MOKĖJIMO PRIEMONIŲ PAKEITIMO SEPA MOKĖJIMO PRIEMONĖMIS LIETUVOJE PLANAS

MOKĖJIMO PRIEMONIŲ PAKEITIMO SEPA MOKĖJIMO PRIEMONĖMIS LIETUVOJE PLANAS v.3.0 2014 Vilnius

TURINYS ĮVADAS... 2 1. SEPA KOORDINAVIMO KOMITETAS... 4 2. TEISINĖ APLINKA... 5 3. KREDITO PERVEDIMAI... 7 4. DEBETO PERVEDIMAI... 10 5. INFRASTRUKTŪRA... 14 6. INFORMACIJOS STANDARTAI IR FORMATAI... 15 7. ŽODYNĖLIS... 17 2

ĮVADAS Bendra mokėjimų eurais erdvė (angl. Single Euro Payments Area, toliau SEPA) tai erdvė, kurioje privatūs klientai, valdžios įstaigos ir įmonės nepriklausomai nuo jų buvimo vietos gali siųsti ir gauti vietinius bei tarptautinius mokėjimus eurais, jiems taikant vienodas pagrindines sąlygas, teises ir pareigas. SEPA iš esmės keičia elektroninių mokėjimų eurais rinką Europoje, užtikrindama aukštesnį paslaugų lygį, efektyvesnius produktus ir pigesnius būdus mokėjimams atlikti. Šiuo metu SEPA apima 34 valstybes: visas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją, Monako Kunigaikštystę ir San Mariną. Pagrindiniai SEPA projekto reikalavimai nustatyti 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 924/2009 (toliau SEPA reglamentas). Tačiau SEPA reglamente neapibrėžiamos konkrečios mokėjimo schemos. Jas turi parengti patys rinkos dalyviai. Šiuo metu parengtos ir veikia šios schemos: viena SEPA kredito pervedimo schema (angl. SEPA Credit Transfer Scheme), dvi SEPA tiesioginio debeto schemos pagrindinė schema (angl. SEPA Core Direct Debit Scheme) ir schema, skirta verslui (angl. SEPA Business-to-Business Direct Debit Scheme). Visas jas valdo Europos mokėjimų taryba Europos bankus jungianti organizacija. Ji taiko kasmetinį schemų keitimo ciklą, o jo metu kviečia visas suinteresuotas šalis teikti pasiūlymus dėl schemų keitimų 1. Įvedus Lietuvoje eurą 2015-ųjų pradžioje, nuo 2016 m. bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai negalėtų iš klientų priimti mokėjimo nurodymų, neatitinkančių SEPA reglamento reikalavimų. Dėl to pasirengimas taikyti SEPA reikalavimus yra ir įmonių atsakomybė. Pereinant prie standartizuotų SEPA mokėjimo priemonių kredito pervedimų ir tiesioginio debeto keisis elektroninių mokėjimų taisyklės, praktika ir mokėjimo nurodymų formatai. Mažiausiai pakeitimų daryti reikės įmonėms, kurios mokėjimus atlieka per internetinę bankininkystę. Kitos įmonės, mokėjimus siunčiančios ir priimančios paketais, turės peržiūrėti vidaus procesus ir atnaujinti informacines sistemas. Šio dokumento tikslas informuoti rinkos dalyvius apie pasirengimo SEPA projektui proceso eigą Lietuvoje. Tai trečioji plano versija. Prireikus ir atsižvelgus į projekto įgyvendinimo eigą, rinkos dalyvių pastabas ir pasiūlymus, planas gali būti atnaujintas. Dokumente vadovaujamasi prielaida, kad euras Lietuvoje bus įvestas 2015 m. sausio 1 d. 1 http://www.europeanpaymentscouncil.eu/content.cfm?page=sct_rulebook_release_management_and_scheme_devel opment_sepa_customers 3

1. SEPA KOORDINAVIMO KOMITETAS Visuomenės informavimo ir techniniams perėjimo prie SEPA klausimams spręsti Lietuvoje nuo 2007 m. veikia SEPA koordinavimo komitetas (toliau Komitetas). 2013 m. nuspręsta praplėsti Komiteto sudėtį (žr. 1 lentelę), numatant dalyvavimo galimybę Lietuvos Respublikoje registruotų kredito unijų, mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų asociacijoms, tarpuskaitą atliekančioms įstaigoms, Lietuvos centrinei kredito unijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Komiteto funkcijos yra tokios: 1) parengti šalies mokėjimo priemonių pakeitimo SEPA mokėjimo priemonėmis Lietuvoje planą ir pagal kompetenciją užtikrinti, kad šiuo planu būtų vadovaujamasi; 2) imtis priemonių, kad SEPA mokėjimo priemonės (kredito pervedimai, tiesioginis debetas, mokėjimai kortelėmis ir kt.) atitiktų mokėjimo paslaugų vartotojų poreikius ir būtų prieinamos; 3) rengti pasiūlymus, kurie panaikintų kliūtis veiksmingam SEPA mokėjimo priemonių funkcionavimui, ir inicijuoti jų teikimą kompetentingoms institucijoms; 4) palaikyti ryšius su Europos Sąjungos lygmens SEPA projekto valdymo struktūra ir Lietuvos mokėjimo paslaugų vartotojų atstovais dėl SEPA mokėjimo priemonių klausimų; 5) koordinuoti visuomenės informavimo apie SEPA projektą ir jo įgyvendinimą Lietuvoje kampaniją. Siekdamas palaikyti dialogą su mokėjimo paslaugų vartotojais, Komitetas nuo 2011 m. rengia susitikimus (SEPA forumus) su mokėjimo paslaugų vartotojais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis. 1 lentelė. Šalys, dalyvaujančios Komiteto veikloje BIGBANK AS filialas AB Citadele bankas Danske Bank A/S Lietuvos filialas AB DNB bankas UAB EVP International AB bankas Finasta Lietuvos bankas Lietuvos bankų asociacija Lietuvos centrinė kredito unija Kredito unijų asociacija Lietuvos kreditas UAB Medicinos bankas Mokėjimo įstaigų asociacija Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius Pohjola Bank Plc Lietuvos filialas AB SEB bankas Svenska Handelsbanken, AB, Lietuvos filialas Swedbank, AB AB Šiaulių bankas 4

