Gamybos sektoriaus įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių studija

Gamybos sektoriaus įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Eksporto skatinimas tikslinėse rinkose Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-023

TURINYS SANTRAUKA... 5 1. ĮVADAS... 6 2. LIETUVOS VERSLO KONFEDERACIJOS NARIŲ AUDITAS IR SEKTORIŲ PASIRINKIMO METODOLOGIJA... 8 3. LIETUVOS EKONOMIKOS APŢVALGA... 10 3.1. Lietuvos ir Kazachstano prekybiniai ryšiai... 10 4. PRIEMONĖS EKSPORTO SKATINIMUI IR JŲ NAUDA... 15 4.1. Ţemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimas... 16 4.2. VšĮ Versli Lietuva vykdomi ES struktūrinių fondų projektai... 17 4.3. Valstybės garantijos eksporto kredito draudėjams... 18 4.4. INVEGA siūlomi rėmimo sprendimai... 18 4.5. Tarptautinės eksporto kredito agentūros... 19 4.6. Skandinavijos šalių rėmimo fondai... 20 5. ESAMO PIENINIŲ VEIKLOS IR SŪRIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE... 21 5.1. Bendra apţvalga, veiklos rezultatai ir plėtros tendencijos... 21 5.2. Sektoriaus konkurencinė aplinka... 24 5.3. Pieno produktų apimtys ir kainos... 25 5.4. Tarptautinė prekyba... 27 5.5. Išvados... 31 6. ESAMO MĖSOS PERDIRBIMO IR KONSERVAVIMO BEI MĖSOS PRODUKTŲ GAMYBOS SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE... 32 6.1. Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos... 32 6.2. Sektoriaus konkurencinė aplinka... 35 6.3. Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai... 36 6.4. Sektoriaus eksporto veikla... 37 6.5. Išvados... 39 7. ESAMO GATAVŲ TEKSTILĖS DIRBINIŲ, IŠSKYRUS DRABUŢIUS, GAMYBOS SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE... 40 7.1. Bendra apţvalga ir plėtros tendencijos... 40 7.2. Sektoriaus veiklos rezultatai... 41 7.3. Įmonių ir darbo statistika... 42 7.4. Tekstilės gaminių gamyba ir kainos... 44 2

7.5. Tarptautinė prekyba... 47 7.6. Išvados... 51 8. KAZACHSTANO EKONOMIKOS APŢVALGA... 52 8.1. Kazachstano konkurencingumas... 53 8.2. Demografiniai rodikliai... 54 8.3. Kazachstano tarptautinė prekyba... 55 8.4. Ekonomikos diversifikavimas... 57 8.5. Patrauklumas investicijoms... 60 8.7. Eurazijos muitų sąjunga... 63 8.8. Teisinė verslo aplinka... 64 8.9. Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka... 65 9. ESAMO PIENINIŲ VEIKLOS IR SŪRIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS SITUACIJA KAZACHSTANE... 66 9.1. Bendra apţvalga, veiklos rezultatai ir plėtros tendencijos... 66 9.2. Produktyvumas... 68 9.3. Pieno produktų rinka... 69 9.4. Valdţios politika pieno sektoriuje... 72 9.5. Tarptautinė prekyba... 73 9.6. Išvados... 78 10. ESAMO MĖSOS PERDIRBIMO IR KONSERVAVIMO BEI MĖSOS PRODUKTŲ GAMYBOS SEKTORIAUS SITUACIJA KAZACHSTANE... 79 10.1. Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos... 79 10.2. Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai... 81 10.3. Tarptautinė prekyba sektoriaus produkcija... 83 10.4. Išvados... 86 11. ESAMO GATAVŲ TEKSTILĖS DIRBINIŲ, IŠSKYRUS DRABUŢIUS, GAMYBOS SEKTORIAUS SITUACIJA KAZACHSTANE... 87 11.1. Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos... 87 11.2. Konkurencinė aplinka... 88 11.3. Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai... 89 11.4. Tarptautinė prekyba sektoriaus produkcija... 90 11.5. Išvados... 94 12. LIETUVOS ĮMONIŲ EKSPORTO Į KAZACHSTANĄ GALIMYBĖS... 95 3

12.1. Pieninių veiklos ir sūrių gamybos sektoriaus įmonių gaminių eksporto į Kazachstaną galimybės... 95 12.2. Mėsos perdirbimo ir konservavimo bei mėsos produktų gamybos sektoriaus produkcijos eksporto į Kazachstaną galimybės... 99 12.3. Gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabuţius, gamybos sektoriaus įmonių gaminių eksporto į Kazachstaną galimybės... 103 12.4. Potencialių verslo partnerių sąrašas... 107 13. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS... 108 14. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS... 114 4

SANTRAUKA Šios galimybių studijos tikslas padėti Lietuvos verslo konfederacijos narėms įvertinti eksporto galimybes į Kazachstaną kaip tikslinę rinką lietuviškiems tekstilės gaminiams, pienui ir pieno produktams bei mėsai ir mėsos gaminiams. Lietuvos verslo konfederacijos narės, gaminančios ar perdirbančios tekstilę, pieną bei mėsą, pasinaudoję šia galimybių studija, galėtų įvertinti savo konkurencinį pranašumą bei sukurti eksporto į Kazachstaną strategiją. Studija suskirstyta į kelias pagrindines dalis. Pirmiausia apţvelgiama bendra Lietuvos ekonomikos situacija, pagrindiniai makroekonominiai rodikliai bei naujausios tarptautinės prekybos tendencijos, pateikiama informacija apie eksporto skatinimo priemones. Toliau detaliai nagrinėjami trys Lietuvos gamybos sektoriai: pieninių veiklos ir sūrių gamybos, mėsos perdirbimo ir konservavimo bei mėsos produktų gamybos ir gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabuţius, gamybos. Po Lietuvos sektorių apţvalgos aptariama Kazachstano ekonominė, socialinė ir teisinė verslo aplinka, rinka, produktų suvartojimo lygis ir tendencijos. Toliau seka Kazachstano pieninių veiklos ir sūrių gamybos, mėsos perdirbimo ir konservavimo, mėsos produktų gamybos bei gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabuţius, gamybos sektorių analizė. Išanalizavus ir palyginus abiejų šalių minėtų sektorių situaciją ir plėtros tendencijas, analizuojamos eksporto plėtros į Kazachstaną galimybės. Lietuvos ir Kazachstano sektoriai gretinami, siekiant nustatyti Lietuvos konkurencinius pranašumus, identifikuojamos Lietuvos įmonių minėtų prekių eksporto į Kazachstaną silpnybės, stiprybės, grėsmės ir galimybės. Galiausiai pateikiamos išvados ir rekomendacijos. 5

1. ĮVADAS Lietuvos prekių eksportas 2012 metais išaugo 14,5% (10,1 mlrd. litų) iki 79,7 mlrd. litų, iš jų lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 50,2 mlrd. litų, o augimas siekė 9,4%. Maisto pramonės eksportas 2012 m., palyginti su 2011 m., išaugo 10,4%, arba 514,2 mln. litų iki 5,46 mlrd. litų. Maisto pramonės eksporto augimui didţiausią įtaką darė pieno pramonė, kurios eksportas sudaro apie trečdalį viso maisto pramonės eksporto. Tuo tarpu mėsos ir mėsos gaminių eksportas 2012 metais siekė 899,2 mln. litų, gatavų tekstilės gaminių 464,8 mln. litų. Lietuvos mėsos ir pieno pramonė gilias tradicijas turintys vieni pagrindinių maisto pramonės sektorių Lietuvoje, kasmet rodantys vis geresnius rezultatus. Lietuvos mėsos ir pieno perdirbėjai, pasinaudoję Europos Sąjungos teikiama parama, pastaraisiais metais atnaujino infrastruktūrą, įdiegė naujausiais technologijos bei taip padidino savo gamybos pajėgumus. Tuo tarpu gamybos apimčių didėjimas labai priklauso nuo bendros Lietuvos ţemės ūkio situacijos, kuriai šiuo metu vėl skiriamas ypatingas dėmesys. Tekstilės pramonė taip pat turi ilgametes tradicijas ir yra tarp reikšmingiausių gamybinių veiklų Lietuvoje. Iki 2005 m. tekstilės ir aprangos gamyba buvo antra pagal svarbą gamybos šaka Lietuvoje, nusileidţianti tik maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos pramonei. Šioje galimybių studijoje kaip galima rinka lietuviškų gatavų tekstilės gaminių, pieno ir pieno produktų bei mėsos ir mėsos gaminių eksportuotojams analizuojamas Kazachstanas. Kazachstanas šalis, turtinga mineraliniais ištekliais: ekonomika priklausoma nuo naftos ir dujų eksporto, taip pat Kazachstanas turi didelius urano, chromo, anglies ir geleţies rūdos išteklius. Ištirtos naftos išteklių atsargos Kazachstane yra dvigubai didesnės negu Šiaurės jūros, kurioje naftos gavybą vykdo Didţioji Britanija ir Norvegija. Šiaurės Kazachstane vyrauja grūdų auginimas perspektyviausia šalies ţemės ūkio sritis. Kazachstano vyriausybė siekia diversifikuoti šalies ekonomiką, kad ji nebūtų priklausoma nuo svyruojančių naftos kainų, ir modernizuoti seną ūkio infrastruktūrą. BVP augimas 2012 metais siekė 5%, 2013 6%, 2014 m. taip pat prognozuojamas 6% BVP augimas. Pajamos vienam gyventojui Kazachstane 2007 2012 metais išaugo apie du kartus. Atitinkamai didėjo ir pajamų dalis, skiriama vartojimo prekėms įsigyti. Kylant Kazachstano gyventojų pragyvenimo lygiui, keičiasi vartojimo tendencijos vis daţniau pasirenkamos aukštesnės pridėtinės vertės prekės, auga vartojimas. Būtent dėl to, jog Kazachstanas ilgą laiką orientavosi į mineralinių išteklių gavybą ir perdirbimą ir aktyviai vystė sunkiąją pramonę, lengvoji ir maisto pramonė šalyje menko. Nuo 6

2011 metų pieno gamyba šalyje maţėja, pieno produktų gamintojai susiduria su ţaliavų trūkumo problema, trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Kazachstano gyvulininkystės sektorius taip pat yra labai prastoje situacijoje sektoriaus produktyvumas ir pajamingumas ţemas, o šalies mėsos suvartojimas gerokai lenkia gamybą. 2009 2012 metais gyvulių skaičius beveik nekito, prieaugis buvo labai maţas arba neigiamas. Tuo tarpu Kazachstano tekstilė, prieš dvidešimt metų buvusi viena pagrindinių apdirbamosios pramonės sričių, dabar uţima tik neţymią dalį Kazachstano ekonomikoje: tekstilės įmonių ir darbuotojų skaičius kasmet maţėja, sektorius gamina tik 1,3% visos pramonės produkcijos. Šių trijų sektorių gamybos mastai didėja lėtu tempu arba iš vis maţėja, o paklausa sektorių produkcijai, vis labiau kylant Kazachstano gyventojų pajamų lygiui, auga. Tai lemia tai, jog Kazachstanas yra gatavų tekstilės dirbinių, mėsos ir mėsos gaminių bei pieno ir pieno produktų grynasis importuotojas. Kazachstano vyriausybė siekia sumaţinti šalies priklausomybę nuo energetikos sektoriaus ir sustiprinti šalies ţemės ūkį ir lengvąją pramonę. Šiuo metu vykdoma 12 modernizavimo programų įvairiose ūkio srityse, uţsienio investuotojams suteikiamos mokestinės lengvatos, šalyje veikia tarptautiniai bankai, įsteigtos 9 specialiosios ekonominės zonos, suteikiant lengvatinius kreditus remiamas smulkus ir vidutinis verslas, vykdomos produktyvumo gerinimo, pigaus būsto, infrastruktūros renovacijos, transporto plėtros programos. Kazachstanas viena labiausiai augančių ekonomikų Vidurio Azijoje, turinti ambicijas tapti tiltu tarp Vakarų Europos ir Vakarų Kinijos. Nors trūksta kvalifikuotų specialistų, šalyje konkuruoja Vakarų, Rusijos, Kinijos ir vietos investuotojai, formuojasi multikultūrinė verslo bendruomenė. Šalis turi bendrą muitų sąjungą su Rusija ir Baltarusija, šios trys šalys sudaro bendrą 900 mlrd. JAV dolerių rinką, kurioje pastaruoju metu maţinami importo muitai pagal Pasaulio Prekybos Organizacijos reikalavimus. Lietuvos eksportuotojai, pasinaudoję šia galimybių studija, turėtų įvertinti savo konkurencinį pranašumą ir apsvarstyti eksporto plėtros galimybes į šią augančios ekonomikos šalį. 7

2. LIETUVOS VERSLO KONFEDERACIJOS NARIŲ AUDITAS IR SEKTORIŲ PASIRINKIMO METODOLOGIJA Eksportą optimalu vykdyti tuose sektoriuose, kurie dar nėra prisotinti (brandūs), kuriuose stebimas paklausos augimas ir apyvartos didėjimas bei kurie yra atviri importui. Visi penki tiksliniai sektoriai (mėsos perdirbimo ir konservavimo bei mėsos produktų gamybos, pieninių veiklos ir sūrių gamybos, gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabuţius, gamybos, gyvūninių ir augalinių riebalų bei aliejaus gamybos bei darţovių ir melionų, šakniavaisių ir gumbavaisių auginimo) Kazachstane pasiţymi šiomis savybėmis: visuose sektoriuose (išskyrus augalinių riebalų bei aliejaus gamybos) importas kasmet auga dideliais tempais, o esama sektorių situacija ir ekspertų prognozės rodo, kad panašios tendencijos išsilaikys ir ateityje. Todėl uţsienio įmonės, gaminančios maisto produktus ir tekstilės dirbinius, turi daug galimybių įeiti į Kazachstano rinką, konkuruoti su vietos ir uţsienio gamintojais ir atsiriekti augančios rinkos dalį. Nagrinėjant atskirų Kazachstano sektorių importo partnerių struktūrą, matomas dėsningumas, kad vieno darţovių sektoriaus importas yra labai koncentruotas regioniškai: net 94% viso darţovių importo Kazachstaną pasiekia iš kaimyninių šalių Uzbekistano, Kirgizstano, Tadţikistano, Turkmėnistano, Rusijos ir Kinijos. Geografiškai artima verslo partnerystė, susiformavusi dėl produkcijos specifikos, ir ilgalaikiai tarp kaimyninių valstybių susiformavę prekybos santykiai gali reikšti tai, kad produktų nišos darţovių segmente jau yra pasidalintos ir naujiems gamintojams gali būti sunku įeiti į tokią rinką, nepaisant augančios paklausos ir importo mastų. Kitų keturių sektorių pieno, mėsos, aliejaus ir tekstilės importo partnerių struktūra yra ţymiai labiau diversifikuota. Net jeigu ir dominuoja viena ar dvi šalys, stambiausių prekybos partnerių sąrašuose stebima skirtingų geografinių ir ekonominių regionų įvairovė. Galima daryti išvadą, kad pieno, mėsos, aliejaus ir tekstilės sektoriai yra atviresni importui nei darţovių sektorius ir nauji eksportuotojai į Kazachstano rinką turi daugiau galimybių būtent šiuose sektoriuose. Tačiau aliejaus importo mastai Kazachstane pastaraisiais metais maţėjo, o gamyba augo, dėl šios prieţasties augalinių riebalų bei aliejaus eksporto plėtra į Kazachstaną yra maţiau perspektyvi nei pieno ir pieno produktų, mėsos ir mėsos gaminių bei gatavų tekstilės gaminių. Tarp Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) narių nėra įmonių, kurių pagrindinė veikla būtų pieno ir pieno produktų, mėsos ir mėsos gaminių ar tekstilės dirbinių (išskyrus drabuţius) gamyba. Tačiau LVK nariais yra kelios asociacijos ir agentūros, kurios atstovauja 8

arba gali atstovauti minėtuose sektoriuose veikiančias įmones. LVK priklausančios asociacijos ir agentūros, kurioms galėtų būti aktuali pieno ir pieno produktų, mėsos ir mėsos gaminių bei tekstilės dirbinių eksporto į Kazachstaną galimybių studija, yra šios: Nacionalinė agroverslo vystymo agentūra, Tarptautinė agropramonininkų asociacija, Maţeikių verslininkų asociacija, VšĮ Made in LT, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Pramonės ir amatų rūmų asociacija, kurių nariai yra UAB Berţų kompleksas (plėtoja kiaulininkystę pagal ES standartus), UAB Arvi ir Ko (eksportuoja kalakutieną ir jos gaminius), UAB Maţeikių mėsinė, AB Rokiškio sūris, AB Pieno ţvaigţdės filialas Pasvalio sūrinė, UAB Marijampolės pieno konservai (eksportuoja švieţius ir konservuotus pieno produktus), UAB Angelo decor (gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabuţius, gamyba), UAB Omniteksas, UAB Studija G (uţuolaidų ir kitų tekstilės dirbinių gamyba) ir kitos įmonės. 9

