Komunikacijos ir informacijos mokslai humanitarinių ir socialinių mokslų kontekste

ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2004 29 Komunikacijos ir informacijos mokslai humanitarinių ir socialinių mokslų kontekste Audronė Glosienė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorė, docentė, daktarė Director of the Institute of Library and Information Science Faculty of Communication, Vilnius University Assoc. Prof., Doctor Tel. (+370 5) 236 61 10 EI. paštas: audra.glosiene@kf.vu.lt Straipsnio tikslas - apibūdinti savo esme tarpdisciplininių komunikacijos ir informacijos mokslų (KIM) vietą humanitarinių ir socialinių mokslų sistemoje, aptarti pagrindines KIM raidos tendencijas, pateikti Lietuvoje KIM tiriamų mokslinių ir praktinių problemų žemėlapį, institucijų, personalo' ir kitų išteklių analizę, pasaulinės ir europinės integracijos perspektyvas*. Komunikacijos ir informacijos mokslų (KIM) munikacija įvardijamos tokios mokslų šakos statusas ir vieta mokslų sistemoje nėra vienodai kaip dokumentacija, informacija, bibliotekininsuprantami visame pasaulyje. Pirmiausia jie ne kystė, archyvistika, bibliografija, paleografija, visose šalyse jungiami į tokį kompleksą; antra, knygotyra, epigrafija, papirusologija. KIM dažniausiai traktuojami kaip socialiniai Jei žvelgtume vien į šią formalią mokslų klamokslai. Lietuvoje KIM, kaip savarankiška sifikaciją, turėtume manyti, kad KIM yra labai mokslų sritis, pripažinta palyginti neseniai ir tradicinė humanitarinė mokslų sritis, siejama pagal Lietuvos mokslų klasifikaciją mokslų sri- daugiausia su dokumentine komunikacija ir Uitis Informacija ir komunikacija priskirta huma- rinti gana ribotas plėtotės perspektyvas mūsų sanitariniams mokslams (Dėl mokslo sričių..., lyje (bent jau epigrafija ir papirusologija, iš dalies 1997), nors šios srities studijos priklauso sočia- ir paleografija neturi Lietuvoje gilesnių šaknų), liniams mokslams (Lietuvos švietimo klasifi- Tačiau situacijos analizė rodo ką kita. KIM, kaip kacija). Mokslo srityje 06 H Informacija ir ko- integrali savarankiška mokslų kryptis, yra ne tik. naujas, bet ir labai sparčiai besiplėtojantis, dina- * Straipsnis parengtas komunikacijos ir informacijos mįškas, didelį socialinį poreikį atliepiantis reišmokslų būklės apžvalgos kuri buvo rengta 2003 ra. ^.. į { L etuvoje. Formalioje klasifidalyvaujant Humanitarinių ir socialinių mokslų J r u,, v strategijos darbo grupės veikloje, pagrindu. kacijoje nurodytos mokslo sakos nepagristai

susiaurina realųjį probleminį šių mokslų žemėlapį. KIM tiriamų problemų laukas ne tik platesnis, bet ir gerokai peržengia humanitarinių mokslų problematiką, siejasi su socialiniais ir fiziniaismokslais; taip sukuriama gana specifinė KIM savybė - tarpdiscipliniškumas. Kodėl skiriasi KIM formalioji ir realioji sankloda? Ką apima ir ką tiria KIM? Kaip ši mokslų kryptis susiformavo ir kaip ji plėtojama Lietuvoje? Kokius turime išteklius šių vis populiarėjančių mokslo ir studijų krypčių plėtotei? Ieškoti atsakymų į šiuos klausimus ir yra šio straipsnio tikslas. Straipsniu nesiekiama pateikti išsamios šių mokslų raidos Lietuvoje analizės, sąmoningai atsisakoma vertinti pavienių mokslininkų indėlį: tai būtų atskiros studijos objektas. Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmojoje aptariami KIM vidiniai ištekliai ir tendencijos (KIM statusas ir vieta mokslų sistemoje; tarpdiscipliniškumas; istorinis ekskursas; dabartinė institucijų būklė; veiklos sektoriai: moksliniai tyrimai, studijos, taikomoji veikla), antrojoje - KIM aplinka (globalių mokslo raidos tendencijų ir iššūkių poveikis KIM; santykis su Lietuvos mokslo politika; santykis su ES mokslo politika, Europos ir pasaulio mokslo tinklais; KIM poreikis Lietuvos visuomenėje, ūkyje, kultūroje, mokslo sistemoje), trečiojoje pateikiama KIM SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) matrica. Naudoti šie tyrimo metodai: literatūros ir šaltinių analizė, SSGG analizė, nestruktūruotas tiesioginis pokalbis ir interviu ei. paštu. 1. Ištekliai ir tendencijos 1.1. Komunikacijos ir informacijos mokslų statusas ir vieta mokslų sistemoje Dar visai neseniai KIM buvo nežinoma teritorija mokslo žemėlapyje. Suprantama, jie neatsirado ab ovo - iš nieko, kaip apibūdino bibliotekininkystės studijų atsiradimą 1949 m. Vilniaus universitete Levas Vladimirovas (Vladimįrovas, 2003, p. 256). KIM kompleksas susidarė tradicinių ir naujų, įvairiais aspektais tiriančių informacijos ir komunikacijos procesus disciplinų pagrindu. Kaip rodo pats šių mokslų pavadinimas, juos sudaro du gana autonomiški blokai: komunikacijos mokslai ir informacijos mokslai. Jie turi savo objektus, savo metodus, savo paradigmas ir savo istoriją. KIM sudaro skirtingos prigimties ir vidinės laikysenos disciplinos, kurių atstovai ne visada jaučia tarpusavio artumą; KIM integralumą dar sunkiau įžvelgti kitų mokslų atstovams. Masinės komunikacijos, žiniasklaidos, auditorijos, visuomenės nuomonės tyrimai; elektroninių duomenų bazių kūrimas ir naudojimas mokslinėje bibliotekoje; kontrafakcijos kaip spaudos draudimo laikotarpio fenomenas: ką bendra gali turėti šie visiškai skirtingi tyrimai? Vienuose jų dominuoja istorinis aspektas ir akivaizdžiai humanitarinė paradigma, kiti priskirtini socialinių tyrimų sferai, o treti taip glaudžiai susiję su informacinėmis technologijomis, kad panašėja jau ne į socialinius-humanitarinius, o į tiksliuosius mokslus. Toli gražu ne visose pasaulio šalyse šie mokslai integruojami instituciniu, valdymo ar kitais pagrindais. Lietuva čia yra veikiau išimtis, galbūt liudijanti gebėjimą išsiveržti iš tradicinių sampratų rėmų ir pasiūlyti neretai iš paskos mokslui einančiam jo administravimui naujoviškus sprendimus. Taigi komunikacijos ir informacijos mokslai yra ne tik nauja ir sparčiai besiplėtojanti, nepaklūstanti susiformavusių mokslų kanonams, bet ir tarpdisciplininė sritis. Jie, kaip vientisas kompleksas, radosi, kad nutiestų informacinius tiltus ir sužymėtų sąsajas tarp daugelio savarankiškų disciplinų. Kaip teigia R. Gudauskas, informacijos ir komunikacijos mokslai apima 10

ir integruoja daugelio mokslų metodus. Ši kryptis jungia įvairias informacijos teorijas: ekonominę, socialinę, matematinę, techninę. Tolesnei informacijos mokslų raidai itin didelę reikšmę turėtų ne tikslieji, o kokybės metodai, kuriuose dominuotų prasminis parametras. Jie padėtų esmingiau siekti žinių, technologijų ir žmogaus vienybės" (Gudauskas, 1994). Po ilgametės kovos už KIM kaip savarankiškos mokslų krypties pripažinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio lld. nutarimu Nr. 1247 patvirtinta Lietuvos mokslų klasifikacija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 1997). KIM priskiria humanitariniams mokslams ir apima šias šakas: H100 Dokumentacija, informacija, bibliotekininkystė, archyvistika H105 Bibliografija H110 Paleografija, knygotyra, epigrafija, papirusologija. Ši klasifikacija toli gražu neapima visų tyrimų, kuriuos realiai aprėpia KIM. Vilniaus universiteto mokslo darbų Informacijos mokslai vedamuosiuose straipsniuose vardijamos tokios KIM nagrinėjamos temos, kurių pagrindu galima susidaryti gerokai išsamesnį ir platesnį KIM probleminį žemėlapį: Komunikacijos istorija, teorija, politika Masinė komunikacija Žiniasklaidos, taip pat elektroninės, tyrimai Žurnalistika Komunikacijos priemonių vadyba Tarptautinė ir tarpkultūrinė komunikacija Organizacinė komunikacija Tarpasmeninė komunikacija Politikos komunikacija Mokslinė komunikacija Specialioji komunikacija (pvz., lyčių komunikacija, visuomenės sveikatos komunikacija ir kt.) Komunikacijos teisė Viešosios nuomonės tyrimai Viešoji komunikacija; ryšiai su visuomene Rinkodaros ir reklamos komunikacija Informacijos istorija, teorija, politika Visuomenės informacinė sąranga ir sąveika Informacijos teorija, istorija Informacijos reprezentavimas, organizavimas ir klasifikavimas Informacijos iešką Informacijos vadyba Informacijos išteklių, taip pat elektroninių, vadyba Informacijos ekonomika Informacijos verslas Informacijos paslaugos Informacijos teisė; autorių teisės; intelektinės nuosavybės teisė Informacijos sistemos ir tinklai Žinių ekonomika ir vadyba Elektroninė komunikacija Dokumentinė komunikacija Bibliotekininkystė ir informacija Archyvistika Dokumentotyra, dokumentalistika Dokumentų vadyba Muziejininkystė Leidyba, taip pat elektroninė Knygotyra Bibliografija Mokslotyra Lietuvos mokslų klasifikacija atskiria realiai susiklosčiusius įvairialypius komunikacijos ir informacijos mokslų kompleksus, priskirdama juos įvairioms mokslų sritims: pavyzdžiui, spaudos ir komunikacijos mokslai priskiriami socialiniams mokslams (03 S Vadyba ir administ- 11

