LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS. Viešoji įstaiga LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO VEIKLOS SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS Viešoji įstaiga 2012 LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO VEIKLOS SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS Viešoji įstaiga LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO VEIKLOS SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ LEU Rektorius akademikas Algirdas Gaižutis Savianalizės suvestinės rengimo grupės vadovas akademikas Algirdas Gaižutis Vilnius, 2012

TURINYS įvadas............................................................ 6 1. Strateginis valdymas.............................................. 10 1.1. Strateginio veiklos plano tinkamumas, jo įgyvendinimo užtikrinimas ir viešinimas 10 1.1.1. Strateginio veiklos plano atitiktis Universiteto misijai, šalies mokslo ir studijų politikos strateginiams dokumentams, Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatoms 10 TURINYS 1.1.2. Strateginio veiklos plano komponentų pagrįstumas ir dermė 12 1.1.3. Strateginio veiklos plano kiekybinių bei kokybinių rodiklių pagrįstumas ir išsamumas 14 1.1.4. Strateginio veiklos plano įgyvendinimo stebėsenos procedūrų tinkamumas 14 1.1.5. Informacijos, teikiamos steigėjams, akademinei bendruomenei ir visuomenei apie strateginio veiklos plano įgyvendinimą, pakankamumas 15 1.2. Universiteto valdymo veiksmingumas 15 1.2.1. Vidinio studijų kokybės užtikrinimo sistemos veiksmingumas 15 1.2.1.1. Suteikiamų kvalifikacijų atitiktis nacionalinei ir Europos kvalifikacijų sandarai 15 1.2.1.2. Studijų programų kokybės vertinimas 16 1.2.1.3. Studentų pasiekimų vertinimas 16 1.2.1.4. Dėstytojų kompetencijos tobulinimas 16 1.2.1.5. Parama studentams 17 1.2.1.6. Duomenų kaupimo ir viešo informavimo organizavimas 17 1.2.2. Struktūros pokyčių atitiktis Universiteto studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir meno veiklos poreikiams 17 1.2.2.1. Struktūros pokyčių atitiktis studijų procesui 17 1.2.2.2. Struktūros pokyčių atitiktis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros poreikiams 18 1.2.2.3. Struktūros pokyčių atitiktis nuolatinio mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo poreikiams 18 1.2.2.4. Struktūros pokyčių atitiktis regioninės plėtros poreikiams 18 1.2.3. Procesų valdymas 18 1.2.3.1. Išteklių paskirstymas 20 1.2.3.2. Suinteresuotų šalių (partnerių) įtraukimas..................................... 20 1.2.4. Žmogiškųjų išteklių valdymas 20 1.2.5. Pokyčių valdymas 21 1.2.6. Materialinių išteklių (infrastruktūros) valdymas 21 1.2.7. Universiteto lėšų valdymas 22 1.2.8. Akademinės etikos nuostatų užtikrinimas 24 1.3. Strateginio valdymo įvertinimas ir perspektyva. 2011 metais įgyvendintos priemonės 24

2. STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ................................... 26 2.1. Studijų ir mokymosi visą gyvenimą sąlygų tinkamumas 26 2.1.1. Studijų programų (taip pat ir jungtinių) ir mokymosi visą gyvenimą teikiamų kvalifikacijų atitiktis Universiteto misijai ir strateginiams dokumentams ir valstybės ūkio, socialinės bei kultūrinės plėtros poreikiams 26 2.1.2. Mokymosi visą gyvenimą formų bei sąlygų įvairovė 29 2.1.3. Absolventų įsidarbinamumo ir karjeros stebėsenos sistema ir jos panaudojimas studijų tobulinimui 30 2.1.4. Bendradarbiavimas su akademiniais, socialiniais ir verslo partneriais, jų poveikis Universiteto studijų ir mokymosi visą gyvenimą veiklai 30 2.2. Studijų ir mokymosi visą gyvenimą sąlygų dermė su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis ir su aukštuoju mokslu susijusiais Europos Sąjungos dokumentais 31 2.2.1. Universiteto strateginių dokumentų studijų ir mokymosi visą gyvenimą srityje atitiktis Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatoms ir su aukštuoju mokslu susijusiems Europos Sąjungos dokumentams.. 31 2.2.2. Studentų (išvykstančių ir atvykstančių) tarptautinio judumo dinamika ir poveikis Universiteto veiklai 32 2.3. Studijų ir mokymosi visą gyvenimą sąlygų įvertinimas ir perspektyvos; 2011 m. įgyvendintos priemonės 33 3. MOKSLO IR MENO VEIKLA.............................................. 35 3.1. Mokslo ir meno veiklos tinkamumas 35 3.1.1. Mokslo ir meno veiklos atitiktis Universiteto misijai ir strateginiams dokumentams 35 3.1.2. Mokslo ir meno veiklos (taip pat ir trečios pakopos programų) atitiktis valstybės ir regiono ūkio, kultūros ir socialinės raidos prioritetams 37 3.1.3. Akademinių, socialinių ir verslo partnerių poveikis Universiteto mokslo ir meno veiklai 40 3.2. Mokslo ir meno veiklos tarptautiškumas ir dermė su Europos tyrimų erdvės nuostatomis 42 3.2.1. Universiteto strateginių dokumentų mokslo ir meno veiklos srityje atitiktis Europos tyrimų erdvės prioritetams 42 3.2.2. Dalyvavimas tarptautiniuose mokslo ir meno projektuose 42 3.2.3. Tyrėjų ir menininkų tarptautinis judumas, vizituojančių tyrėjų ir menininkų poveikis Universiteto mokslo ir meno veiklai 43 3.3. Mokslo ir meno veiklos įvertinimas ir perspektyvos. 2011 metais įgyvendintos priemonės 44 4. POVEIKIS REGIONŲ IR VISOS ŠALIES RAIDAI.................................. 46 4.1. Poveikio priemonių numatymas Universiteto misijoje ir strateginiuose dokumentuose 46 4.2. Konkrečių poveikio priemonių įgyvendinimo veiksmingumas 46 4.2.1. Taikomieji tyrimai ir (arba) mokslinių tyrimų rezultatų perteikimas verslo įmonėms, valstybės institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms 46 4.2.2. Mokslo (meno) populiarinimas, moderniosios kultūros ir kultūros paveldo sklaida 50 4.2.2.1. Mokslo populiarinimas 51 4.2.2.2. Meninės kultūros sklaida 51 4.2.3. Veikla, orientuota į socialinės atskirties grupes, institucijos viduje ir išorėje 52 4.2.3.1. Neįgaliųjų socialinė integracija (institucijos viduje) 52

