MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS 1

Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 2

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS DUBLINAS IŠLEIDO RAŠTINĖS REIKMENŲ BIURAS Galima įsigyti tiesiogiai iš VYRIAUSYBĖS LEIDINIŲ PARDAVIMŲ BIURO (GOVERNMENT PUBLICATIONS SALES OFFICE), SUN ALLIANCE HOUSE, MOLESWORTH STREET, DUBLIN 2, arba užsisakyti paštu: GOVERNMENT PUBLICATIONS, POSTAL TRADE SECTION, 4-5 HARCOURT ROAD, DUBLIN 2. (Tel. 01-6613111-4040 (4045); faks. 01-4752760), taip pat bet kuriame knygyne 3

Nacionalinė skaitymo iniciatyva ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA 4

ISBN Nr.???????? Airijos Vyriausybė, 2000 5

Maketavo Corporate Graphics 6

TURINYS Švietimo ir mokslo ministro įžanginis žodis... 12 PADĖKOS... 14 ĮVADAS... 15 1 SKYRIUS... 23 MOKYMOSI PAGALBOS PRINCIPAI IR TIKSLAI... 23 1.1 Apžvalga... 23 1.2 Mokymosi pagalbos principai... 23 1.3 Mokymosi pagalbos tikslai... 24 1.4 Planuojami mokymosi pagalbos rezultatai... 25 2 SKYRIUS... 29 MOKYMOSI PAGALBOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS VISOS MOKYKLOS MASTU... 29 2.1 Apžvalga... 29 2.2 Mokyklos mokymosi pagalbos planas... 29 2.2.1 Mokyklos mokymosi pagalbos tikslų išdėstymas... 30 2.2.2 Vaidmenų ir atsakomybės, teikiant mokymosi pagalbos paslaugas, pasiskirstymas mokykloje... 31 2.2.3 Mokyklos teikiamos mokymosi pagalbos ir specialiųjų poreikių paslaugų koordinavimo strategijos... 31 2.2.4 Mokyklos mokymosi sunkumų prevencijos strategijos... 31 2.2.5 Mokyklos ankstyvųjų priemonių programų įgyvendinimo strategijos.. 32 2.2.6 Mokykloje taikomos mokinių, kuriems skirtinas papildomas mokymas, nustatymo ir atrankos procedūros bei kriterijai... 33 2.2.7 Mokykloje taikoma papildomo mokymo paslaugų, teikiamų mokymosi pagalbos mokytojo, tvarka... 34 2.2.8 Mokyklos procedūros ir kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, toliau teikti ar nutraukti mokiniui teikiamas papildomo mokymo paslaugas... 34 2.2.9 Mokyklos informacijos perdavimo strategijos... 35 2.2.10 Mokykloje taikomi tėvų įtraukimo metodai... 36 7

2.2.11 Mokykloje taikoma mokinių nukreipimo į kitas organizacijas tvarka. 37 2.2.12 Mokykloje taikoma individualių mokinių pažangos stebėjimo tvarka 37 2.2.13 Mokykloje taikoma informacijos, susijusios su mokymosi pagalba, registravimo tvarka... 38 2.2.14 Mokykloje taikoma aprūpinimo mokymosi pagalbos priemonėmis tvarka... 38 2.2.15 Mokyklos papildomo mokymo tvarkaraščių sudarymo metodai... 39 2.2.16 Mokyklos politika dėl mokymosi pagalbos mokytojo darbo grafiko.. 40 2.2.17 Mokyklos mokymosi pagalbos plano įgyvendinimo stebėsenos metodika... 40 2.2.18 Mokyklos mokymosi pagalbos politikos peržiūros ir mokyklos plano taisymo strategija... 42 2.3 Mokymosi pagalbos politikos kūrimas ir įgyvendinimas mokyklose, įsikūrusiose nustatytuose ugdymui nepalankiuose rajonuose... 42 2.4 Mokymosi pagalbos politikos kūrimas ir įgyvendinimas mokyklose, kuriose bendrai teikiamos mokymosi pagalbos paslaugos... 44 2.4.1 Būtina sukurti mokyklų grupės politiką... 44 2.4.2 Mokymosi pagalbos paslaugų organizavimas... 44 2.4.3 Grupės mokymosi pagalbos politikos peržiūra... 46 3 SKYRIUS... 49 MOKYMOSI PAGALBOS PARTNERYSTĖS... 49 3.1 Apžvalga... 49 3.2 Svarbiausia mokyklos valdybos pareiga mokymosi pagalbos politikos kūrimas... 49 3.3 Bendroji direktoriaus atsakomybė... 50 3.3.1 Direktoriaus vaidmuo plėtojant ir įgyvendinant mokymosi pagalbos bei specialiųjų poreikių paslaugas... 50 3.3.2 Direktoriaus vaidmuo teikiant pagalbą klasių mokytojams... 51 3.3.3 Direktoriaus vaidmuo teikiant pagalbą mokymosi pagalbos mokytojui 52 3.3.4 Direktoriaus vaidmuo dirbant su tėvais, kitomis organizacijomis ir mokyklos bendruomene... 52 3.3.5 Mokyklos, įsikūrusios nustatytame ugdymui nepalankiame rajone, direktoriaus vaidmuo... 53 3.3.6 Direktoriaus vaidmuo mokykloje, kurioje mokymosi pagalbos paslaugos teikiamos bendrai su kitomis mokyklomis... 53 3.4 Svarbiausia klasės mokytojo pareiga... 54 8

3.4.1 Klasės mokytojo vaidmuo rengiant ir įgyvendinant mokyklos mokymosi pagalbos planą... 54 3.4.2 Klasės mokytojo vaidmuo bendradarbiaujant su mokymosi pagalbos mokytoju... 56 3.4.3 Klasės mokytojo vaidmuo bendradarbiaujant su papildomai mokomų mokinių tėvais... 56 3.4.4 Klasės mokytojo vaidmuo nustatant mokinius, turinčius bendrųjų arba specifinių mokymosi negalių, ir teikiant jiems pagalbą... 57 3.5 Mokymosi pagalbos mokytojo veikla: papildomas mokymas, bendradarbiavimas ir konsultacijos... 58 3.5.1 Mokymosi pagalbos mokytojo vaidmuo bendradarbiaujant su mokyklos direktoriumi... 59 3.5.2 Mokymosi pagalbos mokytojo vaidmuo bendradarbiaujant su klasių mokytojais... 60 3.5.3 Mokymosi pagalbos mokytojo vaidmuo konsultuojantis ir bendradarbiaujant su tėvais... 61 3.5.4 Mokymosi pagalbos mokytojo vaidmuo koordinuojant mokinių, kuriems skirtinas papildomas mokymas, atranką... 62 3.5.5 Mokymosi pagalbos mokytojo teikiamos papildomo mokymo paslaugos... 63 3.5.6 Mokymosi pagalbos mokytojo dalyvavimas atliekant įvertinimus ir registruojant informaciją... 63 3.5.7 Mokymosi pagalbos mokytojo, dirbančio mokykloje, įsikūrusioje ugdymui nepalankiame rajone, vaidmuo... 64 3.5.8 Mokymosi pagalbos mokytojo, dirbančio mokyklų grupėje, vaidmuo. 65 3.6 Tėvų pareigos bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija... 65 3.6.1 Tėvų vaidmuo prisidedant prie mokyklos veiklos... 66 3.6.2 Tėvų ryšiai su mokykla... 67 3.7 Mokiniai savo pačių mokymosi planavimo ir stebėsenos dalyviai... 67 4 SKYRIUS... 71 PATIKRINIMAS, ATRANKA, ĮVERTINIMAS IR PERŽIŪRA... 71 4.1 Apžvalga... 71 4.2 Bendrieji papildomai mokytinų mokinių atrankos klausimai... 72 4.3 Pirminio patikrinimo tikslas nustatyti mokymosi sunkumus... 73 9

