KLAIPöDOS VALSTYBINöS KOLEGIJOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS LAISVAI PASIRENKAMI DALYKAI. Socialinių mokslų fakulteto prodekan (

KLAIPöDOS VALSTYBINöS KOLEGIJOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS LAISVAI PASIRENKAMI DALYKAI Socialinių mokslų fakulteto dekan Socialinių mokslų fakulteto prodekan Socialinių mokslų fakulteto prodekan Asta Pancerovien ( Aušra Anužien Jolanta Bojorovien

TURINYS 3 SEMESTRAS...4 BENDRAVIMO KULTŪROS PAGRINDAI...4 BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA...5 BENDROJI ANGLŲ KALBA 1...6 BENDROJI PRANCŪZŲ KALBA 1...7 BENDROJI RUSŲ KALBA 1...8 BENDROJI VOKIEČIŲ KALBA 1...9 EKOLOGIJA...10 EKSKURSIJŲ ORGANIZAVIMAS...11 ETNOKULTŪRA...12 FINANSŲ MATEMATIKA...13 IŠKALBOS MENAS...14 KELIONIŲ GEOGRAFIJA...15 KULTŪROS ISTORIJA...16 KULTŪROS IR MENO ISTORIJA...17 MEDIJŲ PAGRINDAI...18 PEDAGOGINö ERGONOMIKA...19 PILIETIŠKUMO UGDYMAS...20 POPULIARIOJI KULTŪRA...21 PREZENTACIJŲ MENAS...22 RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS...23 ŠEIMOS PEDAGOGIKA...24 TURIZMO INFRASTRUKTŪRA IR APLINKOSAUGA...25 UGDOMOJI DAILöS TERAPIJA...26 UGDOMOJI MUZIKOS TERAPIJA...27 UGDOMOJI ŽAIDIMŲ TERAPIJA...28 VERSLININKYSTö...29 VERSLUMO PAGRINDAI...30 4 SEMESTRAS...31 APSKAITA BIUDŽETINöSE ĮSTAIGOSE...32 BENDROJI ANGLŲ KALBA 2...33 BENDROJI PRANCŪZŲ KALBA 2...34 BENDROJI RUSŲ KALBA 2...35 BENDROJI VOKIEČIŲ KALBA 2...36 CHORINIS DAINAVIMAS...37 DARBO SU SAVIMI GALIMYBöS...38 DRAUDIMAS...39 ELEKTRONINö KOMERCIJA...40 ERGONOMIKA...41 GABIŲ VAIKŲ UGDYMAS...42 KANKLöS...43 KARJEROS PROJEKTAVIMAS...44 KARJEROS VALDYMAS...45 KLUBINö VEIKLA...46 KULTŪRINöS EDUKACINöS VEIKLOS VADYBA...47 PROJEKTŲ VALDYMAS...48 RENGINIŲ LOGISTIKA...49 SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS...50 STATISTIKA...51 SVEIKATA IR FITNESAS...52 ŠIUOLAIKINIŲ ŠVENČIŲ ORGANIZAVIMAS...53 TARPTAUTINö KOMUNIKACIJA...54 TARPTAUTINIS PROTOKOLAS...55 TARPTAUTINIS TURIZMAS...56 UGDOMIEJI ŽAIDIMAI...57 VERSLO ETIKA...58 VERSLO MOKESČIŲ VALDYMAS...59 VERSLUMO PAGRINDAI 2...60 VERSLUMO PAGRINDŲ UGDYMAS VERSLO PRAKTINIO MOKYMO FIRMOJE...61 VERTYBINIAI POPIERIAI...62 5 SEMESTRAS...63 ANDRAGOGIKA...64

APTARNAVIMO ORGANIZAVIMAS...65 DŽIAZAS...66 ES POLITINöS SISTEMOS...67 FINANSŲ VALDYMAS...68 FIZINIO AKTYVUMO TYRIMŲ METODOLOGIJA...69 FOLKLORAS...70 GAMYBOS VADYBA...71 INOVACIJŲ VALDYMAS...72 KOKYBöS VADYBA...73 KREDITAVIMAS IR BANKAI...74 MADOS DIZAINAS...75 MAŽOSIOS LIETUVOS KULTŪROS ISTORIJA...76 ORGANIZACIJOS ĮVAIZDIS...77 PAPROČIŲ ISTORIJA...78 PRAMOGŲ VERSLO ORGANIZAVIMAS...79 PROFESINö TERMINIJA ANGLŲ KALBA...80 PROFESINö TERMINIJA RUSŲ KALBA...81 RETORIKA. IŠKALBOS MENAS...82 ŠIUOLAIKINIS ETIKETAS...83 ŠOKIO RAIŠKA...84 TARPKULTŪRINö KOMUNIKACIJA...85 TARPTAUTINö EKONOMIKA...86 TEATRINö RAIŠKA...87 TURIZMO PASLAUGŲ VARTOTOJŲ ELGSENA...88 VERSLO RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS...89 VERSLO RIZIKA...90 VERSLO TERMINIJA ANGLŲ KALBA...91 VERSLO RUSŲ KALBA...97 VERSLO TERMINIJA RUSŲ KALBA...98 VERSLO VOKIEČIŲ KALBA...103 VERTIMO PAGRINDAI...104 VIEŠIEJI RYŠIAI...105 3

3 SEMESTRAS DALYKO PAVADINIMAS: BENDRAVIMO KULTŪROS PAGRINDAI Nuolatin (NL) 10 35 3 32 80 3 Ištęstin (I) 6 12 30 32 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Studentai išklausę Bendravimo kultūros pagrindus žinos verbalinio ir neverbalinio bendravimo bruožus, geb s numatyti socialinio suvokimo poveikį bendravimo kultūrai ir geb s jį keisti, žinos rašytin s ir sakytin s kalbos ypatumus, geb s analizuoti tarpasmeninių santykių raidą bei ją įtakoti. Žinos individualius bendravimo ypatumus/bendravimą įtakojančius veiksnius, žinos ir geb s pasinaudoti tarpkultūriniais bendravimo skirtumais. 1. Bendravimo samprata, įgūdžiai, įpročiai. 2. Socialinio suvokimo ypatumai, schemos, stereotipai ir atribucijos. Socialiniai vaidmenys. Asmens tapatumas. Savistaba ir savęs pažinimas atsiveriant. Savigarba. Įvaizdis ir jo kūrimas. 3. Žodin komunikacija. Žodin s komunikacijos psichologinis modelis. Klausymasis. 4. Neverbalinis bendravimas. Neverbalinio bendravimo elementai socialin je sąveikoje. 5. Rašytin ir sakytin kalba. 6. Tarpasmeninių santykių raida. Socialinio įsiskverbimo modelis. Atsiskleidimas. Draugyst. Meil. Santykių iširimas. 7. Bendravimo ir individualūs skirtumai. Konfliktiškos asmenyb s ir tarpasmeninių konfliktų profilaktika. 8. Atskirų kultūrų ir tarpkultūriniai bendravimo skirtumai. lektor Rūta Tamašauskien 4