4.2.3.2. Į išorę orientuota Universiteto veikla, mažinanti socialinę atskirtį 53 4.2.4. Aplinkos apsauga ir išteklių tausojimas, kiti praktiniai projektai Universitete ir vietos bendruomenėje 54 4.2.4.1. Edukacinė veikla 56 4.3. Aktualių regionams ir visos šalies raidai temų įtraukimas į studentų praktikas ir baigiamuosius darbus 56 4.3.1. Baigiamieji darbai 56 4.3.2. Praktikos 58 TURINYS 4.4. Poveikio atitiktis valstybės ir (arba) regiono ūkio, kultūros ir socialinės raidos prioritetams 58 4.5. Akademinio ir administracijos personalo visuomeninis aktyvumas ir pripažinimas 59 4.5.1. Akademinio ir administracijos personalo visuomeninis aktyvumas 59 4.5.2. Akademinio ir administracijos personalo pripažinimas 60 4.6. Poveikio regioninei ir šalies plėtrai įvertinimas ir perspektyvos. 2011 metais įgyvendintos priemonės 61 IŠVADOS............................................................. 62 Priedas Nr. 1 Universiteto struktūros lentelė 2 Priedas Nr. 2 Universiteto 2006 2010 metų Strategija 3 Priedas Nr. 3 Pajamos ir išlaidos per pastaruosius 6 metus 18 Priedas Nr. 4 Kokybės vadovas arba kitas kokybės užtikrinimo sistemą įtvirtinantis dokumentas. Universiteto studijų nuostatai 20 Priedas Nr. 5 Studijų programų sąrašas 38 Priedas Nr. 6 Studentų skaičius pagal programas, studijų pakopas 42 Priedas Nr. 7 Pagrindinių mokslinių tyrimų krypčių ir mokslinių publikacijų sąrašas per pastaruosius 5 metus 49 Priedas Nr. 8 Statistika apie dėstytojų / tyrėjų / mokslininkų mokslinį laipsnį, etatus, užimamas pareigas 2005 2010 m. 85 Priedas Nr. 9 Reikšmingiausių mokslinių tyrimų, projektų ir kitų veiklų, susijusių su regionine plėtra, sąrašas 87 Priedas Nr. 10 2005 2010 m. vykdytų projektų, susijusių su studijomis ir mokymusi visą gyvenimą Universitete, sąrašas 94 Priedas Nr. 11 Mokymosi visą gyvenimą formos 101 Priedas Nr. 12 Šalies bei užsienio akademinių, socialinių ir verslo partnerių studijų ir mokymosi visą gyvenimą srityje sąrašas 102

įvadas Lietuvos edukologijos universitetas (iki 2011 m. spalio 20 d. Vilniaus pedagoginis universitetas, toliau Universitetas) svarbiausia universitetinė aukštoji mokykla, rengianti specialistus Lietuvos Respublikos švietimo sistemai. Universiteto istorija siekia 1935 metus: remiantis Pedagoginių institutų įstatymu, Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas. 1939 m. pavasarį, Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, jis buvo perkeltas į Panevėžį, o rudenį, atgavus Vilnių, į sostinę ir pavadintas Vilniaus pedagoginiu institutu. 1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba suteikė Institutui universiteto statusą ir patvirtino Vilniaus pedagoginio universiteto statutą. Remiantis Mokslo ir studijų įstatymu (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. XI-242), 2011 m. gegužės 19 d. Seimas patvirtino naują universiteto statutą, įteisinantį viešosios įstaigos statusą ir pavadinimą Lietuvos edukologijos universitetas, adekvatų šiuolaikinei universiteto misijai ir vaidmeniui visuomenėje. Universitete yra 9 fakultetai (Filologijos, Fizikos ir technologijos, Gamtos mokslų, Istorijos, Lituanistikos, Matematikos-informatikos, Socialinių mokslų, Sporto ir sveikatos, Ugdymo mokslų) ir 2 institutai (Profesinių kompetencijų tobulinimo ir Socialinės komunikacijos). Įgyvendinamos visų trijų pakopų studijos: I pakopos (bakalauro) pagal 37 programas; II pakopos (magistrantūros) pagal 30 programų; III pakopos (doktorantūros) pagal 4 programas. 2011 m. studijas baigė 1906 bakalaurai, 246 magistrai, disertacijas apgynė 17 doktorantų. Universitete dirba 434 nuolatiniai dėstytojai, iš jų 225 turi daktaro, 43 habilituoto daktaro mokslo laipsnį. Siekdamas studijų ir mokslinių tyrimų aktualumo, Universitetas bendradarbiauja su akademiniais, socialiniais ir verslo partneriais, kviesdamas juos ne tik kartu rengti ir tobulinti studijų programas, bet ir dėstyti. 2011 2012 mokslo metais su įvairių sričių praktika susijusius dalykus dėstė 132 partnerių atstovai, iš jų 31 turi daktaro mokslo laipsnį. Savianalizėje apžvelgiamas laikotarpis sutampa su Vilniaus pedagoginio universiteto plėtros strategijos 2006 2010 metams (toliau Strategija) įgyvendinimu. Šio laikotarpio Universiteto veiklai įtakos turėjo Europos aukštojo mokslo erdvės pokyčiai (Bolonijos procesas) ir 2009 m. prasidėjusi Lietuvos aukštojo mokslo reforma, suteikusi Strategijai naujų aspektų ir veiklos paskatų. Siekiant naujai apsvarstyti Universiteto vaidmenį ir numatyti veiklos gaires naujų švietimo iššūkių akivaizdoje ir visuomenės vystymosi perspektyvoje, 2010 m. pradėtas įgyvendinti projektas Lietuvos edukologijos universiteto strateginė plėtra ir struktūros optimizavimas. Šio projekto įgyvendinimo ir Universiteto veiklos savianalizės rengimo vienalaikiškumas suponavo glaudžią jų sąveiką: savianalizės ataskaita ir padarytos išvados prisidėjo rengiant naująjį Lietuvos edukologijos universiteto strateginį veiklos planą (iki 2020 m.) ir suteikė jam sistemiškumo bei įrodymais grindžiamų argumentų. Universiteto veiklos Savianalizė buvo rengiama laikantis šių principų: autonomijos ir atskaitomybės, kontekstualumo, holistinio požiūrio, suinteresuotų šalių dalyvavimo, vidinio ir išorinio kokybės užtikrinimo vienovės. Savianalizės grupės narių funkcijos Eil. Nr. Vardas, pavardė Pareigos Telefonas El. pašto adresas 6 1. Algirdas Gaižutis rektorius, darbo grupės pirmininkas Strateginis valdymas 2. Eugenijus Jovaiša Istorijos fakulteto dekanas, darbo grupės pirmininko pavaduotojas 3. Rasa Aškinytė- Degėsienė Etikos didaktikos katedros vedėja (8 5) 279 02 81 rekt.vpu@vpu.lt (8 5 ) 233 22 78 ifdek@vpu.lt (8 5) 275 49 30 etika@vpu.lt 4. Vytautas Bernotas Studijų prorektorius (8 5) 279 04 91 bernotas@vpu.lt

