Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Matematikos ir informatikos metodikos katedra El. paštas:

INFORMACINöS MOKYMO TECHNOLOGIJOS Mokymo priemon magistrantūros studijų programos Matematikos ir informatikos d stymas studentams Valentina Dagien Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Matematikos ir informatikos metodikos katedra El. paštas: valentina.dagiene@mif.vu.lt Vilnius, 2007

TURINYS Pratarm... 4 I. PASAULIO INFORMACINö VISUOMENö... 5 1. Informacin visuomen kas tai?... 5 2. Informacin visuomen kaip bendro gyvenimo ir darbo būdas... 7 3. Informacin s visuomen s kūrimo pagrindai... 10 4. Lietuvos informacin s visuomen s kūrimas: švietimo sistema... 11 5. Informacin s visuomen s projekto biuras... 14 II. INFORMACINöS TECHNOLOGIJOS IR ŠVIETIMAS... 16 1. Informacinių technologijų samprata... 16 2. Informacinių technologijų raida... 16 3. Informacinių technologijų poveikis visuomen s raidai... 17 4. Informacin s ir komunikacin s mokymo technologijos... 18 5. Kompiuteriai švietime... 19 6. Švietimo ugdymo filosofijų kryptys ir mokymo metodai... 21 III. KOMPIUTERIAI MOKYKLOJE... 26 1. Kompiuterinis mokymas... 26 2. Kompiuterio vaidmuo mokymesi ir mokyme... 27 3. Kompiuterinio mokymo ir mokymosi priemonių klasifikacija... 28 4. Kompiuterinių mokomųjų programų instrumentika... 31 5. Mokomųjų programų vertinimas... 32 6. Kompiuterinio mokymo formos... 33 IV. HIPERTEKSTAS MOKYMO PROCESE... 36 1. Multimedijos samprata... 36 2. Hiperteksto samprata ir raida... 38 3. Pagrindin s hipertekstinio dokumento savyb s... 39 4. Nuoseklus ir nenuoseklus informacijos skaitymas... 42 5. Hiperteksto kūrimo ir naudojimo problemos... 43 6. Hiperteksto privalumai... 44 7. Hiperteksto trūkumai... 45 V. INFORMATIKA BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE: SAMPRATA, RAIDA, TIKSLAI, TURINYS... 48 1. Informatikos termino analiz... 48 2. Informatikos samprata... 50 3. Informatikos kurso tikslai... 52 4. Teorin s ir praktin s informatikos santykis... 55 5. Mokyklin s informatikos raida Lietuvoje... 56 6. Informatikos kursas pradžia X XI klas se... 59 7. Privalomasis informatikos kursas IX X klas se... 61 8. Informacinis ugdymas XI XII klas se... 64 VI. KOMPIUTERIAI JAUNESNIOJO AMŽIAUS VAIKAMS... 70 1. Jaunesniojo amžiaus vaikų psichologiniai ypatumai... 70 2. Konstruktyvusis požiūris į mokymą ir mokymąsi... 72 3. Vaikų kompiuterinio mokymo tikslai... 73 4. Intelektą ugdantys modeliai... 74 5. Kompiuteris priemon mąstymui mokyti... 76 6. Mokropasaulių id ja... 76 2

7. Kompiuteris ir programavimas... 78 VII. LOGO KOMPIUTERINö SISTEMA VAIKŲ MOKYMUISI... 81 1. Logo paskirtis ir raida... 81 2. Logo savyb s... 82 3. Logo Lietuvoje... 83 4. Komenskio Logo sistema... 84 VIII. INFORMACINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS... 87 1. Informacinių įgūdžių samprata... 87 2. Informacinių įgūdžių ugdymo modeliai... 88 3. Informaciniai įgūdžiai ir informacin s technologijos... 89 4. Informacinių įgūdžių ugdymas tikslui nustatyti... 91 5. Informacijos šaltinių vietos nustatymo įgūdžių ugdymas... 92 6. Informacijos panaudojimo įgūdžių ugdymas... 92 7. Savęs vertinimo įgūdžių ugdymas... 93 IX. ALGORITMAVIMAS IR PROGRAMAVIMAS BENDRJO LAVINIMO MOKYLOJE.. 95 1. Mokyti ar nemokyti algoritmavimo?... 95 2. Kas yra algoritmavimas ir programavimas?... 97 3. Programavimo procesas... 101 4. Programavimas ir mokymasis... 102 5. Kritinis, kūrybiškas, kompleksinis mąstymas... 103 6. Algoritminio mąstymo ugdymas... 105 7. Algoritmin kultūra... 106 X. INFORMACINö KULTŪRA... 110 1. Kompiuterinis išprusimas... 110 2. Informacin s kultūros samprata... 111 3. Žmogus informacin sistema... 111 4. Informacin kultūra ir informatika bendrojo lavinimo mokykloje... 112 Pabaigos žodis... 114 3

Pratarm Informacinių mokymo technologijų kursą daugelį metų d stau Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto magistrantams. Kursas skirtas supažindinti studentus su šiuolaikin mis informacijos ir komunikacijos mokymo technologijos priemon mis, su aktualiausiomis ir naujausiomis užsienio šalių mokymo tendencijomis, mokomųjų programų rinkiniais, jų naudojimo ypatumais. Pagrindinis d mesys skiriamas informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimo švietime metodologiniams klausimams. Šį kursą tur tų būti išklausę visi mokytojai, kurie bent kiek naudoja kompiuterius savo pamokose arba ketina juos naudoti netolimoje ateityje. Kursas skirtas 32 + 16 akad. valandoms, tačiau gali būti išd stytas ir per trumpesnį laiką, ypač pasirinkus diskusijų metodus: galima savarankiškai skaityti konspektą, o susirinkti tik pokalbiams. Šio konspekto pagrindinis tikslas suteikti minimalių žinių įvairiais informacinių technologijų panaudojimo mokyme klausimais, kad studentai pasiskaitytų ir gal tų prad ti savarankiškai mąstyti bei ieškoti papildomos medžiagos. Konspektą sudaro dešimt didelių skyrių, kiekvienas jų skiriamas kokiai nors šiandien aktualiai temai, susijusiai su informacinių technologijų naudojime švietime, nušviesti. Skyriaus gale stengiausi pateikti kuo išsamesnį literatūros sąrašą, kurį studentai gal tų naudoti papildomam pasiskaitymui ar gilesn ms studijoms. Kai kurie šaltiniai, ypač knygos, pakartojamos keliuose skyriuose, suprantama, jose galima rasti įvairios tematikos. Per mažai d mesio skyriau kompaktinių diskų, kompiuterinių enciklopedijų, interneto panaudojimo, grupinio darbo metodologijos klausimams. Tai labiau praktiniai klausimai, juos taikome per pratybas, tačiau konspekte jų neaprašiau. Nemažai d mesio skyriau informatikos kursui, gal ir perdaug, nes universiteto studentai klauso mano atskiro informatikos didaktikos kurso. Tačiau jam taip pat n ra parengto vadov lio, medžiaga publikuojama dažniausiai įvairiuose leidiniuose, straipsnių rinkiniuose, sunku susirasti. Manyčiau, kad remiantis mūsų tradicijomis informatikos kursas tur tų tapti pagrindu visoms naujoms technologijoms atsirasti, išbandyti, informatikai turi patarti kitų dalykų mokytojams, ką d styti, kaip naudoti, per informatikos kursą tur tų pasiekti mokyklą naujausios informacinių technologijų priemon s. Tod l gana svarbu visiems žinoti, koks mūsų mokyklose d stomas informatikos ar šiuo metu informacinių technologijų kursas, kaip jis keičiasi, kokie planai ateičiai. Šis paskaitų konspektas tai įvairių šiuolaikinių technologijų ir jų naudojimo metodologijų apibendrinimas. Džiaugčiausi, jei jį skaitantiems sukels diskusinių minčių, jei kils noras plačiau pasiskaityti, išsakyti ir apginti savo nuomonę, vadinasi, konspektas parašytas neveltui. Pateikiama medžiaga konspektas, ne knyga, tod l nesiekiau, kad tekstas būtų gana tolygus. Konspekte panaudotos įvairių klausimų klasifikacijos, lentel s, išd styti mokslininkų požiūriai vienais ar kitais klausimais. D kinga visiems konspektą skaičiusiems ir skaitantiems. Autor 4

