VILNIAUS KOLEGIJA. Violeta BALTRŪNIENĖ Olga BUCKIŪNIENĖ Nijolė KAŠĖTIENĖ Irena PAŽĖRIENĖ STUDIJŲ DARBŲ RENGIMO METODINIAI NURODYMAI

VILNIAUS KOLEGIJA Violeta BALTRŪNIENĖ Olga BUCKIŪNIENĖ Nijolė KAŠĖTIENĖ Irena PAŽĖRIENĖ STUDIJŲ DARBŲ RENGIMO METODINIAI NURODYMAI

TURINYS 1. STUDIJŲ DARBŲ RENGIMO IR ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI...4 1.1. Studijų darbų rūšys ir struktūra...5 1.2.Studijų darbų įforminimo reikalavimai...9 1.2.1. Titulinio lapo tvarkymas...9 1.2.2. Lapų numeravimas, turinio sudarymas...9 1.2.3. Spausdinimo reikalavimai...10 1.2.4. Brūkšnelis, brūkšnys, kabutės...10 1.2.5. Teksto tvarkymas...11 1.2.6. Sąvokos ir santrumpos...12 1.2.7. Tyrimų aprašymas...14 1.2.8. Skaitmeninės informacijos pateikimas...14 1.2.9. Lentelių sudarymas ir tvarkymas...15 1.2.10. Iliustracijos...17 1.2.11. Formulės...18 1.2.12. Autorių nuorodos...18 1.2.13. Literatūros šaltinių pateikimas...18 1.2.14. Literatūros ir informacinių šaltinių sąrašo sudarymas...20 2. BAIGIAMŲJŲ DARBŲ ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI...23 2.1. Baigiamojo darbo struktūra...24 2.1.1. Įvadas...25 2.1.2. Teorinė dalis...26 2.1.3. Vidinė teksto metakalba...27 2.1.4. Tyrimo metodai, hipotezės, duomenys...28 2.1.5. Analitinė dalis...29 2.1.6. Ekonominis siūlymų pagrindimas...30 2.1.7. Išvados ir siūlymai...31 2.1.8. Santrauka...31 2.1.9. Literatūra ir informaciniai šaltiniai...31 2.1.10. Priedai...32 2.2. Baigiamųjų darbų rengimo tvarka...32 LITERATŪROS SĄRAŠAS...37 PRIEDAI...38 1 priedas. Baigiamojo darbo titulinis lapas...39 2 priedas. Turinys...40 3 priedas. Baigiamojo darbo vadovo pasirinkimo ir temos suderinimo kortelė...41 4 priedas. Baigiamojo darbo užduotis...42 5 priedas. Baigiamojo darbo rašymo planas...43 6 priedas. Baigiamojo darbo vadovo atsiliepimas...44 7 priedas. Baigiamojo darbo gynimo katedroje išvados...46 8 priedas. Baigiamojo darbo recenzija...47 9 priedas. Baigiamajame darbe pasiektų profesinių kompetencijų sąrašo forma...49 10 priedas. Pasiektų profesinių kompetencijų sąrašo pavyzdys...50 11 priedas. Finansininko profesinių kompetencijų sąrašo pavyzdys...51 12 priedas. Santrauka...53 13 priedas. Summary...54 14 priedas. Rašto darbo titulinis lapas...55 15 priedas. Literatūros sąrašo sudarymo atmintinė...56

PRATARMĖ Ši mokomoji knyga skiriama Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto studentams, nes jiems tenka rašyti įvairius, studijų programose numatytus savarankiškus rašto darbus: referatus, projektinius, kursinius ir baigiamuosius darbus. Tai darydami studentai įgyja mokslinio ir analitinio darbo įgūdžių, išmoksta susieti teorines žinias su praktine situacija, surasti ir atrinkti reikalingą literatūrą ir kitus informacijos šaltinius, surinkti statistinius duomenis bei juos analizuoti, kelti problemas ir bandyti jas gvildenti, aiškiai reikšti mintis prisilaikant kalbos kultūros normų, daryti apibendrinimus ir išvadas, apipavidalinti darbus pagal nustatytus reikalavimus. Knygą sudaro du skyriai. Pirmajame skyriuje aptariamos studijų darbų rūšys ir struktūra, dėstomi studijų darbų įforminimo reikalavimai. Antrajame skyriuje nagrinėjami baigiamųjų darbų įforminimo reikalavimai, aptariami rengimo etapai ir pristatoma viešo gynimo procedūra. Rašto darbų rengimą palengvins leidinio pabaigoje pateikiami priedai. Autorės nuoširdžiai dėkoja recenzentėms Danguolei Švarlienei ir Aušrai Liučvaitienei už patarimus, pagalbą ir pastabas. Leidinukas galėtų būti tobulinamas, todėl tikimasi sulaukti skaitytojų pastabų ir siūlymų. 3

1. STUDIJŲ DARBŲ RENGIMO IR ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI Vilniaus kolegijos ir kitų aukštųjų mokyklų dieninių, neakivaizdinių ir vakarinių studijų studentai studijų tikslų siekia rašydami ne vien auditorinius kontrolinius darbus, bet ir studijų programose numatytus savarankiškus individualius bei grupinius studijų darbus. Tokių darbų turinys ir apimtis priklauso nuo darbo pobūdžio ir tikslo. Aukštosios mokyklos dažniausiai reglamentuoja savarankiškų darbų organizavimo tvarką. Vilniaus kolegijos direktorius 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-120 patvirtino Studentų savarankiško darbo organizavimo tvarką. Joje apibrėžiamos savarankiškų darbų rūšys, tikslai, paskirtis ir kt. Minėtame dokumente numatytos dvi savarankiško darbo rūšys: 1. Darbas pagal dėstytojo parengtą užduotį, pavyzdžiui, kursinis darbas, referatas, ataskaita, namų darbas, projektas ir kt. 2. Darbas nereglamentuotas užduotimi, pavyzdžiui, pasirengimas egzaminams, seminarams, koliokviumams, praktiniams ir laboratoriniams darbams, testams ir kt. Savarankiško darbo tikslas leisti studentams įrodyti vieno ar kelių studijų programos dalykų tikslų pasiekimo lygį. Savarankiško darbo paskirtis: ugdyti studento savarankiškumą ir atsakomybę už atliekamą darbą; ugdyti profesines kompetencijas; ugdyti gebėjimą, analizuoti, sisteminti, apibendrinti, formuluoti išvadas; lavinti individualaus ar grupinio darbo įgūdžius, leidžiančius studentui pritaikyti žinias, įgytas studijų metu; įvertinti studento savarankiško darbo rezultatus. Rašydami savarankiškus studijų darbus studentai: įgyja mokslinio ir analitinio darbo įgūdžių; išmoksta susieti teorines žinias su praktine situacija; suranda ir atrenka reikalingą literatūrą ir kitus informacijos šaltinius; surenka statistinius duomenis bei juos analizuoja; kelia problemas ir bando jas gvildenti remdamiesi įvairių autorių teorijomis; aiškiai reiškia mintis laikydamiesi kalbos kultūros normų; teikia apibendrinimus ir išvadas; apipavidalina darbus pagal nustatytus reikalavimus. Studentai, parašę studijų darbus, atitinkančius nustatytus reikalavimus, sėkmingai parengia ir gina baigiamuosius darbus, ir puikiai pasirengia profesinei veiklai. 4

