Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika

Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika Turinys Santrumpos... 2 Sąvokos... 3 Įvadas... 4 1. Verslo priežiūros politika... 4 1.1. Verslo priežiūros pertvarka... 4 1.2. Verslo priežiūros politikos reglamentavimas... 5 1.3. Priežiūros institucijos... 6 2. Pažangumo vertinimo (švieslentės) tikslai... 7 3. Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika... 8 3.1. Vertinimo kategorijos... 8 3.2. Vertinimo apribojimai ir taikomos išimtys... 9 3.3. Duomenų surinkimas... 10 4. Pažangumo vertinimo (švieslentės) kriterijai... 11 4.1. Veiklos rodikliai... 11 4.2. Rizikos vertinimas ir valdymas... 12 4.3. Kontroliniai klausimynai... 14 4.4. Tikrinimų vykdymas... 15 4.5. Konsultavimas... 17 4.6. Privalomos informacijos pateikimas... 18 4.7. Veiklos skaidrumas... 19 4.8. Verslo naujoko statuso taikymas... 20 4.9. Mažareikšmiškumas... 20 4.10. Grįžtamasis ryšys... 21 Priedai... 23 1 Priedas. Priežiūros institucijų sąrašas... 23 2 Priedas. Vertinimo kriterijų sąrašas... 25 1

Santrumpos DUK dažniausiai užduodami klausimai EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Funkcijų optimizavimo aprašas - Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo KK kontrolinis klausimynas KK aprašas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-432/R-169 patvirtintas Verslo priežiūros institucijų kontrolinių klausimynų rengimo ir atnaujinimo tvarkos aprašas Konsultavimo gairės Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-432/R-169 patvirtintos Kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairės PI ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekanti institucija Rizikos gairės Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymu NR.4-432/1R-169 patvirtintos Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairės SODRA Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ŪS ūkio subjektas VAĮ Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas VDI Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos VMI Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos VMVT Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2

Sąvokos Ilgasis ŪS sąrašas visų pagal konkrečios PI kompetenciją prižiūrimų ūkio subjektų (objektų) sąrašas (tikrinamųjų aibė). Pažangios verslo priežiūros priemonės rizikos valdymo sistema, kontroliniai klausimynai, vienodas ir kokybiškas asmenų konsultavimas, deklaracija dėl pirmųjų verslo metų, dviejų datų taisyklė, memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų, priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodikliai. PI ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (2 ir 36 1 straipsniai) Ūkio subjektas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri Viešojo administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai. Ūkio subjekto veiklos patikrinimas (toliau ūkio subjekto patikrinimas) teisės aktų reglamentuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą subjektų vykdomi veiksmai (ūkio subjekto dokumentų, darbų patikrinimas, tyrimas, inspektavimas, dokumentų poėmis ir kiti), kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla. Ūkio subjekto veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Ūkio subjektų veiklos priežiūra viešojo administravimo subjektų (PI) veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti. Ūkio subjektų veiklos priežiūra apima: 1. Ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; 2. Ūkio subjektų veiklos patikrinimus; 3. Teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 4. Poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. 3

Įvadas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo patvirtinto Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 3.2.3 darbo Verslo priežiūros institucijų veiklos efektyvumo didinimas, užtikrinant, kad bus pasiektas tikslas (apsaugotas saugomas gėris), ir mažinant priežiūros naštą verslui 1 veiksme numatyta, kad iki 2017 m. IV ketv. Ūkio ministerija sukurs Priežiūros institucijų pažangumo vertinimo (švieslentės) metodiką pagal pažangių priežiūros priemonių taikymo kriterijus. Šios metodikos pagrindu bus reguliariai atliekamas PI vertinimas, siekiant nustatyti institucijų pažangą, diegiant pažangias ūkio subjektų veiklos priežiūros priemones. Šiame dokumente, kuris susideda iš keturių dalių, pateikiamas Priežiūros institucijų pažangumo vertinimo (švieslentės) metodikos aprašymas. Pirmojoje dalyje aprašoma verslo priežiūros politika, antrojoje dalyje pristatomi pažangumo vertinimo tikslai, trečiojoje aprašoma vertinimo metodika, o ketvirtojoje detalizuojamos vertinimo kategorijos bei jų kriterijai. Taip pat pateikiami du priedai PI sąrašas bei vertinimo kriterijų sąrašas pagal kategorijas. 1. Verslo priežiūros politika 1.1. Verslo priežiūros pertvarka 2009 m. Lietuvoje pradėta verslo priežiūros pertvarka ir imti diegti nauji verslo priežiūros standartai. Esminis pertvarkos tikslas buvo užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų ūkio subjektų veiklą bei veiksmingai apsaugant įstatymais bei kitais teisės aktais ginamas visuomenės teises ir teisėtus interesus. Tai buvo pirmoji iniciatyva skirta nacionaliniu mastu pertvarkyti ūkio subjektų veiklos priežiūros sistemą nuo sistemiškos inspektavimo procesų peržiūros iki priežiūrą vykdančių viešojo administravimo subjektų veiklos efektyvumo vertinimo. Pagrindinės pradėtos taikyti pertvarkos priemonės: rizikos valdymo sistema, kontroliniai klausimynai, vienodas ir kokybiškas asmenų konsultavimas, deklaracija dėl pirmųjų verslo metų, dviejų datų taisyklė, memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų, PI veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodikliai. Pertvarkos raidą galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus. 1-ojo pertvarkos etapo (idėja, pradžia), apimančio 2009 2010 m. laikotarpį, tikslas buvo teisinėmis priemonėmis aiškiai nustatyti viešojo administravimo subjektų kompetenciją ūkio subjektų veiklos priežiūros srityje, apibrėžti pagrindinius verslo priežiūros principus, suformuoti PI veiklos nuostatas. 2-ojo etapo (įgyvendinimas) metu didžiausias dėmesys skirtas priežiūros funkcijų gerajai praktikai įgyvendinti, siekiant užtikrinti vienodos priežiūros praktikos taikymą verslo priežiūros srityje, pažangių verslo pertvarkos priemonių diegimui. Žengtas svarbus žingsnis diegiant priežiūros veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo matavimo kriterijus. 3-iajame etape (PI konsolidavimas) pažangių verslo priežiūros priemonių diegimas sustojo, nes visas dėmesys buvo skirtas PI veiklos ir funkcijų peržiūrai bei jų konsolidavimui. 4