2. TEISINĖ APLINKA SEPA projektas nekeičia teisinių nuostatų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, tačiau, perėjus prie atsiskaitymų eurais, svarbesnę reikšmę įgyja šie ES reglamentai: 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą Nr. 2560/2001 (su vėlesniais pakeitimais). Šiuo reglamentu nustatomos tarptautinių mokėjimų eurais taisyklės, užtikrinant, kad už tarptautinius mokėjimus būtų imamas toks pats atlyginimas kaip ir už tos pačios vertės atitinkamus nacionalinius mokėjimus eurais. 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 924/2009 (SEPA reglamentas) 2. SEPA reglamente nustatyti tokie reikalavimai: mokėjimo sąskaitos identifikatorius turi būti pateiktas IBAN formatu tiek nacionaliniams, tiek tarptautiniams mokėjimams. Lietuvoje nuo 2004 m. visos mokėjimo sąskaitos, turimos bankuose, identifikuojamos pagal IBAN numerį 3. Kai kurie mokėjimo paslaugų teikėjai (pvz., kai kurios kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos) gali turėti sąskaitų, kurios nėra pateikiamos IBAN formatu. Tokios sąskaitos, jei nebus identifikuojamos pagal IBAN, įsigaliojus SEPA reglamente nustatytoms perėjimo datoms, negalės būti naudojamos kredito pervedimams ir tiesioginio debeto operacijoms vykdyti; po 2016 m. vasario 1 d. mokėjimo paslaugų teikėjai negalės reikalauti iš mokėtojų, atliekant tarptautines operacijas, nurodyti BIC kodą; įmonės, išskyrus labai mažas įmones, turės naudoti ISO 20022 XML pranešimus, kai siųs ar gaus mokėjimo nurodymus ne atskirai, o sugrupuotus; mokėjimo paskirties duomenų lauke turi būti leidžiama įrašyti 140 nestruktūrizuotų, laisvo teksto ženklų; mokėjimo paskirties informaciją ir visus kitus duomenų elementus mokėjimo paslaugų teikėjai turi perduoti nepakeistus; kai duomenys įgyja elektroninę formą, visoje mokėjimo grandinėje turi būti užtikrinamas visiškai automatinis elektroninis mokėjimo operacijų vykdymas visuose proceso etapuose (nuo pradžios iki pabaigos nenutrūkstamas apdorojimas), suteikiant galimybę visą mokėjimo procesą atlikti elektroniniu būdu be pakartotinių ar rankinių veiksmų; mokėjimo schemose neturi būti nustatoma jokia minimali kredito pervedimų ir tiesioginio debeto mokėjimo operacijų suma, bet nereikalaujama vykdyti mokėjimo operacijų, kurių suma lygi nuliui; mokėjimo schemos neprivalo atlikti kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų, kurių suma viršija 999 999 999,99 euro. SEPA reglamente taip pat nurodyta, kokius minimalius duomenis mokėjimo paslaugų vartotojai turi pateikti mokėjimo paslaugų teikėjams inicijuodami mokėjimo operaciją ir kokius duomenis mokėjimo paslaugų vartotojai turi gauti įvykdžius operaciją. Valstybės narės kai kuriems SEPA reglamento reikalavimams įgyvendinti gali nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 2 http://eur-lex.europa.eu/lexuriserv/lexuriserv.do?uri=oj:l:2012:094:0022:0037:lt:pdf 3 Lietuvos IBAN formatas atrodo taip: LTKK BBBBB SSSSSSSSSSS, kur LT šalies kodas, KK specialus kontrolinis kodas, BBBBB banko kodas, SSSSSSSSSSS sąskaitos numeris. Lietuvos IBAN pavyzdys: LT12 1000 0111 0100 1000. Skirtingų valstybių IBAN ilgiai gali skirtis. Išsamus valstybių IBAN struktūros aprašas anglų kalba pateikiamas http://www.swift.com/dsp/resources/documents/iban_registry.pdf. 5

2016 m. vasario 1 d. Lietuvoje SEPA reikalavimai turėtų įsigalioti 2016 m. sausio 1 d. Kitų valstybių narių pasirinkimas dėl pereinamojo laikotarpio skelbiamas Europos Komisijos interneto svetainėje 4. Mokėtojai, atliekantys kredito pervedimų operacijas, turėtų atkreipti dėmesį į SEPA reglamento nuostatą, suteikiančią gavėjui teisę nurodyti mokėjimo sąskaitą, esančią bet kurioje valstybėje narėje, jei ta sąskaita pasiekiama SEPA kredito pervedimo operacijoms. Dauguma Lietuvoje esančių mokėjimo sąskaitų taptų pasiekiamos SEPA kredito pervedimo operacijoms jau nuo 2015 m., t. y. nuo euro įvedimo dienos. Šių sąskaitų savininkai galėtų nurodyti Lietuvoje turimas savo sąskaitas lėšoms gauti iš kitose valstybėse narėse esančių mokėtojų (pvz., valstybės institucijų, darbdavių ir pan.). Be to, Lietuvos piliečiai galėtų nurodyti kitose valstybėse narėse turimas savo sąskaitas Lietuvoje esantiems mokėtojams (pvz., Valstybinio socialinio draudimo fondo mokama pensija galėtų būti pervesta į kitą valstybę narę). SEPA reglamente mokėjimo paslaugų teikėjai įpareigoti užtikrinti aukštą mokėtojų sąskaitų apsaugą sudarant galimybę patiems mokėtojams nustatyti daugelį su lėšų nurašymu pagal tiesioginio debeto operacijas susijusių parametrų (pvz., nustatyti tam tikrą tiesioginio debeto lėšų surinkimo operacijos sumos limitą arba periodiškumą, arba juos abu, nustatyti lėšų gavėjų sąrašą). Kiekvienoje valstybėje narėje paskirtos institucijos, atsakingos už SEPA reglamento laikymosi užtikrinimą, o nustačiusios pažeidimą gali taikyti sankcijas. Lietuvoje kompetentinga institucija yra Lietuvos bankas. Visgi, kai kurie Lietuvos teisinės aplinkos pakeitimai bus būtini. Sklandus Lietuvos mokėjimų rinkos pasirengimas veikti SEPA erdvėje susijęs su Lietuvos Respublikos teisės aktų pritaikymu prie SEPA reglamento ir SEPA reglamentą atitinkančių mokėjimo schemų reikalavimų laiku. Tikimasi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys su SEPA reikalavimais nesuderinamas mokėjimo priemones, bus kiek įmanoma greičiau pakeisti. Šalys, dalyvaujančios Komiteto veikloje, skatina atitinkamas valstybės institucijas kiek įmanoma sparčiau parengti ir priimti Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pataisas, taip pat atlikti piniginių lėšų nurašymo pagal vykdomuosius dokumentus reguliavimo pakeitimus ir įdiegti naują Piniginių lėšų apdorojimo informacinę sistemą (PLAIS). 4 http://ec.europa.eu/internal_market/payments/docs/sepa/art16-member-states-options_06_2013_en.pdf 6

