šią filosofijos mokyklą, žmogus ir kaip individas, ir visos žmonijos pavidalu kuria (ir griauna) savo veikla materialųjį pasaulį ir savo asmenybę. Todėl praktinė patirtis ir žinios yra įgyjamos per veiklą, ir mokymasis yra būtinas protinis šio proceso aspektas.
Kita svarbi kultūrinės-istorinės mokyklos sąvoka yra priemonė, instrumentas. Civilizacijos istoriją rodo priemonių kaita, pradedant plaktuku, baigiant kalba ir mokslais. Šiuo požiūriu ugdymasis yra mokymasis išmintingai naudotis priemonėmis. Kultūra kaip pagrindas Besimokantis asmuo Gyvenime įgyjama patirtis Tradicinė mokykla orientuojasi į priemonių suteikimą, bet išleidžia iš akių tikslą ; tikslas išaiškėsiąs vėliau, naudojantis suteiktomis priemonėmis. Bet taip tikslas yra atimamas iš besimokančiųjų: ne jie patys, bet kiti, t. y. tėvai, darbdaviai, politikai ir t. t., nusprendžia, kokiais tikslais baigusieji mokyklas naudos šias priemones. Dėl to prastėja mokymosi kokybė. Tai įrodo daugelio jaunuolių jaučiamas nepasitenkinimas mokykla, nors retas kuris mėgina prieštarauti dėl šio trūkumo. Tačiau vienaip ar kitaip dėl jo nukenčia kiekvienas. Kultūra kaip priemonė Besimokantis asmuo Gyvenime įgyjama patirtis Produktyviojo mokymosi metodo esmė yra pastangos suteikti mokymosi procesui tikslą, taigi galų gale ir kokybę. Tik aiškiai suvokdamas tikslą mokinys gali nuspręsti, ar ryšys tarp priemonių ir tikslo yra jam priimtinas, ar ne: mokinys nusprendžia dalyvauti tikroje, realaus gyvenimo veikloje, užuot mokęsis mokykloje, kurioje pats mokymasis yra tikslas, ir įsitraukęs į šią veiklą suvokia šių priemonių būtinybę.
Jaunuoliai aktyviai veikia srityse, kurias patys pasirenka, dažniausiai tai profesinės veiklos situacijos, ir plėtoja asmeninę ugdymosi programą kartu su pedagogais ir specialistais, apmąstydami ir apibendrindami praktinę savo patirtį teoriniu, kultūriniu, politiniu ir kitais aspektais. Veiklos aspektas mokymesi Kalbėdami apie produktyviojo mokymosi veiklos aspektą, turime galvoje, kad būtinybė mokytis išplaukia iš patirties, įgyjamos produktyvios veiklos procese, ir vėl grąžina į tą veiklą. Kaip ¹ A. N. Leontjew, Tätigkeit, Bewusstsein, Persönlichkeit, 1977, ir A. N. Leontjew, Probleme der Entwicklung des Psychischen, Frankfurt/M, 1980 (pirmas leidimas rusų k. 1959 m.). žinome, šio profesinio orientavimo ir profesinio rengimo aspekto negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Jis veikiau reiškia grįžimą prie pirminių mokymosi formų vaiko mokymosi, ankstesnių laikų profesinio mokymosi, kasdienio mokymosi taigi ir prie jų betarpiškumo bei motyvacinių galių. Priešingai nei mokykloje, kai veikla yra dirbtinai sukuriama mokymo tikslams, mokinys nuolat dalyvauja tikroje profesinėje veikloje. Tai gali būti veikla verslo įmonėse, tačiau ir pati mokykla gali tapti savotiška įmone ar gamykla. Toks pavyzdys gali būti Danijos gamybinė mokykla (angl. Danish production school). Profesinė tikrovė turi būti sudėtinga, kad atsirastų būtina patirtis; jeigu veikla yra per siaura, o darbo padalinys labai didelis, sunkiau įžvelgti veiklos reikšmę arba tikslą, pamatyti savo paties darbo rezultatą, todėl ir ugdomoji tokios veiklos reikšmė mažesnė. Dėl šios priežasties didelės pramonės įmonės, administracinės įstaigos arba prekybos įmonės nėra tinkamos produktyviajam mokymuisi. Produktyviajam mokymuisi pasirenkama ir pritaikoma profesinė veikla pirmiausia turi teikti galimybę besimokančiam asmeniui būti aktyviam. Veikla turi būti įvairi, kad nemažėtų motyvacija ir būtų įmanoma įgyti daugialypę patirtį. Veikla turi būti įvairaus sudėtingumo, kad būtų galima pritaikyti ją mokiniui ir sudaryti galimybę atrasti problemas.
