Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos

Vilniaus universitetas Tarptautinė mokslinė konferencija Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos 2011 m. birželio 16 17 d.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto konferencijos organizacinis komitetas, 2011

Gerbiamieji kolegos, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas 2011-06-16 17 dienomis rengia tarptautinę mokslinę konferenciją Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos, kuri skiriama pateikti ir aptarti šiuolaikinių komunikacijos ir informacijos tyrimų problematiką, išplėtoti dialogą medijų raiškos temomis. Temos turėtų būti aktualios ir reikšmingos komunikacijos ir informacijos mokslininkams, dėstytojams, studentams, atskleidžiančios originalią patirtį ir įdomios plačiai auditorijai. Tinklaveika keičia tradicines socialines struktūras ir institucijas. Visuomenė jau naudojasi skaitmeninėmis bibliotekomis, paprasčiau pasiekia skaitmeninius paveldo objektus, ji verčia žiniasklaidą lanksčiai reaguoti į paskelbtą informaciją ir pildyti arba tikslinti pranešimus, ši visuomenė turi galimybę studijuoti nuotoliniu būdu, galiausiai pareikšti nuomonę balsuojant įvairiais klausimais. Tačiau ar šie ir kiti privalumai nesukuria naujų problemų? Ar visuomenės (ir žmogaus) santykis su informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis bei dirbtinio pasaulio sistemomis yra atskiras mokslo tyrimo objektas? Komunikacija ir informacija yra tyrimų ir žinių sklaidos pamatas kiekvienam nuo archyvaro iki žurnalisto, nuo informatikos iki viešųjų ryšių specialisto, taigi konferencijos organizatoriai pakvietė tyrėjus ir dėstytojus, kurie atskleis plačius mokslo ir studijų interesus. Renginys skiriamas Vilniaus universiteto komunikacijos ir informacijos mokslų krypties 20 metų mokyklos sukakčiai paminėti. Komunikacijos fakulteto taryba 3

Konferencijos Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos organizacinis komitetas Prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė Doc. dr. Larisa Dovnar (Baltarusijos kultūros ir meno universitetas, Baltarusija) Prof. dr. Johannes Ehrat (Popiežiškasis Grigaliaus universitetas, Italija) Dr. Andrius Gudauskas Prof. dr. (HP) Osvaldas Janonis Doc. dr. Rimvydas Laužikas Doc. dr. Renata Matkevičienė Prof. dr. Krzysztof Migoń (Vroclavo universitetas, Lenkija) Prof. dr. Aušra Navickienė Prof. dr. Jan Nolin (Švedijos bibliotekininkystės ir informacijos mokslų mokykla, Švedija) Prof. dr. Arvydas Pacevičius Doc. dr. Andrius Vaišnys, pirmininkas Doc. dr. Mirna Willer (Zadaro universitetas, Kroatija) KONFERENCIJOS LEIDINIAI INFORMACIJOS MOKSLAI (zenona.atkociuniene@kf.vu.lt) KNYGOTYRA (domas.kaunas@kf.vu.lt) ŽURNALISTIKOS TYRIMAI (zurnalistikostyrimai@gmal.com) Šiuose leidiniuose bus galima publikuoti straipsnius, kurių temos yra paskelbtos konferencijoje, redakcinių kolegijų nustatyta tvarka. Kontaktinis asmuo: Lina Urbelionienė (lina.urbelioniene@kf.vu.lt)

Vilniaus universitetas Tarptautinė mokslinė konferencija Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos PROGRAMA 2011 m. birželio 16 17 d., Universiteto g. 3, Vilnius www.kf.vu.lt

I DIENA 2011 06 16 8.00 10.30 Konferencijos dalyvių registracija (padalinių specialistai) 9.00 10.30 Konferencijos atidarymas (Teatro salė): 1. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas doc. Andrius Vaišnys; 2. Vilniaus universiteto Rektoriaus vardu prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis; 3. Latvijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Juris Rozenvaldas 4. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas; 5. Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza; 6. Baltarusijos vadybos instituto rektorius prof. Nikolaj V. Suša; 7. Verslo žinių vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas; 8. Varšuvos universiteto Žurnalistikos instituto Spaudos teisės laboratorijos darbuotojas dr. Michał Zaremba; 9. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos prezidentas Šarūnas Matulevičius (Informologijos bakalauro studijų programa). I Plenarinis posėdis. Vedėja prof. dr. Aušra Navickienė (Teatro salė) 11.00 11.45 1. Prof. dr. (HP) Elena Macevičiūtė, Vilniaus universitetas, Lietuva Komunikacijos ir informacijos mokslų raida Lietuvoje 1991 2011 metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu (1998 m. sausio 9 d. Nr. 30) patvirtintoje Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijoje komunikacijos ir informacijos mokslai pateikiami kaip atskira humanitarinių mokslų srities kryptis. Pranešime aptariama bendra komunikacijos ir informacijos mokslų samprata, daugiadalykinė struktūra ir santykiai su kitais mokslais. Analizuojami bendriausi KIM tyrimų rezultatai per 20 metų. Autorė siekia išryškinti VU Komunikacijos fakulteto vaidmenį plėtojant šią kryptį, pateikia kai kuriuos KF mokslo darbų tarptautinės sklaidos duomenis ir bando įvertinti Lietuvos KIM struktūrą bei rezultatus šios krypties bendrosios pasaulinės raidos kontekste. 6

11.45 12.30 2. Prof. dr. Peter van Mensch, Reinwardto akademija, Olandija Paveldo bendruomenės tinkliškumas ir profesionalumas. 2.0 Paprastai bendruomenė tradiciškai skirstoma į vartotojus ir gamintojus. Lankytojai atlieka pasyvų vartotojų, o muziejininkai gamintojų vaidmenį. Atsiradus atvirojo kodo bendruomenės sąvokai, vartotojų ir gamintojų atskyrimas prarado savo pagrįstumą. Paveldo bendruomenės sąvoka, kurią 2005 m. pristatė Europos Taryba, reiškia pripažinimą, kad šis atskyrimas yra nenaudingas. Rinkėjų bendruomenės, profesinės bendruomenės, atvirojo kodo bendruomenės ir interpretuojančios bendruomenės turi kažką bendro jos yra interesų bendruomenės. 12.30 13.15 3. Doc. dr. Gintaras Aleknonis, Politikos mokslų katedra, Mykolo Riomerio universitetas, Lietuva Pasitikėjimas žiniasklaida: laisvo žodžio pergalė ar viešosios erdvės tarša? Pasitikėjimas yra labai subjektyvi ir sunkiai pamatuojama sąvoka, tačiau tai vienas mėgstamiausių Eurobarometro bei kitų viešosios nuomonės apklausų rodiklių, dažnai naudojamas bandant matuoti visuomenės vertybinę orientaciją. Tačiau teiginys X nuošimčių gyventojų pasitiki žiniasklaida nėra labai prasmingas ir skirtingose šalyse gali būti suprantamas labai nevienodai. Prasminga būtų manyti, kad visuomenė su žiniasklaida sieja įvairius lūkesčius. Reiktų aptarti bent dvi galimybes: (1) visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida kaip nepriklausomu informacijos šaltiniu, (2) visuomenės viltis, kad žiniasklaida gali paskatinti kažkokius (valdžios ar pačios visuomenės) veiksmus. Lygindami visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida ir valstybės institucijomis Europoje, galėtume pastebėti skirtingus modelius, kas leistų koreguoti požiūrį į demokratijos būklę įvairiose šalyse. Nesunku pastebėti skirtumus tarp vadinamųjų brandžių ir jaunų demokratijų. Brandžiose demokratijose valdžios institucijomis dažniausiai pasitikima taip pat arba net labiau, negu žiniasklaida, o jaunose demokratijose pastebėtume priešingas tendencijas. Atsižvelgdami į žiniasklaidos vartojimo įpročius, galėtume pastebėti skirtingas pasitikėjimo žiniasklaida kaitos tendencijas. Žiniasklaida visuomenės pasitikėjimą dažniausiai suvokia kaip ilgai trukusio bendradarbiavimo ir laisvo žodžio pergalės ženklą. Tačiau nekritiškas žiniasklaidos vietos visuomenėje pozicionavimas, padeda įsigalėti gundančiai ketvirtosios valdžios sampratai, kuri skatina žiniasklaidą reikalauti sau ypatingų teisių, taip rizikuojant užteršti viešąją erdvę. 7