1.1. Studijų darbų rūšys ir struktūra Referatas savarankiškas studijų darbas, skirtas trumpai problemos analizei. Terminas referãtas [lot. refero pranešu] elektroniniame tarptautinių žodžių žodyne Interleksis apibūdinamas, kaip raštu išdėstytas arba viešai perskaitytas pranešimas, kuriame trumpai išdėstomas mokslinio darbo turinys. Tokio pobūdžio darbuose: supažindinama su konkrečiais įvykiais ir faktais; parodoma, ką pasirinktu klausimu yra parašę įvairūs tyrinėtojai, to dalyko specialistai; pateikiami įvairių mokslininkų tyrimų rezultatai; apibendrinami studento atlikti tyrimai. Darbo apimtis 10 15 lapų (be priedų). Rašant referatą ne taip svarbu prirašyti kuo daugiau teksto, tikintis geresnio įvertinimo. Vertingesnė yra glaustai ir aiškiai atskleista darbo tema. Referatas įforminamas pagal bendrus studijų darbų reikalavimus. Referato struktūra: 1. Titulinis lapas 2. Turinys 3. Įvadas 4. Dėstymas 5. Išvados 6. Literatūra ir informaciniai šaltiniai 7. Priedai (jei būtini) Mokymo procese galimi du referatų pateikimo būdai: 1) rašytinis referatas; 2) rašytinis referatas kartu su žodiniu pristatymu. Pirmasis būdas parodo studento gebėjimą kryptingai ir logiškai analizuoti sukauptas žinias, nagrinėti problemas, daryti mokslinius apibendrinimus. Tačiau priimtinesnis yra antrasis būdas, nes žodinis referato pristatymas suteikia studentui papildomų galimybių atsakyti į studentų ir dėstytojų pateiktus klausimus, demonstruoti nagrinėjamos temos žinias, įgyti auditorijos valdymo įgūdžių. Projektas. Savarankiškas darbas, kurį atlikdamas studentas parodo pasirengimą, jog, remdamasis teorinėmis žiniomis, gali stebėti ir analizuoti praktinę veiklą. Paprastai iškeliama problema ir pateikiami savi sprendimo priėmimo būdai. Darbo apimtis derinama su dėstytoju, dažniau priklauso nuo pasirinktos srities specifikos. Kursinis darbas tai savarankiška teorinių, taikomojo pobūdžio ar praktinių problemų analizė. Kursiniame darbe yra sprendžiamos mažesnės apimties problemos negu baigiamajame darbe. 5

Jeigu darbas yra teorinis (mokslinis tiriamasis), studentas turi išdėstyti mokslines teorijas pasirinkta tema, įvertinti jų taikymo Lietuvoje galimybes arba pateikti pasirinktos problemos tyrimo kryptis. Jeigu darbas yra taikomojo pobūdžio, studentas turi pateikti tiriamos problemos teorinę analizę, pagrįsti empirinių (pagrįstų patyrimu) duomenų rinkimo metodologiją, surinkti ir išanalizuoti empirinius duomenis (statistinius, sociologinio tyrimo ir kt.) bei pateikti savo siūlymus dėl pasirinktos problemos sprendimo. Kursinio darbo struktūra: 1. Titulinis lapas 2. Turinys 3. Santrumpų sąrašas (jei reikalingas) 4. Įvadas 5. Teorinė dalis (pavadinimas turi atitikti darbo temą) 6. Praktinė (projektinė) dalis (apibendrinami statistiniai duomenys) 7. Išvados 8. Literatūra ir informaciniai šaltiniai 9. Santrauka 10. Priedai Kursiniame darbe rašoma santrauka, kurią galima apibūdinti, kaip glaustą kursinio darbo esmės išdėstymą, atspindintį tyrimo tikslą, turinį ir rezultatus. Santrauka užsienio kalba vadinama reziumė (resume). Kursinio darbo apimtis priklauso nuo tiriamos problemos pobūdžio, gali būti iki 20 30 lapų, neįskaitant priedų. Kai kuriais atvejais tokio darbo apimtis gali būti didesnė ar mažesnė. Darbas įforminamas pagal bendrus studijų darbų rengimo metodinius nurodymus. Visais atvejais kursinio darbo tipas derinamas su dėstytoju, kuris pateikia užduotį ir pagrindinius reikalavimus bei vadovauja darbo rengimui. Preliminarų darbų planą rengia studentas ir derina su vadovu. Kursinio darbo vadovas teikia dalykinius ir metodinius nurodymus. Atskiroms tokio darbo dalims gali būti skiriami konsultantai. Vadovo tikslas siekti, kad studentas pats rastų teisingiausią klausimo sprendimo variantą, todėl vadovas neteikia galutinių sprendimų, tik padeda susisteminti literatūrą ir kitus šaltinius, atsako į klausimus, kylančius nagrinėjant surinktą medžiagą. Pagrindiniai kursinio darbo ruošimo etapai: Pirmas etapas. Nustatoma bendra tyrimų kryptis. Kartu su kursinio darbo vadovu atrenkami nagrinėtini klausimai; esant reikalui, tikslinama temos formuluotė ir darbo planas. Antras etapas. Surenkama literatūra bei šaltiniai. Tai yra vienas svarbiausių kursinio darbo rašymo pradinių etapų. Trečias etapas. Rašant teorinę dalį, negalima pažodžiui perrašinėti kitų autorių darbų turinio. Išnagrinėtą medžiagą reikia perteikti savo žodžiais, galima pateikti kitų autorių pasisakymų nagrinėjamu klausimu, parodyti nuomonių tapatumus ir skirtumus. Būtina nurodyti šaltinius, kuriais naudojantis 6

pateikiami teiginiai, diskusijos, samprotavimai. Citatos turi būti nedidelės, išreiškiančios aiškią mintį, pagrindžiančios nagrinėjamą klausimą ar nuostatą. Ketvirtas etapas. Analitinėje dalyje statistinę medžiagą geriausia pateikti analitinėse lentelėse. Darbui pagyvinti ir paįvairinti dažniausiai naudojamos iliustracijos: schemos, diagramos, kartogramos ir kt. Visos iliustracijos vadinamos paveikslais. Statistinė ar grafinė medžiaga turi būti ne tiesiog perkelta iš statistinių žinynų ar literatūros šaltinių, bet atitinkamai analitiškai apdorota ir pritaikyta tam studijų darbui. Būtina apgalvoti medžiagos išdėstymo sistemą, faktų argumentavimą, priežasčių ir pasekmių, veikiančių reiškinio kitimą, nagrinėjimo būdus bei nuoseklumą. Pateikiant skaičius (tekste, lentelėse ar paveiksluose), būtina nurodyti jų šaltinius. Jeigu skaičiavimai ir vaizdinė medžiaga atlikti autoriaus, tai reikia nurodyti tekste arba išnašose ir paaiškinti, kokiais šaltiniais buvo remtasi (pvz., Sudaryta autoriaus pagal Lietuvos statistikos metraštį, 2002, Vilnius, p.157). Penktas etapas. Galutinė redakcija ruošiama po to, kai darbo vadovas perskaito pirmąją autorinę redakciją, pateikia pastabų, jas aptaria su studentu ir leidžia spausdinti. Didesniuose darbuose, kur gausu lentelių ir paveikslų, atskirai gali būti pateikiamas jų sąrašas, kuris spausdinamas atskirame lape ir pateikiamas po turinio. Praktikos ataskaita. Studentas, atlikęs mokomąją, profesinės veiklos ar baigiamąją praktikas, rašo numatytos temos praktikos ataskaitą, kurią gina nustatyta tvarka. Svarbiausia yra baigiamoji praktika. Ji skirta studijų metu įgytoms žinioms įtvirtinti ir duomenims baigiamajam darbui rinkti. Praktikos metu studentai įgyja praktinio, organizacinio ir projektinio darbo įgūdžių. Studentai susipažįsta su darbo sąlygomis konkrečioje organizacijoje, darbo vietų įrengimu, analizuoja organizacijos veiklą, daro išvadas. Praktikos ataskaitoje teikia siūlymus dėl organizacijos valdymo, finansinės ir kitos veiklos. Baigiamosios praktikos metu, vadovaudamiesi praktikos metodiniais nurodymais, studentai renka medžiagą praktikos ataskaitai. Pasibaigus praktikai, organizacijos praktikos vadovas pateikia raštišką atsiliepimą apie studento pasiruošimą savarankiškam darbui, teorinių žinių lygį ir gebėjimus jas taikyti praktiniame darbe. Praktikos vadovas studento praktikos ataskaitą įvertina diferencijuotai. Grupinis darbas tai kelių studentų savarankiškas studijų darbas. Tikslas studijuoti ir atlikti praktinį darbą, bendradarbiaujant paskaitų metu ir/ar po jų. Grupė nagrinėja vieną temą arba skirtingas, tarpusavyje susijusias, temas. Vis dažniau kaip grupiniai darbai (dviejų, trijų autorių) rašomi referatai, rengiami projektai ir kitų rūšių darbai. Darbo apimtis dažniau priklauso nuo darbo rūšies ir pasirinktos srities specifikos, derinama su dėstytoju, todėl ir čia pateikiama tik klasikinė darbo struktūra. 7