Pavyzdys: Baldų gamyba Kasdienio daikto gaminimas galva, rankomis ir širdimi (Pestalozzi) yra, be abejonės, labai patraukli veikla jaunam žmogui, nes ji simbolizuoja besirandantį asmens savarankiškumą, gebėjimą patenkinti savo poreikius naudojant klasikines medžiagas ir įrankius, t. y. tai, kas formuoja kiekvieno patirtį nuo labai ankstyvo amžiaus ir turi senas kultūrines tradicijas. Pavyzdys: Filmo kūrimas Filmo kūrimas gali būti palyginti nesudėtinga veikla, kai tikslas paprasta dokumentika, tačiau šiai veiklai gali prireikti ir didesnių meninių gebėjimų bei sudėtingesnių techninių įgūdžių. Kaip ir baldų gamybos atveju, šiai veiklai reikia įvairių gebėjimų. Rengiantis filmuoti reikia atsakyti į svarbius klausimus, pavyzdžiui, kada turės vykti vienas ar kitas pokalbis. Kita vertus, produktyviojo mokymosi dalyvis siekia veiklos, kuri yra naudinga, t. y. tokia, kurios galutinį produktą galima panaudoti. Tokia veikla, kurią paprastai atlieka specialistai, teikia asmeninio reikšmingumo jausmą, todėl jaunuoliai noriai jos mokosi. Šiandien, kai ugdymo procesas vis daugiau jaunų žmonių ilgam atitraukia nuo profesinio ir suaugusiųjų pasaulio, daugelis psichologinių jų sunkumų ir žalingų tendencijų vadinamųjų radikaliųjų tendencijų, taip pat ir gaujų formavimasis atsiranda dėl to, kad jaunuoliai neturi galimybės kurti realų produktą. Socialinės šeimos ir mokyklos institucijos tarsi sumenkina juos iki kūdikių lygio, priversdamos būti lyg vaikai bejėgius. Dėl šios priežasties labai svarbu siūlyti ir leisti jaunuoliams, rodant besąlygišką pasitikėjimą ir pagarbą jų gebėjimams, dalyvauti teikiančiose malonumą ir reikšmingose veiklose, neprimetant jiems tik padėjėjo vaidmens, ir nesitenkinti tik atsitiktine patyrusio darbuotojo pagalba. Tokių visišką pasitenkinimą teikiančių užduočių galima pasiūlyti veikiau tradicinėse veiklos srityse, t. y. amatų ir paslaugų sektoriuose, kuriuose veikla nėra taip siaurai specializuota, kaip aukštų technologijų srityse.
Svarbus produktyviojo mokymosi aspektas yra bendrumo su kitais žmonėmis jausmas atliekant produktyvią veiklą. Šis bendrumo jausmas gali kilti dėl įvairių priežasčių: dėl aiškiai matomos veiklos socialinės būtinybės (pavyzdžiui, duonos kepimas); dėl aiškaus politinio veiklos pobūdžio (pavyzdžiui, žurnalistika); dėl veiklos naujoviškumo (pavyzdžiui, ekologiniai projektai); dėl veiklos organizacinės formos (pavyzdžiui, komandinis darbas). Labai svarbu, kad atliekamos veiklos svarba tam tikrai socialinei grupei arba visuomenei būtų aiškiai suvokiama. Tokios veiklos, kuri patraukia besimokantįjį ir leidžia išgyventi bendrumo su kitais jausmą, dažniau gali pasiūlyti į naujoves orientuotos nei tradicinės institucijos, pavyzdžiui, kooperatyvai arba neseniai susikūrusios mažos įmonės, galbūt ieškančios nišų rinkoje, tyrimų arba plėtros institutai, nesiekiančios pelno organizacijos, kultūros projektus įgyvendinančios institucijos ir t. t. Pavyzdys: Žurnalistinė veikla Vokiečių turkų draugystės asociacijoje Žurnalistinė įprastinio laikraščio veikla teikia galimybę rašyti ir tirti. Tokią pat galimybę teikia ir periodinių Vokiečių turkų draugystės asociacijos leidinių leidykla; be to, tai gera proga aiškintis kurią nors kultūriniu požiūriu svarbią temą ir suvokti politinės veiklos galimybes. Individualusis mokymosi aspektas Kalbėdami apie individualųjį mokymosi aspektą norime atkreipti dėmesį į tai, kad mokinys veiklą ir mokymosi sritį renkasi atsižvelgdamas į jos reikšmingumą ir svarbą sau pačiam. Veiklos individualumo, kaip pagrindinio veiksnio, skatinančio mokinio aktyvumą, svarba turėtų būti akivaizdi kiekvienam pedagogui. Tačiau šiandien mokiniai mokosi dėl rinkos, karjeros, pajamų, pažymių, egzaminų ir t. t., ir labai retai dėl tikslo, kurį nulemia besimokančiojo individualumas. Tai, kad ugdymas turi būti asmenybės ugdymas, mums reikia suvokti iš naujo.