3. LIETUVOS EKONOMIKOS APŢVALGA 2012 ir 2013 metais Lietuvos ekonomika augo, didėjo BVP ir vidutinis darbuotojų uţmokestis. 2012 metais BVP padidėjo 3,7% (iki 113,7 mlrd. Lt), 2013 metų trijų ketvirčių BVP siekė 88,86 mlrd. Lt. Vidutinė mėnesinė alga padidėjo nuo 2123 Lt iki 2226 Lt. Sumaţėjo nedarbo lygis nuo 13,2% 2012 m. iki 11% 2013 m. Prognozuojamas tolesnis ekonomikos augimas 2014 2016 m. Pagal prognozes, 2014 metais BVP augs 3,4%, dar po metų 4,3%, o 2016 metais turėtų pasiekti 4%. 2016 metais nedarbo lygis turėtų sumaţėti iki 9,1%. Ţadamas ir vidutinio darbo uţmokesčio padidėjimas iki 2640 Lt 2016 m. Pozityvios šių rodiklių tendencijos turėjo įtakos ir vidaus vartojimui. Vartojimo augimas siekė 4%. Labai tikėtina, kad prognozės išsipildys, nes Europos Sąjungoje pasitraukė ekonominės krizės grėsmė, kaimyninėje Lenkijoje dingo recesijos rizika joje auga atlyginimai, vidaus paklausa ir eksportas. Eksportas vienas svarbiausių šalies ekonomikos tvaraus augimo garantų, 2010 metais padėjęs atsigauti valstybės ekonomikai. 2012 m. Lietuvos prekių eksporto istorijoje pasiektas geriausias metinis rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje prekių eksportas išaugo 14,5% (10,1 mlrd. Lt) iki 79,7 mlrd. Lt. Palyginti su kriziniais 2009 m., 2012 m. prekių eksportas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai (95,6%) daugiausiai iš visų Baltijos šalių. 2012 m. buvo sėkmingi ir lietuviškos kilmės prekių eksportui, kuris per metus išaugo 9,4% (4,3 mlrd. Lt) iki 50,2 mlrd. Lt) bei prekių reeksportui, kuris didėjo 24,4% (5,8 mlrd. Lt) iki 29,5 mlrd. Lt. Eliminavus naftos produktų įtaką, likusių Lietuvos pramonės šakų eksportas 2012 m. per metus išaugo 11,9% (3,5 mlrd. Lt) iki 32,9 mlrd. Lt (Versli Lietuva, 2013). 3.1. Lietuvos ir Kazachstano prekybiniai ryšiai Lietuvą ir Kazachstaną sieja sėkmingas ekonominis bendradarbiavimas. Itin intensyvėja prekybiniai ryšiai, tačiau visas potencialas dar nėra išnaudotas. 2012 m. Kazachstanas buvo 16-ta didţiausia Lietuvos eksporto rinka, į šią šalį buvo eksportuota 1,5% viso Lietuvos prekių eksporto. 2012 m. Lietuvos įmonės į Kazachstaną eksportavo prekių uţ 1,19 mlrd. Lt, tai buvo 9% daugiau nei 2011 metais. Lietuviškos kilmės prekių į Kazachstaną 2012 m. buvo eksportuota uţ 131,6 mln. Lt (32-ta didţiausia rinka lietuviškos kilmės prekėms 2012 m.), tai buvo 17,8% daugiau nei 2011 m. Tuo tarpu prekių reeksportas į Kazachstano rinką 2012 m., lyginant su 2011 m., augo 8% iki 1,06 mlrd. Lt. Eksporto į Kazachstano rinką augimas 2012 m. daugiausiai susijęs su mašinų ir mechaninių įrenginių 10

Mln. Lt reeksporto (augo 36,4 %, arba nuo 159,1 mln. Lt iki 217 mln. Lt), geleţies ir plieno reeksporto (augo 2526 %, arba nuo 1,8 mln. Lt iki 45,3 mln. Lt) augimu. 2012 m. lietuviškos kilmės prekių tarpe labiausiai augo pieno ir pieno produktų eksportas nuo 10,9 mln. Lt iki 26,6 mln. Lt arba 144,1%. 1200 1100 1000 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 131,6 111,7 133,6 81,2 94,7 982,8 1061,4 559,3 601,9 680,4 2008 2009 2010 2011 2012 Prekių reeksportas Lietuviškos kilmės prekių eksportas 1 pav. Lietuvos prekių eksportas į Kazachstaną. Versli Lietuva, 2012 Prekių importas iš Kazachstano 2012 m., lyginant su 2011 m., didėjo 214,4% iki 437 mln. Lt. Tuo tarpu uţsienio prekybos balansas su Kazachstanu visu analizuojamu laikotarpiu išliko teigiamas, svyravo 152 891 mln. Lt intervale. Išskirtini 2008 metai, kuomet sumaţėjus prekių eksportui, tačiau prekių importui išaugus daugiau nei dvigubai, Lietuvos ir Kazachstano prekybos balansas įgavo maţiausią reikšmę visu analizuojamu laikotarpiu. 2012 m. iš Kazachstano buvo importuota 0,5% visų Lietuvos importuotų prekių. Ši šalis buvo 22-a didţiausia Lietuvos importo rinka. 2012 m. iš Kazachstano daugiausiai importuota mineralinio kuro uţ 260 mln. Lt (59,5% viso prekių importo iš Kazachstano), druskos, sieros, ţemi ir akmenų, tinkavimo medţiagų uţ 54,3 mln. Lt (12,4% viso prekių importo iš Kazachstano), ţuvų ir vėţiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių uţ 54,2 mln. Lt (12,4% viso prekių importo iš Kazachstano). 11

Mln. Lt 1300 1192,99 1200 1094,48 1100 1000 900 814,03 800 700 640,54 696,65 600 500 488,33 437,01 400 300 177,9 203,86 200 130,87 100 0 2008 2009 2010 2011 2012 Eksportas Importas 2 pav. Lietuvos prekyba su Kazachstanu. Versli Lietuva, 2012 2012 m. ţenkliai išaugus mineralinio kuro eksportui į Kazachstaną (25,4%, lyginant su 2011 m.), jo dalis bendroje lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kazachstaną struktūroje buvo didţiausia 23,4% arba 30,7 mlrd. Lt. Antroje vietoje pagal analizuojamą rodiklį buvo pienas ir pieno produktai, kurių eksportuota uţ 26,6 mln. Lt (20,2% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kazachstaną), trečioje mašinos ir mechaniniai įrenginiai, kurių eksportuota uţ 22,6 mln. Lt. (17,2% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kazachstaną), ketvirtoje mediena ir medienos dirbiniai, kurių eksportuota uţ 7,4 mln. Lt (5,6% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kazachstaną). 2012 m., lyginant su 2011 m., santykiniai labiausiai augo farmacijos produktų nuo 22,5 tūkst. Lt iki 2 mln. Lt (88,4 karto), pieno ir pieno produktų nuo 10,9 mln. Lt iki 26,6 mln. Lt (144,1%), dirbinių iš geleţies arba plieno nuo 3 mln. Lt iki 7,1 mln. Lt (135,4%) eksportas. Tuo tarpu 2012 m., lyginant su 2011 m, labiausiai sumaţėjo įvairių chemijos produktų eksportas nuo 11,5 mln. Lt iki 1,2 mln. Lt (-87,9%). Mineralinis kuras 28,2% 23,4% Pienas ir jo produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus ir kt. Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 5,4% 5,6% 17,2% 20,2% Mediena ir jos dirbiniai; medţio anglys Dirbiniai iš geleţies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) Kitos prekės 3 pav. Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kazachstaną struktūra 2012 m. Versli Lietuva, 2012 12

2012 m. reeksportas sudarė 89% viso prekių eksporto į Kazachstaną. Lyginant su 2011 m., reeksportas į Kazachstaną augo 8% 2012 m. į Kazachstaną daugiausiai reeksportuota antţeminių transporto priemonių, reeksportuota prekių uţ 257,4 mln. Lt (24,3% viso reeksporto į Kazachstaną). Antroje vietoje pagal analizuojamą rodiklį buvo mašinos ir mechaniniai įrenginiai, reeksportuota prekių uţ 194,3 mln. Lt (18,3% viso reeksporto į Kazachstaną), trečioje elektros mašinos ir įrenginiai, reeksportuota prekių uţ 74,6 mln. Lt (7% viso reeksporto į Kazachstaną). 2012 m. palyginti s 2011 m. santykiniai labiausiai augo optikos, fotografijos ir kitų prietaisų reeksportas nuo 27 mln. Lt iki 56,7 mln. Lt. Tuo tarpu 2012 m. palyginti su 2011 m, labiausiai sumaţėjo antţeminių transporto priemonių reeksportas nuo 437,6 mln. Lt iki 257,4 mln. Lt. Antţeminio transporto priemonės 40,3% 24,3% Mašinos ir mechaniniai įrenginiai Elektros mašinos ir įrenginiai 4,7% 5,3% 7,0% 18,3% Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisai... Dirbiniai iš geleţies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) Kitos prekės 4 pav. Reeksporto iš Lietuvos į Kazachstaną struktūra 2012 m. Versli Lietuva, 2012 2012 m. duomenimis, Kazachstanas buvo 21-ta didţiausia rinka Lietuvos paslaugų eksportuotojams, jai teko 166,8 mln. Lt arba 1,1%, visų paslaugų eksporto. 2012 m., lyginant su 2011 m., paslaugų eksportas į Kazachstaną sumaţėjo 15,1% arba 29,8 mln. Lt. 2012 m. į Kazachstaną daugiausia eksportuota transporto paslaugų (75,2%, viso paslaugų eksporto į Kazachstaną) uţ 125,5 mln. Lt, kitų verslo paslaugų (16,8%, visų paslaugų eksporto) uţ 28,1 mln. Lt bei kelionių (5%, visų paslaugų eksporto į Kazachstaną) uţ 8,3 mln. Lt. 2012 m. santykinai labiausiai išaugo asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugų (763,1%, arba 17,8 mln. Lt daugiau), kitų verslo paslaugų (257% arba 15,1 mln. Lt daugiau) eksportas. Labiausiai sumaţėjo finansinių paslaugų eksportas (57,7% arba 7,9 mln. Lt maţiau) ir transporto paslaugų eksportas (24,6% arba 40,8 mln. Lt). 13

1,0% 0,8% 1,2% 5,0% 16,8% 75,2% Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos Kelionės Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Finansinės paslaugos Kitos paslaugų rūšys 5 pav. Paslaugų eksporto iš Lietuvos į Kazachstaną struktūra 2012 m. Versli Lietuva, 2012 2012 m. duomenimis, Kazachstanas buvo 22-ta didţiausia Lietuvos importo partnerė, jai teko 437 mln. Lt arba 0,5% viso prekių importo. 2012 m., lyginant su 2011 m., prekių importas iš Kazachstano išaugo 214,4 % arba 233,2 mln. Lt. Tai daugiausia lėmė mineralinio kuro (2012 m. importuota uţ 260,2 mln. Lt arba 464,4% daugiau, lyginant su 2011 m.), javų (2012 m. importuota uţ 29,5 mln. Lt arba 140 kartų daugiau, lyginant su 2011 m.), medvilnės (2012 m. importuota uţ 24,1 mln. Lt arba 170% daugiau, lyginant su 2011 m.) importas. Verta paminėti, jog iš analizuotų prekių kategorijų Lietuvos pramonei reikšmingiausias buvo organinių medvilnės importas. 2012 m. Kazachstanas buvo 3-čia pagal dydį medvilnės importo rinka iš jos importuota 11,1% visų analizuojamos kategorijos prekių. 5,5% 3,4% Mineralinis kuras 12,4% 6,8% 12,4% 59,5% Druska; siera; ţemės ir akmenys; tinkavimo medţiagos, kalkės ir cementas Ţuvys ir vėţiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai Javai Medvilnė Kitos prekės 6 pav. Lietuvos importo iš Kazachstano struktūra 2012 m. Versli Lietuva, 2012 14

4. PRIEMONĖS EKSPORTO SKATINIMUI IR JŲ NAUDA Lietuvos Respublikos 2009 2013 metų eksporto plėtros strategijos tikslas vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką, didinti įmonių konkurencingumą. Strategijos įgyvendinimas paskatins aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų diegimą bei sudarys sąlygas efektyviai prekiauti su uţsienio partneriais. Skatindama įmonių eksportą, Ūkio ministerija skirsto Europos Sąjungos paramą. Naujų rinkų ieškančioms bendrovėms sudaroma galimybė dalyvauti tarptautinėse parodose ir ten pristatyti savo produktus. Lietuva stengiasi išlaikyti esamas eksporto rinkas ir siekia aktyviau skverbtis į naujas. Prioritetinėmis eksporto rinkomis šiandien laikomos Baltijos jūros regionas, ES rinka, Rytų kryptis, Kazachstanas, Izraelis, JAV. Ūkio ministerija, VšĮ Versli Lietuva bei kitos valstybinės institucijos tiek iš nacionalinio biudţeto, tiek iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų vykdo įvairias eksporto skatinimo priemones. Lietuvoje yra keletas ES struktūrinių fondų priemonių, kurios skirtos verslo skatinimui. Naujos galimybės priemonės tikslas skatinti įmones aktyviau ieškoti uţsienio partnerių. Tam tikslui skirta 13,54 mln. litų, kurie skiriami įmonių dalyvavimui parodose. Paramos intensyvumas 60%. Parama skiriama dalyvavimui uţsienio parodose, pristatymuose, prekinio ţenklo populiarinimui, sertifikavimui, rinkos tyrimams. Dalyvavimas parodose yra vienas efektyviausių būdų naujų partnerių paieškai ir savo produkcijos tiesioginei demonstracijai potencialiems partneriams bei klientams. Tai puiki proga Lietuvos įmonėms pademonstruoti savo galimybes ir surasti naujų galimybių plėtrai. Pavyzdţiui, 2013 m. maksimalią 150 tūkst. litų paramos sumą gavo Vikada, gaminanti drabuţius ir namų tekstilės gaminius. Įgyvendindama projektą įmonė planuoja pristatyti savo produkciją tose parodose, kurios, remiantis 2011 2013 m. patirtimi, buvo naudingiausios įmonės eksporto plėtrai. Lyderis LT priemonės tikslas įmonių investicijų skatinimas į darbo našumo didinimą ir naujų produktų gamybą. Šiam projektui skirta suma 420 mln. litų. Paramos intensyvumas iki 40% tinkamų finansuoti išlaidų. Ši priemonė yra itin aktuali pramonės įmonėms, ir jos turi atkreipti dėmesį į šią galimybę, kuri padidintų įmonės našumą, leistų sukurti naujų produktų, paspartintų ir padidintų gamybos apimtis. Pagal priemonę Lyderis LT ES parama gali pasinaudoti privatūs juridiniai asmenys, išskyrus labai maţas įmones. 15

E-verslas LT tinkami pareiškėjai maţos ir vidutinės įmonės, vykdančios gamybos ar paslaugų veiklas bei neteikiančios elektroninio verslo sprendinių kūrimo ir diegimo paslaugų, kurių metinės pajamos ne maţesnės kaip 500 tūkst. Lt. Finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui, jei jis yra priskiriamas sunkumų turinčios įmonės kategorijai. Šiai skatinimo priemonei skirta 15,3 mln. litų. Paramos intensyvumas iki 50% tinkamų finansuoti išlaidų. Pagal priemonę E-verslas tinkamos finansuoti išlaidos išlaidos kompiuterinės įrangos įsigijimui, patentams ir licencijoms, programinės įrangos sukūrimui ir pan. Šios priemonės pagalba įmonės gali didinti savo konkurencingumą bei plėstis. Procesas LT dar viena priemonė, skirta maţam ir vidutiniam verslui. Jai įgyvendinti skirta 7 mln. litų. Paramos intensyvumas iki 50% tinkamų finansuoti išlaidų. Ši programa skirta valdymo sistemų modernizavimui. Procesas LT programa šalia tiesioginių paramą naudojančių įmonių naudinga ir IT įmonėms, nes skirta valdymo sistemų modernizavimui. Tuo tarpu įmonės, pasinaudojusios šiuo fondu, gali sukurti palankesnes sąlygas eksporto apimčių didinimui, gerinti pardavimų ir darbo našumą, efektyviau vykdyti apskaitas. Todėl įmonės, kurios negali savo pastangomis atnaujinti savo IT skyrių, gali pasinaudoti šia priemone ir padidinti savo įmonės efektyvumą. 4.1. Ţemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimas Interneto projektas Virtuali mugė (http://www.litfood-fair.com). Projekto tikslas skatinti Lietuvos įmonių gaminamų produktų eksportą elektroninio ryšio priemonėmis. Virtuali Mugė sukurta remiantis Verslas verslui (B2B) koncepcija, kad palengvintų verslo kontaktų paiešką bei padėtų susirasti tarptautinių verslo partnerių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šiuo metu interneto kataloge Virtuali Mugė yra daugiau kaip 180 Lietuvos įmonių ir per 300 tarptautinių kompanijų. Dalyvių skaičius nuolat didėja. Visa informacija puslapyje pateikiama anglų kalba. Prekybos sąlygų informacinis projektas (http://prekyba.litfood-fair.com) yra skirtas Lietuvos maisto pramonės įmonėms. Šiame portale yra pateikiama prekybinė informacija (veterinarinis ir fitosanitarinis šalių eksporto importo reguliavimas, Pasaulio prekybos organizacijos šalių narių pranešimai sanitarijos fitosanitarijos klausimais, eksporto importo balansas su apţvelgiamomis šalimis) apie uţsienio šalis, kurių rinkos labiausiai domina Lietuvos maisto pramonės įmones. Pagrindinis tikslas suteikti Lietuvos maisto pramonės įmonėms kuo daugiau naudingos informacijos apie uţsienio šalių prekybos 16