Darbo struktūra: 1. Titulinis lapas 2. Turinys 3. Įvadas 4. Teorinė dalis 5. Praktinė (projektinė) dalis (priklauso nuo darbo turinio) 6. Išvados 7. Literatūra ir informaciniai šaltiniai 8. Priedai (jei būtini) Namų kontrolinis darbas paprastos struktūros (įvadas, dėstymas, literatūros sąrašas), nedidelės apimties (5 15 lapų) savarankiškas studijų darbas, dažniausiai užduodamas neakivaizdinių studijų studentams. Toks darbas ugdo gebėjimą naudotis įvairiais šaltiniais bei glaustai dėstyti mintis. Darbas rašomas ir pateikiamas dėstytojui pagal individualiame mokymo grafike nustatytą terminą. Darbas išsiunčiamas paštu į fakulteto suaugusiųjų mokymo skyrių. Čia jis užregistruojamas ir įteikiamas dalyko dėstytojui. Dėstytojas darbą tikrina ir įvertina. Įvertinimą ir pastabas dėstytojas rašo komentare. Įskaitytas kontrolinis darbas lieka pas dėstytoją, neįskaitytas darbas grąžinamas studentui. Neįskaitimo priežastis dėstytojas išdėsto komentare. Studentas turi pataisyti darbą, nes dėl neįskaityto namų darbo jis praranda teisę laikyti egzaminą ar įskaitą. Pataisytą darbą studentas turi pakartotinai pristatyti į suaugusiųjų mokymo skyrių. Iškilus neaiškumams studentas turi teisę kreiptis į dėstytoją konsultacijos individualiai (individualių konsultacijų grafike numatytu laiku), telefonu ar elektroniniu paštu. Darbų gynimo tvarka. Dažniausiai reikalaujama savarankiškus studijų darbus ginti žodžiu. Grupinio darbo gynime privalo dalyvauti visi darbą rengę studentai. Vienam nedalyvaujant, darbo ginti neleidžiama. Gynimo metu kiekvienas studentas privalo individualiai pristatyti savo darbo dalį. Atsakyti į užduotus klausimus iš bet kurios darbo dalies gali būti paprašytas ir tas studentas, kuris tos dalies nerašė. Tai reiškia, kad autoriai turi būti gerai susipažinę su visa užduotimi ir parengtu darbu. Jei vienas iš autorių darbo apginti negali, darbas laikomas neapgintu ir vertinamas neigiamu balu. Apibendrinant būtina pabrėžti, jog, rengiant studijų darbus labai svarbu laikytis nurodytos jų rengimo tvarkos. Iš pradžių patartina sudaryti darbo planą ir juo vadovaujantis rašyti darbą. Visų rūšių darbuose gali būti tokios dalys: įvadas; 2 5 pagrindiniai skyriai (klausimai), kuriuos, priklausomai nuo darbo apimties, galima skirstyti į poskyrius; išvados, siūlymai; literatūra ir informaciniai šaltiniai; 8

priedai. Įvade (1 3 p.) grindžiamas temos pasirinkimas, nurodomas aktualumas, atskleidžiamas darbo tikslas ir išdėstomi uždaviniai, darbo metodai, apibūdinama darbo struktūra ir problemos, numatomi teoriniai šaltiniai. Rekomenduojama skyriaus (poskyrio ar skyrelio) minimali apimtis 2 puslapiai. Studijų darbo pagrindinių skyrių apimtį nurodo darbui vadovaujantis dėstytojas. Pateikiamas darbo turinys: analizuojamos problemos atsiradimo priežastys, formuluojama pati problema, aptariami jos sprendimo būdai, pateikiami jos sprendimo variantai. Medžiaga sisteminama pagal pasirinktą kriterijų, pateikiama naudojant lenteles ir paveikslus. Išvados (1 3 p.). Šioje darbo dalyje formuluojamos išvados atsakančios į iškeltus uždavinius. Studijų darbas baigiamas literatūra bei priedais. Į literatūros sąrašą įtraukiamos tik darbe naudotos publikacijos. Rekomenduojamas skyriaus pavadinimas: Literatūra ir informaciniai šaltiniai Tyrimų duomenų lentelės, vertinimo skalės, anketos, testų sąlygų aprašas, stebėjimo protokolų pavyzdžiai, paveikslai ir kita naudota medžiaga pateikiama prieduose. Studijų darbas įrišamas šia tvarka: Titulinis lapas Turinys Tekstas (skyriai) Išvados Literatūra ir informaciniai šaltiniai Priedai 1.2.Studijų darbų įforminimo reikalavimai 1.2.1. Titulinio lapo tvarkymas Titulinis lapas laikomas pirmuoju darbo lapu, tačiau jis nenumeruojamas (jame nerašomas skaičius 1). Šio lapo atitinkamose vietose užrašoma: kolegijos ir fakulteto pavadinimas, katedra, skyrius, studento vardas ir pavardė, studijų programos pavadinimas, darbo pavadinimas, vadovo kvalifikacinis laipsnis bei vardas ir pavardė, įvertinimas, parašymo vieta, metai ir kt. (1 ir 14 priedai). 1.2.2. Lapų numeravimas, turinio sudarymas Rašto darbo lapus numeruoti pradedama nuo turinio. Studijų darbuose rekomenduojama puslapio numerio vieta apatinėje paraštėje ties viduriu be taškų ir brūkšnelių (turinio lape būtų rašomas skaičius 2). Po titulinio lapo segamas rašto darbo turinys. Jis gali būti paprastas (referato, namų darbo) arba hierarchinis, t.y. sudėtingesnės struktūros (kursinio ar baigiamojo darbo). Tokiame turinyje nurodomi kiekvieno skyriaus, poskyrio 9

bei skyrelio numeriai arabiškais skaitmenimis. Po skaičiaus dedame tašką ir pradedame rašyti didžiąja raide (D): 1. Didžioji raidė 1.1. Didžioji raidė ir t.t. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai turi būti prasmingi, aiškūs, kuo trumpesni, atitikti tiriamos problemos esmę ir nekartoti viso darbo pavadinimo. Poskyriai ir skyreliai negali būti mažesnės apimties nei du puslapiai. (2 priedas). 1.2.3. Spausdinimo reikalavimai Studijų darbas yra spausdinamas kompiuteriu ir įrišamas. Paraštes rekomenduojama nustatyti pagal Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus. A4 formato išilginės orientacijos (Portrait) popieriaus lapo paraštės turi būti tokios: viršutinė 2 cm, kairioji 3 cm, apatinė 2 cm, dešinioji 1 cm. Jeigu darbe spausdinamos lentelės turi daug skilčių ir netelpa išilginiame lape, pirmiausia tokiam lapui reikia nustatyti gulsčią formatą A4L (Landscape). Po to pagal Dokumentų rengimo taisykles nustatyti tokias paraštes: viršutinė 3 cm (plačiausia paraštė), kairioji 2 cm, apatinė 2 cm, dešinioji 1 cm. Gali būti kuriamos puslapių antraštės (View Header and Footer), jose įrašomi darbo (geriausia skyrių) turinį atitinkantys įrašai. Šrifto dydis 10 pt. Įrašai nuo teksto atskiriami linijomis (Format Borders). Tekstas spausdinamas vienoje lapo pusėje nestilizuotu Times New Roman 12 pt šriftu, nustačius abipusę lygiuotę (Justified) ir 1,5 intervalo (1,5 Lines) tarpus tarp eilučių. Pastraipos pradžia pradedama atitraukus nuo krašto tabuliatorių per vieną padėtį, bet ne daugiau kaip 2,2 cm. Atskirus žodžius ar teksto dalis galima paryškinti (Bold) arba išskirti pasviruoju Italic šriftu. Spausdinant tekstą, tarp žodžių daromi 1 ženklo dydžio tarpai. Skyrybos ženklai taškas, kablelis, dvitaškis, kabliataškis, klaustukas ir šauktukas spausdinami po parašyto žodžio be tarpo. Po šių ženklų paliekamas 1 ženklo dydžio tarpas. Skliaustai ir kabutės nuo žodžių, kurie juose rašomi, tarpais neskiriami. Prieš skliaustus ir kabutes, taip pat ir po jų, tarpai būtini, pavyzdžiui: Studentų mokslinė draugija (SMD). Uždaroji akcinė bendrovė Vingis. 1.2.4. Brūkšnelis, brūkšnys, kabutės 2000 m. buvo sukurtas lietuviškos kompiuterių klaviatūros standartas LST 1582 : 2000. Šioje klaviatūroje yra visi reikalingi skyrybos ženklai. Dirbant senesnėmis klaviatūromis, brūkšnelio ir brūkšnio ženklus galima parašyti naudojantis kodais. Norint brūkšnį parašyti pagal lietuviškas rašybos taisykles, labiausiai tinka brūkšnys, kurio kodas ALT + 0, 1, 5, 0. 10