4-iuoju etapu (sistemos įtvirtinimas) svarbu užtikrinti sklandų pertvarkos idėjų įgyvendinimą, peržiūrą ir eigos tęstinumą. 1 pav. Pertvarkos įgyvendinimo eiga 2009-2010 m. 2011-2013 m. 2014-2016 m. - nuo 2017 m. Iniciatyva ir idėja Įgyvendinimas PI konsolidavimas Sistemos įtvirtinimas Ūkio ministerija yra verslo priežiūros veiklos gerinimo koordinatorė, atsakinga už PI atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo eigos ir rezultatų analizę, tobulintinų aspektų nustatymą, gerosios PI ir ūkio subjektų bendradarbiavimo patirties apibendrinimą. Ūkio ministerija formuoja verslo priežiūros politiką Lietuvoje ir atsako už verslo priežiūros pertvarkos rezultatų tvarumo ir tęstinumo užtikrinimą. 1.2. Verslo priežiūros politikos reglamentavimas PI veiklos tobulinimo, priežiūros funkcijų optimizavimo pertvarkos principai, tikslai ir uždaviniai įtvirtinti šiuose dokumentuose: VAĮ IV skirsnyje; Funkcijų optimizavimo apraše. Taip pat yra parengti įvairūs metodiniai ir kiti susiję dokumentai: Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 4-432/R-169, Dėl verslo priežiūros institucijų kontrolinių klausimynų rengimo ir atnaujinimo tvarkos aprašo, rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairių ir vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių patvirtinimo : o KK aprašas 1, o Rizikos gairės 2, o Konsultavimo gairės 3. Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų 4. Memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų 5. 1 Verslo priežiūros kontrolinių klausimynų rengimo ir atnaujinimo tvarkos aprašas. http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/kontrolini%c5%b3%20klausimyn%c5%b3%20apra%c5%a1a s.pdf 2 Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairės http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/rizikos%20gaires%202015-07-02.pdf 3 Kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairės http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/konsultavimo%20gair%c4%97s%202015-07-02.pdf 4 Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/deklaracija_2015%20(3).pdf 5 Memorandumas dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/zenklinimo%20memorandumas.pdf 5

Taip pat verslo priežiūros kontekste svarbūs yra EBPO parengti metodiniai dokumentai dėl gerosios praktikos principų diegimo reguliavimo politikoje: EBPO Gerosios praktikos principai reguliavimo politikai 6 ; EBPO Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankis 7. 1.3. Priežiūros institucijos Šiuo metu 8 veiklą vykdo 56 PI (jų sąrašas pateikiamas 1 Priede). Paminėtina, jog šios institucijos tarpusavyje skiriasi tiek savo veiklos pobūdžiu, tiek kitais aspektais. Išskirtinos didžiausios ir daugiausia patikrinimų atliekančios institucijos, kuriose pirmiausia pradėtos diegti pažangios verslo priežiūros priemonės (pvz., VDI, VMVT, VMI, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra ir kt.). PI galima skirstyti pagal įvairius aspektus: Pagal patikrinimų vykdymo intensyvumą: o Vienos institucijos atlieka labai daug patikrinimų (pvz., Valstybinė augalininkystės tarnyba, VMVT, SODRA, VMI, Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. atliko nuo 20 iki 110 tūkst. patikrinimų); o Kitos institucijos atlieka labai mažai patikrinimų (pvz., Valstybės tarnybos departamentas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Lietuvos bioetikos komitetas, Nacionalinis transplantacijos biuras 2014 m. atliko iki 10 patikrinimų) 9. Pagal prižiūrimų ūkio subjektų skaičių: o dalis institucijų prižiūri labai daug ūkio subjektų (pvz., Nacionalinė žemės tarnyba, VMI, SODRA, VDI); o kitos prižiūri labai mažai ūkio subjektų (pvz., Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Nacionalinis transplantacijos biuras ir kt.) 10. Pagal priežiūros specialistų skaičių: o Daugiausiai priežiūros specialistų dirba VMI, SODRA, VMVT ir kt. o Mažiausiai priežiūros specialistų dirba Valstybės tarnybos departamente, Lietuvos geologijos tarnyboje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje ir kt. 6 OECD, Regulatory Enforcement and Inspections, OECD Best Practice Principles for Regulatory Policy, OECD Publishing, 2014. http://www.oecd-ilibrary.org/governance/regulatory-enforcement-andinspections_9789264208117-en 7 OECD, Enforcement and Inspections Toolkit, Concrete steps for better regulatory delivery. GOV/RPC(2017)6. 8 2017 m. gruodžio 20 d. 9 Ūkio ministerija, Verslo priežiūra Lietuvoje: Skaičiai ir faktai. 2013-2014 m. http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/verslo%20prie%c5%bei%c5%abros%20ataskaita%202015-05-07.pdf 10 Ūkio ministerija, Verslo priežiūra Lietuvoje: Skaičiai ir faktai. 2013-2014 m. http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/verslo%20prie%c5%bei%c5%abros%20ataskaita%202015-05-07.pdf 6

Nors visi pagrindiniai efektyvios verslo priežiūros principai įtvirtinti teisės aktuose, reikia, kad pagal juos vienodai veiktų visos PI ir tarp jų nebūtų ženklaus atotrūkio. Pertvarkos rezultatai bus tvarūs, jeigu bus užtikrintas visuotinis pažangių verslo priežiūros priemonių diegimas ir tinkama jų taikymo kokybė. Tuo pačiu pažymėtina, kad neturi būti siekiama diegti pažangias verslo priežiūros priemones tose PI veiklos srityse, kuriose tam tikrų priemonių taikymas nėra racionalus ir gali pareikalauti neproporcingo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. 2. Pažangumo vertinimo (švieslentės) tikslai Pažangumo vertinimas (švieslentė) įrankis, leidžiantis įvertinti, kaip PI įgyvendina pažangias verslo priežiūros priemones ir kaip taiko kitas veiklos praktikas, susijusias su verslo priežiūra. Galima išskirti tokias institucijų švieslentės (pažangumo vertinimo) naudas: Tai bus naudingas įrankis rinkti, kaupti ir sisteminti informaciją apie visų PI veiklą; Padės Lietuvos Respublikos Vyriausybei stebėti PI pažangą, diegiant ir taikant pažangias verslo priežiūros priemones; Pagelbės identifikuoti esmines problemas bei įvertinti poreikį imtis konkrečių veiksmų situacijai verslo priežiūros srityje gerinti; Bus sudaryta galimybė palyginti PI bendrame kontekste, identifikuojant stipriausias ir silpniausias PI veiklos sritis; Supaprastinta forma supažindins pačias PI su geriausia ūkio subjektų veiklos priežiūros praktika Lietuvoje ir pasaulyje. Supaprastinta forma supažindins institucijas, kurioms pavaldžios PI (ministerijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Seimą), verslą ir visuomenę apie labiausiai pažangias PI ir tas, kurioms vertėtų tobulinti veiklos metodus. PI pažangumo vertinime (švieslentėje) bus pateiktas PI pažangumo įvertinimas pagal modernių verslo priežiūros priemonių taikymo apimtis bei kokybę, taip pat pagal kitus su verslo priežiūra susijusius institucijų veiklos aspektus. Tikimasi, kad PI pažangumo vertinimo (švieslentės) rezultatų skelbimas ir viešinimas bus naudingas įrankis, padėsiantis tobulinti verslo priežiūros sistemą Lietuvoje, spartinti pažangių priežiūros priemonių diegimą, gerosios praktikos perėmimą, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir dalinimąsi gerąja praktika. 7

3. Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika 3.1. Vertinimo kategorijos PI pažangumas bus vertinimas pagal 10 kategorijų, kurios apims tiek pažangias verslo priežiūros priemones, tiek kitus PI veiklos aspektus. Kiekviena iš šių kategorijų skaidoma į smulkesnius vienetus kriterijus. Iš viso bus vertinama pagal 42 pagrindinius kriterijus (taip pat numatytas 31 subkriterijus ir 2 papildomi kriterijai) visose kategorijose (žr. 1 lentelė). Vertinimo kriterijai buvo suformuluoti, vadovaujantis skyriuje 1.1 Verslo priežiūros politikos reglamentavimas nurodytais dokumentais. Kiekvienoje kategorijoje bus galima surinkti daugiausiai po 10 balų, taigi iš viso 100 balų 11. Balų skyrimo sistema kiekvienoje kategorijoje pagal vertinimo kriterijus skiriasi ir yra pateikiama šios metodikos 4 dalyje Pažangumo vertinimo (švieslentės) kriterijai, o visų vertinimo kriterijų sąrašas - 2 Priede. Siekiant kuo tiksliau įvertinti PI, kiekvienai kategorijai priskiriamas atitinkamas koeficientas, t. y. diversifikuojama kriterijų ar kategorijų įtaka bendram pažangumo (indekso) vertinimui. Pavyzdžiui, turėti gerai veikiančią rizikos valdymo sistemą yra reikšmingiau negu vien užtikrinti tinkamą mažareikšmiškumo taikymą (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Vertinimo suskirstymas pagal kategorijas Nr. VERTINIMO KATEGORIJOS Kriterijų skaičius Maksimalūs Pagrin- Sub- Papildomi balai diniai kriterijai Svertiniai koeficientai 1. Veiklos rodikliai 5 - - 10 0,15 2. Rizikos vertinimas ir valdymas 6 4 1 10 0,2 3. Kontroliniai klausimynai 4 8-10 0,1 4. Tikrinimų vykdymas 7 - - 10 0,1 5. Konsultavimas 5-1 10 0,1 6. Privalomos informacijos pateikimas 2 10-10 0,1 7. Veiklos skaidrumas 2 5-10 0,1 8. Verslo naujoko statuso taikymas 4 - - 10 0,05 9. Mažareikšmiškumas 3 - - 10 0,05 10. Grįžtamasis ryšys 4 4-10 0,05 Viso: 42 31 2 100 1 Pažangumo įvertinimas (indeksas) 10 Galutinis PI pažangumo vertinimo rezultatų pristatymas gali būti pateikiamas dvejopai atskirai pagal vertinimo kategorijas arba pagal vieną pažangumo įvertinimo indeksą. Galutinis pažangumo vertinimo (indekso) įvertis pateikiamas skalėje nuo D (žemiausias įvertinimas) iki A+ (aukščiausias įvertinimas). Kiekviena iš šios sistemos reikšmių atstovauja tam tikrą intervalą dešimties balų (nuo 0 iki 10) vertinimo sistemoje (žr. 2 pav.). 11 Pažymėtina, jog gali būti išimčių atskirose kategorijose, kuomet maksimali galimų surinkti balų suma bus mažesnė negu 10 balų. Konkretūs atvejai aprašomi 4 dalyje Pažangumo vertinimo (švieslentės) kriterijai ir 2 Priede. 8

2 pav. Vertinimo (pažangumo indekso) lentelė. 3.2. Vertinimo apribojimai ir taikomos išimtys Atsižvelgiant į tai, kad 56 PI skiriasi savo veiklos bei vykdomų funkcijų pobūdžiu, taip pat skirtingu intensyvumu užsiima ūkio subjektų veiklos priežiūra, jų pažangumo vertinimas pagal šią metodiką gali turėti tam tikrų apribojimų ir išimčių. Bus siekiama PI vertinti pagal visas kategorijas (pvz., tai ypač aktualu didžiausioms, intensyviausiai ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančioms institucijoms). Vis dėlto, bus atvejų, kai vertinimo eigoje bus nuspręsta kai kurias PI vertinti pagal dalį joms aktualių kategorijų ir (arba) kriterijų. Atitinkamai nustatant bendrą institucijos pažangumo vertinimo indeksą, bus atsižvelgiama į tai institucijai taikomus apribojimus 12 ir bus nustatyti kitokie svertiniai koeficientai (pavyzdį žr. 2 lentelėje). Pavyzdžiui, tos kategorijos, pagal kurią vertinimas nebus atliekamas, svertinio koeficiento dalis proporcingai paskirstoma kitoms kategorijoms 13. 2 lentelė. PI Nr. X vertinimo lentelė VERTINIMO KATEGORIJOS Vertinama pagal Max. balai Pirminiai svertiniai koef. Perskaičiuoti svertiniai koef. 1. Veiklos rodikliai 10 0,15 0,19 2. Rizikos vertinimas ir valdymas - - 0,2-3. Kontroliniai klausimynai 10 0,1 0,13 4. Tikrinimų vykdymas 10 0,1 0,13 5. Konsultavimas 10 0,1 0,13 6. Privalomos informacijos 10 0,1 0,13 pateikimas 7. Valdymo skaidrumas 10 0,1 0,13 8. Verslo naujoko statuso taikymas 10 0,05 0,06 Pažangumo įvertinimas (indeksas) 10 12 Pvz., PI, prižiūrinčioms kelis ūkio subjektus, gali būti netaikomas reikalavimas naudoti rizikos vertinimo ir valdymo sistemą. 13 Pavyzdyje, kuris nurodytas 2 lentelėje, rizikos vertinimo ir valdymo kategorijai iš pradžių buvo numatytas svertinis koeficientas 0,2. Jeigu institucija Nr. X nevertinama pagal šią kategoriją, kitų kategorijų svertinių koeficientų dydžiai apskaičiuojami pradinius koeficientų dydžius padalinus iš 0,8 (1 0,2 = 0.8). Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, veiklos rodiklių kategorijos svertinis koeficientas perskaičiavus bus 0,15 / 0,8 = 0,19, o kitų kategorijų svertiniai koeficientai perskaičiuojami analogiškai. Toks perskaičiavimo būdas nepakeičia likusių kategorijų svertinių koeficientų dydžių tarpusavio santykio. 9