sąlygas, kad būtų galima didinti įmonių eksportą. Visa informacija puslapyje yra pateikiama lietuvių kalba. 4.2. VšĮ Versli Lietuva vykdomi ES struktūrinių fondų projektai VšĮ Versli Lietuva tikslas skatinti verslumą, didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą ir padėti Lietuvos įmonėms įsiskverbti ir įsitvirtinti tarptautinėse rinkose. Lietuvoje veikiančios įmonės su uţsienio kapitalo partneriais gali netiesiogiai gauti eksporto rėmimo paramą. Eksporto plėtrai reikia apyvartinių lėšų, taip pat daţnai eksporto uţsakymams reikia papildomos įrangos ir technologijų. Nuo verslo pradţios iki eksporto plėtros priemonės tikslas skatinti verslumą ir didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą, teikiant smulkiam ir vidutiniam verslui viešąsias paslaugas, stiprinant klasterių iniciatyvas, prisidedant prie Lietuvos įmonių įsitvirtinimo tarptautinėse rinkose, skatinant vis didesnį jų įsitraukimą į tarptautinę prekybą. Ši priemonė įmonėms naudinga tuo, jog leidţia tvirčiau atsistoti ant kojų, ţengiant į uţsienio rinkas. Eksportuojančioji Lietuva atlieka dvi pagrindines funkcijas remia smulkųjį ir vidutinį verslą bei skatina eksportą. Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimas apima verslumo, naujų įmonių steigimo skatinimą, pagalbą pirmaisiais įmonės gyvavimo metais, mokymus ir konsultacijas, siekiant didinti įmonių gebėjimus ir konkurencingumą. Projekto rėmuose bus įgyvendinamos tokios eksporto rinkodaros priemonės kaip parodos, verslo misijos, kontaktų mugės, dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, eksporto mokymų programa, konsultacijos Lietuvos įmonėms. Ši priemonė itin naudinga naujoms įmonėms, nes leidţia praplėsti akiratį ir surasti naujų galimybių. Mokymai ir konsultacijos padeda geriau suprasti įmonių veikimo principus ir atkreipti dėmesį į svarbiausius verslo sprendimus. Galimybės dalyvauti parodose ne tik atveria naujus kelius, tačiau leidţia ir iš arčiau susipaţinti su konkurentais bei susirasti verslo plėtros partnerių. Tarptautinio konkurencingumo link projekto tikslas didinti Lietuvos kaip verslios ir konkurencingos šalies potencialą, įgyvendinant aukštųjų technologijų, globalizacijos ir mokslo integracijos skatinimo bei įmonių konkurencingumo didinimo iniciatyvas. Projekto ribose taip pat vykdomos tęstinės įstaigos veiklos, nukreiptos į Lietuvos įmonių eksporto apimčių ir rinkų plėtrą organizuojamos parodos, verslo misijos, renginiai. Pagrindinės projekto veiklos bus susijusios su renginių organizavimu ir su jais susijusių paslaugų pirkimu, internetinių sprendimų kūrimu, administravimu ir palaikymu, duomenų bazių prenumeratos įsigijimu ir prieigos įmonėms suteikimu, konsultacinių paslaugų pirkimu. 17

Projektu siekiama didinti įstaigos ţinomumą ir paslaugų prieinamumą. Labiausiai šiuo atveju dėmesį reikėtų atkreipti į galimybes pasinaudoti prisijungimais prie duomenų bazių, kuriose galima rasti labai naudingos informacijos. 4.3. Valstybės garantijos eksporto kredito draudėjams Nuo 2012-ųjų pradţios iki tų pačių metų gruodţio 31 d. Lietuvos eksportuotojams buvo atnaujinta galimybė kreiptis į INVEGĄ dėl specialiųjų garantijų eksportui suteikimo. Nors programa jau baigėsi, tačiau tikėtina, kad ji vėl bus atnaujinta, todėl pateikiama informacija išlieka aktuali. Be to, tokiais pačiais principais bei įstatymais vadovaujasi ir kreditų draudimo bendrovės, teikdamos draudimo paslaugas. INVEGA teikė valstybės specialiąsias garantijas eksporto kredito draudėjams dėl dalies pirkėjo skolos apmokėjimo eksporto kredito draudimo atvejais, jeigu pirkėjas neatsiskaito su draudėju sutartyje nustatytais terminais. Specialios eksporto kredito garantijos padeda vykdyti didesnius eksporto uţsakymus, nebijant, kad klientai taps nemokūs. Pagal 2011-06-22 LR Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymą NR. X 1499, eksporto kreditas (pagal prekių pirkimo pardavimo ir (arba) paslaugų teikimo, ir (arba) darbų atlikimo sutartis) pirkėjo (pirkėjų) mokėtinos piniginės lėšos, kai jų mokėjimo terminas nustatomas pirkėjui (pirkėjams) įsipareigojus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal įstatymo 4 straipsnį, valstybė garantuoja draudėjui teikiamą apsaugą, jeigu draudėjas prisiima ne maţiau kaip 20% pirkėjo skolos rizikos ir yra tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) Draudėjas turi galiojančią eksporto kredito draudimo sutartį su draudimo įmone ir ją tinkamai vykdo, tačiau dėl padidėjusios rizikos draudimo įmonė priima sprendimą dėl pirkėjo kredito draudimo limito sumaţinimo; 2) Draudėjas turi galiojančią eksporto kredito draudimo sutartį su draudimo įmone, ją tinkamai vykdo ir siekia gauti naują pirkėjo kredito draudimo limitą, tačiau dėl padidėjusios rizikos draudimo įmonė pasiūlo maţesnį pirkėjo kredito draudimo limitą negu draudėjas pageidauja; 3) Draudėjas sudaro naują eksporto kredito draudimo sutartį dėl padidėjusios rizikos. 4.4. INVEGA siūlomi rėmimo sprendimai INVEGA siūlo sprendimus, kaip įmonėms finansuoti savo veiklą. Eksporto veikla yra susijusi su produkcijos apimčių augimu ir papildomų finansinių išteklių paieška. Daţnai 18

nauja eksporto šalis reikalauja naujų papildomų apyvartinių išlaidų, adaptuojant prekę rinkai: pakavimo pakeitimas, prekės arba paslaugos modifikavimas, įmonės vidinių resursų išplėtimas. Prieš prisiimant eksporto uţsakymus, svarbu ţinoti, kaip gauti reikalingą finansavimą. Garantijos MVĮ įmonėms. Garantuoja pirmos paskolos grąţinimą bankui iki 80% paskolos sumos. Maksimali garantijos suma, jei verslo subjektas veikia 3 metus ir ilgiau, gali būti 5 mln. litų. Jei yra gautos kelios garantijos, garantijų likučių suma neturi viršyti 5 mln. litų. Garantijos suma gali siekti nuo 30% iki 80% paskolos sumos. Jei verslo subjektas veikia trumpiau nei 3 metus, maksimali garantijos suma yra 2 mln. litų, o kai yra gautos kelios garantijos, jų likučių suma neturi viršyti 2 mln. litų. Šiuo metu valstybė skatina ir remia įmones bei verslininkus, imančius paskolas su INVEGOS garantija, sumokėdama uţ paskolos gavėją dalį garantijos atlyginimo. Lengvatinės paskolos. INVEGA administruoja ES paramos priemones, kuriomis finansuojamas lengvatinių paskolų teikimas verslo pradţiai ar plėtrai: Verslumo skatinimo fondas (paskolos iki 86 tūkst. Lt, INVEGA garantija, 95% palūkanų kompensavimas, darbo uţmokesčio subsidijavimas); Atviras kreditų fondas (paskolos iki 1,5 mln. Lt, INVEGA garantija, iki 50% palūkanų kompensavimas); Maţų kreditų teikimas 2 etapas. Maksimalus maţo kredito dydis yra iki 350 tūkst. litų. Maţo kredito gavėjas privalo būti Lietuvos teritorijoje veikianti ir Lietuvoje įregistruota įmonė, atitinkanti labai maţos, maţos ar vidutinės įmonės apibrėţimą pagal MVĮ įstatymą. Šios įmonės privalo pateikti bankui MVĮ subjekto statuso deklaraciją. Be to, projektai turi būti įgyvendinami Lietuvos teritorijoje. Paskolos skiriamos verslo plėtrai įmonių investicinėms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti. 4.5. Tarptautinės eksporto kredito agentūros Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas nuo 1999 metų vykdo Prekybos skatinimo programą. Bankas suteikia eksporto kredito linijas ir garantijas Rytų ir Centrinės Europos bankams bei faktoringo bendrovėms. Šiuo metu Lietuvoje ERPB finansinės linijos nesuteikiamos. Šiaurės Investicijų Bankas (NIB) suteikia kreditus projektų finansavimui ir finansinėms įstaigoms pramonės ir paslaugų sektorių tvaraus augimo finansavimui. 19

Tarptautinės finansinės įstaigos tiesiogiai finansuoja stambius projektus, o smulkaus ir vidutinio verslo projektai finansuojami per finansines įstaigas. 4.6. Skandinavijos šalių rėmimo fondai Kaip ir VšĮ Versli Lietuva, Skandinavijoje bendros su šių šalių partneriais įmonės gali gauti paramą eksporto plėtrai. Pavyzdţiui, Švedijoje Swedish Trade Council padeda verslams plėtoti eksportą Rusijoje, Maskvoje ir Sankt Peterburge turi veikiančias atstovybes. Swedish Export Credit Corporation teikia garantijas eksportuojančioms Švedijos įmonėms. Taip pat teikiamos MVĮ eksporto kredito paskolos. Exportkreditnämnden (EKN) suteikia garantijas eksporto gautinoms sumoms ir apyvartinėms lėšoms, kad būtų galima vykdyti eksporto uţsakymus. Suomijoje per valstybės valdomą bendrovę Finnvera, kuri suteikia finansinę paramą ir eksporto garantijas, plėtojama eksporto veikla per Finnvera Oyj ir Finnish Export Credit Ltd (FEC). Bendrovės suteikia tiltinį finansavimą apyvartinių lėšų papildymui, akcinį kapitalą bendrovės finansinio pajėgumo padidinimui, garantijas arba paskolas apyvartiniam kapitalui ir investicines paskolas iš valstybinių fondų. Norvegijoje eksportą remia Norwegian Guarantee Institute for Export Credits (GIEK), kuris suteikia garantijas eksporto pardavimams bei garantijas bankams (eksporto uţsakymams). Garantijos Norvegijos eksportuotojams gali būti suteikiamos iki 100% vertės, uţsienio importuotojams iki 90% su sąlyga, kad minimali Norvegijos prekių vertė būtų 30% nuo prekių ar paslaugų pirkimo vertės. Danijos eksporto rėmimo fondas Eksport Kredit Fonden (EKF) suteikia garantijas ir paskolas eksporto uţsakymams. Fondas suteikia apyvartines lėšas eksporto uţsakymams įvykdyti, garantijas bankams, kai jie pareikalauja papildomo uţstato, ir garantijas uţsienio pirkėjams, sumokantiems avansinius mokėjimus. Fondas kredituoja smulkias ir stambias įmones, įgyvendina programą eksporto kredito sprendimas per dvi minutes, nemokamai konsultuoja, koks eksporto finansavimo sprendimas tinkamiausias. Taip pat fondas padeda uţsienio importuotojams gauti reikiamą ilgalaikį finansavimą ir garantijas, perkant prekes iš patikimų Danijos tiekėjų. Skandinavijos šalių eksporto rėmimo fondai kiekvienu konkrečiu atveju priima tinkamą finansavimui sprendimą. Lietuvos verslas turi ganėtinai šiltus santykius su Skandinavijos šalimis, yra nemaţai bendrų projektų. Todėl Lietuvos įmonės privalo atkreipti dėmesį ir į galimybes dėl rėmimo 20

kreiptis į Skandinavijos šalių rėmimo fondus. Ţinoma, norint tai padaryti, reikia rasti partnerių, tačiau turint perspektyvą ir viziją bei gerą reputaciją, Skandinavijos rėmimo fondai gali būti puiki galimybė plėstis įmonėms, turinčioms Skandinavijoje verslo partnerius. Taigi Lietuvos įmonės savo produkciją gali eksportuoti tiek savarankiškai, tiek ir pasinaudodamos rėmimo galimybėmis. Viskas priklauso nuo to, kokie yra įmonės tikslai, techninis lygis ir plėtros galimybės. 5. ESAMO PIENINIŲ VEIKLOS IR SŪRIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE 5.1. Bendra apţvalga, veiklos rezultatai ir plėtros tendencijos Pieno produktų gamybos sektorius visuomet buvo Lietuvos ekonomikai reikšminga pramonės šaka. Didţioji dalis Lietuvos pieno produkcijos gamybos įmonių yra grynosios eksportuotojos. Per pirmuosius 2013 metų aštuonis mėnesius pieno produktų eksportas pasiekė 1,3 mlrd. litų, kas sudarė 2,5% viso šalies eksporto. 2013 m. I III ketvirčiai buvo geri pieno gamintojams dėl itin aukštų pieno produktų kainų eksporto rinkose. Ţalio pieno kainos taip pat augo, didindamos gamintojų pelną. Tačiau situacija pasikeitė 2013 m. spalio pradţioje, kuomet pieno produktus iš Lietuvos buvo uţdrausta eksportuoti į Rusiją. Taigi paskutiniojo šių metų ketvirčio rezultatai smarkiai suprastėjo. Telieka dţiaugtis, jog 2014 metų sausį Rusijos pieno produktų rinka vėl buvo atidaryta lietuviškai pieno produkcijai. Ilgalaikėje perspektyvoje pieno gamybos pramonės situacija išlieka neutrali, su ţalio pieno trūkumo problema ir augančia konkurencija. Lietuvoje ţalio pieno trūkumo problema yra pagrindinė kliūtis gamybos apimčių augimui. Prie to prisidėjęs jau ilgą laiką vykstantis melţiamų karvių skaičiaus kritimas (7 pav.). Karvių skaičius 2008 2012 metais nuosekliai maţėjo, ir 2012 metais jų skaičius siekė jau tik 349,5 tūkst. Tokia situacija susiklostė dėl vis daugiau Lietuvos ūkininkų priimamo sprendimo prioritetą skirti augalininkystei. Uţtat vidutinis vienos karvės produktyvumas ţymiai padidėjo per pastaruosius kelerius metus. Ypač didelis pokytis įvyko 2011 metais, kai melţiamų karvių skaičius Lietuvoje sumaţėjo 4%, tačiau primelţto pieno padaugėjo 2,9%. Tai metais iš vienos karvės vidutiniškai buvo gauta 4,97 tūkst. tonų pieno, o sekančiais 2012 metais jau 5,09 tūkst. tonų pieno. Tačiau bendras metinis primelţto pieno lygis 2008 2012 metų laikotarpiu smuko 100 tūkst. tonų, 2012 m. siekdamas 1,78 mln. tonų. 21

Karvių skaičius, tūkst. Nors pastaraisiais metais primelţiamo pieno apimtys yra istoriškai ţemame lygmenyje, visgi 2012 metais pieno buvo primelţta daugiau nei 2010 m. Šis išaugimas įvyko dėl didėjančio melţimo ūkių skaičiaus, o maţų ţemės ūkio valdų išnykimas lėmė nupirkto ir pagaminto ţalio pieno santykio keitimąsi didėjančia linkme. 410 400 390 380 370 360 350 340 330 320 1,88 1,79 1,79 1,78 1,74 404,5 394,7 374,6 359,8 349,5 2008 2009 2010 2011 2012 Melţiamos karvės, >2m. Primelţta pieno 1,90 1,85 1,80 1,75 1,70 1,65 Primelţta pieno, mln. tonų 7 pav. Melţiamų karvių skaičius. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 *Nors melţiamų karvių skaičius maţėja, tačiau vienos karvės produktyvumas didėja. Lietuva susiduria su ţalio pieno trūkumo problema, tačiau šiuo metu didţioji dalis šalies įmonių ne tik aprūpina šalies rinką, tačiau ir sėkmingai eksportuoja savo produkciją. Pieno supirkimo apimtys 2008 2012 metais nedaug pasikeitė ( 1,2%), tuo tarpu per tą patį laikotarpį primelţto pieno apimtys sumaţėjo 5,6%. Taigi kasmet buvo superkama vis didesnė primelţto pieno dalis (8 pav.). Deja, situacija suprastėjo 2013 metais. Per pirmuosius devynis metų mėnesius Lietuvoje buvo supirkta 1017 tūkst. tonų ţalio pieno, kas yra 2,9% maţiau, lyginant su praėjusiais metais. Šis sumaţėjimas aiškinamas išaugusiais pašarų kaštais. Kai kurie ūkininkai, norėdami sutaupyti, pradėjo šerti karves pigesniais (o tuo pačiu ir prastesniais) pašarais, tačiau tai lėmė maţesnį karvių produktyvumą. Beje, 2013 m. ūkininkai ir toliau lieka labiau suinteresuoti augalininkyste nei pieno gamyba (Finasta, 2013). 22

