TURINYS ĮVADAS...3 I. TERITORIJŲ PLANAVIMAS DARNIOS PLĖTROS KONTEKSTE...4 II. URBANISTINĖS SISTEMOS UGDYMAS IR STIPRINIMAS...5 III. STIPRINANT MIESTŲ VAIDMENĮ ŠALIES TERITORIJOJE...6 IV. ŠALIES URBANISTINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO VALDYMO ASPEKTAI...6 V. DAUGIAFUNKCINIS ŽEMĖS NAUDOJIMAS...7 VI. VISUOMENĖS INTERESO APIBRĖŽIMO KLAUSIMAS URBANISTINĖS PLĖTROS ATŽVILGIU...8 VII. MIESTŲ KONCEPCINIAI MODELIAI...10 1. Kompaktiškumas...10 2. Darni susisiekimo sistema...11 3. Tankis...11 4. Mišri funkcinė žemės naudojimo paskirtis...12 5. Aplinkos įvairovė...12 6. Pasyvaus saulės energijos panaudojimo planavimas...12 7. Miesto želdinimas...13 VIII. ALYTAUS MIESTO PRIEMIESTINĖS ZONOS ANALIZĖ...18 IX. ALYTAUS RAJONO BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO ALYTAUS MIESTO PRIEMIESTINĖJE ZONOJE PROGRAMA...22 Literatūros šaltiniai:...39 1
LENTELĖS 1 lentelė. Koncepcinių modelių atitikimas darnios plėtros kriterijams ir modelių palyginimas [8]...17 2 lentelė. Gyvenamųjų vietovių pasiskirstymas Alytaus miesto apylinkėse....19 3 lentelė. Seniūnijų aplink Alytaus miestą kaimo vietovių dinamika....21 4 lentelė. Alytaus miesto priemiestinės teritorijos....24 5 lentelė. I etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje....28 6 lentelė. II etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje...29 7 lentelė. III etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje...30 8 lentelė. IV etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje....31 9 lentelė. V etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje...32 10 lentelė. VI etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje....33 11 lentelė. Alytaus rajono savivaldybės lėšos teritorijų planavimo darbams...34 12 lentelė. Specialiųjų planų rengimo apimtys įgyvendinant Alytaus rajono savivaldybės bendrąjį planą Alytaus priemiesčio zonoje....36 PAVEIKSLIUKAI 1 pav. Miestų hierarchinės kaitos 1959 2004 metais zonos...19 2 pav. Alytaus rajono gyvenamųjų vietovių schema...20 3 pav. Gyventojų tankis seniūnijose, gyv./km 2 (teritorijos be miškų ir vandenų plotų)...21 4 pav. Alytaus miesto priemiestinės zonos teritorijos...23 5 pav. Alytaus rajono funkcinės zonos, numatančios kitos paskirties žemės naudojimo prioritetą....37 6 pav. Alytaus miesto priemiestinėje zonoje (UAgž ir Alm) esančių gyvenamųjų vietovių tvarkymo eiliškumo schema....38 2
ĮVADAS Pastaruoju metu, vis labiau suvokiant gamtinių ir žmogiškųjų išteklių ribotumą ir siekiant išvengti klaidingų aplinkosauginių sprendimų ir nuostolių, didėja dėmesys ilgalaikėms įžvalgoms. Kai regionų ar miestų planuotojai susiduria su pavojingomis situacijomis, reikalinga pagrįsta galimos ateities analizė ir gyvenviečių vystymosi dinamikos vertinimas. Tai lemia vis didėjantis pokyčių greitis ir dėl to kylantys sunkumai derinant regiono ar miesto ateitį su inertiška susiklosčiusia struktūra. Priimti sprendimus dažnai tenka tada, kai turima mažai informacijos apie praeitį, nepilna informacijos apie dabartį ir neturima jokios arba turima labai nepatikima informacija apie ateitį. [1] Visuomenė dažniausiai nepajėgia užkirsti kelio katastrofoms, tačiau pajėgi sumažinti riziką sukurdama ir įgyvendindama riziką mažinančias strategijas. Priimant tokius ilgalaikius sprendimus, būtina įvertinti visuomenės nuomonę, pasirengimą priimti sprendimus ir rasti atsakymus į klausimus: kiek visuomenė nori rizikuoti ir kiek ji yra pasirengusi sumokėti už rizikos sumažinimą? Planuojant kelius metus į priekį, šie klausimai retai kada svarstomi, tačiau kai kalbama apie strateginius ateities sprendimus ir galimus ateities scenarijus, tai būtina įvertinti. Ateities procesų planavimas yra viena iš svarbiausių priemonių, kurios pagalba visuomenė gali realizuoti savo laisvės sampratą, keisdama ateitį. Planuodamos ateitį, valdžios institucijos priima sprendimus, kurie turės reikšmingos įtakos ateityje vyksiantiems reiškiniams ir procesams. Priimtų sprendimų rezultatai turi ilgalaikį efektą. Tai, kad dabartinis mokslo ir technologijų išsivystymas leidžia įvertinti priimamų (arba nepriimamų) sprendimų pasekmes ir joms pasirengti, yra ypatingai svarbu ir visuomenei, politikams ir valdžios institucijoms. Akivaizdu, kad priimant reikšmingą sprendimą, turi būti įvertinti jo poveikio kitiems ateities procesams aspektai. Lengviausia ir paprasčiausia, priimant sprendimus, ekstrapoliuoti esamus trendus. Tačiau socialinės, ekonominės ir ekologinės aplinkos yra sudėtingos ir persipynę tarpusavyje, sprendimų tikslai nevienareikšmiškai, o vertinimo kriterijai dažniausiai lieka neaiškūs. Praeities patirtis rodo, kad ateitis nėra tiesinė praeities ar dabarties ekstrapoliacija. Visada lieka aktualūs klausimai: kiek sukurta strategija bus veiksminga reaguojant į netikėtai atsiradusius išorės pokyčius ir situacijas, kaip sprendimų priėmėjai turėtų reaguoti į tokius nenumatytus atvejus. [1] 3
I. TERITORIJŲ PLANAVIMAS DARNIOS PLĖTROS KONTEKSTE Vienas iš ankstyvųjų Nepriklausomybės metų leitmotyvų buvo rinka išspręs viską, ji geriausias reguliuotojas. Rinka tikrai yra labai efektyvus ūkio tvarkymo būdas, ir tuo mes jau įsitikinome. Tačiau viešų ir privačių interesų ir santykių sankirtoje negali pasikliauti, kad ji viską sudėlios visuomenei priimtiniausiai. Taip būtų, jei sugebėtume užduoti tam tikras veikimo sąlygas, formuoti poreikius. Deja, teritorijų planavimo sektorius nebuvo ta sritis, kurioje valstybė būtų skyrusi pakankamai laiko ir pastangų visuomeniniams poreikiams formuoti. Taip iš pradžių privatizavimo procese liko pasimetę" įvairūs planavimo ir projektavimo institutai, vėliau sąlygas pradėjo diktuoti privačios investicijos, orientuotos tik į vieno ar kito sklypo kuo pelningesnį užstatymą. Mokesčių politika, kuri būtų galėjusi nukreipti rinkos mechanizmų jėgą darnios urbanistinės plėtros linkme, taip ir liko nesuformuota. Visas dėmesys buvo sutelktas fiskalinei jų reikšmei, lėšų kaupimui ir perskirstymui, neišnaudojant jų iniciatyvinės reikšmės. Iš kitų valstybių patirties žinome, kad, pavyzdžiui, žemės mokesčio pagalba galime apriboti naujų, žalių teritorijų užstatymą arba priešingai paskatinti investicijų judėjimą į norimą teritoriją. Neišnaudoti liko rezervai lėšų sukaupimui, kai žemės vertė keisdavosi dešimtimis ar šimtais kartų vien dėl administracinio sprendimo, leisti ar ne vykdyti veiklą tam tikroje teritorijoje. Ar ne dėl to dabar kenčiame dėl chroniško infrastruktūros stygiaus miestų pakraščiuose, kai ir miestų išskydimą ir lėšų sukaupimą galima buvo sureguliuoti tais pačiais ekonominiais instrumentais. Gal dėl to, kad buvo tikimasi efektyvų sprendimų iš rinkos bei mūsų visų susipratimo ir atsakomybės, neleistinai lėtai formavosi teisinė bazė. Ji turėjo nustatyti veikimo sąlygas, suformuoti užduotis sektoriui. Teisinės nuostatos sukuria poreikį planavimo paslaugoms, institucinei sistemai, užtikrina finansavimą. Priėmus įstatymą, nors pagrindai buvo sudėti pakankamai neblogi, pritrūko aiškių įpareigojimų laike. Tai neleido pagrįsti finansavimo poreikio. Taip LR Bendrojo plano rengimas išsitęsė iki pat 2002 metų, o apskričių ir savivaldybių planai buvo beveik nerengiami. Situacijos su bendraisiais planais neaiškumas lėmė, kad sektoriniai specialieji planai, reikalingi įvairiems praktiniams sprendimams, pajudėjo sparčiau ir aplenkė bendruosius. Gal todėl dabar besirūpinantys visuma darnia urbanistine plėtra, mato tam tikrą fragmentiškumą, diskutuojama apie vienų ar kitų planų viršenybę. Neturint parengtų planų, vykdoma žemės reforma, o iš esmės tik kuo skubesnis jos grąžinimas bet kurio neužstatyto sklypo sąskaita, užkirto kelią racionaliam infrastruktūros planavimui, tinkamam viešųjų erdvių išdėstymui. Matyt, pagal sklypų dydį grįžome šimtmečiais 4
