HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR VALDYMO INDIKATORIAI

HIGIENOS INSTITUTAS HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR VALDYMO INDIKATORIAI Metodinės rekomendacijos Vilnius, 2015

UDK 616.9 Ho-306 Hospitalinių infekcijų prevencijos ir valdymo indikatorių metodinės rekomendacijos parengtos įgyvendinant Higienos instituto 2013 m. veiklos plano, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-626 (2013 m. birželio 14 d.), priemonę Plėtoti visuomenės sveikatos netolygumų tyrimus bei visuomenės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas visuomenės sveikatos priežiūros praktikoje bei vykdant Visuomenės sveikatos technologijų centro Tyrimų ir technologijų vertinimo skyriaus 2013 m. veiklos plano priemonę Parengti SSPSI valdymo indikatorių metodines rekomendacijas. Parengė: R. Markevičė, Higienos institutas; dr. R. Valintėlienė, Higienos institutas; doc. dr. G. Vizujė, Higienos institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Recenzavo: dr. V. Gurskis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikos; dr. J. Miciulevičienė, Higienos institutas, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė; D. Cechanavičienė, Kauno Šilainių poliklinika; D. Sriebalienė, Respublikinė Klaipėdos ligoninė. Pritarta Higienos instituto Metodinės komisijos posėdyje 2015 m. sausio 15 d., protokolo Nr. MTD-1. Išleido Higienos institutas Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius Tel. +370 5 262 4583, faks. +370 5 262 4663 El. p. institutas@hi.lt, www.hi.lt Kalbos redaktorė Angelė Pletkuvienė ISBN 978-9986-457-40-4 ISSN 2424-3825 Higienos institutas, 2015

TURINYS Pagrindimas....4 Rekomendacijų paskirtis...4 Hospitalinių infekcijų valdymo indikatorių paskirtis...5 Hospitalinių infekcijų valdymo indikatorių tipai...5 Hospitalinių infekcijų valdymo indikatorių naudojimas Europoje ir Lietuvoje...7 Rekomenduojamų hospitalinių infekcijų valdymo indikatorių Lietuvos stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose sąrašas...13 Literatūra...22 SANTRUMPOS AMR antimikrobinis atsparumas ASPĮ asmens sveikatos priežiūros įstaiga CVK centrinės venos kateteris DPV dirbtinė plaučių ventiliacija ECDC Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. European Centre for Disease Prevention and Control) HI hospitalinė infekcija IPSE projektas Pacientų saugumo gerinimas Europoje (angl. Improving Patient Safety in Europe ) KISS hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros sistema (vok. Krankenhaus Infektions Surveillance System) MRSA meticilinui atsparus Staphylococcus aureus OŽI operacinių žaizdų infekcijos RAISIN hospitalinių infekcijų įspėjimo, ištyrimo ir priežiūros sistema (pranc. Réseau d alerte, d investigation et de surveillance des infections nosocomiales) RITS reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius ŠPK šlapimo pūslės kateteris

PAGRINDIMAS Hospitalinių infekcijų (toliau HI), arba su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų, valdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau ASPĮ) yra viena pagrindinių veiklų siekiant užtikrinti pacientų saugą ir gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Sėkmingam HI valdymui užtikrinti svarbu tinkamiausių infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių taikymas, nuolatinė HI, jų prevencijos ir kontrolės stebėsena, esamos situacijos vertinimas ir tobulinimas. Tai akcentuojama Europos Tarybos patvirtintuose dokumentuose, Pasaulio sveikatos organizacijos ir jos ekspertų rekomendacijose, tyrimais pagrįstose gairėse ir rekomendacijose. Vis daugiau Europos ir pasaulio šalių ir jų sveikatos priežiūros įstaigų pereina nuo paprastesnės HI dažnio stebėsenos prie efektyvesnės prevencijos ir valdymo veiklos stebėsenos. Naudojant moksliniais tyrimais pagrįstus indikatorius, sveikatos priežiūros įstaigose vykdoma HI prevencijos ir kontrolės veikla tampa tikslingesnė, t. y. nukreipta į pagrindinių HI atsiradimo riziką didinančių veiksnių prevenciją. Tai nėra pirmas bandymas Lietuvoje. Nuo 2013 m. ASPĮ, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklai vertinti nustatyti kiekybiniai ir kokybės vertinimo rodikliai, dalis jų skirta HI prevencijai vertinti. Šiomis rekomendacijomis siekiama skatinti sustruktūrintą HI prevencijos ir kontrolės vertinimą, naudojant tarptautiniu mastu rekomenduojamus proceso ir struktūros indikatorius. Ilgesnį laiką taikant moksliniais tyrimais pagrįstus standartinius indikatorius, bus galima pagerinti HI prevencijos ir tobulinimo veiklą, stebėti jos pokyčius ir tendencijas, lyginti savo įstaigą su kitų šalių institucijomis. Be to, šių indikatorių įdiegimas padėtų kryptingai pagal Europos Komisijos rekomendacijas rengtis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau ECDC) inicijuojamam vertinimui. REKOMENDACIJŲ PASKIRTIS HI valdymo indikatorių metodinės rekomendacijos pirmiausia skirtos stacionarines paslaugas teikiančiose ASPĮ dirbantiems infekcijų kontrolės ir kitiems specialistams, įstaigų administratoriams, atsakingiems už HI valdymą ir atliekantiems HI valdymo veiklos vertinimą. Rekomendacijos taip pat gali būti naudojamos ir kitose įstaigose, teikiančiose asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Šiose rekomendacijose pateikiama Europoje ir atskirose šalyse vykdomos HI prevencijos ir valdymo veiklos stebėsenos pavyzdžių, nurodomi Europos ekspertų rekomenduojami ir Lietuvoje tyrimo metu išbandyti HI prevencijos ir valdymo veiklos indikatoriai bei jų vertinimas. 4

HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO INDIKATORIŲ PASKIRTIS HI valdymo indikatorių naudojimo tikslas suteikti informacijos, reikalingos HI valdymo veiklai tobulinti, planuoti ir įgyvendinti. HI valdymo indikatorių taikymo ASPĮ uždaviniai: aprašyti esamą HI valdymo situaciją, stebėti pokyčius, progresą; identifikuoti problemines HI valdymo sritis; atlikti išorinį ir vidinį veiklos auditą; atsižvelgiant į gautus rezultatus, priimti sprendimus, susijusius su HI prevencijos ir valdymo tobulinimu; palyginti atskirų ASPĮ, jų padalinių ar šalių HI prevenciją ir valdymą; nustatyti HI valdymo veiklos siektinus, pavyzdinius rodiklius etalonus; pacientui suteikti informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugų teikėją ir tokiu būdu sudaryti galimybę pasirinkti gydymo įstaigą, atsižvelgiant į paviešintus HI valdymo veiklos vertinimo rezultatus. HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO INDIKATORIŲ TIPAI Valdymo veiklos vertinimo indikatoriai gali būti įvairiai klasifikuojami. Pagal vertinamą objektą indikatoriai gali būti skirstomi į struktūros, proceso ir rezultato (išeičių), pagal išraišką į kiekybinius ir kokybinius, pagal vertinimo metodą į objektyvius (rezultatas visuomet vienodas, neatsižvelgiant į jį vertinantį asmenį ar vertinimo metodą) ir subjektyvius (priklauso nuo vertinimą atliekančio asmens supratimo, jo požiūrio ir nuomonės). STRUKTŪROS, PROCESO IR IŠEIČIŲ (REZULTATŲ) INDIKATORIAI Struktūros indikatoriai apibūdina HI valdymo sąlygas ir esamas galimybes infekcijų prevencijos bei valdymo veiklai vykdyti ir apima: žmogiškuosius išteklius (pvz., infekcijų kontrolės specialistų, gydytojų, padėjėjų skaičius); materialinius išteklius (pvz., rankų antiseptiko buvimas prie kiekvieno paciento lovos, vienviečių palatų su atskiru tualetu ir kriaukle dalis, proc., skaičiuojant nuo bendro lovų skaičiaus); organizacinę struktūrą (pvz., infekcijų kontrolės padalinio buvimas, atestuotos mikrobiologinių tyrimų laboratorijos teikiamų paslaugų prieinamumas, protrūkių nustatymo ir jų ištyrimo tvarkos buvimas). 5

Proceso indikatoriai apibūdina procesus, veiklas, veiksmus, procedūras, kurie atliekami vykdant infekcijų prevenciją ir valdymą, pvz., ligoninėje sunaudojamo rankų antiseptiko kiekis (skaičiuojant mililitrais vienam lovadieniui), ištirtų infekcijų protrūkių skaičius, nuolatinės HI epidemiologinės priežiūros reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (toliau RITS) vykdymas (vykdoma ar ne, kiek skyrių dalyvauja, kiek mėnesių per metus vykdoma priežiūra ir pan.), antimikrobiniams vaistams atsparių mikroorganizmų stebėsenos ir analizės ligoninėje vykdymas, naujai priimamų sveikatos priežiūros specialistų mokymas HI profilaktikos ir kontrolės temomis. Išeičių (rezultatų) indikatoriai apibūdina specifines situacijas, susijusias su teiktų sveikatos priežiūros paslaugų saugumu, ir teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pasireiškusią sveikatos būklę, kuri galimai susijusi su infekcijų prevencijos ir kontrolės užtikrinimo lygiu ASPĮ, pvz., HI dažnis (paplitimas, sergamumas) ASPĮ ar atskiruose jos skyriuose, HI protrūkių skaičius, operacinių žaizdų infekcijų dažnis po tam tikros grupės (pvz., storosios žarnos) operacijų ir pan., meticilinui atsparaus S. aureus (toliau MRSA) dalis iš Staphylococcus aureus. KIEKYBINIAI IR KOKYBINIAI INDIKATORIAI Kiekybiniai indikatoriai yra pamatuojami ir išreiškiami skaitmenine išraiška (absoliutus skaičius, procentinis dydis, rodiklis), pvz., HI paplitimas procentais, sergamumas ventiliacine pneumonija RITS 1 000-iui dirbtinės plaučių ventiliacijos (toliau DPV) veikimo dienų, rankų antiseptiko sunaudojimas ligoninėje mililitrai vienam lovadieniui. Dėl kiekybinių indikatorių skaitinių išraiškų juos paprasta palyginti, pvz., tarp atskirų ligoninių ar skyrių arba skirtingais metais, mėnesiais ir pan. HI prevencijai ir valdymui vertinti nepakanka tik kiekybinių indikatorių. Dažnai svarbu ir būtina atsižvelgti ir į tai, kaip organizuojamas valdymas, kokie yra ištekliai, kokiais dokumentais vadovaujamasi, ar parengti tvarkos aprašai, programos ir pan. Tokiu atveju naudojami kokybiniai indikatoriai, kurie išreiškiami žodžiais (pvz., taip / ne, yra / nėra) arba susikurtais simboliais (pvz., +/ ar 3, 2, 1, kai skaičiai atitinkamai reiškia gerai, nei gerai, nei blogai, blogai ). Pvz., kiekybinis indikatorius Rankų antiseptiko sunaudojimas ligoninėje (ml lovadieniui) taikomas norint nustatyti rankų higienos situaciją ASPĮ. Tačiau, siekiant atlikti platesnį įvertinimą ir apsibrėžti taisytinus HI valdymo veiklos elementus rankų higienos situacijai pagerinti, būtina nustatyti ir kitus indikatorius, kuriais remiantis galima įvertinti, ar kitos svarbios priemonės, reikalingos rankų higienai užtikrinti, yra ASPĮ, ar jų nereikia keisti, tobulinti. Tam įvertinami ir kokybiniai indikatoriai, pvz., Gydymo įstaigoje organizuojamos rankų higienos gerinimo kampanijos (vertinimas taip / ne), Ligoninėje vykdomi naujai priimamų sveikatos priežiūros specialistų mokymai rankų higienos 6