Litais uţ toną Tūkst. tonų 2000 1800 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 1884 1791 1737 1786 1778 1376 1274 1278 1360 1317 2008 2009 2010 2011 2012 77% 76% 75% 74% 73% 72% 71% 70% 69% 68% Primelţta pieno Supirkta pieno Supirkto ir primelţto santykis 8 pav. Primelţto ir supirkto pieno apimtys. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 Pieno supirkimo kainos Lietuvoje 2008 2012 metų laikotarpiu išaugo 4%. Kainų augimą galima paaiškinti maţėjančiu karvių skaičiumi bei kartu su juo krentančiomis primelţto pieno apimtimis. Tačiau net išaugę ţalio pieno supirkimo kainos Lietuvoje lieka vienos ţemiausių iš visų Europos Sąjungai priklausančių valstybių (10 pav.). Iš ES šalių, pateikiančių pieno supirkimo kainas, ţemesniu nei Lietuvoje ţalio pieno supirkimo kainų lygiu gali pasigirti tik Rumunija. 2012 m. vidutinė ţalio pieno supirkimo kaina Europos Sąjungoje buvo 34 eurai (117 Lt) uţ 100kg, o Lietuvoje ji buvo tik 23,5% maţesnė, t.y. siekė 26 eurus (90 Lt) uţ 100kg. Tokiose šalyse kaip Malta, Graikija, Suomija pieno supirkimo kainos beveik dvigubai viršija lietuviškas kainas. Maţas ţalio supirkimo kainas Lietuvoje nulemia maţas šalies vidutinio pieno ūkio dydis ir aukšta pieno produktų gamintojų koncentracija. 1200 985 1000 862 864 897 800 617 600 400 200 0 2008 2009 2010 2011 2012 9 pav. Pieno supirkimo kainos. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 23

MT GR FI IT SE NE AT DK UK PT LU SK IE HU ES BE EE SI PL LT RO EUR uţ 100 kg 50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 10 pav. Pieno supirkimo kainos ES valstybėse 2012 m. Eurostat, 2014 *Dėl itin maţų pieno supirkimo kainų Lietuvos įmonės turi galimybę sėkmingai konkuruoti ţemomis kainomis uţsienio pieno ir pieno produktų rinkose. 5.2. Sektoriaus konkurencinė aplinka Lietuvoje viso yra 31 pieno apdirbimo įmonė ir/ar prekių ţenklai. Tačiau didţioji šių įmonių dalis priklauso penkioms didţiausioms šalyje veikiančioms pieno perdirbimo grupėms: AB Pieno Ţvaigţdės, AB Rokiškio sūris, AB Ţemaitijos pienas, UAB Marijampolės pieno konservai ir AB Vilkyškių pieninė. Keturios iš jų yra įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius fondų birţą. Visos penkios kompanijos priklauso vietiniams investuotojams. Lietuvoje yra tik dvi uţsienio kapitalo įmonės MGL Baltija, priklausanti šveicarų kompanijai HOCHDORF Swiss Milk Ltd, ir Unilever Lietuva ledų gamyba, kurios pagrindinis akcininkas yra pasaulyje ţinomas gigantas Unilever (jis į Lietuvą atėjo 2011 metais, nusipirkęs Ingman ice cream akcijų iš Ingman Group ). Trys kompanijos Unilever Lietuva ledų gamyba, Vikeda ir Klaipėdos pienas yra Lietuvos TOP-10 ledus gaminančių kompanijų sąraše. Penkių pagrindinių pieno produktų gamybos įmonių dominavimas akivaizdus, kadangi vien penktoje vietoje pagal dydį esančios Vilkyškių pieninės pardavimo pajamos viršija visų likusių pieno produktų gamyba uţsiimančių kompanijų pajamas kartu sudėjus (1 lentelė). AB Pieno Ţvaigţdės, AB Rokiškio sūris, AB Ţemaitijos pienas ir AB Vilkyškių pieninė priklauso Lietuvos pieno gamintojų asociacijai. 24

1 lentelė. 10 didţiausių Lietuvoje veikiančių pieno produktų gamybos įmonių. Finasta, 2013 Kompanija Pardavimo pajamos, mln. Lt Grynasis pelnas, mln. Lt Darbuotojų skaičius AB Pieno Ţvaigţdės 769,1 29,1 1988 AB Rokiškio Sūris 796,4 29,2 1564 AB Ţemaitijos pienas 500,5 24,0 1416 Marijampolės pieno konservai 361,8+67,8* 1,1+(-0,8) 585 Vilkyškių pieninė 295,8 7,6 925 UAB MGL Baltija 69,9 n.d. 44 UAB Unilever Lietuva ledų gamyba 66,5 n.d. 92 UAB Varėnos pienelis 32,7 n.d. 125 UAB Vikeda 24,7 n.d. 130 AB Klaipėdos pienas 20,2-1,4 124 *Įtraukiant Lukšių Pieninės rezultatus, nupirktos 2013 rugpjūtį. Lietuvos pieno perdirbimo įmonių veikla pagrinde orientuota į eksportą (2 lentelė). Pavyzdţiui, AB Rokiškio sūris 2012 metais vos 30% produkcijos pardavė Lietuvoje. Tai reiškia, jog net 70% pieno produkcijos buvo eksportuota į kitas šalis. Pastarųjų metų skaičiai rodo, jog pagrindinės Lietuvoje veikiančios pieno perdirbimo įmonės kasmet vis didesnę produkcijos dalį išveţa parduoti uţ Lietuvos ribų. 2 lentelė. Pieno produktų gamintojų pardavimai Lietuvoje. Finasta, 2013 Kompanija 2008 2009 2010 2011 2012 AB Ţemaitijos pienas 54% 56% 57% 56% 55% AB Pieno Ţvaigţdės 52% 48% 49% 47% 44% Vilkyškių pieninė 39% 47% 38% 36% 37% AB Rokiškio Sūris 38% 44% 36% 33% 30% *Didţiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės orientuojasi į eksporto veiklą ir kasmet didina produkcijos dalį, parduodamą uţsienio rinkose. 5.3. Pieno produktų apimtys ir kainos Pieno produktų gamyba 2012 metais apimtimis buvo labai panaši į 2008 metus (11 pav.). 2009 metais smarkiai smuko neapdorotų sūrių produkcija dėl pieno produktų į Rusiją importo apribojimo kai kurioms pieno gamintojų kompanijoms. Be to, ribota ţalio pieno pasiūla riboja ir pieno produkcijos augimą. 25

Tūkst. tonų *Tradiciškai sūrio ir varškės produktai yra svarbiausi ir generuojantys didţiausias pajamas Lietuvos pieno produktų rinkoje. 11 pav. Pieno produktų gamyba Lietuvoje. Finasta, 2013 Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet pagaminama apie 1,8 mln. tonų pieno ir pieno produktų, tačiau tik apie 1 mln. tonų yra suvartojama vidaus reikmėms (12 pav.). 2008 2012 metų laikotarpiu pieno ir pieno produktų gamybos apimtys smuko 5,6%, suvartojimas vidaus reikmėms 3,7%. Taigi 2012 m. vidaus reikmėms suvartojama šiek tiek didesnė pagamintos produkcijos dalis nei 2008 metais. Tačiau bendra tendencija per šiuos metus nepasikeitė Lietuvoje pieno produkcija yra perteklinė, t.y. šalis pagamina ţymiai daugiau nei suvartoja. Tai reiškia, jog likusią nuo suvartojimo vidaus reikmėms produkcijos dalį pieno produktų gamintojai realizuoja uţsienio rinkose. 2000 1750 1500 1250 1000 750 500 250 0 1884 1791 1737 1786 1778 1086 1133 1012 1058 1046 2008 2009 2010 2011 2012 Pagaminta Suvartota vidaus reikmėms 12 pav. Pieno ir pieno produktų gamyba ir suvartojimas. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 26

Nuo 2013 metų antrojo ketvirčio nugriebto pieno miltelių, sviesto ir sūrio kainos ėmė sparčiai didėti, smarkiai pralenkdamos ankstesniais metais atitinkamu laikotarpiu buvusį kainų lygį (13 pav.). Išrūgų miltelių kainų lygis minėtu laikotarpiu taip pat pakilo. Apskritai 2010 2013 metų laikotarpiu pieno produktų kainos ţymiai padidėjo. Kaip išimtį galima paminėti 2012 metus, kuomet pieno produktų kainos buvo kritę. Pavyzdţiui, 2012 metų birţelį sviesto kaina buvo tik kiek didesnė nei 250 eurų (864 Lt) uţ 100 kg, kai atitinkamu 2011 metų laikotarpiu sviesto kaina siekė net 380 eurų (1311 Lt) uţ 100 kg. Kasmet kylančias kainas lemia maţėjantis primelţto pieno kiekis tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje. 13 pav. Pieno produktų kainos Lietuvoje. Finasta, 2013 5.4. Tarptautinė prekyba Lietuvoje pieno perdirbimo verslas orientuotas į eksporto veiklą. 2012 metais 1,9 mlrd. litų arba 69% visų pieno pramonės pardavimo pajamų buvo gauta iš eksporto rinkų. Tuo tarpu pieno produktų importas 2012 metais siekė 291 mln. litų, arba 18% visų produktų, parduotų Lietuvos rinkoje, vertės. Nuo 2009 metų importo vertė išaugo 45% (Finasta, 2013). 27

Tūkst. tonų Eksportui skirtos produkcijos dalis nuo 2009 metų irgi vis didėjo, augo iš eksporto gaunamos pajamos. 2012 metais pieno ir pieno produktų eksportas kiekiu išaugo net 17% ir pasiekė 1,3 mln. tonų (14 pav.). 2009 2012 metų laikotarpiu importas kiekiu išaugo net 2,3 karto, pasiekdamas 556 tūkst. tonų. Visgi net taip sparčiai augant importo apimtims, jis sudaro vos 30% Lietuvos tarptautinės prekybos pienu ir pieno produktais. 1400 1310 1300 1200 1118 1100 1065 1031 1042 1000 900 800 700 600 556 500 445 400 302 346 300 239 200 100 0 2008 2009 2010 2011 2012 Eksportas Importas 14 pav. Lietuvos pieno ir pieno produktų eksportas ir importas. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 Pagrindinis eksporto produktas sūris ir varškė (15 pav.). 2012 metais iš šios produkcijos eksporto buvo gauta net 354 mln. JAV dolerių (949 mln. Lt). Antroje vietoje nekoncentruoti ir nesaldinti pienas bei grietinėlė. Jie 2012 metais uţdirbo 134 mln. dolerių (359 mln. Lt). Taip pat reikšminga pieno produktų eksporto dalis tenka koncentruotiems arba saldintiems pienui bei grietinėlei (2012 m. eksportuota uţ 107 mln. dolerių arba 287 mln. Lt). Lietuva taip pat nemaţai eksportuoja išrūgų, sviesto, kitų riebalų bei aliejų ir pasukų, rūgpienio, grietinės, jogurtų, kefyro ir t.t. Jų eksporto apimtys yra maţos, tačiau didėjant bendrai visų pieno produktų eksporto apimčiai, kasmet po truputį didėja ir šių produktų eksportas. *Lietuva yra grynoji pieno ir pieno produktų eksportuotoja, nuo 2011 m. eksportas itin sparčiai auga. Didţiausias eksporto pajamas generuoja sūris ir varškė. Lietuvos pieno produktų importo struktūroje reikšmingiausią dalį sudaro nekoncentruoti ir nesaldinti pienas bei grietinėlė jų importas 2012 metais siekė net 157 mln. JAV dolerių (422 mln. Lt). Antroje vietoje likusių sūrio ir varškės importas 2012 metais siekė tik 36 mln. JAV dolerių (96 mln. Lt), trečioje vietoje esančių koncentruotų 28

Mln. $ Mln. $ pieno ir grietinėlės 20 mln. dolerių (54 mln. Lt). Taigi importo lyderis vienareikšmiškai yra nekoncentruoti ir nesaldinti pienas bei grietinėlė. Lietuva taip pat importuoja pasukų, rūgpienio, grietinės, jogurto, kefyro bei sviesto, kitų riebalų, aliejaus ir išrūgų. 700 650 600 550 500 450 400 350 300 250 200 150 100 50 0 20 15 22 38 43 27 84 107 32 81 25 98 168 134 78 68 74 111 334 328 354 262 275 2008 2009 2010 2011 2012 Pasukos, rūgpienis, grietinė, jogurtas, kefyras ir kt. Sviestas ir kiti riebalai bei aliejai iš pieno Išrūgos Pienas ir grietinėlė, koncentruota arba saldinta Pienas ir grietinėlė, nekoncentruota ir nesaldinta Sūris ir varškė skyrius, 2014 15 pav. Lietuvos pieno produktų eksporto struktūra. Jungtinių tautų statistikos 250 225 200 175 150 125 100 75 50 25 3 25 9 28 95 2 18 6 21 52 4 17 25 25 84 6 9 23 18 20 27 36 36 157 142 Išrūgos Sviestas ir kiti riebalai bei aliejai iš pieno Pasukos, rūgpienis, grietinė, jogurtas, kefyras ir kt. Pienas ir grietinėlė, koncentruota arba saldinta Sūris ir varškė 0 2008 2009 2010 2011 2012 Pienas ir grietinėlė, nekoncentruota ir nesaldinta skyrius, 2014 16 pav. Lietuvos pieno produktų importo struktūra. Jungtinių tautų statistikos ES yra pagrindinė eksporto rinka Lietuvos pieno produktams, kurioje parduodama 57% eksportui skirtos produkcijos. Italija, Lenkija, Vokietija ir Latvija yra pagrindinės Lietuvos pieno produktų pirkėjos Europos Sąjungoje. Pavienė svarbiausia Lietuvos pieno produktų eksporto partnerė neabejotinai yra Rusija. Net 14 Lietuvos pieno produktų 29

kompanijų ir prekinių ţenklų turi licenciją eksportuoti pieno produktus į Rusiją. Pieno Ţvaigţdės yra pieno produktų eksporto į Rusiją lyderė net pusę savo pajamų ji uţdirba Rusijos rinkoje. Vilkyškių Pieninė taip pat ţymiai padidino pardavimus Rusijoje pastaraisiais metais. Jos pardavimai Rusijoje sudaro 33% visų konsoliduotų kompanijos pardavimų (Finasta, 2013). 30% 13% 57% ES Rusija Kitos šalys 17 pav. Pagrindinės Lietuvos pieno produktų eksporto rinkos. Finasta, 2013 Per 2013 metų pirmus aštuonis mėnesius daugumos pieno produktų eksportas neţymiai sumaţėjo. Tačiau eksportas į NVS šalis (ypač į Rusiją) kaip tik augo (19 pav.). Kito sūrio (puskiečio ir kieto) eksportas į NVS šalis išaugo net 22%, o varškės produktų 30%. 18 pav. Kai kurių pieno produktų eksportas į ES šalis, tonomis. Finasta, 2013 30

19 pav. Kai kurių pieno produktų eksportas į NVS šalis. Finasta, 2013 *Lietuvos pieno ir pieno produktų įmonių eksportas į NVS šalis didėja net esant bendram eksporto apimčių maţėjimui. Nors pagrindinė pieno produktų eksporto rinka Rusija, tačiau dėl šios šalies importo draudimų Lietuvos įmonėms būtina ieškoti naujų rinkų, o viena jų Kazachstanas. 5.5. Išvados Pieno produktų gamybos sektorius Lietuvos ekonomikai reikšminga pramonės šaka. Didţioji dalis pieno produkcijos įmonių yra grynosios eksportuotojos, nors šalis pastaruoju metu ir susiduria su ţalio pieno trūkumo problema. Kadangi primelţiamo pieno apimtys maţėja ţymiai greičiau nei supirkimo apimtys, kasmet superkama vis didesnė primelţto pieno dalis. Tai lėmė ir pieno supirkimo kainų augimą 2009 2011 metais. Nors per 2009 2012 metus supirkimo kainos išaugo net 45%, tačiau Lietuva su 26 eurų (90 Lt) uţ 100kg pieno kaina vis tiek yra maţiausių supirkimo kainų šalių tarpe 2012 m. ją lenkė tik Rumunija. 2010 2013 metų laikotarpiu pieno produktų kainos irgi ţymiai padidėjo. Kasmet kylančias kainas lemia maţėjantis primelţto pieno kiekis tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje. Lietuvos penkios didţiausios pieno perdirbimo įmonės AB Pieno Ţvaigţdės, AB Rokiškio sūris, AB Ţemaitijos pienas, UAB Marijampolės pieno konservai ir AB Vilkyškių pieninė. Visos jos priklauso vietiniams investuotojams ir visų jų veikla orientuota į eksportą. 31