5. Viktoras Blinovas Vilniaus Baltupių vidurinės mokyklos direktorius 6. Aurelija Šataitė Studentų atstovybės prezidentė (8 5) 277 83 45 direktorius@baltupiu.vilnius.lm.lt 8 641 82195 sataite@gmail.com 7. Teresė Dešukienė Personalo direktorė 8 686 94440 teresa.desukiene@vpu.lt 8. Robertas Jurgaitis Projektų vadybos skyriaus vedėjas (8 5) 272 26 24 robertas.jurgaitis@vpu.lt 9. Gintautas Kundrotas Filologijos fakulteto dekanas (8 5) 275 06 82 gintautas.kundrotas@vpu.lt 10. Edmundas Mazėtis Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas 11. Ona Monkevičienė Ugdymo mokslų fakulteto dekanė 12. Vytas Navickas Socialinių mokslų fakulteto dekanas (8 5) 275 03 63 edmundas.mazetis@vpu.lt (8 5) 279 01 85 ona.monkeviciene@vpu.lt (8 5) 233 95 10 vytas.navickas@vpu.lt 13. Regina Nojikienė finansų direktorė (8 5) 275 81 15 regina.nojikiene@vpu.lt 14. Aivas Ragauskas plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius (8 5) 270 59 40 aivas.ragauskas@vpu.lt 15. Alona Rauckienė studijų direktorė (8 5) 272 22 46 alona.rauckiene@vpu.lt 16. Alfonsas Rimeika Fizikos ir technologijos fakulteto dekanas 17. Bronislovas Šalkus Gamtos mokslų fakulteto dekanas (8 5) 275 16 24 alfonsas.rimeika@vpu.lt (8 5) 275 12 24 bronislovas.salkus@vpu.lt 18. Danutė Sabromienė Mokslo skyriaus vedėja (8 5) 279 00 53 danute.sabromiene@vpu.lt 19. Vilija Salienė Lituanistikos fakulteto dekanė (8 5) 233 52 99 vilija.saliene@vpu.lt 20. Audronius Vilkas Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas 21. Giedrius Vaidelis Ugdymo plėtotės centro direktorius 22. Linas Vingelis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba, patarėjas (8 5) 260 77 46 audronius.vilkas@vpu.lt (8 5) 275 23 62 giedrius.vaidelis@upc.smm.lt 8 706 63754 linas.vingelis@lrv.lt 23. Rimantas Želvys mokslo prorektorius (8 5) 273 00 39 rimantas.zelvys@vpu.lt 24. Gintautas Žygaitis ūkio direktorius (8 5) 275 81 21 gintautas.zygaitis@vpu.lt ĮVADAS Studijos ir mokymasis visą gyvenimą 1. Vytautas Bernotas studijų prorektorius, darbo grupės pirmininkas 2. Alona Rauckiene studijų direktorė, darbo grupės pirmininko pavaduotoja 3. Lilija Aleksandrovič Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto direktoriaus pavaduotoja 4. Dalius Dapkus Gamtos mokslų fakulteto prodekanas (8 5) 279 04 91 berrnotas@vpu.lt (8 5) 272 22 46 alona.rauckiene@vpu.lt (8 5) 273 31 01 lilija.aleks@vpu.lt (8 5) 273 48 64 dalius.dapkus@vpu.lt 5. Sandra Grigaravičiūtė Istorijos fakulteto prodekanė (8 5) 233 22 78 sandra.grigaraviciute@vpu.lt 6. Angelė Kaušylienė Socialinių mokslų fakulteto prodekanė 7. Jolanta Knyvienė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė 8. Ieva Klimavičiūtė Ugdymo mokslų fakulteto studijų reikalų koordinatorė 9. Žydronė Kolevinskienė Lituanistikos fakulteto prodekanė (8 5) 233 95 10 angele.kausyliene@vpu.lt (8 5) 249 65 17 direktorius@daukanto.vilnius.lm.lt (8 5) 275 23 98 ieva.klimaviciute@vpu.lt (8 5) 233 05 20 zydrone.kolevinskiene@vpu.lt 7

10. Violeta Leonovič Studijų direkcijos Karjeros centro vedėja 11. Olga Loikienė Studijų direkcijos vyriausioji specialistė (8 5) 279 00 36 violeta.leonovic@vpu.lt (8 5) 275 10 32 olga.loikiene@vpu.lt 12. Rasa Matoniene Filologijos fakulteto prodekanė (8 5) 272 55 53 rasa.matoniene@vpu.lt 13. Roma Mereškevičienė Fizikos ir technologijos fakulteto dekano padėjėja 14. Edmundas Mazėtis Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas 15. Tomas Petryla Socialinių mokslų fakulteto Studentų atstovybės narys 16. Sniegina Poteliūnienė Sporto ir sveikatos fakulteto prodekanė (8 5) 275 17 32 fizika@vpu.lt (8 5) 275 03 63 edmundas.mazetis@vpu.lt 8 641 821 95 petryla.tomas@gmail.com (8 5) 275 21 96 sniegina.poteliuniene@vpu.lt 17. Daiva Verikatė Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja (8 5) 275 23 18 daiva.verikaite@vpu.lt 18. Renaldas Čiužas Socialinės pedagogikos katedros docentas 8 687 21877 renaldas.ciuzas@vpu.lt 1. Rimantas Želvys Mokslo prorektorius, darbo grupės pirmininkas Mokslo ir meno veikla 2. Danutė Sabromienė Mokslo skyriaus vedėja, darbo grupės pirmininko pavaduotoja 3. Dalius Dapkus Gamtos mokslų fakulteto prodekanas 4. Liutauras Degėsys Socialinių mokslų fakulteto tarybos pirmininkas 5. Pranas Gudynas Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojas 6. Vida Juškelienė Sporto ir sveikatos fakulteto prodekanė (8 5) 273 00 39 rimantas.zelvys@vpu.lt (8 5) 279 00 53 danute.sabromiene@vpu.lt (8 5) 273 48 64 dalius.dapkus@vpu.lt 8 687 58542 liutauras.degesys@vpu.lt (8 5) 210 98 21 pranas.gudynas@gmail.com (8 5) 275 21 96 vida.juskeliene@vpu.lt 7. Deimantas Karvelis Istorijos fakulteto prodekanas (8 5) 216 21 38 deimantas.karvelis@vpu.lt 8. Vaidas Matonis Ugdymo mokslų fakulteto mokslo meno ir projektinės veiklos prodekanas 9. Ramutė Mečkauskienė Vilniaus Viršuliškių vidurinės mokyklos direktorė 10. Edmundas Mazėtis Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas 11. Alfonsas Rimeika Fizikos ir technologijos fakulteto dekanas 12. Linas Selmistraitis Filologijos fakulteto tarybos pirmininkas 13. Dainius Vaitiekūnas Lituanistikos fakulteto prodekanas 14. Irena Zaleskienė Socialinės pedagogikos katedros profesorė (8 5) 275 23 98 vaidas.matonis@vpu.lt (8 5) 240 05 84 rastine@virsuliskiu.vilnius.lm.lt (8 5) 275 03 63 edmundas.mazetis@vpu.lt (8 5) 275 16 24 alfonsas.rimeika@vpu.lt (8 5) 275 72 58 linas.selmistraitis@vpu.lt (8 5) 233 05 20 dainius.vaitiekunas@vpu.lt (8 5) 275 22 90 Irena.Zaleskiene@vpu.lt Poveikis regionų ir visos šalies raidai 8 1. Aivas Ragauskas Plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius 2. Robertas Jurgaitis Projektų vadybos skyriaus vedėjas (8 5) 270 59 40 aivas.ragauskas@vpu.lt (8 5) 272 26 24 robertas.jurgaitis@vpu.lt

3. Jonas Balčiūnas Leidyklos direktorius (8 5) 233 38 42 spaustuve@vpu.lt 4. Dalius Dapkus Gamtos mokslų fakulteto prodekanas (8 5) 273 48 64 dalius.dapkus@vpu.lt 5. Asta Dykovienė Balticum televizijos laidų vedėja 860542125 astady@balticum 6. Daiva Dubosaitė Ryšių su visuomene skyriaus vedėja 7. Janina Gedvilienė Radviliškio r. Sidabravo vidurinės mokyklos matematikos ir ekonomikos mokytoja 8 605 42662 daiva.dubosaite@vpu.lt 860532542 jangedvil@gmail.com 8. Aurelija Karietaitė Kultūros centro vedėja (8 5) 273 42 44 kultura@vpu.lt 9. Deimantas Karvelis Istorijos fakulteto prodekanas (8 5) 216 21 38 deimantas.karvelis@vpu.lt 10. Mindaugas Olbutas Istorijos fakulteto I kurso magistrantas 560532568 mindeolb@gmail.com 11. Danutė Sabromienė Mokslo skyriaus vedėja (8 5) 279 00 53 danute.sabromiene@vpu.lt 12. Algimantas Šventickas Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto direktorius 13. Alona Rauckiene Studijų direkcijos direktorė, darbo grupės pirmininko pavaduotojas 14. Renaldas Čiužas Socialinės pedagogikos katedros docentas (8 5) 273 53 57 algimantas.sventickas@vpu.lt (8 5) 272 22 46 alona.rauckiene@vpu.lt 8 687 21877 renaldas.ciuzas@vpu.lt ĮVADAS Data Veiksmai Savianalizės grupės darbo grafikas 2011-02-28 Pirmasis preliminarios savianalizės darbo grupės posėdis 2011-03-28 (atnaujinta 20011-12-08) Rektoriaus įsakymu Nr. 1-430 sudaryta darbo grupė atskiroms Universiteto veiklos sritims analizuoti ir savianalizei rengti 2011-04-15 SKVC direktoriaus įsakymas dėl savianalizės suvestinės pateikimo 2011-03-29 12-01 2011-12-02 2012-02-01 2012-02-02 02-13 Duomenų savianalizei rinkimas Savianalizės teksto rašymas ir svarstymas akademinėje bendruomenėje Savianalizės vertimas į anglų kalbą Tekste vartojamos svarbiausios santrumpos EAME Europos aukštojo mokslo erdvė MSĮ Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. XI-242) Statutas Vilniaus pedagoginio universiteto statutas (2000) Strategija 2006 2010 metų Vilniaus pedagoginio universiteto plėtros strategija Pastaba: pavadinimai Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tekste žymimi vienu žodžiu Universitetas (didžiąja raide), išskyrus dokumentų pavadinimus. 9