atgal, praktiškai be jokio mechanizmo ir ekonominių paskatų juos stambinti. Už kiekvieno tokio sklypo jo savininkas su kuo didesnės naudos siekimu. Kaip susitarti, kaip juos apjungti bendriems projektams, ypač, kai kalba eina apie visuomeninę infrastruktūrą? Žemės perkėlimas" išdarkė nusistovėjusius ryšius ir egzistavusį infrastruktūros ir žemės naudojimo tikslų balansą. Per visą laikotarpį taip ir neturėjome aiškios linijos, stuburo, ant kurio laikytųsi mūsų teisinė bazė, būtų kuriami įgyvendinimo mechanizmai. Kalbu apie strategines nuostatas urbanistinės plėtros srityje. Jei stuburo nėra, linkstama į kiekvieną stipresnį politinį ar ekonominį interesą. Matyt todėl pagrindinės įstatyminės nuostatos tiek kartų buvo keistos, kol galų gale susigaudyti visuose niuansuose pasidarė beveik neįmanoma. Bet ne visiems. Kai kurie tą komplikuotą sistemą pavertė pajamų šaltiniu. Deja, dažniausiai kalbama ne apie pajamas į valstybės ar savivaldybių biudžetą. Terminų nesilaikymas, derinant planus ar išduodant leidimus, tapo norma praktiškai kiekvienoje savivaldybėje. [2] II. URBANISTINĖS SISTEMOS UGDYMAS IR STIPRINIMAS Tikslas: Vykdant Lietuvos Respublikos urbanistinę politiką ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, vadovaujantis visuotinai pripažintais darnios plėtros bei demokratiniais plėtros planavimo ir įgyvendinimo principais, stiprinti esamus centrus, vystyti šalies urbanistinės integracijos ašis. Siekiant iškelto tikslo, būtina spręsti ir laikytis šių pagrindinių krypčių: Toliau ir įtvirtinant Lietuvos hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, užtikrinantį palankiausias socialinio, ekonominio ir ekologinio šalies vystymo sąlygas ir aukštos žmonių gyvenimo kokybės prielaidas, užtikrinti Lietuvos urbanistinės struktūros kokybišką ir šalies vystymuisi palankų funkcionavimą Europos Sąjungos erdvinėje urbanistinėje sistemoje; siekiant racionalios ir tikslingos gyventojų koncentracijos ir depopuliacijos tendencijų pusiausvyros, stiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis; užtikrinti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių sistemų sąveiką; baigti rengti savivaldybių ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendruosius planus bei pradėti rengti kaimų teritorijų detaliuosius planus; įvertinant Lietuvos urbanistinės sistemos vystymo reikmes ES urbanistinių centrų ir potencialaus jų vystymosi požiūriu, būtina: stiprinti Lietuvos metropolinių centrų tinklo funkcionavimui būtiną infrastruktūros potencialą; 5
ugdyti šalies regionų vystymosi potencialą, siekiant didesnio pajėgumo varžytis, stiprinti funkcinių urbanistinių teritorijų centrus. [3] III. STIPRINANT MIESTŲ VAIDMENĮ ŠALIES TERITORIJOJE Naudoti miesto regiono" koncepciją, skatinančią integruotą teritorijų vystymą, panaudojant partnerystę ir bendradarbiavimą, įveikiantį administracines ribas; siekti masto efekto", panaudoti ir padidinti ekonomikos augimo privalumus, įveikti dėl miestų mažumo, ekonominio potencialo nepakankamumo kylančias problemas; stiprinti mažų ir vidutinių miestų ir jų regionų vaidmenį vis labiau globalios ekonomikos akivaizdoje. stiprinti miesto ir kaimo teritorijų ryšį ir sąveiką, siekti bendros jų vystymo sėkmės; išnaudoti miestų ir miestų tinklų vadovaujantį vaidmenį siekiant šalies ir jos regionų plėtros ir sanglaudos, vengti išteklių koncentracijos ir teritorijų perkrovų; padėti miestams reikštis kaip žinių, augimo ir inovacijų centrams; stiprinti miestus kaip socialinės pažangos ir ekonominės plėtros variklius. [3] IV. ŠALIES URBANISTINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO VALDYMO ASPEKTAI Lietuvoje siekiant valdymo sprendimų efektyvumo, būtina moksliškai pagrįsta valstybės institucijų valdymo struktūrų korekcija, kuri leistų sudaryti sąlygas ir prielaidas subalansuotai teritorijų plėtrai įgyvendinti. Šalyje, visais lygmenimis, tarp jų ir valstybės, būtina formuoti integruotas ir gerai formalizuotas teritorijų plėtros planavimo bei monitoringo sistemas su aiškiai išreikštu sąryšiu tarp bendrojo bei strateginio planavimo procesų. Lietuvoje nėra dažnai paisoma pagrindinių demokratinių planavimo principų, vadovaujamasi vienadienės naudos principu. Šiomis sąlygomis turėtų būti orientuojamasi į integruotą, tarpusavyje suderintą ir veikiančią subsidiarumo principu planavimo valdymo sistemą. Pritaikius integruoto planavimo modelį, papildžius galiojančius šalyje teisės aktus, būtų formuojami ilgalaikiai integruoti teritorijų kompleksiniai plėtros planai, kurių sudėtinės ir viena kitą papildančios dalys būtų Bendrasis ir Strateginis planai. Teritorijos kompleksinis planas būtų kaip urbanistinių strateginių plėtros krypčių formuotojas, socialinio, investicijų valdymo įrankis, pagrįstas visaapimančiais, taip pat ir finansiniais, ištekliais. Bendrasis planas apimtų visas veiklos sritis ir atspindėtų visų jų ilgalaikės raidos teritorinę projekciją. Strateginis (ekonominis) planas nustatytų teritorijų pagrindines plėtros kryptis, atsižvelgiant į finansinius išteklius. Planavimo 6
kompleksiškumas įgalintų ekonomiškiau panaudoti finansinius bei intelektualinius išteklius visų lygių planų šalyje rengimui, darniai teritorijų plėtrai. [4] V. DAUGIAFUNKCINIS ŽEMĖS NAUDOJIMAS Teritorijų planavime reikia įteisinti daugiafunkcinio žemės naudojimo galimybę esminį moderniosios urbanistikos principą. Tam būtina: 1. Numatyti galimybę bendruosiuose planuose nustatyti kiekvienai savivaldybei specifines daugiafunkcinės veiklos galimybes atskirose jos teritorijos dalyse, kartu nustatant planuojamos teritorijos dalių funkcinės raidos prioritetus; 2. Iš esmės koreguoti žemės naudojimo paskirčių, būdų ir pobūdžių aprašą, vietoje grynojo" monofunkcinio žemės naudojimo įvedant daugiafunkcinio naudojimo (įvairių veiklų mišinių, nurodant prioritetą) principą. 3. Nustatant teritorijų raidos galimybes išskirtini principiniai teritorijos tvarkymo režimai, ypač svarbūs nustatant teritorijos raidos funkcinius prioritetus, fizinius plėtros parametrus bei parenkant planų įgyvendinimo mechanizmą. Teritorijų tvarkymo režimai (miesto savivaldybės atvejis): 3.1. Neužstatomos teritorijos (miškai, vandenys, žemės ūkio teritorijos). 3.2. Užstatytos bei užstatomos teritorijos: saugojimas įvairiais aspektais vertingų planuojamos teritorijos elementų apsaugai užtikrinti; nauja plėtra tuščios, neužstatytos teritorijos už urbanizuotos teritorijos ribų užstatymas; konversija radikalus teritorijos funkcinio naudojimo ar užstatymo principų virsmas; modernizavimas kompleksinis kvartalo, mikrorajono atnaujinimas, perplanavimas išlaikant funkcinio naudojimo bei užstatymo morfologinius principus; užstatymo užbaigimas (papildymas) modernizavimo rūšis vieno sklypo užstatymas pagal susiklosčiusius principus jau užstatytoje aplinkoje, naudojant esamą infrastruktūrą. 4. Tęstinis teritorijų planavimo procesas. Vien bendrųjų planų parengimas neužtikrina racionalios šalies teritorijos raidos. Būtinas planavimo dokumentų monitoringas, operatyvus reagavimas į vykstančius pokyčius, teritorijų planavimo dokumentų koregavimo, atsižvelgiant į pokyčius, procesas. Šiam procesui reikalinga nauja institucija su lėšomis ir žmogiškaisiais resursais. Teritorijų planavimo dokumentai (ypač bendrieji 7
planai) turėtų būti rengiami ne kiekvieną kartą iš naujo, bet įvertinant buvusių sprendinių realizavimą, jų tęstinumo būtinybę ir nekvestionuojant jų teisinio tęstinio galiojimo. Šie dokumentai vėliau gali būti koreguojami, tikslinami, o rengiami iš naujo tik esant esminiams struktūriniams pokyčiams. [5] 5. Planavimo įgyvendinimas. 5.1. Planavimo įgyvendinimo įstatymas. Racionaliau būtų turėti du įstatymus: Planavimo įstatymas, skirtas dalykiniam ir procedūriniam planavimo procesų ir veiklos reglamentavimui. Kartu jis turėtų būti skėtinis" įstatymas, sistemiškai apjungiantis planavimui priskirtinas, tačiau skirtingose ministerijose ir tarnybose išbarstytas, sritis. Planavimo įgyvendinimo įstatymas, skirtas sprendinių įgyvendinimui: apibrėžia bendrųjų planų ryšį su finansavimo sistema, PPP ir panašius įgyvendinimo modelius; žemės sklypų viešajai infrastruktūrai formavimą, infrastruktūros" mokestį, įgyvendinimo fondų kūrimo principus, infrastruktūros plėtros sutarčių sudarymo principus, nustato žemės rezervavimo bei išpirkimo bei kompensavimo procedūros principus ir atsakomybes. Įgyvendinimo instrumentai plėtros efektyvumo kriterijai. [6] VI. VISUOMENĖS INTERESO APIBRĖŽIMO KLAUSIMAS URBANISTINĖS PLĖTROS ATŽVILGIU Dabartinės lietuvių kalbos žodynas sako, jog žodis viešas" lietuvių kalboje turi dvi prasmes. Viena atviras, neslaptas". Žodynas teigia, kad kita žodžio viešas" reikšmė yra visiems skirtas, visuomenės naudojamas" 1. Būtent su visuomenės ir atitinkamai visuomenės intereso samprata ir yra susijusios didžiausios problemos. Todėl pasakę, kad žodį viešas" mes suprantame kaip visuomenės", toliau būtent šią, tikslesnę ir svarbesnę sąvoką ir naudosime. Visuomenės intereso, kaip jos dėmesio lauko, jos veiklos sferos išskyrimo, problema ir jos sprendimo būdas. Visuomenės ir individo interesų apibrėžimo problema kyla sprendžiant klausimą, kuo turėtų užsiimti visuomenė, o ką reikėtų palikti laisvai spręsti individams. Priimtas valstybėje darbo pasidalinimo modelis turėtų persunkti" visas valstybės gyvenimo sritis, tarp jų ir miestų teritorinę plėtrą. Bet automatiškai taip neatsitinka. Maža deklaruoti kokį nors bendrą socialinės 1 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 8