3. KREDITO PERVEDIMAI 3.1. Esama situacija Kredito pervedimai, inicijuoti bankuose ir kitose kredito įstaigose, yra viena iš labiausiai paplitusių mokėjimo negrynaisiais pinigais priemonių Lietuvoje, sudaranti apie 35 proc. visų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų skaičiaus 5. Didžioji dalis tokių mokėjimų (87 %) inicijuojami elektroniniu būdu, t. y. per internetinės bankininkystės sistemas ir išmaniųjų telefonų programėles. 2013 m. Lietuvoje inicijuota apie 1,3 mln. kredito pervedimų eurais, 76 proc. jų sudarė SEPA kredito pervedimai. Didžioji dalis kredito pervedimų (2013 m. apie 118 mln.) inicijuoti litais ir per vienus metus nuo euro įvedimo turės būti pakeisti SEPA kredito pervedimais. 3.2. SEPA kredito pervedimai SEPA kredito pervedimų schema pradėjo veikti 2008 m. sausio 28 d. Prie SEPA kredito pervedimų schemos, 2014 m. balandžio mėn. duomenimis, yra prisijungę penki Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai 6, visi užsienio bankų skyriai, veikiantys mažmeninių mokėjimų rinkoje, ir Lietuvos bankas. SEPA kredito pervedimų schemoje apibrėžtos SEPA reglamentą atitinkančios bendros kredito pervedimų eurais taisyklės, procesai ir perduodami duomenys. Mokėtojas, naudodamas vieną mokėjimo sąskaitą, gali inicijuoti kredito pervedimus eurais į visas SEPA erdvei priklausančias 34 valstybes vienodomis sąlygomis. Taip įmonės (mokėtojai ir gavėjai) gali supaprastinti mokėjimų administravimą, pagerinti lėšų valdymą, automatizuoti ir standartizuoti vidaus procesus, sumažinti informacinių sistemų palaikymo sąnaudas ir pasinaudoti kitomis pridėtinę vertę suteikiančiomis paslaugomis (pvz., elektroninis sąskaitų pateikimas ir apmokėjimas). 3.3. Su SEPA kredito pervedimais susiję reikalavimai ir terminai SEPA reglamente nustatyti EEE šalyse atliekamų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai. Lietuvoje šie reikalavimai turi būti taikomi ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. Su SEPA kredito pervedimais susijusių mokėjimo paslaugų vartotojams aktualių reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje terminai pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė. SEPA reglamento reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje terminai SEPA kredito pervedimų vykdymo reikalavimai Kam aktualu Terminas Mokėtojo ir gavėjo sąskaitos nurodymas IBAN formatu Mokėtojas neprivalo nurodyti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo BIC kodo nacionaliniuose SEPA kredito pervedimuose Fiziniai ir juridiniai asmenys Fiziniai ir juridiniai asmenys 2016 m. sausio 1 d. 2016 m. sausio 1 d. 5 45 proc. sudaro operacijos mokėjimo kortelėmis, 15 proc. mokėjimo įstaigose inicijuotos perlaidos, 5 proc. kitos mokėjimo priemonės (tiesioginis debetas, elektroninių pinigų operacijos, čekiai). 6 UAB Medicinos bankas, AB bankas FINASTA ir kredito unijos nėra prisijungę prie SEPA kredito pervedimų schemos. 7