Šį brūkšnį iš abiejų pusių reikia atskirti tarpais. Jis rašomas, kai praleidžiama tarinio jungtis, pavyzdžiui: Litas Lietuvos nacionalinė valiuta. Brūkšnys tarpais iš abiejų pusių neskiriamas, kai nurodomos dviejų dydžių ribos: 5 6 dienos; 10 20 %; p. 125 127. Brūkšnelis: ALT + 0, 4, 5; tarpais nuo žodžių neskiriamas. Jis rašomas: kaip kėlimo ženklas; tarp sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar ypatybės pavadinimą, pavyzdžiui: konferencija-seminaras, sekretorė-referentė, mokykla-internatas; tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių, pavyzdžiui: mokslinė-metodinė medžiaga, prekiniai-piniginiai santykiai; tarp dviejų savarankiškų kaitomų to paties asmens pavardžių, pavyzdžiui: Laurynas Stuoka-Gucevičius, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė; tarp pavardės ir slapyvardžio, pavyzdžiui: Vincas Mykolaitis- Putinas. Brūkšnelis nerašomas: tada, kai antrasis dėmuo aiškina ar tikslina pirmąjį, pavyzdžiui: politikas profesionalas, dėstytojas ekspertas; tarp sintaksiškai nelygiaverčių būdvardžių, nevienodai susijusių su daiktavardžiu, pavyzdžiui: aukštoji neuniversitetinė mokykla, kanceliarinis administracinis stilius; tarp pavardę sudarančių kaitomų ir nekaitomų žodžių, pavyzdžiui: Vytautas Sirijos Gira, Juozas Tallat Kelpša; tarp dviejų ir daugiau to paties asmens vardų, pavyzdžiui: Marija Aušrinė Pavilionienė, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Nesusipratimų pasitaiko rašant žodžius su kabutėmis, kai nenaudojama lietuviška kompiuterių klaviatūra. Reikia žinoti, kad lietuviškos atidarančios kabutės yra du kableliai prieš žodį apačioje, o uždarančios du apversti kableliai po žodžio viršuje (tarp kabučių ir žodžio tarpai nedaromi). Tokias pat kabutes rašo vokiečiai, čekai, slovakai. Jas bet kurioje redagavimo programoje galima surinkti kodais: ALT + 0, 1, 3, 2 ; ALT + 0, 1, 4, 7 1.2.5. Teksto tvarkymas Darbo tekstas skirstomas skyriais, poskyriais, skyreliais, jie numeruojami arabiškais skaitmenimis, pvz., 1.; 1.1; 1.1.5; 1.1.5.10 ir t.t. Pirmasis skaitmuo rodo skyriaus, antrasis poskyrio, trečiasis skyrelio numerį ir t.t. Skyriai pradedami spausdinti naujame puslapyje. Skyrių pavadinimus (pirmasis lygis) rekomenduotina spausdinti didžiosiomis paryškintomis 14-to šrifto dydžio raidėmis. Poskyrio pavadinimas (antrasis lygis) spausdinamas mažosiomis paryškintomis 14-to šrifto dydžio raidėmis (pirmoji pavadinimo raidė didžioji). 11

Trečiojo lygio poskyrio (skyrelio) pavadinimas spausdinamas mažosiomis paryškintomis 12-o šrifto dydžio raidėmis (pirmoji raidė didžioji). Skyrių ir poskyrių pavadinimai rašomi centruotai. Ilgesnis pavadinimas rašomas per 2 ar 3 eilutes (neturėtų būti daugiau kaip 12 žodžių). Skyrių pavadinimai nuo teksto atskiriami papildomu intervalu. Pavadinimų skyrimo intervalas visose darbo dalyse turi būti vienodas. Čia žodžiai skiemenimis nekeliami, taškai po jų nededami. Darbas turi būti parašytas taisyklinga, aiškia ir sklandžia lietuvių kalba, be pasikartojimų, gramatinių klaidų. Mintys dėstomos nuosekliai, aiškiai ir logiškai. Žodžiai vartojami tik tiesioginėmis reikšmėmis, nepageidaujami beletristiniai elementai. Pateikiama informacija tiksli, sprendimai ir siūlymai argumentuoti. Jei naudojami užsienio autorių darbai, reikia atkreipti dėmesį į vertimo kokybę. Darbas rašomas trečiuoju asmeniu, neturi likti korektūros klaidų. 1.2.6. Sąvokos ir santrumpos Visame darbe vartojamos vienodos sąvokos (terminai). Jeigu vartojamos specifinės sąvokos, jos aptariamos tekste. Pravartu apibūdinti ir kitų autorių skirtingai traktuojamas sąvokas. Visos vartojamos žodžių santrumpos turi būti parašytos pagal galiojančias taisykles. Santrumpos visame darbe turi būti vienodos. Iš kelių žodžių sudarytų pavadinimų santrumpos (trumpiniai) sudaromos iš savarankiškų žodžių pirmųjų raidžių. Pirmą kartą terminas rašomas visas, po jo skliausteliuose didžiosiomis raidėmis nurodoma jo santrumpa: Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Didžiosiomis raidėmis gali būti žymimos tarptautinių sudurtinių žodžių abiejų dėmenų pradžios: Lietuvos avialinijos (LAL) Kartais žodžio pradžia žymima dviem raidėmis: Viešoji įstaiga (VšĮ) Lietuvos standartas (LST) Raidinės santrumpos rašomos be taškų. Netrumpinami pavadinimai: Lietuvos Respublika Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė Prie įstatymų pavadinimų valstybės pavadinimą (Lietuvos Respublikos) rašyti nebūtina: Akcinių bendrovių įstatymas Valstybinės kalbos įstatymas Su taškais po raidžių rašomi tradiciniai raidiniai pasakymų sutrumpinimai, pavyzdžiui, A.V. (antspaudo vieta). 12