4.3.1 Išvestiniai rezultatai... 74 4.3.2 Klasės mokytojo indėlis... 74 4.3.3 Tėvų indėlis... 75 4.4 Diagnostinis įvertinimas... 75 4.4.1 Diagnostinio įvertinimo tikslai... 75 4.4.2 Diagnostinio įvertinimo turinys... 79 4.4.3 Diagnostinio įvertinimo rezultatų apibendrinimas... 80 4.5 Programos rengimas... 81 4.6 Kiekvieno mokinio pažangos peržiūra... 81 4.6.1 Nuolatinė pažangos ir mokymosi poreikių stebėsena... 81 4.6.2 Pažangos peržiūra mokymo laikotarpio pabaigoje... 82 4.7 Informacijos registravimas... 83 5 SKYRIUS... 86 PLANAVIMO IR MOKYMO METODAI... 86 5.1. Apžvalga... 86 5.2 Diagnostinis įvertinimas ir planavimas... 86 5.3 Individualus aprašas ir mokymosi programa... 86 5.4 Savaitinis planavimo ir pažangos lapas... 94 5.5 Bendrosios papildomo mokymo gairės...101 5.6 Papildomas anglų kalbos mokymas...102 5.6.1 Laiko planavimas...103 5.6.2 Įgūdžių ir strategijų plėtra...104 5.6.3 Žodinės kalbos įgūdžių tobulinimas...105 5.6.4 Pirmųjų raštingumo įgūdžių plėtra...106 5.6.5. Fonologinio supratimo įgūdžių lavinimas...106 5.6.6 Žodžių atpažinimo įgūdžių plėtra...107 5.6.7 Skaitomo teksto supratimo strategijos...108 5.6.8 Skaitymo sąsajos su rašymu...109 5.6.9 Mokinių skatinimas skaityti ištisinius tekstus...109 5.7 Papildomas matematikos mokymas...109 5.7.1 Sunkumų, patiriamų mokantis matematikos, įvertinimas...110 5.7.2 Papildomų matematikos pamokų turinys...111 5.7.3 Darbas žodžiu ir diskusijos mokant matematikos...111 5.7.4 Abstrakčių matematikos žinių plėtra...112 10

5.8 Informacijos ir ryšių technologijų taikymas padedant mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams...113 5.8.1 Išmaniosios mokymo sistemos...114 5.8.2 Adaptyviosios (pagalbinės) programos...114 5.8.3 Kalbančiosios knygos...115 5.8.4 Internetas ir elektroninis paštas...115 5.8.5 Tekstų rengimo programos...116 A PRIEDAS...118 SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ PROGRAMOS...118 B PRIEDAS...122 INDIVIDUALUS APRAŠAS IR MOKYMOSI PROGRAMA...122 C PRIEDAS...127 SAVAITINIS PLANAVIMO IR PAŽANGOS LAPAS...127 Žodynėlis...132 11

Švietimo ir mokslo ministro įžanginis žodis /Nuotrauka/ Šios Mokymosi pagalbos gairės yra svarbi mano vadovaujamos Švietimo ir mokslo ministerijos Skaitymo iniciatyvos dalis; jų tikslas užtikrinti, kad visi mokiniai, mokydamiesi pradinėje mokykloje, įgytų tinkamus raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius. Su prastai besimokančiais mokiniais dirbantys mokymosi pagalbos mokytojai, anksčiau vadinti pataisomojo ugdymo mokytojais, labai svariai prisideda prie daugybės vaikų ugdymo. Jų darbas padeda užtikrinti gerus mokinių, kuriems be pagalbos mokytis sektųsi prastai, rezultatus. Tikiu, kad šios gairės, apibrėždamos mokymosi pagalbą teikiančių mokytojų vaidmenį bendroje mokyklos sistemoje, padės ir toliau siekti šių tikslų. Be to, esu įsitikinęs, kad jos leis visų mokyklų vadovams ir mokytojams iš naujo įvertinti mokyklose įdiegtas prevencijos ir taikomų ankstyvųjų priemonių sistemas, skirtas mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Rūpestingas ir atsakingas planavimas yra gyvybiškai svarbus kiekvienos įstaigos, kurios darbuotojai dirba kartu siekdami bendrų tikslų, veiklos elementas. Mokymosi pagalbos gairėse rekomenduojama, kad klasių mokytojai, mokymosi pagalbos mokytojai ir tėvai, padėdami mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, kuo glaudžiau bendradarbiautų. Strateginis planavimas mokyklos lygmeniu užtikrina, kad bendros mokytojų ir tėvų pastangos duotų kuo daugiau naudos. Be to, labai svarbu, kad klasių ir mokymosi pagalbos mokytojai vienodai suprastų atskirų mokinių poreikius ir savo pareigas tenkinant šiuos poreikius, kad galėtų glaudžiai bendradarbiauti įgyvendindami veiksmingas mokymosi programas. Moksliniai tyrimai padeda suprasti svarbius vaikų ugdymo raidos aspektus. Daugelis šiose gairėse pateiktų rekomendacijų parengtos remiantis Švietimo tyrimų centro atliktu plataus masto tyrimu, užsakytu Švietimo ir mokslo ministerijos. Viena pagrindinių minėto tyrimo išvadų yra ta, kad vaikams, kuriems sunkiai sekasi mokytis, būtina kuo anksčiau suteikti tinkamą pagalbą. Todėl visos mokyklos turi įgyvendinti ankstyvąsias priemonių programas ir užtikrinti, kad mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams būtų suteikta pagalba ankstyvuoju pradinio ugdymo etapu. Šios gairės buvo parengtos po nuodugnių konsultacijų ir diskusijų tarp Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų, tėvų, mokyklų vadovų ir mokytojų. Ypač norėčiau padėkoti Švietimo tyrimų centrui, Patariamajam komitetui ir ministerijos darbuotojams už puikų darbą rengiant šias gaires (jas reikėtų itin atidžiai išstudijuoti). Mokymosi pagalbos gairės neabejotinai padės tobulinti teikiamas mokymosi pagalbos 12

paslaugas, kad jos būtų dar kryptingesnės bei veiksmingesnės, ir mokyklų bendruomenės, pasinaudojusios ir įgyvendinusios šio svarbaus šaltinio rekomendacijas, džiaugsis pasiekta pažanga ir nauda. /Parašas/ Švietimo ir mokslo ministras 13

PADĖKOS Sudarant, rengiant ir maketuojant leidinį Mokymosi pagalbos gairės, dirbo daugybė žmonių. Ypač dėkojame šiems Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryto Patariamojo komiteto nariams už jų svarų indėlį ir nuoširdų darbą: Margaret Casey, Airijos mokymosi pagalbos asociacija; Mary Killeen, Nacionalinė tėvų taryba (pradinių mokyklų); Don Mahon, Švietimo ir mokslo ministerija; Maria McCarthy, Airijos nacionalinė mokytojų organizacija; Deirbhile Nic Craith, Airijos nacionalinė mokytojų organizacija; Èamonn Ó Muircheartaigh, Švietimo ir mokslo ministerija; C. B. Ó Murchú, Švietimo ir mokslo ministerija (Cathaoirleach); Dr. Gerry Shiel, Švietimo tyrimų centras; Mary Toher, Katalikiškųjų pradinių mokyklų vadovų asociacija. Ypatingos padėkos už neįkainojamą indėlį rengiant šį darbą nusipelno Švietimo tyrimų centro darbuotojas Dr. Gerry Shiel. Taip pat už patarimus, indėlį ir pagalbą nuoširdžiai dėkojame Šv. Patriko koledžo Specialiojo ugdymo departamento direktoriui Páid McGee ir darbuotojoms Therese Day, Anita Prunty ir Anne McGough, Šv. Patriko nacionalinės mokyklos Greistone darbuotojai Mary Murtagh bei Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojui Pádraig Bearnais. 14