ravimas S 265 Spaudos ir komunikacijos mokslai), teisės mokslų kryptis apima 01S Informatikos teisės S 123 šaką. Taigi galima teigti, kad nors Lietuvos mokslų klasifikacijoje sritis įvardijama kaip informacija ir komunikacija, ji apima daugiausia informacijos tyrimus, komunikacinius priskirdama socialinių mokslų sričiai. Informacinę problematiką tiria ir kitos mokslo sritys, visų pirma technikos ir gamtos mokslai: Fiziniai mokslai P 000 09 P Technologijos mokslai T 000 07 T Informatikos inžinerija Biomedicinos mokslai B 000 01 B Biologija B110 Bioinformatika, medicininė informatika, biomatematika, biometrija B115 Biomechanika, kibernetika 02 B Biofizika Tokia komunikacijos ir informacijos mokslų įvairovė ir dispersija yra natūrali, ji pastebima visame pasaulyje, tačiau sunkina rasti bendrą vardiklį", vientisą žinių, apibrėžiančių informacijos ir komunikacijos specialisto kvalifikaciją ir kompetenciją, branduolį. Pastebimas tiek abipusis artėjimas (informatikos ir informacinių sistemų specialistams suteikiama humanitarinio ir socialinio pobūdžio žinių, o humanitarinę-socialinę studijų programos pakraipą papildo technologinė kompetencija), tiek specializavimasis ir savojo tapatumo paieškos. Informacijos ir komunikacijos studijos Lietuvoje yra priskiriamos ne humanitariniams, o socialiniams mokslams (Lietuvos švietimo klasifikacija). Tokį dualizmą lemia iš dalies heterogcniška šių mokslų prigimtis, tarpdisciplininis jų pobūdis, objekto nevienalytiškumas, skirtingi požiūriai į informaciją ir komunikaciją, komunikacijos ir informacijos, kaip savarankiškos mokslo ir studijų krypties, naujumas. Nors organizaciniu ir administraciniu požiūriu tokia situacija nėra nei logiška, nei pagrįsta, pagaliau ir neracionali, šiame prieštaravime išryškėja ir tarpdisciplininis KIM pobūdis, ir plėtros link autonomiškos mokslų srities galimybės. Būtent taip-kaip peržengiančius tradicines humanitarinių ir socialinių mokslų ribas - KIM šiandien supranta daugelis Lietuvos ir pasaulio tyrinėtojų. 1.2. Tarpdiscipliniškumas ir suvienytą informacijos mokslų idėja Tarpdiscipliniškumas yra vienas svarbiausių KIM požymių. Tiesa, tarpdisciplininis pobūdis, išsibarstymas tiek objektų, tiek metodologijų ir metodų prasme tampa pretekstu abejonėms dėl komunikacijos studijų mokslinio statuso" (Gudonienė, 1996, p. 129), tačiau šios abejonės, specialistų teigimu, nėra primestos kokių oponentų ar kritikų iš šalies, greičiau tai bręstančios mokslo šakos savivokos proceso požymis. Nors ir stokodamos intelektualinės koherencijos", informacijos ir komunikacijos studijos tai laiko ne trūkumu, o pranašumu, leidžiančiu siekti, kad būtų įgyvendinta suvienytų informacijos mokslų" idėja (Gudauskas, 1994, p. 6). Pirmojo Informacijos mokslų mokslo darbų rinkinio (1994) įžangoje tuometinis VU Komunikacijos fakulteto dekanas Renaldas Gudauskas teigia: Nėra vienintelės ir teisingos informacijos teorijos. Tai rodo ir moksliniai tyrinėjimai. Juose vyrauja metodologinė įvairovė, nepakankamas tyrimo objekto neapibrėžtumas, netgi tam tikras konceptualus chaosas. Tam tikras neapibrėžtumas čia yra greičiau taisyklė negu išimtis. Bet dėsniai veikia net ir tada, kai jie nėra mūsų iki galo pažinti. Informacijos poveikis ekonominei, socialinei, politinei, mokslinei ir techninei veiklai tolydžio didėja. Informacijos mokslų raida yra pasiekusi kritinį tašką, jų 12

problemos reikalauja iš principo naujos kokybės konceptualių sprendimų. Šiuo metu infor- plėsti ir gilinti mūsų žinojimo? Žinias nuo seno tvarkyti ir skleisti informaciją, jei ji nepadeda macinės sąveikos visuomenėje problematiką rodo įvairių visuomenės informatizavimo aspektų temologija - žinių teorija, o KIM žinias tiria nagrinėja filosofija,arba tiksliau, jos šaka epis- tyrinėjimai bei informacinės visuomenės koncepcijos. Dėl to informacijos terminui priskiria- intelekto, žinių bazių projektavimo ir valdymo siekdami modeliuoti pažinimą kaip dirbtinio mi įvairūs apibrėžimai, dažnai susiję ne Uksu skir- pagrindą. Randasi naujos mokslo sritys, nagri- tingais tyrimo aspektais, bet ir su skirtingais reiškiniais (išskirta mano-a. G.). [...] Informacijos mokslų tikslas - pažinti informacinius poreikius ir taip organizuoti modernias technologijas, kad jų dėka būtų pasiekta nauja žinių komunikacijos kokybė bei padidintas informacijos poveikis" (Gudauskas, 1994, p. 6). Informacijos sąvoka mūsų dienomis, A. Budrevičiaus teigimu, praplečiama ir imama sieti su mokymu, pažinimu, supratimu, interpretacija ir kitais dalykais. Ji vartojama daugelyje mokslo sričių: lingvistikoje, psichologijoje, biologijoje, kartais netgi laikoma viena pamatinių tikrovę aprašančių sąvokų" (Budrevičius, 2001). Tradiciškai komunikacija buvo (ir tebėra) priskiriama technikai (ryšiai, transportas, statyba); visuomenės kontekste komunikacija apibūdinama kaip socialinė sąveika per pranešimus" (Fiske, 1990, p.16), bendravimas, informacinė sąveika. V. Gudonienės nuomone, komunikacija kaip mokslo objektas yra pernelyg bendras, įvairus ir neartikuliuotas procesas. Jos pasireiškimas gerokai skiriasi priklausomai nuo konteksto, kuriame jis vyksta: dalyvių skaičiaus ir vaidmenų, komunikacijos kanalų ir priemonių, erdvės ir laiko, kultūrinės aplinkos, tikslų bei turinio" (Gudonienė, 1999, p. 8). Taip randasi įvairios komunikacijos traktuotės, o jų pagrindu formuojasi mokslinės teorijos ir mokyklos. Kita itin svarbi, nors ir laikinai tai išnykstanti iš mokslinių tyrimų avangardo, tai vėl jame pasirodanti ir tokia pat universali kaip ir informacija ir komunikacija, sąvoka yra žinios, žinojimas. Kokia prasmė fiksuoti, kaupti, saugoti, nėjančios žinias ir pažinimą ir priskiriamos informacijos mokslų grupei: semognostika (Budrevičius, 1994), kognityvistika, jungianti kompiuterių mokslą, filosofiją, lingvistiką, neurobiologiją, psichologiją (Budrevičius, 2002). Be to, poindustrinėje visuomenėje žinios integruojamos su informacinėmis technologijomis ir tampa vienu iš lemiamų ekonomikos veiksniu" (Budrevičius, 2001). KIM tarpdiscipliniškumą lemia ir jų vidinė sandara, ir ryšiai su kitais mokslais. Tai viena svarbiausių KIM savybių, suteikianti šiems mokslams didelių galimybių, tačiau kelianti savosios tapatybės neapibrėžtumo grėsmę. Nors, kaip matysime išteklių analizės dalyje, beveik visos KIM akademinės institucijos ir programos Lietuvoje deklaruoja tarpdisciplininį, neretai - tarpfakultetinį veiklos pobūdį, atvirumą bendradarbiavimui, reali sąveika dažniausiai yra sudėtingesnė. Tarpdiscipliniškumas galėtų būti traktuojamas kaip viena iš paskatų KIM ambicijoms tapti savarankiška mokslų sritimi. Neretai teigiama, kad komunikacijos ir informacijos problematika perauga socialinių-humanitarinių mokslų sričių ribas; integruodama socialinių, humanitarinių, technikos bei kitų sričių žiniją, ji pretenduoja į savarankiškos mokslo srities statusą (Gudauskas, 1994a, p. 5); raginama pripažinti (nors tai galėtų atrodyti pernelyg neįtikėtina), jog komunikacijos ir informacijos mokslų sistema jau dabar plėtojasi kaip savarankiška specifinė mokslo sritis greta visuomenės, humanitarinių, technikos, tiksliųjų, gamtos mokslų" (Augustinaitis, 1994, p. 14). 13