Ilgio, ploto, tūrio, svorio ir kitų matų sutrumpinti tarptautiniai pavadinimai skaitomi nesutrumpinti ir rašomi be taško. Atitinkamos lietuviškos santrumpos val., min., sek. rašomos su taškais. Piniginių vienetų trumpiniai rašomi be taško Lt (litas), ct (centas), išskyrus sakinio galą. Procentai prie skaitmenų žymimi neraidiniu simboliu %, kuris rašomas prie skaitmens (su tarpu): 25 %. Procentų simbolį bet kurioje taikomojoje redagavimo programoje galima surinkti kodu Alt + 0, 3, 7. Dokumentų tekste paprastai vartojamas ne simbolis % (ir su skaitmenimis), o rašomas žodis procentas arba jo santrumpa proc. Bet kuriuo atveju tame pačiame tekste žymėjimai turi būti vienodi, t.y. parašyti arba žodžiais, arba skaičiais. Yra keli būdai, kaip galima sutrumpinti vieną ar kelis žodžius: Pirmasis žodžio skiemuo ir po jo einanti antrojo skiemens priebalsė (-ės), pavyzdžiui: dėst. dėstytojas, egz. egzempliorius, fak. fakultetas, faks. faksas, faksograma, pan. panašiai. Kartais santrumpoje paliekami du pirmieji žodžio skiemenys ir po jų einanti trečiojo skiemens priebalsė, pavyzdžiui: koresp. korespondentas, pavad. pavaduotojas, vyresn. vyresnysis. Rašoma pirmoji ar kelios pirmosios raidės; po santrumpų dedamas taškas, pavyzdžiui: g. gatvė, pvz. pavyzdys, sk. skyrius, žr. žiūrėk. Dvižodžių santrumpų negalima atskirti pasviru brūkšniu, kuris reiškia dviejų žodžių santykį. Reikia po sutrumpintų žodžių dėti taškus, pavyzdžiui: atsisk. sąsk. atsiskaitomoji sąskaita (negalima rašyti a/s); p. d. pašto dėžutė (negalima rašyti p/d); a. kodas asmens kodas (arba asmens kodas, negalima rašyti a/k). Matavimo vienetai ir paralelių dalykų santrumpos gali būti žymimos pasviru brūkšniu, pavyzdžiui: m/sek. (metrai per sekundę), Lt/kg (kilogramas kainuoja [10] litų), tel./faks. (telefonas ir/arba telefaksas). Numerio simbolis Nr. rašomas prieš skaitmenį didžiąja raide: Nr. 47; po skaitmens gali būti rašomas mažąja raide, bet tai neoficialus būdas: 561 nr. Įstaigų ir organizacijų pavadinimai trumpinami taip: rašoma pirmoji žodžio raidė ir po brūkšnelio paskutinysis skiemuo, pavyzdžiui: b-vė bendrovė, v-ba valdyba, m-ja ministerija. Yra žodžių, trumpinamų ta pačia raide, pavyzdžiui: p. ponas, ponia, panelė, paštas, punktas, puslapis. Jei tame pačiame tekste žodžių santrumpos sutampa, tokius žodžius reikia trumpinti skirtingai, pavyzdžiui, puslapis gali būti trumpinamas psl. Trumpinant sąvokas patartina didesnį dėmesį kreipti į kontekstą. Oficialiuose raštuose ir dokumentuose santrumpos vengtinos, o kai vartojamos, turėtų būti aptartos. Jei tekste santrumpų yra daug, patogu pateikti santrumpų sąrašą (po turinio). 13

1.2.7. Tyrimų aprašymas Asmeninių tyrimų rezultatų aprašymo nederėtų pradėti žodžiais: aš ištyriau, aš atradau ir pan. Geriau vartoti beasmenių žodžių junginius: nustatyta, ištirta ir kt. Nepatartina piktnaudžiauti įžanginiais žodžių junginiais: būtina pabrėžti, reikėtų pažymėti ir pan. Nevartotini ilgi sakiniai, nes tokį tekstą sunkiau suprasti. Nuorodos į kitas darbo dalis (skyrius, poskyrius), lenteles, paveikslus pateikiamos užrašant jų eilės numerius. Pavyzdžiui, (žr. 4 skyrių). 1.2.8. Skaitmeninės informacijos pateikimas Tekste nedideli skaičiai rašytini žodžiais, pavyzdžiui: Bendrovė planuoja įkurti du naujus padalinius Klaipėdos bei Utenos regionuose. Jei tekste pateikiami skaičiai turi matavimo vienetą, skaičiai rašomi skaitmenimis (185 km), jei neturi žodžiais: Sąnaudos padidėjo du kartus. Moksliniuose ir dalykiniuose tekstuose dėl vaizdumo ir glaustumo skaičiai paprastai rašomi skaitmenimis: 97 litai, 25 studentai. Kelintiniai skaitvardžiai žymi daiktų vietą eilėje. Prie tokių skaitvardžių, parašytų arabiškais skaitmenimis, pravartu po brūkšnelio rašyti galūnę, suderintą su linksniu. Pavyzdžiai: 1-as priedas, 7-oje lentelėje. Kai surašomi keli iš eilės kelintiniai skaitvardžiai (arabiškais skaitmenimis), linksnio galūnė rašoma po paskutinio skaitmens. Pavyzdys: 7, 9 ir 45-as puslapiai. Jeigu skaičius įeina į sąvokos sudėtį arba yra labai pabrėžiamas, galūnės turi būti įvardžiuotinės: 3-ioji poliklinika, 1-oji vidurinė mokykla, 6-asis policijos komisariatas, 18-asis gimtadienis, 100-osios metinės. Daiktų eilę žymintys skaičiai tam tikrais atvejais gali būti rašomi romėniškais skaitmenimis. Prie jų galūnės nerašomos, pavyzdžiui: VI skyrius, XX amžius, II tomas, IX klasė. Skaičiai, žymintys reiškinio eilę, gali būti rašomi arabiškais arba romėniškais skaitmenimis, pavyzdžiui: XXI amžius, 24 valandos. Kiekiniai skaitvardžiai, pažymėti skaitmenimis, linksnio galūnių neturi, pavyzdžiui: 2 įstaigos iš 25. Daugiaženkliai skaičiai gali būti žymimi arabiškais skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pavyzdžiui: 25 tūkstančiai arba 25 tūkst. Jie gali būti skirstomi klasėmis: tarp klasių paliekamas vieno ženklo dydžio tarpelis, pavyzdžiui: 100 000. Kableliu skiriame dešimtaines trupmenas nuo sveikųjų skaičių, pavyzdžiui: 1,90; 10,555. Rašant pinigų sumą litais ir centais, galima centus rašyti kaip litų dalį dešimtainės trupmenos pavidalu: 150,50 Lt. Tekste pinigų sumos gali būti rašomos: 2500 Lt; 250,50 Lt; 100 Lt 50 ct. Negalima tekste rašyti 2547,- Lt. Jei nurodomos dydžių svyravimo ribos, matavimo vienetas rašomas tik po antro skaitmens. Pavyzdys: kaina svyruoja nuo 2,10 iki 2,50 Lt/kg. 14

Greta parašyti skaitmenys vienas nuo kito atskiriami kabliataškiu. Pavyzdys: rodiklis pakito atitinkamai 2; 4; 6 ir 8 vienetais. Su vienaskaitos neturinčiais daiktavardžiais vartojami tik dauginiai skaitvardžiai (nuo vienerių iki devynerių), pavyzdžiui: vieneri, -ios; dveji, -os; treji, -os; ketveri, -ios; ( ) devyneri, -ios (vieneri metai, dvejos rungtynės). Sudėtiniai būdvardžiai, prasidedantys skaitvardžiu, pažymėtu skaitmeniu, neturi linksnio galūnės ir rašomi su brūkšneliu. Pavyzdys: 20-mečiai jaunuoliai. 1.2.9. Lentelių sudarymas ir tvarkymas Studijų darbuose skaitmeninė, tekstinė arba mišri informacija, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 skiltys, pateikiama lentelėse. Pavyzdžiui, statistiniai duomenys lengviau suprantami, jei pateikiami gerai suplanuotoje statistinėje lentelėje. Lentelės sudaromos pagal šiuos reikalavimus: Lentelės numeruojamos eilės tvarka arabiškais skaitmenimis: eilės numeris ir žodis lentelė (be santrumpos Nr.) rašomi prie dešiniosios paraštės virš lentelės pavadinimo. Jei darbe yra tik viena lentelė, tai virš jos dešinėje pusėje rašomas žodis Lentelė be numerio. Trumpinama lent. tik nuorodose. Nedidelės apimties paprastos struktūros darbe, pavyzdžiui, referate lentelės gali būti numeruojamos ištisai per visą darbą: 1 lentelė, 2 lentelė ir t.t. Kursinių darbų, projektų, baigiamųjų darbų tekstas skirstomas į skyrius ir poskyrius (jie numeruojami: 1., 1.1., 1.2. ir t.t.). Prie kiekvieno skyriaus (dalies) numeravimo galima pritaikyti lentelių numeravimą: lentelės numerį sudarytų skyriaus numeris ir lentelės eilės numeris. Pavyzdžiui, darbo pirmame skyriuje yra trys lentelės, tai trečioji būtų numeruojama 1.3 lentelė. Šie duomenys taip pat rašomi dešiniojoje lapo pusėje. Lentelės antraštė rašoma virš lentelės, pradedant didžiąja raide, centruotai. Po antrašte skliaustuose gali būti parašyta paantraštė, kurioje suteikiama papildoma trumpa informacija apie esamus duomenis. 15