1. Strateginis valdymas 1.1. Strateginio veiklos plano tinkamumas, jo įgyvendinimo užtikrinimas ir viešinimas Universiteto veikla per savianalizės laikotarpį buvo grindžiama 2006 2010 metų Vilniaus pedagoginio universiteto plėtros strategija (toliau Strategija). Joje apibrėžta Universiteto misija ir vizija, suformuluoti ilgalaikiai strateginiai tikslai, numatytos svarbiausios priemonės, vertinimo kriterijai bei rodikliai. Strategijos struktūra pateikta 1 pav. 1 pav. 2006 2010 m. Universiteto plėtros strategija struktūra Strategiją papildo vidutinės trukmės (3 metų) veiklos planai, kasmet rengiami remiantis biudžetinėms įstaigoms privaloma Strateginio planavimo metodika (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 827, redakcija: 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 1220). Jų paskirtis patikslinti Universiteto strategiją 3 metų perspektyvoje (buvo parengti vidutinės trukmės planai 2005 2007, 2006 2008, 2007 2009, 2008 2010, 2009 2011, 2010 2012 laikotarpiams). Kasmetiniai (operatyviniai) planai skirti pagrįsti vidutinės trukmės planuose numatytų priemonių finansavimą. Vidutinės trukmės ir operatyvinių planų struktūra yra unifikuota ir privaloma visoms biudžetinėms įstaigoms, todėl jų negalima tiesiogiai susieti su savita veikla pasižyminčio Universiteto Strategija. 10 1.1.1. Strateginio veiklos plano atitiktis Universiteto misijai, šalies mokslo ir studijų politikos strateginiams dokumentams, Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatoms Šiame poskyryje analizuojama Strategijos atitiktis šalies ir Europos strateginiams dokumentams. Universiteto misija suformuluota pačioje Strategijoje tai visuomenės edukacija, pagrįsta šiuolaikine ugdymo filosofija ir naujausiomis mokslo žiniomis. Universitetas siekia įtvirtinti savo, kaip edukacinio pobūdžio universiteto, išskirtinę vietą Lietuvos ir Europos Sąjungos aukštojo mokslo erdvėje studijų, mokslo ir praktikos srityse. Esminės vertybės, kuriomis savo veikloje vadovaujasi ir kurias siekia ugdyti Universitetas, teisėtumas ir teisingumas, lyčių lygybė ir tolerancija, atvirumas, tautiškumas ir pilietiškumas, globali atsakomybė. Strategija grindžiama to meto Lietuvos aukštojo mokslo politikos dokumentais, iš kurių svarbiausi: LR aukštojo mokslo įstatymas (Lietuvos Respubliko Seimo 2000 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. VIII-1586); Valstybinės švietimo strategijos 2003 2012 metų nuostatos (Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-1700);

Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006 2010 metų planas (LRV 2006 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. 335). 2009 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. XI-242) ir 2009 2010 m. poįstatyminiai teisės aktai, kurie turėjo įtakos įvairiems Strategijos įgyvendinimo aspektams (daugiau informacijos II ir III skyriuose). LR aukštojo mokslo įstatymas (2000) apibrėžia universiteto tikslus: 1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį; 2) sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytos kvalifikacijos kėlimui bei persikvalifikavimui; 3) rengti mokslininkus ir (ar) menininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai; 4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje; 5) moksline, šviečiamąja, menine ir kita kultūrine veikla skatinti regionų bei visos šalies plėtrą; 6) plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinus mokslinius tyrimus (6 str., 2 dalis). Šiuos tikslus atspindi Strategijos uždaviniai, formuojantys keturias Universiteto veiklos sritis: rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus (bakalaurus, magistrus, mokslų daktarus), gebančius vykdyti kokybišką visuomenės edukaciją; plėtoti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus edukologijos ir kitose srityse; plėtoti persikvalifikavimo, papildomų kvalifikacijų įgijimo, mokymosi visą gyvenimą studijas; vystyti socialines paslaugas, siekti akademinės bendruomenės ir visuomenės socialinės gerovės. Šios veiklos sritys iš esmės dera ir su 2009 m. priimtame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau MSĮ) įvardytais universiteto tikslais. Įgyvendindamas Strategiją, Universitetas rėmėsi Valstybinės švietimo strategijos 2003 2012 m. nuostatomis, kuriose pabrėžiama daugialypė švietimo, tarp jų ir aukštojo mokslo, misija: asmenybės ir visuomenės (bendruomenės) gebėjimų ugdymas; profesinės karjeros galimybių plėtotė; darnios, žiniomis grįstos krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtra; kultūros tapatumo išsaugojimas ir nuolatinis kūrimas. Šias nuostatas įgyvendinant, be kita ko, turėtų būti sukuriama lanksti ir atvira švietimo struktūra, sujungianti bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijas, formalaus, neformalaus mokymosi ir savišvietos formas į bendrą švietimo erdvę, užtikrinamos socialiai teisingos mokymosi ir studijų sąlygos ir išplėtojama lanksti ir efektyvi finansinės paramos studentams sistema. Tokiu būdu Universitetas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo. Strategijoje skirta dėmesio Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006 2010 m. plano uždaviniams: tobulinti paramos studentams teikimą; atnaujinti mokslinių tyrimų bei studijų mokomąją bazę; užtikrinti, kad aukštųjų mokyklų absolventų kompetencija atitiktų visuomenės ir darbo rinkos poreikius išsilavinimo ir kvalifikacijų struktūros požiūriu dabar ir ateityje; užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę. Šios nuostatos yra įtrauktos į pagrindines Universiteto veiklos sritis reglamentuojančius skyrius: Studijų plėtra, Mokslo plėtra, Studentų veiklos plėtra, Kultūros ir sporto plėtra, taip pat Universiteto veiklos prielaidas apibrėžiančius Strategijos skyrius Žmogiškųjų išteklių plėtra, Bendradarbiavimo plėtra ir Infrastruktūros plėtra. Strategijos įgyvendinimą modeliavo šie Europos aukštojo mokslo erdvės (toliau EAME) dokumentai: A framework for qualifications of the European Higher Education Area. Bologna Working Group on Qualifications Frameworks; The European Higher Education Area Achieving the Goals. Communiqué of the Conference of European Ministers Responsible for Higher Education, Bergen, 19-20 May 2005; Towards the European Higher Education Area: Responding to Challenges in a Globalised World. London Communiqué, 18 May 2007; The Bologna Process 2020 The European Higher Education Area in the new decade. Communiqué of the Conference of European Ministers Responsible for Higher Education, Leuven and Louvain-la-Neuve, 28-29 April 2009. Šių dokumentų svarbiausios nuostatos buvo integruotos į Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimą reglamentuojančius strateginius dokumentus: Nacionalinė studijų programa (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2334, redakcija: 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-1035); Tyrėjų karjeros programa (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2335, redakcijos: 2009 m. kovo 12 d. Nr. ISAK-480; 2010 m. birželio 17 d. Nr. V-926). 1 STRATEGINIS VALDYMAS 11