sistemos principą, kalbant apie atskiras gyvenimo sritis, reikia gerai pagalvoti, kaip jis gali ir turėtų pasireikšti būtent joje. Kadangi teritorijų planavimas vienaip ar kitais su visuomene (žinoma, ir jos interesais) yra susijęs, tai apibrėžti visuomenės interesą urbanistinės plėtros atžvilgiu" reiškia nustatyti, kuo miestų plėtroje privalo užsiimti visuomenė, o kuo individas. Kokį atsakymą į šį klausimą galėtume rasti Lietuvos įstatymuose? Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau Konstitucija) atsako į šį klausimą itin glaustai ir ne visai aiškiai. Tiktai viena ji pasako nedviprasmiškai: visuomenė ir individas yra ne tas pat, tačiau funkcijų pasidalijimo principo Konstitucija nenurodo. Kitaip tariant, to, kuo turėtų užsiimti visuomenė ir kuo individas, Konstitucija neapibrėžia. Logiškai seka, kad Konstitucijoje deklaruojamus principus turėtų plėtoti ir detalizuoti įstatymai. Ką šiuo klausimu sako Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau Teritorijų planavimo įstatymas ar Įstatymas?). Jis atlieka du svarbius veiksmus. Pirmasis teorinis. Įstatymas pateikia sąvokos visuomenė" apibrėžimą. Jis teigia, kad visuomenė yra bet kas, tiksliau tariant, vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, taip pat jų asociacijos, organizacijos arba grupės" 2. Šis teorinis" Įstatymo žingsnis yra keistas keliomis prasmėmis - ir ta, kad prieštarauja Konstitucijos sampratai, ir ta, kad neatitinka Lietuvių kalbos žodyne pateiktai definicijai. Jame vienas asmuo visuomene tikrai nevadinamas. Antrasis praktinis. Dalį teritorijų planavimo Įstatymas priskiria visuomenės kompetencijai, dalį (detalųjį planavimą) leidžia perleisti privatiems asmenims. Įstatymas ne tiktai nurodo, kas kuriuos dokumentus turėtų ar galėtų rengti, bet nusako ir tų dokumentų turinį. Paskirstymas yra aiškus. Bet jeigu piliečiai norėtų šiam paskirstymui ne tik paklusti, bet ir suprasti, kodėl jis yra toks, Lietuvos Įstatymuose atsakymo į šį klausimą nerastų. Štai kur yra visuomenės intereso, kaip jos veiklos lauko, apibrėžimo trūkumas. Pagrindinė šio apibrėžimo" problema ta, kad veiklos padalinimas nurodytas, o jo principas ne. Be to, teisine ir logine prasme jis labai painus. Pasekmės. Mąstantiems piliečiams toks visuomenės ir individo funkcijų apibrėžimas neišvengiamai sukelia daug minčių. Gal ne tiktai detaliuoju planavimu, bet teritorijų planavimu apskritai turėtų užsiimti ne visuomenė, gal tai turėtų būti ne visuomenės, o individų veiklos sritis? O gal teritorijų planavimu apskritai užsiimti nereikėtų? Galbūt tai prieštarauja visuomenes interesams? Kodėl, planuojant miestų plėtrą, reikėtų užsiimti būtent tais dalykais, kuriuos Įstatymas nurodo? Gal tų planavimo uždavinių galėtų būti mažiau, o gal daugiau? Bėda yra ne tik šie klausimai, tačiau ir tai, kas seka po to. Žmonėms nesuprantamas Įstatymo reikalavimas negali būti sąmoningai ir laisva 2 Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 49 p 9
valia vykdomas. Problemos sprendimas. Autoriai mano, kad Lietuvoje racionalu būtų taikyti išsivysčiusiose Vakarų šalyse priimtą visuomenės ir individo veiklos sferų padalinimo principą: visuomenė turėtų domėtis ir užsiimti gėrybių, kurių atskiras individas sukurti negali, gamyba". Demokratinėje valstybėje individas negali užsiimti valstybės valdymu tuo turi užsiimti visuomenė, kurdama valdžios institucijas ir leisdama valdymo aktus, tarp jų įstatymus, poįstatyminius valdymo aktus normas, reglamentus, taisykles ir teritorinės plėtros valdymo dokumentus. Individas negali sukurti gėrybių, kurių kūrimas išeina už jo nuosavybės ir jo teisių ribų. Tarp tokių gėrybių visų pirma reikėtų paminėti didžiąją dalį ekologinės pusiausvyros, socialinės darnos ir tam tikros dalies ekonominės plėtros prielaidų gamybos". Lygiaverčių gyvenimo sąlygų teritorijoje kūrimas, valdant piliečių aprūpinimą socialine ir technine infrastruktūra, miesto aplinkos formavimas, mažinant silpniausių gyventojų grupių atskirtį, ir panašūs dalykai, vadovaujantis šia logika, turėtų būti visuomenės reikalas. Šiuo principu remiantis turėtų būti reglamentuojamas visuomenės savivaldos dokumentų, tarp jų ir teritorinės plėtros dokumentų turinys. [7] Dauguma idėjų remiasi LRV Ministro Pirmininko 2008 m. sausio 8 d. potvarkiu nr. 7 sudarytos darbo grupės pasiūlymais, kitais veiklos rezultatais, išleistais Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (lntpa Darnioji plėtra teritorijų planavime ir urbanistikoje ). Tai pagrindinės gairės, kurias bus pradedama įgyvendinti nuo 2009 m. VII. MIESTŲ KONCEPCINIAI MODELIAI Visuotinis darnaus vystymosi koncepcijos pripažinimas atnaujino mokslinę diskusiją apie miestų formą. Darnus požiūris į aplinką, iškėlė klausimą, kokios urbanistinės formos įtakotų mažesnes energijos sąnaudas ir žemesnį taršos lygį. [8] [9] Urbanistinė forma. Dažniausiai manoma, kad urbanistinė forma yra charakteristikų, susijusių su žemės naudojimo paskirtimis, susisiekimo sistema ir urbanistiniu dizainu rinkinys. [10] Išsiskiriamos septynios besikartojančios reikšmingos darnios urbanistinės formos idėjos: 1. Kompaktiškumas. Kompaktiškas teritorijos užstatymas yra plačiai priimta strategija, kuria galima pasiekti didesnės urbanistinės formos darnos. Kompaktiškumas taip pat siejamas ir su urbanistinės formos tęstinumu ir sujungimu, kas reiškia, kad plėtra turi vykti šalia esamų jau įsisavintų teritorijų [11]. Urbanistinės erdvės kompaktiškumas gali sumažinti energijos, vandens, medžiagų, produktų ir žmonių vežimų sąnaudas. 10
Užstatymo intensyvinimas apima neišvystytos urbanizuotos teritorijos įsisavinimą, teritorijos ir pastatų konversiją, rekonstravimą ir pritaikymą, tai pagrindinė strategija leidžianti siekti kompaktiškumo bei efektyviau panaudoti urbanizuotą teritoriją Diskutuojant apie miestų kompaktiškumą, kaip svarbią strategiją siekiant tinkamos urbanistinės formos kyla keturi pagrindiniai klausimai [12] [13]. Pirmasis ir labiausiai išplėtotas klausimas tai, kad kompaktiška miesto forma leidžia apsaugoti natūralų kraštovaizdį ir žemės ūkio teritorijas. Antroji tema, pabrėžia kompaktiškos formos reikšmę visuomenės bendravimui ir geram aptarnavimo objektų pasiekiamumui, susijusi su gyvenimo kokybe. Trečioji tema yra energijos sąnaudų mažinimas dėl centralizuoto šilumos ir energijos tiekimo, o ketvirtoji tema liečia CO2 taršos mažinimą dėl sumažėjusių pervežimų apimčių kenksmingomis aplinkai transporto rūšimis. 2. Darni susisiekimo sistema. Susisiekimas yra viena iš plačiausiai diskutuojamų sričių susijusių su urbanistine forma. Dabartinė miestų forma aiškiai atspindi transporto technologijas naudotas įvairiose miesto vystymosi stadijose. Clercq ir Bertolini [14] apibrėžia darną kaip mobilumo ir neigiamo eismo poveikio mažinimą. Elkin, McLaren ir Hillman [15] įrodinėja, kad darni urbanistinė forma turi būti tinkama susisiekimui pėsčiomis, kelionėms dviračiu ir turėti efektyviai veikiančią viešojo transporto sistemą, būti pakankamai kompaktiška, kad skatintų visuomenės bendravimą. Tokia sistema turėtų užtikrinti gerą miesto patogumų ir paslaugų pasiekiamumą mažomis sąnaudomis. Darnaus vystymosi strategijos skatina priemones judėjimo poreikiui mieste mažinti, energijos poreikiui taupių ir draugiškų aplinkai transporto priemonių naudojimą. Čia lemiantis faktorius yra žemėnaudos planavimas. Teigiama, kad kuo fizinė veikla mažiau išblaškyta teritorijoje, tuo mažesnis kelionių poreikis ir lengviau pritaikomos darnios susisiekimo rūšys tokios kaip kelionės dviračiu, pėsčiomis ar visuomeniniu transportu. Literatūroje apie neotradicinį planavimą ir urbanistinę kryptį New urbanism dažnai teigiama, kad pagal tam tikrus principus (daugiau erdvių skirtų pėstiesiems, mišrios funkcijos, didesnis užstatymo tankis, leidžiantis šalia priartinti komercinės ir gyvenamosios paskirties objektus, eismo sumažinimas ir t.t.) suplanuotuose kaimynysčių teritorijose automobilio naudojimas sumažės. 3. Tankis. Tankis yra lemiama charakteristika, nusakanti urbanistinės formos darną. Dažniausiai jis matuojamas žmonių ar butų skaičiumi teritorijos vienetui. Tam tikro tankio teritorijose žmonių skaičius tampa pakankamu, kad užtikrintų urbanistinių funkcijų ir žmonių veiklos gyvybingumą. Plačiąja prasme miestų darna priklauso nuo tankio. Tankis ir būsto tipai veikia darną, įtakoja energijos vartojimo skirtumus, naudojamas medžiagas, teritoriją, skirtą namams statyti, transportą, 11