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA Nuolatin (NL) 10 35 3 32 80 3 Ištęstin (I) 6 12 30 32 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Studijuodami šį studijų dalyką, studentai įgys žinių apie bendravimo psichologijos mokslo sampratą, pagrindinius principus, supras bendravimo psichologijos paskirtį ir geb s analizuoti bendravimo procesą, jo elementus. Žinos s kmingo bendravimo požymius, supras Aš vaizdo įtaką bendravimui bei geb s atpažinti savo ir kitų asmeninius bei socialinius poreikius bendravimo procese. Geb s įvertinti bendravimo partnerio individualius ypatumus ir žmonių grupių psichologinius skirtumus, apibr žti verbalin s komunikacijos ypatumus ir nustatyti klausymo bei gird jimo skirtumus, tobulinant efektyvaus bendravimo įgūdžius. Geb s taikyti neverbalin s komunikacijos komponentus, bendraujant su kolegomis, draugais, analizuojant neverbalinį elgesį versle, mok s apibūdinti tarpasmeninių konfliktų tipus, struktūrą, geb s valdyti konfliktus įmon je, pasirenkant adekvačias konfliktų sprendimo strategijas. 1. Bendravimo psichologijos paskirtis: bendravimo proceso samprata; tarpasmeninio bendravimo ypatumai, efektyvaus bendravimo ypatumai. 2. S kmingo bendravimo požymiai. Bendravimas ir savęs pažinimas. 3. Socialinio vaidmens samprata, rūšys, įtaka bendravimo procesui. Socialinio suvokimas ir jo ypatyb s. 4. Nuostatos, stereotipai. Įvaizdžio formavimas. Žmonių grup s ir jų psichologin s ypatyb s. Konformizmas. 5. Verbalin komunikacija ir jos ypatumai: pranešimų samprata. Klausymo reikšm bendravimo proceso s kmingumui, efektyvaus klausymosi modelis pagal Brownell; tinkamo klausymosi taisykl s. 6. Neverbalin komunikacija, jos ypatumai. Neverbalin s komunikacijos elementai: kūno orientacija; poza; gestai; veidas ir akys; balsas; palietimas; apranga. 7. Konfliktai, jų priežastys. Vadovas kaip konfliktų priežastis. Vadovo geb jimas valdyti konfliktus įmon je. Konfliktų sprendimo stiliai, konfliktų algoritmas. Konfliktiškų asmenybių tipai. Psichologin s darnos, psichologinio klimato svarba įmon je. Aurelija Valaitien 5

BENDROJI ANGLŲ KALBA 1 Nuolatin (NL) - 30 4 41 Ištęstin (I) - 20 14 41 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Išklausęs kursą bei atlikęs užduotis, studentas pagilins savo žinias apie socialinio bendravimo normas, geb s bendrauti su užsienio svečiais įvairiomis temomis, pasiūlyti įvairius laisvalaikio praleidimo būdus, apibūdinti savo kasdienį gyvenimą; apibūdinti skirtingus žmonių tipus bei kalb ti apie jų asmenines savybes; kalb ti apie savo sveikatą ir apibūdinti įvairius negalavimus bei sveikatos sutrikimus; kalb ti pinigin mis temomis su užsienio svečiais, žinos kaip elgtis banke atliekant įvairias finansines operacijas; naudos bendrąją anglų kalbą rašant elektroninius laiškus draugams, apibūdinant asmenis bei rašant pranešimus apie nelaimingus įvykius, pagilins žodyną, naudojamą kasdieniame gyvenime, bei gramatines žinias, naudojant įvairius laikus bei gramatines konstrukcijas. 1. Socializing (Bendravimas): Social Behaviour (Socialinis elgesys), Cultural Differences (Kultūriniai skirtumai). 2. All about you (Viskas apie tave): Daily Routine (Kasdien rutina), The best Things in Life (Geriausi dalykai gyvenime), Time off (Laisvalaikis). 3. Appearances (Išvaizdos): Presonal Characteristics (Asmenin s savyb s), Physical Appearances (Fizin išvaizda). 4. Take care (Rūpinkis savimi): How do you feel? (Kaip jautiesi?), Accidents (Nelaimingi atsitikimai). 5. Money (Pinigai): Dealing with Money (Pinigų tvarkymas). Vaida Žegunien 6

BENDROJI PRANCŪZŲ KALBA 1 Nuolatin (NL) 2 44 2 32 80 3 Ištęstin (I) 2 8 38 32 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Šis studijų dalykas siekia ugdyti lingvistinę ir komunikacinę kompetenciją, suteikiančią galimybę vartoti kalbą įvairiose asmeninio bei viešojo gyvenimo situacijose, pl sti sociokultūrinį akiratį, ugdyti asmenines ir socialines vertybines nuostatas, atvirumą pasaulio bendruomenei, toleranciją. Šis kursas teikia galimybių išsiugdyti elementarią užsienio kalbos komunikacinę kalbinę kompetenciją siaurame asmeninio gyvenimo situacijų kontekste, remiantis būtinomis lingvistin mis bei sociokultūrin mis žiniomis ir geb jimais, taikant kai kurias sakytinio ir rašytinio teksto supratimo bei sakytinio ir rašytinio teksto kūrimo, taip pat kompensavimo strategijas bei skatina naudoti įvairias informacines technologijas, ieškant informacijos ir bendraujant prancūzų kalba. Šio kurso metu studentai išpl tos prancūzų kalbos vartojimo geb jimus A1.1 lygiu. 1. A1.1 modulio tikslai ir uždaviniai. 1. Praktinis darbas Nr.1. Asmens tapatyb (prisistatymas ir kitų žmonių pristatymas). Savarankiškas darbas Nr.1. Asmeninis prisistatymas. Kitų žmonių pristatymas. 2. Praktinis darbas Nr.2. Šeima ir giminyst s ryšiai. Savarankiškas darbas Nr.2. Šeima ir giminyst s ryšiai. 3. Praktinis darbas Nr.3. Namai ir namų aplinka. Savarankiškas darbas Nr.3. Namai, namų apyvokos daiktai, namų aplinka. 4. Praktinis darbas Nr.4. Kasdieninis gyvenimas. Savarankiškas darbas Nr.4. Dienos rutina. Laiko vienetai. Savait s dienos 5. Praktinis darbas Nr.5. Profesijos. Savarankiškas darbas Nr.5. Profesijos ir asmenų pavadinimai 6. Praktinis darbas Nr.6. Maistas. Savarankiškas darbas Nr.6. Maistas: pieno ir m sos produktai, žuvis, duona ir duonos gaminiai, vaisiai ir daržov s. Parduotuv je. Skaičiai nuo 1-10. Berta Bertužyt 7

BENDROJI RUSŲ KALBA 1 Nuolatin (NL) - 34 4 37 Ištęstin (I) - 18 20 37 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalykas skirtas pradinių komunikacinių, skaitymo, rašymo rusų kalba įgūdžių formavimui bei pradinių žinių apie rusų kalbos sistemą suteikimui. Studentai, išklausę kursą bei atlikę užduotis, geb s skaityti bei rasti specifinę informaciją kasdieniniuose tekstuose, skelbimuose, meniu, tvarkaraščiuose; pristatyti save, savo aplinkos žmones, jų pom gius bei veiklą; bendrauti ir keistis informacija kasdienin je socialin je aplinkoje; rašyti paprastas pastabas, žinutes ir trumpus asmeninius laiškus. 1. Гласные и согласные звуки русского языка (Rusų kalbos bals s ir priebals s, žodžio ritmika, kirtis). Ритмика слова, ударение, редукция гласных. Оглушение звонких согласных на конце слова. Интонация повествовательных и вопросительных предложений. Сложные предложения с союзами а, и. Род имен существительных. Личные и притяжательные местоимения. 2. Знакомство, представление: я и мои друзья, мои увлечения. (Susipažinimas, prisistatymas: aš ir mano draugai). Множественное число. Одушевленные и неодушевленные существительные. Глаголы I, II спряжения. Подлежащее и сказуемое. Винительный падеж. Наречия образа действия. Род и число имен прилагательных. Будущее сложное время глаголов. 3. Страна, в которой я живу (Šalis, kurioje aš gyvenu). Наречия места и времени. Прошедшее время глагола. Количественные числительные 1 100. Предложный падеж имен существительных, личных местоимений. 4. Деятельность человека (Žmogaus veikla). Средства передвижения. Виды глагола. Глаголы движения. Предложный падеж с предлогами. Обозначение времени. Направление. Куда? и откуда? 5. В универсаме (Universame). Обозначение количества, времени. Повелительное наклонение. Родительный падеж мн. ч. и со словами, обозначающими количество предметов и меру вещества. 6. Медицинская помощь (Medicinos pagalba). Кто? и что? Винительный падеж существительных. Инфинитивные конструкции со словом должен. 7. Праздники. Поздравления (Švent s, pasveikinimas). Знакомство с Россией (Pažintis su Rusija). Обозначение адресата. Употребление дательного падежа. Употребление творительного падежа. 8. Встреча друзей (Draugų susitikimas). Рассказываем друг о друге. Склонение имен существительных и личных местоимений. Видовременная система глагола. Marija Juodien 8