I. PASAULIO INFORMACINö VISUOMENö 1. Informacin visuomen kas tai? XX amžiaus pabaiga pažym ta informacijos visuomen s kūrimo nerimu. Kiekvieną dieną per radiją, televiziją, spaudą, paskaitas, seminarus kartojami šie žodžiai. N viena konferencija, n vienas renginys be jų neapsieina. Kartodami šiuos žodžius tarytum ritualą, siekiame (greičiausiai nesąmoningai) iššaukti magiškąsias, vidines žmogaus galių j gas, kad trokštami, visuomen s pažangą skatinantys dalykai išsipildytų. Europos Sąjunga drauge su dešimčia asocijuotųjų šalių imasi spręsti informacijos visuomen s keliamus uždavinius. Lietuva yra tarp tų dešimties, jos noras tapti pilnateise Europos Sąjungos nare. Tod l Lietuvai informacijos visuomen s kūrimas tampa svarbiu strateginiu uždaviniu. Pasaulio pažinimą siejame su trimis pagrindiniais komponentais: materija, energija, informacija. Jei pirmieji du seniai išsikovoję deramą vietą ir pripažinimą tiek moksle, tiek švietime, tai tretysis vis dar tebesklando tyruose, ypač švietime: neaišku, nei ko mokyti, nei kada, nei kas tur tų mokyti. V lgi kartojami magiškumą įgaunantys žodžiai apie informacijos svarbą, tačiau nuo to nedaug kas keičiasi. Norime ar nenorime kuriame ir tur sime kurti informacijos visuomenę. Tai objektyvi realyb. Tad geriau suprasti jos pl tros d snius, žinoti jai keliamus uždavinius ir pagal galimybes prisid ti ar dalyvauti jos kūrime. Esama daug informacijos visuomen s apibr žčių: nuo trumpučių žinynuose pateikiamų iki išsamių aiškinimų. Tačiau visuomet pirmiausia svarbu suvokti sąvokos esmę. Informacijos visuomen s esminis požymis: jos svarbiausias produktas informacija, o pagrindiniai ištekliai žinios. (Palyginkime, industrin s visuomen s pagrindinis išteklius kapitalas, o svarbiausias produktas pagamintos prek s.) Matome akivaizdų skirtumą: informacijos visuomen je informacija tampa svarbiausia vertybe, nuo jos priklauso žmonių gerov. Daugelis mūsų dalyvavimą informacijos visuomen je gali suprasti kaip galimybę naudotis telefonu, radijo aparatu, televizoriumi, kompiuteriu. Taip, tai gana svarbu. Tačiau tai dar ne viskas, tai tik labai nedidel dalis informacijos visuomen s požymių. Ir tai tik technologinis aspektas, o kur dar socialinis, politinis, kultūrinis Daugelyje dokumentų formuluojama, kad informacijos visuomen laikoma prad ta kurti tada, kai bendram tikslui imamos naudoti trys dar neseniai visiškai savarankiškai vystytos sritys: 1) informacija bei įvairių tipų laikmenos; 2) informatikos technologija, kurią realizuoja atitinkama kompiuterių technin bei programin įranga informacijos formavimui, valdymui ir pateikimui; 3) telekomunikacijos greitam ir tiksliam skirtingų pavidalų bei formų informacijos perdavimui įvairiais atstumais. Šių trijų sričių apjungimas sudaro sąlygas informacijos visuomenei kurti (1 pav.). 5

INFORMACIJA T E L E K O M U N I K A C I. J A INFORMACIJOS VISUOMENö: būtinos sąlygos jai atsirasti INFORMATIKOS TECHNOLOGIJOS 1 pav. Informacin s visuomen s komponentai Informacija tampa plačiai vartojama preke. Jos realizavimas tampa galimas naujų telekomunikacijų aplinkoje. Šis procesas tampa galimas d l informacijos technologijos priemonių tobul jimo: nesunku perkelti didelius informacijos kiekius į informacijos laikmenas (pavyzdžiui, panaudojant skaitytuvus); galimas labai didelių informacijos kiekių saugojimas (pavyzdžiui, naudojant kompaktinius diskus); paplito galingi kompiuteriai informacijai apdoroti; sukurta vartotojui draugiška programin įranga efektyviam darbui su informacija; perdavimo technologija įgalina greitą įvairių formų informacijos perdavimą bet kuriuo atstumu. Informacijos visuomen s kūrimo pastangos turi būti nukreiptos į visos visuomen s įtraukimą į šį procesą bei teisingą naujų technologijų panaudojimą. Ypatingą svarbą įgauna švietimas, lavinimas, mokymas ir įvairių visuomen s sluoksnių gyvenimo informacijos visuomen s sąlyginis privalumų supratimas. Būtina siekti sujungti tradiciškai atskirtus ar net nesuderinamus išteklius, ir tada šiuolaikin s technologijos atskleis neribotas galimybes žinių surinkimui, naujov ms ir kūrybai. Informacijos visuomen je atsiranda daugyb informacinių paslaugų ir šiose sferose dirba labai daug žmonių, paprastai daugiau negu pus. Vadinasi, akivaizdus informacijos visuomen s bruožas daugumos žmonių darbas informacijos apdorojimo sferose. Informacijos visuomen s kūrimo samprata priklauso nuo šalies tradicijų ir požiūrio, pavyzdžiui, vienai ją traktuoja Japonija, kitaip JAV. Nemažai šalių ypatingą d mesį kreipia į telekomunikacijų infrastruktūrą ir informacinių technologijų priemonių kūrimą. Japonija tuo tarpu rodo ypatingą susirūpinimą šių priemonių daromam socialiniam ir kultūriniam visuomen s poveikiui. Pabandykime apibendrinti dažniausiai pateikiamas informacijos visuomen s sampratas. Gal tume išskirti tris pagrindinius aspektus, kuriuos nurodo vos ne visos šalys ir kone visos mokslininkų pateikiamos apibr žtys. 6