Lentelės antraštė (Lentelės paantraštė) 1 lentelė Eilučių pavadinimų antraštė Skilties paantraštė Skilties antraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties antraštė Skilties paantraštė Jei lentelės stulpeliai netelpa per išilginio (portrait) puslapio plotį, lentelė išdėstoma gulsčiame (landscape) puslapyje. Numeravimas neturi skirtis nuo kitų studijų darbo puslapių numeravimo. Kiekviena lentelės dalis turi turėti pavadinimą, neturi būti tuščių skilčių ir eilučių. Kiekvienas pavadinimas turi būti kuo trumpesnis; jį sutrumpinti galima tik taip, kaip priimta tekste. Greta skaitmeninių reikšmių nerašomi matavimo vienetai, jie nurodomi: skliaustuose prie lentelių (kai yra bendros visai lentelei); prie lentelių dalių pavadinimų, po kablelio (kai yra skirtingi matavimo vienetai atskiruose stulpeliuose); kartais tokių nuorodų būna ne viena, tad antrąją reikėtų rašyti po kablelio. Lentelių skilčių antraštės ir paantraštės pradedamos didžiąja raide, išskyrus tas paantraštes, kurios sudaro vieną sakinį su skilties antrašte. Pavadinimas rašomas vienaskaita, po jo skyrybos ženklai nerašomi. Pateikiant skaitmeninius rodiklius, turi būti vienodas ženklų skaičius po kablelio; jei stulpelyje ar eilutėje nėra skaitmens, jo vietoje rašomas brūkšnys. Jei lentelė yra pateikiama iš kito leidinio, tai po lentelės pavadinimu skliaustuose būtina tiksliai nurodyti autorių, leidinio pavadinimą, leidimo vietą, metus, puslapį. Jei lentelė keliama į kitą lapą, po skilčių pavadinimais atskiroje eilutėje surašomi jų numeriai arabiškais skaitmenimis. Lapo apačios dešinėje pusėje (po lentele) užrašoma, kad lentelės tęsinys yra kitame lape. Atitinkamai kito lapo dešinėje pusėje užrašoma, kad tai lentelės tęsinys: 2 lentelė Lentelės antraštė (Lentelės paantraštė) Eilučių Skilties antraštė Skilties antraštė pavadinimų antraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė 1 2 3 4 5 16 2 lentelės tęsinys kitame lape

2 lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 Aprašant lenteles tekste reikia vengti žodžių parodyti, pateikti ir pan. 1.2.10. Iliustracijos Visos iliustracijos, esančios rašto darbuose, vadinamos paveikslais (pav.). Tai gali būti grafikai, schemos, įvairios diagramos (stulpelinės, juostinės, kvadratinės, sektorinės, linijinės ir kt.) ir kita vaizdinė medžiaga. Tiek stulpelinės (vaizduojama vienodo pločio stačiakampiais), tiek juostinės (stulpeliai išdėstomi horizontaliai ant vertikalios koordinačių ašies) diagramos yra grafinis faktinių tyrimo duomenų vaizdavimo ir analizavimo būdas. Taip dažniausiai vaizduojami tarpusavyje nesusiję arba lyginami reiškiniai. Linijinėje diagramoje esančios funkcinių priklausomybių linijos brėžiamos skirtingų tipų ar spalvų linijomis, kurioms suteikiami pavadinimai. Linijų susikirtimo taškai, diagramų linijos ir būdingi taškai žymimi raidėmis ar kitais simboliais. Sektorinė diagrama yra apskritimas, suskirstytas į dalis, atitinkančias nurodytus skaičius. Tai tinkamiausias būdas pavaizduoti reiškinio struktūrą. Iliustracijos (grafikai, diagramos, kreivės ir kt.) rengiamos naudojantis kompiuterinėmis programomis MS Word Insert Picture Chart ar MS Excel Chart Wizard ir išdėstomos tekste po nuorodomis arba prieduose. Jei iliustracijų daugiau nei viena, numeruojamos iš eilės. Iliustracijos pavadinimas (jo pirmoji raidė didžioji) rašomi iliustracijos apačioje, gale taško nereikia. Prieš pavadinimą žymimas iliustracijos eilės numeris (be santrumpos Nr.) ir sutrumpintas žodis paveikslas (pav.). Darbuose paveikslai numeruojami ištisai per visą darbą: 1 pav., 2 pav. ir t.t. Pavyzdys. Ne 32% Neatsakė 1% Taip 67% 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal interneto naudojimą 17

Pateikiant paveikslą iš kito leidinio, po paveikslo pavadinimo skliaustuose būtina tiksliai nurodyti pirminį šaltinį (autorius, leidinio pavadinimas, leidimo vieta, metai, puslapis). 1.2.11. Formulės Jei studijų darbe būna formulių, jos rašomos specialiomis kompiuterinėmis programomis. Matematinė formulė nepakeičia frazės gramatinės struktūros, todėl tekste prieš formulę ir po jos skyrybos ženklai dedami pagal skyrybos taisykles. Formulė rašoma eilutės viduryje, dedamas kablelis, o ją siejantis žodis čia po formule kitoje eilutėje, po to stulpeliu žemyn aprašomi visi jos kintamieji. Po kiekvieno iššifravimo dedamas kabliataškis. Pavyzdžiui, studijų dalyko vertinimas apskaičiuojamas pagal formulę: X 1+ X 2 + X 3 + X 4 BV = ( 0,4) + ( X 5 0,6) (1) 4 čia BV baigiamasis vertinimas; X 1, X 2, X 3, X 4 kontroliniai darbai; X 5 - baigiamasis projektas. Formulę reikia išskirti iš teksto, todėl paliekama tuščia eilutė prieš formulę ir po jos. Tekste formulės numeruojamos didėjančia tvarka. Formulės numeris rašomas skliausteliuose dešiniajame lapo krašte, pavyzdžiui: (1). Tekste, jeigu reikia, nurodomas formulės numeris, pavyzdžiui: 1-oje formulėje. 1.2.12. Autorių nuorodos Nurodant kito autoriaus tyrimus ar mintis, būtina skliaustuose pažymėti autoriaus vardą, pavardę ir minėto šaltinio išleidimo metus. Pavyzdžiui: (Jonas KABELKA, 1975). Jei norime nurodyti kelis autorius, tai juos rašome darbų išleidimo chronologine tvarka, atskiriame kabliataškiais. Pavyzdžiui: (Jonas PALIONIS, 1980; Jonas KABELKA, 1981; Aldona PAULAUSKIENĖ, 1990). Lenktiniuose skliaustuose nurodomas šaltinio eilės numeris literatūros sąraše ir puslapis pvz. (5, 253). Elektroninio dokumento nuoroda tekste nurodoma tik šaltinio eilės numeris, pvz. [18]. 1.2.13. Literatūros šaltinių pateikimas Rašant studijų darbus dažniausiai naudojamasi enciklopedijomis, žodynais, informaciniais bibliografiniais leidiniais, užsienio autorių darbais, susipažįstama su straipsniais Lietuvos ir užsienio periodiniuose leidiniuose. Teoriniams teiginiams pagrįsti naudojama statistinių leidinių informacija. Naudotos mokslinės literatūros šaltiniai darbe gali būti nurodomi šiais būdais: santrauka, perfrazavimu, citata, fragmentine citata (atskirų būdų derinimu). Citatos turi būti lakoniškos ir turėti nuorodas. Santrauka tai trumpas originalo atpasakojimas. Perfrazavimas kurio nors autoriaus kalbai būdingos minties (frazės) išdėstymas nusakomaisiais žodžiais. Pavyzdys: 18