Mokėtojas neprivalo nurodyti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo BIC kodo tarptautiniuose SEPA kredito pervedimuose Kliento sąsajoje su mokėjimo paslaugų teikėju (klientasbankas ir bankas-klientas) ISO 20022 XML standarto naudojimas, kai kredito pervedimai inicijuojami ir priimami sugrupuoti (kaip struktūrizuotų duomenų bylos) Fiziniai ir juridiniai asmenys Juridiniai asmenys, išskyrus labai mažas įmones. Fiziniai asmenys ir labai mažos įmonės turi teisę pasirinkti tokią sąsają. 2016 m. vasario 1 d. 2016 m. sausio 1 d. Pagal SEPA reglamentą mokėtojo ir gavėjo sąskaitai identifikuoti turi būti naudojamas IBAN (tarptautinis banko sąskaitos numeris). Lietuvoje IBAN sąskaitų formatas plačiai naudojamas jau nuo 2004 m. Dėl to nereikia keisti mokėjimo sąskaitų numerių ir tai reikšmingai palengvina pasirengimą SEPA kredito pervedimų paslaugos teikimui ir naudojimui Lietuvoje. Kredito pervedimus vykdantys mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie klientų sąskaitas identifikuoja ne pagal IBAN standartą, turės pakeisti sąskaitų numerius iki 2016 m. sausio 1 d. SEPA reglamente nustatytas terminas, nuo kada mokėtojas nebeturės nurodyti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo BIC kodo 7, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. inicijuojant nacionalinius ir nuo 2016 m. vasario 1 d. tarptautinius SEPA kredito pervedimus. Šiuo metu Lietuvoje mokėtojui dažniausiai nereikia nurodyti BIC kodo atliekant nacionalinius kredito pervedimus šalies valiuta, bet BIC turi būti nurodytas inicijuojant tarptautinius mokėjimus. Didelį kiekį kredito pervedimų inicijuojančios įmonės mokėjimo paslaugų teikėjui tokius pervedimus paprastai pateikia kaip struktūrizuotų duomenų bylas, taip pat tokių bylų pavidalu gauna sąskaitos išrašą. SEPA reglamente struktūrizuotos duomenų bylos vadinamos sugrupuotais kredito pervedimais, jie turės būti pateikiami ISO 20022 XML standartą atitinkančiais pranešimais. Šis reikalavimas turės būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. Jis nėra privalomas fiziniams asmenims ir labai mažoms įmonėms 8. SEPA reglamento reikalavimų įgyvendinimo terminai taikytini visiems Lietuvoje veikiantiems mokėjimo paslaugų teikėjams, tačiau atskiri mokėjimo paslaugų teikėjai gali siūlyti ankstesnius šių reikalavimų įgyvendinimo terminus. 3.4. Su SEPA kredito pervedimais susijusių reikalavimų aprėptis Skiriamos šios kredito pervedimų grupės, patenkančios (pateksiančios) į SEPA projekto aprėptį: kredito pervedimai eurais į kitas SEPA šalis; nacionaliniai kredito pervedimai eurais; nacionaliniai kredito pervedimai litais. Laikotarpis: 2015 m. sausio 1 d. gruodžio 31 d. Kredito pervedimų eurais į kitas SEPA šalis pateikimas ir gavimas nesikeis. Kredito pervedimai eurais galės būti pateikiami kaip SEPA kredito pervedimai arba kaip tarptautiniai (ne SEPA) kredito pervedimai. 7 BIC kodą (angl. Business Identifier Code) išduoda SWIFT organizacija pagal ISO 9362 standartą. 8 Sąvoka labai maža įmonė apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. 8

Įvedus Lietuvoje eurą, nacionaliniai kredito pervedimai litais taps kredito pervedimais eurais. Nacionaliniai kredito pervedimai eurais bus vykdomi per mokėjimams eurais pritaikytą Lietuvos banko mokėjimo sistemą LITAS-MMS arba galės būti vykdomi kaip SEPA kredito pervedimai, jeigu mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai bus pasirengę dideliais kiekiais apdoroti SEPA kredito pervedimus. Kredito pervedimus eurais struktūrizuotų duomenų bylų pavidalu klientai galės pateikti ir gauti dabartiniu LITAS ESIS formatu arba ISO 20022 XML standarto formatu. Tai priklausys nuo mokėjimo paslaugų teikėjo ir jo kliento pasirengimo. Klientai turės galimybę palaipsniui prisitaikyti prie naujovių, o ypač prie techninių SEPA formatų, naudotinų mokėjimo paslaugų teikėjo ir mokėjimo paslaugų vartotojo sąsajoje. Tam mokėjimo paslaugų teikėjai gali siūlyti konversiją tarp LITAS ESIS ir ISO 20022 pranešimų formatų. Laikotarpis: nuo 2016 m. sausio 1 d. Nacionaliniai ir tarptautiniai kredito pervedimai eurais į kitas euro zonos šalis bus vykdomi kaip SEPA kredito pervedimai. Įmonės, išskyrus labai mažas įmones, tik ISO 20022 XML standarto formatu galės pateikti struktūrizuotų duomenų bylas ir jas gauti. Klientų patogumui ISO 20022 pranešimo pain.001.001.03 formatas bus pritaikytas ne tik SEPA kredito pervedimams, bet ir kredito pervedimams eurais į ne euro zonos ES valstybes, kai jose veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai nėra pasiekiami SEPA kredito pervedimo schemai 9, kredito pervedimams eurais į ne EEE šalis ir kredito pervedimams užsienio valiuta. 3.5. Vykdomųjų dokumentų apdorojimas Vykdomasis dokumentas teisinis dokumentas, kurio pagrindu atliekami (civilinio) proceso vykdymo veiksmai. Paprastai tokius dokumentus naudoja viešojo sektoriaus įstaigos (Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Muitinė) ir kiti įgalioti subjektai (pvz., antstoliai) turtinio pobūdžio išieškojimams. Šiuo metu vykdomieji dokumentai apdorojami panaudojant specialius debeto mokėjimo nurodymus, tačiau Europos mokėjimų tarybos (EMT) parengtos tiesioginio debeto schemos nėra tam tinkamos. Dėl to vykdomųjų dokumentų apdorojimo tęstinumas bus užtikrintas naudojant SEPA kredito pervedimus ir pasitelkiant kuriamą Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS). 9 Ne euro zonos ES valstybių mokėjimo paslaugų teikėjai, vykdantys kredito pervedimus eurais, privalės pereiti prie SEPA kredito pervedimų schemos iki 2016 m. spalio 31 d. 9