Pirma informacijos visuomen suprantama kaip nauja visuomen s gyvenimo pakopa, savo išsivystymo lygiu kokybiškai besiskirianti nuo aukščiau buvusios. Antra, dažniausiai kalbama apie socialinius ir net filosofinius visuomen s gyvensenos aspektus, pavyzdžiui, apie gyvenimo būdą ir kokybę technokratin je visuomen je. Trečia, daugelis apibr žčių yra tarytum laikino pobūdžio: vis kalba apie būsimus įvykius, apie būsimą visuomenę ateityje, o ne apie šiuo metu esamą. Visi šie trys pamin ti komponentai yra iš tikrųjų labai svarbūs nusakant informacijos visuomenę. Tačiau jie, iš kitos pus s, yra gana abstraktūs. Kokiais terminais gal tume konkrečiau apibr žti informacijos visuomenę? Išvardinkime pagrindinius komponentus, apibūdinančius informacijos visuomenę: struktūriniai ekonominiai pokyčiai; darbo j gos perskirstymas; informacijos išteklių reikšm s padid jimas; kompiuterinio raštingumo poreikio išaugimas; informacinių technologijų priemonių įtraukimas į įvairias sferas; valstyb s didinamos investicijos į skaičiavimo, mikroelektronikos ir telekomunikacijų techniką bei technologiją. Apie kiekvieną čia pamin tą informacijos visuomen s komponentą arba reiškinį šiandien daug kalbama ir rašoma, suvokiama jų svarba visuomen s gyvenime. 2. Informacin visuomen kaip bendro gyvenimo ir darbo būdas Pastaraisiais dešimtmečiais smarkūs technologijos šuoliai sudar sąlygas iš esm s naujiems ryšiams visuomen je atsirasti. Daugelis autorių technologijų kuriamą poveikį visuomenei įvardija kaip pasaulinę revoliuciją revoliuciją informatikos srityje, t. y. šios revoliucijos pagrindas informacija kaip žinojimo šaltinis. Dabartin technologijos pažanga sudaro sąlygas apdoroti, saugoti, atgaminti ir perduoti informaciją, kokia ji bebūtų sakytin, rašytin, garsin, vaizdin nepriklausomai nuo atstumo, laiko ir informacijos apimties. Tai atveria milžiniškas galimybes žmogaus protui ir sudaro sąlygas mūsų bendro gyvenimo ir darbo būdams pakeisti. Apie šį naują bendro gyvenimo ir darbo būdą išsamiai rašoma parengtose rekomendacijose Europos Tarybai Europa ir pasaulio informacijos visuomen. Nor damos kurti, taikyti bei eksploatuoti naujas technologijas, siekdamos pasinaudoti jų teikiamomis galimyb mis, įvairių šalių vyriausyb s turi bendradarbiauti. Europos Komisijos Baltosios Knygos straipsnyje Augimas, konkurentumas ir darbas sakoma, kad milžiniškas naujų paslaugų, susijusių su gamyba, vartojimu, kultūrine ir pramogine veikla, potencialas sukurs daugybę naujų darbo vietų. Tačiau tai savaime neįvyks. Tam reikia nemažai pastangų. Visos revoliucijos sukelia maišatį, laikinumą, bet jos suteikia ir naujų galimybių, leidžia naujoviškai kurti, įgyvendinti modernias id jas. Šiandien revoliucija informacijos srityje ne išimtis. Tod l nuo požiūrio į ją, nuo to, kaip greitai bus reaguota į jos padarinius, kaip pasinaudojama jos teikiamomis galimyb mis, priklausys informacijos visuomen s kūrimo tempai. Šalys, kurios informacijos visuomen s stadiją pasieks pirmosios, tur s didžiulius privalumus. Visų pirma, jos diktuos taisykles visoms likusioms. Taigi šalys, kurios dels ar elgsis neryžtingai, gana greitai gali patirti katastrofišką investicijų kritimą ir darbo vietų sumaž jimą. 7

Dažnai girdime žodžius kuriame informacijos visuomenę. Tai nereiškia, jog mes gyvename kažkur nuošaly, tarytum vakuume, o greta mūsų kuriama informacijos visuomen. Mes jau dabar gyvename joje. Gal tiksliau: jos pradiniame lygmenyje. Ir norime ar nenorime kuriame ją. Bet turime gerai suprasti jos d snius, kad neatsiliktume nuo kitų šalių. Labai svarbus uždavinys kuriant informacijos visuomenę suvokti, ko galime tik tis iš jos rezultatų, ko galima siekti. Dokumente Europa ir pasaulio informacijos visuomen tiksliai suformuluota, ko gali tik tis įvairios institucijos ar atskiros grup s iš informacijos visuomen s. Tai štai, ko gali tik tis Europos piliečiai ir vartotojai: tapti labiau integruotos europin s visuomen s nariais, gyvenančiais žymiai kokybiškesnį gyvenimą bei turinčiais platesnį paslaugų ir laisvalaikio galimybių pasirinkimą. Kūr jai: naujų būdų savo kūrybingumui išreikšti, kadangi informacijos visuomen kuria naujus produktus ir paslaugas. Europos regionai: naujų galimybių savo kultūrin ms tradicijoms bei identiškumui išreikšti, o tie, kurie yra Europos Sąjungos periferijoje priart jimo prie jos. Šalių vyriausyb s ir administracijos: veiksmingesnių, aiškesnių, labiau vartotojui pritaikytų ir pigesnių bendrojo naudojimo paslaugų. Europos verslas bei smulkios ir vidutin s įmon s: veiksmingesnio vadovavimo bei organizavimo galimyb s mokytis ir naudotis kitų paslaugomis, informacinio ryšio su klientais bei tiek jais, kurio d ka augs konkurencija. Europos teleryšiai: galimybių, leidžiančių teikti patį plačiausią koks kada nors buvo papildomų paslaugų asortimentą. Įrengimų bei programin s įrangos tiek jai, kompiuterių bei elektronikos pramon : naujų ir sparčiai augančių vietinių bei užsienio rinkų jų produktams. Galima būtų išsamiai aptarti kiekvienos grup s tik tinus siekius, tačiau dar labiau reik tų numatyti konkrečias gaires, kaip jų siekti. Aišku, kad paplitusios naujos informacin s priemon s bei paslaugos suteiks naujų galimybių kurti harmoningą ir subalansuotą visuomenę. Tačiau drauge bus skatinami ir individualūs pasiekimai. Informacin visuomen gali pagerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę, padidinti socialin s ir ekonomin s organizacijos efektyvumą bei sustiprinti tarpusavio ryšius, bendravimą. Sparti informacijos pl tra keičia požiūrį į visuomenę, jos organizaciją bei struktūrą. Tod l svarbiausias uždavinys pasinaudoti esančiomis galimyb mis ir nebijoti rizikos. Didžiausia rizika, kaip pažymi min tos rekomendacijos Europos Tarybai, slypi tikimyb je sukurti dviejų lygių visuomenę, kurioje tik dalis gyventojų gal tų naudotis nauja technologija ir patirti jos teikiamus privalumus. Be to, yra pavojus, kad žmon s atmes naują informacijos kultūrą. Tod l reikia stengtis įtikinti žmones, kad naujos technologijos tai svarbiausias žingsnis Europin s visuomen s link, galimyb nusikratyti griežtumo, inertiškumo bei susiskaidymo. Sujungiant tradiciškai atskirtus ir nutolusius išteklius, informacijos infrastruktūra atveria neribotas žinių, naujovių bei kūrybingumo galimybes. Kad būtų galima išvengti min tos rizikos visuomen s susiskaidymo į du lygius, vadovai turi būti atsakingi už visuomen s infrastruktūros parengimą taip, kad visi gal tų vienodai naudotis informacija, visuotiniu paslaugų teikimu bei naujomis technologijomis. Reikia stengtis, kad naujosios technologijos būtų prieinamos visiems. Europiečių paruošimas informacijos visuomenei yra prioritetinis uždavinys. Pagrindinis vaidmuo, be abejon s, atitenka švietimui, mokymui bei propagavimui. Tai labai svarbus mūsų laikmečio 8