inžinerinę bei kitą infrastruktūrą [16]. Didelis tankis ir integruotas žemės naudojimas ne tik tausoja resursus, bet ir gerina visuomenės bendravimo sąlygas. Mažo tankio teritorijose neįmanoma įdiegti tausojančią transporto sistemą, nes tokios teritorijos skatina lengvųjų automobilių naudojimą, kuris neigiamai veikia aplinką. Tačiau kai kurie tyrinėtojai propaguoja išskaidytas urbanistines struktūras su mažu gyventojų tankiu. Jie teigia, kad darnioji plėtra skatina didesnį žemės naudojimą ir pastatų už miesto ribų poreikį, o tai, bendrąją prasme, tik sumažina tankį. Panašiai teigia Robertson [17] kuris mano, kad decentralizuotos plėtros modeliai leis visuomenei sugrįžti į gamtą ir atgaivins kaimiško gyvenimo būdo vertybes. 4. Mišri funkcinė žemės naudojimo paskirtis. Planuotojai ir tyrinėtojai vienbalsiai sutinka, kad mišri funkcinė žemės naudojimo paskirtis vaidina svarbų vaidmenį siekiant darnios urbanistinės formos. Ji leidžia tarpusavyje suderinamų paskirčių objektams gyvuoti greta ir sumažinti kelionių ilgį. Kelionių poreikio sumažinimas yra vienas siektinų darnios urbanistinės formos prioritetų, o mišri teritorijos naudojimo funkcija yra viena iš svarbiausių priemonių tam pasiekti. Tai mažina poreikį bendravimui, apsipirkimui, laisvalaikiui naudoti lengvuosius automobilius, nes darbo vietos, parduotuvės ir pramogų centrai išdėstomi šalia vieni kitų. Mišri funkcija užtikrina, kad dauguma paslaugų bus pasiekiamos nedideliu atstumu, o taip skatindama keliones pėsčiomis ar dviračiu. Miestų planavimo praktikoje pastaraisiais dešimtmečiais buvo naudojami planavimo būdai, kai kuriamos atskirtos funkcinės zonos, o sukėlė atvirkštinį efektą [18] [19] [20]. 5. Aplinkos įvairovė. Tai dar vienas esminių momentų darnaus miesto planavime. Šis principas plačiai naudojamas planuotojų ir sutinkamas tokiose planavimo kryptyse kaip New urbanism, Smart growth ir darnioji plėtra [21], [22], [23]. Vienoje vietoje sutelktos aplinkos įvairovės trūkumas paskatins žmones didžiąją dalį poreikių tenkinti naudojantis individualiomis autotransporto priemonėmis. Ši koncepcija turi daug bendro su mišrios žemės naudojimo funkcijos samprata, bet aplinkos įvairovė savyje talpina platesnę sąvoką, kuri apima skirtingus gyvenamųjų namų tipus, tuo pačiu užstatymo tankius, butų dydžius, skirtingus pastatų statybos laikotarpius, stilius bei kultūras, skirtingas gyventojų pajamas [24] [25] [26] [27] [28]. Aplinkos įvairovė savyje apima ir urbanistinės formos visuomeninį bei kultūrinį aspektą. Jei aplinka nepasižymi įvairove, užstatymo formų homogeniškumas sukuria nepatrauklius, monotoniškus miestovaizdžius, skirtingų pajamų grupių būstų trūkumą, klasinį ir rasinį visuomenės susiskirstymą, darbo ir gyvenamųjų vietų disbalansą, lemiantį padidėjusį automobilių naudojimą, eismo apkrovimą ir oro taršą [29]. 6. Pasyvaus saulės energijos panaudojimo planavimas. 12
Šio planavimo esmė sumažinti energijos poreikį panaudojant pasyvią saulės energiją. To siekiama specialiomis planavimo priemonėmis. Šios priemonės dažniausiai veikia urbanistinę formą per pastatų orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir užstatymo tankį. Teigiama, kad planavimas, kai teritorijos sudalinamos sklypais, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, išdėstymas ir kraštovaizdžio elementai gali padėti optimaliai išnaudoti saulės energiją ir sukurti mikroklimato sąlygas, leidžiančias iki minimumo sumažinti dirbtinio pastatų šildymo ir vėdinimo poreikį. Palyginus su kaimiškomis vietovėmis, urbanistinės formos turi didesnį paviršiaus, atgręžto į saulę, plotą, todėl gali surinkti žymiai daugiau saulės spinduliavimo nei plokščios ir lygios vietovės, ypatingai žiemos sezono metu. Miestuose paviršiaus, atsukto į saulę plotą lemia užstatymo forma, gatvių pločiai ir orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. 7. Miesto želdinimas Miesto želdinimas arba žalioji urbanistika yra svarbi darniosios plėtros koncepcinė kryptis. Žaliosios erdvės teigiamai veikia miesto darną [30] [31] [32] [33]. Knygoje Žalioji urbanistika tyrinėtojas miestų sociologas Beatley [34] pabrėžia darnios miesto formos, visuomenės ir gyvenimo būdų paieškos svarbą. Jis daro išvadą, kad ankstesni urbanistiniai požiūriai nebuvo pilnaverčiai ir turi būti išplėsti, kad apimtų ekologiškai patikimas gyvenimo ir gyvenamųjų vietovių formas. Literatūroje sutinkami keturi pagrindiniai darnių urbanistinių formų modeliai: 1. Neotradicinė plėtra Tradicinis užstatymas įkvėpė planuotojus ir architektus ieškoti geresnių urbanistinių formų ir atsirado judėjimas pavadintas neotradicine urbanistika [35]. Naujoji urbanistika irgi priskiriama neotradicinėms urbanistinėms kryptims. Čia siekiama planavimo priemonėmis sustabdyti priemiesčių išsidriekimą ir centrinių zonų merdėjimą, pastatyti naujus ir perstatyti dabartinius miestus bei kaimynysčių zonas. Wheeler [11] teigia, kad 19 a. kaimynystės, kurioms būdingi įvairūs pastatų tipai ir mišri funkcinė paskirtis, šiandien yra gyvybingiausios, patraukliausios ir populiariausios miestų vietos. Jis daro išvadą, kad funkcinis zonavimas buvo pagrindinė reguliuojanti jėga neigiamai veikusi urbanistinės formos įvairovę. Neotradicinė plėtra ar naujoji urbanistika akcentuoja tam tikrus darnios urbanistinės formos tipus. Susisiekimo sistemos atžvilgiu siūlomas pėsčiųjų eismo prioritetas ir pėsčiomis įveikiamo dydžio kaimai. Tankio atžvilgiu siūlomas šiek tiek didesnis tankis nei tipiniuose priemiesčiuose. Mišrios funkcijos požiūriu siūloma derinti gyvenamąją, komercinę ir visuomeninę paskirtis. Taigi, idealus neotradicinės plėtros principais suplanuotas miestas būtų savarankiškas, uždaras miestas suskirstytas tankiomis grupėmis, pereinamas pėsčiomis ir primintų prieškario laikų Amerikos miestelį. 13
Kitas plėtros būdas, taip pat priskirtinas neotradicinei krypčiai remiasi taip vadinama orientuota į tranzitą plėtra (angl. Transit Oriented Development, toliau TOD). Naudojama gausybė terminų apibūdinančių šios rūšies plėtrą, tokių kaip tranzitinis kaimas, tranzitą palaikanti plėtra, tranzitui draugiškas planavimas. Dauguma TOD apibrėžimų turi tuos pačius elementus: mišrios funkcijos teritorijų plėtrą, plėtrą vietovių, išsidėsčiusių šalia pagrindinių susisiekimo ašių ar gerai pasiekiamose vietose, ir plėtrą, palaikančią trumpalaikius važiavimus. Tyrinėtojai Boarnet ir Crane [36] apibrėžia TOD kaip gyvenamųjų teritorijų vystymą šalia geležinkelio stočių. Mokslininkas Still [37] tai apibrėžia kaip mišrios funkcijos bendruomenę skatinančią žmones gyventi prie susisiekimo mazgų ir taip sumažinti priklausomybę nuo automobilio. Dar vienas šiai kategorijai priskiriamos plėtros pavyzdys yra urbanistinio kaimo koncepcija 1980-aisiais atsiradusi JAV, o apie 1990 ir Anglijoje [38]. Pagal šią koncepciją urbanistiniu kaimu vadinama gyvenamoji vietovė sukurta tuščioje (neužstatytoje) vietoje ar pertvarkius esamą užstatytą teritoriją ir pasižyminti dideliu tankiu, mišria funkcija, būsto valdymo tipų įvairove, gyventojų amžiaus ir socialinių grupių įvairove, aukšta gyvenamosios aplinkos kokybe ir vyraujančiu susisiekimu pėsčiomis. Tarp priežasčių, lemiančių tokios plėtros patrauklumą yra eismo apkrovimo, taršos, teritorijai aptarnauti reikalingos infrastruktūros kainos, ir gyvenimo kokybės veiksniai. Kai kurie mokslininkai prieštarauja, kad tarp naujosios urbanistikos idėjų ir jų realizacijos yra didelis skirtumas. Beatley [34] teigia, kad naujoji urbanistika siekia didesnio tankio, kompaktiškesnės formos ir pėsčiomis pereinamų gyvenviečių, bet realybėje tankis dažnai nežymiai skiriasi nuo įprastų priemiesčių tankio, dažnai tokioms teritorijoms trūksta funkcijos mišrumo, tranzito aptarnavimo ir kitų elementų. Jis kritikuoja naujosios urbanistikos projektus dėl retai siekiamo ekologinio efekto ar ekologiškesnio gyvenimo būdo propagavimo. Beatley teigia, kad šiandieną reikalingas žymiai ekologiškesnis požiūris ir radikalesni planavimo principai. 2. Urbanistinis suvaržymas Praeito amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje JAV ir vakarų Europos šalyse net iki 95% plėtros vyko priemiesčiuose [39]. Šiandieną šiose šalyse susiklostė tokia situacija, kad didesnė dalis gyventojų gyvena ir dirba priemiesčiuose, o ne miesto teritorijoje. Miestų išsidriekimas (literatūroje dažniausiai naudojamas angliškas terminas sprawl ) charakterizuojamas kaip mažo užstatymo tankio chaotiškai išdėstytų gyvenamųjų teritorijų ir komercinių juostų plėtra, kurią lemia padidėjęs lengvųjų automobilių naudojimas, tokia plėtra buvo skatinama ir toliau, o pastaraisiais dešimtmečiais dominavo išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Pastaruoju metu tokia 14