BENDROJI VOKIEČIŲ KALBA 1 Nuolatin (NL) - 34 4 37 Ištęstin (I) - 18 20 37 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko programa skirta bendravimo įgūdžių vokiečių kalba raštu ir žodžiu ugdymui. Baigę kursą studentai geb s prisistatyti, pristatyti kitus, pasakoti apie savo šeimą, būstą, aplinką, bendrauti restorane užsisakant patiekalus, išsakyti norus ir pageidavimus, nurodyti laiką, susitarti d l susitikimo, paklausti nuomon s, išreikšti leidimą, draudimą, abejones; pristatyti vokiškai kalbančias šalis ir jų kultūrą; sudaryti paprastus klausimus, klausytis ir suprasti pašnekovą, skaityti nesud tingus tekstus ir išversti juos į lietuvių kalbą. 1. Įvadas (Einführung). 1.1. Ab c l. Rašymo ir skaitymo taisykl s. Daiktavardis. Artikelis (Das Alphabet. Rechtschreibung und Ausspracheregeln. Das Substantiv. Der Artikel). 1.2. Veiksmažodžiai sein, haben (Verben sein, haben ) 1.3. Esamasis laikas (Das Präsens) 1.4. Klausiamieji sakiniai (Fragesätze). 2. Erste Kontakte (Susipažinimas). 2.1. Būdvardis. Laipsniavimas. Įvardis. Prielinksniai. Žodžių tvarka sakinyje, prieveiksmiai (Das Adjektiv. Komparation. Das Pronomen. Präpositionen. Wortfolge im Satz. Adverbien). 2.2. Prisistatymas (Vorstellung). 2.3. Beruf (Profesija). 2.4. Familie (Šeima). 3. Essen und Trinken (Valgis ir g rimas). 3.1. Unregelmäßige Verben. Das Zahlwort. (Netaisyklingieji veiksmažodžiai. Skaitvardis). 3.2. Eßgewohnheiten (Valgymo įpročiai). 3.2. Lebensmittel (Maisto produktai) 3.3. Im Restautant (Restorane). 4. Freizeit (Laisvalaikis). 4.1. Perfekt. Präteritum. Plusquamperfekt (Būtasis Perfekt, Präteritum Plusquamperfekt laikai). 4.2. Veranstaltungen (Renginiai). 4.3. Verabredungen (Susitarimai) 5.Wohnen (Būstas). 5.1. Futur (Būsimasis laikas). 5.2. Wohnung/ Haus (Butas/namas). 5.3. Möbel (baldai). 5.4. Haushaltsgeräte (Buitiniai prietaisai) 6. Orientierung in der Stadt (Mieste). 6.1. Modaliniai veiksmažodžiai (Modalverben). 6.2. Orte angeben (Vietos nurodymas). 6.3. Wegbeschreibung (Kelio aprašymas). 6.4. Reisen (Kelion s) 7. Deutschsprachige Länder (Vokiškai kalbančios šalys)). 7.1. Grundformen des Verbs (veiksmažodžio pagrindin s formos). 7.2. Deutschland (Vokietija). 7.3. Schweiz (Šveicarija). 7.4. Österreich (Austrija). lektor Jūrat Meižien 9

EKOLOGIJA Nuolatin (NL) 18 8 4 45 Ištęstin (I) 12 8 10 45 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalykas skirtas supažindinti su ekologijos sąvokomis, principais, aplinkos veiksnių poveikiu gyviesiems organizmams, ekosistemų, ekosferų ypatyb mis ir raida, svarbiausiomis nūdienos ekologin mis problemomis Lietuvoje ir pasaulyje. Studentas suvoks ekologines problemas, geb s analizuoti ekologinę situaciją, kūrybiškiau spręsti aplinkos vertinimo, racionalaus naudojimo ir apsaugos klausimus. Išmanys žmogaus ekologiją ir žmogaus vietą ekosferoje. 1. Ekologijos samprata 2. Aplinkos samprata ir ypatyb s. Aplinkos veiksniai ir jų poveikis gyviesiems organizmams. 3. Biologin ir chemin tarša. 4. Ekosistema. Ekosferos evoliucija ir antropogenez. 5. Žmonių populiacijos augimas ir aplinkos problemos. 6. Technogenin aplinka ir jos problemos. 7. Atomin energetika ir jos įtaka aplinkai. 8. Žmogaus aplinka ir jos poveikis sveikatai. 9. Ekonomikos ir gamybos ekologizavimas. 10. Ekologin s visuomen s augimas. 11. Globalin s ekologin s problemos. 12. Lietuvos ekologin s problemos. 13. Baltijos jūros ekologin situacija. Jurgita Kasparien 10

EKSKURSIJŲ ORGANIZAVIMAS Nuolatin (NL) 18 8 4 45 Ištęstin (I) 12 8 10 45 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko studijų metu studentai supažindinami su ekskursijų organizavimu, ekskursija kaip renginiu, jos struktūra bei reikšme kultūriniame ir gamtiniame turizme. Išsiaiškinamos ekskursijų rūšys, jų skirstymas pagal atskirus kriterijus: turinį, vedimo vietą, transportą bei ekskursantų sud tį. Susipažįstama su gido darbo turiniu, jo vaidmeniu organizuojant ir vedant ekskursijas. Studentai įsisavina ekskursijų organizavimo pagrindus ir ypatumus, ekskursijų organizavimo svarbą turizmo įmonių veikloje jas vedant atvykstantiems ir vietiniams turistams, taip pat ekskursijos kelionių metu, jei kelion s vadovas gali vesti ekskursijas (turi pažym jimą), arba jas veda lankomos šalis gidas). Studentai išmoksta atrinkti objektus įvairioms ekskursijoms, atsižvelgiant į turistų grup s sud tį. 1. Ekskursija. Ekskursijos struktūra. Ekskursijų rūšys. Ekskursijos sąvoka. Ekskursija kaip renginys. Ekskursijų rūšys: daugiaplan s apžvalgin s ir temin s ekskursijos. 2. Ekskursija vienas pagrindinių veiksnių pl tojant kultūrinį, gamtinį turizmą ir propaguojant gamtos apsaugą. 3. Ekskursijų organizavimo reikšm turizmo įmonių veikloje. Ekskursijos po savo miestą ir apylinkes vietiniams gyventojams, jų organizavimas atvykusiems turistams. 4. Ekskursijų organizavimas mieste ir užmiestyje. Ekskursijų mieste ir užmiestyje panašumai ir skirtumai, organizavimo ypatumai. 5. Ekskursijos p sčiomis ir įvairiu transportu. Ekskursijų p sčiomis ir naudojant transportą panašumai ir skirtumai. Ekskursijos naudojant įvairų transportą: ekskursijos autobusu, laivais, dviračiais. 6. Gidas ir jo vaidmuo vedant ekskursijas. Irena Dalia Stonien 11