9. Mažareikšmiškumas 10 0,05 0,06 10. Grįžtamasis ryšys 10 0,05 0,06 Viso: 90 1 1 VAĮ (ketvirtajame skirsnyje) yra nustatytos galimos išimtys dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, energetikos kontrolę, konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Tai reiškia, jog šioms institucijoms švieslentėje bus taikomos tam tikros išimtys vertinama ne pagal visas kategorijas ir (arba) kriterijus. Taip pat pagal dalį kriterijų gali būti vertinamos ir kitos institucijos, kilus poreikiui. Konkrečios išimtys bus aprašytos ir detalizuotos atliekant vertinimą. 3.3. Duomenų surinkimas Pažangumo vertinimo (indekso) duomenys, kurių pagrindu sudaromi kriterijų įvertinimai, surenkami dviem būdais: Ūkio ministerijos atliekamas ekspertinis vertinimas ir PI klausimynuose užpildyta informacija. Ūkio ministerijos vykdomas (ekspertinis) vertinimas apima: PI metinių, ketvirtinių ir mėnesinių veiklos ataskaitų turinio vertinimą; PI vidaus tvarkos dokumentų (dėl kontrolinių klausimynų, rizikos valdymo, konsultavimo analizę ir t. t.) vertinimą; institucijų, kurioms pavaldžios PI (ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo), priimamų teisės aktų, rekomendacijų ir kt. dokumentų vertinimą; su ūkio subjektų veiklos priežiūra susijusios informacijos pateikimo PI interneto svetainėse vertinimą; PI klausimynuose pateiktų atsakymų vertinimą. Klausimynuose, skirtuose PI, pateikiama informacija apie daugumą kriterijų. Dalis klausimyne pateikiamų klausimų yra uždaro tipo, dalis atviro tipo, prašant paaiškinimo (pagrindimo) komentaruose. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad pateikiama informacija bus teisinga ir patikima. Esant poreikiui pasitikslinti dėl PI pateiktos informacijos (duomenų), gali būti rengiami Ūkio ministerijos ir PI susitikimai ar atsakymas tikslinamas su PI nurodytu atsakingu kontaktiniu asmeniu. Klausimynai institucijoms siunčiami X+1 metais, prašant pateikti duomenis už X metus. Ūkio ministerijos vertinimas atliekamas X+1 metų pradžioje, analizuojant X metų duomenis. Galutiniai pažangumo vertinimo (švieslentės) rezultatai pateikiama X+1 metais už X metus. Vertinimo kriterijai gali būti peržiūrimi (atnaujinami) kas metus (esant poreikiui ir dažniau). 10

4. Pažangumo vertinimo (švieslentės) kriterijai Šioje dalyje pristatomos vertinimo kategorijos ir jų kriterijai, pagal kuriuos bus vertinamas PI pažangumas. Bendras detalizuotas visų kriterijų sąrašas pateikiamas 2 Priede. 4.1. Veiklos rodikliai Verslo priežiūros pertvarkos tikslas užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis. Svarbiu veiksniu, lemiančiu efektyvų priežiūros funkcijų vykdymą, tampa PI atliekamų priežiūros veiksmų ir procesų stebėsena bei jų rezultatų vertinimas. Dėl tos priežasties, viena iš Funkcijų optimizavimo apraše įtvirtintų priežiūros funkcijų optimizavimo priemonių yra PI veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklių diegimas. Rodikliai suprantami kaip pažangiais vadybos metodais paremtas planavimo, vadybos ir gerojo viešojo valdymo įrankis, padedantis PI siekti pagrindinio savo veiklos tikslo ir uždavinių, efektyviai paskirstant turimus ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, taip pat vykdyti rezultatyvią verslo priežiūros veiklą, nuolat stebėti, matuoti ir vertinti PI atliekamos ūkio subjektų veiklos priežiūros veiklos rezultatus. Rodiklių nauda pasireiškia keliais aspektais: Rodiklių nauda institucijoms: 1. Rodiklių naudojimas suteikia galimybę stebėti ūkio subjektų priežiūros veiklos procesus ir analizuoti jų rezultatus; 2. Skatina savo veikloje naudoti pažangias ūkio subjektų veiklos priežiūros priemones; 3. Rodiklių reikšmių analizės rezultatai padeda priimti valdymo sprendimus, lemiančius didesnį institucijos veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą; 4. Padeda geriau pagrįsti asignavimų (finansavimo) poreikius kitiems finansavimo metams. Rodiklių nauda visuomenei: 1. Užtikrina PI veiklos skaidrumą ir atskaitomybės didinimą; 2. Išgrynina PI veiklos tikslus ir prioritetus; 3. Didina viešųjų išlaidų naudojimo efektyvumą. Siūloma, kad PI nustatytų kelių tipų rodiklius savo veiklai vertinti: 1. Veiklos rezultatyvumo rodiklių grupė šie rodikliai turėtų atspindėti visuomenei svarbių interesų išreikštų teisiniuose reikalavimuose nesilaikymo sukelto neigiamo poveikio, žalos pokytį dėl PI veiklos. Tokiu būdu vertinamas institucijos sugebėjimas sumažinti žalą saugomoms vertybėms, užtikrinant teisės aktų reikalavimų laikymąsi. 2. Naštos ūkio subjektams rodiklių grupė į šią grupę įeitų rodikliai susiję su našta ūkio subjektams, apskaičiuojama ūkio subjektų prarastais ištekliais (finansiniais, laiko ir pan.), kurių jie neteko dėl viešųjų institucijų vykdomų priežiūros funkcijų. Juos papildytų rodikliai, vertinantys ūkio subjektų nuomonę apie priežiūros įstaigų veiklą ne rečiau nei kartą į metus. 3. Veiklos efektyvumo rodiklių grupė šią grupę sudarytų PI efektyvumo rodikliai, kurie įvertintų poveikiui pasiekti sunaudotus priežiūros įstaigų išteklius 14. 14 KTU, Rekomendacijų, kaip įdiegti ir taikyti priežiūros institucijų veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodiklius dokumento vertinimas, 2015 m. 11

Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal veiklos efektyvumo matavimo kategoriją, bus naudojami 3 lentelėje nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog jeigu PI kaip veiklos vertinimo rodiklį naudoja kriterijų taikytos poveikio priemonės ar nustatytas pažeidimų skaičius, ji gauna neigiamus balus. 3 lentelė. Veiklos efektyvumo matavimo kategorijos vertinimo kriterijai Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai 1. Suformuluotas aiškus priežiūros veiklos tikslas 3 2. Įdiegti ir matuojami veiklos rodikliai, nustatytos jų siektinos 3 reikšmės 3. Veiklos rodikliai skelbiami PI interneto svetainėse 2 4. Pasiektos veiklos rodiklių reikšmės įtrauktos į PI metinę veiklos 2 ataskaitą 5. Vertinimo rodiklis - taikytos poveikio priemonės ar nustatytas -4 pažeidimų skaičius Viso: 10 4.2. Rizikos vertinimas ir valdymas VAĮ 36 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtintas rizikos vertinimo principas, reiškiantis, kad priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu. Visos PI yra įpareigotos įsidiegti ir taikyti prižiūrimų ūkio subjektų (objektų, ūkinių veiklų) rizikingumo vertinimo sistemas. Prižiūrimų subjektų (objektų) ir veiklos sričių rizikingumo vertinimas yra pažangi ir būtina praktika, kurios PI privalo laikytis planuodamos ir atlikdamos priežiūros veiksmus. Rizikos vertinimo ir valdymo sistemos sąvoka apima ne tik priemones ir procesus, skirtus ūkio subjektų bei ūkinių veiklų rizikingumo nustatymui, bet ir pagal rizikingumo nustatymo išvadas parinktas priežiūros priemones ir veiksmus, skirtus efektyviai valdyti pasekmes tų ūkio subjektų veiksmų bei ūkinių veiklų tipų, kurie sukelia didžiausią grėsmę PI tikslui, t. y. PI saugomoms visuomenei svarbioms vertybėms (žmonių ir gyvūnų gyvybė, sveikata, aplinka, piliečių teisės, rinka, valstybės ir privatus turtas ir pan.). Tobulai veikianti rizikos vertinimo ir valdymo sistema padeda nustatyti veiksnius, susijusius su žalos ar pavojaus saugomoms vertybėms atsiradimu, atlikti ūkio subjektų (objektų ir ūkinių veiklų) rizikingumo vertinimą ir nustatyti rizikingiausius iš jų, ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdyti laikantis prioritetų ir pasirenkant tinkamiausias ir efektyviausias priežiūros priemones. Todėl ši veiklos planavimo priemonė visame pasaulyje laikoma vienu svarbiausių įrankių, užtikrinančių efektyvią PI veiklą. Siekiant apsaugoti PI saugomas visuomenei svarbias vertybes, naudojant mažiausiai išteklių bei mažinant naštą verslui, būtina taikyti racionaliai sukurtą ir ekonominiu efektyvumu pagrįstą rizikos vertinimo ir valdymo sistemą. Rizikos vertinimo ir valdymo sistema tai priemonė, leidžianti pasiekti tikslų efektyviai naudojant išteklius, kai priežiūros veiksmai vykdomi vadovaujantis nuolat atliekamu ūkio subjektų rizikingumo vertinimu. Aprašo 7.12 punkte numatyta, kad priežiūros veiksmai turi būti paremti rizikos vertinimu. Tai reiškia, jog planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijai, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai, ne pagal planą tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijai turi būti paremti rizikos vertinimu. 12

Rizikos vertinimu ir valdymu pagrįsta ūkio subjektų veiklos priežiūros sistema PI įdiegta ir taikoma organizacinių ir techninių priemonių visuma, padedanti nustatyti grėsmes, susijusias su žalos ar pavojaus saugomoms vertybėms atsiradimu, atlikti ūkio subjektų ir ūkinės veiklos rūšių rizikingumo vertinimą, ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdyti laikantis prioritetų ir renkantis tinkamiausias bei efektyviausias priežiūros priemones. Taikant rizikos vertinimo ir valdymo sistemą: priežiūra nukreipiama prioritetinėmis kryptimis, pašalinami didžiausi, pavojingiausi pažeidimai (užtikrinamas rezultatyvumas); institucijos ištekliai panaudojami efektyviausiai, neeikvojami atsitiktinėms veikloms, pavyzdžiui, patikrinimams reaguojant į kiekvieną, net ir nereikšmingą rizikos prasme, skundą (efektyvumas); priežiūros veiksmai yra skaidrūs, pagrįsti, proporcingi pažeidimo mastui (užtikrinama ūkio subjektų nediskriminacija, lygybė prieš įstatymą); didžiausią priežiūros naštą patiria didžiausi, nuolatiniai pažeidėjai (įgyvendinamas proporcingumo principas, gerėja verslo sąlygos tinkamai veikiantiems). Rizikos gairėse 15 pateikiamos pagrindinės rekomendacijos dėl rizikos vertinimo ir valdymo sistemos kūrimo, taikymo, rizikos valdymo, ūkinės veiklos segmentų rizikos vertinimo, rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros reikalavimus ir t. t. Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal rizikos vertinimo ir valdymo kategoriją, bus naudojami 4 lentelėje nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog šioje kategorijoje numatyti papildomi balai, tačiau maksimali surinktų balų suma negali viršyti 10 balų. 4 lentelė. Rizikos vertinimo ir valdymo kategorijos vertinimo kriterijai Nr. Vertinimo kriterijai Max. balai 1. Sudarytas ir atnaujinamas ilgasis ŪS sąrašas 1 2. Rizikos vertinimo ir valdymo sistemos naudojimas 1 3. Rizikos vertinimo ir valdymo sistemos kokybė: 4: 3.1. Rizikos vertinimo kriterijų tinkamumas 1 3.2. Rizikos vertinimo kriterijų pagrįstumas 1 3.3. Rizikos vertinimo taikymo sistemiškumas 1 3.4. Papildomos informacijos įtraukimas į rizikos vertinimą (be patikrinimo rezultatų, patikrinimo dažnumo ir skundų) 1 4. PI išteklių nukreipimas didžiausiems rizikos atvejams 2 5. Rizikos vertinimo ir patikrinimų funkcijų atskyrimas 1 6. Rizikos veiksnių komunikacija 1 Papildomi kriterijai / balai: 1: 7. Papildomų priemonių ŪS rizikingumui įvertinti taikymas (Atitikties deklaracijų diegimas, sudaromas ir skelbiamas ŪS 1 15 Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 4-432/R-169, Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairės http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/rizikos%20gaires%202015-07-02.pdf 13