13.15 14.00 Pietų pertrauka VU Istorijos fakulteto kavinė PRANEŠIMAI SEKCIJOSE 1 sekcija (2 dienos) Bibliotekininkystė ir informacija: tradicija ir modernumas (vedėjai prof. dr. (HP) Arvydas Pacevičius, doc. dr. Jurgita Rudžionienė, dr. Ineta Krauls) Vilniaus universiteto bibliotekos B3 Seminarų auditorija (333 kab.) (VU biblioteka, Universiteto g. 3) 2 sekcija Informacijos ir komunikacijos teorijos ir praktikos raiškos (vedėja prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė) 238 Seminarų kambarys (VU Centriniai rūmai, Universiteto g. 3) 3 sekcija (2 dienos) Pilietinės ir politinės komunikacijos tyrimai (vedėja doc. dr. Renata Matkevičienė) Senato salė (VU Centriniai rūmai, Universiteto g. 3) 4 sekcija Muzeologija: praktika, mokslas, požiūrio į pasaulį būdas (vedėjas doc. dr. Rimvydas Laužikas) 239 Seminarų kambarys (VU Centriniai rūmai, Universiteto g. 3) Pranešėjas, jo institucija, pranešimo tema, temos turinys 14.00 14.25 7. 1. 1 sekcija Prof. dr. Joacim Hansson K. Linėjaus universitetas, Švedija Bibliotekininkystės ir informacijos mokslai tradicija ir modernumas: kritiška refleksija Pranešime trumpai apžvelgiama bibliotekininkystės ir informacijos mokslų (BIM) 8

istorija, siekiant suprasti šios disciplinos problemas ir aktualijas. Klasikinio dviejų disciplinos pavadinimo dalių bibliotekų ir informacijos konflikto šaknys glūdi praeityje. Šiuolaikinių BIM situacija apibūdinama kaip kova tarp dviejų esminių sąvokų informacijos ir dokumentų. Priklausomai nuo to, kaip šios sąvokos suprantamos ir kaip į jas žiūrima, kritiškai analizuojama BIM vieta vadinamojoje informacinėje visuomenėje. Reflektuojama BIM, kaip būtinos akademinės disciplinos, ateitis naujųjų dokumentų technologijų ir socialinės žiniasklaidos kontekste, t. y. pažanga, kuri gali tapti nauja ir įdomia BIM mokslininkų tyrimų sritimi. 2 sekcija Prof. dr. Valiantsina Hedranovich Minsko vadybos institutas, Baltarusija Informacijos ir komunikacijos technologijų taikymas formuojant studentų tarpdalykines kompetencijas Pranešime nagrinėjama profesinės kompetencijos, kuri nustatoma pagal specialisto gebėjimą taikyti įgytas žinias, įgūdžius ir sugebėjimus konkrečioje situacijoje, sąvoka. Apibrėžiama studentų tarpdalykinių kompetencijų vieta formuojant programuotojo profesinę kompetenciją. Siūloma plėtoti tarpdalykines kompetencijas kuriant elektronines mokomąsias priemones, tai apibūdinama kaip bendros studento ir dėstytojo veiklos modeliavimas švietimo informatizacijos sąlygomis. Pateikiamas konkretus kompleksinio internetinio vadovėlio, sukurto per studentų vykdomą mokslinį tiriamąjį darbą, pavyzdys. Analizuojamos tarpdalykinės kompetencijos, suformuotos atlikus mokslinį darbą. 3 sekcija Prof. dr. Teresa Sasińska-Klas Krokuvos Jogailaičių universitetas, Lenkija Nauji politinės komunikacijos aspektai. Pokyčiai ir ribos Pastaruosius keletą metų politinės komunikacijos procese jaučiamas naujųjų informacinių technologijų plėtros ir jų taikymo organizuojant įvairiausias akcijas, susijusias su viešąja politine komunikacija, poveikis. Ypač išaugo informacinių technologijų vaidmuo rinkimų sistemoje, o nuo JAV prezidento rinkimų 2008 m. praktinis naujos komunikacijos kanalų formos panaudojimas sparčiai vystėsi. Pranešime nagrinėjami naujieji politinės komunikacijos būdai, pastaruosius keletą metų naudojami Šiaurės Amerikoje bei Europoje ir neseniai pradėti naudoti Šiaurės Afrikoje (Tunise, Egipte, Alžyre ir kt.). 4 sekcija Dokt. Leontine Meijer-van Mensh Tarptautinė muziejų taryba (ICOM-COMCOL), Olandija Profesinė etika kaip darbo muziejuje metodas Muziejaus erdvė vis dažniau laikoma kontaktine zona (Clifford), t. y. susitikimo ir dialogo vieta. Nauji požiūriai į profesinę etiką susiję su dalyvavimo sąvoka. Didesnės lygybės tarp socialinių dalininkų siekis ir dalijimasis atsakomybe svarbūs naujosios etikos, pagrįstos socialine atsakomybe, aspektai. Tik tada, kai muziejai parengs tokią kompleksinę politiką, bus galima iš tiesų kalbėti apie bendrą reikšmės kūrimą. Šiame kontekste būsimo specialisto vaidmuo padėti skirtingoms interesų grupėms suprasti ir gerbti viena kitą. 9

14.25 14.50 2. 1 sekcija Lekt. dokt. Olaf Eigenbrodt Hamburgo universitetas, Vokietija Sociologijos teorija bibliotekininkystės ir informacijos moksluose: epistemologinis požiūris Pranešime pristatoma bibliotekininkystės sociologijos vieta bibliotekininkystės ir informacijos moksluose, pateikiama trumpa bibliotekininkystės sociologijos istorija, apibūdinamas žinių visuomenės, sociologijos ir bibliotekininkystės bei informacijos sektoriaus santykis. Šiuolaikinių bibliotekininkystės ir informacijos mokslų sociologijos teorijų kontekste brėžiama. perspektyva ir bibliotekininkystės sociologijos ateities galimybės. 2 sekcija Prof. dr. Wolfgang H. Swoboda Hamburgo taikomųjų mokslų universitetas, Vokietija Informacinis raštingumas ir medijų kompetencijos tinklinės komunikacijos amžiuje: aukštojo mokslo struktūrinės problemos ir sąvokos Informacinis raštingumas tai įprasta bibliotekininkystės ir informacijos mokslų tema. Naujosios technologijos, sparti komunikacijų globalizacija ir auganti kultūrų įvairovė kelia naujus iššūkius šioje tyrimų ir akademinio mokymo srityje. Atsižvelgiant į elektroninės tinklinės komunikacijos tendencijas, galima paminėti keletą svarbių sąvokų, transformuojančių informacinį raštingumą į pagrindines į ateitį orientuotas kompetencijas: medijų kompetencijas, vizualinį raštingumą ir daugiakultūrės komunikacijos įgūdžius. Peržengdama Mokančios bibliotekos ir kitų sąvokų, susijusių su institucijomis, katalogais ir medijų vienetais, apribojimus, medijų kompetencijų sąvoka apima individualius ir kolektyvinius procesus naudojant duomenis, kuriant žinias, taip pat kuriant ir publikuojant medijas. Pranešime ne tik įvardijamos kelios struktūrinės problemos ir kliūtys, bet ir pateikiama pavyzdžių, kaip medijų kompetencijų modulius galima įgyvendinti bakalauro ir magistro bibliotekininkystės ir informacijos mokslų studijų programose. Medijų kompetencijų modulio mokymosi aplinkos pranašumai ir ypatybės: projektai kultūrinės svarbos ir politinės įtakos klausimais, į mokinius orientuotų medijų kūrimas, socialinis veiksmas, pagrįstas kasdieniu universiteto bendruomenės gyvenimu. 3 sekcija Doc. dr. Inga Vinogradnaitė Vilniaus universitetas, Lietuva 18 amžiaus kavinės ir 21 amžiaus internetiniai komentarai: viešosios erdvės renesansas? Vienas iš svarbių šiuolaikinės viešosios erdvės transformacijas aprašančių požymių naujos internetinėje erdvėje besireiškiančios publikos atsiradimas. Interneto portaluose skelbiamas naujienas komentuojanti ir komentarus skaitanti publika, jos naujienų vartojimo praktikos vertinamos prieštaringai. Yra įprasta jas lyginti su 18 amžiuje iškilusia J. Habermaso aprašyta buržuazine viešąja erdve, 10