Pastaraisiais metais Lietuvoje pagaminama apie 1,8 mln. tonų pieno ir pieno produktų per metus, tačiau tik apie 1 mln. tonų yra suvartojama vidaus reikmėms. Taigi Lietuvoje pieno produkcija yra perteklinė tai reiškia, jog likusią nuo suvartojimo vidaus reikmėms produkcijos dalį gamintojai realizuoja uţsienio rinkose. Lietuvoje pieno perdirbimo verslas orientuotas į eksporto veiklą. 2012 metais 1,9 mlrd. litų arba 69% visų pieno pramonės pardavimo pajamų buvo gauta iš eksporto rinkų. Tuo tarpu pieno produktų importas 2012 metais siekė 291 mln. litų, arba 18% visų produktų, parduotų Lietuvos rinkoje, vertės. Pagrindinis eksporto produktas sūris ir varškė. Lietuvos pieno produktų importo struktūroje reikšmingiausią dalį sudaro nekoncentruoti ir nesaldinti pienas bei grietinėlė. Pagrindinė eksporto rinka Lietuvos pieno produktams yra Europos Sąjunga joje parduodama 57% eksportui skirtos produkcijos. Svarbiausia pavienė pieno produktų eksporto partnerė yra Rusija (30% eksporto rinkos). 2013 metų spalio pradţioje buvo uţdraustas lietuviškų pieno produktų importas į Rusiją (draudimas panaikintas 2013 m. sausį). Kadangi Rusija svarbiausia pavienė eksporto rinka Lietuvai, šis draudimas smarkiai neigiama linkme paveikė 2013 metų rezultatus. Taigi Lietuvai būtina ieškoti naujų pieno ir pieno produktų eksporto rinkų, o viena jų Kazachstanas. 6. ESAMO MĖSOS PERDIRBIMO IR KONSERVAVIMO BEI MĖSOS PRODUKTŲ GAMYBOS SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE 6.1. Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos Mėsos suvartojimas pasaulyje nuolat auga. Prognozuojama, kad iki 2018 metų per metus suvalgomos mėsos kiekis viršys 296 mln. tonų. Mėsos suvartojimą skatina demografiniai pokyčiai bei gerovės augimas. Gyvulininkystės sektorius yra itin reikšmingas, nes jis aprūpina Lietuvos vartotojus įvairiais maisto produktais bei yra svarbus Lietuvos eksporto šaltinis. Palanki geografinė padėtis prekybai su Vakarų ir Rytų šalimis, pakankamas kiekis modernių skerdyklų gyvuliams ir paukščiams skersti, palankios klimatinės sąlygos gyvulių auginimui ir geras jų sveikatingumas teikia galimybę Lietuvai ir toliau garsinti savo, kaip gausios ir kokybiškos mėsos bei jos gaminių tiekėjos, vardą. Mėsos perdirbėjai yra tiesiogiai priklausomi nuo Lietuvos gyvulininkystės ūkių produkcijos, supirkimo kainų, vartojimo tendencijų. 2012 metais (lyginant su 2011 m.) ūkininkų ir šeimos ūkiuose bei ţemės ūkio bendrovėse ir įmonėse mėsos gamyba (gyvuoju svoriu) padidėjo 1% ir sudarė 313,3 tūkst. tonų (3 lentelė). 2012 metais Lietuvoje pagamintos 32

gyvulininkystės produkcijos vertė siekė 3,3 mlrd. Lt. 2012 metais daugiausiai buvo pagaminama paukštienos (113,4 tūkst. tonų), antroje vietoje liko kiauliena (111,8 tūkst. tonų), trečioje jautiena ir veršiena (84,8 tūkst. tonų), o ketvirtoje aviena (1,5 tūkst. tonų). ES-27 2012 metais (lyginant su 2011 m.) mėsos pagaminta 1,4% maţiau tą lėmė krentantis mėsos suvartojimas Europoje bei augančios produkcijos kainos (Fefac, 2013). 2011 metais ES-27 daugiausiai buvo gaminama kiaulienos (22,4 mln. tonų), didţiausios kiaulienos gamintojos buvo Vokietija (25% visos kiaulienos produkcijos), Ispanija (15,5%), Prancūzija (8,9%), Lenkija (8,1%) ir Danija (7,7%) (Eurostat, 2012). 3 lentelė. Realizuota skersti gyvulių ir paukščių. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 Rūšis/ Metai Realizuota skersti gyvulių ir paukščių Gyvasis svoris tūkst. tonų Mėsa, iš viso Jautiena, veršiena Kiauliena Aviena, oţkiena Paukštiena Arkliena, triušiena 2012 313,3 84,8 111,8 1,5 113,4 1,8 2011 309,8 86,4 108,9 1,5 111,1 1,9 2010 301,2 89,6 103,9 1,4 104, 2,3 2009 272, 88, 84,4 1,6 97,9 0,1 2008 295,4 90,6 104,8 1,8 98,1 0,1 Lietuvos mėsos perdirbėjai susiduria su keletu problemų. Visų pirma, vietinės mėsos nepakanka, nes daug jos eksportuojama, o daug eksportuoti tenka, nes vietinė rinka pripildoma importine produkcija. Lietuvos integracija į ES atvėrė didţiules galimybes šalies uţsienio prekybai. Tačiau, atsivėrus bendrajai ES rinkai, gyvulininkystės produkcijos gamintojai susidūrė ir su didţiule konkurencija. Lietuviška mėsa ir jos produktai konkuruoja su kitose šalyse pagamintais produktais tiek vidaus, tiek uţsienio rinkose. Ypač didelę grėsmę šios produkcijos konkurencingumui kelia lenkiška mėsa ir mėsos produktai, kurie daugeliu atveju yra pigesni. Lietuviškos produkcijos konkurencingumo augimą stabdo ir ţemas kooperacijos lygis gyvulininkystės sektoriuje. Lėta kooperacijos plėtra silpnina smulkiųjų gyvulininkystės ūkių pozicijas rinkose. Gamyba šiek tiek paaugo tik dėl stambių ūkių, kurie laiko produktyvesnius gyvulius. Ţaliavą perdirbėjai priversti importuoti. Kaip šiandien apkrauti mėsos perdirbimo įmonių pajėgumai, tikslios statistikos nėra. Spėjama, kad apie 60-70%. Dauguma mėsos perdirbimo įmonių statytos gavus ES paramą ir skaičiuotos kur kas didesniam ţaliavos kiekiui nei yra šiandien. Viena iš didţiausių problemų maţas gyvulių prieaugis. Maţėjantis arba nedaug augantis gyvulių skaičius rodo, kad maţėja ūkininkų suinteresuotumas plėtoti gyvulininkystę. 33

Litais uţ kilogramą Ūkininkų, laikančių karves, apskritai maţėja, todėl ir jautienos kiekis pastaraisiais metais maţėjo. Gyvulininkystės verslas, lyginant su augalininkyste, yra maţiau patrauklus, kadangi jam reikia daugiau darbo išteklių, darbo procesas nepertraukiamas. Ūkiams, uţsiimantiems gyvulininkyste, tenka laikytis gyvūnų gerovės, veterinarijos ir kitų ES numatytų reikalavimų, kurie, palyginti su augalininkystės gamybos reikalavimais, sudėtingesni ir jų įgyvendinimui reikalingos didelės lėšos. Be to, gyvulininkystės sektorius jautresnis sveikatingumo atţvilgiu, jo produkcija greitai genda ir reikalauja didesnių investicijų tolimesniam apdorojimui bei perdirbimui, lyginant su augalininkystės produkcija, o tuo labiau su kita veikla. 2012 metų vasarą Lietuvos mėsos perdirbėjai buvo pakliuvę į brangstančios ţaliavos ir nebrangstančios produkcijos ţirkles ir balansavo ties nuostolingo darbo riba. Verslininkai skaičiuoja, kad pelnas yra maţesnis tik dėl ţaliavų brangimo. Dėl sutarčių su prekybininkais produktai lentynose brangsta kur kas lėčiau nei ţaliavų rinkose. 2012 metų lapkritį galvijų gyvojo svorio supirkimo kaina siekė 4,3 lito, o 2013 metų lapkritį 3,7 lito, atitinkamai kiaulių 4,8 ir 4,4 lito (Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2013). 7 6,3 6,5 6 6,2 5,3 5,2 6,1 Galvijai 5 4,9 4,8 5,1 Kiaulės 4,4 4,0 4,1 Avys ir oţkos 4 3,6 3,6 3,5 4,0 3,4 3,2 Paukščiai 3 3,0 3,4 3,2 2,9 3,1 Triušiai 2,8 2,7 2 1 2007 2008 2009 2010 2011 20 pav. Gyvojo svorio vidutinė kaina, Lietuvos statistikos departamentas, 2014 Kitas veiksnys, spaudţiantis mūsų gamintojus maţėjanti vidaus rinka. Dėl maţėjančio gyventojų reprodukcijos lygio ir emigracijos mastų Lietuvoje maţėja gyventojų skaičius, atitinkamai maţėja ir potencialių vartotojų skaičius. Be to, apimtis maţina ir iš kaimyninių valstybių veţama pigesnė produkcija. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į teigiamas tendencijas mėsos perdirbimo sektoriui. Vidaus vartojimas pamaţu atsigauna, todėl ir mėsos vartojimas turėtų augti. Bendras pasaulinis mėsos vartojimas kasmet kyla, beje, didėja ir mėsos perdirbėjų eksportuojamos produkcijos kiekis. Lietuvos mėsos perdirbėjai, pasinaudoję ES parama, atnaujino savo turimas skerdyklas ir gamyklas, įdiegė naujas paţangias technologijas. Investicijos į 34

gyvulininkystės sektorių taip pat didėja. Ką tik pasibaigė 2007 2013 m. Kaimo plėtros programa ir šiuo metu yra rengiama nauja 2014 2020 m. Kaimo plėtros programa, skirta ES struktūrinių fondų panaudojimo tvarkai numatyti. 2007 2013 m. maţdaug du trečdaliai paramos ţemės ūkiui panaudota augalininkystės sektoriuje. Dabartinė Lietuvos vyriausybė nusprendė aktyviau remti gyvulininkystę, atitinkamai bus skirstoma ir 2014 2020 metų ES finansinė parama. Tai leis ţemės ūkyje sukurti daugiau pridėtinės vertės ir daugiau darbo vietų, taip pat vietinės produkcijos didėjimas palengvins gamybą mėsos perdirbėjams. *Jeigu prognozės išsipildys ir 2014 2020 metų Kaimo plėtros programa bus labiau orientuota į gyvulininkystės sektorių, bus didesnis gyvulių prieaugis ir tuo pačiu daugiau ţaliavų turės mėsą ir mėsos produktus eksportuojančios Lietuvos įmonės. 6.2. Sektoriaus konkurencinė aplinka Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis (2013), 2012 metais Lietuvoje veikė 121 skerdykla ir mėsos perdirbimo įmonė. 2011 metais jų buvo 127, 2010 metais 129. Šiuo metu Krekenavos agrofirma yra didţiausias švieţios mėsos tiekėjas Lietuvoje, uţimantis daugiau nei pusę šalies švieţios mėsos rinkos ir apie 12,5% termiškai apdorotų mėsos gaminių rinkos. Bendrovės apyvarta 2011 metais siekė 260 mln. litų. Kita stambi Lietuvos mėsos perdirbėja Biovela Group, kurią sudaro keturios įmonės: Biovela, Utenos mėsa, Maisto pramonės logistikos grupė ir Ţiobiškio kompleksas. Metinė įmonių grupės apyvarta siekia 344 mln. litų, gamybos apimtys apie 40 tūkst. tonų mėsos ir jos gaminių per metus (15min, 2012). Mėsos sektorius yra vienas pagrindinių Lietuvos maisto pramonės sektorių. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje 2012 metais dirbo 40 986 asmenys. Vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis apdirbamojoje pramonėje 2012 metais siekė 2110 lito (Lietuvos statistikos departamentas, 2014). Maisto produktų gamyboje 2013 metų III ketvirtį 74,5% įmonių veikė pelningai. Lietuvoje veikia 1991 metais įkurta Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (LMPA), vienijanti 20 su mėsos perdirbimu susijusių įmonių ir organizacijų. LMPA atstovauja savo narių interesams, formuoja vieningą mėsos verslo poziciją, teikia pasiūlymus valstybės valdymo institucijoms, bendradarbiauja su giminingomis asociacijomis bei kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, rengia bendrus projektus, dalyvauja rengiant savo narių veiklos vystymo programas ir projektus (Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, 2013). 35

6.3. Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai Mėsos vartojimo augimas yra tiesiogiai susijęs su pragyvenimo lygio kilimu. 2008 metais Lietuvoje mėsos vienam gyventojui buvo suvartojama 85 kilogramai per metus, o pastaraisiais metais šis skaičius maţėjo ir 2012 metais siekė jau tik 73 kilogramus. 2012 metais daugiausiai buvo suvartojama kiaulienos (44 kilogramai ţmogui), antroje vietoje liko paukštiena (23 kilogramai ţmogui), o trečioje jautiena ir veršiena (4 kilogramai ţmogui). Likę 2 kilogramai teko I ir II kategorijos mėsos subproduktams 1. Palyginimui 2012 metais mėsos suvartojimas ES-27 vertinamas 87 kg/gyventojui per metus, 1,1% maţiau nei 2011-aisiais. Nuo 2000-ųjų mėsos vartojimas Europos Sąjungoje turi maţėjimo tendenciją. 2012 metais kiauliena atsidūrė pirmoje vietoje pagal suvartojimą (40 kg ţmogui), o antroje vietoje vištiena (23 kg ţmogui) (Fefac, 2013). Tačiau vertinant pasauliniu mastu, 2011 metais vidutiniškai ţmogus suvartojo 42,3 kilogramus mėsos, kas yra dvigubai maţiau nei ES vidurkis. 21 pav. Pasaulinis mėsos suvartojimas 2009 m. GeoCurrents, 2014 Mėsos vartojimas tiesiogiai priklauso ir nuo mėsos kainos. Pavyzdţiui, ES pastaruoju metu pakilus jautienos kainoms, šios mėsos suvartojama pastebimai maţiau. Lietuvoje 1 I kategorijos subproduktai: lieţuvis, kepenys, inkstai, smegenys, širdis, diafragma, tešmuo ir mėsos atraiţos. II kategorijos subproduktai: galvijų ir avių prieskrandţiai, šliuţas, kiaulių skrandis, stemplė, uodega, plaučiai, gyvulių galvos be lieţuvio ir smegenų, trachėjos, bluţnys, knygenos, čiurnos, kiaulių kojos, lūpos, ausys, gerklos (Aleksandro Stulginskio universitetas, 2013). 36

Mln. Lt 2013 metų pradţioje vidutinė maţmeninė 1 kilogramo kiaulienos kumpio be kaulo kaina prekybos centruose siekė 14,6 lito, o metų pabaigoje 12,87 lito, t.y. sumaţėjo 11,92%, galvijienos kumpis be kaulo 2013 metų pradţioje 22,25 lito, o metų pabaigoje 21,89 lito. Tuo tarpu dešrų (jautienos ir/arba kiaulienos) vidutinė maţmeninė 1 kilogramo kaina metų pradţioje 20,05 lito, o metų pabaigoje 20,27 lito (Produktų kainos, 2014). 6.4. Sektoriaus eksporto veikla Lietuva prieškriziniu laikotarpiu turėjusi neigiamą mėsos ir mėsos gaminių tarptautinės prekybos balansą, 2011 metais tapo šių gaminių neto eksportuotoja (22 pav.). 2012 metais mėsos ir mėsos gaminių eksportas siekė 899,2 mln. litų. 1000 899,2 900 785,5 800 810,3 700 689,6 776,8 586,2 600 694,1 500 492,2 584,8 400 513,1 300 200 100 0 2008 2009 2010 2011 2012 Eksportas Importas 22 pav. Mėsos ir mėsos produktų eksportas ir importas. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 Versli Lietuva duomenimis (2013), 2011 metais labiausiai prie mėsos ir jos produktų eksporto augimo prisidėjo švieţios arba atšaldytos galvijienos eksportas, didėjęs 50,8 mln. litų, naminių paukščių mėsos eksportas, augęs 35,8 mln. litų, ir kiaulienos bei galvijienos mėsos subproduktų eksportas, padidėjęs 28,1 mln. Lt. Galvijienai 2011 metais didţiausia rinka buvo Rusija jai teko 64,9% visos galvijienos eksporto, o augimas sudarė 74,4 mln. Lt. Paukštienai didţiausios eksporto rinkos 2011 metais buvo Latvija ir Nyderlandai joms teko kiek daugiau nei po 22,5% visos paukštienos eksporto, tačiau labiausiai auganti rinka buvo Vokietija augimas sudarė 9,3 mln. Lt, jai teko 8,3% viso paukštienos eksporto. Kiaulienos ir galvijienos mėsos subproduktų eksportui taip pat didţiausia rinka buvo Rusija apie 80% visos kiaulienos ir galvijienos mėsos subproduktų buvo eksportuota į šią šalį, o augimas sudarė 25,9 mln. Lt. 37

Mln. $ 2012 metais Lietuva daugiausiai eksportavo švieţios ir atšaldytos jautienos ir veršienos (uţ 112,8 mln. JAV dolerių, t.y. 303,1 mln. litų), vištienos ir vištienos subproduktų (uţ 92,1 mln. JAV dolerių, t.y. 247,4 mln. litų), ir kiaulienos (švieţios ir sušaldytos, uţ 30,6 mln. JAV dolerių, t.y. 82,2 mln. litų). 120 110 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 100,46 45,05 50,94 86,37 63,26 88,21 113,00 81,07 27,15 17,84 12,01 13,11 10,73 10,74 13,18 16,27 112,75 92,08 30,56 11,20 2008 2009 2010 2011 2012 Jautiena, švieţia ir atšaldyta Vištiena Kiauliena, švieţia, atšaldyta ir sušaldyta Jautiena, sušaldyta 23 pav. Eksporto struktūra. Trade map, 2014 2012 metais mėsos gaminių eksporte išsiskyrė dešrų eksportas, kuris 2012 metais, lyginant su 2011 metais, augo net 80,6% arba 34,9 mln. litų iki 78,1 mln. Lt. Rusija 2012 metais tapo labiausiai augančia lietuviškų dešrų rinka, augimas sudarė 22,8 mln. Lt arba 2,7 karto iki 35,7 mln. Lt. *Dešros, dešrelės ir panašūs mėsos gaminiai yra aukštesnės pridėtinės vertės produktai. Augant pragyvenimo lygiui, šių gaminių suvartojimas didėja sparčiau nei mėsos, todėl orientavimasis į šių gaminių eksportą yra ypač palanki perspektyva. Visos maisto pramonės eksportas 2013 metų spalio mėnesį, palyginus su 2012 metų spalio mėnesiu, maţėjo 6,7% arba 36,9 mln. litų iki 512,6 mln. litų. Tokį maţėjimą labiausiai lėmė pieno ir pieno produktų eksporto maţėjimas 18,4% arba 34,9 mln. litų iki 155 mln. litų, taip pat mėsos ir mėsos subproduktų eksporto maţėjimas 14,3% arba 9,3 mln. litų iki 55,7 mln. litų. Mėsos ir mėsos subproduktų eksportas nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai maţėjo taip pat į Rusijos rinką 60,3% arba 14,5 mln. litų, pagrinde dėl 68,6% arba 14,2 mln. litų sumaţėjusio švieţios arba atšaldytos galvijų mėsos eksporto. Tokį maţėjimą lėmė tai, kad nuo 2013 metų liepos kai kurioms Lietuvos mėsos perdirbimo įmonėms buvo taikyti apribojimai veţti šiuos gaminius į Rusijos rinką. Šie apribojimai buvo panaikinti tik 38