ĮVADAS Apžvalga Pagrindinis Mokymosi pagalbos gairių tikslas suteikti praktinių patarimų mokytojams, tėvams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kad jie galėtų kryptingai ir veiksmingai padėti mokytis tiems mokiniams, kuriems nesiseka arba kurie mokydamiesi patiria sunkumų. Mokymosi pagalbos gairės parodo Airijos švietimo sistemos pokyčius ir pažangą, įvykusius nuo to laiko, kai 1988 metais buvo išleistas mokykloms skirtas dokumentas Pataisomojo ugdymo gairės 1. Pataisomojo ugdymo gairėse buvo nustatyti specialiojo ugdymo tikslai ir pateikta praktinių patarimų mokykloms, kaip organizuoti palankią mokyklos aplinką mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Buvo peržiūrėta mokymosi sunkumų patiriančių vaikų ugdymo raida iki 1987 metų ir pateikta rekomendacijų dėl tolesnių šio ugdymo krypčių. Išnagrinėti šie klausimai: vaikų, kuriems reikėtų skirti pataisomąjį ugdymą, atranka, mokyklos politikos, padėsiančios užkirsti kelią mokymosi sunkumams, juos nustatyti ir šalinti, kūrimas ir mokytojų, padedančių mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams (pataisomojo ugdymo mokytojų), vaidmuo. Nuo 1988 metų Airijos švietimo sistema buvo iš esmės patobulinta ir joje įgyvendinta reikšmingų permainų. Tačiau nacionaliniai ir tarptautiniai skaitymo įgūdžių tyrimai rodo, kad skaitymo įgūdžių standartai šalies pradinėse mokyklose per šį laiką ne itin pagerėjo. Be to, ypač svarbus tas faktas, kad vis dar daug mokinių baigia pradinę mokyklą turėdami prastesnius, negu reikalaujama, skaitymo ir (arba) skaičiavimo įgūdžius. Todėl dabar pats laikas iš naujo peržiūrėti mokymosi sunkumų patiriančių mokinių ugdymo sistemą ir tinkamai pataisyti mokykloms teikiamas gaires. Naujos strategijos prastiems mokymosi rezultatams gerinti Daugelis pakeitimų, įdiegtų Airijos švietimo sistemoje nuo to laiko, kai buvo išleistos Pataisomojo ugdymo gairės, paveikė prasčiau besimokantiems mokiniams teikiamas paslaugas. Pradinėse mokyklose gerokai padaugėjo pataisomojo ugdymo 1 Department of Education. (1987). Guidelines on Remedial Education. Dublin: Stationery Office. 15

mokytojų. 1988 metais pradinėse mokyklose dirbo 837 pataisomojo ugdymo mokytojai, didžioji jų dauguma didelėse miesto mokyklose. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje mokymosi sunkumų patiriančių mokinių ugdymo paslaugos buvo laipsniškai plečiamos, ir nuo 1999 m. rugsėjo šios paslaugos pradėtos teikti visose pradinėse mokyklose. Išsiplėtus pataisomojo ugdymo paslaugoms buvo įdarbinta apie 1 500 pataisomojo ugdymo mokytojų (beveik dvigubai daugiau negu 1987 metais). Svarbu tai, kad šie mokytojai buvo įdarbinti mažose mokyklose, daugelis jų kaimo vietovėse. Dar vienas svarbus pakytis, įdiegtas praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, specialiojo ugdymo ir skurdžiuose rajonuose įsikūrusioms mokykloms skirtos iniciatyvos. Be to, buvo paskelbtos dvi reikšmingos ataskaitos 1993 metais išleista Specialiojo ugdymo peržiūros komiteto ataskaita 16

(SERC ataskaita) 2 ir 1998 metais išleista Pataisomojo ugdymo Airijos pradinėse mokyklose tyrimo ataskaita (SRE ataskaita) 3. Buvo skirta daugiau lėšų specialiojo ugdymo iniciatyvoms įgyvendinti, todėl pagerėjo mokinių ir mokytojų santykis specialiosiose mokyklose ir paslaugų, teikiamų įprastose mokyklose besimokantiems neįgaliems mokiniams, kokybė. Įprastose mokyklose buvo įkurtos naujos specialios klasės mokymosi negalių turintiems mokiniams ugdyti. Prie šių negalių priskiriama: lengvos bendrosios mokymosi negalios, vidutinės bendrosios mokymosi negalios, tam tikri kalbos sutrikimai, specifinės mokymosi negalios, autizmo spektro sutrikimai. Buvo paskirti papildomi mokytojai, teikiantys daugiau pagalbos negalių turintiems vaikams ir padedantys jiems integruotis įprastose mokyklose. Buvo tobulinamos paslaugos vaikams, lankantiems skurdžiuose rajonuose įsikūrusias mokyklas: gerinamas mokyklų finansavimas, sukuriamos papildomos mokytojų darbo vietos ir įgyvendinamos įvairios programos, pavyzdžiui: Bandomoji ankstyvojo ikimokyklinio ugdymo programa (angl. Early Start Preschool Pilot Programme), Užburtojo rato įveikimo programa (angl. Breaking the Cycle Programme), Šeimos, mokyklos ir bendruomenės sąveikos programa (angl. Home/School/Community Liaison Scheme), Pagalbinių mokytojų projektas (angl. Support Teacher Project) ir Iniciatyva, skirta mokyklą paliekantiems aštuonerių penkiolikos metų vaikams (angl. Eight to Fifteen Early School Leaver Initiative). Įgyvendinant šias iniciatyvas mokiniams suteikta papildomos pagalbos, be to, iniciatyvos padėjo apibrėžti pataisomojo ugdymo ir kitų papildomų mokytojų vaidmenį, pagerėjo jų teikiamų paslaugų koordinavimas, todėl šios paslaugos suteikė daugiau naudos visiems mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. 1993 metais išleidus SERC ataskaitą, buvo patobulintos pataisomojo ir specialiojo ugdymo paslaugos. Ataskaitoje buvo pateiktos konkrečios rekomendacijos dėl pataisomojo ugdymo, be to, išnagrinėtos problemos, susijusios su pataisomojo ugdymo paslaugų įdiegimu visose pradinėse mokyklose, mokinių, kuriems reikalingos šios paslaugos, atranka ir pataisomojo ugdymo mokytojų darbo krūviu. SERC ataskaitoje Švietimo ministerijai buvo rekomenduota atlikti arba pavesti atlikti pataisomojo ugdymo paslaugų funkcionavimo ir veiksmingumo tyrimus. Švietimo ir mokslo ministerija pavedė Drumcondroje įsikūrusiam Švietimo tyrimų centrui atlikti pataisomojo ugdymo pradinėse mokyklose tyrimą; šio tyrimo 2 Department of Education. (1993). Report of the Special Education Review Committee (SERC). Dublin: Stationery Office. 3 Shiel, G., & Morgan, M. (1998). Study of Remedial Education in Irish Primary Schools. Final Report. Dublin: Educational Research Centre. 17

išvados buvo paskelbtos 1998 metais. SRE ataskaitoje pateikta nemažai rekomendacijų dėl pataisomojo ugdymo plėtros mokyklose. Tarp jų galima paminėti rekomendaciją peržiūrėti Pataisomojo ugdymo gaires, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, kuriomis teikiamos pataisomojo ugdymo paslaugos. SRE ataskaitoje rekomenduota pataisytose gairėse aiškiai apibrėžti pataisomojo ugdymo tikslus. Be to, nurodyta ištaisyti akivaizdžius neatitikimus tarp Pataisomojo ugdymo gairių ir SERC ataskaitos (turimi omenyje mokinių, kuriems rekomenduojama skirti pataisomąjį mokymą, atrankos kriterijai ir mokinių, kuriems turėtų būti skirtas pataisomasis mokymas, skaičius). Naujos kryptys Mokymosi pagalbos gairės yra tiesioginis atsakas į SRE ataskaitos išvadas ir rekomendacijas. Be to, jos parengtos atsižvelgiant į daugelį pastaraisiais metais įdiegtų pradinio ugdymo pakeitimų ir patobulinimų. Šiame dokumente išdėstyta rekomendacijų, kuriomis siekiama tobulinti pataisomąjį ugdymą; pateikta pasiūlymų dėl bendrosios mokyklos politikos plėtros ir įgyvendinimo, mokinių atrankos, individualių programų planavimo, mokymo metodikų ir mokytojų bei tėvų 4 vaidmens teikiant mokymosi pagalbą prastai besimokantiems ir (arba) mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams. Siekiant pabrėžti pasikeitusį akcentą, vietoj terminų pataisomasis ugdymas ir pataisomasis mokymas šiame dokumente vartojami terminai mokymosi pagalba ir mokymas, padedantis mokytis. Tai rodo pasikeitusią daugelio mokyklų padėtį: norint pabrėžti platesnį ir svaresnį pataisomojo ugdymo mokytojų vaidmenį, vietoj termino pataisomojo ugdymo mokytojai vartojamas terminas mokymosi pagalbos mokytojai. Todėl visuose būsimuose dokumentuose ir korespondencijoje vietoj termino pataisomasis siūloma vartoti terminą mokymosi pagalbos. Šiame dokumente vartojamas terminas papildomas mokymas nurodo mokymo paslaugas, kurias mokymosi pagalbos mokytojas teikia papildomai kartu su įprastinės klasės programa. Mokinys gali būti papildomai mokomas savo klasėje arba specialioje mokymosi pagalbos klasėje. Mokymosi pagalbos gairėse pabrėžiamos ir teikiamos rekomendacijos šiais klausimais: 4 Šiame dokumente vartojamas žodis tėvai nurodo tėvus ir (arba) globėjus. 18