4. DEBETO PERVEDIMAI 4.1. Esama situacija Lietuvoje kredito įstaigos siūlo tris debeto pervedimų paslaugas: tiesioginį debetą, debeto mokėjimus ir debeto mokėjimus už žemės ūkio produkciją. Visas šias paslaugas jungia bendra savybė lėšų gavėjas (paprastai įmonė), gavęs mokėtojo sutikimą, inicijuoja vienkartinius arba pasikartojančius lėšų nurašymus iš mokėtojo sąskaitos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme šioms paslaugoms taikoma bendra sąvoka tiesioginis debetas. Kai šiame dokumente tiesioginio debeto sąvoka bus vartojama siauresne prasme, ji bus pažymėta kursyvu. 2004 2011 m. tiesioginio debeto operacijų skaičius per metus vidutiniškai didėjo po 26 proc. Vėliau tiesioginio debeto rinka plėtojosi lėčiau (maždaug po 12 % per metus), tačiau tai nepadengė nuosmukio po AB banko Snoras veiklos nutraukimo. 2013 m. bendras tiesioginio debeto operacijų skaičius sudarė 14 mln. operacijų, arba 4 proc. mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų skaičiaus. Didžioji dalis (apie 99 %) tiesioginio debeto operacijų atliekama, kai mokėtojas ir gavėjas turi sąskaitas tame pačiame banke ir tik 1 proc. debeto operacijų yra tarpbankiniai mokėjimai, vykdomi per Lietuvos banko mokėjimo sistemą LITAS-MMS. Tiesioginis debetas Tiesioginio debeto operacijos atliekamos tik banko viduje, t. y. mokėtojas ir lėšų gavėjas turi sąskaitas tame pačiame banke. Mokėtojas tiesioginio debeto sutikimą gali pateikti savo bankui arba tiesiogiai lėšų gavėjui. Šie subjektai ir atsako už sutikimo saugojimą. Pagrindiniai tiesioginio debeto lėšų gavėjai yra telekomunikacijų, išperkamosios nuomos, draudimo, spaudos prenumeratos, apsaugos ir komunalines paslaugas teikiančios įmonės. Dažniausiai ši paslauga naudojama surinkti lėšas iš fizinių asmenų, nors taip lėšos gali būti surenkamos ir iš juridinių asmenų. Pažymėtina, kad tiesioginio debeto paslauga teikiama pagal nestandartizuotą schemą. Atskiri bankai gali keisti jos savybes be kitų bankų sutikimo. Visgi, pagrindinės tiesioginio debeto paslaugos savybės ir sąsajų tarp klientų ir bankų elementai yra panašūs. Debeto mokėjimo nurodymai Debeto mokėjimo nurodymai gali būti vidiniai ir tarpbankiniai. Mokėtojas turi pateikti savo bankui sutikimą nurašyti lėšas, bankas atsako už sutikimo saugojimą. Ši paslauga skirta lėšoms surinkti iš juridinių asmenų. Dėl mažesnio automatizavimo lygio ji paprastai naudojama, kai lėšų gavėjas turi santykinai nedaug tokios rūšies mokėjimų. Debeto mokėjimo nurodymai už žemės ūkio produkciją Tai specifinė debeto pervedimų paslauga, kurios atsiradimą lėmė Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Pagrindiniai šios paslaugos ir debeto mokėjimo nurodymų skirtumai yra galimybė atlikti dalinius lėšų nurašymus, pareiga bankams priimti ir neribotą laiką saugoti gautus debeto mokėjimo nurodymus nepriklausomai nuo to, ar mokėtojo sąskaitoje tuo metu yra pakankamai lėšų. Tokie debeto mokėjimo nurodymai gali būti vidiniai ir tarpbankiniai. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme numatyta teisė šia paslauga naudotis ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio produkcijos auginimu arba perdirbimu. Per metus tokių operacijų skaičius neviršija 100 tūkst. Daugiausia debeto mokėjimo nurodymais, atsiskaitant už žemės ūkio produkciją, naudojasi didelės perdirbimo įmonės. 10

4.2. SEPA tiesioginis debetas SEPA tiesioginis debetas (angl. SEPA Direct Debit, SDD) tai mokėjimo priemonė, kuri gali būti naudojama atsiskaitymams tiesioginiu debetu eurais visoje SEPA erdvėje. SDD schemoje nustatytos tiesioginio debeto pervedimų taisyklės ir procesai, bendras paslaugų lygis ir laikas, per kurį schemoje dalyvaujantys mokėjimo paslaugų teikėjai turi atlikti savo funkcijas. SDD pervedimai galimi mokėjimo paslaugų teikėjo viduje ar tarp dviejų skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų, jei abu jie yra SEPA tiesioginio debeto paslaugos teikėjai. SDD pervedimą inicijuoja lėšų gavėjas per gavėjo banką po to, kai dėl tokio atsiskaitymo būdo susitaria lėšų gavėjas ir mokėtojas. SDD pervedimai skirti reguliariems mokėjimams atlikti, tačiau naudojantis šia schema galima atlikti ir vienkartinius mokėjimus. Lėšų gavėjams SDD schema sudarytų galimybę efektyviau vykdyti savo veiklą naudojant vieną mokėjimo sąskaitą lėšoms surinkti šalies viduje ar kitose SEPA šalyse ir taikant vienodą duomenų perdavimo formatą (ISO 20022 standarto XML pranešimai). Mokėtojams SDD schema suteiktų lėšų valdymo lankstumą ir visapusišką apsaugą. Pavyzdžiui, asmenims, kurie gyvena ar studijuoja užsienio šalyse, bus patogu apmokėti už studijas, draudimo, telekomunikacijų ir komunalines paslaugas mokėjimą atliekant iš savo gimtosios šalies mokėjimo sąskaitos. Mokėtojai tiksliai žinos, kada lėšų gavėjas gaus lėšas. SEPA reglamentas taip pat įpareigoja mokėjimo paslaugų teikėjus sudaryti galimybę patiems mokėtojams nustatyti daugelį su lėšų nurašymu pagal tiesioginio debeto operacijas susijusių parametrų (pvz., nustatyti tam tikrą tiesioginio debeto lėšų surinkimo operacijos sumos limitą arba periodiškumą, arba juos abu, nustatyti lėšų gavėjų sąrašą). EMT patvirtino dvi SEPA tiesioginio debeto schemas pagrindinę (angl. SEPA Core Direct Debit Scheme) ir schemą, skirtą verslui (angl. SEPA Business-to-Business Direct Debit Scheme). SDD pagrindinės schemos dalyviai ir jų tarpusavio veiksmai pavaizduoti 1 pav. 1 pav. SDD pagrindinė schema Mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys pagal SDD schemą, gali vykdyti dviejų rūšių funkcijas: mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo funkciją kai mokėjimo paslaugų teikėjas sudaro sutartį su mokėtoju atidaryti mokėjimo sąskaitą, iš kurios pagal SDD schemos taisykles ir sąlygas bus nurašomos lėšos. Pagal šią sutartį vykdomas kiekvienas tiesioginio debeto mokėjimas, inicijuotas gavėjo, nurašant lėšas iš mokėtojo sąskaitos; gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo funkciją kai mokėjimo paslaugų teikėjas sudaro sutartį su lėšų gavėju atidaryti mokėjimo sąskaitą ir šios sutarties pagrindu gauna gavėjo nurodymus tiesioginio 11