2013 metų rugsėjo 27 dieną. Panaikinus apribojimus, Lietuvos įmonės ne iš karto, tačiau atnaujino eksportą į Rusiją, taip pat persiorientavo ir į kitas rinkas, dėl to eksporto augimas turėtų vėl būti pastovus. 2013 metų III ketvirtį, lyginant su 2012 metų trečiuoju ketvirčiu, maisto pramonės eksportas augo 6,9%, o iš mėsos ir jos gaminių labiausiai vėl išsiskyrė lietuviškų dešrų eksportas, augęs 41,7% arba 9,1 mln. litų. Lietuvos maisto pramonės pagrindinės eksporto rinkos 2013 m. III ketv. buvo Rusija (269 mln. litų) 17,1%, Vokietija (168 mln. litų) 10,7%, Lenkija (151 mln. litų) 9,6%, Latvija (151 mln. litų) 9,6% ir Italija (134 mln. litų) 8,6%, (Versli Lietuva, 2013). 6.5. Išvados Nors Lietuvos mėsos perdirbėjai pastaraisiais metais susidūrė su sunkumais dėl maţėjančios vidaus rinkos, nepakankamo vietinės ţaliavos kiekio bei konkurencijos su pigesne produkcija iš kitų šalių, tačiau matomos ir šio sektoriaus atsigavimo tendencijos. Lietuvoje mėsos suvartojimas pastaraisiais metais maţėjo, tačiau atsigaunant ekonomikai bei gerėjant gyventojų pragyvenimo lygiui bei augant perkamai galiai, mėsos vartojimas turėtų grįţti į buvusias pozicijas. Taip pat ir augant pasaulinei gerovei daugelyje šalių didėja vidurinysis gyventojų sluoksnis, kuris turėtų padidinti mėsos suvartojimą. Nuo 2011 metų Lietuva yra grynoji mėsos ir mėsos produktų eksportuotoja, o 2012 metus lyginant su 2010 metais, mėsos ir jos produktų eksportas išaugo net 53,8%. Lietuvoje veikia 121 skerdykla ir mėsos perdirbimo įmonė, vyrauja aukštas konkurencijos lygis. Įmonės, pasinaudojusios ES parama, padidino savo gamybos pajėgumus, įdiegė naujas technologijas, tačiau kol kas šie pajėgumai nėra pilnai išnaudojami dėl vietinės ţaliavos stygiaus. Dėmesio gyvulininkystės sektoriui pastaraisiais metais vėl padaugėjo. Pastebėjus, jog augant pragyvenimo lygiui didėja ir mėsos suvartojimas, šis sektorius pritraukia vis daugiau investicijų. Lietuvoje šiuo metu kuriama nauja 2014 2020 metų Kaimo plėtros programa, kurioje taip pat planuojama didelį dėmesį skirti gyvulininkystės sektoriui. Išaugus vietinės produkcijos kiekiams, Lietuvos mėsos perdirbėjai turės daugiau galimybių didinti gamybą bei orientuotis į eksportą. 39

7. ESAMO GATAVŲ TEKSTILĖS DIRBINIŲ, IŠSKYRUS DRABUŢIUS, GAMYBOS SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE 7.1. Bendra apţvalga ir plėtros tendencijos Lietuva viena labiausiai tekstilės ir aprangos gamyboje besispecializuojančių šalių Europos Sąjungoje. Ši pramonė Lietuvoje turi ilgametes tradicijas ir yra tarp reikšmingiausių gamybinių veiklų Lietuvoje. Iki 2005 m. tekstilės ir aprangos gamyba buvo antra pagal svarbą gamybos šaka Lietuvoje, nusileidţianti tik maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos pramonei. Kylant gamybos kaštams šalyje bei liberalizavus tarptautinę prekybą tekstilės gaminiais, Lietuvos tekstilės ir aprangos pramonė susidūrė su konkurencingumo problemomis, įsivyravo neigiamos tendencijos per 2000 2008 metų laikotarpį šios pramonės dalis apdirbamosios gamybos pridėtinėje vertėje sumaţėjo nuo 20,1% iki 7,7%, sukuriamų darbo vietų dalis nuo 30,1% iki 19,7%, dalis eksporto pajamose nuo 18,7% iki 5,5%. Nors 2009 2011 metais ši tendencija sustojo, tačiau siekiant, kad tai būtų ilgalaikis posūkis, būtina spręsti strategines sektoriaus problemas. Pirmiausia, Lietuvos rinka nėra savarankiška, o yra tarptautinės tekstilės ir aprangos tiekimo grandinės dalis aptarnauja Vakarų šalių kompanijų vertės kūrimo grandinės apatines grandis (daţniausiai parduoda darbui imlių gamybinių veiklų atlikimo paslaugą; dirba pagal taip vadinamus gamybos kontraktus), o intelektualinis ir organizacinis darbas yra atliekamas uţ Lietuvos ribų. Šiame verslo modelyje Lietuvos įmonėms nereikia rūpintis nei ţaliavų pirkimu, nei gaminio realizavimu, tačiau įmonė yra visiškai priklausoma nuo uţsakovo. Antra, Lietuvoje paplitęs bendradarbiavimas be reikšmingų įsipareigojimų (uţsakovo kapitalo investicijų) pasikeitus situacijai rinkoje, uţsienio bendrovės be kliūčių gali perkelti gamybą į palankesnę vietą. Būtent taip ir atsitiko 2005 metais liberalizavus tarptautinę prekybą tekstilės gaminiais, kai dėl išaugusios besivystančių šalių konkurencijos Lietuvoje sumaţėjo masinės gamybos kontraktų, kas nulėmė sektoriaus stagnaciją Lietuvoje. Dalis įmonių pasikeitusių verslo sąlygų neatlaikė ir nutraukė veiklą, kitos konkuravo lankstumu, kokybe, greičiu. Norint pakreipti sektoriaus vystymąsi plėtros kryptimi, Lietuvos gamintojams būtina persiorientuoti į aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus išskirtinumą, aukštą kokybę, inovatyvius pritaikymus, prekinio ţenklo vystymą. Tekstilės sektoriaus įmonės didţiąją pagaminamos produkcijos dalį parduoda Europos Sąjungos šalyse, ypač Vokietijoje, Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje. Su produkto pardavimu ir rinkodara susijusių kompetencijų tobulinimas šiuo metu yra viena pagrindinių 40

Mln. LTL uţduočių, siekiant padidinti rinkų diversifikaciją ir sumaţinti priklausomybę nuo vieno regiono. Naujos rinkos tai ir tradicinės, bet nepakankamai įsisavintos, pavyzdţiui, Rusija, Ukraina, Kazachstanas, bei naujos, į kurias dar nebuvo eksportuota produkcijos pavyzdţiui, Artimųjų Rytų regiono valstybės (EKT, 2012). *Tekstilės sektorius Lietuvai yra labai svarbus, tačiau jis turi esminių problemų (visiška įmonių priklausomybė nuo uţsakovų, bendradarbiavimas be įsipareigojimų), kurias būtina spręsti. 7.2. Sektoriaus veiklos rezultatai Tekstilės sektorius yra labai svarbus Lietuvos ekonomikai 2012 metų duomenimis, šalyje veikia apie 700 tekstilės įmonių, per metus sektoriaus sukuriamų gaminių vertė viršija milijardą eurų (LATIA, 2012). Nors ekonominio nuosmukio metu tekstilės, drabuţių, odos ir odos dirbinių gamybos sukuriama pridėtinė vertė buvo smukusi iki 1063 mln. litų per metus (2009 m.), tačiau jau nuo 2010 m. pastebima augimo tendencija. 2012 m. sektorius sukūrė 1611 mln. litų pridėtinės vertės, pagerindamas praėjusių metų (2011 m.) rezultatą 5,3%. Tai sudarė 1,42% šalies bendrojo vidaus produkto. 2000 1750 1530 1611 1500 1358 1250 1063 1267 1000 750 500 250 0 2008 2009 2010 2011 2012 24 pav. Tekstilės, drabuţių, odos ir odos dirbinių gamybos sukuriama pridėtinė vertė. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 Tekstilės gaminių gamybos pramonės produkcijos vertė 2008 2012 metų laikotarpiu kito atitinkamai (25 pav.). Po nuosmukio 2009 m. sekė augimas, kuris 2012 m. leido pasiekti 1234 mln. litų rezultatą. 41

Mln. LTL Mln. LTL 1400 1234 1200 1092 1019 1000 893 778 800 600 400 200 0 2008 2009 2010 2011 2012 25 pav. Tekstilės gaminių gamybos pramonės produkcija (be PVM ir akcizo). Lietuvos statistikos departamentas, 2014 Ekonominės krizės metu smukę materialinės investicijos tekstilės gaminių gamybos pramonėje pradėjo atsitiesti tik 2011 m. (26 pav.). Šiais metais investicijos didėjo beveik 4 kartais, pasiekdamos 64,76 mln. litų. 2012 m. materialinės investicijos augo dar 1,4 karto į ilgalaikį turtą buvo investuota 91,22 mln. litų. Pastaraisiais metais augantys investicijų srautai leidţia tikėtis tekstilės gaminių gamybos pramonės augimo ateinančiais metais. 100 90 91,22 80 70 64,73 60 56,26 50 40 30 20,83 20 16,25 10 0 2008 2009 2010 2011 2012 26 pav. Materialinės investicijos tekstilės gaminių gamybos pramonėje. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 *Nuo 2010 m. didėja tekstilės sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė, auga tekstilės gaminių pramonės produkcija, didėja investicijos šioje srityje. 7.3. Įmonių ir darbo statistika Nors 2012 metais tekstilės gaminių gamybos pramonėje nebeliko nė vienos įmonės, turinčios daugiau nei 500 darbuotojų, tačiau bendras įmonių skaičius pastaraisiais metais auga. Augimą daugiausiai sąlygoja mikroįmonių kūrimasis, kurių skaičius per 2 metus (2012 2014 m.) pakito +2,9% iki 116 įmonių. Šios įmonės sudaro net 45% visų (2012 m. 42

Įmonių skaičius 255) įmonių. Tuo tarpu stambiausiomis įmonėmis tekstilės gamybų gamybos pramonėje 2014 m. liko 250 499 darbuotojus turinčios įmonės. Jų 2014 m. pradţioje buvo 6. Nors nuo 2010 m. darbuotojų skaičius tekstilės gaminių gamybos pramonės įmonėse auga, tačiau dar nepasiekė prieš ekonominę krizę buvusio lygio (28 pav.). 2012 m. šiose įmonėse dirbo 7411 darbuotojų, tik 1,26% daugiau nei 2011 m. Stambiose įmonėse dirbančiųjų dalis 2011 m. buvo pasiekusi 25%, tačiau 2012 m. nukrito iki 20%. Taigi, remiantis paskutiniais duomenimis, net 80% tekstilės gaminių gamybos darbuotojų dirba MVĮ statusą turinčiose įmonėse. Dirbančiųjų tekstilės gaminių gamybos įmonėse darbo uţmokestis yra maţesnis uţ vidutinį mėnesinį šalies darbo uţmokestį. Lietuvos statistikos departamento 2013 m. trijų ketvirčių duomenimis, tekstilės gaminių gamybos įmonėse darbuotojų atlyginimas prieš mokesčius siekė 1991 Lt (+4,3%, lyginant su 2012 m.) per mėnesį, kai vidutinis darbo uţmokestis šalyje buvo 2206 Lt (+4,3%, lyginant su 2012 m.). Taigi šioje srityje dirbantieji gauna beveik 10% maţesnį uţ šalies vidurkį atlygį. 275 250 225 200 175 150 125 100 75 50 25 0 255 238 244 10 14 12 14 19 22 30 24 33 34 33 28 38 42 39 90 103 116 2012 2013 2014 500 999 darbuotojai 250 499 darbuotojai 100 149 darbuotojai 150 249 darbuotojai 50 99 darbuotojai 20 49 darbuotojai 10 19 darbuotojų 5 9 darbuotojai 0 4 darbuotojai Viso 27 pav. Tekstilės gaminių gamybos įmonių skaičius pagal darbuotojų skaičių. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 43

Darbuotojų skaičius 9000 8000 7000 6000 5000 4000 3000 2000 1000 0 9188 2600 7319 7411 6840 6634 1078 910 1830 1498 6588 5762 5724 5489 5913 2008 2009 2010 2011 2012 Stambiose įmonėse MVĮ Viso 28 pav. Darbuotojų skaičius tekstilės gaminių gamybos įmonėse. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 *Tekstilės gaminių gamybos sektoriuje veikiančių įmonių skaičius auga, tačiau sektoriuje vis labiau dominuoja smulkios įmonės. Nuo 2010 m. darbuotojų skaičius šiame sektoriuje auga, nors čia darbo uţmokestis apie 10% maţesnis uţ vidutinį šalies atlyginimą. 7.4. Tekstilės gaminių gamyba ir kainos 2012 m. gatavų tekstilės gaminių, išskyrus drabuţius, gamyboje pirmavo patalynės reikmenys jų pagaminta 14,61 mln. vienetų. Taip pat nemaţai pagaminta maišų ir krepšių (3,11 mln. vnt.), grindų, indų, dulkių valymo šluosčių (3,10 mln. vnt.). Patalynės reikmenų gamyba ypač išaugo 2011 m., kuomet jų gamyba padidėjo daugiau nei 2 kartais, lyginant su 2010 m. Tuo tarpu maišų ir krepšių bei grindų, indų, dulkių valymo šluosčių gamyba 2009 2012 metų laikotarpiu išliko panaši. 44

Mln. vienetų 22,5 20 17,5 15 12,5 10 7,5 5 2,5 0,35 1,40 0,54 0,50 3,16 2,89 2,10 2,56 6,33 6,56 0,39 0,70 3,06 2,91 13,61 0,48 1,02 3,10 3,11 14,61 Lovos skalbiniai Antklodės ir kelioniniai pledai, išskyrus el. antklodes Grindų, indų, dulkių valymo šluostės Maišai ir krepšiai Patalynės reikmenys 0 2009 2010 2011 2012 29 pav. Gatavų tekstilės gaminių, išskyrus drabuţius, gamyba. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 Patalynės reikmenų tarpe didţiausią dalį produkcijos sudaro pagalvės, kitokios nei su pūkų ar plunksnų uţpildais (30 pav.). 2012 m. jos sudarė daugiau nei pusę (52%) visos patalynės reikmenų produkcijos. Taip pat didelę dalį (41%) sudaro patalynės reikmenys su kitais uţpildais. Šios dvi gaminių grupės kartu su antklodėmis, kitokiomis nei pūkų ar plunksnų uţpildais, sudaro beveik 100% visos patalynės reikmenų produkcijos. Maišų ir krepšių gamybos struktūroje 99% gamybos tenka prekėms pakuoti naudojamiems maišams ir krepšiams (išskyrus megztus arba nertus) iš polietileno ar polipropileno juostelių (31 pav.). Jų 2012 m. Lietuvoje buvo pagaminta daugiau nei 3 mln. vienetų. Grindų, indų, dulkių valymo šluosčių tarpe 2012 m. net 87% produkcijos (32 pav.) sudarė grindų, indų, dulkių ir panašios valymo šluostės (išskyrus megztas, nertas ar iš neaustinių tekstilės medţiagų). Megztos ar nertos valymo šluostės kartu su gelbėjimosi liemenėmis ir juostomis sudarė 12%, o šluostės iš neaustinių medţiagų tik 1% produkcijos. 45