Aldona Paulauskienė (2009) rašo, kad Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose 1009 m., po to 1040 m. Lavrentijaus metraštyje buvo rašyta, kad Kijevo kunigaikštis Jaroslavas surengė žygį į Lietuvą, apie 1185 m. Lietuva paminėta Livonijos kronikoje, o nuo XIII a. Lietuvos vardas istorijos šaltiniuose minimas labai dažnai. Citata yra rašytinio veikalo ar kalbos ištrauka kito teksto samprotavimui pagrįsti ar patvirtinti. Tai vieno teksto ištrauka kitame tekste. Žodis kilęs iš lotyniško cito kviečiu liudininku, skelbiu. Citata gali būti rašoma: kabutėse; kitokiu šriftu (pavyzdžiui, arial); kitokiu šrifto stiliumi (pavyzdžiui, Italic). Citatos būna įvairios: ilgos veikalo ištraukos, vienas teiginys, sakinys ar jo dalis. Cituojama tik tada, kai originali mintis ypač svarbi. Pavyzdys: 1599 m. Mikalojus Daukša Postilės Prakalboje į malonųjį skaitytoją rašė: Kurgi sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti... (12, 65). Praleistos citatoje vietos kupiūros žymimos daugtaškiu. Jos gali būti bet kurioje sakinio vietoje. Daugtaškis sakinio pradžioje rašomas po kabučių, gale prieš jas. Cituodami kitų mintis, daugtaškiu gale parodome, kad cituojamasis sakinys nėra baigtas. Praleistas ilgesnes teksto vietas žymintis daugtaškis rašomas skliaustuose. Pavyzdys: O mūsų tėvų kalba yra labai sunkiai išlaikyta < >, todėl būtumėm visai menki padarai, jei jos kaip reikia negerbtumėm. J. Balč. Fragmentinė citata. Tai citata, sudaranti autoriaus sakinio dalį, rašoma kabutėse, pradedama mažąja raide, po kabučių pradžioje daugtaškio nereikia. Prieš citatą ir po jos rašomi tokie skyrybos ženklai, kokių reikalauja sakinys. Prie fragmentinės citatos priderinamas autoriaus komentaro sakinys asmeniu, skaičiumi ir kt. Pavyzdys: Vėliau į Lietuvą atėjo ir lenkų kalba, nes bendri valstybės reikalai, bendras Seimas ir Senatas, giminystės ryšiai su lenkų feodalais vertė Lietuvos didikus mokėti ir vartoti lenkų kalbą. (12, 113) 19

Citatų ir statistinių duomenų šaltiniai gali būti nurodomi dviem būdais: Įterpus citatą, jos pabaigoje rašomas išnašos ženklas (skaičius arba žvaigždutė), o literatūros šaltinis nurodomas puslapio apačioje po brūkšniu. Literatūros šaltinis 1-asis būdas aprašomas išsamiai (pagal bibliografinius reikalavimus), kaip literatūros sąraše, tik čia nurodomas cituojamas puslapis. Šis būdas yra neekonomiškas. Pavyzdys 1 Knygotyra. Enciklopedinis žodynas. Vilnius, 1997. P. 135 2-asis būdas Pavyzdys Šalia citatos lenktiniuose ar laužtiniuose skliaustuose rašomi 2 skaičiai: pirmasis rodo literatūros šaltinio eilės numerį naudotos literatūros sąraše, o antrasis to šaltinio puslapį, kuriame yra citata. Kvietimas dokumentas, informuojantis apie renginį ir kviečiantis jame dalyvauti. Specialus raštas (sulenktas popieriaus lapelis), kviečiantis apsilankyti kokiame nors renginyje. Gali būti nurodyti adresatas, programa ar dienotvarkė. [10, 234] 1.2.14. Literatūros ir informacinių šaltinių sąrašo sudarymas Bibliografiniuose sąrašuose literatūra (šaltiniai) grupuojami tokia tvarka: įstatymai ir kiti norminiai aktai; tėvyniniai lediniai pagal autorių ir antraštę (abėcėlės tvarka); užsieniniai leidiniai pagal autorių ir antraštę (abėcėlės tvarka); periodiniai leidiniai; elektroniniai dokumentai. Bibliografinėse nuorodose rašomi šie skiriamieji ženklai: dažniausiai rašomas taškas, kartais brūkšnys, laužtiniai skliaustai ar dvitaškis. Elementui pabrėžti arba pagrindiniams nuorodos elementams išryškinti naudojami pabraukimai ar įvairūs šriftai. Apraše pagal autorių nurodoma: publikacijos autoriaus pavardė (didžiosiomis raidėmis), dedamas kablelis, po to autoriaus vardas, kurio pirmoji raidė didžioji, dedamas taškas; visas leidinio pavadinimas (pasvyruoju šrifto stiliumi Italic); leidimo vieta, išleidimo metai ir puslapių skaičius; standartinis numeris (jei leidinyje yra). Atkreiptinas dėmesys, kad leidykla yra antraeilis dalykas, todėl nurodyti nebūtina, pavyzdžiui: 20

PIROČKINAS, Arnoldas. Administracinės kalbos kultūra. Vilnius, 1990. 158 p. ISBN 4547-680-01-2. Rinkiniuose paprastai įrašomas atsakingasis redaktorius, kurio pavardė didžiosiomis raidėmis ir visas vardas rašomi po darbo pavadinimo, pavyzdžiui: Vadyba Lietuvoje 1918-1940 m. : Rinktinė apie vadybą ir darbo organizavimą. Sudarytojas Romualdas RAZAUSKAS ir kt. Vilnius, 1991. 364 p. ISBN 5986-789-10-08. Jeigu leidinio autorių yra keletas, jų pavardės surašomos abėcėlės tvarka (ne daugiau kaip 3 pavardės). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad po kiekvieno autoriaus vardo dedamas kabliataškis! DĖMENIENĖ, Alina; SINKEVIČIUS, Vytenis; SINKEVIČIENĖ, Nijolė. Tekstų apdorojimo sistema ir raštvedyba. Kaunas, 1995. 425 p. ISBN 7894-2001. Periodinio leidinio straipsniai aprašomi tokia tvarka: autoriaus pavardė (didžiosiomis raidėmis), vardas, straipsnio pavadinimas, toliau žurnalo ar laikraščio pavadinimas (gulsčiu šriftu), išleidimo metai, numeris, straipsnio puslapiai, pavyzdžiui: VONSAVIČIUS, Bronislovas. Vėl keičiasi terminai. Diena, 1994, lapkričio 6, p. 4. BUTĖNAS, Vytautas; ŠIAUDVYTIS, Vincas. Komercinių bankų veikla rinkos sąlygomis. Lietuvos ūkis, 1995, Nr. 7, p. 32-34. Elektroninio dokumento aprašo pavyzdys: CARROLL, Lewis. Alice s Adventures in Wonderland [interaktyvus]. Texinfon ed. 2.1. [Dortmund, Germany]: WindSpiel, November 1998 [žiūrėta 2000 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.germany.eu.net/books/carroll/alice.html> Paaiškinimai: Elektroniniams dokumentams būtina laužtiniuose skliaustuose nurodyti laikmenos rūšį: [interaktyvus] Galima apibūdinti ir leidinio rūšį ar tipą, jeigu tai svarbu: [interaktyvi duomenų bazė] [elektroninis paštas] Redaktoriai, vertėjai, dailininkai gali būti nurodomi po antraštės ar laikmenos rūšies. Būtinas elementas leidimas: 5-asis leid. IBM/Tandy versija. Skelbimo duomenys. Tai vieta, kurioje buvo paskelbtas dokumentas. Rašoma originalo kalba kaip šaltinyje. Jei skelbimo vieta nenurodyta, rašoma sine loco, s.l., b.v. Po skelbimo dedamas dvitaškis ir įvardijamas leidėjas (galima sutrumpintai). Jei leidėjas yra nežinomas, elgiamasi analogiškai, kaip ir su nežinoma skelbimo vieta. Skelbimo data rašoma kaip 21