debeto mokėjimams atlikti, juos teikdamas mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui pagal SDD schemos taisykles ir sąlygas. 4.2.1. SEPA tiesioginio debeto sutikimai Pagal SDD schemas mokėtojų sutikimus galės priimti tik lėšų gavėjai. Be to, jie bus atsakingi už sutikimų saugojimą ir jų duomenų keitimą mokėtojo iniciatyva. EMT parengė standartinę SDD sutikimo formą. Ji gali būti dar supaprastinta atsižvelgiant į vykdomą lėšų gavėjo veiklą. Visa informacija apie SDD sutikimo laukus ir jų vertimas į lietuvių kalbą pateikti EMT interneto svetainėje 10. Iki to išduoti mokėtojų sutikimai galės būti toliau naudojami SDD pagrindinėje schemoje, jų pakeisti naujais SDD sutikimais nereikės. Esamų sutikimų saugojimo klausimas (kai jie saugomi ne lėšų gavėjų) turės būti suderintas tarp bankų ir lėšų gavėjų. Pažymėtina, kad SDD sutikimuose naudojami papildomi privalomi laukai: unikalus sutikimo numeris ir gavėjo kodas (SEPA tiesioginio debeto gavėjo kodas). Šiuo metu naudojamų sutikimų numeriai savo struktūra neatitinka SDD reikalavimų, todėl, pereinant prie SDD paslaugos, turės būti atnaujinti. 4.2.2. SEPA tiesioginio debeto gavėjo kodas Kiekvienas SDD gavėjas privalo turėti gavėjo kodą, skirtą gavėjui SDD schemose identifikuoti. SDD gavėjo kodo struktūra yra tokia (žr. 2 pav.): gavėjo kodo ilgis 16 simbolių: 1 2 pozicijos šalies kodas, 3 4 pozicijos kontroliniai skaitmenys, apskaičiuoti pagal ISO 7064 standartą, 5 7 pozicijos gavėjo paslaugos kodas (šis kodas yra laisvai naudojamas gavėjo teikiamoms paslaugoms atskirti). Jei gavėjas teikia tik vienos rūšies paslaugą, šios pozicijos užpildomos reikšmėmis pagal nutylėjimą ZZZ. Gavėjo kodo 8 16 pozicijos: o juridiniams asmenims juridinio asmens kodas (9 skaitmenys); o fiziniams asmenims 9 simbolių ilgio numeris: 8 pozicija simbolis P, nustatantis, kad gavėjo kodas priklauso privačiam asmeniui, 9 16 pozicija skaitmenys, pradedant nuo 00000001 didėjantys vienetu kiekvienam asmeniui. 2 pav. Gavėjo kodo struktūra LT11ZZZ123456789 Šalies kodas (ISO) Paslaugos kodas Kontroliniai skaitmenys Nacionalinė dedamoji Lėšų gavėjams, planuojantiems naudotis SEPA tiesioginio debeto paslauga, dėl gavėjo kodo suteikimo rekomenduojama kreiptis į savo mokėjimo paslaugų teikėją. Lietuvoje suteikti SEPA tiesioginio debeto gavėjo kodai bus skelbiami SEPA interneto svetainėje (sepa.lt). 10 http://www.europeanpaymentscouncil.eu/content.cfm?page=core_sdd_mandate_transalations 12

4.3. Elektroninė sąskaita faktūra su apmokėjimu Šiuo metu Lietuvoje veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai svarsto galimybę pasiūlyti elektroninės sąskaitos faktūros su apmokėjimu paslaugą. Ji galėtų iš dalies pakeisti esamas tiesioginio debeto paslaugas. Šis pažangus atsiskaitymo būdas suteikia galimybę mokėtojui patogiu būdu susipažinti su lėšų gavėjo suformuota sąskaita faktūra už pirktas prekes ar suteiktas paslaugas ir atlikti jos apmokėjimą. Lėšų gavėjai sąskaitas faktūras mokėtojui galės pateikti elektroniniu būdu, o jas apmokėti būtų galima SEPA kredito pervedimu. Ši paslauga leistų automatizuoti sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo procesą, padėtų išvengti klaidų apmokant sąskaitą, suteiktų mokėtojui papildomų apmokėjimo galimybių, pavyzdžiui, apmokėti sąskaitą nustatytą mėnesio dieną. 4.4. Perėjimas prie SEPA Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje teikiamas tiesioginio debeto paslaugas ir jų funkcionalumą, toliau lentelėje pateikiamas galimas jų pakeitimas SEPA paslaugomis. 3 lentelė. Debeto paslaugų pakeitimas SEPA paslaugomis Lietuvoje Šiuo metu teikiama paslauga Tiesioginis debetas Debeto mokėjimo nurodymai Debeto mokėjimo nurodymai už žemės ūkio produkciją SEPA paslauga SEPA tiesioginis debetas (pagrindinė schema) Elektroninė sąskaita faktūra su apmokėjimu inicijuojant SEPA kredito pervedimą SEPA tiesioginis debetas (pagrindinė schema arba schema, skirta verslui) Elektroninė sąskaita faktūra su apmokėjimu inicijuojant SEPA kredito pervedimą SEPA tiesioginis debetas (pagrindinė schema arba schema, skirta verslui) Elektroninė sąskaita faktūra su apmokėjimu inicijuojant SEPA kredito pervedimą Lietuvoje veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai konsultuodamiesi su klientais individualiai sprendžia, kokia apimtimi plėtoti SDD schemas Lietuvoje. Negalima atmesti galimybės, kad kai kurie mokėjimo paslaugų teikėjai vietoj SDD schemų pirmenybę teiks elektroninės sąskaitos faktūros su apmokėjimu plėtojimui. SEPA reglamente bankus ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus įpareigoti naudoti tik ES lygiu suderintas mokėjimo schemas. EMT parengtose schemose nenumatyta mokėtojo banko pareiga priimti ir neribotą laiką saugoti tiesioginio debeto nurodymus, kai mokėtojo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų. Dėl to rengiamos Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pataisos. Jos panaikintų ES ir Lietuvos Respublikos teisės nesuderinamumą. 13