1.3. Istorinis ekskursas Jau minėta, kad KIM, kaip pripažinta, integrali ir savarankiška mokslų sritis, Lietuvoje ir visame pasaulyje yra ganėtinai nauja, nors komunikacinė žiūra, įvairūs komunikaciniai tyrimo metodai {modeliai taikomi jau seniai. Komunikacijos mokslo pradininku pasaulyje laikomas Wilburas Schrammas. Per Antrąjį pasaulinį karą jis planavo komunikacijos programas ir pradėjo jas įgyvendinti 1943 m. Iowa universitete įsteigus komunikacijos aspirantūrą (Gudonienė, 1996, p. 130). Vienu reikšmingiausių ir informacijos, ir komunikacijos teorijos darbų yra 1949 m. pasirodžiusi Čiaudo Shannono knyga Matematinė komunikacijos teorija, kurioje pateiktas komunikacijos modelis atkreipė ne tik technikos, bet ir daugelio humanitarinių, socialinių mokslų atstovų dėmesį, turėjo jiems didelės įtakos. Analizuodami, taikydami ir kritikuodami ribotą siuntėjo-pranešimo-kanalo-gavėjo (recipiento)" linijinę sąveiką, atskleistą matematiniame komunikacijos modelyje, socialinių komunikacijos aspektų tyrinėtojai praturtino jį reikšmių ir grįžtamojo ryšio kategorijomis, apjuosė socialiniu ir psichologiniu kontekstu. Semiotinio, struktūrinio, sisteminio ir funkcinio požiūrio įsigalėjimas komunikacijos moksliniuose tyrimuose paaštrino žiniasklaidos ir propagandos, literatūros proceso, socialinių reikšmių ir vertybių komunikacinius aspektus; vyravusį pranešimo objektyvumo imperatyvą ir siekimą maksimaliai tiksliai jį perduoti pamažu ėmė keisti nuostatos apie recipiento aktyvumą, atvirojo teksto paradigmos, taigi daugelis mokslų, net ir nesivadinusių ir ncsivadinančių komunikaciniais, akcentą perkėlė į pranešimo priėmėjo - auditorijos, grupės, minios, masės, individo - sferą. Masinės komunikacijos, kalbos, meno ir kitų sričių komunikacijos, bendravimo, ypač efektyvaus bendravimo, informacijos perdavimo klausimus nagrinėjo politologai, istorikai, literatūrologai, semiotikai, žurnalistai, psichologai, sociologai, ekonomistai, nors ir nesudarydami vieningo bloko", tačiau vidujai vienijami komunikacinio požiūrio į tiriamus žiniasklaidos, propagandos, reklamos, visuomenės, jos grupių ir individų veiklos aspektus. Masinė komunikacija, reprezentuojama visų pirma periodinės spaudos, radijo ir televizijos, o šiuo metu -ir interneto bei elektroninės žiniasklaidos, yra galingas visuomenės informavimo, viešosios nuomonės formavimo, demokratijos ir žodžio laisvės instrumentas. Kitose institucijose ir kitais pagrindais vykstanti komunikacija, siekiant ją atskirti nuo masinės, buvo pavadinta specialiąja ir apima mokslinę, kultūrinę, politinę, lyčių ir kitą komunikaciją visuomenėje, švietime, moksle, gamyboje, komercijoje, politikoje ir kitose srityse. Kita šiuolaikinius KIM maitinusi versmė buvo vėliau į dokumentinės komunikacijos disciplinų kompleksą sujungtos dokumentalistika, bibliotekininkystė, knygotyra, bibliografija, mokslinės informacijos teorija. Dokumentuose užfiksuotos informacijos ir žinių, visos žmonijos atminties kaupimo, saugojimo, sisteminimo, organizavimo, prieinamumo užtikrinimo reikmės lėmė ne tik šių praktinės veiklos sričių optimizavimo paieškas, bet ir jų konceptualizavimą. Bibliotekose, archyvuose, įstaigose sukauptų dokumentų klasifikavimo sistemos, antrinės, arba metainformacijos ir metaduomenų, schemos pretendavo į universalesnius - žinių apskritai, paieškai būtino visos žmonijos intelektinio kapitalo sisteminimo ir kodavimo modelius. Nors ilgą laiką bibliotekininkystė ir jai gretimos sritys nebuvo pripažintos autonomiškomis ir sictos su filologijos, istorijos ir kitais mokslais, jų vidinis tapatumas jau nuo XX a. vidurio siejosi ne su tradiciniais humanitariniais, o iškylančiais naujais tarpdisciplininiais savo esme informacijos, o vėliau - ir su komunikacijos mokslais. 14

Biblioteka, muziejus, archyvas, leidykla, periodinio leidinio redakcija yra teksto, informacijos sankaupų - knygos, laikraščio, rankraščio, reportažo - ir vartotojo TARPININKAI. Dokumentinės komunikacijos institucijų, visų pirma bibliotekų, specifika yra ta, kad jos kuriamos ne tik šiandienių informacijos vartotojų ir dabarties visuomenės poreikių tenkinimui, bet ir ateities kartoms. Tam reikia ne tik dokumentų fondų formavimo, jų organizavimo, išsaugojimo, bet ir informacijos paieškos sistemų (katalogų, duomenų bazių, sąrašų ir pan.) konceptualių strategijų, visuomenės socialinių, politinių, mokslinių, kultūrinių ir kitų procesų pažinimo ir įvertinimo. Nemažų iššūkių informacijos disciplinų plėtrai, kaip jau minėta, suteikė tikraisiais informacijos mokslo atstovais" pasivadinę informatikos specialistai. Vis dėlto informatika ir kompiuterija (ComputerScience, Informatics)»nesiekia vystyti bendrosios informacijos teorijos. Tai [...] naujos mokslų šakos, kurią Lietuvoje linkstama vadinti informologija, uždavinys" (Gudauskas, 1994, p. 6). Tą patį teigia ir patys informatikos specialistai: Informatikos disciplinos, kaip kompiuterių mokslo ir kompiuterių inžinerijos visumos, samprata remiasi požiūriu, kad informatika susideda iš 3 paradigmų: matematinės, gamtamokslinės ir inžinerinės paradigmos. [...] yra taikomosios matematikos, gamtos mokslų ir inžinerijos procesų kryžkelėje [...]" (Mitašiūnas, 1998, p. 38-39). Socialinių mokslų erdvėje save mąstančios tokios disciplinos kaip mokslinės informacijos teorija, informologija į technologijas žvelgia tik kaip į priemonę, o ne galutinį tikslą. Informologams svarbiausia yra pajėgti valdyti tą informacijos technologijų socialinę ir ekonominę įtaką, kuri transformuoja organizacijas ir iš esmės pertvarko visuomenę (Gudauskas, 2001, p. 7). Takoskyros tarp informacijos mokslų, laikančių save socialiniais, ir informatikos paieška buvo ilgas ir neretai skausmingas procesas. Apskritai KIM, ypač bibliotekininkystės, istorijoje atsispindi visa fizikų" ir lyrikų" ginčo ir prieštaros istorija; net ir dabar KIM viduje atsirandančios naujos šakos (pvz., žinių vadyba, angį. Knowledge management) ieško savo apibrėžties tuo pačiu dalijimo į humanitarus" ir tiksliukus" principu. Prie šalies informacijos mokslų plėtros taip pat esmingai prisidėjo nuo 6-ojo dešimtmečio veikę techninės informacijos biurai, centrai, technikos bibliotekos, o ypač 1970 m. (buvusio Respublikinio mokslinės techninės informacijos ir propagandos instituto pagrindu) įsteigtas Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės institutas (LIMTI). Čia buvo sutelktas tyrinėtojų kolektyvas, vykdomi kompleksiniai moksliniai tyrimai, analizuojami Lietuvos informacijos vartotojų (ypač vadovaujančiųjų darbuotojų) poreikiai ir jų tenkinimo optimizavimo būdai, kuriama automatizuota mokslinės techninės informacijos sistema, leidžiami mokslo darbų rinkiniai, rengiamos konferencijos ir moksliniai seminarai (Voverienė, 1996a, p. 8-16). Vienas iš reikšmingų bibliotekininkystės ir informacijos mokslo tyrimo laukų yra mokslinės produkcijos ir informacijos kūrimas, sklaida, mokslininkų ir tyrinėtojų informacinis aptarnavimas. Mokslinės informacijos analizės ir sintezės metodų taikymas pagimdė referatinius žurnalus kaip vieną iš efektyvių būdų mokslininkams įveikti informacijos perteklių. Citavimo analizė, kiti bibliometrijos, mokslometrijos ir informetrijos metodai KIM glaudžiai sieja su mokslotyra (Voverienė, 1996b). Bibliometrijos ryšius su susijusiomis mokslo sritimis ir taikymo laukais puikiai iliustruoja Nyderlandų mokslininko W. Glaenzclio schema (žr. 1 pav.; Glaenzcl, 2003). 15

Bibliotekininkystės, kaip pirmapradės žmonijos informacinės veiklos, ypatumus yra pabrėžę daugelis autorių, ypač šią nuostatą išplėtojo Arūnas Augustinaitis (Augustinaitis, 2002). Virtualių informacijos sankaupų atsiradimas, tinkluose funkcionuojančios ir su bibliotekomis tapo informacijos centrais, mokymosi išteklių centrais, medijos centrais, o bibliotekininkai - informacijos specialistais, informacijos vadybininkais ir pan. Lietuvoje KIM sutelkti ir institucionalizuoti 1991 m., Vilniaus universitete (VU) įkūrus Ko- Mokslometrija Informetnja Technometnja Mokslo pohlika Paslaugos (kam) 1 pav. Bibliometrijos ryšiai su kitomis sritimis Šaltinis: GLAENZEL, W. Bibliomctris as a Research Field: a course on theory and application of bibliometrie indicators. 2003, p. 10. http://www.norslis.net/2004/bib_moduic_kul.pdf nesiejamos informacijos griūtis vertė pakoreguoti klasikinės bibliotekininkystės objektą, formuojantis savarankiškoms pažinimo kryp- munikacijos fakultetą (KF). Pasaulyje aktyviai jos tyrimo ir specialistų kompetencijos ribas. tims, kurių problematika susijusi su informacija, jos gamyba, perdavimu ir naudojimu visuo- Ką vis dėlto tvarko bibliotekos: materialius objektus ar juose užfiksuotas nematerialias žinias? Kiek bibliotekos atsako už jų fonduose atitinkamo profilio mokslinių tyrimų ir studijų menėje, Lietuvoje iškilo būtinumas turėti nesančią, tačiau vartotojui kitais būdais pasiekiamą ir reikalingą informaciją? Visame padinius. 1991 m. Vilniaus universitete ligtolinių instituciją, atitinkamo profilio mokslinius leisaulyje pastaruosius du dešimtmečius vykusi - bibliotekininkystės ir bibliografijos bei žurnalistikos specialybių, priklausiusių Istorijos fa- ar tebevykstanti? - bibliotekininkystės krizė pasireiškė visuotiniu institucijų, studijų programų kultetui, pagrindu buvo įkurtas Komunikacijos ir mokslinių leidinių bei praktinių veiklos sričių pavadinimų keitimu (bibliotekininkystė ir kos, tiriančios informacijos sąveikos procesus fakultetas, kuriame koncentruojamos mokslo ša- informacija; angį. Library and Information visuomenėje įvairiais aspektais - istoriniu, socialiniu, techniniu, filosofiniu, politiniu, teisi- Science; Information Science; vok. Kommunikations- und Informationswissenschaft, Infor-nimationswissenschaft). Universitetų bibliotekos macijos ir komunikacijos teoriją, tiek ir kt. - ir plėtojančios tiek bendrąją infor- specialias 16