kuri laikoma viešosios erdvės etalonu ir siekiamybe. Tokie lyginimai dažniausiai konstatuoja didžiulį atotrūkį tarp viešosios erdvės etalono ir šiandienių viešosios erdvės apraiškų. Tačiau 18 amžiaus politinės publikos iškilimą nagrinėjančiuose darbuose aprašomos to meto praktikos ir ypač reakcijos į jas rodo, kad bent jau paviršutiniškai žvelgiant internetinių komentarų publika mažai kuo skiriasi nuo 18 amžiaus kavinėse susibūrusios publikos, jei vertintume jas kiekvieno laikotarpio politinio ir intelektualinio elito akimis. Šis panašumas skatina kelti klausimą: kaip derėtų vertinti, aprašyti ir aiškinti internetinių komentarų publikos iškilimą ir jai būdingas politinės informacijos vartojimo praktikas, kokių fundamentalių viešosios erdvės transformacijų simptomas jos yra, kaip jos keičia politinio dalyvavimo praktikas. Istorinė analogija gali būti vaisingas pagrindas ieškant naujų atsakymų į iškeltus klausimus, nes ji padeda atsikratyti kai kurių stereotipų, būdingų šiuolaikinės viešosios erdvės analizei. Pranešime ginama tezė, jog internetinius komentarus adekvačiau yra suvokti ne kaip viešosios erdvės degradavimą, bet kaip jos renesansą, nes juose naujomis formomis atgimsta politinės kritikos ir politikos vertinimo praktikos. Ši tezė yra grindžiama 2008 metų pavasarį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenų bei internetinių komentarų diskurso analize. 4 sekcija Prof. dr. Markus Walz Leipcigo taikomųjų mokslų universitetas, Vokietija Bendroji muzeologija specialiosios muzeologijos socialinė muzeologija: rinkimas tarp tyrimo ir plebiscito Pagrindinė specifinė muziejų veikla tai kultūros ir gamtos išteklių, kaip muziejaus objektų muzealijų, atranka. Jau sukurta muzeologijos teorija apie šį atrankos procesą. Remdamasis išsamiu Australijos muziejų eksponatų atrankos kriterijų sąrašu (Russell / Winkworth, 2001), išskyriau devynis svarbiausius kriterijus kaip universalią muzealijų atrankos priemonę. Pasisakau už bendrosios muzeologijos vyravimą, net jei šie kriterijai skiriasi savo svarba skirtinguose muziejų tipuose, susijusiuose su vienu ar keliais mokslais ar akademinėmis disciplinomis. Šis modelis prieštarauja nuomonei, kad muzeologija turi būti suskirstyta į atskiras specialiąsias muzeologijas, analogiškas atitinkamiems mokslams ar akademinėms disciplinoms. Lieka dvi neišspręstos sąvokos problemos. Pirma, modelyje taip pat pateikiami kriterijai su socialinio ar individualaus požiūrio elementu; akademinis tyrimas gali empiriškai nustatyti ir įvertinti šias nuomones, bet ne parinkti objektą tiesioginio teisingo akademinio sprendimo prasme. Antra, turi būti išaiškinta, kaip bus elgiamasi daugiadiscipliniais atvejais: ar norint objektą priskirti muzealijai užtenka vienos susijusios disciplinos patvirtinimo, ar reikalingas sprendimas metalygmenyje? Kas svarbiau: nedidelis visų susijusių disciplinų suinteresuotumas ar didelis tik vienos iš jų suinteresuotumas ir jokio kitų disciplinų intereso? Vienintelė alternatyva šiems klausimams nuslopina bet kokią daugiadisciplinio muziejaus idėją, kuri yra netinkama šiais laikais pirmenybę teikiant transdiscipliniam tyrimui ir tarpdiscipliniam bendradarbiavimui. Vis dar neužbaigtai muzeologijos atrankos teorijai poveikį daro dabartinės diskusijos apie interaktyvumą ir dalyvavimą. Reikšminis žodis muziejus 2.0 varto- 11

jamas švietimo departamentų ir viešųjų ryšių agentūrų aplinkoje; jau tikrinamos parodų įgyvendinimo bendradarbiavimo koncepcijos. Kitas žingsnis nuo socialinio kuravimo gali būti rinkinys 2.0, nes įgyvendinant vartotojų kuriamą turinį atrankos sprendimus darys lankytojai. Kai kurie tipiški pavyzdžiai iliustruoja šią teorinę poliarizaciją: o kaip dėl rinkinio 1.0 ir rinkinio 2.0 turinio aktualumo, dekonstrukcijos ir pernelyg didelės asmeninės svarbos? Kokie akademiniai tyrimai gali remtis rinkiniu 1.0, o kokie rinkiniu 2.0? Bent jau ketinama nubrėžti sinchronines ir diachronines muziejaus 2.0 paraleles, nes tai ne tik socialinės žiniasklaidos pritaikymas, bet ir sąsaja su dabartinėmis valdžios, pilietinės visuomenės ir socialinės įtraukties sąvokomis; be to, pastaruoju metu tyrimai atspindi naująją muzeologiją, ekomuzeologiją, t. y. anksčiau nepasiekiamą, bet jau įgyvendintą idealaus muziejaus sąvoką iš 7-ojo dešimtmečio. 14.50 15.15 3. 1 sekcija Doc. dr. Lars Selden Švedijos Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų mokykla, Boraso ir Goteburgo universitetai, Švedija Švietimo politika, įdarbinimo praktika ir Bolonijos procesas iš Švedijos perspektyvos praeityje ir vėlyvojo modernizmo laikais Pranešime, kurio tikslas yra išanalizuoti švietimo ir įdarbinimo pokyčius bibliotekininkystės ir informacijos mokslų srityje Švedijoje per pastarąjį šimtmetį, nagrinėjima švietimo politika ir įdarbinimo praktika iš Švedijos perspektyvos praeityje ir vėlyvojo modernizmo laikais. Tyrime naudotas istorinis metodas ir aprašomoji statistika, analizuoti registrai su 1 790 bibliotekininkų biografijomis, Vyriausybės apklausos ir archyviniai šaltiniai. Nustatyta, kad bibliotekininko statusas (nuo specialisto iki profesionalo) kito netolygiai. Politiniai sprendimai parlamento lygmenyje aiškiai reformavo bibliotekininkystės švietimą tris kartus, tačiau kitos reformos tarsi neutralizavo politinius ketinimus. Viešosios bibliotekininkystės švietime nuo pat pradžių 1926 m. vyravo moteriškoji lytis (moterų ir vyrų santykis 80:20). Nepaisant patriarchato, galima rasti pavyzdžių, kai moterys svarbius vadovaujančius postus užėmė pakankamai anksti, tačiau akademinėse bibliotekose tarp bibliotekininkų su daktaro laipsniu vyravo vyriškoji lytis. Daroma bendra švada, kad Bolonijos procesas gali panaikinti bibliotekininko-specialisto statusą. 2 sekcija Prof. dr. Hardy Gundlach, prof. dr. Ulrich Hofmann Hamburgo taikomųjų mokslų universitetas, Vokietija Viešųjų transliuotojų paslaugos internete: regioninio informacinio portalo strategijos 12