rekomenduojama visose mokyklose įgyvendinti politiką, skatinančią visus mokinius daugiau mokytis klasėje, diegiančią mokymosi sunkumų prevencijos priemones ir ankstyvųjų priemonių ir mokymosi pagalbos programas; rekomenduojama kiekvienoje mokykloje parengti bendrąją mokymosi pagalbos politiką (atsižvelgiant į konkrečios mokyklos planą); apibrėžiamas mokyklos direktoriaus vaidmuo ir jo reikšmė kuriant ir įgyvendinant mokyklos mokymosi pagalbos politiką; apsvarstomas kiekvienos mokyklos mokytojų, atsakingų už specialiųjų poreikių tenkinimą ir mokymosi pagalbos paslaugų teikimą, vaidmuo; apsvarstomas dvejopas mokymosi pagalbą teikiančių mokytojų vaidmuo: papildomai mokyti prastai besimokančius ir (arba) mokymosi sunkumų patiriančius mokinius bei teikti pagalbą bendradarbiams ir juos konsultuoti; nagrinėjamas klasės mokytojų vaidmuo įgyvendinant mokymosi pagalbos programas; mokyklų grupėms rekomenduojama sukurti koordinuotą mokymosi pagalbos politiką ir šią politiką kasmet peržiūrėti; aptariamas mokymosi pagalbos programų kūrimas mokyklose, įsikūrusiose nustatytuose ugdymui nepalankiuose rajonuose; apibūdinami prastai besimokantys ir (arba) mokymosi sunkumų patiriantys mokiniai ir rekomenduojama įdiegti aiškią struktūrą turinčias diagnostinio įvertinimo procedūras; aptariama mokinių, kuriems, remiantis diagnostinio įvertinimo rezultatais, rekomenduotinas papildomas mokymas, atranka; nagrinėjamas mokytojų bendradarbiavimas planuojant ir įgyvendinant papildomo mokymo ir kitas mokymosi pagalbos programas; rekomenduojama rengti individualias programas ir registruoti papildomai mokomus mokinius; rekomenduojama taikyti specialias papildomo anglų kalbos ir matematikos mokymo metodikas. Toliau trumpai apžvelgiamas Mokymosi pagalbos gairių turinys: 1 skyriuje Mokymosi pagalbos principai ir tikslai išdėstyti mokyklose teikiamos mokymosi pagalbos geros praktikos principai ir nurodomi mokymosi pagalbos tikslai bei laukiami rezultatai. 19

2 skyriuje Mokymosi pagalbos planavimas ir organizavimas visos mokyklos mastu siūloma visoms mokykloms parengti politinį dokumentą dėl mokymosi pagalbos ir pateikiamos rekomendacinės gairės. Šiame skyriuje taip pat nagrinėjami iššūkiai, susiję su mokymosi pagalba, teikiama mokyklose, įsikūrusiose ugdymui nepalankiuose rajonuose, ir mokyklose, kuriose bendrai teikiamos mokymosi pagalbos paslaugos. 3 skyriuje Mokymosi pagalbos partnerystės apibrėžti papildomi mokyklos valdybos, direktoriaus, klasių mokytojų, mokymosi pagalbos mokytojo (mokytojų), tėvų ir kitų asmenų, mokyklai teikiančių mokymo ar specialistų pagalbos paslaugas, vaidmenys. Rekomenduojama bendradarbiauti visiems asmenims, dirbantiems su prastai besimokančiais ir (arba) mokymosi sunkumų patiriančiais mokiniais, kad mokymosi pagalba būtų kuo veiksmingesnė ir pasiekti mokinių rezultatai kuo geresni. 4 skyriuje Patikrinimas, atranka, įvertinimas ir peržiūra pateikiamos gairės dėl mokinių tikrinimo, jų diagnostinio įvertinimo ir informavimo apie įvertinimo rezultatus, dėl mokinių, kuriems reikalingas papildomas mokymas, atrankos ir kiekvieno mokymo laikotarpio pabaigoje atliekamo mokinių pasiektos pažangos įvertinimo. 5 skyriuje Planavimo ir mokymo metodai pateikiamos trumpos gairės dėl planavimo, mokymo ir registravimo. Kiekvienam mokiniui, kuriam skirtas papildomas mokymas, siūloma sudaryti individualius aprašus ir mokymosi programas; pridedamos pavyzdinės formos. Taip pat pateikiami tam tikri papildomo anglų kalbos ir matematikos mokymo organizavimo ir mokymo metodai. Skyriaus pabaigoje nagrinėjamos tam tikros ryšių ir informacinių technologijų teikiamos galimybės. Veiksmingos mokymosi pagalbos paslaugos gali padėti iš esmės pagerinti nacionalinius raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių standartus ir kiekvienam mokiniui suteikti galimybę pasiekti reikiamą kompetenciją šiose srityse. Numatoma, kad Mokymosi pagalbos gairėse pateiktomis rekomendacijomis pasinaudos mokyklų vadovai, mokytojai ir kiti darbuotojai, kurių pareiga gerinti mokymo ir mokymosi kokybę mokyklose. 20

1 SKYRIUS MOKYMOSI PAGALBOS PRINCIPAI IR TIKSLAI 21

Mokymosi pagalbos tikslas padėti mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams sėkmingai mokytis mokykloje. 22

1 SKYRIUS MOKYMOSI PAGALBOS PRINCIPAI IR TIKSLAI 1.1 Apžvalga Nors pastarieji metai Airijos švietimo sistemai buvo sėkmingi ir galima teigti, kad pagerėjo teikiamų paslaugų kokybė, vis dar daug mokinių kasmet baigia mokyklą labai prastais pažymiais ir (arba) patirdami mokymosi sunkumų. Nemažai šių formaliąsias ugdymo programas baigusių mokinių negali pasidžiaugti gera mokykloje įgyta patirtimi, be to, jiems trūksta pagrindinių raštingumo, skaičiavimo ir su jais susijusių įgūdžių, būtinų savarankiškam gyvenimui. Mokymosi pagalbos paslaugų tikslas užtikrinti, kad visi pradinio ugdymo programą baigiantys mokiniai būtų įgiję pagrindinių raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių. Šiame skyriuje išdėstyti sėkmingų mokymosi pagalbos priemonių programų principai, nurodyti mokymosi pagalbos tikslai ir aprašyti planuojami mokymosi pagalbos rezultatai. 1.2 Mokymosi pagalbos principai Veiksmingos mokymosi pagalbos programos grįstos šiais principais: veiksminga visos mokyklos mastu įgyvendinama politika ir tėvų dalyvavimas; nesėkmių prevencija; intensyvios ankstyvosios priemonės; ištekliai skiriami tiems mokiniams, kuriems labiausiai reikia. Vadovaudamosi šiais principais, mokyklos geriau supras ir įvertins individualius mokinių mokymosi poreikius, galės anksčiau ir veiksmingiau į juos reaguoti visos mokyklos mastu, be to, sumažės trečiosiose šeštosiose klasėse besimokančių mokinių, kuriems reikalingas papildomas mokymas. Sėkmingai blogų mokymosi rezultatų problemą sprendžiančios mokyklos: pirmiausia stengiasi pagerinti mokymąsi klasėje, be to, siekia užkirsti kelią mokymosi sunkumams visais mokyklos lygmenimis; 23