ETNOKULTŪRA Nuolatin (NL) 24 10 4 37 Ištęstin (I) 12 8 18 37 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko programa skirta supažindinti studentus su etnin s kultūros ištakomis: senąja religija, dievyb mis, mitin mis būtyb mis, ritualo ir kulto sąvokomis. Įsisavinę šį dalyką studentai suvoks švent s sąvoką, kalendorinių švenčių, solsticijų, lygiadienių sampratą, orientuosis pastovių ir kilnojamų kalendorinių švenčių cikle. Geb s analizuoti kalendorinių švenčių panašumus ir skirtumus, pagrindinius švenčių elementus esančius visose švent se, regioninius ypatumus. Analizuodami šeimos šventes susipažins su papročiais ir apeigomis, suvoks tradicinių ir netradicinių papročių reikšmę ir įtaką šiuolaikiniame šeimos švenčių šventime, suvoks regioninius ypatumus. Šioje programoje studentai susipažins su liaudies meno pagrindiniais bruožais, geb s paaiškinti mene esančią simboliką, savitumą, skirtingų regionų meno specifiką. Praktinių užsi mimų metų studentai mokysis sekti sakmes, legendas, daryti kaukes, marginti margučius, taisyklingai apsirengti tautinį kostiumą, žinoti tautinio kostiumo detales ir regioninius skirtumus. Praktiniai užsi mimai pad s geriau įsisavinti teorines žinias. 1. Lietuvių etnogenez,senosios religijos pobūdis, šaltiniai. 2. Dievyb s ir mitin s būtyb s. Kultas ir ritualai. 3. Kalendoriaus samprata. Solsticijos, lygiadieniai ir pastovios datos bei kilnojamosios švent s. 4. Naujieji metai. Trys Karaliai. Užgav n s. Melų diena. Verbos. Velykos. Atvelykis. Šv. Jurgis.Motinos diena. T vo diena. Šeštin s. Sekmin s. Devintin s. 5. Jonin s. Šv. Petras ir Povilas. Žolin. Visi šventieji ir V lin s. Šv. Martynas. Šv. Andriejus. Adventas. Kūčios. Kal dos. 6. Gimimas ir krikštynos. 7. Tradiciniai lietuvių papročiai jaunosios pus je. Tradiciniai vestuvių papročiai jaunojo pus je. 8. Marinimas ir laidotuv s. Lietuvių liaudies meno savitumas ir simbolika. 9. Dainuojamoji tautosaka. Liaudies muzikos instrumentai. Liaudies choreografija. Liaudies sportiniai žaidimai. 10. Tautinis kostiumas. Lektorius Jonas Kavaliauskas 12

FINANSŲ MATEMATIKA Nuolatin (NL) 24 14 4 33 Ištęstin (I) 14 8 20 33 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko tikslas supažindinti su finansų matematikos pagrindais. Dalyko studijų metu supažindinama su pagrindin mis finansų matematikos sąvokomis, nagrin jami palūkanų, kapitalo kaupimo, kredito grąžinimo uždaviniai, sprendžiami kiekybinių rodiklių vertinimo uždaviniai, studijų metu naudojamasi kompiuterin mis programomis. Baigęs dalyko studijas, studentas mok s spręsti finansų matematikos uždavinius, pasirinkti tinkamą sprendimo metodą, taikyti skaičiuokles uždavinių sprendimui, parametrų analizavimui ir vertinimui. 1. Bendrosios finansų matematikos sąvokos: dabartin vert ; būsimoji vert ; palūkanų laikotarpis; palūkanų ir diskontavimo daugiklis; palūkanų ir diskontavimo normos. 2. Paprastosios palūkanos: laiko tarp datų apskaičiavimo metodai; paprastųjų palūkanų diskontavimo formul. 3. Sud tin s palūkanos: sukauptoji vert ; pagrindin sud tinių palūkanų skaičiavimo formul ; sud tinių palūkanų diskontavimo formul ; faktin ir nominalioji palūkanų norma; nuolatinių sud tinių palūkanų norma. 4. Tipiniai sud tinių palūkanų skaičiavimo uždaviniai: apytiksl s matematin s formul s; natūraliojo logaritmo, eksponentin s bei laipsnin s funkcijų apytikslis skaičiavimas, taikymai finansų matematikoje. 5. Ekvivalentumo (vert s) lygčių sudarymas ir sprendimas sud tinių bei paprastųjų palūkanų atvejais. Laiko diagrama. 6. Tipiniai periodinių mok jimų uždaviniai. Paskolos: paskolos grąžinimas vienodo dydžio įnašais; paskolos grąžinimas lygiomis paskolos dalimis; paskolos palūkanų ir paskolos likučio skaičiavimas. 7. Kiekybinių parametrų vertinimas: parametrų apskaičiavimas (vidurkis, dispersija, standartinis nuokrypis, kovariacija, koreliacijos koeficientas); empirin s atsitiktinio dydžio charakteristikos. 8. Savarankiškas darbas. Finansų matematikos uždavinių sprendimas. Docent Judita Jonuševičien 13

IŠKALBOS MENAS Nuolatin (NL) 10 35 3 32 80 2 Ištęstin (I) 6 12 30 32 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko studijose studentai susipažins su oratorinio meno tradicija pasaulyje ir Lietuvoje, viešosios kalbos specifika, viešųjų kalbų klasifikacija. Išmoks taisyklingai vartoti profesijos terminus. Geb s kalb ti ir rašyti taisyklingai, tiksliai, aiškiai, vaizdingai, logiškai bei naudotis bendraisiais oratorinio stiliaus reikalavimais, sakytine ir rašytine kalba, įvairiais monologin s kalbos rengimo būdais. Studentai įgis sąmoningos ir taisyklingos viešosios kalbos vartojimo įgūdžių, kurie reiškiami oficialiojoje kalboje sakytiniu ir rašytiniu tekstu. Šio dalyko studijos pad s pagilinti profesin s kalbos kultūros dalyko žinias ir skatins jas taikyti specialyb s praktikose bei profesin je veikloje. 1. Retorikos tradicija pasaulyje ir Lietuvoje. Oratoriaus asmenyb. 2. Monologinio kalb jimo mokymas. 3. Stilistin s viešosios kalbos ypatyb s. Efektyvaus kalb jimo principai. 4. Išorinis stilius. 5. Kalbos sakymas. Sakymo būdai. Klausytojų d mesio valdymas. 6. Neverbalin komunikacija. 7. Kalbų rūšys. Rima Ežerskien 14

KELIONIŲ GEOGRAFIJA Nuolatin (NL) 24 10 4 37 Ištęstin (I) 18 14 6 37 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko programa skirta supažindinti studentus su populiariais pasaulio turizmo regionais, jų lankytinomis vietomis, išmokyti atrinkti konkrečių šalių turizmo išteklius patrauklius Lietuvos gyventojams ir geb ti juos pristatyti; atskleisti studentams naujausias pasaulio kelionių geografijos tendencijas ir jų pokyčius; suteikti žinių apie populiariausius pasaulio turizmo regionus, jų lankytinas vietas; ugdyt geb jimus atrinkti ir pristatyti konkrečių šalių turizmo išteklius patrauklius Lietuvos gyventojams. Studentai geb s analizuoti pasaulio turistų srautus bei svarbiausius šalių kultūrinius išteklius. 1. Kelionių geografijos samprata, sąvokos ir teoriniai pagrindai. 2. Kelionių ir turizmo raidos etapai. Turizmo poreikiai ir keliavimo motyvai 3. Pasaulio transporto geografija. 4. Kelionių geografija ir pasaulio religijos. 5. Pasaulio kultūrų geografija. 6. Svarbiausi pasaulio turizmo regionai ir jų geografija. Šiaur s ir Vakarų Europos, Pietų Europos ir Viduržemio jūros, Centrin s Europos ir Balkanų šalių turistiniai regionai ir jų geografija. 7. Svarbiausi pasaulio turizmo regionai ir jų geografija. NVS turistiniai regionai ir jų geografija. 8. Svarbiausi pasaulio turizmo regionai ir jų geografija. Azijos turistiniai regionai ir jų geografija: Tolimieji ir Artimieji Rytai, Pietų ir Šiaur s Azija. 9. Svarbiausi pasaulio turizmo regionai ir jų geografija. Turizmas Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Ramiojo vandenyno salose. 10. Svarbiausi pasaulio turizmo regionai ir jų geografija. Šiaur s ir Pietų Amerikos turistiniai regionai ir jų geografija. 11. Svarbiausi pasaulio turizmo regionai ir jų geografija. Afrikos turistiniai regionai ir jų geografija. Jurgita Kasparien 15