Nesant jokių rinkos kainų požymių, ne tik bibliotekos, būdamos ne pelno siekiančios organizacijos, bet ir visos įmonės, planuojančios pristatyti naujoves ar pakartotinai reklamuoti savo produktus, turi intensyviau tirti rinką. Preferencijų (naudingumo, vertybių) matavimas remiasi dviem pagrindiniais metodais. Pirmas tiesioginis vertinimo tyrimas apie produkto savybių naudingumą (kompozicinis modelis), ir antras apie tai daromos išvados iš tikro ar imituojamo pirkimo ar naudojimo sprendimų (dekompozicinis modelis). Pasitelkus antrąjį metodą, galima vertinti remiantis realaus naudojimo statistikos duomenimis arba simuliacinėmis situacijomis. Įvairių vartotojų pasirinkimų vertinimas remiasi skirtingais jungtiniais modeliais. Beveik 50 proc. Vokietijos pirmaujančių rinkos tyrimų institutų šiuo metu taiko CBC analizę. Taikant šį metodą, respondentai turi rinktis iš alternatyvių produktų su skirtingomis produktų savybėmis, remdamiesi savo poreikiais ar pomėgiais. Pasirinktų produktų savybių nauda gali būti apskaičiuojama. Be abejo, skirtingi vartotojų pomėgiai turi būti suskirstyti į tikslines grupes. Tik tuomet galima pasitelkti rinkodaros strategijas ir operacijas. Mūsų parengtame tyrime (apklaustas 1021 vartotojas) taikoma CBC analizė pristatant Norddeutscher Rundfunk (Šiaurės Vokietijos TV ir radijo stoties) regioninio informacinio portalo novatorišką dizainą ir sandarą. Apskaičiuojamos pomėgių struktūros, grindžiamos imituojamo pasirinkimo tikimybe, ir suskirstoma į atitinkamas vartotojų arba tikslines grupes. Nustatomos geriausio portalo rinkos prognozės. 3 sekcija Dr. Aušra Vinciūnienė Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Politikos komunikacijos profesionalėjimo iššūkiai europeizacijos kontekste: naujos komunikacijos kultūros link? Pastaruoju metu tiek ilgas tradicijas turinčiose, tiek ir vadinamosiose naujosiose Rytų ir Vidurio Europos demokratijose pastebima, kad dėl globalizacijos ir sparčios technologijų, interneto skverbties, politinės institucijos bei organizacijos tapo atviresnės, ėmė aktyviau siekti dialogo su piliečiais, profesionaliau bendrauti su žurnalistais, taikyti inovatyvias tiesioginės komunikacijos (daugiausia pasitelkiant internetą, socialines medijas) strategijas. Kaip parodė Europoje atlikti tyrimai, politikos komunikacijos profesionalėjimui didelės įtakos turi ir europeizacijos procesai. Jie atskleidė būtinybę ieškoti naujų sprendimų, kaip sumažinti pastaraisiais metais didėjantį atotrūkį tarp skirtingo lygmens politikos institucijų bei veikėjų ir piliečių visuomenės. Skirtumai akivaizdūs tarp naujųjų, jaunos demokratijos ir senųjų ES narių, tarp vienam ar kitam politikos ir žiniasklaidos sistemų tipui priklausančių šalių, tarp didelių ir mažų valstybių. Šiame pranešime pateikiami dviejose Baltijos šalyse (Lietuvoje ir Estijoje) atlikto kokybinio tyrimo (2006 2009 m.) rezultatai. Jie parodė, kad Baltijos šalyse palaipsniui pradėjo formuotis ne tik atskira europinės politikos komunikacijos dimensija, bet ir savita kultūra: galima stebėti, kaip ji paveikė įprastas, nusistovėjusias politikos ir žiniasklaidos santykio praktikas, paskatino institucinės komunikacijos profesionalėjimą. Kita vertus, paaiškėjo, kad persiorientuoti prie labiau formalizuotos bei profesionalios ES politikos komunikacijos kultūros tapo dideliu 13

iššūkiu abiem pusėms tiek Lietuvos bei Estijos žurnalistams, tiek ir įvairių nacionalinių institucijų komunikacijos specialistams. Išryškėjo ir šalies sociokultūrinio konteksto nulemtų dalykų. Baltijos šalių komunikacijos aplinkos (rinkos) yra labai mažos (vertinant tiek ekonominiu aspektu, tiek ir auditorijų, arba suinteresuotų piliečių bei jų grupių, dydžiu); silpna profesionaliosios analitinės žurnalistikos tradicija, instituciškai įtvirtintų skaidrių politikos ir žiniasklaidos ryšių trūkumas, silpnas pilietinių bei nevyriausybinių organizacijų sektorius, žemas politinis ir pilietinis aktyvumas lemia tai, kad daugiau į pramoginio pobūdžio informaciją besiorientuojančios šių šalių žiniasklaidos logika geriau atitinka gana didelės dalies auditorijų lūkesčius nei politinių institucijų pastangos iš viršaus skatinti viešąsias diskusijas Europos politikos klausimais. 4 sekcija Aldona Ruseckaitė Maironio lietuvių literatūros muziejus, Lietuva Teoriniai ir praktiniai memorialinių muziejų valdymo bei aktualizacijos klausimai Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 80 memorialinių muziejų. Memorialinis muziejus sudėtingas kultūros paveldo objektas, nes atlieka iš karto keletą funkcijų: muziejaus (kaupti, eksponuoti), archyvo (tyrinėti, fiksuoti, saugoti), bibliotekos (kaupti knygas), kultūros centro (palaikyti ryšius su visuomene, kurti tradicijas) bei nekilnojamojo ir gamtos paveldo saugojimo (prižiūrėti, restauruoti pastatus, sodybas, aplinką). Todėl memorialinių muziejų teorinio valdymo bei jų aktualizacijos problemos reikalauja specifinių sprendimų. Ypač unikali ir išskirtinė šių muziejų situacija yra ta, kad memorialinė ekspozicija bei aplinka neturi galimybių dažnai ir kardinaliai keistis. Praktiniai valdymo pagrindai komplikuoti dėl to, kad tiek Savivaldos įstatymas, tiek naujasis Biudžetinių įstaigų įstatymas suteikia visas sprendimo teises vietos valdžiai, kuri būna laikina ir formuojama partiniu principu. Visuomenės požiūris į memorialinius muziejus dažnai yra atsainus, jų reikalingumas ne visada suvokiamas. 15.15 15.35 4. 1 sekcija Lekt. dr. Ineta Krauls Bibliotekininkystės paradigmų kaita Lietuvoje: praktika, mokslas ir studijų procesas Pranešime siekiama nustatyti ir išanalizuoti 1991 2011 m. laikotarpio bibliotekininkystės paradigmas Lietuvoje. Bibliotekininkystės mokslo raidos tendencijos atskleidžiamos siejant jas su bibliotekinio darbo praktine sfera ir aukštojo mokslo kaita. Tyrimo medžiaga pristatoma vertinant Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų veiklą ir šioje institucijoje vykdomą bibliotekininkystės studijų procesą. Svarstomos lietuviškosios bibliotekininkystės ir informacijos 14