tendencija ryškėja ir besivystančiose Europos sąjungos šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje. Miesto išsidriekimo pasekmės ir tokios plėtros kaina miestams privertė JAV ir kitų išvystytos ekonomikos šalių politikus sukurti urbanistinio suvaržymo sistemas, kurių esmė geografiškai apriboti plėtros teritorijas, kad sustabdyti miestų išsidriekimą, o plėtrą nukreipti į miestų vidines teritorijas. Bandoma suvaldyti rinkos jėgas, kad metropolinė zona įgautų norimą geografinę formą [40] [41] [42] [43]. Populiariausios tokio reguliavimo priemonės plėtros zonų ribų nustatymas, inžinerinės infrastruktūros tinklų apribojimas, žaliųjų žiedų ribų įteisinimas, užstatymo tipo ir tankio reguliavimas, plėtros uždraudimas žemės ūkio teritorijose, naujų individualių gyvenamųjų namų skaičiaus ribojimas, saugomų teritorijų steigimas, mokesčiai už plėtrą naujose teritorijose ir kitos sėkmingai ar ne itin sėkmingai taikomos priemonės [39] [44]. Žalieji žiedai ir urbanistinės plėtros ribos naudojami kaip stumiantys faktoriai, o miesto aptarnavimo zonos naudojamos kaip traukiantis faktorius. Žalieji žiedai paprastai reiškia juostą aplink miestą, kuri suplanuojama išsaugoti nepaliestą gamtą ar bent veiklai joje uždedami griežti apribojimai. Urbanistinio vystymosi ribos tai ribos atskiriančios miesto ir kaimo vietoves. Urbanistinis suvaržymas dažnai persidengia su plėtros reguliavimu, kurį Nelson [44] apibrėžia kaip valstybės ar savivaldybių sąmoningą ir integruotą planavimo, taisyklių ir mokesčių naudojimą plėtrai nukreipti pageidaujama linkme. Tokios plėtros valdymo programos dažnai vadinamos sumanios plėtros (angl. Smart Growth ) programomis. Jose pasitaiko įvairių minėtų priemonių ar jų kombinacijų [39]. Sumanioji plėtra išskiria kai kurias plėtros koncepcijas ir apriboja kitas. Pavyzdžiui, jose naudojama kiek kitokia miesto kompaktiškumo samprata tolesnės urbanizuotų teritorijų pakraščių plėtros apribojimas, bet ne kompaktiškumo ar teritorijos naudojimo intensyvumo didinimas. Šios programos dažniausiai propaguoja mišrios funkcijos plėtrą, kad sukurti įvairaus būsto pasirinkimo galimybę, siūlo įvairias draugiškas aplinkai transporto rūšis, stabdo miestų išsidriekimą [45]. 3. Kompaktiškas miestas Darnios plėtros populiarumas paskatino urbanistinio kompaktiškumo idėjos propagavimą, papildydamas ją pateisinančių ekologinių ir aplinkos faktorių svarbą. Nuo 1990 metų miestų formos tyrimai dažniausiai vedė į kompaktiškai erdvėje išdėstytų miestų su mišrios funkcijos teritorijomis formos palaikymą. Kai kurie mokslininkai kaip svarbiausią tokios formos pranašumą nurodo tai, kad atsiranda galimybė sumažinti kuro sąnaudas keliaujant [46] [47] [48]. Kiti svarbiausiais privalumais laiko išvystytų ir apleistų miesto teritorijų antrinio panaudojimo galimybes, aplinkinio kraštovaizdžio ir miesto pakraščių apsaugą. Galiausiai teigiama, kad aukšta gyvenimo kokybė gali būti pasiekta ir tankiai gyvenamose teritorijose. Kompaktiška forma gali būti taikoma įvairiose 15
situacijose nuo urbanistinių plyšių užpildymo iki visiškai naujų gyvenviečių planavimo principų, kaip pvz. kaimų mieste idėja ar naujosios urbanistikos judėjimas JAV [49], [50], [51]. Paprastai kompaktiškumas reiškia tankiai užstatytą teritoriją ir veiklos joje intensyvumą, efektyvią planinę struktūrą ir mišrios funkcijos teritorijas bei efektyvias susisiekimo sistemas. Europos Sąjungos komisijos Žaliojoje knygoje [52] labai aiškiai ir stipriai propaguojama kompaktiško miesto idėja, teigiant, kad tai daro urbanizuotas teritorijas darnesnėmis aplinkos požiūriu ir padeda gerinti gyvenimo kokybę. Kompaktiškas miestas remiamas Anglijoje ir Europoje kaip priemonė spręsti nedarnumo problemą. Sakoma, kad kompaktiškesniuose miestuose sumažėja kelionių ilgis (taip sumažinama tarša), kaimo žemė apsaugoma nuo plėtros, remiamos vietinės įmonės ir tokie rajonai tampa autonomiškesni. Williams, Burton ir Jenks [53] prieštarauja, kad šie efektai yra labai abejotini. Kai kurie mokslininkai taip pat teigia, kad kompaktiško miesto pasiūlymai yra nerealūs ir netgi nepageidautini. Vietoj to jie siūlo įvairias plėtros formas tokias kaip decentralizuota koncentracija atskiras teritorijas išdėstytas apie miestą ar jų grupes [49]. Iš esmės kompaktiškas miestas yra didelio tankio, mišrios funkcijos miestas su aiškiomis ribomis [13]. Šis modelis propaguojamas todėl, kad jis palaiko darnesnes susisiekimo sistemas, darniai naudoja teritoriją, apsaugo miestą nuo išsidriekimo ir taip nepažeidžiamos aplinkinės teritorijos, apleista miestų žemė panaudojama iš naujo. Socialine prasme tai suteikia įvairovę, stiprina socialinius ryšius ir kultūros plėtrą bei paslaugų pasiekiamumą. Ekonominėje plotmėje kompaktiškas miestas tampa gyvybingu, nes infrastruktūros kaina vienam gyventojui sumažėja, didelis gyventojų tankis palaiko vietinį aptarnavimą ir verslą [13]. 4. Ekologiškas miestas Ekologiško miesto samprata apima plačią urbanistinių - ekologinių siūlymų, siekiant plėtros darnumo, sferą. Tai pasiūlymai iš aplinkos, socialinių sričių, valdančiųjų institucijų, kuriais siekiama valdyti urbanistines erdves ir paversti jas darnesnėmis. Ši koncepcija ypatingai išryškina ekologijos problemą ir skatina valdyti plėtrą institucinėmis bei politinėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai šioje srityje esminiai siūlymai neliečia miesto formos, o koncentruojamasi į miesto valdymą. Manoma, kad svarbiausia yra ne miesto fizinė forma ar užstatymas, o tai, kaip urbanistinė visuomenė organizuojama ir valdoma. Tallen ir Ellis [45] teigia, kad socialinė, ekonominė ir kultūrinė plotmė daug labiau lemia miesto darnumą nei erdvinė struktūra. Taigi šioje koncepcijoje miestas valdomas siekiant darnumo per įvairias žemės paskirties, aplinkos, institucines, socialines ir ekonomines politikas. Yra daug požiūrių ir būdų siekti urbanistinių formų darnumo. Skirtinguose požiūriuose atsispindi koncepcijų įvairovė ir vienų ar kitų aspektų svarbos išryškinimas. Be to, įvairūs 16
planuotojai ir mokslininkai siekdami plėtros darnumo sukuria skirtingas planavimo principų kombinacijas, naudodami kelias koncepcijas vienu metu. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje sunku pasakyti kurios koncepcijos taikymas atneštų didžiausią naudą, bet koncepcijų palyginimas jų atitikimo darnios plėtros principams požiūriu parodo, kodėl kompaktiško miesto, ekologiško miesto ir neotradicinės plėtros koncepcijos dominuoja literatūroje apie darniąją miestų plėtrą (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Koncepcinių modelių atitikimas darnios plėtros kriterijams ir modelių palyginimas [8] Koncepcijos Neotradicinės Urbanistinio Kompaktiško Ekologiško plėtros suvaržymo miesto miesto Kriterijai Tankis 0. Vidutinis 0. Vidutinis 1. Didelis 0. Vidutinis Įvairovė 1. Didelis 0. Vidutinis 1. Didelis 0. Vidutinis Funkcijos mišrumas 1. Didelis 0. Vidutinis 1. Didelis 0. Vidutinis Kompaktiškumas 0. Vidutinis 0. Vidutinis 1. Didelis -1. Žemas Darnus susisiekimas 0. Vidutinis 0. Vidutinis 1. Didelis 1. Didelis Saulės energijos -1. Žemas -1. Žemas -1. Žemas 1. Didelis panaudojimas Ekologiškas 0. Vidutinis -1. Žemas -1. Žemas 1. Didelis planavimas Bendra balų suma: 1-2 3 2 Pagrindinius darniosios plėtros kriterijus labiausiai atitinka Kompaktiško ir Ekologiško miesto koncepcijos. Tai buvo nustatyta diskusijose apie darnią miestų plėtrą. Urbanistinio suvaržymo koncepcija dažniausiai nesudaro galimybių pasiekti plėtros darną ir šiuo metu negali būti laikoma pažangia. Plėtros zonų ribų nustatymas, žaliųjų žiedų ribų įteisinimas ir kitos panašios dirbtinio plėtros reguliavimo priemonės dažnai sukelia kitas nenumatytas pasekmes ir plėtros darnumo pasiekti nepavyksta. Dar vienas svarbus momentas tai miestų plėtros procesų modeliavimas, kai miestų plėtros įvertinimui panaudojami matematiniai modeliai. Vienas iš dažniausiai naudojamų yra JAV mokslininkų sukurtas UrbSim modelis. [54] 17