nurodyta šaltinyje. Žinomos, bet šaltinyje nenurodytos datos pateikiamos laužtiniuose skliaustuose. Po skelbimo datos dedamas taškas. Atnaujinimo ar taisymo data. Tai nauji leidimai ir versijos. Po skelbimo datos rašoma dokumento atnaujinimo ar pataisymo data. Po jos dedamas taškas. Atnaujinta 2003 m. sausį. Nuorodos sudarymo data. Tai būtinas elementas, rašomas mažąja raide laužtiniuose skliaustuose: [žiūrėta 2002 m. gegužės 23 d.]. Apimtis. Spaudinių apimtis nurodoma puslapių, lapų, skilčių ir pan. skaičiumi, o daugiatomių leidinių tomų skaičiumi: 210 p. 2 t. 3 vol. Serija nurodoma kaip dokumente, bet tai nebūtina. Pastabos rašomos tik tada, jeigu reikia. Elektroninio dokumento aprašo pastabose pateikiama informacija apie dokumento formatą: ASCII formatas. Pastabose taip pat galima pateikti informaciją apie dokumento priedus (naudotojo vadovėlius, kasetes), sistemos reikalavimus (konkretų kompiuterio, kuris tinka dokumentui naudoti, tipą ir modelį, programinės įrangos reikalavimus) ir kt. Visos pastabos rašomos lietuvių kalba, nepriklausomai nuo aprašomo dokumento kalbos. Įsigijimo sąlygos ir prieiga. Interaktyviems dokumentams privaloma tvarka pateikiama informacija dokumento šaltinio buvimo vietai nustatyti ir identifikuoti (Prieiga per). Prieš adresą dedamas dvitaškis. Adresas pateikiamas skliaustuose (< >). Standartinis numeris (pagal jį dokumentą galima surasti internete). Jeigu cituojamame ar minimame dokumente yra standartinis numeris, jis būtinai rašomas ir bibliografinėje nuorodoje. Po jo dedamas taškas. ISBN 2-7546-1485-9. ISSN 1045-1064. 22

2. BAIGIAMŲJŲ DARBŲ ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI Baigiamasis darbas tai kvalifikacinis studento darbas, kurio pagrindu Kvalifikavimo komisija vertina studento pasirengimą savarankiškai dirbti ir suteikia atitinkamos studijų programos kvalifikaciją. Temos pasirinkimas: Baigiamajam darbui galioja tie reikalavimai, kurie keliami kursiniams darbams. Formuluoti baigiamojo darbo temą studentui gali padėti atsakymai į tris klausimus: kas? kur? kada? Kas temos formuluotė turi nusakyti, kas bus nagrinėjama ir koks tyrimo objektas (visa veikla ar atskiri jos rodikliai, darbo organizavimo procesai ir kt.). Kur turi būti nurodyta konkreti tiriamojo objekto vieta įmonė ar įmonių grupė. Kada apibrėžiamas nagrinėjamas laikotarpis. Temą studentas pasirenka, o vadovas yra paskiriamas. Galutinę temos formuluotę studentas pateikia tik pasikonsultavęs su baigiamojo darbo vadovu (3 priedas). Kartu su tema studentas vadovui pateikia ir preliminarų temos nagrinėjimo turinį (2 priedas) bei savarankiškai sudarytą jam prieinamos literatūros sąrašą. Su darbo vadovu suderina baigiamojo darbo užduotį (4 priedas), rengimo kalendorinį planą, kuriame turi atsispindėti atskirų dalių rašymo bei tyrimo terminai, konsultacijų su vadovu periodiškumas (5 priedas). Rašant darbą ir iškilus naujoms, nenumatytoms aplinkybėms, tema gali būti koreguojama. Tačiau tam turi būti rimtos priežastys, ypač, jei norima pakeisti temą, nes tokiu atveju visada keičiasi darbo kryptis ir darbo apimtis. Tokios priežastys gali būti įmonės, kurios duomenų pagrindu rašomas darbas, bankrotas arba reorganizavimas, išaiškėjus, jog informacijos šaltinių nepakanka arba jie neprieinami. Studentas privalo nuolat bendrauti su paskirtuoju vadovu, sudaryti darbo rašymo planą ir jo laikytis. Vadovas neteikia parengtų sprendimų, o padeda rasti atsakymus į studentui iškilusius klausimus renkant ir analizuojant informaciją. Jis konsultuoja studentą, skaito pirmąją darbo redakciją ir teikia pastabų bei siūlymų, sprendžia, ar studento parašytas darbas atitinka reikalavimus ir rekomenduoja jį ginti, pasirašydamas tituliniame lape. Studentas visiškai atsako už darbe pateiktos informacijos ir skaičiavimų teisingumą, daromas išvadas ir teikiamus siūlymus. Vadovas yra tik patarėjas, konsultantas ir tarpininkas tarp studento ir katedros vedėjo. Darbo vadovas pateikia atsiliepimą (6 priedas), kuriame nurodo, ar darbą galima ginti Kvalifikavimo komisijoje. Vadovas nevertina darbo balais. Baigiamąjį darbą vertina recenzentas (8 priedas). Pagal pateikto baigiamojo darbo ir jo pristatymo (gynimo) kokybę Kvalifikavimo komisija įvertina studento profesinio pasiruošimo lygį. Darbas laikomas neatliktu, jeigu jame yra aprašytos (o dar blogiau nurašytos) teorinės vadovėlių tiesos arba pateikti tik duomenys, nors ir apibendrinti lentelėse, tačiau neišanalizuoti ir neįvertinti. 23

Neleistinas studento nesąžiningumas, kitų autorių darbų (ar jų dalių) plagijavimas, faktinės medžiagos sąmoningas iškraipymas. Tokie darbai neįskaitomi. Negalima laikyti baigiamuoju darbu vertimų į lietuvių kalbą iš užsienio autorių straipsnių, knygų ar atskirų jų skyrių. Baigiamojo darbo tinkamumo kriterijai: 1. Pasirinkta tema turi būti aktuali. Tai argumentuotai aptariama darbo įvade. 2. Tema turi būti nuosekliai išnagrinėta pagal įvade išdėstytus tikslą ir uždavinius bei plane numatytus klausimus. 3. Turi būti surinkta pakankamai medžiagos ir duomenų, leidžiančių tinkamai išnagrinėti pasirinktą temą. 4. Taikomojo pobūdžio darbas turi būti baigiamas apibendrinančiomis išvadomis ir argumentuotais siūlymais. 5. Darbas turi būti parašytas sklandžia lietuvių kalba, laikantis bendrųjų įforminimo ir literatūros bei kitų šaltinių sąrašo sudarymo reikalavimų. Baigiamajame darbe sprendžiama viena problema arba konkretus praktinis uždavinys. Darbas turi atitikti mokslinio tiriamojo darbo reikalavimus, todėl rengiamas pagal mokslo tiriamojo darbo metodiką. Rekomenduojami tokie darbo rengimo etapai: 1. Susipažįstama su rekomenduojama literatūra ir kitais šaltiniais. 2. Formuluojami svarbiausi tiriamieji klausimai. 3. Sudaromas nuoseklus tyrimo planas. 4. Renkama ir kaupiama empirinė medžiaga. 5. Analizuojama ir sisteminama sukaupta medžiaga. 6. Modeliuojami tiriamųjų problemų sprendimai. 8. Formuluojamos išvados ir siūlymai. 2.1. Baigiamojo darbo struktūra priedų. Baigiamojo darbo apimtis 45 50 puslapių kompiuterinio teksto be Rekomenduojamas baigiamojo darbo atskirų dalių puslapių skaičius: 3 lentelė Baigiamojo darbo struktūra Darbo dalis Puslapių skaičius Titulinis lapas 1 Turinys 1 2 ĮVADAS 2 Baigiamajame darbe pasiektų profesinių 1 2 kompetencijų sąrašas TEORINĖ DALIS (konkretus pavadinimas) 15 20 24