temomis (vertinimas taip / ne), Ligoninėje yra rankų higienos procedūros aprašas (vertinimas taip / ne), Ligoninėje rankų antiseptiko yra visose vietose, kur vyksta pasirengimas procedūroms ir atliekamos invazinės, diagnostikos ir kitos procedūros (vertinimas taip / ne), RITS prie kiekvieno paciento lovos yra rankų antiseptiko (vertinimas taip / ne). HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO INDIKATORIŲ NAUDOJIMAS EUROPOJE IR LIETUVOJE Tradiciškai HI situacijai ir valdymui aprašyti bei vertinti ilgą laiką visame pasaulyje, taigi ir Europos šalyse, naudoti kiekybiniai išeičių (rezultatų) indikatoriai. Dažniausiai naudojami išeičių indikatoriai yra infekcijų paplitimas, t. y. bendras HI paplitimas, HI dažnis pagal operacijos tipą ar HI dažnis, susietas su kateterizacija, dirbtine plaučių ventiliacija. Išeičių indikatorių stebėsena pagrįsta viena seniausių Europoje Vokietijos hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros sistema KISS (vok. Krankenhaus Infektions Surveillance System), veikianti nuo 1997 m. Vokietijos KISS epidemiologinės priežiūros sistemą sudaro devyni pagrindiniai komponentai: ICU-KISS infekcijų epidemiologinė priežiūra RITS; OP-KISS operacinių žaizdų infekcijų (toliau OŽI) epidemiologinė priežiūra; NEO-KISS infekcijų epidemiologinė priežiūra naujagimių RITS ir neišnešiotų naujagimių skyriuose; ONKO-KISS infekcijų priežiūra po kaulų čiulpų ir kamieninių ląstelių transplantacijos; DEVICE-KISS ne RITS pacientų, centrinių kraujagyslių ir šlapimo takų kateterius turinčių ar DPV pacientų infekcijų epidemiologinė priežiūra; AMBU-KISS ambulatorinių pacientų OŽI epidemiologinė priežiūra; MRSA-KISS MRSA stebėsena; CDAD-KISS su sveikatos priežiūra susijusių Cl. difficile infekcijų epidemiologinė priežiūra; HAND-KISS rankų antiseptiko sunaudojimo stebėsena. KISS sistemoje Vokietijos ligoninės dalyvauja savanoriškai. Jos vykdo HI epidemiologinę priežiūrą pagal bendrus protokolus ir teikia duomenis analizei. Šiuo metu apie 50 proc. Vokietijos ligoninių teikia duomenis į šią sistemą nors apie vieną KISS komponentą, be to, dar daugiau ligoninių naudoja KISS protokolus, nors oficialiai nedalyvauja šioje sistemoje. Pristatomų KISS duomenų analizės pagrindą sudaro išeičių indikatoriai, pvz., sergamumas ventiliacine pneumonija RITS 1 000-iui DPV veikimo dienų, sergamumas mikrobiologiškai patvirtinta kraujo infekcija, susijusia su krauja- 7

gyslių kateterizacija RITS 1 000-iui centrinės venos kateterių veikimo (toliau CVK) dienų, sergamumas šlapimo takų infekcija RITS 1 000-iui šlapimo pūslės kateterizacijos (toliau ŠPK) veikimo dienų, OŽI dažnis pagal operacijos tipą, ambulatoriškai nustatytas OŽI dažnis pagal operacijos tipą. Europos su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų epidemiologinės priežiūros tinkle (angl. The Healthcare-Associated Infections Surveillance twork, HAI-t) irgi naudojami HI valdymo išeičių indikatoriai: HI paplitimas šalyse ir atskiruose ligoninių skyriuose, OŽI dažnis pagal operacijos tipą, sergamumas pneumonija RITS, sergamumas šlapimo takų infekcija RITS, sergamumas su kateterizacija susijusia kraujo infekcija RITS ir pan. Tinklo paskirtis HI epidemiologinė priežiūra Europos lygmeniu. Tinklo veiklą koordinuoja ECDC. HAI-t veikla apima: HI ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimo Europos aktyvaus gydymo ligoninėse duomenų rinkimą ir analizę; OŽI epidemiologinę priežiūrą Europos aktyvaus gydymo ligoninėse; HI epidemiologinę priežiūrą Europos aktyvaus gydymo ligoninių RITS; pakartotinius HI ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimus Europos ilgalaikės sveikatos priežiūros, globos įstaigose. Dėl lengvo kiekybinių išeičių indikatorių apskaičiavimo, vertinimo ir panaudojimo palyginimams, šie indikatoriai nepraranda savo populiarumo ir dažnai taikomi HI valdymui vertinti. Naudojant bendrus HI apibrėžimus ir protokolus infekcijų epidemiologinėje priežiūroje, galima palyginti atskirų ligoninių, skyrių ar šalių kiekybinius išeičių indikatorius. Tačiau vien tik didesnis HI paplitimas ligoninėje nereiškia, kad esama HI valdymo situacija ligoninėje yra blogesnė nei kitose ASPĮ, nes interpretuojant gautus rezultatus būtina atsižvelgti į įvairius rezultatus veikiančius veiksnius: ligoninės pobūdį, hospitalizuojamų pacientų sveikatos būklės sudėtingumą, atliekamas intervencijas, invazines procedūras ir pan. Todėl vertinant HI prevenciją ir valdymą vis daugiau dėmesio skiriama kiekybiniams bei kokybiniams struktūros ir proceso indikatoriams, jų stebėsenai. Juos taikant galima apibūdinti ir įvertinti HI valdymui labai svarbius elementus: esamus materialinius ir žmogiškuosius išteklius, vykdomas priemones, atliekamas procedūras. Įvertinus HI valdymo situaciją pagal taikytinus proceso ir struktūros indikatorius ir gautus rezultatus palyginus su kitų ASPĮ ar savo ankstesnių metų rezultatais, galima lengviau identifikuoti prioritetines, tobulintinas HI prevencijos ir valdymo sritis įstaigoje. Prancūzija yra viena iš pirmųjų Europos šalių, kuriose HI prevencijai ir sveikatos paslaugų kokybei vertinti pradėti naudoti proceso ir struktūros indikatoriai. Šalies nacionalinė HI įspėjimo, ištyrimo ir epidemiologinės priežiūros sistema RAISIN (pranc. Réseau d alerte, d investigation et de surveillance des infections nosocomiales) pradėjo veikti 1998 m., o 2003 m. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į nu- 8