uždavinys. Su juo susijęs ir Baltosios Knygos iškeltas vienas svarbiausių šiuolaikin s visuomen s tikslų suteikti piliečiams teisę šviestis ir mokytis visą gyvenimą. Norint kelti visuomen s mentalitetą, reikia skatinti tiek visuomeninio, tiek privataus sektoriaus iniciatyvą. Naujos visuomen s gimimas sutampa su naujų profesijų ir įgūdžių atsiradimu. Įgūdžiai savaime neatsiranda v lgi reikia galvoti apie nuolatinį, nepertraukiamą piliečių mokymą ir mokymąsi. Informacijos visuomen sukurs naujas rinkas. Informacija suteiks energijos kiekvienam ekonominiam sektoriui, tod l, jei įkainius lenks rinka, užplūs daugyb naujoviškų informacijos paslaugų bei jų pritaikymo būdų. Paslaugų bus visokių: tiek brangių, kurių aukšta kaina pateisins jų teikiami privalumai, tiek ir nedaug kainuojančių, sukurtų masiniam vartojimui; tiek verslo žmon ms; tiek ir standartinių paketų, parduodamų masiškai ir nebrangiai; tiek paslaugų, besiremiančių esama struktūra ir įrengimais (telefonų ir kabelin s televizijos tinklais, transliavimo sistemomis, asmeniniais kompiuteriais, kompaktiniais skaitmeniniais grotuvais bei įprastais televizijos aparatais), tiek naujų technologijų paslaugų. Kokios naujos rinkos bus aktualiausios informacijos visuomen je? Pirmiausia, tai verslo, smulkių ir vidutinių įmonių bei vartotojų rinkos. Ypatingą d mesį reik tų skirti garso ir vaizdo priemonių rinkai. Verslo rinkos nebepaiso valstybių sienų, kinta jų valdymo principai. Tačiau šiuo metu kompanijos dar neišnaudoja savo vidinių ryšių su tiek jais, rangovais ir klientais reorganizavimo galimybių. Yra didžiul paklausa, kurią galima būtų tenkinti. Remiantis įvairiais dokumentais reik tų pasakyti, kad verslo žmonių supratimas apie naujas tendencijas ir galimybes Europoje vis dar žemesnis nei JAV. Verslo rinkose geras ir diegtinas teleryšių pritaikymo pavyzdys yra telekonferencija. Visame pasaulyje stengiamasi tobulinti telekomunikacijos ir elektroninio pašto dokumentus. Šie dokumentai tiek laiko, tiek pinigų atžvilgiu pranoksta tradicinius metodus. Pagal tam tikrus duomenis rekvizitų tvarkymas elektroniniu būdu kainuoja vieną dešimtąją jos atitikmenis popieriuje, o pranešimas elektroniniu paštu yra greitesnis, patikimesnis ir net 90% pigesnis nei faksimilinis pranešimas. Europoje gausu smulkių ir vidutinių įmonių. Joms tikrai reik tų geriau valdyti tiek informacijos, tiek ir administravimo išteklius. Reik tų sujungti lengvai pasiekiamus tinklus, teikiančius informaciją apie produktus ir rinką. Ryšiai su didžiosiomis kompanijomis tur tų būti grindžiami naujomis technologijomis. Jei smulkios ir vidutin s įmon s ryšius su universitetais palaikytų informacijos tinklais, tai jų pažanga būtų dar akivaizdesn, nes nestigtų informacijos apie mokslinius tyrimus bei pl trą. Informacijos tinklai taip pat sumažintų smulkių ir vidutinių įmonių, esančių mažiau išsivysčiusiuose Europos regionuose, izoliaciją. Nepaprastai svarbu pl toti vartotojų rinką. Tikimąsi, kad vartotojų rinkose bus gausu paslaugų pradedant banko operacijomis, kurias kompiuteriu galima atlikti namie (ang. home banking), telepaslaugomis (apsiprekinimu per telefoną) ir baigiant beveik neribotu pramogų pasirinkimu. Be abejo, mokestis už tokias paslaugas n ra mažas. Tod l reik tų kurti tokią infrastruktūrą, kad mokestis už pramogų paslaugas būtų kurio nors kito paketo sud tin dalis. Pavyzdžiui, tokį paketą gal tų sudaryti informacijos duomenys, kultūrin s pramogos, televerslas ir telepaslaugos. Reik tų tam panaudoti esamą palydovinę ir telefoninę infrastruktūrą. Palydovin infrastruktūra Europoje šiuo metu dar gana silpna. Jungtin se Valstijose per 60% gyventojø bûstø aprûpinti kabelinëmis TV sistemomis. Europoje tokia áranga instaliuota vidutiniðkai tik 25% gyvenamųjų būstų. Ypatingas d mesys turi būti skiriamas garso ir vaizdo priemonių rinkai. Kalbinis rinkos susiskaldymas jau seniai laikomas Europos pramogų bei garso ir vaizdo priemonių gamybos trūkumu, nes pasaulin je rinkoje vyrauja anglų kalba. Tačiau, jei produktai bus lengvai 9

prieinami vartotojui, atsiras daugiau galimybių atskleisti kultūrų ir kalbų įvairovę, kuo gali pasigirti Europa. 3. Informacin s visuomen s kūrimo pagrindai Komunikacijos sistemų ir pažangių informacinių technologijų derinys tai informacin s visuomen s pagrindas. Informaciją, pagrindines paslaugas (pavyzdžiui, elektroninį paštą) perduodantys tinklai panaikino laiko ir atstumo suvaržymus ir leido žmon ms naudotis įvairiausiai taikomomis paslaugomis: toliniu mokymusi (angl. distance learning), teledarbu (angl. teleworking), t.y. įprastinio mokymosi ar darbo atlikime teleryšių pagalba namie, idealiai pritaikytoms tam tikroms vartotojų grup ms. Rekomendacijose Europos Tarybai Europa ir pasaulio informacin s visuomen vienu pirmųjų žingsniu į informacinę visuomenę laikomas esančių tinklų gerinimas ir naujų kūrimas. Tradicinis telefono tinklas buvo sukurtas universaliam balso perdavimui. Ir dabar jis turi atitikti modernios ekonomikos reikalavimus. Vienas iš pažangesnių pasiekimų yra skaitmeninis integruotų paslaugų tinklas (ISDN Integrated Service Digital Network). Šis tinklas įgalina ne tik balso, bet ir duomenų, ir net judančių vaizdų siuntimą telefono linijomis. ISDN ypatingai tinka smulkių ir vidutinių įmonių ryšio poreikiams. Jis, pavyzdžiui, leidžia palaikyti tiesioginį ryšį tarp asmeninių kompiuterių, pigiai persiųsti duomenis. ISDN tai tik pirmas žingsnis. Naujoms mišrių informacijos priemonių paslaugoms (pavyzdžiui, aukštos kokyb s vaizdo ryšiui), reikia dar daugiau dažnių. Pirmaujanti šios srities technologija yra nesinchroninio perdavimo režimas (ATM Asynchronou Transfer Mode). Europa privalo kurti ATM dažnių juostos infrastruktūrą informacin s visuomen s struktūrą. Šios infrastruktūros tinklų teikiamos mišrių informacijos priemonių paslaugos bus naudingos visiems piliečiams ir dirbant, ir pramogaujant. Toliau būtina pl sti mobilųjį ir palydovinį ryšius. Palydovai daugiausiai naudojami televizijos transliavimui, žem s steb jimui ir teleryšiams. Esminis palydovų privalumas yra jų plati geografin apr ptis, kuriai sukurti nereikia brangiai kainuojančių žem s tinklų. Europos Sąjunga rekomenduoja pagreitinti vykdomą liberalizavimo procesą telekomunikacijų srityje. Svarbus d mesys skiriamas egzistuojančių kompiuterinių tinklų kūrimui ir pl timui bei naujų tinklų kūrimui. Siekiama didinti teikiamų informacijos paslaugų efektyvumą bei kurti naujas paslaugų formas. Dabartiniu metu Europos Sąjungoje vykdomos dešimtys taikomųjų programų, skirtos informacinei visuomenei gerinti. Svarbiausios būtų šios: 1. Teledarbas pateikti darbą į namus ir nutolusius biurus, kad tarnautojams nereik tų kasdien toli važin ti į darbą. 2. Mokymasis per atstumą sukurti tolinio (distancinio) mokymosi centrus, teikiančius įvairių kursų programas, treniravimosi ir mokymo paslaugas ir taip sudaryti sąlygas nuolatiniam mokymuisi ir kvalifikacijos k limui besikeičiančioje visuomen je. 3. Tinklai universitetams ir tyrimo centrams sukurti galingus transeuropinius tinklus, sujungiančius universitetus ir tyrimo centrus visoje Europoje su atviru pri jimu prie jų bibliotekų. 4. Telematikos paslaugos mažoms ir vidutin ms įmon ms teikti telematikos paslaugas (elektroninį paštą, bylų perdavimą, videokonferencijas ir kt.) mažoms ir vidutin ms įmon ms su galimybe bendrauti su visuomeniniais autoritetais, gamybos asociacijomis, vartotojais ir tiek jais. 10