KULTŪROS ISTORIJA Nuolatin (NL) 10 35 3 32 80 3 Ištęstin (I) 6 12 30 32 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Kultūros istorijos kursas padeda studentams susipažinti su Pasaulio ir Europos kultūros paveldu, vertyb mis, vystymosi tendencijomis, su Lietuvos kultūros raida ir ypatumais. Studentai įgiję toerines žinias ir praktinius geb jimus, gal s pademostruoti erudiciją, kultūrinius ir estetinius pojūčius ir poreikius. Studentai geb s įgytomis žiniomis ir geb jimais vadovautis pedagoginiame procese, asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime. 1. Kultūros samprata, struktūra, vystymosi d sningumai. Kultūros funkcijos. Civilizacijos modelio samprata. Kultūros istorija kaip mokslas. Kultūros vertyb s, jų kaita keičiantis formacijoms, ideologijoms. Tradicijų ir religijų įtaka kultūrai. 2. Pirmykšt Europos kultūra. Jos ypatumai. Lietuvos kultūra iki Kristaus. Materialiniai ir dvasiniai Baltų kultūros bruožai. 3. Senov s Indijos ir Kinijos civilizacijos. Rytų tautų kultūra. Žydai pažad tosios žem s tauta. Islamo kultūra ir paveldas. 4. Senov s Egipto kultūros savitumas ir paveldo reikšm Europos kultūrai. 5. Antikin kultūra. Senov s Graikijos ir Romos kultūrų bruožai, jų sąsajos ir skirtumai. 6. Viduramžių kultūra. Bizantijos, Karolingų, romanikos laikotarpis. Gotika. Kultūros esminiai bruožai. IX XIV a. lietuvos kultūros ypatumai. 7. Renesanso kultūra. Kultūros charakteristika. Kultūros paveldo reikšm v lesniems periodams. Renesanso kultūros keliai į Lietuvą. Kultūrinis paveldas mokslas, menas. 8. Naujųjų amžių kultūra. Barokas. Rokokas. Baroko kultūra Lietuvoje. 9. Klasicizmas. Romantizmas. Realizmas. Kultūrinio paveldo esminiai bruožai. XVIII a. kultūra. 10. XIX a. kultūra. Modernizmo apraiškos mene. XIX a. Lietuvos kultūrinis paveldas. Slaviškos kultūros įtaka. 11. XX a. kultūros raidos charakteringiausi bruožai. XX a. Lietuvos kultūros paveldas. Tautinis atgimimas. Kultūriniai ryšiai su Europa. Kultūros draugijos ir jų veikla. 12. Kultūros pokyčiai okupacijos periodu. Jų ypatumai. Socialistinis realizmas. Postindustrin s visuomen s kultūra. Jos kaitos tempai ir ypatyb s. Kultūrinio paveldo išsaugojimas ir populiarinimas šiuolaikin s kultūros kontekste. lektor Salom ja Gertien 16

KULTŪROS IR MENO ISTORIJA Nuolatin (NL) 20 12 4 39 Ištęstin (I) 14 10 12 39 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko programa skirta supažindinti su žmonijos kultūros istorijos pagrindais, kultūros istorijos chronologine ir geopolitine raida, tarptautiniais ir tarpvalstybiniais kultūros reiškiniais. Programoje nagrin jama senųjų kultūrų poveikis postmoderniajai visuomenei. Supažindinama su lietuvių ind liu į pasaulio kultūrą. Nagrin jama Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kultūriniai savitumai ir jų įtakai Lietuvos kultūrai. 1. Kultūros ir meno sąvokų definicija. Ištakos, specifika bei funkcijos. Tarpkontinentinių kultūrų apžvalga. 2. Vakarų ir Rytų kultūrų specifika 3. Senųjų civilizacijų kultūra. 4. Antikin kultūra. 5. Senov s žydų kultūra. 6. Viduramžių Europos kultūra. J zuitų ind lis į pasaulio kultūrą. 7. Renesanso kultūra. Baroko, rokoko ir klasicistinio laikotarpio kultūra. Švietimo amžiaus ir romantizmo kultūros pasiekimai 8. Modernistin s kultūros genez ir raida. Subkultūra. Jos apraiškos Lietuvoje. 9. Lietuvių ind lis į pasaulio kultūrą. 10. Tautinių mažumų ind lis į Lietuvos kultūrą. Dalyko aprašo reng ja lektor Ona Zelenien 17

MEDIJŲ PAGRINDAI Nuolatin (NL) 35 10 3 32 80 3 Ištęstin (I) 8 10 30 32 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko paskirtis suteikti žinių apie medijų prigimtį, jų procesus ir poveikį visuomenei bei jaunajai kartai, ugdyti medijinį raštingumą; dalykas pad s įgyti teorinių ir praktinių įgūdžių medijiniame ugdyme panaudojant jį kaip integralųjį neformalaus ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo elementą, skatinantį kritinį mąstymą ir geb jimą atsispirti neigiamam medijų poveikiui, formuojantį augančios kartos pozityvią pasaul žiūrą ir kūrybiškumą; dalykas pad s ugdyti informacin s atrankos, suvokimo ir panaudojimo geb jimus, skatins iniciatyvumą, geb jimą komunikuoti, pad s formuoti moralines, demokratijos vertybes, toleranciją, pilietiškumą. 1. Medijų samprata ir raida. 2. Komunikacijos teorijos pagrindai. Du požiūriai į komunikaciją. 3. Perteklius ir entropija.fatin komunikacija. 4. Komunikacijos priemon s. Masin s komunikacijos priemon s. 5. Kodas ir grįžtamasis ryšys. 6. Informacijos teorijos pagrindai. Informacijos sąvoka. 7. Kultūra kaip ženklų sistema. Ženklo vieta pažinimo procese. 8. Kultūros kalbos ir jų tipai. 9. Semiotiniai komunikacijos aspektai. 10. Reikšmių kūrimo procesas ir jų modeliai. 11. Ženklų tipai. 12. Kodai ir jų tipai. 13. Prezentaciniai ir reprezentaciniai kodai bei jų savyb s. 14. Masinių komunikacijos priemonių - mass media angl.-įtaka. 15. Mass media mitin prigimtis 16. Mass media teisin reglementacija. Profesin etika. 17. Mass media ir kultūra 18. Masinių komunikacijos priemonių įtaka sąmon s formoms. 19. Televizija kaip vyraujanti mass media. Internetas 20. Mass media formos masin kultūra, mada, reklama. lektorius Kęstutis J. Meškys 18

PEDAGOGINö ERGONOMIKA Nuolatin (NL) 10 37 3 30 80 3 Ištęstin (I) 6 12 32 30 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Suteikti pedagogin s ergonomikos žinių ir formuoti pagrindinius geb jimus, taikant pedagogin s ergonomikos principus, taisykles bei rekomendacijas pedagogo darbe. Taip pat bus siekiama išugdyti geb jimus, įvertinant pedagogo veiklos ir jo aplinkos ergonominius parametrus ir kriterijus; optimalios aplinkos planavimo, organizavimo ir modeliavimo galimybes; funkcinį komfortą pedagogo darbo aplinkoje. Šio studijų dalyko rezultatas pedagogo ergonomin s kompetencijos pl tot, kurią gal s pritaikyti savo veikloje ir darbo aplinkoje. Šio dalyko studijoms būtinas išankstinis pasirengimas, t.y. studijuojantieji turi būti išklausę šiuos studijų dalykus: Specialyb s įvadą ir profesinę etiką (su praktikumu) bei Vaiko sveikata ir kūno kultūros mokymas. 1. Pedagogin ergonomika kaip ergonomikos mokslo dalis. 2. Pedagogin s ergonomikos samprata, funkcijos ir ypatyb s. 3. Aplinkos struktūros formavimas. Optimalios aplinkos planavimas, organizavimas bei modeliavimas. 4. Darbo aplinkos ergonomika. Darbo zonos ir darbo vietos ergonominiai reikalavimai. 5. Funkcinis komfortas pedagogo darbo vietoje. Pedagogo profesiniai judesiai ir pozos. 6. Ugdymo institucijos vidaus aplinka. Daiktin ir dorovin aplinka institucijos vidaus aplinkos sudedamosios dalys. 7. Pagrindiniai reikalavimai projektuojant šiuolaikinę ugdymo aplinką. Ugdymo aplinkos modeliavimas. 8. Pedagogo veiklos skatinimas, orientuojantis į pagrindinius pedagogin s ergonomikos reikalavimus. docent socialinių mokslų daktar, Giedr Slušnien 19