5. INFRASTRUKTŪRA Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi mažmeninių mokėjimų sistemos. Tai Lietuvos banko sistema LITAS-MMS ir Lietuvos centrinės kredito unijos sistema KUBAS 11. Sistema KUBAS pagal atliekamų operacijų skaičių ir vertę užima nedidelę mokėjimų negrynaisiais pinigais rinkos dalį ir dėl to nėra toliau aptariama šiame dokumente. Po euro įvedimo mažmeninius mokėjimus eurais kredito įstaigos galės vykdyti per mokėjimams eurais pritaikytą LITAS-MMS arba per bet kuriuos kitus euro zonoje veikiančius tarpuskaitos namus. LITAS-MMS mokėjimo nurodymus šiuo metu taikomais formatais, neatitinkančiais SEPA reikalavimų, apdoros iki 2015 m. pabaigos, t. y. kol leidžiama pagal SEPA reglamento nuostatas. Įmonių, kurios pasirengs SEPA reikalavimus taikyti anksčiau, mokėjimai galės būti vykdomi per kitus tarpuskaitos namus jau nuo 2015 m. pradžios. Taip bus sudarytos sąlygos sklandžiam įmonių perėjimui prie SEPA mokėjimo priemonių. 2014 m. po konsultacijų su rinkos dalyviais Lietuvos bankas apsispręs, ar LITAS-MMS bus pritaikyta SEPA reikalavimams po 2016 m. LITAS-MMS posistemė KART, kuri šiuo metu naudojama apdorojant vykdomuosius dokumentus, iki 2016 m. sausio 1 d. bus pritaikyta perduoti informaciją tarp mokėjimo paslaugų teikėjų ir Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos (PLAIS). PLAIS įgyvendinimo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti vykdomųjų dokumentų apdorojimo tęstinumą SEPA erdvėje nuo 2016 m. sausio 1 d., vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 11 Sistema KUBAS naudojasi kredito unijos Lietuvos centrinės kredito unijos narės. 14

6. INFORMACIJOS STANDARTAI IR FORMATAI 6.1. Esama situacija Istoriškai apsikeisti duomenimis Lietuvoje naudojamas teksto bylos pagrindu sukurtas formatas. Pirmieji bandymai standartizuoti sąveiką tarp klientų ir bankų Lietuvoje padaryti 2004 m. sausio mėn., sukūrus LITAS ESIS duomenų apsikeitimo formatą. Šiandien jis plačiai naudojamas Lietuvoje elektroninės bankininkystės sistemose. Šiame formate apibrėžtos tokios naudojamų duomenų struktūros: sąskaitos išrašas; kredito mokėjimo nurodymas; debeto mokėjimo nurodymas; tarptautinis mokėjimo pavedimas. Kai kurie mokėjimo paslaugų teikėjai naudoja ir kitus formatus paslaugoms, kurių neapima LITAS ESIS (tiesioginis debetas, įmokos, bendroji atsiskaitymo knygelė, darbo užmokesčio bei įvairių pašalpų išmokėjimas ir kt.). Šie formatai grindžiami abipusiu susitarimu tarp kliento bei mokėjimo paslaugų teikėjo ir yra skirtingi. Neelektroninės bankininkystės klientai naudoja iš esmės vienodus kredito pervedimų spausdintinius blankus. SEPA reglamentas nustato, kad įmonės, išskyrus labai mažas įmones, turės naudoti ISO 20022 XML pranešimus, kai siųs ar gaus mokėjimo nurodymus ne atskirai, o sugrupuotus. LITAS ESIS struktūrizuoto teksto byla ir nėra suderinama su ISO 20022 XML standartu. Mokėjimo paslaugų teikėjai ir jų klientai, norėdami naudotis SEPA paslaugomis, privalės pereiti prie mokėjimo nurodymams ir sąskaitos informacijai skirtų ISO 20022 XML standarto pranešimų. 6.2. SEPA formatai Tarptautinė standartizacijos organizacija sukūrė visuotinį finansų sektoriaus pranešimų standartą ISO 20022. Jis naudojamas kuriant XML pranešimus tam tikru formatu. Pagrindinis XML privalumas galimybė pridėti naujo tipo elementus nepažeidžiant dokumento struktūros ir nesutrikdant tik seną XML tipo formatą suprantančių programų darbo. EMT nustatė bendrus standartų, susijusių su visų mokėjimų eurais apdorojimo automatizavimu, kūrimo principus ir verslo reikalavimus, t. y. kokiais duomenimis turi keistis finansų tarpininkai. Šie duomenys nurodyti SEPA kredito pervedimų ir SEPA tiesioginio debeto taisyklių rinkiniuose. Be to, EMT parengė SEPA įgyvendinimo gaires ir apibrėžė pranešimų standartų taikymą. 6.3. Perėjimas prie SEPA Lietuvoje veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai, norėdami klientams pasiūlyti atsiskaitymus SEPA erdvėje, turės taikyti ISO 20022 XML standartą. Mokėjimo paslaugų teikėjų pasirengimo datos gali būti skirtingos, bet ne vėlesnės kaip 2016 m. sausio 1 d. Mokėjimo paslaugų teikėjai turės peržiūrėti naudojamų elektroninės bankininkystės sistemų sąsajas, pritaikydami jas SEPA reikalavimams (pvz., papildomų laukų poreikį, laukų ilgių atitiktį, būtinos informacijos įrašymo kontrolę ir t. t.). Taip pat bus pakeistos šiuo metu naudojamos kredito pervedimų pateikimo popierinės blankų formos, užtikrinant jose SEPA kredito pervedimams privalomos ir papildomos informacijos įrašymo galimybę. Laikotarpis: 2015 m. sausio 1 d. gruodžio 31 d. Mokėjimo paslaugų teikėjai planuoja palaikyti LITAS ESIS formatą, paraleliai diegti ir palaikyti ISO 20022 XML standartą. LITAS ESIS formatas gali būti keičiamas, prieš tai tinkamai informavus 15