5. Kelių eismo valdymas įgyvendinti šiuolaikinius technologinius sprendimus Europos lygmenyje pažangioms transporto eismo valdymo sistemoms ir kitoms transporto paslaugoms. 6. Oro transporto kontrol sukurti unifikuotą Europos oro transporto ryšių sistemą. 7. Sveikatos apsaugos tinklai sukurti tiesioginio ryšio sistemą, paremtą bendrais standartais ir apjungiantį praktikuojančius gydytojus, ligonines ir visuomeninius centrus visoje Europoje. 8. Elektroninis tiekimas sudaryti procedūras ryšiams tarp visuomen s administracijos ir tiek jų Europoje ir taip sudaryti Europos elektroninio tiekimo tinklą. 9. Transeuropinis visuomen s administracinis tinklas jungia atskirus administracinius tinklus Europoje, siekiama užtikrinti efektyvų ir pigų pasikeitimą informacija. 10. Miesto informacinis greitkelis sukurti tinklus, leidžiančius prie tinklo pajungti namų ūkį ir naudoti tiesiogines daugialypių terpių ir pramogų paslaugas vietiniame, regioniniame, nacionaliniame ir tarptautiniuose lygmenyse. Visos šios dešimt taikomųjų pramogų informacinei visuomenei kurti išsamiau aprašytos dokumente Europa ir pasaulio informacin visuomen. Šios programos tai efektyviausias kelias iš l to kurti paklausą bei pasiūlą. 4. Lietuvos informacin s visuomen s kūrimas: švietimo sistema Naudojantis asociacijos Infobalt surinkta medžiaga, galima konstatuoti, kad informatikos technologijų plitimas Lietuvoje yra nuolat augantis. Vienas iš tokių parametrų spartus asmeninių kompiuterių kiekio did jimas pastaraisiais metais. Net pesimistiniai įvertinimai rodo, kad Lietuvoje jau prieš dešimtmetį tur ta virš 100 000 įvairių tipų asmeninių kompiuterių ir šis rodiklis auga eksponentine kreive. Kitas dažnai naudojamas rodiklis vertinant informatikos technologijų paplitimą valstyb je yra išlaidos šioms technologijoms, skaičiuojant vienam gyventojui. Akivaizdu, kad Lietuva šioje plotm je smarkiai atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių. Čia galima pasiguosti nebent tuo, kad labai panašūs tuo požiūriu yra ir visų kitų Centrin s bei Rytų Europos valstybių rodikliai. Kitas svarbus rodiklis informatikos technologijų dalis bendrame valstyb s produkte (BVP). Netur tų apgauti lyg ir neblogas Lietuvos rodiklio dydis, nes Lietuvoje labai mažas ir pats bendras valstyb s produktas. Informatikos ir telekomunikacijų technologijų paplitimas, panaudojimas ir taikymas Lietuvos švietimo sistemoje atspindi bendrą Lietuvos situaciją ir negali būti vertinamas optimistiškai. Lietuvos bendrojo lavinimo, profesin ms ir aukštesniosioms mokykloms, įvykdžius Lietuvos mokyklų kompiuterizavimo projektą 1995 1997 m., pateikta apie 2800 kompiuterių. Taigi bendras mokyklose naudojamas kompiuterių skaičius šiuo metu yra per 44 tūkst. kompiuterių. Aukštųjų bei aukštesniųjų mokyklų veikla informacin s visuomen s kūrimo požiūriu gali būti trejopa: informatikos ir telekomunikacijų atskirų sričių ir lygių specialistų ruošimas t y. specialistų rengimas informacin s visuomen s infrastruktūrai kurti ir eksploatuoti; informacinių technologijų vartotojų rengimas t. y. įvairių lygių specialistų mokymas naudotis šiuolaikin mis informacin mis technologijomis ir rengimas tapti aktyviais informacin s visuomen s dalyviais. 11

Šie du uždaviniai gali būti laikomi vidiniais mokymo įstaigos veiklos uždaviniais, tiesiogiai susijusiais su konkrečios mokymo įstaigos paskirtimi. Informacin s visuomen s kūrimo procese mokymo įstaigoms iškyla naujas uždavinys ieškoti ir realizuoti papildomas veiklos formas, nukreiptas s kmingam informacin s visuomen s Lietuvos sukūrimui. Kiekviena mokymo institucija privalo įvertinti savo galimybes, potencialą, patyrimą, Lietuvos poreikius, bendrą integracinį procesą į Europos struktūras ir suformuoti savo veiklos gaires informacin s visuomen s Lietuvoje kūrimo, diegimo ir įtvirtinimo procese. Lietuvoje yra 15 aukštųjų mokyklų. Iš jų šešiose Kauno technologijos universitete, Klaip dos universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete ruošiami informatikos specialistai ir Kauno technologijos universitete telekomunikacijų specialistai. Kadangi informatikos specialistai Lietuvoje pirmiausiai prad ti ruošti Kauno technologijos universitete, čia ir dabar yra vienas svarbiausių įdirbių Lietuvoje. Čia nusistov jusios specialistų ruošimo tradicijos, daug metų tobulinama ir atnaujinama viso universiteto kompiuterizavimo infrastruktūra. Pagal savo individualias strategijas buvo vystomos kiekvienos aukštosios mokyklos informacin s infrastruktūros. Visos aukštosios mokyklos yra įjungtos į Lietuvos akademinį tinklą LITNET. Studentai turi neblogas galimybes naudotis elektroninio pašto galimyb mis, gali naudotis įvairiais Interneto servisais. LITNET tinklo vartotojai gali jungtis ir į VIKT tinklą. Ryšys į Internetą užtikrinamas per palydovinį ryšį. Tokia yra Lietuvos švietimo sistemos informacin s infrastruktūros pad tis, pradedant ruoštis gyventi informacin s visuomen s sąlygomis. Įvertinant bendrą Lietuvos švietimo sistemos informacin s infrastruktūros situaciją, galima konstatuoti. 1. Lietuvos mokyklų aprūpinimas kompiuterine įranga dar lieka aiškiai nepakankamas. 2. Aukštųjų mokyklų informacin s infrastruktūros yra nevienodo lygio ir kurtos pakankamai chaotiškai priklausomai nuo labai mažų ir netolygių finansavimo šaltinių. 3. Visa švietimo sistemos informacin infrastruktūra buvo kurta pirmiausiai vidinių sistemos uždavinių sprendimui, ko yra per maža ruošiantis gyventi informacin s visuomen s sąlygomis. Įvertindami atlikto nedidelio pradinio tyrimo rezultatus, A. Otas ir V. Undz nas suformulavo pagrindinius uždavinius, kuriuos reikia spręsti, kuriant, plečiant ir tobulinant Lietuvos švietimo sistemos informacinę infrastruktūrą, atitinkančią informacin s visuomen s poreikius. 1. Pagrindinis informacin s visuomen s bruožas lankstus darbas su įvairių tipų informacija. Tod l kuriant ar tobulinant informacinę infrastruktūrą būtina prad ti nagrin ti klausimą nuo problemų, kurias konkreti infrastruktūra tur tų spręsti ir pagal tai organizuoti konkrečias technin s ir programin s įrangos struktūras. 2. Dabar turima infrastruktūra per mažai yra užpildyta įdomia ir aktualia informacija. Dabartiniu metu universitetuose organizuoti techniniai mazgai ateityje tur tų tapti ir informaciniais mazgais. Čia gal tų būti kaupiama ir per tinklus pateikiamos ne tik universiteto aktualijos, bet ir platesn informacija. 3. Būtina rasti l šų tolesniam Lietuvos mokyklų kompiuterizavimui, turimos įrangos techniniam, programiniam ir metodiniam palaikymui. 4. S kmingam pradiniam kompiuteriniam išsilavinimui mokyklose įsigyti būtina visokeriopai skatinti informatikos mokymą, pl sti jos apimtį mokyklų programose, prad ti taikyti kompiuterinę įrangą kitų disciplinų d styme. 5. Visokeriopai ruošti ir skatinti naujas mokymo formas, ruošiantis nuolatiniam ir visuotiniam mokymui informacin s visuomen je. Pl sti veiklą numatant informacin je 12