pagalbą prastai besimokantiems ir (arba) mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams teikia taikydamos komandinio darbo metodą, tai yra į darbą įtraukiami patys mokiniai, jų mokytojai, tėvai ir reikiami pagalbiniai darbuotojai, pavyzdžiui: psichologai ar logopedai, t. y. kalbėjimo ir kalbos sutrikimų specialistai; parengia ir visos mokyklos mastu įgyvendina politiką, sistemas ir pagalbos programas, skirtas mokiniams, kuriems prastai sekasi anglų kalba 5 ir matematika; sukuria veiksmingą šeimos ir mokyklos partnerystę, parengia pagalbos strategijas tėvams; parengia mokymosi pagalbos programas mokiniams, kuriems mokykloje sekasi blogiausiai, ypač tiems, kurių standartizuotų nacionalinių anglų kalbos skaitymo ir (arba) matematikos testų rezultatai lygūs 10-ai procentilei arba jos nesiekia; įgyvendina intensyvios prevencijos (nuo ketverių penkerių metų iki antrosios klasės) ir ankstyvųjų priemonių (nuo penkerių šešerių metų iki antrosios klasės) programas, įskaitant papildomą mokymą; jeigu reikia, papildomai moko vyresnius mokyklos mokinius (nuo trečiosios iki šeštosios klasės), neįgijusius pagrindinių anglų kalbos ir matematikos žinių, tai yra tuos, kurių standartizuotų nacionalinių raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių testų rezultatai nesiekia 10-os procentilės; atsižvelgdamos į įvertintus mokinio poreikius ir nustatytus jo mokymosi tikslus, parengia ir įgyvendina kiekvieno papildomai mokomo mokinio individualią mokymosi programą. Individualias programas bendrai rengia ir įgyvendina mokinio klasės mokytojas, mokymosi pagalbos mokytojas ir tėvai. 1.3 Mokymosi pagalbos tikslai Pagrindinis mokymosi pagalbos tikslas tobulinti mokymo ir mokymosi procesus, kad mokymosi sunkumų turintys mokiniai mokydamiesi pradinėje mokykloje galėtų įgyti reikiamų raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių. Šį tikslą veiksmingiausiai galima pasiekti visos mokyklos mastu įgyvendinus politiką ir metodiką, parengtas atsižvelgiant į blogiausiai besimokančių mokinių poreikius. 5 Tais atvejais, kai mokinių gimtoji kalba yra gėlų, terminai anglų kalba ir raštingumas gali nurodyti ir gėlų kalbą. 24

Pasitarus su mokytojais, tėvais ir kitais su šiais mokiniais dirbančiais žmonėmis, parengiama politika ir metodikos, padedančios koordinuoti visų suinteresuotų asmenų darbą. Svarbiausia sustiprinti mokymąsi klasėse, be to, mokinius papildomai moko mokymosi pagalbos mokytojas (jų klasėse arba mokymosi pagalbos klasėje). Iš pagrindinio mokymosi pagalbos tikslo kyla papildomi tikslai, susiję su pagalba prastai besimokantiems ir (arba) mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams: sudaryti šiems mokiniams galimybę mokytis pagal visą jų klasę atitinkančią programą; stiprinti šių mokinių savigarbą ir palankų požiūrį į mokyklą bei mokymąsi; leisti šiems mokiniams stebėti ir įsivertinti mokymąsi ir tapti savarankiškiems; papildomai mokyti šiuos mokinius ir suteikti jiems pagalbos bei priemonių mokantis anglų kalbos ar matematikos; įgyvendinant veiksmingas tėvų pagalbos programas, skatinti tėvus padėti savo vaikams mokytis; skatinti mokytojus bendradarbiauti įgyvendinant mokyklos mokymosi pagalbos politiką, skirtą šiems mokiniams; įgyvendinti ankstyvųjų priemonių ir kitas programas, kurių tikslas gerinti mokymąsi ir užkirsti kelią mokymosi sunkumams atsirasti arba juos sumažinti. 1.4 Planuojami mokymosi pagalbos rezultatai Mokymosi pagalbą mokytojai dažniausiai teikia tiems mokiniams, kurių rezultatai labai prasti. Dėl to šie mokiniai, net ir baigę pradinę mokyklą, neturi reikiamų raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių. Kitiems mokiniams, kurių nuolatiniai mokymosi sunkumai gali būti susiję su bendrąja arba specifine mokymosi negalia, pasikonsultavus su tėvais, paprastai skiriamas psichologinis įvertinimas. Tada jiems gali padėti specialiojo ugdymo mokytojai arba gali būti skiriamas kito pobūdžio specialusis ugdymas. Kol specialusis ugdymas nepaskirtas, šiems mokiniams turėtų padėti mokymosi pagalbos mokytojas. Planuojami tokie mokymosi pagalbos prastai besimokantiems ir (arba) mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams programų rezultatai: šie mokiniai ima geriau mokytis; pagrindiniai jų įgūdžiai ir mokymosi strategijos pasiekia tokį lygį, kad jie gali mokytis pagal įprastą programą; 25

prieš baigdami pradinę mokyklą jie būna įgiję reikiamą raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių kompetenciją; taikydami savarankiško mokymosi strategijas, šie mokiniai susidomi mokymusi ir aktyviai į jį įsitraukia, išsiugdo palankų požiūrį į mokyklą ir aukštą savigarbą; klasės mokytojai, mokymosi pagalbos mokytojai ir tėvai bendradarbiauja planuodami ir įgyvendindami šiems mokiniams skirtas papildomo mokymo programas; šių mokinių pažangai stebėti mokykloje įdiegiama stebėjimo sistema. Mokyklos, norinčios įgyvendinti šiuos tikslus ir pasiekti nurodytus rezultatus, turi teikti veiksmingą mokymosi pagalbą. Mokymosi pagalbos mokytojai, mokydami individualiai ir grupėmis, turi kokybiškai bendrauti su mokiniais. Kuriant ir įgyvendinant mokyklos mokymosi sunkumų prevencijos ir pataisymo programą, mokymosi pagalbos mokytojai turi bendradarbiauti su mokyklos vadovais, klasės mokytojais ir tėvais. Be to, šie mokytojai turi bendrauti su psichologinės pagalbos ir kitomis vaikų pagalbos tarnybomis. Jie taip pat konsultuoja dėl specialiojo ugdymo paslaugų skyrimo mokiniams, mokymo ir mokymosi priemonių įsigijimo, individualių programų mokiniams ir jų grupėms sudarymo ir mokyklos mažiau gabiems mokiniams (įskaitant turinčiuosius specifinę arba bendrąją mokymosi negalią) politikos kūrimo. Mokymosi pagalbos mokytojas tai mokytojas, kurio pareiga konsultuojantis su mokyklos direktoriumi koordinuoti įvairias mokinių pagalbos paslaugas, teikiamas mokykloje ir už jos ribų, ir užtikrinti, kad tam tikrų mokymosi poreikių turintiems mokiniams būtų teikiama reikiamų pagalbinių paslaugų. 26