kentėjusiųjų ir nepageidaujamus įvykius medicinoje patyrusių asmenų asociacijos spaudimą bei padidėjusį žiniasklaidos susidomėjimą, nustatė ir patvirtino stebimus HI valdymo indikatorius, leidžiančius atlikti HI valdymo palyginamąją analizę ASPĮ. Prancūzijoje naudojami šie HI prevencijos ir valdymo stebėsenos indikatoriai: ICALIN (pranc. indicateur composite des activités de lutte contre les infections nosocomiales) sudėtinis indikatorius, kurio tikslas išmatuoti infekcijų kontrolės veiklos lygį visose 2 800 sveikatos priežiūros institucijų. Šį indikatorių sudaro 31 klausimas (elementas), susijęs su infekcijų kontrolės veiklos organizavimu, vykdomomis veiklomis HI prevencijai ir kontrolei užtikrinti, HI epidemiologinės priežiūros programų rengimu ir įgyvendinimu, rankų higienos gerinimu, standartinių ir specialiųjų pacientų izoliavimo priemonių taikymu, personalo mokymu, žmogiškųjų išteklių plėtojimu, ataskaitų apie HI veiklą teikimu, HI veiklos auditavimu, pacientų informavimu apie HI situaciją; ICSHA (pranc. indicateur de consommation de produits hydro-alcooliques) sunaudoto rankų antiseptiko litrai 1 000-iui lovadienių; SURVISO (pranc. surveillance des infections du site opératoire) chirurgijos skyrių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių OŽI epidemiologinėje priežiūroje, santykis; ICATB (pranc. indice composite de bon usage des antibiotiques) sudėtinis indikatorius, vertinantis plėtojamas antibiotikų vartojimo valdymo veiklas ir antibiotikų suvartojimo situaciją; SARM (pranc. taux de Staphylococcus aureus résistant à la méticilline) antimikrobinio atsparumo stebėsena, MRSA atvejai 1 000-iui lovadienių. Proceso ir struktūros indikatorių taikymo galimybėmis Europos lygmeniu pradėta domėtis 2005 2008 m., kai 31 Europos šalyje vykdytas mokslinis ir praktinis projektas Pacientų saugumo gerinimas Europoje (angl. Improving Patient Safety in Europe, IPSE). Projektu buvo siekiama sumažinti HI prevencijos ir antimikrobinio atsparumo (toliau AMR) pasekmių netolygumus Europoje. Viename iš darbinių paketų buvo atliekama šalyse esamų rekomendacijų, standartų infekcijų kontrolės srityje apžvalga. Atliekant dokumentų peržiūrą, apžvalgą, diskutuojant su šalių atstovais buvo renkami taikytini HI ir AMR valdymo indikatoriai. Galutinis veiklos tikslas sudaryti ir išplatinti HI ir AMR valdymo indikatorių sąrašą, skirtą HI valdymui vertinti vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pritaikant struktūros ir proceso indikatorius. Ekspertai sudarė taikytinų HI ir AMR valdymo indikatorių sąrašą, juos suskirstydami į penkias grupes: HI ir AMR valdymo organizavimas; HI ir AMR prevencijos ir valdymo tvarka; HI epidemiologinė priežiūra; ugdymas ir mokymai; HI ir AMR valdymo ištekliai. 9

pat buvo sudarytas trumpasis Top 20 HI valdymo veiklos indikatorių vertinimo sąrašas (angl. The Top Twenty Indicators) (1 lentelė). 1 lentelė. IPSE projekto Top 20 HI valdymo veiklos indikatorių sąrašas Indikatoriai Indikatoriai, vertinantys HI ir AMR valdymą nacionaliniu lygiu 1. Nacionalinė finansuojama HI programa Yra / nėra 2. Nacionalinė finansuojama AMR programa Yra / nėra 3. Teisės aktas, reglamentuojantis HI valdymą Yra / nėra 4. Nacionalinės tyrimais pagrįstos HI prevencijos rekomendacijos 5. Nacionalinės moksliniais tyrimais pagrįstos AMR prevencijos rekomendacijos 6. Nacionalinė HI epidemiologinė priežiūra, apimanti OŽI ir RITS Yra / nėra Yra / nėra 7. Nacionalinė AMR epidemiologinė priežiūra Yra / nėra 8. Nacionalinė greito reagavimo sistema HI grėsmėms pastebėti 9. Nacionalinės mokymo programos infekcijų kontrolės specialistams: gydytojams, slaugytojams 10. Nacionaliniai standartai infekcijų kontrolės personalui (pagal lovų skaičius) Indikatoriai, vertinantys HI ir AMR valdymą ligoninės lygiu 1. Ligoninių, kuriose įsteigtas infekcijų kontrolės komitetas, dalis 2. Ligoninių, kuriose įsteigtas antibiotikų vartojimo komitetas, dalis Vertinimas Yra abi / yra viena / nėra Yra / nėra Yra abi / yra viena / nėra Yra / nėra Proc. Proc. 3. Ligoninių, turinčių HI prevencijos rekomendacijas, dalis Proc. 4. Ligoninių, turinčių AMR prevencijos rekomendacijas, dalis Proc. 5. Rankų antiseptiko sunaudojimas Litrai 1 000-iui lovadienių 6. Ligoninių, atlikusių HI ir AMR prevencijos rekomendacijų vykdymo auditą ir pranešusių rezultatus gydytojams, Proc. dalis 7. Ligoninių, vykdančių HI priežiūrą (OŽI ir RITS), dalis Proc. 8. Ligoninių, vykdančių personalo mokymą HI prevencijos tema darbuotojus priimant į darbą, dalis Proc. 9. Infekcijų kontrolės slaugytojų skaičius 100-ui lovų Etatų skaičius 100-ui lovų 10. Infekcijų kontrolės gydytojų skaičius 100-ui lovų Etatų skaičius 100-ui lovų 10