PILIETIŠKUMO UGDYMAS Nuolatin (NL) 10 35 3 32 80 3 Ištęstin (I) 6 12 30 32 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko turinį sudaro trys tarpusavyje susijusios dalys. Pirmojoje aptariamas žmogaus ir bendruomen s/visuomen s ryšys; žmogaus prigimtis ir pagrindiniai poreikiai bei jų tenkinimo būdai; nagrin jamas piliečio tapsmas bei jį sąlygojantys veiksniai pristatomas teis s ir moral s santykis. Antrojoje politikos dalyje analizuojami asmens ir grupių idealai ir interesai bei jų derinimo būdai; aptariama valdžios prigimtis bei jos įgijimo sąlygos; pristatomi politiniai režimai ir politin s ideologijos, susipažįstama su Lietuvos valdžios institucijų funkcijomis ir praktine veikla. Trečiojoje dalyje demokratija nagrin jama dviem aspektais: a) kaip valdymo būdas, b) kaip gyvenimo būdas; analizuojamos pagrindin s demokratijos vertyb s ir principai bei jų įgyvendinimas Lietuvoje; aptariama jaunimo politika ir jos formavimo principai. Aptariamos globalizacijos problemos bei Lietuvos dalyvavimas tarptautin se organizacijose. Paskaitų metu daug d mesio skiriama susipažįstant su pilietinio ugdymo sistema Lietuvoje ir kitose šalyse; su praktiniais studentų pilietiškumo raiškos aspektais. Praktinių užsi mimų metu studentai analizuos bei lygins socialines ir teisines normas, susistemins autoritarinio ir demokratinio režimo bruožus, nustatin s demokratijos įgyvendinimo problemas Lietuvoje. 1. Pilietin s visuomen s kilm, esm ir sankloda valstyb, jos elementai, valdžia. 2. Teis, teis s normos ir moral. 3. Žmogus, jo poreikiai bei jų tenkinimo galimyb s ir būdai: žmogaus kaitą įtakojantys veiksniai, socialiniai konfliktai, socializacija ir inkultūrizacija, vaidmenys ir tapatyb, socializacijos institucijos. 4. Politika, kaip viešųjų interesų derinimo priemon : kas yra valdžia ir kaip ji formuojama Lietuvos valstyb je (įstatymo leidžiamoji, vykdomoji, teismin valdžios). Valdžios institucijos ir jų funkcijos. Lietuvos piliečių teis s ir pareigos, dalyvavimo valstyb s valdyme galimyb s ir būdai. 5. Demokratija kaip gyvenimo būdas: demokratijos vaidmuo kasdieniniame žmonių gyvenime. 6. Demokratija kaip politin sistema: demokratijos istorin s ištakos. Tiesiogin ir atstovaujamoji demokratija, jų privalumai ir trūkumai. Visuotin s žmogaus teisių deklaracija, jos esm, paskirtis, struktūra. 7. Pagrindin s demokratijos vertyb s ir principai: jų įtvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos paskirtis visuomen je. 1992 metų Konstitucijos ištakos bei pri mimas. 8. Vietos bendruomen ir savivalda savivaldos sudarymo principai, institucijos ir pareigūnai, jų funkcijos.. 9. Jaunimo politika ir jos formavimas: valstybin s jaunimo politikos koncepcija, tikslai ir formavimosi etapai; jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos. 10. Globalizacijos iššūkiai pilietiniam ugdymui: besikeičiantis piliečio ir valstyb s santykis; augantis piliečių nepasitik jimas valdžios institucijomis; kintanti pilietiškumo samprata; augantys socialin s atskirties mastai. 11. Lietuva pasaulio bendruomen je. Nepriklausomyb s atkūrimas. lektor Irena Ivanauskien 20

POPULIARIOJI KULTŪRA Nuolatin (NL) 20 12 4 39 Ištęstin (I) 10 6 20 39 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko tikslas suteikti studentams žinių apie populiariosios kultūros sampratą, teorinius bei praktinius aspektus. Suformuoti suvokimą apie populiariosios ir aukštosios kultūros santykį. Pad ti studentams suprasti kultūros vadybos ir populiariosios kultūros specifiką bei tarpusavio ryšius, kritiškai vertinti populiariosios kultūros reiškinius, reikšmę bei vietą šiuolaikin je visuomen je. 1. Kultūros politika ir globalizacija. Šiuolaikin s visuomen s bruožai: globalumas, kultūrinio tapatumo transformacijos, technologinis vystymasis. 2. Populiariosios kultūros metodologiniai ir teoriniai aspektai. Žemoji, vidutinioji ir aukštoji populiarioji kultūra. Aukštosios ir populiariosios kultūrų santykis bei įtaka šiuolaikin s visuomen s raidai. Holistinis ir versus požiūriai į populiariosios kultūros studijas. 3. Tradicin s liaudies, masin s ir elitin s kultūros samprata, bruožai, sąsajos. Masin s kultūros ideologija. Mas ir elitas kaip sociokultūrinis fenomenas. Kultūrinis ir politinis elitas. Šiuolaikin s Lietuvos elito bruožai. 4. Populiariosios kultūros žanrai, jų teorija. Kultūros stiliaus samprata. Modernumo, postmodernumo ir postmodernizmo sąvokos. Populiariosios kultūros elementai postmodernizme. 5. Populiariosios kultūros stereotipai dail je, muzikoje, kine, literatūroje, mados tendencijose. Kūnas, seksualumas, feminizmas, vyriškumo ir moteriškumo interpretacijos masin je kultūroje. Populiarioji muzika ir popmuzika. 6. Jaunimo kultūra, subkultūra ir jos santykis su masine kultūra. 7. Masin kultūra ir vartotojiška visuomen. Vartotojų visuomen s ir gausos visuomen s ypatumai, vartotojiškos kultūros bruožai ir įtaka individo gyvenimo stiliui. Populiariosios muzikos vartotojų klasifikacija 8. Vizualin kultūra ir aplinka. Vizualinio raštingumo ugdymas. Žiniasklaidos ir reklamos įtaka populiariosios kultūros sklaidai visuomen je. 9. Populiariosios kultūros diskursas. Populiarieji tekstai. 10. Populiariosios kultūros ryšiai su kultūrin mis industrijomis. Konkurencijos įtaka kultūros produktų gamybai. Virginija Kvasait 21

PREZENTACIJŲ MENAS Nuolatin (NL) 22 12 4 37 Ištęstin (I) 10 6 22 37 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalykas skirtas supažindinti studentus su viešojo kalb jimo subtilyb mis, bendravimo su auditorija procesu, pagrindiniais iliustracin s medžiagos principais, mokslinių ir organizacinių pranešimų prezentacijų rengimo etapais, kultūros esminiais bruožais, įtakojančiais prezentacijos bei bendravimo su auditorija s kmę 1. Prezentacijos samprata, tikslai ir nauda šiuolaikin je visuomen je. 2. Komunikacijos procesas. Komunikacin kompetencija. Bendravimas. Bendravimo sistemos esm, tikslai, lygiai. Bendravimo proceso organizavimas. 3. Viešosios kalbos. Viešųjų kalbų rūšys, viešosios kalbos dalyviai. Pasirengimas viešąjai kalbai ir psichologiniai aspektai. Baim s įveikimas. Balso lavinimas. Gestai ir mimika. 4. Prezentacija ir auditorija. Auditorijos d mesys. Asmeninis pokalbis ir viešas pranešimas. Auditorijos įtikin jimo menas. Argumentavimo esm viešuosiuose pranešimuose. 5. Pranešimas ir jo vizualizavimas. Vaizdo ir kalbos suvokimo psichologiniai aspektai. Vaizdin s priemon s ir jų parengimo specifika. Pagrindiniai iliustracin s medžiagos principai. Grafinio dizaino rūšys ir pagrindiniai principai. 6. Prezentacijos parengimas. Minčių žem lapis. Pranešimo kalbinis ir vaizdinis planas. Prezentacijų organizavimo specifika. Vizualinis informacijos perdavimas. Prezentacijų scenarijus. 7. Animuotos grafin s prezentacijos. Pranešimas ir animacija esminiai pranašumai ir trūkumai. Virtualiosios prezentacijos. Ryšio su virtualia auditorija užmezgimas. 8. Studentų rašto darbų prezentacijos. lektor Vilma Skvarčinskien 22

RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS Nuolatin (NL) 10 35 3 32 80 2 Ištęstin (I) 6 12 30 32 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko studijose studentai susipažins su renginių organizavimo ugdymo įstaigose sociokultūrine paskirtimi. Suvoks tautinių ir valstybinių švenčių tradicijas. Supras renginio kūrimo ir reklamavimo specifiką, kūrybin s renginio rengimo grup s darbo ypatumus, renginio ved jo atrankos ir veiklos scenoje pagrindus. Išmoks parengti išpl stinį renginio planą ir švent s scenarijų. Per pratybas, dirbdami porose, organizuos įvairius renginius savo grup s nariams (viktoriną, mugę, konkursą ir kt.). Savo specialyb s studentams suorganizuos ekskursiją po Lietuvos istorines vietas bei Klaip dos kultūrines vietas. Geb s sieti senąsias ir naująsias švenčių bei pramogų tradicijas ugdytiniams. Geb s kūrybinę patirtį perteikti mokiniams. 1. Tradicinių ir šiuolaikinių renginių vieta bendrajame ugdyme. Renginių organizavimo ypatumai. 2. Dramizavimo elementai renginyje. 3. Pedagogas renginio scenarijaus kūr jas. 4. Kūrybin s renginio organizavimo grup s darbo ypatumai. 5. Švent s mokykloje, jų rūšys. 6. Renginiai už ugdymo institucijos ribų. 7. Ekskursijos organizavimo metodika. 8. Menų sintez renginyje. 9. Renginio mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje projektas. Kūrybin s grup s darbas. Rima Ežerskien 23

ŠEIMOS PEDAGOGIKA Nuolatin (NL) 10 37 3 30 80 3 Ištęstin (I) 6 12 32 30 *Dalyko grup : BS bendrieji studijų dalykai; SK studijų krypties dalykai. * ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Studijuodamas Šeimos pedagogiką studentas įgys būtinų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių: susipažins su šeimoje ugdomomis vertyb mis, kurių laikymasis suteikia žmogui gyvenimo prasmę, skatina tobul ti; geb s analizuoti užsienio šalių šeimų patirtį ugdant vaikus, geb s analizuoti šiuolaikin s šeimos problemas ir jų įtaką vaiko asmenybei, numatant pagalbos galimybes ugdytiniui, geb s analizuoti šeimos vykdomas funkcijas ir jų poveikį vaiko socializacijai; studentai suvoks ugdymo ypatumus šeimoje, žinos veiksnius, įtakojančius vaiko socializaciją šeimoje, mok s analizuoti ir vertinti vaikų ugdymo problemas, jas spręsti, susipažins su dorov s bruožų ugdymo ypatumais šeimoje, geb s aprašyti ir įvertinti šeimos ugdomąjį potencialą bei numatyti koregavimo planą. 1. Šeimos sąvokos ir šeimos pedagogikos aptartis. 2. Šeimos raida, požiūris į vaikus, jų ugdymo galimybes istoriniu aspektu. 3. Praktinis darbas Nr. 1. Šeimos funkcijos. Savarankiškas darbas Nr. 1. Pasirengimas pristatyti šeimos funkcijas. 4. Praktinis darbas Nr. 2. Šeima ir vertybių pasaulis. Savarankiškas darbas Nr. 2. Pasirengimas pristatyti šeimoje ugdomas vertybes. 5. Praktinis darbas Nr. 3. Užsienio šalių šeimų patirtis ugdant vaikus. Savarankiškas darbas Nr. 3. Referato parengimas. Savarankiškas darbas Nr. 4. Recenzijos rašymas. 6. Šeimos svarba įvairaus amžiaus vaiko socializacijai. Savarankiškas darbas Nr. 5. Socialinis psichopedagoginis šeimos tyrimas. 7. Vaikų lytin identifikacija. Lytinis ugdymas šeimoje. 8. Psichopedagoginis bendravimas šeimoje, jį įtakojantys veiksniai. Vaikų aukl jimo stiliai šeimoje. Vaikų bendrija šeimoje. T vų autoritetas. Praktinis darbas Nr. 4. Psichologinio šeimos mikroklimato nustatymas. Praktinis darbas Nr. 5. Testo, skirto nustatyti šeimoje vyraujantį aukl jimo stilių, parengimas. 9. Šiuolaikin s šeimos problemos, jas lemiantys veiksniai ir jų įtaka vaiko asmenybei. Vaikas glob jų šeimoje. Šeimos vaidmuo ugdant neįgalų vaiką. Išsiskyrusių šeimų vaikų socializacijos ypatumai. Praktinis darbas Nr. 6. Patarimai vaikams išgyvenantiems t vų skyrybas. 10. Praktinis darbas Nr. 7. Dorov s bruožų ugdymas šeimoje. Savarankiškas darbas Nr. 3. Referato parengimas. Savarankiškas darbas Nr. 4. Recenzijos rašymas. 11. Praktinis darbas Nr. 8. Vaikų elgesio ydos ir kova su jomis šeimoje. Savarankiškas darbas Nr. 3. Referato parengimas Savarankiškas darbas Nr. 4. Recenzijos rašymas. 12. Praktinis darbas Nr. 9. Žalingi įpročiai ir kova su jais šeimoje. Savarankiškas darbas Nr. 3. Referato parengimas. Savarankiškas darbas Nr. 4. Recenzijos rašymas. lektor Rūta Tamašauskien 24

TURIZMO INFRASTRUKTŪRA IR APLINKOSAUGA Nuolatin (NL) 18 8 4 45 Ištęstin (I) 12 8 10 45 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko programoje supažindinama su gamtos, aplinkos apsaugos, ekologijos ir rekreacijos mokslų samprata, pristatomi turizmo infrastruktūros objektai, paslaugos, analizuojama Lietuvos turizmo infrastruktūra, jos situacija ir pl tros galimyb s. Pristatomi turizmo aplinkos apsaugos aspektai, rekreacinių išteklių ir rekreacinių teritorijų apsaugos reglamentavimas, gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos planavimo principai. Aiškinamasi subalansuoto turizmo esm, pl tra ir reikšm. 1. Turizmo infrastruktūros apibr žimai ir tipai. 2. Turizmo infrastruktūros objektai ir paslaugos. Susisiekimo infrastruktūra; Energetikos infrastruktūra; Aplinkosaugos infrastruktūra; Komunikacijų infrastruktūra. Paslaugų teikimo infrastruktūra: apgyvendinimas, maitinimas, pramogos. 3. Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos: Informacinių paslaugų infrastruktūra; Gamtinių išteklių panaudojimo turizmo poreikiams ir poilsio bei sveikatingumo turizmo infrastruktūra; Aktyvaus turizmo (poilsio) infrastruktūra; Sportinio turizmo infrastruktūra; Vandens turizmo infrastruktūra. Kultūrinių išteklių panaudojimo turizmo infrastruktūra; Renginių (laisvalaikio, sportinių) infrastruktūra. 4. Lietuvos turizmo infrastruktūra, jos situacija ir pl tros galimyb s. 5. Gamtos, aplinkos apsaugos, ekologijos ir rekreacijos mokslų samprata. 6. Turizmo (rekreacin s) aplinkos apsaugos aspektai: ūkinis, ekologinis ir kultūrinis. 7. Gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos planavimas. 8. Rekreacinių išteklių ir rekreacinių teritorijų apsauga. 9. Subalansuotas (darnusis) turizmas jo pl tra ir reikšm. Asistent Anita Martutaitien 25