mokslų mokyklos, kuri formavosi XX a., bei jos tradicijų perėmimo mastas. Nustatomas akademinės ir praktinės bibliotekininkystės sąsajų intensyvumas. Kalbant apie aukštojo bibliotekininkystės mokslo studijų organizavimą, atsižvelgiama į bendrąją Europos Sąjungos politiką ir prioritetus. 2 sekcija Prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė, lekt. Ingrida Kulakova Strateginio valdymo, mokymosi ir inovacijų konvergencija: Lietuvos organizacijų atvejis Organizacijos konkurencinis pranašumas pirmiausia kyla ne dėl jos gaminamų produktų ar paslaugų, bet dėl gebėjimo gamybinius, technologinius įgūdžius paversti kompetencijomis, remiančiomis organizacijos strategiją ir leidžiančios prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų bei atrasti naujas verslo galimybes. Nuolatinis mokymasis, nematerialių organizacijos išteklių atnaujinimas formuoja pagrindą efektyviam ir veiksmingam inovacijų valdymui. Pranešimo tikslas empiriniu tyrimu iliustruoti teorinių paradigmų pritaikomumo situaciją Lietuvos organizacijoje. 3 sekcija Doc. dr. Renata Matkevičienė Politikos komunikacijos kontekstai ir raiškos: politikos komunikacijos formų kismas Politikos komunikacijos kaita Lietuvoje yra nulemta daugelio veiksnių, kurių esminiai: išlaidų politinei reklamai augimas, įvairių politinių rėmimo priemonių taikymas kandidatų pristatymui ir jų idėjų (programų) propagavimui, didėjantis socialinių medijų taikymas rinkimų kampanijose, kita. Politikos komunikacijoje visada buvo svarbus siekis valdyti visuomenės nuomonę ir nuostatas atitinkamų problemų ir asmenų atžvilgiu, pastarųjų metų politikos komunikacija atskleidė politikų žinomumo kūrimo svarbą, tai pasireiškia per politikų matomumo didinimą, trečiųjų šalių įtraukimą į politikų (kandidatų) rinkimų komunikaciją ir pan. Pranešime keliamas klausimas kokią politikos komunikaciją Lietuvoje formuoja anksčiau įvardyti veiksniai, kokios galimos politikos komunikacijos tendencijos. 4 sekcija Doc. dr. Nastazija Keršytė Muziejų politika Lietuvoje: nacionalinių muziejų situacija Šiuolaikinė nacionalinių muziejų situacija Lietuvoje: šių muziejų pobūdis, įvairovė, skaičius yra Lietuvos muziejų, paveldo bei kultūros politikos problema, kurios sprendimai priklauso nuo valdžios, paveldo specialistų, atminties problematikos tyrėjų bei visuomenės suvokimo, koks gali būti nacionalinės svarbos muziejinis Lietuvos tapatumo pateikimas. Po 1990 m. Lietuvoje valdžia, inicijavus muziejininkams, suteikė nacionalinių muziejų statusą keliems istorijos, meno muziejams tik sostinėje Vilniuje ir buvusioje laikinojoje Lietuvos Respublikos sostinėje Kaune. Laikytasi tradicinių 15

sampratų: nacionalinės svarbos istoriniai ir meno muziejiniai naratyvai reprezentuoja Lietuvos tapatumo esminius aspektus. Šiuolaikiškai suvokiami šie naratyvai neapribojami lituanistika, bet apima ir Lietuvos dvarų kultūros, tautinių mažumų, pasaulio paveldo raiškas, kurias pripažįsta lietuviškumo kodas ir kurios atsirado dėl kolekcionavimo, mecenatystės. Muziejų įstatyme nurodoma galima nacionalinių muziejų pobūdžių įvairovė dar neįgyvendinta. Lietuvių savitumo konsensusą muziejiškai reprezentuojančiam Lietuvos liaudies buities muziejui nesuteikta nacionalinė svarba. Įtrauktas į Pasaulio paveldo saugomų objektų sąrašą reprezentuojantis Lietuvos istorijos svarbius aspektus Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas neturi nacionalinio muziejaus statuso. Dar plačiai nediskutuojama apie svarbų poreikį Lietuvai nacionalinio gamtos muziejaus, kurio naratyvus, misiją formuotų savitumo ir globalumo diskursai. Muziejų politikos Lietuvoje strategijų vieni iš formuotojų Kultūros ministerijos Muziejų taryba dar nesureikšmino svarbios strategijos ir Lietuvos tapatumo muziejinio nacionalinės svarbos institucinio reprezentavimo perspektyvų bei nacionalinių muziejų reprezentuojamų tapatumo aspektų koordinavimo problemų. Konceptualiai nesvarstoma keturių institucijų (Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos bei trijų nacionalinių muziejų: Nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus padalinio Taikomosios dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų) valdymo Vilniaus piliavietės ( Gedimino pilies kalnas, Aukštutinė, Žemutinė pilys) problemos. 15.35 16.00 Kavos pertrauka 16.00 16.25 5. 1 sekcija Prof. dr. Tatjana Aparac-Jelušić, doc. dr. Mirna Willer, asist. Mirko Duic Zadaro universitetas, Kroatija Informacijos ir komunikacijos disciplinų konvergencija iš programų rengimo perspektyvos Pranešime siekiama aptarti įvairius akademinių programų rengimo proceso metodus, iššūkius ir galimybes platesnėje informacijos ir komunikacijos mokslų srityje. Pietų Europoje visuomet buvo tvirtai bendradarbiaujama tarp platesnės informacijos ir komunikacijos mokslų srities akademinių disciplinų. Vis dėlto skaitmeninė aplinka reikalauja kitokių žinių, įgūdžių ir elgsenos iš specialistų, dirbančių kultūros institucijose, kurios iki šiol paprastai buvo mažiau orientuotos į technolo- 16