Šio projekto darbus, t. y. svarbiausių nacionaliniu ir Europos lygmeniu naudotinų indikatorių bei jų matavimo būdų, apibrėžčių nustatymą, tęsia ECDC, kuris vykdo projektą Infekcijų kontrolės struktūros ir proceso indikatorių epidemiologinė priežiūra (angl. Surveillance of infection control structure and process indicators, SPI). 2011 2012 m. Europos šalyse atliktas su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimas Europos aktyvaus gydymo įstaigose. Europos Komisijos užsakymu šį tyrimą organizavo ECDC, jame dalyvavo 29 Europos Sąjungos šalys. Į tyrimo protokolą buvo įtraukti trys HI valdymo struktūros ir proceso indikatoriai: rankų higienai ASPĮ įvertinti rankų antiseptiko sunaudojimas per metus (litrų skaičius 1 000-iui lovadienių); galimybei izoliuoti tam tikru ligos sukėlėju infekuotą ar kolonizuotą pacientą įvertinti vienviečių palatų skaičius (vienviečių palatų dalis 100-ui lovų); esamiems infekcijų kontrolės žmogiškiesiems ištekliams įvertinti visu etatu dirbančių infekcijų kontrolės gydytojų ir slaugytojų skaičius (užimtų gydytojų etatų ir užimtų slaugytojų etatų skaičius 250 lovų). Lietuvoje HI valdymo situacijai apibūdinti kurį laiką naudoti tik kiekybiniai išeičių indikatoriai, tokie kaip HI paplitimas, OŽI dažnis po įvairių operacijų, HI sergamumas RITS 1 000-iui gydymosi dienų, sergamumas ventiliacine pneumonija 1 000 iui DPV dienų, sergamumas kraujo infekcijomis 1 000-iui CVK dienų, sergamumas šlapimo takų infekcija 1 000-iui ŠPK dienų. Šie rodikliai skaičiuojami nuo 2009 m. vykdant HI epidemiologinę priežiūrą pagal 2008 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-1110 Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo (Žin., 2008; 138-5465). Tvarkos aprašas reglamentuoja HI epidemiologinės priežiūros organizavimą ir vykdymą nacionaliniu ir vietiniu lygiu ASPĮ. Pagrindiniai HI epidemiologinės priežiūros komponentai kasmetinis infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas, atliekamas nacionaliniu lygiu, ir nuolatinė HI epidemiologinė priežiūra RITS bei OŽI epidemiologinė priežiūra chirurgijos skyriuose. Siekiant gerinti pacientų informavimą apie ASPĮ, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą, tobulinti šių įstaigų veiklos vertinimą, gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę ir įgyvendinti Valstybinio audito ataskaitoje Stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano priemonę, sudarytas ir 2012 m. lapkritį patvirtintas ASPĮ, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kiekybinių ir kokybės vertinimo rodiklių sąrašas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. V-1073 Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimo rodiklių sąrašų patvirtinimo (Žin., 2012; 141-7287)). Šis tvarkos aprašas įpareigoja 11

kiekvieną stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią ASPĮ kasmet teikti numatytų rodiklių duomenis Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Į šį sąrašą įtraukti HI ir AMR prevencijos ir valdymo veiklą vertinantys kiekybiniai bei kokybiniai proceso ir struktūros rodikliai (2 lentelė). 2 lentelė. ASPĮ, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, HI ir AMR veiklos kiekybiniai ir kokybės vertinimo rodikliai Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas / vertinimas Kiekybiniai vertinimo rodikliai Infekcijų kontrolės užtikrinimo lygis ASPĮ lovų skaičius, tenkantis vienam infekcijų kontrolės gydytojui ar specialistui, dirbančiam visu etatu. ASPĮ lovų skaičius, tenkantis vienam infekcijų kontrolės gydytojo ar specialisto padėjėjui, dirbančiam visu etatu. Personalo rankų higienos užtikrinimo lygis Pacientų izoliavimo ir higienos galimybių užtikrinimo lygis Kokybės vertinimo rodikliai Periodinės infekcijų ir jų rizikos veiksnių epidemiologinės priežiūros užtikrinimo lygis Antibiotikams atsparių mikroorganizmų paplitimo stebėsenos užtikrinimo lygis Vaistinių preparatų nuo infekcijų skyrimo pagrįstumo užtikrinimo lygis Personalo rankų higienos užtikrinimo lygis Per metus pirkto rankų antiseptiko (litrais) ir metų lovadienių skaičiaus santykis (rekomenduojama įsigyti vidutiniškai 15 ml antiseptiko vienam lovadieniui). Vienviečių palatų su atskiru tualetu ir kriaukle skaičiaus ir bendro lovų skaičiaus santykis. Pacientams skirtų dušo kabinų ir (ar) vonių santykis su ASPĮ lovų skaičiumi. Teigiamai vertinama, jeigu per kalendorinius metus atliktas infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas ir jo duomenys pateikti Higienos institutui. Teigiamai vertinama, jei ASPĮ turi vadovo patvirtintą atsparių antibiotikams mikroorganizmų paplitimo stebėsenos tvarkos aprašą. Teigiamai vertinama, jei ASPĮ turi vadovo patvirtintą racionalaus vaistinių preparatų nuo infekcijų skyrimo tvarkos aprašą. Teigiamai vertinama, jei ASPĮ kasmet atlieka vidaus auditą dėl personalo rankų higienos atitikties ASPĮ vadovo nustatytai procedūrai. Higienos institutas 2013 2014 m. atliko tyrimą Hospitalinių infekcijų valdymo Lietuvos ligoninėse vertinimas. Tyrimo metu buvo sudarytas taikytinų infekcijų kontrolės veiklos vertinimo indikatorių (kiekybinių ir kokybinių, išeičių, proceso ir struktūros) sąrašas ir pagal jį įvertinta HI prevencijos ir kontrolės veikla, esami ištekliai. 12

Atliktas infekcijų valdymo ir žmogiškųjų išteklių įvertinimas parodė esamą infekcijų valdymo situaciją Lietuvos ligoninėse, to paties pobūdžio ligoninių netolygumus, problemines ir tobulintinas HI valdymo veiklos sritis, nepakankamus infekcijų kontrolės žmogiškuosius išteklius. Manome, kad rekomenduojamų HI valdymo indikatorių taikymas Lietuvoje naudingas, tobulinant HI valdymo veiklą ligoninėse ir vertinant infekcijų kontrolės situaciją asmens sveikatos priežiūros įstaigose. REKOMENDUOJAMŲ HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO INDIKATORIŲ LIETUVOS STACIONARINES ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANČIOSE ĮSTAIGOSE SĄRAŠAS HI valdymo indikatorių sąrašas sudarytas pagal: projekto Pacientų saugumo gerinimas Europoje (angl. Improving Patient Safety in Europe, IPSE) pasiūlytus infekcijų kontrolės veiklos vertinimo indikatorius; Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centre vykdyto projekto Hospitalinių infekcijų valdymo Lietuvos ligoninėse vertinimas 2013 2014 m. rezultatus; Europos Komisijos klausimyne, skirtame Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai 2009/C 151/01 (2009 m. birželio 9 d.) dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo įvertinti, klausimus; pagrindinius infekcijų kontrolės ir prevencijos reikalavimus, pateiktus Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. V-946 Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai patvirtinimo (Žin., 2012; 124-6241) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. V-1110 Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo (Žin., 2008; 138-5465)); ASPĮ, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kiekybinių ir kokybės vertinimo rodiklių sąrašą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. V-1073 Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimo rodiklių sąrašo patvirtinimo (Žin., 2012; 141-7287). 13