Kultūriniu-istoriniu (Vygotskio ir Leontjevo mokyklos) požiūriu, asmenybė formuojasi per veiklą, kuri atspindi asmens ypatumus ir kurios metu perimama kultūra; taigi žmogaus asmenybės vystymasis priklauso nuo jo veiklos. Dėl to kiekviena veikla yra asmeniškai reikšminga ugdymosi procese: ankstesnė patirtis formuoja asmenybę ir kultūros perėmimo būdą. Asmeninis veiklos reikšmingumas gali skirtis nuo išorinio jos tikslo: pavyzdžiui, politikų pusryčiai nėra tiesiog jų dalyvių alkio malšinimo priemonė. Jeigu mokinys atlieka veiklą, kurią nurodo mokytojas arba ugdymo programa ir kuri neturi nieko bendra su asmeniniais jo polinkiais, tokia veikla paprastai nepasiekiama numatyto tikslo, nes mokinys ją suvokia kaip priemonę pažymiams gauti, spragoms šalinti, kaip iššūkį priešintis ir t. t. Norint, kad produktyvusis mokymasis turėtų tikslą, pasirinktą ir sąmoningai siekiamą paties mokinio, mokinys turi aiškiai suvokti pageidaujamos veiklos reikšmingumą jam pačiam ir vadovautis juo atlikdamas tą veiklą kaip kelrode žvaigžde. Prieš priimdamas sprendimą mokinys drauge su pedagogu pirmiausia turi išsiaiškinti dažniausiai nesuvokiamus mokymosi ir ugdymosi motyvus, kad imtųsi įgyvendinti savo troškimus ir sprendimus. Žinoma, reikia vengti, kad asmeniniai jo polinkiai neskatintų neaiškios ir nenuoseklios veiklos. Tokiais atvejais reikia išsiaiškinti ankstesnės mokymosi veiklos sunkumus ir stengtis įveikti juos su pedagogo ar psichologo pagalba. Pavyzdys: Kirstin veterinarijos klinikoje Kirstin, kuri mokėsi Stadt-als-Schule Berlin, atliko savo pirmąją praktiką veterinarijos klinikoje, kaip ir pageidavo. Po dviejų savaičių ji nebeištvėrė. Ji visiškai kitaip įsivaizdavo šį darbą ir nenumanė, ką reiškia rūpintis sergančiais gyvūnais. Todėl Kirstin nusprendė dirbti iškamšų meistro dirbtuvėje: ji suvokė, kad kūrybinė veikla, kurią gali atlikti savo rankomis, labiau atitinka jos ugdymosi poreikius negu netiesioginius, ne tokius akivaizdžius rezultatus teikiantis darbas veterinarijos klinikoje. Tačiau abi veiklas siejo jos meilė gyvūnams. Pavyzdys: Kirstin stalas
Kai Kirstin, turėdama nedidelę patirtį, vėliau panoro padaryti savo stalą, be abejonės, iš pradžių jos nedomino baldžiaus profesija, ją veikiau skatino: noras padirbėti su mediena; noras pasirengti išsikelti iš savo tėvų namų; siekis susikurti savo įvaizdį. Ši veikla iš tikrųjų pasirodė jai asmeniškai reikšminga, nes Kirstin galiausiai pasirinko baldžiaus profesiją. Asmeninį veiklos reikšmingumą galima pabrėžti, pasiūlant galimybę rinktis veiklą be tų apribojimų, kuriuos lemia tam tikra situacija. Jaunuoliai, kurių vaizduotės nenuslopino socializacijos procesas, ypač mokyklos įtaka, paprastai yra kūrybingi. Jie suvokia, kad gauna galimybę atrasti save, išreikšti savo individualybę ir ugdytis asmenybę. Tradicinės panašaus pobūdžio veiklos taip pat gali teikti tokias galimybes, svarbu tik kad jaunuoliai turimais instrumentais naudotųsi tinkamai. Pavyzdys: Akinių gamyba Stadt-als-Schule Berlin mokinė Jenny užsibrėžė sukurti ir pasigaminti akinius nuo saulės, atitinkančius jos asmenybę. Šios veiklos rezultatas buvo labai originalus modelis. Pavyzdys: Laikraščio leidyba Karstenas, veiklos sritimi pasirinkęs laikraščio leidybą, parengė iliustruotą pranešimą apie save patį ir savo praktiką Berlyno žurnalo Tip parodijos forma. Pavyzdys: Fotografijos paroda