baltasis sąrašas, sudaromas ir skelbiamas nepatikimų ŪS sąrašas, kt.) Viso: 10 4.3. Kontroliniai klausimynai Funkcijų optimizavimo aprašo 7.4 papunktyje įtvirtinta rekomendacija PI atliekant tikrinimus naudoti KK PI vadovo, jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios PI kolegialaus organo patvirtintą ir viešai paskelbtą dokumentą, leidžiantį patikrinti teisės aktų reikalavimų tam tikroje srityje laikymąsi atliekant ūkio subjekto patikrinimą. Kontroliniai klausimynai viena iš pažangių verslo priežiūros pertvarkos priemonių, skirtų verslo sąlygoms gerinti, taip pat administracinei naštai mažinti. Aiškiai suformuluoti kontroliniai klausimai (pagal kuriuos PI inspektoriai atlieka patikrinimus) suteikia daugiau aiškumo ir apibrėžtumo ūkio subjektams, mažina nepasitikėjimą PI, užtikrina, jog bus tikrinami svarbiausi teisės aktuose nustatyti reikalavimai, dėl kurių gali būti padaryta žala aplinkai ir visuomenei. Pagrindinė kontrolinio klausimyno dalis aiškiai suformuluoti klausimai, atspindintys svarbiausius teisės aktų reikalavimus. Kontroliniai klausimai formuluojami ne atkartojant sudėtingas teisės aktų nuostatas, bet taip, kad ūkio subjektui būtų aišku, kaip jis turi elgtis, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Tai reiškia, kad labai svarbu kontrolinius klausimus formuluoti paprastai ir suprantamai. KK rengimo ir atnaujinimo tvarkos apraše 16 pateiktos rekomendacinio pobūdžio taisyklės, nustatančios kontrolinių klausimynų naudojimo tikslus, principus, kontrolinių klausimynų struktūrą ir turinį, skelbimo, tvirtinimo ir sklaidos reikalavimus. Už reikalavimų, kurie nėra įtraukti į klausimyną, nesilaikymą tikrinamiems ūkio subjektams poveikio priemonės netaikomos, išskyrus išimtinius atvejus, kai poveikio priemonės yra būtinos siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei ar aplinkai atsiradimui (t. y. kai tam tikras į klausimyną neįtrauktas aspektas tam tikromis aplinkybėmis yra esminis), taip pat siekiant užkirsti kelią ūkio subjekto elgesiui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl jų nesilaikymo. Kontrolinių klausimynų, kuriuose pateikiamas baigtinis svarbiausių teisės aktų reikalavimų sąrašas, taikymas suteikia daugiau aiškumo ir apibrėžtumo ūkio subjektams. Susipažinę su viešai paskelbtais kontroliniais klausimynais, ūkio subjektai žino, ką konkrečiai tikrins inspektorius, kurie iš numatytų reikalavimų yra patys svarbiausi, mažėja korupcijos prielaidų, didėja patikrinimo skaidrumas. Todėl kontrolinių klausimynų naudojimas yra pasaulyje pripažįstama geroji PI praktika, kurios diegimą Lietuvos PI skatina pertvarkos koordinatoriai. Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal kontrolinių klausimynų kategoriją, bus naudojami 5 lentelėje nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog šios kategorijos vertinime gali būti taikomos tam tikros išimtys: pvz., jei PI nenaudoja KK, vertinama, ar ir kiek yra taikomi kitokio pobūdžio instrumentai (priemonės) 17, skirti 16 Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 4-432/R-169, Verslo priežiūros kontrolinių klausimynų rengimo ir atnaujinimo tvarkos aprašas. http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/kontrolini%c5%b3%20klausimyn%c5%b3%20apra%c5%a1a s.pdf 17 EBPO Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankio 10.3 subkriterijus. Informacija, konsultacijos ir gairės gali būti pateikiami naudojant įvairias papildomas priemones - aiškius, praktinius ir lengvai surandamus rekomendacinius 14

supažindinti ūkio subjektus su reikalavimais jų priežiūros srityje prieš vykdant patikrinimus. Tokiu atveju kitų instrumentų naudojimas bus vertinamas pagal kriterijus: naudojimas, kokybė, sklaida (suteikiami balai atitinkamai: 3-4-3). Taip pat PI, kurios pagal teisės aktus negali skelbti apie patikrinimus (pvz., VMVT) nebus vertinamos pagal kriterijų Ar KK siunčiamas ŪS prieš patikrinimą? tokiu atveju, maksimali galimų surinkti balų suma bus ne 10, bet 9,5. 5 lentelė. Kontrolinių klausimynų kategorijos vertinimo kriterijai Nr. Vertinimo kriterijai Max. balai, naudojant KK n.pi 18 PI 19 Max. balai, nenaudojant KK 1. KK naudojimas 3 3 2. KK kokybė 3 4 3. KK rengimas ir atnaujinimas: 2: - 3.1. Ar patvirtinta KK rengimo ir atnaujinimo tvarka? 0,5-3.2. Ar KK reguliariai peržiūrimi? 0,5-3.3. Ar rengiant KK yra klausiama ūkio subjektų / asocijuotų verslo 0,5 - struktūrų nuomonės, konsultuojamasi? 3.4. Ar KK projektas derinamas su Ūkio ministerija? 0,5-4. KK sklaida: 2: 3: 4.1. Ar KK skelbiami interneto svetainėje ir yra lengvai surandami? 1 1 2 4.2. Ar KK siunčiamas ŪS prieš patikrinimą? - 0,5 1 4.3. Ar Informuojama apie KK visuomenės informavimo priemonėse, 0,25 - socialinėje medijoje? 4.4. Ar platinama per kitas organizacijas, verslo asociacijas ir kt.? 0,25 - Viso: 9,5 10 10 4.4. Tikrinimų vykdymas Tikrinimų vykdymas tai viena svarbiausių PI funkcijų, dėl kurių dažniausiai trikdoma ŪS veikla bei sukeliama administracinė našta. Svarbu užtikrinti, kad tikrinimų vykdymas būtų aiškiai pagrįstas, reglamentuotas ir skaidrus procesas. Tikrinimai turi būti pagrįstai suplanuoti, vykti pagal aiškiai apibrėžtas taisykles ir tinkamai informuojant tikrinamus ūkio subjektus. PI skatinamos daugiau išteklių skirti konsultavimui, informavimui ir prevencijos užtikrinimui, o ne patikrinimų vykdymui. dokumentus aktyvų informavimą vietoje teikiamas konsultacijas. Skirtingi kanalai turi būti naudojami skirtingoms auditorijoms ir klausimams, o tikrinančios institucijos turėtų visus juos aktyviai naudoti. Reikėtų parengti praktinius ir aiškius rekomendacinius dokumentus, apimančius aktualiausius verslo veiklą ir reguliavimo klausimus bei didžiausias rizikas, ir juos aktyviai platinti, taip pat ir per konsoliduotus internetinius portalus (dažnai neįmanoma rasti išskaidytos informacijos). Turėtų būti organizuojama aktyvi veikla naujoms įmonėms, verslo asociacijoms, sektoriams, kuriuose pastebima daugiausia sunkumų ir t.t., naudojant apsilankymus, konferencijas, internetinę informaciją ir kt. Tikrinamieji vizitai turėtų būti naudojami kaip pagrindiniai momentai informuoti, paaiškinti ir patarti. 18 PI, kurios pagal teisės aktus negali skelbti apie patikrinimą. 19 Kitos PI (galinčios skelbti apie patikrinimus). 15