3 lentelė. HI prevencijos ir valdymo indikatoriai bei jų vertinimas Nr. Indikatorius Vertinimas Pastabos, paaiškinimai 1 Ligoninėje yra infekcijų kontrolės skyrius (padalinys) 2 Infekcijų kontrolės gydytojų arba infekcijų kontrolės specialistų skaičius 100 lovų 3 Infekcijų kontrolės gydytojo arba infekcijų kontrolės specialisto padėjėjų skaičius 100 lovų 4 Ligoninėje alkoholinio rankų antiseptiko yra visose vietose, kur vyksta pasirengimas procedūroms ir atliekamos invazinės, diagnostikos ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą 5 Ligoninės RITS skyriuose prie kiekvieno paciento lovos yra alkoholino rankų antiseptiko Infekcijų kontrolės gydytojų arba infekcijų kontrolės specialistų skaičius ASPĮ / lovų skaičius ligoninėje Infekcijų kontrolės gydytojų arba infekcijų kontrolės specialistų padėjėjų skaičius ASPĮ / lovų skaičius ligoninėje Žymima TAIP, jei yra infekcijų kontrolės skyrius (padalinys), numatytos jo funkcijos ir nuostatos, taip pat dirba atitinkami darbuotojai. Rekomenduojamas ne mažiau kaip vienas infekcijų kontrolės gydytojo arba specialisto etatas 400 lovų arba 100 lovų infekcijų rizikos skyriuose (RITS, hemodializės, palaikomojo gydymo ir slaugos, chirurginių profilių skyrių lovų suma) stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba daugiau kaip 100 000 apsilankymų per metus ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Rekomenduojamas ne mažiau kaip vienas infekcijų kontrolės gydytojo arba infekcijų kontrolės specialisto padėjėjo etatas 100 lovų arba 50 lovų infekcijų rizikos skyriuose (RITS, hemodializės, palaikomojo gydymo ir slaugos, chirurginių profilių skyrių lovų suma) stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba 50 000 100 000 apsilankymų per metus ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žymima TAIP, jei rankų antiseptiko yra visose patalpose, kur vyksta pasirengimas procedūroms ir atliekamos invazinės, diagnostikos ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais, tvarkomi skalbiniai, medicininės atliekos, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija. Žymima TAIP, jei visuose ligoninės RITS prie kiekvieno paciento lovos yra rankų antiseptiko. 14

6 Vienviečių palatų su atskiru tualetu ir kriaukle dalis, proc. 7 Ligoninėje yra infekcijų valdymo programa Vienviečių palatų skaičius ligoninėje / bendras lovų skaičius ligoninėje 8 Ligoninėje yra parengti infekcijų kontrolės procedūros / tvarkos aprašai 8.1 Rankų higienos procedūros aprašas 8.2 Pacientų izoliavimo tvarkos aprašas (standartinės ir specialiosios izoliavimo priemonės) 8.3 Antimikrobinių vaistų prieš operacijas skyrimo tvarkos aprašas 8.4 Empirinės antimikrobinių vaistų terapijos tvarkos aprašas 8.5 Protrūkių nustatymo ir jų ištyrimo tvarkos aprašas ECDC PPS duomenimis, vidutiniškai vienviečių palatų dalis Europos ligoninėse yra 17,6 proc. Žymima TAIP, jei yra ligoninės vadovo įsakymu patvirtinta infekcijų priežiūros programa su priemonių planu, kaip užkirsti kelią infekcijų atsiradimui ir plitimui sveikatos priežiūros įstaigoje, taikant efektyvias infekcijų priežiūros ir kontrolės priemones. Programos priemonių plane numatytos konkrečios HI epidemiologinės priežiūros tobulinimo ir plėtojimo, HI valdymo efektyvumo gerinimo, gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų ir slaugytojų profesinių žinių ir gebėjimo lygio didinimo HI srityje bei ligoninių higienos ir HI profilaktikos tobulinimo priemonės. Žymima TAIP, jei yra parengtas ir ligoninės vadovo įsakymu patvirtintas tvarkos aprašas. 15

Nr. Indikatorius Vertinimas Pastabos, paaiškinimai 9 Ligoninė vykdo HI epidemiologinę priežiūrą 10 Ligoninė gali naudotis atestuotos mikrobiologinių tyrimų laboratorijos teikiamomis paslaugomis 11 Ligoninė turi galimybę protrūkių metu tipuoti sukėlėjus atestuotoje mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje 12 Alkoholinio rankų antiseptiko sunaudojimas ligoninėje (ml lovadieniui) 13 Alkoholinio rankų antiseptiko sunaudojimas RITS 14 Ligoninė atlieka infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimą Per metus nupirkto rankų antiseptiko kiekis (ml / lovadieniai per metus) Rankų antiseptikas, išduotas RITS per metus (ml / RITS lovadieniai per metus) Žymima TAIP, jei ligoninėje yra įstaigos vadovo patvirtintas HI epidemiologinės priežiūros tvarkos aprašas ir vykdoma HI registracija. Žymima TAIP, jei gydymo įstaigoje yra mikrobiologijos laboratorija arba gydymo įstaiga sudariusi sutartį su atestuota laboratorija ir tyrimai pristatomi kasdien (ne rečiau kaip 5 dienas per savaitę). Alkoholinio rankų antiseptiko kiekis, nupirktas per metus visoje ligoninėje, ir tų metų lovadienių skaičius. Rekomenduojama alkoholinio rankų antiseptiko sunaudojimą stebėti atskiruose ligoninės skyriuose, bet gali būti ir bendras ligoninės kiekis. Alkoholinio rankų antiseptiko kiekis, išduotas RITS per metus, ir tų metų RITS lovadienių skaičius. Vokietijoje rekomenduojama sunaudoti 80 ml lovadieniui. Žymima TAIP, jei atliekamas kasmetinis infekcijų paplitimo tyrimas ir duomenys teikiami Higienos institutui. 16