Micky, siekdamas komercinės užduoties, atliko įvairius bandymus fotografijos studijoje ir parengė fotografijos parodą tema Jaunimas ir policija: kaip aklieji atlieka savo pareigas, skirtą Tarptautinei piniginių fondų konferencijai. Galimybė suteikti jaunuoliams progą atlikti kūrybinius bandymus priklauso ir nuo šalia kitų bendrųjų veiklos sąlygų komercinių suvaržymų. Kuo didesnę įtaką situacijai turi pelno aspektas, tuo mažiau galimybių jaunuoliams atlikti akivaizdžiai disfunkcines veiklas. Tokios veiklos neatitinka suinteresuotųjų asmenų nuostatų ir nėra jų toleruojamos netgi ten, kur egzistuoja objektyvios galimybės (bet nėra tiesioginio veiklos būtinumo), nes jos gali atgaivinti nuslopintą jų laisvės ir kūrybos troškimą. Platesnes galimybes tiems, kurie nori mokytis, gali teikti valstybinės įstaigos, daugelis valstybinio ir privataus paslaugų sektoriaus šakų (teatras, visuomeninės institucijos, transporto sfera ir t. t.), turinčios savo materialinę bazę ir galimybę leisti ja pasinaudoti. Specialiosios žinios dar vienas mokymosi aspektas Koks yra konkretaus mokomojo dalyko ir produktyviojo mokymosi ryšys? Žinios yra instrumentas, t. y. jauni žmonės turi žinoti, kokių žinių ir gebėjimų jiems reikia, kad taptų produktyvūs. Priešingai negu tradicinėje mokykloje, žinios nėra izoliuotos, nėra savitikslis, bet yra naudojamos kaip priemonė tikslui produktyviai veiklai pasiekti. Mokomųjų dalykų, mokslų ir profesionalumo instrumentinį pobūdį mokiniams tenka išsiaiškinti vėliau mokykloje mokslas laikomas tiesiog turiniu, kurį mokiniai privalo įkvėpti ar sukramtyti. Teorinės žinios paprastai pateikiamos atsietos nuo praktinio pritaikymo. Išsamios teorijos dažnai atsiranda dėl didaktinių priežasčių, jas lengva pateikti ir patikrinti, bet neprivalu įrodinėti praktinės jų vertės. Pragmatiniais mūsų laikais vyrauja akademinis mokymasis, todėl specialiųjų žinių reikšmė veikloje yra labai didelė. Produktyviojo mokymosi projektų svarbą ugdymo programoms nuolat tenka įrodinėti. Vyrauja įsitikinimas, kad sistemingos teorinės žinios yra svarbiausia būsimai profesijai.
Mes neketiname ginčyti, kad teorinės žinios yra naudingos produktyviai veiklai; tačiau savaime suprantama, kad geras teorinis veiklos išmanymas atsiranda tik tada, kai teorinės žinios pritaikomos apibrėžtoje srityje kruopščiai nagrinėjant ir sprendžiant veiklos problemas, t. y. kai pasirenkamos ir panaudojamos tinkamu būdu. Pavyzdys: Stalo gamyba ir baldų restauravimas Kad galėtų pagaminti norimą stalą, Kirstin įgijo daug įvairių mokomųjų dalykų žinių ir techninių gebėjimų: mokėsi rengti techninius brėžinius, atlikti matavimus ir skaičiavimus; išmoko pasirūpinti reikiamomis priemonėmis, palyginti kokybę ir kainas; sužinojo apie medienos savybes ir įvairių medienos rūšių skirtumus; sužinojo, kokių reikia įrankių ir kaip jais naudotis; susipažino su paviršiaus apdorojimo technika ir medžiagomis. Be to, mokydamasi iš baldų restauratorius ji papildomai domėjosi: istoriniais pokyčiais baldų gamyboje; aukcionais ir antikvarinių daiktų prekyba; baldų restauravimo ir konservavimo medžiagomis ir technika. Pedagoginiu požiūriu produktyvusis mokymasis, produktyvumas kaip nuolatinis dalyvavimas socialinės plėtros procese, yra naujas specialiųjų žinių organizavimo būdas: besimokantysis naudoja savo žinias kaip veiklos instrumentą (tai instrumentinis specialiųjų žinių pobūdis) ir taip plėtoja savo galimybes dalyvauti tam tikroje veikloje. Šiame procese teorinės žinios gali didinti veiklos efektyvumą, jei individas gali jas pritaikyti praktiškai.