VAĮ IV skirsnis apibrėžia, kad ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai, rengiant patikrinimų planus bei neplaninių patikrinimų taisykles. Patikrinimų plano keitimas galimas tik esant motyvuotam sprendimui. Svarbu siekti, kad patikrinimai būtų vykdomi pagal patvirtintą tikrinimų planą, kuris būtų keičiamas kuo rečiau. Siekiant užtikrinti tikrinimų vykdymo skaidrumą, turi būti nustatytos aiškios tikrinimų taisyklės institucijoms rekomenduojama parengti tikrinimo veiksmų aprašus, nurodant konkrečius inspektorių tikrinimo metu atliekamus veiksmus, taip pat parengti bei viešai skelbti informaciją apie ūkio subjekto teises, pareigas, inspektorių veiksmus ir pan. Tikrinami ūkio subjektai turi teisę pasirengti patikrinimui: Planinių patikrinimų sąrašai turi būti viešai skelbiami tam, kad ŪS žinotų apie veiklos tikrinimą einamaisiais metais 20, ūkio subjektai turi būti informuojami apie planinį patikrinimą prieš 10 d. d. 21, ūkio subjektai turi turėti galimybę susipažinti su kontroliniais klausimais. PI turi efektyviai planuoti savo veiklą (užtikrinant principą inspektorius ne baudėjas, o konsultantas ) ir kuo mažiau trikdyti ūkio subjekto veiklą: Daugiausiai išteklių skirti konsultavimui ir prevencijai, o ne patikrinimams; Siekti, kad patikrinimų trukmė būtų kuo trumpesnė. Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal tikrinimų vykdymo kategoriją, bus naudojami 6 lentelėje nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog institucijos, kurios pagal teisės aktus negali skelbti apie patikrinimą, nebus vertinamos pagal kriterijų Patikrinimų plano skelbimas ir ŪS informavimas. Tokiu atveju šios PI daugiausia galės surinkti 8 balus. 6 lentelė. Tikrinimų vykdymo kategorijos vertinimo kriterijai Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai n.pi 22 PI 23 1. Aiškios tikrinimo atlikimo taisyklės 2 2 2. Tikrinimų planas nekeičiamas nepagrįstai 2 2 3. Patikrinimų plano skelbimas ir ŪS informavimas - 2 4. Planinių patikrinimų dalis lyginant su visais 1 1 patikrinimais 5. Reagavimo į skundus / pranešimus apie ŪS veiklą tvarka 1 1 6. Išteklių dalis, skirta patikrinimams yra 1 1 proporcingai mažesnė, nei išteklių dalis, skirta konsultavimui, informacijai ir prevencijai 7. Matuojama ir analizuojama patikrinimų trukmė 1 1 Viso: 8 10 20 Išimtys gali būti taikomos specialiems planiniams patikrinimams (pvz., vykdant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Muitinės departamento ar Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimus ir kt.), kai apie planinius patikrinimus ūkio subjektai nėra informuojami. 21 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos visi patikrinimai vykdomi išimtinai be įspėjimo, prieš kitų PI patikrinimus pranešimas nesiunčiamas teisės aktų nustatytais atvejais. Išimtiniais atvejais įspėjimo terminas gali būti trumpesnis nei 10 darbo dienų (pvz., dalies Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimų atveju). 22 PI, kurios pagal teisės aktus negali skelbti apie patikrinimą. 23 Kitos PI (galinčios skelbti apie patikrinimus). 16

4.5. Konsultavimas Funkcijų optimizavimo aprašo 7.5 punkte pabrėžiama, jog ūkio subjektų konsultavimas turi būti neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis, aktyviai vykdoma ir viešinama PI prioritetinė priemonė. Įgyvendinant šią nuostatą, ištekliai perskirstomi taip, kad būtų visiškai patenkintas ūkio subjektų konsultavimosi poreikis, o taikomi konsultavimo būdai turėtų užtikrinti vienodų ir geros kokybės konsultacijų teikimą. Taip pat turi būti imtasi aktyvių veiksmų, siekiant informuoti ūkio Konsultacija tai apibendrintas ar individualaus pobūdžio viešojo administravimo institucijos paaiškinimas, nuomonė, kaip viešojo administravimo subjektas supranta ir taiko jo kompetencijai priskirtus teisės aktus ar konkrečias tokių teisės aktų nuostatas. Asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjektų kompetencijos klausimais yra viena iš viešojo administravimo subjektų vykdomų funkcijų, administracinė paslauga. subjektus apie konsultavimo paslaugą. Vienodos ir kokybiškos konsultavimo praktikos įgyvendinimas padeda: efektyviai įgyvendinti priežiūros funkcijų optimizavimo uždavinius, skirtus korupcijos sąlygoms mažinti, priežiūros reikalavimų suprantamumui ir patogiam prieinamumui užtikrinti ir PI misijos sampratai keisti labiau pabrėžiant metodinės pagalbos teikimą ūkio subjektams, kad šie galėtų tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų; išvengti klaidingų, nevienodų konsultacijų; užtikrinti mandagų ir kokybišką asmenų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, taip skatinant didesnį asmenų pasitikėjimą valdžios institucijų veikla; sumažinti teisės aktų nuostatų nesilaikymo atvejų skaičių, dėl ko atitinkamai sumažėtų ir teismų bei kitų institucijų, ikiteismine tvarka sprendžiančių asmenų ir viešojo administravimo institucijų ginčus, darbo krūvis; užtikrinti teisinį tikrumą atliekant įprastas ūkines operacijas, taip sukuriant stabilesnę verslo aplinką ir didesnes galimybes pritraukti užsienio investicijas. Konsultavimo gairėse 24 pateikiami esminiai konsultacijų teikimo organizavimo principai, skirti kokybiškai ir vienodai konsultavimo praktikai užtikrinti. Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal konsultavimo kategoriją, bus naudojami 7 lentelėje nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog šioje kategorijoje numatytos išimtys PI, kurioms nėra aktualu turėti įrašomą konsultavimo liniją, nebus vertinamos pagal pirmus du kriterijus (tokiu atveju maksimali galimų surinkti balų suma joms bus 6 balai). Taip pat galimi papildomi balai už interaktyvių konsultavimo/ metodinės pagalbos teikimo priemonių taikymą, tačiau maksimali surinktų balų suma negali viršyti 10 (arba 6) balų. 7 lentelė. Konsultacijų kategorijos vertinimo kriterijai Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai PI 25 n.pi 26 1. Konsultacijos telefonu įrašomos 2-24 Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 4-432/R-169, Kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairės http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/konsultavimo%20gair%c4%97s%202015-07-02.pdf 25 PI, kurioms yra aktualu turėti konsultavimo telefonu liniją. 26 PI, kurioms nėra aktualu turėti konsultavimo telefonu liniją. 17