Šiam modeliui reikalingi pradiniai duomenys: Pradinės sąlygos: žemės naudojimo inventorizavimas, žemės danga, nekilnojamasis turtas, darbo vietų išsidėstymas, gyvenamųjų vietų išsidėstymas. Makro-ekonominės ir demografinės tendencijos, Investicijos į vietinę infrastruktūrą ir taisyklės/kainodara (susisiekimas, vanduo, nuotekos), Žemės naudojimo politika (plėtros vadyba, Bendrieji planai, aplinkos reguliavimas). Modeliavimo rezultatas: Erdvinio žemės naudojimo ir žemės dangos modeliai, Nekilnojamojo turto plėtros erdviniai modeliai ir kainos, Darbo vietų ir gyvenamųjų vietų išsidėstymo erdviniai modeliai. UrbanSim modeliavimo metu taikomi įvairūs modeliavimo būdai, kurie apima: veiksnių parinkimo modelį, pavienius pasirinkimus, jų mikromodeliavimą, dinaminį modeliavimą, visų modelių sąveiką rinkoje, panaudojant skirtingus erdvinio sudalinimo vienetus (ląsteles). UrbanSim sudaro šie komponentai: Kelionių poreikio modelių sistema Scenarijų prielaidos Ekonominiai ir demografiniai pokyčiai teritorijos pasirinkimas žemės kaina. Modelis koordinuojamas pagal Kelionių modelį. Tai dar kartą įrodo urbanistinio sprendimo bei susisiekimo sistemos sąsajų svarbą, siekiant darnaus miesto. Visi modeliavimo procesai reikalauja didelio duomenų kiekio, kurį įmanoma surinkti pasitelkus statistiką, surašymą, gyventojų apklausas. Modeliavimui reikalinga informacija apie namų ūkius, būsto charakteristikos, kaimynystės charakteristikos, susisiekimo sistemą apibūdinantys rodikliai ir kita [54]. Alytaus miesto plėtrai pasirinktas netradicinės plėtros modelis. Planuojant užstatomų teritorijų išdėstymą miesto priemiestinėje zonoje, taip pat reikalinga panaudoti ir ekologinio miesto planavimo koncepciją. VIII. ALYTAUS MIESTO PRIEMIESTINĖS ZONOS ANALIZĖ Rengiant Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą identifikuota, jog Alytaus miestas patenka į miestų reikšmės augimo zoną 1 pav. Taip pat pastebima Alytaus miesto savivaldybės tiesioginė įtaka Alytaus rajono teritorijai. Šioje zonoje Alytus, kaip faktinis rajono centras 1959 2004 metų laikotarpiu pagerino savo rangą hierarchinėje miestų eilutėje nuo 10 iki 6 rango: 18
1959 metais turėtas rangas 2004 metais pasiektas rangas Alytus 10 6 1 pav. Miestų hierarchinės kaitos 1959 2004 metais zonos Alytaus rajono savivaldybė kartu su faktiniu centru Alytaus miestu yra geografiškai ir funkciškai palankioje aplinkoje. Svarbūs veiksniai Kauno ir Vilniaus didmiesčių ir Birštono, Druskininkų kurortų, bei sienos su Lenkija kaimynystė, su kuriais sietini techninės infrastruktūros plėtros galimybės. Galima konstatuoti, kad rajono teritorijoje persipina šalies, Lietuvos pietų regiono, apskrities ir Alytaus miesto bei rajono vietiniai interesai. To pasekoje pastebimas Alytaus miesto plėtros stabilumas. Didėjant rajono gyventojų gyvenimo kokybės poreikiams būtina Alytaus miesto priemiestinių teritorijų integruota ir koordinuota plėtra. 2 lentelė. Gyvenamųjų vietovių pasiskirstymas Alytaus miesto apylinkėse. 19
Vietinių gyventojų skaičius iki 10 11 50 51 100 101 300 300 500 500 700 700 1050 Viso Gyvenamųjų vietovių skaičius 9 23 6 8 2 1 1 50 Gyvenamosios vietovės svarbiausios yra tos, kurios turi ne mažiau kaip 200 gyventojų. Jų svarbą lemia institucinis apsirūpinimas. Antroji priežastis, dėl kurios daugiau kaip 200 gyventojų turinčios vietovės priskirtinos prie svarbiausiųjų yra faktas, kad tik jos sugebėjo išlaikyti ir padidinti gyventojų skaičių per pastaruosius du dešimtmečius. Tokių yra 11 vietovių. Pastebėta didžiausia gyvenamųjų vietovių koncentracija aplink Alytaus miestą (2 pav.). 2 pav. Alytaus rajono gyvenamųjų vietovių schema Gyventojų tankis yra diferencijuotas, vienas iš požymių gyventojų koncentracija apie Alytaus miestą. 20
Seniūnija Gyventojų skaičius bendras Plotai, km 2 be miškų, vandenų Gyventojų tankis gyv./ km 2 bendras be miškų, vandenų Alytaus seniūnija 4683 160,82 99,68 29,1 47,0 Alovės seniūnija 2538 130,42 66,58 19,5 38,1 Nemunaičio seniūnija 1320 71,36 34,33 18,5 38,5 Punios seniūnija 2532 97,17 67,28 26,1 37,6 Miroslavo seniūnija 4203 156,99 124,98 26,8 33,6 3 pav. Gyventojų tankis seniūnijose, gyv./km 2 (teritorijos be miškų ir vandenų plotų) 2000 m. visoje Alytaus sistemoje įvyko lūžis. Sustojo permanentinis bendro gyventojų skaičiaus augimas, kurį lėmė Alytaus miesto augimas nežiūrint kaimo gyventojų mažėjimo. Mažesnės negu 200 gyventojų vietovės sparčiai mažėjo visose rajono seniūnijose. Tačiau ir čia stebimas Alytaus miesto stabilizuojantis veiksnys Alytaus, Punios, Miroslavo, Nemunaičio ir Alovės seniūnijose. 3 lentelė. Seniūnijų aplink Alytaus miestą kaimo vietovių dinamika. Seniūnijos Kaimo gyventojų skaičiaus pokytis kartais 1979 2001 m. iki 199 gyventojų Pokyčiai vietovių grupėse daugiau kaip 200 gyventojų Alytaus 1,05 0,75 1,62 21
Seniūnijos Kaimo gyventojų skaičiaus pokytis kartais 1979 2001 m. iki 199 gyventojų Pokyčiai vietovių grupėse daugiau kaip 200 gyventojų Alovės 0,77 0,52 1,36 Miroslavo 0,81 0,78 1,59 Nemunaičio 0,78 0,58 1,59 Punios 0,85 0,73 1,06 IX. ALYTAUS RAJONO BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO ALYTAUS MIESTO PRIEMIESTINĖJE ZONOJE PROGRAMA Programos koncepcija. Įgyvendinant Alytaus rajono teritorijos bendrąjį planą, ypač jautrios yra Alytaus miesto aplinkinės teritorijos. Ši teritorija domina tiek rajono, tiek miesto gyventojus, čia plėtojama gyvenamoji statyba, siekia įsikurti pramonės ir aptarnavimo įmonės. Pagal Bendrojo plano sprendinius, kurie parengti iki 2015 metų, nėra realu įsisavinti visas teritorijas, kuriose leistina plėtra, todėl logiška sudaryti jų įsisavinimo seką. Tuo tikslu Alytaus miesto priemiestinės plėtotinos teritorijos buvo sunumeruotos, apskaičiuotas jų plotas, įvertinta kiek galėtų kainuoti specialiųjų ir detaliųjų planų parengimas, numatytas jų planavimo eiliškumas kitų teritorijų atžvilgiu. Visi duomenys pateikiami lentelėse, kuriose maksimaliai stengtasi atsižvelgti į teritorijos poreikį ir finansines Alytaus rajono savivaldybės galimybes. Rengiant šią programą buvo konsultuotasi su Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto tarnybos skyriaus, Finansų ir strateginio planavimo skyriaus specialistais ir kitais darbuotojais. Panaudoti jų pateikti duomenys. Vadovaujantis Alytaus rajono bendrajame plane nustatytais žemės naudojimo ir tvarkymo reglamentais, Alytaus miesto priemiestinė zona (IX-Uagž ir Alm) išskirta numatant teikti prioritetą šių ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties pastatų statybai, nustačius jų išdėstymą pagal specialiuosius arba detaliuosius planus: mažaaukštei gyvenamųjų namų statybai; pramonės, gamybos įmonių ir sandėlių statybai; terminalų ir kitų sandėliavimo statinių statybai; komercinės paskirties objektų statybai; ilgalaikio stacionaraus poilsio statinių statybai. Nesuplanuotose užstatyti IX-Uagž ir Alm zonos dalyse turi būti plėtojama žemės ūkio veikla, orientuojant ūkinius subjektus kurti nedidelio ploto, bet intensyvios gamybos ūkius, kurie specializuotųsi Alytaus miesto gyventojų poreikių tenkinimui. Programoje nustatomas specialiųjų planų, kurių organizatorius yra rajono savivaldybės administracija, rengimo eiliškumas. Specialiųjų planų rengimas numatomas atskiroms į zoną įeinančioms teritorijoms kaimams arba jų dalims, įvertinus jų plėtros ypatumus. Nustatant teritorijas ir planų rengimo eiliškumą, atsižvelgta į šiuos kriterijus: 22