UGDOMOJI DAILöS TERAPIJA Nuolatin (NL) 10 35 3 32 80 3 Ištęstin (I) 6 12 30 32 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Ugdomosios dail s terapijos dalyko programa prisideda prie pažintinių kompetencijų ir praktinių geb jimų ugdymo. Studentai, įsisavinę dail s terapijos teorijos ir praktikos studijų programą, geb s suvokti dail s terapijos reikšmę, žinos darbo formas, būdus ir reikalavimus dail s terapijos grup se, įvertins ugdytinio aplinką, geb s nustatyti ugdytinių problemas, skatins ugdytinių saviraišką ir saviugdą dail s terapijos priemon mis, geb s interpretuoti, atlikti piešinių psichoanalizę ir pagal gautą vizualią informaciją numatyti pagalbos būdus, ateityje kūrybiškai geb s taikyti įgytas žinias konkrečioje darbo vietoje: darželiuose, mokyklose, darbui su šeima. Studentai turi būt išklausę šiuos dalykus: ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką, bendrąją psichologiją, raidos ir ypatingo vaiko psichologija. Dalyko turinys irapimtis 1. Dail s terapijos samprata, raida ir praktinis taikymas Lietuvoje. Prevencin dail s terapijos reikšm. 2. Universalios ir specifin s sąvokos dail s terapijoje. Vizualios raiškos raidos ugdytinių (sveikųjų ir neįgaliųjų) ypatumai. Ugdytinių pasiekimų fiksavimas ir analizavimas. 3. Dail s terapijos grup s sudarymo principai, darbo forma ir trukm. Grup s vadovo vaidmuo. Pasiruošimas darbui dail s terapijos grup je: temų, tikslų ir metodų parinkimas, eigos planavimas. Darbo aplinkos sąlygos, vietos ir priemonių paruošimas. 4. Simbolių, vaizdų ir ženklų reikšm s dail s terapijoje. Psichologinis piešinių interpretavimas, vizualios informacijos atkodavimas. 5. Fraktalinis piešimas. Aklojo piešimo metodo taikymas. Praktinis darbas Nr. 4. Fraktalų piešimo specifika, fraktalų piešimas. 6. Spalvų terapija. Spalvų simbolin s ir energetin s reikšm s, spalvų terapinis poveikis žmogui. Spalvų reikšmių pritaikymas emocinei raiškai piešiniuose. 7. Emocin išraiška piešiniuose. 8. Kūrybinio darbo grup je poveikis. Salom ja Gertien 26

UGDOMOJI MUZIKOS TERAPIJA Nuolatin (NL) 10 35 3 32 80 3 Ištęstin (I) 6 12 30 32 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Dalyko paskirtis, suteikti žinių apie muzikos meną kaip vieną iš seniausių žmogaus saviraiškos būdų. Supažindinti su muzikos terapijos istorin mis atsiradimo prielaidomis nuo seniausių laikų iki šių dienų. Suteikti žinių apie terapin s muzikos galimybes ir taikymo būdus. Pad ti suprasti muzikos terapijos reikšmę ugdytinių psichofiziniam vystimuisi, suvokti jos socialinę esmę. Teorinių ir praktinių užsi mimų metu studentai įgis žinių apie menų (literatūros, šokio, dail s) elementų integravimą ugdant specialiųjų poreikių ir kitus problemų turinčius ugdytinius muzikos terapijos veikloje bei organizuojant ir modeliuojant kultūrinius ar laisvalaikio renginius ugdomiesiems tikslams bei džiaugsmo potyriams pasiekti. Geb s parengti ir pravesti prevencinį projektą integruojant ugdomosios muzikos terapijos elementus pedagogin s praktikos metu ir savarankiškai dirbant po studijų. 1. Senojo pasaulio muzika. Muzikos terapijos atspindžiai Šventame rašte. 2. Istorin s epochos ir muzikos stilių raida. 3. Istorin s muzikos terapijos atsiradimo prielaidos pasaulio kultūrose. Muzikos terapijos įžvalgos Lietuvos etnokultūroje. Situacija šiandien. 4. Terapijų rūšys, jų tikslai ir pedagoginiai uždaviniai. 5. Muzikos terapijos formos ir būdai, aukl jamosios, gydomosios bei psichoterapin s galimyb s. 6. Ugdomoji muzikos terapija ir jos integracin s galimyb s su menais (dail, literatūra) bei kineziterapiniais elementais. 7. Ugdomoji muzikos terapija rizikos grup s bei hiperaktyvių vaikų pozityviam elgesiui modeliuoti. Terapin s grup s vadovo vaidmuo. 8. Ugdomosios muzikos terapijos kūrybiniai projektai ir jų rengimas. Regina Liubinien 27

UGDOMOJI ŽAIDIMŲ TERAPIJA Nuolatin (NL) 10 35 3 32 80 3 Ištęstin (I) 6 12 30 32 ***: T teorija; P seminarai, praktikumai, laboratoriniai darbai; K konsultacijos; S savarankiškas darbas. Ugdomosios žaidimų terapijos dalyko paskirtis, pad ti būsimajam socialiniam pedagogui suprasti žaidimo reikšmę ugdytinių psichofiziniam vystimuisi, suvokti žaidimo socialinę esmę. Gilinantis į teorinius dalyko pagrindus, žinoti meno terapijų istorines ištakas, kūrybinio proceso prigimtį. Teorinių ir praktinių užsi mimų metu studentai sukaups žaidimus ir patirtį kaip žaidimas gali palengvinti jų, kaip ugdytojų veiklą dirbant su visais, o ypač su rizikos grup s vaikais ugdymo problemų sprendimui. Geb s kūrybingai organizuoti žaidybinę veiklą, analizuoti, modeliuoti ir tinkamai jiems vadovauti. Geb s taikyti terapinius žaidimus integruojant menus (muziką, dailę) ir kineziterapinius elementus ugdytinių korekciniams, ugdomiesiems tikslams bei džiaugsmo potyriams pasiekti. Geb s tinkamai parinkti ir taikyti ugdomosios terapijos žaidimus hiperaktyvių vaikų pozityviam elgesiui modeliuoti. Geb s organizuoti tradicinius liaudies žaidimus rizikos grup s vaikų veiklai terapiniu aspektu, siekiant pad ti ugdytiniui adaptuotis grup je sukuriant palankią socialinę psichologinę aplinką. Geb s organizuoti ir vadovauti grupiniams žaidimams siekiant terapinio efekto ir darnaus ugdytinių tarpusavio bendravimo. Geb s parengti ir pravesti prevencinį projektą integruojant ugdomosios žaidimų terapijos elementus ar laisvalaikiui organizuoti pedagogin s praktikos metu ir savarankiškai dirbant po studijų. 1. Žaidimo samprata. Žaidimų kilm s teorijos. 2. Psichofizinis ugdytinio vystymasis ir žaidimas. Žaidimo raida įvairiuose amžiaus tarpsniuose. 3. Žaidimų klasifikavimas. Kūrybiniai vaidmeniniai žaidimai. Žaidimai su taisykl mis. Didaktiniai, judrieji, intelektiniai žaidimai. Organizavimo metodika. 4. Lietuvių liaudies (tradiciniai) žaidimai ir terapinių elementų prielaidos juose. 5. Terapijų rūšys, tikslai ir pedagoginiai uždaviniai. 6. Žaidimų terapijos formos ir būdai, aukl jamosios, gydomosios bei psichoterapin s galimyb s. 7. Grupin žaidimo terapija. Ugdytinių tarpusavio ryšiai ir bendravimo ypatumai žaidžiant. Ved jo vaidmuo. 8. Terapinių žaidimų korekcin s galimyb s integruojant menus (muziką, dailę) ir kineziterapinius elementus. 9. Ugdomoji žaidimų terapija hiperaktyvių vaikų pozityviam elgesiui modeliuoti. 10. Žaidimų terapijos kūrybiniai projektai ir jų rengimas. Regina Liubinien 28