2 SKYRIUS MOKYMOSI PAGALBOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS VISOS MOKYKLOS MASTU 27

Už mokymosi pagalbą atsakinga visa mokykla. 28

2 SKYRIUS MOKYMOSI PAGALBOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS VISOS MOKYKLOS MASTU 2.1 Apžvalga Šiame skyriuje aptariamas mokymosi pagalbos organizavimas visos mokyklos mastu. Pateikiamos gairės dėl politikos parengimo, atsižvelgiant į mokyklos planą, rekomenduojamos politikos įgyvendinimo procedūros. Išsamiau nagrinėjami politikos kūrimo ir įgyvendinimo aspektai mokyklose, įsikūrusiose ugdymui nepalankiuose rajonuose, ir mokyklose, kuriose bendrai teikiamos mokymosi pagalbos paslaugos. Mokymosi pagalbos tikslas tobulinti mokymo ir mokymosi procesus, kad mokymosi sunkumų turintys mokiniai, prieš baigdami pradinę mokyklą, būtų įgiję reikiamą raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių kompetenciją. Jeigu norima pasiekti šį tikslą, mokymosi pagalbos programa turi būti visapusiškai integruota į bendrąją mokyklos organizaciją ir jos veiklą. Mokyklos mokymosi pagalbos planas turi būti suderintas ir įtrauktas į platesnį mokyklos veiklos planą, apimantį visus mokyklos darbo aspektus, įskaitant nuostatas dėl specialiųjų poreikių turinčių mokinių. Mokyklos veiklos plane turėtų būti nurodyta, kaip pasitelkiant įvairius mokyklos turimus išteklius kuo geriau patenkinti blogai besimokančių ir (arba) mokymosi sunkumų patiriančių mokinių poreikius. Kad mokymosi pagalba būtų veiksminga, visi suinteresuoti asmenys (mokyklos valdyba, direktorius, klasių, mokymosi pagalbos ir specialiojo ugdymo mokytojai, tėvai ir kiti reikalingi specialistai) turi glaudžiai bendradarbiauti, konsultuotis ir dalytis pažangiąja patirtimi. Šis bendradarbiavimas turi būti tikslingai ir konkrečiai planuojamas, o kiekvieno asmens ar grupės pareigos aiškiai apibrėžtos mokyklos veiklos plane. 2.2 Mokyklos mokymosi pagalbos planas 29

Į mokyklos mokymosi pagalbos planą turėtų būti įtrauktos šios sudedamosios plano dalys. Kiekviena plano dalis išsamiau aptarta 2.2.1 2.2.18 punktuose: mokymosi pagalbos tikslai (2.2.1); vaidmenų ir atsakomybės teikiant mokymosi pagalbos paslaugas pasiskirstymas (2.2.2); mokymosi pagalbos ir specialiųjų poreikių paslaugų koordinavimas (2.2.3); mokymosi sunkumų prevencijos strategijos (2.2.4); ankstyvųjų priemonių programų įgyvendinimo strategijos (2.2.5); mokinių, kuriems skirtinas papildomas mokymas, nustatymas ir atranka (2.2.6); mokymosi pagalbos mokytojo teikiamos papildomo mokymo paslaugos (2.2.7); kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar toliau teikti, ar nutraukti papildomo mokymo paslaugas (2.2.8); informacijos perdavimo strategijos (2.2.9); tėvų įtraukimo metodai (2.2.10); mokinių nukreipimas į kitas organizacijas (2.2.11); individualių mokinių pažangos stebėjimas (2.2.12); informacijos registravimas (2.2.13); mokymosi pagalbos priemonės (2.2.14); papildomo mokymo tvarkaraščių sudarymas (2.2.15); mokymosi pagalbos mokytojo darbo grafikas (2.2.16); mokyklos mokymosi pagalbos plano įgyvendinimo stebėsena (2.2.17); mokyklos mokymosi pagalbos politikos peržiūra ir pataisos (2.2.18). 2.2.1 Mokyklos mokymosi pagalbos tikslų išdėstymas Konkrečios mokyklos mokymosi pagalbos tikslai turėtų būti pagrįsti mokyklos bendraisiais tikslais, išdėstytais mokyklos plane 6, bei mokymosi pagalbos principais, tikslais ir rezultatais, nurodytais šių Gairių 1 skyriuje. 6 Žr. Department of Education and Science (1999). Developing a School Plan: Guidelines for Primary Schools. Dublin: Stationery Office. 30

2.2.2 Vaidmenų ir atsakomybės, teikiant mokymosi pagalbos paslaugas, pasiskirstymas mokykloje Numatoma, kad rengiant ir įgyvendinant mokyklos mokymosi pagalbos planą dalyvauja mokyklos valdyba, direktorius, klasių mokytojai, mokymosi pagalbos mokytojas, tėvai ir mokiniai. Numatomas kiekvieno dalyvio indėlis nurodytas 3 skyriuje. Mokyklos turėtų išnagrinėti šiuos vaidmenis bei atsakomybę ir jų aprašymą įtraukti į savo mokyklos planą, pataisydamos pagal savo poreikius ir aplinkybes. 2.2.3 Mokyklos teikiamos mokymosi pagalbos ir specialiųjų poreikių paslaugų koordinavimo strategijos Mokyklos direktorius yra atsakingas už mokyklos mokymosi pagalbos ir specialiųjų poreikių paslaugų politikos kūrimą ir įgyvendinimą. Direktorius gali pats koordinuoti pagalbos paslaugas arba šias pareigas pavesti kuriam nors mokyklos mokytojui. Mokyklos plane turi būti apibūdinta šiam mokytojui pavesta koordinavimo veikla (žr. 3 skyriaus 3.3.1 punktą). 2.2.4 Mokyklos mokymosi sunkumų prevencijos strategijos Visos mokyklos mastu įgyvendinant reikiamas anglų kalbos ir matematikos programas, galima užkirsti kelią mokymosi sunkumams arba bent jau juos sumažinti. Mokyklos plane turėtų būti išdėstytos strategijos, kurias planuojama įgyvendinti siekiant užkirsti kelią mokymosi sunkumams. Į mokymosi sunkumų prevencijos strategijas galėtų būti įtraukti šie aspektai: suderintų kalbos įgūdžių plėtros bei kitų anglų kalbos aspektų ir matematikos dėstymo metodikų parengimas, siekiant užtikrinti mokinių pažangą ir perėjimą iš vienos klasės į kitą; papildomos pagalbos teikimas tobulinant tų mokinių, kuriems ši pagalba reikalinga, kalbos įgūdžius ir reikiamus ankstyvuosius raštingumo bei matematikos įgūdžius; tėvų įtraukimo programos įgyvendinimas visos mokyklos mastu; pagrindiniai programos aspektai: vaikų žodinės kalbos įgūdžių ugdymas, dalijimasis knygomis su kitais vaikais ir jų ankstyvųjų matematikos įgūdžių plėtra; 31

skaitymo poromis programų, kuriose dalyvautų bendruomenės suaugusieji ir mokyklos mokiniai, įgyvendinimas; nuolatinis pirmųjų pradinės mokyklos klasių mokinių kalbos, raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių stebėjimas, siekiant anksti nustatyti galimus mokymosi sunkumus. 2.2.5 Mokyklos ankstyvųjų priemonių programų įgyvendinimo strategijos Mokyklos mokymosi pagalbos ir papildomo anglų kalbos ir matematikos mokymo programos turėtų būti pagrįstos ankstyvos pagalbos principu. Tyrimų duomenys rodo, kad pirmojoje ar antrojoje klasėje įgyvendinus intensyvių ankstyvųjų priemonių programą, galima veiksmingai patenkinti prastai besimokančių ir (arba) mokymosi sunkumų patiriančių mokinių poreikius. Įrodyta, kad sėkmingiausiai mokinių pasiekimus padeda gerinti programos, kurioms būdingos šios ypatybės: šiose programose nustatomas konkretus mokymo laikotarpis, trunkantis nuo trylikos iki dvidešimties savaičių (taigi, organizuojant mokymosi pagalbą mokslo metai turėtų būti padalyti į du ar tris mokymo laikotarpius ir kiekvienas jų truktų nuo 13 iki 20 savaičių); jos grįstos bendrais optimistiniais visų dalyvaujančių asmenų lūkesčiais; į programas įtraukiamas mokymas mažomis grupelėmis arba, kai toks mokymas neveiksmingas, individualios pamokos; šios programos yra intensyvios, tai yra pamokos rengiamos dažnai (jeigu įmanoma, kasdien), o mokymo tempas spartus; programos sutelktos į žodinės kalbos įgūdžių ugdymą, jos užtikrina prasmingo skaitymo pagrindus ir toliau plėtoja kalbos bei teksto supratimo įgūdžius; didelis dėmesys skiriamas fonologiniam supratimui ugdyti ir kitiems žodžių atpažinimo įgūdžiams; pagal šias programas mokiniai, prižiūrimi mokytojo, garsiai ir tyliai skaito įvairaus sudėtingumo tekstus, o mokytojas stebi, kaip jie supranta šiuos tekstus; programose pabrėžiamos visų kalbinės veiklos rūšių klausymosi, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo tarpusavio sąsajos; 32