infrastruktūroje tolimo mokymo, telekonferencijų, telekursų galimybes, mokomosios medžiagos įvairia forma ir įvairioms disciplinoms pateikimą. 6. Užtikrinti tampresnius dalykinius ir informacinius ryšius tarp universitetų ir bendrojo lavinimo mokyklų siekiant pad ti mokykloms s kmingiau įsijungti į bendrą procesą. 7. Plačiau panaudoti Atviros Lietuvos fondo galimybes ir kartu koordinuoti bendrą veiklą, organizuojant mokyklų darbą kompiuteriniame tinkle, ruošiant atitinkamus kursus ir metodinę medžiagą, įsigyjant techninę ir programinę įrangą. 8. Pl sti dalykinius ir informacinius ryšius tarp universitetų, plačiau išnaudojant vieni kitų galimybes bei įrangą. Ruošti bendras disciplinas, koordinuoti studijų planus, efektyviau išnaudoti mokslui ir studijoms turimą įrangą, mokslinę ir metodinę informaciją. 9. Atnaujinti ir palaikyti universitetų techninę įrangą. Ieškoti tam finansavimo šaltinių respublikoje, taip pat įsilieti į pasaulyje vykdomus informatikos projektus, įsitraukiant į Europos programas. 10. Modernių naujų technologijų įsisavinimui, d stymui ir diegimui ieškoti periodiškai siųsti d stytojus ir doktarantus tikslin ms stažuot ms į Vakarų universitetus ir firmas. Naujus paruoštus kursus ir metodinę medžiagą platinti ne tik atskirame universitete, bet skelbti ir kitoms mokykloms per tinklus ar organizuojant bendrus seminarus, paskaitų ciklus. 11. Projektuoti ir realizuoti geresnius ryšio kanalus tarp Lietuvos miestų, nes dabar tik tarp Vilniaus ir Kauno dar yra tam tikras apkrovimo rezervas, kitos linijos jau dabar perkrautos. 12. Aktyviai tirti ir diegti naujausias informacines technologijas į kuriamą infrastruktūrą. 13. Siekti pagreitinti optinio kabelio tiesimą į Gotlando salą patikimam ryšio užtikrinimui į Vakarus. 14. Skatinti greitesnį tarpmiestinių skaitmeninių linijų įvedimą tik tada bus galimas naujausių technologijų diegimas. 15. Dabar vis plačiau tampa žinomi šiuolaikiniai informacinių sistemų projektavimo metodai, kuriuose informacijos sistema projektuojama ne kaip priedas prie greta egzistuojančios organizacin s struktūros, bet kaip tos organizacin s struktūros reinžinierijos priemon. Šiuolaikiniai informacinių sistemų projektavimo metodai integruoja veiklos procesų reinžinierijos kryptį su naujausiomis informacin mis technologijomis, svarbiausiu dalyku šioje sistemoje laikant žmogaus veiklą. Darbų sekų valdymas ir veiklos procesų reinžinierija organizacijose realizuojant grupines infrastruktūras remiantis Internet/Intranet technologija, tampa vis svarbesni. Šios krypties darbai turi didelę ateitį, tačiau šiuo metu Lietuvoje vykdomi tik pavieniai tokio tipo pilotiniai projektai, o mokymas universitetuose beveik visiškai nevykdomas. Projektuojant tokias šiuolaikiškas infrastruktūras, reikia ir mokymą organizuoti tokiame pat lygyje: taikyti nuolatinio mokymo principus. 16. Būtina įtraukti į bendrą veiklą visuomenines organizacijas ir išnaudoti jų galimybes asociaciją Infobalt, Lietuvos Kompiuterininkų sąjungą. 17. Informacin s visuomen s kūrimo procesui koordinuoti su atitinkamo profilio firmomis būtina ieškoti su jomis tampresnių kontaktų, bendrų projektų. 18. Turi būti labiau koordinuojami taržinybiniai veiksmai, kadangi informacin s visuomen s kūrimo procese tur s dalyvauti visos tiek valstybin s, tiek privačios institucijos. Visuose lygiuose reikia vengti darbų dubliavimo, būtina laikytis bendraeuropinių standartų ir vieningos ideologijos metodų. Visi šie suformuluoti uždaviniai gana deklaratyvūs. Juos reikia nuolat tikslinti ir konkretinti. 13

5. Informacin s visuomen s projekto biuras Įgyvendinant Europos komisijos sudarytą Europos per jimo į informacijos visuomenę veiksmų planą, neseniai buvo įsteigtas Informacin s visuomen s projekto biuras, žinomas ISPO (Information Society Project Office) pavadinimu. ISPO buvo sukurtas tam, kad pad tų europiečiams susipažinti su priemon mis ir pasirinkimais, kuriuos siūlo sparčiai besiformuojanti informacin visuomen. Pagrindin s biuro teikiamos paslaugos tai ISPO puslapiai Interneto tinkle, ISPO informacijos padalinys ir keletas ryšio projektų, skirtų pagrindinei ISPO auditorijai: piliečiams ir vartotojų asociacijoms, mokyklų, kultūros institucijoms, vietos ir regionų savivaldyb ms bei smulkioms ir vidutin ms bendrov ms. ISPO taip pat atsakingas už tai, kad būtų sudarytas keletas su informacine visuomene susijusio inventoriaus sąrašų, tarp kurių ypač pažym tinas Pasaulin s inventorizacijos projektas (Global Inventory Project). Tai vienas iš vienuolikos projektų, kuriuos patvirtino septynių labiausiai industrializuotų valstybių grup 1995 m. Briuselyje vykusioje ministrų konferencijoje. Be to ISPO iš europiečių pozicijų apžvelgia projektus bei veiklą kiekvienoje valstyb je nar je. Svarbiausi Informacijn visuomen s projekto biuro tikslai yra šie: pad ti pramonei ir vartotojams užmegzti ryšį su Komisija ir optimaliai pasinaudoti turimomis priemon mis bei ištekliais; būti informacijos ir id jų tarpininku suinteresuotoms šalims; aiškinti apie galimą informacin s visuomen s poveikį; telkti pasiūlymus, kurie pad tų spręsti informacin s visuomen s klausimus; pad ti inicijuoti atitinkamus tarptautinio bendradarbiavimo projektus. Europiečiai gali tik tis naujų darbo galimybių, naujų paslaugų ir naujų rinkų, kurios atsiras prasid jus informacin s visuomen s etapui, sako komisaras Martinas Bangemannas, ISPO misija pad ti visoms suinteresuotoms šalims, siūlant joms naują pagalbos šaltinį ir gaires bei naują galimybę keistis id joms. Štai penkios pagrindin s Informacin s visuomen s projekto biuro funkcijos: vartotojui patogaus tarpininko funkcija: pramonei ir vartotojams (pavyzdžiui, vietos savivaldybei) biuras pad s užmegzti ryšį su Komisija ir talkins kuo geriau pasinaudoti Europos Sąjungos turimomis priemon mis bei ištekliais. Biuras priims programos dalyvių, visuomen s informavimo priemonių bei visuomen s užklausimus, nusiųs juos atitinkamoms tarnyboms, ir užtikrins, kad pastarosios pateiktų atsakymus, be to, sudarys sąlygas, kad informacija būtų apskritai pasiekiama; katalizatoriaus funkcija: biuras tarpininkaus keičiantis sumanymais; jis skatins užmegzti ryšius ir pad s skleisti id jas bei projektus, įgyvendinamus pagal informacijos ir ryšių technologijos programas; žinių apie informacinę visuomenę platinimas: biuras skelbs savo remiamus projektus ir bus šių projektų kaupimo ir skirstymo centras; be to, jis organizuos švietimo ir informacijos kampanijas visoje Europos Sąjungoje, nuolat dom sis atitinkamais moksliniais darbais bei straipsniais, darys jų santrumpas ir skelbs jas žurnaluose; geriausios patirties skleidimas: tuo norima prisid ti prie mokymo centrų kūrimo ir pagreitinti su informacine visuomene susijusių priemonių bei sprendimų taikymą; biuras organizuos seminarus ir pažangiausių priemonių taikymą, taip pat platins informaciją apie tai, išryškins problemas, pateiks sprendimus ir geriausios patirties pavyzdžius; 14

tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas: biuras susies potencialius programos dalyvius, veikiančius privačiame sektoriuje ir Komisijos tarnybas, atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą. Literatūra I skyriaus išsamesn ms studijoms 1. V. Dagien. Šiuolaikin s informacin s technologijos švietime: kalbos problema. Pasaulio lituanistų bendrija, 1997. 2. Decsteck 2001 Project. Implementing the Information Technology Plan. Adresas internete: http://www.nexus.edu.au/publicat/ Other publications / DECStech, South Australia: Department of Educatio Training and Employment. 3. Education for Europeans. Towards the Learning Society: A Report from European Round Table of Industrialists. The European Round Table of Industrialists (ERT), 1995, February. 4. Europa ir pasaulio informacijos visuomen. Rekomendacijos Europos Tarybai. Lietuvos informatikos, ryšių ir elektronikos bendrijos leidinys, Vilnius, 1997 (versta iš angl. k.). 5. J. Feather. The information society: A study of continuity and change. London: Library Ass. Pub. Ltd., 1996. 6. E. Gurbiel, H. Krupicka. Sieci komputerowe w edukacji. Informatyka w szkole, XII, Lublin, 1996, 401 407. 7. J. Gwynn. Europa ruošiasi informacijos amžiui. // Europos dialogas, 1997, Nr. 2, 2 4. 8. Language and Technology: From the Tower of Babel to the Global Village. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 1996. 9. Learning in the Information Society: Action Plan for a European Education Initiative. European Commission, 2005. 10. Lietuvos švietimo kompiuterizuotosios informacin s sistemos infrastruktūros sukūrimas: informacin s technologijos. Lietuvos Respublikos Ryšių ir informatikos ministerija, 1997. 11. W.J Martin. The information society. London: Aslib., 1988. 12. N. Negroponte. Being Digital. New York: Alfred A. Knopf, 1995. 13. A. Otas. Informacin visuomen Europoje Ir Lietuvoje. // Mokyklas, 1997, Nr. 12, 14 18. 14. A. Otas. Informacin s visuomen s kūrimo Lietuvoje problemos. Kompiuterininkų dienos'97: Rengimo medžiaga, Vilnius, 1997, 231 241. 15. A. Otas, V. Undz nas. Europa kuria informacinę visuomenę. Infobalt'96, 1996, Nr. 1, 65 68. 16. S. Papert. The connected Family: bridging the digital generation gap. Atlanta: Longstreet Press, 1996. 17. J. Tiffin, L. Rajasingham. In Search of the Virtual Class: Education in an Information Society. London: Routledge, 1995. 18. G. Vaskela. Mokyklų kompiuterizavimo projektas. Infobalt'96, Nr. 1, 88 89. 19. F. Webster. Theories of The Information Society. London: Routledge, 1995. 15

II. INFORMACINöS TECHNOLOGIJOS IR ŠVIETIMAS 1. Informacinių technologijų samprata Žodis technologija vartojamas nuo senų laikų, kilęs iš graikų kalbos: techn reiškia menas, amatas, logos sąvoka, žodis. Dažniausiai suprantamas kaip procesų, reikalingų tam tikrai produkcijai gaminti, visuma. Vienas iš svarbiausių technologijos bruožų technologiniai procesai kokybiškai keičia apdirbamąjį produktą. Šio šimtmečio antrojoje pus je intensyviai vartojama sąvoka informacin s technologijos. Kartais dar išskiriama ir informatikos technologija. UNESCO dokumentuose aiškiai ir griežtai apibr žiamos sąvokos: informatika, informatikos technologija ir informacin s technologijos. Informatika: mokslas, nagrin jantis informaciją apdorojančių sistemų projektavimą, realizavimą, įvertinimą, naudojimą ir priežiūrą, įskaitant techninę ir programinę įrangą, organizacinius ir socialinius aspektus bei įtaką industrijai, komercijai, vyriausybei ir politikai. Informatikos technologija: informatikos taikymai visuomen je. Informacin s technologijos: informatikos technologijos kombinacija su kitomis giminingomis technologijomis. Taigi UNESCO dokumentai informacines technologijos suvokia gerokai plačiau, apimančias ir gretimas technologijas, kurios turi sąsajų su informacija. Šiaip dažniausiai informacin s technologijos suvokiamos kaip būdų ir priemonių visuma informacijai apdoroti. Taigi informacin s technologijos apima visus metodus ir priemones, kurie yra skirti kompiuteriniams duomenims apdoroti: surinkti, rūšiuoti, laikyti, perduoti bei kitaip automatiškai, pritaikant kompiuterio programas, tvarkyti duomenis. Čia pabr žiamas žodis kompiuterio. Mat informacija rūp jo ir praeitame šimtmetyje, ir dar anksčiau, tik ši veikla nebuvo vadinama informacin mis technologijomis. Iš esm s informacin s technologijos naudojamos informacijai kurti ir apdoroti. Į informacinių technologijų sampratą įeina įvairi programin įranga (pavyzdžiui, tekstų rengimo sistema, skaičiuokl, duomenų baz ), o taip technin įranga skirta informacijos apdorojimui. 2. Informacinių technologijų raida Nors informacinių technologijų sąvoka aktyviai vartojama tik neseniai, tik keletą dešimtmečių, tačiau ji buvo svarbi nuo pat žmonijos gyvavimo pradžios. Žmonijos evoliucijoje galima išskirti penkis ryškius informacinius etapus arba šuolius. Tai kalbos, rašto, spaudos, teleryšių ir kompiuterių atsiradimas. Kalba pirmoji sud tinga informacijos perdavimo, apdorojimo priemon. Ji atsirado labai seniai, kaip sp jama, prieš 3 milijonus metų, ir vis tobulinama dabar. Bendras darbas, gentiniai ir tarpgentiniai ryšiai, įvairiapusiškų egzistencinių poreikių tenkinimo būtinyb vyst endogeninį mąstymo aparatą, o kartu ir kalbą socialinio bendravimo priemonę. Apie kalbos raidą, įvairių tautų savitus kelius, prirašyta daug knygų, mokslinių darbų, 16