Konkrečios EAME strateginės nuostatos Universitete dažniausiai buvo įgyvendinamos per studijų ir mokymosi visą gyvenimą sąlygoms tobulinti skirtus projektus (daugiau informacijos II skyriuje). Mokslinių tyrimų srityje Strategijos įgyvendinimas rėmėsi šiais Europos Mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) dokumentais: European Union's Sixth Framework Programme (FP6) (2002 2006); European Commission s Communication Science and technology: the key to Europe s future, On 16 June 2004; European Union s FP7 Programme (2007 2013). Remiantis šiomis nuostatomis, buvo siekiama didesnės Universiteto mokslinių tyrimų integracijos į bendrąją ES mokslinių tyrimų erdvę ir mokslininkų mobilumo, siekiant realizuoti vieną iš mokslinių tyrimų prioritetų tarptautinio lygio mokslinių tyrimų plėtojimas, realizavimas. 1.1.2. Strateginio veiklos plano komponentų pagrįstumas ir dermė Rengiant Strategiją buvo atlikta aplinkos ir išteklių analizė ir išskirtos stipriosios ir silpnosios Universiteto veiklos ypatybės, taip pat galimybės ir grėsmės (toliau SSGG). Stiprybės Didėjanti Universiteto rengiamų specialistų paklausa ir įgyvendinamos edukacinės misijos svarba Aukšti rengiamų specialistų pedagoginiai, psichologiniai, sociokultūriniai ir komunikaciniai gebėjimai Studentams prieinama studijų kaina Optimali infrastruktūra Galimybės Plataus profilio aukštos kvalifikacijos edukacijos specialistų, gebančių organizuoti ir vykdyti visapusišką ir visą gyvenimą trunkančią visuomenės edukaciją Edukologijos interdisciplininių fundamentinių ir taikomųjų mokslo tyrimų vykdymas Šalies švietimo politikos formavimas ir vykdymas kartu su svarbiausiomis valstybės institucijomis Silpnybės Šiuolaikinės mokslinių tyrimų bazės stoka (ypač fundamentinių tyrimų laboratorijų) Menkai išplėtotas nuotolinis mokymas Nepakankamas dėstytojų pedagoginės, mokslinės ir kt. veiklos rodiklių susiejimas su diferencijuotais atlyginimų ir akademiniais krūvių dydžiais Grėsmės Mokytojų poreikio mažėjimas dėl demografinių pokyčių Mokslinio ir pedagoginio personalo amžiaus vidurkio didėjimas Žvelgiant iš dabarties perspektyvos, Strategijos aplinkos ir išteklių analizė bei SSGG apibendrinimas adekvačiai atspindėjo to meto situaciją (2006 m.), aukštojo mokslo politikos siekius ir Universiteto savitumą. Siekiant realizuoti galimybes, buvo pasirinkti tinkami uždaviniai, lemiantys Universiteto veiklos sritis. Tačiau reikia pripažinti, kad situacijos analizė galėjo būti išsamesnė, platesnio požiūrio. Kita vertus, sparčiai kintančioje socialinėje, ekonominėje, teisinėje aplinkoje sunku tiksliai apibrėžti ir įvertinti visus galimus Universiteto veiklos veiksnius. Todėl ateityje daugiau dėmesio reikėtų skirti Universiteto lankstumo, adaptyvumo plėtotės ir ilgalaikių strateginių tikslų įgyvendinimo pusiausvyrai. Pastebėtų trūkumų buvo siekta išvengti rengiant Universiteto strategiją iki 2020 metų. Toliau lentelėje pateiktos priemonės pagal Strategijos uždavinius (veiklos sritis) ir horizontaliosios priemonės, užtikrinančios uždavinių įgyvendinimo prielaidas. 12

1.1. lentelė. Strategijos uždavinių ir priemonių suderinamumas Uždaviniai Priemonės 1 uždavinys Strategija, Studijų plėtra Rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus (bakalaurus, magistrus, mokslų daktarus), gebančius vykdyti kokybišką Studijų programų pertvarka Studijų kokybės užtikrinimas visuomenės edukaciją Studijų prieinamumas (galimybės neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių studentams) Studijų infrastruktūra 2 uždavinys Plėtoti fundamentinius ir taikomuosius edukologijos ir kitų sričių mokslinius tyrimus Strategija, Mokslo plėtra Edukologijos tyrimai Tarptautiniu mastu reikšmingi tyrimai Mokslinių tyrimų bazės plėtotė Mokslinės veiklos vertinimas 3 uždavinys Strategija, Studijų plėtra Plėtoti persikvalifikavimo, papildomų kvalifikacijų įgijimo, Tęstinių studijų sistemos sukūrimas mokymosi visą gyvenimą studijas 4 uždavinys Strategija, Studijų plėtra Vystyti socialines paslaugas, siekti akademinės bendruomenės ir visuomenės socialinės gerovės Strategija, Studentų veiklos plėtra Edukacinės sklaidos sistemos sukūrimas Studentų savivalda Strategija, Kultūros ir sporto plėtra Meno ir sporto saviraiška Sveika gyvensena Horizontaliosios priemonės Strategija, Valdymo ir struktūros plėtra Valdymo atsakomybės paskirstymas (subsidiarumas) Akademinių ir neakademinių padalinių sistemos optimizavimas Strategija, Bendradarbiavimo plėtra Tarptautinis bendradarbiavimas Bendradarbiavimas su akademiniais ir socialiniais partneriais Lietuvoje Strategija, Infrastruktūros plėtra Studijų (informaciniai) ištekliai Leidyba Materialieji ištekliai Strategija, Vidaus kontrolės plėtra Veiklai naudojamų asignavimų, žmogiškųjų išteklių ir turto finansinis ir veiklos auditas, studijų proceso ir mokslinio darbo kokybės bei valdymo kontrolė Studijų savianalizė ir kokybės užtikrinimas 1 STRATEGINIS VALDYMAS 1.2. lentelė. Lėšų paskirstymas Strategijos uždaviniams įgyvendinti, proc. Strategijos uždaviniai 2005 2006 2007 2008 2009 2010 1 uždavinys Rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus (bakalaurus, magistrus, mokslų daktarus), gebančius vykdyti kokybišką visuomenės edukaciją 2 uždavinys Plėtoti fundamentinius ir taikomuosius edukologijos ir kitų sričių mokslinius tyrimus 3 uždavinys Plėtoti persikvalifikavimo, papildomų kvalifikacijų įgijimo, mokymosi visą gyvenimą studijas 4 uždavinys Vystyti socialines paslaugas, siekti akademinės bendruomenės ir visuomenės socialinės gerovės 66 68 70 67 63 72 15 15 12 15 18 9 3 2 2 2 2 4 16 15 16 16 17 15 13