Vis dėlto produktyviojo mokymosi atveju specialiosios žinios yra panaudojamos labiau eklektiškai. Jos gali būti naudingos siekiant numatyti projektinės veiklos rezultatus ir šalutinį poveikį, ieškant alternatyvų, apmąstant kultūrinį kontekstą, taigi siekiant įvertinti pageidaujamos veikos strategijos veiksmingumą ir kultūrinę prasmę. Pavyzdys: Katės namelis Sabina domėjosi gyvūnais, todėl pasirinko darbą gyvūnų prieglaudoje. Pačioje pradžioje ji nutarė sukonstruoti naują katės namelį. Iškilo klausimas: Koks turi būti katės namelis, kad labiausiai atitiktų gyvūno poreikius? Norint į jį atsakyti prireikė įvairių mokomųjų dalykų (biologijos, teisės, architektūros ir t. t.) žinių. Tačiau svarbiausia buvo ne specialiosios žinios, nes Sabinai rūpėjo, kad namelis visiškai atitiktų gyvūno prigimtį, taigi reikėjo nuspręsti remiantis tam tikrais etiniais ir kultūriniais kriterijais. Pavyzdys: Miško atželdinimas Dirbdami pagal miško atželdinimo projektą sodininkystės mokykloje mokiniai susidomėjo geografine-biologine Viduržemio jūros baseino augmenijos teorija, todėl planuodami landšaftą galėjo įtraukti ir ne vietinės kilmės augalų. Ši teorija taip pat įgalino suprasti, kokie istoriniai procesai lėmė augmenijos pokyčius, pažvelgti į miškų atželdinimo perspektyvą įvairiais požiūriais (pavyzdžiui, taršos, jūros lygio pokyčio, dabartinių laisvalaikio leidimo įpročių, besiplečiančio turizmo) ir apgalvoti, kaip, esant tam tikroms aplinkybėms, ši perspektyva gali būti patobulinta. Kultūrinis mokymosi aspektas Žodžiu kultūra nusakomos pagrindinės visuomenės ypatybės ir vertybės, egzistuojančios tiek už konkrečios situacijos ribų, tiek kaip neatskiriama šios situacijos dalis. Turime galvoje pirmiausia istorinius savitarpio santykių pokyčius. Tokios ypatybės, būdingos visuomenei apskritai ar jos daliai
(pastaruoju atveju tai subkultūros), yra, pavyzdžiui, kalba, estetika, elgesio normos, politika ir religija. Kultūrinis veiklos reikšmingumas priklauso nuo to, kokiu mastu ji yra tipiška ar netipiška, reprezentacinė, demonstracinė, pavyzdinė tam tikro kultūrinio visuomenės elemento veikla. Aišku, nėra jokio visuotinai priimto kultūrinio reikšmingumo kriterijaus. Vis dėlto daugelis pripažįsta, kad tokios temos kaip ekologija, lyčių tarpusavio santykiai, technologijos pažanga, daugiakultūrė visuomenė, sektos ar taikos išsaugojimas yra kultūriniu požiūriu svarbios. Tokios temos turi būti jaunimo svarstomos, nes norint ugdytis aktyvumą ir individualumą pirmiausia būtina turėti savo požiūrį ir asmeniškai dalyvauti sprendžiant visuomenei svarbius klausimus. Kita vertus, tema gali įgyti subjektyvią svarbą, taigi tapti svarbi ugdymosi prasme, tik tam tikru nuolatinio žmogaus vystymosi momentu. Dėl šios priežasties yra svarbu, ypač produktyviojo mokymosi atveju, nenurodinėti kanoninių temų. Tačiau galima tvirtai teigti, kad konfrontavimo su kokiu nors kultūriniu reiškiniu klausimai, pavyzdžiui, imigracijos nulemto sąmoningo priešiškumo ar susvetimėjimo klausimas, gali būti perkeliami į kitas temas, ir jei tokia tema asmeniui aktuali, labiau pasireiškia ir atitinkami gebėjimai (pavyzdžiui, įžvelgti asmeninį ir praktinį temos, informacijos įgijimo ir apdorojimo, žinių ir veiklos ryšio reikšmingumą). Kultūrinis mokymosi aspektas yra glaudžiai susijęs su specialiųjų žinių aspektu. Taikant produktyviojo mokymosi metodą, reikia gerai apgalvoti tai pripažįsta kiekviena žymesnė pedagogikos teorija, kokias veiklos problemoms spręsti reikalingas specialiąsias žinias pateikti ir kokius gebėjimus ugdyti; reikia apsvarstyti šalutinį jų poveikį ir riziką. Priešingu atveju mokiniai praranda savo teisę patys spręsti, suvokti savo poreikius ir veiklas, iš tikrųjų dalyvauti kuriant savo gyvenimą. Būtina skatinti mąstyti apie darbo procesų, kuriuose jie dalyvauja, kokybę ir esmę, taip pat apie su tais procesais susijusių sąlygų reikšmingumą tiek savo asmenybės ugdymui, tiek kitų darbuotojų gyvenimui, tiek visai įmonei ir galiausiai visuomenei.