Teritorijos išsidėstymas Alytaus miesto atžvilgiu ir inžinerinės infrastruktūros būklė (keliai ir gatvės, elektros linijos, vandentiekis ir kt.); Esamo užstatymo intensyvumas ir naujos statybos (išduota leidimų pastatų projektavimui per 2005 2008 metus); Naujų pastatų projektavimo poreikis (parengta detaliųjų planų per 2005 2008 metus; parengta arba rengiama žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietos parinkimui). Rengiant Alytaus rajono bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą Alytaus miesto priemiestinė zona buvo suskirstyta į 29 teritorijas, kurios pavaizduotos 4 pav. ir aprašytos 4 lentelėje. Šių teritorijų numeriai parodo teritorijos tvarkymo eiliškumą. 4 pav. Alytaus miesto priemiestinės zonos teritorijos 23
Alytaus miesto priemiestinėje zonoje esančių teritorijų efektyvumu galima laikyti atstumą kurį vidutiniškai tenka įveikti gyventojui vykstant į Alytaus miesto centrą. Galima pripažinti de facto egzistuojantį Alytaus miesto regioną (aglomeraciją) į kurį patenka artimiausios gyvenamosios vietovės maždaug iki 10 km atstumu nuo miesto centro. 4 lentelė. Alytaus miesto priemiestinės teritorijos. Į teritoriją patenkančių kaimų (jų dalių) pavadinimai Atstumas, km Teritorijos numeris schemoje Takniškių k., Alytaus k., Ulyškų k., Venciūnų k., Kaniūkų k. 5,51 1 Strielčių k.(d), Gajauciškio k.(d), Norgeliškių k.(d), Žiūkų k.(d), Padvariškių k.(d), Panemuninkėlių k.(d), Medukštos k.(d), Vaidaugų 5,37 2 k.(d), Jurkionių k.(d), Alytaus k.(d) Poteronių k.(d), Balninkų k.(d), Mančiūnų k.(d) 10,06 3 Kaniūkų k.(d), Luksnėnų k.(d), Arminų I k.(d) 6,89 4 Likiškėlių k.(d), Likiškių k.(d) 4,97 5 Likiškių k., Likiškėlių k., Jurgiškių k. 3,92 6 Miklusėnų k. (d) 3,02 7 Alytaus k. (d) 4,39 8 Alytaus k. (d) 4,15 9 Muiželėnų k., Venciūnų k. (d), Kaniūkų k. (d) 5,73 10 Likiškėlių k.(d), Zaidų k.(d), Jurgiškių k.(d), Talokių k.(d), Geistariškių k.(d), Maslaučiškių k.(d) 6,9 11 Radžiūnų k.(d), Jurgiškių k.(d), Talokių k.(d) 5,69 12 Panemuninkų k.(d), Mikutiškių k.(d), Praniūnų k.(d), Kibirkščių k., Rumbonių k.(d), Kriaunių k.(d), Navickų k.(d), Jasunskų k.(d), 6,15 13 Žaunieriškių k.(d), Bakšių k.(d) Kaniūkų k.(d), Poteronių k.(d), Užupių k.(d) 7,89 14 Miklusėnų k.(d), Užubalių k.(d), Daugirdėlių k.(d), Butrimiškių k.(d) 3,39 15 Vaisodžių k.(d), Taučionių k.(d), Norgeliškių k.(d), Raganiškių k., Padvariškių k.(d), Vaidaugų k.(d) 7,63 16 Kelmanonių k.(d), Karklynų k.(d), Genių k.(d), Dubių k.(d), Junonių k.(d), Raudonikių k.(d), Vytautiškių k. (d) 9,1 17 Užupių k.(d), Balninkų k.(d), Gečialaukio k.(d) 8,95 18 Daugirdėlių k.(d), Užubalių k.(d), Kaniūkų k.(d), Likiškių k.(d) 4,07 19 Butkūnų k.(d), Rutkos k., Navickų k.(d), Miklusėnų k.(d), Jasunskų k.(d), Žaunieriškių k.(d), Bakšių k.(d) 4,59 20 Miklusėnų k.(d), Butrimiškių k.(d), Užubalių k.(d) 4,72 21 Raudonikių k.(d), Paplanskų k.(d), Butkūnų k.(d), Kriaunių k.(d), Praniūnų k.(d), Dubėnų k.(d), Rumbonių k.(d) 6,6 22 Kaniūkų k.(d), Poteronių k.(d), Užupių k.(d), Balninkų k.(d), 8,78 23 Genių k.(d), Raudonikių k.(d), Vytautiškių k.(d), Paplanskų k.(d), Butkūnų k.(d), Butrimiškių k.(d) 6,63 24 Poteronių k.(d), Švobiškių k.(d) 9,44 25 Radžiūnų k.(d), Talokių k.(d), Norūnų k.(d), Geistariškių k.(d), 8,34 26 24
Volungių k.(d), Revų k.(d), Karkliniškių k. (d),lelionių k.,takniškių k. (d),alytaus k. (d),ulyškų k.(d),venciūnų k. (d),domantonių k.,kaniūkų k.,skernės k 6,81 27 Poteronių k.(d), Skirgailių k.(d), Alovės k., Kutiškių vs., Janapolio k.(d) 10,8 28 Luksnėnų k.(d), Likiškėlių k.(d), Zaidų k.(d) 5,83 29 4 lentelėje nurodytos gyvenamosios vietovės yra smulkios, 85 % vietovių yra ne didesnės kaip 100 gyventojų. Socialinės ir techninės infrastruktūros formavimo ir plėtros požiūriu gyvenviečių sistema nėra efektyvi. Iš viso Alytaus miesto priemiestinėje zonoje per 2005 2008 m. laikotarpį išduoti 164 leidimai statinių projektavimui, parengta 130 detaliųjų planų. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti parengti arba rengiami 129 asmenims. Specialiųjų planų rengimas yra numatytas Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnyje. Priklausomai nuo poreikio, Alytaus miesto priemiestinėje zonoje turi būti rengiami pirmiausia: Infrastruktūros plėtros (komunikacinių koridorių, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, mažmeninės prekybos ir kiti infrastruktūros objektai) schemos ir planai (projektai), o esant poreikiui: o Kraštovaizdžio tvarkymo planai; o Gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išdėstymo planai. Žemės ūkio paskirties keitimas galimas detaliųjų planų pagrindu. Iki tol, kol bus parengti specialieji planai, detaliųjų planų rengimas gyvenamųjų namų statybai gali būti leidžiamas tik išimties tvarka, Alytaus rajono tarybos sprendimu. Specialiųjų planų rengimas IX-Uagž ir Alm zonų dalims numatytas per 6 eiliškumo etapus, t. y. ne ilgiau kaip per 10 metų. Į atskirus etapus įeinančios zonų dalys ir jų apibūdinimas pateikti 5 10 lentelėse. Savivaldybės administracijos galimybės rengti teritorijų planavimo dokumentus. Išnagrinėjus savivaldybės lėšas, skirtas teritorijų planavimo dokumentų rengimui per 2005 2008 metus, nustatyta, kad jų apimtys vidutiniškai per metus sudarė 47 tūkst. Lt, maksimali metinė apimtis iki 102 tūkst. Lt. Vidutinės išlaidos detaliųjų planų rengimui 20 tūkst. Lt/ha (žr. 11 lentelę). Remiantis ekspertinės apklausos duomenimis, išlaidos specialiųjų planų rengimui didesnėms teritorijoms, priklausomai nuo projektuojamų teritorijų dydžio ir planavimo uždavinių, sudarytų 100 250 Lt/ha. Tai rodo, jog savivaldybės administracijos galimybės rengti specialiuosius 25
planus yra ribotos, ir tai turės įtakos planų parengimo terminams. Siekiant šiuos terminus sumažinti, rekomenduojama: 1. kiekvieną specialųjį planą rengti visai 4 paveiksle nurodytos zonos daliai (viena teritorija apima vidutiniškai 363 ha plotą); 2. minimizuoti išlaidas supaprastinant specialiojo plano turinį plano pagrindinių sprendinių brėžinį rengti M1:10000 kartografiniame pagrinde, išdėstant tik svarbiausius sprendinius: kelių ir gatvių tinklų, elektros ir kitas inžinerines komunikacijas bei atliekant teritorijų funkcinį zonavimą, kuris numatytų: 1) žemės plotus, kuriuose galima rengti detaliuosius planus gyvenamosios, pramoninės ir kitos paskirties pastatų statybai; 2) nusausintus vertingos ariamosios žemės plotus, kurie turi likti žemės ūkio veiklai; 3) miškus, pelkes ir kitas neurbanizuotinas teritorijas; 4) saugotinas teritorijas. 3. planavimo organizatoriaus funkcijas perduoti (arba rengti planus bendromis, kooperuotomis lėšomis) suinteresuotoms institucijoms, kurios šioje teritorijoje numatytų investuoti lėšas įvairios paskirties (pramonės ir kt.) pastatų statybai. Savivaldybės galimybės rengti detaliuosius planus yra tik viešojo naudojimo objektams (poilsiavietės, socialinio aptarnavimo įstaigos, vandenvietės, kapinės ir kiti savivaldybių kompetencijai priklausantys tvarkyti žemės plotai). Visai likusiai teritorijai detaliuosius planus tose vietose, kur tai numato specialieji planai, turėtų rengti suinteresuotieji asmenys, paprastai vienas ar keli žemės sklypų savininkai. Investicijų poreikis ir įsisavinimo etapai. Visa Alytaus miesto priemiestinė zona rajono kaimo vietovėje užima 10374 ha. Joje išskirtos 29 teritorijos, išdėstytos pagal 6 jų įsisavinimo etapus. Programoje pateikiami preliminarūs investicijų skaičiavimai specialiųjų planų rengimui. Investicijos tiems detaliesiems planams, kuriuos rengs tik savivaldybė, taip pat kitų planavimo organizatorių rengiamiems detaliesiems planams, neskaičiuotas. Jos gali būti numatytos tik parengus konkrečius specialiuosius planus ir numačius plote teritorijas, kurioms galima rengti detaliuosius planus. Manoma, kad šios užstatymui skirtos teritorijos sudarys iki 10 30 proc. visos Alytaus miesto priemiestinės zonos ploto (likusi teritorija miškai, pelkės, žemės ūkio veiklai naudotina žemė). Planuojant visų investicijų poreikį specialiųjų planų (kraštovaizdžio tvarkymo arba 26