Management; Business Information Management). VU KF studijų programos apima platų informacijos ir komunikacijos profesijų spektrą (nuo archyvistikos ir knygotyros iki ryšių su visuomene) ir atspindi integralų požiūrį į komunikaciją ir informaciją. Siekiama rengti specialistus, kurie pajėgtų valdyti informacijos srautus neatsižvelgiant į tai, kokiose įstaigose ar sferose jie generuojami ir kokia forma - publikuotų leidinių ar rankraščių, vaizdo, garso ar elektroninių dokumentų -jie egzistuoja, kur jie sukuriami ir (ar) saugomi. Tačiau būtų klaidinga KIM istoriją Vilniaus universitete sieti vien su pastaraisiais metais. Bibliografinės, knygotyrinės disciplinos VU dėstytos jau XIX a. pirmojoje pusėje, 1940 m. mėginta įsteigti Bibliologijos katedrą (uždaryta 1943 m.), sistemingos žurnalistikos ir bibliotekininkystės studijos pradėtos 1949 m., o nuo 1952 m. čia veikė profilinės katedros. 1972 metais VU buvo įkurta Žinybinė informacijos problemų mokslinio tyrimo laboratorija, 1973 m. - Mokslinės informacijos katedra (Bibliotekininkystės studijos..., 1999, p. 15). Bibliotekininkystės, bibliografijos ir informacijos specialistai rengti ir šių sričių moksliniai tyrimai buvo atliekami ir VU Kauno humanitariniame fakultete 1964-1996 m. (Čepytė, 1999). Per 50 metų VU buvo suformuotas mokslinis-pedagoginis potencialas, sukurtos pažangios studijų programos, leidžiami mokslo ir studijų darbai, atlikti reikšmingi žurnalistikos teorijos, istorijos ir metodikos, spaudos istorijos, knygų leidybos, poligrafijos ir knygų prekybos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, informacijos teorijos, informacijos sistemų, mokslinės komunikacijos, bibliomctrijos, mokslotyros ir kiti jos sritis" (Gudauskas, 1994; Gudauskas 2001). tyrimai, kurie, kaip jau minėta, pagal mokslų Pirmoji nauja KF studijų programa buvo pavadinta Informologįja, netrukus pradėtos Verslo in-gikos, psichologijos, sociologijos, technikos, eko- klasifikaciją buvo priskiriami istorijos, pedagoformacijos vadybos studijos (angį. Information nomikos, informatikos mokslams. Didelis nuopelnas čia priklauso bibliotekininkystės ir informacijos studijų iniciatoriui, kūrėjui, vadovui, pedagogui ir gabiam administratoriui, didelę tarptautinę patirtį ir puikią reputaciją turėjusiam prof. L. Vladimirovui. Kaip pažymėjo A. Augustinaitis, neretai informacijos procesų ir komunikacijos reiškinių tyrimai dokumentinėje komunikacijoje, kilusioje iš tokių neįstabių disciplinų (paryškinta mano -A. G.) kaip bibliotekininkystė, bibliografija ir kt., sukūrė prielaidas informacinėms ir komunikacinėms paradigmoms plisti visuomenės, humanitariniuose, technikos ir tiksliuosiuose moksluose" (Augustinaitis, 1994, p. 18). Taigi naujasis Komunikacijos fakultetas rėmėsi kad ir komunikacijos mokslais savęs nevadinusių, bet šių sričių tyrimus ir studijas realizavusių mokslų patirtimi. Kitose aukštosiose mokyklose (Klaipėdos universitete - KU, Vytauto Didžiojo universitete - VDU, Lietuvos teisės universitete - LTU) KIM pradėti plėtoti tik pastaraisiais metais. 1.4. Dabartinė institucijų būklė Pastarąjį dešimtmetį ir ypač pirmuosius XXI a. metus galima apibūdinti kaip intensyvaus KIM formavimosi, plėtros ir institucionalizavimo(si) laikotarpį: Komunikacijos fakultetas VU įsteigtas 1991 m. Klaipėdos universitete Bibliotekininkystės studijos pradėtos 1997 m., Komunikacijos katedra (iš pradžių vadinta Žurnalistikos katedra) įkurta 2000 m. Žurnalistikos katedra VDU įkurta 1998 m., tais pačiais metais pradėtos žurnalistikos magistro studijos, nuo 2001 m. pertvarkytos į viešosios komunikacijos magistrantūrą. 17

Informacijos visuomenės studijų centras (IVSC) VU Filosofijos fakultete įsteigtas 2000 m. Žinių visuomenės vadybos institutas LTU įsteigtas 2002 m. Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras (TŽEŽVC) įsteigtas VU 2003 m. Nors institucijų tinklas plėtojosi labai ekstensyviai ir šiuo metu KIM tyrimai ir studijos vykdomi jau penkiuose šalies universitetuose, tačiau naujos institucijos tebėra mažos, aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų nedaug. Tačiau tai, kad vyrauja jauna ir vidurinioji mokslininkų karta, suteikia disciplinai pozityvių atvirumo naujovėms, rizikai, eksperimentams bruožų. Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakulteto Bibliotekininkystės katedroje dirba du darbuotojai, kurie eina pagrindines pareigas, iš jų vienas profesorius habilituotas daktaras, vienas daktaras. 1997 m. KU buvo įsteigta specializacija Lietuvių filologija ir bibliotekininkystė, po metų pereita prie bakalauro studijų (Urbonas, 1999, p. 115); šiuo metu KU vykdomos dieninės ir neakivaizdinės bibliotekininkystės studijos (Bibliotekininkystės katedra, 2003). KU Socialinių mokslų fakulteto Žurnalistikos katedroje, įkurtoje 2000 m. ir dabar vadinamoje Komunikacijos katedra, dirba du darbuotojai (iš jų vienas profesorius habilituotas daktaras, vienas daktaras), vykdomi žurnalistikos teorijos ir praktikos tyrimai. Katedra rengia komunikacijos ir informacijos bakalaurus, suteikia žurnalisto profesinę kvalifikaciją. Specializacijos-periodinė spauda, radijas, televizija, ryšiai su visuomene (Komunikacijos katedra, 2003). Kiek didesnį kolektyvą - 4 narius, einančius pagrindines pareigas, ir dar 6 - nepagrindines (iš jų vienas profesorius habilituotas daktaras, 5 mokslų daktarai), jungia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos institute viešosios komunikacijos magistrantūrą kuruojanti ir KIM tyrimus atliekanti Žurnalistikos katedra. VDU Viešosios komunikacijos magistro studijų programa pradėta 2001 m., iki tol studentai buvo priimami į žurnalistikos magistro studijas. Šios katedros išskirtinumas - tarptautinis žiniasklaidos tyrimų ir akademinių interesų pobūdis. Katedros darbuotojai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, organizuoja žiniasklaidos aptarimų ir vertinimų seminarus ir konferencijas, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio žurnalistikos mokyklomis ir žiniasklaidos tyrimų organizacijomis" (VDU Žurnalistikos katedra, 2003). Lietuvos teisės universiteto (LTU) Valstybinio valdymo fakultete 2002 m. įkurtame Žinių visuomenės vadybos institute dirba trys darbuotojai, iš jų -vienas profesorius daktaras. VU Filosofijos fakultete 2000 m. įsteigtas Informacijos visuomenės studijų centras (IVSC) yra daugiadalykis ir atviras kitiems VU padaliniams, akademinės bendruomenės nariams, ty-' rinėjantiems informacinės visuomenės problematiką. IVSC tinklalapyje skelbiama, kad centras turi 14 narių iš VU Filosofijos ir Ekonomikos fakultetų ir LTU Žinių visuomenės vadybos instituto (Informacinės visuomenės...). VU KF sutelktas didžiausias KIM mokslinis pedagoginis potencialas: čia dirba 39 mokslinio pedagoginio personalo darbuotojai, iš jų 1 habilituotas daktaras profesorius, 21 docentas, 11 mokslo daktarų. Šiuo metu VU KF sudaro keturi akademiniai šakiniai padaliniai: Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas, Knygotyros ir dokumentotyros institutas, Žurnalistikos institutas, Komunikacijos ir informacijos katedra. Buvusio KF Žinių vadybos instituto pagrindu 2003 m. buvo įkurtas naujas VU 18