1.1.3. Strateginio veiklos plano kiekybinių bei kokybinių rodiklių pagrįstumas ir išsamumas Strategijos įgyvendinimo kokybiniai rodikliai (orientyrai) iš esmės atitinka uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones. Orientyrų įgyvendinimo rezultatai pateikiami kasmetinėse Rektoriaus ataskaitose. Kiekybiniai rodikliai patikslinami vidutinės trukmės (3 metų) veiklos planuose ir surašyti Universiteto ataskaitose teikiami Švietimo ir mokslo ministerijai. 1.3 lentelė. Strategijos uždavinių ir kokybinių bei kiekybinių rodiklių suderinamumas Uždaviniai Kokybiniai rodikliai (orientyrai) Kiekybiniai rodikliai 1 uždavinys Rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus (bakalaurus, magistrus, mokslų daktarus), gebančius vykdyti kokybišką visuomenės edukaciją Studijų programų sistemos optimizavimas pagal Universiteto misiją ir vaidmenį Lietuvos visuomenės raidoje; Studijų tarptautinio atvirumo plėtotė; Studijų turinio aktualizavimas, remiantis moksliniais tyrimais; Studijų didaktikos naujovių diegimas 2 uždavinys Edukologijos tyrimų plėtotė; Plėtoti fundamentinius ir taikomuosius Taikomųjų tyrimų plėtotė; edukologijos ir kitų sričių mokslinius tyrimus Mokslo ir meno Mokslinių tyrimų tarptautiškumas; populiarinimas. 3 uždavinys Plėtoti persikvalifikavimo, papildomų kvalifikacijų, mokymosi visą gyvenimą studijas 4 uždavinys Vystyti socialines paslaugas, siekti akademinės bendruomenės ir visuomenės socialinės gerovės Švietimo sistemos darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimas, siejamas su inovacijų diegimu. Studentų saviraiška (mokslinė, meninė veikla, sportas, dalyvavimas studentų organizacijose) formų ir būdų įvairovė; Socialinė parama ir socialinės paslaugos studentams; Darbuotojų sauga ir sveikata. Baigusių I ir II studijų pakopas specialistų skaičius; Apgynusių mokslų daktaro disertacijas tyrėjų skaičius; Studentų, dalyvaujančių Erasmus / Socrates programose, skaičius; Dėstytojų, dalyvaujančių Erasmus / Socrates programose, skaičius; Akredituotų naujų studijų programų skaičius. Mokslinių publikacijų skaičius; Už mokslinę ir meno produkciją skirto valstybės finansavimo dydis; ES mokslinių tyrimų programų projektų skaičius. Įvairių kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojų skaičius; Santykinė pajamų už studijų paslaugas dalis pajamų už teikiamas paslaugas struktūroje. Valstybės finansuojamų studentų, gaunančių socialines ir skatinamąsias stipendijas, skaičius; Pajamų, gautų už suteiktas paslaugas, dydis; Teikiamų infrastruktūros paslaugų formų skaičius. 1.1.4. Strateginio veiklos plano įgyvendinimo stebėsenos procedūrų tinkamumas Strateginis veiklos plano rengimas ir stebėsena yra pavesta Strateginio planavimo darbo grupei. Ji kasmet koreguoja vidutinės trukmės (3 metų) planų rodiklius ir vertina jų įgyvendinimą. Ataskaitas svarsto Rektoratas. Universiteto veiklą, įskaitant ir Strategijos įgyvendinimą, kontroliuoja Vidaus audito skyrius, kuris yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas rektoriui (skyriaus nuostatai patvirtinti Universiteto senato 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 17). Skyriaus tikslas padėti didinti Universiteto veiklos efektyvumą, įgyvendinti strateginį ir kitus veiklos planus, programas ir procedūras. Vidaus audito skyrius tikrina ir vertina vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą, veiklos atitiktį Universiteto statutui ir kitiems norminiams teisės aktams, strateginių ir kitų planų įgyvendinimą, veiklos atitiktį jų tikslams bei uždaviniams, programų vykdymą, joms skirtų lėšų ir valstybės (Universiteto) turto naudojimą efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo požiūriais, studijų proceso organizavimą ir aprūpinimą ištekliais, studijų programų atnaujinimą ir jų akreditacijos vydymą laiku, mokslinio darbo planavimą ir vykdymą, rengia vidaus audito ataskaitas su išvadomis ir rekomendacijomis, kaip ištaisyti vidaus audito metu nustatytus neatitikimus, kaip tobulinti Universiteto veiklą ir vidaus kontrolę. 14

1.1.5. Informacijos, teikiamos steigėjams, akademinei bendruomenei ir visuomenei apie strateginio veiklos plano įgyvendinimą, pakankamumas Informacija apie Universiteto strateginio plano įgyvendinimą yra teikiama: steigėjams Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui (nuo 2010 m.); kitoms valstybės institucijoms: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai, Finansų ministerijai, Valstybės kontrolei, Statistikos valdybai, Lietuvos mokslo tarybai (iki 2008 m. Studijų kokybės vertinimo centrui); akademinei bendruomenei (rektoratui, senatui, tarybai); visuomenei. Juridinio asmens dalyvių Universitete kaip valstybinėje biudžetinėje įstaigoje iki šiol nebuvo. Steigėjams yra teikiama kasmetinė finansinės veiklos ataskaita (nuo 2010 m.). Kitoms valstybės institucijoms yra teikiamos įvairios, daugiausia kasmetinės finansinės, mokslo ir meno bei studijų veiklos ataskaitos, duomenys apie studentus (priėmimą, studijų formas, kryptis, programas, rotaciją), taip pat Erasmus / Socrates programos vykdymo ataskaita. Ypač svarbios kasmetinės 3 metų strateginių planų ataskaitos, kuriose atsispindi kiekvienų metų kokybinių ir kiekybinių rodiklių įgyvendinimo lygis, priežastys, kiti duomenys. Akademinei bendruomenei kasmet teikiama Rektoriaus ataskaita, kurioje pateikta išsami informacija apie Strategijos įgyvendinimą ir apibūdinamos visos Universiteto veiklos sritys valdymas, studijos, mokslas ir menas, finansai, vidaus auditas ir kt. Ataskaitą kasmet svarsto rektoratas, senatas ir taryba. Rektoriaus ataskaitos yra viešinamos Universiteto interneto svetainėje, Universiteto laikraštyje Šviesa. 1 STRATEGINIS VALDYMAS 1.2. Universiteto valdymo veiksmingumas 1.2.1. Vidinio studijų kokybės užtikrinimo sistemos veiksmingumas Universiteto studijų kokybės politikos gairės numatytos Strategijoje: kiekviename fakultete (institute) sukurti studijų savianalizės ir studijų kokybės palaikymo užtikrinimo komitetus, kurie garantuotų veiksmingą vykdomų studijų programų aktualumo stebėseną ir šiuolaikiškų studijų programų parengimą, skatintų modernių edukacinių metodų diegimą bei studijų programų vykdytojų kvalifikacijos tobulinimą. Strategijos gaires reglamentuoja Statuto nuostatos: Sudaryti sąlygas studijuojantiesiems įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį. Universiteto akademinė veikla grindžiama mokslo ir studijų vienovės principais, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimu, nuolatiniu studijų turinio optimizavimu ir atnaujinimu. 2005 2010 m. Universitetas vadovavosi įvardytais dokumentais ir jų nuostatomis. Rengiant savianalizę buvo siekiama ištirti situaciją fakultetuose (institutuose). Apklausos duomenimis, studijų kokybės politikos formavimo funkcija priskirta skirtingiems fakulteto / instituto struktūriniams padaliniams: dekanatui (dekanui ir studijų prodekanui), studijų programos komitetui, du fakultetai kokybės formavimo politiką priskyrė fakultetų taryboms. Studijų kokybės kontrolės funkcija priskirta dekanatui (dekanui, studijų prodekanui) ir studijų programos komitetui. Nedetalizuotas studijų kokybės politikos reglamentavimas suformavo nepakankamą vadovavimo ir administravimo politikos įgyvendinimą, nors Studijų nuostatai tinkamai reglamentuoja kokybės užtikrinimo organizavimą: Studijų programos (jos atnaujinimo, keitimo, papildymo) projektus rengia ir jos įgyvendinimą prižiūri fakulteto (instituto) tarybos sudaryta programų komisija, susidedanti iš 3 5 mokslininkų, atstovaujančių pagrindiniams padaliniams, įgyvendinantiems studijų programą, ir socialinių partnerių atstovo. Už savo veiklą komisija ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito fakulteto (instituto) tarybai. Studijų programą fakulteto tarybos teikimu tvirtina senatas. 1.2.1.1. Suteikiamų kvalifikacijų atitiktis nacionalinei ir Europos kvalifikacijų sandarai Universitete 6-ojo lygio kvalifikacija įgyjama studijuojant pirmojoje universitetinių studijų pakopoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal laipsnio nesuteikiančių studijų programas; 7-ojo lygio kvalifikacija įgyjama studijuojant antrojoje universitetinių studijų pakopoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal vientisųjų studijų arba laipsnio nesuteikiančių studijų programas; 8-ojo lygio kvalifikacija įgyjama studijuojant doktorantūroje. 15

