JESSICA. Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti. Kas yra JESSICA?

Similar documents
LIETUVOJE PRIEIGA PRIE FINANSŲ PRIEIGA PRIE RINKŲ GALIMYBĖ RASTI VERSLO PARTNERIŲ PAGRINDINIS NAUDOS GAVĖJAS NACIONALINĖ.

Naujų kaimo plėtros programų sėkmės veiksniai

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės vietos subjektams

m. ES fondų investicijų terminų žodynėlis

Verslo finansavimo metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinis vertinimas

75 Atspaudas/Offprint Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas Sargeliai: Kruenta ISBN

M. EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS LATVIJOS, LIETUVOS IR BALTARUSIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ

Trumpai apie BP7 Kaip dalyvauti ES 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje

2014/0091 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA. dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga

LAUKO APŠVIETIMO ATNAUJINIMAS VIEŠAJAME SEKTORIUJE

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

KAIP PRAKTIŠKAI ĮGYVENDINTI STRATEGINIUS PLANUS

Ekonomikos augimo veiksmų programos įgyvendinimo galutinė ataskaita

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Erasmus+ Programos vadovas. Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.

Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas

POLITIKOS GAIRĖS INKLIUZINIAM ŠVIETIMUI DIEGTI. Rodiklių parengimo iššūkiai ir galimybės

Lietuvos dalyvavimas ES Pietų kaimynystės politikos įgyvendinime

TARK SAVO ŽODĮ! Peržiūrėtos Europos chartijos dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime vadovas

Style and Harmony of Urban Green Space Landscape

ES DVYNIŲ PROJEKTŲ RENGIMO IR ADMINISTRAVIMO BENDRIEJI MOKYMAI. Lektorė - Deimantė Silickaitė Vaičiūnė 2011 m. vasaris

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

NVO IR VALDŽIOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS: GEROJI EUROPOS PRAKTIKA IR PILOTINIS MODELIS LIETUVAI

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS. dėl m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo

VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS

MOKYMOSI PAGALBOS GAIRĖS

Netradicinės mokyklos organizavimo alternatyvos

TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS VIETOS SAVIVALDOS LYGMENIU

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS KONSTITUCINöS IR ADMINISTRACINöS TEISöS KATEDRA MAGISTRO DARBAS

T-Kit Nr. 10 Ugdomasis vertinimas darbo su jaunimu srityje

ESENER įmonių apklausa: saugos ir sveikatos darbe valdymo, psichosocialinės rizikos ir darbuotojų dalyvavimo reikšmės supratimas

LIETUVA. Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga. II dalis Gerosios praktikos palyginimas m. lapkričio mėn.

Eksporto plėtra į Skandinaviją. Eksporto partnerių paieška ir ryšių užmezgimas bei palaikymas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS. Ekonomikos ir vadybos fakultetas

Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka

Visuomen s dalyvavimo vadovas

Konsultavimas Europos S jungos strukt rin s paramos administravimo procesuose Lietuvoje

Inovacijų plėtros Lietuvos pramonėje tyrimas

2012 m. ES biudžetas. Skirtas 500 mln. Europos gyventojų Augimui ir užimtumui skatinti. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas

LIETUVA TARPINĖ ATASKAITA

Skaidrumo ataskaita. Mūsų nuolatinis dėmesys kokybei. KPMG Baltics, UAB. už 2017 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius metus

7' Ref. Ares(2011) /02/2011. Metinis 2010 finansinių metų struktūrinių veiksmų ir Europos žuvininkystės fondo apibendrinimas

DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO VADOVAS

2012 M. PARENGĖ: UAB KVALITETAS IR DAXAM SUSTAINABILITY SERVICES

Pavyzdinis įmonių socialinės atsakomybės taikymo planas ir jo įgyvendinimo gairės valstybės valdomoms įmonėms

Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą

Klimato kaita kas tai?

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS. dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKO DOKUMENTAS STRATEGIJA LIETUVAI. patvirtinta Direktorių tarybos 2006 m. kovo 23 d.

KELIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR PRIEŽIŪROS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ SISTEMA

PRIVATAUS GYVENIMO RIBOJIMAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ SRITYJE NUSIKALTIMŲ TYRIMO TIKSLAIS: PROBLEMOS IR GALIMI SPRENDIMAI

VšĮ Investuok Lietuvoje

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto (PRAC) viešųjų svarstymų rengimo ir eigos taisyklės

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo reformos nacionalinės strategijos projektas

LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo. metmenys

2015 M. ERASMUS+ PROGRAMOS PRIORITETAI. Vytautas Pačiauskas

Savivaldybės darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimas veiklos valdymo kontekste

APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA APLINKOS TARŠAI IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI

ĮMONIŲ IR PRAMONĖS GENERALINIS DIREKTORATAS MIKROĮMONĖS VIDURINIAME MOKYME GERIAUSIOS PROCEDŪROS PROJEKTAS: GALUTINĖ EKSPERTŲ GRUPĖS ATASKAITA

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS. Šalies ataskaita. Lietuva {COM(2015) 85 final}

ŪKININKŲ KONSULTAVIMO METODŲ PASIRINKIMĄ LEMIANČIOS SĄLYGOS

MVĮ internacionalizacijos rėmimas Gerosios patirties pavyzdžių rinkinys

ŽALIOJI KNYGA. Pasirengimas visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui: augimas, kūrimas ir vertybės

ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS: VADOVAS STAŽUOČIŲ INSTITUCIJOMS IR MENTORIAMS

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA. Edita ČALNARĖ. Magistro darbas

Kaunas skaičiais TURINYS GYVENTOJŲ (miete ir rajone) 29 muziejai 58 bibliotekos

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

FARMACIJOS PRODUKTŲ KAINŲ IR GALIMYBIŲ JŲ ĮSIGYTI SKIRTUMAI EUROPOS SĄJUNGOJE

NACIONALINĖS STUDIJŲ KREDITŲ SISTEMOS KONCEPCIJA

PAMEISTRYSTĖ LIETUVOJE. POREIKIS IR GALIMYBĖS

Valdymo gairės Baltijos šalių įmonėms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms

AUDITO IR APSKAITOS TARNYBA KREDITO UNIJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO BENDROSIOS STRATEGIJOS FORMAVIMO ANALIZĖ

AGENDA8 / Universitetai ir kolegijos Lietuvoje: kas jie tokie?

TURTO ĮVERTINIMO TARPTAUTINIS IR NACIONALINIS REGLAMENTAVIMAS

Specialiosios uždarojo tipo investicinės bendrovės INVL Technology prospekto santraukos vertimas į lietuvių kalbą SANTRAUKA

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRIČIŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

METINĖ ATASKAITA 2015 M.

Kovos su korupcija stiprinimas, Lietuva

LIETUVOS MOKSLO IR VERSLO POTENCIALO, SIEKIANT ĮSIJUNGTI Į EUROPOS KOSMOSO PROGRAMĄ IR ĮSTOTI Į EUROPOS KOSMOSO AGENTŪRĄ, ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS

TYRIMO ATASKAITA PROTŲ NUTEKĖJIMO MAŽINIMAS IR PROTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

Europos Parlamento vaizdo stebėjimo politika

Visuomenės sveikatos programų vertinimas

Mokslo darbai (91); 59 64

Inga Milišiūnaitė Jolita Butkienė Inga Juknytė-Petreikienė Viktoras Keturakis Daiva Lepaitė

POLICIJOS FUNKCIJOS ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMAS: VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO PROBLEMA. Doktorantas Raimundas Kalesnykas.

praktika Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavyzdžiai

Jaunų žmonių grąžinimas į visuomenę

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ INFORMACINIŲ SISTEMŲ AUDITO VADOVAS. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

NEMATERIALAUS TURTO KLASIFIKAVIMO IR PRIPAŽINIMO PROBLEMOS

GAMYBOS LOGISTIKA GAMYBOS VADYBA

Sèkmè. Pasirinkimas. PROCESAS Idèja. Pareiga. Vizija m. ruduo

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA. Indrė PATAPIENĖ Kokybės vadybos programa

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

Transcription:

Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas JESSICA Naujas būdas panaudoti ES lėšas tvarioms investicijoms ir augimui miestų teritorijose skatinti Kas yra JESSICA? JESSICA tai iniciatyvos Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas (angl. Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas) santrumpa. Šią iniciatyvą įgyvendina Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB), bendradarbiaudamas su Europos Tarybos Vystymo banku. Pagal naują tvarką valstybės narės turi galimybę dalį joms skirtų ES subsidijų lėšų, vadinamųjų struktūrinių fondų, panaudoti atsiperkančioms investicijoms į projektus, kurie yra integruoto tvarios miestų plėtros plano dalis, finansuoti. Miestų plėtros fondo ir, jei reikia, kontroliuojančiųjų fondų lėšos gali būti investuojamos į akcinį kapitalą, teikiamos kaip paskolos ir (arba) garantijos.

Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Kokie projektai gali būti finansuojami? Jei projektas finansuojamas pasinaudojant JESSICA lėšomis, projekto išlaidų pripažinimo tinkamomis taisyklės yra tokios pačios, kaip ir skiriant lėšas iš struktūrinių fondų apskritai. Be to, reikia atsižvelgti ir į konkrečius suvaržymus kiekvienoje šalyje. Išskyrus kai kuriuos Reglamentuose išvardytus konkrečius netinkamas išlaidas apibūdinančius straipsnius, pavyzdžiui, išlaidas būstui, taikomus kai kuriose valstybėse narėse, pasinaudojant JESSICA galimas lankstesnis projektų valdymas, kartu laikantis išlaidų pripažinimo tinkamomis taisyklių, su sąlyga, kad remiami projektai visada yra įtraukti į integruotus tvarios miestų plėtros planus. Netinkamos išlaidos gali būti įtraukiamos, pavyzdžiui, į didesnį, kelis sektorius apimantį miesto plėtros projektą, jei tokioms išlaidoms finansuoti pritraukiama pakankamai papildomų lėšų iš kitų privačių ar viešų šaltinių. Svarstant, kokius projektus būtų galima finansuoti JESSICA lėšomis, reikia integruoto požiūrio. JESSICA lėšomis galima pasinaudoti finansuojant projektus tokiose srityse, kaip: Kas yra integruotas tvarios miesto plėtros planas? Integruotas tvarios miesto plėtros planas tai susijusių veiksmų sistema, kurios tikslas gerinti miesto ar miesto teritorijos ilgalaikes ekonomines, fizines, socialines ir aplinkos sąlygas. Šio proceso esmė integracija, tai reiškia, kad visos taikomos politikos strategijos, projektai ir pasiūlymai nagrinėjami kaip sąveikaujantys vieni su kitais. Šiuo požiūriu plano dalių sąveika turėtų būti tokia, kad geresnis rezultatas būtų pasiektas įgyvendinus visą planą, o ne kiekvieną dalį atskirai. Daugelyje valstybių narių miestų ir teritoriniai plėtros planai, parengti ir priimti pagal turimus planavimo protokolus, greičiausiai atitiks tokią apibrėžtį. Teisiškai nepatvirtinti planai ir kitokie politikos dokumentai, patvirtinti po viešų konsultacijų ir tinkamai įvertinus poveikį bendruomenei, taip pat gali būti tinkamas integruotos miesto plėtros pagrindas. miestų infrastruktūra, įskaitant transportą, vandens ir nuotekų tvarkymą, energetikos sektorių ir pan.; paveldo ar kultūros paminklų teritorijų tvarkymas turizmo ir kitokioms ilgalaikėms reikmėms; užterštų teritorijų atkūrimas, įskaitant teritorijos išvalymą ir nukenksminimą; EIB, per pastaruosius penketą metų suteikęs beveik 30 mlrd. EUR paskolų miestų transporto ir atnaujinimo projektams, sukaupė milžinišką miestų plėtros projektų rengimo ir finansavimo Europoje patirtį. EK ir Taryba susitarė 1 dėl miestų atnaujinimo kaip svarbiausios bendros politikos srities, ir EIB sustiprins savo dalyvavimą šiame sektoriuje. Projekto rengėjui prašant, EIB taip pat ištirs galimybę JESSICA lėšomis remiamus miestų plėtros projektus papildyti nuosavomis lėšomis. biurai MVĮ, IT ir (arba) mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektoriams; 1 Neoficialus ministrų susitikimas Leipcige 2007 m. gegužės 24 25 d. universitetų pastatai, pavyzdžiui, medicinos, biotechnologijų ir kitų mokslų laboratorijos; energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai. 2

Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Kaip skirstomos JESSICA lėšos? EUROPOS KOMISIJA Struktūrinių fondų dotacijos KITI INVESTUOTOJAI (Privatieji ir viešieji) VALSTYBĖ NARĖ ar REGIONINĖS VALDŽIOS ĮSTAIGOS per paskirtą vadovaujančiąją instituciją MIESTAI Kontroliuojantysis fondas Įskaitant indėlį žeme ir pastatais MIESTŲ PLĖTROS FONDAS Investicijos (akcinis kapitalas, paskolos arba garantijos) Paskolos Tarptautinės finansavimo įstaigos/ Bankai Projektai pagal integruotą tvarios miesto plėtros planą Kas yra miestų plėtros fondas? Miestų plėtros fondas tai fondas, investuojantis į viešąsias ir privačiąsias partnerystes ir kitus projektus, įtrauktus į integruotą tvarios miestų plėtros planą. Norėdamas gauti lėšų pagal JESSICA priemonę, miestų plėtros fondas turės įrodyti, be kitų dalykų, pakankamą valdymo kompetenciją ir nepriklausomumą, pateikti išsamų verslo planą ir tinkamiems finansuoti projektams įgyvendinti reikalingą biudžetą, taip pat užtikrinti patikimą finansinę paramą. Nors miestų plėtros fondams netaikomi specifiniai teisinės formos reikalavimai, miesto plėtros fondas gali veikti kaip atskiras juridinis asmuo arba gali būti įsteigtas kaip egzistuojančios finansų įstaigos atskiras finansavimo padalinys. Tokiais atvejais pagal JESSICA iniciatyvą skiriamų lėšų apskaita turi būti tvarkoma atskirai ir jas reikia aiškiai atskirti nuo kito tos finansų įstaigos turto. Miestų plėtros fondai gali būti nacionalinio, regioninio ar vietos (miesto) lygmens, priklausomai nuo integruoto miesto plėtros plano, rengiamų projektų ir investuotojų interesų. 3

a Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Kada tai pradės galioti? JESSICA veiklos pagrindas ES struktūrinių fondų teisės dokumentų paketas 2007 2013 m. programavimo laikotarpiui 2. Šiuo metu rengiamos veiklos procedūros pradės galioti, kai tik dėl veiksmų programų 3 bus susitarta su Europos Komisija. Kad galėtų pasinaudoti JESSICA lėšomis, į savo veiksmų programas valstybės narės turi įtraukti miestų klausimus ir, idealiu atveju, pareiškimą dėl galimo pasinaudojimo JESSICA iniciatyva šiems klausimams spręsti. Tada valstybėms narėms reikės nuspręsti, kokią iš stuktūrinių fondų joms skiriamą lėšų dalį jos norėtų panaudoti, taikydamos JESSICA. JESSICA nėra naujas valstybių narių finansavimo šaltinis. Tai greičiau naujas būdas panaudoti iš struktūrinių fondų skirtas subsidijas miestų plėtros projektams remti. Pačios valstybės narės ir jų vadovaujančiosios institucijos sprendžia, kiek šių struktūrinių fondų lėšų paskirstyti tokiu būdu. Kas yra kontroliuojantysis fondas? Kontroliuojantysis fondas tai fondas, sukurtas turint tikslą investuoti į daugiau nei vieną miestų plėtros fondą. Nors įgyvendinant JESSICA projektus steigti kontroliuojantįjį fondą nereikalaujama, valstybėms narėms naudinga jį įsteigti dėl kelių dalykų: jis suteikia galimybę vadovaujančiosioms institucijoms dalį užduočių, atliktinų įgyvendinant JESSICA projektą, pavesti atitinkamos srities specialistams. Tokios užduotys gali būti, pavyzdžiui, investavimo į miestų plėtros fondus konkrečių kriterijų nustatymas, miestų plėtros fondų įvertinimas ir tinkamo parinkimas investicijoms vykdyti, sutartinių sąlygų derinimas, miestų plėtros fondo veiklos stebėsena ir ataskaitų rengimas; valstybės narės, kuriose investavimo į miestų teritorijas sektorius mažiau išvystytas, gali pasinaudoti JESSICA lėšomis nedelsiant, kol steigiami miestų plėtros fondai ir kuriami bei įgyvendinami tinkami finansuoti miestų investiciniai projektai; kontroliuojantieji fondai leidžia sujungti JESSICA lėšas su kitais privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus ištekliais investicijoms į miestų plėtros fondus finansuoti. 2 Šie dokumentai tai reglamentai, iš jų JESSICA atveju svarbūs šie: Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (36, 44 ir 78 straipsniai), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (7 ir 8 straipsniai) ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006 (43, 44, 45 ir 46 straipsniai). 3 Veiksmų programos tai išsamios valstybių narių ir Europos Komisijos kartu patvirtintos strategijos dėl ES struktūrinių fondų panaudojimo ir papildomo finansavimo valstybės narės įnašais 2007 2013 m. laikotarpiu. 4

Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritor Kodėl naudinga pasinaudoti JESSICA? Pagrindiniai privalumai yra šie: lėšų pakartotinis panaudojimas jei miestų plėtros fondai panaudoja JESSICA lėšas tinkamoms projektų išlaidoms finansuoti iki struktūrinių fondų programavimo laikotarpio pabaigos (n+2, t. y. iki 2015 m. pabaigos), visą iš tų investicijų gaunamą grąžą galima arba palikti miestų plėtros fonde, arba grąžinti vadovaujančiosioms institucijoms, kad jos gautą grąžą reinvestuotų į naujus miesto atnaujinimo projektus. Toms valstybėms narėms, kurioms kitame programavimo laikotarpyje numatomos mažesnės ES subsidijos, JESSICA suteikia ilgalaikę dabartinių fondų panaudojimo perspektyvą; svertų poveikis reikšmingas pasinaudojimo iniciatyva JESSICA privalumas yra jos potenciali galimybė įtraukti privatųjį sektorių, taip papildant investicijas ateityje ir, galbūt dar svarbiau, projektų įgyvendinimo ir valdymo kompetenciją. Privačiojo sektoriaus investicijos kai kuriais atvejais gali būti panaudojamos vietoj privalomo valstybių narių nacionalinio bendrojo finansavimo įnašo 4. Nepaisant to, kad JESSICA suteikia galimybę iš subsidijų gaunamas pajamas paversti atsiperkančiomis investicijomis, jų nereikia grąžinti Europos Komisijai, todėl jos neturėtų būti laikomos viešojo sektoriaus skola; lankstumas JESSICA užtikrina ir didesnį lankstumą, nes tinkamomis pripažįstamos įvairesnės išlaidos, o JESSICA lėšos gali būti investuojamos į akcinį kapitalą, teikiamos kaip paskolos ir (arba) garantijos; kompetencija ir kūrybiškumas valstybėms narėms, vadovaujančiosioms institucijoms, miestams ir miesteliams naudinga bankų ir privačiojo sektoriaus patirtis. Miestų teritorijose JESSICA taip pat galėtų būti investicijų rinką stiprinantis katalizatorius ir taip papildyti kitas iniciatyvas ar finansavimo šaltinius, kurių toje valstybėje narėje galbūt jau esama. Tačiau privačiojo sektoriaus dalyviai vis tiek privalo atsižvelgti į valstybės pagalbos taisykles. 4 Reglamentuose nustatyta, kad į veiksmų programų biudžetą valstybės narės privalo įtraukti ne tik struktūrinių fondų, bet ir savo įnašą. Kiekvienos valstybės narės nuosavų lėšų procentinė dalis gali skirtis. 5

Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas Koks EIB vaidmuo įgyvendinant iniciatyvą JESSICA? Kaip jau minėta, JESSICA yra bendra politinė iniciatyva, kurią sukūrė Europos Komisija ir EIB. Įgyvendinant JESSICA projektus, EIB: konsultuoja ir padeda nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios įstaigoms įgyvendinti JESSICA projektus; skatina naudotis miestų plėtros fondais ir gerąja patirtimi Europoje; vykdo kontroliuojančiojo fondo funkcijas, jei to prašo valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos. Į ką kreiptis? Įgyvendinant JESSICA projektus, reikėtų atsižvelgti į esamas miesto, socialines ir ekonomines sąlygas, taip pat teisines ir administracines aplinkybes nacionaliniu, regioniniu ir miesto lygmenimis. Todėl gali tekti parengti studijas apie ES miestus ir regionus, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus bendruosius principus, taikomus iniciatyvai JESSICA. Jei turite daugiau klausimų apie JESSICA, kreipkitės adresu: JESSICA ir investiciniai fondai Europos investicijų bankas 100, boulevard Konrad Adenauer L-2950 Liuksemburgas 3 +352 43 79-83069 5 +352 43 79-63099 U jessica@eib.org www.eib.org/jessica Nuotraukos: EIB grafikos studija, SMTC-Tram Klermonas-Feranas EIB - 02/2012 QH-78-07-297-LT-C