kamieninis padalinys - Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras (TŽEŽVC). knygotyros ir bibliografijos sritims atstovaujan- Fundamentalesnių darbų skelbia tradicinėms Viena didžiausių KIM problemų tiek VU, ti profesūra. Dėstytojai yra perkrauti su studijomis susijusiais darbais, studentų vis daugėja, tiek kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose ta, kad nėra aukščiausios kvalifikacijos mokslinin- mokslinių darbuotojų bent jau VU KF visai nė- kų, profesūros kritinės masės. Dėl to kyla nemenkų kliūčių kokybiškoms doktorantūros ir magistrantūros studijoms. Iš dalies ši problema sprendžiama organizuojant bendras su kitais fakultetais studijų programas (pvz., VU archyvistika ir muziejininkystė - KF kartu su Istorijos fakultetu, verslo informacijos vadyba ir leidyba - KF su Ekonomikos fakultetu, tarptautinė komunikacija-tžežvc su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu), bendradarbiaujant su kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis, kviečiant talkon į rentą išėjusius profesorius bei intensyvinant tarptautinius ryšius: organizuojamos bendros su užsienio universitetais paskaitos ir seminarai doktorantams ir magistrantams, užsiėmimus veda kitų šalių profesūra. Viena reikšmingiausių pastangų teikti kokybiškas doktorantūros studijas - 2003 m. pradėtas Šiaurės-Baltijos informacijos ir komunikacijos akademinių institucijų bendras penkerių metų projektas NORSLIS(Norslis,2003). 1-5. Veiklos sektoriai: moksliniai tyrimai, studijos, taikomoji veikla Šiuo metu santykis tarp trijų KIM veiklos sektorių (mokslinių tyrimų, studijų ir taikomosios veiklos) nėra proporcingas: daugiausia KIM specialistų dirba studijų ir taikomosios veiklos srityje; mokslinių tyrimų, ypač naujuose, netradiciniuose KIM laukuose, trūksta. Tai jrodo ir mažas profesorių skaičius, ir mokslinės produkcijos pobūdis. Moksliniai tyrimai. KIM mokslinė produkcija stokoja fundamentalesnių tyrimų, monografijų. Daugiausia skelbiami straipsniai, konferencijų pranešimai, studijų priemonės. ra, o tai neigiamai atsiliepia mokslinei produkcijai. VU KF šiuo metu atliekami Komunikacijos ir informacijos žinių visuomenėje ix Lietuvos knygotyros kompleksiniai tyrimai. VU leidžiami du pripažinti KIM mokslo žurnalai: Informacijos mokslai (nuo 1994 m.) ir Knygotyra (nuo 1961 m.), kuriuose skelbiami platų informacijos ir komunikacijos mokslų problemų lauką aprėpiantys straipsniai. Knygotyra integruoja labiau tradicinius knygos, spaudos ir bibliotekų, kitų informacijos institucijų istorijos, poligrafijos, knygų prekybos ir platinimo, klasikinės bibliotekininkystės, bibliografijos, biografistikos, kitas dokumentinės komunikacijos sritis. Informacijos mokslai atviri informacijos, komunikacijos ir žinių vadybos, ekonomikos, teisės, teorijos, politikos, žurnalistikos, žiniasklaidos, masinės, viešosios ir organizacinės, tarptautinės ir tarpkultūrinės, lyčių ir politinės, socialinės, kultūrinės komunikacijos, informacijos verslo, rinkodaros ir reklamos, informacijos sistemų ir technologijų, informacijos reprezentavimo, organizavimo, klasifikavimo, informacijos paslaugų, informacijos išteklių, duomenų bazių ir pan. problematikai; per devynerius savo gyvavimo metus šie mokslo darbai tapo humanitariniamsocialiniam ir technologiniam informacinės problematikos sparnui atstovaujančių informatikų bendradarbiavimo forumu. 2002 m. įkurto LTU Žinių visuomenės valdymo instituto uždavinys - tirti žinių visuomenės valdymo Lietuvoje procesą europiniame ir pasauliniame kontekste, vykdyti tarpdalykinius mokslinius teorinius ir taikomuosius tyrimus, ugdyti tarptautinio lygio kompetenciją turinčius viešojo administravimo, žinių valdymo, infor- 19

matikos teisės mokslininkus, taip pat ekspertus ir pedagogus, kurių dalykinis pasirengimas atitiktų šiuolaikines studijų programas. LTU Žinių visuomenės valdymo instituto Teisinės informatikos katedra tiria: Informacinių technologijų teisinio reglamentavimo ir informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje problemas integracijos j Europos Sąjungą sąlygomis; Informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje vadybines problemas. VDU Žurnalistikos katedroje tyrinėjamas demokratinės žiniasklaidos formavimasis pokomunistinėje Lietuvoje. Tyrimų temos: Žiniasklaidos formavimosi pokomunistinėje visuomenėje ypatumai; Interneto įtaka tradicinės žiniasklaidos kaitai; Globalios žiniasklaidos iššūkiai; Populiari žurnalistika kaip alternatyvi viešosios erdvės dalis; Visuomeninio transliuotojo modeliai pokomunistinėse Rytų ir Vidurio Europos šalyse. VU Filosofijos fakulteto Informacijos visuomenės studijų centras vykdo daugiadalykinius mokslinius tyrimus, ekspertizes ir projektus" (Informacijos visuomenės...). Plataus atgarsio sulaukė centro vadovo Mariaus Saulausko ALF užsakymu atliktas tyrimas Skaitmeninė Lietuva 2001 ir jo pagrindu išleista monografija skaitmenine ir tradicine forma (Šaulauskas, 2001). Pažymėtina apie 100 aut. lankų metodinė medžiaga, skelbiama VU interneto svetainėje www.infovi.vu.lt, IVSC išleistos dvi ei. knygos (Informacinės visuomenės studijos). Studijos. Šiuo metu (2004 m.) komunikacijos ir informacijos kvalifikaciją teikiančios studijų programos vykdomos 1 lentelėje išvardytose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose. Čia taip pat įtrauktos ir kitą kvalifikaciją teikian- / lentelė. Socialinių ir humanitarinių mokslų komunikacijos ir informacijos studijos Institucija VU Komunikacijos fakultetas VU Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras VDU Politikos mokslų ir diplomatijos institutas KU LTU Valstybinio valdymo fak Šiaulių universitetas VU Filosofijos fakultetas Bakalauro studijų programos INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA Archyvistika Bibliotekininkyste ir informacija Informologija Verslo informacijos vadyba Žurnalistika INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA Bibliotekininkyste Žurnalistika Magistro studijų programos INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba Knygotyra Komunikacijos mokslai Leidyba Muziejimnkyste Ryšiai su visuomene INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA Informacijos vadyba Informacijos sistemų vadyba Tarptautine komunikacija INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA Viešoji komunikacija TEISES MAGISTRAS Informatikos teise SOCIOLOGIJOS MAGISTRAS Informacijos visuomenes studiios Doktorantūra Humanitariniai mokslai Informacija ir komunikacija Spec prof studijos Žurnalistika Atskiri kursai 1 tyrimai Žinių visuomenes valdymo institutas 20

čios, tačiau savo turiniu KIM atstovaujančios studijų programos (pvz., VU Filosofijos fakultetas, kur IVSC teikia ne komunikacijos ir informacijos, o sociologijos magistro kvalifikaciją, ir LTU Valstybinio valdymo fakultetas, kur įgyjama teisės magistro (informatikos teisės) kvalifikacija). Didžiausia KIM studijų institucija Lietuvoje yra VU KĘ kur studijuoja 1054 studentai (884 - bakalauro, 170 - magistro ir 32 - doktorantūros studijų programas). Fizinių ir technikos mokslo sričių institucijose vykdomos su informacija susijusių studijų programos, teikiančios informatikos bakalauro/magistro, informatikos inžinerijos bakalauro/magistro ir informatikos teisės magistro kvalifikaciją (2 lentelė). kryptis ar profesija. -tai visuotinis reiškinys, būdingas tam tikram visuomenės išsivystymo etapui" (Mitašiūnas, 1998, p. 38). Iš tiesų IKT yra svarbus ir labiausiai matomas poindustrinės visuomenės elementas, tačiau pačios savaime technologijos tėra tik priemonė kitiems socialiniams, ekonominiams, politiniams tikslams įgyvendinti. IKT, dar vadinamų informacinės visuomenės technologijomis (IVT), socialinė ir ekonominė įtaka sudaro naujas veiklos kokybės prielaidas pagrindiniams atsirandančios informacinės visuomenės dalyviams - piliečiams, organizacijoms, vyriausybėms. [...] Organizacijos tampa nebe hierarchinėmis, kompleksinėmis, o daugiau decentralizuotomis, tikslinėmis tinklinio tipo institucijomis" (Gudauskas, 2001, p. 7). Keičiasi 2 lentelė. Fizinių ir technikos sričių informacijos studijos Institucija Kauno technologijos universitetas Klaipėdos universitetas Lietuvos teises universitetas Matematikos ir informatikos institutas Siaubų universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus pedagoginis universitetas Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vilniaus universitetas Vilniaus vadybos kolerna Bakalauro studijų programa Informacines technologijos Informatikos inžinerija Informacines technologijos Verslo informatika Programu sistemos Magistro studijų programa Programų sistemų inžinerija Informacinių sistemų inžinerija Informacines technologijos Informatikos teise Taikomoji informatika Verslo informatika Informacines technologijos Inžinerine informatika Verslo informatika Kompiuterių modeliavimas Doktorantūra Informatikos ir valdymo technologijos Neuniversitetines studijos Verslo informacines sistemos Taikomoji veikla. Informacinei visuomenei tapus vienu svarbiausių politinių siekių, pasaulyje ir Lietuvoje buvo perdėtai sureikšminta informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) įtaka. Pradėta kalbėti, kad informatika - tai ne tik specifinė mokslo disciplina, ne tik studijų informacijos ir žinių visuomenės kūrimo vertybinė orientacija - prioritetas teikiamas nebe technologijoms, o informacijos turiniui ir jos prieinamumui. iniuinui. Naujoji ekonomika, dažnai vadinama informacijos ekonomika, skaitmenine ir žinių eko- 21

nomika, iš principo keičia viešosios politikos nuostatas dėl informacijos prieinamumo visuomenei, visuomenės nenutrūkstamo švietimo ir mokymosi. Savo ruožtu technologijos keičia patį informacinės sąveikos, prieigos prie informacijos išteklių ir mokymosi procesus. Visa tai lemia ne tik sparčias permainas profesinėje, socialinėje, politinėje, ekonominėje ir kitose sferose, bet ir labai išplečia KIM socialinių ir profesinių ryšių geografiją. Ją neblogai reprezentuoja VU KF ryšiai su profesinėmis asociacijomis: Lietuvos kompiuterininkų sąjunga; INFOBALT; Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga; Lietuvos informacijos verslo asociacija; Lietuvos žurnalistų sąjunga; Lietuvos bibliotekininkų draugija; Lietuvos muziejų asociacija; Lietuvos leidėjų asociacija. Norint pateikti išsamų KIM socialinių ryšių vaizdą, greta KIM institucijų ryšių reikėtų išanalizuoti ir parengtų KIM specialistų vietą darbo rinkoje. Kol kas tokių tyrimų nėra, todėl pateikiame komunikacijos ir informacijos specialistų kompetencijos taikymo ir KIM plėtros pagal socialinį užsakymą žemėlapį (2 pav.). 2. Aplinka 2.1. Globalių mokslo raidos tendencijų ir iššūkių poveikis KIM Tarptautinė mokslo konjunktūra yra palanki KIM, ypač tyrimams, susijusiems su informacine visuomene, žinių ekonomika, technologijų keliamais socialiniais pokyčiais, žiniasklaidos įtaka visuomenei ir pan. Globalizacijos ir technologijų sąlygojamos naujos socialinės-politinės pasaulio plėtros kryptys (Mokymasis visą gyvenimą; Elektroninis ir nuotolinis mokymas; T A Atminties institucijos" + žiniasklaida + verslas + politika + mokslas + nežinomybė K Y M A S KIM kompetencijos branduolys I Infoimologija Verslo informacijos vadyba Informacijos sistemų. vadyba Žurnalistika Ryšiai su visuomene Viešieji ryžiai Tarptautinė komunikacija Komunikacijos mokslai Leidyba ir reklama Mokslotyra Dokumentų valdymas KITA Žinių ekonomika ir vadyba 2 pav. KIM kompetencijos taikymo ir plėtros žemėlapis 22