Individo mokymasis ir veikla vyksta besikeičiančioje sociokultūrinėje aplinkoje. Daug įvairių tradicijų veikia šią aplinką įvairiai kintant aplinkybėms. Jei besimokantysis suvokia kintančias aplinkybes, tai gali pasinaudoti jomis kurdamas savo santykį su atliekama veikla: į profesinę veiklą jis gali žiūrėti kaip į pragyvenimo šaltinį, būdą statusui įgyti, tobulėjimo procesą, dvasinio pasitenkinimo šaltinį, pajungimo mechanizmą, etinę pareigą, kenkimą aplinkai ir t. t. tai vis kultūriniai profesinės veiklos aspektai. Produktyviojo mokymosi programos pavyzdys Ekonominis reikšmingumas Reikšmingumas visuomenei Praktinės kompetencijos ugdymas: darbas restorane ar virtuvėje Reikšmingumas sau pačiam Asmeninis tobulėjimas: valgymo įpročiai, kulinarinė kultūra ir kt. Tema: Restoranas: valgių gaminimas, maitinimas Kultūrinis reikšmingumas Socialinio sąmoningumo ugdymas: aplinkos pažinimas, vaidmenų kaita, kitų kultūrų pažinimas ir kt. Supratimas, kritika: ekologija, įvairių kultūrų tradicijos, profesinis vaidmuo ir kt. Kai jaunuolis, veikdamas pagal individualią darbo ir mokymosi viešbutyje ar restorane programą, įgyja maisto produktų paruošimo pagrindus, jam leidžiama pradėti dirbti.
Remiantis visumos principu, mokomasi ir kitų dalykų (produktai, klientų aptarnavimas, apyvarta ir kt.), ne vien maisto paruošimo ir atliekų apdorojimo. Visada pravartu supažindinti su naujausiais mitybos principais, reikalavimais ir juos atitinkančiais produktais; tam nereikia didelių praktinių ir teorinių pastangų. Veiklos planavimo ir organizavimo užduotys (sisteminis darbo suskirstymas etapais, darbo pasidalijimo ir bendradarbiavimo formos, darbo įvertinimas socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu požiūriu) gali būti atliekamos ne darbo vietoje. Nors šiame kontekste galima kalbėti apie maksimalų efektyvumą ir optimalų produktyvumą, tačiau svarstymų: bendromis kultūrinėmis temomis, pavyzdžiui: - privati ir komercinė kulinarija; - užkandžių baras ir savitarnos restoranas; - mitybos ypatumų plitimas tarp kultūrų; ekologijos temomis (ekologiškas ir įprastinis maistas); ekonomikos temomis (kolektyvinis ir individualus verslas) ir t. t. išvados negali būti tiesiogiai patikrintos praktikos metu. Iš tokių svarstymų galima pasidaryti praktines išvadas dėl savo mitybos ypatumų ar visuomeninės veiklos. Pavyzdžiui, jaunuolis gali nutarti valgyti pigesnį, gardesnį ir sveikesnį maistą arba įsitraukti į įvairaus lygio visuomeninę veiklą. Produktyviojo mokymosi metodika Produktyviojo mokymosi metodai atitinka aprašytąjį teorinį jo pagrindą. Individualusis mokymosi aspektas reikalauja, kad mokymo programa būtų kuo labiau individualizuota. Tai reiškia, kad privalomosios mokymosi medžiagos neturi būti; daug svarbiau yra tai, kad kiekvienas individas rinktųsi mokymosi temas pagal unikalią savo veiklos patirtį. Nuogąstavimus, kad individualizuota mokymo programa bus savavališka ir atsitiktinė,