programos sutelktos į kalbos įgūdžių ugdymą ir matematikos procedūrų bei sąvokų supratimą. 2.2.6 Mokykloje taikomos mokinių, kuriems skirtinas papildomas mokymas, nustatymo ir atrankos procedūros bei kriterijai Mokyklos veiklos plane turi būti aiškiai išdėstytos mokinių, kuriems skirtinas papildomas mokymas, atrankos procedūros bei kriterijai. Tokių mokinių nustatymas ir atranka turėtų vykti taip (išsamiau aprašyta 4 skyriuje): i) klasės mokytojas organizuoja standartizuotus patikrinimus, įvertina ir interpretuoja jų rezultatus (jeigu kalbama apie mažiausius vaikus, galima pasinaudoti kontroliniais sąrašais ar aprašais); ii) mokymosi pagalbos mokytojas, pasitaręs su klasės mokytoju, atrenka mokinius diagnostiniam įvertinimui atlikti; iii) mokymosi pagalbos mokytojas kiekvienam atrinktam mokiniui skiria diagnostinius testus (tam turi pritarti mokinio tėvai), pagal juos nustatomos mokinio stiprybės ir poreikiai; iv) nustatoma, kokių priemonių reikėtų imtis norint padėti mokiniui; tai, pavyzdžiui, gali būti papildoma klasės mokytojo pagalba ir (arba) papildomas mokymosi pagalbos mokytojo darbas su mokiniu; v) nustatomi mokymosi uždaviniai ir kiekvienam mokiniui, kuriam skiriamas papildomas mokymas, pasitarus su jo klasės mokytoju, tėvais ir, kai tinkama, su pačiu mokiniu, parengiamas individualus aprašas ir mokymosi programa 7. Vertinant mokinį ir rengiant jo mokymosi programą turėtų glaudžiai bendradarbiauti kiekvieno mokinio klasės mokytojas, mokymosi pagalbos mokytojas ir tėvai. Ypač svarbu atsižvelgti į mokinio klasės mokytojo ir tėvų nuomonę, kad koordinuota priemonių programa, į kurią įtraukiama konkreti pagalbinė veikla, galėtų būti rengiama bei įgyvendinama mokinio klasėje ir namuose. Atrenkant mokinius, kuriems turėtų būti skiriamas diagnostinis įvertinimas ir papildomas mokymas, pirmenybę reikėtų teikti tiems, kurių standartizuotų 7 Individualus aprašas ir mokymosi programa: šiuose dokumentuose registruojami diagnostinio įvertinimo rezultatai, išdėstomi mokinio vidutinės trukmės mokymosi tikslai ir aprašoma su jais susijusi mokomoji veikla; išsamiau aprašyta 4 ir 5 skyriuose. 33

nacionalinių anglų kalbos skaitymo ir (arba) matematikos pasiekimų testų rezultatai lygūs 10-ai procentilei arba jos nesiekia (žr. 4 skyriaus 4.2 ir 4.3 punktus). 2.2.7 Mokykloje taikoma papildomo mokymo paslaugų, teikiamų mokymosi pagalbos mokytojo, tvarka Pagrindinė mokymosi pagalbos mokytojo užduotis papildomai mokyti prastai besimokančius ir (arba) mokymosi sunkumų patiriančius mokinius. Mokyklos plane turi būti išsamiai aprašyta papildomo mokymo tvarka, įskaitant atrankos ir diagnostinio įvertinimo procedūras, programos planavimą bei įgyvendinimą, įvertinimus ir peržiūras. 2.2.8 Mokyklos procedūros ir kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, toliau teikti ar nutraukti mokiniui teikiamas papildomo mokymo paslaugas Mokyklos plane turi būti išdėstytos procedūros ir kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, toliau teikti ar nutraukti papildomo mokymo paslaugas konkrečiam mokiniui. Kiekvieno mokymo laikotarpio pabaigoje turi būti įvertinama papildomo mokymo paslaugas gaunančio mokinio pažanga ir, pasitarus su klasės mokytoju bei tėvais, priimamas sprendimas dėl to, kokią pagalbą mokymosi pagalbos mokytojas galėtų teikti šiam vaikui ateityje. Atsižvelgiant į mokinio poreikius, tai galėtų būti jo pažangos stebėjimas arba intensyvesnis papildomas mokymas. Labai svarbu priimti ir įgyvendinti mokyklos politiką dėl papildomo mokymo tęsimo ar nutraukimo, nes kiekvieną trimestrą papildomo mokymo pagalba galės būti skiriama naujiems mokiniams, be to, mokymosi pagalbos mokytojas žinos, kiek laiko galės skirti pamokoms ir kiek konsultacijoms. Jeigu nusprendžiama mokiniui toliau teikti papildomo mokymo pagalbą, reikėtų pataisyti jo individualų aprašą ir mokymosi programą, atsižvelgiant į tuos dalykus, kuriems, įvertinus mokinio pažangą, skirtina daugiau dėmesio. 34

2.2.9 Mokyklos informacijos perdavimo strategijos Mokyklos plane turi būti nurodyta, kaip tarpusavyje keisis informacija kiekvieno papildomai mokomo mokinio klasės mokytojas, mokymosi pagalbos mokytojas ir tėvai, kad kiekviena šalis gerai žinotų mokinio mokymosi poreikius, suprastų savo vaidmenį tenkinant šiuos poreikius ir stebėtų mokinio pažangą. Tais atvejais, kai remiantis prastais specialių patikrinimų rezultatais ir tarpusavyje pasitarus klasės mokytojui ir mokymosi pagalbos mokytojui nustatoma, kad mokinio pasiekimai per maži, mokinio tėvams turi būti pranešta, kad mokykla susirūpinusi dėl jų vaiko pažangos. Tėvai turi būti supažindinti su mokykloje taikomomis ir mokymosi pagalbos mokytojo atliekamomis diagnostinio įvertinimo procedūromis; jie turėtų sutikti, kad jų vaikas būtų toliau vertinamas. Be to, tėvai turėtų būti informuoti apie tai, kokią pagalbą siūlo mokykla. Jeigu mokinio tėvams kiltų kokių nors klausimų arba jie norėtų prisidėti prie diagnostinio įvertinimo, kol jis dar neatliktas, turėtų būti surengtas jų susitikimas su mokymosi pagalbos mokytoju. Atlikęs diagnostinį įvertinimą mokymosi pagalbos mokytojas jo rezultatus turėtų aptarti su mokinio klasės mokytoju. Turėtų būti apsvarstyta, kokios priemonės geriausiai atitiktų mokinio poreikius, susitarta dėl mokymosi uždavinių ir mokinio individualaus aprašo ir mokymosi programos. Jeigu siūloma skirti papildomą mokymą, tam turėtų pritarti mokinio tėvai, be to, su tėvais reikėtų susitarti, kaip jie galėtų savo vaikui padėti siekti nustatytų mokymosi tikslų. Visą laiką, kol mokinys papildomai mokomas, mokymosi pagalbos mokytojas ir mokinio tėvai, siekdami stebėti mokinio pažangą ir, jeigu reikia, taisyti jo mokymosi programą, turėtų palaikyti tarpusavio ryšius. Kiekvieno mokymo laikotarpio pabaigoje turėtų būti surengiamos konsultacijos; per jas aptariama mokinio pasiekta pažanga, nustatoma, kiek ir kokios papildomo mokymo pagalbos reikia mokiniui, ir apibrėžiami nauji mokymosi uždaviniai bei su jais susijusi veikla. Be to, labai svarbu, kad kiekvieną mokymo laikotarpį reguliariai bendrautų mokinio mokymosi pagalbos mokytojas ir klasės mokytojas. Mokymosi pagalbos mokytojas turėtų pildyti mokinio savaitinius planavimo ir pažangos lapus 8 ; klasės mokytojui turi būti sudarytos galimybės susipažinti su šiuose lapuose registruojama informacija. 8 Savaitinis planavimo ir pažangos lapas išsamiai aprašytas 5 skyriuje. 35