1073035; 7% Pagalvės, kitokios nei su pūkų ar plunksnų uţpildais 5901824; 41% 7594124; 52% Patalynės reikmenys su kitais uţpildais (įskaitant plonas ir storas dygsniuotas antklodes, pagalvėles, pufus, pagalves) (išskyrus čiuţinius ir miegmaišius) Antklodės, kitokios nei su pūkų ar plunksnų uţpildais 30 pav. Patalynės reikmenų gamybos struktūra 2012 m. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 27402; 1% Prekėms pakuoti naudojami maišai ir krepšiai (išskyrus megztus arba nertus) iš polietileno ar polipropileno juostelių 3070837; 99% Medvilniniai maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti 31 pav. Maišų ir krepšių gamybos struktūra 2012 m. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 36209; 1% 367999; 12% Grindų, indų, dulkių ir panašios valymo šluostės (išskyrus megztas, nertas ar iš neaustinių tekstilės medţiagų) 2696953; 87% Megztos arba nertos grindų, indų, dulkių ir panašios valymo šluostės, gelbėjimo liemenės, gelbėjimo juostos ir kiti gatavi gaminiai Grindų, indų, dulkių ir panašios valymo šluostės iš neaustinių tekstilės medţiagų 32 pav. Grindų, indų, dulkių valymo šluosčių gamybos struktūra 2012 m. Lietuvos statistikos departamentas, 2014 46

2009M01 2009M03 2009M05 2009M07 2009M09 2009M11 2010M01 2010M03 2010M05 2010M07 2010M09 2010M11 2011M01 2011M03 2011M05 2011M07 2011M09 2011M11 2012M01 2012M03 2012M05 2012M07 2012M09 2012M11 2013M01 2013M03 2013M05 2013M07 2013M09 2013M11 *Lietuvos gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabuţius, gamyboje pirmauja patalynės reikmenys, maišai ir krepšiai bei grindų, indų, dulkių ir panašios valymo šluostės. Ekonominis nuosmukis 2009 m. lėmė ypač drastišką tekstilės gaminių kainų kritimą (33 pav.). Tačiau nuo 2010 m. antrojo semestro staigus kainų kritimas liovėsi, o nuo 2012 m. sausio prasidėjo tekstilės gaminių kainų augimas. Galima pastebėti, jog uţsienio rinkose gamintojų parduodamos produkcijos kainos metų bėgyje yra stabilesnės nei Lietuvos rinkoje. Beje, 2012 2013 metų laikotarpiu tekstilės gaminių kainos uţsienio rinkose didesnės (išskyrus 2013 m. I ketv.) nei vietinėje rinkoje. *Lietuvos tekstilės gaminių gamybos įmonėms verta realizuoti savo produkciją uţsienio rinkose, kadangi jose esant didesnėms kainoms, galima daugiau uţdirbti. 7,5 5 2,5 0-2,5-5 -7,5-10 -12,5 % Uţsienio rinka Lietuvos rinka 33 pav. Gamintojų parduotos tekstilės gaminių gamybos pramonės produkcijos kainų pokyčiai (lyginant su praėjusių metų gruodţiu.). Lietuvos statistikos departamentas, 2014 7.5. Tarptautinė prekyba Lietuvos tekstilės sektorius yra orientuotas į eksportą, tad šalis yra grynoji kitų gatavų tekstilės gaminių eksportuotoja (34 pav.). Nuo 2009 metų tiek kitų tekstilės gaminių eksportas, tiek importas nuosekliai auga. 2012 m. eksportas siekė 173,3 mln. JAV dolerių (464,8 mln. Lt), importas 110,2 mln. dolerių (295,54 mln. Lt), tarptautinės prekybos augimas siekė atitinkamai 13,2% ir 23,8%, lyginant su 2011 m. 47

Mln. $ 200 173,3 175 153,1 150 137,6 135,3 122,6 125 110,2 100 89,1 89,0 77,1 80,4 75 50 25 0 2008 2009 2010 2011 2012 Eksportas Importas 34 pav. Lietuvos kitų gatavų tekstilės gaminių eksportas ir importas. Trade Map, 2014 Lietuvos kitų gatavų tekstilės gaminių eksporto struktūroje didţiausia dalis nuo 2010 m. tenka dėvėtiems drabuţiams ir kitiems gaminiams (2012 m. eksportuota gaminių uţ 61,75 mln. JAV dolerių arba 163,89 mln. Lt). Antroje vietoje kiti patalpų įrengimui skirti gaminiai (2012 m. 31,84 mln. dolerių arba 83,29 mln. Lt), kurių dalis Lietuvos kitų tekstilės gaminių eksporto struktūroje itin padidėjo nuo 2011 m. Lietuva taip pat nemaţai eksportuoja lovos, stalo, vonios ir virtuvės skalbinių (2012 m. 25,86 mln. dolerių arba 66,99 mln. Lt) bei kitų gatavų gaminių, įskaitant drabuţių iškarpas 2 (16,53 mln. dolerių arba 42,87 mln. Lt). Pastarųjų eksporto apimtys nuo 2009 m. sparčiai maţėjo. Eksporto struktūroje reikšmingą dalį sudaro ir antklodės bei kelioniniai pledai (14,24 mln. dolerių arba 37,52 mln. Lt). Lietuva daugiausiai importuoja taip pat dėvėtų drabuţių ir kitų gaminių (2012 m. 57,7 mln. dolerių arba 152,74 mln. Lt). Šių gaminių importas nuo 2008 m. nuosekliai didėja. Antroje vietoje 2012 m. lieka kiti gatavi gaminiai, įskaitant drabuţių iškarpas (13,16 mln. dolerių arba 34,93 mln. Lt), trečioje lovos, stalo, vonios ir virtuvės skalbiniai (12,17 mln. dolerių arba 32,24 mln. Lt). 2 Šios gaminių grupės svarbiausia sudedamoji dalis grindų, indų, dulkių ir panašios valymo šluostės. 48

Mln. $ Mln. $ 140 120 100 80 60 40 20 0 14,24 14,50 16,53 16,11 11,72 22,49 25,86 29,27 20,72 28,39 12,01 31,84 16,45 30,47 29,75 22,80 14,45 1,75 22,89 16,74 47,75 52,23 61,75 25,24 30,07 2008 2009 2010 2011 2012 Antklodės ir kelioniniai pledai Kiti gatavi gaminiai, įskaitant drabuţių iškarpas Lovos, stalo, vonios ir virtuvės skalbiniai Kiti patalpų įrengimui skirti gaminiai Dėvėti drabuţiai ir kiti gaminiai 35 pav. Lietuvos kitų gatavų tekstilės gaminių eksporto struktūra. Trade Map, 2014 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 3,70 3,79 6,50 12,17 2,70 3,53 5,87 0,28 2,59 13,16 5,99 5,99 7,33 4,55 13,02 9,45 18,41 18,09 1,08 8,39 10,17 6,64 57,70 48,67 37,97 28,72 31,73 2008 2009 2010 2011 2012 Antklodės ir kelioniniai pledai Palapinės ir stovyklavimo įranga Maišai ir krepšiai Lovos, stalo, vonios ir virtuvės skalbiniai Kiti gatavi gaminiai, įskaitant drabuţių iškarpas Dėvėti drabuţiai ir kiti gaminiai 36 pav. Lietuvos kitų gatavų tekstilės gaminių importo struktūra. Trade Map, 2014 *Lietuva yra grynoji tekstilės gaminių eksportuotoja, 2012 m. šalis eksportavo kitų gatavų tekstilės gaminių uţ 173,3 mln. JAV dolerių (464,8 mln. Lt). Eksporto struktūroje didţiausia dalis tenka dėvėtiems drabuţiams ir kitiems gaminiams, kitiems patalpų įrengimui skirtiems gaminiams bei lovos, stalo, vonios ir virtuvės skalbiniams. 2012 m. Lietuvos gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabuţius, importas siekė 110,2 mln. dolerių (295,54 mln. Lt). Pagrindinė Lietuvos kitų gatavų tekstilės gaminių eksporto partnerė Rusija (37 pav.). 2008 2012 metų laikotarpiu tekstilės gaminių eksportas į šią šalį augo ir 2012 m. pasiekė 33,13 mln. dolerių (88,66 mln. Lt). Į Rusiją Lietuva daugiausiai eksportuoja dėvėtų 49

Mln. $ drabuţių ir kitų gaminių (2012 m. uţ 23,5 mln. JAV dolerių arba 61,8 mln. Lt), uţuolaidų, portjerų, vidinių uţdangų (2,3 mln. dolerių arba 5,4 mln. Lt) ir kitų gatavų gaminių, įskaitant drabuţių iškarpas (2,3 mln. dolerių arba 5,4 mln. Lt). Į antroje vietoje eksporto partnerių sąraše esančią Jungtinę Karalystę Lietuva daugiausiai eksportuoja kitų patalpų įrengimui skirtų gaminių (2012 m. 13,2 mln. dolerių arba 34,9 mln. Lt). Anksčiau (2008 2010 m.) Lietuva į Jungtinę Karalystę eksportuodavo daug kitų gatavų gaminių, įskaitant drabuţių iškarpas, tačiau nuo 2011 m. šių gaminių eksporto apimtys sumaţėjo apie 10 kartų (nuo 10,6 mln. dolerių (26 mln. Lt) 2010 m. iki 0,9 mln. dolerių (2,2 mln. Lt) 2011 m.). Į Švediją Lietuva eksportuoja kitus patalpų įrengimui skirtus gaminius (2012 m. 10,7 mln. dolerių arba 26,9 mln. Lt). Pagrindinė Lietuvos kitų gatavų tekstilės gaminių importo partnerė Jungtinė Karalystė (38 pav.). Iš Jungtinės Karalystės Lietuva importuoja dėvėtus drabuţius ir kitus gaminius (2012 m. 17,3 mln. JAV dolerių arba 45,7 mln. Lt). Kita svarbi Lietuvos importo partnerė šioje srityje Vokietija. Iš jos į Lietuvą daugiausiai atveţama taip pat dėvėtų drabuţių bei kitų gaminių (2012 m. 6,8 mln. dolerių arba 16,1 mln. Lt) bei kitų gatavų gaminių, įskaitant drabuţių iškarpas (3,2 mln. dolerių arba 8,1 mln. Lt). Iš Kinijos į Lietuvą importuojami kiti gatavi gaminiai, įskaitant drabuţių iškarpas (2012 m. 2,7 mln. dolerių arba 7,2 mln. Lt), maišai ir krepšiai (2,6 mln. dolerių arba 6,9 mln. Lt), lovos, stalo, vonios ir virtuvės skalbiniai (2,1 mln. dolerių arba 5,6 mln. Lt) bei antklodės ir kelioniniai pledai (1,4 mln. dolerių arba 3,7 mln. Lt). 90 85 80 75 70 65 60 55 50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 8,18 8,76 7,17 8,84 12,91 10,39 7,48 4,85 8,89 5,57 16,87 19,73 18,17 17,61 15,18 18,49 21,03 19,09 22,61 18,78 28,27 29,65 33,13 16,28 17,49 2008 2009 2010 2011 2012 Danija Ukraina Švedija Jungtinė Karalystė Rusija 37 pav. Pagrindinės Lietuvos kitų gatavų tekstilės gaminių eksporto partnerės. Trade Map, 2014 50

Mln. $ 65 60 55 50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 6,64 7,81 5,40 3,82 8,65 8,71 4,80 5,68 3,84 8,47 7,19 10,25 6,98 10,43 13,86 9,63 8,84 12,58 8,84 9,83 10,21 7,56 11,10 14,11 16,30 17,62 21,61 2008 2009 2010 2011 2012 Lenkija JAV Nyderlandai Kinija Vokietija Jungtinė Karalystė Map, 2014 38 pav. Pagrindinės Lietuvos kitų gatavų tekstilės gaminių importo partnerės. Trade 7.6. Išvados Lietuvai tekstilės pramonė yra viena reikšmingiausių gamybinių veiklų, šalis turi ilgametes tradicijas šioje srityje. Nors dėl kylančių gamybos kaštų ir prekybos liberalizavimo Lietuvos tekstilės pramonė susidūrė su konkurencingumo problemomis, tačiau nuo 2009 metų vėl pastebimos teigiamos tendencijos didėja sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, auga tekstilės gaminių gamybos pramonės produkcijos apimtys, investuojama į ilgalaikį materialųjį turtą. Lietuvos kitų gatavų tekstilės gaminių, išskyrus drabuţius, gamyboje pirmauja patalynės reikmenys (2012 m. pagaminta 14,61 mln. vienetų), kurių tarpe 52% sudaro pagalvės, kitokios nei su pūkų ar plunksnų uţpildais, bei 41% patalynės reikmenys su kitais uţpildais. Taip pat nemaţai gaminama maišų ir krepšių (3,11 mln. vnt.) bei grindų, indų, dulkių valymo šluosčių (3,1 mln. vnt.). Nuo 2012 m. pagaliau baigėsi tekstilės gaminių kainų kritimas, o uţsienio rinkose pastebimas netgi kainų augimas. Taigi Lietuvos tekstilės gaminių gamybos įmonėms verta dėmesį atkreipti į uţsienio rinkas, kadangi jose savo produkciją galima realizuoti pelningiau. Lietuva yra grynoji tekstilės gaminių eksportuotoja, tačiau pastaraisiais metais importo apimtys auga šiek tiek sparčiau nei eksporto. 2012 m. Lietuva eksportavo kitų gatavų tekstilės gaminių uţ 173,3 mln. JAV dolerių (464,8 mln. Lt). Eksporto struktūroje didţiausia dalis tenka dėvėtiems drabuţiams ir kitiems gaminiams, kitiems patalpų įrengimui skirtiems gaminiams bei lovos, stalo, vonios ir virtuvės skalbiniams. 2012 m. Lietuvos importas siekė 110,2 mln. dolerių (295,54 mln. Lt), šalis importavo dėvėtus drabuţius ir kitus gaminius, 51

kitus gatavus gaminius, įskaitant drabuţių iškarpas bei lovos, stalo, vonios ir virtuvės skalbinius. Pagrindinės Lietuvos kitų tekstilės gaminių eksporto partnerės Rusija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Ukraina, Danija, importo Jungtinė Karalystė, Vokietija, Kinija, Nyderlandai, Lenkija, nuo 2011 m. ir JAV. 8. KAZACHSTANO EKONOMIKOS APŢVALGA Kazachstanas yra didţiausia Centrinės Azijos šalis. Geografiškai ji įsikūrusi tarp 3 didţiausių pasaulio sparčiausiai augančių ekonomikų Indijos, Kinijos ir Rusijos. Šalies plotas yra 2,72 mln. km² beveik 42 kartus didesnis negu Lietuvos. Kazachstane gyvena 17,1 mln. ţmonių beveik 63% kazachų ir 24% rusų. Beveik 90% gyventojų kalba rusiškai. Vertinama, kad lietuvių bendruomenę Kazachstane sudaro 5 7 tūkst. ţmonių. Nuo Vilniaus iki Astanos yra 3600 km. Kazachstanas viena labiausiai augančių ekonomikų Vidurio Azijoje, turinti ambicijas tapti tiltu tarp Vakarų Europos ir Vakarų Kinijos. Nors trūksta kvalifikuotų specialistų, šalyje konkuruoja Vakarų, Rusijos, Kinijos ir vietos investuotojai, formuojasi multikultūrinė verslo bendruomenė. Šalis turi bendrą muitų sąjungą su Rusija ir Baltarusija, šios trys šalys sudaro bendrą 900 mlrd. JAV dolerių rinką. Turėdama didelius naftos, dujų, anglies ir urano atsargas, Kazachstanas didţiausias eksporto pajamas gauna iš naftos ir dujų. 2012 metais Kazachstanas išgavo 79,2 mln. tonų naftos ir dujų kondensato, 55,7 mln. tonų anglies ir 20,5 mlrd. m³ gamtinių išteklių. Ištirtos naftos atsargos yra 32,5 mlrd. barelių dvigubai didesnės negu Šiaurės jūros atsargos. Per 2007 2012 metų laikotarpį vienam Kazachstano gyventojui tenkančios nominalios pajamos išaugo 2 kartus nuo 25 tūkst. iki 52 tūkst. tengių (nuo 520 Lt iki 948 Lt). Atitinkamai augo ir šalies maţmeninės prekybos pardavimai nuo 2093 mlrd. tengių iki 4568 mlrd. tengių (nuo 43 mlrd. Lt iki 82 mlrd. Lt). Ekonominio nuosmukio metu 2009 m. kazachų išlaidų dalis, skiriama maistui, buvo padidėjusi 36%, tačiau jau nuo 2010 m. ši dalis nuosekliai maţėja ir 2012 m. siekė jau tik 31% pajamų. Tai rodo, jog didėja šalies ekonominė gerovė, o jai augant, natūraliai daugiau dėmesio sulaukia ir aukštesnės pridėtinės vertės prekės, kurios rinkoje konkuruoja ne kaina, o kokybe. 52

Mlrd. tengių Tūkst. tengių / 1 gyv. 60 50 45,94 51,59 40 32,98 34,28 38,78 30 25,23 20 10 0 2007 2008 2009 2010 2011 2012 39 pav. Kazachstano gyventojų pajamos per mėnesį. Kazachstano statistikos agentūra, 2014 4500 4000 3500 3000 2500 2000 1500 1000 500 0 3150 2640 2147 1623 1622 1404 689 820 930 1050 1226 1418 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Ne maisto prekės Maisto prekės 40 pav. Kazachstano maţmeninės prekybos pardavimai. Kazachstano statistikos agentūra, 2014 8.1. Kazachstano konkurencingumas Pagal Pasaulio banko duomenis, Kazachstanas 2014 metais tarp 148 šalių uţėmė 50 vietą pagal Doing Business reitingą. 4 lentelė. Uţsienio prekybos procedūrų ir trukmės rodikliai. World Bank, 2014. Indikatoriai Kazachstanas Europa ir Centrinė Azija Eksporto dokumentų kiekis 10 7 4 EBPO Eksportas dienomis 81 25 11 Kaštai konteinerio eksportui, JAV doleriais 4885 2109 1070 Importo dokumentų kiekis 12 8 4 Importas dienomis 69 26 10 Kaštai konteinerio importui, JAV doleriais 4865 2339 1090 53