infrastruktūros plėtros) rengimui priimta, kad projektavimo darbų kaina didės nuo 120 Lt/ha iki 250 Lt/ha. Iš viso lėšų poreikis 1905 tūkst. Lt. Lėšų poreikis pagal įsisavinimo etapus (iki 2018 m) pateiktas 12 lentelėje. Reikalingi parengti teritorijų planavimo dokumentai. Alytaus miesto priemiestinėje zonoje išskirtoms teritorijoms specialieji planai gali būti rengiami po vieną kiekvienai teritorijai (iš viso 29 teritorijos), arba daugiau, jeigu tai tikslinga, pvz. norint suinteresuoto asmens lėšomis suplanuoti tik tą teritorijos dalį, kurioje reikalinga spręsti jo numatomo statyti objekto išdėstymą. Detaliųjų planų rengimo sąlygos, įgyvendinant Alytaus rajono savivaldybės teritorijų bendrojo plano sprendinius: leisti rengti detaliuosius planus be specialiojo plano tik pagal patvirtintame bendrajame plane nustatytus reglamentus; kitais atvejais detaliuosius planus leisti rengti tik po to, kai bus parengtas specialusis planas. Reikalingų parengti detaliųjų planų skaičius gali būti nustatomas rengiant specialiuosius planus. Atskirais atvejais detalieji planai gali būti rengiami kartu su specialiojo plano rengimu. 27
5 lentelė. I etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje. Eil. Nr. 1 2 3 4 Plotas, ha Kaimų (jų dalių) pavadinimas Atstumas iki miesto, km Takniškių k., Alytaus k., Ulyškų 318 k., Venciūnų k., Kaniūkų k. 5,51 Strielčių k.(d), Gajauciškio k.(d), Norgeliškių k.(d), Žiūkų k.(d), 705 Padvariškių k.(d), Panemuninkėlių k.(d), Medukštos k.(d), Vaidaugų k.(d), 5,37 Jurkionių k.(d), Alytaus k.(d) Poteronių k.(d), 99 Balninkų k.(d), Mančiūnų k.(d) 10,06 Kaniūkų k.(d), Luksnėnų k.(d), 317 Arminų I k.(d) 6,89 Esama infrastruktūra Išduota leidimų pastatų projektavimui 2005-2008 m. Parengta arba rengiama detaliųjų planų 2005-2008 m. Parengta arba rengiama žemėtvarkos projektų ūkininkų sodyboms K+, E+, V-1, N-1 5 5 11 K+, E+, V--, N-- 20 3 2 K+, E+, V--, N-- 2 1 1 K+, E+, V-1, N-1 6 16 2 5 Likiškėlių k.(d), Likiškių k.(d) 102 4,97 K+, E+, V--, N-- 6 19 4 Sutrumpinimai: K kelias; E elektros linijos; V vandentiekio tinklai; N nuotekų tinklai. 28
6 lentelė. II etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje. Eil. Nr. Kaimų (jų dalių) pavadinimas Plotas, ha Atstumas iki miesto, km Likiškių k., Likiškėlių k., 324 6 Jurgiškių k. 3,92 78 7 Miklusėnų k. (d) 3,02 8 Alytaus k. (d) 205 4,39 9 Alytaus k. (d) 104 4,15 10 Muiželėnų k., Venciūnų k. (d), 304 Kaniūkų k. (d) 5,73 Esama infrastruktūra Išduota leidimų pastatų projektavimui 2005-2008 m. Parengta arba rengiama detaliųjų planų 2005-2008 m. Parengta arba rengiama žemėtvarkos projektų ūkininkų sodyboms N-0 V-0 E-+ 12 10 6 N-0 V-0 E-+ 8 12 13 N-0 V-0 E-+ 17 25 21 N-0 V-0 E-+ 10 8 9 N-0 V-0 E-+ 2 1 29
Eil. Nr. 11 12 13 14 7 lentelė. III etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje. Kaimų (jų dalių) pavadinimas Likiškėlių k.(d), Zaidų k.(d), Jurgiškių k.(d), Talokių k.(d), Geistariškių k.(d), Maslaučiškių k.(d) Radžiūnų k.(d), Jurgiškių k.(d), Talokių Plotas, ha Atstumas iki miesto, km 592 6,9 534 k.(d) 5,69 Panemuninkų k.(d), Mikutiškių k.(d), Praniūnų k.(d), Kibirkščių k., Rumbonių 845 k.(d), Kriaunių k.(d), Navickų k.(d), Jasunskų k.(d), Žaunieriškių k.(d), Bakšių k.(d) 6,15 Kaniūkų k.(d), Poteronių k.(d), Užupių 138 k.(d) 7,89 Esama infrastruktūra K+, E+, V--, N- - K+, E+, V--, N- - K+, E+, V--, N- - K+, E+, V-1, N- I Išduota leidimų pastatų projektavimui 2005-2008 m. Sutrumpinimai: K kelias; E elektros linijos; V vandentiekio tinklai; N nuotekų tinklai. Parengta arba rengiama detaliųjų planų 2005-2008 m. Parengta arba rengiama žemėtvarkos projektų ūkininkų sodyboms 12 15 10 5 8 17 16 6 17 8 20 16 30
Eil. Nr. 15 16 17 8 lentelė. IV etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje. Kaimų (jų dalių) pavadinimas Plotas, ha Atstumas iki miesto, km Miklusėnų k.(d), Užubalių k.(d), 343 Daugirdėlių k.(d), Butrimiškių k.(d) 3,39 Vaisodžių k.(d), Taučionių k.(d), Norgeliškių k.(d), Raganiškių k., 267 Padvariškių k.(d), Vaidaugų k.(d) 7,63 Kelmanonių k.(d), Karklynų k.(d), Genių k.(d), Dubių k.(d), Junonių 442 k.(d), Raudonikių k.(d), Vytautiškių k. (d) 9,1 Užupių k.(d), Balninkų k.(d), 158 Gečialaukio k.(d) 8,95 Daugirdėlių k.(d), Užubalių k.(d), 416 Kaniūkų k.(d), Likiškių k.(d) 4,07 Esama infrastruktūra K+, E+, V--, N-- K+, E+, V-1, N-- K+, E+, V--, N-- Išduota leidimų pastatų projektavimui 2005-2008 m. Parengta arba rengiama detaliųjų planų 2005-2008 m. Parengta arba rengiama žemėtvarkos projektų ūkininkų sodyboms 3 2 5 4 1 4 3-3 18 K+, E+, V--, N-- 2 1 1 19 K+, E+, V--, N-- 20 7 1 Sutrumpinimai: K kelias; E elektros linijos; V vandentiekio tinklai; N nuotekų tinklai. 31
Eil. Nr. 20 21 22 23 9 lentelė. V etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje. Kaimų (jų dalių) pavadinimas Plotas, ha Atstumas iki miesto, km Butkūnų k.(d), Rutkos k., Navickų k.(d), Miklusėnų k.(d), Jasunskų 519 k.(d), Žaunieriškių k.(d), Bakšių k.(d) 4,59 Miklusėnų k.(d), Butrimiškių k.(d), Užubalių k.(d) Raudonikių k.(d), Paplanskų k.(d), Butkūnų k.(d), Kriaunių k.(d), Praniūnų k.(d), Dubėnų k.(d), Rumbonių k.(d) Kaniūkų k.(d), Poteronių k.(d), Užupių k.(d), Balninkų k.(d), 303 4,72 554 6,6 396 8,78 Esama infrastruktūra K+, E+, V--, N-- K-, E+, V--, N- - K+, E+, V--, N-- K-, E+, V--, N- - Išduota leidimų pastatų projektavimui 2005-2008 m. Parengta arba rengiama detaliųjų planų 2005-2008 m. Parengta arba rengiama žemėtvarkos projektų ūkininkų sodyboms 14-7 6 4 6 2 12 1 5 4 6 24 Genių k.(d), Raudonikių k.(d), Vytautiškių k.(d), Paplanskų k.(d), 373 K-, E+, V--, N- Butkūnų k.(d), Butrimiškių k.(d) - 7 3 4 6,63 Sutrumpinimai: K kelias; E elektros linijos; V vandentiekio tinklai; N nuotekų tinklai. 32
Eil. Nr. 25 26 27 28 29 10 lentelė. VI etapo specialiųjų planų rengimo apimtys Alytaus miesto priemiestinėje zonoje. Kaimų (jų dalių) pavadinimas Plotas, ha Atstumas iki miesto, km Poteronių k.(d), Švobiškių k.(d) 98 9,44 Radžiūnų k.(d), Talokių k.(d), 626 Norūnų k.(d), Geistariškių k.(d), Volungių k.(d), Revų k.(d), 8,34 Karkliniškių k. (d), Lelionių k. (d), Takniškių k. (d),alytaus k. (d), 714 Ulyškų k. (d), Venciūnų k. (d), Domantonių k., Kaniūkų k., 6,81 Skernės k Poteronių k.(d), Skirgailių k.(d), Alovės k., 349 Kutiškių vs., Janapolio k.(d) 10,8 Luksnėnų k.(d), Likiškėlių k.(d), 151 Zaidų k.(d) 5,83 Esama infrastruktūra K+, E+, V--, N- - K-, E+, V-1, N- 1 K+, E+, V--, N- - Išduota leidimų pastatų projektavimui 2005-2008 m. Sutrumpinimai: K kelias; E elektros linijos; V vandentiekio tinklai; N nuotekų tinklai. Parengta arba rengiama detaliųjų planų 2005-2008 m. Parengta arba rengiama žemėtvarkos projektų ūkininkų sodyboms 6-6 6 1-3 - 4 K-, E+, V--, N-- 2-2 K-, E+, V--, N-- 2-2 33
11 lentelė. Alytaus rajono savivaldybės lėšos teritorijų planavimo darbams. Rodikliai Išleita lėšų atskirais metais, Lt 2005 2006 2007 2008 1 2 3 4 5 Specialiųjų planų rengimas 1. Objekto pavadinimas: Pivašiūnų k. žemės sklypo suformavimas 6962 priešgaisriniam tvenkiniui įrengti,plotas ha:0,3000 Detaliųjų planų rengimas 1. Objekto pavadinimas: Pivašiūnų k. soc. būsto sklypo det. planas, 17700 plotas ha: 0,4600 2. Simno m. stambiagabaritinių atliekų 28910 aikštelės det. planas, plotas: 0,2742 ha 3. Daugų m. stambiagabaritinių atliekų aikštelės det. planas, plotas: 0,2427 ha 28910 4. Daugų policijos nuovados statybai det. planas, plotas: 0,2403ha 12500 5. Daugų vaikų darželio sklypo suformavimo prie esamų pastatų det. planas, plotas:0,4455 9500 ha 6. Butrimonių k. kapinių žemės sklypo det. planas, plotas: 1.0000 ha 11453 7. Pivašiūnų rekreacinės zonos trumpalaikio poilsio statinių statybai det. planas, plotas: 14160 1.3153 ha 8. Punios rekreacinės zonos trumpalaikio poilsio statinių statybai det. planas, 14160 plotas:0,9983 ha 9. Punios mobiliosios prieplaukos det. planas, plotas: 0,1216 15826 10. Norgeliškių vandenvietės statybai det. 11700 planas, plotas: 0,3000 ha 11. Santaikos vandenvietės statybai det. planas, plotas: 0,3300 ha 10620 12. Kitos paskirties žemės sklypo ribų 34
formavimo prie esamų pastatų Ežero g.22 Dauguose detalusis planas ir geodeziniai 5955 matavimai, plotas: 0,0010 ha Iš viso išleista lėšų, Lt: 15826 5955 101793 64782 35
12 lentelė. Specialiųjų planų rengimo apimtys įgyvendinant Alytaus rajono savivaldybės bendrąjį planą Alytaus priemiesčio zonoje. Etapai Rodikliai I II III IV V VI Iš viso Įsisavinimo metai 2009 2011 2011 2012 2012 2013 2013 2014 2014 2016 2016-2018 Teritorijų skaičius 5 5 4 5 5 5 29 Bendras plotas, ha 1541 1015 2109 1626 2145 1938 10374 Tenka 1 teritorijai, ha 308 203 527 325 429 387 363 Lėšų poreikis, tūkst. Lt 200 150 320 325 430 480 1905 36
5 pav. Alytaus rajono funkcinės zonos, numatančios kitos paskirties žemės naudojimo prioritetą. 37
6 pav. Alytaus miesto priemiestinėje zonoje (UAgž ir Alm) esančių gyvenamųjų vietovių tvarkymo eiliškumo schema. 38