gijas, o labiau į vartotojus. Be to, Bolonijos procesas skatina informacijos mokslų mokyklas suderinti savo programas ir diskutuoti apie šių specialistų studijų pagrindų dalykus. Pranešimo tikslas pristatyti bendrųjų programų, siūlomų studentams, kurie ketina pagilinti savo žinias ir įgūdžius, susijusius su skaitmeninėje aplinkoje rengiamais paveldo dokumentais, rinkiniais ir paslaugomis, metodą ir sandarą. Metodologija: tekstų analizė ir palyginimo su etalonu metodas. 2 sekcija Martynas Bieliūnas Verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims: Microsoft korporacija, Lietuva Poreikiai informacijos valdymo sistemoms skaitmeninėse-tinklinėse aplinkose Pranešime vertinama, kaip keičiasi informacijos sistemos bei jų vaidmuo organizacijai migruojant į skaitmenines-tinklines aplinkas, kokią šios aplinkos daro įtaką informacijos sistemų vystymuisi atsiradus naujoms technologijoms. Atsirandančios kokybinės ir kiekybinės galimybės daro įtaką kitokioms informacinių sistemų architektūroms, organizacijoms pasiūlo naujoviškus darbo metodus. Paliečiamas tiek galimybių, tiek naujai kylančių rizikų klausimas, įvertinamos silpnosios vietos, į kurias linkstama neatsižvelgti diegiant naujas informacijos sistemas bei informacijos vadybos metodus. 3 sekcija Prof. dr. Maria Magoska Krokuvos Jogailaičių universitetas, Lenkija Socialinė žiniasklaida ir politika Lenkijoje: konfrontacija ar bendradarbiavimas? Pranešimas suskirstytas į tris dalis: pirmoje dalyje kalbama apie pokyčius Lenkijoje po 1989 m., antroje dalyje nagrinėjami šių laikų politikos mechanizmai. Paskutinėje dalyje analizuojama, kaip žiniasklaida daro įtaką Lenkijos politikai. Apibendrinant atsakoma, kodėl yra daugiau konfrontacijos nei bendradarbiavimo. 4 sekcija Dokt. Juozapas Blažiūnas Vilniaus dailės akademija, Lietuva Fotografijos panaudojimo galimybės Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio bažnyčios ir bernardinų vienuolyno paveikslų restauravimo istorijos tyrinėjimuose Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo susiformavo skaudi ir aktuali problema, kai gražinti religinėms konfesijoms nacionalizuoti jų maldos namai ir patalpos yra tuščios, nes paveikslai ir kitos meno vertybės, anksčiau buvusios neatskiriama savaiminė interjero ar eksterjero dalis, perduoti įvairiems muziejams, kitoms veikiančioms bažnyčioms ar net lombardams, o dalis kūrinių pradingo. Tačiau būtent iki 1949 m. masinio bažnyčių ir joms priklausančių patalpų nacionalizavimo, dėl tikinčiųjų globos, o taip pat ir atliktų restauravimo darbų tie kūriniai buvo išlikę. Iki 1949 m. bažnyčios uždarymo ir įvairių muziejų tapybos fonduose atliktų 17

fotografijų panaudojimas Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio bažnyčios ir bernardinų vienuolyno paveikslų tyrinėjimuose, nesant galimybės vizualiai apžiūrėti kūrinius, yra vienas iš pagalbinių veiksnių, leidžiantis tęsti restauravimo istorijos tyrimus. Restauravimo istorijos tyrinėjimai, naudojant fotografijas, kai kuriais atvejais padeda išsiaiškinti, kas restauravo kūrinius, kaip keitėsi paveikslai juos restauruojant, kokie buvo autorinio formato ar autorinės kompozicijos pakeitimai, kaip keitėsi požiūris į meno kūrinius, o taip pat atskleidžia meno kūrinių judėjimą po 1914 metų gaisro Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio bažnyčios zakristijoje. 16.25 16.50 6. 1 sekcija Doc. dr. Jurgita Rudžionienė Paveldo informacijos ir komunikacijos institucijų veiklos kokybės vertinimas: prievolė ar sėkmingos vadybos galimybės Konkurencinės rinkos sąlygos, kai viešųjų įstaigų finansavimas nuolat mažinamas, o reikalavimų informacijos paslaugų kokybei sparčiai daugėja, paveldo informacijos ir komunikacijos institucijoms pateikia nemažai iššūkių. Muziejams, bibliotekoms ir archyvams tenka išsiaiškinti ir suvokti esminį pastarojo laikmečio bruožą akcentų perkėlimą nuo kiekybinių reiškinio ar veiklos charakteristikų prie kokybinių. Nevertindama savo veiklos, įstaiga ar organizacija niekuomet negali būti tikra nei dėl savo išteklių naudojimo efektyvumo, nei dėl visuomenės poreikių patenkinimo lygmens. Pranešime siekiama aptarti paveldo informacijos ir komunikacijos institucijų veiklos vertinimo, kaip svarbaus sėkmingos vadybos elemento bei efektyvios šių institucijų veiklos organizavimo priemonės esmę, stiprinant komunikaciją tiek pačių institucijų viduje, tiek su išorės suinteresuotosiomis pusėmis. 2 sekcija Doc. dr. Algirdas Budrevičius Semiotinės įžvalgos į Aristotelio esaties teoriją Ženklai viena iš esminių komunikacijos priemonių. Semiotika vis dar ieško pamatinių minčių ženklo sąvokai ir modeliui pagrįsti. Pranešime siūloma tokių pamatų ieškoti Aristotelio esaties teorijoje. Ją naudojant siūloma ženklo kaip formos panašumo (homomorfizmo) koncepcija. Detaliau nagrinėjamas intencionaliojo ženklo modelis. Aptariamas sąryšis su Peirce o ženklo modeliu. Pateikiami ženklo kaip homomorfizmo pavyzdžiai moderniajame mene. Remiantis homomorfizmo modeliu, pateikiama keleto meno kūrinių semiotinė interpretacija (Malevičiaus Juodas kvadratas baltame fone, Pikaso Avinjono merginos, Stieglitzo nuotrauka Vairagalis ). 18

3 sekcija Prof. dr. Irmina Matonytė ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuva Kontroliuojamoji ar kontroliuojančioji laisvoji žiniasklaida politinėse kampanijose: 2008 m. Lietuvos eksperimentas Sparti komercializacija, konsumerizmas ir pramoginė žurnalistika postkomunistiniame regione paskatino žiniasklaidos imperializmo tyrimus. Politiniuose ir moksliniuose debatuose pradėti nagrinėti nuoširdaus politinio ir pilietinio dalyvavimo idealai (kaip priešprieša populizmui ir sudominimui pramoginiu aspektu) atvirojoje viešojoje erdvėje (t. y. tradicinėje ir naujojoje žiniasklaidoje). Lietuvoje politinės komunikacijos struktūrų, institucijų ir procesų demokratizacijos problemos bandomos spręsti (postkomunistiniame regione ir ne tik jame) originaliomis įstatymų iniciatyvomis. Šiame viešosios politikos tyrime, paremtame veikėjų (elitiniu) metodu, atsekama, kaip politines kampanijas reglamentuojantys teisės aktai vystėsi postkomunistinėje Lietuvoje iki 2008 m. rugpjūčio, kai buvo visiškai uždrausta rinkiminė komercinė televizijos reklama ir stipriai sumažintas komercinių reklamų nacionalinėje spaudoje skaičius vykstant rinkimams į šalies parlamentą. Šis apribojantis įstatymas buvo peržiūrėtas 2010 m. pavasarį ir nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. visi pagrindiniai draudimai buvo panaikinti. Toliau aptariami šios elitinės iniciatyvos kontroliuoti laisvąją žiniasklaidą Lietuvoje demokratiniai ketinimai, turinys, rezultatai ir išvados. 4 sekcija Dr. Kęstutis Šapoka Žurnalas Kultūros barai, Lietuva Šiuolaikinio meno parodų kuravimas iš apačios : keletas praktinių pastebėjimų Pranešime dailės kritikas, nepriklausomas kuratorius, menininkas remdamasis asmenine patirtimi ir konkrečiais atvejais, bando apmąstyti šiuolaikinio meno parodų kuravimo praktiką iš apačios, kurią galima suvokti ir kaip nuoseklų vientisos kuratorinės (ir dailėtyrinės) pozicijos formavimą (pradžioje) tarsi iš nieko. Šiuo atveju menininkų grupė reiškia kurį laiką individualiai besireiškiančius menininkus (-es), menotyrininkus (-es), kurių meninės taktikos ar (ir) pasaulėžiūra tam tikru metu, kai joms daro įtaką tam tikros aplinkybės (sakykime, atsidūrus institucinės šiuolaikinio meno monopolijos paraštėse), tampa gimininga konceptualių intencijų lygmenyje. Atsiranda aktyvesnės (savi)legitimacijos poreikis. Ieškoma (daugiau mažiau turinčių įtakos meniniame lauke) erdvių, bandant (savi)legitimuotis per kuravimą, parodas ir pamažu gludinant atitinkamą (dailėtyrinę) retoriką, save pozicionuojant kaip tam tikrą autsaiderišką (estetinę) ideologiją kritišką oficialaus meninio lauko isteblišmento atžvilgiu išreiškiančią marginalią grupę. Nuosekliai veikiama mikro-kuratorinėmis ir mikro-ideologinėmis (dailės kritikos, dailėtyrinėmis) taktikomis pusiau oficialiame meniniame lauke (pvz. kartais prisidengiant įvairiomis periferinėmis, sąlyginos provincijos kūrybinėmis sąjungomis prašant fondų paramos, kartais veikiant be jokio biudžeto, parodų dalyvių suneštinių lėšų principu, net naudojantis laimingais atsitiktinumais ir asmeninėmis iniciatyvomis), iš pradžių geografiškai periferinėje terpėje. 19