15 Ligoninė vykdo nuolatinę HI epidemiologinę priežiūrą RITS 16 Ligoninė vykdo nuolatinę operacinių žaizdų infekcijų (OŽI) epidemiologinę priežiūrą chirurgijos skyriuose (įskaitant akušerijos skyrius) RITS, vykdančių HI epidemiologinę priežiūrą ne mažiau kaip 4 mėn. per metus, dalis (proc.) RITS dalis (proc.) nuo visų ligoninėje esančių RITS, kurie vykdo epidemiologinę priežiūrą Chirurgijos skyrių, epidemiologinę priežiūrą vykdančių ne mažiau kaip 4 mėn. per metus, dalis (proc.) Chirurgijos skyrių dalis (proc.) nuo visų ligoninėje esančių chirurgijos sk., kurie vykdo epidemiologinę priežiūrą Žymima TAIP, jei ligoninėje vykdoma nuolatinė HI epidemiologinė priežiūra RITS. Nuolatinės HI epidemiologinės priežiūros trukmė turi būti ne mažiau kaip 4 mėn. per metus, kaip nurodoma įsakyme Nr. V-1110 Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo. Žymima TAIP, jei ligoninėje vykdoma nuolatinė OŽI epidemiologinė priežiūra chirurgijos skyriuose. Nuolatinės HI epidemiologinės priežiūros trukmė turi būti ne mažiau kaip 4 mėn. per metus, kaip nurodoma įsakyme Nr. V-1110 Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo. 17

Nr. Indikatorius Vertinimas Pastabos, paaiškinimai 17 Ligoninė vykdo HI protrūkių registraciją 18 Ligoninė vykdo antimikrobiniams vaistams atsparių mikroorganizmų stebėseną (registrą ir analizę) 19 Ligoninėje vykdomi naujai priimamų sveikatos priežiūros specialistų mokymai HI profilaktikos ir kontrolės (įskaitant rankų higieną) temomis 20 Ligoninėje teikiama konkreti informacija apie infekcijos perdavimo profilaktikos priemones pacientams, kurie yra infekuoti arba kolonizuoti atspariais mikroorganizmais Per metus registruotų protrūkių skaičius Ištirtų protrūkių dalis (proc.) per metus nuo visų registruotų Mokymus baigusių naujai priimtų sveikatos priežiūros specialistų dalis per metus nuo visų priimtųjų, proc. HI protrūkis dviejų ir daugiau epidemiologiškai galimai susijusių HI atvejai. Žymima TAIP, jei gydymo įstaiga turi vadovo įsakymu patvirtintos tvarkos aprašą, registruoja ir tiria protrūkius. Žymima TAIP, jei gydymo įstaiga turi vadovo įsakymu patvirtintą tvarkos aprašą ir vykdo atsparių mikroorganizmų stebėseną, analizę, o duomenis periodiškai (ne rečiau kaip kartą per metus) pristato įstaigos administracijai ir sveikatos priežiūros darbuotojams. Pagal įstaigoje patvirtintą tvarkos aprašą vykdomi privalomi naujai priimtų medicinos darbuotojų mokymai HI profilaktikos ir kontrolės temomis. Žymima TAIP, kai mokymai yra organizuojami visiems naujai priimtiems bent vienos profesinės grupės darbuotojams (pvz., gydytojams, slaugytojoms). Žymima TAIP, jei infekuotiems pacientams ir / arba nešiotojams (kolonizuotiems atspariais mikroorganizmais) pateikiamos konkrečios rekomendacijos rašytine forma. 18

21 Ligoninėje organizuojamos rankų higienos gerinimo kampanijos 22 Ligoninėje vykdomi rankų higienos stebėsenos tyrimai auditai 23 Ligoninėje rengiamos ir pristatomos metinės HI kontrolės ir prevencijos programos įgyvendinimo ataskaitos vadovams ir sveikatos priežiūros personalui šiose srityse 23.1 HI epidemiologinės priežiūros situacija, tobulinimas ir plėtojimas 23.2 Gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų ir slaugytojų profesinių žinių ir gebėjimo lygio didinimas HI srityje 23.3 Ligoninės higienos ir HI profilaktikos tobulinimas 24 Ligoninėje vykdomos epidemiologinės priežiūros duomenys yra reguliariai teikiami administracijai ir sveikatos priežiūros darbuotojams Žymima TAIP, jei ligoninėje kasmet organizuojami suplanuoti, sistemingi, besikartojantys renginiai rankų higienos temomis: aptarimai kasdieniuose susirinkimuose, gydytojų, slaugytojų, kt. medicinos darbuotojų rankų higienos stebėsenos tyrimai, diskusijos, įvairūs darbuotojų ir pacientų konkursai, seminarai, leidžiamos brošiūros, lankstinukai, minima pasaulinė rankų higienos diena ir kt. Žymima TAIP, jei ligoninėje kasmet bent kartą per metus visuose ligoninės skyriuose atliekama medicinos darbuotojų rankų higienos stebėsena. Pateikiamoje metinėje ataskaitoje aptariama esama HI infekcijų prevencijos ir kontrolės situacija ligoninėje, įgyvendinti tikslai, esamos problemos. Žymima TAIP, jei yra parengiamos ir bent kartą per metus pristatomos nurodytų sričių ataskaitos. Žymima TAIP, jei duomenys apie HI dažnį teikiami ir aptariami bendrų susirinkimų, taip pat susirinkimų atskiruose skyriuose, susitikimų su administracija metu ir aptarimai vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per metus. 19

Nr. Indikatorius Vertinimas Pastabos, paaiškinimai 25 Ligoninėje kasmet organizuojami vidaus auditai HI ir antimikrobinio atsparumo valdymo srityje ir jų rezultatai pateikiami administracijai ir darbuotojams 26 MRSA dalis iš Staphylococcus aureus MRSA atvejų nustatyta per metus / Staphylococcus aureus nustatyta per metus 27 HI paplitimas atskiruose ligoninių skyriuose, proc. 28 Sergamumas hospitalinėmis infekcijomis RITS 1 000-iui lovadienių 29 Sergamumas ventiliacine pneumonija RITS 1 000-iui DPV veikimo dienų Nustatytų HI skaičius skyriuje / pacientų skaičius skyriuje tyrimo atlikimo metu HI skaičius RITS / lovadienių skaičius RITS (per tam tikrą laikotarpį) Ventiliacinės pneumonijos skaičius RITS (per tam tikrą ventiliacijos dienų skaičių) Žymima TAIP, jei bent kartą per metus audituojama bent viena iš HI ar AMR valdymo veiklų ir pristatomi audito rezultatai. 1 ATVEJIS tai 1 pacientas; gali būti 10 teigiamų to paties paciento pasėlių iš kelių ėminių, bet tai turi būti 1 atvejis. Atliekamas vienmomentis infekcijų paplitimo tyrimas atskiruose skyriuose (pvz., slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje) pasirinktu laiku, pasirinktais laiko intervalais (pvz., vieną kartą per ketvirtį), registruojamos tyrimo dieną esamos HI ir bendras pacientų skaičius skyriuje. Pasirenkamas konkretus stebėjimo laikotarpis (pvz., 3 mėn.), registruojami visi pacientai, kuriems per šį laikotarpį nustatyta HI, ir bendras lovadienių skaičius. Pasirenkamas konkretus stebėjimo laikotarpis (pvz., 3 mėn.), registruojami visi ventiliuoti pacientai, kuriems per šį laikotarpį nustatyta pneumonija, ir DPV dienų skaičius. 20