2. Įrašytos konsultacijos vertinamos 2-3. Nustatyta konsultavimo tvarka (telefonu, 2 2 raštu ir vietoje) 4. Konsultavimo tvarka užtikrina vienodą 2 2 konsultaciją 5. Aktyviai viešinamos konsultavimo paslaugos 2 2 Papildomi kriterijai / balai: po 0,5 6. Interaktyvios konsultavimo / metodinės pagalbos teikimo priemonės (po 0,5 už kiekvieną) 0,5 Viso: 10 6 4.6. Privalomos informacijos pateikimas VAĮ įpareigoja PI teikti metines veiklos ataskaitas, pateikiant informaciją apie konsultavimo veiklą, vykdytus patikrinimus, pažeidimų analizę, iniciatyvas dėl teisės aktų. Taip pat informacija apie PI veiklą ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą turi būti tinkamai viešinama, nes tai užtikrina skaidrumą, padeda suinteresuotiems asmenims lengvai ir greitai rasti reikiamą informaciją, gerina bendrą institucijos įvaizdį. Svarbu užtikrinti, kad PI teiktų kokybišką ir patikimą informaciją apie vykdomą ūkio subjektų veiklos priežiūros veiklą. Taip pat svarbu tinkamas informacijos viešinimas kaip būdas pristatyti institucijos veiklą, supažindinti ūkio subjektus su jiems keliamais reikalavimais, užtikrinti veiklos skaidrumą. Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal privalomos informacijos pateikimo kategoriją, bus naudojami 8 lentelėje nurodyti kriterijai. Pažymėtina, jog institucijos, kurios nėra asignavimų valdytojos, nebus vertinamos pagal tai, ar viešina metinius veiklos planus interneto svetainėse, nes teisės aktais 27 numatyta, kad pareiga viešinti metines veiklos ataskaitas taikoma tik asignavimų valdytojams. Tokiu atveju, šios PI daugiausia galės surinkti 9 balus. 8 lentelė. Privalomos informacijos pateikimo kategorijos vertinimo kriterijai Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai PI PI (kt.) (a.v. 28 ) 1. Metinių veiklos ataskaitų informatyvumas 5: Ataskaitoje pateikiama informacija apie : 1.1 Konsultavimo veiklą 1 1.2 Vykdytų patikrinimų skaičių, pobūdį, trukmę 1 1.3 Atliktą pažeidimų analizę 3 2. Informacijos viešinimas PI interneto svetainėje skelbia: 5 (4): 2.1. Metines veiklos ataskaitas 1-2.2. Ūkio subjekto veiklą ir priežiūrą reguliuojančių teisės aktų sąrašą 1 1 2.3. Informaciją apie pagrindinius atitinkamos srities ūkio 1 subjektų veiklos priežiūros reikalavimus 2.4. PI priimtų sprendimų apskundimo tvarką 0,5 27 Pagal Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtintos Strateginio planavimo metodikos VI dalį. 28 Tos PI, kurios yra asignavimų valdytojai. 18

2.5. Konsultacijas, informaciją apie konsultavimą ir kitos 0,5 metodinės pagalbos teikimą 2.6. Planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo 0,5 kriterijus 2.7. Planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles 0,5 Viso: 10 9 4.7. Veiklos skaidrumas Šioje kategorijoje bus vertinamas poveikio priemonių taikymo aiškumas ir pagrįstumas bei skundų ar pranešimų pateikimo dėl PI sprendimų (darbuotojų, veiklos) galimybių sudarymas. PI turi siekti kuo didesnio savo vykdomos veiklos skaidrumo ir aiškumo, taip pat sudaryti galimybes suinteresuotoms šalims pateikti anoniminius skundus dėl galimų nesąžiningumo apraiškų. VAĮ 36 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas funkcijų atskyrimo principas, nustatantis, jog ūkio subjekto veiklos patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo veiksmus atlieka skirtingi PI pareigūnai (padaliniai), arba skirtingos institucijos. Taip pat PI turi būti apsibrėžusi aiškias gaires dėl proporcingo poveikio priemonių taikymo. Vienas priežiūros funkcijų optimizavimo uždavinių yra mažinti korupcijos sąlygas. Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą bei korupcijos prevenciją, svarbu sudaryti galimybes (tiek ūkio subjektams, tiek kitoms suinteresuotoms šalims) anonimiškai pateikti skundus dėl PI priimtų sprendimų, darbuotojų veiksmų ar netinkamos PI veiklos, kurie turėtų būti išnagrinėti operatyviai ir nešališkai 29. Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal valdymo skaidrumo kategoriją, bus naudojami 9 lentelėje nurodyti kriterijai. 9 lentelė. Valdymo skaidrumo kategorijos vertinimo kriterijai Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai 1. Poveikio priemonių taikymas: 5: 1.1. ŪS veiklos patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo funkcijų 3 atskyrimas 1.2. Aiškios gairės dėl poveikio priemonių taikymo 2 3. Skundų pateikimo galimybės 5: Ar PI yra sudariusi galimybę pateikti skundus (anonimiškai): 3.1. Ūkio subjektams dėl PI sprendimų apskundimo 2 3.2. Ūkio subjektams dėl PI darbuotojų veiksmų 2 3.3. Visuomenei / suinteresuotiems asmenims dėl netinkamos ŪS 1 veiklos Viso: 10 29 Pagal EBPO rekomendacijas, remiantis parengtu Priežiūros ir patikrinimų vertinimo įrankiu (9.3. subkriterijus). 19

4.8. Verslo naujoko statuso taikymas 2015 m. didžioji dauguma (51) PI pasirašė Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų. Ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos inicijuotoje deklaracijoje institucijos įsipareigojo kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų. Nustačius pažeidimų, pirmiausia nustatomas terminas jiems ištaisyti, kuris, atsižvelgus į aplinkybes, gali būti ir pratęsiamas. Siekiama, jog verslo naujokai sulauktų kuo daugiau pagalbos ir palaikymo. Pirmaisiais ūkio subjekto veikimo metais PI turėtų jiems kuo labiau padėti aktyviai teikti konsultacijas bei pagalbą, padedant laikytis teisės aktų, o ne skubėti skirti baudas. Buvo suformuluotos tokios rekomendacijos PI dėl deklaracijos įgyvendinimo: Skelbti deklaraciją ūkio subjektų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje; Tikrinant pirmus metus veikiančią įmonę, įteikti deklaraciją; Rengti susitikimus bei seminarus verslą prižiūrinčių institucijų teritorinių padalinių vadovams ir inspektoriams dėl deklaracijos įgyvendinimo; Į inspektorių pareigines instrukcijas įtraukti nuostatas dėl poveikio priemonių netaikymo pirmus metus veikiančioms įmonėms; Kartu su deklaracija ūkio subjektui pateikti informaciją, kur jis turėtų kreiptis iškilus klausimams, susijusiems su institucijos prižiūrima sritimi; Institucijos vidiniuose teisės aktuose apibrėžti išskirtinius atvejus, kai taikytinos poveikio priemonės. Atliekant PI pažangumo vertinimą pagal Verslo naujoko statuso taikymo kategoriją, bus naudojami 10 lentelėje nurodyti kriterijai. 10 lentelė. Verslo naujoko statuso taikymo kategorijos vertinimo kriterijai Nr. Vertinimo kriterijus Max. balai 1. Pirmųjų verslo metų deklaracijos pasirašymas 3 2. Metodinės pagalbos teikimo tvarkos nustatymas 3 3. Ūkio subjekto veiklos pradžios apibrėžimas 2 4. Išskirtinių atvejų, kai taikomos poveikio 2 priemonės, apibrėžimas Viso: 10 4.9. Mažareikšmiškumas VAĮ 36 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas reiškia, kad PI veiksmai turi būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti. Ūkio subjektai neturėtų būti baudžiami už pažeidimus, kurie yra formalūs, nekeliantys jokios grėsmės aplinkai, visuomenei, žmonėms, kitaip tariant mažareikšmiai. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas toks pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. 20