Vėliau, gludinant konceptualią ir ideologinę poziciją, užkariaujama nedidelė oficialaus (sakykime, privilegijuoto sostinės) meninio lauko teritorija, taip įvedant naujų žaidėjų ir sukuriant precedentą šiek tiek daryti įtaką oficialiam instituciniam meniniam laukui ir (bent jau ateityje) dailės istorijos rašymo naratyvams (atitinkamiems diskursams ir, galbūt, muziejinėms kolekcijoms). 16.50 17.15 7. 1 sekcija Dokt. Jelena Konieczna Emocinis akademinių bibliotekų patrauklumas interesų grupėms korporatyvinės reputacijos vadybos kontekste Šiuolaikiniame pasaulyje akademinės bibliotekos susiduria su vis didėjančiu poreikiu pažinti savo interesų grupes ir jų poreikius, atsiskaityti joms ir parodyti savo vertę bei formuoti teigiamą korporatyvinę reputaciją. Šios korporatyvinės reputacijos formavimo elementai yra korporatyvinė tapatybė, kuri suprantama kaip bibliotekos pasirinktas būdas atskleisti savo unikalumą per komunikaciją, dizainą, kultūrą, elgseną, struktūrą, padėtį rinkoje ir strategiją interesų grupėms. Formuojant korporatyvinę reputaciją taip pat svarbus korporatyvinis įvaizdis, kuriamas remiantis bibliotekos vizualiąja išraiška bei komunikacijos specifika, paliekančia tam tikrą įspūdį. Konferencijoje bus pristatyti tyrimo Akademinės bibliotekos korporatyvinė reputacija: emocinis bibliotekos patrauklumas rezultatai. Šiuo tyrimu buvo siekiama: 1) išsiaiškinti bibliotekos darbuotojų nuostatas apie bibliotekos veiklą, tikslus, principus, vertybes ir bibliotekos vartotojus; 2) praktiškai pritaikyti tyrimo rezultatus kuriant akademinės bibliotekos korporatyvinės reputacijos formavimo modelį. 2 sekcija Doc. dr. Erika Janiūnienė Informacijos kokybės vertinimo dimensijų integruotas modelis Kokybiška informacija vienas iš organizacijos sėkmingos veiklos veiksnių, nulemiančių organizacijos gebėjimą prisitaikyti prie kintančios išorinės aplinkos, darančios įtaką efektyviam informacijos naudojimui organizacijos informacinėje veikloje, naujų žinių kūrimui. Mokslininkų (R. Y. Wang, D. M. Strong, R. Zmud, M. Jarke ir Y. Vassilou ir kt.) vykdomi tyrimai, analizuojantys informacijos kokybės kriterijus įvairiuose organizacijos informacinės veiklos procesuose, patvirtina daugialypę ir įvairiapusišką šios sąvokos sampratą, vertinimo kriterijų bei taikomų metodų įvairovę. Egzistuojant akademiniam požiūriui į informacijos kokybės koncepciją bei informacijos kokybės vertinimo kriterijų visumą, iškyla nustatytų kriterijų objektyvumu pagrįsto įvertinimo problema. Žinant, kad informacijos kokybė yra nustatoma individo, kurio žinių būsena daro įtaką informacijos kokybės suvokimui, kyla klausimas, kokia turi būti informacijos kokybės vertinimo kriterijų visuma bei kokie turi būti taikomi metodai, kad būtų išlaikomas objektyvumas bei kaip minimizuoti žmogiškojo veiksnio įtaka. Šio pranešimo tikslas 20

išanalizuoti informacijos kokybės koncepcijos, jos vertinimo kriterijų bei taikomų metodų mokslinius požiūrius ir pateikti visapusišką informacijos kokybės vertinimo kriterijų modelį. 3 sekcija Dokt. Andrius Šuminas Rinkiminė komunikacija 2.0: 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimų atvejis Įvairios socialinių medijų priemonės yra tapusios neatskiriama daugelio žmonių kasdienio gyvenimo dalimi, todėl politikai vis dažniau naudoja šiuos interaktyvius kanalus norėdami pasiekti savo rinkėjus. Kiekvienais metais politinės komunikacijos apimtys virtualioje erdvėje didėja, tai ypač pastebima per rinkimų kampanijas, todėl auga ir poreikis tyrinėti šiuos vis aktyvėjančius procesus. Pranešime pateikiamas Lietuvos politinių partijų ir politikų komunikacijos socialinių medijų priemonėse 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų kampanijos metu tyrimas. Jame atskleidžiami esminiai politinių partijų ir atskirų politikų komunikacijos interaktyviuose kanaluose bruožai ir formos, parodomi skirtingi įsitraukimo ir aktyvumo laipsniai, analizuojami skirtingi rinkimų kampanijos lygiai. Taip pat pranešime pateikiama nuodugni Lietuvos partijų ir politikų socialinėse medijose skelbiamos informacijos srautų analizė, aiškinanti, kokių temų ir pobūdžio informacija yra įdomiausia socialinių medijų vartotojams, ieškoma tiesioginių sąsajų tarp politikų populiarumo interaktyvioje erdvėje ir rinkimų rezultatų. 4 sekcija Dr. Rūta Pileckaitė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuva Kolekcijų mobilumo problema: ES politika ir ekspertų rekomendacijos Muziejų kolekcijų panaudojimo klausimas ES iškeltas 2000 m. Nuo tada vyksta įvairaus formato diskusijos, kuriose analizuojami kolekcijų mobilumą skatinantys valdymo modeliai ir standartai, kuriami bendradarbiavimo tinklai, nagrinėjami praktiniai eksponatų skolinimo atvejai. Visuose šiuose forumuose akcentuota būtinybė šalinti bendradarbiavimo tarp muziejų kliūtis, 27 ES šalyse sukauptą turtingą ir įvairialypį Europos paveldą siekiant panaudoti visuomenės labui. Pranešime pateikiamos Europos Komisijos ekspertų darbo grupės 2008 2010 m. atlikto tyrimo Kolekcijų mobilumas išvados ir rekomendacijos. Išnagrinėjusi įvairius muziejų veiklos aspektus nuo teisinės bazės, valstybės draudimo schemų, kultūros objektų provenencijos tyrimų iki muziejų specialistų mainų darbo grupė siekė pasiūlyti praktines priemones, kurios sudarytų palankesnes sąlygas kolekcijų mobilumui, lengvintų trumpalaikį ir ilgalaikį skolinimąsi tarp ES muziejų. 21