populiarios literatūros. Mums rūpi tik įvertinti kalbos reikšmę informacijos perdavimo, apdorojimo kontekste. Atsirado daug įvairių kitų informacijos apdorojimo priemonių, tačiau kalba savo vert s nenustojo. Raštas tai žodin s kalbos grafin išraiška. Akustiniai signalai paverčiami sutartiniais simboliais. Užrašytą žodį galima perskaityti, t. y. paversti garsu, ir atvirkščiai, garsą užfiksuoti, įamžinti popieriuje, lentoje, magnetofono juostel je, kompaktiniame diske. Raštijos užuomazga siekia 15 tūkstančių metų. Pirmykščiai žmon s raš piešiniais, jais pavaizduodavo įvykių siužetus, perteikdavo svarbią informaciją. Iš piktografijos išsivyst raidinis raštas. Seniausieji Europoje rašto pavyzdžiai rasti Bulgarijoje (Karanovo VI Gumelnicos kultūra). Jį vartojo puikiai išvystyta europin civilizacija, gyvenusi Balkanų pusiasalio rytin je dalyje V IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Raštas tai pirmoji tarpinio ryšio priemon. Kalba reikalauja, kad būtų tiesioginis kontaktas komunikacin je sistemoje kalb tojas klausytojas. Raštas įsiterpia tarp žmonių, susiformuoja sud tingesn, didesnių informacinių galimybių sistema. Raštas smarkiai padidino visuomen s informacijos kaupimo bei daugkartinio vartojimo galimybes. Rašytinę informaciją galima daug kartų apdoroti. Ypač didelę reikšmę žmonijos istorijoje tur jo spaudos išradimas. Sukūrus spaudą atsirado galimyb pereiti nuo tiesioginio ryšio (kalbos) ir brangaus, ribotai informaciją skleidžiančio rankraštinio dokumento prie plataus informacijos vartojimo. Spaudos technologijos sukūrimo prioritetas priklauso Kinijai. XI amžiaus viduryje, maždaug prieš 900 metų, kalvis Bi Šenas prad jo spausdinti knygas. Į Europą ši naujov keliavo ištisus keturis šimtmečius. Mat tuomet intelektiniu darbu daugiausiai užsiimin jo vienuolynai bei bažnyčios, jie buvo gana uždari, visuomenei neprieinami, jų pasiekimai plito l tai. Tik XV amžiaus viduryje Johano Gutenbergo sukonstruota spausdinimo mašina suteik galimybę Europai tapti knygų spausdinimo centru. Vis didesniais ir didesniais tiražais imta leisti knygas, jos pigo, tapo prieinamos įvairiems visuomen s sluoksniams. Apie kalbą, raštą bei spaudą galima pasiskaityti daugelyje kultūros knygų. Nemažai jų išleista ir lietuviškai. Ypač įsimintina Kazio Papečkio įdomiai parašyta knyga Nuo str l s iki knygos. Joje gausu iliustracijų, įvairaus laikotarpio ir įvairių tautų rašto pavyzdžių, vaizdžių pasakojimų. Šiuo metu knygynuose pasirod trumpa raštijos istoriją pateikianti knyga (pamiršau autorių). Du paskutinieji informacinių technologijų raidos etapai teleryšiai ir kompiuteris v l iš esm s keičia informacin s žmonijos santykius bei komunikavimą. Įvairių teleryšių priemonių išradimas leido perduoti informaciją nepriklausomai nuo laiko ir atstumo. Kompiuteris pasinaudojo teleryšių privalumais, papildydamas juos galingomis informaciją apdorojančiomis priemon mis. Informacinių technologijų raida ap m sąmoningą žmonijos evoliucijos laikotarpį, apie tai gal tume daug rašyti ir kalb ti. Gal tume išsamiai nagrin ti telegrafo, radijo, televizijos bei kitų priemonių atsiradimą, jų įtaką žmonijos raidai, jų privalumus bei trūkumus. Tačiau mūsų tikslas suvokti esminius svarbiausius istorinius momentus, posūkius informacin s kultūros raidos kontekste, o pagrindinį d mesį skirti šiuolaikinei naujausiai informacinei technologijai kompiuteriui ir su juo susijusiomis kitomis priemon mis bei metodais informacijai apdoroti. 3. Informacinių technologijų poveikis visuomen s raidai Įvairių technologijų poveikis visuomenei buvo vienaip ar kitaip reikšmingas. Apie tai d sto ir R. Ališauskas savo giliame straipsnyje Kompiuterinių technologijų ir švietimo 17

reformos sąveika. Jis nurodo įvairius socialinius pokyčius, kurie siejami su naujų technologijų atsiradimu. Šiuo metu ryškiausiai besiskleidžiantis pokytis informacin visuomen. Europos Sąjunga ir Didžiojo Septyneto šalys sudarin ja šios visuomen s kūrimo planus, numato strategiją, kelia reikalavimus įvairioms socialin ms grup ms, formuluoja uždavinius. Tai visaapimantys ateities kūrimo planai. Visais laikais technologijos dar poveikį įvairioms socialin ms grup ms. Šitai mes žinome iš istorijos vadov lių. Technologijos glaudžiai siejasi su pramone, gamyba, žem s ūkiu, su visomis materialines g rybes gaminančiomis institucijomis. Informacin s technologijos ypatingos keliais aspektais. Pirmiausia tai stipriai siejasi ne tik su materialin mis vertyb mis, bet ir žmonijos dvasiniais pasiekimais, kultūrine aplinka. Antra, labai svarbu tai, kad jos susijusios ne su keliomis socialin mis grup mis ar sluoksniais, o reikalingos beveik visai visuomenei. Mes jau nelabai beįsivaizduojame, kaip išsiverstume įstaigose be kompiuterių, kaip rašomąja mašin le rašytume visus raštus, kaip ranka pildytume buhalterines apskaitas ir pan. visa tai ir yra informacinių technologijų apraiškos, visa tai rodo informacin s visuomen s erą. 4. Informacin s ir komunikacin s mokymo technologijos Visais laikais švietimas reaguoja į visuomen je vykstančius pokyčius. Tik ne visuomet susp ja laiku. Ir ne visuomet yra būtina. Kartais naujos technologijos paliečia tik nedaugelį sričių ir jos n ra būtinos švietimui. Paimkime kad ir paprasčiausią visiems dar gerai menamą pavyzdį televiziją. Kai tik atsirado televizija, kai kurie edukologai daug tik josi iš jos: netgi buvo manyta, kad ji iš esm s pakeis mokyklą, pertvarkys mokymą. Atsirado daug mokomųjų laidų, mokyklos pirko televizorius Deja, be iliustracinio kai kurių pamokų vaidmens televizija nieko kito mokyklai nepasiūl. Be abejo, bendras vaikų išprusimas padid jo, ypač jei pateikiama daug įdomių jų amžiui skirtų laidų kūrimu bei populiarinimu. Vaikai daugiau sužino, pamato, plečiasi jų akiratis. Tačiau mokykla tų žinių beveik nepanaudoja, o svarbiausia per televiziją įgytos žinios būna pairos, nesusistemintos, neintegruotos, nenusietos su mokykloje mokomais dalykais, tod l jos sunkiai įsikomponuoja į bendrą mokinio mokymosi kontekstą. Su informacin mis technologijočmis yra ir tur tų būti kiek kitaip. Jau vien tai, kad ši moderni technologija siejasi su informacija su tuo, kas labai aktualu švietimui. Šiandien viso pasaulio pramon, nor dama išlaikyti aukštą lygį, greitai reaguoja į vykstančius technologinius pokyčius: kinta vadovavimas, produkcijos gaminimas ir paskirstymas, taikomi šiuolaikiniški metodai ir priemon s. Vartotojai taip pat prisitaiko prie naujų darbo vietų ir reikalavimų. Tačiau švietimas prisitaiko per l tai. Tai konstatavo Europos pramoninkai sus dę už Apvaliojo stalo diskusijai dar 1996 metais. Akivaizdu, kad mokymo institucijos į poreikį keistis reaguoja kur kas l čiau nei biznio pasaulis. D l to beveik visose valstyb se gil ja praraja tarp išsilavinimo, kurio žmon ms reik tų, ir išsilavinimo, kurį jie gauna mokymo institucijose. Ką siūlo pramoninkai, kokius geb jimus, jų nuomone, tur tų ugdyti mokykla? Pramoninkai numat penkis esminius sąmoningo išsilavinusio ateities visuomen s piliečio geb jimus: geras gimtosios kalbos mok jimas, rašybos, sintaks s pagrindai; matematikos ir gamtos mokslų pagrindų supratimas, geb jimas valdyti naujas technologijas; 18