paneigia produktyviojo mokymosi praktika. Jeigu besimokančiojo praktinė veikla tinkamai parenkama ir jai tinkamai vadovaujama, jei ji pakankamai tipiška, sudėtinga ir įvairi, tai mokiniui darosi svarbūs ir teoriniai su profesija susiję klausimai bei temos: kadangi jie turi jam praktinės reikšmės, jis noriai jų mokosi. Nors ir kaip kruopščiai būtų parengta mokymo programa, ji yra reikšminga tik profesinio rengimo praktikai, o ne dėl egzaminų, ir tik tiek, kiek atitinka besimokančiojo interesus ir skatina jį mokytis (šitai pasitaiko gana retai). Vadinasi tai išplaukia ne tik iš mokymo programos individualizavimo principo, bet ir iš pagrindinių produktyviojo mokymosi principų, pamokas turi pakeisti savarankiškas mokymasis. Todėl labai didelę reikšmę įgyja toms individualizuotoms temoms nagrinėti skirti būdai ir metodai: nuo tradicinio mokymo skaityti ir rašyti, naudotis garso ir vaizdo įrašymo ir atkūrimo priemonėmis metodų iki mokomųjų programų ir kitų kompiuterio galimybių panaudojimo. Šių darbo formų, į kurias socialiai nuskriausti jaunuoliai dažnai žiūri labai neigiamai dėl turimos gniuždančios patirties, naujas suvokimas yra pagrindinis produktyviojo mokymosi komponentas. Individualią mokymosi programą, išplaukiančią iš praktinės besimokančiųjų veiklos ir patirties, padeda sudaryti pedagogai ir praktikos vadovai, kaip mes juos vadiname; kartais vienas asmuo gali atlikti abu vaidmenis. Šie pedagoginiai vaidmenys labai skiriasi nuo tradicinio mokytojo vaidmens. Pedagogai ir praktikos vadovai nėra nei mokytojai, nei instruktoriai, tiesiogiai perteikiantys žinias ir praktinę patirtį, jie tik prisideda prie mokymosi proceso kaip mokymosi metodų asistentai, t. y. remia besimokančiuosius skatindami, patardami ir padėdami jiems atrasti savo mokymosi kelią ir eiti juo. Jie remia savarankišką mokymąsi pateikdami ir rengdami mokomąją medžiagą, pasiūlydami mokymosi formas ir suteikdami pagalbą, kai jos prireikia arba kai jos prašoma. Pedagogai taip pat turi kelti savo kvalifikaciją, kad teiktų kokybišką mokymą, nes tradiciniai vaidmenys ir kvalifikacijos yra visiškai kitokio pobūdžio. Labai svarbu turėti konsultanto gebėjimų, pavyzdžiui, tokių, kokius aprašo Carlas Rogersas². Individualizavimą, reikalingą produktyviajam mokymuisi, papildo mokymasis grupėmis, kuris taip pat yra labai svarbus. Jaunuoliams būdingas poreikis bendrauti su savo bendraamžiais,
kad įtvirtintų ir plėtotų savivertę. Savarankiškai mokantis taip pat reikia pateikti savo rezultatus kitiems ir kartu aptarti, kad kiekvieno patirtis, požiūris, darbo vaisiai, mokymosi metodai galėtų būti kritikuojami, keičiami, plėtojami ir t. t. Mokymasis grupėmis tinka ir siekiant aukštesnių produktyviojo mokymosi tikslų, pavyzdžiui, įgyti didesnį pasitikėjimą savo jėgomis ar išsiugdyti pagrindines kompetencijas, kurios turi didelę reikšmę pasirinktos profesinio pasaulio veiklos sėkmei. Šiems tikslams pasiekti yra labai svarbūs socialiniai ir komunikaciniai gebėjimai: pažinti save ir kitus, priimti naują informaciją ir patirtį ir perteikti kitiems, reikšti savo nuomonę ir jausmus, bendradarbiauti su kitais. Šis pedagogo vaidmuo teikti patarimus individualizuoto mokymo procese ir vadovauti produktyviojo mokymosi grupės darbui yra visiškai naujas, kitoks negu tradicinis mokytojo ar instruktoriaus vaidmuo. Pedagogas taip pat turi iš naujo apibrėžti ir mokymosi grupės bei visos mokymosi situacijos vaidmenį. Būtini ne tik specifiniai pedagoginiai ir kūrybiniai gebėjimai, bet ir grupinio darbo modelis, padedantis bendrauti pedagogams su besimokančiaisiais, atitinkantis ir jų poreikius, ir interesus, ir nagrinėjamų temų reikšmingumą. Mes rekomenduojame