Absolventams išduodami atitinkantys kvalifikaciją diplomai ir diplomo priedėliai. Diplomų priedėliai nuo 2007 m. atitinka Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO-CEPES sukurtą pavyzdį. 1.2.1.2. Studijų programų kokybės vertinimas Struktūrinių padalinių funkcijas, susijusias su studijų programų kokybės vertinimu ir stebėsena, reglamentuoja Statutas ir Studijų nuostatai. Taryba: teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti (Statutas). Senatas: svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas, atsižvelgia į Universiteto tarybos siūlymus, aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti; kontroliuoti studijų ir mokslininkų rengimo kokybę. Studijų programą fakulteto (instituto) tarybos teikimu tvirtina senatas (Statutas). Fakultetų (instituto) taryba: svarsto katedrų sudarytas fakulteto studijų programas ir siūlo jas senatui tvirtinti (Statutas); sprendžia studijų programos papildymo arba jos atnaujinimo, naujų studijų programų tvirtinimo klausimus. Fakulteto (instituto) taryba teikia senatui pasiūlymų dėl naujų studijų programų Universitete, dėl studijų kokybės ir kontrolės efektyvinimo (Studijų nuostatai). Dekanatas (direktoratas): analizuoja ir svarsto fakulteto (instituto) studijų, mokslo ir kitais klausimais parengtus projektus, koordinuoja fakulteto (instituto) padalinių darbą, teikia siūlymus fakulteto (instituto) tarybai, padeda įgyvendinti senato ir fakulteto (instituto) tarybos nutarimus; vykdo fakulteto (instituto) studijų programų savianalizę, organizuoja studijų programų ir studijų proceso auditą (Statutas). Katedra: organizuoja dalykų studijas ir akademinį darbą; rengia ir siūlo fakulteto (instituto) tarybai aprobuoti dalykų studijų programas, siūlomų specialybių planus, studijų grafikus (Statutas); Pagal galiojusias Statuto normas, 2005 2010 m. Studijų kokybės vertinimas ir stebėsena buvo dviejų lygių: universiteto ir fakulteto (instituto). Studijų programos atitiktį atitinkamos studijų krypties reglamentui, Bendriesiems studijų programų reikalavimams ir senato patvirtintam Studijų programų reglamentui pirmiausia vertina fakultetas (institutas), po to aprobuoja senatas. 1.2.1.3. Studentų pasiekimų vertinimas Studentų pasiekimų vertinimą reglamentuoja Studijų nuostatai, juose įvardyti aiškūs vertinimo kriterijai ir procedūros. Senatas: tvirtina studijų programų dalykų studijų rezultatų vertinimo sistemą. Rektoratas: nustato bendruosius Universiteto studijų kalendoriaus reikalavimus, kuriuose nustatytas semestro ir egzaminų sesijos laikotarpis. Dalyko dėstytojas: koordinuoja ir kontroliuoja dalyko studijas semestro metu. Jis turi informuoti dekanatą (katedrą, instituto vadovybę) apie visus rimtus studijų eigos, akademinės drausmės bei tvarkos pažeidimus, studijų programos reikalavimų nesilaikymą. Kartu su seniūnu stebi, ar laiku atsiskaitoma už dalyko individualias užduotis. Dekanas (direktorius): tvirtina egzaminų sesijos tvarkaraščius, sudarytus dėstytojo ir studentų susitarimu; studentams pateikus prašymą su pateisinama priežastimi, pratęsia egzaminų sesijos laiką. Fakulteto (instituto) taryba sudaro Egzaminų apeliacinę komisiją, kurioje yra bent vienas studentų atstovas, veikiančią pagal senato patvirtintus Egzaminų apeliacinių komisijų nuostatus. Analizuojamo laikotarpio pradžioje buvo susidurta su studentų rezultatų viešinimo problema. Išeitis rasta įvedus studentų studijų knygutės identifikavimo numerį, kurį naudojant visi studijų rezultatų vertinimai yra skelbiami fakulteto (instituto) interneto puslapyje. Nesant patvirtintų apeliacinės komisijos nuostatų, apeliacijų procedūras fakultetai (institutai) atlieka individualiai. 16 1.2.1.4. Dėstytojų kompetencijos tobulinimas Dėstytojų kompetencijos ir kvalifikacijos atitikimą vykdomoms studijų programoms reglamentuoja statutas: pareigybių reikalavimai, konkursų pareigoms eiti organizavimas, atestavimo tvarka nustatomi vadovaujantis MSĮ ir kitais teisės aktais. Universiteto dėstytojų minimalius kvalifikacinius reikalavimus tvirtina senatas, kurio sprendimu gali būti rengiama neeilinė dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestacija. Neatestuoti dėstytojai ar mokslo darbuotojai atleidžiami iš pareigų LR įstatymų nustatyta tvarka.