klientus. Mokėjimų pateikimo LITAS ESIS formato bylose visi vietiniai (kredito) pervedimai eurais turės būti pateikiami *.mokesis byloje. Specifinėms paslaugoms (įmokos, bendroji atsiskaitymo knygelė, komunaliniai mokesčiai, sąrašiniai mokėjimai, tiesioginio debeto paslauga ir kt.) mokėjimo paslaugų teikėjai paliks naudojamus formatus ir juos tobulins pagal susitarimus su klientais. Siekdamas suderinamumo, Komitetas parengė ir reguliariai atnaujina ISO 20022 XML standarto pranešimų naudojimo taisykles. Jose nurodyta formato struktūra, pažymint joje naudojamų paslaugų privalomus ir pasirenkamus elementus ir informacijos tikrinimo algoritmus, taip pat pateikti naudojamų pranešimų pavyzdžiai. Lietuvoje klientai dar neturi didelės patirties naudojant ISO 20022 XML priemonę banko ir kliento tarpusavio komunikacijai. Klientams siūloma tinkamai suplanuoti perėjimą prie ISO 20022 XML standartų ir pagal galimybes kuo anksčiau tam pasirengti. Nuo 2016 m. bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai negalėtų iš klientų priimti mokėjimo nurodymų, neatitinkančių SEPA reglamento reikalavimų. Mokėjimo paslaugų teikėjai aktyviai informuos klientus ir jų buhalterines bei finansinės apskaitos sistemas administruojančias įmones apie naujus reikalavimus. Klientų pasirengimas laiku padės užtikrinti sklandų ir nenutrūkstamą klientų kasdienių bankinių operacijų atlikimą. Laikotarpis: nuo 2016 m. sausio 1 d. Vadovaudamiesi SEPA reglamento reikalavimais, nuo 2016 m. sausio 1 d. mokėjimo paslaugų teikėjai palaikys tik ISO 20022 XML standartą. Informacija apie LITAS ESIS formatą ir ISO 20022 XML standarto bylų sąsajas pateikta 4 lentelėje. 4 lentelė. LITAS ESIS ir ISO 20022 XML standarto bylų sąsajos Paslaugos pavadinimas LITAS ESIS bylos ISO 20022 XML bylos Kredito pervedimai Debeto pervedimai *.mokesis *. taresis *.debesis Pain.001.001.03 inicijuoti kredito pervedimus Pain.002.001.03 mokėjimo statusas inicijuotiems kredito pervedimams Atitikmens ISO 20022 nėra. LITAS ESIS duomenų bylos *.debesis tolesnis naudojimas bus užtikrintas PLAIS. Sąskaitos išrašas Informaciniai pranešimai *.acc CAMT.052.001.02 CAMT.053.002.02 CAMT.060.001.03 CAMT.054.001.02 16

7. ŽODYNĖLIS TERMINAI IR SANTRUMPOS BIC Elektroninės sistema EMT IBAN Formatas Gavėjo kodas ISO LITAS ESIS LITAS-MMS PLAIS Pranešimas bankininkystės SEPA kredito pervedimų schema SEPA tiesioginio debeto schema (SDD schema) SEPA tiesioginio debeto schemos mokėtojo bankas SEPA tiesioginio debeto schemos gavėjo bankas Standartas XML APIBRĖŽIMAI Bendrovės identifikavimo kodas Kredito įstaigos sistema, kuria teikiamos bankininkystės paslaugos nuotoliniu būdu, pasinaudojant šiuolaikinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, kuriomis galima užtikrinti kelis pagrindinius banko teikiamų paslaugų teikimo kriterijus: identifikuoti klientą ir atlikti kliento norimą pavedimą ar kitą operaciją Europos mokėjimų taryba Banko sąskaitos numerio variantas, vienareikšmiškai identifikuojantis individualią sąskaitą konkrečioje finansų įstaigoje konkrečioje šalyje (ISO 13616) Duomenų struktūra, sudaroma pagal tam tikrą požymį ar standartą Kiekvienam lėšų gavėjui (dažniausiai jo registracijos šalyje) suteiktas kodas, skirtas gavėjui SEPA tiesioginio debeto schemose identifikuoti. Už gavėjo kodo suteikimą, atsakingas gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, į kurį kreipiasi lėšų gavėjas Tarptautinė standartizacijos organizacija Duomenų apsikeitimo formatas (struktūra) tarp įmonės buhalterinės bei finansinės apskaitos sistemos ir kredito įstaigos elektroninės bankininkystės sistemos. LITAS ESIS aprašo sąskaitos išrašo, kredito mokėjimo nurodymo, debeto mokėjimo nurodymo ir tarptautinio mokėjimo pavedimo struktūrą. Formatas patvirtintas Lietuvos bankų asociacijoje 2004 m. ir skelbiamas www.lba.lt Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistema, skirta atsiskaityti litais Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema, skirta apdoroti vykdomuosius dokumentus Visuma ženklų, turinčių kokios nors informacijos. ISO 20022 naudojamų pranešimų sąrašas pateikiamas http://www.iso20022.org/ SEPA erdvėje vykdytinų kredito pervedimų schema, kaip apibrėžta SEPA kredito pervedimų schemos taisyklėse Mokėjimo priemonė, skirta atsiskaityti tiesioginiu debetu eurais visoje SEPA erdvėje, kaip apibrėžta SEPA tiesioginio debeto schemos taisyklėse Mokėjimo paslaugų teikėjas, sudarantis sutartį su mokėtoju mokėjimo sąskaitai atidaryti, iš kurios pagal schemos taisykles ir sąlygas bus nurašomos lėšos Mokėjimo paslaugų teikėjas, sudarantis sutartį su lėšų gavėju mokėjimo sąskaitai atidaryti ir šios sutarties pagrindu gaunantis lėšų gavėjo nurodymus lėšoms surinkti, kuriuos teikia mokėtojo bankui pagal schemos taisykles ir sąlygas Dokumentas, kuriuo nustatomos normos, taisyklės ir metodų, sąvokų, simbolių arba kitų objektų reikalavimai Bendros paskirties duomenų struktūrų bei jų turinio aprašomoji kalba. Pagrindinė XML kalbos paskirtis yra užtikrinti lengvesnį apsikeitimą duomenimis tarp skirtingo tipo sistemų, dažniausiai sujungtų internetu. 17