Ruth Cohn į temą orientuotos sąveikos modelį, grįstą principu Būk pats sau vadovas ir pabrėžiantį kiekvieno grupės nario atsakomybę už darbo procesą. Šis modelis itin tinkamas produktyviajam mokymuisi grupinio ugdymo metodas³. ² Plg. Carl C. Rogers, Counselling and Psychotherapy, Boston: Houghton Mifflin, 1942. ³Plg. Ruth C. Cohn, Zur Grundlage des Themenzentrierten Interaktionellen Systems: Axiome, Postulate, Hilfsregeln. Kn.: Gruppendynamik, Nr. 3, 5. Jahrgang, Juni 1974; naujas leidimas: Ruth C. Cohn, Von der Psychoanalyse zur Themenzentrierten Interaktion, Klett-Kotta, 11 Edition, Stuttgart, 1992, p. 120 128. Problema, su kuria susiduriama visose šalyse, yra ta, kad ankstesnė mokyklinė pedagogų ir mokinių patirtis nėra parengusi jų individualiam orientavimui ir grupiniam darbui. Todėl mes ėmėme taikyti naują produktyviojo mokymosi formą. Tai vadinamoji mokymosi dirbtuvė.
Mokymosi dirbtuvė yra vieta, kur mokomasi ir kartu produktyviai dirbama. Todėl ji skiriasi nuo tradicinės klasės. Mokymosi dirbtuvė yra mokymosi vieta, aprūpinta reikiamomis mokomosiomis priemonėmis: nuo tradicinės bibliotekos iki tamsaus kambariuko, įvairiausių darbui skirtų medžiagų, žaidimų ir kitų priemonių, skatinančių veikti kūrybingai ir bendradarbiauti, tarp jų ir naujausių informacinių technologijų. Ant sienų medžiaga, pagyvinanti mokymosi procesą. Mokymosi dirbtuvėje galima konsultuotis su pedagogais, kurie teikia patarimus ir vadovauja visam mokymosi procesui. Mokymasis tokioje dirbtuvėje tai praktinio ir teorinio, individualaus ir grupinio mokymosi derinys. Tai ir tam tikra praktikos laboratorija, vieta, kurioje nagrinėjami praktinės veiklos klausimai ir temos. Tokioje mokymosi dirbtuvėje: temos suskirstomos kategorijomis ir parenkami joms nagrinėti tinkami metodai; siekiama patarimo, nustatomi ir sprendžiami sunkumai; keičiamasi patirtimi, patirtis plečiama; sistemingai eksperimentuojama; įgyvendinami kūrybiniai sumanymai, kurių neįmanoma realizuoti kasdieniame gyvenime. Skirtinga besimokančiųjų patirtis ir žinios, pritaikytos mokymosi dirbtuvėje, teikia naudos kiekvienam grupės nariui. Pavyzdžiai: rutulinio guolio stebuklas, pamatytas dviračių parduotuvėje, išmėgintas mokyklos dirbtuvėje ir suprastas mokymosi dirbtuvėje; naujausias prancūzų virtuvės receptas, perskaitytas mokymosi dirbtuvėje arba išgirstas kalbantis telefonu, išmėgintas virtuvėje ir praktikos vietoje Bistro Rive Gauche ; konfliktas su praktikos vadovu, patirtas praktikos vietoje, aptartas mokymosi dirbtuvėje, išnagrinėtas perskaičius žurnalo straipsnį apie hierarchinius vyrų ir moterų santykius ir išspręstas praktikos vietoje.
Mokymosi dirbtuvė labai tinka individualiam mokymuisi, nes besimokantieji gali rasti čia tinkamos mokomosios medžiagos, sužinoti mokymosi metodus ir aptarti savo atliktą bei numatomą veiklą su pedagogais. Vis dėlto tradicinė mokyklos patirtis grupiniam mokymuisi daro dar didesnį poveikį nei individualiam mokymuisi. Naujai, kitaip negu įprasta, organizuoti visą mokymosi procesą (įranga, mokymosi vietų išdėstymas, grupių sudarymas, taip pat naujai suprantamas pedagogų ir mokinių vaidmuo bei funkcijos) kartais būna tikrai sunku. Mokymosi dirbtuvė teikia galimybę derinti individualų ir grupinį mokymąsi, o pedagogams atlikti visus norimus ir būtinus vaidmenis.