1.2.1.5. Parama studentams Paramos formas reglamentuoja Universiteto studijų nuostatai. 1 Žmogiškieji studijų ištekliai. Fakultete (institute) akademinėms grupėms skiriami studijų konsultantai (kuratoriai), kurie tinkamai nukreipia ar padeda spręsti susidariusias problemas. Administracija konsultuoja apie studijų eigą, tvarką, apeliacijų teikimą bei rezultatų fiksavimo tvarką; padeda įgyvendinti studentų mokslo ir visuomenines iniciatyvas akademinėje bendruomenėje; sistemingai informuoja, vykdo apklausas apie studijų turinį, atsižvelgia į studentų pageidavimus; konsultuoja neįgaliuosius apie studijų galimybes, jiems pritaikytą infrastruktūrą. Dėstytojai rengia dėstomų dalykų, rašto darbų ir meno darbų metodines priemones, dėstomų dalykų aprašų knygas, studijų medžiagą pateikia virtualioje mokymosi aplinkoje; teikia informaciją apie studijas pagal Erasmus / Socrates programas. Karjeros centras organizuoja ir vykdo individualias konsultacijas, seminarus ir kitų formų paslaugas dėstytojams ir studentams karjeros vadybos klausimais: informuoja apie įsidarbinimo galimybes, teikia profesinės praktikos siūlymus, o įsidarbinant ir metodinę pagalbą. Materialieji studijų ištekliai. Universitetas užtikrina nemokamą priėjimą prie pasaulinių internetinių mokslinių duomenų bazių, užsako ir atnaujina bibliotekos fondus, rūpinasi mokymuisi reikalingomis priemonėms, užtikrina nemokamą prieigą prie interneto ir Universiteto patalpose, ir studentų bendrabučiuose. Fakultetuose (institutuose) įkurti dalykiniai metodiniai kabinetai, kuriuose kaupiama susisteminta dalyko pedagogo pasirengimui reikiama metodinė ir mokomoji medžiaga. 1.2.1.6. Duomenų kaupimo ir viešo informavimo organizavimas Universiteto interneto tinklalapyje yra nuolat viešinami studijų kokybės užtikrinimo rezultatai: studentų ir absolventų atsiliepimai apie studijų programas, dėstytojų kompetenciją, pateikiami išsamūs vykdytų apklausų rezultatai, skelbiami studijų programų vertinimai (akreditacija). STRATEGINIS VALDYMAS Informacija apie studijas pateikiama Universiteto laikraštyje Šviesa, taip pat per socialinių partnerių, mokyklų renginius, skirtus moksleivių profesiniam orientavimui ir kt. 1.2.2. Struktūros pokyčių atitiktis Universiteto studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir meno veiklos poreikiams Universitetas, atsižvelgęs į Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo erdvės uždavinius, prioritetus bei kryptis, siekė taip reformuoti instituciją, kad ši taptų modernia, patrauklia, konkurencinga, sėkmingai rengianti plataus spektro edukologijos specialistus, plėtojanti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, taikanti jų rezultatus praktikoje, taip pat įvairias socialines edukacines paslaugas teikiančia aukštąja universitetine mokykla. Įgyvendinant Universiteto misiją siekta plėsti visuomenės edukaciją, užimti išskirtinę vietą Lietuvos ir Europos Sąjungos aukštojo mokslo erdvėje studijų, mokslo ir praktikos srityse (Strategija). Universiteto struktūriniai padaliniai yra fakultetai ir institutai, veikiantys fakulteto teisėmis, tačiau jie yra siauresnės specializacijos, palyginti su fakultetais ir centrais. Centrai skirti konkrečiai mokslo, studijų, projektinei ar kitai veiklai plėtoti. 1.2.2.1. Struktūros pokyčių atitiktis studijų procesui Struktūriniai pokyčiai fakultetų ir tarpfakultetinių centrų lygmeniu buvo susiję su tolesniu edukacinės Universiteto misijos išgryninimu ir studentų kontingento kaita. Siekiant stiprinti edukologinį universiteto profilį, buvo įkurtas Ugdymo mokslų fakultetas. Karjeros centro paskirtis konsultuoti studentus studijų metu ir sekti tolesnę absolventų profesinę karjerą. Dviejų atskirų fakultetų Socialinių mokslų ir Istorijos atsiradimas vietoj buvusio vieno Istorijos fakulteto žymi pastangas išgryninti humanitarinę ir socialinę Universiteto kryptis; tą patį galima pasakyti ir apie Užsienio kalbų ir Slavistikos fakultetų susijungimą į Filologijos fakultetą. Daugelis struktūrinių pokyčių fakultetų viduje buvo tiesiogiai susiję su studijų proceso pokyčiais. Pavyzdžiui, išaugus susidomėjimui lietuvių kalbos mokymusi, Lituanistikos fakultete buvo įkurtas Lietuvių kalbos ir kultūros centras, kurio pagrindinis uždavinys kasmet organizuoti lietuvių kalbos vasaros kursus užsieniečiams, mokyti lietuvių kalbos studentus, atvykstančius į Universitetą pagal Erasmus / Socrates programas. Sporto ir sveikatingumo fakultete Sveikatos ugdymo katedra reorganizuota į Sveikatos ir fizinio ugdymo katedrą, integruojant sveikatos ugdymą su kūno kultūros pratybomis. Gamtos mokslų fakultete, pradėjus vykdyti turizmo šakos studijų programą, Regioninės geografijos katedra buvo pertvarkyta į Regioninės geografijos ir turizmo katedrą, o pradėjus 17

formuoti naują požiūrį į darbų pamokas mokykloje ir ėmus akcentuoti vartotojų ugdymo koncepciją Buities kultūros katedra pertvarkyta į Technologinio ugdymo katedrą. 1.2.2.2. Struktūros pokyčių atitiktis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros poreikiams Universiteto akademiniai padaliniai, siekdami sustiprinti MTEP ir projektines veiklas, per 2005 2010 m. laikotarpį atliko šiuos veiksmus: įgyvendino struktūrinius pertvarkymus, steigdami fakultetinio ar katedrinio pavaldumo centrus; išgrynino mokslinių tyrimų kryptis, įtraukdami taikomuosius tyrimus; plėtojo partnerių tinklą. Struktūriniai pertvarkymai akademiniuose padaliniuose, siekiant sustiprinti MTEP veiklas, buvo nukreipti į taikomuosius tyrimus vykdančių centrų steigimą. Dėl šios priežasties Lituanistikos fakultete buvo įsteigtas fakultetinio pavaldumo Lituanistikos tyrimų centras. Istorijos fakultete prie Lietuvos istorijos katedros buvo įkurtas Taikomosios istorijos tyrimų centras, prie Baltų proistorės katedros Tarpdisciplininių paveldo tyrimų centras, o prie Visuotinės istorijos katedros Visuotinės ir Lietuvos istorijos ryšių tyrimo centras. Pertvarkant Pedagogikos ir psichologijos fakultetą į Edukologijos, o vėliau į Ugdymo mokslų fakultetą, MTEP veiklos koordinavimo ir plėtotės funkcija buvo patikėta Edukacinių tyrimų institutui. 1.2.2.3. Struktūros pokyčių atitiktis nuolatinio mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo poreikiams Įgyvendinant Strategijoje įvardytą mokymosi visą gyvenimą plėtotės nuostatą, 2006 m. Pedagogų kvalifikacijos centras pertvarkytas į Profesinių kompetencijų tobulinimo institutą, kurio pagrindinis tikslas yra organizuoti ir plėtoti įvairių sričių specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugas, sudarant kuo palankesnes sąlygas kiekvienam visuomenės nariui siekti ir įgyti tinkamą profesinį pasirengimą, atitinkantį Europos Sąjungos šalių kvalifikacijos tobulinimo sistemos reikalavimus suaugusiųjų tęstiniam mokymui. 1.2.2.4. Struktūros pokyčių atitiktis regioninės plėtros poreikiams Plėtojant socialinius ir kultūrinius ryšius, 2008 m. įkurtas Aukštaitijos regiono edukacinis centras, kurio paskirtis: plėtoti Aukštaitijos regione akademinę, mokslinę, projektinę ir kitą socioedukacinę bei kultūrinę veiklą, prisidedant prie šio regiono sociokultūrinio ir ekonominio potencialo stiprinimo. Tuo tikslu bendradarbiauti su įvairaus lygmens (regioninio, nacionalinio, tarptautinio) vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis; organizuoti perkvalifikavimo ir tęstines studijas asmenims, turintiems aukštesnįjį arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, baigusiems pirmąją universitetinę studijų pakopą ir turintiems vidurinės mokyklos baigimo atestatą; inicijuoti bei plėtoti socioedukacinę veiklą, administruojant ir įgyvendinant programas bei projektus, finansuojamus iš įvairių šaltinių (ES ir kitų tarptautinių ar nacionalinių fondų, privačių asmenų ir pan.). 1.2.3. Procesų valdymas Remiantis Statutu, Universitete veikia šios sprendimų priėmimo institucijos: a) Universiteto lygmeniu senatas, taryba, rektorius, rektoratas (kaip patariamoji institucija), Studentų atstovybė; b) Fakultetų (institutų) lygmeniu fakulteto (instituto) taryba, dekanas / instituto direktorius, katedra, dekanatas / direktoratas (kaip patariamoji institucija). 18