17.15 17.40 8. 1 sekcija Prof. dr. (HP) Arvydas Pacevičius Egodokumentai virtualioje erdvėje: samprata, raida ir valdymas Egodokumentai arba raštija pirmuoju asmeniu (dienoraščiai, atsiminimai, laiškai) jau XIX a. tapo ypatingo visuomenės dėmesio objektu. Juos leidžiant ir platinant taikyti modernūs informacijos ir propagandos metodai. Tinklaveikos visuomenė keičia asmeninio dokumento sampratą, nes išnyko ribos tarp to, kas vieša ir privatu. Pranešime, taikant analogijų, lyginamąjį metodus nagrinėjami egodokumentų skaitmeninimo, pristatymo internete modeliai, atviro kodo programos taikymo galimybės ir sklaidos ypatumai. 2 sekcija Doc. dr. Angelė Pečeliūnaitė Unifikuota komunikacija debesyje : Microsoft atvejis Vis daugiau verslo kompanijų perka paslaugas iš debesų kompiuterijos. PaaS ir IaaS platformos suteikia plačių galimybių ir vyriausybinėms organizacijoms perkelti savo veiklą į saugų debesį. SaaS platforma su studijoms ir laisvalaikiui patraukliomis programomis pritraukia studijuojanti jaunimą, ypač mėgstantį keliauti ir ne visada galinti klausytis paskaitų auditorijose. Kaip matyti, debesų paslaugomis gali naudotis labai platus spektras, skirtingo išsilavinimo ir patirčių bendruomenės. Komunikacija debesyje tampa ypač svarbi, todėl debesų paslaugų tiekėjai daug dėmesio skiria komunikavimo priemonėms, ieškoma naujų sprendimų. Tai ne tik technologinis sprendimas, bet ir supratimas, kad vienodų ryšių komunikavimo priemonės didintų produktyvumą, būtų realizuotos įprastos galimybės bendradarbiauti realiuoju laiku. Novatoriškas Microsoft korporacijos sprendimas sukurti unifikuotą komunikacijos mechanizmą, kai integruoti bendravimo ir komunikacijos kontaktai naudojasi vienodu interfeisu, Lync online pavyzdys. Apie 40 procentų bendravimas versle vyksta mobiliuoju telefonu. Windows Mobile 7 tai irgi sprendimas, kuris puikiai dera su komunikavimo Lync aplinka. Ekonominę naudą duotu ir vaizdo komunikacija, jei ji būtų unifikuota, nes daugelis debesų vartotojų neturi specifinių vaizdui priimti ir perduoti programų. Jau matyti šiose srityse ir technologiniai-techniniai sprendimai. 3 sekcija Lekt. Lina Auškalnienė Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Dalyvavimo internete praktikos: tyrinėjant socialinių medijų vaidmenį Lietuvos politikos komunikacijos diskurse Informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra viena pagrindinių charakteristikų, apibūdinančių socialinius, kultūrinius, ekonominius XXI a. demokratijos procesus. Fundamentalūs kaitos procesai daro įtaką ir komunikacijos diskursui neišvengiama transformacijų, atsiranda nauji komunikacijos pro- 22

ceso veikėjai bei įrankiai, kinta kasdienio naujienų vartojimo įpročiai. Politikos komunikacija nelieka nuošalyje ji taip pat yra įtraukiama į kaitos procesus. Socialinės medijos naujoji, socialiniais tinklais ir ryšiais internete grindžiama žiniasklaida siūlo naujas požiūrio perspektyvas, kuomet kalbama apie pilietiškumą, politinį visuomenės aktyvumą bei veiksmus, strategijas siekiant piliečius tiesiogiai įtraukti į valstybės valdymo, politikos procesus. Tokiame kontekste galima kelti klausimus apie socialinių medijų ir piliečių dalyvavimo jose, sprendžiant politikos sferos klausimus, tarpusavio sąsajas: kaip naujosios komunikacinės technologijos keičia politinio įsijungimo, dalyvavimo praktikas bei politikų ir piliečių tarpusavio komunikacijos procesus? Ar socialinė žiniasklaida bei socialiniai tinklai gali būti traktuojami kaip alternatyvūs informacijos kanalai, prisidedantys aktyvinant individų politinį ir pilietinį dalyvavimą? Kokią įtaką politikos komunikacijos tėkmei socialinėse medijose daro valdoma strateginė komunikacija? Pranešime keliami klausimai svarbūs analizuojant informacinių technologijų, piliečių, demokratijos ir komunikacijos procesų sąsajas šiuolaikinėje visuomenėje. 4 sekcija Dokt. Žygintas Būčys Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuva Paveldo komunikacijos priemonės ikitinklaveikinėje visuomenėje: XIX a. Lietuvos patirtis Pranešime pateikiamos ir analizuojamos pagrindinės paveldo komunikacijos priemonės XIX a. Lietuvoje: spauda (periodika, mokslinės publikacijos, rinkinių katalogai), to meto naratyvai (amžininkų pasakojimai, epistoliarinis palikimas) ir ekspozicijos. Analizuojamos šiomis priemonėmis perteikiamos informacijos apie paveldą reikšmės bei šių reikšmių interpretacijų įvairovė. Pranešime nagrinėjama komunikacijos priemonių įtaka puoselėjant ir formuojant XIX a. Lietuvos visuomenės kultūrinę atmintį, istorinę savimonę bei tautinę tapatybę. 17.40 18.05 9. 1 sekcija Dr. Regina Varnienė-Janssen Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Lietuva Virtuali elektroninio paveldo sistema: skaitmenintas dokumentinio paveldo turinys ir elektroninės paslaugos Lietuvai ir Europai Pateikiamas Lietuvos nacionalinės bibliotekos kartu su 9 partneriais vykdomas Virtualios elektroninio paveldo sistemos (VEPS) projektas, užtikrinantis Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninto turinio kūrimo ir sklaidos tęstinumą. Pagrindinis dėmesys pranešime skiriamas dokumentinio paveldo skaitmeninto turinio ir jo bibliografinio aprašymo, pateikiamo VEPS, išsamumui, vientisumui bei elektroninėms paslaugoms aptarti. 23

2 sekcija Doc. dr. Regimantas Pranaitis Besiformuojančių tinklaveikos informacinių ir komunikacinių technologijų analizė Naujosios IKT sudaro šiandienės tinklaveikos visuomenės gyvybingumo pagrindą, o spartus ir nuolatinis pastarųjų atsinaujinimas ir vis stiprėjanti socialinė sąveika viena esminių prielaidų tolesniam visuomenės vystymuisi. Todėl tikslinga analizuoti šiuo metu besiformuojančių tinklaveikos IKT socialinės sąveikos bei raidos ypatumus. Pranešime aptariami technologinių inovacijų sklaidos modeliai ir galimi analizės būdai. Pateikiami besiformuojančių tinklaveikos IKT ypatumų bei perspektyvos analizės rezultatai. 3 sekcija Dr. Viktor Martinovich Europos humanitarinis universitetas, Lietuva, Baltarusija Naujosios žiniasklaidos vaidmuo sudarant darbotvarkę šiuolaikinėje Baltarusijoje Buvo tikimasi, kad naujoji žiniasklaida suvaidins didelį vaidmenį Baltarusijoje žiemą (2010 m. gruodį) vykusiuose rinkimuose. Kadangi tradicinės spaudos ir transliuotojų veikla apribota, Baltarusijoje galėjo pasikartoti naujų informacijos sklaidos kanalų pakilimas. Nors Twitter ir Facebook nebuvo užblokuoti rinkimų naktį, šiems tinklams nepavyko performatuoti informacijos aplinkos, kurią vis dar kontroliuoja ir kuria manipuliuoja valstybinė propaganda. Šiame pranešime apžvelgiamos priežastys, kodėl mažai pasitikima internetu kaip naujienų ir komentarų šaltiniu, ir kalbama apie įdomų viešosios politikos reiškinį, kai interneto prieinamumas yra aukštas, o veiksmingumas nustatant darbotvarkę žemas. 17.40 18.30 Diskusija 19.00 VAKARIENĖ VU Istorijos fakulteto kavinė 24