Mokslo komunikacija) suteikia KIM naujų proveržio galimybių. Globalizacijos sąlygomis iš esmės keičiasi valdymo samprata: valdymas vis labiau įsilieja į rinkos santykius, be to, keičiasi valdymo modeliai ir organizavimo formos. Šie pokyčiai susiję su žinių visuomenės reikalavimais ir yra atsakas į žinių visuomenės iššūkius (Augustinaitis, 2003). Formuojasi nauja-globali ir lokali - darbo rinka KIM kompetencijas turintiems specialistams, dinamiškumas ir perspektyvumas suteikia šiai mokslo ir praktikos krypčiai ne tik paklausą, perspektyvą, bet ir populiarumą visuomenėje. 2.2. Santykis su ES mokslo politika, Europos ir pasaulio mokslo tinklais 2000 m. kovą Lisabonoje įvykęs ES Tarybos susitikimas kaip pagrindinį tikslą iškėlė ES tapimą konkurencingiausia ir dinamiškiausią žiniomis grįsta ekonomine sistema pasaulyje, užtikrinančia tolygų/subalansuotą ekonominį augimą su daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesne socialine sanglauda iki 2010 m." (Lisbon European Council, 2000; paryškinta mano -A. G.). Ši ekonomika vadinama žinių ekonomika arba žiniomis/žinojimu grįsta ekonomika. Nors ES mokslo politika iš esmės nėra palanki humanitariniams mokslams (Glosienė, 2003), KIM turi didesnes galimybes dalyvauti europiniuose projektuose nei kiti humanitariniai mokslai. KIM svarbūs ir palankūs tokie Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo žingsniai kaip eeurope Action Plan 2005, eeurope Action Plan+, econtent, ERA (angl. European Research Area) ir ypač б-oji Bendroji mokslinių tyrimų programa (BP), kurios pirmojoje veiklos srityje Mokslinių tyrimų integracija ir stiprinimas numatomi teminiai prioritetai - Informacinės visuomenės technologijos ir Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje. Su teminiu prioritetu Informacinės visuomenės technologijos susijusią KIM sritį atitinka: taikomieji IVT tyrimai visuomeniniams ir ekonominiams poreikiams tenkinti: [...] technologijų pritaikymas sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos, laisvalaikio, turizmo, kultūrinio paveldo apsaugos srityse; informacijos valdymas ir sklaida: [...] daugiakalbė ir virtuali aplinka siekiant sukurti žinių visuomenę Europoje. Teminis prioritetas Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje skirtas suvienyti ekonomikos, politikos, socialinių ir humanitarinių mokslų specialistus, siekiant sukurti konkurencingą ir dinamišką žinių visuomenę, sugebančią skatinti ekonomikos augimą, kuriančią naujas darbo vietas ir socialinį bendradarbiavimą" (Piliečiai ir valdymas..., 2003). Šiame teminiame prioritete, atsižvelgiant į besiformuojančios Europos žinių visuomenės poreikius, išskiriamos dvi pagrindinės tyrimų kryptys: Žinių visuomenė ir socialinė sanglauda; Pilietiškumas, demokratija ir naujos valdymo formos globalizacijos ir Europos integracijos kontekste. Mūsų dienomis dalyvavimas tarptautiniuose projektuose suteikia akademinėms institucijoms ne tik papildomų finansinių išteklių, unikalios patirties, bet ir kritinį strateginį pranašumą. Taip kaupiama pasaulinė patirtis, perimami tarptautiniai standartai. Tarptautiniai ryšiai yra vienas svarbiausių VU KF strateginių prioritetų nuo jo įkūrimo 1991 metais. VU KF aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose, europiniuose ir Šiaurės kraštų mokslo ir studijų, Atviros visuomenės instituto ir Atviros Lietuvos fondo projektuose, įvairių tarptautinių organizacijų veikloje, bendradarbiauja su daugiau kaip 40 akademinių institucijų 20 pasaulio šalių. KF buvo įgyvendinti du ES TEMPUS programos projektai - Informacijos vadybos programa Lietu- 23

vai ir Tarptautinės komunikacijos programa Lie-finansavimastuvai, ES Leonardo da Vinčio programos pro- tie patys reikalavimai kaip ir pripažintoms bei jaunai mokslo krypčiai taikomi jektas Dėkis, dalyvauta NORDINFO programoje Dėstytojų mokymas, ES 5-osios Bendrosios atstovai siekia ne tik dalyvauti Lietuvos mokslo įsišaknijusioms kliudo KIM plėtrai. Tačiau KIM programos projektuosepublica, Cultivate-CEE politikoje, bet ir jai daryti įtaką, aktyviai dalyvaudami įvairiose institucinėse, nacionalinėse ir Pulman, šiuo metu pradedamas 6-osios BP projektas Calimera, realizuojamas Phare 2001 Žmonių išteklių plėtros programos projektas Bibliotemlink. Didžiausios perspektyvos KIM mokslininkams dalyvauti europiniuose projektuose, taip pat panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas Lietuvoje šiuo metu siejamos su atminties institucijų" - muziejų, archyvų ir bibliotekų - skaitmeninių paslaugų bendruomenėms plėtros tyrimais; socialinės sanglaudos, geresnių įsidarbinimo galimybių ir mokymosi visą gyvenimą sąlygų per informacinių paslaugų plėtrą užtikrinimo paieškomis (Bibliotekos ir Europos Sąjungos struktūriniai fondai, 2003). Tikėtina, kad didžiausios sėkmės sulauktų taikomieji tyrimai, kurie šiuo metu šalies universitetų veiklos vertinimo strategijoje nėra aukštai kotiruojami, todėl sukuriama skatinimo dalyvauti europiniuose projektuose ir nacionalinio mokslinės veiklos vertinimo neatitiktis. 2.3. Santykis su Lietuvos mokslo politika Kalbant apie santykį su Lietuvos mokslo politika, KIM patiria tas pačias įtampas, kaip ir kiti humanitariniai ir socialiniai mokslai (Humanitarinių ir socialinių mokslų strategija, 2003). Mokslinės produkcijos vertinimo kriterijų neadekvatumas (daugelis taikomųjų ir socialinę bei profesinc-praktinę vertę turinčių darbų, publikuotų nepripažintuose moksliniuose ir neįtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (Institute of Scientific Information - ISI) sąrašą žurnaluose, lieka už mokslininkų veiklos vertinimo ribų),nepakankamas mokslinių tyrimų ir tarptautinėse struktūrose. 2002 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1182 Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo" iš aštuonių 2002-2006 metams numatomų prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių, išplaukiančių iš ES mokslo plėtros prioritetų, KIM palankios visos trys žinių visuomenei kurti numatytos temos: informacinės visuomenės technologijos; piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje;. tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis (Dėl prioritetinių..., 2002). 2003 m. gruodį LRV nutarime Dėl ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo" teigiama, kad Lietuvos MTEP silpnai integruota į Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinę erdvę", ir numatoma teikti prioritetą mokslinių tyrimų plėtotei tokiomis kryptimis kaip moksliniai tyrimai, reikšmingi šalies ūkiui (pirmiausia toms ūkio šakoms, kurios jau dabar lemia valstybės ekonominę pažangą ir socialinę gerovę ir yra orientuotos į intelektiniam darbui imlią produkciją); ES prioritetinėmis pripažintų mokslo krypčių aukšto lygio tyrimai; moksliniai tyrimai, vykdomi dalyvaujant tarptautinėse programose ar konkrečiuose projektuose ir padedantys naudotis globalizacijos rezultatais, integruotis į Europos mokslo erdvę" (Dėl ilgalaikės..., 2003). Numatytos pagrindinės programos vykdymo kryptys (Mokslo ir technologijų, ypač 24