30 Sergamumas mikrobiologiškai patvirtinta kraujo infekcija, susijusia su kraujagyslių kateterizacija RITS 1 000-iui CVK veikimo dienų 31 Sergamumas šlapimo takų infekcija RITS 1 000-iui ŠPK veikimo dienų 32 OŽI dažnis (po konkrečios operacijos) 33 Sergamumas OŽI po konkrečios operacijos 1 000-iui lovadienių 34 Ligoninė gali naudotis elektronine mikrobiologinių tyrimų atsakymų duomenų baze Mikrobiologiškai patvirtintų kraujo infekcijų, susijusių su kraujagyslių kataterizacija, skaičius RITS (per tam tikrą kraujagyslių kateterizacijos dienų skaičių) Šlapimo takų infekcijų, susijusių su ŠPK skaičius RITS (per tam tikrą ŠPK dienų skaičių) OŽI skaičius po konkrečios operacijos / operuotų asmenų skaičius po konkrečios operacijos (per tam tikrą laikotarpį) OŽI skaičius po konkrečios operacijos / lovadienių skaičius (per tam tikrą laikotarpį) Pasirenkamas konkretus stebėjimo laikotarpis (pvz., 3 mėn.), registruojami visi pacientai, kuriems per šį laikotarpį nustatyta mikrobiologiškai patvirtinta kraujo infekcija, susijusi su kraujagyslių kateterizacija, ir bendras kraujagyslių kateterizacijos dienų skaičius. Pasirenkamas konkretus stebėjimo laikotarpis (pvz., 3 mėn.), registruojami visi kateterizuoti pacientai, kuriems per šį laikotarpį nustatyta šlapimo takų infekcija, ir bendras ŠPK dienų skaičius. Pasirenkamas konkretus stebėjimo laikotarpis (pvz., 3 mėn.), konkretus operacijos tipas (pvz., po koronarinių arterijų šuntavimo, cholecistektomijos, storosios žarnos, cezario pjūvio operacijų, klubo sąnario protezavimo, kelio sąnario protezavimo ir kt.). Registruojami visi pacientai, kuriems atlikta konkreti operacija, ir visi, kuriems išsivystė OŽI po konkrečios operacijos per nustatytą laikotarpį. Pasirenkamas konkretus stebėjimo laikotarpis (pvz., 3 mėn.), konkretus operacijos tipas (pvz., po koronarinių arterijų šuntavimo, cholecistektomijos, storosios žarnos, cezario pjūvio operacijų, klubo sąnario protezavimo, kelio sąnario protezavimo ir kt.). Registruojami visi pacientai, kuriems išsivystė OŽI, ir visų operuotų pacientų lovadienių skaičius po konkrečios operacijos. Žymima TAIP, jei gydymo įstaigoje gydytojai ir kiti specialistai gali matyti mikrobiologinių tyrimų atsakymus elektroninėje duomenų bazėje. 21

LITERATŪRA 1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. V-1110 Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo. Žin., 2008; 138-5465. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. V-1073 Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kokybės vertinimo rodiklių sąrašų. Žin., 2012; 141-7287. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. V-946 Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai patvirtinimo. Žin., 2012; 124-6241. 4. Haustein T., Gastmeier P., Holmes A., Lucet J. C., Shannon R. P., Pittet D., Harbarth S. Use of benchmarking and public reporting for infection control in four high-income countries. Prieiga per internetą: https://www1.imperial. ac.uk/resources/9721e021-5791-40c2-9ba0-2b63ec0bce79/13hausteinetall ancetid.pdf. 5. Establishing a Set of Patient Safety Indicators Safety Improvement for Patients in Europe SImPatIE - Work Package 4 March 2007. Prieiga per internetą: http://www.esqh-office-aarhus.dk/files/subsites/esqh/publications/patient_ safety_indicator_development.pdf. 6. Lucet Bichat J. C. Indicators of Hospital Infection Control and Antimicrobial Management: a Local Perspective, Cl. Bernard Hospital, Assistance Publique, Hôpitaux de Paris, Paris VII Denis Diderot University Bruxelles, November 8th 2010. 7. Segalovičienė I. Viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo sistemos indikatorių charakteristikų apžvalga. Viešoji politika ir administravimas, Kauno technologijos universitetas, 2006; Nr. 18. 8. Griffiths P., Renz A., Hughes J., Rafferty A. M. Impact of organisation and management factors on infection control in hospitals: scoping review. Journal of Hospital infection, 2009; 73: 1-14. 9. Improving Patient Safety in Europe. The IPSE Consensus on Standards and Indicators. Version: 18 th May, 2008. 10. Krankenhaus Infektions Surveillance System, KISS. Prieiga per internetą: http:// www.nrz-hygiene.de/en/surveillance/hospital-infection-surveillance-system/. 11. The Healthcare-Associated Infections Surveillance twork, HAI-t. Prieiga per internetą: http://www.ecdc.europa.eu/en/activities/surveillance/hai/ Pages/default.aspx. 12. Réseau d alerte, d investigation et de surveillance des infections nosocomiales. Prieiga per internetą: http://www.sante.gouv.fr/les-indicateurs,1402.html. 22

13. Surveillance of infection control structure and process indicators, SPI. Prieiga per internetą: http://ecdc.europa.eu/en/activities/surveillance/hai/pages/ Aboutthetwork_Description_2_SPI.aspx. 14. European Centre for Disease Prevention and Control. Point prevalence survey of health care associated infections and antimicrobial use in European acute care hospitals. Stockholm: ECDC, 2013. 15. Higienos instituto tiriamojo darbo Hospitalinių infekcijų valdymo ir savigydos antibakteriniais vaistais vertinimas ataskaita. Prieiga per internetą: http:// www.hi.lt/images/hi%20tyrimo%20%20santrauka.pdf. 23

UŽRAŠAMS

UŽRAŠAMS

UŽRAŠAMS

UŽRAŠAMS

Išleido Higienos institutas Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius Tel. +370 5 262 4583 Faks. +370 5 262 4663 El. p. institutas@hi.lt www.hi.lt