5 lentelė. Uţsienio prekybos procedūros. Šaltinis: World Bank, 2014. Importo procedūros Trukmė dienomis Išlaidos, JAV doleriais Dokumentų rengimas 21 310 Muitinių procedūros ir techninė kontrolė 9 425 Uostų ir terminalų procedūros 4 330 Transportavimas ir perkrovimas 35 3800 Viso 69 4865 2012 metais Kazachstano BVP siekė 202 mlrd. JAV dolerių (537 mlrd. litų). Valstybės skola ţema tik 9,6% BVP. Dėl gaunamų naftos pajamų šalis turi perteklinį biudţetą bei yra sukaupusi didelius uţsienio valiutos rezervus (2013 metų pabaigoje siekė net 24678 mln. JAV dolerių). Pagrindinis šalies ekonomikos variklis yra vidaus vartojimas. Per 2013 metų 9 mėn. maţmeniniai pardavimai išaugo 15%. 6 lentelė. Kazachstano makroekonominiai rodikliai. Trading Economics, 2013 Rodikliai Data BVP mlrd. $ 202 2012.12.31 BVP metinis augimas, % 5,1 2013.06.30 BVP / 1 gyv., $ 5191 2012.12.31 BVP / 1 gyv. PPP, $ 11973 2012.12.31 Nedarbo lygis, % 5,2 2013.09.30 Vidutinis atlyginimas, EUR / mėn. 513 2013.09.15 Infliacija 4,9 2013.10.31 Valstybės biudţeto deficitas % -2,9 2012.12.31 Valstybės skola, % BVP 9,6 2012.12.31 Pramonės gamyba, % 2,1 2013.09.30 Pelno mokestis, % 15 2013.01.01 PVM mokestis, % 12 2013.01.01 8.2. Demografiniai rodikliai Kazachstane gyvena virš 17 mln. gyventojų, iš jų 52% moterų ir 48% vyrų. 42,6% gyventojų yra 25 54 metų amţiaus, tik 6,8% visų kazachų yra vyresni nei 65 metų amţiaus. Vidutinė gyvenimo trukmė šalyje siekia 70 metų: vyrams 65 metai, moterims 75 metai. Kazachstano gyventojų skaičius auga vidutiniškai 1,2% per metus. 2011 metais miestuose gyveno 53,6% gyventojų. Urbanizacijos augimas siekia apie 0,87% per metus. Didţiausias Kazachstano miestas Almata, kuriame gyvena 1,4 mln. gyventojų. Sostinėje Astanoje gyventojų skaičius siekia apie 650 tūkst. (Index Mundi, 2014). 54

>65 metų 0,42 0,80 55-64 metų 0,69 0,89 25-54 metų 3,67 3,88 Vyrai Moterys 15-24 metų 1,53 1,48 0-14 metų 2,20 2,19 0 1 2 3 4 5 6 7 Mln. gyventojų 41 pav. Kazachstano gyventojų struktūra pagal amţių ir lytį. Index Mundi, 2014 8.3. Kazachstano tarptautinė prekyba Kazachstano tarptautinės prekybos prekėmis balansas yra teigiamas. 2012 metais šalis eksportavo prekių uţ 92,3 mlrd. JAV dolerių, importavo uţ 44,5 mlrd. dolerių. Pagrindinės eksporto prekės 2012 m. buvo mineralinis kuras, nafta, distiliavimo produktai (eksportuota uţ 64,5 mlrd. JAV dolerių), šių prekių eksportas sudarė 70,6% viso Kazachstano prekių eksporto. Pagrindinės Kazachstano importo prekės mašinos, branduoliniai reaktoriai, katilai ir kt. (importuota uţ 6,8 mlrd. JAV dolerių), šių prekių importas sudarė 18,5% viso prekių importo. Taip pat šalis santykinai daug importuoja mineralinio kuro, naftos, distiliavimo produktų (13,1% viso importo). 3,9% 4,1% 4,4% 6,5% 10,5% 70,6% Mineralinis kuras, nafta, distiliavimo produktai Geleţis ir plienas Rūdos, šlakai ir pelenai Varis ir jo gaminiai Neorganiniai chemikalai, brangiųjų metalų junginiai, izotopai Kitos prekės 42 pav. Kazachstano prekių eksporto struktūra 2012 m. Trade Map, 2014 55

Mašinos, branduoliniai reaktoriai, katilai, kt. 39,0% 18,5% 13,1% Mineralinis kuras, nafta, distiliavimo produktai Elektriniai ir elektroniniai prietaisai Geleţies ir plieno dirbiniai 9,0% 9,6% 10,7% Transporto priemonės, išskyrus geleţinkelio Kitos prekės 43 pav. Kazachstano prekių importo struktūra 2012 m. Trade Map, 2014 Daugiausia prekių Kazachstanas eksportuoja į Kiniją. 2012 m. buvo eksportuota prekių uţ 16,48 mlrd. JAV dolerių, eksporto augimas siekė 1,18%. Pagrindinės eksporto į Kiniją prekės mineralinis kuras, nafta, distiliavimo produktai (2012 m. eksportuota uţ 9 mlrd. JAV dolerių). Sparčiausiai 2012 m. eksportas augo į Nyderlandus (12,69%), o eksportas į Rusiją sumaţėjo (-10,21%). 7 lentelė. Pagrindinės Kazachstano prekių eksporto partnerės. Trade Map, 2014 Mlrd. JAV dolerių 2011 2012 Augimas Eksporto dalis Pasaulis 88.11 92.28 4.74% 100.00% 1. Kinija 16.29 16.48 1.18% 18.17% 2. Italija 15.05 15.47 2.79% 16.91% 3. Nyderlandai 6.64 7.48 12.69% 7.83% 4. Rusija 7.51 6.75-10.21% 7.91% 5. Prancūzija 5.41 5.63 4.03% 6.12% Pagrindinė Kazachstano prekių importo partnerė Rusija, iš Rusijos importuojamų prekių dalis sudaro net 40,44% viso prekių importo. Iš Rusijos šalis daugiausiai importuoja mineralinio kuro, naftos, distiliavimo produktų (2012 m. importas siekė 4 mlrd. JAV dolerių). Sparčiausiai 2012 m. augo importas iš Ukrainos ir Kinijos. 56

8 lentelė. Pagrindinės Kazachstano prekių importo partnerės. Trade Map, 2014 Mlrd. JAV dolerių 2011 2012 Augimas Importo dalis Pasaulis 38.01 44.54 17.17% 100.00% 1. Rusija 16.27 17.11 5.17% 40.44% 2. Kinija 5.02 7.50 49.32% 15.17% 3. Ukraina 1.73 2.92 68.53% 5.64% 4. Vokietija 2.08 2.27 9.05% 5.27% 5. JAV 1.72 2.12 23.53% 4.65% Kazachstano tarptautinės prekybos paslaugomis balansas yra neigiamas. 2012 m. Kazachstanas importavo paslaugų uţ 12,7 mlrd. JAV dolerių, o eksportavo tik uţ 5 mlrd. JAV dolerių. Pagrindinės Kazachstano eksportuojamos paslaugos transportavimo (2012 m. eksportas siekė 2,6 mlrd. dolerių) ir kelionių (1,3 mlrd. dolerių) paslaugos. Šalis daugiausiai importuoja kitų verslo paslaugų (2012 m. uţ 4,4 mlrd. dolerių), statybos paslaugų (2,8 mlrd. dolerių), transportavimo paslaugų (2,7 mlrd. dolerių). 8.4. Ekonomikos diversifikavimas Kazachstano vyriausybė nori sumaţinti šalies priklausomybę nuo energetikos sektoriaus. Šiuo metu vykdoma 12 modernizavimo programų įvairiose ūkio srityse. Svarbiausios verslui programos: 1. Verslo ţemėlapis 2020. Kiekvienais metais lengvatinėmis sąlygomis planuojama skirti apie 2 mlrd. eurų kreditų MVĮ. Programos tikslas padidinti šalies konkurencingumą, taip pat perdirbamos pramonės dalį (iki 12,5% BVP) bei apdirbamosios pramonės eksporto dalį (iki 40%). 2012 metų spalio 1 d. buvo patvirtinti 2093 projektai palūkanų finansavimui, kurių bendra vertė 2,9 mlrd. eurų. 2. Produktyvumas 2020. Programos tikslas padidinti smulkaus ir vidutinio verslo produktyvumą 1,5 karto iki 2015 metų, 2 kartus iki 2020 metų. Stengiamasi pasiekti, kad programos dalyvių vidutinis operacijų aktyvumas siektų 80%. 2012 metais buvo įgyvendinti 25 projektai, daugiausia statybinių medţiagų ir mašinų gamybos sektoriuose. Projektų vertė 372 mln. eurų, kompensuota 50% išlaidų. Projektą gali administruoti 46 konsultacinės bendrovės, tarp jų 10 tarptautinių kompanijų. 3. Naujosios industrializacijos programa 2012 2014 metams. Programos tikslas šalies BVP išaugimas 35 mlrd. eurų, vietinių įmonių valstybinių uţsakymų dalies padidinimas iki 60%, paslaugų ir statybų iki 90%. Taip pat siekiama sumaţinti 57

transportavimo ir energijos sunaudojimą įmonių pirminiuose kaštuose atitinkamai iki 8% ir 10%. 2012 metų sausio geguţės mėn. pramonės produktyvumas išaugo 6,4%, didţiausias pasiekimas buvo inţinerijos sektoriuje atliktų darbų kiekis išaugo 16,4%. Kad būtų padidintas ekonomikos konkurencingumas iki 2020 metų, sukurta inovatyvaus vystymo koncepcija. Ji integruota su tarpšakiniu mokslo ir technologijų vystymu, Verslas ir mokslas 2020 ir nacionaliniu 100 Kazachstano inovacija projektais. Siekiant paskatinti įmones plėsti inovacijas, ekonomikos modernizavimui naudojamos mokestinės lengvatos. 2012 metų sausio mėn. 50% buvo sumaţinta mokestinė bazė įmonių mokslo ir tiriamųjų darbų išlaidoms, ir įvestas privalomas 1% mokslo ir tiriamųjų darbų pajamų mokestis. Šalyje veikia 6 vidaus ir 6 tarptautiniai inovacijų fondai, taip pat įkurti technologijų ir gamybiniai parkai, verslo inkubatoriai, specialios ekonomikos zonos. Kazachstanas kartu su Pasaulio Banku įgyvendina projektą energijos taupymo projektų finansavimui. Kartu su ERPB įgyvendinami projektai MVĮ energijos taupymui kredituoti. Energijos taupymo projektai rengiami nuo 2013 metų. Uţsienio investicijų skatinimas. Pagal investicijų įstatymą importo mokesčiai netaikomi investicinių projektų komponentams, ţaliavoms ir medţiagoms. Strateginiais projektais taip pat gali būti laikomi investiciniai projektai, susiję su gamybine bei inovacine veikla. Specialios ekonomikos zonos. Šiuo metu Kazachstane veikia 9 ekonominės zonos. Jose veikia 490 įmonių, kurios pritraukė 3,7 mlrd. eurų, sukurta 10 tūkst. darbo vietų, pagaminta produkcijos, kurios vertė 1,27 mlrd. eurų. Industrializacijos projektas. Šiuo metu įgyvendinami 706 projektai, kurių vertė 57 mlrd. eurų. Įgyvendinant šiuos projektus bus sukurta 218 tūkst. darbo vietų, po įgyvendinimo 191 tūkst. 4. Prieinamo būsto programa 2020. Programos tikslas per 9 metus pastatyti 69,05 mln. kvadratinių metrų ekonominio būsto plotų. Butų plotas turėtų būti nuo 35 iki 75 kvadratinių metrų (1,255 mln. butų po 55 kv. metrų), statybos kaina nuo 400 iki 500 eurų vienam kvadratiniam metrui, o vidutinis mėnesio atlyginimas 250 eurų. 2012 2020 metais turi būti pastatyta 2,94 mln. kv. metrų (53,5 tūkst. butų), kuriuos planuojama parduoti per butų statybos taupymo schemas. 315 tūkst. kv. m. gyvenamojo ploto bus pastatyta nugriaunant senus pavojingus namus. 58

5. Pokrizinio atsigavimo programa. Programos tikslas palengvinti pablogėjusios šalies ūkio konkurencingumą. Programa finansiškai remia įmones, kad jos maksimaliai išlaikytų darbo vietas. Programai skiriama 725 mln. eurų. Programoje dalyvauja 41 įmonė, kuriai skirta kreditų uţ 11,5 mln. eurų. 6. Namų ir komunikacijų modernizavimo programa. Programos tikslas su inovaciniais ir energiją taupančiais sprendimais pagerinti gyventojų gyvenamąją aplinką. Uţsibrėţti tikslai: Iki 2015 metų sumaţinti renovuotinų komunikacinių tinklų skaičių nuo 22% iki 35%; Iki 2015 metų turi būti pataisyta 31 tūkst. km inţinerinių tinklų; Iki 2015 metų turi būti 50% gyventojų, patenkintų komunalinėmis paslaugomis, o iki 2020 metų 70%. 7. Agroindustrinio komplekso programa 2012 2014 metams. Ţemės ūkis perspektyviausia Kazachstano ekonomikos sektoriaus dalis. Ţemės ūkio produktų perdirbimas leis ţemės ūkiui pakilti iki naujesnio lygio ir taip uţtikrins didesnį konkurencingumą įstojus į Muitų sąjungą ir stojant į Pasaulio Prekybos organizaciją. Tikslai: Iki 2015 metų padidinti ţemės ūkio produkciją iki 8% viso eksporto apimties; Daugiau negu 80% vidaus poreikių turi patenkinti vidaus gamintojai; Pradėti 140 investicinių projektų ţemės ūkio srityje ir sukurti daugiau nei 7 tūkst. darbo vietų. Kazachstanas taip pat plečia infrastruktūros projektus. Iki 2009 metų Kazachstanas su Pasaulio, Islamo Vystymo ir Japonijos Tarptautinės Kooperacijos bankais pasirašė 3,4 mlrd. JAV dolerių vertės paskolos sutartį tarpkontinentinio greitkelio Vakarų Europa Vakarų Kinija projekto finansavimui. Visa projekto vertė 5,2 mlrd. JAV dolerių. Per Kazachstaną bus nutiesta 2,79 tūkst. kilometrų. 59

8.5. Patrauklumas investicijoms Kazachstano ekonomika 2013 metais liko 53-ioje vietoje pagal Doing Business indeksą taip tapdama geriausia verslui valstybe centrinės Azijos regione. Planuojama, kad 2014 metais Kazachstanas pagal šį reitingą dar pakils 3 vietomis ir bus 50-as. 44 pav. Doing Business reitingų ţemėlapis. Doing Business, 2013 2014-ieji metai pagal daugelį rodiklių Kazachstanui bus maţiau palankūs nei 2013 metai. Visgi, nepaisant to, jog šalyje uţsiimantieji verslu turi didesnių problemų su statybų leidimų išdavimais, uţsienio prekybos procedūromis ir verslo kreditavimu, Kazachstanas pagal sąlygas, kaip pradėti verslą, vertinamas neblogai. Lyginant su Europos ir Centrinės Azijos regionu bei EBPO rodikliais (10 lentelė), šalis turi didelį pranašumą dėl ţemų registravimo kaštų bei nereikalaujamo minimalaus įstatinio kapitalo. 2014 metais Kazachstanas palengvino verslo pradţią, sutrumpindamas bendrovės bei nuosavybės uţregistravimo laiką. 60

9 lentelė. Verslo lengvumo rodikliai. Doing Business, 2013 Rodiklis 10 lentelė. Verslo pradėjimo rodikliai. Doing Business, 2013 Kazachstanas Europa ir Centrinė Azija EBPO Procedūrų skaičius registruojant 6 5 5 Dienų skaičius procedūroms atlikti 12 12.8 11.1 Registravimo kaštai (% nuo vid. gyventojo pajamų) Min. įstatinis kapitalas (% nuo vid. gyventojo pajamų) 0.6 6.7 3.6 0 3.5 10.4 Pagal Ernst & Young 2013 metų Kazachstano patrauklumo tyrimą, investuotojai į šalį ţvelgia kaip į saugią augimui. 2012 metais šalis pritraukė net 12 mlrd. JAV dolerių (32 mlrd. Lt) tiesioginių uţsienio investicijų, kas ją pavertė antra pagal patrauklumą NVS nare. 2012 metais Kazachstano makroekonominis, socialinis ir politinis stabilumas atliko pagrindinį vaidmenį pritraukiant investicijas. Net 84% investuotojų stabilų šalies makroekonominį klimatą įvardijo kaip patraukliausią šalies bruoţą. Tuo tarpu tik 55% investuotojų darbo sąnaudas paminėjo kaip šalies patrauklumo bruoţą. Šis rodiklis smarkiai krito ţemyn nuo praėjusių metų, kai būtent darbo sąnaudos buvo įvardytos kaip patraukliausias šalies bruoţas investuotojams. Ţvelgiant į ateitį, 2015 metais Kazachstano ekonomika turėtų išaugti 7,1%, pralenkdama daugelį kitų besivystančių rinkų ir pateisindama investuotojų lūkesčius dėl šalies patrauklumo augimo. 61