informacinių, plėtra ir ja grindžiamų inovacijų visose socialinio gyvenimo ir ekonomikos srityse skatinimas; nuolatiniai strateginiai šalies raidos tyrimai, leidžiantys objektyviai analizuoti ir vertinti jos būklę, numatyti perspektyvias tolesnės plėtros kryptis ir būdus; iniciatyvų, padedančių kurti žinių visuomenę, rėmimas) bei atitinkamos mokslinių tyrimų programos, tarp jų»informacinės visuomenės plėtros taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa", sudaro palankias sąlygas KIM plėtotei. 2.4. KIM poreikis Lietuvoje (visuomenėje, ūkyje, kultūroje, studijų ir mokslo sistemoje) KIM yra glaudžiai susiję su socialiniais, politiniais, teisiniais, valdymo, technologiniais, ekonominiais ir kitais pokyčiais Lietuvoje ir pasautyje. Ryškią KIM socialinę orientaciją (KIM tikrai nėra mokslas mokslui") rodo jų siekimas ne tik atsižvelgti į visuomenės poreikius, bet ir daryti jai įtaką, sutelkti dėmesį į žinių vaidmenį, optimalius žinių organizavimo būdus, modeliuoti informacijos poreikius" (Gudauskas, 2001, p. 9), formuoti informacijos ir komunikacijos specialistų darbo rinką Lietuvoje. Daugelis KIM akademinės bendruomenės narių aktyviai dalyvauja valstybės institucijų reformose, atlieka tyrimus bei konsultuojapo/töfaw, verslo, valstybės ir savivaldybių įstaigų užsakymu. KIM siekia veikti valstybės valdymą kaip vieną pagrindinių valstybės reformos ir jos konkurencinio pranašumo globalizacijos kontekste kūrimo sąlygų ( būtinas valstybinio lygmens informacijos menedžmentas, t. y. efektyvių informacijos struktūrų formavimas įstaigose ir organizacijose, informacijos procesų planavimas, realizavimas bei kontrolė"; Gudauskas, 1994). KIM reikšmingi ir pilietinės visuomenės formavimui, demokratijos plėtrai, viešajam diskursui, viešajai politikai ir piliečių dalyvavimui. Politinė viešoji sfera, rašė viešosios sferos teorijos pradininkas J. Habermassas, yra kvintesencinė sąvoka, apibrėžianti visas komunikacijos sąlygas, kuriomis gali rastis ir atsiranda publikos, sudarytos iš valstybės piliečių, diskursyvus nuomonės susiformavimas" (Cit. pagal Gudonienė, 1998, p. 41). Taigi, galima sakyti, kad viešoji sfera įsiterpia tarp ekonomikos ir valstybės, ji yra socialinė komunikacinė veikla" (Gudonienė, 1998, p. 41). Ypatingos svarbos šiuolaikinių organizacijų sėkmei turi jų komunikacijos sistemų efektyvumas. Ryšių su visuomene, reputacijos ir įvaizdžio kūrimo, ryšių su žiniasklaida, reklamos ir kitų komunikacinių kompetencijų paklausa verslo, valstybės ir savivaldybių institucijose, nevyriausybiniame sektoriuje taip pat suponuoja ryškų KIM socialinį užsakymą. Tiek KIM, tiek komunikacijos ir informacijos studijos yra paklausūs ir populiarūs šiuolaikinėje visuomenėje. Jau minėta, kad daugelis KIM atstovų aktyviai dalyvauja valstybės institucijų ir šalies politinėse reformose, kviečiami ekspertais ir konsultantais valstybės, savivaldybių institucijų, verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų vidinės komunikacijos, informacijos vadybos, įvaizdžio kūrimo, politinės komunikacijos, žiniasklaidos efektyvumo ir etikos, įstaigų veiklos modernizavimo ir optimizavimo, informacinės ir skaitmeninės kompetencijos ugdymo ir kitais klausimais. Moksliniai tyrimai ir konsultacijos buvo atliekami Lietuvos statistikos departamente, Lietuvos muitinėje, Vilniaus policijoje, Vilniaus šilumos tinklų įmonėje, daugelyje Lietuvos bibliotekų ir žiniasklaidos institucijų. KIM specialistai dalyvavo ir dalyvauja formuojant tokius svarbius valstybės strateginius dokumentus ir koncepcijas kaip Nacionalinė informacinės visuomenės plėtros strategija, elektroninės vyriausybės ir elektroninės savivaldos koncepcijos, ALF remia- 25

Pastaraisiais metais taip pat pastebimas padidėjęs komunikacijos ir informacijos disciplinų poreikis kitoms studijų programoms (vadybos, sociologijos, tarptautinio verslo, filologijos, medicinos, visuomenės sveikatos ir kt.). Tai reiškia, kad informacijos ir komunikacijos žinios ir gebėjimai suprantami kaip būtini bet kurios srities specialistui informacinės visuomenės sąlygomis, tačiau akademinė ir administracinė veikla neretai sukelia mokslinę mažakraujystę. Pastebimas didelis komunikacinių ir informacinių gebėjimų ugdymo poreikis tęstinio mokymo, podiplominių studijų pakopoje. Nuo 1999 m. VU KF veikia Bibliotekininkų tęstinio mokymo centras; jo kursuose naujų, veiklai informacinės visuomenės sąlygomis reikalingų gebėjimų ir žinių įgijo per 1,5 tūkst. įvairių tipų bibliotekų darbuotojų. LTU ir VU dėstytojai aktyviai dalyvauja savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojų mokymuose. Lietuvoje plečiantis viešųjų interneto prieigos centrų tinklui, didės ne tik specialistų kvalifika- muose tyrimuose Elektroninė viešojo sektoriauscijos tobulinimo, bet ir plačiųjų visuomenės komponentė, Informacijos technologijos Lietu-sluoksnivos rajonų savivaldybėse, Skaitmeninė Lietuvakompetencijas. Akivaizdus ir įvairaus lygio va- poreikis įgyti reikiamas informacines 2001 ir kt. 2002 m. jungtinė Pasaulio banko ir dovų poreikis įgyti naujųjų kompetencijų (Gudauskas, 2003). Taigi mokymas, ypač tęstinis, Lietuvos žinių ekonomikos grupė (vadovas prof. R. Gudauskas) vykdė projektą, kuriuo siekta turi vis daugiau perspektyvų, tačiau, kaip ir taikomieji tyrimai, ši veikla nėra pripažįstama in- nustatyti, kaip žinių vadyba gali padaryti egzistuojančias žinių sistemas efektyvesnes" (Gudauskas, 2002). vačiai tegralia universitetų veiklos dalimi ir nėra adek- vertinama. KIM svarbūs ir besikeičiančioje Lietuvos kultūroje. Tradiciniai knygos, periodinės spaudos, rašto, spaudos, bibliotekų, muziejų istorijos tyrimai reikšmingai praplečia kultūros paveldo pažinimo ir tęstinumo sferą, o naujieji kultūros paveldo skaitmeninimo, kultūros ekonomikos bei informacijos ir kultūros politikos, kultūrinių ir informacinių paslaugų žinių visuomenei tyrinėjimai atliepia moderniuosius kultūros institucijų poreikius. KIM institucijos Lietuvoje vienos pirmųjų įsitraukė į nuotolinių studijų programų kūrimą ir šiuo metu yra sukaupusios Europos mastu skatinamo ir palaikomo e. mokymosi patirties. KIM poreikis mokslų sistemoje taip pat akivaizdus ir vis didėja. Informacinė žiūra, kaip teigia A. Augustinaitis, yra vienas šiuolaikinio mokslo metodologinių instrumentų lygioje gretoje su sisteminėmis, struktūrinėmis, tikimybinėmis ir kitomis žiūromis (Augustinaitis, 1994). Informaciniai mokslo tiltai" leidžia kalbėti apie metamokslinę KIM funkciją. Tyrimo objektas ir naudojami metodai sieja KIM su daugeliu mokslo sričių, tarp kurių minėtinos: Vadyba ir administravimas Istorija Sociologija Psichologija (kognityvinė, bendravimo) Ekonomika Politikos mokslai Diskurso teorija Kultūrologija Retorika Semiotika Teisė Filologija Statistika Lyčių studijos ir kt. Nors KIM tarpdalykiškumas akivaizdus, mokslininkų tarpusavio sąveika, įvairių institucijų bendradarbiavimas Lietuvoje nėra pakan- 26

karnas ir turėtų būti intensyvesnis. Didelių gali- 3. SSGG matrica mybių teiktų informacijos ir komunikacijos bei Stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių matrica susistemina esmines KIM būklės ir raidos teisės ir viešojo administravimo specialistų (LTU ir VU), politikos mokslų, reklamos ir kitų sričių atstovų bendri tyrimai ir projektai. Reilius su išorės tendencijomis ir taip galbūt valdy- charakteristikas, leidžia susieti vidinius ištekkėtų sukurti nacionalinį KIM tinklą. ti mokslo plėtote (žr. 3 lentelę). SSGG analizė 3 lentelė. KIM SSGG matrica Moksliniai tyrimai Studijos Taikomoji veikla Moksliniai tyrimai Studijos Taikomoji \eikla Globalios mokslo raidos tendencijos ES mokslo Politika Lietuvos visuomenės, Okio, kultūros ir mokslo J>orcikiai Lietuvos mokslo politika Ditriphnm Nauja sparčiai besiplėtojanti sritis Dar iki KIM pripažinimo kaip savarankiška sntis susiformavęs tokių studijų ir tynmų bagažas Erdve improvizacijai ir plėtrai nesame sustabarėję Paradigmų kaita, tarptautines patirties akumuliavimas, perimant Vakarų šalių standartus Metadisciplinirus pobūdis Ryšys su vertybėmis ir pasaulėžiūra Erdve viso mokslo refleksnai Kompetencijų universalumas, horizontali sklaida Sudaro vakarietiško modelio bendrojo universitetinio išsilavinimo pagrindus Didele visuomenine paklausa Tumpinis ryšys su verslu, politika ir kultūra SI Disciplinos Objekto neapibrėžtumas, amorfiškumas Netolygios tradicijos, skirtingos metakalbos, sistemos netolygumas KIM viduje (tradicines ir naujosios KIM šakos) Mokslinių tyrimų spragos LauJ-o fragmentacija Studijų turimo atskilimas nuo mokslo Studijų neakademiškumas Formalus bendrojo universitetinio lavinimo vaidmuo Valstybinių užsakymų nenuoseklumas, fragmentiškumas STIPRYBES Institucijos Vyrauja jauna mokslininkų karta Sparčiai besiformuojantis institucijų tinklas Tarptautiniai mokslo tinklai, programos, projektai ir mainai Platus ir visuotinai prieinamas nacionalinis aukštojo mokslo tinklas, studijų formų ryauove Didele studijų programų pasiūla ir įvairove Studijų programų populiarumas Tarptautiniai studijų mainai Gana pajėgus ir dinamiškas komercinių ir valstybinių taikomųių įstaigų tinklas LPNYBES Institucijos Profesūros kritines mases nebuvimas Susidvejinimas mokslo ir studijų klasifikacijose (mokslas - humanitariniai, studijos - socialiniai) Bendruomenių mažumas (2-3 darbuotojai) Institucijų inercija, uždarumas, bendradarbiavimo stoka Plyšys tarp mokslo ir studijų, mokymo dominavimas mokslo atžvilgiu Protų nuotėkis Nacionalinio KM tinklo nebuvimas Mokymo dominavimas mokslo atžvilgiu Aukštojo mokslo kokybes stoka ir devalvacija Protų nuotėkis GALIMYBES Žinių ekonomikos ir žinių visuomenes tyrimai ir kūrimas Globalizacijos ir jos padarinių tyrimai Įsitraukimas i visuotinius procesus (e mokymo>i, nenutrūkstamo mokymosi) Dalyvavimas ES programose ir projektuose Mokslininkų mobilumo skatinimas Kompetencijos ir kitų mokslinių tinklų kūrimas KIM kompetencijų reikalingumas žinių visuomenes ir žinių ekonomikos plėtrai KIM kompetencijų naudojimas vertinant moksl ir dalyvavimas juose GRĖSMES Globali ir lokali konkurencija Mokslo srities dezintegracija Taikomosios veiklos ir mokslinių tyrimų skilimas Mokslininkų motyvacijos susilpne imas del neadekvataus vertinimo 27