2.2.10 Mokykloje taikomi tėvų įtraukimo metodai Tėvai turi teisių ir įsipareigojimų, susijusių su jų vaikų ugdymu. Skatinant tėvus aktyviai dalyvauti diskusijose apie jų vaiko pradinio diagnostinio įvertinimo rezultatus ir individualų aprašą bei mokymosi programą, galima pasiekti gerų rezultatų. Tėvai gali padėti atlikti pradinį diagnostinį įvertinimą pasidalyti įžvalgomis apie savo vaiko raidą ir mokymosi sunkumus, aptarti įvertinimo rezultatus ir dalyvauti nustatant mokymosi uždavinius bei su jais susijusią veiklą, grįstą vaiko poreikiais. Tėvai gali teikti įvairiopą pagalbą vaikui, atliekančiam jo individualiame apraše ir mokymosi programoje nustatytas namų užduotis. Kai kuriais atvejais tėvai gali būti pakviesti stebėti, kaip mokymosi pagalbos mokytojas su jų vaiku atlieka konkrečias užduotis arba modeliuoja tam tikrą veiklą ir šiuo modeliu jie gali pasinaudoti namie. Tėvai su vaiku gali aptarti tam tikrą patirtį arba įvykį, pateikti pastabų apie garsiai perskaitytą tekstą arba raštu atliktą užduotį, išnagrinėti matematikos uždavinį. Kitais atvejais tėvų grupei gali būti parodyta tam tikra strategija (pavyzdžiui, jie mokomi dalytis iš bibliotekos paimtomis knygomis). Tais atvejais, kai mokykla paskiria mokytoją, atsakingą už šeimos, mokyklos ir bendruomenės ryšius, jis turėtų bendradarbiauti su mokymosi pagalbos mokytoju ir konsultuoti mokinių tėvus (globėjus) dėl veiklos, padėsiančios jų vaikui pasiekti nustatytus mokymosi tikslus. Siekiant paskatinti tėvus (ypač tuos, kurių vaikai dalyvauja mokymosi pagalbos programoje) padėti savo vaikams mokytis, galėtų būti organizuojama ir kita bendresnio pobūdžio veikla. Gali būti rengiami informaciniai seminarai, pavyzdžiui, šiomis temomis: mokyklos mokymosi pagalbos paslaugų tikslai ir procedūros; skaitymo poromis (bendro skaitymo) programos; vaiko žodinės kalbos plėtra; vaiko motyvavimas daugiau skaityti; raštingumą puoselėjančios namų aplinkos sukūrimas; pagalba vaikui atliekant namų darbus; vaiką dominančių knygų parinkimas; vaiko loginio samprotavimo ir problemų sprendimo įgūdžių ugdymas; vaiko matematikos žinių plėtra. Tėvai turėtų būti skatinami kreiptis į mokymosi pagalbos mokytoją, jeigu papildomai mokomam jų vaikui kiltų kokių nors sunkumų, be to, kiekvieno mokymo 36

laikotarpio pabaigoje jie turėtų dalyvauti susirinkime ir peržiūrėti savo vaiko pasiektą pažangą, atsižvelgdami į jo individualiame apraše ir mokymosi programoje nustatytus mokymosi tikslus. Jeigu priimamas sprendimas tęsti papildomą mokymą, tėvai gali būti pakviesti aptarti pataisytus mokymosi tikslus ir veiklą. 2.2.11 Mokykloje taikoma mokinių nukreipimo į kitas organizacijas tvarka Mokyklos plane turėtų būti išdėstyta tvarka, kuria remiantis vaikams skiriama atlikti psichologinį ar kitokį įvertinimą. Už specialiųjų poreikių ir mokymosi pagalbos paslaugų koordinavimą atsakingas mokyklos mokytojas (žr. šio skyriaus 2.2.3 punktą) turėtų dalyvauti pirmajame susitikime su tėvais, bendrauti su įvertinimus atliekančiomis tarnybomis ir, kai tinkama, organizuoti papildomų ugdymo paslaugų teikimą nustatytiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Tais atvejais, kai mokinį planuojama įtraukti daugiau negu į vieną mokyklos programą (pavyzdžiui, papildomo mokymo ir specialiojo ugdymo), mokytojas, atsakingas už specialiųjų poreikių paslaugų koordinavimą, su tam tikrais mokytojais ir mokinio tėvais turėtų aptarti, kokia programa ar programų derinys geriausiai atitiktų mokinio poreikius, ir taip užtikrinti nuolatinį įvairių jam taikomų priemonių koordinavimą bei tinkamą įvertinimą. Jeigu specialiojo ugdymo mokytojas padeda mokiniui mokytis anglų kalbos ar matematikos, paprastai jam neskiriamos papildomos mokymosi pagalbos mokytojo paslaugos, tačiau jeigu vaikui teikiamos specialiosios paslaugos tenkinant kitus jo poreikius (pavyzdžiui, sprendžiant elgesio arba sensorines problemas), gali būti skiriamas ir papildomas mokymas. Įgyvendinant šias programas reikia stengtis užtikrinti, kad būtų kuo mažiau trikdoma vaiko klasės programa, todėl reikėtų apsvarstyti galimybę papildomas programas įgyvendinti klasėje. 2.2.12 Mokykloje taikoma individualių mokinių pažangos stebėjimo tvarka Mokyklos plane turėtų būti aprašyta individualių mokinių, kuriems teikiamos papildomo mokymo paslaugos, pažangos stebėjimo tvarka: 37

pasitelkiant savaitinį planavimo ir pažangos lapą (ar panašų dokumentą) nuolat stebima kiekvieno mokinio pažanga, atsižvelgiant į tai, kaip pavyksta pasiekti trumpalaikius tikslus; mokymas klasėje ir papildomas mokymas turi būti nuolat pritaikomi prie mokinio poreikių; kiekvieno mokymo laikotarpio pabaigoje atliekamas nuodugnesnis mokinio pažangos įvertinimas, atsižvelgiant į jo individualų aprašą ir mokymosi programą. Atliekant įvertinimą nuodugniai peržiūrima iki to laiko pasiekta pažanga ir priimamas sprendimas, kiek ir kokios pagalbos mokiniui reikės ateityje, ir, jeigu reikia, pataisomi vaiko individualiame apraše ir mokymosi programoje nustatyti mokymosi tikslai bei planuojama veikla. Į mokyklos planą taip pat turėtų būti įtraukta nuostata dėl nuodugnios kiekvieno mokinio, nepasiekusio planuotos pažangos (tai yra jam nepavyksta pasiekti individualiame apraše ir mokymosi programoje nustatytų mokymosi tikslų), klasės ir papildomo mokymo programos peržiūros kiekvieno mokymo laikotarpio pabaigoje (žr. 4 skyriaus 4.6.2 punktą). 2.2.13 Mokykloje taikoma informacijos, susijusios su mokymosi pagalba, registravimo tvarka Mokyklos plane turėtų būti nurodyta, kad mokymosi pagalbos mokytojas registruoja informaciją, susijusią su kiekvienu mokiniu, kuriam teikiamos papildomo mokymo paslaugos. Rekomenduojami du dokumentai, kurie būtų naudingi planuojant ir registruojant mokinių pasiekimus bei pažangą tai individualus aprašas ir mokymosi programa bei savaitinis planavimo ir pažangos lapas (žr. 4 ir 5 skyrius). Galima rinkti ir kitus dokumentus ar medžiagą, parodančius mokinio pažangą siekiant sutartų mokymosi tikslų (pavyzdžiui: žodinės kalbos įrašus, kontrolinius sąrašus, einamąją informaciją ir raštiškų darbų pavyzdžius). Visa medžiaga turi būti laikoma saugioje vietoje, pavyzdžiui, rakinamoje dokumentų spintelėje ar stalčiuje. 2.2.14 Mokykloje taikoma aprūpinimo mokymosi pagalbos priemonėmis tvarka Į mokyklos planą turėtų būti įtrauktas mokyklos turimų mokymosi pagalbos priemonių (įskaitant testus ir mokomąją medžiagą) sąrašas, taip pat nustatyta 38