buvo atliekama pagal veiklos sektorius (mokslas, studijos, taikomoji veikla) skiriant disciplinos ir institucijų bruožus. Vietoje išvadų KIM kaip atskira mokslų kryptis Lietuvoje oficialiai pripažinta vos prieš šešerius metus. Pagal mokslų klasifikaciją ji priskirta humanitariniams mokslams, nors tai neatitinka realaus KIM tiriamų problemų žemėlapio, kadangi klasifikacijoje spaudos ir komunikacijos tyrimai dirbtinai skiriami socialiniams mokslams, o humanitariniams priskirtoje srityje įvardijamos tik daugiausia su dokumentine komunikacija siejamos, gana tradicinės mokslo šakos. Tai neatitinka realios KIM situacijos. Šios jaunos ir dinamiškos, sparčiai besiplėtojančios srities vienas iš svarbiausių ypatumų yra tarpdalykiškumas. KIM mentalitetas ir vidinis tapatumas galėtų būti apibūdinti ir kitais specifiniais bruožais: Talpus" ir tamprus" objektas; Fizikų" ir lyrikų" požiūrių informacijos moksluose integravimas; Glaudus ryšys su politiniais, socialiniais, teisiniais, ekonominiais ir kt. valstybės, organizacijos, individo gyvenimo ir veiklos pokyčiais, poveikis jiems: informacinė visuomenė, žinių visuomenė, pilietinė visuomenė; Ryškus taikomasis pobūdis; ryšys su verslu, darbo rinka, profesine aplinka; Tradicijos ir modernumo darna; Savivokos, tapatumo stoka; Poveikis bendrai mokslų plėtotei: horizontalioji komunikacinės-informacinės žiūros ir problematikos skvarbą; Savarankiškos mokslų srities ambicijos. KIM yra mažiau nei kiti humanitariniai mokslai susiję su lokaliuoju objektu; globalios žinių ekonomikos ir žinių visuomenės sąlygomis jie turi didesnes galimybes dalyvauti tarptautiniuose mokslo tinkluose, pasauliniuose ir europiniuose projektuose. Europos mokslo politika turi ryškų taikomąjį aspektą, kuris nėra taip palankiai vertinamas Lietuvos mokslo politikų. Dėl to ribojamas Lietuvos KIM atstovų dalyvavimas ES programose, kurios yra vienas iš galingiausių instrumentų, galinčių padėti įveikti KIM plėtrą ribojantį mokslinių bendruomenių mažumą. LITERATURA AUGUSTINAITIS, Arūnas (2002). Bibliotekinio BUDREVIČIUS, Algirdas (1994). Semognostika. universalumo kontūrai. Informacijos mokslai, t. 20, Intelekto reiškiniai ir informacija. Vilnius. 170 p. p. 26-33. BUDREVIČIUS, Algirdas (2002). Interrelation of AUGUSTINAITIS, Arūnas (1994). Informacinė Knowledge, Meaning, Mind, and Information: The mokslo integracija. Informacijos mokslai, t. 2, p. 9-21. Scmognostic Approach. Informacijos mokslai, t. 21, p. 59-69. AUGUSTINAITIS, Arūnas (2003). Valdymo komunikacija: žinių visuomenės įtaka viešajam administ- BUDREVIČIUS, Algirdas (2001). Tradiciniai ir nauji žinių ir informacijos teorijos klausimai. Informacijos mokslai, t. 17, p. 9-18. ravimui. Informacijos mokslai, t. 27, p. 9-22. Bibliotekininkystės katedra I Klaipėdos universitetas Socialinių mokslų fakultetas, 2004. Interaktyvus Kauno humanitariniame fakultete. K Bibliotekininkys- ČEPYTĖ, Julija (1999). Vakarinės studijos VU < http:/avww.ku.lt/smf/bibliotckininkystc/indcx.php> tės studijos Vilniaus universitete /.sud. Stanislavas Dubauskas. Vilnius: Litimo, p. 87-122. [žiūrėta 2004 02 09] Bibliotekininkystės studijos Vilniaus universitete I sud. Dėl Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentines Stanislavas Dubauskas. Vilnius: Litimo, 1999, p. 7-196. plėtros strategijos bei Lietuvos mokslo ir technologijų 28

baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 12 22 nutarimas Nr. 1646. Interaktyvus: <http://www3.lrs.lt/ cgi-bin/prcps2?conditionl=224097&condition2=> [žiūrėta 2004 02 09]. Dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 1111 nutarimas Nr. 1247. Interaktyvus: < http://www.vmsfondas.lt/ klasifikacija.htm> [žiūrėta 2004 02 09]. Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1182. Interaktyvus: < http://www3.lrs.lt/cgi-bin/ prcps2?conditionl = 172849&Condition2= > [žiūrėta 2004 02 09]. Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir bibliotekos: galimybių studija / parengė Audronė Glosicnė ir Laima Lapinienė. Interaktyvus: <http://www.utcnaon.lt/esf> [žiūrėta 2004 02 09]. FISKE, John (1990). Įvadas į komunikacijos studijas. Vert. iš anglų k. Vilnius: Baltos lankos, 239 p. GLAENZEL, W (2004). Bibliomanes as a Research GUDONIENĖ, Vilija (1996). Komunikacijos mokslas pradeda skaičiuoti savo šeštąjį dešimtmetį. Informacijos mokslai, t. 4, p. 129-133. GUDONIENĖ, Vilija (1998). Pilietinė visuomenė ir informacija. Informacijos mokslai, t. 9, p. 38-43. Lisbon European Council, 2000. Interaktyvus: <http://www.curoparl.cu. int/summits/lisl_en.htm> [žiūrėta 2004 02 09]. Humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategija bendrosios Lietuvos mokslo plėtros strategijos kontekste. Vilnius, 2003. Interaktyvus: <http://www.mokslas.lt/contcnt/documcnts/projccts/projcct_other/hsm/ METM.doo [žiūrėta 2004 02 09]. Informacijos visuomenės studijos: metodinė medžiaga. Pirmasis semestras. Vilnius, 2002 (c.knyga, CD-ROM); Informacijos visuomenės studijos: metodinė medžiaga. Antrasis semestras. Vilnius, 2003 (c.knyga, CD-ROM). Informacijos visuomenės studijų centras I Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. 2004. Interaktyvus: <http://www.infovi.vu.lt> [žiūrėta 2004 02 09]. Komunikacijos fakultetas I Vilniaus universitetas. 2003. Interaktyvus: <www.kf.vu.lt> [žiūrėta 2004 02 09]. Field: a course on theory and application of bibliometric Lietuvos švietimo klasifikacija. Interaktyvus: < http:// indicators. 2003. Intcraktyvas: <http:/avww.norsils.nct/2004/ www.studijos.cr.vu.lt/stud_org/svict_klas/lsk.doc> [žiūrėta Bib_Modulc_KULpdf>. 115 p. [žiūrėta 2004 02 09]. GLOSIENĖ, Audronė (2003). Humanitariniai ir socialiniai mokslai Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Informacijos mokslai, t. 27, p. 23-39. GUDAUSKAS, Renaldas (1994a). Pratarmė. Informacijos mokslai, t. 1, p. 5-8. GUDAUSKAS, Renaldas (1994b). Pratarmė. Informacijos 2004 02 09]. MITAŠIONAS, Antanas (1998). Lietuvoje šiandien ir rytoj. Informacijos mokslai, t. 8, p. 37-57. NORSLIS: Nordic Research School in Library and Information Science, 2004. Interaktyvus: <www.norslis.nct> [žiūrėta 2004 02 09]. Piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje I Tarptautinė mokslai, t. 2, p. 5-6. mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra. Vilnius, 2004. Interaktyvus: <http://www.tpa.lt/6bp/ GUDAUSKAS, Renaldas (1996). Pratarmė. Informacijos mokslai, t. 4, p. 5-6. 6bp.htm> [žiūrėta 2004 02 09]. Studijų ir mokymo programų registras I Švietimo ir GUDAUSKAS, Renaldas (1998). Pratarmė. Informacijos mokslai, t. 8, p. 5-6. mokslo ministerija, 2004. Interaktyvus < http:// wwwлтюl^a^rnm.lt/dpb2лvcbdrivcr.cxe?kalba=lt&mival=/ GUDAUSKAS, Renaldas (1998). Pratarmė. Informacijos karkasb.html> [žiūrėta 2004 02 09]. mokslai, t. 9, p. 7-8. GUDAUSKAS, Renaldas (2001). Pratarmė. Informacijos mokslai, t. 16, p. 7. GUDAUSKAS, Renaldas (2003). Pratarmė. Informacijos mokslai, t. 27, p. 7. GUDAUSKAS, Renaldas (2001). Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas: 1991-2001. Informacijos mokslai, 2001, t. 16, p. 9-16. GUDAUSKAS, Renaldas; KODDERITZSCH, Scverin (2002). Lithuania: Starting Knowledge Asccssment. Informacijos mokslai, t. 22, p. 9-18. ŠAULAUSKAS, Marius (2001). Skaitmeninė Lietuva 2001. Vilnius: VU leidykla. ŠAULAUSKAS, Marius (2001). Skaitmeninės Lietuvos profiliai. Vilnius: VU leidykla. 211 p. URBONAS, Viktoras (1999). Bibliotekininkų rengimas Klaipėdos universitete. Informacijos mokslai, t. 11-12, p. 115-122. Valstybinio valdymo fakultetas / LTU, 2003. Interaktyvus: <http://www.ltu.1t/fakultctai/5.3.htm> [žiūrėta 2003 06 08]. VDU Žurnalistikos katedra. 2003. Interaktyvus: GUDONIENĖ, Vilija (1999). Įvadas į masinės komunikacijos teorijas. Vilnius: Žara, 55 p. <http://www.vdu.lt/mcdia/mokslas.htm> 2003 06 08]. [žiūrėta 29